Įsakymas netenka galios 2004-04-17:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-141, 2004-03-26, Žin., 2004, Nr. 55-1917 (2004-04-16), i. k. 104301MISAK00D1-141

Dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo

Suvestinė redakcija nuo 2002-06-20 iki 2004-04-16

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 56-2003, i. k. 101301MISAK00000328

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL MIŠKO SANITARINĖS APSAUGOS TAISYKLIŲ

2001 m. birželio 20 d. Nr. 328

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo įgyvendinimo įstatymu (Žin., 2001, Nr. 35-1162),

1. Tvirtinu Miško sanitarinės apsaugos taisykles (pridedama).

2. Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1996 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. 70/60 „Dėl Miškų sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 65-1559).

3. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

4. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „miškai“, „valdymo sistema“.

APLINKOS MINISTRAS                                                                      HENRIKAS ŽUKAUSKAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2001 06 20 įsakymu Nr. 328

MIŠKO SANITARINĖS APSAUGOS TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Miško sanitarinės apsaugos taisyklės nustato pagrindinius reikalavimus miško apsaugai nuo kenksmingų faktorių.

2. Šios taisyklės privalomos miško valdytojams, savininkams, naudotojams ir fiziniams bei juridiniams asmenims, ruošiantiems, sandėliuojantiems ir perdirbantiems apvaliąją žaliavinę medieną.

Punkto pakeitimai:

Nr. 244, 2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 60-2476 (2002-06-19), i. k. 102301MISAK00000244

3. Miško naudojimo, atkūrimo, priežiūros, apsaugos ir kiti darbai miške turi būti atliekami nesukeliant neigiamo poveikio miško būklei, žėlimui, aplinkai ir žmogui.

II. PRIEMONĖS, GERINANČIOS MIŠKO SANITARINĘ BŪKLĘ

4. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai sanitariniais ir kitais kirtimais miške privalo iškirsti: vėjavartas, vėjalaužas, snieglaužas, džiūstančius, liemenų kenkėjų apniktus, apkrėstus grybinėmis ligomis, stipriai pažeistus bei sausuolius medžius (išskyrus atvejus, kai biologinei bei kraštovaizdžio įvairovei išsaugoti biržėse paliekami stuobriai ir uoksiniai medžiai, taip pat pavieniai, ypač vyresnio amžiaus nei vidutinis kertamo medyno amžius, drevėti pušies, ąžuolo, uosio, liepos bei kitų kietųjų ir minkštųjų lapuočių medžiai (5-10 medžių 1 ha).

Stipriai pažeistais laikomi medžiai, kurių žievė nulupta daugiau kaip 25% kamieno perimetro (eglės – daugiau kaip 10%) arba nulaužta daugiau kaip ¼ jų lajos.

5. Kirtavietėse nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 15 d. draudžiama palikti žalių spygliuočių medžių kirtimo liekanas, kurių skersmuo storiausioje dalyje didesnis kaip 8 cm.

6. Kinivarpų, kurios dauginasi po spygliuočių medžių žieve, sugaudymui paruošiami vabzdžiagaudžiai medžiai, laikantis šių reikalavimų:

6.1. peržiemojusioms kinivarpoms sugaudyti medžiai išdėstomi vasario – kovo mėn., t. y. prieš vieną – pusantro mėnesio iki jų skraidymo pradžios; kinivarpoms, kurios skraido birželio – liepos mėn., – gegužės – birželio mėn.; spyglių netekusiuose pušynuose – gruodžio – sausio mėnesiais;

6.2. vabzdžiagaudžiai medžiai išdėstomi medynuose, iš kurių pašalintos vėjavartos, vėjalaužos, snieglaužos, šalia kirtaviečių ir degaviečių bei kituose medynuose, kuriuose pagausėjusi kinivarpų populiacija;

6.3. reikalingas vabzdžiagaudžių medžių kiekis priklauso nuo kinivarpų gausumo apniktų medžių stiebuose. Jis nustatomas pagal jaunos kinivarpų kartos išlindimo angų skaičių žievės paviršiuje (1 priedas) arba pagal paskutiniais metais išdžiūvusių medžių kiekį;

6.4. reikalingą vabzdžiagaudžių medžių kiekį galima skaičiuoti ir pagal praeitais metais nudžiūvusių medžių skaičių kenkėjų židinyje. Šiuo atveju vabzdžiagaudžių medžių parenkama ne daugiau kaip pusė sausuolių kiekio. Jei praeitų metų sausuoliai iškirsti, buvęs jų kiekis skaičiuojamas pagal kelmus. Jei vabzdžiagaudžiai medžiai bus apipurškiami insekticidais iki kinivarpų skraidymo pradžios, tai jų parenkama perpus mažiau. Medynuose su nugraužtais spygliais ir stambiuose liemenų kenkėjų dauginimosi židiniuose galima naudoti kitokį vabzdžiagaudžių medžių kiekį, kurį rekomenduoja miško apsaugos specialistas;

6.5. ruošiant vabzdžiagaudžius medžius iš vėjavartų, jas reikia nupjauti nuo kelmo. Likusios vėjavartos, vėjalaužos, snieglaužos iškertamos ir išvežamos, laikantis 10 punkto reikalavimų.

7. Kai po vabzdžiagaudžių medžių žieve randamos kinivarpų pirmosios lėliukės, mediena išvežama ne arčiau kaip 2 km nuo miško, kuriame spygliuočių medžių yra daugiau kaip 20%, arba nuo jos nulupama žievė (nuo pušų – gegužės, eglių – birželio mėn.). Žievė užkasama žeme arba sudeginama.

8. Vabzdžiagaudžius medžius galima apipurkšti insekticidais prieš pat kinivarpų skraidymo pradžią. Kai oro sąlygos artimos daugiamečiam vidurkiui, pušies vabzdžiagaudžiai medžiai purškiami, pradėjus žydėti pirmiesiems lazdynams, baltalksniams (kovo pabaigoje – balandžio pradžioje), o eglės – pradėjus sprogti karpotiesiems beržams (balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje). Vasarą parinkti vabzdžiagaudžiai medžiai apipurškiami insekticidais per savaitę po jų nukirtimo.

III. SANITARINIAI REIKALAVIMAI KERTANT MIŠKĄ

9. Medienos ruošėjai, kertantys mišką, privalo:

9.1. išvalyti kirtavietes, laikantis šių taisyklių 5 punkto reikalavimų;

9.2. kelmus palikti ne aukštesnius kaip 10 cm tų medžių, kurių skersmuo pjūvio vietoje yra iki 30 cm, o storesnių medžių kelmo aukštis neturi viršyti 1/3 pjūvio skersmens. Kelmo aukštis matuojamas nuo šaknies kaklelio iki pjūvio plokštumos.

10. Žalia spygliuočių mediena, pagaminta rudenį, žiemą ar pavasarį, turi būti išvežta ne arčiau kaip 2 km nuo miško, kuriame spygliuočių medžių yra daugiau kaip 20%, arba apdorota insekticidais, arba kitais būdais apsaugota nuo kenkėjų: pušies – nuo balandžio 1 d., eglės – nuo balandžio 20 d.

11. Pušies, uosio, ąžuolo, guobinių mediena, pagaminta nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 15 d., eglės – pagaminta nuo balandžio 20 d. iki rugsėjo 15 d., per dvi savaites nuo pagaminimo turi būti išvežta ne arčiau kaip 2 km nuo miško, kuriame atitinkamų medžių rūšių yra daugiau kaip 20%, arba per vieną savaitę nuo pagaminimo apdorota insekticidais, arba kitais būdais apsaugota nuo kenkėjų.

IV. SANITARINIAI ATRANKINIAI KIRTIMAI

12. Sanitariniais atrankiniais kirtimais pirmiausia iš miško pašalinami liemenų kenkėjais apnikti ir džiūstantys medžiai, žalios vėjavartos, vėjalaužos ir snieglaužos, kol dar iš jų neišskrido naujoji kenkėjų karta.

13. Liemenų kenkėjų šviežiai apniktus medžius miško sklypuose, kuriuose augantys medžiai nusilpę dėl pirminių kenkėjų arba kitų pažeidimų, iškirsti, laikantis šių reikalavimų:

13.1. pavasarį skraidančių kinivarpų apniktus medžius kirtimui pažymėti: pušynuose – kovo pabaigoje-balandžio pradžioje, eglynuose – gegužę. Parinktus medžius iškirsti: pušynuose – gegužę, eglynuose – birželį, kai šiuose medžiuose daugiausia kinivarpų. Vasarą skraidančių kinivarpų apniktus medžius pažymėti rugpjūtį, nukirsti rudenį arba žiemą;

13.2. iki jaunos kartos vabalų išskridimo nuo nukirstų medžių nulupti žievę: nuo pušų – gegužės pabaigoje, eglių – birželio pabaigoje – liepos pradžioje arba medieną išvežti iš miško. Nuluptą žievę užkasti žeme arba sudeginti.

14. Požymiai, parodantys, kad medžiai apnikti liemenų kenkėjų, yra tokie:

14.1. spygliuočių medžių: viršutinėje medžių dalyje išretėja laja, sumažėja prieaugis, šviesėja ir gelsta spygliai, o parudavę nukrenta. Eglių spygliai gali nukristi, būdami žalsvos spalvos. Siekiant įsitikinti, kad šie medžiai tikrai užpulti kenkėjų, antroje vasaros pusėje kenkėjų pažeidimams įvertinti nukertami apskaitos medžiai. Žemutinėje medžių dalyje ant kamieno žievės paviršiaus, prie kelminės dalies randamos kinivarpų išgraužos, žievės paviršiuje matosi vabalų įsigraužimo angos (ūsuočiai žievės paviršiuje išgraužia duobutes). Ilgą kiaušdėtę turinčių vabzdžių žievės pradūrimo vietose susidaro sakų lašeliai;

14.2. lapuočių medžių: kinivarpų išgraužos ant kamieno, vabalų įsigraužimo angos žievės ar medienos paviršiuje, vysta lapai.

15. Sanitariniai kirtimai liemenų kenkėjų židiniuose (kai pušys, eglės džiūsta grupėmis po 10 ir daugiau medžių vienoje vietoje) vykdomi, laikantis šių reikalavimų:

15.1. liemenų kenkėjų dauginimosi židiniuose vabalų šviežiai apniktus medžius pažymėti ir iškirsti, laikantis 13 punkto reikalavimų, taip pat iškirsti medžius, kurie nudžiūvo per praėjusius metus, nes juose dar vystosi kenkėjai;

15.2. pagal galimybes kartu nupjauti ir kitus medžius, kurie kirstini sanitariniais kirtimais.

16. Pušų jaunuolynai, kuriuose medeliai gausiai apnikti pušinės požievinės blakės, iškertami, laikantis šių reikalavimų:

16.1. pušų jaunuolynus, kuriuose pažeistų ir neperspektyvių medelių yra 50% ir daugiau, iškirsti plynai per vasarą iki pirmųjų rudeninių šalnų. Kai neperspektyvių medelių mažiau kaip 50%, blakes naikinti insekticidais. Pušinės požievinės blakės stipriai nualintos pušaitės atpažįstamos iš po žievės atplaišomis gausiai randamų kenkėjų, silpno arba visai sustojusio augimo, nudžiūvusių viršūnių, trumpų (1-3 cm) arba gelsvų spyglių;

16.2. nukirstus medelius sudeginti arba išvežti iš miško jų kirtimo dieną, nes, ilgiau palaikius kirtavietėje, iš jų blakės pereina ant paliktų augti pušų.

V. GRYBINĖMIS LIGOMIS APKRĖSTŲ MEDŽIŲ IŠKIRTIMAS

17. Grybinėmis ligomis apkrėsti medžiai atrenkami ir iškertami sanitariniais, ugdymo bei kitų rūšių atrankiniais kirtimais.

18. Pušų saklio (vėžio) pažeisti medžiai iškertami, laikantis šių reikalavimų:

18.1. kai miško sklype yra iki 10% saklio pažeistų pušų, visus ligotus medžius būtina iškirsti sanitariniais arba atrankiniais kirtimais;

18.2. kai miško sklype yra daugiau kaip 10% saklio pažeistų pušų, siekiant, kad, jas iškirtus, neišretėtų medynas, laikomasi tokio kirtimo eiliškumo:

- pirmiausia iškertami stipriai pažeisti medžiai (apatinėje lajos dalyje saklio žaizda apima daugiau kaip pusę kamieno perimetro, lajos išretėjusios, geltoni spygliai, yra liemenų kenkėjų įsigraužimo požymių);

- po to atrankiniais kirtimais iškertamos sausaviršūnės pušys;

- vėliausiai iškertami medžiai su normaliais spygliais, tačiau su matomomis ligos žaizdomis ant stiebo.

Visais atvejais, jei medyno skalsumas po sanitarinio kirtimo gali būti mažesnis nei 0,6, medžiai sausomis viršūnėmis paliekami.

19. Ūkinė veikla šakninės pintainės pažeistuose medynuose:

19.1. spygliuočių medynuose, kuriuose yra šakninės pintainės židinių, arba jaunuolynuose, augančiuose buvusiose žemės ūkio naudmenose, ugdymo kirtimai vykdomi tik žiemą, kai oro temperatūra minusinė;

19.2. kertant augalų vegetacijos metu, medžių kirtimo dieną nukirstų žalių pušų ir eglių kelmus reikia aptepti preparatu, apsaugančiu juos nuo šakninės pintainės pirminės infekcijos;

19.3. šakninės pintainės židiniuose, kai yra aiškūs džiūstančių medžių ploteliai, reikia kirsti sausuolius, šviežiai džiūstančius, sutrumpėjusiais bei gelstančiais spygliais medžius;

19.4. liemenų kenkėjų pažeistus medžius kirsti, laikantis 13 punkto reikalavimų.

VI. MEDYNŲ SANITARINĖS BŪKLĖS GERINIMAS UGDYMO KIRTIMAIS

20. Jaunuolynų ugdymo kirtimų metu reikia iškirsti liemenų kenkėjų šviežiai apniktus, sausaviršūnius, sausašonius, vėjo išverstus, nulaužtus, stipriai pažeistus kanopinių žvėrių, nusilpusius nuo ligų, mechaniškai pažeistus, įskilusius, sausuolius ir kitus sanitariniu požiūriu nepageidautinus medžius.

VII. KIRTIMAI ŽVĖRIŲ PAŽEISTUOSE EGLYNUOSE

21. Jei žvėrių tankumas didesnis už leistiną, pažeistus eglynus ugdyti arba iš jų šalinti pažeistus medžius netikslinga. Pribręstančius medynus, kuriuose pažeistų eglių yra daugiau kaip 80 % arba, kai sveikų eglių skaičius 1 ha mažesnis nei 300 vnt., reikia kirsti plynai.

22. Taikant ūkines priemones pažeistuose eglynuose, kuriuose žvėrių tankumas leistinas, reikia atsižvelgti į pažeistų eglynų amžių, skalsumą, pažeistų medžių skaičių, žaizdų amžių ir jų dydį.

23. Medžius laikyti sąlyginai sveikais, jeigu jų žaizdų plotis mažesnis negu 5 cm arba sudaro ne daugiau kaip 10 % medžio kamieno perimetro (neatsižvelgiant į jų ilgį), taip pat, jei yra didesnių žaizdų, kuriose nepažeistas brazdas.

24. Esant ištisai pažeistam brazdui, kai žaizdų plotis didesnis negu 5 cm, susidaro palankios sąlygos įsiskverbti į medieną pūdantiems grybams. Šiuos medžius iš medynų reikia šalinti ugdymo, sanitariniais ir kitais kirtimais, jei juos iškirtus 30-50 metų medynuose 1 ha dar liks apie 600-700 sveikų medžių arba medyno skalsumas bus ne mažesnis kaip 0,6.

25. Jei 30-50 metų eglynuose 1 ha sveikų medžių yra mažiau kaip 600-700 vnt., ugdymo ir sanitariniais kirtimais pirmiausia reikia iškirsti medžius, kurie turi senas, atviras sausašones žaizdas, t. y., tuos, kurie buvo pažeisti prieš 5 ir daugiau metų. Šalia likusių 400-500 vnt. sveikų eglių palikti medžius, turinčius šviežias žaizdas (t. y. pažeistus paskutiniaisiais 5-6 metais), kurie padėtų išlaikyti normalų (ne mažesnį kaip 0,6) medynų skalsumą.

VIII. SANITARINIAI PLYNI KIRTIMAI

26. Sanitariniai plyni kirtimai vykdomi tuose medynuose, kuriuose atrankiniais kirtimais neįmanoma pagerinti medyno sveikatingumo. Sanitariniai kirtimai laikomi plynais, kai dėl blogos sanitarinės būklės iškertami visi medyną ar jo dalį sudarantys medžiai nepriklausomai nuo medyno amžiaus ir iškertamo sklypo ploto.

27. Prieš kertant sanitariniais plynais kirtimais, parengiami tokie dokumentai:

27.1. valstybiniuose miškuose medyną apžiūri komisija, sudaryta miškų urėdo (nacionalinio parko direktoriaus) įsakymu. Komisijoje turi dalyvauti ne mažiau kaip 3 specialistai, iš jų: miškų urėdo pavaduotojas miškininkystei (nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas miškininkystei), girininkas. Kai kertamo medyno plotas didesnis nei 1 ha, – komisijoje turi dalyvauti VŠĮ „Miško apsaugos stotis“ specialistas ir rajono aplinkos apsaugos agentūros atstovas.

Privačiuose miškuose, kai kertamo medyno plotas iki 1 ha, dalyvaujant miško savininkui, medyną apžiūri valstybinis miškų pareigūnas, išduodantis leidimą miškui kirsti, ir girininkas. Kai kertamo medyno plotas 1 ha ir didesnis, medyną, dalyvaujant miško savininkui, apžiūri komisija, kurią sudaro: rajono aplinkos apsaugos agentūros atstovas, valstybinis miškų pareigūnas, išduodantis leidimą miškui kirsti, ir VšĮ „Miško apsaugos stotis“ specialistas;

27.2. sklype medžių patologinė būklė įvertinama apskaitos bareliuose. Bendras jų plotas – ne mažiau kaip 2 % sklypo ploto;

27.3. komisija, įvertinusi medyną, surašo aktą, kuriame nurodoma: medyno taksacinė charakteristika, veiksniai, sukėlę medynų džiūvimą, kirtimo laikas, miško atkūrimo metodas ir ūkinės priemonės gretimuose medynuose, siekiant išvengti jų būklės pablogėjimo, bei pateikia išvadą dėl plyno kirtimo. Prie akto pridedami: kirstinų medynų suvestinis žiniaraštis (2 priedas), apskaitos barelių suvestinis žiniaraštis (3 priedas) ir kirstinų medynų brėžiniai;

27.4. leidimai miškui kirsti valstybiniuose ir privačiuose miškuose išduodami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

28. Projektuojant sanitarinius plynus kirtimus, vadovautis šiomis nuostatomis:

28.1. antros-trečios grupės miškuose sanitariniai plyni kirtimai leidžiami tais atvejais, kai miškai nebeatlieka savo funkcijų;

28.2. iškirstas miškas atkuriamas, laikantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų;

28.3. brandūs medynai, išretėję dėl vėjo, gaisrų, kenkėjų ar kitų priežasčių (jei jų skalsumas 0,3), iškertami artimiausiu rudens-žiemos laikotarpiu;

28.4. gaisrų pakenkti, bet nedžiūstantys medynai plynai kertami, tik juos įvertinus ir pateikus rekomendacijas 27 punkte nustatyta tvarka.

IX. SANITARINĖS PRIEMONĖS, LAIKANT MEDIENĄ MIŠKE, SANDĖLIUOSE BEI PAKROVIMO-IŠKROVIMO AIKŠTELĖSE

29. Visi medienos ruošėjai, paliekantys žalią spygliuočių medieną (išskyrus malkas) miške arba arčiau kaip 2 km nuo miško, kuriame spygliuočių medžių yra daugiau kaip 20%, privalo ją apsaugoti nuo žalingų vabzdžių įsigraužimo, prieš jų skraidymą apipurškiant medieną insekticidais arba nulupant žievę, kuri sudeginama arba užkasama žeme. Pušies mediena turi būti apsaugota iki balandžio 1 d., eglės – iki balandžio 20 d. Vasaros metu nukirsta mediena apsaugoma, laikantis 10 punkto reikalavimų.

30. Rąstus, taip pat stiebus, pagamintus iš kenkėjais apniktų medžių ir paliekamus miške, reikia apipurkšti insekticidais prieš pat kenkėjų naujosios kartos išskridimą arba nulupti žievę. Žievę reikia užkasti žeme arba sudeginti.

31. Medieną, apkrėstą pavojingų trobagrybių: žalingojo trobagrybio, žalingojo skylučio ir paprastojo rūsiagrybio (tai nustato VšĮ „Miško apsaugos stotis“ specialistas ir surašo pažymą), sudeginti vietoje.

32. Draudžiama į sandėlius ir lentpjūves, esančias arčiau kaip 2 km nuo miško, kuriame spygliuočių medžių yra daugiau kaip 20%, atvežti kenkėjų apniktą spygliuočių medieną, prieš tai nenulupus nuo rąstų žievės. Rąstai laikomi apniktais kenkėjų, kai po jų žieve yra kinivarpų kiaušinėlių, lervų, lėliukių arba vabalų.

33. Išvežus medieną iš laikinų sandėlių, pakrovimo aikštelių, nepalikti juose sortimentų, padėklų arba medžių nuolaužų, kuriose gali daugintis medieną pūdantys grybai. Iš sandėlių teritorijos, kurioje nuolat būna medienos (medienos realizavimo, plukdymo sandėliuose, medžių apdirbimo įmonių, lentpjūvių kiemuose), reguliariai šalinti pūvančią medieną, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus.

X. PRANEŠIMAS APIE PASTEBĖTUS MIŠKO KENKĖJŲ, ŽVĖRIŲ, LIGŲ IR KITŲ FAKTORIŲ PAŽEISTUS MEDYNUS, ŽELDINIUS, ŽĖLINIUS IR MIŠKO DAIGYNUS/MEDELYNUS

34. Apie pastebėtus miško kenkėjus, žvėrių, ligų ir kitų faktorių pažeistus medynus, želdinius, žėlinius bei miško daigynus/medelynus pranešama, kai:

- yra gausus kiekis skraidančių arba tupinčių ant medžių ir krūmų kamienų ar šakų vabzdžių;

- iš dalies ar visai nugraužti spygliai, lapai medžių lajose;

- iš medžių lajų krenta vabzdžių lervų ekskrementai;

- džiūsta medžiai grupėmis (daugiau kaip 10 medžių vienoje vietoje);

- vysta sėjinukai, sodinukai, jų viršūnės, keičiasi spyglių, lapų natūrali spalva, ant kamienų, šakų pastebimos žaizdos ir pan., kai tokių pažeidimų taksaciniame sklype arba jo dalyje yra daugiau kaip 10 % viso medelių arba medžių skaičiaus.

35. Miškuose, miško daigynuose/medelynuose atsiradus 34 punkte nurodytiems reiškiniams ir nustačius kenkėjų, ligų išplitimo plotą, pranešimai perduodami taip: valstybiniuose miškuose – girininkijos specialistai, kitų miško valdytojų, naudotojų ir miško savininkų miškuose – miško savininkai, naudotojai ir kiti miško valdytojai per 3 darbo dienas privalo pranešti apie tai miškų urėdijai (nacionalinio parko direkcijai);

- miškų urėdija (nacionalinio parko direkcija) apie pakenkimus per 3 darbo dienas praneša VšĮ „Miško apsaugos stotis“;

- VšĮ „Miško apsaugos stotis“ specialistai nustato pakenkimų ar pažeidimų apimtis, priežastis, rekomenduoja profilaktines ar naikinamąsias kovos priemones, stebi taikomų priemonių efektyvumą, informuoja apie tai Generalinę miškų urėdiją prie Aplinkos ministerijos.

36. Miško kenkėjų, ligų, abiotinių veiksnių ir žvėrių pažeidimai miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškuose bei miško daigynuose/medynuose registruojami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

XI. SANITARINĖS MIŠKO BŪKLĖS KONTROLĖ IR ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIŲ TAISYKLIŲ REIKALAVIMŲ NEVYKDYMĄ

37. Sanitarinę miško būklę ir šių taisyklių reikalavimų vykdymą Lietuvos Respublikos miškuose, neatsižvelgiant į miškų priklausomybę, pagal savo kompetenciją kontroliuoja valstybiniai miškų pareigūnai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai ir valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.

38. Už šių taisyklių reikalavimų pažeidimus miškų valdytojai, savininkai, naudotojai ir medienos ruošėjai traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

______________

Miško sanitarinės apsaugos taisyklių

1 priedas

LIEMENŲ KENKĖJŲ SKAIČIAUS MEDYNE NUSTATYMAS

Kenkėjo pavadinimas	Vidutinis vabalų išskridimo angų skaičius 1 dm²
	maksimalus	vidutinis	mažas
Žievėgraužis tipografas ir dubleris	daugiau kaip 10	6-10	mažiau 6
Mažasis kirpikas	daugiau kaip 10	6-10	mažiau 6
Didysis kirpikas	daugiau kaip 5	3-4	mažiau 3
Šešiadantis žievėgraužis	daugiau kaip 3	2-3	mažiau 2
Viršūninis žievėgraužis	daugiau kaip 5	3-5	mažiau 3
Žievėgraužis graveris	daugiau kaip 12	7-12	mažiau 7
Viršūninis smaliukas	daugiau kaip 1	0,6-1	mažiau 0,6

Pastaba. Esant maksimaliam kenkėjų skaičiui, vabzdžiagaudžių medžių kiekis turi būti lygus pusei, esant vidutiniam kiekiui, – nuo 1/2 iki 1/4, esant mažam, – ne daugiau kaip 1/4 praeitais metais šiame sklype arba jo dalyje nudžiūvusių medžių skaičiaus. Jei kenkėjų mažiau, nei įrašyta lentelėje, vabzdžiagaudžiai medžiai neparenkami.

______________

Miško sanitarinės apsaugos taisyklių

2 priedas

NUMATOMŲ IŠKIRSTI SANITARINIAIS PLYNAIS KIRTIMAIS MEDYNŲ SUVESTINIS ŽINIARAŠTIS

________________________________miškų urėdija (nacionalinio parko direkcija)

__________________________________girininkija

Kv Nr.	Skl. Nr.	Plotas,	Medyno charakteristika				Medžių tūris, m³
		ha	sudėtis	amžius	skalsumas	bonitetas	1 ha	iš viso
1	2	3	4	5	6	7	8	9

Miškų urėdo pavaduotojas                                                Miško patologas

(nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas)

______________

Miško sanitarinės apsaugos taisyklių

3 priedas

APSKAITOS BARELIŲ SUVESTINIS ŽINIARAŠTIS

_____________________________miškų urėdija (nacionalinio parko direkcija)

_______________________________girininkija

Kv. Nr.	Skl. Nr.	Barelio Nr.	Barelio plotas	Medynų nusilpimo priežastys	Medžių rūšis	Medžių pasiskirstymas priklausomai nuo jų būklės (% nuo bendro kiekio barelyje)						Vyraujančių kenkėjų ir ligų pavadinimas
						nekertami medžiai			kertami medžiai
						I	II	III	IV	V	VI
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13

Miškų urėdo pavaduotojas                                             Miško patologas

(nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas)

Medžių būklės skalė:

I – sveiki medžiai be išorinių nusilpimo požymių;

II – nusilpę medžiai su silpnai praretėjusia laja, sumažėjusiu prieaugiu arba pažeista iki 1/3 lajos spyglių (apgraužti, apdegę), džiūstančiomis pavienėmis šakomis, su pažeistomis atskiromis šaknų priekelminėmis dalimis arba nedidelėmis apmirusio stiebo dalimis;

III – stipriai nusilpę medžiai su išretėjusia laja ir matiniais spygliais, stipriai sumažėjusiu prieaugiu arba be jo, pakenktais ir džiūstančiais iki 1/2 lajos spygliais ar šakomis, sausaviršūniai su mechaniniais šaknų ir stiebo pažeidimais;

IV – džiūstantys medžiai – su stipriai išretėjusia bei sausa laja, šviesiai žaliais, gelstančiais ir krintančiais spygliais, pakenkta daugiau kaip 1/2 lajos spyglių, apnikti liemenų kenkėjų;

V – švieži sausuoliai – medžiai, nudžiūvę einamaisiais metais, su gelsvais arba rudais spygliais arba be jų, išskrenda arba jau išskridusios kinivarpos;

VI – seni sausuoliai – medžiai, nudžiūvę ankstesniais metais, be spyglių, žievė ir smulkios šakos nukritusios, visi kenkėjai jau išskridę. Vėjavartos, vėjalaužos, snieglaužos su kenkėjais ar be jų.

Lapuočių medžių būklės gradacija nustatoma daugiausia pagal lajos nudžiūvimo laipsnį.

Įvairiuose kenkėjų masinio dauginimosi židiniuose medžių būklės kategorijų skalė tikslinama priklausomai nuo medžių nusilpimo priežasties ir jų atsparumo.

______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. 244, 2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 60-2476 (2002-06-19), i. k. 102301MISAK00000244

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 328 "Dėl miško sanitarinės apsaugos taisyklių" dalinio pakeitimo