Suvestinė redakcija nuo 1993-06-19 iki 1994-08-12
Nutarimas paskelbtas: Žin. 1992, Nr. 36-1102, i. k. 0921100NUTA00000863
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO BIUDŽETO SUDARYMO IR VYKDYMO TAISYKLIŲ
1992 m. lapkričio 19 d. Nr. 863
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 ir 28 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles (pridedama).
2. Suteikti teisę Valstybinio socialinio draudimo valdybai aiškinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles.
3. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. 302 „Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo laikinosios tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 25-678).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 863
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo
biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės
Bendroji dalis
1. Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu. Taisyklėse nustatoma Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo biudžeto (toliau vadinama – valstybinio socialinio draudimo biudžetas) sudarymo, tvirtinimo, vykdymo, apskaitos ir atskaitomybės tvarka, taip pat pateikiama valstybinio socialinio draudimo biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacija (pagal šių taisyklių 1 priedą) bei valstybinio socialinio draudimo biudžeto kai kurių straipsnių ir paragrafų paaiškinimas (pagal šių taisyklių 2 priedą).
Šiomis taisyklėmis turi vadovautis valstybinio socialinio draudimo įstaigos, taip pat draudėjai ir apdraustieji.
2. Draudėjais yra laikomos visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos bei fiziniai asmenys, mokantys atlyginimą samdomiems asmenims. Draudėjų funkcijas taip pat vykdo individualių (personalinių) įmonių savininkai (bendrasavininkiai), mokantys valstybinio socialinio draudimo įmokas patys, bei ūkininkai, mokantys šias įmokas patys ir už pilnamečius šeimos narius, dirbančius ūkyje.
Apdraustaisiais yra laikomi visi fiziniai asmenys, draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu.
Valstybinio socialinio draudimo biudžeto projekto rengimas
3. Valstybinio socialinio draudimo biudžetas sudaromas kalendoriniams metams – nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai.
Valstybinio socialinio draudimo biudžeto apyvartos detalizuojamos pagal šių taisyklių 1 priede pateiktą pajamų ir išlaidų klasifikaciją. Prireikus pajamų ir išlaidų klasifikacija gali būti tikslinama. Teisė tikslinti šią klasifikaciją suteikiama Valstybinio socialinio draudimo tarybai.
4. Valstybinio socialinio draudimo biudžeto projekto sudarymą organizuoja Valstybinio socialinio draudimo taryba.
Valstybinio socialinio draudimo biudžeto projektą rengia Valstybinio socialinio draudimo valdyba. Parengtas projektas pateikiamas svarstyti ir aprobuoti Valstybinio socialinio draudimo tarybai.
5. Valstybinio socialinio draudimo biudžeto pajamas sudaro: draudėjų įmokos, apdraustųjų įmokos, individualių (personalinių) įmonių savininkų ir ūkininkų įmokos, savanoriškai draudžiamų asmenų įmokos, Valstybinio socialinio draudimo valdybos veiklos pajamos ir asignavimai iš Lietuvos valstybės biudžeto.
Valstybinio socialinio draudimo biudžeto pajamos numatomos pagal kiekvieną nurodytąją įmokų mokėtojų grupę bei pajamų rūšį. Draudėjų ir apdraustųjų privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos numatomos atsižvelgiant į darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių pajamų per paskutiniuosius 2–3 metus bei socialinio draudimo įmokų per tą patį laikotarpį kitimą. Be to, analizuojama vienokių ar kitokių veiksnių darbo užmokesčiui bei draudimo įmokoms įtaka ir atitinkamai koreguojami numatomų pajamų dydžiai.
Valstybinio socialinio draudimo valdybos veiklos pajamos numatomos pagal kiekvieną jų rūšį. Šių pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į jų pobūdį ir susidarymo sąlygas.
Pajamų apskaičiavimai pateikiami lentelėmis. Lentelių formas nustato Valstybinio socialinio draudimo valdyba.
6. Valstybinio socialinio draudimo biudžeto išlaidas sudaro: valstybinio socialinio draudimo pensijos, pašalpos, atskaitymai į užimtumo fondą, gydymo ir profilaktikos išmokos ir valstybinio socialinio draudimo vykdymo išlaidos.
7. Valstybinio socialinio draudimo pensijų kategorijai priklauso senatvės, invalidumo, maitintojo netekimo ir ištarnauto laiko pensijos. Lėšos, skirtos valstybinio socialinio draudimo pensijoms mokėti, numatomos pagal kiekvieną jų rūšį (atskirai dirbantiems ir nedirbantiems asmenims). Panaikinus skirtingą pensijų mokėjimo tvarką dirbantiems ir nedirbantiems asmenims, lėšos kiekvienai šių pensininkų grupei nenumatomos. Lėšos, skirtos valstybinio socialinio draudimo pensijoms mokėti, numatomos atsižvelgiant į pensininkų skaičių ir vidutinius pensijų dydžius. Šie rodikliai nustatomi remiantis pensininkų skaičiaus ir vidutinių pensijų dydžių kitimais per paskutiniuosius 2–3 metus, taip pat atsižvelgiant į gyventojų struktūros (pagal amžiaus grupes) kitimą bei kitus veiksnius, turinčius įtakos nurodytųjų pensijų dydžiams bei pensininkų skaičiui.
8. Valstybinio socialinio draudimo pašalpų kategorijai priklauso laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros ir laidojimo pašalpos. Lėšos, skirtos valstybinio socialinio draudimo pašalpoms mokėti, numatomos pagal kiekvieną jų rūšį, atsižvelgiant į jų mokėjimo kitimus per paskutiniuosius 2–3 metus ir kitus duomenis (gimstamumo ir mirštamumo statistikos rodiklius, epideminių susirgimų analizės medžiagą, pašalpų mokėjimo sąlygų kitimą, apdraustų asmenų sergamumą).
Lėšų, skirtų valstybinio socialinio draudimo pensijoms ir pašalpoms mokėti, apskaičiavimo lentelių formas nustato Valstybinio socialinio draudimo valdyba.
9. Atskaitymai į užimtumo fondą numatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio (juridinių asmenų privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos procentais).
10. Gydymo ir profilaktikos išmokas sudaro: išlaidų medikamentams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensavimas, išlaidų kelialapiams į sanatorines įstaigas kompensavimas, išlaidų nemokamoms donorų atostogoms kompensavimas, transporto išlaidų kompensavimas. Gydymo ir profilaktikos išmokos numatomos pagal jų rūšis. Jos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 23–26 straipsniuose nurodytomis gydymo bei profilaktikos priemonių teikimo gyventojų grupėms sąlygomis. Šių išmokų apskaičiavimo metodikas rengia Valstybinio socialinio draudimo valdyba, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija.
11. Valstybinio socialinio draudimo vykdymo išlaidas sudaro Valstybinio socialinio draudimo valdybos ir jos teritorinių skyrių išlaikymo bei kitos valstybinio socialinio draudimo vykdymo išlaidos. Šios išlaidos pateikiamos šių taisyklių 1 priede nurodytos valstybinio socialinio draudimo biudžeto išlaidų klasifikacijos 5 straipsnio 1–7 paragrafuose. Nurodytosios klasifikacijos 5 straipsnio 1–3, 6 ir 7 paragrafuose pateikiamos socialinio draudimo įstaigų išlaikymo išlaidos, o 4 ir 5 paragrafuose – valstybinio socialinio draudimo vykdymo išlaidos.
Kiekvienoje socialinio draudimo įstaigoje sudaroma nurodytųjų išlaidų sąmata. Išlaidos šioje sąmatoje nurodomos pagal minėtuosius paragrafus. Visose socialinio draudimo įstaigose naudojama tipinė išlaidų sąmatos forma. Sąmatos formą ir jos užpildymo (išlaidų apskaičiavimo pagal paragrafus) tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo valdyba.
12. Valstybinio socialinio draudimo biudžete sudaromas Valstybinio socialinio draudimo tarybos rezervo fondas ir kasos apyvartos lėšos. Valstybinio socialinio draudimo tarybos rezervo fondas skiriamas išlaidoms, kurių negalima numatyti tvirtinant biudžetą, padengti. Dėl to šio fondo konkreti paskirtis numatant valstybinio socialinio draudimo biudžeto išlaidas nenurodoma. Kiekvienais metais šis fondas sudaromas iš valstybinio socialinio draudimo biudžeto bendrųjų išteklių. Kasos apyvartos lėšos skiriamos kasos pajamų laikinajam trūkumui per metus padengti. Jų sumos biudžeto projekte nurodomos pajamų ir išlaidų dalyje. Pajamų dalyje kasos apyvartos lėšų suma sumažinamas numatomas lėšų likutis metų pradžioje (šių taisyklių 1 priede nurodytos valstybinio socialinio draudimo biudžeto pajamų klasifikacijos 5 straipsnis).
Nurodytojo rezervo fondo ir kasos apyvartos lėšų dydžius numato Valstybinio socialinio draudimo taryba, o tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su valstybinio socialinio draudimo biudžetu.
13. Valstybinio socialinio draudimo biudžeto projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti pateikia Valstybinio socialinio draudimo taryba. Pajamos ir išlaidos šiame projekte išdėstomos atsižvelgiant į metines apyvartas pagal šių taisyklių 1 priede pateiktos valstybinio socialinio draudimo biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacijos straipsnius bei paragrafus. Taip pat pridedami kiekvieno straipsnio bei paragrafo skaičiavimai ir aiškinamasis raštas.
14. Valstybinio socialinio draudimo biudžeto projektas pateikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei jos nustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 1 dienos.
Valstybinio socialinio draudimo biudžetą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal pajamų ir išlaidų straipsnius.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl valstybinio socialinio draudimo biudžeto tvirtinimo skelbiamas viešai.
15. Valstybinio socialinio draudimo biudžetas tvirtinamas ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki biudžetinių metų pradžios. Jeigu valstybinio socialinio draudimo biudžetas laiku nepatvirtintas, jo (iki patvirtinimo) išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali viršyti praėjusių metų biudžeto 1/12 indeksuotų išlaidų. Nurodytojo biudžeto 1–4 straipsnių išlaidos nelimituojamos.
16. Patvirtinus valstybinio socialinio draudimo biudžetą, per 2 savaites atliekami šie darbai:
16.1. biudžeto metinės sumos paskirstomos ketvirčiais pagal visus šių taisyklių 1 priede nurodytos klasifikacijos straipsnius bei paragrafus. Ketvirčių apyvartos subalansuojamos.
Biudžeto sumų paskirstymą ketvirčiais tvirtina Valstybinio socialinio draudimo valdyba;
Draudėjų registracija ir įmokų mokėjimas
17. Visi draudėjai (įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat individualių (personalinių) įmonių savininkai bei ūkininkai) turi registruotis Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniuose skyriuose per 10 dienų nuo jų įsteigimo dienos. Registruojamasi šia tvarka:
17.1. įmonės, įstaigos ir organizacijos registravimosi metu Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniams skyriams įteikia užpildytą draudėjo kortelę, o individualių (personalinių) įmonių savininkai ir ūkininkai – registracijos kortelę, kurių formas nustato Valstybinio socialinio draudimo valdyba;
17.2. draudėjui neatvykus registruotis, nurodytosios valdybos teritorinis skyrius įregistruoja jį remdamasis įmonių rejestro tvarkytojo duomenimis. Įmonių rejestro tvarkytojas suderinta su Valstybinio socialinio draudimo valdyba arba jos teritoriniu skyriumi tvarka nemokamai pateikia duomenis apie Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas įmones;
17.3. įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, individualių (personalinių) įmonių savininkams ir ūkininkams, įregistruotiems nurodytuosiuose teritoriniuose skyriuose, išduodamas atitinkamas pažymėjimas, kurio formą nustato Valstybinio socialinio draudimo valdyba.
Lietuvos bankų įstaigos atidaro įmonių, įstaigų ir organizacijų sąskaitas, kartu su kitais privalomais dokumentais pateikus dokumentą apie jų įregistravimą Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniame skyriuje, ir uždaro nurodytąsias sąskaitas, pateikus valstybinio socialinio draudimo įstaigos pažymą apie tai, kad jos, kaip draudėjai, įsiskolinimų neturi.
Lietuvos bankų įstaigos, Valstybinio socialinio draudimo valdybai ir jos teritoriniams skyriams paprašius, teikia jiems reikalingą informaciją apie atidarytas bankuose draudėjų sąskaitas ir darbo užmokesčio išmokėjimo dienas, taip pat kitą su valstybinio socialinio draudimo įmokomis susijusią informaciją.
18. Privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos į valstybinio socialinio draudimo biudžetą mokamos nuo tos dienos, kurią darbuotojams pradedamas mokėti darbo užmokestis ir pervedami į šį biudžetą iš darbo užmokesčio atskaityti mokesčiai nepriklausomai nuo draudėjų įsiregistravimo teritoriniuose skyriuose datos. Įmokas į valstybinio socialinio draudimo biudžetą moka:
18.1. draudėjai, nurodyti šių taisyklių 2 punkte. Draudėjai privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuoto darbo užmokesčio ir kitų pajamų (nepriklausomai nuo išmokėjimo šaltinių), kurios pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymą apmokestinamos kaip pajamos, susijusios su darbo santykiais, įskaitant ir neapmokestinamąjį minimumą, išskyrus šių taisyklių 19 punkte nurodytas išmokas;
18.2. apdraustieji, kurie gauna darbo užmokestį ir jam prilygintas su darbo santykiais susijusias pajamas. Šie asmenys privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas moka nuo jiems apskaičiuoto darbo užmokesčio ir kitų pajamų, kurios pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymą apmokestinamos kaip pajamos, susijusios su darbo santykiais, įskaitant ir neapmokestinamąjį minimumą. Šias įmokas iš darbo užmokesčio atskaito darbdavys (administracija);
18.3. individualių (personalinių) įmonių savininkai (bendrasavininkiai) ir ūkininkai. Jie privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas patys ir už pilnamečius šeimos narius, dirbančius ūkyje, moka nuo jų pačių deklaruotos valstybinio socialinio draudimo sumos, kuri negali būti mažesnė už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą darbo užmokesčio minimumą. Šie asmenys privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų gali nemokėti tuo atveju, jeigu įstatymų nustatytos apmokestinamosios jų pajamos yra mažesnės už nustatytąjį darbo užmokesčio minimumą arba įstatymų nustatyta tvarka nuo apmokestinimo atleistos. Laikotarpis, kurį asmuo nemoka privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, neįskaitomas į jo valstybinio socialinio draudimo stažą;
19. Privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo:
19.1. socialinio aprūpinimo ir socialinės paramos (šalpos) pašalpų ir pensijų, mokamų iš valstybės bei socialinio draudimo lėšų;
19.2. pašalpų ir premijų, skiriamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei vietos savivaldos institucijų, taip pat pašalpų, mokamų iš labdaros fondų bei labdaros organizacijų (išskyrus pašalpas, mokamas šių fondų ir organizacijų darbuotojams);
19.3. įmonių, įstaigų ir organizacijų vienkartinių pašalpų, mokamų mirus darbuotojui ar jo šeimos nariui, taip pat stichinių nelaimių atvejais;
19.4. iš Lietuvos valstybės biudžeto ir valstybinio socialinio draudimo biudžeto mokamų premijų, skiriamų konkurso tvarka;
19.5. išeitinių pašalpų ir kompensacijų, mokamų atleidžiant iš darbo, bei išmokų ir kompensacijų, mokamų perkeliant arba priimant į darbą kitoje vietovėje;
19.6. išmokų už buto nuomą, komunalines paslaugas, mėnesinius transporto bilietus, asmeninio transporto naudojimą, darbuotojų maitinimą;
19.7. išmokų, pagal darbo įstatymus skirtų komandiruočių išlaidoms ir materialinei žalai dėl suluošinimo ar kitokio sveikatos pakenkimo arba maitintojo mirties atlyginti;
19.8. rentos, mokamos aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslo institutų mokslininkams.
Visais atvejais įmokos neskaičiuojamos tik nuo sumų, neviršijančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dydžių piniginių kompensacijų.
19.9. Lietuvos Respublikos piliečių, dirbančių Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse užsienyje, apmokestinamų pajamų dalies, viršijančios 25 minimalių mėnesinių algų sumą.
Papildyta punktu:
Nr. 419, 1993-06-15, Žin., 1993, Nr. 23-545 (1993-06-18), i. k. 0931100NUTA00000419
20. Privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurias moka asmenys iš savo darbo užmokesčio ir jam prilygintų su darbo santykiais susijusių pajamų, tarifus nustato Lietuvos Respublikos Seimas.
21. Draudėjai, apskaičiavę darbo užmokesčio sumas, apskaičiuoja privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas šių taisyklių 18.1 ir 18.2 punktuose nustatyta tvarka ir atėmę iš jų reglamentuotąsias išmokas susidariusį skirtumą sumoka į valstybinio socialinio draudimo biudžetą. Sumokėjimas įforminamas mokamaisiais pavedimais, kurie įteikiami banko įstaigoms kiekvieną kartą gaunant lėšas darbo užmokesčiui mokėti, bet ne vėliau kaip 25 einamojo mėnesio dieną (už pirmąją mėnesio pusę) ir 15 kito mėnesio dieną (už antrąją mėnesio pusę). Mokamieji pavedimai pateikiami bankams visai atitinkamo laikotarpio privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumai nepriklausomai nuo lėšų likučio draudėjo sąskaitoje.
Įmonės, neturinčios bankų įstaigose sąskaitų arba mokančios už darbą iš savo įplaukų, moka privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos, o individualių (personalinių) įmonių savininkai ir ūkininkai – kartą per ketvirtį iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 10 dienos. Mokama pavedimais per banką, pašto perlaidomis arba į Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritorinio skyriaus kasą.
Asmenys, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytais atvejais draudžiami savanoriškai, nurodytąsias draudimo įmokas moka draudimo sutartyse nustatyta tvarka.
22. Visi draudėjai, taip pat individualių (personalinių) įmonių savininkai ir ūkininkai, pavėlavę sumokėti į valstybinio socialinio draudimo biudžetą įmokas, moka 0,5 procento įmokų sumos delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, įskaitant ir įmokų sumokėjimo (mokamojo pavedimo, pašto perlaidos, pajamų orderio įvykdymo) dieną. Draudėjas privalo pats priskaičiuoti delspinigius už visą pradelstą laiką ir pažymėti valstybinio socialinio draudimo lėšų finansinėje apyskaitoje. Laiku nesumokėtas privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas kartu su delspinigiais Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniai skyriai iš juridinių asmenų išieško ne ginčo tvarka, o iš fizinių asmenų – teismine tvarka.
Jeigu draudėjai, vengdami mokėti privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas, laiku neįsiregistruoja Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniame skyriuje, o norėdami nuslėpti sumas, nuo kurių turi būti apskaičiuojamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos, neteisėtai tas įmokas sumažina, į valstybinio socialinio draudimo biudžetą paimama visa nesumokėta įmokų suma, taip pat dvigubo šios sumos dydžio bauda.
Nurodytoji suma ir bauda iš juridinių asmenų išieškoma ne ginčo tvarka, o iš fizinių asmenų – teismine tvarka, už laikotarpį, ne ilgesnį kaip dveji paskutinieji metai.
Ne ginčo tvarka išieškomas privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas banko įstaigos nurašo iš draudėjų sąskaitų pagal Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritorinių skyrių inkasavimo pavedimus.
Jeigu draudėjai laiku nesumoka įmokų į valstybinio socialinio draudimo biudžetą, taip pat nevykdo kitų valstybinio socialinio draudimo įstaigų pareigūnų teisėtų nurodymų, jiems taikomos administracinės baudos įstatymų nustatyta tvarka.
23. Įmonės, įstaigos ir organizacijos jų likvidavimo arba bankroto atvejais privalo visiškai atsiskaityti su valstybinio socialinio draudimo biudžetu ir pranešti apie tai Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui. Likviduotos įmonės, įstaigos ir organizacijos įsiskolinimą socialinio draudimo biudžetui sumoka organizacija, priimanti likvidavimo balansą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo balanso priėmimo.
Valstybinio socialinio draudimo įstaigų sąskaitos banke ir valstybinio socialinio draudimo biudžeto išlaidų apmokėjimas
24. Valstybinio socialinio draudimo valdybai bankų įstaigose atidaromos valstybinio socialinio draudimo lėšų ir Valstybinio socialinio draudimo valdybos veiklos finansavimo sąskaitos, taip pat valiutinės sąskaitos.
Į Valstybinio socialinio draudimo lėšų sąskaitą įskaitomos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir kitos valstybinio socialinio draudimo biudžete numatytos pajamos, pervedamos iš Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritorinių skyrių analogiškų sąskaitų šių taisyklių 25.3 punkte nustatyta tvarka. Iš šios sąskaitos reikiamos sumos pervedamos į teritorinių skyrių pensijų ir pašalpų mokėjimo sąskaitas, Valstybinio socialinio draudimo valdybos veiklos finansavimo sąskaitą, taip pat jos naudojamos kaip laikinai laisvos lėšos. Iš šios sąskaitos finansuojamos ir kitos priemonės, numatytos valstybinio socialinio draudimo biudžete.
Valstybinio socialinio draudimo valdybos veiklos finansavimo sąskaitoje atliekamos visos šios įstaigos išlaikymo ir ūkinės veiklos piniginės operacijos. Lėšos į šią sąskaitą pervedamos iš valstybinio socialinio draudimo lėšų sąskaitos. Lėšos Valstybinio socialinio draudimo valdybos veiklai finansuoti pervedamos remiantis patvirtintąja šios įstaigos išlaikymo išlaidų sąmata.
25. Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniams skyriams valstybinio socialinio draudimo biudžeto operacijoms atlikti bankuose atidaromos valstybinio socialinio draudimo lėšų, valstybinio socialinio draudimo pensijų ir pašalpų mokėjimo bei Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritorinio skyriaus veiklos finansavimo sąskaitos. Nurodytosios sąskaitos tvarkomos šitaip:
25.1. į valstybinio socialinio draudimo lėšų sąskaitą įskaitomos iš draudėjų gaunamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos ir joms prilygintos pajamos. Jeigu draudėjų išmokėtos sumos viršija priskaičiuojamas draudimo įmokų sumas, perviršis jiems padengiamas iš valstybinio socialinio draudimo lėšų sąskaitos. Apie tai draudėjai raštu praneša Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui, pateikdami atitinkamus apskaičiavimus. Nurodytieji skyriai, išnagrinėję draudėjų paraiškas, per 15 dienų nuo jų gavimo kompensuoja draudėjams atitinkamas sumas. Šios lėšos naudojamos tik įstatymų nustatytoms valstybinio socialinio draudimo išmokoms finansuoti. Jos negali būti naudojamos ūkinėms operacijoms ar įmonių įsiskolinimui padengti;
25.2. Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniai skyriai sumas, esančias valstybinio socialinio draudimo lėšų sąskaitose, perveda į savo valstybinio socialinio draudimo pensijų ir pašalpų mokėjimo bei Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritorinio skyriaus veiklos finansavimo sąskaitas.
Lėšos į valstybinio socialinio draudimo pensijų ir pašalpų mokėjimo sąskaitas pervedamos atsižvelgiant į tai, kiek faktiškai jų reikia pensijoms, pašalpoms ir kitoms socialinio draudimo sumoms nustatytuoju laiku išmokėti. Kaupti šiose sąskaitose lėšas, didesnes negu reikia, draudžiama. Savaitės pabaigoje lėšų likutis valstybinio socialinio draudimo pensijų ir pašalpų mokėjimo sąskaitose turi būti ne didesnis už ateinančią savaitę numatomą išmokėti sumą.
Lėšos į Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritorinių skyrių veiklos finansavimo sąskaitas pervedamos kartą per mėnesį, remiantis patvirtintomis šių skyrių išlaikymo išlaidų sąmatomis. Lėšos, skirtos ateinančiam mėnesiui, pervedamos iki einamojo mėnesio 27 dienos (po 1/3 atitinkamam ketvirčiui skirtų lėšų). Prireikus lėšos gali būti pervedamos dažniau bei kitokio dydžio, tačiau neviršijant nurodytųjų skyrių išlaikymo išlaidų sąmatose numatytų ketvirčių išlaidų;
25.3. lėšų likučiai Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritorinių skyrių valstybinio socialinio draudimo lėšų sąskaitose (jeigu įplaukos į šias sąskaitas viršijo pervestas iš jų sumas) kiekvienos savaitės paskutinę darbo dieną pervedami į Valstybinio socialinio draudimo valdybos valstybinio socialinio draudimo lėšų sąskaitą. Jeigu kai kuriuose šios valdybos teritoriniuose skyriuose išmokos viršija įmokas, susidaręs skirtumas iš Valstybinio socialinio draudimo valdybos valstybinio socialinio draudimo lėšų sąskaitos pervedamas į atitinkamų teritorinių skyrių valstybinio socialinio draudimo pensijų ir pašalpų mokėjimo sąskaitas. Pervedimų dažnumą nustato Valstybinio socialinio draudimo valdyba.
26. Valstybinio socialinio draudimo biudžeto lėšų naudojimą organizuoja ir vykdo Valstybinio socialinio draudimo valdyba, jos teritoriniai skyriai ir draudėjai šia tvarka:
26.1. pensijos iš valstybinio socialinio draudimo biudžeto mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu, tarpvalstybinėmis sutartimis bei vyriausybiniais susitarimais. Pensijas dirbantiems pensininkams moka draudėjai, nedirbantiems – Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniai skyriai. Kai kuriuos darbus, susijusius su pensijų mokėjimu nedirbantiems pensininkams, už sutartą atlyginimą ir sutartais terminais gali atlikti ryšių, kredito ar kitos organizacijos. Sprendimus šiais klausimais priima Valstybinio socialinio draudimo valdyba;
26.2. laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros ir laidojimo pašalpos mokamos vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatais. Šias pašalpas moka draudėjai bei Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniai skyriai;
26.3. išmokos gydymo ir profilaktikos išlaidoms padengti (išlaidų medikamentams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensavimas, kompensacijos donorams, transporto išlaidų kompensavimas) mokamos vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatais;
26.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio atskaitymus į užimtumo fondą perveda Valstybinio socialinio draudimo valdyba iki kiekvieno mėnesio 25 dienos (po 1/3 sumos, numatytos šiam tikslui valstybinio socialinio draudimo biudžete kiekvienam ketvirčiui). Pasibaigus ketvirčiui, nurodytieji atskaitymai perskaičiuojami pagal faktiškai gautas draudėjų įmokas ir papildomai priskaičiuotos sumos pervedamos kartu su eiliniais mokėjimais, o permokėtos sumos atimamos iš eilinių mokėjimų;
26.5. valstybinio socialinio draudimo įstaigų veikla finansuojama pagal joms patvirtintąsias išlaikymo išlaidų sąmatas;
27. Valstybinio socialinio draudimo biudžeto rodikliai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prireikus yra tikslinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais normatyviniais aktais, susijusiais su valstybinio socialinio draudimo biudžeto pajamų arba išlaidų straipsniais. Biudžeto rodiklius tikslina Valstybinio socialinio draudimo valdyba.
Valstybinio socialinio draudimo biudžeto vykdymo
atskaitomybė ir kiti klausimai
28. Juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės valstybinio socialinio draudimo įstaigos nepagrįstai turėjo išmokėti apdraustiesiems tam tikras išmokas arba dėl kurių kaltės buvo padaryta kitokių nuostolių valstybinio socialinio draudimo biudžetui, privalo tuos nuostolius atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
29. Valstybinio socialinio draudimo išlaidos, padarytos pažeidus taisykles, nustatančias teisę į pašalpas, jų dydį, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, pensijų ir kitų išmokų mokėjimo tvarką, neįskaitomos į valstybinio socialinio draudimo išlaidas ir padengiamos iš draudėjo lėšų.
30. Laikinojo nedarbingumo pašalpos dėl susižalojimo darbe, kelyje į darbą arba iš darbo, taip pat dėl profesinės ligos, jeigu laikinasis nedarbingumas atsirado dėl draudėjo kaltės, padengiamos iš draudėjo lėšų. Mišrios kaltės atveju draudėjas padengia sumos dalį priklausomai nuo jo kaltės.
31. Į valstybinio socialinio draudimo išlaidas taip pat neįskaitomos draudėjų reglamentuotos išmokos, jeigu jos įtrauktos į ne to ketvirčio, kurį atitinkami dokumentai draudėjui buvo pateikti ir pagal juos atlikti išmokėjimai, finansinę apyskaitą.
32. Padaryti valstybinio socialinio draudimo biudžetui nuostoliai iš juridinių asmenų išieškomi ne ginčo tvarka, o iš fizinių asmenų – teisme.
33. Metų valstybinio socialinio draudimo biudžeto vykdymas baigiamas gruodžio 31 dieną. Iki šios dienos būtina įnešti į atitinkamas sąskaitas bankuose grynųjų pinigų likučius socialinio draudimo ir kitų įstaigų, vykdančių socialinio draudimo operacijas, kasose ir (pagal galimybes) užbaigti visus atsiskaitymus.
Žinios apie likučius Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritorinių skyrių valstybinio socialinio draudimo lėšų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų ir pašalpų mokėjimo sąskaitose pranešamos Valstybinio socialinio draudimo valdybai iki sausio 5 dienos. Gavus žinias iš teritorinių skyrių, nustatomas biudžetinių lėšų likutis kitų metų pradžioje. Jis negali būti mažesnis už kasos apyvartos lėšas.
Nepanaudoti lėšų likučiai socialinio draudimo įstaigų veiklos finansavimo sąskaitose lieka šioms įstaigoms. Šios lėšos naudojamos Valstybinio socialinio draudimo tarybos nustatyta tvarka.
34. Visi draudėjai privalo kiekvieną ketvirtį nustatytaisiais terminais pateikti Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui finansinę apyskaitą. Valstybinio socialinio draudimo biudžeto vykdymo ketvirtines ir metinę ataskaitas rengia Valstybinio socialinio draudimo valdyba. Į metinę ataskaitą įeina: biudžeto pajamų ir išlaidų vykdymo ataskaita, biudžeto vykdymo balansas, žinios apie nebaigtus atsiskaitymus, žinios apie Valstybinio socialinio draudimo rezervo fondo naudojimą, žinios apie socialinio draudimo įstaigų pagrindines priemones ir aiškinamasis raštas. Biudžeto pajamų ir išlaidų vykdymo ataskaitoje rodikliai išdėstomi pagal visus šių taisyklių 1 priede pateiktos valstybinio socialinio draudimo biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacijos straipsnius bei paragrafus, nurodant „patvirtinta metams“, „patvirtinta metams su patikslinimais“ ir „kasos pajamos arba išlaidos“.
Valstybinio socialinio draudimo biudžeto vykdymo metinę ataskaitą svarsto ir aprobuoja Valstybinio socialinio draudimo taryba. Aprobuota ataskaita ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos pateikiama svarstyti ir tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
35. Valstybinio socialinio draudimo biudžete sudaromas Valstybinio socialinio draudimo tarybos rezervo fondas. Jo lėšos Valstybinio socialinio draudimo tarybos sprendimu skiriamos valstybinio socialinio draudimo išlaidoms, kurių negalima numatyti tvirtinant biudžetą, padengti. Šio fondo lėšas draudžiama skirti socialinio draudimo įstaigų išlaikymo išlaidoms, kurios pateikiamos šių taisyklių 1 priede nurodytos išlaidų nurodytosios klasifikacijos 5 straipsnio 1, 2, 3, 6 ir 7 paragrafuose, didinti.
Remiantis Valstybinio socialinio draudimo tarybos sprendimais dėl rezervo fondo naudojimo, atitinkamai tikslinama valstybinio socialinio draudimo biudžeto išlaidų dalis (rezervo fondo likutis mažinamas, o išlaidos pagal atitinkamus nurodytosios klasifikacijos straipsnius ir paragrafus didinamos).
Valstybinio socialinio draudimo valdyboje tvarkoma rezervo fondo naudojimo nesisteminė apskaita.
36. Papildomus valstybinio socialinio draudimo biudžeto išteklius sudaro viršplaninės pajamos bei sumažėjusios (netekusios paskirties) išlaidos ir šio biudžeto lėšų laisvas likutis metų pradžioje.
Susidarančių papildomų biudžeto išteklių sumas nustato Valstybinio socialinio draudimo valdyba. Biudžeto lėšų laisvas likutis metų pradžioje nustatomas tik pasibaigus metams, iš bendro lėšų likučio atėmus kasos apyvartos lėšas ir lėšų likutį metų pradžioje, kuris numatytas ateinantiems metams patvirtintame biudžete.
Papildomi biudžeto ištekliai Valstybinio socialinio draudimo tarybos sprendimu gali būti skiriami padidėjusioms valstybinio socialinio draudimo ir valstybinio socialinio draudimo vykdymo, išskyrus darbo užmokestį, išlaidoms padengti.
Valstybinio socialinio draudimo biudžeto patvirtintos išlaidos dėl papildomų išteklių naudojimo netikslinamos.
37. Valstybinio socialinio draudimo biudžeto vykdymo socialinio draudimo įstaigose buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės instrukcijas rengia Valstybinio socialinio draudimo valdyba. Jas tvirtina, suderinusi su Finansų ministerija ir Statistikos departamentu, Valstybinio socialinio draudimo valdyba.
Lietuvos Respublikos
valstybinio socialinio draudimo biudžeto
sudarymo ir vykdymo taisyklių
1 priedas
Valstybinio socialinio draudimo biudžeto
pajamų ir išlaidų klasifikacija
Pajamų klasifikacija
1 straipsnis. Draudėjų ir apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos
1 paragrafas. Draudėjų įmokos
2 paragrafas. Apdraustųjų įmokos
3 paragrafas. Individualių (personalinių) įmonių savininkų ir ūkininkų įmokos
2 straipsnis. Savanoriškai draudžiamų asmenų įmokos
3 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo valdybos veiklos pajamos
4 straipsnis. Asignavimai iš Lietuvos valstybės biudžeto
5 straipsnis. Lėšų likutis metų pradžioje
Išlaidų klasifikacija
1 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo pensijos
1 paragrafas. Senatvės pensijos
2 paragrafas. Invalidumo pensijos
3 paragrafas. Maitintojo netekimo pensijos
4 paragrafas. Ištarnauto laiko pensijos
2 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo pašalpos
1 paragrafas. Laikinojo nedarbingumo pašalpos
2 paragrafas. Nėštumo ir gimdymo pašalpos
3 paragrafas. Vaiko priežiūros pašalpos
4 paragrafas. Laidojimo pašalpos
3 straipsnis. Atskaitymai į užimtumo fondą
4 straipsnis. Gydymo ir profilaktikos išmokos
1 paragrafas. Išlaidų medikamentams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensavimas
2 paragrafas. Išlaidų kelialapiams į sanatorines įstaigas kompensavimas
3 paragrafas. Išlaidų nemokamoms donorų atostogoms kompensavimas
4 paragrafas. Transporto išlaidų kompensavimas
5 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo vykdymo išlaidos
1 paragrafas. Darbo apmokėjimo lėšos
2 paragrafas. Socialinio draudimo įmokos
3 paragrafas. Kitos socialinio draudimo įstaigų išlaikymo išlaidos
4 paragrafas. Pensijų, pašalpų ir kompensacijų išmokėjimo išlaidos
5 paragrafas. Dokumentų gamybos, mokslo tiriamųjų darbų ir apskaitos mechanizavimo išlaidos
6 paragrafas. Kapitaliniai įdėjimai
7 paragrafas. Kapitalinis remontas
Valstybinio socialinio draudimo tarybos rezervo fondas
______________
Lietuvos Respublikos
valstybinio socialinio draudimo biudžeto
sudarymo ir vykdymo taisyklių
2 priedas
Valstybinio socialinio draudimo biudžeto kai kurių
Straipsnių ir paragrafų paaiškinimas
Pajamų klasifikacija
1 straipsnis. 1 paragrafas. Draudėjų įmokos
Šiame paragrafe nurodomos įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų įmokos į valstybinio socialinio draudimo biudžetą, mokamos už apdraustuosius, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais tarifais skaičiuojamos nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų su darbo santykiais susijusių pajamų.
1 straipsnis. 2 paragrafas. Apdraustųjų įmokos
Išlaidų klasifikacija
5 straipsnis. 1 paragrafas. Darbo apmokėjimo lėšos
5 straipsnis. 2 paragrafas. Socialinio draudimo įmokos
5 straipsnis. 3 paragrafas. Kitos socialinio draudimo įstaigų išlaikymo išlaidos
Šiame paragrafe nurodomos šios socialinio draudimo įstaigų išlaidos:
raštinės;
ryšių;
patalpų šildymo ir apšvietimo;
patalpų eilinio remonto;
inventoriaus ir įrengimų eilinio ir kapitalinio remonto;
patalpų nuomos;
transporto priemonių išlaikymo, jų eilinio ir kapitalinio remonto;
komandiruočių;
kadrų rengimo bei jų tobulinimo;
įrengimų ir inventoriaus, priskiriamų pagrindinėms priemonėms, įsigijimo;
mažaverčio ir greitai susidėvinčio inventoriaus įsigijimo;
ūkinių medžiagų įsigijimo;
užsienio delegacijų priėmimo ir kitos susijusios su tarptautiniu bendradarbiavimu išlaidos;
kitos išlaidos.
5 straipsnis. 5 paragrafas. Dokumentų gamybos, mokslo tiriamųjų darbų ir apskaitos mechanizavimo išlaidos
Šiame paragrafe nurodomos šios išlaidos:
su valstybinio socialinio draudimo klausimais susijusių pažymėjimų gamybos;
pensijų skyrimo ir mokėjimo, apskaitos ir atskaitomybės dokumentų blankų gamybos;
mechanizuoto ir kompiuterizuoto duomenų apdorojimo bei programinių užduočių rengimo ir diegimo;
metodinės medžiagos leidimo;
mokslo tiriamųjų darbų;
užsienio šalių patirties analizės;
demografinių tendencijų, susijusių su socialinio draudimo išlaidų projektavimu, analizės;
įvairioms sveikatos ir socialinės apsaugos programoms finansuoti skirtos išlaidos.
5 straipsnis. 6 paragrafas. Kapitaliniai įdėjimai
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 419, 1993-06-15, Žin., 1993, Nr. 23-545 (1993-06-18), i. k. 0931100NUTA00000419
Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių papildymo