Suvestinė redakcija nuo 2008-08-27 iki 2009-04-25

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 7-257, i. k. 1072070ISAKSAK-2331

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA

Į S A K Y M A S

DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PLIUS PATVIRTINIMO

2007 m. gruodžio 3 d. Nr. ISAK-2331

Vilnius

Įgyvendindama Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637), 10.2 punktą,

tvirtinu Mokyklų tobulinimo programą plius (pridedama)^*.

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRĖ                                                            ROMA ŽAKAITIENĖ

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu

Nr. ISAK-2331

MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMA PLIUS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau vadinama – Programa) parengta siekiant įgyvendinti 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioritetą „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“, skirtos įgyvendinti Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, joje iškeltus prioritetus, tikslus ir uždavinius.

2. Šios Programos paskirtis yra suplanuoti ir padėti efektyviai įsisavinti 2007-2013 m. programavimo periodo Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas bendrajam ugdymui.

3. Išskiriami du Programos įgyvendinimo laikotarpiai. Pirmasis laikotarpis apima 2007-2010 m., šio laikotarpio išlaidos ir veiklos suplanuotos detaliai. Antrojo 2011-2013 m. laikotarpio plane numatytos tik pagrindinės veiklų sritys.

4. Programa parengta atsižvelgiant į Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113- 5029), Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 159-5019), Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 m. nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), Valstybinės švietimo strategijos 2003- 2012 m. nuostatų įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391).

5. Programa leidžia siekti Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957), Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. ISAK-970 (Žin., 2007, Nr. 63-2440), Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005-2007 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), Komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005-2007 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), numatytų tikslų ir uždavinių.

6. Programoje vartojamos sąvokos:

Alternatyvus ugdymas – ugdymas, atitinkantis bendruosius ugdymo tikslus, turintis savitą turinį, formas, metodus ir kontekstą, atliepiančius mokinio galias ir jo mokymosi patirtį.

Bendrasis ugdymas – mokymas pagal ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo, neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programas.

eAprašas – platus daugialypės terpės pagrindu veikiantis reprezentatyvių įrodymų archyvas, kurio visi ar dalis įrodymų pateikiami skirtingoms auditorijoms nustatytiems tikslams pasiekti.

Inkliuzinis ugdymas – specialiųjų poreikių vaikų ugdymas kartu su bendraamžiais tokiam ugdymui pasirengusioje mokykloje (pakankama pedagogų kompetencija, pagalbos mokiniui specialistų etatai, specialiųjų poreikių vaikams pritaikytos ugdymo programos, mokymo priemonės, kabinetai, teigiamos mokytojų ir visų vaikų tėvų nuostatos).

Iškritusieji iš mokyklos (švietimo sistemos) asmenys – vaikai iki 18 m., neįgiję pagrindinio išsilavinimo.

Išmokėtos lėšos – projektų vykdytojų mokėjimo prašymuose deklaruotos išlaidos, tinkamos finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir nacionalinių projektų lėšų.

Komponentas – sudedamoji Programos dalis, skirta tam tikros bendrojo ugdymo srities problemoms spręsti.

Lyderis – bendruomenę telkiantis asmuo ir/ar bendruomenė, įsipareigojusi ir veikianti dėl nuolatinio tobulinimo, siekiant viršyti nustatytus arba jau organizacijoje pasiektus standartus.

Metodinis centras – pagalbos mokyklai, mokytojui ir mokiniui švietimo įstaiga ar jos padalinys.

Mokyklos įsivertinimo instrumentas – konkreti priemonė, skirta informacijai apie analizuojamą edukacinį ar vadybinį reiškinį surinkti, apimanti vertinamo reiškinio konstrukto apibrėžimą, duomenų rinkimo formą ir procedūrą bei duomenų analizės procedūrą.

Nuotolinio mokymo kuratorius – asmuo, organizuojantis nuotolinio mokymo paslaugų teikimą ir teikiantis pagalbą nuotoliniu būdu besimokantiems asmenims.

Švietimo specialistai – mokyklų direktoriai, jų pavaduotojai, skyrių vedėjai, mokytojai, apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų atstovai ir švietimo pagalbą teikiantys specialistai.

Universalus daugiafunkcinis centras – švietimo, kultūros ir socialines paslaugas vaikams ir vietos bendruomenei teikianti įstaiga, kurios veiklos sritys gali būti: ikimokyklinis, priešmokyklinis, neformalusis vaikų švietimas, vaikų priežiūra dieną, neformalusis suaugusiųjų švietimas, švietimo pagalba, specialusis ugdymas, nuotolinis mokymas pagal formaliojo ir neformaliojo ugdymo programas ar jų modulius, pramoginė, sociokultūrinė, meninė vaikų ir suaugusiųjų veikla ir panašiai. Centro atliekamų funkcijų apimtį ir tikslines grupes nustato vietos savivaldos institucijos, įvertinusio vietos bendruomenės poreikius.

7. Kitos šioje Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637), ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

8. Pagrindinės bendrojo ugdymo stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės (toliau vadinama – SSGG) skirstomos pagal Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje numatytas švietimo plėtotės kryptis – valdymo, infrastruktūros, paramos, turinio ir personalo tobulinimas.

9. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje numatyta kryptis – valdymo tobulinimas. Pagal šią kryptį bus įgyvendinti kokybės vadybos principai, numatantys perėjimą prie tolygiai paskirstytos atsakomybės ir atskaitomybės, pagrįstos racionaliai ir skaidriai planuojamais ir skirstomais finansiniais ištekliais. Didžiausios vertybės – atvira pilietinė visuomenė, skaidrumas, veiksmingumas;

9.1. bendrojo ugdymo valdymo stiprybės:

9.1.1. Lietuvoje yra sukurta ir įdiegta mokyklų vidaus audito sistema, kuri leidžia pačioms mokykloms įvairiais aspektais įsivertinti savo veiklą, įvardyti mokyklos veiklos privalumus ir trūkumus, nustatyti mokyklos tobulinimo prioritetus;

9.1.2. pastaraisiais metais aktyviai dalyvaujama tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose, pradėti vykdyti nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai, diegiama mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese samprata. Tai kelia mokinių pasiekimų vertinimo kultūrą, geriau suderinami vidinio ir išorinio vertinimo būdai, tikslingiau panaudojama reikalinga valdymui vertinimo informacija;

9.1.3. įkūrus Švietimo valdymo informacinės sistemos skyrių Švietimo informacinių technologijų centre ir Politikos analizės skyrių Švietimo plėtotės centre, didėja švietimo valdymo informacinės sistemos naudojimas ir pripažinimas tarp įvairių lygių švietimo sistemos darbuotojų. Stiprinant naują vadybos kultūrą, sprendimai švietimo politikos klausimais priimami objektyvių duomenų ir informacijos pagrindu;

9.1.4. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų programos, užduotys ir vertinimo instrukcijos rengiamos centralizuotai, optimizuojama užduočių rengimo ir vertinimo sistema. Centralizuotai organizuojami pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai ir brandos egzaminai supaprastina perėjimo į sekančią ugdymo pakopą procedūras;

9.1.5. Lietuva jau yra sukaupusi nemažai teorinės lyderystės patirties ir užmezgusi tarptautinių ryšių su lyderystės centrais ir autoritetais. Šalyje yra geros praktikos mokyklų ir švietimo skyrių, kuriuose dirba veržlūs lyderiai, vyksta informacijos mainai, nusistovi konsultavimosi tradicija, kurią skatina vidinio ir išorinio audito sistema. Šalyje padėtas geras institucinis pagrindas paramos lyderiams infrastruktūrai formuoti;

9.2. bendrojo ugdymo valdymo silpnybės:

9.2.1. įvairių lygmenų švietimo sistemos darbuotojams stinga visuotinės kokybės vadybos mokslo žinių, specifinių žinių, reikalingų tiriamajai veiklai, auditų atlikimui, švietimo politikos vykdymui, darbui su švietimo informacija. Nuolat trūksta profesionalių ir kvalifikuotų užduočių rengėjų ir gerai parengtų vertintojų – kasmet Nacionalinis egzaminų centras sulaukia nemažos visuomenės dalies priekaištų dėl nepakankamai gerai parengtų užduočių, vertinimo instrukcijų ar neprofesionalaus vertintojų darbo;

9.2.2. daugeliui mokytojų vidaus auditas, kaip galimybė tobulinti mokyklos veiklą ir didinti mokyklos konkurencingumą švietimo paslaugų srityje, dar nėra priimtinas, nes nėra esminio veiklą tobulinančio vertinimo suvokimo, kokybės filosofijos įgyvendinimo nuostatų. Nepakankamai suvokiama ir švietimo valdymo informacinės sistemos bei švietimo politikos analizės reikšmė. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas ugdymo procese daugiau naudojamas apskaitai ir kontrolei, negu mokinių poreikiams ir polinkiams pažinti ar ugdymo turiniui pritaikyti, per silpnas vertinimo ugdymo procese ryšys su išoriniu mokinių pasiekimų vertinimu: nacionaliniais ir tarptautiniais tyrimais, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu, brandos egzaminais;

9.2.3. švietimo įstaigos vis dar nėra tinkamai aprūpintos specifine technologine ir programine įranga, dėl to stabdoma šiuolaikiškų bendrojo ugdymo valdymo principų plėtra;

9.2.4. lyderių patirtis vis dar lokali, nėra sistemingo rengimo lyderystei ir specializuoto mokymo, nukreipto į konkrečias iškilusias problemas. Darbdaviai vengia leisti lyderiams dirbti už įstaigos ribų. Dar nedaug institucijų profesionaliai konsultuoja, teikia vadybinę pagalbą mokyklai ir lyderiams, organizuoja lyderių paiešką, patirties sklaidą;

9.3. bendrojo ugdymo valdymo galimybės:

9.3.1. vykdant valdymo instrumentų diegimą ir plėtrą, sudaroma galimybė stiprinti mokyklų vidaus audito sistemą ir diegti mokyklų veiklos kokybės išorės vertinimą, pasinaudojant sėkminga užsienio šalių praktika. Tobulinant bendrojo ugdymo valdymo instrumentus būtų galima pasinaudoti Lietuvos aukštųjų mokyklų moksliniu potencialu, taip mokslo teorijas priartinant prie bendrojo ugdymo poreikių;

9.3.2. valdymo instrumentų plėtra yra neatsiejama nuo informacinių ir komunikacinių technologijų (toliau vadinama – IKT) plėtros. Pastaruoju metu auga švietimo sistemos įstaigų aprūpinimas IKT įranga, švietimo sistemos darbuotojų kompiuterinis raštingumas. Visa tai leidžia kaupti valdymo instrumentams būtinus specifinius duomenis, vėliau juos integruojant į bendrą sistemą;

9.3.3. valdymo instrumentų diegimas ir plėtra išskiriami daugelyje svarbiausių Lietuvos švietimą reglamentuojančių strateginių dokumentų: Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje, Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatose ir kt. Šiuo metu formuojama aiški institucinė sąranga, apibrėžianti atskirų įstaigų atsakomybę už konkrečias švietimo valdymo sritis;

9.3.4. lyderystė ir savarankiškumas palankiai vertinami pagrindiniuose strateginiuose švietimo dokumentuose, pasaulyje jau yra sukurta lyderystės infrastruktūra: stiprūs lyderystės centrai, teikiamos verslo lyderystės konsultavimo paslaugos, rinkoje galima įsigyti virtualiam konsultavimui tinkamos instrumentinės programinės įrangos;

9.4. bendrojo ugdymo valdymo grėsmės:

9.4.1. dėl objektyviai egzistuojančios kultūrinio perkeliamumo problemos kitose užsienio šalyse sukurtus ir naudojamus valdymo instrumentus Lietuvoje būtina adaptuoti ir diegti palaipsniškai. Skubotas užsienio praktikos taikymas, neįvertinus kultūrinių skirtumų sukelia kūrybišką pasipriešinimą naujų valdymo instrumentų naudojimui;

9.4.2. veiksmingam ir šiuolaikiškam švietimo valdymui įtakos turi nepakankamos švietimo sistemos darbuotojų žinios apie naujų valdymo instrumentų teikiamą naudą ar gebėjimų naudotis šiuolaikiškais švietimo valdymo instrumentais stoka;

9.4.3. smulkmeniškos mokyklos konsultavimo veiklos, lėšų panaudojimo galimybių reglamentavimas ir kontrolė varžo kūrybiškumą ir veiksmingesnių valdymo modelių diegimą, pedagoginė bendruomenė netiki naujomis galimybėmis, vengia pokyčių, geriausi patirtį turintys specialistai palieka švietimą;.

9.5. valdymo SSGG analizės išvados. Šalies bendrojo ugdymo valdymas aktyviai transformuojamas: siekiama perimti ilgametę užsienio šalių patirtį, diegti naujus pažangius valdymo instrumentus. Valdymo instrumentų plėtrą stabdo nepakankamas jų svarbos suvokimas, švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacija, specifinės kompiuterinės ir programinės įrangos trūkumas. Pagrindinės vystytinos bendrojo ugdymo valdymo kryptys yra: mokyklų įsivertinimo ir išorės vertinimo sistema, švietimo valdymo informacinė sistema, mokinių pasiekimų tyrimų sistema, egzaminų sistema ir švietimo bendruomenių savarankiškumo skatinimas. Tobulinant minėtas sritis, pagrindinės investicijos turėtų būti skiriamos reikalingiems tyrimams atlikti, švietimo sistemos darbuotojų mokymams ir kvalifikacijos kėlimui, aprūpinimui specifine įranga, teisės aktų tobulinimui.

10. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje numatyta kryptis – infrastruktūros tobulinimas. Tobulinant infrastruktūrą, bus racionalizuotas teikiamų švietimo paslaugų tinklas, išplėtotos naujos švietimo paslaugos ir švietimo jungtys. Didžiausios vertybės – mokymasis visą gyvenimą, mokymosi prieinamumas, socialinis teisingumas;

10.1. bendrojo ugdymo infrastruktūros stiprybės:

10.1.1. 2001–2005 m. sėkmingai įgyvendinta Mokyklų tobulinimo programa. Jos vykdymo metu buvo renovuojamos šalies mokyklos, tiekiamos šiuolaikiškos mokymo priemones, programinė įranga, mokykliniai autobusai. Modernizuota dalis Lietuvos mokyklų, tai padidino švietimo paslaugų prieinamumą, pagerino jų kokybę;

10.1.2. didėjant IKT taikymui ugdymo procese gerėja ugdymo kokybė. 2001–2005 m. programos „Švietimas informacinei visuomenei“ vykdymo metu bendrojo ugdymo įstaigoms paskirstyta nemažai techninės bei programinės įrangos komplektų. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose daugėja iniciatyvių ir motyvuotų pedagogų, naudojančių IKT ugdymo procese, kartu didėja pedagogų galimybės perimti gerąją patirtį ir užtikrinti jos sklaidą;

10.1.3. Lietuvos mokyklų bibliotekose naudojama nemažai kompiuterinės technikos. Remiantis Europos Komisijos parengta ataskaita „Benchmarking Access and Use of ICT in European Schools 2006“, 2006 m. 61,7 proc. Lietuvos mokyklų naudojo kompiuterius švietimui mokyklų bibliotekose (Europos Sąjungos vidurkis siekia 33,4 proc.). Pakankamai technine įranga aprūpintos bibliotekos sudaro didesnes IKT naudojimo galimybes mokytojams ir mokiniams;

10.1.4. tobulėja pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistema. Valstybiniai egzaminai vyksta lokaliuose centruose, jų rezultatai vertinami centralizuotai, mokykliniai egzaminai vykdomi ir jų rezultatai vertinami mokyklose. Tobulėjant egzaminų sistemai, didėja mokinių ir mokytojų pasitenkinimas, aiškėja jų pasirinkimo galimybės, geriau naudojami finansiniai ištekliai;

10.1.5. švietimo reforma teikia galimybių diegti naujas ugdymo formas. Siekiant spręsti nepakankamo švietimo paslaugų prieinamumo ir kokybės problemas (uždaromos mokyklos, reorganizavimo proceso pasekoje neužtikrinamos mokinių mokymosi pasirinkimo galimybės, nepakankamas suaugusiųjų švietimo paslaugų prieinamumas ir pan.), Lietuvoje bus įsteigta 85–90 universalių daugiafunkcinių centrų (apie 35– 40 skirtų vaikams ir apie 50 skirtų suaugusiesiems, suaugusiųjų mokymo centrų infrastruktūroje). Šiuose centruose teikiamos įvairios švietimo paslaugos atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius;

10.1.6. pastarąjį dešimtmetį, gerinant švietimo įstaigų infrastruktūrą ir aprūpinant jas specialia įranga, fizinių ir intelekto sutrikimų turintiems mokiniams sudaryta galimybė ugdytis bendrojo lavinimo mokyklų specialiosiose, lavinamosiose klasėse. Didėja specialiųjų poreikių mokinių, pasirenkančių ugdymąsi drauge su bendraamžiais, skaičius, didinamos jų integracijos galimybės;

10.2. bendrojo ugdymo infrastruktūros silpnybės:

10.2.1. švietimo įstaigose dar nesudarytos sąlygos teikti visapusišką pagalbą mokiniui: nėra įrengtos mokytojų bei mokyklų darbuotojų darbo vietos (nepatenkinama patalpų būklė), organizacinė technika moraliai pasenusi, trūksta naujos technikos, baldų (kabinetams, mokyklų bibliotekoms). Pamokos organizuojamos ne visada tinkamai ir patraukliai mokiniui;

10.2.2. gamtos, technologinių mokslų ir meninio ugdymo pasirinkimo galimybes skirtingose mokyklos pakopose daugiausia riboja pasenusios mokymo priemonės ir jų stoka bei nusidėvėjusi infrastruktūra. Dėl nepatenkinamų mokymosi sąlygų ryškėja tendencija, kad vaikams šis ugdymas tampa nepatrauklus, mažėja vaikų ir jaunimo kultūriniai poreikiai;

10.2.3. esami universalūs daugiafunkciniai centrai tik iš dalies sprendžia švietimo įstaigų reorganizacijos, švietimo paslaugų prieinamumo ir kokybės problemas, dėl nepakankamo daugiafunkcinių centrų skaičiaus ir siauro jų paslaugų spektro švietimo paslaugos kai kurių vietovių (ypač kaimo) gyventojams vis dar sunkiai prieinamos, jų kokybė nepakankama;

10.3. bendrojo ugdymo infrastruktūros galimybės:

10.3.1. pastaraisiais metais, sparčiai tobulėjant technologijoms, didėja modernios specifinės švietimo įrangos pasiūla, dėl gamintojų ir importuotojų konkurencijos mažėja įrangos kainos. Kasmet didėja švietimo įstaigų finansinės galimybės įsigyti modernią technologinę ir programinę mokymo įrangą;

10.3.2. sparčiai tobulėjančios informacinės ir komunikacinės technologijos išplečia mokymosi galimybes nuotoliniu būdu. Naudojant nuotolinio mokymo infrastruktūrą švietimo paslaugos ir naujausia mokymo medžiaga užtikrina lygias mokymosi galimybes visiems visuomenės nariams, kartu ir bendrojo ugdymo sistemos dalyviams;

10.3.3. gamtos, tiksliuosius ir technikos mokslus norinčiųjų studijuoti skaičiaus didinimas laikomas dinamiškos ir konkurencingos Europos žinių visuomenės sukūrimo sąlyga. Europos Sąjungos (toliau – ES) Taryba iškėlė šios srities tikslą – iki 2010 m. bent 15 proc. padidinti gamtos, tiksliųjų ir technikos mokslų absolventų skaičių ir sumažinti lyčių skirtumus šioje srityje (ES Tarybos 2000 m. kovo mėn. 23–24 d. pasitarimo Lisabonoje medžiaga). Technologinių naujovių diegimas ir investicijos į susijusią infrastruktūrą tampa neatsiejama bendrojo ugdymo dalimi;

10.3.4. šalyje rengiami įvairių švietimo įstaigų aprūpinimą reglamentuojantys teisės aktai. Mokyklų aprūpinimo bendrojo lavinimo dalykų vadovėliais ir mokymo priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-2 (Žin., 2005, Nr. 7-216), reglamentuoja švietimo įstaigų materialinį aprūpinimą infrastruktūra, įranga ir kt., atsižvelgiant į mokymosi pakopą, mokinių skaičių. Teisės aktai leidžia tiksliai įvertinti švietimo įstaigų poreikius, tinkamai vykdyti jų aprūpinimą, sudaryti vienodas galimybes skirtingų įstaigų mokiniams ir mokytojams;

10.3.5. švietimo įstaigų infrastruktūros plėtra akcentuojama daugelyje svarbiausių Lietuvos švietimą reglamentuojančių teisės aktų: Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje, Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatose, Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą strategijoje ir programoje ir kt. Tai sudaro strategines prielaidas švietimo infrastruktūrai modernizuoti;

10.4. bendrojo ugdymo infrastruktūros grėsmės:

10.4.1. galiojantys griežti statybos techniniai reglamentai ir higienos normos reikalauja didelių investicijų į švietimo infrastruktūrą. Atlikti dalinį švietimo įstaigų infrastruktūros pagerinimą dažnai neįmanoma dėl nesuderintų norminių dokumentų, todėl neretai būtina investuoti ir į perteklinę infrastruktūrą, o tam reikalingos ypač didelės lėšos;

10.4.2. spartus technologijų vystymasis, inovacijų plėtra reikalauja, kad švietimo įstaigų technologinė bazė būtų nuolat atnaujinama ir plėtojama, tačiau tai dažnai neįmanoma dėl nepakankamo švietimo sistemos finansavimo;

10.4.3. dėl nepalankių demografinių tendencijų pastaruoju metu gyventojų skaičius, ypač kaimo vietovėse, sparčiai mažėja, daugėja asmenų, kuriems teiktina specialioji pedagoginė ir/ar psichologinė pagalba. Švietimo infrastruktūros poreikiui nuolat keičiantis kyla grėsmė, kad modernizuota infrastruktūra nebus tinkamai panaudojama;

10.5. infrastruktūros SSGG analizės išvados. Šalies švietimo įstaigų išsidėstymas yra pakankamai geras, taip pat steigiami nauji pažangūs švietimo sistemos vienetai – universalūs daugiafunkciniai centrai. Šiuo metu gerėja švietimo įstaigų aprūpinimas IKT įranga, ji daugiau naudojama ugdymo procese. Tačiau šalies bendrojo ugdymo įstaigos dar nepakankamai aprūpintos specifinėmis mokymo priemonėmis (gamtos ir technologijų mokslų bei meninio ugdymo įranga, specialiųjų poreikių mokiniams reikalinga įranga, bibliotekų įranga ir pan.). Mokyklose neįrengtos modernios darbo vietos mokytojams, psichologams, socialiniams pedagogams, dar neužtikrinamas švietimo paslaugų prieinamumas kaimo vietovėse. Tobulinant egzaminų sistemą susiduriama su įrangos problemomis. Probleminės ir investicijų reikalaujančios bendrojo ugdymo infrastruktūros sritys yra ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos, bendrojo lavinimo mokyklos ir jų bibliotekos, specialiosios ir jaunimo mokyklos, egzaminų infrastruktūra, universalūs daugiafunkciniai centrai. Pagrindinės investicijos turėtų būti skiriamos įstaigų patalpoms modernizuoti, aprūpinti mokymo priemonėmis, IKT įranga, kita įranga, baldais.

11. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje numatyta kryptis – paramos tobulinimas. Daugiausia dėmesio skiriama socialiai teisingoms, lygioms švietimo galimybėms puoselėti: įvairiai visuotinei ir kriterinei individualiai paramai mokiniams plėtoti, materialinei, psichologinei ir kitokiai pagalbai mokyklai organizuoti. Didžiausios vertybės – socialinis teisingumas, mokymosi prieinamumas, kokybė;

11.1. paramos mokiniui bendrajame ugdyme stiprybės:

11.1.1. pradėtas įgyvendinti trijų lygių pagalbos mokiniui modelis, kurį naudojant pagalba vykdoma savivaldybių, o ne apskričių lygmeniu, todėl paramos mokiniui sistema vis labiau priartinama prie mokinio;

11.1.2. teikiant informacinę, ekspertinę ir konsultacinę pagalbą ir skatinant bendradarbiavimą tarp įvairių lygių pagalbos mokiniui specialistų, didinamas specialiųjų poreikių, psichologinių, asmenybės ir mokymosi problemų turinčių asmenų ugdymosi veiksmingumas, psichologinis atsparumas;

11.1.3. išaugo paramos mokiniui reikšmė sprendžiant vieną iš opiausių bendrojo ugdymo problemų – iškrentančių iš bendrojo ugdymo sistemos mokinių. Atliekant tyrimus, analizuojančius mokyklos nelankymo ir iškritimo priežastis, vykdant projektus, susijusius su „iškritusiųjų“ mokinių grąžinimu į mokyklas, vis labiau atsižvelgiama į ankstesnių metų patirtį, tai leidžia veiksmingiau spręsti problemą ir tobulinti paramos sistemą;

11.1.4. daugiau dėmesio skiriama mokiniams, turintiems specialiųjų poreikių: kasmet vis daugiau specialiųjų poreikių mokinių integruojama į bendrojo lavinimo mokyklas, mokyklose steigiami papildomi pagalbos mokiniui specialistų etatai, kuriamos ir adaptuojamos specialiųjų poreikių vertinimo metodikos ir specialiosios mokymo priemonės;

11.2. paramos mokiniui bendrajame ugdyme silpnybės:

11.2.1. dėl netinkamai įrengtų pagalbos mokiniui specialistų darbo vietų nukenčia darbo kokybė, tai neleidžia veiksmingai funkcionuoti paramos mokiniui sistemai;

11.2.2. stokojama valstybinio prevencinės politikos švietimo sistemoje požiūrio, būtino sėkmingam ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos įgyvendinimui;

11.2.3. užsienio šalyse pastebimas didelis susidomėjimas gabiais vaikais ir jų problemomis. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos kartu su Kauno technologijos universitetu 2002 m. atliktas tiriamasis darbas „Itin gabių vaikų ugdymo situacijos Lietuvoje analizė“ (Almonaitienė, Janilionis, Narkevičienė, 2002 m.) parodė, kad nėra aiškios valstybės politikos gabių vaikų ugdymo atžvilgiu: nėra bendros itin gabių vaikų ugdymo sampratos, specialistų, parengtų darbui su itin gabiais vaikais, gabių vaikų atpažinimas, ugdymas ir parama jiems stokoja sistemiškumo;

11.2.4. nepaisant teisinio reglamentavimo ir papildomo specialiųjų poreikių asmenų ugdymo proceso finansavimo, šalies mokyklos techniškai ir materialiai dar nėra pasirengusios ugdyti specialiųjų poreikių vaikų: trūksta ne tik kvalifikuotų specialistų, specialiųjų mokymo priemonių, pritaikytos mokymosi aplinkos, bet ir teigiamo požiūrio į specialiųjų poreikių asmenų integraciją;

11.3. paramos mokiniui bendrajame ugdyme galimybės:

11.3.1. paramos mokiniui, švietimo sistemos prieinamumo ir lygių galimybių užtikrinimą specialiųjų poreikių asmenims reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatos, Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m birželio 7 d. nutarimu Nr. 850 (Žin., 2002, Nr. 57-2335), Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 83-2983), Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 115-3228). Tai sudaro teisinį pagrindą subalansuoti ir kontroliuoti paramos mokiniui sistemos veikimą;

11.3.2. Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Lygių galimybių neįgaliems žmonėms teikimo bendrąsias taisykles, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją. Formuodama specialiųjų poreikių vaikų ugdymo politiką, Lietuva vadovaujasi Salamankos deklaracija: specialusis ugdymas ir jo vystymo metmenys – mokykla visiems koncepcija. Tobulinant paramą mokiniui yra galimybė pasinaudoti pažangia užsienio šalių patirtimi;

11.3.3. švietimui skiriamos valstybės biudžeto lėšos didinamos, tai leidžia investuoti į paramos mokiniui specialistų rengimą, jų kvalifikacijos tobulinimą, naujų darbo vietų steigimą (pedagoginių psichologinių tarnybų specialistų, pedagogų padėjėjų etatai), infrastruktūros kūrimą;

11.3.4. šalies aukštųjų mokyklų kuriamos ir atnaujinamos studijų programos sudaro galimybę paruošti reikiamos kvalifikacijos paramos mokiniui specialistus. Į švietimo sistemą įsiliejant naujų sričių specialistams, sumažėja mokytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimo specialiojo ugdymo ir specialiųjų mokymo priemonių panaudojimo klausimais poreikis, padidėja galimybė daugiau lėšų skirti specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymui, reikiamų priemonių įsigijimui;

11.3.5. naujų informacinių technologijų taikymas paramos mokiniui organizavime (duomenų bazės specialistams, programinė įranga ir mokomosios programos mokiniams ir pan.) gerina darbo sąlygas paramos mokiniui specialistams. Kryptingai diegiamos informacines technologijos teikia galimybių toliau didinti mokymo paslaugų kokybę ir prieinamumą;

11.4. paramos mokiniui bendrajame ugdyme grėsmės:

11.4.1. šalies regionų socialiniai ekonominiai skirtumai, neadekvatus valdžios institucijų požiūris į problemos mastą, paramos mokiniui specialistų stygius stabdo socialinę integraciją, didina gyventojų socialinę atskirtį ir kelia grėsmę tolygiam paslaugų prieinamumui ir jų kokybei;

11.4.2. didėjantis iškritusių iš bendrojo ugdymo sistemos mokinių skaičius, asmenų, turinčių negalią integravimas į bendrojo lavinimo mokyklas reikalauja papildomų valstybės investicijų. Neskiriant adekvataus dėmesio šioms problemoms, ateityje smarkiai išaugs investicijos į socialinės paramos, reintegracijos programas ir pan.

11.5. paramos SSGG analizės išvados. Nepaisant teisinio reglamentavimo ir papildomo specialiųjų poreikių asmenų ugdymo proceso finansavimo, Lietuvos mokyklos techniškai, materialiai ir moraliai nėra pasirengusios ugdyti specialiųjų poreikių vaikų. Trūksta ne tik kvalifikuotų specialistų, specialiųjų mokymo priemonių, pritaikytos mokymosi aplinkos, bet ir teigiamo požiūrio į specialiųjų poreikių asmenų integraciją. Pagrindinės investicijos turi būti nukreiptos į pedagoginių psichologinių tarnybų plėtrą, naujų ugdymo formų diegimą, gabių vaikų atpažinimo ir pagalbos jiems metodikų kūrimą, specialiųjų mokymo priemonių rengimą ir sklaidą.

12. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje numatyta kryptis – turinio tobulinimas. Bus padidinta mokymosi ir studijų turinio atitiktis darbo rinkos žinių visuomenėje poreikiams, sustiprintas socialinių, informacinių, komunikacinių ir kitų bendrųjų gebėjimų visuotinis ugdymas, mokymasis bus individualizuotas pagal asmens poreikius, gebėjimus, bus subalansuotas mokymosi krūvis. Didžiausios vertybės – kokybė, kontekstualumas, socialinis teisingumas;

12.1. bendrojo ugdymo turinio stiprybės:

12.1.1. vykdant Lietuvos švietimo sistemos reformas ir tobulinant ugdymo turinį gerėja teikiamo bendrojo ugdymo kokybė: mokiniai turi vis daugiau galimybių pasirinkti dalykų kursus ir modulius, atsižvelgiama į mokinių poreikius, polinkius, sugebėjimus ir tolesnę jų mokymosi perspektyvą. Taip pat atnaujinamos pagrindinio ugdymo Bendrosios programos, kurios yra orientuojamos į mokinių esminių kompetencijų ugdymą, turinio diferencijavimą ir individualizavimą;

12.1.2. vadovaujantis Švietimo konsultantų rengimo, veiklos ir atskaitomybės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. ISAK-1041 (Žin., 2005 Nr. 73-2666), ir siekiant užtikrinti kokybišką mokyklų valdymą bei ugdymo kokybės veiksmingumą, šalyje rengiami ugdymo turinio konsultantai, kurie konsultuoja mokyklų vadovus, mokytojus, psichologus ir mokyklų bendruomenių narius aktualiais nacionalinio ugdymo turinio įgyvendinimo, ugdymo proceso organizavimo klausimais, atitinkamai gerindami švietimo specialistų turinio tobulinimo gebėjimus;

12.2. bendrojo ugdymo turinio silpnybės:

12.2.1. visais švietimo lygmenimis formuojamas ir įgyvendinamas ugdymo turinys yra labiau orientuotas į žinias ir mokinių akademinių gebėjimų ugdymą, per mažai dėmesio skiriama ugdymo turinio sąsajoms su gyvenimo praktika, naujų, šiuolaikinėje visuomenėje būtinų kompetencijų plėtojimu, o tai yra būtina sąlyga visapusiškam mokinio asmenybės, jo tautinės ir pilietinės savimonės ugdymui;

12.2.2. mokytojai, mokyklų vadovai ir jų pavaduotojai stokoja kompetencijų, individualizuoti mokymo procesą atsižvelgiant į įvairias mokymosi sunkumų priežastis (motyvacijos stoką, skirtingai suvokiamas užduotis, skirtingus mokymosi stilius) ir prioritetinius ugdymo pasiekimus. Mokymo turinys ir mokymo procesas dar nėra tinkamai individualizuojami, atsižvelgiant į skirtingus mokinių poreikius, dėl to nukenčia mokymo kokybė;

12.2.3. atliktų tyrimų duomenimis, ne visi Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose naudojami vadovėliai ir kita mokymo medžiaga tinkami naudoti dirbant pagal Bendrąsias ugdymo programas ir ugdymo planus, jų turinys tik iš dalies atitinka mokinių amžiaus ypatumus ir ne visuomet padeda siekti išsilavinimo standartuose numatytų tikslų;

12.2.4. dėl intensyvių imigracijos procesų atsiranda poreikis užtikrinti palankias integracijos į šalies švietimo sistemą sąlygas užsieniečių vaikams. Šie keblumų patiria dėl nepakankamų lietuvių kalbos žinių, o šalies bendrojo ugdymo sistema dar nėra visapusiškai pasirengusi tenkinti šios tikslinės grupės poreikių: nėra parengtos lietuvių kalbos mokymo priemonės įvairaus amžiaus mokinių grupėms, trūksta įvairių kalbų žodynų, nepakankama mokytojų kvalifikacija integracijos srityje;

12.3. bendrojo ugdymo turinio galimybės:

12.3.1. vadovėliai ir kita mokymo(si) medžiaga, skirta IKT panaudoti ugdymo procese, sudaro mokiniams geresnes galimybes ir sąlygas ugdyti esmines kompetencijas, mažėja iškrentančių iš švietimo sistemos mokinių;

12.3.2. mokinių esminių kompetencijų, ypač kalbų, kompiuterinio raštingumo, pilietiškumo, verslumo, kultūrinio sąmoningumo ugdymas išskiriamas kaip prioritetas Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategijoje ir Ilgalaikėje pilietinio ir tautinio ugdymo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. X-818 (Žin., 2006, Nr. 102-3939). Šiuolaikinės mokymosi teorijos ir vykstančios švietimo reformos orientuojamos į geresnį ugdymo turinio pritaikymą individualiems mokymosi poreikiams tenkinti, tai sudaro sąlygas mokymąsi sieti su mokinių asmeninėmis stiprybėmis, poreikiais ir praktika. Tęsiant reformas, mokymasis taptų dar patrauklesnis, spartesnis, prasmingesnis ir veiksmingesnis;

12.4. bendrojo ugdymo turinio grėsmės – skeptiškas visuomenės požiūris į asmens profesinį mokymą ir karjeros planavimą lemia mokiniams patrauklios taikomosios ir praktinės veiklos pamokose trūkumą, mokiniams dažniausia teikiama tik akademinių žinių. Mokiniai dėl nepakankamai išugdytų esminių kompetencijų gali patirti įvairių sunkumų aukštesnėse švietimo sistemos pakopose ir darbo rinkoje;

12.5. turinio SSGG analizės išvados. Vykdomos Lietuvos švietimo sistemos reformos turi teigiamos įtakos ugdymo turinio tobulinimo procesui, tai sudaro prielaidas gerinti bendrojo ugdymo kokybę, tačiau pats ugdymo turinys vis dar orientuotas į mokinių akademinių gebėjimų ugdymą ir žinių pateikimą. Siekiant ugdyti esmines mokinių kompetencijas, pagrindinės investicijos turi būti skiriamos ugdymo turinio atnaujinimui, bendrojo ugdymo įstaigų bei švietimo konsultantų bendradarbiavimui plėtoti.

13. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje numatyta kryptis – personalo tobulinimas. Personalo rengimo pertvarka pakeis pedagogų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą, konkretins reikalavimus pedagogams, organizuos naują pedagogų kompetencijos ir jos tobulinimo vertinimo sistemą. Taip pat bus imamasi veiksnių mokyklų vadovų kvalifikacijai tobulinti. Didžiausios vertybės – kokybė, kontekstualumas, veiksmingumas;

14.1. bendrojo ugdymo personalo stiprybės:

14.1.1. Lietuvoje aktyviai vyksta procesai, nukreipti į švietimo paslaugų kokybės gerinimą ir prieinamumo didinimą, reorganizuojant švietimo ir ugdymo įstaigų tinklą pagal gyventojų poreikius ir turimus išteklius, mokyklos aprūpinamos būtina įranga ir technika, vyksta aktyvus mokyklų tarpusavio bendradarbiavimas. Ypač sparčiai vykdomi mokyklų informacinių komunikacinių technologijų plėtros, mokyklų modernizacijos projektai, mokyklose aktyviau pradedami taikyti inovatyvūs mokymo, mokymosi ir pasiekimų vertinimo metodai. Skiriama dėmesio ir suaugusiųjų tęstiniam mokymui, sudarant sąlygas mokymuisi visą gyvenimą: steigiamos mokymosi vietos, skatinama kurti programas ir pan. Taip pat didinama švietimo paslaugų teikėjų (pedagogų, švietimo įstaigų administracijos darbuotojų, kitų švietimo specialistų ir susijusių darbuotojų) kompetencija taikyti šiuos mokymo būdus, metodus ir priemones mokymo kontekste;

14.1.2. daug dėmesio skiriama pagalbos mokiniui sistemos plėtros personalui: steigiami specialistų etatai, išlaikomos darbo vietos, kuriamos ir naudojamos specialiosios darbo, vertinimo metodikos, specialistai mokomi spręsti problemas. Atitinkamai gerinama švietimo paslaugų kokybė: užtikrinamas mokinių socialinių ir specialiųjų poreikių tenkinimas, adaptacija, didinama ir motyvacija, t. y. sprendžiamos vienos opiausių švietimo problemų;

14.2. bendrojo ugdymo personalo silpnybės:

14.2.1. Lietuvos bendrojo ugdymo žmogiškieji ištekliai (švietimo paslaugų teikėjai) dėl informacijos, kvalifikacijos (žinių ir įgūdžių, patirties) stokos yra nepakankamai pasirengę diegti naujoves (inovacijas) ir remtis šiuolaikinėmis moderniomis technologijomis mokymo procesui organizuoti. Švietimo paslaugų teikėjams ypač trūksta žinių, kvalifikacijos, praktinių gebėjimų ne tik problemų identifikavimo, vertinimo srityse, bet ir vadybinių, techninių žinių (pvz., kompiuterinis raštingumas, gebėjimai taikyti modernius darbo metodus ir pan.). Šios problemos stabdo švietimo paslaugų kokybės gerinimo procesą;

14.2.2. šalies bendrojo ugdymo darbuotojų kompetencijoms tobulinti (tinkamam funkcijų atlikimui) skiriamas nepakankamas strateginis ir finansinis dėmesys: nepakanka specialiųjų metodikų, programų, trūksta kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos sistemos elementų, stokojama lėšų kai kurių lygių švietimo paslaugų teikėjų kvalifikacijai tobulinti, pastebimas specialistų stygius ir kt. Be tinkamų švietimo personalo kompetencijų pagalbos mokiniui sistema nustoja veikti ir nesprendžia opių „iškritimo“, nepakankamo inkliuzinio ugdymo, prastos mokinių motyvacijos mokytis bei panašių problemų;

14.3. bendrojo ugdymo personalo galimybės:

14.3.1. patvirtinti ilgalaikiai strateginiai dokumentai (Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatos, Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programa, Visuotinio kompiuterinio raštingumo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176 (Žin., 2004, Nr. 140-5124) ir kt.), ir pagrįstas užsienio šalių patirties taikymas Lietuvos bendrajame ugdyme iškelia personalo kvalifikacijos vertę švietimo reformos kontekste. Kartu atsiranda galimybių nuolat, kryptingai ir sistemingai tobulinti bendrojo ugdymo personalo kvalifikaciją;

14.3.2. didėjantis švietimo vaidmuo visuomenės vertybių sistemoje įgalina siekti modernesnės švietimo sampratos ir atitinkamai keisti švietimo personalo vertybines, kvalifikacines nuostatas. Šių svarbių pokyčių suvokimas ir diegimas sudaro galimybes plėtoti racionalią, pagrįstą ir į pokyčius reaguojančią švietimo sistemą;

14.3.3. augantis Lietuvos biudžetas ir atitinkamai švietimui skiriama lėšų suma sukuria galimybes didinti valstybės indėlį į švietimo srities personalo tobulinimo sistemą vykdant projektus, keliant personalo kvalifikaciją, kuriant personalui palankias modernias darbo vietas ir kt.;

14.3.4. vykdant Lietuvos švietimo sistemos nacionalinę politiką, paremtą pažangiausiais Europos ir pasaulio dokumentais: Jungtinių Tautų Lygių galimybių neįgaliems žmonėms teikimo bendrosiomis taisyklėmis, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, „Salamankos deklaracija: specialusis ugdymas ir jo vystymo metmenys – mokykla visiems!“ koncepcija. Šie strateginiai dokumentai teikia galimybių švietimo personalui stiprinti inkliuzinio ugdymo svarbą (neįgaliųjų vaikų poreikiai, jų tolesnė integracija į visuomenę), formuoti vaikų (būsimųjų suaugusiųjų) toleranciją bendraamžiams. Tai ypatinga švietimo sistemos funkcija, leidžianti kurti darnią ir visavertę visuomenę;

14.3.5. kryptingos investicijos į mokymo procese naudojamas technologijas (technologijų diegimas, perėmimas ir nuolatinis atnaujinimas) ir jų pritaikymas švietimo procesams užtikrinti sudaro galimybes švietimo personalui nuolat tobulinti savo kompetencijas įvairiose srityse, palengvina darbo sąlygas (leidžia geriau tobulinti kvalifikaciją, optimizuoti darbo laiką, palengvina darbą su kolegomis ir vaikais bei jų tėvais) ir drauge didina švietimo personalo motyvaciją, pasitenkinimą darbu. Taip pat generuojamos naujos idėjos, koncepcijos, leidžiančios brandinti Lietuvos švietimo sistemą;

14.4. bendrojo ugdymo personalo grėsmės:

14.4.1. nepakankamai spartus teisės aktų parengimas, įgyvendinimas ir kontrolė stabdo būtinus pokyčius švietimo srities personalo tobulinimo klausimais: palyginti lėtai vykdomas mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimas;

14.4.2. atskirų institucijų, atsakingų už tam tikros bendrojo ugdymo srities įgyvendinimą, pasyvus moksliniais tyrimais ir patirtimi paremtų priemonių taikymas personalo kvalifikacijos tobulinimo aspektais kelia grėsmę Lietuvos švietimo sistemos įsiliejimui į Europos švietimo tinklus lygiomis teisėmis (per dideli skirtumai tarp personalo rengimo sistemų, kvalifikacijos ir įgūdžių bei kt.);

14.4.3. nepakankamai aiškiai apibrėžtos personalo teisių siekti kvalifikacijos tobulinimo (nesuderintas pavadavimo klausimas, neišspręsta švietimo konsultantų vaidmens ir išlaikymo problema bei kt.) galimybės kelia grėsmę kryptingam švietimo srities personalo atsinaujinimui siekiant švietimo kokybės ir prieinamumo;

14.4.4. Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijos ir senėjimo procesai iškelia švietimo personalo netolygaus pasiskirstymo problemą, dėl to pasunkėja racionalus ir nuoseklus švietimo reformos vykdymas visoje Lietuvos teritorijoje ir atitinkamai mažėja jos vertė Europos lygiu;

14.4.5. nuolat kintančios techninės ir technologinės sąlygos (pvz., informacinių technologijų plėtra, naujų komunikavimo būdų atsiradimas, mokymo priemonių kaita ir pan.) kelia grėsmę ilgalaikiam švietimo personalo kvalifikacijos tobulinimo proceso formavimui, kadangi gali iš esmės pakeisti personalo kvalifikacijas ir atitinkamai – reikalavimus, keliamus atitinkamos srities specialistams. Be to, tai sąlygoja nuolatinį finansavimo poreikį;

14.5. personalo SSGG analizės išvados. Personalas sudaro pagrindą Lietuvos švietimo sistemai funkcionuoti. Nuo švietimo srities personalo kvalifikacijos (rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos) ypač priklauso švietimo sistemos modernizavimas: švietimo turinio sąsaja su pasaulio realijomis, žinių visuomenės nuostatų atitikimas, švietimo sistemos veiksmingumo didinimas ir kt. Dėl lėšų, kryptingų pokyčių valdymo stokos, nepakankamai spartaus politinių pokyčių valdymo ir kitų veiksnių švietimo personalo kvalifikacija kai kuriose srityse lieka nepakankama. Taip mažėja švietimo veiksmingumas, pažeidžiamas švietimo racionalumo principas, todėl nukenčia paslaugų vartotojai, t. y. visi Lietuvos gyventojai. Švietimo reformos įgyvendinimas pirmiausia siejamas su personalo ir jo kvalifikacijos tobulinimu. Daugiausia dėmesio reikės skirti visapusiškam švietimo personalo kvalifikacijos tobulinimui plečiant personalo rengimo sistemą ir kuriant būtiną metodinę medžiagą. Tobulinant bendrojo ugdymo personalą, pagrindinės investicijos turėtų būti skiriamos reikalingiems tyrimams, švietimo sistemos personalo mokymams ir aprūpinimui metodine medžiaga.

III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

15. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis bendrasis Programos tikslas: užtikrinti visuomenės poreikius atitinkančią bendrojo ugdymo kokybę diegiant inovacijas ir stiprinant švietimo sistemos pajėgumus.

16. Atsižvelgiant į 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ uždavinius, keliami šie specifiniai Programos tikslai:

16.1. 1 tikslas: plėtoti švietimo valdymo sistemą, užtikrinančią švietimo specialistų kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo poreikius. Šis tikslas atitinka 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 1 uždavinį „Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą“ bei Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje nustatytą prioritetinę kryptį „valdymo tobulinimas“. Pirmo tikslo uždaviniai ir jį įgyvendinantys komponentai:

Uždavinys	Komponentas
Sukurti ir įdiegti standartizuotus mokinių vertinimo ir įsivertinimo įrankius, tai leis užtikrinti ugdymo proceso grįžtamąjį ryšį ir sudaryti sąlygas mažinti iškrentančių mokinių skaičių	Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas (8 priedas)
Stiprinti švietimo specialistų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas	Apskrities viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimas (2 priedas)
Plėtoti švietimo valdymo informacines sistemas siekiant išsamia informacija pagrįstų ir racionalių švietimo politikos sprendimų	Regioninių švietimo valdymo informacinių sistemų plėtra ir švietimo valdymo informacinių sistemų bei Švietimo politikos analizės specialistų kompetencijos tobulinimas (3 priedas)
Diegti integruotus ir praktiškai lengvai pritaikomus mokyklų įsivertinimo instrumentus, sudarant sąlygas pačioms mokykloms kompleksiškai ir objektyviai įsivertinti savo veiklą ir priimti duomenimis grįstus sprendimus	Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas (1 priedas)
Suformuoti paramos švietimo lyderiams infrastruktūros pagrindus	Lyderių laikas (20 priedas)

16.2. 2 tikslas: atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti ugdymo turinį. Šis tikslas atitinka 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ bei Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje nustatytą prioritetinę kryptį „turinio tobulinimas“. Antro tikslo uždaviniai ir jį įgyvendinantys komponentai:

Uždavinys	Komponentas
Rengti ugdymo turinio konsultantus, formuoti konsultantų partnerystės tinklą, sukurti metodinę medžiagą atnaujintoms Bendrosioms programoms įgyvendinti, taip užtikrinant veiksmingai mokyklose diegimas ugdymo turinio naujoves	Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas (16 priedas)
	Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis (10 priedas)
Atnaujintą ugdymo turinį orientuoti jį į esminių mokinių kompetencijų ugdymo, ugdymo programų lankstumo, įvairiapusiškumo, didesnių pasirinkimo galimybių didinimą	Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui (7 priedas)
	Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtra ugdymo procese (29 priedas)
	Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo gerinimas (31 priedas)
	Sukurti, įdiegti ir tobulinti verslumo ugdymo priemones (30 priedas)
	Gamtos mokslų mokytojų kompetencijos ugdymas (37 priedas)
Diegti inovacijas švietime ir skatinti bendradarbiavimą, remiant bendrojo ugdymo dalyvių iniciatyvas	Švietimo inovacijos (43 priedas)

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-2410, 2008-08-21, Žin., 2008, Nr. 97-3767 (2008-08-26), i. k. 1082070ISAKSAK-2410

16.3. 3 tikslas: įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą. Šis tikslas atitinka 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ ir Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje nustatytą prioritetinę kryptį „personalo tobulinimas“. Trečio tikslo uždaviniai ir jį įgyvendinantys komponentai:

Uždavinys	Komponentas
Tobulinti mokymosi pasiekimų vertinimo sistemą gerinant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos įvaizdį, didinant vertinimo veiklos efektyvumą	Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas (17 priedas)
Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingą kvalifikacijos tobulinimą, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius ir modernias IKT	eAplanko taikymas plėtojant pedagogų kompetenciją, nagrinėjant jo taikymo pedagoginiame kompiuteriniame raštingume atvejį (4 priedas)
	Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra (11 priedas)
	Besimokančių mokyklų tinklai (18 priedas)
	Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas (9 priedas)
	Vaikų ir jaunimo socializacijos centruose dirbančių mokytojų ir pagalbos specialistų kompetencijos ugdymas (38 priedas)
	Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimas (36 priedas)
	Užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimas (33 priedas)
Gerinti švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę kuriant ir plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus ir modernizuojant suaugusiųjų švietimo institucijas	Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus (41 priedas)
Modernizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigas	Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas (42 priedas)

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-2410, 2008-08-21, Žin., 2008, Nr. 97-3767 (2008-08-26), i. k. 1082070ISAKSAK-2410

16.4. 4 tikslas: plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą. Šis tikslas atitinka 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ ir 3 uždavinį „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“, taip pat 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ 2 uždavinį „Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje“ ir Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje nustatytas prioritetines kryptis „paramos tobulinimas“ ir „infrastruktūros tobulinimas“. Ketvirto tikslo uždaviniai ir jį įgyvendinantys komponentai:

Uždavinys	Komponentas
Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines ir vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą	Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra (13 priedas)
	Specialiųjų mokymo priemonių rengimas (14 priedas)
	Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtra (15 priedas)
	Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimas (5 priedas)
	Mokyklos bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones (6 priedas)
	Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje (19 priedas)
	Iškritusiųjų iš mokyklos mokinių grąžinimas (12 priedas)
	Psichologinės pagalbos prieinamumo didinimas (32 priedas)
	Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo kokybės gerinimas (34 priedas)
	Inkliuzijos technologijų teikimo paslaugų sistemos sukūrimas (35 priedas)
Gerinti švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę kuriant ir plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus ir modernizuojant suaugusiųjų švietimo institucijas	Universalių daugiafunkcinių centrų steigimas ir plėtra (27 priedas)
Modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklas ir mokytojų darbo vietas sudarant sąlygas	Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra (24 priedas)
tobulinti bendrojo lavinimo ugdymo turinį ir gerinti švietimo kokybę	Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas (25 priedas)
Modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekas gerinant mokyklos bendruomenei teikiamų paslaugų kokybę ir užtikrinti geresnes mokymo ir mokymosi sąlygas	Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas (21 priedas)
Sudaryti sąlygas sėkmingam įvairiapusiam mokinių ugdymuisi, steigiant specialiojo ugdymo metodinius centrus, atnaujinant jaunimo mokyklų materialinę bazę ir įrengiant specialistų darbo vietas	Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas (28 priedas)
	Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas (23 priedas)
	Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas (22 priedas)
Gerinti mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo kokybę, mokymosi pasiekimų ir brandos egzaminų sistemos skaidrumą, modernizuojant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo infrastruktūrą	Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtra (26 priedas)

IV. HORIZONTALIŲJŲ PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMAS

17. 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje ir 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje numatyti 5 horizontalieji prioritetai: lygių galimybių skatinimas, novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai, informacinės visuomenės plėtra, regioninė plėtra ir darnus vystymasis. Programa teigiamai veiks visus horizontaliuosius prioritetus:

17.1. lygių galimybių skatinimas. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ įgyvendinimas prisidės prie lygių galimybių užtikrinimo:

17.1.1. švietimo srityje bus užtikrinamos vienodos ankstyvo mokymosi pradžios galimybės, vykdoma vaikų priežiūros įstaigų infrastruktūros plėtra (Programos komponentai „Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas“, „Universalių daugiafunkcinių centrų steigimas ir plėtra“), skatinama socialinę atskirtį patiriančių bei specialiųjų poreikių asmenų socialinė adaptacija (kuriant alternatyvaus ugdymo modelius, metodines rekomendacijas bei specialias programas, suteikiant prevencinę pagalbą rizikos grupės vaikams, organizuojant užimtumo grupių veiklą), integracija bei galimybės įgyti aukščiausios kokybės išsilavinimą;

17.1.2. Programoje numatoma tobulinti ne tik mokytojų, bet ir švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų kvalifikaciją darbui su specialiųjų poreikių asmenimis, modernizuoti jų darbo aplinką (Programos 4.1 ir 4.5 uždaviniai ir šiuos uždavinius įgyvendinantys komponentai);

17.1.3. plečiant ir modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą (steigiant naujus ir plėtojant veikiančius universalius daugiafunkcinius centrus kaimo vietovėse), švietimo paslaugos taps prieinamesnės socialinės atskirties grupėms, taip pat kaimo ir atokių vietovių gyventojams;

17.2. novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai. Įgyvendinant 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ komponentus bus siekiama:

17.2.1. skatinti novatoriškos specialiųjų poreikių, socialinės atskirties ir nemotyvuotų asmenų integracijos veiklas (nuotolinio mokymosi infrastruktūros plėtra, dokumentų, reglamentuojančių specialiųjų poreikių mokinių ugdymą rengimas, mokinių ugdymo (-si) formų plėtojimas, mokyklų aprūpinimas metodine literatūra, pritaikytais vadovėliais ir specialiosiomis mokymo priemonėmis, materialinės bazės kūrimas ir atnaujinimas ir pan.), siekiant juos paskatinti mokytis;

17.2.2. ieškoti netradicinių mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumo, ypač kaimo vietovėse, problemų sprendimų: vieningų kaimo vietovės gyventojus jungiančių centrų (edukacinių ir sociokultūrinių), kurių funkcijas atliks universalūs daugiafunkciniai centrai, steigimas kaimo vietovėse padės suburti aktyvią bendruomenę, sudarys prielaidas socialinei partnerystei, stiprins bendruomenes, plėtos socialinį kapitalą, gims inovatyvūs sprendimai ir kompetencijos tinkliniam bendradarbiavimui;

17.2.3. skatinti pedagoginio personalo mobilumą, visų švietimo lygių įstaigų tarpusavio bendradarbiavimą, siekiant optimalaus turimų išteklių naudojimo bei bendradarbiavimo (Programos 1 ir 3 tikslai, šiuos tikslus įgyvendinantys uždaviniai ir komponentai);

17.2.4. tobulinti bendrojo ugdymo valdymą, personalą, turinį ir paramą taikant šiuolaikines IKT. Prie šio tikslo prisidės daugelis Programos uždavinių, o ypatingai Švietimo informacinių technologijų centro įgyvendinami komponentai;

17.2.5. pasinaudoti pažangia užsienio šalių patirtimi bendradarbiaujant su užsienio šalių ekspertais. Šiuo tikslu į Lietuvą bus kviečiami Europos Sąjungos ir kitų šalių bendrojo ugdymo ir švietimo srities specialistai, įsiliejama į tarptautinius bendradarbiavimo tinklus (Programos komponentai „Lyderių laikas“, „Besimokančių mokyklų tinklai“, „Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje“, „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“);

17.3. informacinės visuomenės plėtra. Įgyvendinant 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioritetą „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ bus finansuojami įvairūs veiksmai, susiję su informacinės visuomenės plėtra ir pasireikš teigiamas poveikis informacinės visuomenės plėtrai:

17.3.1. numatoma skatinti šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimą atnaujinant mokymo programų turinį (tai numato Programos 2 tikslo uždaviniai ir juos įgyvendinantys komponentai), diegiant lanksčias mokymosi formas, tobulinant švietimo personalo kompetenciją informacinių technologijų naudojimo švietimui srityje ir didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą specialiųjų poreikių asmenims, socialinės atskirties grupių prieigą prie informacijos šaltinių (tai numato Programos 3tikslo 3.2 uždavinys ir jį įgyvendinantys komponentai);

17.3.2. Programos įgyvendinimo metu diegiant informacines technologijas šalies bendrojo ugdymo įstaigose (Programos 4 tikslo uždaviniai ir juos įgyvendinantys komponentai) ir tobulinant švietimo įstaigų darbuotojų kvalifikaciją darbui su IKT (Programos 3.2 uždavinys ir jį įgyvendinantys komponentai) bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo;

17.3.3. papildomai, siekiant įvertinti Programos poveikį strateginiams Lietuvos informacinės visuomenės plėtros tikslams, Programoje numatyti nacionalinio lygio stebėsenos rodikliai:

17.3.3.1. kompiuterių skaičius 100-ui mokinių, vienetais (bendrojo lavinimo mokyklose);

17.3.3.2. mokyklų, prisijungusių prie interneto, procentas;

17.4. regioninė plėtra. Pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“ numatoma įgyvendinti įvairius mokymosi visą gyvenimą kokybės ir prieinamumo didinimo veiksmus, būtinus užtikrinti tolygią regionų plėtrą, 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ siekinys taip pat yra socialinių paslaugų kokybės, apimties ir prieinamumo skirtumų mažinimas šalies regionuose, o ypač – nuo didžiųjų miestų nutolusiuose mažuose miesteliuose ir kaimo vietovėse, taip prisidedant prie nacionalinės regioninės politikos strategijos įgyvendinimo:

17.4.1. daug dėmesio bus skiriama mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumui kaimo vietovėse didinti, steigiant ir plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus. Tai ilguoju laikotarpiu turės didelę įtaką regionų plėtrai;

17.4.2. investuojant į mokymosi pasiūlos kokybę bus siekiama, kad mokymo programos geriau atitiktų regionų ūkio poreikius kvalifikuotiems specialistams rengti ir jų kvalifikacijai tobulinti (jaunimo mokyklų ikiprofesinio mokymo materialinės bazės atnaujinimas, modernizavimas ir kūrimas, gamtos, menų ir technologijų klasių atnaujinimas);

17.4.3. investuojant į mokymosi paslaugų prieinamumą, ypatingas dėmesys bus skiriamas lanksčių ir individualizuotų mokymosi formų, kuriomis galės naudotis nuo pagrindinių aukštojo mokslo centrų nutolusių regionų gyventojai, ilgesnį laiką neatitrūkdami nuo savo pagrindinio užsiėmimo, plėtrai. Prie šio tikslo ypatingai prisidės komponentas „Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus“: modernizuotose suaugusiųjų mokyklose bus organizuojamas suaugusiųjų tęstinis mokymas, teikiamos nuotolinio mokymo paslaugos, vykdoma perkvalifikavimo veikla;

17.4.4. trys Programos komponentai: „Universalių daugiafunkcinių centrų steigimas ir plėtra“, „Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas“ ir „Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas“ bus įgyvendinami taikant regioninę atranką;

17.5. darnus vystymasis. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ įgyvendinimas, investuojant į švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimo:

17.5.1. prireikus periodiškai atnaujinti įvairių švietimo lygmenų programas, atsižvelgiant į opiausias šalies problemas, eurointegracijos ir globalizacijos siekius. Tai numatoma įgyvendinant Programos 2 tikslo uždavinius;

17.5.2. kurti ir diegti aktyvaus mokymo(-si) metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas, mokymą (-si) ir tarpdalykines studijas. Vykdant Programą bus atnaujinta bendrojo ugdymo įstaigų materialinė bazė, investuojama į gamtos, menų ir technologijų mokymo įrangą, ilgalaikėje perspektyvoje tai užtikrins aukštus gamtos ir tiksliuosius mokslus siekiančių studijuoti mokinių rodiklius;

17.5.3. pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais. Vykdant Programos projektus, susijusius su bendrojo ugdymo personalo ir turinio tobulinimu, kartu bus diegiami inovatyvūs mokymo (-si) metodai, daugiau dėmesio skiriant ugdymo turinio sąsajoms su gyvenimo praktika, naujų, šiuolaikinėje visuomenėje būtinų kompetencijų plėtojimu;

17.5.4. plėsti vidurinių ir aukštųjų mokyklų kompiuterizavimą, tobulinti žinių įsisavinimo ir naudojimo metodus. Įgyvendinant Programos uždavinius, susijusius su bendrojo ugdymo infrastruktūros tobulinimu, švietimo įstaigose bus aktyviai diegiamos informacinės technologijos, kuriami virtualūs bendradarbiavimo tinklai;

17.5.5. mokymosi visą gyvenimą plėtra turės didelį poveikį socialinės atskirties mažinimui, to bus siekiama įgyvendinant Programos komponentus, susijusius su lygių galimybių specialiųjų poreikių asmenims užtikrinimu, švietimo sistemos prieinamumo didinimu, aprūpinant švietimo įstaigas kompensacine technika, įranga, specialiosiomis mokymo priemonėmis, neįgaliesiems skirtomis informacinėmis technologijomis, kuriant specialiojo ugdymo metodinius centrus (komponentai, įgyvendinantys Programos 4 tikslo uždavinius).

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

18. Programos tikslų bus siekiama įgyvendinant 41 komponentą.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-2410, 2008-08-21, Žin., 2008, Nr. 97-3767 (2008-08-26), i. k. 1082070ISAKSAK-2410

19. Programos įgyvendinimo biudžetas yra 662,99 mln. Lt. Programa finansuojama Europos regioninės plėtros fondo (toliau vadinama – ERPF), Europos socialinio fondo (toliau vadinama – ESF) paramos lėšomis, nacionalinėmis projektų lėšomis.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-2410, 2008-08-21, Žin., 2008, Nr. 97-3767 (2008-08-26), i. k. 1082070ISAKSAK-2410

20. ERPF ir ESF paramos lėšos skiriamos atsižvelgiant į Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789).

21. ERPF ir ESF paramos lėšomis nekompensuojamos Programos komponentų įgyvendinimo išlaidos bus finansuojamos iš Valstybinės švietimo strategijos programos.

22. Programos apimtis komponentų ir jiems skirtų lėšų įsisavinimo prasme yra didelė – iki 2015 m. (įskaitytinai), pradedant 2008 m., kiekvienais metais reikia įsisavinti vidutiniškai 75,00 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir nacionalinių projektų lėšų. Vienas iš svarbiausių veiksnių sėkmingai Programai įgyvendinti yra lėšų įsisavinimo sparta bei veiksmingumas. Atsižvelgiant į 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimo patirtį ir problemas, Programos komponentų specifiką (daug smulkių veiklos rūšių, finansuojamų iš ESF), 89,9 proc. Programai įgyvendinti numatytų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir nacionalinių lėšų skiriama komponentams, kurie bus įgyvendinami vykdant valstybės ir regionų projektus, 10,1 proc. – komponentams, kurie bus įgyvendinami vykdant projektų konkursus. Komponentų įgyvendinimas užtikrina greitą projektų (idėjų) atranką ir supaprastina administravimo procedūras. Lentelėje pateikiamas Programos įgyvendinimo lėšų paskirstymas valstybės ir regionų planavimo projektams bei projektų konkursams:

„

Finansavimo būdas	Lėšos, mln. Lt
	Europos regioninės plėtros fondo lėšos	Nacionalinės projektų lėšos	Pareiškėjų lėšos (konkursinio finansavimo atveju)	Iš viso
Valstybės projektai	177,6925	31,3575	–	209,05
Regionų projektai	166,464	29,376	–	195,84
Projektų konkursai	–	–	–	–
Iš viso	344,1565	60,7335	–	404,89
Finansavimo būdas	Europos socialinio fondo lėšos	Nacionalinės projektų lėšos		Iš viso
Valstybės projektai	162,35	28,65	–	191,00
Regionų projektai	–	–	–	–
Projektų konkursai	57,035	10,065	–*	67,10
Iš viso	219,385	38,715	–	258,10

Pastaba: * pareiškėjams (projektų vykdytojams), kurie yra biudžetinės įstaigos, ne pelno siekiantys ir viešąjį interesą atstovaujantys subjektai, paramos intensyvumas sudaro iki 100 proc. Subjektus ar jų grupes, kuriems netaikomas 100 proc. paramos intensyvumas, nustato ir tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamentas atskiru sprendimu.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-2410, 2008-08-21, Žin., 2008, Nr. 97-3767 (2008-08-26), i. k. 1082070ISAKSAK-2410

23. Konkuruoti dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir dalyvauti projektų konkursuose galės valstybinės, viešosios ir privačios įmonės, įstaigos ir organizacijos, turinčios patirties švietimo srityje ir kurių teikiami projektai geriausiai atitiks bendruosius, specialiuosius ir prioritetinius projektų atrankos kriterijus.

24. Programa įgyvendinama vykdant valstybės, regionų projektus ir projektų konkursus:

24.1. Komponentai, kurie bus įgyvendinami vykdant valstybės projektus ir finansuojami iš ESF ir nacionalinių projektų lėšų:

Komponentas	Atsakingas vykdytojas	ES lėšos, mln. Lt	Nacionalinės projektų lėšos, mln. Lt	Iš viso lėšų, mln. Lt	Lėšų įsisavinimo grafikas, mln. Lt
					2007	2008	2009	2010	2011–2013
Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas	NMVA	4,25	0,75	5,00	-	0,30	1,00	1,30	2,40
Apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimas	NMVA	1,70	0,30	2,00	-	0,30	0,50	0,30	0,90
Regioninių švietimo valdymo informacinių sistemų plėtra ir švietimo valdymo informacinių sistemų bei švietimo politikos analizės specialistų kompetencijos tobulinimas	ITC	4,25	0,75	5,00	-	0,60	1,20	0,60	2,60
E. Aplanko taikymas pedagogų kompetencijai plėtoti, nagrinėjant jo taikymo pedagoginiame kompiuteriniame raštingume atvejį	ITC	2,55	0,45	3,00	-	0,20	0,40	0,60	1,80
Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimas	ITC	2,55	0,45	3,00	-	0,20	0,40	0,40	2,00
Mokyklos bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones	PPRC	2,55	0,45	3,00	-	0,20	0,40	0,10	2,30
Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui	ŠPC	8,50	1,50	10,00	-	1,80	2,20	2,80	3,20
Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas	ŠPC	5,10	0,90	6,00	-	1,10	1,90	1,80	1,20
Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas	ŠPC	14,45	2,55	17,00	-	5,70	1,90	2,10	7,30
Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis	PPRC	10,20	1,80	12,00	-	0,50	2,60	3,60	5,30
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra	MKC	25,50	4,50	30,00	-	0,30	4,00	3,80	21,90
Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas	SPPC	8,50	1,50	10,00	-	0,50	1,00	2,50	6,00
Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra	SPPC	7,65	1,35	9,00	-	0,60	3,30	1,70	3,40
Specialiųjų mokymo priemonių rengimas	SPPC	8,50	1,50	10,00	-	0,40	0,90	1,90	6,80
Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtra	SPPC	8,50	1,50	10,00	-	1,00	1,50	2,50	5,00
Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas	ŠPC	8,50	1,50	10,00	–	–	2,7	6,1	1,20
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas	NEC	7,65	1,35	9,00	-	0,82	1,23	2,75	4,20
Besimokančių mokyklų tinklai	ŠAC	5,95	1,05	7,00	--	0,10	1,40	2,00	3,50
Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje	ŠAC	8,50	1,50	10,00	–	0,10	0,80	0,90	8,20
Lyderių laikas	ŠAC	17,00	3,00	20,00	–	0,10	5,60	4,30	10,0
Iš viso		162,35	28,65	191,00	0,00	14,82	34,93	42,05	99,20

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-2410, 2008-08-21, Žin., 2008, Nr. 97-3767 (2008-08-26), i. k. 1082070ISAKSAK-2410

24.2. Komponentai, kurie įgyvendinami vykdant valstybės projektus ir finansuojami iš ERPF ir nacionalinių projektų lėšų:

Komponentas	Atsakingas vykdytojas	ES lėšos, mln. Lt		Nacionalinės projektų lėšos, mln. Lt	Iš viso lėšų, mln. Lt	Lėšų įsisavinimo grafikas, mln. Lt
						2007	2008	2009	2010	2011–2013
Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas	ŠAC	19,074		3,366	22,44	-	-	-	15,0	7,44
Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas	MKC	22,0235		3,8865	25,91	-	-	-	2,15	23,76
Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas	ŠAC	19,8645		3,05055	23,37	-	-	-	-	23,37
Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra	ŠAC	75,4715		13,3185	88,79	-	-	-	47,10	41,69
Bendrojo lavinimo	ŠAC	29,07		5,13	34,20	-	-	-	16,75	17,45
mokyklų modernizavimas						-	-	-	-	-
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtra	NEC	3,40	0,60		4,00	-	2,32	0,30	0,10	1,28
Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus	MKC	8,789	1,551		10,34	-	-	10,34
Iš viso		177,6925	31,3575		209,05	0,00	2,32	10,64	81,10	114,99

24.3. Komponentai, kurie bus įgyvendinami vykdant regionų projektus, finansuojami iš ERPF ir nacionalinių projektų lėšų:

Komponentas	Atsakingas koordinatorius	ES lėšos, mln. Lt	Nacionalinės projektų lėšos, mln. Lt	Iš viso lėšų, mln. Lt	Lėšų įsisavinimo grafikas, mln. Lt
					2007	2008	2009	2010	2011–2013
Universalių daugiafunkcinių centrų steigimas ir plėtra	ŠAC	74,63	13,17	87,80	-	-	-	-	87,80
Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas	ŠAC	17,00	3,00	20,00	-	-	-	0,50	19,50
Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas	MKC	74,834	13,206	88,04	–	–	–	44,00	44,04
Iš viso		166,464	29,376	195,84	0,00	0,00	0,00	44,50	151,34

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-2410, 2008-08-21, Žin., 2008, Nr. 97-3767 (2008-08-26), i. k. 1082070ISAKSAK-2410

24.4. Komponentai, kurie bus įgyvendinami vykdant projektų konkursus:

Komponentas	Fondas	ES fondo lėšos, mln. Lt	Nacionalinės projektų lėšos, mln. Lt	Iš viso lėšų, mln. Lt	Lėšų įsisavinimo grafikas, mln. Lt
					2007	2008	2009	2010	2011–2013
Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtra ugdymo procese	ESF	4,25	0,75	5,00	-	-	0,68	1,05	3,27
Sukurti, įdiegti ir tobulinti verslumo ugdymo priemones	ESF	0,85	0,15	1,00	-	-	0,34	0,52	0,14
Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo gerinimas	ESF	5,10	0,90	6,00	-	-	1,01	1,57	3,42
Psichologinės pagalbos prieinamumo didinimas	ESF	2,55	0,45	3,00	-	-	0,34	0,90	1,76
Užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimas	ESF	3,40	0,60	4,00	-	-	0,68	1,05	2,27
Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo kokybės gerinimas	ESF	4,25	0,75	5,00	-	-	0,84	1,31	2,85
Inkliuzijos technologijų teikimo paslaugų sistemos sukūrimas	ESF	9,35	1,65	11,00	-		0,79	2,10	8,11
Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimas	ESF	5,95	1,05	7,00	-	-	1,35	2,10	3,55
Gamtos mokslų mokytojų kompetencijų ugdymas	ESF	3,40	0,60	4,00	-	-	0,63	1,05	2,32
Vaikų ir jaunimo socializacijos centruose dirbančių mokytojų ir pagalbos specialistų kompetencijų ugdymas	ESF	0,935	0,165	1,10	-	-	0,25	0,66	0,19
Švietimo inovacijos	ESF	17,00	3,00	20,00	-	-	2,25	6,0	11,75
Iš viso		57,035	10,065	67,10		-	9,16	18,31	39,63

24.5. įgyvendinant Programos komponentus, numatoma kryžminio finansavimo galimybė. Kryžminis finansavimas galimas iki 10 proc. nuo visų Programos komponentams skirtų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ lėšų.

25. Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėmis, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija yra tarpinė institucija.

26. Valstybės projektams ir konkurso būdu atrenkamiems projektams, kurie bus finansuojami pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemones, įgyvendinančiąja institucija skiriama Europos socialinio fondo agentūra.

27. Valstybės ir regionų projektams, kurie bus finansuojami pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioritetą „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“, įgyvendinančiąja institucija skiriama Centrinė projektų valdymo agentūra.

28. Siekiant tinkamai panaudoti Programos lėšas ir užtikrinti jų kontrolę, tvirtinama 3 lygių Programos įgyvendinimo valdymo schema, atitinkamai paskirstanti funkcijas ir atsakomybę (39 Programos priedas) ir planuojamų pasirašyti Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir nacionalinių lėšų sutarčių grafikas (40 priedas).

29. Programos valdymą ir stebėseną užtikrina Programos valdymo komitetas ir Programos stebėsenos komitetas. Programos valdymo komitetas veikia pagal Programos valdymo komiteto reglamentą. Programos stebėsenos komitetas veikia pagal Programos stebėsenos komiteto reglamentą.

VI. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

30. Programos tikslų ir uždavinių išraiška skaičiais prognozuojant Programos poveikį:

Tikslas	Rodiklis	Esama padėtis (Lietuva)		Esama padėtis (ES 27 vidurkis)		Tikėtina padėtis 2015 m.	Informacijos šaltinis
		metai	reikšmė	metai	reikšmė
1 tikslas	Atestuotų mokyklos vadovų ir jų pavaduotojų dalis procentais	2006	69,2	-*	-*	71,0	Valstybės švietimo stebėsenos (toliau – ŠVIS) rodiklis R42
2 tikslas	Mokinių, kurie mokosi pagal technologinio profilio ir profesinio rengimo programas (ISCED 3 lygmens), dalis procentais	2006	26,4	2005	58,0	50,0	ŠVIS rodiklis R66
3 tikslas	18 metų asmenys, dalyvaujantys švietimo sistemoje (visi ISCED lygiai), procentais	2005	90,1	2005	78,0	95,0	Eurostat
4 tikslas	Švietimo įstaigose ugdomų 1–6 metų vaikų dalis (proc.) lyginant su bendru to amžiaus vaikų skaičiumi	2006	56,0	-*	-*	60,0	ŠVIS rodiklis R55
	Specialiąją pedagoginę ir specialiąją, psichologinę bei socialinę pedagoginę pagalbą teikiančių specialistų ir mokinių skaičiaus santykis bendrojo lavinimo mokyklose	2006	250,5	-*	-*	125,0	ŠVIS rodiklis R39
	Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių, kuriems mokykloje buvo suteikta psichologinė ar/ir specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba, dalis procentais	2006	40,0	-*	-*	80,0	ŠVIS rodiklis R40
	4 metų vaikai, ugdomi ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, procentais	2005	56,8	2005	85,7	65,0	Eurostat

Pastaba: –* šiuo metu duomenų nėra ir bus atliekami papildomi tyrimai.

31. Programa ženkliai prisidės prie šių 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ bei 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ strateginio konteksto rodiklių pasiekimo:

Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija (metai)	Skaičiais išreikšti uždaviniai
25–64 metų gyventojų, per paskutines 4 savaites dalyvavusių švietimo ir profesinio mokymo veikloje (mokymosi visą gyvenimą lygis), dalis	6,3 proc., 2005 m.	11,0 proc.
Jaunimo švietimo pasiekimų lygis: bent vidurinį išsilavinimą (arba vidurinį išsilavinimą ir darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikaciją) įgijusių 20–24 metų asmenų dalis	85,2 proc., 2005 m.	90,0 proc.
Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos lygis: pagrindinį išsilavinimą turinčių ir toliau nesimokančių 18–24 metų asmenų dalis	9,2 proc., 2005 m.	9,0 proc.

32. Programos įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir pažangą vertina pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Prioritetas	Mokymasis visą gyvenimą
Uždavinys	Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą
Rodiklio tipas	Rodiklis ir vertinimo vienetas	Pradinė situacija	Tikėtina padėtis 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, procentais	-*	80**	Projektų ataskaitos, tyrimai
	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	-*	90**	Projektų ataskaitos, tyrimai
Produkto	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius	-	50	Projektų ataskaitos, tyrimai
	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	-	1900	Projektų ataskaitos, tyrimai
Uždavinys	Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę
Rezultato	Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis procentais	-*	80**	Projektų ataskaitos, tyrimai
	Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	-*	90**	Projektų ataskaitos, tyrimai
Produkto	Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius iš kurių:	-	6300	Projektų ataskaitos, tyrimai
	– moksleiviai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	-	6000
	– mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	-	300
	Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš			Projektų ataskaitos, tyrimai
	jų:	-	22000
	– mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	-	22000
Uždavinys	Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą
Rezultato	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis procentais	-*	80**	Projektų ataskaitos, tyrimai
	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	-*	90**	Projektų ataskaitos, tyrimai
Produkto	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:	-	120	Projektų ataskaitos, tyrimai
	– socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties	-	-
	asmenys; – švietimo pagalbos specialistai	-	120
	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:	-	8000	Projektų ataskaitos, tyrimai
	– socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys;	-	3000
	– švietimo pagalbos specialistai	-	5000
Veiksmų programa	2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa
Prioritetas	Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra
Uždavinys	Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje
Rodiklio tipas	Rodiklis ir vertinimo vienetas	Pradinė situacija	Tikėtina padėtis 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)	-	193000	Projektų ataskaitos, tyrimai
Produkto	Projektų skaičius (bendrasis ugdymas)	-	200	Projektų ataskaitos, tyrimai

Pastabos: * bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** reiškia veiksmų programoje numatytą rodiklio išraišką. Programos indėlis į šio rodiklio pasiekimą bus nustatomas atliekant papildomus tyrimus.

33. Nustatomi papildomi nacionalinio lygio stebėsenos rodikliai, leidžiantys įvertinti nurašytaProgramos pažangą ir veiksmingumą:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 metais	Informacijos šaltinis
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius 1000-iui pedagoginių darbuotojų). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2006	29	35	Projektų ataskaitos, tyrimai
Kompiuterių skaičius 100-ui mokinių, vienetais (bendrojo lavinimo mokyklose)	2006	8,8	10,0	Tyrimai
Mokyklos, prisijungusios prie Interneto (proc.)	2006	85,0	90,0	Tyrimai
Produkto rodikliai:
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų	-	-	8000	Projektų ataskaitos, tyrimai
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	-	-	2300	Projektų ataskaitos, tyrimai
Įgyvendintų švietimo inovacijų ir bendradarbiavimo skatinimo projektų skaičius	-	-	40	Projektų ataskaitos, tyrimai
Modernizuota bibliotekų bendrojo lavinimo įstaigose, skaičius	-	-	240	Projektų ataskaitos, tyrimai
Modernizuota mokytojų darbo vietų bendrojo ugdymo įstaigose, skaičius	-	-	5400	Projektų ataskaitos, tyrimai
Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų, skaičius	-	-	50	Projektų ataskaitos, tyrimai
Universalių daugiafunkcinių centrų, kurių steigimui ir plėtrai buvo skirta ne mažiau kaip 0,5 mln. litų paramos, skaičius	-	-	81	Projektų ataskaitos, tyrimai
Įrengta naujų arba modernizuota esamų paramą mokiniui teikiančių specialistų darbo vietų, skaičius	-	-	700	Projektų ataskaitos, tyrimai
Jaunimo mokyklų, kuriose sukurta ir modernizuota mokytojų, ikiprofesinio mokymo mokytojų, psichologų, socialinių pedagogų, specialių pedagogų darbo ir mokymosi aplinka, skaičius	-	-	25	Projektų ataskaitos, tyrimai
Įkurta specialiojo ugdymo metodinių centrų, skaičius	-	-	10	Projektų ataskaitos, tyrimai
Bendrojo ugdymo įstaigų, kuriose atnaujinta technologijų ir/arba menų, ir/arba gamtos mokslų mokymo, ir/arba organizacinės technikos bazė, skaičius	-	-	400	Projektų ataskaitos, tyrimai

34. Už Programos nacionalinio lygio stebėsenos rodiklių apskaičiavimą, kontrolę ir atskaitomybę atsakingas Programos valdymo komitetas.

VII. PROGRAMOS PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI

35. Programos projektai turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

36. Programos prieduose nurodyti specialieji atitikties ir specialieji prioritetiniai konkretaus komponento projektų atrankos kriterijai:

36.1. valstybės ir regionų projektams numatomi specialieji atitikties atrankos kriterijai; 36.2 projektų konkursų projektams numatomi specialieji atitikties ir specialieji prioritetiniai atrankos kriterijai.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

37. Sisteminė bendrojo ugdymo situacijos analizė leidžia teigti, kad Lietuvos bendrojo ugdymo sistema aktyviai pertvarkoma siekiant užtikrinti aukštesnę ugdymo kokybę. Dėmesys bendrajam ugdymui atsispindi daugelio šalies strategijų prioritetiniuose uždaviniuose, tačiau įgyvendinti strategines priemones dažnai sudėtinga dėl lėšų stygiaus. 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo galimybių panaudojimas šalies bendrojo ugdymo sistemai tobulinti įtvirtins vykdomų švietimo reformų tęstinumą, suteiks galimybę perimti pažangią užsienio šalių patirtį ir užtikrins kokybiškas švietimo paslaugas šalies gyventojams.

38. Programa prisideda prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų programos įgyvendinimo, kompleksiškai tobulinant bendrojo ugdymo valdymą, infrastruktūrą, turinį, personalą ir paramą mokiniui. Programos įgyvendinimo priemonių visuma užtikrina, kad 2015 metais:

38.1. šalies švietimo valdymas keisis diegiant pažangius valdymo metodus ir visapusiškai panaudojant informacinių komunikacinių technologijų galimybes;

38.2. atnaujintas ugdymo turinys bus orientuotas į mokinių esminių kompetencijų ugdymą, didelis dėmesys bus kreipiamas į ugdymo individualizavimą ir diferencijavimą, mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimą;

38.3. taikydamiesi prie darbo rinkos pokyčių šalies bendrojo ugdymo švietimo specialistai patobulins savo kvalifikacijas ir pasirengs diegti naujas ir pažangias ugdymo formas;

38.4. specialiųjų poreikių mokiniams bus užtikrintos lygios mokymosi galimybės ir socialinis teisingumas;

38.5. bus užtikrintas kokybiškų švietimo paslaugų prieinamumas socialinės atskirties grupėms, o bendrojo ugdymo dalyviai (mokiniai ir švietimo specialistai) mokysis ir dirbs šiuolaikinius reikalavimus atitinkančioje aplinkoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

1 priedas

MOKYKLŲ ĮSIVERTINIMO INSTRUMENTŲ KŪRIMO IR DIEGIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimo ir diegimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 1 uždavinį „Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą“.

3. Komponentas prisideda prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), įgyvendinimo priemonės: dalį švietimo priežiūros ir inspektavimo funkcijų laipsniškai keisti mokyklų audito (įsivertinimo ir išorinio vertinimo) sistema, kurios pagrindinis tikslas – skatinti švietimo kokybę ir veiksmingumą.

4. Komponentas įgyvendina Programos 1 tikslo „Plėtoti švietimo valdymo sistemą, tenkinančią švietimo specialistų kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo poreikius“ uždavinį „Diegti integruotus ir praktikoje lengvai pritaikomus švietimo įstaigų vertinimo instrumentus, sudarant sąlygas kompleksiškai ir objektyviai vertinti įstaigų veiklą bei priimti šiais rezultatais pagrįstus racionalius sprendimus“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtini šie pagrindiniai bendrojo lavinimo mokyklų vidaus audito situacijos Lietuvoje privalumai ir trūkumai:

5.1. bendrojo lavinimo mokyklų vidaus audito situacijos privalumai:

5.1.1. Lietuvoje jau yra sukurta ir diegiama mokyklų vidaus audito metodika, kuri leidžia:

5.1.1.1. pačioms mokykloms įsivertinti veiklą įvairiausiais aspektais;

5.1.1.2. nustatyti mokyklos veiklos privalumus ir trūkumus;

5.1.1.3. pasirinkti mokyklos veiklos tobulinimo prioritetus;

5.1.2. užsienio patirties adaptavimas. Šiuo metu Lietuvoje taikoma mokyklos vidaus audito metodika remiasi Škotijos adaptuotu modeliu pateiktu metodikoje „How good is our school – self – evaluation using performance indicators“, Crown Copyright, 1996. Šio pasirinkimo privalumas yra tas, kad Škotijos patirtis šioje srityje yra labai didelė ir pripažįstama pasauliniu mastu. Škotiškasis mokyklų įsivertinimo modelis remiasi mokyklos veiklos rodiklių taikymu, t.y. sukuriama požymių sistema, pagal kurią kiekviena mokykla gali įsivertinti darbo kokybę įvairiose srityse. Modelis adaptuotas atsižvelgiant į Lietuvos švietimo situaciją bei poreikius, bendrą vertinimo, įsivertinimo ir atsiskaitomumo kultūrą Lietuvoje;

5.1.3. bendrojo lavinimo mokyklos veiklos rodiklių taikymas pagal parengtą mokyklų vidaus audito metodiką padeda mokyklai:

5.1.3.1. pamatuoti konkretų mokyklos veiklos aspektą pagal tam tikrus požymius;

5.1.3.2. nustatyti mokyklos veiklos privalumus ir trūkumus;

5.1.3.3. identifikuoti prioritetus rengiant mokyklos strateginį planą;

5.1.3.4. priimti teisingus sprendimus dėl mokyklos veiklos tobulinimo krypčių;

5.1.4. bendrojo lavinimo mokyklų vidaus audito vykdymas yra apibrėžtas metodikoje bei leidiniuose, apibendrinančiuose skirtingų tipų mokyklų patirtį, vykdant vidaus auditą:

5.1.4.1. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika. I dalis. Švietimo aprūpinimo centras, 2002;

5.1.4.2. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika. II dalis. Švietimo aprūpinimo centras, 2002;

5.1.4.3. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika. III dalis. Molėtų švietimo centras, 2004;

5.1.4.4. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika. IV dalis. Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra. Kauno miesto savivaldybė, 2006;

5.2. bendrojo lavinimo mokyklų vidaus audito situacijos trūkumai:

5.2.1. mokytojai yra nepasirengę patys sudaryti informatyvius, patikimus ir validžius vidaus audito duomenų rinkimo instrumentus. Mokytojų sukurtų ir mokyklų vidaus audito procese taikomų klausimynų analizė rodo, kad jie dažnai neatitinka elementariausių tyrimo instrumento metodologinės kokybės reikalavimų (instrumento savybė, išreiškianti jo vertę, tikimo laipsnį. Ją sudaro tokios charakteristikos, kaip instrumento validumas, patikimumas, informatyvumas, efektyvumas, veiksmingumas, ir t.t).

5.2.2. kokybiškam vidaus audito duomenų rinkimo instrumentų rengimui vidaus audito metu reikia daug laiko, ir tai, mokytojų teigimu, atitraukia juos nuo pagrindinių vidaus audito klausimų, nelieka laiko išsamiai, visapusiškai nagrinėjamos problemos analizei;

5.2.3. mokyklos vidaus audito koordinavimo grupė turi galimybę ne pati sudaryti duomenų rinkimo instrumentus, bet pasirinkti iš jau sukurtų. Pagrindiniai šaltiniai gali būti 15 punkte nurodyti mokyklų patirtį apibendrinantys leidiniai, įvairių universitetų edukologijos ir švietimo vadybos bakalaurų ir magistrų baigiamieji darbai, šalies ir užsienio ugdymo srities mokslininkų tyrimų ataskaitos ir pan. Praktika rodo, kad instrumento pasirinkimas dažnai yra problemiškas:

5.2.3.1. Lietuvoje nėra sudarytas edukologijos ir švietimo vadybos srities tyrimo instrumentų katalogas, todėl norint rasti tinkamą instrumentą tenka atlikti sudėtingas, daug laiko užimančias paieškas bibliotekų kataloguose, perversti daug šaltinių;

5.2.3.2. mokytojams, turintiems nepakankamai tyrimo metodologijos žinių ir patirties, sudėtinga suformuluoti turinio ir metodologinius kriterijus ieškomam duomenų rinkimo instrumentui. Praktikai dažnai supranta, kad instrumentas yra vien klausimų sąrašas ir nekreipia dėmesio į konceptualų jo pagrindimą;

5.2.3.3. mokslinių tyrimų tikslu sukurti instrumentai dažnai yra didelės apimties, tačiau nagrinėjantys labai siaurą sritį, tuo tarpu vidaus audito metu siekiama analizuoti keletą sričių, todėl tokį instrumentą vidaus auditui sunku pritaikyti;

5.2.3.4. mokslinių tyrimų tikslu sukurti instrumentai dažnai orientuoti į analitinės informacijos rinkimą ir nenumato tiriamosios edukacinės ar vadybinės veiklos tobulinimo perspektyvos, tuo tarpu vidaus audito duomenų rinkimas yra tiesiogiai orientuotas į mokyklos veiklos tobulinimą;

5.2.3.5. mokslinių tyrimų instrumentų duomenų apdorojimo procedūros dažnai yra sudėtingos ir mokytojams sunku jas atlikti. Sudėtinga yra interpretuoti sujungtus, susietus tiriamą požymį išreiškiančius rodiklius, interpretaciją supranta tik su instrumentu dirbę mokytojai, bet ne visa mokyklos bendruomenė;

5.2.3.6. mokyklų vidaus audito patirtį skleidžiančiuose leidiniuose pateikiami tiek metodologiškai tinkamai, tiek ir ydingai suformuluoti klausimynai, todėl mokytojams sudėtinga išsirinkti tinkamą. Nėra aprašoma specifikacija, administravimo instrukcija, todėl interpretuojant duomenis, kyla problemų (tenka spėlioti, ką klausimynas matuoja);

5.2.3.7. naudojant užsienio literatūroje, taip pat ir interneto šaltiniuose publikuotus duomenų rinkimo instrumentus, be minėtų apimties, turinio ir tikslo nesuderinamumo problemų, kyla ir vertimo bei kultūrinio perkeliamumo sąlygoti sunkumai;

5.2.4. mokyklose stebimas nusivylimas kiekybinių duomenų rinkimo procedūromis. Dėl nepakankamo mokyklų vidaus audito duomenų rinkimo tikslo ir konkrečių metodikų išmanymo, netinkamo instrumentų parinkimo, tyrimo duomenų interpretavimo patirties trūkumo dažnai gaunama mažai vertinga informacija. Nepasitenkinimas šiais metodais gaunama informacija pasireiškia ne tik kiekybinių metodų tinkamumo kvestionavimu, bet ir paties vidaus audito idėjos neigimu;

5.2.5. pirmose vidaus audito patirtyse nepagrįstai suabsoliutinami kiekybiniai duomenų rinkimo metodai. Mokytojams šie metodai atrodo paprasti, reikalaujantys mažiau laiko sąnaudų, leidžiantys parengti „gražias“ ataskaitas;

5.2.6. nepakanka literatūros lietuvių kalba, skirtos mokytojų tyriminių metodologinių kompetencijų ugdymui. Esama metodologinė literatūra orientuota daugiau į žinias nei į praktinį jų taikymą.

6. Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimo ir diegimo teikiamos galimybės:

6.1. Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloms ypač svarbu naudoti profesionaliai sukonstruotus mokyklų įsivertinimo instrumentus tam, kad galima būtų daugiau laiko skirti:

6.1.1. pačiam mokyklos veiklą tobulinančio vertinimo ir mokyklos veiklos kokybės tobulinimo filosofijų suvokimui;

6.1.2. veiklos analizei ir tobulinimui, o ne instrumentų konstravimui ir techniniam duomenų apdorojimui;

6.1.3. savo vykdomos veiklos specifikos analizei;

6.1.4. domėjimuisi švietimo politika, švietimo kokybės standartais;

6.1.5. efektyvesnių veiklos modelių paieškai;

6.2. Komponento įgyvendinimas turės tiesioginės įtakos bendrai Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų kaitai, jų siekiui šiuolaikiškai dirbti;

6.3. galimybė Lietuvoje švietimo lygmenyse diegti šiuolaikinę įsivertinimo ir vertinimo kultūrą. Bendrojo lavinimo mokyklos naudodamos šio Komponento sukurtus produktus galės:

6.3.1. sėkmingai išsiaiškinti, kokie ugdymo procesai vyksta sėkmingai ir ar atitinka nustatytus vertinimo kriterijus pagal apibrėžtus standartus;

6.3.2. numatyti, ką reikėtų tobulinti;

6.3.3. įvertinti mokyklos darbuotojų kompetenciją, organizuojant ugdymo procesą, numatyti tobulinimosi kryptis;

6.3.4. geriau informuoti mokytojus bei suinteresuotus švietimo kokybe asmenis (tėvai, politikai, steigėjai ir kiti) apie realią padėtį visose mokyklos veiklos srityse;

6.3.5. įvertinti esamą situaciją ir išsiaiškinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses;

6.3.6. nusistatyti savo mokyklos veiklos prioritetus, fiksuoti gerosios praktikos pavyzdžius ir juos skleisti mokyklose, mieste, regione ir kt.;

6.3.7. parengti strateginį planą;

6.4. minėtos galimybės tikėtinos, kai:

6.4.1. kokybės vertinimas bus grindžiamas ne instrukcijomis, o šalių susitarimu dėl būtinybės nuolat vertinti mokyklos veiklos kokybę, tobulinti procesus;

6.4.2. sprendimai bus pagrįsti tyrimų duomenimis, rodikliais, standartais; bus naudojami profesionaliai sukurti validūs tyrimo instrumentai, leidžiantys tinkamai vertinti situaciją ir priimti pagrįstus sprendimus;

6.4.3. vadybiniai procesai mokykloje bus tinkamai organizuojami ir mokyklų bendruomenėms bus sudaryta galimybė naudotis instrumentų baze;

6.4.4. Komponento produktai palengvins mokytojų darbą vidaus audito procesuose, teikdami profesionalią pagalbą instrumentais, kurie galės fiksuoti tikslesnę vertinamo proceso situaciją;

6.5. kuriant mokyklų įsivertinimo instrumentus, bus sudaryta galimybė pasinaudoti užsienio šalių geros praktikos pavyzdžiais (Austrijos, Vokietijos, Škotijos mokyklų patirtis ir pan.). Mokykloms interpretuojant ir analizuojant surinktus duomenis, kaip ir užsienio valstybėse, būtų teikiama profesionali pagalba, kurią laiduotų Komponento vykdymo metu sukurta konsultavimo sistema;

6.6. galimybės bendrojo lavinimo mokykloms pasinaudoti aukštųjų mokyklų mokslininkų pajėgomis sprendžiant problemas, susijusias su duomenų rinkimu, apdorojimu ir analize:

6.6.1. šiuo metu Šiaulių universiteto Socialinių tyrimų mokslinis centras domisi pagalba bendrojo lavinimo mokykloms. Centras padeda profesionaliai įsivertinti mokyklos veiklą, parengdamas instrumentą, paremtą vidaus audito metodika. Šis instrumentas padeda mokyklai tirti aktualius veiklos aspektus, organizuojant apklausas ir interpretuojant gautus apklausos duomenis, taip pat sudarant mokyklos veiklos tobulinimo planą. Šis centras yra teikęs paslaugas keletui Lietuvos mokyklų;

6.6.2. bendrojo lavinimo mokyklose skleisti aukštosiose mokyklose sukurtas edukologijos žinias. Mokykloms būtų naudingas bendradarbiavimas su profesionalais, kurie turi kompetencijų ir mokslo žinių kokybiškam vidaus auditui atlikti.

7. Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimo ir diegimo grėsmės:

7.1. užsienio patirties perėmimas gali būti netinkamas Lietuvos švietimo sistemos plėtrai bei mokyklų veiklos įsivertinimo sistemos tobulinimui;

7.2. negalima nė vieno instrumento perkelti į kitos valstybės mokslo sistemą: egzistuoja kultūrinio perkeliamumo problemos – kitose šalyse kurtus instrumentus reikia adaptuoti ir diegti palaipsniui, siekiant sumažinti kultūrinius skirtumus ir mokykloms pasirengti juos naudoti;

7.3. jei mokyklų bendruomenės nesupras veiklą tobulinančio vertinimo esmės, naujos mokyklų veiklos kokybės vertinimo metodologijos sukūrimas ar adaptavimas neduos teigiamų rezultatų.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

8. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas: tobulinti bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo ir vertinimo sistemą, siekiant užtikrinti bendrojo lavinimo mokyklų teikiamų švietimo paslaugų kokybę.

9. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

9.1. sukurti universalius mokyklų įsivertinimo instrumentus;

9.2. sukurti profesionalią pagalbos mokykloms sistemą, kuri padėtų mokyklai analizuoti ir interpretuoti gautus duomenis;

9.3. išbandyti sukurtus mokyklų įsivertinimo instrumentus;

9.4. organizuoti bei vykdyti mokymus;

9.5. užtikrinti tarpinstitucinį mokyklų bei mokslinių institucijų bendradarbiavimą veiklos kokybės įsivertinimo ir vertinimo instrumentų tobulinimo srityje.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

10. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	2006	–	120

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

11. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2006	-	120

12. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra (toliau vadinama – NMVA) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tikėtina padėtis 2015 m.
1.	Parengtų mokytojų skaičius
1.1.	Mokytojų, dalyvaujančių mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrime, skaičius	Asmenų skaičius	30
1.2.	Mokytojų, dalyvaujančių mokyklų įsivertinimo instrumentų išbandymuose, skaičius	Asmenų skaičius	120
2.	Mokymuose dalyvavusių institucijų skaičius
2.1.	Mokyklų, dalyvaujančių mokyklų įsivertinimo instrumentų išbandymo mokymuose, skaičius	Įstaigų skaičius	40

13. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

13.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

13.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius Komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

14. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas“ (toliau vadinama – Projektas).

15. Pagrindinis Projekto tikslas – sukurti bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo ir vertinimo sistemą, siekiant užtikrinti ir nuolat tobulinti bendrojo lavinimo mokyklų teikiamų švietimo paslaugų kokybę.

16. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

16.1. Komponento Projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina NMVA;

16.2. Komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra;

16.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

16.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

17. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja NMVA.

18. Projektas bus įgyvendinamas 3 etapais, Projekto I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 1314,6 tūkst. Lt, Projekto II įgyvendinimo etapo metu – 1965,6 tūkst. Lt, Projekto III įgyvendinimo etapo metu – 1719,8 tūkst. Lt. Projekto I, II ir III įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

19. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

20. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Uždavinys	Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 15 tūkst. Lt
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra
3.2.	Partneris (iai)	–
3.3.	Remiamos veiklos	1. Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas.
		2. Mokyklų įsivertinimo instrumentų panaudojimo mokyklų veikloje tiksliniai mokymai mokyklų vadovams bei mokytojams.
3.4.	Tikslinės grupės	Tiesioginės tikslinės grupės:
		1. bendrojo lavinimo mokyklų vadovai;
		2. bendrojo lavinimo mokyklų direktorių pavaduotojai ugdymui;
		3. bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai.
		Netiesioginės tikslinės grupės:
		1. bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai;
		2. bendrojo lavinimo mokyklos veikla suinteresuotieji asmenys.
3.5.	Projekto vertė	Iki 5000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 5000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	69 mėn.
		I įgyvendinimo etapas 21 mėn.
		II įgyvendinimo etapas 24 mėn.
		III įgyvendinimo etapas 24 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas Projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto įgyvendinimo metu visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projektų rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su konsultantais, lektoriais ir pan.
		Diegiamos iki šiol Lietuvoje nenaudotos priemonės.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinimas tobulinant bendrojo lavinimo mokyklų vadovų, taip pat mokytojų kvalifikaciją, kuriant mokyklų įsivertinimo instrumentus (modelius) bei didinant švietimo personalo kompetencijas naudoti informacines technologijas švietimo srityje. Prie informacinės visuomenės plėtros taip pat prisidės duomenų bazių, kuriose bus centralizuotai ir sistemingai kaupiama įvairi informacija apie sukurtus mokyklų įsivertinimo instrumentus, jų galimybes pritaikyti mokyklų veikloje, pasiektus instrumentų taikymo rezultatus, kūrimas. Projekto veiklos teigiamai įtakos įgyvendinant šiuos Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 m. strategijos, patvirtintos 2004 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), uždavinius: gerinti pedagogų ir mokyklos vadovų IKT kompetenciją profesinėje veikloje; sukurti ir įdiegti įvairių lygių švietimo informacines sistemas: valdymo, pasiekimų vertinimo, informavimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Projekto veiklos, skirtos mokyklų įsivertinimo instrumentų sukūrimui, išbandymui bei diegimui, prisidės prie veiksmų, reikalingų užtikrinti tolygią regionų plėtrą. Bendrojo lavinimo mokyklų vadovų bei mokytojų vadybinių (instrumentų taikymas) gebėjimų didėjimas sudarys geresnes galimybes mokiniams mokytis mokyklose, kuriose nuolatos vertinama veiklos kokybė. Projekto veiklos bus įgyvendinamos visos šalies mastu, todėl palies ir 2007 m. sausio 31d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) išskirtas 14 šalies savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. (Žin., 2005, Nr. 66-2370) nurodytus 7 ekonominio augimo centrus.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas, išbandymas, diegimas bei patirties sklaida, turės teigiamą poveikį švietimo ir mokslo plėtrai Lietuvoje. Projekto veiklos taip pat prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) išskirtų trumpalaikių tikslų pasiekimo priemonių įgyvendinimo: tobulinti pedagogų rengimo, kvalifikacijos ir papildomos kvalifikacijos įgijimo programas, suteikti jiems žinių darnaus visuomenės vystymosi ir žinių visuomenės kūrimo klausimais.
		Projekto įgyvendinimas taip pat sudarys galimybes kurti glaudesnį bendradarbiavimą tarp bendrojo lavinimo mokyklų ir aukštųjų mokyklų mokslinio potencialo.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

21. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

21.1. įvairaus amžiaus rajonų gyventojai (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti suaugę asmenys), kurie galėtų būti suinteresuoti bendrojo lavinimo mokyklų veikla;

21.2. švietimo specialistai, administracijos, apskričių bei savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina bendrojo lavinimo mokyklų veiklos vertinimas.

22. Numatomos viešinimo priemonės:

22.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai visuomenės informavimo priemonėse: skelbimai Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros, bendrojo lavinimo mokyklų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose;

22.2. elektroninėje erdvėje – interneto svetainės, informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;

22.3. švietimo įstaigose – informaciniai lankstinukai;

22.4. konferencijose – informacinio pobūdžio konferencijos, naudojant aplankus, popierių, rašiklius, ženklintus Europos Sąjungos, Ministerijos bei NMVA simbolika;

22.5. NMVA, įrengiant viešinimo stendą.

23. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

2 priedas

APSKRITIES VIRŠININKŲ IR SAVIVALDYBIŲ ADMINISTRACIJOS ŠVIETIMO PADALINIŲ SPECIALISTŲ EKSPERTINIŲ GEBĖJIMŲ STIPRINIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ uždavinį „Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą“.

3. Komponentas prisidės Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), įgyvendinimo priemonių: sustiprinti savivaldybių atsakomybę už švietimo prieinamumą ir kokybę savivaldybių teritorijoje; rengti detalius savivaldybių, apskričių ir valstybės švietimo tinklų raidos planus; dalį švietimo priežiūros ir inspektavimo funkcijų laipsniškai keisti mokyklų audito (įsivertinimo ir išorinio įsivertinimo) sistema, kurios pagrindinis tikslas – skatinti švietimo kokybę ir veiksmingumą.

4. Komponentas įgyvendina Programos 1 tikslo „Plėtoti švietimo valdymo sistemą, tenkinančią švietimo specialistų kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo poreikius“ uždavinį „Stiprinti institucinės pagalbos švietimo specialistų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Lietuvoje apskričių bei savivaldybių švietimo padalinių specialistų mokymai stokoja nuoseklumo ir tęstinumo. Tai sąlygoja pasekmes, kodėl švietimo padalinių specialistai nepakankamai konsultuoja mokyklas, neužtikrina joms realios paramos.

6. Lietuvos švietime pastebima tendencija, kai nacionalinis lygmuo, įgyvendindamas švietimo kaitos projektus, tiesiogiai dirba su mokyklomis, aplenkdamas steigėjo švietimo padalinius. Todėl mokyklų vadovai ar pedagogai įgyja geresnius gebėjimus nei steigėjų švietimo padalinių specialistai. Tikėtina, kad be svaraus steigėjo švietimo padalinių specialistų dalyvavimo švietimo kaitos procesuose nebus tinkamai realizuotos ir Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatos.

7. Analizuojant apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių ekspertų mokymų raidą istoriniu aspektu, išskiriami du etapai:

7.1. 1993–1997 m. periodas. Šiuo laikotarpiu specialistų mokymams buvo skiriamas pakankamai didelis dėmesys. Nuo 1993 m. pradėtas vykdyti ugdomojo inspektavimo mokymų ciklas, organizuojant kokybiškus mokymus švietimo skyrių specialistams. Tačiau šis mokymų ciklas truko iki 1997 m. Įgyvendinus minėtus mokymus, tolimesni ciklai nebuvo vykdomi, kadangi neskirta lėšų ugdomojo inspektavimo mokymų organizavimui bei vykdymui. Nutrūkus mokymų procesui, atsirado mokymų tęstinumo poreikis. Komponento veiklos yra skirtos šio tęstinumo užtikrinimui bei praktinių konsultacijų tarp mokyklos ir apskričių ar savivaldybių specialistų įgyvendinimui (konsultavimo modelių atsiradimui);

7.2. Mokyklų tobulinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 759 (Žin., 2002, Nr. 54-2130) B komponento (toliau vadinama – Mokyklų tobulinimo programa) veiklų įgyvendinimas. Mokyklų tobulinimo programos veiklų įgyvendinimo metu švietimo padalinių specialistams organizuota nemažai mokymų apie:

7.2.1. švietimo informacinės sistemos panaudojimą;

7.2.2. mokyklos informacinės sistemos kūrimą ir naudojimą;

7.2.3. švietimo politikos analizės galimybes;

7.2.4. mokinių pasiekimų tyrimų analizę;

7.2.5. vidaus ir išorės audito medžiagos panaudojimą rengiant strateginį mokyklos veiklos planą.

7.3. Mokyklų tobulinimo programai pasibaigus, švietimo padalinių specialistų mokymų veikla reikalauja tęstinumo.

8. Europos Sąjungos šalyse regioninio (steigėjo) lygmens švietimo specialistų edukacinės bei vadybinės kompetencijos yra gana aukštos palyginus su Lietuvos. Didžiojoje Britanijoje, atlikus išorės mokyklų auditą, jeigu mokyklų veiklos kokybė yra nepakankamai gera, savivaldybės švietimo padalinių specialistai teikia joms konkrečią pagalbą ir konsultacijas. Šiuo atveju švietimo padalinių specialistai konsultuoja ir atlieka konkrečią veiklą, susijusią su mokyklos kaip organizacijos valdymu, su ugdymo proceso vadyba. Tuo tarpu Lietuvos situacija nėra tolygi užsienio valstybių praktikai.

9. Komponento įgyvendinimo metu planuojama stiprinti savivaldybių švietimo padalinių specialistų edukacines bei vadybines kompetencijas (kompetencija – mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybinių nuostatų visuma). Ypač didelis dėmesys bus skiriamas šių specialistų konsultacinių gebėjimų stiprinimui. Tai padėtų savivaldybių švietimo skyrių padaliniams veiksmingiau naudoti vidaus ir išorės auditų duomenis konsultuojant mokyklas. Planuojama, kad švietimo strateginis planavimas savivaldybės ir mokyklos lygmeniu bus grindžiamas realiais duomenimis, jų analize ir išvadomis.

10. Išskirtini šie pagrindiniai apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimo situacijos Lietuvoje privalumai ir trūkumai:

10.1. apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimo esamos situacijos privalumai:

10.1.1. palanki švietimo padalinių specialistų konsultacijų teikimo mokykloms teisinė bazė Lietuvoje. Galiojantys Lietuvos Respublikoje norminiai teisės aktai skatina švietimo padalinių specialistus teikti mokykloms įvairiapusę pagalbą:

10.1.1.1. Valstybinėje švietimo strategijoje numatyta savivaldybių atsakomybė už švietimo prieinamumą ir kokybę savivaldybių teritorijoje, visais švietimo lygiais diegiant strateginį planavimą bei šiuolaikinę įsivertinimo kultūrą;

10.1.1.2. pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą (Žin.,1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) ir Apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių bendruosius nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 128 (Žin., 2004, Nr. 21-643) apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padaliniai turi:

10.1.1.2.1. koordinuoti mokyklų vadybinę veiklą;

10.1.1.2.2. konsultuoti mokyklų vadovus ir mokytojus, mokyklų bendruomenes ugdymo proceso organizavimo ir ugdymo turinio įgyvendinimo klausimais;

10.1.1.2.3. organizuoti pavaldžių mokyklų vadovų ir mokytojų atestavimą;

10.1.1.2.4. koordinuoti įstaigų, teikiančių pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai veiklą, teikiant informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę, specialiąją pagalbą;

10.1.2. parengtos mokymų programos, skirtos švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimui. Pedagogų profesinės raidos centras yra parengęs keletą programų apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistams. Parengtos trys programos:

10.1.2.1. „Švietimo konsultantų kvalifikacijos tobulinimas“ – programa, skirta ugdyti konsultacinę ir ekspertinę kompetenciją;

10.1.2.2. „Švietimo sektoriaus administravimo pagrindai ir politikos vadyba“ – programa, skirta plėtoti savivaldybių ir apskričių švietimo specialistų bendrąją, vadybinę, profesinę ir ekspertinę kompetenciją;

10.1.2.3. „Švietimo konsultantų veikla – prielaida ugdymo kokybės valdymui“ – programa, skirta tobulinti švietimo konsultantų kvalifikaciją (kvalifikacija – įstatymų, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas mokėjimas ir teisė verstis tam tikra profesine veikla), veiklos veiksmingumą siekiant ugdymo kokybės efektyvumo, plėtoti švietimo konsultantų veiklą teikiant konsultavimo paslaugas, atliepiančias šalies švietimo bendruomenės poreikius bei tobulinti pedagogų švietimo centrų specialistų kvalifikaciją, užtikrinti švietimo konsultantų veiklos efektyvumą;

10.2. apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimo esamos situacijos trūkumai:

10.2.1. skiriamas nepakankamas dėmesys Lietuvos švietimo padalinių specialistų mokymams. Pedagogų profesinės raidos centras yra parengęs tik tris mokymų projektus, skirtus apskričių ir savivaldybių švietimo sričių specialistų žinioms tobulinti. Minėtų parengtų programų įgyvendinimas nėra kokybiškas, nes:

10.2.1.1. jos labai teorizuotos, menkai siejasi su praktika;

10.2.1.2. nėra grįžtamojo ryšio tarp besimokančiųjų ir organizatorių (neanalizuojamas programų poveikis ir nauda, programos nėra atnaujinamos);

10.2.1.3. siaurai panaudojama Mokyklų tobulinimo programos metu įgyta patirtis;

10.2.1.4. mažai dėmesio skiriama apskričių ir savivaldybių specialistų konsultacinių gebėjimų stiprinimui, nes stinga stiprių lektorių – reikalinga užsienio šalių specialistų pagalba;

10.2.2. parengtos bendrųjų gebėjimų ugdymo (siauro profilio) programos švietimo padalinių specialistų mokymams. Apskrities ir švietimo skyrių darbuotojai yra valstybės tarnautojai. Jiems, kaip valstybės tarnautojams, mokymus organizuoja Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Lietuvos savivaldybių asociacija. Šie mokymai orientuoti į valstybės tarnautojų bendrųjų kompetencijų stiprinimą (mokymai organizuojami bendromis temomis). Tačiau apskričių ir savivaldybių specialistams labai svarbios yra kompetencijos, susijusios su jų darbo švietimo sistemoje specifika, su galimybėmis vykdyti praktinę mokyklų konsultavimo veiklą. Tokių specifinių programų švietimo specialistams šiuo metu nėra parengta;

10.2.3. neišplėtotas mokymų programų turinys. Mokymų programos turi būti paremtos teorija, derinama su praktika, kadangi apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistams labai trūksta praktinių įgūdžių konsultuojant mokyklas;

10.2.4. gerosios patirties trūkumas. Vykdant Komponento įgyvendinimo veiklas, atsiranda galimybė pasinaudoti pagalbos mokyklai teikimo gerąja patirtimi savivaldybėse. Ši patirtis padėtų efektyviau įgyvendinti Komponento veiklas. Tačiau informacijos apie tokią patirtį Lietuvoje nėra.

11. Apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimo teikiamos galimybės:

11.1. Komponento įgyvendinimo galimybės. Lietuvoje švietimo padalinių specialistų mokymams skiriamas nepakankamas dėmesys, todėl atsiranda sunkumų konsultuojant mokyklas bei teikiant joms paramą. Šio Komponento įgyvendinimas suteiktų galimybę kelti specialistų ekspertinius gebėjimus. Įgyvendinus Komponentą, švietimo padalinių specialistai teiks konkrečią pagalbą bei konsultacijas mokykloms, atliks konkrečią veiklą, susijusią su mokyklos kaip organizacijos valdymu, su ugdymo proceso vadyba;

11.2. Mokyklų tobulinimo programos metu buvo pravesti vidaus audito mokymo seminarai visose Lietuvos pagrindinėse mokyklose, daugumoje kitų bendrojo lavinimo mokyklų bei savivaldybių ir apskričių švietimo padaliniuose. Išorės audito metodikos bandomieji projektai vyko 16 savivaldybių 75 mokyklose. Iššūkis šiandien – tęsti pradėtą veiklą ir veiksmingai panaudoti turimus duomenis (po išorės ir vidaus audito) mokyklos kokybės užtikrinimui. Sėkmingai pradėta veikla gali būti tęsiama per konsultacijas tarp savivaldybės ar apskričių specialistų ir mokyklos;

11.3. Komponentas turi orientuotis į praktines konsultacijas tarp mokyklos ir apskričių ar savivaldybių specialistų. Šių konsultacijų metu naudojant vidaus ir išorės audito rezultatus:

11.3.1. savivaldybių ir apskričių specialistai padėtų mokykloms remiantis kokybiniais rodikliais kurti mokyklos tobulinimo gaires ir taip tobulinti giluminius ugdymo procesus;

11.3.2. savivaldybių ir apskričių specialistai gebėtų identifikuoti problemas ir turėdami patikimą informaciją galėtų formuoti švietimo politiką vietose;

11.4. Komponentas reikšmė:

11.4.1. tęsiami Mokyklų tobulinimo programos metu pradėti darbai;

11.4.2. palaikomi ryšiai su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija), Švietimo plėtotės centru, Švietimo informacinių technologijų centru, Pedagogų profesinės raidos centru ir koordinuojamos vykdomos veiklos;

11.4.3. atsiranda konsultavimo modeliai, priklausomai nuo savivaldybės ir apskrities dydžio;

11.5. švietimo sistemos valdymo tobulinimas. Valstybinėje švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programoje išskirta prioritetinė kryptis – valdymo tobulinimas, kuria siekiama įgyvendinti kokybės vadybos principus. Kokybės vadybos tobulinimas neįmanomas be kompetentingų savivaldybių švietimo specialistų. Kadangi įgyvendinant šį Komponentą bus siekiama stiprinti švietimo padalinių specialistų edukacines bei vadybines kompetencijas, tai turėtų tiesioginės įtakos sėkmingam Programos įgyvendinimui;

11.6. svarbu, jog Projektas skatintų apskričių ir švietimo skyrių specialistus mokytis dirbti konsultuojamuoju režimu, teikiant profesionalią ir savalaikę pagalbą mokykloms, kaip panaudojant vidaus ir išorės audito išvadas priimti argumentais grįstus sprendimus ir tobulinti ugdymo procesus.

12. Apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimo grėsmės:

12.1. savivaldybių švietimo skyrių padaliniams naudojant vidaus ir išorės auditų duomenis bei konsultuojant mokyklas joms vykdant vidaus auditą, gali kilti grėsmė, jog bus netinkamai interpretuojami bei panaudojami mokyklų auditų rezultatai;

12.2. užsienio gerosios patirties taikymas konsultuojant mokyklas bei pritaikymas Lietuvoje gali būti netinkamas Lietuvos švietimo sistemos plėtrai bei konsultacijų teikimui mokykloms;

12.3. specialistų etatų stygiaus problema. Lietuvoje vyrauja apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų etatų trūkumas – ilgą laiką paklausa neatitinka pasiūlos. Įgyvendinus Komponento veiklas, specialistų etatų skaičiaus trūkumas gali išlikti.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

13. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas: stiprinti savivaldybių švietimo padalinių specialistų edukacines bei vadybines kompetencijas, kas sudarys galimybes:

13.1. veiksmingai naudoti vidaus ir išorės audito duomenis konsultuojant mokyklas;

13.2. strateginį planavimą savivaldybės ir mokyklos lygmeniu pagrįsti realiais duomenimis.

14. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

14.1. tyrimo, siekiant įvertinti apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinius gebėjimus, įgyvendinimas;

14.2. mokymo programų, skirtų apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimui, rengimas;

14.3. mokymų, skirtų apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimui, įgyvendinimas;

14.4. konsultavimo modelių rengimas ir jų įtvirtinimas praktikoje;

14.5. vertingos praktikos apibendrinimas ir jos sklaida.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

15. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	2006	–	270

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai

16. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina
	Metai	Reikšmė	padėtis 2015 m.
Produkto rodikliai:
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2006	–	270

17. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra (toliau vadinama – NMVA) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tikėtina padėtis 2015 m.
1.	Parengtų mokytojų/specialistų skaičius
1.1.	Apmokyta švietimo specialistų
1.1.1.	Apmokyta savivaldybių švietimo specialistų	Asmenų skaičius	180
1.1.2.	Apmokyta apskrities švietimo specialistų	Asmenų skaičius	20
1.1.3.	Apmokyta savivaldybių švietimo padalinių vedėjų	Asmenų skaičius	60
1.1.4.	Apmokyta apskričių švietimo padalinių vedėjų	Asmenų skaičius	10
1.2.	Švietimo specialistams suorganizuotų seminarų skaičius
1.2.1.	Suorganizuota seminarų	Skaičius	28
2.	Mokymuose dalyvavusių institucijų skaičius ir dalis
2.1.	Apmokyta savivaldybių	Skaičius	60
2.2.	Apmokyta savivaldybių	Proc.	100
2.3.	Apmokyta apskričių	Skaičius	10
2.4.	Apmokyta apskričių	Proc.	100
3.	Parengtų mokymo priemonių pavadinimų skaičius ir egzempliorių skaičius
3.1.	Parengti metodiniai leidiniai, modeliai, programos
3.1.1.	Parengta konsultavimo modelių	Pavadinimų skaičius	5
3.1.2.	Parengta mokymo programų	Pavadinimų skaičius	4
3.2.	Atlikti tyrimai, edukacinė veikla
3.2.1.	Atlikta tyrimų	Skaičius	1
3.2.2.	Edukacinės išvykos į užsienio šalis	Skaičius	2

18. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

18.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

18.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius Komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

19. Komponentas įgyvendinamas vykdant Projektą „Apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimas“ (toliau vadinama – Projektas).

20. Pagrindinis Projekto tikslas – stiprinti savivaldybių švietimo padalinių specialistų edukacines bei vadybines kompetencijas, kas sudarys galimybes veiksmingai naudoti vidaus ir išorės audito duomenis konsultuojant mokyklas, strateginį planavimą savivaldybės ir mokyklos lygmeniu pagrįsti realiais duomenimis.

21. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

21.1. Komponento Projekto paraiškas rengia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja NMVA;

21.2. Komponento Projekto įgyvendinančioji institucija – Paramos fondas Europos Socialinio fondo agentūra;

21.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

21.4. pareiškėjas informaciją apie Projekto eigą teikia PVK;

22. Projektas bus įgyvendinamas 3 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 731,1 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 631,7 tūkst. Lt, III įgyvendinimo etapo metu – 637,2 tūkst. Lt. Projekto I, II ir III įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

23. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

24. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Uždavinys	Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Nenumatomas
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra
3.2.	Partneris (iai)	–
3.3.	Remiamos veiklos	1. Mokymo programų, skirtų apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų ugdymui, kūrimas. 2. Mokymų, skirtų apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų ugdymui, organizavimas bei vykdymas. 3. Konsultavimo modelių rengimas. 4. Informacijos viešinimas bei sklaida apie konsultavimo patirtį.
3.4.	Tikslinės grupės	Tiesioginė tikslinė grupė: 1. Apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistai. Netiesioginės tikslinės grupės: 1. Bendrojo lavinimo mokyklų vadovai ir mokytojai. 2. Švietimo pagalbos (švietimo pagalba – specialistų teikiama pagalba mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokytojams ir švietimo teikėjams, leidžianti padidinti švietimo veiksmingumą) įstaigų darbuotojai.
3.5.	Projekto vertė	Iki 2000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 2000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	69 mėn. I įgyvendinimo etapas 21 mėn. II įgyvendinimo etapas 24 mėn. III įgyvendinimo etapas 24 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas Projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto įgyvendinimo metu visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projekto rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su konsultantais, lektoriais ir pan. Diegiamos iki šiol Lietuvoje nenaudotos priemonės. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinimas tobulinant švietimo padalinių specialistų kvalifikaciją, kuriant konsultavimo modelius bei didinant švietimo padalinių personalo kompetencijas naudoti informacines technologijas švietimo srityje. Prie informacinės visuomenės plėtros taip pat prisidės duomenų bazių, kuriose bus centralizuotai ir sistemingai kaupiama įvairi informacija apie sukurtus konsultavimo modelius, jų galimybes, pasiektus praktinių konsultacijų tarp mokyklos ir apskričių ar savivaldybių specialistų rezultatus, kūrimas. Projekto veiklos teigiamai įtakos įgyvendinant šiuos Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 m. strategijos, patvirtintos 2004 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), uždavinį: sukurti ir įdiegti įvairių lygių švietimo informacines sistemas: valdymo, pasiekimų vertinimo, informavimo.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Projekto veiklos, skirtos apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimui bei konsultavimo modelių sukūrimui, prisidės prie veiksmų, reikalingų užtikrinti tolygią regionų plėtrą. Apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų konsultacinių gebėjimų didėjimas sudarys palankesnes sąlygas mokyklų veiklos tobulinimui. Projekto veiklos bus įgyvendinamos visos šalies mastu, todėl palies ir 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) išskirtas 14 šalies savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. (Žin., 2005, Nr. 66-2370) nurodytus 7 ekonominio augimo centrus.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Projekto įgyvendinimas turės teigiamą poveikį švietimo ir mokslo plėtrai Lietuvoje. Projekto veiklos taip pat prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89– 4029) išskirtų ilgalaikių tikslų pasiekimo priemonių įgyvendinimo: rengti ir įgyvendinti pagrįstas naujausiais mokslo laimėjimais švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos programas, į kurias būtų įtrauktos darnaus vystymosi problemos.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VI. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

25. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

25.1. įvairaus amžiaus rajonų gyventojai (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti suaugę asmenys), kurie galėtų būti suinteresuoti švietimo specialistų bei bendrojo lavinimo mokyklų veikla;

25.2. švietimo specialistai, administracijos, apskričių bei savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina bendrojo lavinimo mokyklų veiklos vertinimas.

26. Numatomos viešinimo priemonės:

26.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai visuomenės informavimo priemonėse: skelbimai Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros, bendrojo lavinimo mokyklų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose;

26.2. elektroninėje erdvėje – interneto svetainės, informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;

26.3. švietimo įstaigose – informaciniai lankstinukai;

26.4. konferencijose – informacinio pobūdžio konferencijos, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus Europos Sąjungos, Ministerijos bei NMVA simbolika;

26.5. NMVA, įrengiant viešinimo stendą.

27. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

3 priedas

REGIONINIŲ ŠVIETIMO VALDYMO INFORMACINIŲ SISTEMŲ PLĖTRA IR ŠVIETIMO VALDYMO INFORMACINIŲ SISTEMŲ BEI ŠVIETIMO POLITIKOS ANALIZĖS SPECIALISTŲ KOMPETENCIJOS TOBULINIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Regioninių švietimo valdymo informacinių sistemų (toliau vadinama – ŠVIS) plėtros ir ŠVIS bei švietimo politikos analizės specialistų kompetencijos tobulinimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 1 uždavinį „Mokymosi visą gyvenimą institucinės sistemos tobulinimas“.

3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), švietimo plėtotės tikslo „Užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius“ bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos pirmąją kryptį „Valdymo tobulinimas“. Komponento įgyvendinimu siekiama tobulinti valdymo sistemą, gerinti racionalių, švietimo politikos analize pagrįstų, sprendimų priėmimą.

4. Komponentas atitinka Programos 1 tikslo „Plėtoti švietimo valdymo sistemą, užtikrinančią švietimo specialistų kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo poreikius“ uždavinį „Plėtoti švietimo valdymo informacines sistemas, siekiant išsamia informacija pagrįstų ir racionalių švietimo politikos sprendimų“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtini šie pagrindiniai švietimo informacinės sistemos ir švietimo politikos analizės (toliau – PA) privalumai, trūkumai ir galimybės:

5.1. ŠVIS ir PA privalumai:

5.1.1. dėmesys sistemingam švietimo duomenų kaupimui ir jų pagrindu formuojamai švietimo politikai atsispindi daugelyje Europos ir Lietuvos strateginių dokumentų. Lietuvoje ŠVIS ir PA plėtra akcentuojama 2003–2012 metų Valstybės švietimo strategijoje, Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje, patvirtintoje 2004 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957). Akcentuojant būtinybę didinti bendradarbiavimą tarp Europos Sąjungos šalių narių švietimo srityje (keistis duomenimis ir informacija apie vykdomą politiką), nuo 1985 m. veikia Europos Komisijos sukurta Eurydice švietimo informacinė sistema, kuri nuo 1995 m. integruota į Socrates programą;

5.1.2. įgyvendinant Mokyklų tobulinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 759 (Žin., 2002, Nr. 54-2130) (toliau vadinama – MTP) buvo suformuotas ŠVIS skyrius Švietimo informacinių technologijų centro (toliau vadinama – ITC) sudėtyje, apibrėžti nacionaliniai švietimo sistemos stebėsenos rodikliai, švietimo informacinės sistemos nuostatai, sukurtas ŠVIS modelis, duomenų bazės bei internetinis tinklapis. Prie Švietimo plėtotės centro (toliau – ŠPC) buvo suformuotas PA skyrius (ŠPC struktūrinis vienetas, jo funkcija yra sustiprinti naują vadybos kultūrą, kurioje sprendimai švietimo politikos klausimais būtų priimami objektyvių duomenų ir informacijos pagrindu, toliau vadinama – PAS), išrinkta vadovybė, patvirtinti nuostatai. Pastaraisiais metais vykdyti įvairių krypčių ŠVIS ir ŠPC PAS darbuotojų mokymai;

5.1.3. 2003–2004 m. Harvardo universiteto konsultantai atliko išsamią švietimo informacijos poreikių ir gebėjimų įvertinimo ataskaitą, parengė ŠVIS ir PA kūrimo planą. Kompetentingų ekspertų suformuotos pagrindinės plėtros kryptys leidžia geriau planuoti veiklas ateityje;

5.1.4. didėja ŠVIS naudojimas ir pripažinimas tarp įvairių lygių švietimo sistemos darbuotojų, įskaitant ir švietimo politikos analizę atliekančius savivaldybių bei apskričių švietimo skyrių darbuotojus, švietimo įstaigų atstovus;

5.2. ŠVIS ir PA trūkumai:

5.2.1. neaiškus funkcijų pasiskirstymas ir duomenų nesuderinamumas. 2004 m. Harvardo universiteto konsultantų parengtoje Informacijos poreikio ir gebėjimų įvertinimo ataskaitoje pažymima, kad švietimo sistemos dalyviams dėl reikiamų duomenų nuolat tenka derėtis, atliekami alternatyvūs tyrimai, dėl ko daugėja „šešėlinių“ duomenų bazių. Duomenų struktūra dažnai neatitinka poreikių, yra atliekamas dvigubas darbas. Tyrimais pagrįsta duomenų valdymo efektyvumo, naudojimo, nuoseklumo, integravimo stoka. Akcentuojamas duomenų dubliavimas, decentralizuotas duomenų valdymas, apsikeitimo duomenimis stoka. Šiuo metu ŠVIS realiai veikia tik nacionaliniame lygmenyje, sukūrusios savo regioninius ŠVIS turi vos keletas savivaldybių;

5.2.2. susijusių darbuotojų kompetencijos stoka. Remiantis 2004 m. Harvardo universiteto konsultantų parengtu ŠVIS ir PA kūrimo planu, ŠPC Politikos analizės skyrius ir ŠVIS darbo grupių narių įgūdžių lygis yra palyginti aukštas, tačiau nepakankamai išugdyti jų darbo su duomenimis ir rodikliais įgūdžiai. ŠVIS darbuotojai nepakankamai suvokia švietimo informacijos rinkimo, apdorojimo ir sklaidos prasmę bei savo funkcijas. ŠPC PAS narių analitiniai įgūdžiai yra palyginti aukšti, tačiau fiksuojamas sistemingo švietimo politikos analizės mokymo trūkumas;

5.2.3. technologinės įrangos trūkumas. 2004 m. Harvardo universiteto konsultantų parengtame ŠVIS ir PA kūrimo plane nurodoma, kad tinkamam ŠVIS ir ŠPC PAS funkcionavimui, ypač svarbus pakankamų resursų, t.y. darbuotojų, mokymų ir įrangos, skyrimas. Pažymima, jog mokyklos turi nepakankamai kompiuterių, ir ne visos mokyklos, turinčios kompiuterių, turi galimybę naudotis interneto ryšiu. Daugeliu atvejų vidurinės ir pagrindinės mokyklos turi kompiuterius administraciniam naudojimui, tuo tarpu pradinės mokyklos jų visai neturi;

5.3. ŠVIS ir PA galimybės:

5.3.1. 2004 m. Harvardo universiteto konsultantų parengtoje Baigiamojoje komponento ataskaitoje pabrėžiama, kad kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje būtina turėti mažiausiai po vieną švietimo darbuotoją, vykdantį PA veiklą. Dėl darbuotojų kaitos mokomoji veikla turi būti vykdoma nuolat. Su švietimo politikos analize susiję mokymai turi būti sisteminiai ir pakopiniai. Taip pat būtina parengti analitikus kitų švietimo darbuotojų (įskaitant švietimo darbuotojų savivaldybių ir apskričių administracijose) apmokymui. Auganti švietimo sistemos darbuotojų kompetencija prisidės prie Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos veiklos „Mokymo ir profesinio konsultavimo personalo kvalifikacija“ uždavinio „Rengti švietimo institucijų vadovus ir tobulinti jų kvalifikaciją naudojant modulines, kompetencijomis grįstas programas“;

5.3.2. pakankama švietimo sistemos darbuotojų kompetencija skatintų aktyvesnį regioninių ŠVIS kūrimą, kas užtikrintų efektyvų ŠVIS veikimą visoje šalyje. Įvairių lygių suderinta ir integruota ŠVIS plėtra leis užtikrinti, kad švietimo sistemos dalyviai gautų tikslius duomenis ir reikiamu laiku. Regioninių ŠVIS skaičiaus didėjimas prisideda prie Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos veiklos „Suderinti įvairias švietimo duomenų bazes ir išplėsti jų prieinamumą“ uždavinio „Stebėsena ir kokybės laidavimas“;

5.3.3. didinant švietimo duomenų patikimumą, būtina kruopščiai tvarkyti visą duomenų rinkimo procesą, duomenų rinkimo instrumentų parengimą, o taip pat taikomosios kompiuterinės duomenų bazės sukūrimą ir plėtotę. Šiuo metu ITC veikia kaip centrinė ŠVIS būstinė, tačiau siekiama, kad kiekviena savivaldybė turėtų atskirą ŠVIS, o kiekviena mokykla – kompiuterį, skirtą operacijoms išimtinai su ŠVIS susijusiais duomenimis.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis ŠVIS ir PAS plėtros bei specialistų kompetencijos tobulinimo tikslas – skatinti kurti ŠVIS sistemas regionuose ir juos naudoti kokybiškai politikos analizei atlikti.

7. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

7.1. atlikti reikiamus tyrimus informacijos poreikių analizei dėl regioninių ŠVIS ir PA sistemų kūrimo ir administravimo;

7.2. parengti teisės aktus, reikalingus ŠVIS ir PA darbui regionuose;

7.3. parengti mokymus ir apmokyti ŠVIS ir PA nacionalinio lygmens specialistus;

7.4. sukurti mokymo programas ir apmokyti savivaldybių švietimo skyrių vedėjus ir darbuotojus naudotis ŠVIS teikiamais duomenimis ir informacija, naudoti juos politiniams, vadybiniams ir administraciniams sprendimams pagrįsti.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

8. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama	padėtis	Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.)	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	2006	–	160

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai

9. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė ne mažiau nei 80 valandų	2006	–	160

10. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo informacinių technologijų centras (toliau – ITC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Atlikta tyrimų	2006	–	2
Apmokyta darbuotojų	2006	–	160
Įsigyta mokymo programų	2006	–	2
Parengta ir išleista leidinių	2006	–	2
Parengta teisės aktų	2006	–	2

11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina ITC;

11.2. Komponento valdymo grupės susitikimai organizuojami ne rečiau kaip kas pusmetį;

11.3. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius darbo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

12. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Regioninių ŠVIS plėtra ir ŠVIS bei švietimo PA specialistų kompetencijos tobulinimas“ (toliau vadinama – Projektas).

13. Pagrindinis Projekto tikslas – sudaryti sąlygas sėkmingai ŠVIS bei PA veiklai.

14. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

14.1. Komponento Projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina ITC kartu su partneriu ŠPC;

14.2. Komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra;

14.2. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

14.2. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

15. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ITC bei ŠPC.

16. Finansinius atsiskaitymus už patirtas Projekto įgyvendinimo išlaidas pagal šias išlaidas pateisinančius dokumentus vykdo ITC.

17. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 2376,9 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 2623,1 tūkst. Lt. Projekto įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

18. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

19. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Švietimo personalo (administravimo personalo, švietimo vadybininkų) kvalifikacijos tobulinimo sistemų plėtra (įskaitant darnaus vystymosi kompetencijos tinklo plėtrą)
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 237,6 tūkst. Lt (I etapas)
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Švietimo informacinių technologijų centras
3.2.	Partneris (iai)	Švietimo plėtotės centras
3.3.	Remiamos veiklos	1. ŠVIS ir PA plėtrai reikalingų tyrimų atlikimas;
		2. Įrangos specifikacijų parengimas;
		3. Įrangos įsigijimas ir nuoma;
		4. Metodinės medžiagos įsigijimas ir duomenų bazių prenumerata;
		5. Mokomųjų programų įsigijimas;
		6. ŠVIS ir PA nacionalinio lygmens darbuotojų mokymas;
		7. ŠVIS ir PA regioninio lygmens darbuotojų mokymas;
		8. Projekto veiklą apibendrinančio leidinio išleidimas;
		9. Teisinės bazės parengimas.
3.4.	Tikslinės grupės	Švietimo administracijos darbuotojai
3.5.	Projekto vertė	Iki 5000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 5000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	60 mėn.
		I įgyvendinimo etapas: 2008–2010 m.
		II įgyvendinimo etapas: 2011–2012 m.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Europos Socialinio Fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Švietimo valdymo informacinės sistemos plėtra bei politinės analizės kompetencijos plėtojimas leis objektyviau vertinti švietimo būklę bei priimti racionalius sprendimus. Tai padės vystyti pačius silpniausius regionus, kas užtikrins vienodą paslaugų kokybę visiems gyventojams, bus skatinama socialinės atskirties bei specialiųjų poreikių asmenų integracija ir didinamos jų galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą. Tai tiesiogiai atitinka lygių galimybių prioritetus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, Lietuvoje diegti iki šiol nenaudotas priemones. Planuojama kad apie 50 proc. lėšų bus skirta novatoriškoms veiklos ir bendradarbiavimo veiksmams.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Pagal aptariamą priemonę numatytos veiklos sritys, ypač mokymai, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės prioritetais, numatytais Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625, (Žin., 2005, Nr. 73-2649). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Švietimo valdymo informacinės sistemos plėtra bei politinės analizės kompetencijos plėtojimas leis objektyviau vertinti švietimo būklę bei priimti racionalius sprendimus. Tai padės vystyti pačius silpniausius regionus. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. liepos 20 d. įstatymu Nr. VIII-1889 (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558), 14 probleminių savivaldybių apibrėžtos 2007 m. sausio 31d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Švietimo valdymo informacinės sistemos plėtra bei politinės analizės kompetencijos plėtojimas pagerins švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą, visuomenėms nariams bus sukurtos sąlygos efektyviai bei kokybiškai mokytis visą gyvenimą. Kartu išaugs švietimo bei mokslo svarba ir bus užtikrinama gyventojų gerovė, išsaugojami kultūriniai ypatumai bei užtikrinamas istorinis valstybės tęstinumas. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

20. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, išaugusią švietimo valdymo kokybę. Viešinimo ir informavimo veiklos tikslinė grupė:

20.1. švietimo specialistai;

20.2. administracijos, savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina darbas su švietimo informaciniais duomenimis bei švietimo politikos formavimas ir kt.

21. Numatomos viešinimo ir informavimo priemonės:

21.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

21.2. elektroninėje erdvėje – švietimo įstaigų ir jų steigėjų internetinėse svetainėse;

21.3. informacinis leidinys.

22. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

4 priedas

E. APLANKO TAIKYMO PLĖTOJANT PEDAGOGŲ KOMPETENCIJĄ, NAGRINĖJANT JO TAIKYMO PEDAGOGINIAME KOMPIUTERINIAME RAŠTINGUME ATVEJĮ KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. E.Aplanko taikymas plėtojant pedagogų kompetenciją, nagrinėjant jo taikymo pedagoginiame kompiuteriniame raštingume atvejį komponentas (toliau vadinama – Komponentas), yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“.

3. Komponento įgyvendinimas įgalina siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), švietimo plėtotės tikslo „Užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius“ bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos penktąją kryptį „Personalo tobulinimas“. Planuojama, jog personalo rengimo pertvarka pertvarkys pedagogų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą, sukonkretins reikalavimus pedagogams, organizuos naują pedagogų kompetencijos ir jos tobulinimo vertinimo sistemą, bus imtasi priemonių mokyklų vadovų kvalifikacijai tobulinti. E.aplanko taikymas mokytojų kompiuterinio raštingumo vertinime prisidės prie programoje nustatyto rodiklio (tinkamą kvalifikaciją turinčių mokytojų dalis, proc. – 2012 m. 95 proc.). Kvalifikaciją patvirtinantis skaitmeninis aplankas įpareigos pedagogus pasiekti ir palaikyti tam tikrą informacinių komunikacinių technologijų (toliau – IKT) kompetencijos lygį, įgalins juos lengviau atlikti atestacijos procedūras, lengviau kelti kvalifikaciją.

4. Komponento įgyvendinimas prisideda prie Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), tikslo „Gerinti gyventojų kompiuterinę kompetenciją, siekiant mažinti socialinę atskirtį IKT srityje“ uždavinio „Gerinti pedagogų ir mokyklos vadovų IKT kompetenciją (technologinį kompiuterinį raštingumą)“ rodiklio „Pedagogų, įgijusių edukacinį IKT raštingumą, procentas ne mažiau kaip 75 proc.“.

5. Komponento įgyvendinimas prisideda prie Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957), veiklos „Mokymo ir profesinio konsultavimo personalo kvalifikacija“ uždavinio „Nuolat tobulinti mokymo personalo IT raštingumą“ (čia IT – informacinės technologijos).

6. Europos Parlamentas ir Europos Taryba 2003 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 2318/2003/EB patvirtino Daugiametę veiksmingos informacijos ir komunikacijos technologijų integracijos į Europos švietimo ir mokymo sistemas programą (e-mokymosi programa). Programoje nustatyta veiklos linija „E-mokymosi porinių projektų programos Europos pradinio ir vidurinio mokymo įstaigose ir skatinant mokytojų kvalifikacijos kėlimą“ numatyta parama bendradarbiavimo struktūroms mokytojų ir kito pedagoginio personalo kvalifikacijos kėlimo srityje. Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad būtų sukurtos palankios sąlygos geriau panaudoti IKT potencialą novatoriškiems bendradarbiavimo metodams, pasikeitimui ugdymo ištekliais ir metodika bei bendram mokymo medžiagos rengimui.

7. Komponentas atitinka Programos 3 tikslo „Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

8. Išskirtini šie pagrindiniai e.aplanko taikymo pedagogų kompetencijos plėtojime privalumai, trūkumai ir galimybės:

8.1. E.aplanko taikymo privalumai:

8.1.1. pastaraisiais metais atlikta nemažai tyrimų nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyje, analizuojančių informacinių komunikacinių technologijų (elektroninės priemonės (kompiuterių ir ryšių technika, internetas, elektroninė periodika, knygos ir kitokia kūryba) informacijai ir kitiems duomenims parengti, ieškoti, saugoti ir naudoti) taikymą mokymo procese. Svarbiausi tyrimai: Pedagogų rengimas IKT diegimo Lietuvos švietime aspektu (2005 m.), Mokytojų didaktinės kompetencijos ir šiuolaikinių švietimo reikalavimų atitiktis (2005 m.), Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas gerinant mokymo ir mokymosi mokykloje kokybę (2006 m.). 2005 m. European Schoolnet atlikti tarptautinio lygmens tyrimai „Assessment schemes for teachers' ICT Competence – a policy analysis“ ir „National policies and case studies on the use of portfolios in teacher training“. Tyrimai leido įvertinti e.aplanko taikymo pedagogų kompetencijos plėtojime problemas, susistemino duomenis apie skirtingų šalių patirtį, sudarė pagrindimą tolesniam veiksmų planui;

8.1.2. šiandieniniai mokytojų kompetencijos pripažinimo mechanizmai dar nėra pakankamai lankstūs. Tarp pažangių būdų išskiriama: apdovanojimai už pasiekimus taikant IKT, e.aplanko taikymas ir kt. E.aplanko įrankis pripažįstamas, kaip vienas pažangiausių būdų, jo panaudojimas leistų fiksuoti mokytojų kompetencijos progresą, naudojant IKT tiek profesinėje, tiek asmeninėje veikloje. Išskiriami šie e.aplanko privalumai: aktyvus vertinamojo dalyvavimas; konstruktyvistinės paradigmos realizavimas; mokymosi veiklos tęstinumas ir dokumentavimas; refleksinė praktika; naujų technologinių gebėjimų įgijimas; motyvacijos, mokymosi nuosavybės, atsakomybės ir reikšmingumo didėjimas; postūmis nuo stebėjimo prie praktikos; efektyvumas, lankstumas ir portatyvumas;

8.1.3. e.aplanko diegimo ir naudojimo skatinimui yra sukurtas EPICC (European Portfolio Initiatives Coordination Committee), kurio pagrindinė veikla yra apjungti įvairias e.aplanko diegimo ir taikymo iniciatyvas skirtingose srityse. Kai kuriose Europos šalių šalyse (ypač D. Britanijoje) e.aplanko taikymas yra pažengęs palyginti toli. Suomijoje, Norvegijoje, Italijoje, Ispanijoje (Katalonijoje) yra dedamos didelės politinės pastangos e.aplanko integravimui į įvairius švietimo lygius. Ypač plačiai mokytojų veiklos vertinime e.aplankas naudojamas JAV, nes šios šalies Mokytojų akreditacijos organizacijos (National Council for Accreditation of Teacher Education) nustatyti standartai reikalauja įdiegti vertinimo sistemą, kuri rinktų ir analizuotų pateikėjų kvalifikacijos, pasiekimų duomenis. Šiuo atveju aplankas pripažįstamas kaip tinkamas vertinimo įrankis. Lietuvai tikslinga pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, kuriant savo e.aplanko ir jo taikymo modelį;

8.1.4. Informacinių technologijų centras ir Microsoft, atsižvelgdami į 2003 m. lapkričio 24 d. pasirašytą Partnerių ketinimų protokolą, vykdo IKT lyderio programą (ICT Leaders Program) Lietuvoje. Esminis IKT lyderio programos elementas yra novatoriškų mokytojų grupė, kurie sutinka tapti atitinkamos mokymo srities IKT šalininkais, patarėjais bei vadovais (IKT lyderiais) kitiems mokytojams Lietuvoje. Programos metu buvo sukurtas el. žurnalas „IKT Lyderiai“ (http://ejournal.emokykla.lt/lyderis/), kuriame pateikiama rekomendacinė e.aplanko struktūra, metodinė medžiaga pedagogams. Šiuo metu e.aplankus yra sukūrę ir el. žurnale patalpinę 27 Lietuvos pedagogai;

8.2. e.aplanko taikymo trūkumai:

8.2.1. vidiniai e.aplanko trūkumai: palyginti didelių resursų poreikis; e.aplanko rengimo kompetencija; vertinimo subjektyvumas; vertinamojo autorizavimas; asmens duomenų sauga; duomenų integracija;

8.2.2. žema Lietuvos pedagogų IKT kompetencija ir IKT naudojimas ugdymo procese:

8.2.2.1. 2005 m. atlikto tyrimo „Pedagogų rengimas IKT diegimo Lietuvos švietimo aspektu“ rengėjai akcentuoja, jog rengiamų pedagogų IKT edukacinė (iš esmės) ir technologinė (iš dalies) kompetencijos neatitinka šiuolaikinės žinių visuomenės reikalavimų bei netolimoje ateityje nebetiks IKT kompetencija, kurią dabar numato Standartas;

8.2.2.2. 2006 m. atliktas tyrimas „Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas gerinant mokymo ir mokymosi mokykloje kokybę“ teigia, jog didesnei daliai mokytojų nepakanka informacijos apie IKT panaudojimą ugdymo procese. Mokytojai dažnai mini, kad jiems trūksta IKT naudojimo ugdymo procese patirties ir informacijos apie mokomųjų programų panaudojimą bei IKT panaudojimo metodinės medžiagos;

8.2.2.3. 2005 m. atliktas tyrimas „Mokytojų didaktinės kompetencijos atitiktis šiuolaikiniams švietimo reikalavimams“ išryškino, kad iš tyrime dalyvavusių mokytojų tik nedidelė dalis taiko inovacinius mokymo metodus (aptikta sąveikos ir mokymosi paradigmos apraiškų);

8.2.3. nepakankama technologinė bazė (programinė ir kompiuterinė įranga). 2006 m. atliktas tyrimas „Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas gerinant mokymo ir mokymosi mokykloje kokybę“ nustatė, jog mokytojai norėtų ne tik daugiau mokymų apie IKT panaudojimo galimybes, bet ir modernių IKT (šiuolaikinių kompiuterių, skaitmeninių projektorių, interaktyvių lentų, mokomųjų kompiuterinių programų ir kt.) savo dalyko kabinetuose. Technologinės ir programinės įrangos trūkumas stabdo e.aplanko įrankio atsiradimą. 2006 m. pagal mokytojų, naudojusių klasėje kompiuterį, skaičių, Lietuva buvo 22 vietoje tarp 25 ES šalių. Šis rodiklis siekė 59 proc. ir buvo gerokai žemesnis už ES vidurkį (74 proc.). Visiškai pasiruošę klasėje naudoti kompiuterį buvo 33 proc. Lietuvos mokytojų (18 vieta tarp ES šalių), ES – 38 proc.;

8.3. e.aplanko taikymo galimybės:

8.3.1. švietimo sistemoje sukurta mokymosi (ypač savaiminio, iš patirties) rezultatų pripažinimo sistema įgalintų ir skatintų švietimo sistemos dalyvius aktyviai ir kompetentingai kurti lanksčias ir efektyvias edukacines aplinkas. Tikslinga sukurti patirties (ir virtualios) sklaidos sistemą bei skatinti gerosios patirties sklaidą, dalijimąsi pasirengta mokomąja medžiaga;

8.3.2. organizuojant daugiau kvalifikacijos tobulinimo renginių IKT panaudojimo srityje bei sudarant galimybes mokytojų individualioms konsultacijoms, galima iš esmės pagerinti edukacinę IKT kompetenciją, ir iš dalies – technologinę;

8.3.3. reikalinga įvesti informacinių technologijų koordinatoriaus ar mokytojų pagalbininko IKT klausimais etatą bendrojo lavinimo mokyklose;

8.3.4. pagal šiuo metu galiojančią palyginti sudėtingą mokytojų atestacijos tvarką, pedagogams reikia pateikti daugybę įvairių dokumentų spausdintame formate. Dėl šios priežasties neefektyviai išnaudojamas mokytojų ir švietimo institucijų darbuotojų darbo laikas. E.aplanko įrankis galėtų labai supaprastinti šią sistemą;

8.3.5. diegiant e.aplanką galima pasinaudoti Europos kalbų aplanko projekto įgyvendinimo metu sukaupta patirtimi. Instrumentas savo specifika yra gan artimas e.aplankui, juo siekiama patikimai, skaidriai ir informatyviai fiksuoti vienodai Europoje suprantamas asmens kalbų mokėjimo kompetencijas, įgytas mokantis ir formaliai, ir neformaliai. Europos Taryba dar 2001 m. paskelbė kalbų aplanko naudojimo technines ir metodines rekomendacijas, šis projektas yra gerokai labiau paplitęs Europos Sąjungoje nei e.aplankas.

9. SSGG analizės išvados. E.aplanko, kaip aplanko atmaina, vis labiau populiarėja dėl to, kad šiuo metu daugelis mokytojų veiklos rezultatų sukuriami elektroniniame formate, o rezultatai Interneto duomenų bazių sistemų pagalba tampa nesunkiai prieinami ir valdomi. E.aplanko taikymas tiek Lietuvoje, tiek Europoje šiuo metu yra užuomazgos stadijoje. Pagrindinės šio instrumento diegimo Lietuvoje problemos yra motyvacijos, žinių ir technologinių priemonių stoka. Išsprendus šias problemas e.aplankas galėtų iš esmės pakeisti pedagogų kompetencijos vertinimo sistemą, ženkliai supaprastinti ir sutrumpinti atestacijos procedūras.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

10. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie e.aplanko taikymo pedagogų kompetencijos plėtojime tikslai:

10.1. įdiegti e.aplanko taikymą pedagogų profesiniame kompetencijos plėtojime ir jos vertinime;

10.2. skatinti e.aplanko kūrimą, integravimą ir platesnį praktinį panaudojimą;

10.3. didinti pedagogų motyvaciją ir galimybes kurti ir naudoti e.aplanką.

11. Tikslų pasiekimui keliami šie uždaviniai:

11.1. atlikti reikiamus tyrimus dėl e.aplanko galimybių taikymo;

11.2. parengti e.aplanko įrangos specifikacijas;

11.3. įsigyti e.aplanko mokymo modulį, parengti ir išleisti metodinį leidinį;

11.4. parengti švietimo konsultantus e.aplanko naudojime;

11.5. organizuoti multiplikatorių ir pedagogų kompiuterinio raštingumo mokymus naudojant e.aplanką;

11.6. inicijuoti konkursus, projektus, motyvuojančius pedagogus naudoti e.aplanko technologijas;

11.7. parengti teisės aktus, reikalingus e.aplanko įteisinimui, naudojimui.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

12. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	2006	–	5000 5000

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

13. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai.	2006	–	50
Kursų trukmė ne mažiau nei 80 valandų.

14. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo informacinių technologijų centras (toliau vadinama – ITC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Atlikta tyrimų	2006	–	2
Parengta teisės aktų	2006	–	2
Įsigyta modulių	2006	–	1
Parengta ir išleista leidinių	2006	–	2
Apmokyta švietimo konsultantų	2006	–	50
Apmokyta pedagogų	2006	–	5000
Suorganizuota motyvacijos skatinimo konkursų	2006	–	3

15. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

15.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina ITC;

15.2. Komponento valdymo grupės susitikimai organizuojami ne rečiau kaip kas pusmetį;

15.3. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius darbo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK), Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

16. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „E.aplanko taikymas pedagogų kompetencijos plėtojime“ (toliau vadinama – Projektas).

17. Pagrindinis Projekto tikslas – įdiegti e.aplanko instrumentą pedagogų kompetencijos plėtojime.

18. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

18.1. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ITC.

18.2. Komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra;

18.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

18.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

19. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 1168,6 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 1831,4 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

20. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

21. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Mokymo personalo kvalifikacijos tobulinimas, mobilumo skatinimas, profesinio mokymo, studijų sistemos atvirumo didinimas
Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 116,8 tūkst. Lt (I etapas)
3.	Tinkamumas
3.1	Pareiškėjas	Švietimo informacinių technologijų centras
3.2	Partneris (iai)	Nėra
3.3	Remiamos veiklos	1. Tyrimų atlikimas;
		2. Įrangos specifikacijų parengimas;
		3. Įrangos įsigijimas ir nuoma;
		4. Teisės aktų parengimas;
		6. Mokymo programų įsigijimas;
		6. Mokymo medžiagos rengimas ir leidyba;
		7. Mokymai;
		8. Pedagogu motyvacijos didinimo priemonės.
3.4	Tikslinės grupės	1. Švietimo administracijos darbuotojai;
		2. Mokytojai.
3.5	Projekto dydis	Iki 3000,0 tūkst. Lt
3.6	Prašomos paramos dydis	Iki 3000,0 tūkst. Lt
3.7	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų.
3.8	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9	Projekto trukmė	72 mėn.
		I įgyvendinimo etapas: 2008–2010 m.
		II įgyvendinimo etapas: 2011–2013 m.
3.10	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Europos Socialinio Fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1	Lygių galimybių skatinimas	E.aplanko instrumento diegimas supaprastins mokytojų atestacijos tvarką. Tokiu būdu šios procedūros taps vienodai paprastos tiek miestų, tiek kaimų gyventojams, kas tiesiogiai atitinka lygių galimybių prioritetus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, Lietuvoje diegti iki šiol nenaudotas priemones. Planuojama, kad apie 50 proc. lėšų bus skirta novatoriškoms veiklos ir bendradarbiavimo veiksmams.
7.3	Informacinės visuomenės plėtra	Pagal aptariamą priemonę numatytos veiklos sritys, ypač mokymai ir e.aplanko kūrimą skatinančios priemonės, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės prioritetais, numatytais Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625, (Žin., 2005, Nr. 73-2649). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4	Regioninė plėtra	Mokytojų kompetencijos plėtojimas ir e.aplanko instrumento diegimas garantuoja didesnį pedagogų atestacijos paslaugų prieinamumą bei mažina teritorinius skirtumus. Tai padės vystyti pačius silpniausius regionus. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558), 14 probleminių savivaldybių apibrėžtos 2007 m. sausio 31d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Mokytojų kompetencijos plėtojimas pagerins švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą, taip bus sukurtos sąlygos efektyviai bei kokybiškai mokytis visą gyvenimą visiems visuomenėms nariams. Kartu išaugs švietimo bei mokslo svarba ir bus užtikrinama gyventojų gerovė, išsaugojami kultūriniai ypatumai bei užtikrinamas istorinis valstybės tęstinumas. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

22. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, pagerėjusią pedagogų kompetenciją. Viešinimo veiklos tikslinė grupė – pedagogai.

23. Numatomos viešinimo priemonės:

23.1. konferencija;

23.2. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

23.3. elektroninėje erdvėje – švietimo įstaigų ir jų steigėjų internetinėse svetainėse;

23.4. informacinis leidinys;

24. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

5 priedas

NUOTOLINIO MOKYMO KURATORIŲ (KAIMO VIETOVĖSE) KOMPETENCIJOS TOBULINIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

3. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ uždavinį „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“.

4. Komponento įgyvendinimas leidžia siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), išskiriamo švietimo plėtotės tikslo „Išplėtoti tęstinę, mokymąsi visą gyvenimą laiduojančią, prieinamą ir socialiai teisingą švietimo sistemą“ bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos trečiąją kryptį „Paramos tobulinimas“.

5. Komponento įgyvendinimas prisideda prie Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), išskiriamo pagrindinio mikroekonomikos politikos 3 tikslo „Sukurti žiniomis ir naujausiomis technologijomis veiklą grindžiančią visuomenę“ 1 uždavinio „Sudaryti sąlygas didėti gyventojų kompetencijai ir socialinei sanglaudai IRT naudojimo srityje“.

6. Komponento įgyvendinimas prisideda prie Europos Sąjungos darbo programoje „Švietimas ir mokymas 2010“ išskiriamų pagrindinių tikslų „Užtikrinti švietimo ir mokymo prieinamumą“ bei „Didinti švietimo ir mokymo pasiekiamumą“ įgyvendinimo. Programoje pabrėžiama, jog švietimas, mokymas ir visą gyvenimą trunkantis mokymasis yra ypač svarbūs gyvybingai žinių ekonomikai, nes jie atveria galimybes kurti kokybiškas darbo vietas ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.

7. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“ uždavinį „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

8. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 nuostatose numatyta sukurti efektyvumo, prieinamumo reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą, kur kiekvienoje seniūnijoje veiktų mokykla arba biblioteka – nuotolinio mokymo centras. Tuo siekiama išplėtoti tęstinę, mokymąsi visą gyvenimą laiduojančią ir prieinamą, socialiai teisingą švietimo sistemą bei užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančių asmenų, visuotinius dabarties pasaulio visuomenės poreikius.

9. Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, patvirtintoje 2002 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), nurodoma, kad mokslas ir švietimas toliau liks prioritetinė plėtros sritis, bus įkurta darni, veiksminga ir visoms gyventojų kategorijoms prieinama švietimo sistema, sudaranti sąlygas Lietuvos gyventojams mokytis visą gyvenimą, įgyti visuomeninę ir dalykinę kompetenciją.

10. Prie nuotolinių studijų plėtros prisideda programos Informacinės technologijos mokslui ir studijoms konferencijoje pristatytas „Lietuvos virtualus universitetas“ (LVU) komponentas, planuojantis universitetų, kolegijų, mokslo institutų, profesinių mokyklų, švietimo centrų plėtrą virtualioje erdvėje, apimant plačią veiklos sritį: kvalifikacinių laipsnių studijas, profesinį rengimą, teikiamą pagalbą mokykloms, gyventojų savišvietai skirtus mokymosi kursus.

11. Vilniaus Ozo vidurinė mokykla vykdo 2 projektus „Nuotolinio mokymosi kursas X–XII klasei“ bei „Nuotolinio mokymosi kursas VIII–IX klasei“. Šie projektai ypač patogūs asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių negali mokytis tradicinėje bendrojo lavinimo mokykloje. Vilniaus Ozo vidurinėje mokykloje yra paruošti nuotolinio mokymo kursai, pritaikyta metodika ir vykdomi mokymai aštuntose, devintose, dešimtose, vienuoliktose bei dvyliktose klasėse.

12. Svarbi užsienio šalių patirtis vystant nuotolinį mokymą, ypač kaimo vietovėse. 1998–2001 m. laikotarpiu buvo vykdomas projektas „Distance Education in Rural Areas via Libraries“ finansuojamas iš Europos Sąjungos Telematikos programos bibliotekoms, kuriame dalyvavo daugelis Švedijos, Austrijos, Ispanijos, Airijos bei Jungtinės Karalystės viešųjų bibliotekų. Nuotolinis mokymas (nuotolinis mokymasis – tai mokymo paslaugų sistema, siejanti besimokančius ir švietimo institucijas bei galinti pagerinti esamų ir potencialių besimokančiųjų mokymosi galimybes, ypač plačiai tam naudojant IKT) kaimo vietovėse buvo vystomas steigiant nuotolinio mokymo centrus viešosiose kaimo vietovių bibliotekose.

13. Kuriamas komponentas „Universalių daugiafunkcinių centrų kaimo vietovėse steigimas“, kurio paskirtis – teikti ikimokyklinio, priešmokyklinio, papildomo ir specialiojo ugdymo bei suaugusiųjų formaliojo ir neformaliojo švietimo paslaugas. Planuojama įsteigti 96 universalius daugiafunkcinius centrus kaimo vietovėse (po 2 centrus kiekvienoje iš 48 savivaldybių). Komponentas „Universalių daugiafunkcinių centrų kaimo vietovėse steigimas“ galės pasinaudoti vykdomu nacionaliniu komponentu „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“, kuris iš esmės pagerins kaimiškųjų vietovių gyventojų galimybes pasitelkti modernias informacinių technologijų priemones, internetą švietimosi bei gebėjimų, kūrybingumo ir verslumo ugdymo reikmėms, sudarys galimybes visoms Lietuvos kaimiškosioms seniūnijoms įsirengti interneto prieigos centrus.

14. Siekiant užtikrinti, kad įsteigti 96 universalūs daugiafunkciniai centrai kaimo vietovėse teiktų kokybiškas ir efektyvias paslaugas, svarbūs ne tik centrų techniniai ištekliai, tačiau ir centruose dirbančių nuotolinio mokymo kuratorių kompetencija. Bus siekiama parengti kompetentingus nuotolinio mokymo kuratorius, galinčius konsultuoti ir organizuoti nuotolinių paslaugų teikimo paslaugas kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms.

15. Išskirtini šie pagrindiniai nuotolinio mokymo tinklo plėtros (kaimo vietovėse) privalumai, trūkumai ir galimybės:

15.1. nuotolinio mokymo privalumai:

15.1.1. didėja kvalifikuoto nuotolinio mokymo personalo skaičius. 2003 m. Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetuose užregistruota „Nuotolinio mokymosi informacinės technologijos“ magistrantūros programa. Nuo 2003 m. šioje programoje studijuoja 8, o nuo 2004 m. – 30 studentų;

15.1.2. patirtis vykdant nuotolinį mokymą. Informacinių technologijų mokymo centras, Švietimo informacinių technologijų centras, Lietuvos distancinio mokymosi sistema (tai nuotolinio mokymosi tinklas, skatinantis informacinės visuomenės kūrimą Lietuvoje, plėtojant ir koordinuojant informacinėmis technologijomis grįstas aukštojo mokslo bei tęstinio mokymosi sistemas, toliau LieDM), Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras bei kitos įstaigos sėkmingai teikia nuotolinio mokymosi kursus, tuo tikslu naudojant vaizdo konferencijas bei įvairias virtualias aplinkas;

15.2. nuotolinio mokymo trūkumai:

15.2.1. aukštos kvalifikacijos nuotolinio mokymo kuratorių kaimo vietovėse trūkumas;

15.2.2. nėra visuotinai pripažįstamų reikalavimų kandidatams į kuratoriaus pareigas. Sunku apibrėžti nuotolinio švietimo kursų kūrėjų kompetencijas ir atliekamas funkcijas;

15.2.3. fiksuojamas žemas bendras kaimo vietovėse gyvenančių žmonių kompiuterinio raštingumo lygis.

15.3. nuotolinio mokymo galimybės:

15.3.1. priimti ilgalaikiai strateginiai dokumentai (Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatos; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176, priimta Visuotinio kompiuterinio raštingumo programa (Žin., 2004, Nr. 140-5124) ir kt.) akcentuoja nuotolinio mokymosi tinklo plėtrą, sudaro galimybes sukurti efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą, kur kiekvienoje seniūnijoje veiktų mokykla arba biblioteka – nuotolinio mokymo centras;

15.3.2. šalies aukštųjų mokyklų vykdomos studijų programos sudaro galimybes paruošti reikiamos kvalifikacijos nuotolinio mokymo specialistus.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

16. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas – gerinti nuotolinio mokymosi tinklo teikiamų paslaugų kokybę bei efektyvumą, siekiant kaimo vietovių gyventojams padėti įgyti reikiamą kvalifikaciją ir įgūdžius.

17. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

17.1. apmokyti nuotolinio mokymo kuratorius;

17.2. parengti nuotolinio mokymosi programas (kursus), kurios atitiktų kaimo vietovių gyventojų poreikius;

17.3. apmokyti kaimo vietovių, kuriose buvo įsteigti universalūs daugiafunkciniai centrai, ir gretimų kaimo vietovių gyventojus.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

18. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:	2006	–	4096
– socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys;			4000
– švietimo pagalbos specialistai			96

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai

19. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio rezultato ir produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2006	–	96

20. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo informacinių technologijų centras (toliau vadinama – ITC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Atlikta tyrimų, vnt.	2006	–	1
Parengta nuotolinio mokymo kursų ir programų, vnt.	2006	–	4
Mokymuose dalyvavusių institucijų skaičius	2006	–	96
Apmokytų suaugusiųjų asmenų skaičius	2006	–	4000

21. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

21.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina ITC direktorius;

21.2. Komponento valdymo grupės posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip kas pusmetį;

21.3. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

22. Komponentas įgyvendinamas vykdant Projektą „Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimas“ (toliau vadinama – Projektas).

23. Pagrindinis Projekto tikslas – gerinti nuotolinio mokymosi tinklo teikiamų paslaugų kokybę bei efektyvumą, siekiant kaimo vietovių gyventojams padėti įgyti reikiamą kvalifikaciją ir įgūdžius.

24. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

24.1. Komponento projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina ITC kartu su partneriu Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centru (toliau vadinama – LSŠIC);

24.2. Komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra;

24.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

24.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

25. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos (fondų) lėšas administruoja ITC bei LSŠIC.

26. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 1061,4 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 1938,6 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapo biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

27. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

28. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atrankos kriterijai:

Eil.Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Visuotinio priešmokyklinio ugdymo diegimas ir kitų mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumo didinimas (ypač kaimo vietovėse)
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 240 tūkst. Lt
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Švietimo informacinių technologijų centras
3.2.	Partneris (-ai)	Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informacijos centras
3.3.	Remiamos veiklos	1. Tyrimų atlikimas;
		2. Mokymai.
3.4.	Tikslinės grupės	1. Nuotolinio mokymo kuratoriai;
		2. Kaimo vietovių gyventojai.
3.5.	Projekto vertė	Iki 3000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 3000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų.
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	52 mėn.
		I įgyvendinimo etapas 34 mėn.
		II įgyvendinimo etapas 18 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Nuotolinio mokymosi sistemos plėtra užtikrins ne tik moterų ir vyrų lygias galimybes, bet ir garantuos lygias galimybes visiems žmonėms dalyvauti švietimo ir mokymo veikloje, tobulinti įgūdžius, įgyti naujų įgūdžių, gauti kitą tiesioginę ar netiesioginę pagalbą siekiant išlikti aktyviais ekonominio ir socialinio gyvenimo dalyviais ar jais tapti. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projektu bus diegiamos novatoriškos socialinės atskirties ir nemotyvuotų asmenų integracijos veiklos, siekiant juos paskatinti mokytis. Didinamas nuotolinio mokymosi paslaugų prieinamumas kaimo vietovėse. Daugiau nei 50 proc. lėšų planuojama skirti novatoriškoms veikloms.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Komponente numatytos veiklos, ypač nuotolinio mokymo kuratorių apmokymas, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės prioritetais. Įgyvendinant Projektą bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Nuotolinio mokymosi sistemos plėtra garantuoja didesnį paslaugų prieinamumą bei mažina teritorinius skirtumus. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. liepos 20 d. įstatymu Nr. VIII-1889 (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Nuotolinio mokymosi paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas, sukurs sąlygas efektyviai bei kokybiškai mokytis visą gyvenimą visiems visuomenėms nariams. Kartu išaugs švietimo bei mokslo svarba ir bus užtikrinama gyventojų gerovė, išsaugojami kultūriniai ypatumai bei užtikrinamas istorinis valstybės tęstinumas. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89–4029), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

29. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

29.1. ITC ir LSŠIC darbuotojai;

29.2. kaimo vietovių gyventojai;

29.3. kursų (programų) rengimo konsultantai;

29.4. nuotolinio mokymo kuratoriai.

30. Numatomos viešinimo priemonės:

30.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

30.2. elektroninėje erdvėje – informaciniai pranešimai Ministerijos, ITC bei LSŠIC internetinėse svetainėse;

30.3. informacinis leidinys;

30.4. konferencijos.

31. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

6 priedas

MOKYKLOS BIBLIOTEKŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS TOBULINIMO, TAIKANT ŠIUOLAIKINES PRIEMONES, KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokyklos bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimo, taikant šiuolaikines priemones komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ uždavinį „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“.

3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), išskiriamo švietimo plėtotės tikslo „Užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius“ bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos trečiąją kryptį „Paramos tobulinimas“.

4. Komponento įgyvendinimas prisideda prie Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 m. strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), išskiriamo strateginio tikslo „Gerinti gyventojų kompiuterinę kompetenciją siekiant mažinti socialinę atskirtį IKT srityje“ (čia IKT – informacinės komunikacinės technologijos).

5. Komponento įgyvendinimas prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 patvirtintoje Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje (Žin., 2005, Nr. 139-5019) išskiriamo pagrindinio užimtumo politikos 3 tikslo „Mažinti struktūrinį nedarbą daugiau investuojant į žmones“ 4 uždavinio „Aktualinti ugdymo, mokymo ir studijų turinį“.

6. Komponentas įgyvendina Programos 4 „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“ tikslo uždavinį „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

7. Planuojama, kad kuriamas komponentas „Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones“ padės užtikrinti veiksmingą infrastruktūrinio komponento „Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas“ įgyvendinimą.

8. Išskirtini pagrindiniai mokyklų bibliotekų privalumai, trūkumai ir galimybės:

8.1. mokyklų bibliotekų privalumai:

8.1.1. diegiama mokyklų bibliotekų informacinė sistema „MOBIS“. 2005 m. 485 Lietuvos mokyklų bibliotekininkai buvo apmokyti diegti ir naudoti sistemą;

8.1.2. Lietuvos mokyklų bibliotekose sukaupta palyginti daug kompiuterinės technikos. Remiantis Europos komisijos parengta ataskaita „Benchmarking Access and Use of ICT in European Schools 2006“, 2006 m. 61,7 proc. Lietuvos mokyklų naudojo kompiuterius švietimui mokyklų bibliotekose, kai tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis siekia 33,4 proc.;

8.1.3. sukurtas Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių (toliau vadinama – LITNET) tinklas Švietimo įstaigose. Tai valstybinis kompiuterių tinklas, jungiantis Lietuvos Respublikos mokymo, mokslo ir tyrimo institucijas. 2006 m. pabaigoje LITNET paslaugomis iš viso naudojosi 860 švietimo įstaigų – kolegijos, profesinės mokyklos ir jų filialai, bendrojo lavinimo mokyklos, neformaliojo švietimo mokyklos, švietimo pagalbos įstaigos;

8.2. mokyklų bibliotekų trūkumai:

8.2.1. nepakankamas apmokytų mokyklų bibliotekų darbuotojų skaičius;

8.2.2. netolygus kompiuterizacijos lygis skirtingų tipų mokyklose. Labiausiai kompiuterizuotos yra gimnazijos ir vidurinės mokyklos. Vidutiniškai vienai gimnazijai teko 47, o vidurinei mokyklai 29,8 kompiuteriai; 13,2 kompiuterio jaunimo mokyklai ir 12,1 pradinei mokyklai;

8.2.3. pasenusi didžioji dalis techninės bei programinės įrangos, sukauptos Lietuvos mokyklų bibliotekose;

8.2.4. nesukurta mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos sistema;

8.2.5. nepakankama mokyklų bibliotekų darbuotojų motyvacija;

8.3. mokyklų bibliotekų galimybės:

8.3.1. priimti ilgalaikiai strateginiai dokumentai (Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700, priimti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatos (Žin., 2003, Nr. 71-3216); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176, priimta Visuotinio kompiuterinio raštingumo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176 (Žin., 2004, Nr. 140-5124);.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

9. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis komponento tikslas – gerinti mokyklų bibliotekose teikiamų paslaugų kokybę ir efektyvumą, keliant mokyklų darbuotojų kompetenciją.

10. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:

10.1. atlikti reikalingus tyrimus poreikio ir kompetencijų analizei atlikti;

10.2. parengti mokyklų bibliotekų darbuotojų mokymo programas:

10.2.1. technologinio kompiuterinio raštingumo programą;

10.2.2. programą, parengtą pagal mokyklų bibliotekininkų kompiuterinio raštingumo standartą;

10.2.3. programą, skirtą darbui su mokyklų bibliotekų informacine sistema „MOBIS“.

10.3. parengti kompiuterinio raštingumo ir darbo su informacine sistema „MOBIS“ metodines medžiagas;

10.4. parengti mokyklų bibliotekų darbuotojus-konsultantus;

10.5. apmokyti mokyklų bibliotekų darbuotojus technologinio raštingumo;

10.6. apmokyti mokyklų bibliotekų darbuotojus kompiuterinio raštingumo pagal mokyklų bibliotekininkų kompiuterinio raštingumo standartą;

10.7. apmokyti mokyklų bibliotekų darbuotojus dirbti su mokyklų bibliotekų informacine sistema „MOBIS“.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

11. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:	2006	–	1800
– švietimo pagalbos specialistai			1800

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai

12. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio rezultato ir produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2006	–	30

13. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Pedagogų profesinės raidos centras (toliau vadinama – PPRC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Atlikta tyrimų, vnt.	2006	–	1
Mokyklų bibliotekų darbuotojams parengta mokymo kursų ir programų, vnt.	2006	–	3
Parengta mokyklų bibliotekų darbuotojų –konsultantų, vnt.	2006	–	30
Apmokyta mokyklų bibliotekų darbuotojų	2006	–	1770

14. Nustatoma ši komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

14.1. Komponento valdymo grupės, jos darbo tvarką tvirtina PPRC direktorius;

14.2. Komponento valdymo grupės susitikimai organizuojami ne rečiau kaip kas pusmetį;

14.3. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius Komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

15. Komponentas įgyvendinamas vykdant Projektą „Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones“ (toliau vadinama – Projektas).

16. Pagrindinis Projekto tikslas – gerinti mokyklų bibliotekose teikiamų paslaugų kokybę ir efektyvumą, keliant mokyklų darbuotojų kompetenciją.

17. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

17.1. Komponento Projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina PPRC kartu su partneriu Švietimo informacinių technologijų centru (toliau – ITC);

17.2. Komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra;

17.3. Paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

17.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

18. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos (fondų) lėšas administruoja PPRC bei ITC.

19. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 780,0 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 2220,0 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

20. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

21. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil.Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ar socialinės pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 130 tūkst. Lt
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Pedagogų profesinės raidos centras
3.2.	Partneris (iai)	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centras
3.3.	Remiamos veiklos	1. Mokymo programų bei metodinių medžiagų parengimas;
		2. Mokymai.
3.4.	Tikslinės grupės	1. Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų darbuotojai;
		2. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai.
3.5.	Projekto vertė	Iki 3000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 3000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų.
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	58 mėn.
		I įgyvendinimo etapas 34 mėn.
		II įgyvendinimo etapas 24 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Vykdomas komponentas užtikrins lygias galimybes visiems mokyklų bibliotekų darbuotojams dalyvauti švietimo ir mokymo veikloje, tobulinti įgūdžius, įgyti naujų įgūdžių, gauti kitą tiesioginę ar netiesioginę pagalbą siekiant išlikti aktyviais ekonominio ir socialinio gyvenimo dalyviais ar jais tapti. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, skatinti švietimo įstaigų tarpusavio bendradarbiavimą, siekiant optimalaus turimų išteklių naudojimo. Daugiau nei 50 proc. lėšų planuojama skirti novatoriškoms veikloms.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Pagal aptariamą komponentę numatytos veiklos, ypač mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės prioritetu – efektyviai išnaudoti IRT galimybes modernizuojant švietimo sistemą. Įgyvendinant Projektą bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas prisidės prie švietimo kokybės gerinimo bei skirtumų tarp regionų mažinimo. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. liepos 20 d. įstatymu Nr. VIII-1889 (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, prisidės prie visuomenės intelektinio potencialo plėtros, siekiant, kad žinios ir mokslas taptų svarbiausiu veiksniu, užtikrinančiu žmonių gerovę, tvariąją visuomenės plėtrą, kultūros savitumą ir valstybės istorinį tęstinumą. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89– 4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

22. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

23.1. PPRC, ITC darbuotojai;

23.2. bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų darbuotojai;

23.3. bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai ir mokiniai.

24. Numatomos viešinimo priemonės:

24.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

24.2. elektroninėje erdvėje – informaciniai pranešimai Ministerijos, PPRC bei ITC internetinėse svetainėse;

24.3. informacinis leidinys;

24.4. konferencijos.

25. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

7 priedas

MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMO 14–19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIO MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMO IR INDIVIDUALIZAVIMO, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS, REIKALINGOS ŠIUOLAIKINIAM DARBO PASAULIUI, KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui“ Komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“.

3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), keliamo švietimo plėtotės tikslo „Užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius“ bei Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos krypties „Turinio tobulinimas“. Įgyvendinant komponentą, bus padidinta mokymosi ir studijų turinio atitiktis darbo rinkos žinių visuomenėje poreikiams, sustiprintas socialinių, informacinių, komunikacinių ir kitų bendrųjų gebėjimų visuotinis ugdymas, mokymasis bus individualizuotas pagal asmens poreikius, gebėjimus, siekiant subalansuoti mokymosi krūvius.

4. Komponentas įgyvendina Programos 1 tikslo „Atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti švietimo turinį“ uždavinį „Atnaujinti ugdymo turinį, orientuojant jį į esminių mokinių kompetencijų ugdymo, ugdymo programų lankstumo, įvairiapusiškumo, didesnių pasirinkimo galimybių didinimą“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Europos užimtumo strategijoje buvo susitarta dėl šių tikslų ir standartų (ištrauka):

5.1. Europos Sąjungoje (toliau – ES) vidutiniškai būtų ne daugiau kaip 10 proc. nubyrančių ir anksti švietimo sistemą paliekančių jaunuolių;

5.2. iki 2010 m. mažiausiai 85 proc. 22 metų jaunuolių ES turėtų būti įgiję aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą.

6. Šiems tikslams pasiekti 2005 m. liepos 12 d. Europos taryba priėmė valstybių narių užimtumo politikos gaires 2005–2008 m. (2005/600/EB), kuriose valstybės narės įsipareigojo didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą tobulinant švietimą ir įgūdžius, nes kol kas pernelyg daug žmonių nepatenka į darbo rinką arba jiems nepavyksta joje išsilaikyti dėl įgūdžių stokos arba dėl įgūdžių ir darbo rinkos neatitikties. Gairėse teigiama, kad šalių narių vyriausybės turi užtikrinti, kad būtų siekiama aukštesnių išsilavinimo lygių ir kad jaunimas, laikantis Europos jaunimo pakto, įgytų būtinus svarbiausius gebėjimus.

6.1. gairė Nr. 23: plėtoti investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir gerinti jų panaudojimą (ištrauka):

6.1.1. sukurti imlią švietimo ir mokymo politiką bei imtis veiksmų siekiant žymiai palengvinti galimybę gauti pagrindinį profesinį, vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, įskaitant gamybinę praktiką ir verslumo mokymą;

6.1.2. žymiai sumažinti nubyrančių ir anksti švietimo sistemą paliekančių jaunuolių skaičių.

6.1.3. svarbu pritaikyti švietimo ir mokymo sistemas bei didinti jų pajėgumus taip, kad jos geriau atitiktų darbo rinką ir patenkintų žinių ekonomikos ir visuomenės bei jų veiksmingo funkcionavimo poreikius.

6.2. gairė Nr. 24: Švietimo ir mokymo sistemas pritaikyti naujiems gebėjimų reikalavimams (ištrauka):

6.2.1. didinant ir užtikrinant švietimo ir mokymo patrauklumą, atvirumą ir kokybės standartus, plečiant švietimo ir mokymo galimybių pasiūlą bei užtikrinant lanksčius mokymosi modelius ir didinant studentų bei mokomų asmenų mobilumo galimybes;

6.2.2. lengvinant ir įvairinant švietimo, mokymo bei žinių prieinamumą visiems tinkamai organizuojant darbą, pasitelkiant šeimos paramos tarnybas, profesinį orientavimą ir prireikus naujus išlaidų pasidalijimo būdus.

7. Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje, 2005 m. lapkričio 22 d. patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005 m. lapkričio 26 d., Nr. 139-5019) numatyta skatinti vidurinio ugdymo programas vykdančias mokyklas suformuoti technologinį profilį arba pakraipą, vykdyti verslumo, užsienio kalbų, informacinių ir komunikacinių technologijų (toliau vadinama – IKT, tai elektroninės priemonės (kompiuterių ir ryšių technika, internetas, elektroninė periodika, knygos ir kitokia kūryba) informacijai ir kitiems duomenims parengti, ieškoti, saugoti ir naudoti) ir kitų bendrųjų gebėjimų, kurių reikia žinių visuomenėje, projektus ir programas.

8. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatuose numatyta:

8.1. iki 2012 m. pasiekti, kad ne mažiau kaip 95 procentai vaikų įgytų pagrindinį išsilavinimą ir ne mažiau kaip 95 procentai vaikų, įgijusių pagrindinį išsilavinimą, mokytųsi toliau ir įgytų vidurinį išsilavinimą arba vidurinį išsilavinimą ir darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikaciją;

8.2. sukurti lanksčią ir atvirą švietimo struktūrą, sujungiančią bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą, studijas, formalaus, neformalaus mokymosi ir savišvietos formas į bendrą švietimo erdvę. Šiai priemonei įgyvendinti vidurinio ugdymo (brandos) programa kuriama lankstesnė, įvairesnė, teikianti daugiau pasirinkimo galimybių. Paskutinių dvejų metų brandos programos turinys labiau individualizuojamas; suartinamos akademinė ir technologinė, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo kryptys;

8.3. mokyklas atverti darbo rinkai, išplėtoti socialinės ir kultūrinės mokyklų funkcijos ir taip stiprinti švietimo ir gyvenimo praktikos ryšį. Šiai priemonei įgyvendinti praktinė socialinė, darbinė veikla įtvirtinama kaip sudėtinė bendrojo ugdymo dalis. Kad būtų užtikrinta kokybė, atnaujinamas ir su naujomis asmens kompetencijomis susiejamas švietimo turinys. Ugdymo turinys (ugdymo turinys – apima mokinių jau turimą patirtį, mokymo programas, mokymo ir mokymosi metodus, kontekstą, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus, mokymosi priemones, o ugdymo turinio procesu vadinamas visais švietimo lygmenimis nenutrūkstamai vykdomas ugdymo turinio formavimas, įgyvendinimas, vertinimas ir atnaujinimas) orientuotas į bendrųjų gebėjimų, vertybinių nuostatų ugdymą ir dabarties žmogui būtinų kompetencijų (kompetencija – apibūdinama kaip tam tikros srities žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, įrodytas sugebėjimas atlikti užduotis, veiksmus pagal sutartus reikalavimus) suteikimą, grindžiamą ne tiek žinių perteikimu ir perėmimu, kiek jų analize, kritišku vertinimu ir praktiniu naudojimu, glaudžiai siejančios švietimo turinį su įvairių sričių gyvenimo praktika, problemomis ir jų sprendimų paieška. Švietimo turinys susiejamas su asmens ir visuomenės gyvenimui būtinų vertybinių nuostatų, bendrųjų gebėjimų ir kompetencijų suteikimu.

9. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos priemonių plane numatyta vykdyti projektą „Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams“ (sukurti modelį, sudarantį didesnes galimybes 14–19 metų mokiniams pasirinkti technologinę, menų ar sportinio ugdymo kryptį: pertvarkyti ugdymo turinį; gavus paramą iš struktūrinių fondų, mokyklas aprūpinti mokymo priemonėmis, kurių reikia technologiniam ugdymui).

10. 2004 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Ministerija) užsakymu buvo atliktas tyrimas „14–19 metų paauglių, linkusių į praktinę veiklą, mokymosi krypties pasirinkimo galimybės“ (http://www.smm.lt/svietimo bukle/docs/Ataskaita baig.doc), siekiant išryškinti 14–19 metų paauglių, linkusių į praktinę veiklą, mokymosi krypties pasirinkimo galimybių problematiką Lietuvoje.

11. Vidurinio ugdymo programos apraše, 2006 m. birželio 30 d. patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-1387, keliami uždaviniai labiau individualizuojant ir diferencijuojant ugdymą gerinti vidurinio ugdymo kokybę; sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui rinktis savo gabumus, polinkius ir poreikius atitinkantį mokymosi kelią, padidinti vidurinio ugdymo prieinamumą; priartinant akademinį mokymo turinį prie gyvenimo poreikių, suartinant bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą, sudaryti platesnes galimybes skirtingus mokymosi kelius pasirinkusiems mokiniams tęsti mokslą aukštosiose mokyklose.

12. 14–19 metų mokinių mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimo analizė Lietuvoje atskleidė šiuos esamos būklės privalumus ir trūkumus:

12.1. esamos būklės privalumai:

12.1.1. 2005–2008 m. Švietimo plėtotės centras įgyvendina ES struktūrinių fondų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486) 2.4 priemonės „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ projektą „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams“. Projektas skirtas sukurti mechanizmą, užkertantį kelią 14–19 metų mokinių „iškritimui“ iš mokyklos. Projekto metu paankstintos ir išplėstos mokinių mokymosi krypties pasirinkimo galimybės, sukurtos patrauklios mokymosi sąlygos į praktinę veiklą linkusiems mokiniams, padedant jiems ugdytis bendruosius gebėjimus, reikalingus sėkmingai baigti pagrindinio ugdymosi programą bei mokytis toliau;

12.1.2. projekte dalyvaujančiose mokyklose pagrindinio ugdymo antrajame koncentre ir viduriniame ugdyme mokiniams sudaroma vis daugiau galimybių pasirinkti mokomuosius dalykus ar modulius atsižvelgiant į savo poreikius ir tolesnio mokymosi perspektyvą;.

12.1.3. projekto metu sukurtos Mokymosi krypčių pasirinkimo IX–X kl. (gimnazijų I–II kl.) modelio gairės, teikiančios daugiau patrauklių mokymosi turinio pasirinkimo galimybių. IX–X (gimnazijų I–II) klasėse sudaryta galimybė 20 proc. savaitinių pamokų skaičiaus susidaryti iš pasirenkamųjų dalykų mokymosi per praktinę veiklą modulių, technologijų, menų programų, kūno kultūros modulių;

12.1.4. parengtos mokomosios programos: lietuvių kalbos, matematikos, geografijos, fizikos, chemijos, biologijos, pritaikytos 14–19 metų mokinių mokymosi krypties pasirinkimo poreikiams. Pasiūlytas didesnis programų pasirinkimas: IX–X klasių mokiniams integruota technologinio ugdymo ir integruota meninių dalykų ugdymo programos, XI–XII klasių mokiniams 4 naujos meninio ugdymo ir 5 naujos technologinio ugdymo programos;

12.1.5. Parengtos programos išbandytos 26 projekto mokyklose. Nustatyta, kad naujos programos sudaro sąlygas mokymo ir darbo pasaulio suartinimui, taip pat sudaromos galimybės sėkmingai mokytis akademinių ir praktinių polinkių vaikams, mokiniams padedama pasirinkti mokymosi kryptį ir planuoti karjerą;

12.1.6. mokymų ir seminarų metu apmokyta 470 mokytojų, kurie dažniau taiko aktyvaus mokymo metodus, individualizuoja mokymą. Taip sudaromos mokiniams saviraiškos, savirealizacijos ir savęs pažinimo galimybės, lygiaverčio mokinių ir mokytojų bendravimo sąlygos. Ugdymo programos derinamos prie mokinių poreikių ir gebėjimų, stimuliuojamos mokytojų didaktinės kompetencijos;

12.1.7. projekto metu vykdomi 14–19 metų mokinių mokymosi krypties pasirinkimo poreikių ir galimybių, projekto veiklų pasekmių ir poveikio tyrimai, kurie padeda identifikuoti stipriąsias ir silpnąsias projekto puses. Tyrėjai teikia rekomendacijas dėl tolesnio ugdymo turinio tobulinimo bei mokymo(si) individualizavimo ir diferencijavimo, pedagogų kompetencijos tobulinimo.

12.2. esamos būklės trūkumai:

12.2.1. projekte „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14—19 metų mokiniams“ nedalyvavusių mokyklų ugdymo turinys vis dar orientuotas į žinias ir mokinių akademinių gebėjimų ugdymą, per mažai dėmesio skiriama ugdymo turinio sąsajoms su gyvenimo praktika, naujų, šiuolaikinėje visuomenėje būtinų kompetencijų plėtojimui;

12.2.2. ugdymo procesas vis dar nepakankamai individualizuojamas ir diferencijuojamas, nepakankamai atsižvelgiama į skirtingus mokinių polinkius ir poreikius. Praktinių polinkių mokiniai dažnai susiduria su neįveikiamais mokymosi sunkumais: dideliais namų darbų krūviais, nemokėjimu mokytis, atsilikimu, kt., todėl neretai praranda motyvaciją ir palieka mokyklą;

12.2.3. mokant mokinius nepakankamas dėmesys skiriamas praktiniams (tyrimo, bandymo, problemų sprendimo, kt.) gebėjimams, kurie yra kokybiškų mokymosi pasiekimų dalis, taip pat mokymosi ir socialiniams gebėjimams, itin reikalingiems lengvai prisitaikyti šiuolaikiniame gyvenime;

12.2.4. pamokose įgyjamos akademinės žinios nesusiejamos su praktika, dėl to mokiniai neįžvelgia ryšio tarp įgytų žinių, gebėjimų ir jų pritaikymo praktikoje, todėl mažėja mokinių mokymosi motyvacija;

12.2.5. net ir įgyvendinus projektą, IX–X klasių bendrieji ugdymo planai yra nepakankamai lankstūs, mažai valandų skiriama laisvam mokinių pasirinkimui tų programų, kurios atitiktų jų polinkius ir poreikius, todėl nepakanka sąlygų individualaus mokinio mokymosi plano sudarymui;

12.2.6. valstybiniuose švietimo dokumentuose apibrėžtas perėjimas iš pagrindinio ugdymo į vidurinį ugdymą leidžia mokiniui pasirinkti tiek bendrojo, tiek išplėstinio kurso programą, tačiau kai žemesnio pasiekimų lygio mokiniai pasirenka savo pasiekimams ir galimybėms neadekvačią programą, mokymasis jiems tampa per sunkus, prarandama mokymosi motyvacija, nuvertinamas mokymosi prestižas;

12.2.7. mokykloje realizuojamas ugdymo turinys vis dar nepakankamai individualizuojamas ir diferencijuojamas, įvairių dalykų pamokose retai taikomos informacinės komunikacinės technologijos, kurios ne tik leistų individualizuoti ugdymo procesą, bet ir padidinti mokinių mokymosi motyvaciją;

12.2.8. mokyklų techninė mokymo bazė yra pasenusi ir nepritaikyta praktinių gebėjimų, reikalingų darbui šiuolaikiniame pasaulyje, ugdymui. Nėra glaudžių sąsajų su profesinio mokymo institucijomis, turinčiomis atnaujintą mokymo bazę;

12.2.9. nepakankama mokytojų kompetencija praktiškai pritaikyti šiuolaikinės didaktikos žinias apie kokybišką mokymą(si). Mokytojai, realizuodami dalykų programas mokymą(si) perkrauna akademinėmis žiniomis, namų darbais, nepakankamai dėmesio skiria praktinei ir projektinei veiklai, kuri leistų ne tik pritaikyti įgytas žinias praktikoje, bet ir integruoti įvairių mokomųjų dalykų turinį, parodyti tarpdalykines sąsajas ir dalykinių žinių pritaikymo galimybes gyvenime;

12.2.10. užsitęsęs mokytojų etatinio apmokėjimo įteisinimas lemia tai, kad didėjant mokytojų darbo krūviui, darbo užmokestis negali padidėti, todėl mokytojai atsisako vykdyti kelis projektus, rengti individualizuotus mokymosi planus mokiniams ar jų grupėms, rengti mokomąsias išvykas ir ekskursijas ir pan.;

12.2.11. švietimo dokumentuose rekomenduojamas visos mokyklos bendruomenės įtraukimas į dalyvavimą mokyklos veikloje, šiandien yra vis dar labiau deklaratyvus, o ne realus: tėvai, profesinio mokymo įstaigos, verslo įmonių, mokyklos socialiniai partneriai nedalyvauja ugdymo proceso planavime, organizavime, vertinime;

12.2.12. projekto „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams“ koordinatoriai, mokytojai teigia, kad mokinių grupėms sunku suorganizuoti apsilankymus įmonių darbo vietose dėl reglamentuojančių aktų trūkumo, nepakankamo darbdavių suinteresuotumo.

12.3. esamos būklės galimybės:

12.3.1. parengus modelio realizavimo gaires, bus didinamos ugdymo turinio pasirinkimo galimybės IX–XII klasių mokiniams. Pateiktos metodinės rekomendacijos kaip koreguoti ir tobulinti ugdymo procesą, sureguliuoti mokymosi krūvius ir didinti mokymosi prieinamumą įvairių polinkių, poreikių ir gebėjimų mokiniams.

12.3.2. pasiūlius naujas modulines programas, sudaromos sąlygos gilesniam mokinių mokymo individualizavimui, akademinių žinių pritaikymui praktikoje, tolimesniam karjeros planavimui, taip sumažinant mokinių mokymosi krūvius ir motyvuojant jų mokymąsi. Tikimasi, kad tai taip pat sumažintų mokinių nubyrėjimą iš mokyklos;

12.3.3. pasiūlius naujas modulines programas ir atsiradus didesnei programų pasiūlai, mokykla teikia galimybes tolimesnės mokinių mokymosi veiklos projektavimui ir mokinių individualių mokymosi planų sudarymui, į šį procesą aktyviai įtraukiant mokinius ir jų tėvus, jiems perkeliant daugiau atsakomybės už mokinio mokymąsi ir karjeros planavimą;

12.3.4. sudarant sąlygas informuoti ir apmokyti visą bendruomenę (mokinius, mokytojus, tėvus, profesinio mokymo įstaigų darbuotojus, verslo įmonių atstovus, mokyklos socialinius partnerius) ugdymo proceso planavimo, organizavimo, vertinimo metu, taip įtraukiant juos į aktyvų dalyvavimą mokyklos veikloje, mokyklą bus įgalinta tapti besimokančia organizacija;

12.3.5. nauja šiuolaikiško ugdymo proceso organizavimo įžvalga, įgyta konsultuojantis su šalies ir užsienio konsultantais, išbandoma projekto mokyklose, o geroji patirtis – kaupiama ir skleidžiama.

12.4 esamos būklės grėsmės:

12.4.1. naujų mokomųjų modulinių programų kūrimas, orientuojantis tik į didesnį programų skaičių, neatsižvelgiant į ugdymo proceso veiksmingumo ir efektyvumo kriterijus, per dideli projekto veiklų įgyvendinimo tempai, kokybinių tyrimų stoka, siekiant projekto realizavimo kokybės;

12.4.2. visuomenės skeptiškas požiūris į asmens profesinį mokymą ir karjeros planavimą, dėl to atsakoma mokiniams patrauklios taikomosios ir praktinės veiklos pamokose, mokiniams teikiamos akademinės žinios egzaminui;

12.4.3. nepakankamas visos mokyklos bendruomenės įsitraukimas į ugdymo proceso planavimą, organizavimą, vertinimą, nesudaro sąlygų visuomenės požiūrio kaitai į šiuolaikinio ugdymo turinio formavimą ugdymo procese;

12.4.4. demografinės padėties kaita: gimstamumo mažėjimas turės įtakos mokinių skaičiaus mažėjimui mokyklose, vadinasi, mokykloms, neapsisprendusioms dėl tolimesnių mokyklos veiklos strateginių kaitos prioritetų, gali nesusidaryti mokinių grupės, besirenkančios siūlomas programas.

III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

13. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams“ II etapo tikslas – didinti ugdymo turinio patrauklumą, jį individualizuojant ir diferencijuojant, priartinant prie darbo pasaulio, taip siekiant mažinti mokinių „iškritimą“ iš mokyklos.

14. Tikslų pasiekimui keliami šie uždaviniai:

14.1. parengti ir išbandyti mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio realizavimo gaires ir metodines rekomendacijas;

14.2. parengti modulines mokymo programas, didinančias 14–19 metų mokinių pasirinkimo galimybes, išbandyti mokymą moduliais;

14.3. parengti menų ir technologijų mokymo metodinius instrumentus ir juos išbandyti;

14.4. sukurti metodines rekomendacijas verslumo ir darbinės veiklos gebėjimų ugdymui, darbo pasaulio pažinimui;

14.5. parengti 30 verslumo, darbinės veiklos, meninio ugdymo, technologinio ugdymo švietimo konsultantų;

14.6. organizuoti seminarus mokytojams, mokyklų vadovams, mokinių tėvams, socialiniams partneriams, švietimo specialistams, konsultantams.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

15. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:

15.1. 1 uždavinys „Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą“:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.)	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	2006	–	–
Išduotų neformaliojo švietimo programų baigimo pažymėjimų skaičius – administracijos darbuotojai	2006	–	10

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

15.2. 2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) – dėstytojai (aukštojo mokslo studijos)	2006	–	–
Išduotų neformaliojo švietimo programų baigimo pažymėjimų skaičius – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	2006	–	300

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

16. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius)	2006	–	30
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų	2006	–	50

17. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo plėtotės centras (toliau vadinama – ŠPC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Modelio realizavimo gairės ir metodinės rekomendacijos	2006	–	1
Modulinių mokymo programų, didinančių 14–19 metų mokinių pasirinkimo galimybes, skaičius	2006	–	12
Metodinių rekomendacijų verslumo ir darbinės veiklos gebėjimų ugdymui, darbo pasaulio pažinimui, skaičius	2006	–	3
Menų mokymo programų viduriniam ugdymui skaičius	2006	8	9
Menų mokymo metodinių rekomendacijų skaičius	2006	4	6
Technologijų mokymo metodinių priemonių skaičius	2006	–	2
Projekto seminaruose dalyvavusių mokytojų, mokyklų vadovų, mokinių, jų tėvų, socialinių partnerių, švietimo specialistų, konsultantų skaičius	2006		500
Parengtų leidinių skaičius	2006	–	10

18. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

18.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

18.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius Komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

VII. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

19. Komponentas įgyvendinamas vykdant Projektą „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui“ (toliau vadinama – Projektas).

20. Projekto tikslas – didinti ugdymo turinio patrauklumą, jį individualizuojant ir diferencijuojant, priartinant prie darbo pasaulio, taip siekiant mažinti mokinių iškritimą iš mokyklos.

21. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

21.1. ŠPC, kaip pareiškėjas, rengia paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti ir atskirame ŠPC vadovo įsakyme nustatyta tvarka rengia ir teikia ataskaitas PVK apie Komponento įgyvendinimo eigą;

21.2. ŠPC rengia ir teikia paraišką Paramos fondui Europos Socialinio fondo agentūra (toliau – ESFA), pasirašo paramos sutartį ir administruoja paramos sutartyje nurodytas veiklas;

21.3. ŠPC vykdo numatytų veiklų viešuosius pirkimus, vykdo numatytas veiklas arba jas organizuoja (pasitelkiant paslaugų teikėjų pagalbą), atsako už viešinimo paslaugų pirkimą.

21.4. pagal išlaidas pateisinančius dokumentus ir pažangos ataskaitas ŠPC atsiskaito ESFA, kartu teikia nustatytos formos ataskaitas PVK.

22. Projekto paraiškas finansavimui iš struktūrinės paramos fondų gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ŠPC.

23. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais: I įgyvendinimo etapas, kurio metu preliminariai paskirstoma 6686,7 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapas, kurio metu preliminariai paskirstoma 3313,3 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

IX. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

24. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

25. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atrankos kriterijai:

Eil.Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Aukščiausios kokybės formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų teikimas pagal kokybiškas naujas ar atnaujintas mokymo ir studijų programas (įskaitant tarptautines/jungtines mokymo ir studijų programas), atitinkančias ūkio plėtros poreikius, aprūpinant švietimo įstaigas ir studijų institucijas šiuolaikiškais vadovėliais ir kita mokymo medžiaga, informacijos šaltiniais, elektroninėmis, mokymosi priemonėmis (mokomąją programine įranga, elektroninėmis simuliacinėmis priemonėmis ir pan.), organizuojant studijų turinio pertvarką, modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimą ir diegimą
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2	Kryžminis finansavimas	Iki 59,1 tūkst. Lt
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Švietimo plėtotės centras
3.2.	Partneris (iai)	–
3.3.	Remiamos veiklos	1. Ugdymo organizavimo modelio realizavimo gairių rengimas ir išbandymas.
		2. Atnaujintų programų projektų viduriniam ugdymui rengimas.
		3. Menų ir technologijų mokymo metodikų kūrimas, išbandymas ir diegimas.
		4. Modulinių mokymo programų kūrimas ir diegimas.
		5. Metodinių rekomendacijų verslumo ir darbinės veiklos gebėjimų ugdymui, darbo pasaulio pažinimui, kūrimas.
		6. Mokymų, seminarų, stažuočių organizavimas ir priežiūra.
3.4.	Tikslinės grupės	Tiesioginė tikslinė grupė: mokytojai; mokyklų administracijos darbuotojai; švietimo specialistai; švietimo konsultantai.
		Netiesioginė tikslinė grupė: mokiniai; mokinių tėvai; socialiniai partneriai; darbdaviai; profesinių mokyklų pedagogai ir administracijos darbuotojai; aukštųjų mokyklų dėstytojai ir administracijos darbuotojai; vadovėlių leidybos specialistai.
3.5.	Projekto vertė	Iki 10000 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 10000 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	68 mėn.
		I etapas 36 mėn.
		II etapas 32 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projektas atitinka Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymą (2003 m. lapkričio18 d. Nr. IX-1826), kurio paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmonių lygios teisės, bei uždrausti bet kokią tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų.
		Projekto tikslinėms grupėms – pagrindinių ir vidurinių mokyklų bei gimnazijų bendruomenės nariams bus sudarytos vienodos mokymosi sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Įgyvendinant Projektą, bus siekiama pasinaudoti pažangia užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su užsienio šalių konsultantais, lektoriais ir pan. Tuo tikslu į Lietuvą bus kviečiami užsienio ekspertai, įsiliejama į tarptautinius bendradarbiavimo tinklus, kuriamas ir tobulinamas gerosios patirties sklaidos mechanizmas.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu numatoma skatinti šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimą atnaujinant ugdymo turinį, diegiant lanksčias mokymosi formas, tobulinant švietimo personalo kompetenciją informacinių technologijų naudojimo švietimui srityje. Taip bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo:
		1. Užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir informacinių technologijų pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų;
		2. Siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatyme (2002 m. gruodžio 10 d., Nr. IX-128; Žin., 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo. Projekto idėjos bus įgyvendinamos mokyklose, esančiose visuose Lietuvos regionuose.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo:
		1. Prireikus periodiškai atnaujinti įvairių švietimo lygmenų programas, atsižvelgiant į opiausias šalies problemas, eurointegracijos ir globalizacijos siekius;
		2. Kurti ir diegti aktyvaus mokymo(-si) metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas mokymą(-si) ir tarpdalykines studijas;
		3. Pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais;
		4. Plėsti vidurinių ir aukštųjų mokyklų kompiuterizavimą, tobulinti žinių įsisavinimo ir naudojimo metodus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

X. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

26. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

26.1. švietimo įstaigų bendruomenė (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, mokytojai, mokyklų vadovai ir kiti mokyklos administracijos darbuotojai), kuri galėtų pasinaudoti Projekto produktais;

26.2. švietimo specialistai, švietimo konsultantai, socialiniai partneriai, savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina švietimo paslaugų plėtojimas ir kt.;

26.3. darbdaviai, profesinių mokyklų pedagogai ir administracijos darbuotojai; aukštųjų mokyklų dėstytojai ir administracijos darbuotojai; vadovėlių leidybos specialistai.

27. Numatomos viešinimo priemonės:

27.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

27.2. elektroninėje erdvėje – Projekto interneto svetainės palaikymas, informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;

27.3. Respublikoje – informaciniai lankstinukai, bukletai, plakatai, projekto leidinys;

27.4. konferencijose – 6 informacinio pobūdžio konferencijos nacionaliniu/regioniniu lygmeniu, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus ES, Ministerijos bei ŠPC simbolika;

27.5. projekto dalyvių švietimo įstaigose, įrengiant informacinius stendus;

27.6. debatuose su socialiniais partneriais, švietimo vadybininkais, verslininkais, darbdaviais, mokinių tėvais.

28. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

8 priedas

STANDARTIZUOTŲ MOKINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMO IR ĮSIVERTINIMO ĮRANKIŲ BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOMS KŪRIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 1 uždavinį uždavinį „Mokymosi visą gyvenimą institucinės sistemos tobulinimas“.

3. Komponento įgyvendinimas įgalina siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), keliamo švietimo plėtotės tikslo: užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius bei Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos pirmąją kryptį: valdymo tobulinimas. Įgyvendinant komponentą, bus įgyvendinti kokybės vadybos principai, numatantys perėjimą prie tolygiai paskirstytos atsakomybės ir atskaitomybės, pagrįstos racionaliai ir skaidriai planuojamais ir skirtomis finansiniais ištekliais.

4. Komponentas įgyvendina Programos 2 tikslo „Atnaujinti ir pertvarkyti švietimo specialistų rengimą ir darbą, tyrimų ir vertinimo sistemą, įgyvendinant švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą“ uždavinį „Sukurti ir įdiegti standartizuotus mokinių vertinimo ir įsivertinimo įrankius, užtikrinant ugdymo proceso grįžtamąjį ryšį bei sudarant sąlygas mažinti mokinių „iškritimą“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Orientuodamasi į kokybiškai naujo pagrindinio ugdymo, priderinto prie rinkos ekonomikos ir atviros visuomenės poreikių, užtikrinimą, Lietuva, kaip Europos ir Šiaurės Amerikos regiono valstybė, aktyviai dalyvauja UNESCO veikloje, kurios programiniai dokumentai yra svarbus orientyras kuriant Lietuvos švietimo strategiją bei politiką: su UNESCO „Švietimo visiems“ (EFA) tikslais ir pagrindinėmis nuostatomis buvo kruopščiai derinamos Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-1700 2003 m. liepos 4 d. patvirtintos Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatos (Žin., 2003, Nr. 71). Nacionalinis švietimo forumas yra parengęs Lietuvos „švietimo visiems“ veiksmų plano gaires, kuriose numatyta, tęsiant Lietuvos švietimo pertvarką, užtikrinti visiems Lietuvos gyventojams kokybišką pagrindinį išsilavinimą. Švietimo kokybės užtikrinimas yra vienas svarbiausių Lietuvos švietimo plėtotės siekių, numatytų Valstybinės švietimo strategijoje 2003–2012 m. Viename iš naujausių švietimo politikos tendencijas atspindinčių UNESCO dokumentų (UNESCO, EFA Global Monitoring Report 2005, Education for All: The Quality Imperatyve) UNESCO EFA šeštojo, švietimo kokybės, tikslo (kokybės imperatyvo) formuluotėje teigiama, kad reikia visokeriopai gerinti švietimo kokybę ir siekti, kad pripažinti ir išmatuojami visų mokinių mokymosi rezultatai (tokie kaip kalbinis ir matematinis raštingumas bei kiti esminiai gebėjimai) būtų kuo geresni.

6. Siekiant užtikrinti švietimo plėtotės efektyvumą ir darną (Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatai) Lietuvoje diegiama švietimo valdymo sistema, kuri pagrįsta reguliaria visų švietimo lygių būklės analize, į švietimo tobulinimą orientuota vadybos kultūra, visuomenės informavimu ir dalyvavimu. Įgyvendinant šiuolaikinę švietimo vadybos kultūrą, perskirstomos ir aiškiai apibrėžiamos valstybės, savivaldybių ir mokyklų funkcijos, įsipareigojimai, atsakomybė, dėl to savivaldybė ir mokykla įgyja daugiau galių, kartu padidėja ir jų atsakomybė už mokinių ugdymo kokybę. Diegiant šiuolaikinę vertinimo (vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas) ir įsivertinimo (įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus) kultūrą priimami sprendimai turi būti grindžiami patikima ir išsamia informacija. Tam, kad savivaldybės, mokyklos galėtų įvertinti savo stiprybes, silpnybes ir prioritetus, joms yra būtina informacija apie jų darbo rezultatus, tarp kurių yra ir mokinių pasiekimai.

7. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatose numatyta visuose švietimo lygiuose įdiegti šiuolaikinę įsivertinimo ir vertinimo kultūrą. Švietimo kokybės plėtotei užtikrinti modernizuojami švietimo tyrimai ir vertinimas – sukuriama valstybinė mokinių pasiekimų tyrimų sistema, reguliariai užsakomi ir vykdomi įvairių švietimo sričių būklės tyrimai, Lietuva nuosekliai dalyvauja atliekant tarptautinius lyginamuosius tyrimus, pertvarkoma mokinių pasiekimų ir vertinimo ugdymo procese sistema.

8. Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategijoje 2006–2012 m., 2006 lapkričio 26 d. patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Ministerija) kolegijos nutarimu Nr. (1.9-13M1-7) nurodoma, jog svarbu siekti, kad vertinimo informacija (vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinka informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą bei pasiekimus (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas) visais švietimo lygmenimis būtų panaudojama suteikiant paramą mokiniui ir mokytojui, planuojant ugdymą ir tobulinant ugdymo turinį. Ugdymo turinio proceso prioritetuose 2006–2012 m. numatyta užtikrinti ugdymo ir vertinimo tikslų atitikimą, didinti mokinių vertinimo ugdymo procese reikšmę ir stiprinti ryšį su išoriniu vertinimu.

9. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos šveitimo ir mokslo ministro 2004 vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK – 256, nurodoma, kad vertinimo tikslas – padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei; pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą; nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus. Vertinimo uždaviniai yra: padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus; padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus; suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos; nustatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti mokinių poreikius atliepiančią pagalbą. Vertinimas turi būti pozityvius ir konstruktyvus, atviras ir skaidrus, objektyvus ir veiksmingas, informatyvus ir ekonomiškas.

10. Bendrausi vertinimo tikslai yra du – padėties konstatavimas (apibendrinamasis vertinimas (apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje) ir ko nors tobulinimas (formuojamasis (formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti) arba ugdomasis vertinimas). Vienas vertinimo būdas negali vienodai gerai tikti visiems tikslams, todėl reikia pasirinkti kuris, atitinkamoje situacijoje yra svarbiausias ir pagrindinis. Vertinant bei priimant svarbius sprendimus yra svarbu remtis daugeliu informacijos/duomenų šaltinių. Siekiant užtikrinti kuo geresnį grįžtamąjį ryšį tarp mokytojų ir mokinių, UNESCO rekomenduoja derinti formuojamąjį (klasės lygmenyje) ir apibendrinamąjį/sumuojamąjį (klasės, mokyklos ir šalies lygmenyse) vertinimą.

11. Mokinių pasiekimų vertinimas, naudojant standartizuotus vertinimo įrankius, taikomas daugelyje šalių, kai kurių (JAV, Didžiosios Britanijos) patirtis šioje srityje siekia ne vieną dešimtmetį. Pastaraisiais metais standartizuotas mokinių pasiekimų vertinimas (nacionalinio lygmens testavimas, testuojant visus pasirinktos amžiaus grupės mokinius, atrenkant reprezentatyvią mokinių grupės imtį ar pan.) plinta daugelyje, anksčiau neturėjusių standartizuoto mokinių pasiekimų vertinimo, Europos šalių.

12. Standartizuotas mokinių pasiekimų vertinimas remiasi praktiškai patikrintomis atrinktomis užduotimis, vieninga organizavimo, vertinimo metodika bei priemonėmis, kas suteikia galimybes objektyviau į(si)vertinti mokinių ir mokyklų pasiekimus, tobulinti mokymą ir mokymąsi, suteikia duomenų bei informacijos, kuriais remiantis būtų priimami pagrįsti sprendimai. Svarbus standartizuotų (įsi)vertinimo įrankių (standartizuotas vertinimo ir įsivertinimo įrankis – mokinių pasiekimų vertinimo įrankis, sudarytas iš praktiškai patikrintų atrinktų užduočių, parengtas naudojant standartines procedūras, jo organizavimas, rezultatų vertinimas ir interpretavimas atliekami pagal detalius nurodymus, vienodą metodiką) bruožas yra ir ekonomiškumas. Pats ekonomiškiausias standartizuotas mokinių pasiekimų vertinimo būdas yra testavimas.

13. Mokiniui testavimas gali būti naudingas tik tuo atveju, jei jis susietas su mokymosi stebėjimu. Toks vertinimas turi būti kriterinis (kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pvz. standartai), su kuriais lyginami mokinių pasiekimai). Juo remdamiesi mokytojai galėtų stebėti mokinio pažangą ir spėti suteikti pagalbą.

14. Šiuolaikiškas testavimas vis labiau praranda savo tradicinius bruožus ir tampa panašus į kitus vertinimo būdus. Nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų metu vertinant lietuvių kalbos testus yra sukaupta nemaža rubrikomis grįsto vertinimo patirtis.

15. Tinkamai parengtų standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo įrankių naudojimas praktikoje sudaro prielaidas tobulinti mokytojų kvalifikaciją. Gerai parengtas kriterinis vertinimas turėtų ir netiesioginės įtakos mokymo(si) pasiekimams: jis sudarytų prielaidas ugdyti mokytojų gebėjimus vertinti mokymąsi, skatintų tobulinti kasdienio vertinimo klasėje sistemą/metodiką bei padėtų mokytojui labiau diferencijuoti ir individualizuoti ugdymą.

16. Išskirtinos šios pagrindinės vertinimo sistemos bendrojo ugdymo srityje situacijos Lietuvoje privalumai ir trūkumai:

16.1. vertinimo sistemos privalumai:

16.1.1. įgyvendinami esminiai Lietuvos švietimo sistemos pokyčiai, kurie didina švietimo sistemos efektyvumą, didina švietimo prieinamumą, sukuria sąlygas tęstiniam, visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi, užtikrina europinius standartus ir šiuolaikinės Lietuvos visuomenės poreikius atitinkančią švietimo kokybę;

16.1.2. remiantis Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatomis, valstybės ir visuomenės pastangomis per 2003–2012 m. turi būti užtikrinama švietimo kokybė, atitinkanti atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, visuotinius dabarties pasaulio visuomenės poreikius;

16.1.3. vertinimo sistemos kaitai įgyvendinti patvirtinti nacionalinės svarbos dokumentai: Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 lapkričio 10 d. įsakymu Nr. ISAK – 256 patvirtintas Valstybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašas, L sietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK – 2692 patvirtinti Valstybės švietimo stebėsenos rodikliai;

16.1.4. diegiama Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese samprata ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo bei brandos egzaminų sistema sudaro prielaidas keisti mokinių pasiekimų vertinimo kultūrą, geriau suderinti vidinio ir išorinio vertinimo būdus, tikslingiau panaudoti vertinimo informaciją;

16.1.5. dalyvaujama tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose TIMSS, PIRLS, CIVIC ir kt.), pradėti vykdyti nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai teikia galimybių įvertinti mokiniams keliamų reikalavimų pagrįstumą tiek šalies (išsilavinimo standartai), tiek mokyklos lygmeniu, išryškindami ugdymo turinio stipriąsias ir silpnąsias vietas ir tuo remiantis galima nustatyti ugdymo turinio proceso tobulinimo prioritetus.

16.2. vertinimo sistemos trūkumai:

16.2.1. mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas ugdymo procese daugiau naudojamas apskaitai ir kontrolei, negu mokinių poreikiams ir polinkiams pažinti ir ugdymo turiniui pritaikyti. Per silpnas vertinimo ugdymo procese ryšys su išoriniu mokinių pasiekimų vertinimu: nacionaliniais ir tarptautiniais tyrimais, pagrindinio ugdymo paseikimų patikrinimu, brandos egzaminais. Išorinio vertinimo instrumentai ir išvados menkai panaudojamos mokymuisi ir ugdymo turiniui tobulinti;

16.2.3. šiuo metu Lietuvoje visuotinis išorinis vertinimas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos mokinio patiriamas tik vieną kartą – įgyjant brandos atestatą – ir tik tuo atveju, jei mokinys pats pasirinko laikyti bent vieną valstybinį egzaminą. Nėra aišku, kaip mokiniui sekėsi anksčiau, kiek tolygi buvo jo mokymosi istorija, atvedusi iki brandos egzaminų. Nežinoma, kiek patikimi mokytojų vertinimai, kuriais mokiniai grindžia požiūrį į savo mokymosi sėkmingumą;

16.1.3. šalyje vykdomi nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai tenkina nacionalinio lygmens informacijos poreikį apie mokinių mokymosi pasiekimus, tačiau ši informacija nepakankama savivaldybių ir mokyklų lygmenyse.

16.3 vertinimo sistemos teikiamos galimybės:

16.3.1. sėkmingai įgyvendinus Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatas bus užtikrinta švietimo plėtotės kokybė – modernizuoti švietimo tyrimai ir vertinimas (sukurta valstybinė mokinių pasiekimų tyrimų sistema, ji bus panaudota švietimui tobulinti šalies mastu, regionuose ir mokyklose, reguliariai užsakomi ir vykdomi įvairių švietimo sričių būklės tyrimai, nuosekliai dalyvaujama atliekant tarptautinius lyginamuosius švietimo tyrimus, pertvarkyta mokinių pasiekimų vertinimo ugdymo procese sistema, labiau motyvuojanti mokinius mokytis ir mokytojus siekti ugdymo kokybės, geriau informuoti mokinius bei jų tėvus apie mokymosi rezultatus, pratinti mokinius vertinti savo pasiekimus);

16.3.2. taikant standartizuotus (įsi)vertinimo įrankius mokytojams ir mokiniams atsiras galimybė pasitikrinti, koks yra atskirų mokinių ar klasės pasiekimų lygis lyginant su Bendrosiose programose aprašytais siektinais mokinių pasiekimais, padėsiančius tobulinti mokymą ir mokymąsi, bei kokie yra mokinių, klasės pasiekimai mokyklos kontekste;

16.3.3. tėvai gautų nešališkesnę, objektyvesnę informaciją apie vaiko pasiekimus lyginant su Bendrosiose programose aprašytais siektinais mokinių pasiekimais bei vaiko lyginamąją vietą mokyklos kontekste;

16.3.4. mokyklai atsiras galimybė pasitikrinti, koks yra mokyklos mokinių pasiekimų lygis lyginant su Bendrosiose programose aprašytais siektinais mokinių pasiekimais, galimybė palyginti skirtingų mokytojų darbo rezultatus, galimybė gauti patikimos informacijos apie testuojamų sričių pasiekimus, naudojamos mokyklos veiklai tobulinti ir atsiskaitymui bei viešiesiems ryšiams, galimybė sulaukti pagalbos ar paskatinimo iš steigėjo, valstybės švietimo institucijų;

16.3.5. steigėjui vertinimo rezultatai teiktų nešališką informaciją apie pasiekimų lygio įvairovę ir padėtų įvertinti švietimo prieinamumo bei lygybės principų įgyvendinimą savivaldybėje. Papildžius testavimo rezultatus kitais duomenimis bei vertinimo būdais, būtų galima gauti gana patikimą ir įvairiapusę informaciją apie kiekvienos mokyklos veiklos kokybę. Ši informacija reikalinga priimant švietimo valdymo sprendimus bei organizuojant pagalbą mokykloms ir jų tobulinimą. Padidėtų mokyklų atsakomybė už ugdymo kokybę.

16.4. vertinimo sistemos grėsmės:

16.4.1. lyginant mokinius vienus su kitais, neatsižvelgiant į jų galimybes, kils įtampa silpniau besimokantiems mokiniams, kuri mažins jų mokymosi motyvaciją;

16.4.2. testų rezultatai gali tapti mokinio galimybes apibūdinančia „etikete“ ir būti pradėti naudoti mokinių selekcijai mokyklos viduje bei tarp mokyklų;

16.4.4. mokytojų, mokyklų veikla gali būti vertinama vien pagal standartizuoto išorinio vertinimo rezultatus ignoruojant socialinę ir kultūrinę mokyklų aplinką, sukuriamą pridėtinę vertę bei bendrąją ugdymo kokybę. Dėl to gali atsirasti paviršutiniški mokyklų reitingai, kuriais bus grindžiami reikalavimai reorganizuoti ar uždaryti mokyklas;

16.4.5. Teikiant vertinimo rezultatams pernelyg daug dėmesio, mokyklos dėl tėvų, steigėjo spaudimo ar savo iniciatyva gali keisti ugdymo prioritetus: tikrinamus pasiekimus laikyti svarbesniais už tuos, kurių testu patikrinti neįmanoma. Dėl to gali būti siaurinamas nacionalinis ugdymo turinys, nukentėti bendroji ugdymo kokybė.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

17. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas – plėsti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos gebėjimus įvertinti mokinių pasiekimus, siekiant vykdyti mokinių ankstyvo iškritimo iš švietimo sistemos prevenciją, užtikrinti geresnį ugdymo proceso grįžtamąjį ryšį ir tiksliau įvertinti mokytojo ir mokyklos darbo efektyvumą.

18. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

18.1. parengti standartizuotų vertinimo ir įsivertinimo įrankių rengimo programą su pasiekimų lygmenų aprašymais bei užduočių pavyzdžiais lietuvių gimtosios kalbos ir matematikos sritims pradinio bei lietuvių gimtosios kalbos, matematikos, istorijos sritims pagrindinio ugdymo pakopoms;

18.2. sukurti standartizuotus mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankius bei jų panaudojimo mokyklų veiklos kokybės gerinimui rekomendacijas;

18.3. parengti standartizavimo procedūrų aprašą;

18.4. parengti standartizuoto mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių rengėjus bei standartizuoto mokinių pasiekimų vertinimo konsultantus.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

19. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos lygio rezultato ir produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) – dėstytojai (aukštojo mokslo studijos)	2006	–	–
Išduotų neformaliojo švietimo programų baigimo pažymėjimų skaičius – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	2006	–	100

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai

20. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų	2006	–	10

21. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerijos Švietimo plėtotės centras (toliau vadinama – ŠPC) ir vertina jį pagal šiuos komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Švietimo ekspertų, apmokytų rengti standartizuotus mokinių vertinimo ir įsivertinimo įrankius, skaičius (konsultantai)	2006	–	75
Mokytojų, kėlusių kvalifikaciją darbui su naujais vertinimo ir įsivertinimo įrankiais, skaičius (multiplikatoriai)	2006	–	100
Mokytojų, mokyklų vadovų, savivaldybių švietimo specialistų, mokytojų, patobulinusių kvalifikaciją standartizuoto mokinių pasiekimų vertinimo taikyme, skaičius	2006	–	30
Mokyklų, apmokytų naudoti standartizuotus vertinimo ir įsivertinimo įrankius savo veiklos kokybės gerinimui, skaičius	2006	–	5
Parengtų standartizuotų testų skaičius	2006	–	13
Standartizuotų vertinimo ir įsivertinimo įrankių rengimo programa su pasiekimų lygmenų aprašymais bei užduočių pavyzdžiais bei standartizavimo procedūrų aprašas	2006	–	1

22. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

22.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

22.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius Komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

23. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas“ (toliau vadinama – Projektas).

24. Pagrindinis Projekto tikslas – plėsti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos gebėjimus įvertinti mokinių pasiekimus, siekiant vykdyti mokinių ankstyvo iškritimo iš švietimo sistemos prevenciją, užtikrinti geresnį ugdymo proceso grįžtamąjį ryšį ir tiksliau įvertinti mokytojo ir mokyklos darbo efektyvumą.

25. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

25.1. ŠPC, kaip pareiškėjas, rengia paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti ir atskirame ŠPC vadovo įsakyme nustatyta tvarka rengia ir teikia ataskaitas PVK apie Komponento įgyvendinimo eigą;

25.2. ŠPC rengia ir teikia paraišką Paramos fondui Europos Socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – ESFA), pasirašo paramos sutartį ir administruoja paramos sutartyje nurodytas veiklas.

25.3. ŠPC vykdo numatytų veiklų viešuosius pirkimus, vykdo numatytas veiklas arba jas organizuoja (pasitelkiant paslaugų teikėjų pagalbą), atsako už viešinimo paslaugų pirkimą.

25.4. pagal išlaidas pateisinančius dokumentus ir pažangos ataskaitas ŠPC atsiskaito ESFA, kartu teikia nustatytos formos ataskaitas PVK.

26. Projekto paraiškas finansavimui iš struktūrinės paramos fondų gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ŠPC

27. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 4697,3 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 1302,7 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

28. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

29. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Švietimo kokybės užtikrinimo ir stebėsenos sistemų stiprinimas
1.4.	Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2	Kryžminis finansavimas	Iki 61,7 tūkst. Lt
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Švietimo plėtotės centras
3.2.	Partneris (iai)	–
3.3.	Remiamos veiklos	1. Standartizuotų testavimų programų rengimas ir leidyba;
		2. Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių rengimas (testų rengimas, standartizavimas ir išbandymas);
		3. Standartizavimo procedūrų aprašo rengimas ir leidyba;
		4. Rekomendacijų mokykloms/mokytojams rengimas;
		5. Standartizuoto mokinių pasiekimų vertinimo konsultantų mokymai;
		6. Standartizuotų testų diegimas mokyklų veiklos kokybės užtikrinimui bendrojo lavinimo mokyklose;
		7. Rekomendacijų mokykloms ir mokytojams „Standartizuoto mokinių pasiekimų vertinimo taikymas mokyklų veiklos kokybės užtikrinimui bendrojo lavinimo mokyklose“ perengimas ir leidyba.
3.4.	Tikslinės grupės	1. Švietimo ekspertai (ŠMM ir jai pavaldžių įstaigų specialistai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, kiti švietimo srityje dirbantys aukštos kvalifikacijos specialistai).
		2. Savivaldybių administracijos švietimo padalinių darbuotojai
		3. Mokyklų administracija.
		4. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai.
3.5.	Projekto vertė	Iki 6000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 6000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	72 mėn.
		I įgyvendinimo etapas: 2008–2010 m.
		II įgyvendinimo etapas: 2011–2013 m.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projektas atitinka Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymą (2003 m. lapkričio 18 d. Nr. IX-1826), kurio paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmonių lygios teisės, bei uždrausti bet kokią tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų.
		Projekto tikslinei grupei – bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams bus sudarytos vienodos mokymosi visą gyvenimą sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų.
		Projekto metu taip pat bus siekiama mažinti anksti iš bendrojo lavinimo sistemos pasitraukiančių asmenų, ypač vaikinų, dalį, skatinamas aktyvesnis visų grupių dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą sistemoje. Tinkamai įdiegus standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankius bendrojo lavinimo mokyklose, pagerės ugdymo kokybė, bus sudarytos sąlygos geriau identifikuoti sunkumus patiriančių mokinių mokymo/si poreikius, dėl to ateityje sumažės asmenų, patenkančių į socialinės atskirties gretas dėl žemo išsilavinimo lygio.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Įgyvendinant Projektą, bus siekiama pasinaudoti pažangia užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su užsienio šalių konsultantais, lektoriais ir pan. Tuo tikslu į Lietuvą bus kviečiami užsienio ekspertai, įsiliejama į tarptautinius bendradarbiavimo tinklus, kuriamas ir tobulinamas gerosios patirties sklaidos mechanizmas.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu numatoma skatinti šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimą kuriant standartizuotus vertinimo bei įsivertinimo įrankius, tobulinant švietimo personalo kompetenciją informacinių technologijų naudojimo darbui su sukurtais įrankiais srityje. Taip bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625, numatyto prioriteto „Gyventojų kompetencija ir socialinė sanglauda“ įgyvendinimo.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo:
		1. Kurti ir diegti aktyvaus mokymo(-si) metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas mokymą(-si) ir tarpdalykines studijas;
		2. Pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais;
		3. Parengti ir pradėti vykdyti švietimo, mokslo ir technologijų tobulinimo institucijų veiklos monitoringą, sukurti jų veiklos efektyvumą charakterizuojančių rodiklių sistemą.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

30. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

30.1. švietimo įstaigų bendruomenė (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, mokytojai, mokyklų vadovai ir kiti mokyklos administracijos darbuotojai), kuri galėtų pasinaudoti Projekto produktais;

30.2. švietimo specialistai, administracijos, savivaldybių darbuotojai.

31. Numatomos viešinimo priemonės:

31.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

31.2. elektroninėje erdvėje – Projekto interneto svetainės sukūrimas ir palaikymas, informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;

31.3. švietimo įstaigose – informaciniai lankstinukai;

31.4. konferencijose – 6 informacinio pobūdžio konferencijos apskričių, savivaldybių, švietimo įstaigų atstovams, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus ES, Ministerijos bei ŠPC simbolika;

31.5. ŠPC įrengiant informacinę lentą.

32. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

9 priedas

PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJŲ IR SPECIALIOJO UGDYMO PEDAGOGŲ KOMPETENCIJŲ TAIKYTI IKT IR INOVATYVIUS MOKYMO METODUS TOBULINIMO MODELIO IŠBANDYMO IR DIEGIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymo ir diegimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“.

3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), penktosios krypties „Personalo tobulinimas“ vykdymo. Įgyvendinant Komponentą bus tobulinama švietimo sistemos personalo kvalifikacija, ugdomi bei tobulinami personalo įgūdžiai taikant inovatyvius mokymo metodus ir informacines komunikacines technologijas (toliau – IKT).

4. Komponentas taip pat prisideda prie kitų Lietuvos strateginių dokumentų nuostatų įgyvendinimo:

4.1. Valstybės ilgalaikės raidos strategijos, patvirtintos 2002 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029) Švietimo ir mokslo prioritetinės krypties nuostatų „formuoti šiuolaikišką mokytojų ir dėstytojų kompetenciją“, „diegti informacines technologijas švietimo, mokslo ir studijų srityse“, „pertvarkyti pedagogų rengimo ir išplėtoti kvalifikacijos tobulinimo sistemas, jas suderinti su švietimo tikslais ir uždaviniais, siekiant parengti mokytojus dirbti žinių visuomenėje ir už tai gauti atitinkamą atlyginimą“ įgyvendinimo;

4.2. 2003 m. birželio 17 d. Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1630 (Žin., 2003, Nr. 63-2853) nuostatų užtikrinti pradinio ugdymo paskirtį „Suteikti asmeniui dorinės ir socialinės brandos pradmenis, kultūros, taip pat ir etninės, pagrindus, elementarų raštingumą, padėti jam pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą“. Be to, Komponento įgyvendinimo dėka sukuriamos geresnės sąlygos švietimo prieinamumo didinimui specialiųjų poreikių asmenims. Šis aspektas taip pat prisideda prie Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo tikslų siekimo;

4.3. 2005 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649) patvirtintos Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos informacinės visuomenės plėtros prioriteto „Gyventojų kompetencija ir socialinė sanglauda“ tikslų „Siekti, kad taikant IKT Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos“ ir „mažinti socialinės, turtinės, geografinės padėties ir kitų veiksnių sąlygojamus šiuolaikinių IT panaudojimo skirtumus – suteikti visiems šalies gyventojams vienodas galimybes naudoti IT asmeninėms ir visuomeninėms reikmėms“ įgyvendinimo;

4.4. 2007 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-970 patvirtintos Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo bei atnaujinimo strategijos (Žin., 2007, Nr. 63-2440) nuostatų „ugdymo turinio procesu užtikrinama, kad pradinis ugdymas suformuotų mokiniams visuminį pasaulio vaizdą, ugdytų esminių kompetencijų pagrindus, susietų mokymąsi su mokiniams aktualiais gyvenimo klausimais, artimiausia aplinka“ (tam, kad mokytojai sugebėtų formuoti ir įgyvendinti atnaujinamą ugdymo turinį, tobulinti mokytojų kvalifikaciją ir rengimą). Be to, strategijos nuostatose akcentuojama IKT panaudojimo ugdymo turinio procese plėtra, siekiant, kad didėtų kokybiškų mokymo(si) priemonių prieinamumas ir mokytojai galėtų sėkmingiau įtraukti mokinius į aktyvų mokymąsi;

4.5. 2004 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-256 patvirtintos Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese sampratos nuostatų dėl mokytojo vaidmens svarbos „mokytojai, remdamiesi vertinimo informacija, analizuoja ir koreguoja mokinių mokymą ir mokymąsi“ (IKT panaudojimas šiame procese žymiai palengvina vertinimo informacijos fiksavimą ir sekimą, sudaro efektyvesnes ir greitesnes prielaidas tėvų informavimui). Be to, inovatyvių mokymo metodų taikymas ir IKT diegimas ugdymo procese padeda mokytojui vykdyti šiuos svarbius veiklos aspektus: „numatyti tolesnio mokymo ir mokymosi uždavinius, remtis mokinio ar mokinių grupės pasiekimais, polinkiais, interesais, poreikiais“ bei „parinkti veiksmingas užduotis, naudoti įvairius mokymo(-si) metodus ir strategijas, kad mokinys patirtų sėkmę“;

4.6. 2004 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2015 patvirtintos IKT diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 metų strategijos (Žin., 2005, Nr. 7-217) tikslo „pasiekti proveržį mokinių mokyme ir mokymesi panaudojant modernias informacines technologijas“ įgyvendinimo. Proveržis šiuo atveju labiausiai siejamas su būtinybe ir poreikiu tobulinti mokytojų kvalifikaciją IKT srityje: technologinis raštingumas siejamas su edukacine kompetencija, taikomi modernūs mokymo ir mokymosi metodai, naudojamos elektroninės priemonės. Tai susiję su pedagogų informacinės kultūros ugdymo, nuolatinio mokytojų mokymosi, jų gebėjimo įsitraukti į gyvenimą informacinėje visuomenėje bei veiklą elektroninėje erdvėje skatinamo procesais. Komponentas taip pat prisideda prie IKT diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 metų programos laukiamų rezultatų „daugiau kaip 75 proc. pedagogų įgis edukacinio IKT raštingumo žinių“ ir „apie 90 proc. pedagogų įgis IKT kompetenciją (technologinį kompiuterinį raštingumą)“ pasiekimo.

5. Komponentas įgyvendina Programos 3 tikslo „Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 patvirtintoje Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje (Žin., 2005, Nr. 73-2649) akcentuojama, kad informacinė visuomenė, šalia saugios visuomenės ir konkurencingos ekonomikos, yra pirmas iš trijų ilgalaikių valstybės raidos prioritetų, kurie įtvirtinti valstybės plėtros ilgalaikės perspektyvos tikslus apibrėžiančiame dokumente – Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje. Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategija parengta atsižvelgiant į dar Europos Bendrijos užsibrėžtus tikslus, įtvirtintus Europos Tarybos 2000 m. priimtoje Lisabonos strategijoje – sukurti Europoje konkurencingą žinių ekonomiką. Strategija remiasi tokia Lietuvos vizija: „Pažangi informacinė visuomenė, t.y. išsilavinusi ir nuolat besimokanti visuomenė, kurios nariai savo veiklą grindžia informacija, žinojimu ir naujausių technologijų teikiamomis galimybėmis“.

7. Mokykla kaip mokymo institucija turi mokyti gyventi sparčiai besikeičiančioje realybėje. Mokslo ir technikos vystymasis pažengė tiek toli, kad iš esmės keičiasi visuomeninis gyvenimas ir vienokie ar kitokie pokyčiai tampa nuolatiniu reiškiniu. Informacinė visuomenė akcentuoja žmonių veiklą, bendravimą, kuris turėtų būti grindžiamas aukšto lygio informacinių technologijų (informacinės technologijos (IT) – informacijai apdoroti naudojama priemonių ir būdų visuma. Apima įvairius metodus ir priemones (techninę ir programinę įrangą), skirtas duomenims apdoroti: rinkti, rikiuoti, laikyti, perduoti ar kitaip tvarkyti kompiuteriu) galimybėmis, todėl švietimo misija –žmogaus socializacija bei prisitaikymas gyventi nuolat kintančiomis sąlygomis. Informacinių ir komunikacinių technologijų (informacinės ir komunikacinės technologijos – informacinės technologijos, papildytos ryšio priemonėmis. Ypatingas dėmesys skiriamas kompiuterių tinklams, šiuolaikiniams informacijos perdavimo būdams, toliau vadinama – IKT) teikiamų galimybių panaudojimas ugdymo procese, besiformuojančioje informacijos (žinių) visuomenėje tampa ypač aktualiu.

8. Reformuojamoje mokykloje bendrajam ugdymui keliami nauji tikslai: nesuabsoliutinti žinių reikšmės, mechaninio faktų įsiminimo svarbos ir daug daugiau dėmesio skirti mokinių bendrųjų ir dalykinių gebėjimų bei vertybinių nuostatų ugdymui. Siekiama, kad mokiniai suprastų tai, ką išmoksta, gebėtų pritaikyti realiose gyvenimo situacijose, taptų kompetentingi asmenys ir visuomenės nariai.

9. Mokymosi ištekliai kinta keičiantis švietimo vadybai ir tobulėjant švietimo funkcijoms. Didėjant informacijos srautui vis labiau praplečiamos žinios. Atsiranda naujų medžiagų (skaitmeninė informacija ir pan.) ir įrenginių (daugialypės terpės, multimedijos projektoriai, virtualios mokymo aplinkos), sukuriama vis geresnių metodų (remiamasi kognityvinės psichologijos atradimais), įrengiama vis geresnė aplinka mokymui ir mokymuisi (atviri mokymosi centrai, naujo tipo mokyklos). Ši raida skatina ir kompetencijų kaitą.

10. Šiuolaikinėje mokykloje mokytojo vaidmuo pamažu keičiasi. Mokytojas iš svarbiausio, nepakeičiamo informacijos šaltinio, galutinių sprendimų priėmėjo vis labiau tampa mokymosi žinovu ir organizatoriumi, mokinio pagalbininku. Vis didesni reikalavimai keliami mokytojo meistriškumui vertinant mokinių pasiekimus. Norima, kad pasiekimų vertinimas taptų integralia ugdymo proceso dalimi, kad mokytojas naudotų įvairius informacijos šaltinius ir būtų orientuotas ne į kontrolę ir ne į aiškinimąsi, ko mokinys dar nežino ar nemoka, bet į pagalbą jam mokantis.

11. IKT panaudojimui mokymo procese galimybėms nagrinėti bei inovatyvių mokymo (mokymosi) metodų taikymo paplitimui įvertinti skirti keli tyrimai, pvz.:

11.1. 2006 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau vadinama – Ministerija) užsakymu atliktas tyrimas „Informacinių ir komunikacinių technologijų panaudojimas gerinant mokymo ir mokymosi mokykloje kokybę“: tyrimo imtis – VIII–XII klasių mokiniai, jų tėvai, mokytojai ir mokyklų vadovai, informacinių technologijų specialistai;

11.2. 2005 m. Ministerijos užsakymu atliktas tyrimas „Mokytojų didaktinės kompetencijos atitiktis šiuolaikiniams švietimo reikalavimams“: tyrime dalyvavo vos 63 (7,4 proc. visų tyrime dalyvavusių pedagogų) pradinių klasių mokytojai, todėl inovatyvių metodų taikymo paplitimui įvertinti tyrimas nėra reprezentatyvus. Vis dėlto tyrimas išryškino, kad iš tyrime dalyvavusių pradinių klasių mokytojų tik 9,4 proc. taiko inovatyvius mokymo metodus (bendras pedagogų vidurkis siekė 12,4 proc.);

11.3. 2005 m. Ministerijos (Švietimo informacinių technologijų centro) užsakymu atliktas tyrimas „Pedagogų rengimas IKT diegimo Lietuvos švietimo aspektu“: tyrime akcentuojama šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose rengiamų pedagogų ugdoma kompetencija IKT taikymo srityje, tačiau seniau parengtų pedagogų kompetencijos kėlimo ir kvalifikacijos tobulinimo klausimas nėra nagrinėjamas. Be to, nėra atskirai nagrinėjamos pradinių klasių mokytojų kompetencijos IKT taikymo srityje. Vis dėl to tyrimas atskleidė, kad rengiamų pedagogų IKT edukacinė (iš esmės) ir technologinė (iš dalies) kompetencijos neatitinka šiuolaikinės žinių visuomenės reikalavimų bei netolimoje ateityje nebetiks IKT kompetencija, kurią dabar numato Standartas;

11.4. 2003 m. Ministerijos užsakymu atliktas kompleksinis tyrimas „Švietimo kokybės vadyba: specialiųjų poreikių vaikų integruotas ugdymas“: tyrimo metu vykdytos apklausos metu identifikuota, kad pedagogams, dirbantiems su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, didžiausių sunkumų pirmąjį dešimtuką sudaro tokie teiginiai, kurie labiausiai atspindi pedagogo dalykinę profesinę brandą, būtent gebėjimą pritaikyti ugdymo programą vaikui (t.y. rengti individualias, adaptuotas, modifikuotas, specialiąsias programas) ir efektyviai organizuoti specialiųjų poreikių mokinių ugdymą klasėje. Antrojo dešimtuko sąraše nurodyti tokie sunkumai, kaip: įtraukti tėvus į vaikų ugdymą, ugdyti vaikus, turinčius elgesio problemų, keisti visuomenės požiūrį į specialiųjų poreikių vaikų ugdymą kartu su bendraamžiais ir pan. Dažniau nei kas trečias pedagogas pripažįsta, jog jam trūksta patirties ir žinių parinkti adekvačias užduotis specialiųjų poreikių vaikams, garantuoti šių mokinių psichologinį bei fizinį saugumą klasėje, fiksuoti specialiųjų poreikių vaikų ugdymosi pokyčius, įvertinti jo mokymosi sunkumus, taikyti teorines žinias pedagoginiame darbe. Praktiškai kas ketvirtas nemoka parinkti tinkamų mokymo metodų ir būdų, diferencijuoti ugdymą klasėje, skatinti mokinių motyvaciją mokytis, analizuoti mokinių mokymosi sunkumus, nustatyti vaiko poreikius ir t.t. Šiuo atveju nėra nagrinėjamas inovatyvių mokymo metodų panaudojant IKT naudojimo paplitimas ir jų galimas poveikis pedagogams organizuojant specialiųjų poreikių vaikų ugdymą klasėje. Tuo tarpu pradinio mokymo bei specialiojo ugdymo institucijos šiame kontekste nėra nagrinėjamos arba nagrinėjamos per šiam Komponentui nepritaikytą prizmę, atitinkamai jos šalinamos iš IKT diegimo proceso Lietuvoje.

12. Kaip rodo švietimo tyrimų rezultatai, pradinio ir specialiojo ugdymo techninė bazė ir žmogiškieji ištekliai taip sparčiai nėra plėtojami, kaip to reikėtų atliepiant šiuolaikinės globalios žinių visuomenės keliamus naujus iššūkius mokyklai: kiekvienas pedagogas privalo gebėti taikyti inovatyvius mokymo metodus (tarp jų IKT) mokinių mokymuisi, atliepdamas žinių visuomenės mokinių, tėvų ir darbo rinkos poreikius; kiekvienas pedagogas privalo gebėti siekti aukštos mokymo kultūros ir kokybės, taikydamas modernias aktyvaus, kūrybiško, efektyvaus ugdymo pedagogines technologijas; kiekvienas pedagogas privalo gebėti organizuoti ugdymą atsižvelgdamas į individualias mokinių mokymosi galimybes, poreikius, mokymosi stilius, o mokinių pasiekimus vertinti vadovaudamasis moderniomis mokymąsi skatinančiomis nuostatomis.

13. Siekiant užtikrinti besimokančios žinių visuomenės sąvokos įgyvendinamumą, inovatyvūs mokymo metodai ir IKT turėtų būti diegiami bendrojo ugdymo kontekste, visų pirma laiduojant atitinkamų metodų proveržį pradiniame ir specialiajame ugdyme. Tikėtina, jog tai padėtų didinti mokyklų sukuriamą pridėtinę vertę ir sudarytų prielaidas užtikrinti geresnę kokybę tolimesniame mokymo ir mokymosi procese.

14. Išskirtinos šios pagrindinės pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijos taikyti inovatyvius mokymo metodus bei IKT srityje situacijos Lietuvoje privalumai ir trūkumai:

14.1. pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus modelio diegimo privalumai:

14.1.1. užsienio tyrimai rodo, kad IKT panaudojimas ugdymui yra vienas iš mokymo(si) efektyvumo didinimo ir kokybės gerinimo būdų:

14.1.1.1. IKT panaudojimas ugdymui gali pagerinti mokymą ir mokymąsi (laikas, bendravimas, kūrybiškumas, į problemos sprendimą orientuotas mokymo modelis);

14.1.1.2. IKT, kaip priemonės, taikymas gali turėti reikšmingos įtakos mokinių rezultatams, nuostatoms, bendravimui su mokytojais ir kitais mokiniais;

14.1.1.3. multimedijos ir interaktyvių lentų taikymas, interaktyvus mokymo turinys įtraukia ir motyvuoja ypač pradinių klasių mokinius, jie tampa dėmesingesni pamokų metu. IKT panaudojimo nauda skiriasi priklausomai nuo mokinių amžiaus ir IKT panaudojimo dažnumo, tačiau IKT ankstyvasis panaudojimas ateityje duoda didesnę pridėtinę vertę negu vėlyvesnė, nors ir žymiai intensyvesnė IKT panaudojimo pradžia;

14.1.2. bendrasis kompiuterinio raštingumo lygis nuolat didėja:

14.1.2.1. tarptautiniai tyrimai rodo, kad apie 59 proc. pradinių klasių mokytojų naudojasi IKT;

14.1.2.2. apie du trečdaliai pradinių klasių mokinių turi interesą kompiuteriui ir netgi darbo kompiuteriu pradmenis;

14.1.2.3. projekto „Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimas“, kurio tęsinys yra šis Komponentas, metu rengiami švietimo konsultantai yra aprūpinti nešiojamaisiais kompiuteriais ir multimedijos projektoriais, tuo jiems sudarant sąlygas realiai išbandyti ir įgyvendinti projekto idėjas savo mokyklose, pasirengti ateityje bendradarbiauti vykdant IKT ir inovatyvių mokymo metodų diegimo darbus, išbandant ir tobulinant modelį;

14.1.3. kuriamos sąlygos IKT diegimui Lietuvos pradiniame ir specialiajame ugdyme (atliekami tyrimai, inicijuojami ir vykdomi projektai, kuriama ir tobulinama strateginė-teisinė bazė):

14.1.3.1. projekto „Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimas“, kurio tęsinys yra šis Komponentas, metu pedagogų kompiuterinio raštingumo (atitinkančio technologinę Standarto dalį) pagrindus įgis 2800 pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų, 600 pedagogų mokysis pagal edukologinę pedagogų kompiuterinio raštingumo standarto dalį;

14.1.3.2. projekto „Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimas“, kurio tęsinys yra šis Komponentas, metu kuriami mokymosi priemonių virtualūs resursai (nuotolinio mokymo kursai mokytojams, interneto svetainė) prieinami visoms Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloms;

14.1.3.3. projekto „Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimas“, kurio tęsinys yra šis Komponentas, metu bus suburta virtuali mokytojų bendruomenė, taikomos ir plėtojamos nuotolinio mokymo formos, didinančios galimybę darbo vietoje ugdytis IKT ir inovatyvių mokymo metodų taikymo pradiniame ir specialiajame ugdyme gebėjimus;

14.1.3.4. Lietuvoje patvirtinti pagrindiniai IKT diegimo švietime dokumentai: IKT diegimo strategija ir programa, Mokyklų aprūpinimo MKP strategija ir tvarka, kompiuterinio raštingumo standartai;

14.1.3.5. jau dvejus metus Švietimo ITC rūpinasi IKT taikymo švietime galimybėmis – perka mokykloms MKP pritaikytas portalui. Ekspertų įvertintomis MKP galima laisvai naudotis Lietuvos švietimo įstaigose;

14.1.3.6. pedagogų rengimas: šiuo metu yra atnaujinamas Pedagogų kompiuterinio raštingumo standartas. Projekto „Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimas“, kurio tęsinys yra šis Komponentas, metu (iki 2007 m. rudens) bus sukurtas Standarto Edukacinės dalies nuotolinio mokymo kursas, pritaikytas pradiniam ir specialiajam ugdymui ir organizuoti pedagogų mokymai;

14.1.4. Lietuvos mokytojų stiprybė yra jų motyvacija naudoti IKT. Šioje srityje Lietuva užima 4 vietą Europoje;

14.2. pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus modelio diegimo trūkumai:

14.2.1. pradinio ir specialiojo ugdymo pedagogų inovatyvių metodų ir IKT taikymo kompetencijos nepakankamumas:

14.2.1.1. dauguma pradinių klasių mokinių turi interesą kompiuteriui ir netgi darbo kompiuteriu pradmenis. Specialiųjų poreikių vaikams priimtinos IKT grindžiamos ugdymo formos. Tačiau Lietuvoje net 41 proc. mokytojų klasėse vis dar nenaudoja kompiuterių. Paklausti apie didžiausius barjerus, net 78 proc. įvardija kompiuterių stygių jų mokykloje kaip svarbiausią barjerą. T.y. pradinių klasių mokytojai ir specialieji pedagogai nėra pasirengę palaikyti šį mokinių susidomėjimą ir jų skaitmeninio raštingumo pradmenis panaudoti ankstyvajam informacinių gebėjimų ugdymui bei mokymosi kokybės gerinimui;

14.2.1.2. tyrimo „Elektroninis ugdymo turinys ir paslaugos, skirtos pradiniam ir specialiajam ugdymui Lietuvoje ir užsienyje (situacijos analizė ir plėtros perspektyvos)“ metu apklausti pradinių klasių mokytojai praktiškai vienodas galimybes naudotis internetu turėjo tiek darbe (79,5 proc.), tiek namuose (81,1 proc.). Vertinant IKT panaudojimą ugdymo procese, pastebima, kad paprastai IKT naudojamos ne itin efektyviai ir pažangiai, išlieka ir nepakankamo IKT naudojimo tiesioginiam mokymui per pamokas problema;

14.2.1.3. užsienyje sukurta daug priemonių, skirtų išplėsti specialiųjų poreikių vaikų ugdymosi galimybes, taikant IKT, tačiau tiek specialiojo ugdymo pedagogams, tiek pradinių klasių mokytojams trūksta informacijos ir gebėjimų tas priemones susirasti bei naudoti ugdymui;

14.2.1.4. pradinių klasių mokytojų mokymo metodų įvairovės nepakankamumas (pvz., remiantis 2003 m. atliktu Nacionaliniu IV ir VIII klasės mokinių pasiekimų tyrimu, niekada nesinaudoja žodynais net 40,5 proc. IV klasių tirtų mokinių). Plečiant kalbos žodyną reikėtų siekti, kad mokiniai naudotųsi žodynais, žinynais, enciklopedijomis ar kt. Derėtų mokyti vaikus redaguoti savo kūrybinius darbus (po svarstymo su mokytoja niekada savo rašinėlio netobulina net 37 proc. IV klasių tirtų mokinių). Labai svarbu mokyti vaikus vertinti kūrybinius darbus (niekada savo rašinėlio draugams neskaitė 22 proc. IV klasių tirtų mokinių ir niekada neskaitė ir nevertino draugų rašinių net 24 proc. IV klasių tirtų mokinių). Tą galėtų užtikrinti IKT taikymas ugdymo metu (t.y. tikslinga IKT panaudojimą paversti mokymo proceso dalimi);

14.2.1.5. to paties tyrimo eigoje panašios išvados dėl mokytojų taikomų mokymo metodų pakeitimo būtinumo buvo prieita ir nagrinėjant IV klasės mokinių matematikos pasiekimus: apie 40 proc. apklaustų mokinių dažnai atlieka užduotis, ne visai atitinkančias jų pasirengimą ir turimą patirtį. Mokytojai turėtų geriau įvaldyti mokinių individualaus pažinimo būdus ir efektyviau juos taikyti pedagoginėje praktikoje. Ypatingą dėmesį reikėtų sutelkti specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymui. Jiems turi būti rengiamos specialios, modifikuotos ar adaptuotos mokymosi programos. Per pamokas mokiniams dažniau turėtų būti sudaromos sąlygos dirbti grupėmis (ar poromis), parenkant kiekvienos grupės mokinių pasirengimą geriausiai atitinkančias užduotis. Tą galėtų užtikrinti IKT taikymas ugdymo metu (t.y. tikslinga IKT panaudojimą paversti mokymo proceso dalimi);

14.2.2. įstatyminės, strateginės ir susijusios bazės spragos (nepakankamas bendras supratimas, kad reikia nedelsiant imtis priemonių kuo plačiau diegti naujovišką IKT pedagoginę praktiką):

14.2.2.1. mokyklų aprūpinimo mokomosiomis kompiuterinėmis priemonėmis (MKP – tai skaitmeninio pobūdžio mokymo ir mokymosi priemonė, kuri gali būti naudojama įvairiais mokymo(si) tikslais: aiškinant naują temą; kaip papildoma vaizdinė priemonė; reiškinių vizualizacijos priemonė; kartojant, įtvirtinant ir kontroliuojant; kaip papildoma mokymosi priemonė mokiniams) strategija ir tvarka yra pasenusios, jas reikėtų keisti naujomis strategijomis (pvz., e-turinio ir e-paslaugų diegimo strategija) ir tvarkomis, įteisinant mokymo objektų (mokymo objektas, mokomasis objektas (MO) – tai naujo tipo kompiuterinis elementas, sukurtas pagal objektiškai orientuotą kompiuterių mokslo paradigmą. Tai bet koks skaitmeninis arba ne skaitmeninis objektas, kuris gali būti naudojamas, ar pakartotinai naudojamas mokymo technologijoje. Technologijų palaikomas mokymas apima kompiuterines mokymo sistemas, interaktyvias mokymo aplinkas, intelektualias kompiuterizuotas sistemas, distancinio mokymo sistemas, bendradarbiavimo mokymo aplinkas), atvirojo mokymosi objektų metaduomenų (metaduomenys – duomenys apie duomenis. Interneto kontekste metaduomenys yra struktūrizuotas objekto, panašaus į dokumentą, požymių aprašymas. Metaduomenų struktūra apibūdinama formatais, pvz. LOM) standarto (mokymo objektų standartizavimas (LOM) – mokymosi objektų metaduomenys, aprašantys koncepcinę duomenų schemą, kuri apibrėžia metaduomenų struktūrą, faktiškai mokymosi objektus. Metaduomenų standartai Internetui yra mėginimas užpildyti spragas tarp išsamaus profesionalaus katalogizavimo ir laisvo dokumentų kūrimo Internete. Praktiškai, šie metaduomenų standartai leidžia dokumentų kūrėjams ir resursų valdytojams aprašyti resursus detalizuotose kategorijose palengvinant paieškos užklausų vykdymą. LOM standarto pagrindinis tikslas yra palengvinti mokymosi objektų paiešką, įvertinimą, priėjimą ir naudojimą. Šis standartas taip pat palengvina dalijimąsi ir keitimąsi mokymosi objektais, kuriant katalogus, kur saugoma informacija apie kultūrinių ir kalbinių kontekstų įvairovę, kur mokymosi objektai ir jų metaduomenys buvo panaudoti), virtualios mokymo(si) aplinkos (VMA – tai kompiuterių tinklais ir kitomis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis pagrįsta ugdymo sistema, kurioje vyksta studijų procesas. VMA leidžia kurti ir naudoti įvairius mokymosi scenarijus ir metodus), e-portfolio (E-portfolis – elektroniniai mokymosi aplankai. E-portfolio vadinama tinkle realizuota informacijos valdymo sistema, naudojanti elektronines priemones ir paslaugas. Besimokantysis konstruoja skaitmeninį aplanką, kuriame yra svarbiausi pasiekimai, įrodantys jo kompetenciją. Nuolat stebėdami savo įrašus, grįžtamąjį ryšį, besimokantieji geriau supranta savo mokymosi pažangą, būsimą karjerą, gyvenimo aprašymo konstravimą. Nuolat tobulinant e-portfolio sukuriamas reikšmingas ir svarbus besimokančiojo kompetencijos portfelis) ir kitas naujas Europos šalyse priimtas ir vartojamas sąvokas;

14.2.2.2. pedagogų kompiuterinio raštingumo standarto Edukacinės dalies nuotolinio mokymo kursas yra pasenęs bei nepritaikytas pradiniam ir specialiajam ugdymui (šiuo metu standartas yra atnaujinamas);

14.2.2.3. lyginant su užsienio šalimis Lietuvoje MKP įsigyta labai mažai, tarp jų yra mažai tikrųjų MO, kuriuos galima laisvai parsisiųsti, modifikuoti, skaidyti, komponuoti su kitais MO į pamokas, modulius, temas ir pan. Neužtikrinus tokių modifikavimo galimybių nesukuriamos prielaidos inovatyvių metodų taikymui ugdymo procese;

14.2.3. finansavimo problemos:

14.2.3.1. trūksta biudžetinių lėšų platesniam IKT diegimui. Didžioji lėšų dalis yra skiriama IKT įrangai pirkti (tačiau ir jų nepakanka), per mažai skiriama e-turinio (E-turinys – skaitmeninio turinio valdymas – esminiai programiniai produktai sudėtingam turiniui skaitmenizuoti, apdoroti ir išsaugoti. E-turinys suprantamas kaip informacija, paslaugos ir kitokia nauda, kurią galima gauti elektroniniu būdu) ir e-paslaugų (E-paslaugos – nacionalinė elektroninių paslaugų platforma – esminė infrastruktūra (žmonės, organizacijos, standartai, reglamentas, teisės aktai, ontologijos, technologijos, programinė ir kompiuterinė įranga) paslaugoms skelbti, surasti, teikti ir naudoti) diegimui bei mokytojų rengimui naudotis IKT bei jų kvalifikacijos tobulinimui, ypač regionuose;

14.2.3.2. savivaldybių švietimo centai praktiškai neskiria dėmesio mokytojų kvalifikacijos tobulinimui e-turinio ir e-paslaugų diegimo aspektu;

14.2.4. informacijos trūkumas:

14.2.4.1. nėra sukurta vieninga objektyvi sistema (metodų, rodiklių, nuoseklaus vertinimo visuma), kuri leistų įvertinti pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų inovatyvių mokymo(si) metodų išmanymą ir taikymą;

14.2.4.2. šiuo metu Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų pradinėse klasėse (neskaitant specialiojo ugdymo įstaigų) dirba beveik 10000 pradinių klasių mokytojų ir apie 800 specialiojo ugdymo pedagogų (logopedų, specialiųjų pedagogų, surdopedagogų, tiflopedagogų), tačiau duomenų apie Lietuvos pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompiuterinį raštingumą ir IKT naudojimo ugdymui kompetencijas nėra. Taip pat nėra sukurta vieninga pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompiuterinio raštingumo ir IKT naudojimo vertinimo metodika, pagal kurią galėtų būti nuolat renkama informacija apie IKT taikymo proveržį pradiniame ir specialiajame ugdyme;

14.2.4.3. nėra atlikta Lietuvos situacijai pritaikytų tyrimų, kurie suteiktų patikimos informacijos apie inovatyvių mokymo(si) metodų ir IKT diegimo poveikį pradinių klasių ir specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokiniams, jų mokymo(si) procesui, pasiekimams ir kitiems svarbiems ugdymo aspektams;

14.2.4.4. Eurydice duomenimis, Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose I–IV4 klasių mokinių mokymui naudojami 6655 kompiuteriai. Pradinėse mokyklose ir mokyklose-darželiuose naudojama 1011 kompiuterių, iš jų I–IV klasių mokinių mokymui naudojama 440 kompiuterių. Vidutiniškai vienu kompiuteriu naudojasi 24,1 I–IV klasių mokinio. Tuo tarpu kitose ES šalyse šie rodikliai yra žymiai palankesni: pvz., Belgijoje ir Lenkijoje šis rodiklis (vienam kompiuteriui tenkančių mokinių skaičius) siekia 1:10, Didžiojoje Britanijoje – nuo 1:7,5 (Škotijoje) iki 1:11 (Anglijoje). Vidutiniškai Europos šalyse vienam kompiuteriui tenka 20 ir mažiau mokinių, o mažiausias rekomenduojamas santykis yra 10,6 mokinių vienam kompiuteriui. Lietuvoje šis rodiklis net 2,3 kartų viršija rekomenduojamą dydį;

14.3. pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus modelio diegimo teikiamos galimybės:

14.3.1. IKT ir inovatyvių mokymo(si) metodų diegimas yra efektyvi priemonė didinti mokinių mokymosi motyvaciją, skatinti jų pasaulio pažinimo procesą, didinti pilietinį ir žmogiškąjį sąmoningumą ir savęs vertinimą:

14.3.1.1. užsienio šalių moksliniais tyrimais įrodyta, kad IKT padeda didinti mokinių motyvaciją, gerinti pasiekimus. Ankstyvoji mokymosi starto pradžia (pradinių klasių lygmenyje, bet ne vėlesnė) galėtų paspartinti naudojimąsi IKT mokykloje, spartesnį mokinių įsiliejimą į žinių visuomenę;

14.3.1.2. inovatyvių mokymo metodų panaudojant IKT taikymas mokymuisi išplės socialinės atskirties, specialiųjų poreikių ugdymo(si) mokinių ugdymo galimybes, sumažins tikimybę iškristi iš ugdymo konteksto ir mokyklos. IKT grindžiamų modernių, kokybiškų ir patrauklių mokymo priemonių sukūrimas ir plėtojimas laiduos mokinių mokymosi motyvacijos stiprinimą;

14.3.2. padidėjusi pedagogų kompetencija taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus padės jiems efektyviau panaudoti darbo laiką, organizuoti mokymo procesą, bendrauti su mokiniais ir jų tėvais, jausti didesnį pasitenkinimą savo darbu. Tinkamas inovatyvių metodų ir IKT taikymas padės užtikrinti pažangių mokymo metodų panaudojant IKT proveržį pradiniame ir specialiajame ugdyme, o tai pagerintų ugdymo kokybę ateityje;

14.3.3. strateginės-teisinės bazės tolimesnis kūrimas ir tobulinimas padėtų Lietuvai suderinti švietime vartojamas sąvokas su Europos valstybėse vartojamomis sąvokomis (tokiomis kaip MO, VMA, e-turinys ir kitos e-paslaugos), ir įsilieti į Europos mokyklų tinklus, skleisti, dalintis ir pasisemti gerosios darbo patirties per bendradarbiavimą ir pažangias technologijas. Tai užtikrintų Lietuvos švietimo sistemos tobulinimo ir šiuolaikinių šiai sistemai keliamų reikalavimų atitikimą:

14.3.3.1. politinis sprendimas kurti e-turinį atitinkančius strateginius dokumentus užtikrintų inovatyvių IKT grindžiamų mokymo(si) metodų proveržį pradiniame ir specialiajame ugdyme, panaudojant esamus žmogiškuosius išteklius;

14.3.3.2. pedagogų kompiuterinio raštingumo standarto atnaujinimas, įtraukiant aukštesnio lygio pedagogines ir vadybines kompetencijas, užtikrintų Lietuvos pedagogų kompetencijos tobulinimą, atitinkantį ES vidurkius. E-turinio, paslaugų, sąvokų taikymas Lietuvoje atitiktų pasaulio žinių visuomenės tendencijas;

14.3.4. ITC įsijungimas į Europos mokymosi išteklių mainų strategijos įgyvendinimą (CALIBRATE projektas) galėtų pagerinti situaciją, jei MO lokalizavimo darbai sudarytų sąlygas išsaugoti lietuvių kalbos statusą integruojantis į daugiakalbę ES;

14.4. pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus modelio diegimo grėsmės:

14.4.1. nepakankamas mokinių, jų tėvų ir mokytojų bei susijusių institucijų inovatyvių mokymo metodų ir IKT taikymo ugdymo procese svarbos suvokimas ribotų šalies pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų galimybes taikyti šiuos pažangius ir šiuolaikiškus žinių visuomenės nuostatas atitinkančius mokymo metodus:

14.4.1.1. naujosios informacinės ir komunikacinės technologijos vaikams tampa laisvalaikio leidimo priemone, taigi per pamokas mokiniai ne visada linkę IKT naudoti mokymosi tikslais. Jie gali naudoti IKT žaidimams, pokalbiams, kurie ne visuomet yra susiję su mokymusi ir gali pakenkti pažinimo procesui. Dėl šios priežasties pradinių klasių mokytojai ir specialiojo ugdymo pedagogai yra atsakingi už šių technologijų diegimo naudojimo plėtrą mokant vaikus ir paskatinant juos naudoti IKT įvairiapusiškiau – mokymosi tikslams. Jei pedagogui stinga atitinkamų žinių ir gebėjimų, IKT naudojimas mokymo procese gali būti neveiksmingas ir gal net žalingas;

14.4.1.2. jei mokytojai neturi atitinkamos kvalifikacijos ir jos palaikymo, tobulinimo galimybių, įgytos žinios, geroji darbo patirtis bus realizuota daugiausia savo mokyklos ribose (jei tam pritartų kiti mokytojai ir/ar administracija), tačiau būtų ir toliau neprieinama kitoms šalies švietimo įstaigoms. Tuo tarpu mokyklų, mokytojų bendradarbiavimas, pasidalijimas gerąja darbo patirtimi laikomi viena veiksmingiausių inovatyvių mokymo metodų taikymo ir sklaidos priemonių;

14.4.1.3. rengiant naujus švietimo sektoriaus žmogiškuosius išteklius bei pedagogų raštingumo nuotolinio mokymo kursą, pritaikytą pradiniam ir specialiajam ugdymui svarbu įtraukti naujus modulius, atitinkančius XXI amžiaus e-mokymosi bendruomenės reikalavimus. Kad pedagogų kvalifikacija atitiktų šiuolaikinius reikalavimus, būtina skirti lėšų jų kvalifikacijos tobulinimui. Tuo tarpu trūksta lėšų efektyviam šiuolaikiškų pedagogų rengimui ir seniau parengtų pedagogų kvalifikacijos tobulinimui;

14.4.2. naujausių IKT pasiekimų nepakankama sklaida Lietuvoje ir atitinkamų išteklių stoka ateityje gali sąlygoti šalies nepasirengimą įsilieti į Europinius tinklus, tinkamai vykdyti Europinio lygio švietimo politiką:

14.4.2.1. nepakankamos galimybės naudotis tinkamu skaitmeniniu turiniu, susijusios su autorių teisių klausimais ir aukštos leidimų naudotis autorių kūriniais kainos yra viena didžiausių kliūčių siekiant paspartinti IKT naudojimą mokykloje;

14.4.2.2. kvalifikuotų e-turinio ir e-paslaugų ekspertų trūkumas Lietuvoje;

14.4.2.3. atlikta mažai e-turinio ir e-paslaugų mokslinių tyrimų, publikuota mažai mokslinių straipsnių;

14.4.2.4. trūksta parengtų MO metaaprašų kūrėjų. Vis dar populiari kompaktinių plokštelių su MKP įrašais pirkimo mokykloms praktika. Lietuvos skaitmeninis mokymo turinys dar nepritaikytas prisijungimui prie tarpmokyklinių tiek Lietuvos, tiek Europos ar pasaulio tinklų;

14.4.3. teisinė-strateginė bazė neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Lietuva, siekdama būti pilnateisė ir lygi Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) narė, bet kuriuo atveju privalėtų laikytis kitų ES šalių priimtos švietimo politikos strategijos ir jos pagrindinių tendencijų (krypčių), o tai reiškia, jog norint beviltiškai neatsilikti reikės vis didesnių investicijų į švietimo sistemą (nesiimant veiksmų nedelsiant);

14.4.4. įgyvendinus šiuo metu vykdomą projektą „Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimas“ (2006-05-05 – 2008-04-30), bus sukurtas pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir aktyvaus mokymo metodus tobulinimo modelis, tačiau neskyrus lėšų ir laiko šio modelio išbandymui ir diegimui, IKT proveržis pradiniame ir specialiajame ugdyme nebus įgyvendintas;

14.4.5. nesukūrus vieningos objektyvios pedagogų inovatyvių mokymo metodų ir IKT taikymo vertinimo metodikos bei neorganizuojant nuolatinių sisteminių tyrimų, poreikių analizei ir monitoringui, sukurtas pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir aktyvaus mokymo metodus tobulinimo modelis nebus kontroliuojamas. Atitinkamai negalės būti matuojami šios veiklos sėkmingumo rodikliai, jų efektyvumas, nebus įmanoma numatyti koregavimo, tobulinimo veiksmus, kurie sustabdytų netinkamą modelio naudojimą.

15. Pagrindinės pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus modelio išbandymo ir diegimo išvados:

15.1. šiuo metu vykdomo projekto „Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimas“ (2006-05-05 – 2008-04-30) metu bus parengtas pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelis, kurio išbandymas ir diegimas nacionaliniu mastu sudarys sąlygas Lietuvoje sukurti veiksmingą pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų IKT ir inovatyvių mokymo metodų taikymo kompetencijų tobulinimo sistemą, modernizuoti šalies pradinį ir specialųjį ugdymą;

15.2. remiantis aukščiau minėto projekto metu atlikto tyrimo išvadomis, aktualiausias pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ugdymo procese diegiant IKT ir inovatyvius ugdymo metodus poreikis galėtų būti įvardytas kaip „gauti savalaikę tinkamos apimties edukacinę, organizacinę ir techninę pagalbą, diegiant IKT ir inovatyvius ugdymo metodus“:

15.2.1. „savalaikė“: atsiradus poreikiui, pagalbos turėtų būti sulaukta artimiausiomis dienomis arba suplanuotas pagalbos teikimas tam tikrais momentais (pvz., kvalifikacijos tobulinimas numatomas ne po 2 metų, o šiais metais, pradedant nuo lengvesnių ir pereinant prie sudėtingesnių kompetencijų);

15.2.2. „tinkamos apimties“: pagalba teikiama ne atskiriems klausimams atsakyti, bet vieningam ir kryptingam mokymui;

15.2.3. „edukacinė“: pagalba suteikiama mokymų, patarimų, seminarų, kvalifikacijos tobulinimo, interaktyvaus bendravimo, atvejo tyrimo, pasidalijimo gerąja patirtimi ar bet kokiomis kitomis efektyviomis formomis;

15.2.4. „organizacinė“: mokyklos vadovybės, kitų mokytojų, suinteresuotų ir susijusių institucijų darbuotojų palaikymas ieškant probleminės situacijos sprendimo būdų;

15.2.5. „techninė“: techninis pedagogo darbo vietos (mokytojo ir mokinių) aprūpinimas IKT, kitomis būtinomis mokymo priemonėmis, įtvirtinant inovatyvių mokymo metodų ir IKT taikymą;

15.3. atsižvelgiant Lietuvos ir kitų šalių patyrimą (projekto „Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimas“ rėmuose atlikto tyrimo rezultatai), tikslingiausia pasinaudoti Belgijos (Flamandų bendruomenės) patirtimi, kurią nusako šie elementai:

15.3.1. techninės, organizacinės ir edukacinės paramos užtikrinimas mokytojams, padedantis sėkmingai taikyti IKT ugdymo procese:

15.3.1.1. dalijimasis gerąja patirtimi per efektyvias IKT priemones (e-konferencijos, projektai, seminarai, internetas ir intranetas bei kt. šaltiniai);

15.3.1.2. MO pradiniam ir specialiajam ugdymui rengimas ir lokalizavimas: svarstytinas klausimas dėl MO lokalizavimo centro, apjungiančio Lietuvos lokalizuotojų pajėgas ir aprūpinto kompiuterinėmis lokalizavimo priemonėmis, steigimo ir veiklos užtikrinimo, pritraukiant ir išlaikant kvalifikuotus žmogiškuosius išteklius (pedagogus-turinio specialistus, kalbininkus, vertėjus, programuotojus, lokalizacijos (lokalizacija – programinės įrangos pritaikymas tam tikrai kalbinei ir kultūrinei aplinkai. Lokalizuotos programos turi taisyklingai rengti ir apdoroti ta kalba parašytus dokumentus, vartoti tai kalbai tinkamą koduotę, toje kalboje ir valstybėje priimtus matavimo vienetus ir jų žymenis, datos, laiko ir kitus formatus, į tą kalbą išverstus naudotojo matomus tekstus (meniu, dialogo langų užrašus, kompiuterio pranešimus), dokumentaciją (elektroninius ir popierinius žinynus, vadovėlius). Taip pat turi būti naudojama tai kultūrinei terpei būdinga simbolika, spalvos ir kiti elementai. Visa tai paprastai yra apibrėžiama lokalėje) procesų žinovus ir kt.);

15.3.2. IKT panaudojimą ugdymo procese įtraukti į pedagogo kompetencijų sąrašą akcentuojant ir pradinių klasių mokytojų bei specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijas šioje srityje;

15.3.3. siekti mokytojams suteikti galimybę naudotis nešiojamaisiais kompiuteriais mokykloje ir namuose (kritinei pedagogų masei, kuri užtikrintų IKT proveržį pradiniame ir specialiajame ugdyme) – pagal Didžiosios Britanijos modelį;

15.3.4. siekti mokytojams (seniau parengtiems) suteikti platesnes inovatyvių mokymo metodų ir IKT taikymo žinias ir gebėjimus, sukuriant sąlygas kelti kvalifikaciją, diferencijuojant skirtingų švietimo lygmenų pedagogų kompetencijos ribas. Pvz., pradinių klasių mokytojams ir specialiojo ugdymo pedagogams galėtų būti taikomi žemesnio lygio, bet labiau specifiniai kompetencijų reikalavimai IKT srityje;

15.3.5. siekti mokytojams (naujai rengiamiems) suteikti platesnes inovatyvių mokymo metodų ir IKT taikymo žinias – pvz., pasiekti, kad naujieji mokytojai, vos baigę studijas, privalėtų mokėti naudotis kompiuteriais ir kitomis IKT savo pačių tolimesniam profesiniam tobulėjimui, taip pat turėtų išmanyti, kaip taikyti IKT mokant vaikus. Šios žinios ir gebėjimai turėtų būti gilesnio pobūdžio, negu kad šiuo metu siūloma Lietuvos aukštosiose mokyklose. Šių elementų taikymą galėtų užtikrinti ES struktūrinių fondų parama.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

16. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas pagrindinis Komponento tikslas – modernizuoti šalies pradinį ugdymą, diegiant inovatyvius mokymo metodus ir IKT.

17. Tikslo pasiekimą apibūdina Komponento uždaviniai:

17.1. rengti švietimo konsultantus, gebančius konsultuoti inovatyvių mokymo metodų ir IKT taikymo pradiniame ugdyme klausimais, ir tobulinti jų kvalifikaciją;

17.2. tobulinti pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų, dirbančių su integruotai ugdomais specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokiniais, kompetenciją taikyti inovatyvius mokymo metodus ir IKT;

17.3. tobulinti mokyklų vadovų ir pavaduotojų kompetenciją inovatyvių mokymo metodų ir IKT diegimo pradiniame ugdyme aspektu;

17.4. turtinti mokymo bazę;

17.5. sukurti inovatyvių metodų ir IKT diegimo pradinėse klasėse organizavimo metodiką ir išbandyti pilotinėse mokyklose.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

18. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos lygio rezultato ir produkto rodiklius:

18.1. 1 uždavinys „Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą“:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.)	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	2006	–	300
Išduotų neformaliojo švietimo programų baigimo pažymėjimų skaičius (administracijos darbuotojai)	2006	–	300

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai

18.2. 2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.)	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) – dėstytojai (aukštojo mokslo studijos)	2006	–	3120
Išduotų neformaliojo švietimo programų baigimo pažymėjimų skaičius – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	2006	–	3120

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai

19. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2006	–	225
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų	2006	–	300

20. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo plėtotės centras (toliau vadinama – ŠPC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Išmokytų naudos gavėjų skaičius, iš jų:	2006	–	–
Tinkamą kvalifikaciją turinčių pradinių klasių mokytojų skaičius	2006	–	3000
Tinkamą kvalifikaciją turinčių specialiojo ugdymo pedagogų skaičius	2006	–	600
Tinkamą kvalifikaciją turinčių švietimo konsultantų pradiniam ugdymui skaičius	2006	–	170
Tinkamą kvalifikaciją turinčių švietimo konsultantų specialiajam ugdymui skaičius	2006	–	55
Parengtų leidinių skaičius	2006	–	1

21. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

21.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

21.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius Komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

22. Komponentas galėtų būti įgyvendinamas vykdant Projektą „Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas“ (toliau vadinama – Projektas).

23. Pagrindinis Projekto tikslas – modernizuoti šalies pradinį ugdymą, diegiant inovatyvius mokymo metodus ir IKT.

24. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

24.1. ŠPC, kaip pareiškėjas, rengia paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti ir atskirame ŠPC vadovo įsakyme nustatyta tvarka rengia ir teikia ataskaitas PVK apie Komponento įgyvendinimo eigą;

24.2. ŠPC rengia ir teikia paraišką Paramos fondui Europos Socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – ESFA), pasirašo paramos sutartį ir administruoja paramos sutartyje nurodytas veiklas;

24.3. ŠPC vykdo numatytų veiklų viešuosius pirkimus, vykdo numatytas veiklas arba jas organizuoja (pasitelkiant paslaugų teikėjų pagalbą), atsako už viešinimo ir finansinio audito paslaugų pirkimą;

24.4. pagal išlaidas pateisinančius dokumentus ir pažangos ataskaitas ŠPC atsiskaito ESFA, kartu teikia nustatytos formos ataskaitas PVK;

24.5. kartu į Projekto įgyvendinimą ŠPC įtraukia dalyvius, kurie yra tiesioginiai ŠPC vykdomų ir/ar organizuojamų veiklų naudos gavėjai (pradinių klasių mokytojai ir specialiojo ugdymo pedagogai).

25. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja ŠPC.

26. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 9872,2 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 7127,8 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas kiekvienam Projekto įgyvendinimo etapui.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

27. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

28. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m.m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Mokymo personalo kvalifikacijos tobulinimas, mobilumo skatinimas, profesinio mokymo, studijų sistemos atvirumo didinimas
1.4.	Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2	Kryžminis finansavimas	Iki 182,1 tūkst. Lt
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Švietimo plėtotės centras
3.2.	Partneris (iai)	Nenumatoma
3.3.	Remiamos veiklos	1. Švietimo konsultantų ir lektorių rengimas, konsultantų, pedagogų (pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų) ir mokyklų vadovų ir pavaduotojų kvalifikacijos tobulinimas.
		2. Pradinių klasių ir integruotai ugdomų specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokinių mokymo ir metodinės bazės turtinimas (mokymo ir metodinių priemonių rengimas ir leidyba).
		3. Inovatyvių metodų ir IKT diegimo pradinėse klasėse organizavimo metodikos sukūrimas ir išbandymas pilotinėse mokyklose..
		4. Lietuvos ekspertų mokymas ir konsultavimas, atliekamas užsienio ekspertų remiantis inovatyvių metodų ir IKT diegimo situacijos analize.
3.4.	Tikslinės grupės	1. Tiesioginės tikslinės grupės: švietimo konsultantai; pradinių klasių mokytojai ir specialiojo ugdymo pedagogai; mokyklų vadovai ir pavaduotojai; ekspertai.
		2. Netiesioginės tikslinės grupės: pradinių klasių ir specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokiniai; įvairių mokomųjų dalykų mokytojai, dirbantys pradinėse klasėse (muzikos, dailės, užsienio kalbų, kūno kultūros, tikybos, etikos ir kt. mokytojai); pradinių klasių ir specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokinių tėvai; savivaldybių švietimo padalinių specialistai.
3.5.	Projekto vertė	Iki 17000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 17000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	63 mėn.
		I įgyvendinimo etapas: 2008–2010 m.
		II įgyvendinimo etapas: 2011–2013 m.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	Nenumatoma, kadangi projektą vykdys Švietimo plėtotės centras, o projekto dalyviams atrankos kriterijai nėra taikomi
5.	Administruojanti institucija	Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto tikslinėms grupėms bus sudarytos geresnės mokymo ir mokymosi sąlygos neatsižvelgiant į jų lytį, amžių, lytinę orientaciją, negalę, rasę ar etninę priklausomybę, religiją, įsitikinimus ir kitus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytus pagrindus.
		Tiesioginėms tikslinėms grupėms (švietimo konsultantams, pradinių klasių mokytojams, specialiojo ugdymo pedagogams ir mokyklų vadovams) bus siekiama sudaryti vienodai palankias darbo sąlygas (galimybes tobulinti kvalifikaciją, bendrauti, mokytis, naudotis IKT ir taikyti inovatyvius mokymo metodus). Be to, vienodas dėmesys tiek didmiesčių, tiek rajono švietimo įstaigų žmogiškiesiems ištekliams padės sumažinti teritorinius skirtumus tarp mokymo kokybės ir prieinamumo.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Įgyvendinant Projektą, bus siekiama pasinaudoti pažangia užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su užsienio šalių konsultantais, lektoriais ir pan. Tuo tikslu į Lietuvą bus kviečiami užsienio ekspertai, įsiliejama į tarptautinius bendradarbiavimo tinklus, kuriamas ir tobulinamas gerosios patirties sklaidos mechanizmas.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu diegiant informacines technologijas vidurinėse mokyklose ir gimnazijose bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625, numatytų tikslų pasiekimo: siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos; mažinti socialinės, turtinės, geografinės padėties ir kitų veiksnių sąlygojamus šiuolaikinių IT panaudojimo skirtumus – suteikti visiems šalies gyventojams vienodas galimybes naudoti IT asmeninėms ir visuomeninėms reikmėms.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama sudaryti sąlygas tolygiai ir tvariai ilgalaikei visų regionų plėtrai, mažinant išsivystymo ir švietimo paslaugų prieinamumo netolygumus tarp 2007 m. sausio 31d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. numatytų 7 ekonominio augimo centrų švietimo sektoriaus žmogiškųjų išteklių plėtros lygio. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: rengti ir įgyvendinti pagrįstas naujausiais mokslo laimėjimais švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos programas, į kurias būtų įtrauktos darnaus vystymosi problemos; pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais; prireikus periodiškai atnaujinti įvairių švietimo lygmenų programas, atsižvelgiant į opiausias šalies problemas, eurointegracijos ir globalizacijos siekius; tobulinti pedagogų rengimo, kvalifikacijos ir papildomos kvalifikacijos įgijimo programas, suteikti jiems žinių darnaus visuomenės vystymosi ir žinių visuomenės kūrimo klausimais.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

29. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant skleisti informaciją apie paramą ESF paramą, projekto idėjas, vykdomas veiklas ir įgyvendinimo rezultatus. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

29.1. Ministerija ir jai pavaldžių švietimo įstaigų specialistai, mokslininkai, apskričių bei savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistai;

29.2. mokyklų vadovai, direktoriai ir pavaduotojai, pradinių klasių mokytojai, specialiojo ugdymo pedagogai, mokyklų bendruomenių atstovai, pvz., mokinių tėvai, visuomeninių organizacijų atstovai, žiniasklaidos darbuotojai.

30. Numatomos viešinimo priemonės (Projekto I įgyvendinimo etapo viešinimo veiklos):

30.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai (projekto viešinimas spaudoje paskelbiant 5 straipsnius);

30.2. elektroninėje erdvėje – Projekto interneto svetainės sukūrimas ir palaikymas, projekto viešinimas internete būtų vykdomas nuolat skelbiant informaciją apie projekto įgyvendinimą;

30.3. švietimo įstaigose ir ŠPC – skelbimų lentos ŠPC ir pilotinėse mokyklose, projekto informaciniai leidiniai;

30.4. konferencijose ir kituose informaciniuose renginiuose – konferencijos, projekto ir jo rezultatų pristatymai Ministerija, ŠPC, Švietimo informacinių technologijų centro, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro specialistams ir užsienio konsultantams, informaciniai sklaidos seminarai visose apskrityse. Bus naudojami aplankai, popierius, rašikliai ženklinti Europos Sąjungos, Ministerijos bei ŠPC simbolika.

31. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

10 priedas

UGDYMO TURINIO NAUJOVIŲ SKLAIDOS MODELIO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelio komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“.

3. Komponentas prisidės prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), įgyvendinimo priemonių: sukurti švietimo turinio nuolatinio atnaujinimo sistemą; sukurti integralią mokytojų rengimo bei kvalifikacijos tobulinimo sistemą, orientuotą į kintantį mokytojo vaidmenį žinių visuomenėje ir šiuolaikiniam mokytojui būtinas naujas kompetencijas bei vertybines nuostatas.

4. Komponentas įgyvendina Programos 2 tikslo „Atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti ugdymo turinį“ uždavinį „Rengti ugdymo turinio konsultantus, formuoti konsultantų partnerystės tinklą, sukurti metodinę medžiagą atnaujintoms bendrosioms programoms įgyvendinti, tuo užtikrinant efektyvų ugdymo turinio naujovių diegimą mokyklose“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Komponento įgyvendinimas prisidės prie ugdymo turinio atnaujinimo sistemos, numatytos Valstybės švietimo strategijoje 2003–2012 m., sukūrimo bei ugdymo kokybės gerinimo. Komponento vykdymo metu bus sukurtas, išbandytas ir įdiegtas bendrojo ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis, apimantis naujų kvalifikacijos tobulinimo programų rengimą, švietimo konsultantų rengimą, švietimo konsultantų partnerystės tinklų kūrimąsi, metodinių priemonių rengimą ir leidybą, veiksmingumo tyrimus.

6. Ugdymo turinys formuojamas remiantis ugdymo tikslais ir orientuojantis į mokinių ugdymo rezultatus. Ugdymo turinys formuojamas visuose švietimo lygmenyse – valstybės, mokyklos steigėjo, mokyklos, mokytojo ir mokinio. Pastaruoju metu, formuojant ugdymo turinį, pereinama nuo ugdymo turinio formavimo atskirų mokomųjų dalykų pagrindų prie ugdymo turinio sričių, integruojančių mokomuosius dalykus į vieną kursą arba susiejančių juos bendrais tikslais ir glaudžiais tarpdalykiniais ryšiais.

7. Ugdymo turinio įgyvendinimas vykdomas visuose švietimo lygmenyse ir grindžiamas parama mokytojams, jų kvalifikacijos tobulinimu, mokyklų aprūpinimu reikalingomis mokymo priemonėmis ir vadovėlių komplektais. Ugdymo turinio naujovės skleidžiamos „iš apačios į viršų“ (mokytojų geroji patirtis) ir „iš viršaus į apačią“ (visuomenės poreikiai, pedagogikos naujovės). Už ugdymo turinio naujovių įgyvendinimą ir institucionalizavimą atsakomybė pasidalijama atitinkamuose švietimo lygmenyse.

8. Ugdymo turinys vertinamas remiantis Mokinių pažangos ir pasiekimų samprata, patvirtinta 2004 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004 Nr. 35-1150), Nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos pridedamąja verte, egzaminų rezultatais, mokinių pasiekimais ir pažanga ugdymo procese, vidaus ir išorės audito išvadomis, ekspertinio vertinimo išvadomis. Ugdymo turinio vertinimo informacija remiamasi planuojant mokymą ir mokymąsi pamokoje, mokyklos tobulinimą, teikiant pagalbą mokyklai savivaldybėje, rengiant ugdymo turinio dokumentus bei mokymo priemones, planuojant jų įgyvendinimą.

9. Ugdymo turinio atnaujinimas yra sistemingas, nenutrūkstantis ugdymo turinio tobulinimo ir koregavimo procesas. Ugdymo turinys atnaujinamas atsižvelgiant į ugdymo turinio vertinimo rezultatus, visuomenės poreikius, pedagogikos atradimus, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatus. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai atnaujinami ne dažniau kaip kas 7 metai. Po bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų atnaujinimo seka brandos egzaminų programų atnaujinimas. Ugdymo turinio atnaujinimu siekiama išspręsti iškilusias ugdymo kokybės problemas.

10. Pagrindiniai ugdymo turinį reglamentuojantys dokumentai yra bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (priešmokykliniam, pradiniam, pagrindiniam ir viduriniam ugdymui).

11. Atnaujintos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai įgyvendinami atnaujinant vadovėlių komplektus, kuriant mokymosi priemones naudojantis IKT, mokymo priemones pritaikant ugdymo individualizavimui ir diferencijuotam mokymui. Rengiami mokytojų kvalifikacijos tobulinimo projektai, skirti atnaujinamų Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų išbandymui mokyklose ir konsultantų parengimui šių dokumentų sklaidai. Rengiamos metodinės rekomendacijos atnaujintų bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų įgyvendinimui su mokytojų gerosios patirties pavyzdžiais. Su ugdymo turinio kaitos kryptimis derinamos vidaus ir išorės audito, vidurinio ugdymo programos akreditacijos, mokytojų atestacijos ir kiti mokyklų bei mokytojų veiklos vertinimo kriterijai.

12. Valstybės švietimo strategijos 2003–2012 m. įgyvendinimo programoje ir priemonių plane tarp ugdymo turinio tobulinimo krypčių numatytas ugdymo turinio kontekstualumas (pilietinė žinių ir rinkos visuomenė) ir mokymo individualizavimas. Ugdymo turinio kontekstualumas apima informacinių, bendrųjų ir profesinių kompetencijų plėtojimą. Mokymo individualizavimas apima mokinių pasiekimų vertinimo, mokymo turinio (medžiagos) bei mokymo metodų atrankos, mokymo krūvių subalansavimo sritis.

13. Atnaujintose bendrosiose programose išskiriami tokie prioritetai – asmens esminių kompetencijų (esminės kompetencijos – tai visų žmonių asmeninei saviraiškai ir tobulinimuisi, aktyviam pilietiškumui, socialinei įtraukčiai ir užimtumui reikalingos kompetencijos) ugdymas bei ugdymo turinio individualizavimas ir diferencijavimas.

14. Svarbu suvienodinti bendrųjų programų naujovių supratimą tarp švietimo konsultantų (švietimo konsultantas – asmuo, kurio kompetenciją konsultuoti mokyklų vadovus, mokytojus, psichologus ir mokyklų bendruomenių narius aktualiais valstybinės švietimo politikos, nacionalinio ugdymo turinio įgyvendinimo, ugdymo proceso organizavimo ir mokyklos valdymo bei tobulinimo klausimais patvirtina jį rengusios institucijos), užtikrinti sklandžią bendrųjų programų naujovių sklaidą tarp šalies mokytojų, padėti mokytojams pasirengti darbui pagal atnaujintas bendrąsias programas, nustatyti pagrindines problemas, su kuriomis susiduria mokytojai diegdami ugdymo turinio naujoves, remiantis šiais duomenimis rengti pedagogų kvalifikacijos kėlimo programas bei kursus.

15. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl bendrųjų kompetencijų ugdymo siūlo ugdyti šias kompetencijas: komunikavimas gimtąja ir užsienio kalbomis, matematinė kompetencija ir pagrindinės kompetencijos gamtos mokslų ir technologijų srityse, skaitmeninis raštingumas, mokymasis mokytis, tarpasmeninė, tarpkultūrinė, socialinė ir pilietinė kompetencijos, verslumas, kultūrinė raiška.

16. Tarp pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos ugdymo kokybei, yra atsižvelgimas į besimokančiųjų įvairovę, atsižvelgimas į ekonominį ir socialinį kontekstą, materialiniai ir žmogiškieji ištekliai, mokymo ir mokymosi procesai, mokymo ir mokymosi rezultatai bei pasekmės.

17. Vykstant spartiems ekonomikos pokyčiams, didėjant žinių visuomenės svarbai, keičiasi reikalavimai šalies švietimo sistemai bei požiūris į mokymą ir mokymąsi. Esmine ugdymo proceso dalimi pradedama laikyti mokymąsi, kurio paradigma ugdymo procese keičia poveikio ir sąveikos paradigmas. Mokymosi paradigmos požiūriu mokiniai patys formuoja mokymosi tikslus, yra ne pasyvūs informacijos gavėjai, bet, būdami atsakingi už savo mokymąsi, aktyviai dalyvauja mokymosi procese įgydami žinias ir įgūdžius. Mokytojas, remdamasis savo žiniomis ir gebėjimais, padeda mokiniui įveikti problemas, kurios jam iškyla besimokant, ir yra mokinių mokymosi patarėjas (konsultantas), specialistas, padėjėjas. Pagrindinis dėmesys mokymosi paradigmoje skiriamas besimokančiojo aprūpinimui efektyviomis mokymosi priemonėmis, įrankiais, atitinkančiais jo mokymosi stilių ir poreikius, akcentai nuo mokymo perkeliami į mokymąsi, į įgalinančių mokytis edukacinių ir jų sąlygotų mokymosi aplinkų kūrimą bei veikimą. Keičiantis mokymo tikslams, reikalinga ugdymo turinio, metodų kaita. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vertinimo sistemos ir metodų kaitai.

18. Pagrindinės ugdymo turinio atnaujinimo stiprybės:

18.1. ugdymo turinio srityje parengti ir patvirtinti pagrindiniai ugdymo turinį reglamentuojantys dokumentai: Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos bendrosios programos, išsilavinimo standartai, egzaminų programos, bendrųjų programų aprašas, nuolat atnaujinami vadovėliai. Ugdymo turinį reglamentuojančių dokumentų – bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų, bendrųjų ugdymo planų, brandos egzaminų programų – atnaujinimas padeda įgyvendinti švietimo tikslus ir uždavinius;

18.2. ugdymo turinio srityje parengta ir įgyvendinta nemažai projektų („Pedagoginių dalykinių kompetencijų tobulinimas“, „Nauja kalbinių gebėjimų vertinimo ir įsivertinimo sistema diegiant Europos kalbų aplanką šalies mokyklose“, „Jaunimo mokyklų koncepcijos įgyvendinimas: privalumai ir problemų sprendimas“);

18.3. 2002–2005 m. vykdyta Mokyklų tobulinimo programa sustiprino šalies mokytojų profesines kompetencijas, pagerino mokymosi sąlygas skatinant mokinių aktyvų mokymąsi bei mokytojų bendradarbiavimą mokyklose;

18.4. yra patvirtinti švietimo konsultantų rengimo, veiklos ir atskaitomybės nuostatai (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. ISAK-1041 (Žin., 2005, Nr. 73-2666)), šalyje rengiami švietimo konsultantai (Pedagogų profesinės raidos centro įgyvendinamas projektas „Švietimo konsultantų veikla – prielaida ugdymo kokybės gerinimui“). Švietimo konsultantais gali būti įvairių dalykų konsultantai, parengti Pedagogų profesinės raidos centro, Švietimo plėtotės centro, bei dalykų mokytojai, turintys reikiamų kompetencijų;

18.5. 2007–2008 m. įgyvendinamas projektas „Pasirengimas atnaujintų bendrųjų ugdymo turinio programų diegimui“, kurį inicijavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Pedagogų profesinės raidos centras, Švietimo plėtotės centras. Projektas padės pasirengti atnaujintų bendrųjų programų įgyvendinimui bendrojo lavinimo mokyklose bei jų sklaidai regionuose, skatins vienodai analizuoti ir perprasti atnaujintą ugdymo turinį, padidins dalykų mokytojų kompetenciją bei pagerins ugdymo kokybę bendrojo lavinimo mokyklose. Projekto metu bus parengti šiuolaikinius švietimo reikalavimus atitinkantys švietimo konsultantai, patobulintos jų bei mokytojų kompetencijos. Kartu nacionalinio lygmens ugdymo turinio rengėjai sulauks mokytojų siūlymų dėl atnaujintų bendrųjų programų tobulinimo. Projekto įgyvendinimo metu bus parengta 60 lektorių, kurie ves mokymus švietimo konsultantams, 400 įvairių dalykų švietimo konsultantų, kurie vykdys bendrųjų programų sklaidą regionuose, bus vykdomas grįžtamasis ryšys dėl bendrųjų programų diegimo, organizuojamas nuoseklus kvalifikacijos tobulinimas 400 švietimo konsultantų. Bus parengta švietimo konsultantų mokymų programa. Mokymų metu švietimo konsultantai nagrinės šiuolaikinę mokymosi sampratą, šiuolaikinius mokymosi metodus bei atnaujintą dalykų ugdymo turinį. Švietimo konsultantų darbą regionuose koordinuos švietimo centrai. Švietimo centrai bus atnaujintų bendrųjų programų sklaidos proceso organizatoriai regionuose, o švietimo konsultantai – seminarų lektoriai;

18.6. nemažų teigiamų poslinkių per pastaruosius keletą metų įvyko mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemoje;

18.7. dalyvavimas tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose, pradėti vykdyti nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai teikia galimybių išryškinti ugdymo turinio stipriąsias ir silpnąsias vietas ir tuo remiantis nustatyti ugdymo turinio proceso (ugdymo turinio procesas – visais švietimo lygmenimis nenutrūkstamai vykdomas ugdymo turinio formavimas, įgyvendinimas, vertinimas ir atnaujinimas) tobulinimo prioritetus;

18.8. plėtojamos tokios naujos ugdymo turinio sritys kaip pilietiškumo, sveikos gyvensenos ir gyvenimo įgūdžių, aplinkosaugos, ekonominio raštingumo. Šios ugdymo turinio sritys leidžia mokytojams plėtoti mokinių vertybines nuostatas, daugiau dėmesio skirti bendrųjų gebėjimų ugdymui;

18.9. diegiama Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese samprata ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo bei brandos egzaminų sistema sudaro prielaidas tikslingiau panaudoti vertinimo informaciją;

18.10. pagal Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 m. strategiją įgyvendinamas informacinių ir komunikacinių technologijų taikymo ugdymo procese proveržis sudaro platesnes galimybes pasinaudoti šiomis technologijomis ugdymo kokybei gerinti ir ugdymo turinio proceso veiksmingumui didinti;

18.11. sukurta vadovėlių ir kompiuterinių mokymo(si) priemonių vertinimo sistema sudaro prielaidas tobulinti šių priemonių kokybę ir mokyklų aprūpinimą jomis;

18.12. šiuo metu įgyvendinama Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų tinklų modelio kūrimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. ISAK-847 (Žin., 2006, Nr. 38– 423). Siekiant pagerinti mokymo(si) kokybę ir sąlygas, įgyvendinant programą mokytojams sudaromos galimybės burtis į komandas ir kartu mokytis bei spręsti problemas savo mokyklose, įvairiais būdais keistis gerąja patirtimi. Tokios mokytojų komandos bus pasirengusios mokytojų mokymams, gebės perteikti švietimo naujoves, padės mokytojams bendradarbiauti mokykloje ir tarp mokyklų.

19. Pagrindinės ugdymo turinio atnaujinimo silpnybės:

19.1. dabartiniu metu pagrindiniuose švietimo dokumentuose orientuojamasi į mokymosi paradigma pagrįstą mokytojo veiklą. Mokytojams mokymosi paradigma yra plačiai pristatoma ir jie žino, kaip ir kokias mokymosi situacijas bei edukacines aplinkas jie turėtų kurti, tačiau realiose pedagoginėse situacijose reiškiasi poveikio, rečiau sąveikos pedagogika. Tyrimų duomenimis, Lietuvos mokytojai dirba vadovaudamiesi poveikio paradigma, kai centrinis ugdymo proceso elementas yra mokytojas, o mokiniai tėra užduočių vykdytojai. Rečiau ugdymo procese taikoma sąveikos paradigma, kurios atveju mokytojas, išlaikydamas savo vadovaujantį vaidmenį, tariasi su mokiniais dėl ugdymo proceso organizavimo. Dažniausiai mokytojai naudoja rašymą, aiškinimą ir klausinėjimą, retai – savarankišką ir kūrybišką mokymąsi skatinančius metodus;

19.2. vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių mokinių mokymosi rezultatus ir motyvaciją, yra mokytojų didaktinė kompetencija. Reikalavimai mokytojų didaktinei kompetencijai keičiasi kintant požiūriui į mokymo ir mokymosi prigimtį, kintant nacionaliniams švietimo tikslams. Pastebėta, kad mokytojų veikloje taikomos šiuolaikinės didaktikos žinios yra fragmentiškos. Jiems trūksta šiuolaikinę pedagoginę sistemą ir mokytojo vaidmenį joje grindžiančių mokslo žinių visumos bei jų taikymo gebėjimų. Siekiant šią paradigmą įgyvendinti, turi būti sudarytos sąlygos mokytojams nuolat atnaujinti ir plėtoti savo didaktinę kompetenciją. Rengiant mokytojus ir tobulinant jų kvalifikaciją, reikia mokytojams suteikti sisteminių mokymosi paradigmos realizavimo žinių ir padėti įgyti gebėjimus nuo poveikio ar sąveika grįstos pedagogikos pereiti į mokymąsi akcentuojančią pedagogiką;

19.3. požiūris, vertybinė orientacija, gebėjimas užsibrėžti ir suformuoti mokymo ir mokymosi tikslus yra vienas iš mokytojų didaktinės kompetencijos elementų. Dauguma mokytojų, tyrimų duomenimis, nurodo, kad, formuluodami tikslus, sutinkamai su mokymosi paradigma, atsižvelgia į tai, kaip, dėstydami dalyką, galėtų mokyti mokinius kritiškai mąstyti, kad planuojant pamokas šalia pagrindinio tikslo iškyla ir tokie tikslai kaip mokyti mokinius aiškiai formuluoti mintis, apibendrinti ir daryti išvadas. Minčiai, kad siekis ugdyti kritinį mąstymą ar gebėjimą atvirai išsakyti savo nuomonę yra utopinis tikslas, pagrindinėje mokykloje dirbantys mokytojai pritaria labiau nei vidurinėse mokyklose ar gimnazijose dirbantys mokytojai. Pagrindinės mokyklos mokytojai taip pat dažniau nurodo, kad jiems sunku nurodyti ir mokymosi tikslus, ir uždavinius;

19.4. mokytojai yra nemažai girdėję apie formuojamąjį vertinimą, bet sistemingai ir sąmoningai jį praktiškai taiko nedidelė dalis mokytojų. Dažniausiai mokytojai taiko kriterijumi grįstas bei mokinio pažangą fiksuojančias vertinimo strategijas ir būdus. Norminį vertinimo būdą mokytojai žino, bet jo beveik netaiko. 2004 m. buvo patvirtinta nauja mokinių pasiekimų vertinimo samprata, pagal kurią turi būti vertinamos ne tik žinios, bet ir pasiekimai. Mokytojai kol kas nenoriai atsisako tradicinio vertinimo būdo, jiems trūksta žinių, mokytojams reikalingi mokymai, kaip vertinti mokinių ir savo veiklą;

19.5. tyrimų duomenimis, mokytojai retai sudaro galimybę mokiniams rinktis atsiskaitymo būdą ir laiką (nepriklausomai nuo mokyklos tipo ir mokyklos vietos šalies teritorijoje). Tai gali nulemti mokytojų dominuojanti padėtis ugdymo procese arba mokinių pasyvumas ir savo – kaip mokinių – vaidmens suvokimas;

19.6. tam, kad būtų įgyvendintas siekis skatinti mokinius mokytis, ugdymo turinys turi būti individualizuojamas ir diferencijuojamas pagal mokinių poreikius ir galimybes. Ugdymo turinio individualizavimas ir diferencijavimas akcentuojamas daugelyje su švietimo kokybe susijusių dokumentų, tačiau šiuo metu dar yra nepakankamai įgyvendinamas, visuose švietimo lygmenyse ugdymo turinio procese nepakankamai atsižvelgiama į mokinių mokymosi stilių ir poreikių skirtingumą, ypač į specialiųjų poreikių turinčius mokinius. Mokytojai pageidauja praktinių patarimų dėl ugdymo turinio individualizavimo ir diferencijavimo, tačiau seminarų mokytojams organizavimui nėra sukurta reikiamų metodinių priemonių (praktinių pavyzdžių). Ugdymo turinio diferencijavimą ir individualizavimą apsunkina didelis vaikų skaičius mokyklų klasėse. Ugdymo turinio pritaikymas pagal mokinių amžių, jų polinkius ir poreikius, ypač specialiuosius, turi būti atliekamas visais švietimo lygmenimis;

19.7. kad mokytojai sugebėtų formuoti ir įgyvendinti atnaujinamą ugdymo turinį, reikalingas mokytojų kvalifikacijos tobulinimas tokiose srityse: mokinio kompetencijų ugdymo, ugdymo individualizavimo ir ugdymo turinio diferencijavimo, mokytis padedančio vertinimo, tikslingo aktyvaus mokymo(si) metodų naudojimo, informacinių komunikacinių technologijų taikymo pamokose, ugdymo proceso planavimo ir refleksijos. Tam turi būti parengtos mokytojų rengimo ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programos;

19.8. vykdant pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas, pastebima, jog nepakankamai gebama identifikuoti turimas kompetencijas, nustatyti turimą veiklos patirtį, nepakankamai suvokiami pasikeitę mokytojo vaidmenys, profesinio meistriškumo tobulinimo būtinybė, trūksta mokytojų, pasirengusių dėstyti keletą dalykų;

19.9. mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir pedagogų rengimo programų turinys nepakankamai derinamas su ugdymo turinio kaitos prioritetais;

19.10. dėl per menko ugdymo turinį formuojančių ir pedagogus rengiančių institucijų bendradarbiavimo išlieka atotrūkis tarp pedagogų rengimo programų ir šiuolaikinių reikalavimų pedagogo profesinei kompetencijai;

19.11. šiuo metu nėra sukurtas švietimo konsultantų partnerystės tinklas, kuris sudarytų sąlygas švietimo konsultantų bendradarbiavimui, keitimuisi naujausia informacija, efektyvesniu ugdymo turinio naujovių perdavimu mokykloms. Švietimo konsultantai mažai bendrauja tarpusavyje, dažniausiai susitinka tik seminarų metu;

19.12. šalyje nepakankamai naudojamasi švietimo konsultantų paslaugomis, tai priklauso nuo švietimo centro regione arba atskirų mokyklų aktyvumo. Švietimo konsultantai yra mažai žinomi;

19.13. trūksta informacijos apie švietimo konsultantų veiklą po švietimo konsultantų rengimo programų baigimo;

19.14. nėra sukurta elektroninė duomenų bazė, kurioje būtų pateikti švietimo konsultantų sąrašai, duomenys apie jų vykdomas veiklas, pateikiami švietimo konsultantų bei kitų mokytojų metodiniai darbai bei kitos metodinės priemonės (ugdymo turinio individualizavimo, pamokų, mokymosi metodų pavyzdžiai), kuriomis galėtų pasinaudoti kiti, ypač jauni, mokytojai. Duomenys apie švietimo konsultantus būtų svarbūs mokykloms, norinčioms pasirinkti, kokių švietimo konsultantų paslaugų joms reikia;

19.15. šalyje yra aktuali mokinių mokymosi motyvacijos problema. Mokymosi motyvaciją silpnina mokymosi tikslo nesuvokimas, nežinojimas, kodėl mokomasi konkrečių žinių ar įgūdžių. XI ir XII klasėse mokinių mokymosi motyvacija išauga, lyginant ją su mokymosi motyvacija IX ir X klasėse. Tai nulemia rimtesnis požiūris į mokymąsi, mokiniai mokosi jiems patinkančių pasirinktų dalykų, kuriuos sieja su ateities karjera. Mokymosi motyvacijai neigiamos įtakos turi didelis mokymosi krūvis XI ir XII klasėse, laisvos pamokos tvarkaraštyje („langai“). Tyrimų duomenimis, mokytojai ir mokiniai nurodo tokius pat pagrindinius mokymąsi motyvuojančius veiksnius: labiausiai mokytis motyvuoja noras patekti į aukštąją mokyklą (universitetą ar kolegiją) ir noras gauti gerus pažymius, turėti aukštą bendrą vidurkį. Kiti veiksniai mokinių motyvacijai turi ženkliai silpnesnį poveikį. Tyrimų duomenys taip pat rodo, kad mokiniai vertina sąveiką su bendramoksliais, be to, bendras darbas bei noras užimti vertingą poziciją bendramokslių grupėje atliekant bendrą darbą yra svarbus mokytis motyvuojantis veiksnys, kurį mokytojai nepakankamai įvertina;

19.16. ugdymo procese dar per mažai remiamasi nuostata, kad mokymasis yra aktyvus savo žinojimo konstravimo procesas. Skatinant mokinių aktyvumą, tikslinga kurti mažas grupes, kurios periodiškai turi priimti sprendimus ar atsakyti į užduotus klausimus, rasti būdų, kaip įtraukti į dialogą žmones už auditorijos ribų (internetas, el. paštas, realus gyvenimas), padėti mokiniams rasti būdų stebėti (tiesiogiai ir netiesiogiai) dalyką ar veiklą, kurį jie mokosi, skatinti studentus vesti mokymosi dienoraščius arba kurti mokymosi portfelius, atspindinčius jų kompetencijos augimą, savo mintis, mokymąsi, jausmus, rasti būdų jiems atlikti (tiesiogiai ar netiesiogiai) tą veiklą, kurios jie turi išmokti. Mokymosi aktyvinimui taip pat gali būti naudojama atvejo analizė, simuliacija, modeliavimas, vaidmenų atlikimas. Aktyvaus mokymosi metu įgytos žinios ilgiau išlieka atmintyje, didėja mokinių motyvacija savarankiškam, savireguliuojančiam mokymuisi, stiprėja pasitikėjimas savo jėgomis;

19.17. tyrimų duomenimis, daliai mokinių mokymosi krūvis yra per didelis ir turi esminės įtakos sveikatai. Pagrindinės mokymosi krūvio profilinėse klasėse priežastys yra dideli reikalavimai mokantis pasirinktų dalykų ir didelis pamokų skaičius. Mokiniai, vertindami savo mokymosi krūvį, akcentuoja pamokų ruošą ir papildomą mokymąsi kaip mokymosi krūvį didinančius veiksnius. Egzistuoja mokymosi krūvio sąsaja su pasirinktu profiliu: didžiausias krūvis tenka pasirinkusiems realinį ir humanitarinį profilį, mažiausias – technologinį profilį pasirinkusiems mokiniams. Meninį profilį pasirinkusių mokinių mokymosi krūvis ypač didelis, sąlygotas meninių gabumų ugdymo specifikos. Mokymosi krūvis profilinėse klasėse gerokai padidėja, lyginant jį su mokymosi krūviu IX ir X klasėse. Didelių mokymosi krūvių priežastimis, susijusiomis su bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais, gali būti per didelė ugdymo turinio apimtis, neapgalvotas naujų gebėjimų, kompetencijų ir integruojamųjų programų įvedimas, nepakankamas bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų išdėstymo aiškumas, sukeliantis neteisingą ekspertų, vadovėlių autorių ir pedagogų interpretavimą, aiškių ugdymo turinio prioritetų minimumo ir orientyrų nebuvimas, bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų neatitinkantys vadovėliai, egzaminų programos (vedančios prie neprognozuojamų egzaminų užduočių);

19.18. visais švietimo lygmenimis formuojamas ir įgyvendinamas ugdymo turinys išlieka pernelyg orientuotas į žinias ir mokinių akademinių gebėjimų ugdymą, per mažai dėmesio skiriama ugdymo turinio sąsajoms su gyvenimo praktika, naujų, šiuolaikinėje visuomenėje būtinų kompetencijų plėtojimui, visapusiškam mokinio asmenybės, jo tautinės ir pilietinės savimonės ugdymui. Ugdymo turinys turėtų būti orientuojamas ir į esminių asmens kompetencijų ugdymą, ypač mokėjimo mokytis, pilietiškumo, verslumo, skaitmeninio raštingumo, kad mokinys, baigdamas pagrindinę mokyklą, būtų pasirengęs gyventi, mokytis ir dirbti šiuolaikinėje visuomenėje;

19.19. turi būti sprendžiamas neatitikimas tarp švietimo dokumentuose akcentuojamos ugdymo orientacijos į mokymosi paradigmą ir baigiamųjų egzaminų turinyje užfiksuoto didelio būtinų atgaminti žinių kiekio. Išorinio vertinimo metu turėtų būti vertinamos ne tik žinios, bet ir mokinių gebėjimai, kompetencijos;

19.20. mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas ugdymo procese daugiau naudojamas apskaitai ir kontrolei, negu mokinių poreikiams bei polinkiams pažinti ir ugdymo turiniui pritaikyti. Per silpnas vertinimo ugdymo procese ryšys su išorinių mokinių pasiekimų vertinimu: nacionaliniais ir tarptautiniais tyrimais, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu, brandos egzaminais. Išorinio vertinimo instrumentai ir išvados menkai panaudojami mokymuisi ir ugdymo turiniui tobulinti, suteikiant paramą mokiniui ir mokytojui;

19.21. dalies mokyklų edukacinė aplinka buvo pagerinta įgyvendinant Mokyklų tobulinimo programą, tačiau šiuo metu ne visos šalies mokyklos turi materialinę bazę, reikalingą naujų mokymosi metodų diegimui į ugdymo procesą. Mokyklos ir mokytojai nepakankamai aprūpinami ugdymo turinio naujovėms įgyvendinti būtinomis mokymo(si) priemonėmis, pritaikytomis aktyviam mokinių mokymuisi, mokymo(si) individualizavimui, diferencijavimui ir vertinimui, informacinių komunikacinių technologijų panaudojimui ugdymo turinio procese. Įgyvendinant ugdymo naujoves, mokykloms ir mokytojams turi būti užtikrinta finansinė, organizacinė ir metodinė parama;

19.22. reikalingas lanksčių ir efektyvių edukacinių ir mokymo(si) aplinkų kūrimas, šių aplinkų kūrimo gerosios patirties nustatymo ir sklaidos sistemos suformavimas;

19.23. įvairiose strategijose, programose ir projektuose siūlomos ugdymo turinio naujovės dažnai įgyvendinamos nenuosekliai, jos neužtikrina tolesnės paramos mokyklai ir mokytojams, todėl neduoda laukiamų rezultatų;

19.24. į ugdymo turinio procesą per menkai įtraukiami partneriai: mokinių tėvai, aukštosios mokyklos, verslininkai, darbdaviai, politikai, vietos bendruomenės.

20. Ugdymo turinio atnaujinimui atsiveriančios galimybės:

20.1. ugdymo turinio procese remtis mokyklų veiklos vidaus ir išorės vertinimo rezultatais, pasinaudoti tėvų, visuomeninių organizacijų, valstybės institucijų, vyriausybinių programų pasiūlymais ir parama;

20.2. pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama ugdymo turiniui atnaujinti: pritaikyti ugdymo turinį įvairių poreikių mokiniams, tobulinti mokytojų profesinę kompetenciją ir aprūpinti mokyklas šiuolaikinėmis mokymo(si) priemonėmis;

20.3. pasinaudoti galimybe dalyvauti tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose, vertinant mūsų šalies ugdymo turinio kokybę ir numatant tobulintinas sritis;

20.4. plačiau įtraukti universitetų dėstytojus, doktorantus ir magistrantus atliekant ugdymo turinio vertinimo ir atnaujinimo darbus.

21. Ugdymo turinio atnaujinimui iškylančios grėsmės:

21.1. atnaujintų bendrųjų programų sklaida regionuose gali būti neužtikrinta dėl per menkai įtrauktų švietimo centrų regionuose. Pedagogų profesinės raidos centro darbo su švietimo konsultantais patirtis rodo, kad švietimo konsultantai be švietimo centrų pagalbos ne iki galo atlieka jiems keliamus uždavinius;

21.2. netinkamų sąlygų lektorių, švietimo konsultantų veikloms sudarymas. Lektoriai bei švietimo konsultantais dirbantys mokytojai ne visada gali išvykti į atnaujintų bendrųjų programų mokymus bei sklaidos seminarus, nes turi vesti pamokas mokyklose;

21.3. pernelyg sureikšminti brandos egzaminų rezultatai ir vienpusiškas jų panaudojimas mokyklų ir mokytojų darbo kokybei vertinti gali daryti neigiamą poveikį ugdymo turinio procesui, kai mokoma atsižvelgiant tik į vertinimą, o dalis asmens dorinei, kultūrinei, socialinei brandai svarbaus ugdymo turinio ignoruojama;

21.4. studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygose reikalaujant tik 2–3 dalykų brandos egzaminų rezultatų, siaurinamas bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinys ir mokiniai skatinami mokytis tik keleto dalykų, nepaisoma jų interesų ir galimybių bei visuomenės poreikių;

21.5. dėl per menko ugdymo turinį formuojančių ir pedagogus rengiančių institucijų bendradarbiavimo išlieka atotrūkis tarp pedagogų rengimo programų ir šiuolaikinių reikalavimų pedagogo profesinei kompetencijai;

21.6. dėl mokytojo profesijos nepopuliarumo, mokytojų emigracijos, pedagogus rengiančių institucijų nelankstumo prisitaikant prie besikeičiančių švietimo tikslų, vis labiau trūksta kvalifikuotų mokytojų.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

22. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas: sudaryti sąlygas vykdyti ugdymo turinio naujovių sklaidą.

23. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

23.1. parengti ugdymo turinio naujovių sklaidos modelį;

23.2. tobulinti švietimo konsultantų kvalifikaciją ir parengti juos ugdymo turinio naujovių sklaidai;

23.3. sukurti švietimo konsultantų partnerystės tinklą;

23.4. parengti metodines priemones mokytojams, švietimo vadybininkams ir konsultantams;

23.5. organizuoti ir vykdyti gerosios patirties ugdymo turinio naujovių sklaidos veiksmingumo tyrimus.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

24. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	2006	–	2800

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

25. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.)	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	2006	–	800

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai

26. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai Reikšmė
Produkto rodikliai:
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2006	–	400

27. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Pedagogų profesinės raidos centras (toliau vadinama – PPRC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tikėtina padėtis 2015 m.
1.	Mokymuose dalyvavusių institucijų skaičius ir dalis
1.1.	Mokymuose dalyvavusių savivaldybių skaičius	Įstaigų skaičius	60
1.2.	Mokymuose dalyvavusių mokyklų skaičius	Įstaigų skaičius	400
2.	Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius
2.1.	Švietimo konsultantai	Asmenų skaičius	400
2.2.	Mokyklų vadovai	Asmenų skaičius	800
2.3.	Savivaldybių darbuotojai	Asmenų skaičius	60
2.4.	Mokytojai	Asmenų skaičius	2800
3.	Parengtų mokymo priemonių pavadinimų skaičius ir egzempliorių skaičius
3.1.	Metodiniai leidiniai
3.1.1.	Švietimo konsultanto darbo sąsiuvinis	Pavadinimų skaičius	1
		Egzempliorių skaičius	500
3.1.2.	Metodinės priemonės mokytojams	Pavadinimų skaičius	9
		Egzempliorių skaičius	18000
3.1.3.	Metodinės priemonės švietimo vadybininkams (mokyklų vadovams ir savivaldybių darbuotojams)	Pavadinimų skaičius	2
		Egzempliorių skaičius	5000
3.1.4.	Regionų mokyklų gerosios patirties leidinys	Pavadinimų skaičius	1
		Egzempliorių skaičius	5000
3.2.	Kitos mokymo priemonės	–	–
4.	Mokymo priemones gavusių mokyklų skaičius
4.1.	Metodines priemones mokytojams gavusių mokyklų skaičius	Įstaigų skaičius	1500
4.2.	Regionų mokyklų gerosios patirties leidinį gavusių mokyklų skaičius	Įstaigų skaičius	1500

28. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

28.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

28.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius Komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

29. Komponentas įgyvendinamas vykdant Projektą „Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis“ (toliau vadinama – Projektas).

30. Pagrindinis Projekto tikslas – sudaryti sąlygas vykdyti ugdymo turinio naujovių sklaidą.

31. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

31.1. Komponento projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina PPRC;

31.2. Komponento įgyvendinančioji institucija – Paramos fondui Europos Socialinio fondo agentūra;

31.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

31.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

32. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja PPRC.

33. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 6715,0 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 5285,0 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

34. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

35. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Uždavinys	Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę
1.4.	Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 15 tūkst. Lt
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Pedagogų profesinės raidos centras
3.2.	Partneris (iai)	–
3.3.	Remiamos veiklos	1. Ugdymo turinio naujovių įgyvendinimo sklaidos modelio parengimas, išbandymas ir diegimas.
		2. Švietimo konsultantų kvalifikacijos tobulinimas ir parengimas ugdymo turinio naujovių sklaidai.
		3. Metodinių priemonių rengimas ir leidyba.
		4. Gerosios patirties leidinių rengimas ir leidyba.
		5. Ugdymo turinio naujovių sklaidos veiksmingumo tyrimai.
3.4.	Tikslinės grupės	Tiesioginės tikslinės grupės:
		1. švietimo konsultantai;
		2. mokyklų bendruomenės;
		3. mokyklų dalykininkai (dalykų mokytojai);
		4. apskričių ir savivaldybių švietimo skyrių ir kitų padalinių darbuotojai;
		5. mokyklų vadovai.
		Netiesioginės tikslinės grupės:
		1. bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai.
3.5.	Projekto vertė	Iki 12000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 12000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	60 mėn.
		I įgyvendinimo etapas 30 mėn.
		II įgyvendinimo etapas 30 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	Kriterijai:
		1. atrankos kriterijai darbo grupių, rengsiančių ugdymo turinio naujovių įgyvendinimo sklaidos modelį, švietimo konsultantų kvalifikacijos tobulinimo programą, metodines priemones, vykdysiančių ugdymo turinio naujovių sklaidos veiksmingumo tyrimus, nariams bus nustatyti Projekto įgyvendinimo metu;
		2. atrankos kriterijai mokykloms, dalyvausiančioms ugdymo turinio naujovių įgyvendinimo sklaidos modelio išbandyme, bus nustatyti Projekto įgyvendinimo metu;
		3. atrankos kriterijai galimiems mokymų dalyviams bus nustatyti Projekto įgyvendinimo metu.
5.	Administruojanti institucija	Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projektų tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Vykdant Projekto veiklas, visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projektų rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su konsultantais, lektoriais ir pan. Diegiamos iki šiol Lietuvoje nenaudotos priemonės.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinimas rengiant švietimo konsultantų kvalifikacijos kėlimo programas, didinant švietimo personalo kompetencijas naudoti informacines technologijas švietimo srityje. Projekto veiklos taip pat prisidės įgyvendinant Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649) nurodytą siekį, kad, taikant informacines ir komunikacines technologijas, Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos, bei šiuos Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 m. strategijos, patvirtintos 2004 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), uždavinius: gerinti pedagogų ir mokyklos vadovų IKT kompetenciją profesinėje veikloje; sukurti ir įdiegti įvairių lygių švietimo informacines sistemas: valdymo, pasiekimų vertinimo, informavimo.
7.4.	Regioninė plėtra	Atnaujintų bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų tolygus diegimas visose šalies bendrojo lavinimo mokyklose yra svarbus veiksnys, reikalingas užtikrinant tolygią regionų plėtrą. Švietimo konsultantų rengimas bus vykdomas visos šalies mastu, todėl Projekto veiklos palies ir 2007 m. sausio 31d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) išskirtas 14 šalies savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. (Žin., 2005, Nr. 66-2370) nurodytus 7 ekonominio augimo centrus.
7.5.	Darnus vystymasis	Projekto veiklos prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) išskirtų ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų pasiekimo priemonių įgyvendinimo: rengti ir įgyvendinti pagrįstas naujausiais mokslo laimėjimais švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos programas (ilgalaikių tikslų įgyvendinimo priemonė); tobulinti pedagogų rengimo, kvalifikacijos ir papildomos kvalifikacijos įgijimo programas (trumpalaikių tikslų įgyvendinimo priemonė).

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

36. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

36.1. įvairaus amžiaus rajonų gyventojai (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti suaugę asmenys), kurie galėtų būti suinteresuoti bendrojo lavinimo mokyklų veikla;

36.2. švietimo specialistai, administracijos, apskričių bei savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina bendrojo lavinimo mokyklų veiklos vertinimas.

37. Numatomos viešinimo priemonės:

37.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai visuomenės informavimo priemonėse: skelbimai Projekto, bendrojo lavinimo mokyklų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose;

37.2. elektroninėje erdvėje – interneto svetainės, informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;

38.2. švietimo įstaigose – informaciniai lankstinukai;

38.3. konferencijoje – informacinio pobūdžio konferencija, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus ES, Ministerijos bei PPRC simbolika.

39. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

11 priedas

IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PLĖTROS KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Programos Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponentas įgyvendina Programos 3 tikslo „Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT“.

3. Komponentas skirtas įgyvendinti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m., patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216) nuostatoms, kuriose numatoma išplėtoti ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą, laiduojantį lygias mokymosi starto galimybes, sukurti šeimų pedagoginio informavimo ir konsultavimo sistemą, ikimokyklinį ugdymą pirmiausia atverti socialinę atskirtį patiriantiems ir socialinės rizikos šeimų vaikams, pradėti teikti kryptingą pedagoginę, kultūrinę paramą visoms vaikus auginančioms socialinės rizikos šeimoms; Valstybės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), nuostatoms; Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2002 m. rugsėjo 18 d. priimtoms rekomendacijoms Rec(2002)8, kuriose valstybės narės kviečiamos imtis veiksmų dėl prieinamų, nebrangių, lanksčių ir aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo paslaugų užtikrinimo. Komponento įgyvendinimas taip pat prisidės prie Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 184 (Žin., 2005, Nr. 25-802), Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1350 (Žin., 2004, Nr. 159-5795), Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007–2012 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1057 (Žin., 2007, Nr. 106-4344), tikslų pasiekimo.

4. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Pagrindinės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo stiprybės:

5.1. ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje turi senas edukacines tradicijas;

5.2. šalyje yra sukurtos sąlygos ikimokykliniam ugdymui ir jo plėtrai: veikia teisinė bazė, reglamentuojanti ikimokyklinio ugdymo įstaigų funkcionavimą, didėja ikimokyklinio ugdymo valdymo, finansavimo ir turinio formavimo decentralizacija;

5.3. vykdoma švietimo politika yra palanki ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtrai. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo išplėtojimas numatytas Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. (Žin., 2003 Nr. 71-3216) nuostatose, Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007–2012 m. programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1057 (Žin., 2007, Nr. 106-4344). ES narės raginamos imtis veiksmų dėl aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo paslaugų užtikrinimo Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2002 m. rugsėjo 18 d. priimtoje rekomendacijoje Rec(2002)8;

5.4. vykdomi ikimokyklinio ugdymo sistemos ir atskirų jos sričių veiksmingumo tyrimai.

6. Pagrindinės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo silpnybės:

6.1. po 1990 m. daug ikimokyklinio ugdymo įstaigų kaimuose ir miestuose buvo uždaryti, privatizuoti arba reorganizuoti į socialines ar kitas paslaugas teikiančias įstaigas. Gerėjant ekonominei ir socialinei šeimų padėčiai bei augant ikimokyklinio ugdymo poreikiui nuo 1997 m. šalyje ikimokyklinio ugdymo įstaigų ėmė stigti. Ypač ikimokyklinio ugdymo paslaugų trūksta kaimo vietovėse bei naujuose miestų mikrorajonuose, kuriuose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančios įstaigos yra perpildytos;

6.2. Lietuvoje po 1990 m. išnyko lopšeliai, skirti vaikams nuo 1 iki 3 metų. Tyrimų duomenimis, tėvai pageidautų bent trumpam (keletui valandų per dieną) leisti mažus vaikus į ikimokyklinio ugdymo įstaigas;

6.3. kaimuose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes lanko ženkliai mažesnė 1 – 6 metų amžiaus vaikų dalis nei miestuose (2006 m. mieste sudarė 64 proc., kaime – 18 proc.). Be nepakankamo ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičiaus mažą ikimokyklinio ugdymo įstaigų lankomumą kaimuose nulemia ir įvairūs socialiniai reiškiniai: nedarbas, skurdas, tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, socialinė atskirtis ir kita;

6.4. nors šalyje didėja priešmokyklinio ugdymo aprėptis (2006 m. priešmokyklines grupes lankė 83 proc.), bet priešmokyklinis ugdymas dar nėra pakankamai prieinamas socialinės atskirties šeimoms ir kaimo vietovėse gyvenantiems vaikams;

6.5. ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta ugdymo paslaugų įvairovės;

6.6. šiuo metu yra didelė psichologinės pagalbos prieinamumo ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams problema. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta psichologų. 2006 m. ikimokyklinio ugdymo įstaigose jų buvo tik 31. Ypač tokių specialistų trūksta kaimuose. Savivaldybių pedagoginės psichologinės pagalbos tarnybų teikiamos pedagoginės ir psichologinės paslaugos sunkiai prieinamos ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankantiems vaikams, vaikams, kurie yra tėvų auginami namuose, taip pat vaikams, globojamiems vaikų globos namuose, kurių steigėju nėra savivaldybių tarybos;

6.7. pastaruoju metu šalyje daugėja hiperaktyvių vaikų. Hiperaktyvų vaiką auginančių tėvų (globėjų) bendrijų atstovai nurodo, kad susiduria su didelėmis problemomis dėl savo vaiko elgesio bei reikiamos ir kvalifikuotos specialistų komandos pagalbos trūkumo;

6.8. dėl nelankstaus ikimokyklinio ugdymo įstaigų paslaugų organizavimo, ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbo laiko nesuderinimo su tėvų poreikiais, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų, dirbančių pagal šeimų poreikiams pritaikytas ugdymo programas, trūkumo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus auginantiems tėvams iškyla profesinės veiklos ir šeimos pareigų suderinimo problema. Ypač tai liečia tėvus, dirbančius pagal slenkantį darbo grafiką arba pamainomis, taip pat tuos, kurie dirba toli nuo savo gyvenamos vietos. Tėvai (globėjai), dažniausiai mamos, auginančios vaikus namie, atsisako profesinės veiklos ir dažnai tampa ilgalaikiais bedarbiais, netenka įgytos kvalifikacijos, o tai ateityje apsunkina jų įsitraukimą į darbo rinką. Tokią problemą išspręstų tai, jeigu šalies ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančiose įstaigose veiktų įvairesnio darbo laiko grupės, kuriose tėvai galėtų palikti vaikus ilgiau nei įprasta, taip pat nakčiai;

6.9. savivaldybių tarybų priimtuose sprendimuose dėl mokesčio už priešmokyklinio bei ikimokyklinio ugdymo paslaugas nėra numatytų lengvatų, jeigu vaikas įstaigoje būna ne visą dieną, tėvai tokiais atvejais turi sumokėti už visą dieną. Savivaldybės, nustatydamos mokesčio dydį tėvams, taip pat nepakankamai atsižvelgia į šeimų finansines galimybes;

6.10. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių įvairovė taip pat nepakankama specialiųjų poreikių vaikams;

6.11. šalyje yra tik 3 privačios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančios įstaigos, tuo tarpu tėvų užsakymas ugdyti vaikus privačiose įstaigose auga, kadangi privačiuose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančiose įstaigose būna ugdoma mažiau vaikų ir daugiau dėmesio skiriama kiekvienam vaikui, jų aplinka labiau primena namus, vaikai juose mokomi kalbų, taikomos meninės programėlės. 2006 m. šalyje buvo 3 privatūs darželiai. Potencialiems privačių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų steigėjams trūksta konsultacinės ir metodinės pagalbos;

6.12. šiuo metu valstybės skiriamų lėšų nepakanka ikimokyklinio ugdymo kokybės reikalavimams įgyvendinti, todėl daugeliu atveju ugdomoji aplinka neatitinka moderniosios pedagogikos, higienos reikalavimų. Savivaldybės nurodo lėšų aplinkai, įrenginių atnaujinimui, pedagogų kvalifikacijos tobulinimui trūkumą. Dauguma ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų įsikūrę 30 – 40 metų senumo pastatuose, kuriems reikalingas remontas;

6.13. reikalingas ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojų, priešmokyklinio ugdymo pedagogų, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų teikėjų, kitų specialistų, dalyvaujančių teikiant kompleksinę pagalbą vaikui ir šeimai, kvalifikacijos tobulinimas ir vadybinių gebėjimų stiprinimas;

6.14. ikimokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo, tęstinių studijų sistema yra nepakankamai sisteminga ir kryptinga, dažnai epizodinė ir neatitinkanti Europos standartų. Iš praktinių pedagogų gebėjimų labiausiai pasigendama tų, kurių prireikė dėl paskutinės švietimo reformos pokyčių, t.y. dėl mokymo individualizavimo, darbo su specialiųjų poreikių vaikais, dalykų integracijos ir kt.;

6.15. trūksta ikimokyklinio ugdymo įstaigoms skirtos metodinės medžiagos (apie tai, kaip pažinti vaikų ir jų tėvų (globėjų) poreikius, sukurti lankstesnes ikimokyklinio ugdymo formas atsižvelgiant į tėvų (globėjų) poreikius, įtraukti tėvus (globėjus) į ugdymo procesą, vykdyti ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklos planavimą, kokia yra geroji užsienio šalių patirtis);

6.16. šalyje kol kas nėra duomenų bazių, kuriose būtų centralizuotai ir sistemingai kaupiama įvairi informacija apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus šalyje, savivaldybėse nėra duomenų apie visus gimusius, atvykusius ir gyvenančius konkrečioje savivaldybėje vaikus, jų specialiuosius poreikius, negales, socialinę padėtį ir kt. Stokojama informacijos apie šeimoms teikiamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas, ypač kaimo vietovėse. Tai trukdo savivaldybėms įvertinti šeimų poreikius;

6.17. kol kas neveikia konsultacinės ir informacinės pagalbos tėvams (globėjams) sistema, šeimos negali pasinaudoti jau esamomis paslaugomis, kadangi apie jas neturi informacijos;

6.18. savivaldybėse nepakankamai teikiama kompleksinė pagalba socialinės rizikos šeimoms ir jose augantiems vaikams, pastebima tik pavienių asmenų ar nevyriausybinių organizacijų iniciatyva teikiant tėvų (globėjų) konsultavimo ir informavimo paslaugas;

6.19. šalyje trūksta institucijų, įstaigų, atsakingų už švietimo, socialinių paslaugų teikimą, vaiko teisių apsaugą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Savivaldybių institucijos ir įstaigos, atsakingos už paramos ir pagalbos vaikui ir šeimai teikimą, nepakankamai keičiasi informacija apie nepalankias vaiko gyvenimo sąlygas. Duomenys apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus kaupiami atskirų įstaigų bei institucijų duomenų bazėse ir dažnai nėra prieinami kitoms įstaigoms. Esant sudėtingiems kompleksiniams atvejams, kai vaikui ir šeimai reikalinga pagalba, trūksta aiškios institucijų ir įstaigų veiksmų schemos, atsakomybės tarp institucijų pasidalijimo;

6.20. dėl nepakankamos tėvų (globėjų) atsakomybės ir institucijų įgaliojimų ar išteklių, dalis vaikų nėra registruoti atskirų institucijų ir įstaigų duomenų bazėse, todėl jiems nėra prieinama pagalba ir parama;

6.21. šalyje nėra vykdoma vaiko sveikatos, susijusios su mityba, tyrimai, nėra parengti ikimokyklinio ugdymo įstaigų valgiaraščiai. Pasitaiko nusiskundimų dėl prasto vaiko maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

7. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtrai atsiveriančios galimybės:

7.1. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumo padidėjimas regioniniu ir finansiniu požiūriu (ypač kaimo vietovėse) mažins socialinę vaikų atskirtį, užtikrins lygias starto galimybes (ypač vaikams, gyvenantiems kaime, bei specialiųjų poreikių turintiems vaikams);

7.2. padidėjusi ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų įvairovė sudarys sąlygas ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus auginantiems tėvams (globėjams) derinti šeimos ir darbo pareigas, sugrįžti į darbo rinką;

7.3. didėjantis visuomenės aktyvumas vertinant gaunamas paslaugas skatins plėtoti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įvairovę ir gerinti jo kokybę;

7.4. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančias įstaigas lankantis vaikas lengviau adaptuojasi pradinėje mokykloje, todėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra teigiamai veiks vaiko mokymo(si) rezultatus mokykloje.

8. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtrai iškylančios grėsmės:

8.1. atskirų savivaldybių, atsakingų už ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos paslaugų organizavimą, pasyvumas plėtojant paslaugų vaikui ir jo šeimai sistemą;

8.2. dėl didelio šeimų nestabilumo: nepilnų, socialinės rizikos šeimų, skurstančių ir likusių be tėvų globos vaikų skaičiaus didėjimas;

8.3. neigiamas skurdo lygio didėjimo poveikis atskirų visuomenės grupių kultūriniam, socialiniam ir ekonominiam aktyvumui;

8.4. nepakankamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo svarbos supratimas visuomenėje, stereotipinis požiūris į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą kaip į nelabai svarbią sritį;

8.5. ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus mažėjimas dėl gyventojų gimstamumo mažėjimo, migracijos;

8.6. specialistų, dirbančių ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos srityse, stoka ir nepakankama darbuotojų kvalifikacija gali neužtikrinti tinkamos paslaugų vaikui ir jo šeimai sistemos plėtojimo.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

9. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas: atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius, ekonominius veiksnius, didinti švietimo paslaugų, teikiamų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikui ir jį auginančiai šeimai prieinamumą, kokybę ir veiksmingumą.

10. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

10.1. didinti įvairių lygmenų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vadovų vadybinius gebėjimus;

10.2. diegti naujus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelius, sudarančius sąlygas lanksčiai derinti darbo ir šeimos pareigas, tenkinti įvairius vaiko ugdymo(si) poreikius;

10.3. didinti dėstytojų, rengiančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogus, kompetencijas;

10.4. didinti ikimokyklinio ugdymo auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų kompetencijas ir prestižą;

10.5. gerinti ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą teikiančių įstaigų ugdomąją vidaus ir išorės aplinką;

10.6. padėti privačioms iniciatyvoms plėtoti ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

11. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų:	2006	–	5480
– mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	2006	–	5380
– dėstytojai (aukštojo mokslo studijos)	2006	–	100

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

12. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	2006	–	700

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

13. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų	2006	–	100
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2006	–	66

14. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Mokytojų kompetencijos centras (toliau vadinama – MKC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tikėtina padėtis 2015 m.
1.	Parengtų mokytojų skaičius
1.1.	Parengtų multiplikatorių skaičius
1.1.1.	Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų vadovų (direktorių, direktorių pavaduotojų ugdymui) mokymams	Asmenų skaičius	14
1.1.2.	Savivaldybių darbuotojų mokymams	Asmenų skaičius	6
1.1.3.	Ikimokyklinio ugdymo auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų (globėjų) mokymams	Asmenų skaičius	120
1.1.4.	Nevalstybinių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų teikėjų mokymams	Asmenų skaičius	6
1.2.	Parengtų lektorių skaičius	Asmenų skaičius	10
1.3.	Parengtų konsultantų skaičius	Asmenų skaičius	56
2.	Mokymuose dalyvavusių institucijų skaičius
2.1.	Savivaldybių administracijos, kitos savivaldos lygio įstaigos	Įstaigų skaičius	70
2.2.	Ugdymo ir mokymo įstaigos
2.2.1.	Ikimokyklinio ugdymo įstaigos	Įstaigų skaičius	550
2.2.2.	Bendrojo lavinimo mokyklos vykdančios ikimokyklinio ir/ar priešmokyklinio ugdymo programas	Įstaigų skaičius	150
3.	Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius
3.1.	Ikimokyklinio ugdymo auklėtojai	Asmenų skaičius	5640
3.2.	Priešmokyklinio ugdymo pedagogai	Asmenų skaičius	1140
3.3.	Aukštųjų mokyklų dėstytojai	Asmenų skaičius	100
3.4.	Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus auginantys tėvai (globėjai)	Asmenų skaičius	960
3.5.	Asmenys, teikiantys/teiksiantys ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas nevalstybiniame sektoriuje	Asmenų skaičius	60
3.6.	Savivaldybių administracijų darbuotojai	Asmenų skaičius	100
3.7.	Įstaigų vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vadovai (direktoriai, direktorių pavaduotojai ugdymui)	Asmenų skaičius	800
4.	Parengtų mokymo priemonių pavadinimų skaičius ir egzempliorių skaičius
4.1.	Metodiniai leidiniai
4.1.1.	Metodiniai leidiniai ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėtojams	Pavadinimų skaičius	6
		Egzempliorių skaičius	37000
4.1.2.	Metodiniai leidiniai dėstytojams	Pavadinimų skaičius	3
		Egzempliorių skaičius	1500
4.1.3.	Metodiniai leidiniai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų vadovams	Pavadinimų skaičius	1
		Egzempliorių skaičius	1000
4.1.4.	Metodinės rekomendacijos savivaldybėms	Pavadinimų skaičius	1
		Egzempliorių skaičius	100
4.1.5.	Metodinės rekomendacijos privatiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų tiekėjams	Pavadinimų skaičius	2
		Egzempliorių skaičius	1000
4.1.6.	Metodinė medžiaga ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus auginantiems tėvams (globėjams)	Pavadinimų skaičius	1
		Egzempliorių skaičius	1000
5.	Mokymo priemones gavusių mokyklų skaičius
5.1.	Mokymo priemones gavusių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių ugdymo įstaigų skaičius
5.1.1.	Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančios įstaigos	Įstaigų skaičius	550
5.1.2.	Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės bendrojo lavinimo mokyklose	Įstaigų skaičius	150

15. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

15.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

15.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius Komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

16. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“ (toliau vadinama – Projektas).

17. Pagrindinis Projekto tikslas – atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius, ekonominius veiksnius, didinti švietimo paslaugų, teikiamų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikui ir jį auginančiai šeimai prieinamumą, kokybę ir veiksmingumą.

18. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

18.1. komponento projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina pareiškėjas (MKC).

18.2. komponento įgyvendinančioji institucija – Europos socialinio fondo agentūra (toliau – ESFA).

18.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų, pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

19. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja Mokytojų kompetencijos centras.

20. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 11322,7 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 25397,3 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

21. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

22. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Uždavinys	Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 73,4 tūkst. Lt (I etapas)
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Mokytojų kompetencijos centras
3.2.	Partneris (iai)	–
3.3.	Remiamos veiklos	1. Tikslinių kvalifikacijos tobulinimo programų rengimas ir vykdymas.
		2. Naujų ikimokyklinio ugdymo organizavimo modelių rengimas, išbandymas, sklaida ir diegimas.
		3. Metodinės medžiagos, skirtos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančioms įstaigoms, rengimas ir leidyba.
		4. Informacinės medžiagos apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtrą rengimas ir socialinės reklamos vykdymas.
3.4.	Tikslinės grupės	Tiesioginės tikslinės grupės:
		1. įvairių ikimokyklinio ugdymo valdymo lygmenų vadovai;
		2. ikimokyklinio ugdymo auklėtojai;
		3. priešmokyklinio ugdymo pedagogai;
		4. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų rengėjai;
		5. nevalstybiniai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų teikėjai.
		Netiesioginės tikslinės grupės:
		1. ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikas;
		2. tėvai (globėjai), auginantys ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiką.
3.5.	Projekto vertė	Iki 36720,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 30000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 80,6 proc. tinkamų Projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	60 mėn.
		I įgyvendinimo etapas 36 mėn.
		II įgyvendinimo etapas 24 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	Kriterijai:
		1. atrankos kriterijai, ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, dalyvausiančioms naujų ikimokyklinio ugdymo organizavimo modelių išbandyme, bus parengti Projekto įgyvendinimo metu;
		2. atrankos kriterijai galimiems tikslinių kvalifikacijos tobulinimo programų dalyviams bus parengti Projekto įgyvendinimo metu.
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projektų tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto įgyvendinimo metu visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projektų rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su konsultantais, lektoriais ir pan. Diegiamos iki šiol Lietuvoje nenaudotos priemonės. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinimas tobulinant įvairių ikimokyklinio ugdymo valdymo lygmenų vadovų, ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikacijos kėlimo programas, didinant švietimo personalo kompetencijas naudoti informacines technologijas švietimo srityje. Projekto veiklos prisidės įgyvendinant Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), išskirtą tikslą modernizuoti viešojo administravimo įstaigas bei siekį, kad, taikant informacines ir komunikacines technologijas, Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. Projekto veiklos taip pat teigiamai įtakos įgyvendinant šiuos Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 m. strategijos, patvirtintos 2004 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), uždavinius: gerinti pedagogų ir mokyklos vadovų IKT kompetenciją profesinėje veikloje, sukurti ir įdiegti įvairių lygių švietimo informacines sistemas: valdymo, pasiekimų vertinimo, informavimo.
7.4.	Regioninė plėtra	Projekto veiklos, skirtos ugdymo kokybės ir prieinamumo didinimui, prisidės prie veiksmų, reikalingų užtikrinti tolygią regionų plėtrą. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumo padidėjimas šalies ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikui, ypač gyvenančiam kaimiškose vietovėse, socialinės rizikos šeimoje augančiam vaikui bei specialiųjų poreikių vaikui, užtikrins vienodas ankstyvojo mokymosi starto galimybes, mažins vaikų socialinę atskirtį. Lanksčių ikimokyklinio ugdymo formų diegimas, įvairių ikimokyklinio ugdymo valdymo lygmenų vadovų vadybinių gebėjimų didėjimas sudarys geresnes galimybes ikimokyklinio ugdymo amžiaus vaiką auginantiems tėvams (globėjams) suderinti šeimos ir profesines pareigas, sugrįžti į darbo rinką. Projekto veiklos bus įgyvendinamos visos šalies mastu, todėl palies ir 2007 m. sausio 31 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) išskirtas 14 šalies savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 575 patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. (Žin., 2005, Nr. 66-2370) nurodytus 7 ekonominio augimo centrus.
7.5.	Darnus vystymasis	Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra, didinant ugdymo paslaugų prieinamumą kaimiškose vietovėse gyvenantiems vaikams, socialinės rizikos šeimoje augančiam vaikui bei specialiųjų poreikių vaikui, turės teigiamą poveikį socialinės atskirties ir skurdo sumažinimui. Projekto veiklos taip pat prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) išskirtų trumpalaikių tikslų pasiekimo priemonių įgyvendinimo: tobulinti pedagogų rengimo, kvalifikacijos ir papildomos kvalifikacijos įgijimo programas, suteikti jiems žinių darnaus visuomenės vystymosi ir žinių visuomenės kūrimo klausimais, rengti tarptautinius reikalavimus atitinkančias studijų programas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

23. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

23.1. įvairaus amžiaus rajonų gyventojai (vaikai ir jų tėvai (globėjai), kiti suaugę asmenys), kurie galėtų būti suinteresuoti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų veikla;

23.2. švietimo specialistai, administracijos, apskričių bei savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų veiklos vertinimas.

24. Numatomos viešinimo priemonės:

24.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai visuomenės informavimo priemonėse: skelbimai Projekto, mokyklų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose;

24.2. elektroninėje erdvėje – interneto svetainės, informaciniai pranešimai LR švietimo ir mokslo ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;

24.3. švietimo įstaigose – informaciniai lankstinukai, viešinimo plakatai;

24.4. konferencijoje – informacinio pobūdžio konferencija, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus Europos Sąjungos, Ministerijos bei MKC simboliką.

25. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

12 priedas

IŠKRITUSIŲJŲ IŠ MOKYKLOS MOKINIŲ GRĄŽINIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Iškritusiųjų iš mokyklos mokinių grąžinimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“.

3. Komponento įgyvendinimas glaudžiai susijęs su Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593, 2003 Nr. 63-2853), Lietuvos švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), (Žin., 2003, Nr. 71-3216), Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957), Vaikų sugrąžinimo į mokyklas gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2571 (Žin., 2005, Nr. 149-5454), Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 184 (Žin., 2005, Nr. 25-802), Vaikų ir jaunimo socializacijos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 209 (Žin., 2004, Nr. 30-995), Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (Žin., 1995, Nr. 60-1501) nuostatomis.

4. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ uždavinį „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtinos šios pagrindinės „iškritusiųjų“ iš mokyklos mokinių grąžinimo Lietuvoje stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės:

5.1. „iškritusiųjų“ iš mokyklos mokinių grąžinimo Lietuvoje stiprybės:

5.1.1. pastaraisiais metais Lietuvoje atkreipiamas didelis dėmesys į „iškritusiųjų“ mokinių grąžinimo į mokyklas problemą ir prevenciją, t.y. priemones ir būdus, kuriais siekiama užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams atsirasti ir plėtotis. Atliekama daug tyrimų, analizuojančių mokyklos nelankymo ir „iškritimo“ priežastis, situaciją ir susijusius veiksnius;

5.1.2. iki šiol atliktos švietimo reformos turėjo įtakos mokinių mokymosi galimybėms ir prieinamumui padidinti, dėl pagrindinio ugdymo iki dešimtos klasės programos įgyvendinimo ir jaunimo mokyklų steigimo, kurios padėjo iš dalies sustabdyti „iškritimą“ iš mokyklos;

5.1.3. bendrojo lavinimo mokyklose yra sukurtos dvi besirūpinančios ankstyvojo „iškritimo“ problema struktūros – prevencinio darbo grupė ir mokyklos specialiojo ugdymo komisija, kurios reaguoja į bet kokį signalą apie mokiniui iškilusias problemas, galinčias privesti prie „iškritimo“ iš mokyklos;

5.1.4. savivaldybių teritorijose yra renkami duomenys apie gyvenančius ir iš mokyklos „iškritusius“ mokinius, sukurta funkcionuojanti mokyklinio amžiaus mokinių duomenų bazė, kurios pagrindu galima kurti mokyklos nelankančiųjų mokinių duomenų bazę;

5.1.5. pagal rengiamą savivaldybės teritorijose gyvenančių vaikų apskaitos tvarką, seniūnijoms nuo 2007 m. liepos 1 d. pradėjus įgyvendinti gyvenamosios vietos deklaravimo funkciją, yra numatoma tobulinti savivaldybių teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitos tvarką;

5.1.6. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšomis (2004–2006 m.) sėkmingai vykdomame valstybinės svarbos projekte „Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas“ pagal BPD 2.4 priemonę yra kuriama iš mokyklos „iškritusiųjų“ mokinių duomenų bazės programinė įranga, kuri 2007 m. IV ketv. bus įdiegta ir išbandyta 6 pilotinėse veiklos savivaldybėse (Akmenės, Pasvalio, Ukmergės rajonų, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus miestų savivaldybėse). Šio projekto metu bus parengtas „iškritusiųjų' iš švietimo sistemos mokinių grąžinimo ir „iškritimo“ iš mokyklos prevencijos modelis, sukurtos ir išbandytos ugdymo formos (ugdymo grupė ir užimtumo grupė), parengtos rekomendacijos, organizuoti kvalifikacijos tobulinimo renginiai švietimo darbuotojams darbo su rizikos grupės mokiniais, turinčiais mokymosi sunkumų, kurie kartoja kursą bei keičia mokyklas ar klases, turinčiais mokyklos lankymo problemų, esančiais krizinėje situacijoje, gyvenančiais šeimoje, kurioje nepalanki ekonominė-socialinė padėtis, klausimais – gali būti pritaikomi visoje šalyje;

5.1.7. ankstesnių metų patirtis, vykdant projektus, susijusius su „iškritusiųjų“ mokinių grąžinimu į mokyklas, leidžia veiksmingiau reaguoti į problemą, toliau vystyti pagalbą sprendžiant esmines problemas ir veikti problemiškiausias sistemos sritis.

5.2. „iškritusiųjų“ iš mokyklos mokinių grąžinimo Lietuvoje silpnybės:

5.2.1. 2000–2004 m. mokyklos nelankė 789–505 vaikų. 2005 m. mokyklos nelankančių mokinių skaičius siekė 631 vaiką, iš jų 97 – neįgalūs, 2006 m. – 357, iš jų 57 dėl negalės (į statistiką neįtraukti vaikai iki 16 m., nereguliariai lankantys mokyklą ir vyresni nei 16 m.);

5.2.2. mokinys, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, jei jo elgesys kelia realią ir akivaizdžią grėsmę mokyklos bendruomenės narių saugumui, suderinus su vaikų teisių apsaugos tarnyba gali būti pašalintas iš valstybės ar savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklos. Mokiniai, kuriems nėra suėję 16 metų iš švietimo sistemos šalinami retai apie (1–2 mokinius), tačiau vyresnių 16–17 metų mokinių skaičius sparčiai auga, tokiu būdu nebesprendžiamos 16 metų turinčių, bet mokymosi sunkumus patiriančių, išsilavinimo neįgyjančių mokinių problemos. Tokiu būdu vykdoma ne mokyklos nelankymo prevencija, o mokyklos nelankymas tampa pretekstu pašalinti mokinį iš mokyklos;

5.2.3. vykdoma prevencija, kuri nukreipta į privalomojo mokytis amžiaus vaikus iki 16 m., neužtikrina Europos Sąjungos prevencinės politikos bei neįtraukia į „iškritimo“ iš švietimo sistemos prevencijos politiką vyresnių nei 16 m. vaikų ir jaunuolių, kurie dėl kurso kartojimo, mokymosi pertraukos ar kitų priežasčių neįgijo pagrindinio išsilavinimo;

5.2.4. didžioji dalis sunkumų turinčių mokinių laiku nesulaukia reikiamos pagalbos, ne visi mokytojai yra pajėgūs suteikti pagalbą, trūksta specialistų, ypač rajonuose;

5.2.5. prevencinės darbo grupės ir specialiojo ugdymo komisijos nepakankamai veiksmingai dirba, tai sąlygoja tiek instituciniai, tiek socialiniai trukdžiai: numatyti prevencijos agentai (su prevencijos politika susijusios institucijos) be prevencijos atlieka ir kitas funkcijas; trūksta žmogiškųjų ir materialinių išteklių;

5.2.6. mokytojai, kuriems skiriamas pagrindinis vaidmuo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencinėje politikoje, stokoja šių pagrindinių kompetencijų: ugdymo turinio individualizavimo; darbo su specialiųjų poreikių vaikais; darbo su „iškritusiais“ iš mokyklos ar rizikos grupės vaikais; ankstyvojo kylančių sunkumų nustatymo;

5.2.7. iki šiol vykdytos prevencinės programos yra fragmentiškos (vyksta vienos savivaldybės arba vienos mokyklos ribose), stokojama integracijos į šalies prevencinę politiką bei švietimo sistemą, neužtikrinamas jų tęstinumas, būtinas sėkmingam „iškritimo“ iš švietimo sistemos prevencijos politikos įgyvendinimui;

5.2.8. negalima tiksliai suskaičiuoti savivaldybių teritorijose gyvenančių vaikų, nes registrų ir duomenų bazių duomenys yra neišsamūs, yra klaidų: gyventojai nedeklaruoja gyvenamosios vietos pasikeitimo fakto, nefiksuojami vaikai, išvykę su tėvais gyventi į užsienį (neįgyvendinamos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatos), dalis „iškritusiųjų“ iš mokyklos vaikų yra mokyklų sąrašuose ir fiksuojami kaip mokyklą lankantys, nes nėra teisinio pagrindo juos išbraukti iš mokyklų sąrašų ir kt. Skiriasi Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių skaičiavimo metodikos, pateikiami duomenys; nėra tiksliai apibrėžta, kas yra iš mokyklos „iškritęs“ vaikas, todėl surinkti duomenys yra netikslūs. Dėl šių priežasčių, sunku naudoti duomenis tiek analizei, tiek prevencijos kūrimui. Sistema neleidžia ilgesnį laiką stebėti vaiko, kaupti duomenis, naudingus grąžinant jį į švietimo sistemą.

5.3. „iškritusiųjų“ iš mokyklos mokinių grąžinimo Lietuvoje galimybės:

5.3.1. tobulinti mokytojų ir kitų šveitimo darbuotojų kompetenciją, sukuriant darbo jėgą, atitinkančią darbo rinkos poreikius, pasirengusią dirbti žinių visuomenės sąlygomis su įvairių gebėjimų ir poreikių mokiniais. Specialistų kvalifikacijos tobulinimas ir motyvacijos didinimas bei prevencinių programų įsigijimas, kūrimas ir pritaikymas, Lietuvai padėtų efektyviau taikyti mokyklos nelankymo prevencijos priemones. Svarbu užtikrinti žmogiškųjų resursų buvimą – t. y., kad asmenys, kurie turėtų teikti numatytą pagalbą, turėtų tam tinkamas kompetencijas;

5.3.2. sukurti, parengti, įgyvendinti ir tobulinti prevencines programas (mokyklos nelankymo, gyvenimo įgūdžių ugdymo, motyvacijos dirbti su sunkumų turinčiais vaikais stiprinimo, tėvų įtraukimo į mokyklos veiklą, bendradarbiavimo ir kt.) mokyklos bendruomenei ir vaikams nuo 6–7 iki 18 m., kuriems gresia „iškritimas“ arba jie jau yra „iškritę“ iš švietimo sistemos, bet neįgijusiems pagrindinio išsilavinimo, toliau nesimokantiems;

5.3.3. skatinti jaunus žmones likti švietimo sistemoje tol, kol jie įgis profesinę kvalifikaciją, įskaitant veiksmus, skirtus bendradarbiavimui, tarp mokytojų, tėvų ir vietos bendruomenių, stiprinti;

5.3.4. tobulinti iki šiol sukurtą „iškritusių“ vaikų apskaitos sistemą, t. y. sukurti tokią apskaitos sistemą, kurios duomenų bazėje būtų pateikiami teisingi duomenys iš visų savivaldybių. Vaikų apskaitą vykdyti nacionaliniu lygmeniu bent du kartus per metus, o mokyklose kiekvieną dieną. Patobulintą ir išbandytą sistemą skatinti įdiegti visose savivaldybėse;

5.3.5. skatinti bendradarbiavimą nuo mokyklos, savivaldybės iki valstybinio lygmens, įdiegiant iš mokyklos „iškritusiųjų“ ir rizikos grupei priskiriamų vaikų apskaitos sistemą šalies ir savivaldybės lygmeniu bei parengti darbuotojus naudotis šia sistema;

5.3.6. koncentruoti didžiausio poveikio prevencines priemones probleminėse teritorijose, kuriose daugiausiai yra rizikos grupei priskiriamų ir iškritusiųjų vaikų, kurių dėka ateityje bus paveikta ir darbo rinka, t. y. bus sukurta darbo jėga, turinti pagrindinį išsilavinimą;

5.3.7. tęsti projektą „Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas“, kuris buvo vykdomas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšomis (2004–2006 m.), bei skleisti šio projekto gerąją patirtį: „iškritusių“ iš švietimo sistemos mokinių grąžinimo ir „iškritimo“ iš mokyklos prevencijos modelio rengimo, ugdymo grupių, skirtų specialiųjų poreikių mokinių ugdymui, ir užimtumo grupių, skirtų mokyklos nelankančių ir nereguliariai ją lankančių mokinių ugdymui ir užimtumui, organizavimo ir darbo patirtį.

5.4 „iškritusiųjų“ iš mokyklos mokinių grąžinimo Lietuvoje grėsmės:

5.4.1. netiksliai įvertinamas „iškritusių“ iš mokyklos mokinių skaičius ir mastas Lietuvoje gali sąlygoti sudėtingesnį problemos identifikavimą ir trukdyti taikyti efektyvias prevencines priemones;

5.4.2. silpnai ir neprofesionaliai vykdoma „iškritusių“ iš mokyklos mokinių prevencinė veikla gali sąlygoti nemažėjantį „iškritusių“ iš bendrojo lavinimo sistemos mokinių skaičių.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie Komponento tikslai:

6.1. tobulinti ir koordinuoti prevencinę veiklą, sprendžiant „iškritimo“ iš mokyklos problemą bei didinant pagrindinį išsilavinimą turinčių asmenų skaičių, šalies, savivaldybių ir mokyklų lygmeniu;

6.2. tobulinti apskaitos sistemą, leidžiančią stebėti mokyklos lankomumą ir užkirsti kelią „iškritimo“ iš mokyklos galimybei.

7. Tikslų pasiekimui keliami šie uždaviniai:

7.1. suteikti galimybes kiekvienam jaunam žmogui įgyti jo gebėjimus atitinkantį išsilavinimą;

7.2. vystyti pirmajame etape sukurtą iš mokyklos „iškritusiųjų“ ir rizikos grupės vaikų apskaitos sistemą, diegti ją visose savivaldybėse bei skleisti pirmojo projekto etapo gerąją patirtį ir tęsti šio projekto veiklas;

7.3. paruošti ir mokyti konsultantus savivaldybėse, kurie teiktų metodinę pagalbą, kauptų prevencines programas, spręstų „iškritusių“ iš mokyklos vaikų grąžinimo problemą;

7.4. rengti, įgyvendinti, tobulinti, aprūpinti prevencinėmis programomis ir metodine medžiaga mokyklas ir kitas švietimo įstaigas, tiesiogiai susijusias su vaikų sugrąžinimu į mokyklas;

7.5. plėtoti švietimo sistemos darbuotojų kvalifikaciją, darbui su rizikos grupės mokiniais, „iškritusiais“ iš mokyklos mokiniais ir jų šeimomis.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:	2006	–	120
– socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys;		–	–
– švietimo pagalbos specialistai		–	120

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, LR švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų	2006	–	1000
specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2006	–	120

10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (toliau vadinama – SPPC) ir vertina jį pagal šiuos komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Parengtų ekspertų-konsultantų skaičius	2006	–	120
Švietimo sistemos darbuotojų, dalyvavusių mokymuose, skaičius.	2006	–	1000
Rizikos grupės vaikų ir „iškritusių“ iš mokyklos asmenų, kuriems suteikta pagalba, skaičius	2006	–	400
Parengtų/įsigytų metodikų ir prevencinių programų, skaičius	2006	–	20
Savivaldybių, kuriose organizuojama užimtumo grupių veikla, skaičius	2006	–	20
Savivaldybių, kuriose įdiegta ir funkcionuoja mokyklos nelankančių vaikų apskaitos sistema, skaičius	2006	–	60

11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

11.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius, darbo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

12. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas“ (toliau vadinama – Projektas).

13. Pagrindiniai Projekto tikslai – tobulinti ir koordinuoti prevencinę veiklą, sprendžiant „iškritimo“ iš mokyklos problemą bei didinant pagrindinį išsilavinimą turinčių asmenų skaičių, šalies, savivaldybių ir mokyklų lygmeniu, tobulinti apskaitos sistemą, leidžiančią stebėti mokyklos lankomumą ir užkirsti kelią „iškritimo“ iš mokyklos galimybei.

14. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

14.1. komponento projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina pareiškėjas (SPPC);

14.2. komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – ESFA);

14.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

14.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

15. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (toliau vadinama – SPPC).

16. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais: I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 4100,0 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 5900,0 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

17. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

18. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 200 tūkst.Lt
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras
3.2.	Partneris (iai)	–
3.3.	Remiamos veiklos	1. Užimtumo ir ugdymo grupių veikla
		2. Prevencinių programų rengimas/įsigijimas, pritaikymas, įgyvendinimas ir leidyba
		3. Mokyklos nelankančių mokinių apskaitos sistemos kūrimas ir tobulinimas
		4. Seminarai, mokymai, konsultacijos
3.4.	Tikslinės grupės	1. Švietimo administracijos darbuotojai
		2. Mokytojai
		3. Švietimo pagalbos specialistai
		4. Rizikos grupės ir „iškritusieji“ iš mokyklos mokiniai
		5. Rizikos grupės ir „iškritusių“ iš mokyklos mokinių tėvai
3.5.	Projekto vertė	Iki 10000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 10000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	60 mėn.
		I įgyvendinimo etapas: 2008–2010 m. (30 mėn.)
		II įgyvendinimo etapas: 2011–2013 m. (30 mėn.)
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto tikslinėms grupėms – švietimo įstaigų mokiniams bei mokytojams bus sudarytos geresnės mokymosi ir darbo sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Vykdant projektą bus skatinamos novatoriškos socialinės atskirties mažinimo veiklos, siekiant sudaryti palankias mokymosi sąlygas specialiųjų poreikių mokiniams, šioms veikloms skiriant daugiau nei 50 proc. Projekto lėšų.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu diegiant informacines technologijas šalies švietimo įstaigose, bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649)
		numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. numatytų 7 ekonominio augimo centrų vidurines mokyklas ir gimnazijas. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: prireikus periodiškai atnaujinti įvairių švietimo lygmenų programas, atsižvelgiant į opiausias šalies problemas, eurointegracijos ir globalizacijos siekius, kurti ir diegti aktyvaus mokymo(-si) metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas mokymą (-si) ir tarpdalykines studijas, pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais, plėsti vidurinių ir aukštųjų mokyklų kompiuterizavimą, tobulinti žinių įsisavinimo ir naudojimo metodus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

19. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

19.1. švietimo įstaigų bendruomenė (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, mokytojai, mokyklų vadovai ir kiti mokyklos administracijos darbuotojai), kuri galėtų pasinaudoti Projekto produktais;

19.2. švietimo specialistai, švietimo administracijos, savivaldybių darbuotojai.

20. Numatomos viešinimo priemonės:

20.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

20.2. elektroninėje erdvėje – Projekto interneto svetainės sukūrimas ir palaikymas, informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;

20.3. švietimo įstaigose – informaciniai lankstinukai;

20.4. konferencijose – 4 informacinio pobūdžio konferencijos apskričių, savivaldybių, švietimo įstaigų atstovams, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus Europos Sąjungos, Ministerijos bei SPPC simbolika;

20.5. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centre įrengiant informacinę lentą.

21. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

13 priedas

PAGALBOS MOKINIUI EFEKTYVUMO IR KOKYBĖS PLĖTROS KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtros komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“.

3. Komponento įgyvendinimo pagrindą sudaro Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. gruodžio 15 d. įstatymu Nr. VIII-969 (Žin., 1998, Nr. 115-3228), 2002 m. Europos Tarybos patvirtinta 10 metų veiklos programa (Lisabonos strategijos sudėtinės dalies) „Švietimas ir mokslas 2010“, Pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo modelis (Žin., 2003, Nr. 74-3451), kiti teisės aktai.

4. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 3 uždavinį „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtinos šios pagrindinės specialiosios pedagoginės, socialinės pedagoginės, psichologinės pagalbos Lietuvoje stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės:

5.1. specialiosios pedagoginės (padedant vaikui įgyvendinti jo teisę į mokslą, užtikrinti jo saugumą mokykloje: šalinti priežastis, dėl kurių vaikas negali lankyti mokyklos ar vengia tai daryti, sugrąžinti į mokyklą ją palikusius vaikus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) padėti vaikui pasirinkti mokyklą pagal protines ir fizines galias bei joje adaptuotis), socialinės pedagoginės (padedant vaikui įgyvendinti jo teisę į mokslą, užtikrinti jo saugumą mokykloje: šalinti priežastis, dėl kurių vaikas negali lankyti mokyklos ar vengia tai daryti, sugrąžinti į mokyklą ją palikusius vaikus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) padėti vaikui pasirinkti mokyklą pagal protines ir fizines galias bei joje adaptuotis), psichologinės (mokinio asmenybės ir ugdymosi problemų įvertinimas ir sprendimas, psichologinės pagalbos teikėjams bendradarbiaujant su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir mokytojais, juos konsultuojant. Psichologinės pagalbos paskirtis – padėti mokiniui atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis) pagalbos Lietuvoje stiprybės:

5.1.1. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme piliečiams garantuojama teisė gauti pedagoginę, specialiąją pedagoginę, psichologinę socialinę pedagoginę ir specialiąją pagalbą;

5.1.2. pagal Pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo modelio struktūrą Lietuvos švietimo sistemoje pedagoginė ir psichologinė pagalba teikiamos trimis lygmenimis: specialioji pedagoginė ir psichologinė pagalba, arčiausiai vaiko esančioje aplinkoje, t. y. ugdymo įstaigoje; jei jos negali suteikti pirmojo lygmens specialistai dėl jų pačių stygiaus arba specializacijos stokos, tai atlieka savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba; o už specialiosios pedagoginės, socialinės pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo šalies mastu strategijos formavimą ir jos įgyvendinimo užtikrinimą atsakingas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (toliau vadinama – SPPC) . Įgyvendinus Pedagoginių psichologinių tarnybų (toliau – PPT) steigimo savivaldybėse 2004 m. programą, dabar šalyje savo veiklą vykdo 53 pedagoginės psichologinės tarnybos;

5.1.3. psichologinė ir pedagoginė pagalba yra teikiama asmens gyvenamoje (savivaldybės teritorijoje) ar ugdymo vietoje. Tėvai gali konsultuotis su specialistais vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, specialiojo ugdymo skyrimo, tinkamos ugdymo formos, tikslinės pagalbos parinkimo ir kitais savivaldybių PPT pavyzdiniuose nuostatuose (Žin., 2004, Nr. 10-277) apibrėžtais atvejais;

5.1.4. PPT bei mokyklų psichologai savo praktiniame darbe jau turi pagrindinę, Lietuvoje adaptuotą ir standartizuotą vaiko pažintinių gebėjimų vertinimo metodiką;

5.1.5. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Ministerija) 2007 m. sausio 30 d. įsakymu buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kuri parengė Krizių valdymo mokyklose tvarkos aprašą. Ieškoma būdų kaip sumažinti problemas – smurto, patyčių atvejus, savižudybių skaičių ir kitus negatyvius reiškinius, kylančius mokyklose;

5.1.6. pagalbos būtinumas mokykloje jau pastebimas iš patvirtintos Savižudybių prevencijos 2003 – 2005 metų programos (Žin., 2003, Nr. 36-1575), kurioje buvo siekiama, kad: didžiausias dėmesys koncentruojant psichologinę ir psichoterapinę pagalbą būtų skiriamas vaikams, paaugliams bei kaimo žmonėms; psichologinė pagalba būtų prieinama kiekvienam; įvykus savižudybei būtų suteikta kvalifikuota postvencinė pagalba; iki 2010 metų būtų sumažinta savižudybių iki vidutinio Europos rodiklio.

5.2. specialiosios pedagoginės, socialinės pedagoginės, psichologinės pagalbos Lietuvoje silpnybės:

5.2.1. PPT yra nepakankamas dirbančių specialistų skaičius, jų kvalifikacija, PPT materialinės galimybės;

5.2.2. psichologams ypač trūksta reguliarių ir sisteminių praktinių mokymų, skirtų vaiko asmenybės pažinimui, šeimos konsultavimui;

5.2.3. PPT bei mokyklų psichologai savo praktiniame darbe gali naudotis tik viena Lietuvoje adaptuota, standartizuota vaiko vertinimo metodika. Vaiko vertinimo metodikų bazė nėra pakankamai parengta, stinga Lietuvoje adaptuotų, standartizuotų metodikų ikimokyklinio amžiaus vaikų pažintinių gebėjimų įvertinimui, įvairaus amžiaus mokinių akademinių pasiekimų vertinimui ir kt.;

5.2.4. PPT specialistų naudojama WISC-III metodika nepakankamai diferencijuoja asmens raidos sutrikimus;

5.2.5. mokykloje įvykstančios savižudybės (kasmet nusižudo apie 50–60 vaikų ir paauglių nuo 10 iki 19 metų, o beveik 40 proc. 11, 12, 13 ir 15 metų paauglių galvoja apie savižudybę, yra kūrę konkrečius savižudybės planus ar bandė žudytis) bei kiti smurtiniai įvykiai, pažeidžia žmones emociškai, išgyvenamos psichologinės krizės, kurioms įveikti reikia daug laiko bei operatyvios ir kvalifikuotos aplinkinių pagalbos, kurios Lietuvoje šiuo metu labai trūksta. Neįveiktos krizės ir problemos gali sąlygoti asmenų priklausomybę narkotikams, alkoholiui, įvykio pakartojimą, sutrikdyti elgesį ir sukelti psichologinių problemų.

5.3. specialiosios pedagoginės, socialinės pedagoginės, psichologinės pagalbos Lietuvoje galimybės:

5.3.1. užtikrinti šalyje bendrą ir profesionalią specialiosios pedagoginės, psichologinės, socialinės pedagoginės pagalbos teikimo veiksmingumą, tobulinant specialistų kvalifikaciją, plėtojant ilgalaikių (tęstinių) mokymo programų rengimą ir įgyvendinimą;

5.3.2. objektyviau įvertinti asmens pažintinius gebėjimus, galias ir sunkumus bei numatyti efektyviausius teiktinos pagalbos metodus ir būdus parengiant metodikas ir jas adaptuojant Lietuvoje;

5.3.3. laiku atpažinti bei valdyti krizes, garantuojant vaikams saugią mokymosi aplinką, t. y. įgyvendinant vieną iš LR Švietimo įstatymo nuostatų, numatančių parengti švietimo įstaigų pedagogus ir specialistus krizių valdymui.

5.4. specialiosios pedagoginės, socialinės pedagoginės, psichologinės pagalbos Lietuvoje grėsmės:

5.4.1. nepakankamas švietimo sistemos pagalbos specialistų kvalifikacijos ir žinių siekimas, nesugebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių šiandieninės švietimo sistemos poreikių;

5.4.2. nepakankama žmogiškųjų išteklių kompetencijos (įgytų žinių) sklaida Lietuvoje ir atitinkamų išteklių stoka ateityje gali sąlygoti šalies nepasirengimą įsilieti į Europinius švietimo tinklus, tinkamai vykdyti Europinio lygio švietimo politiką.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtros tikslai:

6.1. didinti pagalbos mokiniui efektyvumą, keliant švietimo specialistų – pedagogų, specialiųjų pedagogų, psichologų, logopedų, socialinių pedagogų ir kitų specialistų kvalifikaciją;

6.2. tobulinti švietimo sistemos funkcionavimą, sukuriant saugią mokiniui aplinką;

6.3. stiprinti metodinę bazę vaiko pažinimo vertinime.

7. Tikslų pasiekimui keliami šie uždaviniai:

7.1. tobulinti pedagogų, psichologų, specialiųjų pedagogų, neurologų, logopedų, socialinių pedagogų kvalifikaciją praktiniais mokymais, teikiant konsultacijas;

7.2. įsigyti metodinę medžiagą, būtiną PPT darbuotojams ir mokyklos specialiesiems pedagogams, psichologams, socialiniams pedagogams, leisiančią tinkamai įvertinti vaiko gebėjimus, nustatyti socialinės ir specialiosios pagalbos poreikį ir priemones;

7.3. apmokyti specialistus naudotis naujai įsigytomis asmens vertinimo metodikomis, kurios leistų kokybiškiau įvertinti vaikų pažintinius procesus ir teikti atitinkamą pagalbą;

7.4. teikiant pagalbą vaikams perimti gerąją užsienio patirtį, įsigyti ir pritaikyti metodikas praktinei veiklai Lietuvoje;

7.5. parengti ir apmokyti švietimo sistemos darbuotojus valdyti situaciją mokyklose bendruomenės nario savižudybės atveju ar kilus kitoms krizėms;

7.6. užtikrinti efektyvų ir tinkamą mokyklos bendruomenės reagavimą krizių metu, sumažinti destruktyvias krizių pasekmes ir jų pasikartojimo riziką.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio: – socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys;	2006	–	200
– švietimo pagalbos specialistai		–	200

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų	2006	–	1000
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2006	–	30

10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (toliau – SPPC) ir vertina jį pagal šiuos komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Parengtų krizių valdymo konsultantų, skaičius	2006	–	30
Mokymuose dalyvavusių švietimo pagalbos darbuotojų ir mokytojų, skaičius	2006	–	5000
Mokymuose dalyvavusių švietimo administracijos darbuotojų, skaičius	2006	–	1000
Parengtų pedagoginio psichologinio vaiko vertinimo metodinių priemonių, skaičius	2006	–	3
Pedagogines psichologines vaiko vertinimo metodikas gavusių švietimo įstaigų, skaičius	2006	–	173

11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

11.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius Komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

12. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra“ (toliau vadinama – Projektas).

13. Pagrindiniai Projekto tikslai – didinti pagalbos mokiniui efektyvumą, keliant švietimo specialistų: pedagogų, specialiųjų pedagogų, psichologų, logopedų, socialinių pedagogų ir kitų specialistų kvalifikaciją, tobulinant švietimo sistemos funkcionavimą, sukuriant saugią mokiniui aplinką, stiprinant metodinę bazę vaiko pažinimo vertinime.

14. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

14.1. komponento projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina pareiškėjas (SPPC);

14.2. komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Sąjungos socialinio fondo agentūra (toliau – ESFA).

14.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

14.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

15. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras.

16. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais: I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 5480,0 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 3520,0 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

17. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

18. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 50 tūkst. Lt
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras
3.2.	Partneris (iai)	–
3.3.	Remiamos veiklos	1. Ekspertų/konsultantų, specialistų, mokytojų kvalifikacijos kėlimas, stažuotės
		2. Mokymo programų bei metodinės medžiagos rengimas/įsigijimas, standartizavimas, pritaikymas, leidyba
3.4.	Tikslinės grupės	1. Pirmojo lygmens švietimo sistemos pagalbos specialistai (ugdymo įstaigų specialieji pedagogai, logopedai, psichologai, socialiniai pedagogai)
		2. Antrojo lygmens švietimo sistemos pagalbos specialistai (pedagoginių psichologinių tarnybų psichologai, įvairių specializacijų turintys specialieji pedagogai, logopedai, socialiniai pedagogai, gydytojai neurologai, psichiatrai)
		3. Trečio lygmens pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo modelio įgyvendintojai, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro specialistai
		4. Švietimo administracijos darbuotojai
		5. Mokytojai
3.5.	Projekto vertė	Iki 9000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 9000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	60 mėn.
		I įgyvendinimo etapas: 2008–2010 m. (30 mėn.)
		II įgyvendinimo etapas: 2011–2013 m. (30 mėn.)
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto tikslinėms grupėms – švietimo įstaigų mokiniams bei mokytojams bus sudarytos geresnės mokymosi ir darbo sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Vykdant projektą bus skatinamos novatoriškos socialinės atskirties mažinimo veiklos, siekiant sudaryti palankias mokymosi sąlygas specialiųjų poreikių mokiniams, šioms veikloms skiriant daugiau nei 50 proc. Projekto lėšų.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu diegiant informacines technologijas šalies švietimo įstaigose, bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649) numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. numatytų 7 ekonominio augimo centrų vidurines mokyklas ir gimnazijas. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: prireikus periodiškai atnaujinti įvairių švietimo lygmenų programas, atsižvelgiant į opiausias šalies problemas, eurointegracijos ir globalizacijos siekius, kurti ir diegti aktyvaus mokymo(-si) metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas mokymą (-si) ir tarpdalykines studijas, pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais, plėsti vidurinių ir aukštųjų mokyklų kompiuterizavimą, tobulinti žinių įsisavinimo ir naudojimo metodus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

19. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

19.1. švietimo įstaigų bendruomenė (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, mokytojai, mokyklų vadovai ir kiti mokyklos administracijos darbuotojai), kuri galėtų pasinaudoti Projekto produktais;

19.2. švietimo specialistai, švietimo administracijos, savivaldybių darbuotojai.

20. Numatomos viešinimo priemonės:

20.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

20.2. elektroninėje erdvėje – Projekto interneto svetainės sukūrimas ir palaikymas, informaciniai pranešimai LR švietimo ir mokslo ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;

20.3. švietimo įstaigose – informaciniai lankstinukai;

20.4. konferencijose – 4 informacinio pobūdžio konferencijos apskričių, savivaldybių, švietimo įstaigų atstovams, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus Europos Sąjungos, LR švietimo ir mokslo ministerijos bei SPPC simbolika;

20.5. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centre įrengiant informacinę lentą.

21. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, kurių funkcijoms priklauso tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

14 priedas

SPECIALIŲJŲ MOKYMO PRIEMONIŲ RENGIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Specialiųjų mokymo priemonių rengimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“.

3. Komponento įgyvendinimas įgalina siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), numatytų bendrųjų strateginių švietimo plėtotės tikslų: išplėtoti tęstinę, mokymąsi visą gyvenimą laiduojančią, prieinamą ir socialiai teisingą švietimo sistemą; šios Programos pagrindinius siekinius, kurie numato, kad visi specialiųjų poreikių vaikai ir jaunimas turėtų galimybę mokytis visų tipų mokyklose jiems palankioje ugdymo aplinkoje pagal formalaus ir neformalaus švietimo programas; šios Programos prioritetinių krypčių: paramos tobulinimo, kurioje dėmesys skiriamas socialiai teisingų, lygių švietimo galimybių puoselėjimui: įvairios visuotinės ir kriterinės individualios paramos mokiniams puoselėjimui, materialinės, psichologinės ir kitokios pagalbos mokyklai organizavimui. Didžiausios vertybės – socialinis teisingumas, mokymosi prieinamumas, kokybė.

4. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 3 uždavinį „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtini šie pagrindiniai specialiųjų poreikių asmenų, kurių galimybės mokytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, ugdymo organizavimo situacijos Lietuvoje privalumai ir trūkumai:

5.1 specialiųjų poreikių asmenų aprūpinimo mokymo priemonėmis privalumai:

5.1.1. kasmet daugėja specialiųjų poreikių mokinių, pasirenkančių ugdymąsi drauge su bendraamžiais. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 1999–2000 m. m. bendrojo lavinimo mokyklose drauge su bendraamžiais buvo ugdomi 82 proc. 2000–2001 m. m. – 85 proc., 2001–2002 m. m. – 86,5 proc., 2003–2004 m. m. – 89 proc. šių mokinių;

5.1.2. nuo 2002 m. pertvarkoma ir decentralizuojama mokyklų aprūpinimo bendrojo lavinimo dalykų vadovėliais ir mokymo priemonėmis tvarka. Decentralizavimo procesą spartino naujos Bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos nuostatos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1520 (Žin., 2001, Nr. 106-3810). 2002 m. dalis vadovėlių mokykloms buvo perkama centralizuotai už valstybės biudžeto lėšas, dalį vadovėlių mokyklos įsigijo pačios už mokinio krepšelio lėšas. Nuo 2003 m. lėšos vadovėliams įsigyti numatytos mokinio krepšelyje. Mokyklos renkasi joms reikalingus vadovėlius iš švietimo ir mokslo ministro patvirtinto galimų įsigyti bendrojo lavinimo dalykų vadovėlių sąrašo ir pagal steigėjo patvirtintą tvarką perka juos iš leidyklų arba knygynų. Mokykloms patikėta pačioms spręsti, kiek ir kokių vadovėlių tikslinga įsigyti, nustatyti pratybų sąsiuvinių įsigijimo būdus ir prisiimti atsakomybę už lėšų panaudojimą. Mokiniams, turintiems intelekto, klausos ir regos sutrikimų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) skiria papildomų lėšų vadovėliams įsigyti;

5.1.3. Mokyklų aprūpinimo bendrojo lavinimo dalykų vadovėliais ir mokymo priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-2 (Žin., 2005, Nr. 7-216), kuris nustato bendrojo lavinimo dalykų vadovėlių, jų komplektų dalių, mokymo priemonių ir literatūros įsigijimą.

5.2    specialiųjų poreikių asmenų aprūpinimo mokymo priemonėmis trūkumai:

5.2.1. dėl lėšų stygiaus mokykloms sunku apsirūpinti mokymo priemonėmis, taip pat skirtomis darbui su specialiųjų poreikių mokiniais. Specialiųjų poreikių mokiniai sudaro apie 10 proc. visų Lietuvos mokinių, tad specialiųjų mokymo priemonių rinka labai maža, o kaina – santykinai didelė;

5.2.2. daug mokymo priemonių, darbui su specialiųjų poreikių mokiniais, pedagogai pasigamina patys, atsižvelgdami į mokinių gebėjimų, žinių lygį ir ugdymo (-si) poreikius. Tačiau dažnai šios priemonės neatitinka metodinių bei higienos reikalavimų, yra nekokybiškos. Šalies mastu specialiosios mokymo priemonės rengiamos atskiroms specialiųjų poreikių asmenų grupėms – regos ir klausos sutrikimų turintiesiems;

5.2.3. nemažai mokytojų nenaudoja specialiąsias mokymo priemones (toliau – SPM) ne tik todėl, kad mokyklos nepakankamai jomis apsirūpinusios, bet ir todėl, kad nežino šių priemonių panaudojimo galimybių, tinkamumo ugdant vienų ar kitų specialiųjų poreikių turinčius mokinius;

5.2.4. 2005 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pateiktoje pažymoje „Dėl specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos teikimo bendrojo lavinimo mokyklose“ įvardintos pagrindinės problemos: specialistų stygius, pagalbos specialistų etatų mokyklose nebuvimas, mokinio krepšelio lėšų nepakankamumas ir kt. tyrimai (A. Bagdonas ir kt.), rodo, kad bendrojo lavinimo mokyklos techniškai ir materialiai nėra pasirengusios ugdyti neįgalius vaikus: nepakankamas aplinkos pritaikymas, kompiuterinės mokomosios technikos, kompensacinės ugdymo technikos trūkumas;

5.2.5. atliekant Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro (toliau – SPPC) atlikto tyrimo (Mokyklų aprūpinimas specialiosiomis mokymo priemonėmis, 2006) analizę išaiškėjo, kad pedagogams, dirbant su specialiųjų poreikių vaikais, labiausiai trūksta pratybų sąsiuvinių, metodinės literatūros ar/ir mokomųjų kompiuterinių priemonių, nes apie du trečdalius apklaustųjų nurodė, kad tokių priemonių jie itin stokoja. Taip pat nustatyta, kad vaikų ugdymo institucijose nėra pakankamai vadovėlių specialiųjų poreikių vaikams, nes apie pusė apklaustųjų pabrėžė jų stygių. Mažiausiai pedagogai pasigenda kitų ugdymo priemonių: plakatų, mokomųjų žaidimų, garso ir vaizdo įrašų, mokomųjų filmų, įgarsintų knygų ir t. t. Iš šio tyrimo matyti, kad labiausiai trūksta specialiųjų mokymo priemonių integruotai ugdomiems V–X klasių specialiųjų poreikių mokiniams. Ikimokyklinio ugdymo institucijoms labiau, nei kitoms vaikų ugdymo įstaigoms reikia pritaikytų priemonių darbui su vaikais, turinčiais kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų. Tuo tarpu pradinei, pagrindinei, vidurinei, specialiajai mokyklai ir gimnazijai – priemonių, darbui su intelekto, specifinius pažinimo bei kompleksinius sutrikimus turinčiais mokiniais;

5.2.6. trūksta vadovėlių, skirtų specialių poreikių vaikų ugdymui. Iš galimų įsigyti 2007 m. sąraše nėra nei vieno vadovėlio V–X klasių specialių poreikių mokinių mokymui.

5.3. specialiųjų poreikių asmenų aprūpinimo mokymo priemonėmis teikiamos galimybės:

5.3.1. sukurta bendra visai šaliai sistema, apimanti SMP poreikio analizę, rengimo inicijavimą, jų rengimą, vertinimą, leidybą/gamybą, informacijos apie SMP sklaidą, mokyklų aprūpinimą SMP, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, įgalintų iš esmės pagerinti aprūpinimą SMP ir įsilietų į bendrą aprūpinimo mokymo priemonėmis sistemą;

5.3.2. sukurta konsultantų rengimo ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo SMP klausimais sistema, parengti SMP diegimo konsultantai kartu su mokyklų mokytojais galėtų užtikrinti aprūpinimo specialiosiomis mokymosi priemonėmis sistemos funkcionalumą bei mokinių teisę mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius;

5.3.3. Lietuvoje būtų pradėtos rengti mokymo priemonės įvairių specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymui (-si); mokyklos aprūpinamos reikiamomis specialiosiomis mokymo priemonėmis; pagerėja specialiųjų poreikių mokinių ugdymo kokybė ir sąlygos; gerėja mokytojų profesinė kompetencija ugdyti specialiųjų poreikių mokinius naudojant tinkamas specialiąsias mokymo priemones;

5.3.4. remiantis SPPC atlikto tyrimo Mokyklų aprūpinimas specialiosiomis mokymo priemonėmis (2006) analize, galima daryti prielaidą, jog šiuo metu būtina rūpintis ugdymo priemonių kūrimu ir tobulinimu vaikams, turintiems intelekto, specifinių pažinimo, kalbos bei komunikacinių, kompleksinių sutrikimų. Ikimokyklinio ugdymo institucijoms labiau nei kitoms vaikų ugdymo įstaigoms reikia priemonių darbui su vaikais, turinčiais kalbos ir kitų komunikacijos, kompleksinių sutrikimų. Tuo tarpu pradinėms, pagrindinėms, vidurinėms, specialiosioms mokykloms reikia priemonių, darbui su vaikais, turinčiais intelekto, specifinių pažinimo, judesio ir padėties bei kompleksinių sutrikimų. Emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimams šalinti reikalingiausios priemonės pradinėms, pagrindinėms, vidurinėms, specialiosioms mokykloms, gimnazijoms bei kitoms vaikų ugdymo institucijoms.

5.4 specialiųjų poreikių asmenų aprūpinimo mokymo priemonėmis grėsmės:

5.4.1. Lietuvoje kasmet vis daugiau asmenų teiktina specialioji pedagoginė ar (ir) psichologinė pagalba. 1999–2000 m. specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai sudarė 8,5 proc., 2000–2001 m. – 9 proc., 2001–2002 m. – 9,4 proc., 2003–2004 m. – 10,3 proc. visų Lietuvos mokinių, besimokančių dienine forma;

5.4.2. kasmet ugdant vis daugiau specialiųjų poreikių mokinių bendrojo lavinimo mokyklose bei pakankamai neinvestuojant į specialiųjų mokymo priemonių rengimą, atsiranda prielaidos teigti, kad šalies inkliuzinio ugdymo (specialiųjų poreikių vaikų ugdymo kartu su bendraamžiais tokiam ugdymui pasirengusioje mokykloje: su pakankama pedagogų kompetencija, specialiųjų poreikių vaikams pritaikytos ugdymo programos, mokymo priemonių, kabinetų ir pagalbos specialistų buvimu, administracijos palaikymu, teigiamomis mokytojų ir vaikų tėvų nuostatomis) siekiamybė gali susidurti su sunkumais ne dėl nepakankamos pedagogų kompetencijos ar specialiųjų poreikių vaikams pritaikytų ugdymo programų trūkumo, bet dėl mokymo priemonių nebuvimo. Specialiųjų mokymo priemonių poreikio nustatymas, šių priemonių kūrimas, specialistų mokymas jomis dirbti užims pakankamai daug laiko, todėl šią veiklą būtina vystyti jau dabar;

5.4.3. Lietuvoje, augant specialiųjų mokymo priemonių poreikiui, trūksta ekspertų, galinčių rengti, vertinti, diegti specialiąsias mokymo priemones, konsultuoti bei išmokyti pedagogus jomis naudotis.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie Komponento tikslai:

6.1 sudaryti sąlygas specialiųjų mokymo priemonių ekspertų-konsultantų rengimui ir pedagogų, dirbančių su specialiųjų poreikių vaikais kvalifikacijos tobulinimui;

6.2 nustatyti specialiųjų mokymo priemonių rengimo prioritetus, parengti specialiąsias mokymo priemones ir jas eksperimentuoti.

7. Tikslų pasiekimui keliami šie uždaviniai:

7.1 parengti ir įgyvendinti specialiųjų mokymo priemonių ekspertų-konsultantų rengimo bei pedagogų kvalifikacijos kėlimo programas;

7.2 nustatyti specialiųjų mokymo priemonių poreikį, rengti, pritaikyti specialiąsias mokymo priemones ir mokytojo knygas darbui su specialiosiomis mokymo priemonėmis;

7.3 apmokyti pedagogus dirbti su naujai parengtomis priemonėmis ir vykdyti šių priemonių sklaidą;

7.4 išbandyti ir tobulinti eksperimentines specialiąsias mokymo priemones savivaldybių atrinktose mokyklose;

7.5 aprūpinti specialiosiomis mokymo priemonėmis integruotai ugdomus ir didelių ugdymosi poreikių turinčius mokinius;

7.6 aprūpinti specialiosiomis mokymo priemonėmis specialiosiose mokyklose, specialiuosiuose ugdymo centruose ugdomus didelių ir labai didelių ugdymosi poreikių turinčius mokinius.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:	2006
– socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys;		–	–
– švietimo pagalbos specialistai		–	300

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų	2006	–	1000
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2006	–	40

10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras ir vertina jį pagal šiuos komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Parengtų specialiųjų mokymo priemonių konsultantų, skaičius	2006	–	40
Mokymuose dalyvavusių švietimo pagalbos specialistų, skaičius	2006	–	300
Mokymuose dalyvavusių švietimo administracijos darbuotojų ir mokytojų, skaičius	2006	–	1000
Parengtų specialiųjų mokymo priemonių, skaičius	2006	–	27
Aprūpintų specialiosiomis mokymo priemonėmis švietimo įstaigų, skaičius	2006	–	700

11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

11.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius Komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

12. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Specialiųjų mokymo priemonių rengimas“ (toliau vadinama – Projektas).

13. Pagrindiniai Projekto tikslai – sudaryti sąlygas specialiųjų mokymo priemonių ekspertų-konsultantų rengimui ir pedagogų, dirbančių su specialiųjų poreikių vaikais kvalifikacijos tobulinimui, nustatyti specialiųjų mokymo priemonių rengimo prioritetus, parengti specialiąsias mokymo priemones ir jas eksperimentuoti.

13. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

13.1. komponento projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina pareiškėjas (SPPC);

13.2. komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – ESFA);

13.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

13.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

14. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja SPPC.

15. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais: I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 3080,0 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 6920,0 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

17. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Specialiųjų mokymo priemonių rengimas
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 50 tūkst. Lt (I etapas)
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras
3.2.	Partneris (-iai)	–
3.3.	Remiamos veiklos	1. Ekspertų/konsultantų, pedagogų kvalifikacijos kėlimas
		2. Mokymo programų bei metodinės medžiagos rengimas ir leidyba
		3. Specialiųjų mokymo priemonių rengimas ir pritaikymas
		4. Eksperimentinių priemonių išbandymas ir tobulinimas
		5. Mokyklų aprūpinimas specialiosiomis mokymo priemonėmis
3.4.	Tikslinės grupės	1. Švietimo ekspertai (Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, kiti švietimo srityje dirbantys aukštos kvalifikacijos specialistai)
		2. Švietimo administracijos darbuotojai
		3. Bendrojo lavinimo ir specialiųjų mokyklų mokytojai, bendrojo lavinimo, specialiųjų mokyklų, pedagoginių psichologinių tarnybų specialieji pedagogai
3.5.	Projekto vertė	Iki 10000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 10000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	60 mėn.
		I įgyvendinimo etapas 30 mėn.
		II įgyvendinimo etapas 30 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto tikslinėms grupėms – švietimo įstaigų mokiniams bei mokytojams bus sudarytos geresnės mokymosi ir darbo sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Vykdant projektą bus skatinamos novatoriškos socialinės atskirties mažinimo veiklos, siekiant sudaryti palankias mokymosi sąlygas specialiųjų poreikių mokiniams, šioms veikloms skiriant daugiau nei 50 proc. Projekto lėšų.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu diegiant informacines technologijas šalies švietimo įstaigose, bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649) numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir informacinių technologijų pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų ir siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. liepos 20 d. įstatymu Nr. VIII-1889 (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m., patvirtintoje 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370), numatytų 7 ekonominio augimo centrų vidurines mokyklas ir gimnazijas. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: prireikus periodiškai atnaujinti įvairių švietimo lygmenų programas, atsižvelgiant į opiausias šalies problemas, eurointegracijos ir globalizacijos siekius, kurti ir diegti aktyvaus mokymo(-si) metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas mokymą(-si) ir tarpdalykines studijas, pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais, plėsti vidurinių ir aukštųjų mokyklų kompiuterizavimą, tobulinti žinių įsisavinimo ir naudojimo metodus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

18. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

18.1. švietimo įstaigų bendruomenė (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, mokytojai, mokyklų vadovai ir kiti mokyklos administracijos darbuotojai), kuri galėtų pasinaudoti Projekto produktais;

18.2. švietimo specialistai, administracijos, savivaldybių darbuotojai.

19. Numatomos viešinimo priemonės:

19.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

19.2. elektroninėje erdvėje – informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;

19.3. švietimo įstaigose – informaciniai lankstinukai;

19.4. konferencijose – 2 informacinio pobūdžio konferencijos apskričių, savivaldybių, švietimo įstaigų atstovams, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus Europos Sąjungos, Ministerijos bei SPPC simbolika;

19.5. parodos – specialiųjų mokymo priemonių paroda „Mokymo priemonės visiems“;

19.6. SPPC įrengiant informacinę lentą.

20. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

15 priedas

SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ ASMENŲ UGDYMO(SI) FORMŲ PLĖTROS KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtros komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 3 uždavinį „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“.

3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), bendrųjų strateginių švietimo plėtotės tikslų: išplėtoti tęstinę, mokymąsi visą gyvenimą laiduojančią, prieinamą ir socialiai teisingą švietimo sistemą ir šios Programos prioritetinių krypčių: paramos tobulinimo, kurioje dėmesys skiriamas socialiai teisingų, lygių švietimo galimybių puoselėjimui: įvairios visuotinės ir kriterinės individualios paramos mokiniams puoselėjimui, materialinės, psichologinės ir kitokios pagalbos mokyklai organizavimui. Didžiausios vertybės – socialinis teisingumas, mokymosi prieinamumas, kokybė bei personalo tobulinimas, apimantis pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus pedagogams, pedagogų kompetencijos ir jos tobulinimo vertinimo sistemą.

4. Komponentas yra sudėtinė Programos dalis ir siekia Programos tikslų: Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtini šie pagrindiniai specialiųjų poreikių asmenų (kurių galimybės mokytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų) ugdymo organizavimo situacijos Lietuvoje privalumai ir trūkumai:

5.1. specialiųjų poreikių asmenų ugdymo organizavimo privalumai:

5.1.1. specialiųjų poreikių nustatymo klasifikacijoje yra išskiriama 10 sutrikimų grupių, pagal kurias įstatymo ir teisės aktų nustatyta tvarka turi būti, ir daugeliu atvejų yra, teikiama specialioji pedagoginė pagalba. Mokinio krepšelio lėšos padidintos 33 proc., skiriamos papildomos lėšos naujų pagalbos specialistų etatų steigimui, parengtos rekomendacijos savivaldybių švietimo skyriams dėl specialiųjų poreikių mokinių ugdymo finansavimo pagal turimą specialiųjų ugdymosi poreikių dydį;

5.1.2. kasmet daugėja specialiųjų poreikių mokinių, pasirenkančių ugdymąsi drauge su bendraamžiais. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 1999–2000 m. m. bendrojo lavinimo mokyklose drauge su bendraamžiais buvo ugdomi 82 proc. 2000–2001 m. m. – 85 proc., 2001–2002 m. m. – 86,5 proc., 2003–2004 m. m. – 89 proc. šių mokinių;

5.1.3. 2007 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-604 patvirtintuose 2007–2008 m. bendruosiuose ugdymo planuose, numatomos galimybės teikti pagalbą specialiųjų poreikių mokiniams. Mokyklos nuožiūra pamokos gali būti skiriamos specialiųjų poreikių mokiniams, kuriems reikalinga papildoma pedagoginė arba specialioji pedagoginė pagalba. Nedidinant privalomų pamokų skaičiaus darbas su mokiniais organizuojamas taip, kad per kai kurias pamokas dirbtų du to paties dalyko mokytojai: vienas – klasės mokytojas, kitas – padedantis specialiųjų poreikių mokiniams. Mokyklos nuožiūra pamokos skiriamos specialiųjų poreikių mokiniams, kuriems reikalinga papildoma pedagoginė pagalba arba specialioji pedagoginė pagalba, suderintu su mokiniais laiku. Pradiniame ugdyme (priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pakopoje) dirbti su specialiųjų poreikių vaikais klasės mokytojui padeda specialusis pedagogas, mokytojo padėjėjas. Vidurinio ugdymo planuose (pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopoje) specialiųjų poreikių mokinių, kurie mokosi pagal adaptuotą pagrindinio ugdymo programą, ugdymas organizuojamas pagal adaptuotą vidurinio ugdymo programą ir Bendruosius ugdymo planus, tačiau 1–2 pamokos per savaitę skiriamos socialinei adaptacijai iš mokinio pasirenkamo mokymo turinio. Šios, bendruosiuose ugdymo planuose, numatomos priemonės sudaro sąlygas integruotis specialiųjų poreikių mokiniams (turintiems nedidelius ir vidutinius specialiuosius ugdymo (-si) poreikius) į bendrojo ugdymo programas;

5.1.4. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. ISAK-2092 „Dėl mokytojo padėjėjo pavyzdinio pareigybės aprašymo“ (Žin., 2006, Nr. 132-5015) nurodoma, kad mokytojo padėjėjo pagalba gali būti teikiama vidutinių, didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams. Vadovaujantis šiuo įsakymu, dauguma Lietuvos mokinių, turinčių vidutinių, didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymo poreikių, gali gauti reikalingą specialistų pagalbą;

5.1.5. intensyviai plečiama pedagoginių psichologinių tarnybų veikla. Šios programos įgyvendinimas finansuojamas pagal tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. ISAK-152 „Dėl finansinės paramos pedagoginių psichologinių tarnybų steigimui 2004 metais savivaldybėse tvarka“ (Žin. 2004, Nr. 78-2753; Nr. 23-728). Pedagoginės psichologinės tarnybos atlieka mokinių, turinčių ugdymo (-si) sunkumų, pedagoginį psichologinį įvertinimą, konsultuoja mokinius, jų tėvus, teikia tiesioginę specialiąją pedagoginę pagalbą (nesant mokyklose pagalbos mokiniui specialistų), metodiškai vadovauja komisijoms, rengia ir teikia metodines rekomendacijas.

5.2. specialiųjų poreikių asmenų ugdymo organizavimo trūkumai:

5.2.1. inkliuzinio ugdymo (specialiųjų poreikių vaikų ugdymo kartu su bendraamžiais tokiam ugdymui pasirengusioje mokykloje) barjerai, Europos Specialiojo ugdymo plėtros agentūros (European Agency for Development in Special Needs Education) tyrimų duomenimis, yra šie: inkliuzinio ugdymo neskatinanti finansavimo sistema, segreguotų institucijų gyvavimo tradicijos (ir su tuo susijusios ten dirbančių specialiųjų pedagogų baimės netekti darbo), organizacinės, resursų paramos inkliuziniam ugdymui stoka pačių bendrojo lavinimo mokyklų viduje (kompetencijų, nuostatų, materialinės paramos prasme). Negatyviu veiksniu laikomas ir per didelis mokinių klasėje skaičius (Special Needs Education in Europe). Pastebima ir tai, kad specialiųjų poreikių vaikų inkliuzinio ugdymo perspektyva priklauso ir nuo jų negalės pobūdžio (ypač daug problemų sudaro kurčiųjų, žymių elgesio ir emocijų sutrikimų turinčių asmenų, žymių ir labai žymių judesio ir padėties, intelekto, kompleksinių sutrikimų turinčių asmenų ugdymas;

5.2.2. ypač daug sunkumų mokytojams kyla integruotai ugdant sutrikusio intelekto, emocijų ir elgesio sutrikimų, žymių ir labai žymių judesio ir padėties, intelekto, kompleksinių sutrikimų turinčius vaikus. Trūksta mokytojų padėjėjų, kurie padėtų šiems vaikams pamokos metu (Specialiųjų poreikių vaikų integravimo problemos, A.Bagdonas ir kt., 2003);

5.2.3. mokytojai dalykininkai stokoja kompetencijų dirbti su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių. Per didelės klasės, mokytojai nesuspėja per pamoką skirti pakankamai laiko ir dėmesio vaikams, dirbantiems pagal bendrąsias ir adaptuotas ar modifikuotas programas (išsilavinimo standartams neprilygstanti bendrojo lavinimo dalyko programa, pritaikyta asmens gebėjimams ir realiam mokymosi lygiui), ypač išsiskiria neigiamas požiūris į sutrikusio intelekto vaikų ugdymą. Yra spragų specialiosios pagalbos organizavime bendrojo lavinimo mokyklose. Specialusis pedagogas ne visuomet geba patenkinti klasės mokytojų/dalykininkų poreikį gauti jo konsultacijas: pedagogai šio specialisto konsultacijas ir teikiamą praktinę pagalbą vertina gana žemai (Specialiųjų poreikių vaikų integravimo problemos, A. Bagdonas ir kt., ataskaita ŠMM);

5.2.4. 2005 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pateiktoje pažymoje „Dėl specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos teikimo bendrojo lavinimo mokyklose“ įvardintos pagrindinės problemos: specialistų stygius, pagalbos specialistų etatų mokyklose nebuvimas, mokinio krepšelio lėšų nepakankamumas ir kt. Tyrimai (A. Bagdonas ir kt.) rodo, kad mokyklos techniškai ir materialiai nėra pasirengusios ugdyti neįgalius vaikus: nepakankamas aplinkos pritaikymas (liftų, pandusų stoka, pritaikytų sanitarinių mazgų), kompiuterinės mokomosios technikos, techninės pagalbos priemonių trūkumas. Tik kas šeštas neįgalus vaikas gali naudotis specialiai įrengtu liftu, kas ketvirtoje mokykloje įrengtas prieinamas tualetas. Aplinkos pritaikymas ypač svarbus (aktualus) žymius ir labai žymius judesio ir padėties, kompleksinius sutrikimus turintiems mokiniams. Šiek tiek geresnė padėtis su vadovėliais specialiųjų poreikių vaikams, nors jų trūkumą nurodo virš 50 proc. pedagogų. Virš 50 proc. pedagogų teigia, kad trūksta ugdymo ir techninės pagalbos priemonių;

5.2.5. specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba bendrojo lavinimo mokyklose nepakankamai teikiama dėl specialistų stygiaus, specialistų etatų nebuvimo mokyklose, nepakankamų mokinio krepšelio lėšų, per mažo specialiųjų poreikių mokinių skaičiaus specialistų etatams steigti ir kitų priežasčių. Esama situacija rodo, kad bendrojo lavinimo mokyklose specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba yra prieinama tik daliai mokinių, kurios jiems reikia (2006-02-27 pažyma „Dėl specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos teikimo bendrojo lavinimo mokyklose“);

5.2.6. savivaldybėse yra įsteigtos pedagoginės psichologinės tarnybos arba pagalbos mokiniui, mokytojui, mokyklai centrai, vykdantys pedagoginių psichologinių tarnybų funkcijas, tačiau čia dirbantys specialistai ne visada turi reikiamą kvalifikaciją, kas gali pažeisti mokinių teisę pagal savo gebėjimus ir poreikius mokytis ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą (2006-02-27 pažyma „Dėl specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos teikimo bendrojo lavinimo mokyklose“).

5.3. specialiųjų poreikių asmenų ugdymo organizavimo teikiamos galimybės:

5.3.1. mokslininkų teigimu (J. Ambrukaitis, J. Ruškus), siekiant, kad specialiųjų poreikių vaikų integracija į bendrąsias mokyklas būtų sėkminga, būtina kalbėti apie tris kompetencijas: pedagogų gebėjimą taikyti naujus mokymo metodus, mokyklos ir kitų institucijų partnerystės metodus ir ugdymo administravimo metodus (Specialiojo ugdymo pagrindai, 2003);

5.3.2. ugdant asmenis, turinčius didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik akademinių žinių įgijimui, bet ir socialinių įgūdžių, kompetencijų, adaptacinių gebėjimų ugdymui. ,Mokymosi pagal adaptuotą vidurinio ugdymo programą tvarkos aprašas, (Žin., 2004, 92-3386) sudaro teisinę galimybę visiems mokiniams (ir turintiems nežymų protinį atsilikimą) mokytis toje pačioje mokykloje tiek metų, kiek ir jų bendraamžiai bendrojoje mokykloje. Didelius ar labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius turintys mokiniai ugdomi specialiuosiuose ugdymo centruose, specialiosiose mokyklose. Jie ugdomi pagal kiekvieno mokinio gebėjimus ir poreikius, kiekvienam mokiniui sudarant individualią ugdymo programą. Mokiniai ne tik įgyja akademinių žinių, bet ir formuojami savarankiškumo, socialiniai įgūdžiai;

5.3.3. atlikto tyrimo metu ir pedagogų, ir ekspertų atsakymai rodo, jog nepaisant mokinio negalės vis daugiau specialistų laiko galimu neįgalių vaikų ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose (Specialiųjų poreikių vaikų integravimo problemos, A. Bagdonas ir kt., ataskaita ŠMM). Tai įgalina Lietuvoje siekti inkliuzinio ugdymo ir užtikrinti mokinių teisę pagal savo gebėjimus ir poreikius mokytis ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą;

5.3.4. tyrimai Europoje rodo, kad vyresnėse klasėse inkliuzinis ugdymas susiduria ne tik su didesniu pedagogų (mokytojų dalykininkų) pasipriešinimu, bet ir su didesniais objektyviais sunkumais (didėjančia dalykine specializacija, didėjantis atotrūkiu tarp „sveikų“ ir neįgalių bendraamžių galimybių ir interesų). Taigi inkliuzija vidurinės mokyklos lygmenyje laikoma visų Europos šalių bendra problema (Specialiųjų poreikių vaikų integravimo problemos, A. Bagdonas ir kt., ataskaita ŠMM). Siekiant užtikrinti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose, būtina vykdyti nuolatinį mokytojų, specialistų kvalifikacijos tobulinimą, naujų metodikų, ugdymo (-si) formų kūrimą ir diegimą.

5.4. specialiųjų poreikių asmenų ugdymo organizavimo grėsmės:

5.4.1. Lietuvoje kasmet vis daugiau asmenų teiktina specialioji pedagoginė ar (ir) psichologinė pagalba. 1999–2000 m. specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai sudarė 8,5 proc., 2000–2001 m. – 9 proc., 2001–2002 m. – 9,4 proc., 2003–2004 m. – 10,3 proc. visų Lietuvos mokinių, besimokančių dienine forma;

5.4.2. šiuolaikinės bendrojo lavinimo klasės realybė – skirtingus ugdymosi poreikius turintys mokinai – sukuria situaciją, kai mokytojui sunku klasikinės didaktikos metodais organizuoti kokybišką mokymo/si procesą klasėje. Tai patvirtina stebėjimo duomenys, kurie rodo, kad mokytojas pamokoje tik epizodiškai orientuojasi į specialiųjų poreikių mokinį, labai retai jį įtraukdamas į klasėje vykstančius procesus. Standartizuoto stebėjimo duomenys (Švietimo kokybės vadyba: specialiųjų poreikių vaikų integruotas ugdymas, prof. dr. J. Ruškus, R. Melienė, L. Elijošienė, 2003) leidžia teigti, kad specialiųjų poreikių mokinys bendrojo lavinimo klasėje yra nepakankamai aktyvus, dažnai tiesiog paliekamas vienas su jam skirtomis užduotimis, retai kada su juo aptariami pasiekimai konkrečioje pamokoje, ar keliami išmokimo tikslai, bendradarbiaujant, o ne vien bendraujant;

5.4.3. dauguma Lietuvos mokyklų neturi aiškių susitarimų dėl sutrikusio intelekto vaikų (vidutinis, žymus, labai žymus protinis atsilikimas) ugdymo organizavimo visiškos integracijos forma. Iškelti tikslai ir uždaviniai specialiojo ugdymo srityje nekonkretūs, mažai numatoma konkrečių priemonių sutrikusio intelekto moksleivių ugdymo kokybei gerinti ir nepakankami analizuojama veiklos planuose numatytų priemonių įgyvendinimo pažanga; mokyklose trūksta specialiųjų pedagogų. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama mažiau nei pusei integruotai ugdomų sutrikusio intelekto moksleivių. Bendrojo lavinimo mokyklos beveik nesinaudoja bendrojo ugdymo plano teikiamomis galimybėmis teikti jiems pedagoginę pagalbą; nepakankama pedagogų kompetencija ugdyti sutrikusio intelekto moksleivius ir nepakankamai tobulinama šioje srityje kvalifikacija.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie specialiųjų poreikių asmenų ugdymo (-si) organizavimo tobulinimo tikslai:

6.1 sudaryti sąlygas mokytojams, pagalbos specialistams, mokyklų vadovams, švietimo padalinių specialistams tobulinti žinias ir įgūdžius darbui su specialiųjų poreikių asmenimis, kurios užtikrintų specialiųjų poreikių mokinių ugdymo organizavimo veiksmingumą;

6.2 tenkinti mokinių specialiuosius ugdymo (-si) poreikius bei didinti jų galimybes išlikti švietimo sistemoje.

7. Tikslų pasiekimui keliami šie uždaviniai:

7.1. tobulinti mokytojų, pagalbos specialistų, mokyklų vadovų, švietimo padalinių specialistų kvalifikaciją specialiojo ugdymo klausimais;

7.2. parengti dokumentus, reglamentuojančius švietimo pagalbos ir ugdymo (-si) formų specialiųjų poreikių-mokiniams plėtrą;

7.3 plėtoti švietimo pagalbos specialiųjų poreikių mokiniams teikimo formas;

7.4 plėtoti specialiųjų poreikių mokinių ugdymo (-si) formas.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:	2006
– socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys;		–	690
– švietimo pagalbos specialistai		–	690

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų	2006	–	680
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2006	–	70

10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (toliau – SPPC) ir vertina jį pagal šiuos komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Parengtų specialiųjų mokymo priemonių konsultantų, skaičius	2006	–	70
Mokymuose dalyvavusių švietimo pagalbos specialistų, skaičius	2006	–	690
Mokymuose dalyvavusių švietimo administracijos	2006	–	680
darbuotojų ir mokytojų, skaičius
Parengta dokumentų, reglamentuojančių naujas ugdymo (si) formas, skaičius	2006	–	4
Mokinių, ugdomų inkliuzinėje aplinkoje, skaičius	2006	–	120

11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

11.3. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius, darbo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

12. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(-si) formų plėtra“ (toliau vadinama – Projektas).

13. Pagrindinis Projekto tikslas – sudaryti sąlygas mokytojams, pagalbos specialistams, mokyklų vadovams, švietimo padalinių specialistams tobulinti žinias ir įgūdžius darbui su specialiųjų poreikių asmenimis, kurios užtikrintų specialiųjų poreikių mokinių ugdymo organizavimo veiksmingumą, tenkinti mokinių specialiuosius ugdymo (-si) poreikius, bei didinti jų galimybes išlikti švietimo sistemoje.

14. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

14.1. komponento projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina pareiškėjas (SPPC);

14.2. komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – ESFA);

14.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

14.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

15. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (toliau vadinama – SPPC).

16. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais: I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 5230,0 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 4770,0 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapo biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

17. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

18. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos			Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa			2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių veiksmų programa
1.2.	Prioritetas			2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė			Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtra
1.4.	Nacionalinė programa			Mokyklų tobulinimo programa plius
2.		Finansavimas
2.1.		Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.		Kryžminis finansavimas	Iki 50 tūkst. Lt
3.		Tinkamumas
3.1.		Pareiškėjas	Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras
3.2.		Partneris (iai)	–
3.3.		Remiamos veiklos	1. Ekspertų/konsultantų, pedagogų, švietimo pagalbos specialistų, švietimo administracijos specialistų kvalifikacijos tobulinimas, stažuotės
			2. Dokumentų, reglamentuojančių specialiųjų ugdymo(si) formų plėtrą, rengimas
			3. Programų ir metodikų rengimas ir leidyba
			4. Švietimo pagalbos teikimo specialiųjų poreikių mokiniams plėtra
			5. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo (-si) formų plėtra
3.4.		Tikslinės grupės	1. Švietimo ekspertai (ŠMM ir jai pavaldžių įstaigų specialistai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, kiti švietimo srityje dirbantys aukštos kvalifikacijos specialistai)
			2. Švietimo administracijos darbuotojai
			3. Bendrojo lavinimo ir specialiųjų mokyklų mokytojai, bendrojo lavinimo, specialiųjų mokyklų, pedagoginių psichologinių tarnybų specialieji pedagogai
3.5.		Projekto vertė	Iki 10000,0 tūkst. Lt
3.6.		Prašomos paramos dydis	Iki 10000,0 tūkst. Lt
3.7.		Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.		Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.		Projekto trukmė	54 mėn.
			I įgyvendinimo etapas 30 mėn.
			II įgyvendinimo etapas 24 mėn.
3.10.		Projekto pradžia	2008 m.
4.		Atitikties kriterijai	–
5.		Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.		Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.		Horizontalieji prioritetai
7.1.		Lygių galimybių skatinimas	Projekto tikslinėms grupėms – švietimo įstaigų mokiniams bei mokytojams bus sudarytos geresnės mokymosi ir darbo sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.		Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Vykdant projektą bus skatinamos novatoriškos socialinės atskirties mažinimo veiklos, siekiant sudaryti palankias mokymosi sąlygas specialiųjų poreikių mokiniams, šioms veikloms skiriant daugiau nei 50 proc. Projekto lėšų.
7.3.		Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu diegiant informacines technologijas šalies švietimo įstaigose, bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649) numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.		Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. numatytų 7 ekonominio augimo centrų vidurines mokyklas ir gimnazijas. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.		Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: prireikus periodiškai atnaujinti įvairių švietimo lygmenų programas, atsižvelgiant į opiausias šalies problemas, eurointegracijos ir globalizacijos siekius, kurti ir diegti aktyvaus mokymo(-si) metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas mokymą (-si) ir tarpdalykines studijas, pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais, plėsti vidurinių ir aukštųjų mokyklų kompiuterizavimą, tobulinti žinių įsisavinimo ir naudojimo metodus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

19. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

19.1. švietimo įstaigų bendruomenė (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, mokytojai, mokyklų vadovai ir kiti mokyklos administracijos darbuotojai), kuri galėtų pasinaudoti Projekto produktais;

19.2. švietimo specialistai, administracijos, savivaldybių darbuotojai.

20. Numatomos viešinimo priemonės:

20.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

20.2. elektroninėje erdvėje – Projekto interneto svetainės sukūrimas ir palaikymas, informaciniai pranešimai LR švietimo ir mokslo ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;

20.3. švietimo įstaigose – informaciniai lankstinukai;

20.4. konferencijose – 4 informacinio pobūdžio konferencijos apskričių, savivaldybių, švietimo įstaigų atstovams, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus Europos Sąjungos, Ministerijos bei SPPC simbolika;

20.5. SPPC įrengiant informacinę lentą.

21. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

16 priedas

(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. ISAK-2410 redakcija)

PAGRINDINIO UGDYMO PIRMOJO KONCENTRO (5–8 KL.) MOKINIŲ ESMINIŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinio „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ priemonę „Pagrindinių kompetencijų ir ypač verslumo, pilietiškumo ugdymo, kalbų mokymo, darnaus vystymosi principų diegimas formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje“.

3. Komponentas prisideda prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), įgyvendinimo programos švietimo plėtotės tikslo „Užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius“ bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), ketvirtąją kryptį „Turinio tobulinimas“. Komponento įgyvendinimu siekiama padidinti mokymosi turinio atitiktį darbo rinkos žinių visuomenėje poreikiams, sustiprinti socialinių, informacinių, komunikacinių ir kitų bendrųjų gebėjimų ugdymą, sukaupti patirtį mokymosi krūvio individualizavimui ir subalansavimui pagal asmens poreikius ir gebėjimus.

4. Komponentas įgyvendina Programos 2 tikslo „Atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti švietimo turinį“ uždavinį „Rengti ugdymo turinio konsultantus, formuoti konsultantų partnerystės tinklą, sukurti metodinę medžiagą atnaujintoms Bendrosioms programoms įgyvendinti, tuo užtikrinant efektyvų ugdymo turinio naujovių diegimą mokyklose“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtini pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (V–VIII kl.) mokinių esminių kompetencijų (gamtos mokslų, komunikavimo gimtąja kalba, mokymosi mokytis) ugdymo srities situacijos Lietuvoje privalumai, trūkumai ir galimybės:

5.1. esminių kompetencijų ugdymo privalumai:

5.1.1. mokymosi mokytis arba gebėjimo atkakliai mokytis, organizuoti savo mokymąsi, įskaitant mokymąsi veiksmingai valdant laiką ir informaciją, asmeniškai ir grupėse kompetencija yra išskiriama kaip prioritetas Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo bei atnaujinimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. ISAK-970 (Žin., 2007, Nr. 63-2440), ir Ilgalaikėje pilietinio ir tautinio ugdymo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. X-818 (Žin., 2006, Nr. 102-3939);

5.1.2. remiantis Nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais daugumos (90 proc. respondentų nuo bendro jų skaičiaus) VI–VIII klasių mokinių gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba kompetencijų lygiai iš esmės atitinka Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų reikalavimus;

5.1.3. vykdomo projekto „Ugdymo turinio IKT pagrindu kūrimas ir diegimas remiantis integruoto gamtos mokslų (mokslų grupė, apimanti fiziką, chemiją, biologiją) kurso V–VI klasės mokiniams pavyzdžiu“ metu kuriamas modelis mokinių gamtamokslės kompetencijos ugdymui, kurio plėtotę būtina tęsti VII–VIII klasėse;

5.2. esminių kompetencijų ugdymo trūkumai:

5.2.1. mokymosi mokytis gebėjimų mokiniams daugiausia trūksta dėl priežasčių, susijusių su asmeninėmis mokinio savybėmis bei patirtimi, socialine ir šeimos aplinka, individualiais mokymosi sunkumais, sumažėjusiu pasitikėjimu savo jėgomis, ne visada palankiu mokytojų požiūriu į mokinį. Dalis mokinių vengia mokyklos dėl vis dar pernelyg akademiško, nepatrauklaus ugdymo proceso, kurio turinys ir metodai ne visada atitinka V–VIII klasėse besimokančių mokinių amžiaus ypatumus;

5.2.2. nacionalinių moksleivių pasiekimų tyrimų rezultatai rodo, kad didmiesčiuose ir rajonų centruose besimokančių mokinių komunikavimo gimtąja kalba įgūdžiai geresni nei miesteliuose bei kaimuose besimokančių mokinių. Pagrindinėje mokykloje besimokančių mokinių teksto kūrimo gebėjimai yra nepakankami, teksto kūrimo gebėjimų ugdymas yra tobulintina lietuvių kalbos ugdymo sritis;

5.2.3. nepakankama mokinių, ypač berniukų, mokymosi motyvacija. Pažymėtina, kad švietimo sistemoje nepakanka priemonių, kompensuojančių nepalankių faktorių poveikį mokinių komunikavimo gebėjimų ugdymuisi;

5.2.4. Gamtamokslio ugdymo programa yra integruota, tačiau vadovėliuose ir mokyklose – gamtos mokslų kursas 7–8 klasėse yra išskaidytas į tris atskirus dalykus: biologija, chemija, fizika. Tai trukdo mokiniams suprasti gamtos pasaulio vienovę, pamatyti ryšius ir tarpusavio priklausomybę tarp gyvosios ir negyvosios gamtos reiškinių, susieti gamtos mokslų mokymąsi su realaus gyvenimo praktika ir pritaikyti įgytas žinias. Mokytojams neturint jokios integruotos mokymo medžiagos šių dalykų turinį integruoti ir pritaikyti gamtamokslinei kompetencijai ugdyti labai sunku.

5.3. esminių kompetencijų ugdymo teikiamos galimybės:

5.3.1. gerinant mokinių gamtamokslę, mokymosi mokytis ir komunikavimo gimtąja kalba kompetencijas, atsiranda prielaidos sumažinti mokinių, kurie anksti „iškrenta“ iš mokyklos ir neįgyja pagrindinio išsilavinimo, dalį. Šiuo atveju būtina suteikti „antro šanso“ galimybes tiems, kurie neįgijo pagrindinio išsilavinimo iki 16 metų. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957) pabrėžiama, jog aktualiausia Lietuvos švietimo problema yra aukštas „nubyrėjimo“ pagrindinio ugdymo laikotarpiu ir jo pabaigoje rodiklis;

5.3.2. gamtamokslės, mokymosi mokytis ir komunikavimo gimtąja kalba kompetencijų ugdymo turinys pagrindiniame ugdyme sudaro prielaidas nuosekliai vystyti mokinių esmines kompetencijas tolesniuose ugdymo etapuose bei padidinti švietimo prieinamumą kiekvienam;

5.3.3. gerinant mokinių komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijas, atsiranda galimybės sumažinti nepalankų socialinio-ekonominio faktoriaus poveikį mokinių pasiekimams.

5.4. gamtamokslio ir komunikavimo gimtąja kalba gebėjimų ugdymo vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos privalumai:

5.4.1. remiantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų vadovėlių/vadovėlių komplektų kokybinio tyrimo rezultatais pažymėtina, kad daugelis dabartinių vadovėlių yra patrauklūs, įdomūs ir modernūs;

5.4.2. daugelis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose naudojamų vadovėlių/vadovėlių komplektų padeda siekti Bendrosiose programose numatytų tikslų;

5.4.3. daugelio vadovėlių mokomoji medžiaga įvairi – pateikiamas aiškinamasis tekstas, iliustracijos, statistinė medžiaga ir t. t. Ši įvairovė yra tikslinga, medžiagos pateikimo būdai susieti tarpusavyje ir papildo vieni kitus, didžioji dalis patiekiamos medžiagos atitinka mokinių amžiaus ypatumus ir padeda siekti išsilavinimo standartuose numatytų mokinių pasiekimų;

5.5. gamtamokslio ir komunikavimo gimtąja kalba gebėjimų ugdymo vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos trūkumai:

5.5.1. ne visi vadovėliai ir kita mokymo(si) medžiaga tinka dirbti pagal Bendrąsias programas ir ugdymo planus, kai kuriuose iš jų fiksuojamas medžiagos trūkumas arba perviršis, medžiaga tik iš dalies atitinka mokinių amžiaus ypatumus ir ne visuomet padeda siekti išsilavinimo standartuose numatytų pasiekimų, vadovėliai ir kita mokymo(si) medžiaga nepritaikyta informacinių komunikacinių technologijų (toliau – IKT) panaudojimui mokantis dalyko;

5.5.2. ne prie visų vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos yra mokytojų knygos, tai trukdo mokytojams perprasti naudojamų vadovėlių didaktinę sąrangą ir juos efektyviau naudoti. Vadovėlių/vadovėlių komplektų kokybinio tyrimo išvadose pažymėtina, kad VII–VIII kl. lietuvių kalbos vadovėliuose nepakankamai dėmesio skiriama komunikavimo gebėjimų ugdymui;

5.5.3. nėra jokios integruoto gamtos mokslų kurso 7-8 klasėms mokymo(si) medžiagos (vadovėlių, pratybų sąsiuvinių, mokymosi objektų informacinių komunikacinių technologijų pagrindu, mokytojų knygų);

5.6. gamtamokslio ir komunikavimo gimtąja kalba gebėjimų ugdymo vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos teikiamos galimybės:

5.6.1. išsamią, integralią ir naudingą informaciją pateikiantys vadovėliai ir kita mokymo(si) medžiaga, pritaikyti IKT panaudojimui ugdymo procese, sudaro mokiniams sąlygas gilinti žinias apie juos supantį pasaulį, gerinti komunikavimo gimtąja kalba gebėjimus, prisideda prie mokinių mokymosi mokytis ir kitų esminių kompetencijų ugdymo.

5.6.2. integruotas gamtos mokslų mokymosi medžiagos komplektas 7–8 klasėms padėtų ugdyti mokinių gamtamokslę kompetenciją.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie Komponento tikslai:

6.1. sukurti prielaidas mokykloje 5–8 klasių mokinių esminėms kompetencijoms ugdyti, remiantis gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijų ugdymo pavyzdžiais;

6.2. sukurti metodines rekomendacijas mokymo(si) medžiagai parengti, remiantis gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijų ugdymo pavyzdžiais.

Projekto uždaviniai:

7. Tikslams pasiekti keliami šie uždaviniai:

7.1. sukurti ir išbandyti projekto mokyklose gamtamokslės, mokymosi mokytis ir komunikavimo gimtąja (lietuvių) kalba kompetencijų ugdymo metodiką;

7.2. apmokyti projekto vykdytojus ir dalyvius, parengti švietimo konsultantus;

7.3. parengti ir išleisti mokinių esminėms kompetencijoms ugdyti skirtą metodinę medžiagą ir mokymosi objektus IKT pagrindu;

7.4. parengti vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos rengimo konsultantus, kurie padės autoriams pritaikyti ugdymo turinį mokinių kompetencijoms ugdyti;

7.5. parengti ir išleisti rekomendacijas vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos autoriams;

7.6. parengti integruoto gamtos mokslų kurso 7–8 klasėms vadovėlių komplektų koncepciją ir rengimo metodiką.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	metai		reikšmė
Rezultato rodikliai:
Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.)	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	2006	–	1200

Pastabos. * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	metai	reikšmė
Produkto rodikliai:
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, skyrių vedėjai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų	2006	–	30

10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo plėtotės centras (toliau vadinama – ŠPC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis			Tikėtina padėtis 2015 m.
	metai		reikšmė
Produkto rodikliai:
Atlikta tyrimų (projekto veiksmingumo tyrimas, kitų šalių patirties rengiant integruoto gamtos mokslų kurso mokymo(si) medžiagą analizė, integruoto gamtos mokslų kurso įgyvendinimo 7–8 klasėse galimybių Lietuvos mokyklose tyrimas.), vnt.	2006	–		3
Parengta kompetencijų ugdymo metodikos konsultantų, vnt.	2006	–		60
Parengta kompetencijų ugdymo metodikos multiplikatorių, vnt.	2006	–		120
Parengta vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos rengimo konsultantų, sk.	2006	–		50
Parengta ir išleista kompetencijų ugdymo metodinė medžiaga, rekomendacijos vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos autoriams, mokymosi mokytis kompetencijos vertinimo instrumentas ir jo taikymo rekomendacijos (metodiniai leidiniai, vnt.)	2006	–		3
Parengta integruoto gamtos mokslų kurso 7–8 klasėms vadovėlių komplektų koncepcija ir rengimo metodika.	2006	–		1
Parengta elektroninių mokymo(si) priemonių, vnt.	2006	–		2
Mokymuose dalyvavusių mokyklų skaičius, vnt.	2006	–		30

11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

11.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius darbo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

12. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“ (toliau vadinama – Projektas).

13. Pagrindinis Projekto tikslas – sukurti prielaidas mokinių esminėms kompetencijoms ugdyti pirmajame pagrindinio ugdymo programos koncentre (5–8 kl.), remiantis gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijų ugdymo pavyzdžiais.

14. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

14.1. Komponento projekto paraiškas teiks ir jį įgyvendins pareiškėjas (ŠPC). Komponento įgyvendinančioji institucija – ESFA. Paslaugos bus įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų, pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teiks PVK.

14.2. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ŠPC.

14.3. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 9000,0 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 1000,0 tūkst. Lt. Projekto II įgyvendinimo etapo biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

15. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

16. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Uždavinys	Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę
1.4.	Priemonė	Pagrindinių kompetencijų ir ypač verslumo, pilietiškumo ugdymo, kalbų mokymo, darnaus vystymosi principų diegimas formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje
1.5.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 60 tūkst. Lt
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Švietimo plėtotės centras
3.2.	Partneris (-iai)	–
3.3.	Remiamos veiklos	1. Gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijų ugdymo metodikos kūrimas ir išbandymas projekto mokyklose. 2. Mokinių mokymosi mokytis kompetencijos vertinimo instrumento sukūrimas ir išbandymas projekto mokyklose. 3. Projekto veiksmingumo tyrimas. 4. Esamo elektroninio ugdymo turinio analizė ir gairių elektroninio turinio, skirto kompetencijoms ugdyti, sukūrimui parengimas. 5. Projekto vykdytojų ir dalyvių mokymai. 6. Švietimo konsultantų, gebančių vykdyti kompetencijų ugdymo metodikos sklaidą, rengimas. 7. Elektroninio ugdymo turinio, skirto gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijoms ugdyti rengimas ir leidyba. 8. Metodinio leidinio, apibendrinančio projekto mokyklų patirtį, ugdant esmines kompetencijas, rengimas ir leidyba. 9. Mokymosi mokytis vertinimo instrumento ir jo taikymo metodinių rekomendacijų leidyba. 10. Vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos konsultantų rengimas. 11. Esamų vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos tinkamumo kompetencijoms ugdyti vertinimas. 12. Vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos pritaikymo esminėms kompetencijoms ugdyti rekomendacijų rengimas ir leidyba. 13. Elektroninio ugdymo turinio rengėjų konsultavimas ir parengtų mokymo(si) objektų ekspertavimas. 14. Kitų šalių patirties rengiant integruoto gamtos mokslų kurso mokymo(si) medžiagą analizė. 15. Integruoto gamtos mokslų kurso įgyvendinimo 7–8 klasėse galimybių tyrimas. 16. Integruoto gamtos mokslų kurso 7–8 klasėms vadovėlių komplektų koncepcijos ir rengimo metodikos parengimas ir išbandymas projekto mokyklose. 17. informavimas ir viešinimas; 18. projekto administravimas.
3.4.	Tikslinės grupės	1. Pedagogai. 2. Mokiniai.
3.5.	Projekto vertė	Iki 10000,00 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 10000,00 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų.
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
3.9.	Projektų trukmė	68 mėn.: I įgyvendinimo etapas 36 mėn. II įgyvendinimo etapas 32 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto dalyviai projekte dalyvaus vienodomis teisėmis, nepaisant jų lyties, amžiaus, religinių ir politinių įsitikinimų, lytinės orientacijos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, Lietuvoje diegti iki šiol nenaudotas priemones. Skaičiuojama, kad apie 60 proc. lėšų bus skirta novatoriškoms veiklos ir bendradarbiavimo veiksmams. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Pagal aptariamą priemonę numatytos veiklos sritys, ypač elektroninio ugdymo turinio rengimas, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės kūrimo prioritetais. Įgyvendinant Projektą bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Projekto poveikyje bus ugdomos mokinių esminės kompetencijos visuose Lietuvos regionuose, tokiu būdu atsiras prielaidos didesnei pridėtinei vertei regionuose atsirasti dėl geresnės žmogiškųjų išteklių kokybės, paspartės regionų plėtra
7.5.	Darnus vystymasis	Švietimo konsultantų, vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos rengimo konsultantų ruošimas, kompetencijų ugdymo metodikos kūrimas ir išbandymas, elektroninio ugdymo turinio rengimas bei mokinių esminių kompetencijų ugdymo patirties ir mokymo(si) bei metodinės medžiagos sklaida šalies mokyklose pagerins švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą, taip bus sukurtos sąlygos efektyviai bei kokybiškai mokytis visą gyvenimą visuomenės nariams. Išaugs švietimo bei mokslo svarba ir bus užtikrinama gyventojų gerovė, išsaugojami kultūriniai ypatumai bei užtikrinamas istorinis valstybės tęstinumas. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

17. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

17.1. pedagogai;

17.2. mokiniai.

18. Numatomos viešinimo priemonės:

18.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai, užsakomieji straipsniai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

18.2. ŠPC ir Projekto mokyklose, įrengiant informacinį stendą;

18.3. elektroninėje erdvėje – Projekto interneto svetainės sukūrimas ir palaikymas;

18.4. lankstinukas;

18.5. bukletas;

18.6. aplankai, popierius, rašikliai ženklinti projekto viešinimo simbolika;

18.7. baigiamoji konferencija.

19. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. ISAK-2410, 2008-08-21, Žin., 2008, Nr. 97-3767 (2008-08-26), i. k. 1082070ISAKSAK-2410

Mokyklų tobulinimo programos plius

17 priedas

PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMŲ IR BRANDOS EGZAMINŲ SISTEMOS TOBULINIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos tobulinimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinio „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ priemonę „Mokymo personalo kvalifikacijos tobulinimas, mobilumo skatinimas, profesinio mokymo, studijų sistemos atvirumo didinimas“.

3. Komponentas prisideda prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), įgyvendinimo programos švietimo plėtotės tikslo „Sukurti veiksmingą ir darnią, atsakingu valdymu, tikslingu finansavimu ir racionaliu išteklių naudojimu grindžiamą švietimo sistemą“ bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos penktąją kryptį „Personalo tobulinimas“. Komponento įgyvendinimu siekiama užtikrinti egzaminų užduočių rengėjų bei vertintojų rengimą ir jų kvalifikacijos tobulinimą.

4. Komponentas yra sudėtinė Programos dalis ir siekia Programos tikslų: Komponentas įgyvendina Programos 3 tikslo „Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą“ uždavinį „Tobulinti mokymosi pasiekimų vertinimo sistemą, gerinant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos įvaizdį bei didinant vertinimo veiklos efektyvumą“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtini pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos privalumai, trūkumai ir galimybės:

5.1. privalumai:

5.1.1. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų (jų tikslas – padėti susisteminti pateiktą medžiagą, patvirtinti moksleivio pasiektą pagrindinį išsilavinimą, sudaryti sąlygas moksleiviams pasitikrinti savo sugebėjimus ir žinias, teikti informaciją švietimo monitoringui) programos, užduotys bei vertinimo instrukcijos rengiamos centralizuotai. Patikrinimai organizuojami ir jų rezultatai vertinami bendrojo lavinimo mokyklose. Patikrinimų rezultatai yra vienas iš pagrindinių kriterijų, mokiniui siekiant įgyti pagrindinį ir aukštesnės pakopos išsilavinimą. 2006 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime dalyvavo 134818 mokinių;

5.1.2. brandos egzaminų (jų tikslas – patvirtinti pasiektą abituriento brandą, tarnauti švietimo monitoringo tikslams, teikti informaciją centralizuotam priėmimui į Lietuvos aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas) programos, užduotys bei vertinimo instrukcijos rengiamos centralizuotai. Brandos egzaminai skirstomi į valstybinius ir mokyklinius. Valstybiniai egzaminai vykdomi lokaliuose centruose, jų rezultatai vertinami centralizuotai, mokykliniai egzaminai vykdomi ir jų rezultatai vertinami mokyklose. Brandos egzaminų rezultatai yra vienas iš pagrindinių kriterijų, abiturientui siekiant įgyti aukštesnės pakopos išsilavinimą. 2006 m. brandos egzaminus laikė 85652 mokiniai.

5.2. trūkumai:

5.2.1. 2004 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija finansavo užduočių vertintojų rengimą, dėl to buvo parengti 1353 vertintojai, tačiau daliai parengtų specialistų pasitraukus iš pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų programų ir užduočių rengėjų bei vertintojų apmokymų poreikis smarkiai išaugo, jo nebegali patenkinti ankstesnio projekto metu sukurti žmogiškieji ištekliai;

5.2.2. pastebimas nuolatinis profesionalių ir kvalifikuotų užduočių rengėjų bei gerai parengtų vertintojų trūkumas – kasmet pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sesijai pasibaigus Nacionalinis egzaminų centras (toliau – NEC) sulaukia nemažos visuomenės dalies priekaištų dėl nepakankamai gerai parengtų užduočių, vertinimo instrukcijų ar neprofesionalaus rengėjų ir vertintojų darbo;

5.2.3. žmogiškųjų išteklių stoka stabdo ir egzaminų užduočių rengėjų bei vertintojų tolimesnio rengimo procesą, trūksta kvalifikuotų ekspertų, galinčių organizuoti europinius standartus atitinkančius mokymus.

5.3. galimybės:

5.3.1. užduočių rengėjų, vertintojų kvalifikacijos kėlimo kursus baigę pedagogai ne tik geriau atlieka jiems patikėtas užduotis. Kursuose dalyvavę pedagogai dalinasi savo žiniomis su kolegomis, didina pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir egzaminų sistemos skaidrumą bei aktyviau prisideda prie naujos mokinių pažangos ir vertinimo sampratos įgyvendinimo Lietuvos mokyklose. Todėl pagerėja pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos įvaizdis bei veiklos efektyvumas.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos tobulinimo tikslas:

6.1. gerinti NEC teikiamas paslaugas, garantuoti jų kokybę, tęstinumą ir užtikrinti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų rengimo, vertinimo, administravimo ir kintančių, naujų švietimo ir visuomenės poreikių lankstų atitikimą, drauge užtikrinant veiksmingą ilgalaikių švietimo raidos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą.

7. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

7.1. parengti kvalifikuotus pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių rengėjus;

7.2. parengti kvalifikuotus pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių vertintojus;

7.3. užtikrinti nuolatinį parengtų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių rengėjų kvalifikacijos kėlimą;

7.4. užtikrinti nuolatinį parengtų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių vertintojų kvalifikacijos kėlimą;

7.5. užtikrinti gerosios patirties sklaidą.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	2006	–	834

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų	2006	–	30

10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo NEC ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Parengta kvalifikuotų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių rengėjų, sk.	2006	–	144
Parengta kvalifikuotų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių vertintojų, sk.	2006	–	288
Pakėlusių kvalifikaciją pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių rengėjų, sk.	2006	–	144
Pakėlusių kvalifikaciją pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių vertintojų, sk.	2006	–	288
Parengta ir išleista leidinių, vnt.	2006	–	2

11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

11.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius, darbo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

VII. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

12. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas“ (toliau vadinama – Projektas).

13. Pagrindinis Projekto tikslas – gerinti NEC teikiamas paslaugas, garantuoti jų kokybę, tęstinumą ir užtikrinti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų rengimo, vertinimo, administravimo lankstų atitikimą kintantiems, naujiems švietimo ir visuomenės poreikiams, drauge užtikrinant veiksmingą ilgalaikių švietimo raidos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą.

14. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

14.1. Komponento projekto paraiškas teiks ir jį įgyvendins pareiškėjas (NEC).

14.2. komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – ESFA);

14.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

14.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

15. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja NEC.

16. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 4865,0 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 4135,0 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

17. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

18. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Uždavinys	Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę
1.4.	Priemonė	Mokymo personalo kvalifikacijos tobulinimas, mobilumo skatinimas, profesinio mokymo, studijų sistemos atvirumo didinimas
1.5	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Nenumatomas
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Nacionalinis egzaminų centras
3.2.	Partneris (—iai)	–
3.3.	Remiamos veiklos	1. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių rengėjų mokymai;
		2. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių vertintojų mokymai;
		3. leidinio parengimas ir leidyba;
		4. projekto administravimas;
		5. informavimas ir viešinimas.
3.4.	Tikslinės grupės	1. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių rengėjai;
		2. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių vertintojai;
		3. NEC darbuotojai;
		4. mokiniai;
		5. mokinių tėvai.
3.5.	Projekto vertė	9000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	9000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	100 proc. tinkamų projekto išlaidų.
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	63 mėn.
		I įgyvendinimo etapas 33 mėn.
		II įgyvendinimo etapas 30 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Europos Socialinio Fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto dalyviai projekte dalyvaus vienodomis teisėmis, nepaisant jų lyties, amžiaus, religinių ir politinių įsitikinimų, lytinės orientacijos ir t.t. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, Lietuvoje diegti iki šiol nenaudotas priemones. Skaičiuojama kad apie 70 proc. lėšų bus skirta novatoriškoms veiklos ir bendradarbiavimo veiksmams. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Pagal aptariamą priemonę numatytos veiklos sritys, ypač mokymai ir metodinė medžiaga, skatinanti informacinių komunikacinių technologijų naudojimą pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemoje, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės kūrimo prioritetais. Įgyvendinant Projektą bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625, numatytų tikslų pasiekimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Projekto poveikyje bus ugdomi visų Lietuvos regionų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos žmogiškųjų išteklių gebėjimai, tokiu būdu pagerės šių regionų žmogiškųjų išteklių kokybė, atsiras prielaidos didesnei pridėtinei vertei regionuose kurti, paspartės regionų plėtra. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos žmogiškųjų išteklių gebėjimų tobulinimas pagerins minėtos sistemos veiklos efektyvumą ir skaidrumą, taip bus sukurtos sąlygos pagerinti šios srities įvaizdį visuomenės akyse. Kartu bus užtikrinama darbuotojų gerovė, išsaugojami kultūriniai ypatumai. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89– 4029) numatytus Švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

19. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

19.1. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių rengėjai;

19.2. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių vertintojai;

19.3. NEC darbuotojai;

19.4. mokiniai;

19.5. mokinių tėvai.

20. Numatomos viešinimo priemonės:

20.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai, užsakomieji straipsniai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

20.2. NEC įrengiant informacinę lentą;

20.3. konferencijos.

21. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

18 priedas

BESIMOKANČIŲ MOKYKLŲ TINKLŲ KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Besimokančių mokyklų tinklų (grupės mokyklų, kurios įvairiomis bendravimo ir bendradarbiavimo formomis padeda rasti problemų sprendimo būdus, dalijasi naujomis idėjomis, kuria aplinką, palankią naujovėms įgyvendinti) komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“.

3. Komponentas prisidės prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), priemonių įgyvendinimo.

4. Komponentas įgyvendina Programos 3 tikslo „Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Besimokančių mokyklų tinklų (toliau – BMT) programos bandomojo komponento veiklos analizės metu nustatyti privalumai ir trūkumai:

5.1. BMT vykdomos programos privalumai:

5.1.1. nuo 2006 m. gegužės mėn. pagal Lietuvos bendrojo lavinimo besimokančių mokyklų tinklų modelio kūrimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. ISAK-847, įgyvendinamas bandomasis besimokančių mokyklų tinklų kūrimo projektas. Projekte dalyvauja 42 įvairių tipų mokyklos iš skirtingų šalies regionų;

5.1.2. kiekvienoje projekte dalyvaujančioje mokykloje išrinktos 2–5 mokytojų veiklos efektyvinimo mokykloje komandos (žmonių grupės, turinčios bendrus tikslus ir užduotis bei bendradarbiaujančios juos įgyvendinant), kurios mokomos atpažinti ir spręsti problemas pagal parengtas programas;

5.1.3. veiklos efektyvinimo mokykloje komandos įgyja komandinio darbo įgūdžių, stiprėja narių bendravimas ir bendradarbiavimas, auga atsakomybė už savo veiklos rezultatus;

5.1.4. įgyvendinamas besimokančių mokyklų tinklų modelio kūrimo projektas skatina komandų narių ir mokyklos bendruomenės bendradarbiavimą tobulinant mokyklą. Veiklos efektyvinimo mokykloje komandų mokytojai veda problemos identifikavimo ir sprendimo seminarus savo mokyklose, kartu su bendruomene rengia problemos sprendimo programas;

5.1.5. projekte dalyvaujančios mokyklos jungiasi į 7 tinklus. Kiekvieną tinklą sudaro po 6 mokyklas. Į tinklus mokyklos sugrupuotos pagal jų pačių identifikuotas problemų sritis;

5.1.6. vykdant projektą išryškėjo mokyklose vyraujančios problemų sritys, kurių sprendimui reikalinga išorės specialistų pagalba:

5.1.6.1. motyvacijos problematika – 57 proc. projekte dalyvaujančių mokyklų;

5.1.6.2. bendravimo ir bendradarbiavimo tarp mokyklos bendruomenės narių stoka – 14 proc. projekte dalyvaujančių mokyklų;

5.1.6.3. ugdymo/si proceso tobulinimo galimybės – 12 proc. projekte dalyvaujančių mokyklų;

5.1.6.4. etinės, su mokinių elgesiu, mokymo/si sąlygų gerinimu, saugios mokymo/si aplinkos kūrimu susijusios problemos ir jų mokymosi sąlygų gerinimas – 14 proc. projekte dalyvaujančių mokyklų;

5.1.7. įgyvendinant projektą kuriamas pagalbos besimokančių mokyklų tinklui specialistų ratas – BMT koordinatoriai, koordinuojantys tinklo mokyklų komandų veiklą, bei BMT ekspertai,turintys suaugusiųjų mokymo patirties mokyklų plėtros, mokyklų pasirinktos srities klausimais ir mokantys komandas;

5.2. BMT vykdomos programos trūkumai:

5.2.1. besimokančių mokyklų tinklų modelio kūrimo programoje dalyvauja nedidelis procentas – 27 proc. bendrojo lavinimo mokyklų, kurios mokosi tarpusavyje bendradarbiaudamos spręsti problemas ir tobulinti mokyklas;

5.2.2. besimokančių mokyklų tinklų modelio kūrimo komandų nariai stokoja gebėjimų ir kvalifikacijos identifikuojant pagrindines mokyklų problemas bei ieškant tinkamiausių jų sprendimo alternatyvų. Įgyvendinamas projektas rodo, jog BMT mokyklų mokytojams ypatingai trūksta žinių, kvalifikacijos bei praktinių gebėjimų ne tik problemų identifikavimo, vertinimo srityse, bet ir vadybinių bei techninių žinių;

5.2.3. besimokančių mokyklų tinklų mokyklos yra skirtinguose problemos įvardijimo etapuose. Suformuotos veiklos efektyvinimo mokykloje komandos išryškino problemines sritis, specifiškai būdingas kiekvienai mokyklai. Tačiau pastebėta tendencija, jog komandos išskiria daugiau bendras, globalias problemas, kurios būdingos visoms šalies mokykloms. Mokytojams nepavyksta nustatyti giluminių, priežastinių, tik konkrečiai mokyklai būdingų problemų;

5.2.4. mokyklų komandų gebėjimai identifikuojant problemas labai skirtingi:

5.2.4.1. 57 proc. projekte dalyvaujančių mokyklų komandų yra pradiniame probleminės situacijos analizės etape – geba nustatyti problemą, būdingą visoms mokykloms;

5.2.4.2. 14 proc. projekte dalyvaujančių mokyklų komandų geba konkretizuoti problemą ir ją įvardija kaip socialinių ryšių stoką bendruomenėje;

5.2.4.3. 26 proc. projekte dalyvaujančių mokyklų komandų įvardija galimas problemų sprendimo kryptis;

5.2.5. įgyvendinant projektą pastebėta, kad pernelyg greitas projekto tempas ir mokyklos nepajėgios per vienerius metus išmokti identifikuoti ir išspręsti savo problemos;

5.2.6. dalyvavimas besimokančių mokyklų tinklų veikloje įtakoja mokyklos mokinių užsiėmimų organizavimą. Mokyklų komandos nariai dalyvauja pagal projektą organizuojamuose mokymuose, kai mokyklose vyksta pamokos mokiniams. Projekte dalyvaujančius mokytojus pavaduoja kiti mokyklos pedagogai arba kitaip organizuojamos pamokos. Mokyklų administracija bei mokytojai neturi pakankamų įgūdžių, kad mokinių mokymo procesas būtų sėkmingas mokytojams dalyvaujant mokymuose.

6. BMT vykdomos programos galimybės:

6.1. įgyvendinant Komponentą kuriami mokyklų bendradarbiavimo modeliai sprendžiantys:

6.1.1. ugdymo organizavimo;

6.1.2. ugdymo turinio planavimo;

6.1.3. mokymosi motyvacijos;

6.1.4. mokinių poreikių tenkinimo ir kitas problemas.

6.2. besimokančių mokyklų tinklų dalyviams sudaromos galimybės tobulinti kvalifikaciją, ugdyti įsivertinimo, planavimo gebėjimus;

6.3. įgyvendinant programą atsiras galimybė stiprinti bendruomenės sutelktumą – įtraukti visus mokyklos mokytojus bei kitus darbuotojus, tėvus į mokyklos problemų identifikavimą, alternatyvių problemų sprendimų paiešką, efektyviausio sprendimo priėmimą. Veiklos efektyvinimo mokykloje komandų nariai dalyvaus mokymuose, dalinsis savo patirtimi su kitomis mokyklomis, organizuos savo mokyklos bendruomenės mokymus, planuos ir įgyvendins kartu su bendruomene problemos sprendimo žingsnius;

6.4. mokyklos turės realią galimybę tapti besimokančia organizacija, kadangi visi mokyklos bendruomenės nariai bus potencialiai įtraukti į mokymosi procesą:

6.4.1. įgyvendinant programą, bus pasiekti šie besimokančios organizacijos rodikliai:

6.4.1.1. nuolatinis mokymasis;

6.4.1.2. mokyklos geba nustatyti naujus problemos sprendimo būdus;

6.4.1.3. problema sprendžiama kolegialiai;

6.4.1.4. mokykla naudoja pačių atlikto vertinimo rezultatus;

6.4.1.5. geros praktikos sklaida;

6.4.1.6. komanda gali sutelkti darbuotojus tam, kad išspręstų problemą;

6.4.1.7. darbuotojų pasitenkinimas sprendžiant identifikuotą problemą;

6.5. naujų sprendimų įgyvendinimas bei problemų sprendimų modelių taikymas stiprins mokinių mokymosi motyvaciją ir turės teigiamą poveikį mokinių mokymosi rezultatams;

6.6. gerės mokymo ir mokymosi kokybė, kurią galima pamatuoti pagal du rodiklius:

6.6.1 naujos mokymosi formos;

6.6.2. įdomesnis mokymasis;

6.7. Komponento programos įgyvendinimas turės teigiamą psichologinį poveikį:

6.7.1. psichologinio poveikio rodikliai:

6.7.1.1. komandų narių asmeninis tobulėjimas;

6.7.1.2.bendradarbiavimas su kitomis mokyklomis;

6.7.1.3. geresni darbuotojų tarpusavio santykiai;

6.7.1.4. bendruomenės atsakomybė už mokyklos efektyvumą;

6.7.1.5 gebėjimas rūpestingai planuoti ateitį;

6.7.1.6. pasitikėjimas savimi.

7. BMT vykdomos programos grėsmės:

7.1. įgyvendinant besimokančių mokyklų tinklų programą, atsirandantys pokyčiai gali paskatinti vidinę įtampą mokyklose. Gali formuotis ir individualus, ir institucinis pasipriešinimas pokyčių procesui;

7.2. veiklos efektyvinimo mokykloje komandos gali būti nepakankamai stiprios ir visiškai nepaskatins mokyklos bendruomenės teigiamiems pokyčiams;

7.3. mokykla gali dalyvauti keliuose projektuose ir vykdytojams (mokytojams) truks laiko gerai atlikti užduotis;

7.4. mokyklų nesugebėjimas išspręsti besimokančių mokytojų pavadavimo bei pamokų organizavimo užtikrinimo problemos, gali turėti neigiamos įtakos mokinių mokymosi kokybei bei rezultatams;

7.5. šalies mokyklose pradeda trūkti dalykų mokytojų, todėl dirbantys mokytojai dėl pernelyg didelių krūvių gali atsisakyti dalyvauti komponento veiklose.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

8. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas: sukurti sąlygas BMT mokykloms stiprinti bendruomenių gebėjimą spręsti ugdymo proceso kaitos problemas ir gerinti ugdymo/si kokybę, padėti spręsti ugdymo organizavimo, turinio planavimo, mokymosi motyvacijos, mokinių poreikių tenkinimo ir kitas problemas.

9. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

9.1. apibendrinti BMT pilotinio modelio patirtį;

9.2. remiantis užsienio ekspertų rekomendacijomis bei apibendrinta BMT pilotinio modelio patirtimi diegti BMT ugdymo institucijose;

9.3. ugdyti besimokančių mokyklų tinklų mokyklų mokytojų gebėjimą identifikuoti ir spręsti mokyklos bendruomenės problemas;

9.4. sukurti BMT mokyklų vertinimo ir įsivertinimo sistemą bei kriterijus;

9.5. kaupti problemų identifikavimo ir jų sprendimo būdų duomenų bazę, kuria kūrybiškai galėtų naudotis kitos ugdymo institucijos;

9.6. ugdyti besimokančių mokyklų tinklų koordinatorių ir ekspertų kompetencijas, padedančias veiksmingai plėtoti besimokančių mokyklų tinklų veiklą;

9.7. parengti besimokančių mokyklų tinklų programos metodines rekomendacijas.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

10. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	2006	–	672

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

11. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama	padėtis	Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2006	–	672

12. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo aprūpinimo centras (toliau vadinama – ŠAC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tikėtina padėtis 2015 m.
1.	Parengtų mokytojų skaičius
1.1.	Mokyklų mokytojų, dalyvaujančių mokymuose, skaičius	Asmenų skaičius	672
1.2.	Mokyklų direktorių, dalyvaujančių mokymuose, skaičius	Asmenų skaičius	168
2.	Mokymuose dalyvavusių institucijų skaičius ir dalis
2.1.	Besimokančių mokyklų tinklų mokymuose dalyvaujančių mokyklų skaičius	Įstaigų skaičius	168
3.	Parengtų mokymo priemonių pavadinimų skaičius ir egzempliorių skaičius
3.1.	Leidiniai ir rekomendacijos
3.1.1.	BMT rekomendacijos	Pavadinimų skaičius	1
3.2.	Kitos priemonės
3.2.1.	Sukurtas ir išbandytas hipotetinis BMT modelis, kuris padės ugdymo įstaigoms efektyviai spręsti problemas	Skaičius	1
3.2.2.	Sukurtas ir adaptuotas BMT vertinimo instrumentas, leidžiantis veiksmingiau organizuoti komandų veiklą	Skaičius	1
4.	Mokymo priemones gavusių mokyklų skaičius	–	–
4.1.	Leidinius, rekomendacijas bei kitas priemones gavusios mokyklos	Įstaigų skaičius	168
5.	Vidutinė vienam mokiniui tekusi lėšų programos parengtoms mokymo priemonėms suma	–	–
6.	Naujai sukurtų darbo vietų skaičius
6.1.	Naujai įsteigtų etatų skaičius	Etatų skaičius	—

13. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

13.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

13.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius, darbo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

14. Komponentas įgyvendinamas vykdant Projektą „Besimokančių mokyklų tinklai“ (toliau vadinama – Projektas).

15. Pagrindinis Projekto tikslas – sukurti sąlygas mokykloms bendradarbiaujant tinkluose, stiprinti mokyklų bendruomenių gebėjimą spręsti ugdymo proceso kaitos problemas ir gerinti ugdymo(si) kokybę, padėti spręsti ugdymo organizavimo, turinio planavimo, mokymosi motyvacijos, mokinių poreikių tenkinimo ir kitas problemas.

16. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

16.1. Komponento projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina pareiškėjas (ŠAC);

16.2. komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – ESFA);

16.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

16.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

17. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja ŠAC.

18. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 3 500 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 3 500 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-2410, 2008-08-21, Žin., 2008, Nr. 97-3767 (2008-08-26), i. k. 1082070ISAKSAK-2410

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

19. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

20. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Uždavinys	Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 700 tūkst. Lt
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Švietimo aprūpinimo centras
3.2.	Partneris (iai)	–
3.3.	Remiamos veiklos	1. Tikslinių mokymų bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams organizavimas ir vykdymas.
		2. Mokyklų bendradarbiavimo modelių, sprendžiant ugdymo organizavimo, turinio planavimo, mokymosi motyvacijos, mokinių poreikių tenkinimo ir kitas problemas, kūrimas, išbandymas, sklaida ir diegimas.
3.4.	Tikslinės grupės	Tiesioginės tikslinės grupės:
		1. Bendrojo lavinimo mokyklų vadovai.
		2. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai.
		Netiesioginės tikslinės grupės:
		1. Bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai.
3.5.	Projekto vertė	Iki 7000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 7000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	57 mėn.
		I įgyvendinimo etapas 33 mėn.
		II įgyvendinimo etapas 24 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	—
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas Projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto įgyvendinimo metu visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projektų rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su konsultantais, lektoriais ir pan. Diegiamos iki šiol Lietuvoje nenaudotos priemonės. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinimas tobulinant bendrojo lavinimo mokyklų vadovų, taip pat mokytojų kvalifikaciją, kuriant mokyklų bendradarbiavimo modelius bei didinant švietimo personalo kompetencijas naudoti informacines technologijas švietimo srityje. Prie informacinės visuomenės plėtros taip pat prisidės duomenų bazių, kuriose bus centralizuotai ir sistemingai kaupiama įvairi informacija, apie sukurtus bendradarbiavimo modelius, jų galimybes pritaikyti mokyklų veikloje, pasiektus bendradarbiavimo rezultatus, kūrimas. Projekto veiklos
		teigiamai įtakos įgyvendinant šiuos Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 m. strategijos, patvirtintos 2004 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), uždavinius: gerinti pedagogų ir mokyklos vadovų IKT kompetenciją profesinėje veikloje, sukurti ir įdiegti įvairių lygių švietimo informacines sistemas: valdymo, pasiekimų vertinimo, informavimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Projekto veiklos, skirtos besimokančių mokyklų tinklų suformavimui bei funkcionavimo užtikrinimui, prisidės prie veiksmų, reikalingų užtikrinti tolygią regionų plėtrą. Bendrojo lavinimo mokyklų vadovų bei mokytojų vadybinių gebėjimų didėjimas sudarys geresnes galimybes mokiniams mokytis mokyklose, kuriose sprendžiamos ugdymo organizavimo, turinio planavimo, mokymosi motyvacijos, mokinių poreikių tenkinimo ir kitos problemos. Projekto veiklos bus įgyvendinamos visos šalies mastu, todėl palies ir 2007 m. sausio 31 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) išskirtas 14 šalies savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 575 patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. (Žin., 2005, Nr. 66-2370) nurodytus 7 ekonominio augimo centrus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Besimokančių mokyklų tinklų bendradarbiavimo modelių sukūrimas, išbandymas, sklaida bei diegimas, turės teigiamą poveikį švietimo ir mokslo plėtrai Lietuvoje. Projekto veiklos taip pat prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) išskirtų trumpalaikių tikslų pasiekimo priemonių įgyvendinimo: tobulinti pedagogų rengimo, kvalifikacijos ir papildomos kvalifikacijos įgijimo programas, suteikti jiems žinių darnaus visuomenės vystymosi ir žinių visuomenės kūrimo klausimais. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

21. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

21.1. įvairaus amžiaus rajonų gyventojai (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti suaugę asmenys), kurie galėtų būti suinteresuoti bendrojo lavinimo mokyklų veikla;

21.2. švietimo specialistai, administracijos, apskričių bei savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina bendrojo lavinimo mokyklų veiklos vertinimas.

22. Numatomos viešinimo priemonės:

22.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai visuomenės informavimo priemonėse: skelbimai besimokančių mokyklų tinklų, bendrojo lavinimo mokyklų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose;

22.2. elektroninėje erdvėje – interneto svetainės, informaciniai pranešimai LR švietimo ir mokslo ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;

22.3. švietimo įstaigose – informaciniai lankstinukai;

22.4. konferencijose – informacinio pobūdžio konferencijos, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus Europos Sąjungos, Ministerijos bei ŠAC simbolika;

22.5. ŠAČ įrengiant viešinimo stendą.

23. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

19 priedas

ALTERNATYVAUS UGDYMO ŠVIETIMO SISTEMOJE KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2.. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 3 uždavinį „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“.

3. Komponentas prisidės prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), priemonių įgyvendinimo.

4. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinti švietimo sistemos jungtis tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtini šie pagrindiniai alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje situacijos Lietuvoje privalumai ir trūkumai:

5.1. jaunimo mokyklų kūrimas teigiamai įtakoja švietimo sistemos būklę. Siekiant sureguliuoti susidariusią situaciją (mokiniai palieka bendrojo lavinimo mokyklas), pradėtos kurti jaunimo mokyklos, skirtos pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose nepritapusiems, mokymosi motyvacijos stokojantiems ar dėl kitų socialinių ekonominių priežasčių bendrojo lavinimo mokyklų nelankantiems vaikams ir jaunuoliams. Ir šis procesas, kai pradėjo kurtis jaunimo mokyklos, turėjo teigiamos įtakos švietimo sistemos būklei;

5.2. didelis jaunimo mokyklas baigusių mokinių skaičius. Per 13 jaunimo mokyklos gyvavimo metų 6333 mokiniai baigė pagrindinio ugdymo programą, 5112 mokinių įgijo pagrindinį išsilavinimą;

5.3. lyginant su kitomis Lietuvos mokyklomis, Jaunimo mokyklose derinamos teorinės bei praktinės žinios. Jaunimo mokykla teikia pagrindinį ugdymą ir siekia, kad kuo daugiau mokinių įgytų pagrindinį išsilavinimą. Taip pat įvairia praktine, teorine veikla, atitinkančia pozityvius mokinio poreikius, interesus ir gebėjimus, turtina jų asmeninę patirtį, padeda pasirengti tolesniam mokymuisi, profesiniam apsisprendimui, socialiniam kultūriniam gyvenimui;

5.4. jaunimo mokykla „globoja“ socialinės rizikos vaikus. Jaunimo mokykla yra pagrindinės mokyklos tipas, kuri pagal savo veiklos pobūdį gali būti:

5.4.1. jaunimo mokykla (skirta vaikams ir jaunuoliams linkusiems į praktinę veiklą, turintiems mokymosi sunkumų, stokojantiems mokymosi motyvacijos ir kuriems reikalinga resocializacinė pagalba);

5.4.2. jaunimo namai;

5.5. jaunimo namai gali turėti trejopą paskirtį:

5.5.1. jaunimo namai skirti neteistiems vaikams ir jaunuoliams, linkusiems į įvairias priklausomybes bei vaikams ir jaunuoliams, turintiems emocijų ir elgesio sutrikimų, kuriems reikalinga pagerinti dvasinę savijautą, susigrąžinti mokymosi motyvaciją; jaunimo namuose vaikams ir jaunuoliams sudaromos sąlygos mokytis, gyventi ir dirbti pasirengiant išvengti socialinių pažeidimų ir socialinės izoliacijos;

5.5.2. jaunimo namai, skirti vaikams ir jaunuoliams, kuriems buvo nustatyta priklausomybė psichotropinėms medžiagoms, alkoholiui, lošimui ir kurie yra baigę gydymo ir reabilitacijos kursą reabilitacijos centruose; šiuose jaunimo namuose vaikai ir jaunuoliai gyvena ir mokosi, jiems teikiama tolesnė pagalba po gydymo ir reabilitacijos kurso reabilitacijos centre; jaunimo namai organizuoja ugdymo procesą, atsižvelgdami į mokinių sveikatos būklę, pasiekimus ir galimybes, sudaro sąlygas per praktinę veiklą susigrąžinti mokymosi motyvaciją, ugdyti, koreguoti socialinius ir gyvenimo gebėjimus bei įgūdžius;

5.5.3. jaunimo namai, skirti vaikams ir jaunuoliams, turintiems emocijų ir elgesio sutrikimų, turintiems gydytojo psichiatro išvadą apie emocijų ir elgesio sutrikimus ir rekomendaciją; jaunimo namai, atsižvelgiant į mokinių pomėgius, poreikius ir galimybes, per praktinę veiklą moko, koreguoja socialinius gebėjimus, įtvirtina socialiai priimtiną elgesį, teikia psichologinę pagalbą, medikamentinį gydymą;

5.6. mokymasis pagal gebėjimus. Jaunimo mokykloje mokymas individualizuojamas ir integruojamas su popamokine, papildomojo ugdymo, ikiprofesine veikla. Teikiama mokiniui kur kas didesnė nei kitose mokyklose informacinė, pedagoginė, psichologinė, specialioji pedagoginė ir specialioji, socialinė pedagoginė, sveikatos priežiūros pagalba;

5.7. jaunimo mokyklos mokytojai ir specialistai, bendradarbiaudami su mokinio šeima, padeda mokiniui atgauti dvasinę pusiausvyrą, ugdyti teigiamą mokymosi motyvaciją ir pozityvias gyvenimo nuostatas;

5.8. pozityvus jaunimo mokyklų vertinimas. Remiantis 2005 m. atlikto tyrimo „Jaunimo mokyklų veiksmingumas“ ataskaita, jaunimo mokyklų koncepcija trečdalio apklaustų bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų manymu, atitinka dabartines švietimo aktualijas;

5.9. jaunimo mokyklų pozityvų įvaizdį kiekviename regione sukuria pozityvus mokyklos mikroklimatas, saugi aplinka, popamokinės ir projektinės veiklos įvairovė, kompetentingi pedagogai;

5.10. mokinių adaptacijos procesas Jaunimo mokykloje yra pakankamai sėkmingas. Tačiau IX–X klasių mokiniai labiau nei V–VIII klasių mokiniai yra linkę bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiais. Jaunimo mokykloje mokytis labiau patinka vyresnių nei jaunesnių klasių mokiniams;

5.11. jaunimo mokyklos veiklos pozityvūs vertinimo veiksniai:

5.11.1. mažas mokinių skaičius klasėse;

5.11.2. galimybė klausti ir konsultuotis;

5.11.3. gebėjimas jaustis laisviau individualiai atsiskaitant;

5.11.4. aukštesni mokymosi pasiekimai;

5.12. ateities planus Jaunimo mokyklų mokiniai sieja su mokymusi trečios pakopos profesinėse mokyklose (su viduriniu išsilavinimu) ir galimybe įsidarbinti:

5.12.1. vaikinai labiau nei merginos savęs realizavimą mato darbinėje veikloje;

5.12.2. V–VIII klasių mokinių ateities planai ateičiai yra pozityvesni nei vyresnių klasių mokinių: t.y. dažniau siejami su įsidarbinimu ir noru eiti mokytis į kursus;

5.13. teigiamas jaunimo mokyklų mikroklimatas. Jaunimo mokyklos mokiniai šio tipo mokykloje jaučiasi saugūs, mokytojų ir draugų palaikomi, pripažinti. Ypač pozityviai mokiniai vertina mokykloje sudaromą galimybę dalyvauti žygiuose, projektuose, ekskursijose, šventėse, galimybę konsultuotis su mokytojais;

5.14. merginos dažniau nei vaikinai nurodė, kad mokytojo gali klausinėti tol, kol viską supranta;

5.15. vaikinams labiau imponavo savita Jaunimo mokyklose taikoma vertinimo sistema;

5.16. IX–X klasių mokiniai dažniau nei V–VIII klasių mokiniai jaučia mokytojų paramą ir palaikymą;

5.17. dažniausiai pagalbos Jaunimo mokyklos mokiniai sulaukia iš klasės auklėtojo, dalyko mokytojo, socialinio pedagogo, rečiau – iš psichologo;

5.18. į socialinį pedagogą, draugus pagalbos dažniau kreipiasi merginos;

5.19. į dalyko mokytoją pagalbos dažniau kreipiasi IX–X klasės mokiniai;

5.20. jaunimo mokyklose sudaromos pakankamos sąlygos mokinių savirealizacijai:

5.20.1. merginos labiau nei vaikinai patenkinti Jaunimo mokykloje sudarytomis galimybėmis lankyti būrelius, dalyvauti įvairiose šventėse, akcijose;

5.20.2. vyresnių klasių mokiniai bei mokytojai mano, kad Jaunimo mokyklose mokiniai labiau gali save realizuoti šventėse ir akcijose, žygiuose, ekskursijose;

5.21. jaunimo mokyklų reikalingumas. Jaunimo mokyklų reikalingumą pripažįsta 9 iš 10 apklaustų mokinių. Ypač šio tipo mokykla, mokinių požiūriu, reikalinga tiems, kuriems nesiseka mokytis, turintiems elgesio problemų arba nesutariantiems su mokytojais;

5.22. IX–X klasių mokiniai Jaunimo mokyklos paskirtį dažniau sieja su elgesio ir drausmės problemas turinčiais ir neturtingų šeimų vaikais;

5.23. jaunimo mokyklų pedagogai:

5.23.1. palankiai vertina mokinių tolesnio mokymosi galimybes;

5.23.2. suvokia mokinių resocializacijos svarbą;

5.23.3. geba įžvelgti veiklos specifiškumą, dirbant su rizikos grupės kontingentu;

5.24. dauguma pedagogų siekia savo, kaip specialistų, pedagoginių – psichologinių, dalykinių kompetencijų tobulinimo;

5.25. jaunimo mokyklų vadovai:

5.25.1. suvokia savo mokyklų problemas, dalyvauja jas sprendžiant;

5.25.2. rūpinasi mokyklos įvaizdžiu, jos saugumu ir patrauklumu ugdytiniams;

6. alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje esamos situacijos trūkumai:

6.1. 1990–1993 m., vykstant spartiems Lietuvos valstybės socialinio ekonominio, kultūrinio gyvenimo pokyčiams, bendrojo lavinimo mokykla nesugebėjo prisitaikyti prie kintančių sąlygų, todėl mokyklas pradėjo palikti didelis mokinių skaičius;

6.2. per 1990–1993 m. mokymąsi nutraukė dalis pagrindinio ugdymo programą baigusiųjų, taip pat 16 metų neturinčių bei pagrindinio išsiugdymo neįgijusių asmenų;

6.3. dalis Jaunimo mokyklos mokinių neatitinka Jaunimo mokykloms nustatyto amžiaus. Pagal 2004 m. apskričių viršininkų administracijų švietimo priežiūros tarnybų duomenis tik apie 58 proc. jaunimo mokyklų mokinių atitiko tuo laikotarpiu nustatytą jaunimo mokyklų mokinių amžių:

6.3.1. net 7,7 proc. buvo vyresni nei 18 metų;

6.3.2. 0,4 proc. sudarė vaikai iki 12 metų;

6.3.3. penkiose jaunimo mokyklose daugiau kaip 50 proc. mokinių buvo vyresni nei 16 metų;

6.4. peraugusių mokinių buvimo jaunimo mokykloje priežastys:

6.4.1. privalomas mokyklinis amžius pasibaigia vaikui dar nebaigus pagrindinės mokyklos;

6.4.2. 16–17 metų dirbančio jaunimo klasių, skyrių, suaugusiųjų skyrių, filialų ar mokyklų stoka savivaldybėse;

6.5. jaunimo mokyklos neprisitaiko prie kintančių ugdymo sąlygų. 2004–2005 m. jaunimo mokyklose mokėsi 2200 mokinių, iš jų:

6.5.1. 8 proc. prieš įstodami į jaunimo mokyklas niekur nesimokė ir nebuvo įgiję pagrindinio išsilavinimo;

6.5.2. 18 proc. buvo likę kurso kartoti antrus metus, 3,2 proc. – trečius metus;

6.5.3. 18 proc. jaunimo mokyklų mokinių yra įrašyti į Nepilnamečių reikalų inspekcijos įskaitą;

6.5.4. 9 proc. – teisti;

6.6. aukščiau pateikti duomenys rodo, kad keičiasi jaunimo mokyklų kontingentas ir jų problematika, kuri reikalauja koreguoti jaunimo mokyklos viziją;

6.7. jaunimo mokyklos koncepciją skatina keisti ir švietimo sistemoje įvykę pokyčiai:

6.7.1. mokykloms sudarytos galimybės labiau diferencijuoti mokymą;

6.7.2. 1997 m. įteisintas pagrindinis profesinis mokymas 4 pakopomis ir mokinių priėmimas į profesines mokyklas nuo keturiolikos metų;

6.8. jaunimo mokyklos mokinių nesėkmingo mokymosi priežastys susijusios su:

6.8.1. pamokų praleidinėjimu, sistemingu namų užduočių neatlikimu, mokyklos baime;

6.8.2. silpna sveikata, įvairiomis priklausomybėmis;

6.8.3. nesutarimais ir smurtu šeimoje, sąlygų mokytis nebuvimu;

6.9. pagrindinės Jaunimo mokyklos mokinių išėjimo iš ankstesnės mokyklos priežastys – mokymosi nesėkmės ir nesutarimas su mokytojais;

6.10. neigiamas požiūris į jaunimo mokyklas. Negatyvų Jaunimo mokyklų požiūrį dažniausiai lemia:

6.10.1. mokinių kontingentas ir jų elgesys;

6.10.2. žemas mokinių pasiekimų lygis;

6.10.3. viešas mokinių priklausomybių demonstravimas mokyklos teritorijoje;

6.11. mokymosi proceso trūkumai jaunimo mokyklose. Jaunimo mokyklose vaikinai ypač pasigenda sporto, merginos pageidautų kulinarijos, keramikos, muzikos ir dailės būrelių;

6.12. mokymosi procesą apsunkinantis veiksnys jaunimo mokykloje yra kai kurių mokinių elgesio ir drausmės problemos;

6.13. jaunimo mokyklos mokytojų požiūriu į šias mokyklas dažniausiai patenka mokiniai iš nepilnų, socialiai remtinų, asocialių šeimų. Šių mokinių tėvams dažnai būdingas menkas pedagoginis, psichologinis išprusimas;

6.14. jaunimo mokyklų vadovų žinių bei gebėjimų stoka. Remiantis atliktais tyrimais, galima nustatyti, jog Jaunimo mokyklų vadovams nepakanka pedagoginių, psichologinių žinių ir gebėjimų inicijuoti veiklas, tyrimus, kurie leistų giliau pažinti individualias mokinių savybes.

7. Alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje tobulinimo galimybės:

7.1. pagrindinės Jaunimo mokyklos koncepcijos tobulinimo galimybės:

7.1.1. koreguoti Jaunimo mokyklų tikslus ir uždavinius;

7.1.2. tobulinti mokyklų valdymo procesus ir finansavimo galimybes;

7.1.3. pertvarkyti jaunimo mokyklų ugdymo turinį ir ugdymo organizavimą;

7.1.4. apibrėžti jaunimo namų funkcionavimo sąlygas, ugdymo ypatumus;

7.1.5. pakeisti teisės aktus užtikrinant didesnį ugdymo finansavimą ir specialiosios, socialinės ir psichologinės pagalbos teikimą mokyklose;

7.1.6. tobulinti mokinių priėmimo į jaunimo mokyklas tvarką;

7.1.7. užtikrinti besimokančiųjų materialinį aprūpinimą;

7.1.8. tobulinti pedagogų ir vadovų kompetencijas (tobulinti Jaunimo mokyklų mokytojų kompetencijas šiose srityse: dirbant su mokiniais, stokojančiais mokymosi motyvacijos, nekoncentruojančiais dėmesio, vartojančiais psichotropines medžiagas, linkusiais nusikalsti);

7.1.9. rengti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančius pedagogus;

7.1.10 stiprinti jaunimo mokyklų ugdymo ir ikiprofesinio rengimo bazę;

7.1.11. užtikrinti savalaikę socialinę – pedagoginę, specialiąją bei psichologinę pagalbą;

7.1.12. skatinti mokymosi motyvaciją;

7.1.13. organizuoti mokinių užimtumą;

7.1.14 keisti Jaunimo mokyklų įvaizdį – būtina keisti visuomenės bei bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų požiūrį į šio tipo mokyklas (bendradarbiauti su žiniasklaida, siekiant formuoti pozityvų Jaunimo mokyklos įvaizdį);

7.1.15. skatinti individualų klasės auklėtojų ir mokytojų darbą su mokiniais;

7.1.16. tenkinti individualius mokinių poreikius;

7.2. bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų požiūriu, pagrindines Jaunimo mokyklų auklėtinių tolesnio mokymosi galimybes ir pasiūlą bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai sieja su profesinėmis, suaugusiųjų vidurinėmis mokyklomis ar mokymo centrais, kursais;

7.3. galimybės steigti Jaunimo mokyklas kiekvienoje savivaldybėje. Šio tipo mokyklos turėtų būti steigiamos mokiniams, stokojantiems mokymosi motyvacijos ir turintiems emocinių elgesio problemų;

7.4. atkreiptinas dėmesys į šiuos pedagoginius – psichologinius mokymosi veiksnius:

7.4.1. mokinio asmenybės pripažinimas ir bendravimo poreikių realizavimas;

7.4.2. konstruktyvus problemų sprendimas ir psichologinės pagalbos užtikrinimas;

7.4.3. mokymosi motyvacijos atstatymas ir mokymosi spragų likvidavimas;

7.4.4. mokymosi proceso individualizavimas ir diferencijavimas;

7.5. pageidautini tęstiniai kvalifikacijos tobulinimo seminarai šiomis temomis:

7.5.1 konfliktų sprendimas;

7.5.2. bendravimas su asocialių šeimų paaugliais ir jų tėvais;

7.5.3.darbas su specialiųjų poreikių ir rizikos grupės vaikais;

7.6. galimybės skatinti Jaunimo mokyklų bendradarbiavimą su kitomis socialinėmis ir ugdymo institucijomis bei organizuoti darbą su rizikos grupės šeimomis, suteikiant savalaikę pagalbą.

8. Alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje tobulinimo grėsmės:

8.1. neįvertinus jaunimo mokyklų poreikio Lietuvoje, gali išlikti grėsmė, jog nebus užtikrintas mokinių, stokojančių mokymosi motyvacijos ir turinčių emocinių elgesio problemų, išsilavinimas bei integravimas į visuomenę.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

9. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas: sudaryti sąlygas kuo didesniam mokinių skaičiui įgyti pagrindinį išsilavinimą ir siekti, kad mokiniai tęstų mokymąsi toliau įgydami vidurinį išsilavinimą ir darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikaciją.

10. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

10.1. padėti mokiniams atstatyti prarastą mokymosi motyvaciją, įveikti mokymosi sunkumus ir skatinti grįžti į nuosekliojo švietimo sistemą;

10.2. sudaryti sąlygas formuotis pozityviai mokinių socialinei adaptacijai, ugdant savęs pažinimo, gyvenime iškylančių probleminių situacijų tinkamo sprendimo ir atsparumo neigiamai socialinei įtakai gebėjimus;

10.3. sudaryti sąlygas dalyvauti produktyvioje praktinėje veikloje, kad mokinys galėtų plėtoti asmeninius interesus ir gebėjimus įvairiose veiklose ir padėti socialiai adaptuotis per pasirinktą ir asmeniškai patrauklią darbinę veiklą;

10.4. sudaryti sąlygas mokytojams įgyti kompetencijas, reikalingas alternatyviam ugdymui įgyvendinti;

10.5. sukurti įvairius alternatyvaus ugdymo modelius ir sudaryti sąlygas mokiniams juos rinktis;

10.6. atlikti alternatyvaus ugdymo plėtros galimybių vertinimus Lietuvoje (atlikti galimybių studijas);

10.7. parengti alternatyvaus ugdymo plėtros strategiją Lietuvoje;

10.8. parengti jaunimo namų aprašus, rekomendacijas dalykų moduliams, mokymo priemonių aprašus, pedagogų rengimo bei kvalifikacijos kėlimo programas.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

11. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis	2006	–*	90**
procentais
Produkto rodikliai:
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurių:	2006	–	500
– švietimo pagalbos specialistai

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

12. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtinapadėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2006	–	500

13. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo aprūpinimo centras (toliau vadinama – ŠAC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tikėtina padėtis 2015 m.
1.	Parengtų mokytojų skaičius
1.1.	Pedagogų bei vadovų mokymai	Asmenų skaičius	500
2.	Mokymuose dalyvavusių institucijų skaičius ir dalis
2.1.	Alternatyvaus ugdymo švietimo sistemos plėtros mokymuose dalyvaujančių mokyklų skaičius	Įstaigų skaičius	25
3.	Parengtų mokymo priemonių pavadinimų skaičius ir egzempliorių skaičius
3.1.	Priemonės
3.1.1.	Jaunimo namų aprašai	Skaičius	3
3.1.2.	Rekomendacijos V–X klasių dalykų modulių rengimui	Skaičius	9
3.1.3.	Pedagogų ir vadovų kvalifikacijos tobulinimo programos	Skaičius	1
3.1.4.	Kvalifikacijos programos	Skaičius	4
3.2.	Kitos priemonės
3.2.1.	Alternatyvaus ugdymo galimybių studija	Skaičius	1
3.2.2.	Alternatyvaus ugdymo strategija (programa)	Skaičius	1
3.2.3.	Eksperimentiniai alternatyvaus ugdymo modeliai	Skaičius	3
4.	Mokymo priemones gavusių mokyklų skaičius
4.1.	Mokymo priemones gavusios mokyklos	Įstaigų skaičius	25
5.	Vidutinė vienam mokiniui tekusi lėšų programos parengtoms mokymo priemonėms suma	–	–
6.	Naujai sukurtų darbo vietų skaičius
6.1.	Naujai įsteigtų etatų skaičius	Etatų skaičius	6

14. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

14.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

14.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius, darbo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

15. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje“ (toliau vadinama – Projektas).

16. Pagrindinis Projekto tikslas – sudaryti sąlygas kuo didesniam mokinių skaičiui įgyti pagrindinį išsilavinimą ir siekti, kad mokiniai tęstų mokymąsi toliau įgydami vidurinį išsilavinimą ir darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikaciją;

17. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

17.1. komponento projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina pareiškėjas (ŠAC);

17.2. komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – ESFA);

17.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

17.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

18. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja LR švietimo ir mokslo ministerijos ŠAC.

19. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 1 800 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 8 200 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-2410, 2008-08-21, Žin., 2008, Nr. 97-3767 (2008-08-26), i. k. 1082070ISAKSAK-2410

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

20. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

21. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Uždavinys	Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 130 tūkst. Lt
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Švietimo aprūpinimo centras
3.2.	Partneris (iai)	–
3.3.	Remiamos veiklos	1. Eksperimentinių „produktyvaus mokymo“ modelių jaunimo mokyklai sukūrimas.
		2. Ikiprofesinio mokymo aprašo ir metodinių rekomendacijų ikiprofesinio mokymo programoms ar jų moduliams parengimas.
		3. Jaunimo namų aprašų, jaunimo namų ugdymo modelių, rekomendacijų dalykų modulių rengimui, parengimas.
		4. Mokytojų ir specialistų kvalifikacijos tobulinimo programų parengimas.
		5. Prevencinių programų tėvams parengimas, mokymo priemonių sukūrimas.
3.4.	Tikslinės grupės	1. Jaunimo mokyklų administracijos darbuotojai, mokytojai, pagalbos specialistai.
		2. Jaunimo mokyklų mokiniai.
		3. Jaunimo mokyklų mokinių tėvai.
		4. Aukštųjų mokyklų dėstytojai.
3.5.	Projekto dydis	Iki 10000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 10000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	57 mėn.
		I įgyvendinimo etapas 33 mėn.
		II įgyvendinimo etapas 24 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas Projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto įgyvendinimo metu visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projektų rezultatais, nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su konsultantais, lektoriais ir pan. Diegiamos iki šiol Lietuvoje nenaudotos priemonės. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinimas tobulinant jaunimo mokyklų ir namų mokytojų kvalifikaciją, kuriant programas, modelius, aprašus bei didinant švietimo personalo kompetencijas naudoti informacines technologijas švietimo srityje. Prie informacinės visuomenės plėtros taip pat prisidės duomenų bazių, kuriose bus centralizuotai ir sistemingai kaupiama įvairi informacija apie sukurtus „produktyvaus mokymo“ modelius, programas, aprašus, kūrimas. Projekto veiklos teigiamai įtakos įgyvendinant šiuos Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 m. strategijos, patvirtintos 2004 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), uždavinius: gerinti pedagogų ir mokyklos vadovų IKT kompetenciją profesinėje veikloje, sukurti ir įdiegti įvairių lygių švietimo informacines sistemas: valdymo, pasiekimų vertinimo, informavimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Projekto veiklos, skirtos alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje plėtrai, prisidės prie veiksmų, reikalingų užtikrinti tolygią regionų plėtrą. Sukurti „produktyvaus mokymo“ modeliai, jų pritaikymas Lietuvos jaunimo mokyklose bei namuose, jaunimo mokyklų bei namų mokytojų gebėjimų didėjimas sudarys geresnes galimybes mokiniams mokytis mokyklose, kuriose sprendžiamos ugdymo turinio planavimo, mokymosi motyvacijos bei kitos problemos. Projekto veiklos bus įgyvendinamos visos šalies mastu, todėl palies ir 2007 m. sausio 31 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) išskirtas 14 šalies savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 575 patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. (Žin., 2005, Nr. 66-2370) nurodytus 7 ekonominio augimo centrus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Alternatyvaus ugdymo plėtra, didinant ugdymo paslaugų prieinamumą mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, turės teigiamą poveikį socialinės atskirties ir skurdo sumažinimui. Alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje plėtra (jaunimo mokyklų ir namų teikiamų paslaugų kokybės gerinimas), turės teigiamą poveikį švietimo ir mokslo plėtrai Lietuvoje. Projekto veiklos taip pat prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89– 4029) išskirtų (1) vidutinės trukmės bei (2) trumpalaikių tikslų pasiekimo priemonių įgyvendinimo: (1) pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais, (2) tobulinti pedagogų rengimo, kvalifikacijos ir papildomos kvalifikacijos įgijimo programas, suteikti jiems žinių darnaus visuomenės vystymosi ir žinių visuomenės kūrimo klausimais. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

22. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

22.1. įvairaus amžiaus rajonų gyventojai (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti suaugę asmenys), kurie galėtų būti suinteresuoti jaunimo mokyklų bei namų veikla;

22.2. švietimo specialistai, administracijos, apskričių bei savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina jaunimo mokyklų veiklos vertinimas.

22. Numatomos viešinimo priemonės:

22.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai visuomenės informavimo priemonėse: skelbimai alternatyvaus ugdymo, jaunimo mokyklų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose;

22.2. elektroninėje erdvėje – interneto svetainės, informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;

22.3. švietimo įstaigose – informaciniai lankstinukai;

22.4. konferencijose – informacinio pobūdžio konferencijos, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus Europos Sąjungos, Ministerijos bei ŠAC simbolika;

22.5. ŠAC įrengiant viešinimo stendą.

23. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

20 priedas

LYDERIŲ LAIKO (ŠVIETIMO BENDRUOMENIŲ SAVARANKIŠKUMO SKATINIMO) KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS IR PAGRINDINĖS SĄVOKOS

1. Švietimo bendruomenių savarankiškumo skatinimo komponentas lyderių laikas (toliau – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau – Programa) dalis ir siekia jos tikslų.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti, kaip bus panaudotos Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos, skiriamos 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 1 uždavinio „Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą“ įgyvendinimo antrosios grupės veikloms, susijusioms su valdymo decentralizacija, švietimo įstaigų savarankiškumo didinimu, vidinio valdymo ir personalo motyvacijos sistemų tobulinimu, vadybinių gebėjimų stiprinimu ir kt.

3. Komponentas prisidės prie šių Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003 Nr. 71-3216) siekinių įgyvendinimo

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

4. Pagrindinės švietimo vadybos būklės stiprybės lyderystės aspektu:

4.1. Lietuva yra sukaupusi nemažai teorinės lyderystės (organizacijos tobulėjimo užtikrinimas savarankiško įsipareigojimo pagrindu.;

4.2. yra geros praktikos mokyklų ir švietimo skyrių, kuriuose dirba veržlūs lyderiai, yra tobulinimo talkos, konsultavimosi tradicija, kurią skatina vidinio ir išorinio audito sistema;

4.3. yra geras institucinis pagrindas paramos infrastruktūrai formuoti – Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra, Mokytojų kompetencijos centras, Pedagogų profesinės raidos centras, vietiniai mokytojų švietimo centrai, lyderystei angažuoti universitetai.

5. Pagrindinės silpnybės:

5.1. Patirtis yra labai lokali, neišplitusi, nėra sistemingo rengimo lyderystei ir į konkrečias iškilusias problemas nukreipto specializuoto pripažįstamo mokymo, trūksta lektorių;

5.2.Darbdaviai vengia leisti lyderiams dirbti už įstaigos ribų;

5.3. Lyderiai stokoja paramos, mažai institucijų bando profesionaliai konsultuoti, teikti vadybinę pagalbą mokyklai ir lyderiams, organizuoti sėkmių ir lyderių paiešką, patirties sklaidą.

6. Atsiveriančios svarbiausios galimybės:

6.1. lyderystei yra palankūs pagrindiniai strateginiai dokumentai (Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029);

6.2. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija taip pat palanki lyderystės, savarankiškumo skatinimui, o lyderystė savo ruožtu gerina paramos panaudojimą;

6.3. pasaulyje yra stiprių lyderystės centrų, yra verslo lyderystės konsultavimo paslaugų, rinkoje yra virtualiam konsultavimuisi tinkamos instrumentinės programinės įrangos.

7. Didžiausios kylančios grėsmės:

7.1. smulkmeniškas mokyklos ir konsultavimo veiklos, lėšų panaudojimo galimybių reglamentavimas ir kontrolė varžys kūrybinę mintį ir veiksmingesnių valdymo modelių diegimą;

7.2. pavargusi pedagoginė bendruomenė nepatikės naujomis galimybėmis, vengs pokyčių, nesikonsultuos, nebendradarbiaus;

7.3. geriausi patirtį turintys specialistai paliks švietimą, negalėdami realizuoti savęs čia, nespėję perteikti patirtį kolegoms ir platesniu mastu.

8. Išvados iš nustatytų esminių stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių strateginių ryšių analizės:

8.1. situacija yra palanki lyderystės sklaidai, kuri būtų savo ruožtu naudinga pastebėtų silpnybių bei grėsmių slopinimui (palanki politika, sukaupta patirtis ir sukurtas institucinis pagrindas, atviri ES lėšų ir patirties šaltiniai, egzistuoja patogūs technologiniai sprendimai);

8.2. naudojantis sukaupta šalyje patirtimi, universitetų pajėgomis, užsienio konsultantais yra įmanoma sustiprinti ir susisteminti lyderių kompetencijų plėtotės galimybes;

8.3. remiantis šalyje esančiais gerosios praktikos pavyzdžiais, užsienio konsultantų intelektualine paspirtimi esamų institucijų pagrindu galima išplėtoti mokyklų ir švietimo skyrių konsultavimo infrastruktūrą, kuri palaikytų ir skatintų lyderių veržlumą, mokyklų bendradarbiavimą, geriausios praktikos sklaidą, apskritai žmogiškųjų išteklių veiksmingesnį panaudojimą, švietimo asmenybių saviraišką, gerintų susikalbėjimą ir darną švietimo sistemoje;

8.4. technologijos ir ankstesnė jų naudojimo patirtis leidžia sukurti veiksmingą virtualią aplinką, tarnaujančią lyderių konsultavimui, bendravimui, bendradarbiavimui inicijuoti;

8.5. didesnei projekto sėkmei būtų svarbu inicijuoti lyderystės ir konsultavimo praktikos plėtrai reikalingą reguliavimo mažinimą, naujų organizacinių sprendimų ir jų savarankiškos paieškos erdvės įteisinimą (mokinio krepšelio panaudojimo, valdymo modelių liberalizavimas,);

8.6. efektui sustiprinti yra palankios aplinkybės (juridika, ankstesni projektai) kompetencijų pripažinimo ir įvairesnių valdymo modelių veikiančių pavyzdžių formavimui.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

9. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas toks pagrindinis Komponento tikslas – suformuoti paramos švietimo lyderiams infrastruktūros pagrindus.

10. Daliniai tikslai ir jų įgyvendinimo uždaviniai:

10.1. plėtoti konsultacinių paslaugų rinką, jautrią švietimo subjektų poreikiams ir galimybėms:

10.1.1. sukurti ir mokyklose išbandyti konsultavimo paslaugų ir pasiūlos modelį ir praktinio taikymo metodiką;

10.1.2. parengti konsultantus, gebančių konsultuoti ugdymo proceso, strateginio planavimo, valdymo ir kitomis mokykloms svarbiomis temomis;

10.1.3. sudaryti sąlygas būsimiems ekspertams ir konsultantams mokytis konsultavimo įgūdžių;

10.1.4. suburti konsultantus į bendradarbiavimo tinklą;

10.1.5. konsultuoti savivaldybių švietimo padalinius dėl mokymo ir mokymosi veiksmingumo didinimo, atliepiant rinkos poreikius;

10.1.6. atrasti/sukurti instituciją (padalinį), kuri(s) koordinuotų švietimo konsultacines paslaugas, užtikrintų sistemingą konsultantų darbo vertinimą ir koordinuotųjų mokymą;

10.2. kurti konsultavimo(si) virtualioje aplinkoje galimybes:

10.2.1. sukurti virtualią aplinką, sudarančią galimybę švietimo vadybininkams naudotis elektroninėmis paslaugomis;

10.2.2. parengti mokyklos valdymo, naudojant informacines ir komunikacines technologijas, konsultantus.

10.3. sudaryti sąlygas vientisos ir integruotos visų lygmenų lyderių kompetencijų plėtotės sistemos, padėsiančios gerinti ugdymo kokybę, sukūrimui:

10.3.1. sukurti vadybinių kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo paslaugas parengiant, testuojant ir akredituojant modulinę jungtinės magistrantūros studijų programą;

10.3.2. sukurti vadybinių kompetencijų neformalaus papildymo paslaugas, skirtas savarankiškai besimokantiems ir dirbantiems praktikams;

10.3.3. sukurti vadybinių kompetencijų formalaus pripažinimo paslaugas;

10.3.4. vykdyti loingitudinius lyderystės raiškos kaitos tyrimus suteiktų kompetencijų taikymo stebėjimui.

10.4. kurti ir išbandyti lyderyste paremtus mokyklų valdymo modelius:

10.4.1. sukurti ir Lietuvos mokyklose ir savivaldybėse organizuoti naujų valdymo modelių įgyvendinimo bandymus.

11. Tikslinės grupės – esami ir potencialūs mokyklų direktoriai ir pavaduotojai, metodinių grupių pirmininkai, aktyvūs mokytojai, socialiniai pedagogai, bibliotekininkai, kiti aktyvūs mokyklų darbuotojai, švietimo skyrių specialistai, pedagogus rengiančių aukštųjų mokyklų dėstytojai.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

12. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis (proc.)	2006	–*	80**
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius	2006	–	50
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	2006	–	765

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

13. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų.	2006	–	45
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2006	–	75

14. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo aprūpinimo centras (toliau vadinama – ŠAC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tikėtina padėtis 2015 m.
1	Konsultavimo temų skaičius	Vienetai	15
2	Teikiamų elektroninių paslaugų skaičius	Vienetai	6
3	Sukurtų studijų modulių skaičius	Vienetai	10
4	Komponento veikloje dalyvavusių savivaldybių skaičius	Vienetai	40

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

15. Komponentas bus įgyvendinimas vykdant projektą „Lyderių laikas“ (toliau vadinama – Projektas).

16. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

16.1. komponento projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina pareiškėjas (ŠAC);

16.2. komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – ESFA);

16.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

16.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

16.5. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ŠAC.

17. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 10 000 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 10 000 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-2410, 2008-08-21, Žin., 2008, Nr. 97-3767 (2008-08-26), i. k. 1082070ISAKSAK-2410

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

18. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

19. Išskiriami šie pagrindiniai atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1	Bendra informacija
1.1	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3	Veiklų grupė	Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą
1.4	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2	Kryžminis finansavimas	Iki 1318 tūkst. Lt (I etapas)
3.	Tinkamumas
3.1	Pareiškėjas	Švietimo aprūpinimo centras
3.2	Partneris (iai)	–
3.3	Remiamos veiklos	Bus remiama: konsultacinių paslaugų rinkos, jautrios švietimo subjektų poreikiams ir galimybėms, plėtojimas, lyderių konsultavimo (si) virtualioje erdvėje galimybių kūrimas, sąlygų vientisai ir integruotai visų lygmenų lyderių kompetencijų plėtotei ir karjeros sistemai, padėsiančios gerinti ugdymo kokybę, kūrimas, lyderyste paremtų mokyklų valdymo modelių kūrimas ir bandymas.
3.4	Tikslinės grupės	Mokytojai, viduriniosios grandies vadovai, mokyklų direktoriai ir jų pavaduotojai, mokyklų administracijos darbuotojai, savivaldybių administracijų darbuotojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, studentai, švietimo konsultantai
3.5	Projekto dydis	Iki 20000 tūkst. lt
3.6	Prašomos paramos dydis (Lt)	Iki 20000 tūkst. lt
3.7	Paramos intensyvumas, proc.	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9	Projekto trukmė	60 mėn.
		I etapas – 30 mėn.
		II etapas – 30 mėn.
3.10	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projektų tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1	Lygių galimybių skatinimas	Projekto vykdymo metu bus suteiktos vienodos galimybės visiems asmenims nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, tautybės ir išsilavinimo lygio. Projekto poveikis šiam horizontaliam prioritetui yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su konsultantais, lektoriais ir pan. Diegiamos iki šiol Lietuvoje nenaudotos priemonės. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.3	Informacinės visuomenės plėtra	Bus sukurta virtuali aplinka, sudaranti galimybę švietimo vadybininkams naudotis elektroninėmis paslaugomis. Projekto poveikis šiam horizontaliam prioritetui yra teigiamas.
7.4	Regioninė plėtra	Projekto veiklos yra skirtos ugdymo kokybei bei prieinamumui didinti, mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybei gerinti, jos prisidės prie veiksmų, reikalingų užtikrinti tolygią regionų plėtrą. Projekto poveikis šiam horizontaliam prioritetui yra teigiamas.
7.5	Darnus vystymasis	Bus suformuoti prieinami ir patrauklūs paramos švietimo lyderiams infrastruktūros pagrindai. Bus sukurtas realus pagrindas vientisos ir integruotos visų lygmenų lyderių kompetencijų plėtotės ir karjeros sistemos, padėsiančios gerinti ugdymo kokybę, tobulinimui. Projekto poveikis šiam horizontaliam prioritetui yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

20. Projekto veiklų viešinimui planuojamos tokios viešinimo priemonės:

20.1. plakatai (stendai patalpose);

20.2. plakatai (rėminti, dalyviams);

20.3. komponento internetinės svetainės sukūrimas;

20.4. straipsniai nacionalinėje ir regioninėje spaudoje;

20.5. brošiūros;

20.6. informaciniai leidiniai-žurnalai;

20.7. konferencijos;

20.8. pranešimai spaudai.

Mokyklų tobulinimo programos plius

21 priedas

BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ BIBLIOTEKŲ MODERNIZAVIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Viešųjų bibliotekų, kurios yra bendrojo lavinimo įstaigose tinklo infrastruktūros plėtra“.

3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), išskiriamo švietimo plėtotės tikslo „Užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius“ bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos antrąją kryptį „Infrastruktūros tobulinimas“.

4. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekas, gerinant mokyklos bendruomenei teikiamų paslaugų kokybę bei užtikrinti geresnes mokymo ir mokymosi sąlygas“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtini šie pagrindiniai mokyklų bibliotekų modernizavimo privalumai, trūkumai ir galimybės:

5.1. mokyklų bibliotekų modernizavimo privalumai:

5.1.1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2001 m. kovo 16 d. parengta programa „Švietimas informacinei visuomenei“ prisidėjo prie mokyklų aprūpinimo informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis (toliau – IKT). Per 2001–2005 m. laikotarpį Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloms paskirstyta 8197 vnt. techninės bei 44348 vnt. programinės įrangos komplektų;

5.1.2. Lietuvos mokyklų bibliotekose sukaupta palyginti daug kompiuterinės technikos. Remiantis Europos komisijos parengta ataskaita „Benchmarking Access and Use of ICT in European Schools 2006“, 2006 m. 61,7 proc. Lietuvos mokyklų naudojo kompiuterius švietimui mokyklų bibliotekose, kai tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis siekia 33,4 proc.;

5.1.3. sukurtas Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas (toliau – LITNET), jungiantis Lietuvos Respublikos mokymo, mokslo ir tyrimo institucijas. Bendras prie LITNET prijungtų institucijų skaičius siekia 900, o naudotojų skaičius – 200 tūkst. ribą;

5.1.4. diegiama mokyklų bibliotekų informacinė sistema „MOBIS“. 2005 m. 470 Lietuvos mokyklų buvo apmokytos diegti ir naudoti sistemą. 2006 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Ministerija) skirtomis lėšomis buvo apmokyta naudotis MOBIS 233 bibliotekininkai, iš mokyklų krepšelio lėšų – 56 bibliotekininkai;

5.2. mokyklų bibliotekų modernizavimo trūkumai:

5.2.1. švietimo įstaigose nesudarytos sąlygos teikti visapusišką pagalbą mokiniui – nepakankama kompiuterizuotų bibliotekininkų darbo vietų (prasta patalpų būklė), kompiuterinė bei organizacinė technika moraliai pasenusi, trūksta naujos technikos bei baldų;

5.2.2. nepakankamas darbuotojų bei mokymą aptarnaujančio personalo informacinio raštingumo bei informacinių technologijų įgūdžių įvaldymas;

5.2.3. nepakankama mokyklų bibliotekos darbuotojų motyvacija;

5.3. mokyklų bibliotekų modernizavimo galimybės:

5.3.1. priimti ilgalaikiai Lietuvos Respublikos strateginiai dokumentai (Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 priimti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatai; Mokymosi visą gyvenimą strategija (patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83) ir kt.), kuriuose akcentuojama švietimo įstaigų infrastruktūros plėtra;

5.3.2. kuriama įvairių švietimo įstaigų aprūpinimą reglamentuojanti teisinė bazė – standartai, normos ir pan. Mokyklų aprūpinimo standartai (patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 1180) reglamentuoja švietimo įstaigų materialinį aprūpinimą infrastruktūra, įranga ir kt. Teisinė bazė leidžia tiksliai įvertinti švietimo įstaigų poreikius, efektyviai vykdyti jų aprūpinimą, sudaryti vienodas galimybes skirtingų įstaigų mokiniams ir mokytojams.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas:

6.1. kurti palankesnes sąlygas bendrojo lavinimo ugdymui ir gerinti švietimo kokybę, panaudojant šiuolaikinių technologijų teikiamas galimybes.

7. Tikslui pasiekti keliamas šis uždavinys: modernizuoti mokyklų bibliotekas, siekiant pagerinti mokyklos bendruomenei teikiamų paslaugų kokybę bei užtikrinti geresnes mokymo ir mokymosi sąlygas.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)	2006	–	60000
Produkto rodikliai:
Projektų skaičius	2006	–	1

9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Modernizuota bibliotekų bendrojo lavinimo įstaigose, skaičius	2006	–	240

10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo aprūpinimo centras (toliau vadinama – ŠAC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Modernizuotų bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų skaičius	2006	–	240

11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti vadovas;

11.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

12. Išskiriami šie pagrindiniai Komponento įgyvendinimo etapai:

12.1. parengiamasis etapas. Šio etapo metu parengiama visa techninė dokumentacija;

12.2. įgyvendinimo etapas. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas“ (toliau vadinama – Projektas)

12.2.1. pagrindinis Projekto uždavinys – reikiama įranga ir baldais aprūpinti bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekas.

13. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:

13.1. komponento Projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina pareiškėjas (ŠAC);

13.2. komponento Projekto įgyvendinančioji institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra;

13.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų; 13.4.. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

14. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ŠAC.

15. Projekto įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

17. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil.Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“
1.3.	Priemonė	Viešųjų bibliotekų, kurios yra bendrojo lavinimo įstaigose tinklo infrastruktūros plėtra
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Nenumatomas
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas (ai)	Švietimo aprūpinimo centras
3.2.	Partneris (iai)	Švietimo įstaigų steigėjai
3.3.	Remiamos veiklos	Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų aprūpinimas įranga ir baldais
3.4.	Tikslinės grupės	1. Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų darbuotojai;
		2. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai;
		3. Bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai.
3.5.	Projekto dydis	Iki 22440,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 22440,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	25 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Centrinė projektų valdymo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Vykdomas komponentas užtikrins lygias galimybes visiems mokyklų darbuotojams bei mokiniams pasinaudoti naujomis galimybėmis, kurias teiks modernizuotos mokyklų bibliotekos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Netaikoma
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Pagal aptariamą komponentę numatytos veiklos, ypač mokyklų bibliotekų aprūpinimas reikiama technine ir programine įranga, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės prioritetais. Įgyvendinant Projektą bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625, numatytų tikslų pasiekimo: Užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Bendrojo lavinimo mokyklos bus atrenkamos naudojant metodiką, kas leis sumažinti skirtumus tarp didžiųjų bei mažesnių Lietuvos miestų mokyklų. Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į 2007 m. sausio 31d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Mokyklų bibliotekų modernizavimas pagerins švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą, taip bus sukurtos sąlygos efektyviai bei kokybiškai mokytis visą gyvenimą visiems visuomenėms nariams. Kartu išaugs švietimo bei mokslo svarba ir bus užtikrinama gyventojų gerovė, išsaugojami kultūriniai ypatumai bei užtikrinamas istorinis valstybės tęstinumas. Projektas atitinka Nacionalinės darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89– 4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie vienos iš priemonių įgyvendinimo: plėsti vidurinių ir aukštųjų mokyklų kompiuterizavimą, tobulinti žinių įsisavinimo ir naudojimo metodus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

18. Komponento tikslą ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, pagerėjusias švietimo paslaugas šalies bendrojo ugdymo įstaigose. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

18.1. bendrojo lavinimo mokyklų darbuotojai ir mokiniai;

18.2. savivaldybių administracijų, apskričių viršininkų administracijų darbuotojai.

19. Numatomos viešinimo priemonės:

19.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

19.2. švietimo įstaigose, kiekvienoje įrengiant informacines lentas;

19.3. konferencijose – 10 konferencijų apskričių lygmeniu;

19.4. elektroninėje erdvėje – pranešimai Ministerijos, ŠAC bei švietimo įstaigų steigėjų internetinėse svetainėse.

20. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

22 priedas

PEDAGOGINIŲ PSICHOLOGINIŲ TARNYBŲ INFRASTRUKTŪROS, ŠVIETIMO ĮSTAIGOSE DIRBANČIŲ SPECIALIŲJŲ PEDAGOGŲ, SOCIALINIŲ PEDAGOGŲ, PSICHOLOGŲ, LOGOPEDŲ DARBO APLINKOS MODERNIZAVIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių spec. pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas“.

3. Komponento įgyvendinimas įgalina siekti 2003–2012 m. keliamo švietimo plėtotės tikslo: užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius bei Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), antrąją kryptį: infrastruktūros tobulinimas. Įgyvendinant komponentą, bus patobulinta švietimo sistemos infrastruktūra, plečiamos švietimo paslaugos.

4. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ 4.5 uždavinį „Steigti specialiojo ugdymo metodinius centrus, atnaujinti jaunimo mokyklų materialinę bazę ir įrengti specialistų darbo vietas, sudarant sąlygas sėkmingam įvairiapusiam mokinių ugdymuisi“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtinos šios pagalbos mokiniui sistemos stiprybės (privalumai):

5.1. pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo pirmasis lygmuo (mokykloje dirbantys specialistai):

5.1.1. Mokyklos specialistai nedubliuoja vieni kitų funkcijų, o papildo vienas kito veiklą:

5.1.1.1. socialinis pedagogas siekia padėti vaikams geriau adaptuotis visuomenėje, bendruomenėje, švietimo ar globos įstaigoje, kitose socialinėse įstaigose, vykdančiose ugdymo funkcijas, racionaliau išnaudoti visas teikiamas galimybes lavintis, mokytis ir augti savarankiškais piliečiais;

5.1.1.2. mokyklos logopedas teikia specialiąją pedagoginę pagalbą mokiniams, turintiems kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų, taip pat kochlearinių implantų naudotojams;

5.1.1.3. specialusis pedagogas teikia specialiąją pedagoginę pagalbą mokiniams, turintiems intelekto sutrikimų, specifinių pažinimo sutrikimų (neišlavėjimų), emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimų, judesio ir padėties sutrikimų, lėtinių somatinių ir neurologinių sutrikimų, kompleksinių sutrikimų ir ribotą intelektą, jei nėra tiflopedagogo – turintiesiems regos sutrikimų, jei nėra surdopedagogo – kurtiesiems ir silpnaregiams, taip pat kochlearinių implantų naudotojams.

5.2. pedagoginės psichologinės pagalbos (PPT) teikimo antrasis lygmuo (pedagoginė psichologinė tarnyba, arba PPT, teikia specialiąją pedagoginę ir psichologinę pagalbą 3–18 metų (iki 21 metų, turintiems specialiųjų poreikių) mokiniams, jų šeimoms, mokytojams ir ugdymo įstaigoms. Pagalba teikiama individualaus ir grupinio psichologinio konsultavimo, pedagoginio konsultavimo, specialiųjų poreikių įvertinimo, specialaus ugdymo rekomendavimo, specialistų mokymo ir švietimo formomis):

5.2.1. iki 2003 m. Lietuvoje veikė tik 26 PPT (34 savivaldybės tokių tarnybų neturėjo, todėl veikla buvo vykdoma apskričių lygmeniu), tačiau nuo 2003 m. antrojo lygio pagalba mokiniui buvo „priartinta prie vaiko“ ir šiuo metu teikiama 53 PPT beveik visose savivaldybėse;

5.2.2. PPT pradėjo vykdyti prevencinę veiklą – LR Vyriausybės patvirtintos Savižudybių prevencijos 2003 – 2005 m. programos (2003 balandžio 10 d., Nr. 451; Žin., 2003, Nr. 36-1575), vykdymas. Šios programos vykdymu siekiama, kad:

5.2.2.1. didžiausias dėmesys koncentruojant psichologinę ir psichoterapinę pagalbą, būtų skiriamas vaikams, paaugliams bei kaimo žmonėms;

5.2.2.2. psichologinė pagalba turi būti prieinama kiekvienam, įvykus savižudybei būtų suteikta kvalifikuota postvencinė pagalba;

5.2.2.3. iki 2010 m. būtų sumažinta savižudybių iki vidutinio Europos rodiklio.

5.2.3. savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos, būdamos arčiau vaiko, šeimos ir mokyklos gali geriau vykdyti pagrindinius joms keliamus uždavinius:

5.2.3.1. kuo anksčiau įvertinti asmens specialiuosius ugdymosi poreikius, psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas, padėti jas išspręsti, surasti jam optimalią ugdymo vietą ir formą;

5.2.3.2. stiprinti mokyklos, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) gebėjimus ugdyti specialiųjų ugdymosi poreikių, psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčius asmenis, formuoti teigiamas nuostatas jų atžvilgiu.

5.2.4. PPT vykdo konsultacinę ir metodinę švietėjišką veiklą – organizuojami mokymo seminarai pedagogams, pagalbos specialistams bei vaikų tėvams;

5.2.5. pagerėjo bendradarbiavimas tarp PPT ir SUK (pirmojo ir antrojo pagalbos mokiniui lygmenų);

5.2.6. materialinį metodinį PPT aprūpinimą tikimasi pagerinti struktūrinių fondų lėšomis, Respublikos PPT dalyvauja ES struktūrinių fondų projektuose „Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas“ – pagal Bendrojo programavimo dokumento 2.4 priemonę ir „Pedagoginių psichologinių tarnybų plėtra“ – pagal Bendrojo programavimo dokumento 1.5 priemonę.

5.3. pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo trečiasis lygmuo (SPPC):

5.3.1. specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras yra valstybinė biudžetinė švietimo įstaiga, vystanti šalies specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos sistemą, koordinuojanti ir organizuojanti jos lygmenų veiklą, tirianti ir nagrinėjanti jos poreikius ir problemas;

5.3.2. ypač daug dėmesio SPPC skiria metodinės ir konsultacinės pagalbos teikimui PPT:

5.3.2.1. PPT specialistai metodinių dienų metu konsultuojami įvairiais pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai klausimais. 2005–2006 m. SPPC specialistų komanda aplankė 35 PPT tikslu pastebėti ir įvertinti kiekvieno regiono pagalbos mokiniui teikimo aktualijas. Konsultacijų metu specialistai turėjo galimybę betarpiškai aptarti PPT veiklos organizavimo klausimus, numatyti teikiamos pagalbos kokybės gerinimo galimybes;

5.3.2.2. svarbus yra ne tik profesinis bendradarbiavimas su PPT, bet ir tinkamų darbo sąlygų specialistams gerinimas, siekiant efektyvaus ir kokybiško pagalbos teikimo. SPPC išanalizavo PPT poreikius ir aprūpino 53 PPT kompiuterine technika, vaiko psichologinio vertinimo metodikomis WISC-III, metodine literatūra;

5.3.2.3. ypač daug dėmesio skiriama PPT bei mokyklų specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo renginiams. Tuo tikslu nuolat atliekama poreikio analizė ir stengiamasi reaguoti į labiausiai akcentuojamus probleminius klausimus, iškylančius teikiant pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai;

5.3.2.4. SPPC stengiasi užtikrinti specialiųjų poreikių asmenų bei jų pedagogų aprūpinimo specialiosiomis mokymo priemonėmis sistemos funkcionavimą šalyje.

5.3.3. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro specialistų iniciatyva, tikslingai panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas, numatoma išleisti įvairių rekomendacijų rinkinį. Tikėtina, kad tėvų ir mokytojų poreikis profesionaliai informacijai apie darbą su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais bus patenkintas.

6. Išskirtinos šios pagalbos mokiniui sistemos silpnybės (trūkumai):

6.1. pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo pirmasis lygmuo (mokyklose dirbantys specialistai):

6.1.1. „Pedagoginės psichologinės pagalbos mokykloje veiksmingumas“ (mokyklų psichologų, socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų, mokytojų padėjėjų funkcijos: mokyklose pagal pareigines instrukcijas ir realų darbo turinį) tyrimo ataskaitoje (LR švietimo ir mokslo ministerija, 2006 m. rugsėjo 22 d.) teigiama, kad vaiko vertinimas ir jo specialiųjų ugdymo poreikių (SUP) tenkinimas pirmuoju (ugdymo įstaigos SUK) lygiu yra nepakankamas. Daugumoje šalies ugdymo įstaigų veikia nepilnos specialiojo ugdymo komisijos (pilnų ir nepilnų SUK santykis 1:10). Apibendrinus 38 savivaldybių pateiktus duomenis, aiškėja, kad tik 6,5 procento bendrojo lavinimo mokyklų, esančių 38 savivaldybių teritorijose, turi specialistų komandas, pajėgiančias atlikti kompleksinį mokinio tyrimą ir įvertinimą;

6.1.2. specialistams mokykloje trūksta tinkamos darbo aplinkos: kabinetų vaikų ir tėvų konsultavimui, baldų, kompiuterinės įrangos, kompensacinės ugdymo technikos darbui su vaiku, specialiosios metodinės literatūros ir kt.;

6.2. pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo antrasis lygmuo (PPT):

6.2.1. „Pedagoginių psichologinių tarnybų veiklos veiksmingumas“ tyrimo ataskaitoje (LR švietimo ir mokslo ministerija, 2006 m.) teigiama, kad:

6.2.1.1. kokybiškai atlikti PPT funkcijas trukdo vertinimo instrumentų ir metodinių priemonių stoka. Būdingos pavienės, stichiškos psichologinio ir pedagoginio vaiko įvertinimo instrumentų paieškos, negrindžiamos aiškia ir nuoseklia tyrimų metodologija ir prioritetų politika. Per visą PPT ir PPC gyvavimo laikotarpį situacija vertinimo instrumentų kūrimo ir pritaikymo srityje iš esmės mažai pasikeitė;

6.2.1.2. PPT specialistų (psichologų, specialiųjų pedagogų ir kt.) darbo krūviai žymiai viršija PPT veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytas normas. Tai neigiamai veikia darbo kokybę, trukdo visiškai atlikti visas PPT deleguojamas funkcijas;

6.2.1.3. problemiškas ugdytinių ir kitų ugdymo proceso dalyvių (pedagogų, tėvų) psichologinių poreikių tenkinimas dėl psichologų stokos PPT ir ugdymo įstaigose;

6.2.1.4. PPT operuoja nepakankamai tiksliais duomenimis apie teikiamos pagalbos rodiklius, trūksta informacijos apie tam tikras veiklos sritis;

6.2.1.5. dauguma šalies PPT nurodo nepakankamą finansavimą, materialinį ir metodinį tarnybų aprūpinimą ir laiko tai svarbiausiais trukdžiais tinkamai vykdyti joms deleguojamas funkcijas.

6.2.2. „Pedagoginių psichologinių tarnybų organizavimo ir veiklos planavimo prioritetai tenkinant specialiųjų poreikių turinčių vaikų edukacinius, psichologinius, socialinius poreikius“ tyrimo ataskaitoje (LR švietimo ir mokslo ministerija, 2004 m.) teigiama, kad:

6.2.2.1. analizuojant disfunkcinius PPT veiklos organizacijos veiksnius pačiu svarbiausiu trukdžiu nurodomas menkas ir neaiškus tarnybų finansavimas. Trūksta darbui reikalingų vertinimo metodikų, reikalingos literatūros. PPT, atlikdamos tuos pačius uždavinius, dirba skirtingomis metodikomis, daugelis kurių yra neaprobuotos, nestandartizuotos Lietuvos sąlygoms;

6.2.2.2. PPT organizavimo ir veiklos planavimo prioritetų, tenkinant specialiuosius poreikius turinčių vaikų edukacinius, psichologinius, socialinius poreikius tyrimas, atliktas 2004 metais, parodė, kad didžiausi PPT funkcijų realizavimo trukdžiai (disfunkcinius veiksniai): finansiniai sunkumai ir PPT materialinės bazės skurdumas (71 proc.), specialistų stoka (57 proc.), vertinimo ir darbo metodinių priemonių stoka (52 proc.);

6.2.2.3. specialistams PPT trūksta baldų, kompiuterinės įrangos, specialiosios metodinės literatūros. Neturint tinkamai įrengtų patalpų nukenčia darbo kokybė bei darbų apimtys. Dėl netinkamų darbo sąlygų, psichologai negali atlikti konsultavimo funkcijos.

6.3. pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo trečiasis lygmuo (SPPC):

6.3.1. vaiko pažintinių gebėjimų vertinimo metodikų bazė nėra pakankama, stinga adaptuotų, standartizuotų Lietuvoje metodikų ikimokyklinio amžiaus vaikų pažintinių gebėjimų įvertinimui, įvairaus amžiaus mokinių akademinių pasiekimų vertinimui ir kt;

6.3.2. PPT specialistų naudojamas WISC-III metodas nepakankamai aiškiai diferencijuoja skirtingo amžiaus vaikų intelektinių gebėjimų lygius, kitos metodinės priemonės yra nestandartizuotos ir neaprobuotos , trūksta metodikų, kurios padėtų įvertinti įvairaus amžiaus vaikų atskirus pažintinius gebėjimus, ypač kitakalbiams vaikams arba vaikams, turintiems kalbos raidos sunkumų;

6.3.3. neįrengti specialistų darbo kabinetai (trūksta baldų, kompiuterinės įrangos, specialiosios metodinės literatūros). Neturint tinkamai įrengtų patalpų nukenčia darbo kokybė bei darbų apimtys;

6.3.4. metodinės veiklos vykdymui trūksta kompiuterinės technikos ir informacinių technologijų, multimedijos įrangos, interaktyvios lentos ir kitų priemonių).

7. Išskirtinos šios pagalbos mokiniui sistemos galimybės (rekomendacijos):

7.1. pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo pirmasis lygmuo (mokyklose dirbantys specialistai):

7.1.1. svarbu užtikrinti, kad ugdymo įstaigose funkcionuotų pilnos SUK komandos, dirbtų visi numatyti pagal normatyvus specialistai (specialieji pedagogai, psichologai, logopedai ir kiti). Specialistų etatų steigimo prioritetai turėtų būti nustatomi pagal įstaigos edukacinių, psichologinių, socialinių poreikių turinį, kurį turėtų padėti identifikuoti tą ugdymo įstaigą aptarnaujanti PPT;

7.1.2. etatų steigimo ir finansavimo klausimai turėtų būti siejami su tikslingesniu ir racionalesniu SUP moksleivio krepšelio paskirstymu ir jo panaudojimu vaiko SUP tenkinimo (o ne administravimo) reikmėms.

7.2. pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo antrasis lygmuo (PPT):

7.2.1. aktualus pedagoginių psichologų rengimo ir jų skatinimo dirbti ugdymo įstaigose ir PPT problemos sprendimas – rengti daugiau šios specializacijos psichologų, peržiūrėti jų darbo apmokėjimo esamus normatyvus;

7.2.2. derėtų tikslinti rodiklius duomenų bazei, aiškiai apibrėžti kategorijų turinį. Tuo tikslu būtina kurti kompiuterinę šalies PPT duomenų bazę su tam tikrų apibrėžtų rodiklių fiksavimo programa;

7.2.3. svarbus bendros šalies PPT veiklos strategijos kūrimas, PPT veiklos prioritetų numatymas, įtraukiant visas šalies tarnybas, sudarant galimybes strategijos kūrime ir jos realizavime dalyvauti ir mokytis visų tarnybų specialistams;

7.2.4. tikslinga organizuoti mokymus PPT specialistams apie įstatyminę bazę, reglamentuojančią specialiosios pedagoginės, psichologinės pagalbos teikimą. Metodinė pagalba apie veiklos strategiją ypač reikalinga naujai besikuriančioms ir neseniai susikūrusioms PPT;

7.2.5. reikalingas PPT specialistų mokymas analizuoti šių dokumentų turinį bei praktiškai taikyti juos savo darbe. Ši funkcija galėtų būti deleguota šalies SPPC.

7.3. pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo trečiasis lygmuo (SPPC):

7.3.1. siekiant užtikrinti savalaikę pagalbą mokiniui būtina nuolat tobulinti savivaldybių pedagoginių psichologinių tarnybų specialistų, mokyklų psichologų, specialiųjų pedagogų, logopedų, socialinių pedagogų profesinę kvalifikaciją;

7.3.2. svarbu inicijuoti teisės aktų, reglamentuojančių PPT veiklos organizavimą specialiosios pedagoginės, specialiosios, psichologinės ir socialinės pedagoginės pagalbos teikimą, tobulinimą;

7.3.3. reikėtų skirti PPT reikiamą finansavimą ir kt. materialinius išteklius, kurie leistų organizuoti veiklą pagal reikalavimus, nurodytus norminiuose LR švietimo ir mokslo ministerijos dokumentuose. Tuo tikslu reikėtų aiškiai apibrėžti savivaldos institucijų atsakomybę už specialiosios pedagoginės psichologinės pagalbos teikimą (finansavimas, materialinis aprūpinimas, organizavimas ir kt.) gyventojams;

7.3.4. būtina rengti vaiko įvertinimo instrumentų komplektą (paketą), grindžiamą situacijos ir poreikių analize (ypač aktualu adaptyvaus elgesio vertinimo instrumentų pritaikymas ar rengimas, kompleksinių negalių turinčių vaikų įvertinimo sistemos (metodikos) diegimas ir kt.) ir užtikrinti visų PPT tarnybų aprūpinimą šiuo paketu.

8. Išskirtinos šios pagalbos mokiniui sistemos grėsmės:

8.1. Lietuvos socialiniai-ekonominiai regionų skirtumai (nepakankamai surenkamas savivaldybių biudžetas, valdžios institucijų neadekvatus požiūris į problemos mastą, paramos mokiniui specialistų stygius) stabdo socialinę integraciją, didina gyventojų socialinę atskirtį (ypač gyvenančiųjų kaimo vietovėse);

8.2. valstybės formalus požiūris į vaikų su negale integraciją į visuomenę tiesiogiai veikia pagalbos mokiniui sistemos funkcionavimą ir kokybę. Lietuva priklauso Centrinės ir Rytų Europos regionui, pasižyminčiam dideliu institucijose globojamų vaikų skaičiumi; dėl šios priežasties ji yra priskiriama šalims, pažeidžiančioms demokratijos ir normalizacijos principus, neatitinka deinstitucionalizacijos, integruoto mokymo ir ugdymo, šiuolaikinės vaiko globos bei vaiko interesų pirmumo principų. Tokiu būdu mažinama Lietuvoje vykdomų švietimo reformų vertė Europos kontekste;

8.3. didėjantis „iškritimo“ iš bendrojo ugdymo sistemos mokinių skaičius, asmenų, turinčių negalę integravimas į bendrojo lavinimo mokyklas reikalauja papildomų valstybės investicijų. Neskiriant pakankamai dėmesio šių problemų sprendimui dabar, ateityje smarkiai išaugs investicijos į socialinės paramos, reintegracijos programas ir pan.;

8.4. nepakankamai išanalizuotas užsienio patirties taikymas Lietuvoje gali duoti neigiamą rezultatą. Dėl egzistuojančių kultūrinių, socialinių, ekonominių ir kitų skirtumų, gali būti sudėtinga perimti sėkmingą užsienio švietimo sistemos patirtį ir pritaikyti ją Lietuvoje.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

9. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie Komponento tikslai:

10.1. didinti pagalbos mokiniui efektyvumą, gerinant švietimo specialistų – pedagogų, specialiųjų pedagogų, logopedų, socialinių pedagogų ir kitų specialistų – darbo aplinką;

10.2. tobulinti švietimo sistemos funkcionavimą, sukuriant saugią mokiniui aplinką.

11. Tikslų pasiekimui keliami šie uždaviniai:

11.1. mokyklų specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo vietų įrengimas ir modernizavimas;

11.2. PPT turimos materialinės bazės atnaujinimas ir plėtra;

11.3. SPPC turimos materialinės bazės atnaujinimas ir plėtra.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

12. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)	2006	–	714
Produkto rodikliai:
Projektų skaičius	2006	–	3

13. Komponento įgyvendinimo stebėseną Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Įrengta naujų arba modernizuota esamų paramą mokiniui teikiančių specialistų darbo vietų, skaičius	2006	–	714

14. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Mokytojų kompetencijos centras (toliau vadinama – MKC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Modernizuotų mokyklų skaičius	2006	–	120
Modernizuotų PPT skaičius	2006	–	53
Modernizuotų SPPC skaičius	2006	–	1

15. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

15.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

15.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

16. Išskiriami šie pagrindiniai Komponento įgyvendinimo etapai:

16.1. parengiamasis etapas. Šio etapo metu parengiama visa techninė dokumentacija;

16.2. įgyvendinimo etapas. Šis etapas įgyvendinamas vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas“ ir jo paprojekčius (toliau vadinama – Projektas):

16.2.1. pagrindinis Projekto tikslas – didinti pagalbos mokiniui efektyvumą, gerinant švietimo specialistų: pedagogų, specialiųjų pedagogų, logopedų, socialinių pedagogų ir kitų specialistų darbo aplinka.

17. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:

17.1. komponento Projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina pareiškėjas (MKC);

17.2. komponento Projekto įgyvendinančioji institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra;

17.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

17.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

18. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja MKC.

19. Projekto įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

20. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

21. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil.Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“
1.3.	Priemonė	Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2	Kryžminis finansavimas	Nenumatomas
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas (iai)	Mokytojų kompetencijos centras
3.2.	Partneris (iai)	1. Mokyklų ir PPT steigėjai;
		2. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras
3.3.	Remiamos veiklos	1. Švietimo įstaigose dirbančių spec. pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas (baldų ir įrangos, reikalingos kvalifikuotai psichologinei, logopedinei bei specialiajai pedagoginei pagalbai teikti, įsigijimas);
		2. Pedagoginių psichologinių tarnybų darbo aplinkos atnaujinimas (patalpų remontas, baldų ir įrangos, reikalingos tiesioginėms tarnybų funkcijoms atlikti, įsigijimas);
		3. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro darbo aplinkos atnaujinimas (patalpų remontas, baldų ir įrangos, reikalingos tiesioginėms centro funkcijoms atlikti, įsigijimas).
3.4.	Tikslinės grupės	1. Bendrojo lavinimo įstaigų pagalbos specialistai;
		2. Pedagoginių psichologinių tarnybų pagalbos specialistai;
		3. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro pagalbos specialistai.
3.5.	Projekto vertė	Iki 25910,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 25910,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	24 mėnesiai
3.10.	Projekto pradžia	2009 m.
4.	Atitikties kriterijai	1. Finansuojamos tik įstaigos, kuriose yra įsteigti pagalbos specialistų etatai.
		2. Įranga tiekiama pagal patvirtintus paketus.
		3. Įranga nebuvo atnaujinta per paskutinius 5 metus.
		4. Patalpų rekonstrukcija ir remontas remiamas tik PPT, nedalyvavusiuose projekte „Pedagoginių psichologinių tarnybų plėtra“ (Bendrojo programavimo dokumento 1.5. priemonė) arba dalyvavusių, bet projekto metu neturėjusios galimybių sudaryti sąlygas šiuolaikiškam vaikų konsultavimui, t.y. renovuoti patalpas, skirtas konsultavimui, vaikų įvertinimui ir darbui su vaikais, taip pat PPT, kurios yra su švietimo centrais.
		5. SPPC – nacionalinis centras, kuris yra atsakingas už pagalbos mokiniui teikimo sistemos plėtojimą, todėl jo aplinkos atnaujinimui teikiamas prioritetas.
5.	Administruojanti institucija	Centrinė projektų valdymo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto tikslinėms grupėms – bendrojo lavinimo įstaigų mokiniams, mokytojams ir pagalbos specialistams, Pedagoginių psichologinių tarnybų bei Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro specialistams bus sudarytos geresnės darbo sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Netaikoma
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu diegiant informacines technologijas mokyklose, PPT ir SPPC bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo:
		1. Užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų;
		2. Siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatyme (2002 m. gruodžio 10 d., Nr. IX-128; Žin., 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo teikiant prioritetą ir investuojant į 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. numatytų 7 ekonominio augimo centrų jaunimo mokyklas. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) nustatytą prioritetą „Švietimo ir mokslo vaidmens didinimas“, numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie priemonės „tinkamai naudojant valstybės, savivaldybių ir ES fondu lėšas, modernizuoti švietimo ir mokslo įstaigų infrastruktūrą“ įgyvendinimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

22. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusius švietimo ir švietimo pagalbos paslaugų prieinamumą ir kokybę mokyklose, PPT ir SPPC. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

22.1.1. savivaldybių, kuriose bus vykdomas Projektas (modernizuojamos mokyklos, PPT ir SPPC), įvairaus amžiaus gyventojai (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti bendruomenės nariai), kurie galėtų pasinaudoti teikiamomis švietimo ir švietimo pagalbos paslaugomis;

22.1.2. švietimo specialistai, administracijos, savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina sistemingas švietimo paslaugų plėtojimas, racionalus išteklių naudojimas ir kt.

23. Numatomos viešinimo priemonės:

23.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

23.2. švietimo ir švietimo pagalbą teikiančiose įstaigose, kiekvienoje įrengiant informacines lentas;

23.3. konferencijose – 10 konferencijų apskričių lygmeniu;

23.4. elektroninėje erdvėje – pranešimai Ministerijos, švietimo įstaigų bei savivaldybių internetinėse svetainėse.

24. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

23 priedas

JAUNIMO MOKYKLŲ APLINKOS PRITAIKYMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas“.

3. Komponento įgyvendinimas įgalina siekti 2003–2012 m. keliamo švietimo plėtotės tikslo: užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius bei Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), antrąją kryptį: infrastruktūros tobulinimas. Įgyvendinant komponentą, bus patobulinta švietimo sistemos infrastruktūra, plečiamos švietimo paslaugos bei plėtojamos švietimo sistemos jungtys tarp bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo.

4. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Steigti specialiojo ugdymo metodinius centrus, atnaujinti jaunimo mokyklų materialinę bazę ir įrengti specialistų darbo vietas, sudarant sąlygas sėkmingam įvairiapusiam mokinių ugdymuisi“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtini šie pagrindiniai Lietuvos bendrojo ugdymo jaunimo mokyklose situacijos privalumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės:

5.1. stiprybės (privalumai):

5.1.1. mokyklų vadovai yra suinteresuoti pedagogų profesiniu augimu, sudaro sąlygas jiems išvykti į kvalifikacijos tobulinimo renginius, skatina mokytojus skleisti gerąją patirtį ir ją pritaikyti ugdymo procese;

5.1.2. pagal Jaunimo mokyklų koncepciją, jaunimo mokyklų funkcija – padėti mokymosi motyvacijos stokojantiems paaugliams ir jaunuoliams, sudaryti sąlygas sėkmingam ugdymuisi, jų optimaliai saviaktualizacijai, produktyviai bei socialiai prasmingai saviraiškai. Šiai funkcijai atlikti visose jaunimo mokyklose įvesti socialinių pedagogų etatai;

5.1.3. jaunimo mokyklose sudarytos sąlygos taikyti inovatyvius mokymo metodus. Daugelyje jaunimo mokyklų mokiniai išmokomi naudotis įvairiais informaciniais šaltiniais: spauda, žodynais, žinynais, diagramomis, internetu ir kt. Pamokose taikomi įvairūs (individualus darbas, darbas grupėse, testai, diskusijos) metodai. Siekiant likviduoti atskirų dalykų žinių ir įgūdžių spragas sudaromos mobilios grupės. Ugdymo procese naudojamos įvairios ugdymo priemonės: vaizdajuostės, kompiuterių programos, plakatai, žiūrimos televizijos laidos, diskutuojama, vyksta viktorinos, ugdymo proceso metu taikomi žaidybiniai elementai;

5.1.4. kasmet į jaunimo mokyklas ateina mokiniai, turintys skirtingų poreikių, siekių ir gebėjimų, žinių, su skirtinga tiek mokymosi, tiek gyvenimo patirtimi. Mokykloms būtina nuolat tirti mokinių poreikius, nuostatas, pasiekimus. Jaunimo mokyklose pagrindinis tyrimų metodas -anketinės apklausos. Anketos dažniausiai rengiamos kolegialiai, įtraukiant mokytojus, klasių vadovus, socialinius darbuotojus;

5.1.5. jaunimo mokyklų pasirinkta ugdymo turinio struktūra (integruota-diferencijuota – ugdymo formos yra diferencijuojamos ir individualizuojamos, užtikrinant ugdymo turinio privalomąją ir pasirenkamąją dalis) sudaro prielaidas per praktinę veiklą teikti bendrąjį ugdymą, pradines darbo, profesijos žinias ir įgūdžius. Mokytojai ruošdamiesi ir organizuodami įvairių dalykų pamokas, parenka taikomojo pobūdžio praktinės naudos turinčias užduotis, leidžiančias suvokti, kad įgytas žinias ir įgūdžius galės panaudoti praktikoje. Tai skatina mokinius mokytis, gerina jų pasiekimų rezultatus;

5.1.6. jaunimo mokyklos palaiko glaudžius ryšius su artimiausiomis profesinėmis mokyklomis, kurių specialistai talkina rengiant programas, dalyvauja vertinant praktinius darbus;

5.1.7. daugumoje šalies jaunimo mokyklų siekiama, kad kiekvienas mokinys dalyvautų papildomo ugdymo veikloje, nes įvairiuose saviraiškos būreliuose mokiniai įgyja pasitikėjimo savimi. Jaunimo mokyklos siūlo jiems įvairias popamokines veiklas, skatina savivaldą, vykdo projektus, organizuoja renginius, kuriuose dalyvauja visa mokyklos bendruomenė;

5.1.8. jaunimo mokyklos bendradarbiauja tarpusavyje, organizuoja bendrus konkursus, varžybas, yra kviečiamos dalyvauti rajonų renginiuose;

5.1.9. daugumoje jaunimo mokyklų teikiamos planinės psichologinės pedagoginės konsultacijos aktualiais klausimais mokytojams ir mokiniams. Į jas kviečiami konsultantai (psichologai, psichoterapeutai, gydytojai, teisėsaugos specialistai);

5.1.10. visose jaunimo mokyklose sudarytos sąlygos mokiniams pereiti mokytis į profesines, pagrindines, vidurines mokyklas. Profesinės mokyklos teikia informaciją apie galimas įgyti profesijas, dalyvauja rengiant ikiprofesinio mokymo programas, vertinant ikiprofesinio mokymo žinias ir gebėjimus.

5.2. silpnybės (trūkumai):

5.2.1. mažėja mokyklų skaičius (2004 m. Lietuvoje veikė 26 jaunimo mokyklos, tačiau iki 2006 m. jų skaičius sumažėjo iki 24 mokyklų), nors mokinių, paliekančių švietimo sistemą, skaičius kasmet tik didėja;

5.2.2. 2004 m. apskričių viršininkų administracijų švietimo priežiūros tarnybų duomenimis, tik apie 58 proc. jaunimo mokyklų mokinių atitiko nustatytą amžių; net 7,7 proc. buvo vyresni nei 18 metų, o 0,4 proc. sudarė vaikai iki 12 metų; penkiose jaunimo mokyklose daugiau kaip 50 proc. mokinių buvo vyresni nei 16 metų. Viena iš „peraugusių“ mokinių buvimo jaunimo mokykloje priežasčių – privalomas mokyklinis amžius pasibaigia, vaikui dar nebaigus pagrindinės mokyklos. Kita priežastis – 16–17 metų dirbančio jaunimo klasių, skyrių, suaugusiųjų skyrių, filialų ar mokyklų stoka savivaldybėse. Savivaldybės nesprendžia 16–17 metų jaunimo, kuris negali mokytis dieninėse bendrojo lavinimo mokyklų klasėse, mokymosi problemos, todėl jaunimo mokyklos pradėjo priiminėti mokinius mokytis pagal Savarankiško mokymosi tvarką, nepaisydamos to, kad negalės visaverčiai padėti mokymosi motyvacijos stokojantiems paaugliams ir jaunuoliams sudaryti sąlygų sėkmingam ugdymuisi jų optimaliai saviaktualizacijai, produktyviai bei socialiai prasmingai saviraiškai (šaltinis: Jaunimo mokyklų koncepcija);

5.2.3. pagal jaunimo mokyklų darbo pobūdį darbas jaunimo mokyklose gali būti laikomas itin sudėtingas ir nepatrauklus aukštos kvalifikacijos mokytojui dėl mažų atlyginimų. Dėl šios priežasties jaunimo mokyklose dirba mažai atestuotų mokytojų (atestuoti tik 66 proc. mokytojų, kai šalies vidurkis 2004 m. sausio 1 d. – 78,6 proc.). Be to, pagal Jaunimo mokyklų veiksmingumo tyrimo ataskaitą ugdymo kokybė, mokytojo ir mokinių santykių sėkmė tiesiogiai priklauso nuo to, ar mokytojui ši darbovietė yra pagrindinė, tačiau dauguma jaunimo mokyklose dirbančių pedagogų dirba antraeilėse pareigose. Jaunimo mokykloms tenka rinktis: ar turėti visų dalykų specialistus, iš kurių dauguma dirba ne visu krūviu, ar mažiau mokytojų, kurie, be savo mokomojo dalyko, turi dar kelis kitus mokomuosius dalykus ir juos dėsto kaip ne specialistai. Dėl šios priežasties nukenčia mokymo kokybė bei mokinių pasiekimų rezultatai, nėra vykdomas ugdymas, atliepiantys rinkos poreikius;

5.2.4. jaunimo mokyklų pedagogai tobulina savo dalykinę kvalifikaciją, mokosi spręsti mokinių psichologines, bendravimo problemas. Tačiau daugumoje jaunimo mokyklų (19 iš 24 mokyklų) mokytojų kvalifikacijos tobulinimas nėra vykdomas planingai, nes mokyklų vadovai ir mokytojai skundžiasi pasigendą daugiau aktualių, jaunimo mokyklos specifiką atitinkančių kvalifikacijos tobulinimo programų šalies kvalifikacijos tobulinimo institucijose;

5.2.5. mokykloms būtina nuolat tirti mokinių poreikius, nuostatas, pasiekimus, tačiau daugumoje mokyklų atliekami mokinių mokymosi poreikių ir gebėjimų tyrimai yra konstatuojamojo pobūdžio, neieškoma pokyčių priežastingumo, neprognozuojami tolesni pokyčiai. Be to, skirtingi mokinių gebėjimai, siekiai ir kitose mokymo įstaigose įgyta patirtis verčia ieškoti ugdymo turinio individualizavimo sprendimų. Tokiais sprendimais galėtų būti išlyginamosios, modulinės ir mobilios grupės, tačiau mokyklose šios galimybės dar nėra pakankamai išnaudojamos (išlyginamųjų bei modulinių klasių nėra, o mobilių grupių valandos naudojamos tik trijose jaunimo mokyklose);

5.2.6. pagal Jaunimo mokyklų koncepciją, jaunimo mokyklose mokiniui turėtų būti teikiama kur kas didesnė nei kitose mokyklose informacinė, pedagoginė, psichologinė, specialioji pedagoginė ir specialioji, socialinė pedagoginė, sveikatos priežiūros pagalba. Vis dėlto ši pagalba nėra teikiama ar jos teikimas yra nepakankamai prieinamas:

5.2.6.1. nepriklausomai nuo to, kiek mokinių yra mokykloje, be kitų specialistų šioje švietimo įstaigoje turi dirbti psichologas, tačiau šiuo metu psichologai dirba tik 7 jaunimo mokyklose;

5.2.6.2. jaunimo mokyklose yra integruojami specialiųjų poreikių mokiniai, tačiau specialiųjų poreikių mokinių ugdymui specialiuosius pedagogus turi tik 7 jaunimo mokyklos;

5.2.6.3. ne visose mokyklose yra sudarytos sąlygos teikti visapusišką pagalbą mokiniams – nėra įrengtos specialistų darbo vietos, trūksta kompiuterių ir organizacinės technikos, garso įrangos, mokomųjų programų ir priemonių specialiųjų poreikių mokinių ugdymui, multimedijos įrangos, kabinetų baldų, specialiosios literatūros;

5.2.7. šiuo metu ikiprofesinis mokymas vykdomas visose jaunimo mokyklose, tačiau iki 2006 rugsėjo 1 d. jis buvo vykdomas tik 9 jaunimo mokyklose. Ikiprofesinis mokymas yra laikomas vienu iš motyvacijos didinimo veiksnių, todėl materialinės bazės jaunimo mokyklose stoka stabdo efektyvesnę jaunimo mokyklų veiklą. Jaunimo mokyklose mokiniai turi galimybes įgyti stalystės, siuvimo, namų ūkio ekonomikos, buitinės technikos remonto, metalo apdirbimo profesijų pagrindus, įvairesnę profesijų pasiūlą riboja mokymo bazės neturėjimas, mokinių amžius ir išsilavinimo lygis;

5.2.8. ne visose jaunimo mokyklose yra sudarytos sąlygos teikti įvairaus pobūdžio papildomo ugdymo paslaugas (materialinės bazės bei priemonių trūkumas). Dėl šios priežasties yra ribojamos mokinių galimybės rinktis veiklą ir užsiėmimus pagal savo interesus, galimybes atitinkančią veiklą ir tenkinti saviraiškos poreikius;

5.2.9. jaunimo mokyklų mokymo materialinė bazė labai skirtinga, todėl nėra įmanoma atlikti išsamios jaunimo mokyklų bazės analizės. Tai rodo vieningos jaunimo mokyklų aprūpinimo programos nebuvimą. Jaunimo mokyklos gauna finansavimą iš savivaldybių biudžeto bei iš Mokyklų tobulinimo programos, tačiau šios lėšos tik iš dalies patenkina mokyklos poreikius (jaunimo mokyklų aprūpinimas mokymo ištekliais lieka kiekvienos mokyklos administracijos rūpestis). Mokykloms labiausiai trūksta kompiuterių bei kitos organizacinės technikos, mokomųjų kompiuterinių programų, cheminių medžiagų (reagentų), mikroskopų, žemėlapių, sporto inventoriaus, įvairių darbo priemonių dailei ir technologijoms. Kai kurių mokyklų praktinio mokymo patalpos neatitinka Lietuvos higienos normoje HN 21:1998 „Bendrojo lavinimo higienos normos ir taisyklės“ nustatytų reikalavimų;

5.2.10. patvirtinta Jaunimo mokyklų koncepcija, kurioje numatoma jų įvairovė, orientuojantis į skirtingus jaunimo mokyklų modelius (jaunimo mokykla ir jaunimo namai), tačiau koncepcija lieka deklaratyvaus pobūdžio dokumentu, kadangi jos nuostatoms įgyvendinti trūksta atitinkamos materialinės bazės ir žmogiškųjų išteklių (specialistų;

5.3. galimybės:

5.3.1. būtina sukurti ir diegti jaunimo mokyklų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programas, rengti mokomuosius seminarus bei sukurti galimybes mokytojų bendradarbiavimui (renginiai, informacinės ir komunikacinės technologijos (internetas, intranetas ir kt.) bei gerosios patirties sklaida);

5.3.2. 18 proc. jaunimo mokyklų mokinių yra įrašyti į Nepilnamečių reikalų inspekcijos įskaitą, 9 proc. – teisti. Be to, jaunimo mokyklose mokosi išvykusių į užsienį tėvų vaikai, kurie pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir norminius aktus kol kas dar nėra priskiriami prie rizikos grupių, tačiau šis klausimas bus sprendžiamas artimiausiu metu. Pateikti duomenys rodo, kad keičiasi jaunimo mokyklų kontingentas ir problematika, kuri reikalauja koreguoti jaunimo mokyklos viziją. Jaunimo mokyklos koncepciją skatina keisti ir švietimo sistemoje įvykę pokyčiai: mokykloms sudarytos galimybės labiau diferencijuoti mokymą, 1997 m. įteisintas pagrindinis profesinis mokymas 4 pakopomis ir mokinių priėmimas į profesines mokyklas nuo 14 metų;

5.3.3. sukūrus mokinių poreikių, nuostatų, pasiekimų vertinimo programas bei metodikas, leidžiančias analizuoti pokyčių priežastingumą bei prognozuoti tolimesnius pokyčius, jaunimo mokyklose būtų sudarytos sąlygos veiksmingai individualizuoti ugdymo turinį ir taip užtikrinti mokymo, atliepiančio rinkos poreikį, kokybę;

5.3.4. bendrojo ugdymo, papildomo ugdymo, ikiprofesinio rengimo bazes atnaujinimas ir modernizavimas galėtų sudaryti prielaidas naudoti įvairesnius ir inovatyvius mokymo metodus bei sukurti sąlygas mokinių socializacijos įgūdžių formavimui, mokymosi motyvacijos atstatymui per praktinę veiklą;

5.4. grėsmės ir pasekmės:

5.4.1. Neplečiant jaunimo mokyklų tinklo, didės „iškritusių“ iš bendrojo ugdymo sistemos mokinių skaičius, kas lems asocialių gyventojų skaičiaus, nedarbo, nusikalstamumo lygio ir neigiamų socialinių-ekonominių veiksnių didėjimą;

5.4.2. savivaldybėms neišsprendus 16–17 metų jaunimo, kuris negali mokytis dieninėse bendrojo lavinimo mokyklų klasėse, mokymosi problemos, jaunimo mokyklos ir toliau priiminės vyresnius nei 16 metų mokinius mokytis pagal Savarankiško mokymosi tvarką, pažeidžiamos Jaunimo mokyklos koncepciją;

5.4.3. mokyklų steigėjai neranda galimybių įsteigti psichologų, specialiųjų pedagogų etatų, mokyklose per mažai pagrindines pareigas einančių mokytojų. Neatradus šių pareigybių finansavimo šaltinių, jaunimo mokyklos negalės teikti kokybiškų ir veiksmingų mokymo, atliepiančio rinkos poreikius, paslaugų.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymo tikslai:

6.1. sukurti sąlygas mokiniams pasirinkti mokymosi kryptį, atitinkančią įvairius jo polinkius ir poreikius bei galimybes išlikti švietimo sistemoje;

6.2. jaunimo mokyklose sudaryti tinkamą aplinką įvairiapusiam ugdymui – bendrojo ugdymo, ikiprofesinio mokymo, papildomo ugdymo tikslų realizavimui, atsižvelgiant į tai, jog šiose mokyklose mokosi mokiniai, turintys mokymosi motyvacijos, socializacijos problemų.

7. Tikslų pasiekimui keliami šie uždaviniai:

7.1. mokytojų, ikiprofesinio mokymo mokytojų, psichologų, socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų ir kitų pagalbos specialistų darbo, mokymosi aplinkos kūrimas ir modernizavimas;

7.2. mokyklos turimos bazės atnaujinimas ir plėtra, dėmesį skiriant priemonėms, skirtoms įvairiapusiam papildomam ugdymui, atliepiančiam mokinių interesus, poreikius bei jaunimo mokyklos tikslus;

7.3. technologijų, ikiprofesinio mokymo priemonių įsigijimas, atkreipiant dėmesį į ikiprofesinį rengimą, atliepiantį rinkos poreikius, mokinių interesus ir jaunimo mokyklos tikslus.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)	2006	–	6000
Produkto rodikliai:
Projektų skaičius	2006	–	1

9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Jaunimo mokyklų, kuriose sukurta ir modernizuota mokytojų, ikiprofesinio mokymo mokytojų, psichologų, socialinių pedagogų, specialių pedagogų darbo ir mokymosi aplinka, skaičius	2006	–	25
Modernizuota mokytojų darbo vietų bendrojo ugdymo įstaigose, skaičius	2006	–	375
Įrengta naujų arba modernizuota esamų paramą mokiniui teikiančių specialistų darbo vietų, skaičius	2006	–	75

10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo aprūpinimo centras (toliau vadinama – ŠAC) ir vertina rezultatus pagal šiuos komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Jaunimo mokyklų skaičius, kuriose sukurta ir modernizuota mokytojų, ikiprofesinio mokymo mokytojų, psichologų, socialinių pedagogų, specialių pedagogų darbo, mokymosi aplinka	2006	–	25
Jaunimo mokyklų skaičius, kuriose atnaujintos priemones, skirtos įvairiapusiam papildomam ugdymui (sporto bazė, mokymosi, poilsio ir kitos priemonės)	2006	–	25
Jaunimo mokyklų skaičius, kurios aprūpintos ikiprofesinio mokymo įranga bei priemonėmis	2006	–	25

11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

11.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

12. Išskiriami šie pagrindiniai Komponento įgyvendinimo etapai:

12.1. parengiamasis etapas. Šio etapo metu parengiama visa techninė dokumentacija;

12.2. įgyvendinimo etapas. Šis etapas įgyvendinamas vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas“ (toliau vadinama – Projektas):

12.2.1. pagrindinis Projekto tikslas – jaunimo mokyklose sudaryti tinkamą aplinką įvairiapusiam ugdymui – bendrojo ugdymo, ikiprofesinio mokymo, papildomo ugdymo tikslų realizavimui, atsižvelgiant į tai, jog šiose mokyklose mokosi mokiniai, turintys motyvacijos, socializacijos problemų;

17. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:

17.1. komponento Projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina pareiškėjas (ŠAC);

17.2. komponento Projekto įgyvendinančioji institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra;

17.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

17.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

18. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ŠAC.

19. Projekto įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

20. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

21. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil.Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“
1.3.	Priemonė	Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2	Kryžminis finansavimas	Nenumatomas
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Švietimo aprūpinimo centras
3.2.	Partneris (iai)	Jaunimo mokyklų steigėjai
3.3.	Remiamos veiklos	1. Mokytojų, ikiprofesinio mokymo mokytojų, psichologų, socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų ir kitų pagalbos specialistų darbo, mokymosi aplinkos kūrimas ir modernizavimas (baldų pirkimas, organizacinės technikos pirkimas, kompiuterinės ir programinės įrangos pirkimas, mokymo procesui reikiamos įrangos bei mokymo priemonių pirkimas);
		2. Mokyklos turimos bazės atnaujinimas ir plėtra, dėmesį skiriant priemonėms, skirtoms įvairiapusiam papildomam ugdymui (sporto bazė, mokymosi, poilsio ir kitos priemonės);
		3. Technologijų, ikiprofesinio mokymo įrangos bei priemonių įsigijimas, atkreipiant dėmesį į ikiprofesinį mokymą, atliepiantį rinkos poreikius, mokinių interesus ir jaunimo mokyklos tikslus.
3.4.	Tikslinės grupės	1. Jaunimo mokyklų mokiniai;
		2. Jaunimo mokyklų mokytojai;
		3. Jaunimo mokyklų pagalbos specialistai.
3.5.	Projekto dydis	Iki 23370,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 23370,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	24 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2009 m.
4.	Atitikties kriterijai	1. Įranga tiekiama pagal patvirtintus paketus;
		2. Privalomas švietimo įstaigos steigėjo pritarimas projektui;
		3. Įranga ir priemonės atitinka mokyklos poreikius;
		4. Kiekvienas įrangos ir priemonių paketas turės prekių sąvadą, kas suteiks galimybę mokykloms pasirinkti iš siūlomų variantų (2–4 variantai) labiausiai atitinkančią mokyklos poreikius rangą;
		5. Įranga ir priemonės įsigyjamos, atsižvelgiant į mokyklos turimą materialinę bazę. Atnaujinama įranga ir priemonės turi būti įsigyta ne anksčiau, kaip prieš 5 metus;
		6. Ikiprofesinio mokymo įranga ir priemonės įsigyjamos, atsižvelgiant į mokykloje dėstomas ir naujai įvedamas specialybes. Ši įranga ir priemonės turi būti suderinti su jaunimo mokyklų ugdymo planais;
		7. Modernizuojamos ar įvedamos profesijos pasirinkimas derinamas su rajone paklausiomis specialybėmis bei veikiančiomis profesinėmis mokyklomis. Šis kriterijus užtikrins, kad mokiniams bus sudarytos sąlygos, baigus jaunimo mokyklą, tęsti mokslus profesinėje mokykloje ir įgyti specialybę, atliepiančią rinkos poreikius;
		8. Papildomo ugdymo įranga ir priemonės įsigyjamos, atsižvelgiant į mokinių poreikius, suderinus su turimais žmogiškaisiais ištekliais bei vietovės tradicijomis.
5.	Administruojanti institucija	Centrinė projektų valdymo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto tikslinėms grupėms – jaunimo mokyklų mokiniams, mokytojams bei pagalbos specialistams bus sudarytos geresnės mokymosi ir darbo sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Netaikoma
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu diegiant informacines technologijas jaunimo mokyklose bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo:
		1. Užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų;
		2. Siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatyme (2002 m. gruodžio 10 d., Nr. IX-128; Žin., 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. numatytų 7 ekonominio augimo centrų vidurines mokyklas ir gimnazijas.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) nustatytą prioritetą „Švietimo ir mokslo vaidmens didinimas“, numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės trukmės ir trumpalaikius tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo:
		1. Pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais;
		2. Tinkamai naudojant valstybės, savivaldybių ir ES fondu lėšas, modernizuoti švietimo ir mokslo įstaigų infrastruktūrą.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

22. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, pagerėjusias švietimo paslaugas šalies bendrojo ugdymo įstaigose. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

22.1. savivaldybių, kuriose bus vykdomas Projektas (modernizuojamos jaunimo mokyklos), įvairaus amžiaus gyventojai (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti bendruomenės nariai), kurie galėtų pasinaudoti jaunimo mokyklų teikiamomis paslaugomis;

22.2. švietimo specialistai, administracijos, savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina sistemingas švietimo paslaugų plėtojimas, racionalus išteklių naudojimas ir kt.

23. Numatomos viešinimo priemonės:

23.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

23.2. švietimo įstaigose, kiekvienoje įrengiant informacines lentas;

23.3. konferencijose – 10 konferencijų apskričių lygmeniu;

23.4. elektroninėje erdvėje – pranešimai Ministerijos, švietimo įstaigų bei savivaldybių internetinėse svetainėse.

24. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

24 priedas

TECHNOLOGIJŲ, MENŲ IR GAMTOS MOKSLŲ MOKYMO INFRASTRUKTŪROS KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūros komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Technologijų, gamtos mokslų bei menų mokymo infrastruktūros bendrojo lavinimo mokyklose pritaikymas ir atnaujinimas“.

3. Komponento įgyvendinimas įgalina siekti 2003–2012 m. keliamo švietimo plėtotės tikslo: užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius, bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), antrąjį kryptį: infrastruktūros tobulinimas. Įgyvendinant Komponentą, bus atnaujinta švietimo sistemos infrastruktūra, plečiamos švietimo paslaugos bei plėtojamos švietimo sistemos jungtys tarp bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo.

4. Komponentas yra sudėtinė Programos dalis ir siekia Programos tikslų: Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ 4.3 uždavinį „Modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklas bei mokytojų darbo vietas, sudarant sąlygas bendrojo lavinimo ugdymo turinio tobulinimui ir švietimo kokybės gerinimui“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskiriami šie pagrindiniai technologijų, gamtos mokslų ir meninio ugdymo situacijos Lietuvoje privalumai, trūkumai ir galimybės:

5.1. technologinio ugdymo, kuris yra sudėtinė holistinio ugdymo dalis, sudaranti sąlygas mokinių technologiniam raštingumui įgyti, turimos patirties, naujų žinių ir ugdomųjų technologinių gebėjimų, privalumai:

5.1.1. dėmesys technologijų mokslams atsispindi daugelyje Europos ir Lietuvos strateginių dokumentų. 2003 m. parengtas technologinio ugdymo koncepcijos projektas;

5.1.2. atsižvelgiant į visuomenės gyvenimo pokyčius ir mokslo pasiekimus, mokinių poreikius, technologinis ugdymas įgyvendinamas formaliajame, neformaliajame ir informaliajame ugdyme, įvairių tipų pagrindinį, vidurinį išsilavinimą teikiančiose mokyklose;

5.1.3. užtikrinant tęstinį technologinį ugdymą nuo pradinės iki vidurinės ugdymo pakopos, atnaujinamas technologinio ugdymo turinys visoje bendrojo lavinimo mokykloje. Tai sudaro prielaidas kryptingai ugdyti mokinių technologinius gebėjimus pradiniame, pagrindiniame, viduriniame ugdyme, susitarti dėl ugdymo turinio dermės profesiniame mokyme. Technologinis ugdymas siejasi su tolimesniu mokinio karjeros projektavimu, padeda mokiniams „susivokti“ darbo ir veiklos pasaulyje;

5.1.4. pakankama technologinio ugdymo pasirinkimo galimybių įvairovė skirtingose mokyklos pakopose. Pagrindiniame ugdyme IX–XII kl. mokiniai gali rinktis vieną iš penkių technologijų programų, o nuo 2007–2008 m.m. mokosi pagal privalomą naują Integruoto technologijų kurso programą. Viduriniame ugdyme nuo 2002 m. galioja vienuolika technologinio ugdymo programų viduriniam ugdymui, 2007–2008 m. siūlomos penkios naujos technologijų programos IX–XII klasių mokiniams;

5.1.5. parengtas ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. ISAK-259 patvirtintas Vidurinio ugdymo programos technologinės pakraipos technologijų dalyko modulių įskaitymo mokiniams, besimokantiems pagal profesinio mokymo programas, tvarkos aprašas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-2474 patvirtintas Profesinio mokymo programos modulių įtraukimo į vidurinio ugdymo programą ir įskaitymo tęsiant mokymąsi pagal profesinio mokymo programą tvarkos aprašas;

5.1.6. sėkmingai vykdomas 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 1.5 priemonės projektas „Technologinio ugdymo aplinkos rekonstravimas ir modernizavimas užtikrinant mokinių pasirinkimo galimybes ir mokymosi nesėkmės pavojaus mažinimą pagrindiniame ir viduriniame ugdyme“, kurio metu kuriami Technologijų projektavimo ir konstravimo kabinetai (renovuojamos patalpos) 26 Lietuvos mokyklose trylikoje Lietuvos savivaldybių;

5.1.7. įgyta patirtis vykdant Mokyklų tobulinimo programą, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitus projektus, padeda mokytojams veiksmingiau reaguoti į besikeičiančius ugdymo tikslus ir tinkamai parinkti technologinio ugdymo turinį;

5.2. technologinio ugdymo trūkumai:

5.2.1. mokyklose visai nėra arba yra nepakankamai šiuolaikinių technologijų mokymo priemonių, kurių mokytojai patys negali pasigaminti (įvairių įrengimų, veikiančių modelių, filmų ir kt.), nepatenkinama jų kokybė. Nuo 1989 m. sparčiai kito technologinio ugdymo turinys, tačiau mokymo bazei atnaujinti nebuvo skiriamas reikiamas finansavimas. Dėl mokymo bazės atnaujinimo ir modernizavimo sunkumų, praktinio darbo prestižo stokos, praktinius gebėjimus turintys mokiniai, nesugebėdami realizuoti savo poreikių ir galimybių, „iškrenta“ iš nuosekliojo švietimo sistemos, nenoriai pasirenka mokymąsi profesinėse mokyklose;

5.2.2. pasirinkimo galimybių įvairovę skirtingose mokyklos pakopose lemia ir riboja mokyklų turima materialinė bazė, mokymo priemonių stoka. Daugumoje mokyklų pasenusios mokymo priemonės, dėl to technologijų mokymas tampa teoriniu arba mokoma tik senųjų technikų;

5.2.3. kai kurių mokytojų kompetencijos dirbti pagal naujai 2007–2008 m. siūlomas technologijų programas nėra pakankamos, mokytojai dar nėra įgudę mokymo metu naudotis programine įranga;

5.3. technologinio ugdymo teikiamos galimybės:

5.3.1. pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. ISAK-1465 patvirtintas Bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus XI–XII klasėms ir 2003 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-1147 patvirtintas Bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus priešmokykliniam, pradiniam ir pagrindiniam ugdymui, keičiama technologinio ugdymo samprata, pereinama nuo „amatinio“ prie „projektinio“ mokymo tipo;

5.3.2. technologinio ugdymo turinys, sukūrus lanksčią technologinio ugdymo sistemą tarp bendrojo lavinimo ir profesinės mokyklos, sudaro sąlygas mokiniams, baigus technologinę pakraipą bendrojo lavinimo mokykloje, nuosekliai tęsti pasirinktą technologijų programą profesinėje mokykloje, nekartoti įvadinio kurso, o susipažinti su atitinkamos ūkio šakos ypatumais dar bendrojo lavinimo mokykloje;

5.3.3. kokybiškas technologinis ugdymas sudaro prielaidas mažinti „iškritimo“ iš bendrojo lavinimo sistemos ir mažinti kurso kartojimo apimtis. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-4333/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957), pabrėžiama, jog aktualiausia Lietuvos švietimo problema yra aukštas „nubyrėjimo“ pagrindinio ugdymo laikotarpiu ir jo pabaigoje rodiklis. Valstybinės švietimo strategijos 2003 – 2012 m. nuostatose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), numatyta iki 2012 m. pasiekti, kad nubyrančių ir anksti švietimo sistemą paliekančių jaunuolių (18 – 24 metų asmenų, turinčių tik pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą ir netęsiančių mokymosi ar profesinio rengimosi) procentinė dalis neviršytų 9 proc.;

5.4. gamtos mokslų, kurie yra sudėtinė holistinio ugdymo dalis, sudaranti sąlygas mokiniams gamtamoksliniam raštingumui įgyti, turimų žinių, pasaulio pažinimo gebėjimų ir išsiugdytų vertybių pagrindu padedanti mokiniams pasirengti tolesniam gyvenimui kaip visaverčiams piliečiams, gebantiems sveikai gyventi ir spręsti darnaus vystymosi problemas, privalumai:

5.4.1. gamtos mokslai padeda pažinti pasaulį, atrasti dėsningumus, pajusti žmogaus ir supančio pasaulio vienybę ir neatsiejamumą, ugdytis atsakomybę už save, savo sveikatą, prognozuoti poelgių pasekmes sau, žmonėms ir gamtai;

5.4.2. gamtos pasaulį vaikai pradeda pažinti jau priešmokyklinio ugdymo pakopoje. Pažinimo kompetencijos ugdymas priešmokykliniame amžiuje pereina į gamtos mokslų mokymą pradinėse ir V–VI klasėse ir vėliau išsišakoja į gamtos mokslų – biologijos, fizikos, chemijos – mokymąsi pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopose. Pradinio ir pagrindinio ugdymo pakopoje visi mokiniai vienodai mokosi gamtos mokslų dalykų. Vidurinio ugdymo pakopoje mokiniai gali pagal poreikius rinktis kelių gamtos mokslų ir kokiu kursu (bendruoju ar išplėstiniu) mokytis;

5.4.3. šiuolaikinis gamtos dalykų mokymas orientuotas į praktinę veiklą: patys mokiniai, bendraudami su mokytoju ir draugais, atlieka tyrimus, ieško, apibendrina, pateikia informaciją. Tokiu būdu mokiniai ugdosi įvairius praktinius ir informacinius komunikacinius gebėjimus, būtinus tolimesniam gyvenimui;

5.4.4. 2003 m. TIMSS tyrimų matematikos ir gamtos mokslų srityje testų rezultatų analizė atskleidžia akivaizdžią mūsų šalies pažangą. Gamtos mokslų srityje, lyginant 1995 m. ir 2003 m., Lietuvos VIII klasių mokinių rezultatai kyla į viršų. Anglijos ir JAV rezultatai statistiškai reikšmingai geresni nei Lietuvos, o Latvijos, Škotijos, Malaizijos ir Izraelio – statistiškai reikšmingai blogesni nei Lietuvos. Pagal 1995–2003 m. įvairių šalių rezultatų kaitą Lietuva yra pirma gamtos mokslų srityje. Per šį laikotarpį vidutiniai Lietuvos gamtos mokslų rezultatai pakilo net 55 TIMSS skalės taškais;

5.5. gamtos mokslų trūkumai:

5.5.1. šiuo metu bendrojo ugdymo strateginiuose švietimo dokumentuose gamtos mokslams skiriama nepakankami dėmesio. Iškėlus tikslą humanizuoti bendrąjį ugdymą, sustiprinti humanitarinių ir socialinių dalykų mokymą, gamtos mokslai buvo nepelnytai primiršti;

5.5.2. gamtos mokslų patrauklumas mokiniams mažėja, vis mažiau mokinių vidurinėje mokykloje renkasi mokytis gamtos mokslus išplėstiniu kursu (European Science Education Network. Report: http://www.pedagogika.lt/Lithuania.pdf.);

5.5.3. mokinių susidomėjimo gamtos mokslais mažėjimui įtakos turi įvairūs veiksniai: skurdi mokyklų materialinė techninė bazė, menkos galimybės atlikti eksperimentus ir praktikos darbus, mokytojų kvalifikacijos taikyti modernius mokymo metodus trūkumas ir pan. Dėl dėstymo abstraktumo gamtos mokslai sunkiai įsisavinami ir kelia baimę daugeliui mokinių;

5.5.4. pagal nacionalinius mokinių pasiekimų tyrimus, apie ketvirtadalis gamtos dalykų mokytojų nurodė, kad jie neturi pakankamai įrangos ir medžiagų, reikalingų laboratoriniams darbams atlikti bei bandymams demonstruoti, todėl sunkėja jų darbas pamokose bei prastėja mokinių pasiekimai. (2004 m. Nacionalinių moksleivių pasiekimų tyrimai. Bendroji ataskaita);

5.5.5. ryškėja tendencija, kad gamtos mokslai pamažu tampa vaikų iš mažiau palankios socialinės ekonominės aplinkos mokymosi pasirinkimu, o kitai visuomenės daliai jie nepatrauklūs.

5.6. gamtos mokslų teikiamos galimybės:

5.6.1. gamtos mokslai leidžia gilinti sampratą apie supančio pasaulio sudėtingumą ir harmoniją, atskleisti gamtos mokslų reikšmę praktiniame gyvenime, mokytis atsakingai taikyti gamtos mokslų žinias savo veikloje;

5.6.2. kokybiškas gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje įgalina didinti studijuojančių gamtos mokslus aukštojoje mokykloje skaičių. Gamtos mokslus studijuojančiųjų skaičiaus didinimas yra viena iš žinių visuomenės sukūrimo sąlygų;

5.6.3. gerinant mokinių gamtamokslinį raštingumą, atsiranda galimybės sumažinti nepalankų socialinio-ekonominio faktoriaus poveikį mokinių pasiekimams;

5.7. meninio ugdymo, kuris yra sudėtinė holistinio ugdymo dalis, suteikianti bendrąją meninę ir estetinę kompetenciją, reikalingą įvairiose gyvenimo srityse, sudaranti sąlygas ugdytis mokinių bendriesiems, meniniams ir estetiniams gebėjimams, padedantiems išreikšti save, kurti, komunikuoti, įprasminti savo gyvenimą kūrybiniu indėliu į bendruomenės, šalies ir pasaulio meno kultūrą., privalumai:

5.7.1. menas – tai žmonijos subjektyvioji patirtis, pasireiškianti jausmų pasaulio savitumu, priešsąmonės ypatumais. Menas teikia galimybių subjektyviai patirti dvasinio pasaulio niuansus, emocijų įvairovę;

5.7.2. įvairios meninės veiklos sritys lavina erdvinį, loginį matematinį, verbalinį ir garsinį pasaulio suvokimą, formuoja judėjimo, bendravimo, savistabos ir pažintinius įgūdžius. Meninis ugdymas egzistuoja tam, kad būtų išugdytas kiekvieno asmens jautrumas meno galioms, išjudintas kūrybinis potencialas;

5.7.3. menas mokiniams teigiamų išgyvenimų teikia daugiau negu matematika ar gamtos mokslai, kurie kreipiami į objektyvumą, praktiškumą ir rezultatus. Meno dalykai yra labai svarbūs, nes daugeliui mokinių gamtos mokslų ir matematikos pamokos negali suteikti teigiamų išgyvenimų;

5.7.4. psichologai pagrindžia terapinę meno funkciją, kurią galima realizuoti mokykloje, meninio ugdymo užsiėmimuose, siekiant mažinti mokinių patiriamas įtampas ir išgyvenamas stresines situacijas;

5.8. meninio ugdymo trūkumai:

5.8.1. mažėja vaikų ir jaunimo kultūriniai poreikiai. Lietuvos socialinių tyrimų instituto atliktos ekonominės, sociologinės ir demografinės padėties analizės „Lietuva stojant į Europos Sąjungą“ duomenimis (2004 m.), visų masinės komunikacijos priemonių atžvilgiu abiturientai prieš dvidešimt metų buvo nusiteikę palankiau (dažniau lankydavosi, vartodavo, laikė reikšmingesnėmis). 1983 m. 78 proc. abiturientų teigė, kad teatrų, koncertų, parodų lankymas turi labai didelę arba gana didelę reikšmę. 2002 m. taip teigė tik 47 proc. Nuo 1983 m. iki 2002 m. sumažėjo mokinių domėjimasis kultūra ir menu. 1983 m. 62 proc. teigė, jog labai arba nemažai domisi kultūra ir menu, 2002 m. tai teigė tik 43 proc.;

5.8.2. naujausi 2005 m. Tado Tamošiūno atlikto tyrimo „Panevėžio miesto vaikų ir jaunimo meninio ugdymo veiklos organizavimas, būklė ir ją lemiantys veiksniai“ duomenys leidžia teigti, jog vaikų netenkina meninio ugdymo organizavimo kryptys. Į klausimą „Ką VII–XII klasių mokiniai pirmiausia patobulintų meninio ugdymo organizavime mokykloje?“ 65 proc. atsakė, kad „daugiau atsižvelgčiau į mokinių poreikius“ (pvz.: „įsteigčiau naujus užsiėmimus – 22 proc., „pakviesčiau įdomius, kūrybingus vadovus“, „sustiprinčiau materialinę bazę“ – 36 proc.). Vaikus labiausiai trikdo tai, kad ugdymo procese per mažai atsižvelgiama į jiems aktualius poreikius. Tai mažina motyvaciją (38–45 proc. VII–XII klasių mokinių atsakė, jog jie metė lankytus meninio ugdymo būrelius dėl to, kad „atsibodo“). Šio bodėjimosi viena iš priežasčių yra ta, jog mokytojai dirba pasenusiais metodais, mokiniams per mažai suteikiama galimybių savarankiškai, kūrybiškai reikštis meninėje veikloje;

5.9. meninio ugdymo galimybės:

5.9.1. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatose pažymima, jog ypatingas dėmesys skirtinas originalioms mokomosioms kompiuterinėms programoms kurti bei pritaikyti mokymuisi kai kurias profesionalias programas mokomosioms garso ir vaizdo priemonėms kurti, naudoti internetą mokinių mokymuisi bei savišvietai;

5.9.2. informacinės kultūros ugdymą pagerintų informacinių ir komunikacinių technologijų (toliau vadinama – IKT) taikymas per visų dalykų, taip pat ir meninio ugdymo pamokas, neformaliojo meninio švietimo užsiėmimus. IKT taikymo galimybės diegiant aktyvius, savarankiškumą ir bendradarbiavimą skatinančius mokymo ir mokymosi metodus yra labai didelės;

5.9.3. 2002–2003 m. sukurtas meninio ugdymo turinys yra orientuotas į kiekvieno vaiko bendrąsias kompetencijas (taip pat ir į komunikacinę), tačiau tam, kad ugdymo procese mokytojai ir mokiniai galėtų sėkmingai šį tikslą pasiekti, būtini lygiagrečiai vykstantys procesai: mokyklų aprūpinimas informacinėmis komunikacinėmis priemonėmis, mokytojų kvalifikacijos ir kompetencijos tobulinimas, mokinių gebėjimų naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis ugdymas;

5.9.4. IKT taikymas meninio ugdymo procese:

5.9.4.1. išplečia meninės raiškos priemonių, kūrybos būdų, formų galimybes. IKT priemonės leidžia naudoti tokias raiškos priemones ir kurti tokias formas, kurios prieš dešimtį ar daugiau metų masiškai nebuvo prieinamos: laikraščiai, filmai, didelės formos muzikos kūriniai ir kt.;

5.9.4.2. leidžia naudotis elektroniniais meno kūrinių ir kultūrinės informacijos ištekliais, mokomosiomis kompiuterinėmis programomis, todėl mokiniai gali greičiau ir išsamiau įgyti žinių ir gebėjimų iš meno šakų teorijos, istorijos, estetikos ir kultūros, susipažinti su daugeliu įvairių epochų ir stilių meninės kūrybos pavyzdžių ir juos pritaikyti meninei raiškai, socialiniam bendravimui;

5.9.4.3. sudaro sąlygas kūrybiniam įvairių žinių ir gebėjimų integravimui. Integravimo būdų tikslas yra mokymasis kuriant, žinių ir gebėjimų taikymas gyvenimo praktikos kontekste, mokinio kompetencijos vystymas;

5.9.4.4. išryškina bendrųjų mąstymo gebėjimų (analizės, apibendrinimo, lyginimo, išvadų darymo ir kt.) ir apskritai bendrųjų gebėjimų (informacinių, socialinių, kūrybingumo ir kt.) plėtotės galimybes meniniame ugdyme.

5.9.5. IKT užduotys mokiniams yra patrauklios, įdomios. IKT priemonėmis galima lengvai individualizuoti bei diferencijuoti mokomąsias užduotis. Kai mokiniams patinkanti meninė veikla bus susieta su IKT, bus pasiekta tikrai efektyvių meninio ugdymo rezultatų.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie technologinio, meninio ir gamtamokslinio ugdymo kokybės tobulinimo tikslai:

6.1. sukurti sąlygas mokiniams pasirinkti mokymosi kryptį, atitinkančią įvairius jo polinkius ir poreikius bei galimybes išlikti švietimo sistemoje;

6.2. didinti technologinių, gamtos mokslų ir meninio ugdymo dalykų patrauklumą, taip sukuriant prielaidas pasirinktą technologijų, gamtos mokslų ar meninio ugdymo programą nuosekliai tęsti profesinio mokymo ar aukštojoje mokykloje.

7. Tikslų pasiekimui keliamas šis uždavinys: modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklas bei profesinio rengimo įstaigas, kurios turi IX–XII klasių mokinius ir technologinių gimnazijų skyrius, atnaujinant gamtos, menų bei technologijų mokymo priemones, stakles ir įrengimus (įskaitant organizacinę techniką).

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

8. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)	2006	–	70000
Produkto rodikliai:
Projektų skaičius	2006	–	1

9. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Bendrojo ugdymo įstaigų, kuriose atnaujinta technologijų ir/arba menų, ir/arba gamtos mokslų mokymo, ir/arba organizacinės technikos bazė, skaičius	2006	–	400

10. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo aprūpinimo centras (toliau vadinama ŠAC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Bendrojo ugdymo įstaigų, kuriose atnaujinta technologijų ir/arba menų, ir/arba gamtos mokslų mokymo, ir/arba organizacinės technikos bazė, skaičius	2006	–	400

11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

11.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

12. Išskiriami šie pagrindiniai Komponento įgyvendinimo etapai:

12.1. parengiamasis etapas. Šio etapo metu parengiama visa techninė dokumentacija;

12.2. įgyvendinimo etapas. Šis etapas įgyvendinamas vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Gamtos, menų ir technologijų mokslų mokymo infrastruktūra“ (toliau vadinama – Projektas):

12.2.1. pagrindinis Projekto uždavinys – aprūpinti gamtos, menų bei technologijų mokymo priemonėmis, staklėmis ir įrengimais bei organizacine technika Lietuvos Respublikos savivaldybių ir LR švietimo ir mokslo ministerijos pavaldumo vidurines mokyklas ir gimnazijas bei profesines mokyklas, kurios turi IX–XII klasių mokinius ir technologinių gimnazijų skyrius.

17. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:

17.1. komponento Projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina pareiškėjas (ŠAC);

17.2. komponento Projekto įgyvendinančioji institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra;

17.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

17.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

18. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ŠAC.

19. Projekto įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI

20. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

21. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto kriterijai:

Eil.Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1	Veiksmų programa	2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa
1.2	Prioritetas	2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos,
		švietimo ir socialinė infrastruktūra“
1.3	Priemonė	Technologijų, gamtos mokslų bei menų mokymo infrastruktūros bendrojo lavinimo mokyklose pritaikymas ir atnaujinimas
1.4	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2	Kryžminis finansavimas	Nenumatomas
3.	Tinkamumas
3.1	Pareiškėjas (ai)	Švietimo aprūpinimo centras
3.2	Partneris (iai)	Lietuvos Respublikoje veikiančių švietimo įstaigų steigėjai
3.3	Remiamos veiklos	Technologiniam, gamtamoksliniam bei meniniam ugdymui reikalingos įrangos ir organizacinės technikos įsigijimas
3.4	Tikslinės grupės	1. Švietimo įstaigų mokiniai 2. Švietimo įstaigų mokytojai
3.5	Projekto dydis	Iki 88790 tūkst. Lt
3.6	Prašomos paramos dydis	Iki 88790 tūkst. Lt
3.7	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9	Projekto trukmė	30 mėn.
3.10	Projekto pradžia	2009 m.
4.	Atitikties kriterijai	Detalūs atitikties kriterijai parengiami įgyvendinant parengiamąjį etapą.
5.	Administruojanti institucija	Centrinė projektų valdymo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1	Lygių galimybių skatinimas	Projekto tikslinėms grupėms – švietimo įstaigų mokiniams bei mokytojams bus sudarytos geresnės mokymosi ir darbo sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Netaikoma
7.3	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu diegiant informacines technologijas šalies švietimo įstaigose, bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649) numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į 2007 m. sausio 31d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. numatytų 7 ekonominio augimo centrų vidurines mokyklas ir gimnazijas.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: prireikus periodiškai atnaujinti įvairių švietimo lygmenų programas, atsižvelgiant į opiausias šalies problemas, eurointegracijos ir globalizacijos siekius, kurti ir diegti aktyvaus mokymo(-si) metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas mokymą (-si) ir tarpdalykines studijas, pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais, plėsti vidurinių ir aukštųjų mokyklų kompiuterizavimą, tobulinti žinių įsisavinimo ir naudojimo metodus.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

22. Komponento tikslus ir pasiekimus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, pagerėjusias švietimo paslaugas šalies bendrojo ugdymo įstaigose. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

22.1. savivaldybių, kurių švietimo įstaigose bus investuojama, įvairaus amžiaus gyventojai (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti bendruomenės nariai), kurie gaus kokybiškesnes bendrojo ugdymo paslaugas;

22.2. švietimo specialistai, administracijos, savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina sistemingas švietimo paslaugų plėtojimas, racionalus išteklių naudojimas ir kt.

23. Numatomos viešinimo priemonės:

23.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

23.2. švietimo įstaigose, kiekvienoje įrengiant informacines lentas;

23.3. konferencijose – 10 konferencijų apskričių lygmeniu;

23.4. elektroninėje erdvėje – pranešimai Ministerijos, švietimo įstaigų bei savivaldybių internetinėse svetainėse.

24. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

25 priedas

BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MODERNIZAVIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ uždavinį „Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje“.

3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti 2003 – 2012 m. keliamo švietimo plėtotės tikslo: užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), antrąją kryptį „Infrastruktūros tobulinimas“, taip pat turi sąsajų su ketvirtąja kryptimi „Turinio tobulinimas“, kuria siekiama mokymosi turinio atitikties darbo rinkos žinių visuomenėje poreikiams, sustiprinti socialinių, informacinių, komunikacinių ir kitų bendrųjų gebėjimų visuotinį ugdymą.

4. Komponentas įgyvendina siekia Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinti švietimo sistemos jungtis tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklas bei mokytojų darbo vietas, sudarant sąlygas bendrojo lavinimo ugdymo turinio tobulinimui ir švietimo kokybės gerinimui“ įgyvendinimo.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtini mokytojų darbo vietų aprūpinimo informacinėmis komunikacinėmis technologijomis (toliau – IKT) ir šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis bendrojo lavinimo mokyklose situacijos šalyje privalumai, trūkumai ir galimybės:

5.1. Privalumai:

5.1.1. mokyklų, pradėjusių IKT ir šiuolaikinių mokymo priemonių diegimo ir taikymo mokytojų darbe procesą, įgyta patirtis ir vertinimai sudaro prielaidas sėkmingam ir kryptingam bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimui, įrengiant atskiras patalpas su šiuolaikinėmis technologijomis aprūpintomis mokytojų darbo vietomis, baldais, organizacine technika. Užsienio mokyklų patirtis rodo, kad patalpos, skirtos to paties dalyko mokytojų darbo vietoms įkurti, ženkliai pagerina mokytojų darbo kokybę. Toje pačioje vietoje kaupiama metodinė medžiaga, to dalyko vadovėliai, žinynai, vaizdinės priemonės, mokytojams suteikiama galimybė dalintis patirtimi, medžiaga, geromis idėjomis. Mokytojas, kuris rengiasi pamokai naudodamas baltąją lentą, skatina ir kitus savo kolegas naudotis moderniomis technologijomis ir taip paįvairinti pamoką bei sudominti mokinius;

5.1.2. pastaraisiais metais IKT ir šiuolaikinės mokymo priemonės vis labiau veikia mokymo ir mokymosi metodus, daro įtaką ne tik mokymo turiniui, bet ir visam ugdymo procesui. Dabartinė švietimo būklė įvardijama perėjimu iš industrinei visuomenei būdingo mokymo, grindžiamo tiesioginio žinių perteikimo metodais, prie informacinei ir žinių visuomenei tinkamesnio mokymo ir mokymosi, paremto kryptingu gebėjimų ir kompetencijos formavimu, konstruktyvistiniais žinių įgijimo metodais;

5.1.3. nustatyti vienodi reikalavimai ir rekomendacijos mokytojų IKT kompetencijai įgyti, kuriuose numatyta, kad kiekvienas mokytojas, dalyvaudamas ugdymo procese ir naudodamas šiuolaikines technologijas turi mokėti ir gebėti kūrybiškai individualizuoti savo dalyko ugdymo turinį, tikslingai naudoti kompiuterines priemones, planuoti šių technologijų panaudojimo veiklą, organizuoti technologinių išteklių valdymą bei vertinti IKT panaudojimą ugdymo procese;

5.1.4. didžioji dalis šalies bendrojo lavinimo mokyklų naudoja kompiuterius ir turi interneto prieigą. Taip pat Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose daugėja iniciatyvių ir motyvuotų mokytojų, įgijusių kompiuterinį raštingumą ir naudojančių IKT ir šiuolaikines mokymo priemones ugdymo procese. Dalyje bendrojo lavinimo mokyklų jau yra įrengti IKT ir šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis aprūpinti mokytojų darbo kabinetai;

5.1.5. daugėja valstybės ir ES finansuojamų programų, skatinančių ir remiančių IKT ir šiuolaikinių mokymo priemonių naudojimą švietime. Remiant struktūriniams fondams vykdomi proveržio projektai, kuriais siekiama padėti pradinių klasių mokytojams taikyti IKT ugdymui, atlikti svarbūs parengiamieji darbai: kuriamas skaitmeninis ugdymo turinys, keliose dešimtyse mokyklų išbandomos galimybės taikyti IKT gerinant mokinių motyvaciją, ugdant jų bendrąsias kompetencijas ir individualizuojant mokymąsi.

5.2. Trūkumai:

5.2.1. apklaustose mokyklose mokytojų darbo vietų kūrimo modelis pasirinktas atsižvelgiant į mokyklos disponuojamas laisvas patalpas, dalyko mokytojų skaičių ar pasirinktą mokyklos profilį. Daugumoje mokyklų IKT pritaikymui mokytojų darbe pasirinktas toks modelis, kai kompiuterizuotos mokytojų darbo vietos įrengtos mokomojo dalyko kabinetuose, taip pat keletas darbo vietų mokytojų kambaryje. Kitose mokyklose mokytojų darbui skirta keletas kompiuterių bibliotekose, atskiriant šias darbo vietas nuo mokinių. Tokie mokytojų darbo vietos sprendimo būdai sveikintini, tačiau pasiteisina tik kaip pirmi bandymai. Taip sukuriama asmeninė erdvė mokytojams ruoštis pamokoms, savišvietai, tačiau neskatina jų kolegialiai tartis, diskutuoti, dalintis patirtimi, bendradarbiauti, skatinti vieni kitus naudoti šiuolaikines mokymo priemones pamokose;

5.2.2. ugdymo procese ne visai išnaudojamos IKT ir šiuolaikinių mokymo priemonių galimybės. Itin svarbūs informacinių technologijų galimybių neišnaudojimo veiksniai yra nepakankama mokytojų IKT ir šiuolaikinių mokymo priemonių naudojimo kompetencija ir motyvacija, mokyklos vidaus politikos, skatinat IKT ir šiuolaikinių mokymo priemonių panaudojimą, nebuvimas, IKT ir šiuolaikinių mokymo priemonių trūkumas. Lyginant su ES šalių vidurkiu Lietuvos mokytojų pasiekimai IKT kompetencijos srityje gana vidutiniški, tik dalis mokytojų naudoja IKT savo darbe, nepakankama vadovų kompetencija taikyti IKT mokyklos valdymui;

5.2.3. IKT ir šiuolaikinių mokymo priemonių naudojimas mokymo ir mokymosi procese dažniausiai priklauso nuo mokytojų noro ir gebėjimų jomis naudotis bei mokyklos aprūpinimo jomis. Mokytojams trūksta patirties ir žinių, kaip efektyviai ugdymo procese panaudoti IKT ir šiuolaikines mokymo priemones. Taip pat trūksta modernių technologijų (šiuolaikinių kompiuterių, skaitmeninių projektorių, interaktyvių lentų, mokomųjų kompiuterinių programų ir kt.) dalyko kabinetuose, mokyklose nėra sąlygų pedagogų pasiruošimui pamokoms ir savišvietai (atskirai nuo mokinių), panaudojant šiuolaikines technologijas;

5.2.4. mokyklos, jau pradėjusios IKT diegimo mokytojų darbe procesą, skundžiasi nepakankama interneto sparta, dalies įrangos nebeatitikimu šiuolaikiniams reikalavimams. Todėl IKT taikymui mokymo ir mokymosi procese, neatsilikimui nuo inovacinių sprendimų būtinas nuolatinis infrastruktūros ir technologijų atnaujinimas bei palaikymas.

5.3. Galimybės:

5.3.1. siekiant motyvuoti mokytojus dažniau naudoti IKT ir šiuolaikines mokymo priemones, būtina tikslingai jomis aprūpinti įvairių mokomųjų dalykų kabinetus bei mokytojų darbo vietas ir patalpas, sudaryti sąlygas mokytojams prieiti prie kompiuterinės technikos ir šiuolaikinių mokymo priemonių, sudaryti galimybes mokytojų individualioms konsultacijoms. Mokytojų darbo vietų patalpos, aprūpintos šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis, skatins mokytojus individualiai konsultuotis vieniems su kitais, stebėti vieni kitų pasirengimą pamokai, perimti gerąją vieni kitų patirtį.

III KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimo tikslas: kurti palankesnes sąlygas bendrojo lavinimo ugdymui ir gerinti švietimo kokybę, panaudojant šiuolaikinių technologijų teikiamas galimybes.

7. Tikslo pasiekimui keliamas uždavinys: modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklas, įrengiant šiuolaikinėmis technologijomis aprūpintas mokytojų darbo vietas, skirtas pedagogų pasiruošimui pamokoms ir savišvietai, keistis informacija ir patirtimi.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)	2006	–	46000
Produkto rodikliai:
Projektų skaičius	2006	–	1

9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šį nacionalinio lygio rodiklį:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Modernizuota mokytojų darbo vietų bendrojo ugdymo įstaigose, skaičius	2006	–	5448

10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo aprūpinimo centras (toliau vadinama – ŠAC) ir vertina rezultatus pagal šiuos komponento lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2010
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Mokyklų skaičius, kuriose įrengtos mokytojų darbo vietos, aprūpinant jas šiuolaikinėmis technologijomis ir baldais	2006	–	454
Modernizuota mokytojų darbo vietų bendrojo ugdymo įstaigose, skaičius	2006	–	5448

11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

11.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

12. Išskiriami šie pagrindiniai Komponento įgyvendinimo etapai:

12.1. parengiamasis etapas. Šio etapo metu bus parengta visa techninė dokumentacija:

12.2. įgyvendinimo etapas. Šis etapas įgyvendinamas vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas“ (toliau vadinama –Projektas):

12.2.1. pagrindinis Projekto tikslas – modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklas, įrengiant šiuolaikinėmis technologijomis aprūpintas mokytojų darbo vietas ir patalpas, skirtas pedagogų pasiruošimui pamokoms ir savišvietai, keistis informacija ir patirtimi;

13. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:

13.1. komponento Projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina pareiškėjas (ŠAC);

13.2. komponento Projekto įgyvendinančioji institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra;

13.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

13.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

14. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ŠAC.

15. Projekto įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

17. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto kriterijai:

Eil.Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1	Veiksmų programa	2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa
1.2	Prioritetas	2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“
1.3	Priemonė	Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas
1.4	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2	Kryžminis finansavimas	Nenumatomas
3.	Tinkamumas
3.1	Pareiškėjas	Švietimo aprūpinimo centras
3.2	Partneris (iai)	Lietuvos Respublikoje veikiančių bendrojo lavinimo mokyklų steigėjai
3.3	Remiamos veiklos	Mokytojų darbo patalpų aprūpinimas baldais, organizacine technika; mokytojų darbo vietų aprūpinimas informacinių ir komunikacinių technologijų priemonėmis, viduriniosios grandies vadovų aprūpinimas nešiojamais kompiuteriais
3.4	Tikslinės grupės	Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai ir viduriniosios grandies vadovai
3.5	Projekto vertė	Iki 34200,0 tūkst. Lt
3.6	Prašomos paramos dydis	Iki 34200,0 tūkst. Lt
3.7	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8	Projekto įgyvendinimo vieta	Lietuvos Respublika
3.9	Projekto įgyvendinimo	24 mėn.
	trukmė
3.10	Projekto pradžia	2009 m.
4.	Atitikties kriterijai	Mokyklų skaičių, tenkanti savivaldybei, nustato ŠAC pagal mokinių skaičių savivaldybėje.
		Tiesioginės naudos gavėjų (bendrojo lavinimo mokyklų) atranką vykdo Lietuvos Respublikos savivaldybių administracijos pagal ŠAC patvirtintus kriterijus ir metodiką.
		Numatomi tokie kriterijai:
		1. mokyklos perspektyva pagal Bendrąjį mokyklų tinklo planą;
		2. mokytojų etatų skaičius mokykloje;
		3. planuojamai paskirčiai tinkamų patalpų plotas.
		4. mokykla (ar jos steigėjas) privalo atlikti patalpų remontą bei įrengti interneto prieigas;
		5. projektų, kuriuose mokykla dalyvavo per paskutinius 3 metus, skaičius (prioritetas mokykloms, dalyvaujančioms Besimokančių mokyklų tinklų programoje, Lyderių laiko projekte);
		6. mokytojų, gebančių naudotis kompiuteriu, skaičius;
		7. mokytojų, turinčių kompiuterį darbui, skaičius;
		8. mokykloje esančių kompiuterių, ne senesnių kaip 3 metai, santykis su mokytojų etatais;
		9. interneto sparta mokykloje.
		Investiciniai paketai formuojami atsižvelgiant į parengtoje mokyklų atrankos metodikoje numatytas kriterijų reikšmes.
5.	Administruojanti institucija	Centrinė projektų valdymo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1	Lygių galimybių skatinimas	Projekto tikslinėms grupėms – bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams ir viduriniosios grandies vadovams bus sudarytos geresnės darbo sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Netaikoma
7.3	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu diegiant IKT bendrojo lavinimo mokyklose bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625, numatytų tikslų pasiekimo:
		1. užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų;
		2. siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projektų vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo teikiant prioritetą ir investuojant į 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. numatytų 7 ekonominio augimo centrų bendrojo lavinimo mokyklas.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo:
		1. pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais;
		2. plėsti vidurinių ir aukštųjų mokyklų kompiuterizavimą, tobulinti žinių įsisavinimo ir naudojimo metodus.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

18. Komponento tikslus ir pasiekimus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, pagerėjusias švietimo paslaugas šalies bendrojo ugdymo įstaigose. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

18.1. mokyklų, kuriose bus vykdomos investicijos, mokytojai;

18.2. švietimo specialistai, mokyklų administracijos, savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina švietimo paslaugų infrastruktūros plėtojimas, racionalus išteklių naudojimas ir kt.

19. Numatomos viešinimo priemonės:

19.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

19.2. švietimo įstaigose, kiekvienoje įrengiant informacines lentas;

19.3. konferencijose – 10 konferencijų apskričių lygmeniu;

19.4. elektroninėje erdvėje – pranešimai Ministerijos, švietimo įstaigų bei savivaldybių internetinėse svetainėse.

20. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

26 priedas

PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO IR BRANDOS EGZAMINŲ VERTINIMO SISTEMOS INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtros komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ uždavinį „Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje“.

3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti 2003 – 2012 m. keliamo švietimo plėtotės tikslo: užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius bei Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), antrąją kryptį: infrastruktūros tobulinimas. Įgyvendinant komponentą, bus patobulinta švietimo sistemos infrastruktūra, plečiamos švietimo paslaugos bei plėtojamos švietimo sistemos jungtys tarp bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo.

4. Komponentas įgyvendina Programos 3 tikslo „Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą“ 3.1 uždavinio „Tobulinti egzaminų sistemą, gerinant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos įvaizdį bei didinant vertinimo veiklos efektyvumą“ įgyvendinimo.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtini pagrindinio ugdymo pasiekimų ir brandos egzaminų sistemos privalumai ir trūkumai:

5.1. Privalumai:

5.1.1. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (jo tikslas – patikrinti įgytą pagrindinį išsilavinimą ir suteikti informacijos mokiniui apie tolesnio mokymosi galimybes, teikti informaciją švietimo monitoringui) programos, užduotys bei vertinimo instrukcijos rengiamos centralizuotai. Pasiekimų patikrinimai vykdomi ir jų rezultatai vertinami mokyklose. Pasiekimų patikrinimas nėra privalomas, siekiant įgyti pagrindinį išsilavinimą, tačiau jo rezultatai suteikia moksleiviui informacijos apie jo tolesnio mokymosi galimybes;

5.1.2. brandos egzaminų (jų tikslas – patvirtinti pasiektą abituriento brandą, tarnauti švietimo monitoringo tikslams, tekti informaciją centralizuotam priėmimui į Lietuvos aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas) programos, užduotys bei vertinimo instrukcijos rengiamos centralizuotai. Brandos egzaminai skirstomi į valstybinius ir mokyklinius. Valstybiniai egzaminai vykdomi lokaliuose centruose, jų rezultatai vertinami centralizuotai, mokykliniai egzaminai vykdomi ir jų rezultatai vertinami mokyklose. Brandos egzaminų rezultatai yra pagrindinis kriterijus aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų priėmimo konkursams.

5.2. Trūkumai:

5.2.1. vykstant sparčiai švietimo sistemos kaitai, įgyvendinus egzaminų reformą, leidusią pereiti prie centralizuotos egzaminų sistemos ir parengusią branduolį specialistų egzaminų vadybos, egzaminų programų ir užduočių rengimo, informacinių technologijų pritaikymo egzaminų sistemos funkcionavime srityse, Nacionalinis egzaminų centras (toliau – NEC) privalo modernizuoti savo darbo principus ir užtikrinti, kad baigiamasis vidurinio ugdymo programos vertinimas būtų vykdomas pagal naujas metodikas, atsižvelgiant į kintančius reikalavimus. Kadangi brandos egzaminų turinys, vykdymo tvarka bei vertinimo rezultatai itin stipriai įtakoja visų švietimo sistemos dalyvių (mokinio, mokytojo, mokyklos ir tėvų) veiklą, egzaminų kokybės užtikrinimo sistemos plėtra yra vienas aktualiausių NEC, atsakingo už šių egzaminų vykdymą, uždavinių, kurio įgyvendinimą apsunkina nepakankamai išvystyta vertinimo sistemos infrastruktūra;

5.2.2. kasmet egzaminų sesijai pasibaigus NEC sulaukia nemažos visuomenės dalies priekaištų dėl nepakankamai gerai parengtų užduočių, vertinimo instrukcijų, vertinimo kokybės ir egzaminų sistemos skaidrumo;

5.2.3. egzaminų užduočių rengimo, vertinimo, rezultatų sisteminimo ir sklaidos procese ne visai išnaudojamos naujų technologijų teikiamos galimybės, siekiant geresnės egzaminų sistemos kokybės. Būtina tobulinti egzaminų rengimo patirties analizės ir sisteminių klaidų identifikacijos sistemas.

5.3. Galimybės:

5.3.1. šiuolaikinių technologijų pažanga ir jų pritaikymo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemoje galimybės leidžia siekti geresnės vertinimo kokybės, didinti su egzaminų rengimu ir vykdymu susijusios sistemos skaidrumą bei aktyviau prisidėti prie naujos mokinių pažangos ir vertinimo sampratos įgyvendinimo Lietuvos Respublikos mokyklose, gerinti pagrindinio ugdymo pasiekimų ir brandos egzaminų sistemos įvaizdį.

III KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtros tikslas: pastovus ir kryptingas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas, siekiant geresnės vertinimo kokybės ir egzaminų sistemos skaidrumo.

6. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

6.1. modernizuoti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo infrastruktūrą, atnaujinti centralizuotai vykdomo užduočių rengimo ir vertinimo materialinę bazę;

6.2. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų užduočių rengimo bei vertinimo tobulinimui išnaudoti technines galimybes;

6.3. iki 2011 m. NEC aprūpinti pagrindinio ir vidurinio ugdymo pasiekimų vertinimo technine ir programine įranga, leidžiančia pagerinti duomenų apdorojimo, kaupimo, viešinimo, sisteminimo bei užduočių spausdinimo kokybę.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

7. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)	2006	–	90000
Produkto rodikliai:
Projektų skaičius	–	–	2

8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo NEC ir vertina rezultatus pagal šį komponento lygio rodiklį:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2011
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Įstaigų skaičius, kuriose modernizuota pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo infrastruktūra, atnaujinta centralizuotai vykdomo užduočių rengimo ir vertinimo materialinė bazė	2006	–	1

9. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

9.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

9.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

10. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtra“ (toliau vadinama – Projektas).

11. Pagrindinis Projekto tikslas – modernizuoti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo infrastruktūrą, atnaujinti centralizuotai vykdomo užduočių rengimo ir vertinimo materialinę bazę.

12. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:

12.1. komponento Projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina pareiškėjas (NEC);

12.2. komponento Projekto įgyvendinančioji institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra;

12.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

12.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

12. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja NEC.

13. Projektas bus įgyvendinamas dviem etapais. Šių etapų biudžetai ir veiklos bus detalizuojami paraiškų teikimo metu.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

14. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

15. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto kriterijai:

Eil.Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1	Veiksmų programa	2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa
1.2	Prioritetas	2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“
1.3	Priemonė	Aukštojo mokslo, profesinio rengimo, pagrindinio ir vidurinio ugdymo ekspertinių institucijų bazės stiprinimas
1.4	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2	Kryžminis finansavimas	Nenumatomas
3.	Tinkamumas
3.1	Pareiškėjas	Nacionalinis egzaminų centras
3.2	Partneris (iai)	–
3.3	Remiamos veiklos	Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos įrangos įsigijimas ir dokumentacijos parengimas
3.4	Tikslinės grupės	Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime dalyvaujantys ir brandos egzaminus laikantys mokiniai
3.5	Projekto dydis	Iki 4000,0 tūkst. Lt
3.6	Prašomos paramos dydis	Iki 4000,0 tūkst. Lt
3.7	Paramos intensyvumas, proc.	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9	Projekto trukmė	54 mėnesiai
3.10	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	Visos Projekto investicijos turi prisidėti prie komponento tikslų ir uždavinių įgyvendinimo. Turi būti užtikrintas projekto finansinis ir institucinis tęstinumas 5 metus po projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos. Pareiškėjas turi užtikrinti tinkamus administracinius gebėjimus ir pajėgumus (žmonių, finansinių, materialinių ir kitų išteklių) Projekto įgyvendinimui. Numatomas įgyvendinti Projektas turi atitikti Europos Sąjungos horizontaliąsias sritis.
5.	Administruojanti institucija	Centrinė projektų valdymo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1	Lygių galimybių skatinimas	Projekto tikslinėms grupėms (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų užduočių rengėjams, užduočių vertintojams, NEC darbuotojams, mokiniams) bus sudarytos geresnės darbo sąlygos ir užtikrinta aukštesnė pasiekimų patikrinimo bei egzaminų kokybė nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Netaikoma
7.3	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemoje diegiant naujas technologijas bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625, tikslo: siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4	Regioninė plėtra	Įgyvendinus Projektą visos šalies moksleiviams bus užtikrinta aukštesnė pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų kokybė, Lietuvos egzaminų sistema savo efektyvumu ir skaidrumu priartės prie ES šalių.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5	Darnus vystymasis	Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos materialinės bazės atnaujinimas pagerins minėtos sistemos veiklos efektyvumą ir skaidrumą, taip bus sukurtos sąlygos pagerinti šios srities įvaizdį visuomenės akyse. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės trukmės ir trumpalaikius tikslus.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

16. Komponento tikslus ir pasiekimus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramą pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir egzaminų sistemos infrastruktūros plėtrai. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

16.1. bendrojo ugdymo mokyklų moksleiviai, mokytojai;

16.2. švietimo specialistai, plačioji visuomenė.

17. Numatomos viešinimo priemonės:

17.1. informaciniai pranešimai visuomenės informavimo priemonėse: skelbimai švietimo įstaigų, naujienų agentūrų tinklalapiuose (iš viso – 2 pranešimai projekto įgyvendinimo metu);

17.2. detalus projekto pristatymas NEC tinklapyje;

17.3. konferencijos – pranešimai, kurių metu pristatomi projekto rezultatai ir nauda (iš viso – 2 renginiai respublikiniu mastu projekto įgyvendinimo metu).

18. Viešinimo priemonės, vykdomos Projekto įgyvendinimo metu, pristatys Projekto naudą, paskatins ir kitas viešojo sektoriaus, švietimo įstaigas domėtis infrastruktūros plėtros galimybėmis, panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

27 priedas

UNIVERSALIŲ DAUGIAFUNKCINIŲ CENTRŲ STEIGIMO IR PLĖTROS

KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Universalių daugiafunkcinių centrų (toliau vadinama – UDC) steigimo ir plėtros komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Universalių daugiafunkcinių centrų kaimo vietovėse steigimas“.

3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti 2003–2012 m. keliamo švietimo plėtotės tikslo – sukurti veiksmingą ir darnią, atsakingu valdymu, tikslingu finansavimu ir racionaliu išteklių naudojimu grindžiamą švietimo sistemą. Komponentas prisideda prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos 2003 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), antrosios krypties „infrastruktūros tobulinimas“ vykdymo. Įgyvendinant Komponentą bus kuriama ir diegiama liberali švietimo, apimančio įvairaus gyventojų amžiaus grupes, idėja, steigiant ir plėtojant UDC (ypač kaimo vietovėse).

4. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Kurti ir plėtoti universalius daugiafunkcinius centrus, gerinant švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtinos šios pagrindinės UDC steigimo ir plėtros Lietuvos kaimo vietovėse situacijos privalumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės:

5.1. UDC steigimo ir plėtros kaimo vietovėse privalumai:

5.1.1. švietimo reforma, iš dalies sąlygota demografinių pokyčių (gimstamumo mažėjimo) ir kaimo nykimo tendencijų, įgalino naujų mokymo ir ugdymo formų paiešką ir diegimą;

5.1.2. siekiant spręsti nepakankamo švietimo paslaugų prieinamumo ir kokybės problemas (uždaromos mokyklos, dėl reorganizacijos proceso padarinių neužtikrinamos mokinių mokymosi pasirinkimo galimybės, nepakankamas suaugusiųjų švietimo paslaugų prieinamumas ir pan.), Lietuvoje jau įsteigta 35–40 universalių daugiafunkcinių centrų. Šiuose centruose teikiamos įvairios švietimo paslaugos, atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius. Kelerių metų patirtis leidžia teigti, kad:

5.1.2.1. UDC iš dalies prisideda prie švietimo paslaugų nepakankamos kokybės ir prieinamumo problemos sprendimo: užtikrinama paslaugų įvairovė ir kontekstualumas, sudaromos sąlygos instituciniam švietimo paslaugų teikimui, sukuriama struktūra, teikianti švietimo paslaugas arčiau namų ir pan. Tačiau esamas UDC tinklas (nepakankamas įstaigų skaičius) neleidžia spręsti problemų platesniu mastu;

5.1.2.2. UDC veikla palaipsniui brandina vietos bendruomenės aktyvumą, pilietinį sąmoningumą ir kultūrinę-pažintinę veiklą;

5.1.2.3. UDC veikla skatina vietos bendruomenės gyvybiškai svarbių socializacijos, saviraiškos, bendravimo poreikių tenkinimą;

5.1.2.4. UDC prisideda prie infrastruktūros panaudojimo problemų sprendimo: nebenaudojamuose pastatuose įrengiant UDC bei sutelkiant kitų viešojo intereso paslaugų teikėjus vyksta kryptingas infrastruktūros išlaikymo sąnaudų mažinimo procesas;

5.1.2.5. UDC leidžia spręsti uždaromų švietimo įstaigų personalo įdarbinimo klausimus, sukuriant naujus etatus uždaromose mokyklose;

5.1.3. 2007 m. atliktos Lietuvos savivaldybių apklausos duomenimis, savivaldybės turėtų poreikį bent 140 skirtingų lygių ir paslaugų universaliems daugiafunkciniams centrams. Turint omenyje, kad apklausti švietimo skyriai turi informaciją apie savivaldybės švietimo paslaugų būklę, plėtros galimybes bei gali apytiksliai numatyti švietimo paslaugų poreikių gaires, apklausos duomenys rodo didelį poreikį UDC veiklai;

5.2. UDC steigimo ir plėtros kaimo vietovėse trūkumai:

5.2.1. nesukurta UDC veiklos įstatyminė bazė, kuri reglamentuotų UDC veiklos nuostatas, finansavimą, paslaugų teikimo būdus ir sąlygas bei pan. Be šių parengiamųjų darbų gali nukentėti švietimo paslaugų gavėjai, jei nebus užtikrinti bent minimalūs jų poreikiai paslaugų kokybei, prieinamumui, infrastruktūros sąlygoms ir kt.;

5.2.2. esami UDC tik iš dalies sprendžia nepakankamo švietimo kaime paslaugų prieinamumo ir kokybės problemas, paprastai didžiausią dėmesį skiriant ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymui (vaiko dienos, ugdymo centrai ir pan.). Dėl šios priežasties nepakankamas dėmesys skiriamas kitų amžiaus grupių gyventojų švietimo poreikiams. Švietimo paslaugų susitelkimas ties viena tiksline grupe stabdo švietimo paslaugų kompleksiškumą ir kontekstualumą. Be platesnio tikslinių grupių įtraukimo į UDC veiklą šie centrai susidurs su žmogiškųjų išteklių nepakankamumo, paslaugų pasiūlos ribotumo, veiklos nepakankamo efektyvumo, menko plėtros potencialo problemomis. Pastebima ir tai, kad UDC steigimui/plėtrai opus infrastruktūros, būtinos kokybiškam paslaugų teikimui, trūkumo klausimas. Veikiantys UDC neturi patalpų, tinkamų suaugusiųjų švietimui (formaliam ir neformaliam) vykdyti, patalpos nepritaikytos ir vyresnio amžiaus vaikų papildomam ugdymui organizuoti;

5.2.3. per trumpas UDC funkcionavimo laikotarpis neleidžia nuodugniai ir išsamiai išanalizuoti jų veiklos efektyvumo, kuriant veikmingą UDC steigimo ir/ar plėtros metodiką. Per trumpas veiklos laikotarpis taip pat neleidžia identifikuoti problemų bei ištirti jų priežastis, paskleisti tinkamą informaciją vietos savivaldos institucijoms, pradėti brandinti vietos bendruomenę UDC sąvokos suvokimui ir pritarimui;

5.2.4. Lietuvoje nėra atliekamos sistemingos konkrečios vietovės skirtingų gyventojų amžiaus grupių švietimo poreikių analizės. Dėl šios priežasties vietos savivaldos institucijos ne visada turi tikslios informacijos apie švietimo paslaugų poreikio organizavimo tikslingumą. Prieš steigiant ir/ar plėtojant UDC kaimo vietovėse, būtina atlikti kiekvienos konkrečios vietovės gyventojų švietimo poreikio analizę, užtikrinant didesnį UDC paslaugų ir gyventojų poreikių atitikimą bei veiksmingesnį jų problemų sprendimą;

5.3. UDC steigimo ir plėtros kaimo vietovėse galimybės:

5.3.1. švietimo kontekste: vienas efektyvesnių geografinio prieinamumo problemos sprendimo būdas (be mokinių vežiojimo) – kaimo vietovėse uždaromose bendrojo ugdymo įstaigose steigti universalius daugiafunkcinius centrus. UDC teiktų ikimokyklinio, priešmokyklinio, papildomo ir specialiojo ugdymo bei suaugusiųjų formaliojo ir neformaliojo švietimo paslaugas. Tokių įstaigų steigimas ir plėtra ne tik tenkintų gyvybinius bendruomenės (ypač kaimo vietovėse) poreikius, bet ir palengvintų neretai skausmingą mokyklų tinklo pertvarką, kuri būtina siekiant veiksmingiau naudoti švietimo sistemos išteklius;

5.3.2. UDC, atsižvelgiant į konkrečios vietovės poreikius, galėtų atlikti šias pagrindines funkcijas:

5.3.2.1. ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo organizavimas. Viena didžiausių problemų – ikimokyklinio ugdymo įstaigų stoka. Tose vietovėse, kur tokių įstaigų yra, pastebima kita problema – įstaigos veiklos organizavimo nelankstumas. Išanalizavus tyrimo „Ikimokyklinio ugdymo pasirinkimo galimybės Lietuvoje“ duomenis nustatyta, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios tėvai nesinaudoja ikimokyklinio ugdymo įstaigų teikiamomis paslaugomis, – tai nesudarytos galimybių vaikui nereguliariai (kas antrą dieną, kelias valandas per dieną ir kt.) lankyti vaikų darželį. Tai nurodė (49,8 proc.) respondentų. Išsprendus šią problemą (koreguojant darbo laiką, krūvius ir pan.), tikėtina, kad ikimokyklinio ugdymo paslaugomis besinaudojančių vaikų skaičius būtų žymiai didesnis. Steigiant UDC, galėtų būti sprendžiama ši problema, teikiant lankstesnes paslaugas pagal nustatytus poreikius;

5.3.2.2. papildomo ugdymo, kryptingo laisvalaikio užimtumo veiklų, kaip prevencijos priemonių, sprendžiant bendruomenės problemas, organizavimas. UDC galėtų būti organizuojamos šios erdvės papildomam ugdymui: sporto ir žaidimų (krepšinis, minifutbolas, šachmatai, stalo tenisas ir pan.), būrelių (muzikiniai instrumentai, techninė ar kitokia kūryba, vaidyba, choreografija ir kt.), laisvalaikio (televizorius, skaitymas, kompiuteriai ir kt.), mokymosi (pamokų ruoša) bei kitos erdvės, priklausomai nuo konkrečios vietovės gyventojų poreikių bei disponuojamų išteklių;

5.3.2.3. suaugusiųjų tęstinio mokymo organizavimas, atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą svarbą. Pvz., galėtų būti sudaromos sutartys su regioniniais mokymo, suaugusiųjų švietimo centrais ir kitomis panašiomis institucijomis, siekiant aukštesnės vietos gyventojų kvalifikacijos, perkvalifikuojant ūkininkus alternatyviai veiklai, skatinant visuotinį gyventojų raštingumą (įskaitant kompiuterinį raštingumą), didinant pilietinį sąmoningumą ir gerinant asmeninę iniciatyvą dalyvauti valstybės, visuomeniniame gyvenime, skatinti asmens savišvietą, ugdymąsi ir saviraišką. UDC galėtų būti teikiamos nuotolinio mokymosi paslaugos, taip UDC galėtų prisidėti prie nuotolinio mokymosi tinklo plėtros, kas sudarytų prielaidas didinti suaugusiųjų Lietuvos gyventojų, dalyvaujančių mokymosi programose, skaičių. UDC galėtų būti mokoma kompiuterinio raštingumo, buhalterinės apskaitos vedimo, užsienio kalbų, vadybos pagrindų. UDC tokiu atveju galėtų vykdyti tam tikras profesinio rengimo įstaigų funkcijas;

5.3.2.4. atskiras dėmesys galėtų būti nukreiptas į šias paslaugas:

5.3.2.4.1. savišvietos kontekste: suaugusiųjų savišvieta ir sąveika su savivaldos, valdymo institucijomis, į UDC veiklą integruojant veikiančių bibliotekų tinklą. Tokiu atveju vietos gyventojų galėtų gauti aktualios informacijos (naujienų), skaityti knygas, Internetu apmokėti sąskaitas, susisiekti su valdymo organais rūpimais klausimais, viešai išsakyti savo nuomonę, susisiekti su giminaičiais, pažįstamais skirtingomis komunikacijų priemonėmis bei pan. Bibliotekos, ypač kaimuose ir mažesniuose miesteliuose, tampa kertine bendruomenių kultūrinio švietimo ir savaiminio mokymo ašimi. Seniūnijų centrų viešųjų bibliotekų tinklas yra gerai išvystytas (jų yra 600), todėl galėtų veiksmingai prisidėti prie UDC kaimo vietovėse tinklo kūrimo veiklos, skatinant mokymąsi visą gyvenimą. Tai paskatintų socialinių ryšių stiprinimą, pilietiško sąmoningumo ugdymą kaimo vietovėse, kas ypač svarbu ir aktualu šiose vietovėse;

5.3.2.4.2. socialinės pagalbos ir ugdymo kontekste: UDC galėtų būti vykdoma parama šeimai, asmens ugdymas, užimtumas, sisteminis darbas su vaiko socialine aplinka bei kt. (bendravimas, informacija, socialiniai įgūdžiai ir savarankiškumas, savivoka ir tapatumas, pasirinkimo laisvė). Pvz.: esant poreikiui, steigiamuose UDC kaimo gyventojai turėtų galimybę gauti nestacionarias socialines paslaugas, kurias šiuo metu jiems dažniausiai teikia seniūnijos socialinio darbo organizatoriai. Šių paslaugų svarbą išryškina savivaldybių, kurios teritorijoje veikia panašūs centrai (UDC prototipai) darbuotojai: visų socialinių grupių laisvalaikio užimtumo ir pozityviosios socializacijos programų/projektų skatinimas; dienos paslaugų vaikams, šeimai ir socialiai pažeistoms grupėms inicijavimas; informacinių ir karjeros konsultavimo centrų inicijavimas; individuali ir grupinė pedagoginė, psichologinė, socialinė pagalba asmeniui, šeimai, pedagogams ir kitiems sociokultūrinės veiklos profesionalams, didėjant rizikos šeimų bei jose augančių vaikų skaičiui, didėjant socialinių išmokų ir pašalpų bei jų dydžiui kaimo vietovėse, aktualėja pagalbos vaikui ir šeimai problema. UDC galėtų iš dalies mažinti problemos padarinius – šiuose centruose galėtų būti (pagal poreikį) organizuojamas vaikų maitinimas, sudaromos sąlygos vaikams paruošti namų darbus, išmokti elementarių gyvenimo įgūdžių (auklėjamoji švietimo funkcija);

5.3.2.4.3. įvairių amžiaus grupių įtraukimas į kultūrinę-šviečiamąją veiklą, organizuojant pažintinius, kultūrinius renginius, skatinančius socialinės partnerystės, bendruomenės stiprinimo, pilietiškumo sąmoningumo didinimo procesus. Kartu suaugę galėtų UDC realizuoti savišvietos poreikius, jungiantis į šokių, meno, kitokių pomėgių būrelius ir kt.;

5.3.2.4.4. UDC atskirai gali teikti paraiškas bei organizuoti įvairias kitas veiklas, pvz., nestacionarias vasaros stovyklas, prevencines programas ir kt. Šios veiklos būtų finansuojamos atskirai savivaldybės ir/ar kitų institucijų lėšomis ir padėtų spręsti kitokias (ilgalaikes ir trumpalaikes) kaimo vietovių problemas;

5.3.2.4.5. esant poreikiui, UDC turėtų būti sudaromos sąlygos teikti kitas, švietimo edukacinį bei socialinį kontekstą sudarančias paslaugas: specialiųjų poreikių vaikų priežiūra, suaugusiųjų švietimas šeimos klausimais, informacinių ir karjeros konsultavimo centrų inicijavimas ir kt.;

5.4. UDC steigimo ir plėtros kaimo vietovėse grėsmės:

5.4.1. nepakankamas visuomenės UDC sąvokos suvokimas, nepakankamai didelė savivaldybių švietimo specialistų motyvacija ir ribotas konkrečios vietovės gyventojų poreikių žinojimas, pasipriešinimas naujovėms gali užkirsti kelią UDC steigimui ir plėtrai, paliekant opias nepakankamos švietimo paslaugų kokybės ir prieinamumo problemas;

5.4.2. UDC administravimo, veiklos, finansavimo neapibrėžtumas: kiekviena savivaldybė turėtų spręsti problemas, susijusias su UDC išlaikymu: eksploatacinių išlaidų padengimas, paslaugų kompleksiškumo užtikrinimas, etatų steigimas ir išlaikymas, UDC vadovavimas ir pan. Siekiant išvengti šių problemų tikslinga detaliai nagrinėti UDC steigimo metodiką, įskaitant įstaigų funkcijų apjungimą toje pačioje vietovėje (kiek tai įmanoma) bei funkcijų decentralizavimą, esant tam tikroms veikiančioms įstaigoms (pvz., esant vaikų kūrybos namams, steigiamuose UDC gali būti atsisakyta papildomo ugdymo funkcijų arba UDC galėtų įsikurti vaikų kūrybos namų pagrindu (bazėje));

5.4.3. nepakankama UDC paklausa ir/ar pasiūla. Esant tokiai situacijai steigiamų UDC skaičius neatitiktų vietos gyventojų poreikių. Tokioje situacijoje neefektyviai veikiantys UDC keltų tas pačias išlaikymo problemas, kaip ir nereorganizuotos švietimo įstaigos, arba būtų per daug apkrautos (per dideli darbuotojų krūviai, neatitinkantis atlyginimas, specialistų pritraukimo ir įstaigų plėtros klausimas). Dėl šios priežasties siūloma detaliai parengti UDC steigimo aprašą, atsižvelgiant į vietovės demografinius, socialinius-ekonominius rodiklius, švietimo būklę (prieinamas švietimo įstaigas ir paslaugas), gyventojų informavimo sistemą ir jo prieinamumą bei kitus analizei svarbius veiksnius;

5.4.4. specialistų (auklėtojų, mokytojų, psichologų, logopedų ir kt.) trūkumas bei nepakankama kvalifikacija kaimo vietovėse gali būti priežastis, kodėl vaikų mokymosi pasiekimai atsilieka nuo mieste augančių vaikų pasiekimų lygio. Steigiant UDC, turėtų būti numatomas šių įstaigų aprūpinimas tinkamos kvalifikacijos specialistais (žmogiškųjų išteklių pakankamumas). Atsižvelgiant į tai, kad kompetentingų specialistų, potencialių UDC darbuotojų, rasti kaimo vietovėse galėtų būti sunku, turėtų būti numatyti būdai, kaip pritraukti šiuos darbuotojus dirbti kaimiškose vietovėse (patrauklių darbo sąlygų sukūrimas, lankstaus darbo grafiko sudarymas, kvalifikaciją atitinkantis darbo užmokesčio dydis ir pan.);

5.4.5. mažėjantis gyventojų (ir ypač vaikų) skaičius yra grėsmė, kad per tam tikrą laikotarpį nuo UDC steigimo datos šie centrai pradės veikti labai neefektyviai, sumažėjus tikslinių grupių skaičiui. Tikslinga sukurti UDC steigimo aprašą, kuriame didelis dėmesys būtų atkreiptas į steigimo aspektą (pvz., numatant vietovės perspektyvumą, užtikrinant tikslinių grupių pakankamumą ir t.t.).

6. Bendrosios išvados dėl UDC veiklos:

6.1. UDC paskirtis – teikti būtiniausias, aktualiausias, konkrečios vietovės gyventojų poreikius atitinkančias paslaugas, todėl UDC galėtų pasirinkti vykdyti vieną ar kelias funkcijas (iš išskirtųjų dalyje „galimybės“), pvz.:

6.1.1. savivaldybė galėtų apsispręsti dėl švietimo ir socialinių paslaugų teikimo vienoje vietoje pvz., popamokinę veiklą organizuoti reabilitacijos įstaigoje (esant įstaigų tikslinių grupių ir jų interesų suderinamumui, įstatyminės bazės vieningumui ir kitoms būtinoms sąlygoms);

6.1.2. savivaldybė galėtų apsispręsti vienos infrastruktūros pagrindu steigti UDC ir lokalizuoti kitas svarbias viešąsias funkcijas vykdančius objektus – pvz., medicinos punktą, pašto, bibliotekos, banko filialą ir pan.;

6.1.3. UDC veiklos ypatumai:

6.1.3.1. UDC funkcijų įvairovė, atsižvelgiant į konkrečios vietovės gyventojų poreikius;

6.1.3.2. kuriant UDC būtų vadovaujamasi atskirais gyventojų poreikių tyrimais bei analizėmis;

6.1.3.3. UDC gali atlikti viena ar daugiau specializuotų ir bendrųjų funkcijų;

6.1.3.4. UDC tenkina įvairių amžiaus grupių žmonių poreikius;

6.1.3.5. UDC sprendžia švietimo paslaugų kaimo vietovėse kokybės, pasirinkimo ir prieinamumo problemas;

6.2. tinkamai prižiūrimų UDC tinklas galėtų efektyviai prisijungti prie Lietuvos švietimo sistemos, užpildant institucinio aprūpinimo spragas, didinant paslaugų prieinamumą ir kokybę, pasitelkiant naujus mokymo metodus;

6.3. vieningo kaimo vietovės gyventojų jungiančio centro (edukacinio ir sociokultūrinio), kurio funkcijas tikėtina galėtų geriausiai atlikti UDC, steigimas kaimo vietovėse padėtų suburti aktyvią bendruomenę, sudarytų prielaidas socialinei partnerystei, bendruomenės stiprinimui, būtų plėtojamas socialinis kapitalas, gimtų inovatyvūs sprendimai ir kompetencijos tinkliniam bendradarbiavimui;

6.4. Lietuvoje nėra atlikta tyrimų, kurie įrodytų UDC veiklos veiksmingumą, todėl bus ypač svarbu, planuojant naujų UDC steigimą ir esamų UDC plėtrą, sukurti šių centrų veiklos vertinimo aprašą bei pagrindines monitoringo nuostatas, kurios leistų stebėti efektyvumą, pasiekimų ir rezultatų rodiklius bei pan.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

7. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas pagrindinis Komponento tikslas – sprendžiant nepakankamos švietimo paslaugų kokybės, pasiūlos ir prieinamumo kaimo vietovėse problemą kurti, diegti ir plėtoti modernią švietimo, apimančio įvairaus amžiaus gyventojų grupes ir jų poreikius, koncepciją. Tam reikėtų, atsižvelgiant į konkrečios vietovės gyventojų poreikius, steigti naujus ir/ar plėtoti esamus universalius daugiafunkcinius centrus, aprūpinant juos būtina infrastruktūra (patalpomis, įranga ir baldais, mokymo priemonėmis ir kt.) kokybiškų paslaugų teikimui.

8. Tikslo pasiekimą apibūdina pagrindinis Komponento uždavinys – modernizuoti švietimo paslaugas teikiančių įstaigų (ar kitų tai veiklai pritaikytinų patalpų) infrastruktūrą, įkuriant ir plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus kaimo vietovėse:

8.1. atlikti įstaigų patalpų remonto/rekonstrukcijos darbus;

8.2. aprūpinti įstaigų patalpas būtina technika, įranga ir baldais;

8.3. atsižvelgiant į UDC funkcijas bei tikslinių grupių poreikius, aprūpinti įstaigų patalpas mokymo(si) ir metodine medžiaga bei papildomo ugdymo priemonėmis.

IV. KOMPONENTO STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis			Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėnesius po projekto pabaigos)	2006	–		38000
Produkto rodikliai:
Projektų skaičius	2006		–		52

10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Universalių daugiafunkcinių centrų, kurių steigimui ir plėtrai skirta ne mažiau kaip 0,5 mln. litų paramos, skaičius	2006	–	76

11. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo aprūpinimo centras (toliau vadinama – ŠAC) ir vertina rezultatus pagal šiuos komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Įsteigta ir/ar praplėsta UDC Alytaus apskrityje	2006	–	4
Įsteigta ir/ar praplėsta UDC Kauno apskrityje	2006	–	15
Įsteigta ir/ar praplėsta UDC Klaipėdos apskrityje	2006	–	9
Įsteigta ir/ar praplėsta UDC Marijampolės apskrityje	2006	–	5
Įsteigta ir/ar praplėsta UDC Panevėžio apskrityje	2006	–	7
Įsteigta ir/ar praplėsta UDC Šiaulių apskrityje	2006	–	8
Įsteigta ir/ar praplėsta UDC Tauragės apskrityje	2006	–	3
Įsteigta ir/ar praplėsta UDC Telšių apskrityje	2006	–	4
Įsteigta ir/ar praplėsta UDC Utenos apskrityje	2006	–	4
Įsteigta ir/ar praplėsta UDC Vilniaus apskrityje	2006	–	19

12. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

12.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, atsakingos už Komponento lygio rezultatų stebėseną, vadovas atskiru sprendimu;

12.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

13. Išskiriami šie pagrindiniai Projekto įgyvendinimo etapai:

13.1. parengiamasis etapas. Šio etapo metu parengiama visa techninė dokumentacija.

13.2. įgyvendinimo etapas. Šis etapas įgyvendinamas vykdant atskirus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, kuriuos įgyvendina atskiros Lietuvos Respublikos savivaldybės, Regionų plėtros tarybose patvirtintos kaip atskirų UDC steigimo/plėtros projektų vykdytojai.

14. Pagrindinis visų UDC projektų uždavinys – atsižvelgiant į konkrečios vietovės gyventojų poreikius steigti naujus ir/ar plėtoti esamus universalius daugiafunkcinius centrus, aprūpinant juos būtina infrastruktūra (patalpomis, įranga ir baldais, mokymo priemonėmis ir kt.) kokybiškų paslaugų teikimui.

15. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:

15.1. UDC projektų parengimą koordinuoja ir kontroliuoja kiekviena atskira savivaldybė (projekto vykdytojas), informaciją apie visų UDC projektus kaupia ir kontroliuoja ŠAC.

15.2. Komponento projektų įgyvendinančioji institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA);

15.3. susipažinę su kvietimo dokumentacija, pareiškėjai (projektų vykdytojai) rengia būtiną techninę dokumentaciją, ją teikia CPVA, kuri atlieka projektų paraiškų vertinimą pagal projektų finansavimo sąlygų aprašus ir metodinius nurodymus projektų vertintojams. Įvertinusi paraiškas, CPVA inicijuoja paramos sutarčių pasirašymą;

15.4. įgyvendindami projektus, projektų vykdytojai atsakingi savo projektų ribose, vykdo nustatytos formos atskaitomybę CPVA, o apie Komponento lygio pasiekimus – ŠAC. Projektų įgyvendinimo metu projektų vykdytojai vykdo paramos sutartyse numatytas veiklas, o centralizuotą įrangos pirkimą atlieka ŠAC.

15.4. įgyvendindami projektus, projektų vykdytojai teikia nustatytos formos ataskaitas ŠAC, kuri apibendrina gautą informaciją ir teikia ataskaitas apie Komponento įgyvendinimo eigą PVK;

15.5. projektų įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI

16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

17. Projektas įgyvendinamas vietovėse iki 1000 gyventojų.

18. Atsižvelgiant į UDC projektų specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto (atskirų UDC steigimo/plėtros projektų) atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“
1.3.	Priemonė	Universalių daugiafunkcinių centrų kaimo vietovėse steigimas
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Regionų projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Nenumatomas
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas (-ai)	Lietuvos Respublikos savivaldybių administracijos
3.2.	Partneris (-iai)	1. Švietimo įstaigos arba jų steigėjai
		2. Kitos viešosios paskirties institucijos Partnerio/partnerių įtraukimas į projektą turi būti pagrįstas, racionalus ir naudingas (projekto pasiekimams, eigai, veiksmingumui ir pan.) – įrodant partnerio būtinumą
3.3.	Remiamos veiklos	1. Atlikti įstaigų patalpų remonto/rekonstrukcijos darbus
		2. Aprūpinti įstaigų patalpas būtina įranga ir baldais
		3. Atsižvelgiant į UDC funkcijas bei tikslinių grupių poreikius, aprūpinti įstaigų patalpas šiuolaikine mokymo(si) ir metodine medžiaga bei papildomo ugdymo priemonėmis
3.4.	Tikslinės grupės	1. UDC darbuotojai (mokytojai, švietimo administracijos darbuotojai ir kt.)
		2. Vietos gyventojai: vaikai iki 18 metų, jaunimas, suaugę asmenys
3.5.	Projekto vertė	Iki 87800,0 tūkst. Lt:
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 87800,0 tūkst. Lt:
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	24 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2011 m.
4.	Atitikties kriterijai	Atrenkant finansuotinus UDC projektus, pagrindiniai kriterijai galėtų būti:
		1. vietovės perspektyvumas: nutolimas nuo rajono centro, potencialių UDC paslaugų vartotojų skaičius ir kt.
		2. UDC paslaugų atitikimas savivaldybės sprendžiamoms švietimo paslaugų prieinamumo problemoms
		Kiti pagrindiniai atrankos kriterijai turėtų būti parengti ir patikslinti Aprašo rengimo metu (po atlikto UDC tyrimo).
		Pareiškėjas, teikdamas paraišką UDC steigimui/plėtrai, privalo užtikrinti, kad:
		1. Tinkamai įvertino UDC poreikį savivaldybėje (turi būti pateikiama galimybių studija ar investicinis projektas pagal UDC steigimo/ plėtros Aprašą)
		2. Turės pakankamai žmogiškųjų išteklių valdyti UDC projektą (institucinis aspektas)
		3. Turi pakankamai patirties įgyvendinant projektus (valdymo aspektas)
		4. Turės pagrįsti, kokiu būdu (tvarka, lėšos, etatai) išlaikys sukurtą infrastruktūrą ir palaikys (arba ateityje net plės) UDC veiklą (finansinis aspektas)
		5. UDC projektas yra savivaldybės išskirtas kaip veiklos prioritetas (turi būti pateikiamas patvirtintas prioritetinių projektų sąrašas ar jo ištrauka, savivaldybės strateginis plėtros planas arba jo ištrauka, savivaldybės tarybos pritarimas UDC projektui ar kiti dokumentai, įrodantys savivaldybės prioritetus dėl UDC steigimo/ plėtros)
		6. Numatomos investicijos bus nukreiptos į UDC projekto vykdytojui priklausantį turtą (UDC projekto vykdytojas turi turėti teisę į nekilnojamąjį turtą (disponavimo, valdymo, naudojimo), kuris tiesiogiai susijęs su UDC projektu
		7. UDC veiklą kuruojantis asmuo turės visas būtinas kompetencijas (vadyba, švietimas ir kt.) UDC veiklai organizuoti
		8. Kiekvienas atskiras UDC projektas atitinka bendruosius projektų atrankos kriterijus
		Steigiant/plėtojant UDC, konkreti savivaldybė galėtų atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
		1. Numatyti nuosavą piniginį indėlį į tinkamas UDC projekto išlaidas
		2. Turėti patirtį ir įdirbį UDC steigimo/plėtros veikloje
		3. Investicijas nukreipti į veikiantį UDC;
		4. Sudaryti sąlygas UDC daugiafunkcionalumo didinimui, vienoje įstaigoje pagrįstai sukoncentruojant kitų (ne švietimo) paslaugų teikimą (pvz., paštas, medicinos punktas, viešoji biblioteka, kultūros įstaiga ir pan.)
		UDC projektui įgyvendinti būtinas Regiono plėtros tarybos pritarimas.
5.	Administruojanti institucija	Centrinė projektų valdymo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas Projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	UDC projektų tikslinėms grupėms bus sudarytos geresnės mokymo ir mokymosi sąlygos neatsižvelgiant į jų lytį, amžių, lytinę orientaciją, negalę, rasę ar etninę priklausomybę, religiją, įsitikinimus ir kitus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytus nelygybės pagrindus.
		Projekto tikslinėms grupėms bus siekiama sudaryti vienodai palankias mokymo ir mokymosi, ugdymo ir darbo sąlygas. Be to, bus siekiama išspręsti (ar bent sumažinti) nevienodo švietimo paslaugų prieinamumo problemą didesniuose Lietuvos miestuose ir kaimo vietovėse.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Steigiant UDC, diegiamas naujas, modernus, inovatyvus švietimo paslaugų organizavimo modelis, kuris galėtų veiksmingai prisidėti prie nepakankamo švietimo paslaugų prieinamumo problemų sprendimo Lietuvoje. Tai leistų priartinti švietimo paslaugas prie rizikos, socialiai pažeidžiamų asmenų, paslaugos būtų teikiamos pagal vietos bendruomenės poreikius lanksčiu grafiku ir apimtimi.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	UDC projektų įgyvendinimo metu diegiant informacines technologijas (IKT diegimas projekte numatomas ne kaip pagrindinė UDC veikla, tačiau atskirų UDC projektų įgyvendinimo metu planuojama sukurti sąlygas UDC plėtoti ir savo veikloje naudoti IKT: organizuoti suaugusiųjų mokymus, naudoti IKT ugdymo kontekste, užtikrinti kitas funkcijas) bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo: siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos; mažinti socialinės, turtinės, geografinės padėties ir kitų veiksnių sąlygojamus šiuolaikinių IT panaudojimo skirtumus – suteikti visiems šalies gyventojams vienodas galimybes naudoti IT asmeninėms ir visuomeninėms reikmėms.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4..	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatyme (2002 m. gruodžio 10 d., Nr. IX-128; Žin., 2002, Nr. 123-5558). UDC projektų vykdymu siekiama sudaryti sąlygas tolygiai ir tvariai ilgalaikei visų regionų plėtrai, mažinant išsivystymo ir švietimo paslaugų prieinamumo netolygumus tarp 2007 m. sausio 31d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. numatytų 7 ekonominio augimo centrų švietimo sektoriaus žmogiškųjų išteklių, infrastruktūros, paslaugų kokybės ir prieinamumo lygio.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės trukmės ir trumpalaikius tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: užtikrinti įvairių lygių švietimo prieinamumą, tinkamai naudojant valstybės, savivaldybių ir ES fondų lėšas, modernizuoti švietimo ir mokslo įstaigų infrastruktūrą, įvykdyti švietimo įstaigų tinklo reformą. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

19. Projekto tikslus ir produktus numatoma viešinti:

19.1. viešinimo veiklų tikslas – suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą UDC projektams, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Šios veiklos tikslinės grupės:

19.1.1. rajonų, kuriuose vykdomi UDC projektai, įvairaus amžiaus gyventojai, kurie galėtų pasinaudoti UDC teikiamomis paslaugomis;

19.1.2. kitos įstaigos, vykdančios formalųjį ir neformalųjį švietimą, kurios savo įstaigose galėtų steigti/plėtoti panašius centrus, diegiant liberalią UDC idėją ir sprendžiant konkretaus regiono švietimo kokybės ir prieinamumo problemas (jei tokių yra);

19.1.3. švietimo sistemos darbuotojai, į kurių pareigas įeina sistemingas švietimo paslaugų plėtojimas, racionalus išteklių naudojimas ir pan., kurie panaudojant UDC projektus galėtų optimizuoti savo veiklą, teikti visapusišką pagalbą steigiamiems/plėtojamiems UDC;

19.2. numatomos viešinimo priemonės:

19.2.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

19.2.2. UDC – kiekviename įrengiant informacines lentas (įrengiami kiekvienoje renovuojamoje įstaigoje (iš viso – ne mažiau kaip 76 informacinės lentos);

19.2.3. konferencijose – savivaldybės lygmeniu;

19.2.4. informaciniai pranešimai elektroninėje erdvėje: skelbimai įstaigų (jei planuojama kurti internetines įstaigų svetaines), savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose (tikslų pranešimų skaičių nustatys UDC projektų vykdytojai, atsižvelgiant į planuojamas UDC funkcijas ir tikslines grupes);

19.3. numatoma viešinimo priemones realizuoti visą projekto įgyvendinimo laikotarpį, tačiau dėl konkrečių viešinimo priemonių realizavimo datos turėtų apsispręsti kiekvienas UDC projekto vykdytojas, atsižvelgdamas į UDC projekto veiklas ir įgyvendinimo laikotarpį;

19.4. už viešinimo priemonių įgyvendinimą bus atsakingas kiekvienas vykdytojas savo UDC projekto įgyvendinimo ribose.

20. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projektą, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, UDC paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

27 komponento

1 priedas

REIKALAVIMAI UDC STEIGIMO/PLĖTROS APRAŠUI

UDC steigimo/plėtros aprašas skirtas savivaldybėms, kurios savo teritorijoje planuoja steigti / plėtoti universaliuosius daugiafunkcinius centrus, skirtus švietimo paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimui tam tikroje vietovėje (gyvenvietėje), atsižvelgiant į šios vietovės gyventojų poreikius.

Aprašą turėtų sudaryti šios pagrindinės dalys:

Aprašo dalis	Dalies pagrindiniai nagrinėjami aspektai	Galimi dalies punktai
Idėja	Trumpai aprašoma UDC steigimo/plėtros idėja: kam skirtas UDC, kodėl jis galėtų būti steigiamas ir/ar plėtojamas	Poreikio pagrindimas
		UDC esmė
		UDC paskirtis
Paslaugos	Aprašoma, kokios paslaugos galėtų būti teikiamos UDC: ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, papildomas ugdymas, suaugusiųjų mokymas ir t.t.	Galimos paslaugos
		UDC paslaugų papildomumas
		(kokias papildomas, pvz., socialines, paslaugas galėtų teikti UDC)
Veiklos modelis	Trumpai aprašoma, kokiu būdu galėtų veikti steigiamas/plėtojamas UDC: kokie žmogiškieji ištekliai (darbuotojų skaičius, kvalifikacijai, reikalavimai) turėtų organizuoti UDC veiklą ir jame dirbti, kokio pavaldumo UDC galėtų būti steigiamas (savarankiškas juridinis vienetas arba jungiantis prie bendrojo ugdymo įstaigų). Be to, sudaromi atskiri baldų, įrangos ir mokymo priemonių katalogai – atskiroms UDC paslaugoms teikti. Iš šių katalogų savivaldybės gali pasirinkti savo krepšelius, orientuojantis į savo steigimo/plėtojamo UDC paslaugas, vartotojų skaičių ir pan.	Žmogiškieji ištekliai
		Organizacinė valdymo schema
		Vartotojų struktūra
		Katalogai
		Teisiniai dokumentai
Pavyzdinis viešinimo planas	Pateikiamas trumpas pavyzdinis viešinimo planas: kokias priemones, kokioms tikslinėms auditorijoms reikėtų taikyti, kokia apimtimis	Viešinimo tikslai
		Tikslinės grupės
		Viešinimo priemonės ir jų pateikimo būdai
		Viešinimo planas
		Viešinimo biudžetas
Reikalavimai galimybių studijų/ investicinių projektų rengimui	Pateikiama informacija, kaip turėtų atrodyti pateikiama galimybių studija/ investicinis projektas. Numatoma, kad pagrindinis dėmesys bus kreipiamas į šias dalis: poreikio pagrindimas (tyrimai, anketos ir pan.), tolimesnis sukurtos infrastruktūros išlaikymas, investicijų pagrindimas. Dalių išsidėstymas ir/ar papildymas bus parengtas Aprašo rengimo metu, vadovaujantis CPVA parengtomis rekomendacijomis viešojo sektoriaus investiciniams projektams
Kriterijai	Sudaromas kriterijų ir prioritetų sąrašas, kurį naudos: savivaldybės (pareiškėjai) – vertinant savo sudarytą dokumentaciją UDC steigimui/plėtrai (vertinant investicinius planus ir paraiškas), Regionų plėtros tarybos – vertinant savivaldybių pateiktus UDC steigimo/plėtros idėjų aprašymus ir išrenkant finansuotinas idėjas, CPVA – vertinant savivaldybių pateiktas projektų paraiškas	Kriterijai (atrankai)
		Prioritetai (atrankai)
		Forma UDC steigimo/plėtros idėjos aprašymui (kuri bus teikiama Regionų plėtros taryboms)

Už Aprašo parengimą atsakingas Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras bei jo suburta Darbo grupė.

Vadovaujantis Apraše pateikta informacija, savivaldybės (potencialūs projektų vykdytojai) pateiks UDC steigimo/plėtros idėjos savo teritorijoje aprašymą Regionų plėtros taryboms. Regionų plėtros tarybos pagal Apraše pateiktą metodiką bei atsižvelgdamos į Regionui skiriamą lėšų sumą atrinks savivaldybės, kurių idėjos geriausiai atitiko UDC steigimo/plėtros Aprašą. Atitinkamos atrinktos savivaldybės pagal Apraše pateiktas rekomendacijas parengs galimybių studijas/investicinius projektus, kurie taps pagrindu teikti paraišką Centrinei projektų valdymo agentūrai.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

28 priedas

SPECIALIŲJŲ MOKYKLŲ PERTVARKOS, METODINIŲ CENTRŲ STEIGIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Specialiųjų mokyklų pertvarkos, metodinių centrų steigimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ uždavinio „Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje“ priemonę „Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas“.

3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), išskiriamo švietimo plėtotės tikslo „Užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius“ bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos antrąją kryptį „Infrastruktūros tobulinimas“.

4. Komponentas yra sudėtinė Programos dalis ir siekia Programos tikslų. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Steigti specialiojo ugdymo metodinius centrus, atnaujinti jaunimo mokyklų materialinę bazę ir įrengti specialistų darbo vietas, sudarant sąlygas sėkmingam įvairiapusiam mokinių ugdymuisi“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtini šie pagrindiniai specialiojo ugdymo paslaugų teikimo Lietuvoje privalumai ir trūkumai, galimybės ir grėsmės:

5.1. stiprybės:

5.1.1. pastarąjį dešimtmetį mokiniams, turintiems intelekto sutrikimų, sudaryta galimybė ugdytis bendrojo lavinimo mokyklų specialiosiose, lavinamosiose klasėse. Siekiant diegti įvairius didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių asmenų ugdymo modelius, įgyvendinama daug įvairių projektų. Ugdymo centruose imta ugdyti asmenis, kurie iki 1990 m. buvo laikomi nemokytinais. 1999–2000 m. m. specialiosiose, lavinamosiose klasėse buvo ugdomi 4 proc., 2000–2001 m. m. – 2 proc., 2001–2002 m. m. – 1,7 proc. specialiųjų poreikių mokinių;

5.1.2. kasmet daugėja specialiųjų poreikių mokinių, pasirenkančių ugdymąsi drauge su bendraamžiais. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 1999–2000 m. m. bendrojo lavinimo mokyklose drauge su bendraamžiais buvo ugdoma 82 proc. 2000–2001 m. m. – 85 proc., 2001–2002 m. m. – 86,5 proc., 2003–2004 m. m. – 89 proc. šių mokinių;

5.1.3. 2003 m. pasibaigus aprūpinimo vadovėliais pertvarkai, pereita prie decentralizuoto mokyklų aprūpinimo vadovėliais ir mokymo priemonėmis. Vienam ne specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčiam mokiniui skiriama 40 Lt vadovėliams ir pratybų sąsiuviniams įsigyti. Nuo 2005 m. vadovėliams ir mokymo priemonėms skiriama 20 proc. daugiau lėšų. 2005 m. sudarytas „Rekomenduojamų įsigyti specialiųjų mokymo priemonių sąrašas“, kuriame minimas Lietuvoje ir užsienyje išleistas specialiąsias mokymo priemones mokyklos gali įsigyti už mokinio krepšelio lėšas;

5.2. silpnybės:

5.2.1. inkliuzinio ugdymo barjerai, Europos Specialiojo ugdymo plėtros agentūros (European Agency for Development in Special Needs Education) tyrimų duomenimis, yra šie: inkliuzinio ugdymo neskatinanti finansavimo sistema, segreguotų (specialiųjų ugdymo įstaigų arba namų) institucijų gyvavimo tradicijos (ir su tuo susijusios ten dirbančių specialiųjų pedagogų baimės netekti darbo), organizacinės, resursų paramos inkliuziniam ugdymui stoka pačių bendrojo lavinimo mokyklų viduje (kompetencijų, nuostatų, materialinės paramos prasme). Negatyviu veiksniu laikomas ir per didelis mokinių klasėje skaičius (Special Needs Education in Europe, 2003 m.). Pastebima ir tai, kad specialiųjų poreikių vaikų inkliuzinio ugdymo perspektyva priklauso ir nuo jų negalės pobūdžio (ypač daug problemų sudaro kurčiųjų, žymių elgesio ir emocijų sutrikimų turinčių asmenų ugdymas);

5.2.2. ypač daug sunkumų mokytojams kyla integruotai ugdant sutrikusio intelekto, emocijų ir elgesio sutrikimų turinčius vaikus. Trūksta mokytojų padėjėjų, kurie padėtų šiems vaikams pamokos metu (tyrimo „Specialiųjų poreikių vaikų integravimo problemos“ duomenys, A.Bagdonas ir kt., 2003 m.). Šiuo metu esanti teisinė bazė leidžia teikti mokytojo padėjėjo pagalbą vaikams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ir vidutinių ugdymosi poreikių. Esama mokyklos struktūra nelanksti pedagogiškai bei psichosocialiai apleistiems mokiniams, todėl jie dažnai keičia mokyklas arba tiesiog nebaigia pagrindinės mokyklos;

5.2.3. mokytojai nėra pasirengę (neturi kompetencijų) dirbti su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių. Esant per didelėms klasėms, mokytojai nesuspėja per pamoką skirti pakankamai laiko ir dėmesio vaikams, dirbantiems pagal bendrąsias ir adaptuotas ar modifikuotas programas, ypač išsiskiria neigiamas požiūris į sutrikusio intelekto vaikų ugdymą. Yra spragų specialiosios pedagoginės pagalbos organizavime bendrojo lavinimo mokyklose. Specialusis pedagogas ne visuomet geba patenkinti klasės mokytojų/dalykininkų poreikį gauti jo konsultacijas, pedagogai šio specialisto konsultacijas ir teikiamą praktinę pagalbą vertina gana žemai;

5.2.4. 2005 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pateiktoje pažymoje „Dėl specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos teikimo bendrojo lavinimo mokyklose“ įvardytos pagrindinės problemos: specialistų stygius, pagalbos specialistų etatų mokyklose trūkumas, mokinio krepšelio lėšų nepakankamumas ir kt. Tyrimai (A.Bagdonas ir kt.) rodo, kad mokyklos techniškai ir materialiai nėra pasirengusios ugdyti neįgalius vaikus: nepakankamas aplinkos pritaikymas (liftų, pandusų, pritaikytų sanitarinių mazgų stoka), kompiuterinės mokomosios technikos, kompensacinės ugdymo technikos trūkumas. Tik kas šeštas neįgalus vaikas gali naudotis specialiai įrengtu liftu, kas ketvirtoje mokykloje įrengtas prieinamas tualetas. Specialiojo ugdymo vadovėlių, ugdymo ir kompensacinės (pagalbinės) technikos priemonių trūkumą nurodo virš 50 proc. pedagogų;

5.3. galimybės:

5.3.1. mokslininkų teigimu (J.Ambrukaitis, J.Ruškus), siekiant, kad specialiųjų poreikių vaikų integracija į bendrąsias mokyklas būtų sėkminga, būtina kalbėti apie tris kompetencijas: pedagogų gebėjimą taikyti naujus mokymo metodus, mokyklos ir kitų institucijų partnerystės metodus ir ugdymo administravimo metodus („Specialiojo ugdymo pagrindai“, 2003 m.);

5.3.2. kai kurios specialiosios mokyklos galėtų tapti metodiniais centrais, kuriuose nuolat dirbtų aukštos kvalifikacijos konsultantai, būtų ugdomi didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, centruose galėtų būti kaupiama specialiosios mokymo priemonės, kompensacinė technika ir pan.;

5.4. grėsmės:

5.4.1. Lietuvoje kasmet vis daugiau asmenų teiktina specialioji pedagoginė ar (ir) psichologinė pagalba. 1999–2000 m. specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai sudarė 8,5 proc., 2000–2001 m. – 9 proc., 2001–2002 m. – 9,4 proc., 2003–2004 m. – 10 proc. visų Lietuvos mokinių;

5.4.2. 2005 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-663 patvirtintuose 2005–2007 m. bendruosiuose ugdymo planuose numatyta keletas galimybių teikti pagalbą specialiųjų poreikių mokiniams. Tyrimo duomenimis, dauguma mokyklų nepakankamai išnaudoja suteiktas galimybes. Nepakankamai išnaudojama teisinių dokumentų teikiama galimybė sutrikusio intelekto mokinius ugdyti dalinės integracijos principu, t.y. neįgalūs vaikai ugdomi toje pačioje mokykloje, bet atskirose klasėse (grupėse).

IV. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas:

6.1. gerinti specialiojo ugdymo paslaugų prieinamumą ir kokybę, steigiant metodinius centrus.

7. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

7.1. modernizuoti specialiojo ugdymo mokyklų infrastruktūrą, pritaikant ją metodinių centrų funkcijoms atlikti;

7.2. aprūpinti metodinius centrus specialiosiomis mokymo priemonėmis, įranga, organizacine technika ir baldais.

VI. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

8. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)	2006	–	1560
Produkto rodikliai:
Projektų skaičius	2006	–	10

9. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Įkurta specialiojo ugdymo metodinių centrų, skaičius	2006	–	10

10. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo aprūpinimo centras (toliau vadinama – ŠAC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Modernizuotų specialiojo ugdymo įstaigų skaičius	2006		10

11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

11.1. Informacija apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius bus teikiama Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

12. Išskiriami šie pagrindiniai Komponento įgyvendinimo etapai:

12.1. parengiamasis etapas. Šio etapo metu parengiama techninė dokumentacija, kurios reikia Regionų plėtros taryboms priimant sprendimus dėl tinkamų finansuoti projektų sąrašo patvirtinimo ir pareiškėjams, ketinant steigti specialiojo ugdymo metodinius centrus.

12.2. įgyvendinimo etapas. Šis etapas įgyvendinamas vykdant atskirus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, kuriuos administruoja atskiros Lietuvos Respublikos savivaldybės arba kiti pareiškėjai, Regionų plėtros tarybose patvirtinti kaip atskirų specialiojo ugdymo centrų steigimo projektų vykdytojai.

13. Pagrindinis visų specialiojo ugdymo centrų steigimo projektų (toliau – Projektų) uždavinys – gerinti specialiojo ugdymo paslaugų prieinamumą ir kokybę, steigiant metodinius centrus;

14. Projektų parengimą koordinuoja ir kontroliuoja kiekviena atskira savivaldybė arba konkreti specialiojo ugdymo įstaiga (projekto vykdytojas), informaciją apie visų projektų vykdymą kaupia ir kontroliuoja ŠAC

15. Projekto įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI

16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

17. Atsižvelgiant į Projektų specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projektų atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“
1.3.	Priemonė	Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Regionų projektai
2.2.	Kryžminis finansavimas	Nenumatoma
3.	Tinkamumas
3.1	Pareiškėjas (iai)	Švietimo įstaigos ar jų steigėjai
3.2	Partneris (iai)	Švietimo įstaigos ar jų steigėjai
3.3	Remiamos veiklos	Metodinių centrų steigimas ir jų aprūpinimas reikiamais materialiniais ištekliais.
3.4	Tikslinės grupės	1. Specialiojo ugdymo įstaigų darbuotojai;
		2. Specialiųjų poreikių mokiniai.
3.5	Projekto vertė	Iki 20000,0 tūkst. Lt
3.6	Prašomos paramos dydis	Iki 20000,0 tūkst. Lt
3.7	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų.
3.8	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9	Projekto trukmė	30 mėn.
3.10	Projekto pradžia	2009 m.
4.	Atitikties kriterijai	Detalūs atitikties kriterijai parengiami įgyvendinant parengiamąjį etapą. Specialiojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos ir metodinių centrų steigimo metodiką ir atrankos kriterijus rengia specialiai sudaryta darbo grupė.
		Juose nurodomos specialiojo ugdymo metodinių centrų teikiamos paslaugos ir joms teikti būtinų išteklių sąrašas, pateikiami reikalavimai potencialių pareiškėjų investicinių projektų rengimui. Remiantis metodika ir kriterijais regionų plėtros tarybos atrenka projektų pareiškėjus, o šie pasirengia dokumentus ir teikia paraiškas.
5.	Administruojanti institucija	Centrinė projektų valdymo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projektų tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Specialiųjų poreikių vaikų integracija į bendrąsias mokyklas užtikrins jiems vienodas mokymosi sąlygas kitų vaikų atžvilgiu. Tai tiesiogiai atitinka lygių galimybių prioritetus. Projektų poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Netaikoma
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Kompiuterinės ir programinės įrangos įsigijimas tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės prioritetais, numatytais Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625, (Žin., 2005, Nr. 73-2649). Projektų poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4	Regioninė plėtra	Investicijos į specialiojo ugdymo mokyklas bus skirstomos pagal nustatytus kriterijus, kas leis vystyti pačius silpniausius regionus. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558), 14 probleminių savivaldybių apibrėžtos 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555). Projektų poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5	Darnus vystymasis	Specialiojo ugdymo paslaugų plėtojimas pagerins švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą, taip bus sukurtos sąlygos mokytis visą gyvenimą visiems visuomenėms nariams. Kartu išaugs švietimo bei mokslo svarba ir bus užtikrinama gyventojų gerovė, išsaugojami kultūriniai ypatumai bei užtikrinamas istorinis valstybės tęstinumas. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus. Projektų poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

18. Komponento tikslus ir pasiekimus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, pagerėjusias švietimo paslaugas. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

18.1. specialiųjų ugdymo įstaigų darbuotojai;

18.2. specialiųjų poreikių mokiniai.

19. Numatomos viešinimo priemonės:

19.1. žiniasklaidoje – 3 informaciniai pranešimai spaudai;

19.2. švietimo įstaigose – kiekvienoje įrengiant informacines lentas;

19.3. konferencijose – 10 konferencijų apskričių lygmeniu;

19.4. elektroninėje erdvėje – pranešimai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, švietimo įstaigų bei jų steigėjų tinklapiuose.

20. Viešinimo priemones numatoma realizuoti visą Komponento įgyvendinimo laikotarpį, tačiau dėl konkrečių viešinimo priemonių realizavimo datos ir būdų turės apsispręsti kiekvienas projekto vykdytojas, atsižvelgdamas į konkretaus projekto veiklas ir įgyvendinimo laikotarpį.

21. Viešinimo priemonėms įgyvendinti nėra numatomas atskiras biudžetas, tačiau išlaidos yra priskirtinos prie tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos. Viešinimo priemonių biudžetą pateiks kiekvienas projekto vykdytojas, atsižvelgdamas į projekto mastą. Už viešinimo priemonių įgyvendinimą bus atsakingas kiekvienas vykdytojas savo projekto įgyvendinimo ribose.

22. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Komponento veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

29 priedas

INTEGRUOTO DALYKO IR UŽSIENIO KALBOS MOKYMO PLĖTRA UGDYMO PROCESE KOMPONENTAS

I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

1. Integruotas dalyko ir užsienio kalbų mokymas (angl. CLIL, pranc..EMILE) Europos kalbų mokymo politikoje yra taikomas nuo 1990 metų. Lietuvos mokyklose toks mokymas vis dar yra naujovė. Tai ir integracijos tikrovė, paskatinusi ieškoti naujų kelių ir švietimo politikos ugdymo procesuose. Šis metodas atveria plačias galimybes ugdyti asmenybę, mokyti mokinius savarankiškumo, kelti mokymosi motyvaciją bei ugdyti kalbines kompetencijas taikant jas profesiniame gyvenime. Dideles galimybes šis metodas atveria ne tik bendrojo lavinimo mokyklų, bet ir profesinių mokyklų bei kolegijų mokytojams, savo ugdymo procese taikantiems šį sąlyginai naują mokymo būdą. Dalyko galima mokytis įvairiomis mūsų mokyklose dėstomomis kalbomis. Šiam mokymo būdui labai tinka ir tautinių mažumų ar migrantų kalbos. Tai laikmečio padiktuota naujovė, Lietuvai labai plačiai integruojantis į bendrus Europos Sąjungos procesus, išnaudojant studijų, darbo mobilumo galimybes ir pan.).

2. Visko pradžia – mokytojų parengimas dirbti šiuo metodu, mokomosios medžiagos rengimas, užsienio patirties perėmimas. Lietuvai svarbu, kad dalyko mokytojai mokėtų/mokytųsi užsienio kalbas ir vykdydami projektą kartu įgytų metodines-didaktines kompetencijas ir užsienio kalbų gebėjimų ugdymui. Užsienio šalyse – tai jau dešimtmečiais praktikuojamas toks integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas, tačiau mums tenka tik išnaudoti tų Europos šalių patirtį, ko mus ir ragina Lietuvos kalbų politiką analizavę, vertinę ir rekomendacijas teikę Europos tarybos kalbų ekspertai.

3. Lietuvos švietimo sistemoje buvo vykdomas pilotinis „Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo“ projektas, kuris baigtas 2006 metais, darbą apibendrinus tarptautinėje konferencijoje. Projekto darbe dalyvavo apie 60 mokyklų, pasiektas pradinis lygmuo. Mokyklos turėjo galimybę susipažinti su struktūra, metodika (tiek dalyko, tiek užsienio kalbų mokyme) bei pradėti šį labai aktualų Lietuvos ugdymo turinio kaitoje darbą. Šiuo metu būtinas tęstinumas, investuojant didesnes lėšas, nes vien atskirų mokyklų pajėgomis gero rezultato įgyvendinant šį projektą visoje Lietuvoje, pasiekti nebūtų neįmanoma. Projekto tęstinumas padėtų didinti mokymo ir mokymosi veiksmingumą, kokybę, o taip pat būtų jungtis tarp bendrojo lavinimo, profesinio ir aukštojo mokslo. Tai būtų svarbi viso bendrojo lavinimo proceso modernizavimo dalis.

4. Kokias programas diegti mokytojų rengime, kokiu būdu apmokyti Lietuvos mokytojus, kaip efektyviai įdiegti šį šiuolaikišką mokymą Lietuvos mokyklose – būtų pagrindinis projekto darbo tikslas.

5. Integruotas dalyko ir užsienio kalbų mokymas aktualus didėjant mobilumui profesinėje srityje, ypač Lietuvai esant ES nare. Integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas – puikus instrumentas mokyklos struktūros kaitoje, ieškant dinamiškumo, atsigręžimo į mokinio individualius interesus. Todėl būtina plėtoti mokytojų kompetencijas, diegiant šį naują mokymo metodą bei vykdant Europos tarybos, Europos Komisijos bei Lisabonos konvencijos direktyvas kalbų mokymo klausimais.

6. Populiarinant Europos kalbų mokymo naujoves, įgyvendinant naują mokymo turinį ir vykdant integracinius procesus dalyko ir užsienio kalbų mokyme, galima parengti naujos kartos šias kompetencijas turinčius mokytojus ir suteiktume didelę galimybę Lietuvos mokiniams rengtis savarankiškam gyvenimui bei mokymuisi visą gyvenimą.

II. TIKSLINĖS GRUPĖS

7. Tiesioginės tikslinės grupės:

7.1. Kalbų mokytojai (bendrasis ugdymas)

7.2. Dalykų mokytojai (bendrasis ugdymas)

7.3. Didaktikos dėstytojai (mokytojų rengimo institucijos)

7.4. Konsultantai (mokytojų kvalifikacijos kėlimo centrai)

7.5. Pedagoginės praktikos vadovai

8. Netiesioginės tikslinės grupės:

8.1. Moksleiviai (bendrasis ugdymas)

8.2. Būsimi kalbų mokytojai

8.3. Būsimi dalykų mokytojai

8.4. Mokyklų administratoriai

III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

9. Tikslas: plėtoti mokytojų kompetencijas, diegiant integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo metodą bei vykdant Europos Tarybos, Europos Komisijos bei Lisabonos konvencijos direktyvas kalbų mokymo klausimais.

10. Uždaviniai:

10.1. plėtoti dalyko mokytojų užsienio kalbų mokėjimo kompetencijas;

10.2. parengti rekomendacijas ugdymo proceso kaitai bei integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtrai Lietuvos mokyklose;

10.3. efektyviai panaudoti persikvalifikavusių dalykų mokytojų su užsienio kalbos mokymo kvalifikacija potencialą, rengiant integruoto mokymo programas (modulius);

10.4. skleisti įgytą patirtį kitoms Lietuvos mokykloms.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

11. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina situacija 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Moksleivių, mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais		90	Projektų ataskaitos
Produkto				Projektų ataskaitos
	Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų:	–	1000
	mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	–	1000

V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS

Veiksmų programa	Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas	2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“
Prioriteto uždavinys	2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“
Uždavinio priemonė	Pagrindinių kompetencijų ir ypač verslumo, pilietiškumo ugdymo, kalbų mokymo, darnaus vystymosi principų diegimas formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje
Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
Programos tikslas	Atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti ugdymo turinį
Programos uždavinys	Atnaujinti ugdymo turinį, orientuojant jį į esminių mokinių kompetencijų ugdymo, ugdymo programų lankstumo, įvairiapusiškumo, didesnių pasirinkimo galimybių didinimą

VI. REMIAMOS KOMPONENTO PROJEKTŲ SRITYS

12. Naujos kartos mokytojų rengimo programos įgyvendinimas;

13. Dalyko ir užsienio kalbų mokytojų dalykinės kvalifikacijos kėlimas;

14. Metodinė pagalba integruoto dalyko ir kalbos mokymo mokytojams;

15. Būsimų integruoto dalyko ir kalbos mokytojų rengimas;

16. Mokytojų pedagoginė praktika ir pamokų stebėjimas.

17. Projekto viešinimo išlaidos;

18.Kitos, su projektu susijusios veiklos.

VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS

19. Maksimali projekto įgyvendinimo trukmė – 24 mėnesiai. Tinkamomis pripažįstamos išlaidos, patirtos nuo 2008 metų sausio 1 d.

VIII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS

20. Maksimali paramos suma vienam projektui – 1 mln. litų. Finansavimo intensyvumas – iki 100 procentų.

IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS

21. Pareiškėjais gali būti:

21.1. pedagogus rengiančios aukštosios mokyklos, kolegijos;

21.2. rajonų, miestų savivaldybių švietimo skyriai;

21.3. regioniniai pedagogų švietimo centrai;

21.4. kitos ne pelno siekiančios organizacijos, užsiimančios kalbų mokymu ir turinčios ne mažesnę nei 3 metų sėkmingos darbo praktikos patirtį.

21. Partneriais gali būti:

21.1. vidurinės mokyklos, gimnazijos.

X. APRIBOJIMAI PAREIŠKĖJAMS

22. Vienas pareiškėjas gali teikti ne daugiau kaip 1 paraišką.

XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI

23. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

24.Prioritetas teikiamas projektams, kuriuose pareiškėjai:

24.1. numato tarpinstitucinį bendradarbiavimą;

24.2. turi ne mažesnę nei 3 metų sėkmingos darbo praktikos patirtį pedagogų rengimo ar kvalifikacijos kėlimo srityje;

24.3. turi nacionalinių ir/ar tarptautinių švietimo projektų įgyvendinimo patirtį: sėkmingai įgyvendino mažiausiai vieną nacionalinį ar tarptautinį projektą pedagogų rengimo ar kvalifikacijos kėlimo srityje;

24.4. prisideda savo lėšomis.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

30 priedas

SUKURTI, ĮDIEGTI IR TOBULINTI VERSLUMO UGDYMO PRIEMONES KOMPONENTAS

I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

1. Ekonomikos mokymas bei su šiuo dalyku bene glaudžiausiai susijęs verslumo ugdymas žymia dalimi priklauso nuo mokytojų pasirengimo. Mokytojų parengimui skirti didelį dėmesį rekomenduoja ir 2006 m. vasario 17 d. Europos Sąjungos Tarybos patvirtintas Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: verslumu pagrįsto mąstymo puoselėjimas ugdant ir mokant“. Mokytojų pasiruošimas, kvalifikacija ir kompetencija yra produktyvaus rinkos ekonomikos mokymo ir verslumo ugdymo pagrindas.

2. Daugelis dirbančių pedagogų nėra įgiję išsilavinimo rinkos ekonomikos srityje. Verslumo ugdymas tampa vis aktualesnis visais lygiais, tai pabrėžiama tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos Respublikos dokumentuose, kaip 2004 m. birželio 2 dieną Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-835 patvirtinta „Ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo strategija“ bei rengiamas „Nacionalinė jaunimo ir verslumo skatinimo 2007–2011 m. programa“. Viena iš pagrindinių dalyko mokymo formų yra integracija į kitų dalykų dėstymą. Efektyviam ir kokybiškam dėstymui užtikrinti būtina, kad pedagogai įgytų rinkos ekonomikos pagrindus ir sužinotų metodikas ir būdus kaip juos taikyti ne tik ekonomikos pamokose. Tam reikia sudaryti galimybes, kad visi mokyklose dirbantys mokytojai galėtų praplėsti savo kompetenciją, dalyvaudami specialiuose rinkos ekonomikos pagrindų mokymo kursuose. Tokia pati problema egzistuoja ir profesinėse mokyklose, reikia, kad šie mokymai apimtų ir profesinių mokyklų mokytojus.

3. Rinkos ekonomikos žinios leis visų dalykų mokytojams panaudoti įgytas žinias savo dėstomame dalyke, taip formuojant ne tik teigiamą verslumo ugdymo aplinką, bet ir papildant bei praplečiant visų mokytojų, dalyvausiančių kursuose, kompetenciją. Kiekvienas kursų dalyvis įgautų žinių ir įgūdžių, kurie reikalingos tiek aplamai orientuojantis rinkos ekonomikos sistemoje, tiek ir tiesioginiame darbe.

4. Toks mokymo kursas, jo vadovėliai, mokymo kursų metodinė medžiaga ir virš 70 lektorių jau parengta ankstesniame ESF paramos etape. Nuosekliai įgyvendinant mokytojų kvalifikacijos kėlimą, reikia užtikrinti projekto sklaidą, įgyvendinant mokymus kuo platesniam mokytojų ratui. Taigi būtina užtikrinti 2004–2006 metais iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuotą projektą „Rinkos ekonomikos ir verslumo ugdymo mokymai mokytojams“.

5. Verslumo ugdymas yra sąlygojamas ir visos aplinkos, pirmiausia mokyklos bendruomenės. Didžiulę įtaką turi ir visos visuomenės požiūris į verslą, verslininkus. Nepaprastai svarbus ir verslo atstovų dalyvavimas verslumo ugdymo projektuose. Verslo atstovų įtraukimui į verslumo ugdymą skirti didelį dėmesį rekomenduoja ir 2006m. Europos Sąjungos komunikatas dėl verslumo ugdymo.

6. Verslo atstovų įtraukimą į ugdymo procesus labai skatina bendra teigiama viešoji nuomonė apie ekonominį raštingumą ir verslumą. Viešosios nuomonės formavime reikia propaguoti geriausias šalies ir užsienio patirtis, skatinti aktyvius ir inovatyvius dalyvius, pristatant jų veiklą plačiajai visuomenei, tuo skatinant dar platesnį mokyklų bendruomenių ir ypač vietinių verslo atstovų dalyvavimą verslumo ugdymo projektuose. Šiems tikslams reikia ir specialios leidinių, pradedant lankstinukais, plakatais paruošimo ir atspausdinimo, tiek ir geriausios praktikos pavyzdžius aprašančių leidinių parengimo ir išleidimo. Reikalingos ir specialūs renginiai – konferencijos, seminarai, efektyvus komunikavimas su žiniasklaida.

II. TIKSLINĖS GRUPĖS

7. Mokytojai (bendrasis lavinimas ir profesinės mokyklos);

8. Mokyklų bendruomenės;

9. Mokiniai.

III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

10. Tikslas – ugdyti šalies mokytojų, mokyklų bendruomenių ir mokinių verslumo kompetencijas.

11. Uždaviniai:

11.1. vykdyti verslumo mokymus mokytojams ir mokyklos bendruomenei visose savivaldybėse (apie 120 seminarų);

11.2. parengti verslumo komunikacijos strategiją ir ją nuosekliai įgyvendinti;

11.3. vykdyti mokomųjų mokinių bendrovių veiklą.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

12. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina situacija 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Mokinių, mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais		90	Projektų ataskaitos
Produkto	Mokytojų, dėstytojų, mokinių kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų:	–	2500	Projektų ataskaitos
	– mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	–	2500

V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS

Veiksmų programa	Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas	2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“
Prioriteto uždavinys	2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“
Uždavinio priemonė	Pagrindinių kompetencijų ir ypač verslumo, pilietiškumo ugdymo, kalbų mokymo, darnaus vystymosi principų diegimas formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje
Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
Programos tikslas	Atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti ugdymo turinį
Programos uždavinys	Atnaujinti ugdymo turinį, orientuojant jį į esminių mokinių kompetencijų ugdymo, ugdymo programų lankstumo, įvairiapusiškumo, didesnių pasirinkimo galimybių didinimą

VI. REMIAMOS KOMPONENTO PROJEKTŲ SRITYS

13. Rinkos ekonomikos mokymų mokytojams, mokyklos bendruomenei ir mokiniams organizavimas;

14. Leidyba (įskaitant paruošimą);

15. Renginiai;

16. Konferencijos;

17. Kitos su projektu susijusios veiklos.

VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS

18. Maksimali projekto įgyvendinimo trukmė – 24 mėnesiai.

19. Tinkamomis pripažįstamos išlaidos, patirtos nuo 2008 metų sausio1 d.

VIII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS

20. Maksimali paramos suma projektui – 1 mln. litų. Finansavimo intensyvumas – iki 100 procentų.

IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS

21. Pareiškėjais ir partneriais gali būti:

21.1. Lietuvos Respublikos savivaldybių administracijos;

21.2. juridiniai asmenys, veikiantys švietimo ir mokymo srityje.

X. APRIBOJIMAI PAREIŠKĖJAMS

22. Vienas pareiškėjas gali teikti ne daugiau kaip 1 paraišką.

XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI

23. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

24. Prioritetas teikiamas projektams, kurių pareiškėjai:

24.1. numato projektą vykdyti visų savivaldybių teritorijoje;

24.2. užtikrina jau paruoštų mokymų (remiantis ankstesniame Europos struktūrinių fondų paramos etape sukurta mokymo programa) sklaidą.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

31 priedas

ANKSTYVOJO UŽSIENIO KALBOS MOKYMO GERINIMO KOMPONENTAS

I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

1. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų 13 punktas numato, kad siekiant užtikrinti švietimo plėtotės kokybę, „sustiprinamas užsienio kalbų mokymasis. Pasiekiama, kad visi vidurinio ugdymo (brandos) programą baigę mokiniai galėtų bendrauti dviem užsienio kalbomis“, 14 punktas numato, kad plėtojant Lietuvos švietimą iki 2012 metų pasiekiama, jog „ne mažiau kaip 70 procentų mokinių, baigiančių pagrindinę bendrojo lavinimo mokyklą, pirmosios užsienio kalbos įgūdžiai atitiktų siūlomą „Slenksčio“ lygmenį; ne mažiau kaip 70 procentų mokinių, baigiančių vidurinę bendrojo lavinimo mokyklą, būtų įgiję: pirmosios užsienio kalbos įgūdžius, atitinkančius „Aukštumos“ lygmenį, o antrosios užsienio kalbos – „Slenksčio“ lygmenį“. Europos Komisijos Daugiakalbystės pagrindų strategija padeda įgyvendinti Europos Komisijos daugiakalbystės politiką, kuri skatina mokytis kalbų, propaguoja visuomenės kalbų įvairovę, skatina gyvybingą daugiakalbę ekonomiką. 2002 m. kovo mėn. Europos Sąjungos valstybių vadovai susitikime Barselonoje ragino nuo ankstyvos vaikystės mokyti mažiausiai dviejų užsienio kalbų. Komisijos tikslas yra didinti individualią daugiakalbystę tol, kol kiekvienas pilietis, be savo gimtosios kalbos, praktiškai mokės bent dvi kalbas.

2. 2003 m. Komisija įsipareigojo imtis 45 naujų priemonių, skatinančių nacionalines, regiono ir vietos valdžios institucijas prisidėti iš esmės keičiant kalbų mokymosi ir kalbų įvairovės propagavimą. Valstybės narės kalbinių gebėjimų tobulinimą paskelbė prioritetu, o nacionalinių kalbų ekspertų grupė paruošė rekomendacijas dėl pagrindinių sričių, kuriose reikia imtis veiksmų. Viena iš tokių sričių yra ankstyvas kalbų mokymasis. Pažymima, kad daugelyje valstybių mažiausiai pusė iš visų pradinių mokyklų mokinių dabar mokosi užsienio kalbos. Tačiau Komisija jau anksčiau nurodė, kad anksti pradėjus mokytis kalbų nauda pajuntama tik tuomet, jei mokytojai yra specialiai pasiruošę mokyti kalbų labai mažus vaikus, klasės yra nedidelės, disponuojama tinkama mokymo medžiaga ir mokymo plane kalbų mokymui yra skiriama pakankamai laiko.

3. Lietuvoje yra sukaupta ankstyvojo užsienio kalbų mokymo ankstyvajame amžiuje patirtis, auga pradinių klasių mokinių, besimokančių užsienio kalbos nuo antros klasės, procentas (2006 m. jis sudarė 65,8 proc.). Tačiau jo plėtrai (ypatingai pradedant vykdyti ankstyvojo užsienio kalbų mokymą tose mokyklose, kuriose tai nebuvo daroma anksčiau) ir kokybei garantuoti reikalingos investicijos į tinkamos kalbų mokymui aplinkos sukūrimą, pedagogų parengimą. Tai patvirtino ir 2006 m. Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu Vilniaus universiteto atliktas tyrimas „Ankstyvasis kalbų mokymas pradinėse klasėse“.

4. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas ir turimą ankstyvojo užsienio kalbų mokymo Lietuvoje patirtį, parengta ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. ISAK – 1519 patvirtinta „Privalomo ankstyvojo užsienio kalbų mokymo įgyvendinimo programa“, kurioje numatoma rengti pradinių klasių ir užsienio kalbų mokytojus ankstyvajam užsienio kalbų mokymui bei tobulinti pradinių klasių ir užsienio kalbų mokytojų kvalifikaciją.

II. TIKSLINĖS GRUPĖS

5. Mokytojai (pradinių klasių ir užsienio kalbos).

III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

6. Tikslas – didinti pradinių klasių ir užsienio kalbos mokytojų kompetenciją vykdyti ankstyvojo užsienio kalbų mokymo programą, sudarant lygias galimybes visiems pradinių klasių mokiniams ugdytis užsienio kalbos komunikacinę kompetenciją.

7. Uždaviniai:

7.1. tobulinti pradinių klasių ir užsienio kalbų mokytojų rengimą, sudarant galimybes įgyti ankstyvajam užsienio kalbų mokymui reikalingas kompetencijas;

7.2. tobulinti užsienio kalbų ir pradinių klasių mokytojų kvalifikaciją;

7.3. parengti metodinę medžiagą pradinių klasių ir užsienio kalbų mokytojams mokyti užsienio kalbos ankstyvojo amžiaus (2–4 klasės) įvairių ugdymosi poreikių turinčius mokinius.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

8. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Skaičiais išreikšti uždaviniai2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais;		90	Projektų ataskaitos
	Mokytojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją dalis procentais		80	Projektų atskaitos
Produkto	Mokytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, kurių trukmė ne mažiau nei 60 val., skaičius	–	2000	Projektų ataskaitos
		–
	Mokytojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo (studijų) programas, kurių apimtis ne mažiau kaip 80 kreditų, skaičius		250	Projektų ataskaitos

V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS

Veiksmų programa	Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas	2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“
Prioriteto uždavinys	2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“
Uždavinio priemonė	Pagrindinių kompetencijų ir ypač verslumo, pilietiškumo ugdymo, kalbų mokymo, darnaus vystymosi principų diegimas formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje
Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
Programos tikslas	Atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti ugdymo turinį
Programos uždavinys	Atnaujinti ugdymo turinį, orientuojant jį į esminių mokinių kompetencijų ugdymo, ugdymo programų lankstumo, įvairiapusiškumo, didesnių pasirinkimo galimybių didinimą

VI. REMIAMOS KOMPONENTO PROJEKTŲ SRITYS

9. Veiklos, susijusios su pradinių klasių ir užsienio kalbos mokytojų kompetencijos didinimu: mokytojų rengimas, perkvalifikavimas, kvalifikacijos tobulinimas, metodinės medžiagos rengimas ir leidyba.

VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS

10. Maksimali projekto įgyvendinimo trukmė – 24 mėnesiai, t.y. projektas dvimetis.

11. Tinkamomis pripažįstamos išlaidos, patirtos nuo 2008 metų sausio 1 d.

VIII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS

12. Maksimali paramos suma 1 projektui – 3 mln. litų.

13. Paramos intensyvumas – iki 100 proc.

IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS

14. Pareiškėjais ir partneriais gali būti valstybės įstaigos, privatūs ir viešieji juridiniai asmenys, kurių veikla susijusi su:

14.1. mokytojų kvalifikacijos tobulinimu;

14.2. mokytojų rengimu, perkvalifikavimu;

14.3. metodinės medžiagos rengimu ir leidyba.

X. APRIBOJIMAI PAREIŠKĖJAMS

15. Vienas pareiškėjas gali teikti ne daugiau kaip 1 paraišką.

XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI

16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

17. Prioritetas teikiamas projektams, kurie:

17.1. bus nukreipti į mokytojų kompetencijų didinimą darbui su įvairių ugdymosi poreikių turinčiais vaikais;

17.2. skatins mokomųjų dalykų integraciją vykdant ankstyvojo užsienio kalbų mokymo programą;

17.3. į mokymus įtrauks probleminių savivaldybių teritorijose esančius mokytojus.

18. Pareiškėjai numato nuosavą indėlį.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

32 priedas

PSICHOLOGINĖS PAGALBOS PRIEINAMUMO DIDINIMO KOMPONENTAS

I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

1. Nagrinėjant šalies psichologinės pagalbos prieinamumą ir teikiamų paslaugų kokybę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikui ir šeimai pagalba vis dar nėra prieinama visiems šalies gyventojams. Pastebėta, kad kaimuose, miesteliuose ir atokesnėse vietovėse psichologinė pagalba vaikams ir jų šeimoms yra sunkiai pasiekiama, nes pedagoginės psichologinės tarnybos, psichikos sveikatos ir krizių centrai yra sutelkti didesniuose miestuose ir rajonų centruose. Susidariusią situaciją lemia keli veiksniai, iš kurių pagrindinis – psichologų trūkumas. Šiuo metu Pedagoginėse Psichologinėse tarnybose dirba 128, šalies ugdymo įstaigose – virš 300 psichologų, tačiau to nepakanka, kad būtų patenkinamas vis didėjantis psichologinės paramos bei psichologų daugiau nei 1500 šalies bendrojo lavinimo įstaigų. Šiuo metu dauguma pedagoginių psichologinių tarnybų turi tik po vieną psichologą, neretai tas pats psichologas dirba ne vienoje darbovietėje, todėl dėl didelio darbo krūvio psichologai ne visada gali skirti pakankamai laiko individualiai ar grupinei psichologinei konsultacijai arba priimti konsultuoti visus, kuriems psichologinė pagalba reikalinga.

2. Kitas nemažiau svarbus aspektas – teikiančių paslaugas specialistų kvalifikacija. Dėl didelio psichologų poreikio, psichologais neretai įdarbinami asmenys, neatitinkantys psichologams praktikams keliamų reikalavimų, neturintys reikiamo psichologinio išsilavinimo. Daugelis iš jų, jau turi aukštąjį išsilavinimą, yra įgiję (arba rengiasi įgyti) psichologijos magistro arba psichologijos bakalauro laipsnį, kuriuos kai kurios aukštosios mokyklos suteikia studentams, baigusiems tam tikrą studijų programą ir įskaičiusios išlyginamuosius dalykus. Tačiau pabaigę tokias studijas psichologai susiduria su dvejopa problema:

3. Remiantis psichologų, teikiančių pagalbą mokiniui, atestacijos nuostatais, patvirtintais, 2007 m. sausio 29 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-101, psichologas gali atestuotis, jeigu turi psichologo kvalifikaciją (ne trumpesnių nei 5 metų nuosekliųjų universitetinių studijų) ar psichologijos kvalifikacinį laipsnį (ne mažiau 200 kreditų apimties nuosekliųjų universitetinių psichologijos studijų). Taigi, asmenys nebaigę nuosekliųjų universitetinių psichologijos krypties studijų negali atestuotis psichologo kvalifikacijai.

4. Psichologai, nebaigę nuosekliųjų universitetinių studijų, negali būti priimti dirbti mokyklos psichologo pareigose.

5. Kaip matome, psichologų trūkumą lemia ne tik nepakankamas psichologų etatų skaičius pedagoginėse psichologinėse tarnybose, psichologų kvalifikacija, taip pat mažas valstybės finansuojamų vietų skaičius psichologijos krypties studijų programose. Tai skatina ieškoti naujų papildomų šios problemos sprendimo būdų. Viena iš jų – sudaryti galimybę asmenims, nebaigusiems nuosekliųjų psichologijos krypties studijų, įgyti visavertį kiekvienam psichologui reikalingą išsilavinimą. Baigusieji šią programą ateityje įgytų galimybę dirbti mokyklos psichologo pareigose Lietuvoje ir konkuruoti Europos sąjungos darbo rinkoje ir svarbiausia – padidintų, kvalifikuotų specialistų, leidžiančių kokybiškiau ir laiku suteikti psichologinę pagalbą vaikui ir jo šeimai, skaičių.

II. TIKSLINĖS GRUPĖS

6. Švietimo pagalbos specialistai (asmenys, neturintys nuosekliųjų psichologijos studijų, diplomo).

III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

7. Tikslas – didinti psichologinės pagalbos šalyje efektyvumą, rengiant psichologus tikslinių perkvalifikavimo studijų metu pagal aukštojo mokslo įstaigos turimas ir vykdomas bakalauro ir magistro psichologijos studijų programas.

8. Uždaviniai:

8.1. tikslinių perkvalifikavimo studijų metu parengti 60 psichologijos bakalauro laipsnį turinčių psichologų. Studijų trukmė – 3 metai.

8.2. tikslinių perkvalifikavimo studijų metu parengti 60 psichologijos magistro laipsnį turinčių psichologų. Studijų trukmė – 2 metai.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

9. Veiksmų programos lygio rodikliai (3 uždavinys: didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina situacija 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis procentais		80	Projektų ataskaitos
Produkto	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:			Projektų ataskaitos
	socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys	–	–
	švietimo pagalbos specialistai	–	120

V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS

Veiksmų programa	Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas	2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“
Prioriteto uždavinys	3 uždavinys „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“
Uždavinio priemonė	Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ir socialinės pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą
Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
Programos tikslas	Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą
Programos uždavinys	Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas.
	Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą

VI. REMIAMOS KOMPONENTO PROJEKTŲ SRITYS

10. Psichologijos krypties bakalauro perkvalifikavimo studijos. Studijų trukmė –3 metai.

11. Psichologijos krypties magistro perkvalifikavimo studijos. Studijų trukmė –2 metai.

12. Kitos su projektu susijusios veiklos.

VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS

13. Maksimali projekto įgyvendinimo trukmė – 36 mėn.

14. Tinkamomis pripažįstamos išlaidos, patirtos nuo 2008 m. sausio 1 d.

VIII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS

15. Maksimali paramos suma projektui 1,5 mln. litų.

16. Paramos intensyvumas – iki 100 proc.

IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS

17. Pareiškėjas turi būti aukštojo mokslo įstaiga, turinti psichologų rengimo patirtį bei vykdanti tikslinio perkvalifikavimo psichologijos krypties bakalauro ir magistro studijų programas.

18. Pareiškėjas, organizuojantis psichologijos krypties bakalauro ir magistro perkvalifikavimo studijas, turėtų būti viena ir ta pati aukštojo mokslo įstaiga.

19. Pareiškėjas gali dalyvauti konkurse individualiai arba kartu su partneriu(iais).

19.1. Rinkdamasis partnerį pareiškėjas turėtų atsižvelgti į jo žinias, įgūdžius, patirtį bei galimybes papildyti projektą reikalingais ištekliais. Pasirinkęs partnerį, pareiškėjas su juo turi aptarti vaidmenis ir atsakomybės projekto įgyvendinime pasidalijimą bei kitus su projekto įgyvendinimu susijusius klausimus.

X. APRIBOJIMAI PAREIŠKĖJAMS

20. Vienas pareiškėjas gali teikti ne daugiau kaip 1 paraišką.

XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI

21. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

22. Prioritetas teikiamas projektams, kurių pareiškėjai: 22.1. numato nuosavo indėlio dalį.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

33 priedas

UŽSIENIEČIŲ VAIKŲ LIETUVOJE IR LIETUVIŲ VAIKŲ UŽSIENYJE UGDYMO ORGANIZAVIMO KOMPONENTAS

I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, įgyvendindama 1977 m. liepos 25 d. Europos Tarybos 77/486/EEB direktyvos dėl darbuotojų migrantų vaikų (toliau užsieniečių vaikų) mokymo nuostatas, stengiasi sudaryti palankias sąlygas atvykusių į Lietuvą užsieniečių vaikams integruotis į šalies švietimo sistemą. Valstybinės kalbos mokymas kaip vienas iš prioritetinių uždavinių nurodomas Valstybinės kalbos politikos 2003–2008 m. gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. IX-1595, Lietuvių kalbos ugdymo strategijoje bendrojo lavinimo programas vykdančiose mokyklose, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1100, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose integracinėse programose (Buvusių politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių grįžimo į Lietuvą programoje; Prieglobstį gavusių užsieniečių programoje) ir 2004 m. balandžio 29 d. priimtame Lietuvos Respublikos įstatyme Nr. IX-2206 Dėl užsieniečių teisinės padėties.

2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, įgyvendindama 2007m. balandžio 25 d. LR Vyriausybės nutarimą „Dėl ekonominės migracijos reguliavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2007–2008 m. plano patvirtinimo“, pagal tarptautinius susitarimus teikia užsienyje gyvenantiems lietuviams valstybės paramą švietimo srityse, gerina mokymosi prieinamumą, didina neformaliojo švietimo programų pasiūlą, teikia metodinę bei organizacinę paramą lituanistiniam švietimui užsienyje.

3. Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2007–2008 metų plane numatyta, kad Švietimo ir mokslo ministerija yra atsakinga už užsienyje gyvenusių (gyvenančių) Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikams galimybių užtikrinimą integruotis į Lietuvos bendrojo lavinimo sistemą ir palankių sąlygų stoti į aukštąsias mokyklas sudarymą, projektų reikiamų teisės aktų dėl neigiamo poveikio laikinai į užsienio valstybes išvykstančių dirbti tėvų vaikų socializacijai šalinimo parengimą.

4. Remiantis statistikos departamento duomenimis 2003–2006 m. oficialiai, deklaravę išvykimą, emigravo – 40350 piliečių, imigravo – 24815. 2005 m. vaikų kartu su tėvais emigravo – 2648. Aktuali problema yra išvykusių į užsienį gimtosios kalbos mokymas. Svarbu stiprinti užsienio lietuvių švietimo įstaigose dirbančių pedagogų ir jose besimokančių mokinių ryšį su Lietuva, kelti jų motyvaciją mokyti ir mokytis lietuvių kalbos.

II. TIKSLINĖS GRUPĖS

5. Mokiniai (užsieniečiai, gyvenantys Lietuvoje ir lietuviai, gyvenantys užsienyje);

6. Mokytojai (dirbantys Lietuvoje ir užsienyje).

III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

7. Tikslas – sudaryti sąlygas užsieniečiams ir užsieniečių vaikams adaptuotis Lietuvoje ir integruotis į šalies švietimo sistemą bei sudaryti didinti galimybes užsienyje gyvenančių lietuvių vaikams ir jų tėvams gauti visavertes švietimo paslaugas vartojant lietuvių kalbą.

8. Uždaviniai:

8.1. parengti tikslinių grupių ugdymo organizavimo modelius ir juos įdiegti;

8.2. parengti atitinkamų teisės aktų projektus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

9. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina situacija 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Moksleivių, mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais		90	Projektų ataskaitos
Produkto	Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų:	–	700	Projektų ataskaitos
	mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	–	700

V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS

Veiksmų programa	Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas	2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“
Prioriteto uždavinys	2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“
Uždavinio priemonė	Pagrindinių kompetencijų ir ypač verslumo, pilietiškumo ugdymo, kalbų mokymo, darnaus vystymosi principų diegimas formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje
Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
Programos tikslas	Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą
Programos uždavinys	Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT

VI. REMIAMOS KOMPONENTO PROJEKTŲ SRITYS

10. Ugdymo modulių rengimas ir diegimas;

11. Mokomosios medžiagos rengimas ir leidyba;

12.. Mokytojų kvalifikacijos kėlimas;

13. Gerosios patirties sklaida,;

14. Teisinės dokumentacijos projektų rengimas;

15. Kitos su projektu susijusios veiklos.

VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS

16. Maksimali projekto įgyvendinimo trukmė – 24 mėnesiai, t.y. dvimečiai projektai.

17. Tinkamomis pripažįstamos išlaidos, patirtos nuo 2008 m. sausio 1 d.

VIII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS

18. Maksimali paramos suma projektui – 2 mln. litų.

19. Paramos intensyvumas iki 100 proc.

IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS

20. Pareiškėjais ir partneriais gali būti:

20.1. švietimo (mokymo) įstaigos, kurių veikla susijusi su švietimo paslaugų teikimu.

X. APRIBOJIMAI PAREIŠKĖJAMS

21. Vienas pareiškėjas gali teikti ne daugiau kaip 1 paraišką.

XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI

22. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

23. Prioritetas teikiamas projektams, kurie numato:

23.1. tarpinstitucinį bendradarbiavimą;

23.2. patirties sklaidą užsienio valstybėse;

23.3. nuosavą pareiškėjo indėlį.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

34 priedas

GABIŲ VAIKŲ IR JAUNUOLIŲ UGDYMO KOKYBĖS GERINIMO KOMPONENTAS

I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

1. Nepaisant didelio susidomėjimo gabiais vaikais ir jų problemomis užsienio šalyse, Lietuvoje gabiais vaikais pradėta domėtis tik pastaraisiais metais. LR švietimo ir mokslo ministerijos kartu Kauno technologijos universitetu 2002 m. atlikta tiriamoji „Itin gabių vaikų ugdymo situacijos Lietuvoje analizė“ (Almonaitienė, Janilionis, Narkevičienė, 2002) parodė, kad nėra bendros itin gabių vaikų ugdymo sampratos, nėra specialistų, specialiai parengtų darbui su itin gabiais vaikais, gabių vaikų atpažinimas, ugdymas ir parama jiems stokoja sistemiškumo. Reikalinga vieninga visos šalies sistema, apimanti visus paieškos, atpažinimo, ugdymo etapus įvairiuose amžiaus tarpsniuose, suteikianti galimybę nepriklausomai nuo vaiko socialinės padėties, gyvenamosios vietos, mokyklos tipo, amžiaus lyties, kalbinės aplinkos ir kt. rinktis poreikius ir interesus atitinkantį ugdymą(si).

2. Gabių vaikų įvertinimas ir atpažinimas – pirmasis svarbus žingsnis bendroje gabių vaikų ugdymo sistemoje. Gabumai yra daugialypis fenomenas, todėl įvertinant gabius vaikus atsižvelgiama į kelių rūšių informaciją, gautą apie gabų vaiką. Labiausiai paplitę gabių vaikų identifikavimo metodai yra šie: IQ nustatymas, standartizuoti žinių testai, tėvų, bendraamžių ir mokytojų nuomonė, moksleivių veiklos ir jos rezultatų analizė. Standartizavus Wechlerio intelekto skalę vaikams atsivėrė galimybės įvertinti gabių vaikų intelektinius sugebėjimus. Tačiau Pedagoginių ir psichologinių tarnybų bei mokyklų psichologams atliekant daugelį kriterijų apimantį gabaus vaiko įvertinimą reikalingos gabių vaikų ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus atrankos ir įvertinimo metodikos, o pedagogams – nauji gabių vaikų pedagoginiai įvertinimo ir ugdymo metodai, kas padėtų efektyviau ugdyti potencialius vaiko gabumus. Nemažiau reikšmingas ir gabaus vaiko kūrybiškumo įvertinimas, kuris yra būtina daugelį kriterijų apimančio gabumų įvertinimo dalis. Jam atlikti reikalinga adaptuota ir standartizuota Lietuvoje kūrybiškumo įvertinimo metodika, leisianti ne tik įvertinti kūrybiškumą, bet ir atpažinti potencialius visų vaikų kūrybiškumo sugebėjimus.

3. Užsienio šalyse sukaupta literatūra bei patirtis įvairiausiais gabių vaikų įvertinimo ir ugdymo aspektais dar menkai prieinama Lietuvoje dirbančiam specialistui, todėl gabumus įvertinantiems specialistams bei pedagogams ypač trūksta teorinių žinių, literatūros, praktinių mokymų bei patirties darbo su gabiais kitose užsienio šalyse pasidalinimo, suteikiančių galimybę visiems Lietuvos specialistams susipažinti su naujausiomis tendencijomis gabių vaikų atpažinimo, įvertinimo ir ugdymo srityje.

II. TIKSLINĖS GRUPĖS

4. Švietimo pagalbos darbuotojai (pedagoginių psichologinių tarnybų ir mokyklų psichologai, pedagogai, mokyklų administracijos atstovai ir kt.);

5. Vaikai nuo 4–18 metų.

III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

6. Tikslas – didinti gabių vaikų atpažinimo, įvertinimo ir ugdymo efektyvumą, kuriant gabių vaikų metodinę bazę, specialistų, dirbančių su gabiais vaikais, kompetencijas gabių vaikų atpažinimo, įvertinimo ir ugdymo srityje.

7. Uždaviniai:

7.1. sukurti ir tobulinti gabių vaikų atpažinimo, įvertinimo ir ugdymo metodinę bazę, leisiančią atlikti daugelį kriterijų apimantį gabaus vaiko psichologinį – pedagoginį įvertinimą ikimokykliniame ir mokykliniame amžiuje bei tinkamai ugdyti gabius ir talentingus vaikus.

7.2. tobulinti Pedagoginių psichologinių tarnybų, mokyklų psichologų, mokytojų ir mokyklos administracijos atstovų profesinę kvalifikaciją bei kompetencijas gabių vaikų atpažinimo, įvertinimo ir ugdymo srityje;

7.3. mažinti mokyklos ir regiono ar socialinių veiksnių daromą įtaką moksleivio galimybėms gauti tokio pat lygmens ugdymą jį dominančioje srityje, kokį turi didmiesčių ir prestižinėmis vadinamų mokyklų vaikai, užtikrinant tęstinumą jau vykdytiems 2004, 2005, 2006 metais projektams;

7.4. sukurti sąlygas gabių, aukštą motyvaciją ir aukštų pasiekimų potencialą turinčių vaikų gabumų, gebėjimų ir kūrybiškumo sklaidai, organizuojant įvairioms mokslo sritims gabiems vaikams bendrą ugdymo procesą, kuriame dalyvauja studentai, turintys itin aukštus atitinkamo dalyko pasiekimus, mokslininkai ir mokytojai, turintys darbo su gabiais vaikais patirtį; tęsti naujos ugdymo formos gabiems vaikams įgyvendinimą ir ją tobulinti (formos pradmenys sukurti ES projektu BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0003)

7.5. ugdyti socialinę, komunikacinę gabių vaikų, besigilinančių į vieną sritį, kompetenciją bei skatinti vaikų ir jaunuolių kultūrinį prusinimą(si);

7.6. spręsti informacijos apie gabių vaikų ugdymą sistemiškumo problemą – tobulinti turimą gabių vaikų ugdymo bazę ir sudaryti sąlygas gauti tokią informaciją jos pageidaujantiems;

7.7. spręsti mokytojų dalykininkų pa(si)rengimo darbui su gabiais vaikais problemą – rengti netradicinius, naujos formos mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursus, bendradarbiaujant su užsienio ekspertais ar/ ir tarptautinėmis gabių vaikų ugdymo organizacijomis

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

8. Veiksmų programos lygio rodikliai (3 uždavinys: Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina padėtis 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais		90	Projektų ataskaitos
Produkto	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:			Projektų ataskaitos
	socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir	–	–
	socialinės atskirties asmenys švietimo pagalbos specialistai, pedagogai, tėvai	–	750
	mokiniai	–	700

V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS

Veiksmų programa	Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas	2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“
Prioriteto uždavinys	3 uždavinys „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“
Uždavinio priemonė	Ypatingai gabių vaikų ugdymo poreikių tenkinimas švietimo sistemoje
Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
Programos tikslas	Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą
Programos uždavinys	Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą

VI. REMIAMOS KOMPONENTO PROJEKTŲ SRITYS

9. Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus gabių vaikų atrankos metodikos parengimas bei specialistų apmokymas dirbti naujai įsigytomis atrankos metodikomis;

10. Kūrybiškumo įvertinimo metodikos adaptavimas ir standartizavimas darbui Lietuvoje. Specialistų aprūpinimas ir apmokymas dirbti naujai įsigyta metodika;

11. Gabių vaikų pedagoginio įvertinimo ir ugdymo metodų pritaikymas darbui su gabiais vaikais Lietuvoje;

12. Pedagoginių psichologinių tarnybų, mokyklų psichologų ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimas, aprūpinimas profesine gabumų srities literatūra;

13. Programinis mokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, taikant naują ugdymo formą;

14. Bendradarbiavimas gabumų tyrimų ir ugdymo srityje su užsienio universitetų gabumų tyrimų, ugdymo centrais, kitomis aukšto lygio specializuotomis gabių vaikų ugdymo/konsultavimo institucijomis, siekiant tobulinti Lietuvoje jau vykdomas gabių vaikų ugdymui, tyrimams, konsultavimui skirtas veiklas;

15. Duomenų bazės, reikalingos gabių vaikų ugdymo sistemiškumui užtikrinti, tobulinimas ir sąlygų ja naudotis sudarymas;

16. Metodinės, mokslinės literatūros sukūrimas, parengimas ir leidyba.

17. Kitos su projektu susijusios veiklos.

VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS

18. Maksimali projekto įgyvendinimo trukmė – 24 mėn., t.y. dvimečiai projektai.

19. Tinkamomis pripažįstamos išlaidos, patirtos nuo 2008 m. sausio 1 d.

VIII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS

20. Maksimali paramos suma projektui – 6 mln. Paramos intensyvumas – iki 100 proc.

IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS

21. Pareiškėjas, teikiantis siūlymus psichologinės gabių vaikų įvertinimo bazės kūrimui ir psichologų kvalifikacijos tobulinimui gabių vaikų atpažinimo ir ugdymo srityje, turi būti aukštoji mokslo įstaiga, turinti psichologinių gabių vaikų įvertinimo metodikų parengimo, adaptavimo ir standartizavimo patirtį.

22. Pareiškėjas, teikiantis gabių vaikų ugdymo, pedagogų kompetencijos tobulinimui skirtų kvalifikacijos kėlimo kursų, metodinės ir kt. literatūros, reikalingos darbui su gabiais vaikais parengimo ir leidybos, duomenų bazės tobulinimo ir sąlygų ja naudotis sudarymo, bendradarbiavimo su užsienio ekspertais srityse, turi būti švietimo įstaiga:

22.1. turinti bendradarbiavimo sutartį su užsienio universitetiniu gabumų tyrimo/konsultavimo centru;

22.2. Lietuvoje įgyvendinusi mažiausiai vieną tarptautinį gabių vaikų problematikai skirtą projektą, kuriame dalyvavo bent vienas užsienio gabių vaikų tyrimų ekspertas, ir bent vieną nacionalinį gabių vaikų ugdymo projektą, kurį įgyvendinant dalyvavo mažiausiai penkių Lietuvos ir bent dviejų užsienio mokslo įstaigų mokslininkai, bent vienas darbuotojas turi būti stažavęsis užsienio universitetiniame gabumų tyrimo/ugdymo centre;

22.3. turinti ne mažesnę kaip 300 vaikų ir 50 mokytojų duomenų bazę apie gabius vaikus ir jų ugdymo patirtį Lietuvoje.

X. APRIBOJIMAI PAREIŠKĖJAMS

23. Vienas pareiškėjas gali teikti ne daugiau kaip 1 paraišką

XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI

24. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

25. Prioritetas teikiamas projektams, kurių pareiškėjai numato nuosavo indėlio dalį.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

35 priedas

INKLIUZIJOS TECHNOLOGIJŲ TEIKIMO PASLAUGŲ SISTEMOS SUKŪRIMO KOMPONENTAS

I. Probleminės situacijos apibūdinimas

1. Besiplečiančioje informacinėje visuomenėje didėjant gyventojų prieigai prie paslaugų, kompiuteriniam raštingumui, ypač svarbu užtikrinti lygias galimybes neįgaliesiems.

2. Dauguma šalių pripažįsta, kad informacinės ir komunikacinės technologijos gali sumažinti nelygybes švietime, kad jos gali būti galinga inkliuzinio ugdymo priemonė. O IKT prieinamumo apribojimai (skaitmeninė atskirtis) gali išryškinti nevienodas švietimo paslaugų prieinamumo galimybes specialiųjų poreikių mokiniams. Tarptautinių tyrimų duomenys rodo, kad tas efektas, kurio gali pasiekti mokytojai, naudojantys IKT ypač reikšmingas specialiojo ugdymo sektoriuje. (OECD, 2001).

3. Nuo 2000 metų specialiųjų poreikių mokinius siekiama aprūpinti kompiuterine technika ir priemonėmis. ŠMM parengė „Specialiojo ugdymo paslaugų teikimo programą“, „Aprūpinimo specialiosiomis mokomosiomis priemonėmis modelį“.

4. Įgyvendinant programą „Švietimas informacinei visuomenei“ nuo 2002 m. specialiajam ugdymui skirta:

5. Nupirktos ir perduotos mokykloms mokomosios kompiuterinės priemonės (žr. lentelėje):                 

Metai	Suma litais	Pastabos
2002	105 350
2004	55 120
2005	218 214	su Nuotoliniais mokymo kursais
2006	57 730
Viso	441 274

6. 2004 m. nupirkta kompiuterinės technikos ŠMM pavaldumo specialiosioms mokykloms už 250 000 litų.

7. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos pavaldumo specialiųjų mokyklų kasmetinės ataskaitos patvirtina, kad skirtų mokomųjų kompiuterinių priemonių nepakanka, o kompensacinės technikos, kuri skirta specialiųjų poreikių mokiniams, aprūpinimo sistema neveikia. Kartu, reikalinga specialiojo ugdymo paslaugų aprūpinimo ir diegimo sistema, kuri užtikrintų informacijos susikeitimą ir bendradarbiavimą tarp skirtingų institucijų.

8. Naujoje informacinių komunikacinių technologijų diegimo Lietuvos švietime strategijoje (2007) yra išskirti keturi pagrindiniai tikslai: (1) skaitmeninis mokymosi turinys; (2) mokyklų aprūpinimas programine įranga bei technika; (3) mokyklų bendruomenių kompetencijos; (4) mokyklų valdymo elektroninėje erdvėje vystymas. Didesnė šių tikslų uždavinių dalis yra tiesiogiai susijusi su Lietuvos žinių / išteklių saugyklų ir atitinkamų paslaugų visuma suprojektuota, kaip kompleksinė informacinė sistema. Jų įgyvendinimas specialiajame ugdyme sudarytų sąlygas kiekvienam mokiniui gauti kokybiškas švietimo paslaugas ir išsilavinimą atitinkančius jo poreikius.

II. TIKSLINĖS GRUPĖS

9. Specialiųjų poreikių mokiniai (mokiniai, kurių galimybės mokytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų);

10. švietimo pagalbos specialistai, teikiantys paslaugas specialiųjų poreikių mokiniams.

III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

11. Tikslas – užtikrinti IKT grindžiamų švietimo paslaugų prieinamumą specialiųjų poreikių mokiniams ir švietimo pagalbos specialistams.

12. Uždaviniai:

12.1. sukurti IKT aprūpinimo paslaugų specialiųjų poreikių mokiniams sistemą;

12.2. modernizuoti švietimo paslaugas, įdiegiant IKT specialiojo ugdymo paslaugas teikiančiose švietimo įstaigose;

12.3. plėsti elektorines paslaugas specialiųjų poreikių mokiniams ir švietimo pagalbos specialistams.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

13. Veiksmų programos lygio rodikliai (3 uždavinys: Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina padėtis 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių mokinių ir švietimo pagalbos specialistų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	.*	90	Projektų ataskaitos
Produkto	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių mokinių ir švietimo pagalbos specialistų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:	–	3200	Projektų ataskaitos
	socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties mokiniai;	–	200
	švietimo pagalbos specialistai.	–	3000

Pastaba. –* šiuo metu duomenų nėra, bus atliekamas papildomas tyrimas.

V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS

Veiksmų programa	Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas	2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“
Prioriteto uždavinys	3 uždavinys „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“
Uždavinio priemonė	Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ar socialinės pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą
Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
Programos tikslas	Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą
Programos uždavinys	Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą

VI. REMIAMOS KOMPONENTO PROJEKTŲ SRITYS

14. Kokybės užtikrinimo sistemos plėtra, specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos sistemos modernizavimas:

14.1. elektroninių paslaugų specialiųjų poreikių mokiniams kūrimas, vartotojų ir paslaugų duomenų bazių kūrimas ir kaupimas, informacinių sistemų kūrimas;

14.2.techninės dokumentacijos parengimas, tyrimų, studijų rengimas, teisinės IKT paslaugų

teikimo specialiajame ugdyme bazės rengimas; 14.3. programinės įrangos ir technikos pirkimas, skirtos/pritaikytos specialiųjų poreikių

mokiniams; (iki 10 proc. gali būti skiriama iš ERPF).

15. Mokymo ir studijų medžiagos sukūrimas ir publikavimas: elektroninių išteklių ir paslaugų kūrimas; specialiųjų poreikių mokinių mokymo ir mokymosi medžiagos apie naujų paslaugų naudojimą rengimas;

16. Mokytojų rengimo sistemos tobulinimas:

16.1. mokytojų, specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos specialistų kvalifikacijos tobulinimo medžiagos ir kursų rengimas;

16.2. mokytojų, specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos specialistų mokymai; 16.2. specialiųjų poreikių mokinių pilotiniai mokymai.

17. Techninė pagalba (įskaitant tyrimus, studijas).

VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS

18. Maksimali projekto įgyvendinimo trukmė – 24 mėnesiai, t.y. dvimečiai projektai.

19. Tinkamomis pripažįstamos išlaidos, patirtos nuo 2008 metų sausio1 d.

VIII. Maksimali paramos suma projektui ir finansavimo intensyvumas

20. Maksimali paramos suma vienam projektui:

20.1. 2008 metų kvietimui – 3,5 mln. litų;

20.2. 2010 metų kvietimui – 7,5 mln. litų.

21. Paramos intensyvumas – iki 100 proc.

IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS

22. Pareiškėjais ir partneriais gali būti valstybinės švietimo įstaigos, privatūs ir viešieji juridiniai asmenys, kurių veikla susijusi su:

22.1. švietimo informacinių sistemų administravimu;

22.2. nacionalinių IKT diegimo projektų koordinavimu;

22.3. kvalifikacijos tobulinimo renginių apie IKT taikymą ugdyme vykdymu;

22.4. skaitmeninių mokymosi išteklių kūrimu, kaupimu ir platinimu;

22.5. švietimo statistinių duomenų kaupimu;

22.6. specialiojo ugdymo paslaugų teikimu;

22.7. specialiojo ugdymo specialistų rengimu.

X. APRIBOJIMAI PAREIŠKĖJAMS

23. Vienas pareiškėjas gali teikti ne daugiau kaip 1 paraišką.

XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI

24. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

25. Prioritetas teikiamas projektams, kurie:

25.1. numato specialiojo ugdymo paslaugų modernizavimą / kūrimą nacionaliniu mastu;

25.2. skirti specialiosios pedagoginės psichologinės pagalbos tinklo elektroninių paslaugų kūrimui;

25.3. aprėpia specialiojo ugdymo įstaigose ir integruotai ugdomus specialiųjų poreikių mokinius;

25.4. numato specialiojo ugdymo specialistų rengimo sistemos tobulinimą;

25.5. numato didesnį nei minimalų pareiškėjo indėlį.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

36 priedas

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMO KOMPONENTAS

I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

1. Neformalusis ugdymas Europoje yra pripažinta švietimo sritis, skatinanti aktyvų pilietiškumą ir asmenybės tobulėjimą, padedanti spręsti jaunų žmonių integravimosi į darbo rinką problemas, verslumą, skatinti mokymosi motyvaciją, ieškoti alternatyvaus, kūrybinio ugdymosi galimybių.

2. Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115). Koncepcijoje buvo įvardintos aktualiausios su neformaliojo vaikų švietimu susijusios problemos. Įvardintos problemos apima:

2.1. neformaliojo švietimo pedagogų kvalifikacijos neatitikimas, kompetencijos stoka bei įgytų neformaliojo švietimo kompetencijų pripažinimo sistemos nebuvimas.

2.2. neformaliojo vaikų švietimo ir formaliojo švietimo mokytojų atestacijos tvarka ir pedagogų kvalifikacijos vertinimo rodikliai yra bendri, nors veiklos formos ir tikslai skiriasi.

2.3. Nėra neformaliojo vaikų švietimo įstaigos veiklos įvertinimo metodikos, todėl daugelis tokių įstaigų vykdo tik papildomo ugdymo programas, orientuotas į kiekybę, bet ne į kokybę.

2.4. Apibrėžtų aiškių reikalavimų neformaliojo švietimo programų turiniui nebuvimas, kuris sąlygoja nekokybiškų paslaugų atsiradimą.

2.5. Nepakankamas visuomenės informavimas.

3. Išvardintos problemos apima neformaliojo švietimo mokytojų kvalifikacijos, neformaliojo švietimo programų, neformaliojo švietimo įstaigų kokybės vertinimą.

4. Svarbu parengti optimalų neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimo planą, kurį įgyvendinus neformalusis švietimas būtų ne tik prieinamas kiekvienam vaikui, bet taip pat atlieptų kokybės reikalavimus bei kitus strateginius švietimo tikslus. Būtina tobulinti minėtus veiksnius, siekiant užtikrinti efektyvų ir visuomenei naudingą neformaliojo švietimo paslaugų teikimą.

II. TIKSLINĖS GRUPĖS

5. Švietimo administracijos darbuotojai (neformaliojo švietimo įstaigų vadovai, formaliojo švietimo įstaigų direktoriai, savivaldybių atstovai kt. su vaikų neformaliuoju švietimu susiję asmenys);

6. Mokytojai (neformaliojo švietimo mokytojai dirbantys pagal neformaliojo švietimo programas, formaliojo švietimo įstaigų mokytojai).

III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

7. Tikslas – tobulinti Lietuvos neformalųjį vaikų švietimą, įgyvendinant Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijoje numatytus tikslus ir uždavinius.

8. Uždaviniai:

8.1. tobulinti neformaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų pripažinimo sistemą;

8.2. tobulinti neformaliojo vaikų švietimo įstaigų ir programų vertinimo metodiką;

8.3. vykdyti neformaliojo švietimo mokytojų kvalifikacijos tobulinimą;

8.4. vykdyti formaliojo švietimo mokytojų kvalifikacijos neformaliojo švietimo srityje tobulinimą;

8.5. vykdyti savivaldybių atstovų, formaliojo švietimo įstaigų direktorių ir kt. specialistų, vaikų, tėvų mokymą/supažindinimą su neformaliuoju švietimu.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

9. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina situacija 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Moksleivių, mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	–	90	Projektų ataskaitos
Produkto	Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų:		3860	Projektų ataskaitos
	mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	–	3860

10. Veiksmų programos lygio rodikliai (1 uždavinys: Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina situacija 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	–	90	Projektų ataskaitos
Produkto	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	–	1000	Projektų ataskaitos

V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS

Veiksmų programa	Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas	2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“
Prioriteto uždavinys	2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“
Uždavinio priemonė	Mokymo personalo kvalifikacijos tobulinimas, mobilumo skatinimas, profesinio mokymo, studijų sistemos atvirumo didinimas
Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
Programos tikslas	Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą
Programos uždavinys	Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT

VI. REMIAMOS KOMPONENTO PROJEKTO SRITYS

11. Neformaliojo švietimo seminarų/mokymų organizavimas;

12. Neformaliojo švietimo pedagogų atestacijos nuostatų rengimas;

13. Neformaliojo švietimo įstaigų ir programų vertinimo metodikos rengimas;

14. Kitos su projektu susijusios veiklos.

VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS

15. Maksimali projekto įgyvendinimo trukmė – 24 mėnesiai, t.y. projektai dvimečiai.

16. Tinkamomis pripažįstamos išlaidos, patirtos nuo 2008 metų sausio 1 d.

VIII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS

17. Maksimali paramos suma 1 projektui:

17.1. 2008 metų kvietimui – 4,0 mln. lt

17.2. 2010 metų kvietimui – 3,0 mln. lt

18. Paramos intensyvumas – iki 100 procentų.

IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS

19. Pareiškėjais ir partneriais gali būti:

19.1. švietimo (mokymo) įstaigos, kurių veikla susijusi su neformaliojo švietimo paslaugų teikimu.

X. APRIBOJIMAI PAREIŠKĖJAMS

20. Vienas pareiškėjas gali teikti ne daugiau kaip 1 paraišką.

XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI

21. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

22. Prioritetas teikiamas projektams, kurie:

22.1. yra kompleksiniai, t. y. numato šalies neformaliojo vaikų švietimo sistemos tobulinimą (pvz. pedagogų atestacijos nuostatų rengimą, neformaliojo švietimo įstaigų ir programų vertinimo metodikos rengimą, kompetencijų pripažinimo sistemos tobulinimą ir kt.).

22. Projekto pareiškėjai numato nuosavą indėlį.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

37 priedas

GAMTOS MOKSLŲ MOKYTOJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMO KOMPONENTAS

I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS.

1. Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai, kurie atliekami periodiškai rodo, kad tyrime dalyvavusių mokinių gamtamokslinio ugdymo pasiekimai iš esmės atitinka Nacionalinių bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų reikalavimus, bet mažėja gamtos mokslų populiarumas, ypač chemijos dalyko, ganėtinai silpni mokinių eksperimentiniai bei tyrimo planavimo įgūdžiai. Ugdymo procesas, kaip rodo tyrimai, gamtos mokslų dalykų pamokose nėra pakankamai modernus, nekelia mokinių motyvacijos, mokiniai nenoriai sieja savo ateitį su gamtos mokslais. Silpnus eksperimentinius įgūdžius bei gamtos mokslų populiarumo kritimą įtakoja silpna gamtos mokslų (biologijos, chemijos, fizikos) kabinetų bazė ir dėstančių mokytojų kompetencija. Dalies mokytojų kompetenciją būtina plėtoti, nes labai svarbu ugdyti mokinių eksperimentinius bei naudojimosi informacinėmis technologijomis įgūdžius. 2008–2010 ERPF l lėšomis vykdomas „Technologijų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra“ projektas, kurio metu mokyklos bus aprūpintos moderniomis gamtos mokslų kabinetams reikalingomis mokymo priemonėmis. Projekte įgytos mokymo priemonės turi būti efektyviai panaudojamos ugdymo procese. Pagrindinis dėmesys mokymosi paradigmoje skiriamas besimokančiojo aprūpinimui efektyviomis mokymo priemonėmis, įrankiais, atitinkančiais mokinių mokymosi stilius ir poreikius. Keičiantis mokymo tikslams reikalinga ir mokymo metodų bei metodinių mokymo priemonių kaita.

2. Šiuo metu yra parengta atnaujintų Bendrųjų programų pagrindiniam ugdymui projektai. 2008–2009 m. įgyvendinant pagrindinio ugdymo programas planuojama pradėti ugdymo turinyje vadovautis atnaujintomis Bendrosiomis programomis. Bendrosios programos atnaujintos orientuojantis į mokinių kompetencijas, didelis dėmesys skiriamas gamtamoksliniam ugdymui. Siekiant kokybiškai ugdyti mokinių kompetencijas gamtamoksliniame ugdyme būtina tobulinti bei plėtoti gamtos mokslus dėstančių (biologiją, chemiją, fiziką) mokytojų kompetencijas. Svarbu suvienodinti gamtos mokslus dėstančių (biologiją, chemiją, fiziką) mokytojų supratimą apie gamtos mokslų turinio kontekstualumą bei individualizavimą bei mokymosi aplinkų kūrimą.

II. TIKSLINĖS GRUPĖS.

3. Bendrojo lavinimo mokyklų biologijos, chemijos, fizikos dalyko mokytojai.

III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

4. Tikslas – tobulinti ir plėtoti bendrojo lavinimo mokyklose gamtos mokslus: biologiją, fiziką, chemiją dėstančių mokytojų dalykines kompetencijas bei didinti gamtos mokslų dalykų patrauklumą bendrojo lavinimo mokyklose.

5. Uždaviniai:

5.1. vykdyti gamtos mokslų mokytojų kvalifikacijos kėlimą, kurio pabaigoje gamtos mokslų mokytojai gebės ugdymo procese tinkamai naudotis moderniomis šiuolaikinėmis mokymo/si priemonėmis, kurios bus diegiamos švietimo įstaigose projekto „Technologijų, gamtos ir menų mokslų mokymo infrastruktūra“ metu, taikyti ugdymo procese šiuolaikinius mokymo ir mokymosi metodus ir IT, ugdyti mokinių eksperimentinius įgūdžius, kurti tinkamas mokymuisi aplinkas;

5.2. parengti ir išbandyti metodinę medžiagą gamtos mokslų mokytojams;

5.3. parengti rekomendacijas dėl gamtos mokslų mokymosi aplinkų kūrimo bendrojo lavinimo mokyklose.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

6. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina padėtis 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Moksleivių, mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais		90	Projektų ataskaitos
Produkto	Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų:	–	2000	Projektų ataskaitos
	mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	–	2000

V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS

Veiksmų programa	Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas	2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“
Prioriteto uždavinys	2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“
Uždavinio priemonė	Mokymo personalo kvalifikacijos tobulinimas, mobilumo skatinimas, profesinio mokymo, studijų sistemos atvirumo didinimas
Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
Programos tikslas	Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą
Programos uždavinys	Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT

VI. REMIAMOS VEIKLOS SRITYS

7. Kvalifikacijos kėlimo programų rengimas;

8. Kvalifikacijos kėlimo kursai;

9. Ekspertų mokymai;

10. Kitos su projektu susijusios veiklos.

VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS

11. Maksimali projekto įgyvendinimo trukmė – 24 mėnesiai, t.y. dvimečiai projektai.

12. Tinkamomis pripažįstamos išlaidos, patirtos nuo 2008 metų balandžio 1 d.

VIII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS

13. Finansavimo intensyvumas – iki 100 procentų.

IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS

14. Pareiškėjų ir partnerių patirtis:

14.1. įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuotus projektus;

14.2. dirbant su švietimo ekspertais;

14.3 dirbant su švietimo centrais;

14.4. kompetencijų ugdymo srityje;

14.5. teisės ir kt. norminių aktų susijusių su suaugusiųjų švietimu ir mokymu kūrime.

X. APRIBOJIMAI PAREIŠKĖJAMS

15. Vienas pareiškėjas gali teikti ne daugiau kaip 1 paraišką.

XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI

16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

17. Prioritetas teikiamas projektams, kurių:

17.1. numato bendradarbiavimą su užsienio ekspertais;

17.2. numato mokytojų mokymo sklaidą per regioninius mokytojų švietimo centrus.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

38 priedas

VAIKŲ IR JAUNIMO SOCIALIZACIJOS CENTRUOSE DIRBANČIŲ MOKYTOJŲ IR PAGALBOS SPECIALISTŲ KOMPETENCIJOS UGDYMO KOMPONENTAS

I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

1. Vaikų socializacijos centrų steigimas ir veikla yra reglamentuoti 2007 m. birželio 28 d. priimtame Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme. Jame numatoma, kad vidutinės priežiūros priemonė – vaikų siuntimas į socializacijos centrą – bus vykdoma vaikų socializacijos centruose (taip pervadinti specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai), kurie bus steigiami apskrityse. Vaikų socializacijos centrai skirti ugdyti probleminio ir delinkventinio elgesio vaikus, teikti jiems švietimo pagalbą, siekiant sėkmingos jų socializacijos ir integracijos į visuomenę.

2. Vaikų socializacijos centras – tai bendrojo lavinimo mokykla, vykdanti vaiko vidutinę priežiūrą, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir (ar) pirminio profesinio mokymo programas, taip pat vaiko laikinąją globą (rūpybą).

3. Atlikti tyrimai parodė, kad vaikų socializacijos centrų veiklą tikslinga nukreipti į personalo reformą. Būtent žmogiškųjų išteklių valdymo reformoje slypi esminis vidutinės priežiūros įstaigų tobulinimo, modernizavimo ir atsinaujinimo vadybinis svertas. Personalo kokybiniai pokyčiai įgalins vidutinės priežiūros įstaigas tinkamai atlikti joms deleguotas funkcijas ir pasiekti reikiamą socialinę ir edukacinę kokybę.

4. Ugdymo kokybė esančiuose vaikų socializacijos centruose nėra pakankama, trūksta šiuolaikinių mokymo(si) priemonių, mokytojų kvalifikacija netenkina šioms įstaigoms keliamų reikalavimų: mokytojams trūksta žinių ir kompetencijų dirbant su delinkventinio elgesio vaikais, ugdymo procese nepakankamai taikomi šiuolaikiniai mokymo / mokymosi metodai ir mokymo priemonės. Pakankami silpna mokinių mokymosi motyvacija, dalis jų iki patekimo į šio tipo įstaigas nelankė mokyklos.

5. Nepakankamą ugdymo ir socialinio darbo kokybę įtakoja silpna mokymo/si bazė, jaunų mokytojų bei pagalbos specialistų trūkumas, šių specialistų kompetencijos stoka. Svarbu, kad į naujai įsteigtus vaikų socializacijos centrus ateitų dirbti kvalifikuoti, turintys šiam darbui reikiamų žinių specialistai. Būtina tobulinti šių specialistų kompetenciją, aprūpinti šias įstaigas šiuolaikinėmis ugdymo priemonėmis, turtinti įstaigų materialinę bazę. Šis procesas padidintų ugdymo kokybę, švietimo pagalbos vaikams veiksmingumą, mokymosi motyvacijos didėjimą, sėkmingesnę vaikų elgesio korekciją ir socializaciją.

6. 2005–2007 m. vykdomas UNDP inicijuotas projektas „Pagalba kuriant efektyvią nepilnamečių justicijos sistemą Lietuvoje“, kurio tikslas – sukurti kvalifikacijos tobulinimo sistemą įvairių institucijų darbuotojams – teisėjams, prokurorams, policijos pareigūnams, socialiniams pedagogams. Iš švietimo sistemos projekte dalyvauja specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų darbuotojai, dirbantys su delinkventinio elgesio vaikais. Tačiau šioje programoje turi galimybę dalyvauti robotas skaičius žmonių – apmokyta 13 specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų specialistų.

II. TIKSLINĖS GRUPĖS

7. Tiesioginė tikslinė grupė:

7.1. mokytojai;

7.2. švietimo pagalbos specialistai.

8. Netiesioginė tikslinė grupė:

8.1. probleminio elgesio ir linkę nusikalsti vaikai

III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

9. Tikslas: tobulinti vaikų socializacijos centruose dirbančių mokytojų ir pagalbos specialistų kompetencijas, dirbant su probleminio elgesio ir linkusiais nusikalsti vaikais.

10. Uždaviniai:

10.1. parengti metodinę/mokymo medžiagą atskiriems specialistams darbui su delinkventinio elgesio vaikais;

10.2. vykdyti vaikų socializacijos centruose dirbančių mokytojų ir pagalbos specialistų kvalifikacijos tobulinimą.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

11. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina situacija 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Moksleivių, mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais		90	Projektų ataskaitos
Produkto	Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų:	–	90	Projektų ataskaitos
	mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	–	77

12. Veiksmų programos lygio rodikliai (3 uždavinys: Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Skaičiais išreikšti uždaviniai 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais		90	Projektų ataskaitos
Produkto	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:			Projektų ataskaitos
	socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys	–	151
	švietimo pagalbos specialistai	–	13

V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS

Veiksmų programa	Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas	2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“
Prioriteto uždavinys	2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“
Uždavinio priemonė	Mokymo personalo kvalifikacijos tobulinimas, mobilumo skatinimas, profesinio mokymo, studijų sistemos atvirumo didinimas
Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
Programos tikslas	Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą
Programos uždavinys	Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT

VI. REMIAMOS VEIKLOS SRITYS

13. Metodinės mokomosios medžiagos atskiriems specialistams parengimas;

14. mokymų/seminarų organizavimas;

15. kitos su šiuo projektu susijusios veiklos.

VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS

16. Šis projektas bus įgyvendinamas vieno etapo metu.

17. Maksimali projekto įgyvendinimo trukmė – 24 mėnesiai, t.y. dvimetis projektas.

18. Tinkamomis pripažįstamos išlaidos, patirtos nuo 2008 m. sausio 1 d.

VIII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS

19. Maksimali paramos suma projektui – 1,1 mln.

20. Paramos intensyvumas – iki 100 proc.

IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS

21. Pareiškėjais gali būti:

21.1. švietimo ir mokymo veiklą vykdančios įstaigos (neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklos, švietimo pagalbos įstaigos, kiti švietimo teikėjai), koordinuojančios ar organizuojančios specialistų mokymus bei kompetencijų ugdymą;

21.2. vaikų socializacijos centrų steigėjai.

22. Partneriais gali būti:

22.1. nevyriausybinės organizacijos, dirbančios su socialinės rizikos vaikais.

X. APRIBOJIMAI PAREIŠKĖJAMS

23. Vienas pareiškėjas gali teikti ne daugiau kaip 1 paraišką.

XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI

24. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

25. Prioritetas teikiamas projektams, kurių pareiškėjai:

25.1. turi ne mažesnę kaip 5 metų veiklos patirtį koordinuojant ar organizuojant specialistų mokymus bei kompetencijų ugdymą šiame projekte nurodyta tema;

25.2. turi ne mažesnę kaip 5 metų veiklos patirtį dirbant su socialinės rizikos vaikais;

25.3. numato nuosavą indėlį.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

39 priedas

MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PLIUS ĮGYVENDINIMO VALDYMO SCHEMA

Mokyklų tobulinimo programos plius

40 priedas

(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. ISAK-2410 redakcija)

PLANUOJAMŲ PASIRAŠYTI EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS IR NACIONALINIŲ PROJEKTŲ LĖŠŲ SUTARČIŲ GRAFIKAS

Komponentas	Pasirašyta paramos sutarčių, Lt
	2007	2008	2009	2010	2011–2013
Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas		1 314 600	1 965 600		1 719 800
Apskrities viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimas		731 100	631 700		637 200
Regioninių švietimo valdymo informacinių sistemų plėtra ir švietimo valdymo informacinių sistemų bei švietimo politikos analizės specialistų kompetencijos tobulinimas		2 376 900			2 623 100
E. Aplanko taikymas pedagogų kompetencijos plėtojime, nagrinėjant jo taikymo pedagoginiame kompiuteriniame raštingume atvejį		1 168 600			1 831 400
Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimas		1 061 400			1 938 600
Mokyklos bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones		780 000			2 220 000
Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui		6 686 700			3 313 300
Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas		4 697 300			1 302 700
Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas		9 872 200			7 127 800
Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis		6 715 000		5 285 000
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra		11 322 700		18 677 300
Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas		4 100 000		5 900 000
Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra		5 480 000		3 520 000
Specialiųjų mokymo priemonių rengimas		3 080 000		6 920 000
Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtra		5 230 000		4 770 000
Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas		9 000 000			1 000 000
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas		4 865 000			4 135 000
Besimokančių mokyklų tinklai		3 500 000			3 500 000
Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje		1 800 000			8 200 000
Lyderių laikas		10 000 000			10 000 000
Universalių daugiafunkcinių centrų steigimas ir plėtra				87 800 000
Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas			22 440 000
Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas			20 000 000
Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas			25 910 000
Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas			23 370 000
Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra			88 790 000
Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas			34 200 000
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtra		2 620 000		1 380 000
Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus		10 340 000
Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas			44 000 000		44 040 000
Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtra ugdymo procese			2 000 000		3 000 000
Sukurti, įdiegti ir tobulinti verslumo ugdymo priemones			1 000 000
Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo gerinimas			3 000 000		3 000 000
Psichologinės pagalbos prieinamumo didinimas			1 500 000		1 500 000
Užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimas			2 000 000		2 000 000
Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo kokybės gerinimas			2 500 000		2 500 000
Inkliuzijos technologijų teikimo paslaugų sistemos sukūrimas			3 500 000		7 500 000
Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimas			4 000 000		3 000 000
Gamtos mokslų mokytojų kompetencijų ugdymas			2 000 000		2 000 000
Vaikų ir jaunimo socializacijos centruose dirbančių mokytojų ir pagalbos specialistų kompetencijų ugdymas			1 100 000
Švietimo inovacijos			10 000 000		10 000 000
Iš viso		104 560 000	293 907 300	134 252 300	130 270 400
Iš jų Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos		91 600 000	79 197 300	45 072 300	86 230 400
Iš jų Europos regioninės plėtros fondo ir nacionalinės projektų lėšos		12 960 000	214 710 000	89 180 000	44 040 000

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. ISAK-2410, 2008-08-21, Žin., 2008, Nr. 97-3767 (2008-08-26), i. k. 1082070ISAKSAK-2410

Mokyklų tobulinimo programos plius

41 priedas

SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO INSTITUCIJŲ MODERNIZAVIMO PLĖTOJANT UNIVERSALIUS DAUGIAFUNKCINIUS CENTRUS KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimo plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalinių projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ uždavinio „Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje“ priemonę „Universalių daugiafunkcinių centrų kaimo vietovėse steigimas“.

3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti 2003–2012 m. keliamą švietimo plėtotės tikslą: užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius. Komponentas prisideda prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), antrosios krypties „infrastruktūros tobulinimas“ vykdymo, taip pat turi sąsajų su ketvirtąja kryptimi „Turinio tobulinimas“, kuria siekiama mokymosi turinio atitikties darbo rinkos žinių visuomenėje poreikiams, sustiprinti socialinių, informacinių, komunikacinių ir kitų bendrųjų gebėjimų visuotinį ugdymą.

4. Komponentas siekia Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ 4.2 uždavinio „Kurti ir plėtoti universalius daugiafunkcinius centrus, gerinant švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę“ įgyvendinimo.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtinos šios pagrindinės universalių daugiafunkcinių centrų (toliau – UDC) steigimo ir plėtros suaugusiųjų švietimo institucijų pagrindu privalumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės:

5.1. privalumai:

5.1.1. pastaraisiais metais vykstančiuose debatuose vis didesnę svarbą įgauna įvairių tyrimų (nacionalinių, regioninių, lokalinių ir kt.) duomenys. 2004-2005 m. atlikti keli reprezentatyvūs tyrimai šalies mastu, kurie patikslino pagrindines suaugusiųjų švietimo srities problemas, užfiksavo kiekybinius suaugusiųjų mokymosi poreikius. Atlikti ir planuojami atlikti ateityje tyrimai padeda argumentuoti vykdomos politikos pagrįstumą, formuoti ir koreguoti ateities gaires;

5.1.2. įvairių tipų švietimo įstaigos, vykdančios tęstinį suaugusiųjų mokymą, yra išsidėsčiusios visuose Lietuvos regionuose ir geografine prasme yra nesunkiai pasiekiamos norintiems studijuoti;

5.1.3. efektyviai veikiančių UDC plėtra leidžia spęsti itin svarbius švietimo klausimus:

5.1.3.1. UDC prisideda prie švietimo paslaugų nepakankamos kokybės ir prieinamumo (šiuo atveju omenyje turimas paslaugų kontekstinis prieinamumas, t. y. didelė įstaigų dalis vykdo tik mažą paslaugų spektrą, todėl esant poreikiui vartotojams tenka ieškoti kitų įstaigų, kuriose būtų teikiamos kitos (didesnės apimties ir/ar platesnio pasirinkimo) paslaugos) problemos sprendimo: užtikrinama paslaugų įvairovė ir kontekstualumas, sudaromos sąlygos instituciniam švietimo paslaugų teikimui, sukuriama struktūra, teikianti švietimo paslaugas arčiau namų ir pan.;

5.1.3.2. UDC veikla palaipsniui brandina vietos bendruomenės aktyvumą, pilietinį sąmoningumą ir kultūrinę-pažintinę veiklą;

5.1.3.3. UDC veikla skatina vietos bendruomenės gyvybiškai svarbių socializacijos, saviraiškos, bendravimo poreikių tenkinimą;

5.2. trūkumai:

5.2.1. nesukurta UDC veiklos įstatyminė bazė, kuri reglamentuotų UDC veiklos nuostatas, finansavimą, paslaugų teikimo būdus ir sąlygas bei pan. Be šių parengiamųjų darbų gali nukentėti švietimo paslaugų gavėjai, jei nebus užtikrinti bent minimalūs jų poreikiai paslaugų kokybei, prieinamumui, infrastruktūros sąlygoms ir kt.;

5.2.2. veikiančių suaugusiųjų švietimo institucijų infrastruktūra neatitinka šiuolaikinių reikalavimų mokymosi infrastruktūrai, todėl joje negali būti teikiamos kokybiškos švietimo paslaugos. Ypač tos, kurios taptų pagrindu UDC plėtojimui šiose institucijose:

5.2.2.1. suaugusiųjų švietimo centrų pastatai statyti pagal seniau galiojusias statybos normas bei taisykles. Per praėjusius dešimtmečius pasikeitė norminiai statybos reikalavimai, susidėvėjo optimalų pastatų mikroklimatą palaikantys įrenginiai ir sistemos, todėl šių įstaigų pastatų dabartinė techninė būklė ir inžinerinė įranga neatitinka šiuolaikinių esminių statinio reikalavimų;

5.2.2.2. suaugusiųjų švietimo centrų renovavimo būtinybę lemia kitos infrastruktūros problemos: nesandarūs, nesaugūs langai ir lauko įėjimo durys, vandeniui pralaidūs ir neatitinkantys šiluminių charakteristikų stogai, neracionalus šilumos vartojimas nerenovuotuose pastatuose, didelės pastatų eksploatacinės išlaidos, nepatenkinamos mokymo(si), darbo ir poilsio sąlygos, pažangesnių šildymo, karšto vandens, kitų inžinerinių sistemos diegimas bei būtini pastatų atskirų konstrukcijų atnaujinimo darbai;

5.3. galimybės:

5.3.1. UDC, plėtojami suaugusiųjų institucijų pagrindu, galėtų atlikti šias pagrindines funkcijas:

5.3.1.1. suaugusiųjų tęstinio mokymo organizavimas, atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą svarbą. Pavyzdžiui, galėtų būti sudaromos sutartys su regioniniais mokymo, suaugusiųjų švietimo centrais ir kitomis panašiomis institucijomis, siekiant aukštesnės vietos gyventojų kvalifikacijos, perkvalifikuojant ūkininkus alternatyviai veiklai, skatinant visuotinį gyventojų raštingumą (įskaitant kompiuterinį raštingumą), didinant pilietinį sąmoningumą ir gerinant asmeninę iniciatyvą dalyvauti valstybės, visuomeniniame gyvenime, skatinti asmens savišvietą, ugdymąsi ir saviraišką;

5.3.1.2. UDC galėtų būti teikiamos nuotolinio mokymosi paslaugos. Tokiu būdu UDC galėtų prisidėti prie nuotolinio mokymosi tinklo plėtros, kas sudarytų prielaidas didinti suaugusiųjų Lietuvos gyventojų, dalyvaujančių mokymosi programose, skaičių. Valstybės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), numatyta iki 2012 padidinti 25–64 metų žmonių, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalį iki 15 proc. (2006 m. duomenimis Lietuvoje – 4,9 proc., Europos Sąjungos – 9,6 proc.);

5.3.2. UDC suaugusiųjų švietimo institucijų pagrindu galėtų būti plėtojami tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse: galėtų būti mokoma kompiuterinio raštingumo, buhalterinės apskaitos vedimo, užsienio kalbų, vadybos pagrindų. UDC tokiu atveju, galėtų vykdyti tam tikras profesinio rengimo įstaigų funkcijas;

5.3.3. atskiras dėmesys galėtų būti nukreiptas į šias paslaugas:

5.3.3.1. savišvietos kontekste: suaugusiųjų savišvieta ir sąveika su savivaldos, valdymo institucijomis. Tokiu būdu vietos gyventojų galėtų gauti aktualios informacijos (naujienų), skaityti knygas, internetu apmokėti sąskaitas, susisiekti su valdymo organais rūpimais klausimais, viešai išsakyti savo nuomonę, susisiekti su giminaičiais, pažįstamais skirtingomis komunikacijų priemonėmis bei pan.;

5.3.3.2. socialinės pagalbos kontekste: socialinė pagalba UDC galėtų būti vykdoma šiomis pagrindinėmis kryptimis: parama šeimai, asmens ugdymas, užimtumas bei kt. (bendravimas, informacija, konsultacijos, pasirinkimo laisvė);

5.3.3.3. įvairių amžiaus grupių įtraukimas į kultūrinę-šviečiamąją veiklą, organizuojant pažintinius, kultūrinius renginius, skatinančius socialinės partnerystės, bendruomenės stiprinimo, pilietiškumo sąmoningumo didinimo procesus. Kartu suaugę galėtų UDC realizuoti savišvietos poreikius, jungiantis į šokių, meno, kito hobio būrelius ir kt.;

5.3.3.4. esant poreikiui, UDC turėtų būti sudaromos sąlygos teikti kitas paslaugas, kurios sudaro švietimo edukacinio bei socialinio konteksto paslaugas: pvz., suaugusiųjų švietimas šeimos klausimais, informacinių ir karjeros konsultavimo centrų inicijavimas ir kt.

Dėl galutinio UDC suaugusiųjų švietimo institucijose teikiamų paslaugų sąrašo turėtų apsispręsti kiekviena suaugusiųjų švietimo institucija, atsižvelgdama į savo išteklius, suaugusiųjų poreikius ir lūkesčius. Šio Komponento užduotis – pradėti kurti sąlygas ir prielaidas tokiam plačiam UDC paslaugų spektrui (ne organizuojant patį paslaugų teikimo procesą);

5.4. grėsmės:

5.4.1. nepakankamas visuomenės UDC koncepcijos suvokimas, pasipriešinimas naujovėms gali užkirsti kelią UDC steigimui ir plėtrai, paliekant opias nepakankamų suaugusiųjų švietimo paslaugų kokybės ir prieinamumo problemas;

5.4.2. nepakankama UDC paklausa ir/ar pasiūla (įskaitant ir mažėjantį gyventojų skaičių). Esant tokiai situacijai steigiamų/ plėtojamų UDC skaičius neatitiktų vietos gyventojų poreikių. Dėl šios priežasties siūloma pačioms suaugusiųjų švietimo institucijoms nuosekliai plėtoti UDC veiklą, atsižvelgiant į vietovės demografinius, socialinius-ekonominius rodiklius, švietimo būklę (prieinamas švietimo įstaigas ir paslaugas), gyventojų informavimo sistemą ir jo prieinamumą bei kitus analizei svarbius veiksnius. Be to, siūloma pradėti UDC steigimo/plėtros suaugusiųjų švietimo institucijose idėjos diegimą miesto vietovėse, kuriose paprastai naujovės ir inovacijos pritampa lengviau ir greičiau, palyginti su kaimo vietovėmis. Be to, čia didesnė gyventojų koncentracija. Vėliau UDC suaugusiųjų švietimo institucijų pagrindu tinklas būtų plečiamas kaimo vietovėse.

6. Bendrosios išvados dėl UDC veiklos:

6.1. tinkamai prižiūrimų UDC tinklas galėtų efektyviai prisijungti prie Lietuvos švietimo sistemos, užpildant institucinio aprūpinimo spragas, didinant paslaugų prieinamumą ir kokybę, pasitelkiant naujus mokymo metodus;

6.2. naujos kokybės renovuoti suaugusiųjų švietimo įstaigų pastatai, kuriuose vyksta mokymai, užtikrins lygiavertę suaugusiųjų švietimo sistemos subjektų integraciją į Europos Sąjungos tokios paskirties institucijų gretas, mažins Lietuvos suaugusiųjų mokymosi sąlygų skirtumus, lyginant juos su Europos Sąjungos išsivysčiusių šalių tokios paskirties pastatams keliamomis sąlygomis;

6.3. reikia pabrėžti, kad suaugusiųjų ugdymo institucijų infrastruktūros gerinimui nebuvo skirta lėšų praktiškai nuo jų įsteigimo. Kai kurios mokyklos yra avarinės būklės. Sėkmingam suaugusiųjų mokymo(si) proceso vykdymui reikalingos šiuolaikiškos, modernios ugdymo(si) aplinkos.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

7. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas pagrindinis Komponento tikslas – sprendžiant nepakankamos švietimo paslaugų kokybės, pasiūlos ir prieinamumo problemą kurti, diegti ir plėtoti modernią švietimo, apimančio įvairaus amžiaus gyventojų grupes ir jų poreikius, koncepciją.

8. Tikslo pasiekimą apibūdina pagrindinis Komponento uždavinys – modernizuoti suaugusiųjų švietimo paslaugas teikiančių įstaigų infrastruktūrą, sudarant sąlygas universalių daugiafunkcinių centrų veiklai:

8.1. atlikti įstaigų patalpų remonto/rekonstrukcijos darbus;

8.2. aprūpinti įstaigų patalpas būtina technika, įranga ir baldais.

IV. KOMPONENTO STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

9. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	metai	reikšmė
Rezultato rodikliai:
Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėnesius po projekto pabaigos)	2006	–	8000
Produkto rodikliai:
Projektų skaičius	2006	–	1

10. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	metai	reikšmė
Produkto rodikliai:
Universalių daugiafunkcinių centrų, kurių steigimui ir plėtrai buvo skirta ne mažiau kaip 0,5 mln. litų paramos, skaičius	2006	–	4

11. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerijai pavaldi įstaiga Mokytojų kompetencijos centras (toliau vadinama – MKC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	metai	reikšmė
Produkto rodikliai:
Modernizuotų švietimo paslaugas teikiančių įstaigų skaičius (suaugusiųjų švietimo centrų infrastruktūroje)	2006	–	19

12. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

12.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas atskiru sprendimu;

12.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

13. Išskiriami šie pagrindiniai Projekto įgyvendinimo etapai:

13.1. parengiamasis etapas. Jo metu identifikuoti pagrindiniai finansuotini UDC (skirti suaugusiesiems) veikiančių suaugusiųjų mokymo centrų infrastruktūroje. Investicinio projekto rengimo metu nustatyta, kad tikslingiausia investuoti į šių UDC infrastruktūros gerinimą – pastatų būklės gerinimą. Jų pasirinkimui įtakos turėjo atrankos kriterijai. Parengto investicinio projekto pagrindu rengiama paraiška dėl UDC plėtros suaugusiųjų švietimo centrų infrastruktūroje. Paraiškos rengimo metu pasirašoma partnerystės sutartis tarp MKC ir projekto partnerių. Paraiška teikiama Centrinei projektų valdymo agentūrai (toliau – CPVA), kuri atlieka projektų paraiškų vertinimą pagal projektų finansavimo sąlygų aprašus ir metodinius nurodymus projektų vertintojams. Įvertinusi paraiškas, CPVA inicijuoja paramos sutarčių pasirašymą;

13.2. įgyvendinimo etapas. Šis etapas įgyvendinamas vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą, kurį įgyvendina MKC ir partnerinės įstaigos (toliau vadinama – Projektas).

14. Pagrindinis Projekto tikslas – sukurti sąlygas esamų suaugusiųjų švietimo institucijų pagrindu plėtoti modernius lanksčius universalius daugiafunkcinius centrus, aprūpinant juos būtina infrastruktūra (patalpomis, įranga ir baldais).

15. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:

15.1. UDC projektų parengimą koordinuoja ir kontroliuoja MKC (Projekto pareiškėjas), suaugusiųjų švietimo institucijos (projekto partneriai) bei jų steigėjai;

15.2. Projekto įgyvendinančioji institucija – CPVA;

15.3. pareiškėjas kartu su partneriais rengia būtiną techninę dokumentaciją, ją teikia CPVA, kuri atlieka projekto paraiškos vertinimą. Įvertinusi paraiškas, CPVA inicijuoja paramos sutarties pasirašymą;

15.4. įgyvendindami projektą, projekto vykdytojai (pareiškėjas ir partneriai) vykdo nustatytos formos atskaitomybę CPVA, o partneriai apie Komponento lygio pasiekimus – MKC (pareiškėjui). Projekto įgyvendinimo metu projektų vykdytojai vykdo paramos sutartyje numatytas veiklas;

15.5. įgyvendindami projektą, partneriai teikia nustatytos formos ataskaitas MKC, kuris apibendrina gautą informaciją ir teikia ataskaitas apie Komponento įgyvendinimo eigą PVK;

15.6. projektų įgyvendinimo biudžetas ir veiklos bus tikslinami rengiant paraišką.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI

16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

17. Atsižvelgiant į projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai UDC projektų atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“
1.3.	Priemonė	Universalių daugiafunkcinių centrų kaimo vietovėse steigimas
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Nenumatomas
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Mokytojų kompetencijos centras
3.2.	Partneris (-iai)	Akmenės rajono savivaldybė, Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybė, Anykščių rajono savivaldybė, Birštono savivaldybė, Biržų rajono savivaldybė, Druskininkų savivaldybė, Elektrėnų savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė, Kretingos rajono savivaldybė, Kupiškio rajono savivaldybė, Lazdijų rajono savivaldybė, Marijampolės savivaldybė, Mažeikių rajono savivaldybė, Molėtų rajono savivaldybė, Neringos miesto savivaldybė, Skuodo rajono savivaldybė, Šakių rajono savivaldybė, Šalčininkų rajono savivaldybė, Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių rajono savivaldybė, Šilalės rajono savivaldybė, Šilutės rajono savivaldybė, Širvintų rajono savivaldybė, Ignalinos rajono savivaldybė, Jonavos rajono savivaldybė, Joniškio rajono savivaldybė, Jurbarko rajono savivaldybė, Kaišiadorių rajono savivaldybė, Kalvarijos savivaldybė, Kauno miesto savivaldybė, Kauno rajono savivaldybė, Kazlų Rūdos savivaldybė, Kėdainių rajono savivaldybė, Kelmės rajono savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybė, Pagėgių savivaldybė, Pakruojo rajono savivaldybė, Palangos miesto savivaldybė, Panevėžio miesto savivaldybė, Panevėžio rajono savivaldybė, Pasvalio rajono savivaldybė, Plungės rajono savivaldybė, Prienų rajono savivaldybė, Radviliškio rajono savivaldybė, Raseinių rajono savivaldybė, Rietavo savivaldybė, Rokiškio rajono savivaldybė, Švenčionių rajono savivaldybė, Tauragės rajono savivaldybė, Telšių rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybė, Ukmergės rajono savivaldybė, Utenos rajono savivaldybė, Varėnos rajono savivaldybė, Vilkaviškio rajono savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus rajono savivaldybė, Visagino miesto savivaldybė, Zarasų rajono savivaldybė arba paminėtų savivaldybių, apskričių ar Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtos suaugusiųjų švietimo institucijos arba suaugusiųjų švietimo institucijos pagal VIII skyriuje pateiktą sąrašą
3.3.	Remiamos veiklos	Atlikti įstaigų patalpų remonto/rekonstrukcijos darbus
3.4.	Tikslinės grupės	Mokytojai, andragogai, kiti UDC darbuotojai Vietos gyventojai (suaugę asmenys)
3.5.	Projekto dydis	Iki 10340,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 10340,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	24 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2009 m. II ketv.
4.	Atitikties kriterijai	Atrenkant finansuotinas įstaigas, pagrindiniai kriterijai buvo: tolygi UDC tinklo regioninė plėtra pastovus ir perspektyvus paslaugų vartotojų skaičius nedalyvavimas anksčiau vykdytose švietimo įstaigų renovavimo programose. Prieš pateikiant paraišką, Pareiškėjas kartu su partneriais ir jų steigėjais privalės parengti, suderinti ir pasirašyti partnerystės sutartį šiam Projektui įgyvendinti. Be to, partneriai ar jų steigėjai įsipareigoja: pateikti parengtą techninį projektą su ekspertizės išvada; statybos leidimą (jei taikoma); sprendimą apie skirtą remonto/rekonstrukcijos darbų techninę ir vykdymo priežiūrą. Pareiškėjas kartu su partneriais, pateikdamas paraišką, privalės užtikrinti, kad: turės pakankamai žmogiškųjų išteklių valdyti projektą (institucinis aspektas); turi pakankamai patirties įgyvendinant projektus (valdymo aspektas); numatomos investicijos bus nukreiptos į Pareiškėjui ir/ Partneriui priklausantį turtą (Pareiškėjas ir/ar Partneris turi turėti teisę į nekilnojamąjį turtą (disponavimo, valdymo, naudojimo), kuris tiesiogiai susijęs su projektu; projektas atitinka bendruosius projektų atrankos kriterijus. Finansavimas nėra skiriamas bendrabučiams, administraciniams pastatams, kuriuose nevyksta mokymo procesas, bei objektams, kurie atnaujinami pagal atskirus investicijų projektus, įtrauktus į Valstybės investicijų programą (VIP)
5.	Administruojanti institucija	Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto tikslinėms grupėms bus sudarytos geresnės mokymo ir mokymosi sąlygos neatsižvelgiant į jų lytį, amžių, lytinę orientaciją, negalią, rasę ar etninę priklausomybę, religiją, įsitikinimus ir kitus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytus nelygybės pagrindus. Projekto tikslinėms grupėms bus siekiama sudaryti vienodai palankias mokymo ir mokymosi, darbo sąlygas. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Netaikoma
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu planuojama informacinių technologijų plėtra – kiekvieną UDC suaugusiųjų švietimo institucijos pagrindu planuojama aprūpinti kompiuteriais su programine įranga, tuo sudaromos sąlygos IKT plėtrai, prieinamam švietimui, kokybiškam informacijos gavimui ir apdorojimui. Tokiu būdu bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo: siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos; mažinti socialinės, turtinės, geografinės padėties ir kitų veiksnių sąlygojamus šiuolaikinių IT panaudojimo skirtumus – suteikti visiems šalies gyventojams vienodas galimybes naudoti IT asmeninėms ir visuomeninėms reikmėms. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas
7.4.	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama sudaryti sąlygas tolygiai ir tvariai ilgalaikei visų regionų plėtrai, mažinant išsivystymo ir švietimo paslaugų prieinamumo netolygumus tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370), numatytų 7 ekonominio augimo centrų švietimo sektoriaus žmogiškųjų išteklių, infrastruktūros, paslaugų kokybės ir prieinamumo lygio. Projektas bus įgyvendinamas tiek probleminėse teritorijose, tiek ekonominio augimo centruose, atsižvelgiant į paslaugų vartotojų skaičių ir jų poreikius. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas
7.5.	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytas švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės trukmės ir trumpalaikius tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: užtikrinti įvairių lygių švietimo prieinamumą; tinkamai naudojant valstybės, savivaldybių ir ES fondų lėšas, modernizuoti švietimo ir mokslo įstaigų infrastruktūrą; įvykdyti švietimo įstaigų tinklo reformą. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

18. Projekto tikslus ir produktus numatoma viešinti:

18.1. viešinimo veiklų tikslas – suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą Projektui, pagerėjusią suaugusiųjų švietimo institucijų infrastruktūrą. Šios veiklos tikslinės grupės:

18.1.1. vietovių, kuriuose vykdomas projektas, įvairaus amžiaus gyventojai, kurie galėtų pasinaudoti UDC suaugusiųjų švietimo centrų infrastruktūroje teikiamomis paslaugomis;

18.1.2. kitos įstaigos, vykdančios formalųjį ir neformalųjį švietimą, ir susijusios institucijos, kurios galėtų savo įstaigose steigti panašius centrus, plėtojant liberalią UDC koncepciją ir sprendžiant konkrečios vietovės švietimo kokybės ir prieinamumo problemas (jei tokių yra).

19. Numatomos viešinimo priemonės:

19.1. žiniasklaidoje – informacinis pranešimas naujienų agentūrų tinklalapiuose;

19.2. suaugusiųjų švietimo institucijose – atminimo lentos, įrengiamos kiekvienoje modernizuojamoje įstaigoje, ir plakatai;

19.3. informaciniai pranešimai elektroninėje erdvėje: skelbimai įstaigų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose.

20. Viešinimo priemones numatoma realizuoti visą Komponento įgyvendinimo laikotarpį, tačiau dėl konkrečių viešinimo priemonių realizavimo datos ir būdų turės apsispręsti projekto vykdytojas, atsižvelgdamas į projekto veiklas ir įgyvendinimo laikotarpį.

21. Viešinimo priemonėms įgyvendinti nėra numatomas atskiras biudžetas, išlaidos nėra priskirtinos prie tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos. Už viešinimo priemonių įgyvendinimą bus atsakingas kiekvienas vykdytojas (tiek pareiškėjas, tiek partneriai).

22. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Komponentą, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, UDC paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

VIII. FINANSUOJAMOS SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO INSTITUCIJOS, KURIOSE NUMATOMA SUDARYTI SĄLYGAS UNIVERSALIŲ DAUGIAFUNKCINIŲ CENTRŲ VEIKLAI

23. Finansuojamų suaugusiųjų švietimo institucijų, kuriose numatoma sudaryti sąlygas universalių daugiafunkcinių centrų veiklai, sąrašas:

23.1. Alytaus jaunimo ir suaugusiųjų mokykla;

23.2. Kalvarijos suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.3. Kauno suaugusiųjų mokymo centras;

23.4. Kėdainių suaugusiųjų mokymo centras;

23.5. Klaipėdos Naujakiemio suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.6. Klaipėdos Salio Šemerio suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.7. Kretingos suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.8. Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centras;

23.9. Panevėžio suaugusiųjų mokymo centras;

23.10. Plungės suaugusiųjų švietimo centras;

23.11. Rokiškio suaugusiųjų mokymo centras;

23.12. Šiaulių suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.13. Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras;

23.14. Švenčionių r. Švenčionėlių antroji vidurinė mokykla;

23.15. Vilniaus Akiračio suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.16. Vilniaus suaugusiųjų mokymo centras;

23.17. Vilniaus Varpo suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.18. Vilniaus Židinio suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.19. Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras.

_________________

Papildyta priedu:

Nr. ISAK-2410, 2008-08-21, Žin., 2008, Nr. 97-3767 (2008-08-26), i. k. 1082070ISAKSAK-2410

Mokyklų tobulinimo programos plius

42 priedas

INVESTICIJŲ Į IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGAS KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Investicijų į ikimokyklinio ugdymo įstaigas komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas“.

3. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ 4.7 uždavinį „Modernizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigas“.

4. Komponentas įgyvendina Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007-2012 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1057 (Žin., 2007, Nr. 106-4344), 1 uždavinio „Didinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą, ypač kaimo vietovėse“ 1.9 priemonę „Rekonstruoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų pastatus savivaldybėse pagal savivaldybių pateiktus rekonstravimo projektus“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskiriami šie pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo situacijos Lietuvoje privalumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės:

5.1. ikimokyklinio ugdymo privalumai:

5.1.1. vykstant darbo rinkos pokyčiams, plėtojantis demokratijos ir lyčių lygių galimybių procesams, didėja visuomenės aktyvumas užsakant įvairias ikimokyklinio ugdymo paslaugas ne tik paskutiniais metais prieš vaikui pradedant lankyti bendrojo lavinimo mokyklos pirmąją klasę, bet ir kūdikystėje;

5.1.2. didėja vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ir lankančių bendrosios paskirties ikimokyklinio ugdymo įstaigas, skaičius;

5.1.3. ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuo 2005 m. atlieka savo įstaigų veiklos vidinį įsivertinimą ir tuo grindžia tolimesnę įstaigos veiklos plėtrą, modeliuoja įvairius ikimokyklinio ugdymo organizavimo modelius (pavyzdžiui, vaiko buvimo įstaigoje laikas svyruoja nuo keleto valandų per dieną, savaitę iki 5 dienų per savaitę, įstaigų darbo laikas taip pat svyruoja nuo 6 iki 24 valandų per parą), teikia naujas edukacines ir socialines paslaugas. Toks lankstus ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimas sudaro galimybes derinti šeimos ir darbo pareigas;

5.1.4. savivaldybių administracijos švietimo padaliniai, bendradarbiaudami su vaiko teisių apsaugos tarnybomis, socialinės rūpybos skyriais, pedagoginėmis psichologinėmis tarnybomis, pradeda objektyviau įvertinti ikimokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos vaikui ir jo šeimai poreikius, kurti optimalų švietimo įstaigų savivaldybės teritorijoje tinklą. Kaimo vietovėse, kur nėra ikimokyklinio ugdymo įstaigų, steigiami ikimokyklinio ugdymo skyriai bendrojo lavinimo mokyklose.

5.2. Ikimokyklinio ugdymo trūkumai:

5.2.1. daugelio ikimokyklinio ugdymo programas teikiančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir ypač bendrojo lavinimo mokyklose įsteigtų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių infrastruktūra neatitinka higienos normų, kai kurios patalpos yra avarinės būklės, todėl nesudaromos saugios ir vaikų sveikatą tausojančios ugdymo sąlygos;

5.2.2. daugumoje ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kurios yra pastatytos daugiau nei prieš 30 metų, per visą jų eksploatacijos laikotarpį nėra atlikti jokie planiniai remonto/rekonstrukcijos darbai, todėl daugumos jų stogai, langai ir santechnikos įranga turi būti nedelsiant keičiami. Savivaldybės dėl biudžetų deficito ar institucinių gebėjimų optimaliai planuoti įstaigų tinklo pertvarką stokos dar nepajėgios savarankiškai investuoti į ikimokyklinio ugdymo įstaigų infrastruktūrą;

5.2.3. specialiųjų poreikių vaikų integracija į bendrosios paskirties ikimokyklinio ugdymo įstaigas ar grupes yra nepakankamai sparti, nes ikimokyklinio ugdymo įstaigos neturi neįgaliesiems pritaikytų įvažiavimų, keltuvų ir kitos specialiosios įrangos, specializuotų švietimo pagalbai teikti reikalingų patalpų;

5.2.4. ikimokyklinio ugdymo įstaigų grupės dažnai yra remontuojamos tėvų ar kitų rėmėjų lėšomis, tačiau ypatingai stokojama lėšų įstaigų bendrosios paskirties patalpų sutvarkymui (salėms, virtuvėms, poilsio kambariams ir kt.);

5.2.5. nei viena ikimokyklinio ugdymo įstaiga nėra pritaikyta vaikų nuo gimimo iki vienerių metų ugdymui ir priežiūrai, nėra sukurtos sąlygos motinoms maitinti kūdikius.

5.3. Ikimokyklinio ugdymo teikiamos galimybės:

5.3.1. vykdoma švietimo ir socialinė politika palanki ikimokyklinio ugdymo plėtrai ir prieinamumo didinimui;

5.3.2. savivaldybėse vyksta bendrojo lavinimo mokyklų, vaikų neformaliojo švietimo įstaigų tinklo optimizavimo procesai, kurie leidžia racionaliau naudoti švietimui skirtas lėšas, sutaupytas lėšas, atsiradusias sutvarkius tinklą, panaudoti esamų ikimokyklinio ugdymo įstaigų remontui, rekonstravimui, pritaikymui teikti įvairesnes ikimokyklinio ugdymo paslaugas;

5.3.3. savivaldybės aktyviai rengia investicinius projektus, dalyvauja konkursuose, skirtuose lėšų pritraukimui ir švietimo infrastruktūros savivaldybėse gerinimui bei plėtojimui.

5.4. Ikimokyklinio ugdymo grėsmės:

5.4.1. ikimokyklinio ugdymo įstaigų būklė dažnai yra tokia prasta, kad jų sutvarkymui reikalingos ypač didelės investicijos, kurių savivaldybės, net ir gavusios finansinę paramą, ne visada yra pajėgios vykdyti;

5.4.2. nemaža dalis visuomenės ir savivaldybių politikų turi stereotipines nuostatas į ikimokyklinį ugdymą, todėl, net ir esant finansinėms galimybėms, prioritetą teikia ne ikimokyklinio ugdymo gerinimui, bet pasirenka kitas švietimo ar socialinės paskirties įstaigas;

5.4.3. veiksmingam ir šiuolaikiškam ikimokyklinio ugdymo plėtojimui savivaldybėse stinga švietimo vadybininkų analitinių ir modeliavimo gebėjimų;

5.4.4. nepalankios demografinės tendencijos, gyventojų emigracijos augimas sunkina objektyvų ikimokyklinio ugdymo paslaugų poreikių įvertinimą ir sudaro problemų numatant perspektyviausias plėtrai bei investavimui ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šio komponento tikslai:

6.1. didinti ikimokyklinio ugdymo prieinamumą;

6.2. gerinti ikimokyklinio ugdymo kokybę, plėtoti švietimo pagalbą ikimokyklinio amžiaus vaikams ir jų šeimoms.

7. Tikslų pasiekimą apibūdina šis pagrindinis uždavinys: atnaujinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas teikiančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų patalpų ir įrangos būklę. Numatoma:

7.1. modernizuoti Regiono plėtros tarybų atrinktas ikimokyklinio ugdymo įstaigas;

7.2. pritaikyti Regiono plėtros tarybų atrinktas ikimokyklinio ugdymo įstaigas įvairių ugdymosi poreikių (gabių, specialiųjų ugdymosi poreikių ir kt.) turinčių vaikų nuo gimimo iki 7 metų ugdymui, švietimo pagalbos teikimui.

IV. KOMPONENTO STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	metai	reikšmė
Rezultato rodikliai:
Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)	2006	–	6000
Produkto rodikliai:
Projektų skaičius	2006	–	60

9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	metai	reikšmė
Produkto rodikliai:
Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų, skaičius	2006	–	60

10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo valstybinė biudžetinė švietimo įstaiga Mokytojų kompetencijos centras (toliau vadinama – MKC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	metai	reikšmė
Produkto rodikliai:
Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Alytaus regione	2006	–	5
Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Kauno regione	2006	–	8
Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Klaipėdos regione	2006	–	7
Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Marijampolės regione	2006	–	5
Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Panevėžio regione	2006	–	6
Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Šiaulių regione	2006	–	7
Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Tauragės regione	2006	–	4
Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Telšių regione	2006	–	4
Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Utenos regione	2006	–	6
Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Vilniaus regione	2006	–	8

11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, atsakingos už Komponento lygio rezultatų stebėseną, vadovas atskiru sprendimu;

11.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

12. Išskiriami šie pagrindiniai Komponento įgyvendinimo etapai:

12.1. parengiamasis etapas. Šio etapo metu parengiama visa techninė dokumentacija.

12.2. įgyvendinimo etapas. Šis etapas įgyvendinamas vykdant atskirus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, kuriuos įgyvendina atskiros Lietuvos Respublikos savivaldybės arba ikimokyklinio ugdymo įstaigos, Regionų plėtros tarybose patvirtintos kaip atskirų ikimokyklinio ugdymo įstaigų modernizavimo projektų vykdytojai.

13. pagrindinis visų ikimokyklinio ugdymo įstaigų modernizavimo projektų uždavinys – modernizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, pritaikyti jas įvairių ugdymosi poreikių (gabių, specialiųjų ugdymosi poreikių ir kt.) turinčių vaikų nuo gimimo iki 7 metų ugdymui, švietimo pagalbos teikimui;

14. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:

14.1. ikimokyklinio ugdymo įstaigų projektų parengimą koordinuoja ir kontroliuoja kiekviena atskira savivaldybė arba ikimokyklinio ugdymo įstaiga (projekto vykdytojas), informaciją apie visus projektus kaupia ir kontroliuoja MKC.

14.2. Komponento projektų įgyvendinančioji institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA);

14.3. susipažinę su kvietimo dokumentacija, pareiškėjai (projektų vykdytojai) rengia būtiną techninę dokumentaciją, ją teikia CPVA, kuri atlieka projektų paraiškų vertinimą pagal projektų finansavimo sąlygų aprašus ir metodinius nurodymus projektų vertintojams. Įvertinusi paraiškas, CPVA inicijuoja paramos sutarčių pasirašymą;

14.4. įgyvendindami projektus, projektų vykdytojai atsakingi savo projektų ribose, vykdo nustatytos formos atskaitomybę CPVA, o apie Komponento lygio pasiekimus – MKC. Projektų įgyvendinimo metu projektų vykdytojai vykdo paramos sutartyse numatytas veiklas;

14.5. įgyvendindami projektus, projektų vykdytojai teikia nustatytos formos ataskaitas MKC, kuris apibendrina gautą informaciją ir teikia ataskaitas apie Komponento įgyvendinimo eigą PVK;

14.6. projektų įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas;

14.7. bendras prašomos Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalinių lėšų dydis visiems pagal šį Komponentą finansuojamiems projektams – 88 040 000 Lt.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI

15. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

16. Atsižvelgiant į Komponento specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projektų atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1	Veiksmų programa	2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa
1.2	Prioritetas	2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“
1.3	Priemonė	Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas
1.4	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimo būdas
2.1	Finansavimo būdas	Regionų projektai
2.2	Kryžminis finansavimas	Nenumatomas
3.	Tinkamumas
3.1	Pareiškėjas (-ai)	1. Lietuvos Respublikos savivaldybių administracijos 2. Ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikiančios įstaigos
3.2	Partneris (-iai)	Taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir pareiškėjams
3.3	Remiamos veiklos	Ikimokyklinio ugdymo modernizavimo išlaidos: – patalpų rekonstrukcija, pritaikymas – ikimokyklinio ugdymo įranga
3.4	Tikslinės grupės	1. Vaikai 0–7 m. 2. Pedagogai
3.5	Projekto dydis	Neribojamas
3.6	Prašomos paramos dydis	Iki 1467,3 tūkst. Lt
3.7	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9	Projekto trukmė	24 mėn.
3.10	Projekto pradžia	Kvietimas teikti projektus – 2009 m.
4.	Atitikties kriterijai	Detalūs atitikties kriterijai parengiami įgyvendinant parengiamąjį etapą (žr. 25.1 punktą)
5.	Administruojanti institucija	Viešoji įstaiga „Centrinė projektų valdymo agentūra“
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1	Lygių galimybių skatinimas	Projekto tikslinėms grupėms – vaikams iki 7 m. bei auklėtojams (mokytojams) bus sudarytos geresnės mokymosi ir darbo sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas
7.2	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Netaikoma
7.3	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu diegiant informacines technologijas šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649) numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir informacinių technologijų pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų; siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370), numatytų 7 ekonominio augimo centrų vidurines mokyklas ir gimnazijas. Atrenkant projektus, bus taikomas regionų atrankos principas. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: prireikus periodiškai atnaujinti įvairių švietimo lygmenų programas, atsižvelgiant į opiausias šalies problemas, eurointegracijos ir globalizacijos siekius; kurti ir diegti aktyvaus mokymo(si) metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas mokymą(si) ir tarpdalykines studijas; pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais; Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

17. Komponento tikslus ir pasiekimus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, pagerėjusias švietimo paslaugas šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

17.1. savivaldybių, kurių ikimokyklinio ugdymo įstaigose bus investuojama, įvairaus amžiaus gyventojai (ikimokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti bendruomenės nariai), kurie gaus kokybiškesnes ikimokyklinio ugdymo paslaugas;

17.2. švietimo specialistai, administracijos, savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina sistemingas švietimo paslaugų plėtojimas, racionalus išteklių naudojimas ir kt.

18. Numatomos viešinimo priemonės:

18.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai (savivaldybių lygmenyje);

18.2. ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kiekvienoje įrengiant informacines lentas;

18.3. elektroninėje erdvėje – pranešimai Ministerijos, švietimo įstaigų bei savivaldybių internetinėse svetainėse.

19. Viešinimo priemones numatoma realizuoti visą Komponento įgyvendinimo laikotarpį, tačiau dėl konkrečių viešinimo priemonių realizavimo datos ir būdų turės apsispręsti kiekvienas projekto vykdytojas, atsižvelgdamas į konkretaus projekto veiklas ir įgyvendinimo laikotarpį.

20. Viešinimo priemonėms įgyvendinti nėra numatomas atskiras biudžetas, išlaidos nėra priskirtinos prie tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos. Už viešinimo priemonių įgyvendinimą bus atsakingas kiekvienas vykdytojas savo projekto įgyvendinimo ribose.

21. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Komponento veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, ikimokyklinio ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. ISAK-2410, 2008-08-21, Žin., 2008, Nr. 97-3767 (2008-08-26), i. k. 1082070ISAKSAK-2410

Mokyklų tobulinimo programos plius

43 priedas

ŠVIETIMO INOVACIJOS

I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

1. Europos Sąjungos sutarties (Mastrichtas, 1992 m. vasario 7 d.) 126 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad „...Bendrija prie geros kokybės švietimo plėtojimo prisideda skatindama valstybių narių bendradarbiavimą ir prireikus paremdama bei papildydama jų veiksmus, kartu visiškai pripažindama valstybių narių atsakomybę už mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą ir gerbdama jų kultūrų bei kalbų įvairovę...“. 126 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad „...Bendrija savo veiksmais siekia plėtoti europinę pakraipą švietimo srityje, ypač mokant valstybių narių kalbų ir jas populiarinant, skatinti studentų ir dėstytojų judėjimą, integraliai, skatinant akademinį diplomų ir studijų trukmės pripažinimą, remti švietimo įstaigų bendradarbiavimą, plėtoti keitimąsi informacija ir patirtimi bendrais valstybių narių švietimo sistemų klausimais, skatinti plėsti jaunimo ir socialinės-pedagoginės pakraipos instruktorių mainus, skatinti nuotolinio švietimo plėtrą...“.

2. Siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus švietimo ir mokymo srityje, 2002 m. Europos Komisija patvirtino programą „Švietimas ir mokymas 2010“, kurios pagrindiniai tikslai orientuoti į Europos Sąjungos švietimo ir mokymo sistemos kokybės, efektyvumo, pasiekiamumo gerinimą ir integravimąsi į pasaulinę švietimo ir mokymo sistemą. Tikslų pasiekimui išskiriamos tokios priemonės, kaip informacinių ir komunikacinių technologijų diegimas švietimo ir mokymo sistemoje, sistemos lankstumo ir mobilumo didinimas, naujų ugdymo metodų diegimas.

3. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), pateikiami bendrieji strateginiai švietimo plėtotės tikslai. Tikslų pasiekimui išskiriamos priemonių grupės („Valdymo tobulinimas“, „Infrastruktūros tobulinimas“, „Paramos tobulinimas“, „Turinio tobulinimas“, „Personalo tobulinimas“). Šių priemonių grupių įgyvendinimas neatsiejamas nuo subsidiarumo principo taikymo, užtikrinant bendradarbiavimą tarp atskirų švietimo sistemos subjektų bei skatinant inovacijų diegimą švietimo sistemoje.

4. Inovacijų diegimas glaudžiai siejasi su informacinės visuomenės plėtra. Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), prioriteto „Gyventojų kompetencija ir socialinė sanglauda“ tikslas „Siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos“ glaudžiai siejasi su inovacijų plėtra švietimo sistemoje.

5. Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. X-818 (Žin., 2006, Nr. 102-3939), tikslai skatina švietimo sistemos subjektų bendradarbiavimą, formaliojo ir neformaliojo švietimo priemonėmis gerinant Lietuvos ir užsienio lietuvių vaikų bei jaunimo pilietinio ir tautinio ugdymo sąlygas, tobulinant pilietinio ir tautinio ugdymo sistemą, stiprinant asociacijų, mokyklų ir akademinių bendruomenių vaidmenį, ugdant Lietuvos ir užsienio lietuvių vaikų bei jaunimo ir suaugusiųjų pilietiškumą bei tautiškumą.

6. Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. ISAK-970 (Žin., 2007, Nr. 63-2440), išskirti prioritetai nukreipti į ugdymo turinio orientavimą į esminių asmens kompetencijų ugdymą, ugdymo ir vertinimo tikslų atitikimą, dėmesio skyrimą mokinių pažinimui, ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui, mokyklų aprūpinimą šiuolaikinėmis mokymo(si) priemonėmis bei informacinių komunikacinių technologijų panaudojimą ugdymo turinio tobulinime, sudaro sąlygas inovacijų diegimui švietimo sistemoje ir jos subjektų bendradarbiavimo ryšių stiprinimui. Šie procesai turi būti decentralizuoti, vykdomos švietimo valdymo lygmenų funkcijos apibrėžtos, vykdytojų ir socialinių partnerių veiksmai suderinti, užtikrintas finansinės, organizacinės, metodinės pagalbos teikimas.

7. Įgyvendinant Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), kitus švietimo sistemos strateginius plėtros dokumentus, didelę svarbą turi principas „iš apačios į viršų“. Šio principo įgyvendinimas diegiant inovacijas bei užtikrinant bendradarbiavimą tarp švietimo sistemos subjektų, leistų įgyvendinti vieną pagrindinių švietimo sistemos principų „centralizuotai turi būti valdomas ne ugdymo procesas, bet rezultatas“.

8. Europos Komisijos inicijuotos viešos konsultacijos tema „Mokyklos XXI amžiuje“ apima aštuonias sritis, kuriose akcentuojamas švietimo sistemos subjektų bei socialinių partnerių bendradarbiavimas Europos Sąjungos mastu, sprendžiant tokias švietimo sistemos problemas, kaip ankstyvas „iškritimas“, prastėjančios mokinių esminės kompetencijos. Bendradarbiavimas šiose srityse orientuotas į inovacijų diegimą Europos Sąjungos švietimo sistemoje, tai duotų apčiuopiamų rezultatų sprendžiant minėtas problemas.

II. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

9. Tikslas: sudaryti sąlygas inovacijų kūrimui bendrajame lavinime ir skatinti švietime dalyvaujančių institucijų bendradarbiavimo iniciatyvas.

10. Uždaviniai:

10.1. tobulinti bendrojo lavinimo, neformalaus švietimo ir specialiųjų poreikių mokinių ugdymo modelius;

10.2. plėtoti alternatyvius ir netradicinius ugdymo modelius;

10.3. parengti mokomąją medžiagą užsienio lietuviams;

10.4. skatinti švietimo įstaigų inovatyvius bendradarbiavimo modelius;

10.5. skatinti mokinių pažangos vertinimo sistemų bei kokybės užtikrinimo modelių kūrimą bendrajame lavinime.

III. SIEKIAMI REZULTATAI

11. Veiksmų programos lygio rodikliai (1 uždavinys: Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina situacija 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	–	90	Projektų ataskaitos
Produkto	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	–	370	Projektų ataskaitos

12. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina situacija 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis procentais	–	80	Projektų ataskaitos
	Mokinių, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	–	90	Projektų ataskaitos
Produkto	Mokinių, mokytojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurių:	–	6000	Projektų ataskaitos
	– mokiniai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	–	6000
	– mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	–	–
	Mokinių, mokytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų:	–	960	Projektų ataskaitos
	– mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	–	960

13. Veiksmų programos lygio rodikliai (3 uždavinys: Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Skaičiais išreikšti uždaviniai 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	–	90	Projektų ataskaitos
Produkto	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:	–	145	Projektų ataskaitos
	– socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys	–	–
	– švietimo pagalbos specialistai	–	145

IV. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS

Veiksmų programa	Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas	2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“
Prioriteto uždavinys	2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“
Uždavinio priemonė	Pagrindinių kompetencijų ir ypač verslumo, pilietiškumo ugdymo, kalbų mokymo, darnaus vystymosi principų diegimas formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje
Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
Programos tikslas	Atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti ugdymo turinį
Programos uždavinys	Diegti inovacijas švietime ir skatinti bendradarbiavimą, remiant bendrojo ugdymo dalyvių iniciatyvas

V. REMIAMOS KOMPONENTO VEIKLŲ SRITYS

14. Komponente remiama 14 veiklos sričių.

14.1. Bendrųjų ugdymo planų įgyvendinimo galimybių plėtra pagrindinėje ir vidurinėje mokykloje:

Veiklos srities pavadinimas	Bendrųjų ugdymo planų įgyvendinimo galimybių plėtra pagrindinėje ir vidurinėje mokykloje.
Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas	Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), numatyta skatinti pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančias mokyklas suformuoti technologinį profilį arba pakraipą, vykdyti verslumo, užsienio kalbų, informacinių ir komunikacinių technologijų ir kitų bendrųjų gebėjimų, kurių reikia žinių visuomenėje, projektus ir programas. Šiuo atveju kuriama lankstesnė, įvairesnė, teikianti daugiau pasirinkimo galimybių pagrindinio ir vidurinio ugdymo programa, tačiau ugdymo turinys vis dar nepakankamai individualizuojamas ir diferencijuojamas, pamokose retai taikomos IKT, kurios ne tik leistų individualizuoti ugdymo procesą, bet ir padidinti mokinių mokymosi motyvaciją. Švietimo ir mokslo ministerija rengia ugdymo turinio dokumentus, reglamentuojančius ugdymo proceso įgyvendinimą bendrojo lavinimo mokyklose, pvz., bendruosius ugdymo planus ir kt. Šiandieninėje mokykloje egzistuoja tradicinis ugdymo turinio proceso įgyvendinimo būdas – pamokų organizavimas. Labai svarbu, įgyvendinat Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategiją ieškoti ugdymo turinio įgyvendinimo modernių modelių, kurie padėtų pritaikyti ugdymo turinį įvairių poreikių mokiniams, skatintų mokinio mokymosi motyvaciją.
Veiklos srities tikslai ir uždaviniai	Tikslas – sukurti valstybės ugdymo turinio dokumentuose reglamentuojamo ir mokyklose teikiamo ugdymo turinio pritaikymo ir įgyvendinimo modelių įvairovę, atsižvelgiant į mokinių poreikius ir mokyklos galimybes. Uždaviniai: – decentralizuoti ugdymo turinio proceso įgyvendinimą, reglamentuojamą valstybės lygmens dokumentuose mokyklose, kad atsirastų įvairūs ugdymo turinio įgyvendinimo modeliai, kurie remtųsi mokinių pažinimu, ugdymo turinio pritaikymu atsižvelgiant į mokinių ir mokyklos bendruomenės tikslus bei poreikius; – pasiūlyti lankstesnius pradinio, pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies ir pagal vidurinio ir ugdymo programą besimokantiems mokiniams pasirinkti ugdymo turinio įgyvendinimo modelius, atsižvelgiant į savo interesus, poreikius, tolimesnę karjerą bei gebėjimus; – skatinti mokyklų savarankiškumą, kuriant modernius ugdymo proceso įgyvendinimo modelius; – kelti mokyklos vadovų, jų pavaduotojų, skyrių vadovų, mokytojų, dalyvaujančių ugdymo proceso modelių kūrime, bei įgyvendinime, kvalifikaciją individualizavimo, diferencijavimo, ugdymo proceso planavimo, refleksijos ir mokytis padedamo vertinimo srityse.
Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams	Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.
Remiamos veiklos	1. Metodinės medžiagos apie ugdymo turinio įgyvendinimo modelius, ugdymo turinio individualizavimą ir diferencijavimą rengimas. 2. Lietuvos ir užsienio lektorių, ekspertų įtraukimas į modelių kūrimo procesus. 3. Stažuotės užsienio šalyse, turinčiose ugdymo proceso įgyvendinimo modelių kūrimo ir įgyvendinimo patirties. 4. Ugdymo turinio įgyvendinimo modelių aprašų rengimas. 5. Aprašų ir praktinių rekomendacijų dėl konkrečių ugdymo turinio proceso pritaikymo ir įgyvendinimo modelių įvairių poreikių vaikams rengimas. 6. Specialios ir mokslinės literatūros apie ugdymo proceso organizavimą pirkimas. 7. Seminarų organizavimas mokyklų vadovų, jų pavaduotojų, skyrių vadovų, mokytojų kompetencijai tobulinti. 8. Kitos su projektu susiję veiklos.
Tikslinės grupės	Bendrojo lavinimo mokyklų vadovai, jų pavaduotojai, skyrių vadovai, mokytojai, mokiniai, švietimo padalinių ir švietimo pagalbos specialistai.

14.2. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo turinio atnaujinimas:

Veiklos srities pavadinimas	Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo turinio atnaujinimas.
Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas	Lietuvos Respublikoje kasmet daugėja specialiųjų poreikių mokinių, kurie ugdomi drauge su bendraamžiais. Šiems mokiniams būtinas jų poreikiams pritaikytas ugdymo turinys, kuris atnaujinamas atsižvelgiant į ugdymo turinio vertinimo rezultatus, visuomenės poreikius, pedagogikos atradimus, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatus. 2008-2009 mokslo metų bendruosiuose ugdymo planuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. ISAK-1424 (Žin., 2008, Nr. 61-2320), numatomos galimybės teikti pagalbą specialiųjų poreikių mokiniams. Programos, pagal kurias mokosi specialiųjų poreikių mokiniai, neatitinka šiuolaikiniams reikalavimams. Mokytojams trūksta kompetencijų, reikalingų mokyti specialiųjų poreikių mokinius pagal jų poreikiams pritaikytas ugdymo programas.
Veiklos srities tikslai ir uždaviniai	Tikslas – atnaujinti specialiųjų poreikių mokinių ugdymo turinį. Uždaviniai: – suteikti papildomas kompetencijas specialistams, rengsiantiems specialiųjų poreikių mokiniams pritaikytas pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrąsias programas; – parengti specialiųjų poreikių mokiniams pritaikytas pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrąsias programas; – parengti metodinę priemonę (praktines rekomendacijas dėl specialiųjų poreikių mokinių ugdymo); – parengti konsultantus specialiųjų poreikių mokiniams pritaikytų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrųjų programų diegimo klausimais; – suteikti mokytojams, mokyklų vadovams, jų pavaduotojams, skyrių vadovams, švietimo pagalbos specialistams ir švietimo padalinių darbuotojams kompetencijų ugdyti specialiųjų poreikių mokinius.
Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams	Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.
Remiamos veiklos	1. Specialistų, rengsiančių pritaikytas programas, kompetencijų tobulinimas. 2. Specialiųjų poreikių mokiniams pritaikytų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrųjų programų rengimas. 3. Metodinės priemonės (praktinės rekomendacijos dėl specialiųjų poreikių mokinių ugdymo) rengimas. 4. Lietuvos ir užsienio ekspertų, konsultantų, specialiųjų poreikių mokiniams pritaikytų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrųjų programų diegimo klausimais, rengimas. 5. Mokytojų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų, skyrių vadovų, švietimo pagalbos specialistų ir švietimo padalinių darbuotojų kompetencijų ugdyti specialiųjų poreikių mokinius tobulinimas. 6. Stažuotės užsienio šalyse dėl ugdymo turinio pritaikymo specialiųjų poreikių vaikams. 7. Specialios ir mokslinės literatūros pirkimas. 8. Kitos su projektu susiję veiklos.
Tikslinės grupės	Specialistai, rengiantys specialiųjų poreikių mokiniams pritaikytas pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrąsias programas ir metodines rekomendacijas. Bendrojo lavinimo mokyklų vadovai, jų pavaduotojai, skyrių vadovai, mokytojai, švietimo pagalbos specialistai ir švietimo padalinių darbuotojai.

14.3. Nuotolinio mokymo ugdymo programų ir modulių rengimas bendrajam ugdymui ir neformaliam vaikų švietimui:

Veiklos srities pavadinimas	Nuotolinio mokymo ugdymo programų ir modulių rengimas bendrajam ugdymui ir neformaliam vaikų švietimui.
Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas	Visuotinio kompiuterinio raštingumo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176 (Žin., 2004, Nr. 140-5124) ir kt., akcentuoja nuotolinio mokymosi tinklo plėtrą, sudaro galimybes sukurti efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą. Lietuvos Respublikoje yra sukaupta nuotolinio mokymo vykdymo patirtis. Informacinių technologijų mokymo centras, Švietimo informacinių technologijų centras, Lietuvos distancinio mokymosi sistema (nuotolinio mokymosi tinklas, skatinantis informacinės visuomenės kūrimą Lietuvoje, plėtojant ir koordinuojant informacinėmis technologijomis grįstas aukštojo mokslo bei tęstinio mokymosi sistemas; toliau – LieDM), universitetai bei kitos įstaigos sėkmingai teikia nuotolinio mokymosi kursus, tuo tikslu naudojant vaizdo konferencijas bei įvairias virtualias aplinkas. Nuotolinio mokymo sistemos plėtra pagerins sąlygas mokymosi visą gyvenimą proceso užtikrinimui ir jo plėtrai. „Iškritę“ iš švietimo sistemos asmenys turės galimybę pasinaudoti jų sugebėjimus ir poreikius atitinkančiomis švietimo paslaugomis.
Veiklos srities tikslai ir uždaviniai	Tikslai: – kurti ir diegti modernias mokymo(si) priemones bei metodus bendrajame ugdyme ir neformaliame vaikų švietime; – prisidėti prie žmogiškųjų išteklių plėtros (nuotolinis mokymas(is) padeda įgyti išsilavinimą, taip didina galimybę įsidarbinti, skatina aktyvų pilietiškumą. Išsilavinimas yra geriausias būdas socialinei atskirčiai įveikti); – didinti teikiamos paslaugos prieinamumą (pagal sukurtą nuotolinio mokymo(si) kursą nuotoliniu būdu gali mokytis visi, norintys įgyti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą. Tokiu būdu žmonės gali mokytis visą gyvenimą ir planuoti, kaip suderins mokymąsi, darbą ir šeimos gyvenimą; mokymosi paslaugos tampa nuolat ir visą parą prieinamos); – skatinti teikiamų paslaugų plėtrą (Lietuvoje yra įsteigti nuotolinių studijų centrai, dabar sudaroma galimybė nuotoliniu būdu mokytis mokykloje); – prisidėti prie regioninių (ir probleminių regionų) skirtumų mažinimo (nuotoliniu būdu gali mokytis visų Lietuvos regionų žmonės); Uždaviniai: – sukurti patrauklią mokymo(si) aplinką; – vykdyti iškritimo iš bendrojo švietimo sistemos prevenciją ir skatinti reintegraciją; – diegti inovatyvius e-mokymo(si) metodus; – plėtoti e-nuotolinio mokymo(si) sistemą Lietuvoje; – sukurti ir naudoti e-nuotolinio mokymo mokomųjų dalykų bei modulių mokomąją medžiagą.
Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams	Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos savivaldybių administracijos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.
Remiamos veiklos	1. Mokomųjų dalykų kursų bei pasirenkamųjų dalykų modulių medžiagos su interaktyviomis užduotimis ir elektroninėmis mokymo(si) priemonėmis rengimas ir leidyba. 2. Mokytojų ir specialistų, rengsiančių mokomųjų dalykų kursų bei pasirenkamųjų dalykų modulių medžiagas su interaktyviomis užduotimis ir elektroninėmis mokymo(si) priemonėmis, mokymai. 3. Lietuvos ir užsienio ekspertų konsultacijos, susijusios su mokomųjų dalykų kursų bei pasirenkamųjų dalykų modulių medžiagos su interaktyviomis užduotimis ir elektroninėmis mokymo(si) priemonėmis rengimu. 4. Seminarų organizavimas. 5. Kitos su projektu susiję veiklos.
Tikslinės grupės	Bendrojo švietimo sistemos mokiniai, neįgalieji, turintys judėjimo, klausos ir kitas negalias, sportininkai, kurie daug laiko praleidžia sportinėse stovyklose, varžybose.

14.4. Gimtųjų kalbų ugdymo metodų įvairovės plėtotė:

Veiklos srities pavadinimas	Gimtųjų kalbų ugdymo metodų įvairovės plėtotė.
Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas	Lietuvių gimtosios kalbos bendrojo ugdymo programose akcentuojamas skirtingų gebėjimų, poreikių, mokymosi stilių vaikų ugdymas jiems priimtiniausiu būdu. Dėmesys skiriamas į mokinių esminių kompetencijų ugdymą, kurių pagrindas daugeliu atvejų yra komunikavimo gimtąja kalba gebėjimai. Remiantis Nacionalinių mokinių pasiekimo tyrimų rezultatais, daugumos (90 proc. respondentų nuo bendro jų skaičiaus) VI–VIII klasių mokinių komunikavimo gimtąja kalba kompetencijų lygis iš esmės atitinka Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų reikalavimus. Pažymėtina, kad didmiesčiuose ir rajonų centruose besimokančių mokinių komunikavimo gimtąja kalba įgūdžiai geresni nei miesteliuose bei kaimuose besimokančių mokinių. Lietuvoje veikia bendrojo lavinimo mokyklos tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis – rusų, lenkų, baltarusių mokomosiomis kalbomis (šiuo metu tokių mokyklų yra 105 ir 53 mišrios mokyklos). Lietuvoje veikia kelios dešimtys šeštadieninių ir sekmadieninių tautinių mažumų mokyklų, kurių pagrindinis veiklos tikslas – gimtosios kalbos mokymas. Gimtosios kalbos mokymas šiose mokyklose yra specifiškas dėl to, kad kalba nėra plačiai vartojama viešojoje erdvėje, tačiau kiekvieno vaiko asmenybės formavimuisi, tapatumo suvokimui yra nepaprastai svarbi. Dar vienas aspektas – daugiakalbystės Lietuvoje skatinimas, kurio sudedamoji dalis – tautinių mažumų kalbų populiarinimas.
Veiklos srities tikslai ir uždaviniai	Tikslas – pagerinti mokinių kalbinę ir komunikacinę kompetencijas. Uždaviniai: – parengti efektyvias skaitymo ir rašymo gebėjimų ugdymo metodikas darbui su skirtingų grupių, amžiaus ir poreikių vaikais; – parengti tautinių mažumų kalbų ugdymo metodikas; – parengti metodikų pristatymo mokytojams priemones.
Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams	Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.
Remiamos veiklos	1. Užsienio ir Lietuvos ekspertų konsultacijos. 2. Susipažinimas su užsienio šalių patirtimi, metodikų rengimas ir išbandymas. 3. Seminarų, seminarų-praktikumų organizavimas, metodikų pristatymo priemonės (leidiniai ir kt.). 4. Efektyvumo tyrimų atlikimas. 5. Kitos su projektu susiję veiklos.
Tikslinės grupės	Lietuvių gimtosios kalbos mokytojai, tautinių mažumų gimtųjų kalbų mokytojai, šeštadieninių ir sekmadieninių tautinių mažumų mokyklų mokytojai, tautinių bendrijų nariai, dirbantys su vaikais.

14.5. Alternatyvių pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo modelių parengimas:

Veiklos srities pavadinimas	Alternatyvių pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo modelių parengimas.
Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas	Lietuvoje nėra išplėtotas menų terapijos metodikų taikymas specialiųjų poreikių mokinių, ypač turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių (vaikai su cerebriniu paralyžiumi, vaikai, turintys autizmo ar dauno sindromą) ugdyme. Nėra pakankamai parengta menų terapijos metodikų ir specialistų, gebančių dirbti su šiais vaikais. Būtina parengti įvairių menų terapijos metodikas ir suteikti papildomų kompetencijų specialistams dirbti su specialiųjų poreikių mokiniais.
Veiklos srities tikslai ir uždaviniai	Tikslas – parengti alternatyvias specialiųjų poreikių mokinių ugdymo metodikas, taikant menų terapiją. Uždaviniai: – suteikti papildomas kompetencijas specialistams, rengsiantiems alternatyvias specialiųjų poreikių mokinių ugdymo metodikas, taikant menų terapiją; – parengti alternatyvias specialiųjų poreikių mokinių ugdymo menų terapija metodikas; – suteikti papildomas kompetencijas specialistams dirbti su specialiųjų poreikių mokiniais.
Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams	Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.
Remiamos veiklos	1. Specialistų, rengsiančių menų terapijos metodikas, kompetencijų tobulinimas. 2. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo menų terapija metodikų rengimas. 3. Specialistų kompetencijų ugdyti specialiųjų poreikių mokinius, taikant menų terapiją, tobulinimas. 4. Užsienio ir Lietuvos ekspertų konsultacijos. 5. Interneto svetainės sukūrimas. 6. Mokslinės-praktinės literatūros pirkimas. 7. Seminarų organizavimas, metodikų pristatymo priemonės (leidiniai ir kt.). 8. Kitos su projektu susiję veiklos.
Tikslinės grupės	Specialistai, rengiantys specialiųjų poreikių mokinių ugdymo menų terapijos metodikas, specialistai, dirbantys su specialiųjų poreikių mokiniais.

14.6. Mokomosios medžiagos užsienio lietuviams, užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, vaikams rengimas:

Veiklos srities pavadinimas	Mokomosios medžiagos užsienio lietuviams, užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, vaikams rengimas.
Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas	Pagal tarptautinius susitarimus būtina teikti užsienyje gyvenantiems lietuviams, užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, vaikams valstybės paramą švietimo srityse, gerinti mokymosi prieinamumą, didinti neformaliojo švietimo programų pasiūlą, teikti metodinę bei organizacinę paramą lituanistiniam švietimui užsienyje ir kurti pagalbos sistemą užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, vaikams. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, įgyvendindama 1977 m. /486/EEB direktyvos dėl darbuotojų migrantų vaikų (toliau – užsieniečių vaikų) mokymo nuostatas, turi sudaryti palankias sąlygas atvykusių į Lietuvą užsieniečių vaikams integruotis į šalies švietimo sistemą. Valstybinės kalbos mokymas kaip vienas iš prioritetinių uždavinių nurodomas Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2008-2012 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1214 (Žin., 2007, Nr. 120-4896). Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, padidėjo Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių migracija, todėl labai svarbu sudaryti tinkamas sąlygas ugdyti migruojančių darbuotojų asmenų vaikams. Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos priemonių 2007-2008 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 416 (Žin., 2007, Nr. 49-1837), numatyta, kad Švietimo ir mokslo ministerija atsakinga už užsienyje gyvenusių (gyvenančių) Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikams galimybių užtikrinimą integruotis į Lietuvos bendrojo lavinimo sistemą ir palankių sąlygų stoti į aukštąsias mokyklas sudarymą. 2007 m. užsienio šalyse veikė apie 179 lietuviškos švietimo įstaigos, lietuvių kalbos jose mokosi apie 5000 įvairaus amžiaus mokinių. Dėl lietuvių kalbos, istorijos mokymo priemonių lietuviškoms švietimo įstaigoms užsienyje trūkumo šių mokyklų mokytojai renkasi Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams skirtas lietuvių kalbos, istorijos ir kitų dalykų mokymo priemones. Užsienyje veikiančiose lietuviškų švietimo įstaigų mokytojai, dažnai neturintys pedagoginio išsilavinimo, nesugeba tinkamai išdėstyti mokymo medžiagos mokiniams, dėl nepakankamo lietuvių kalbos mokėjimo lygio sunku mokytis iš Lietuvos mokyklų mokiniams skirtų vadovėlių. Lietuvių kalbos mokymas lituanistinėse mokyklose yra labai svarbus vaiko asmenybės formavimuisi, tapatumo suvokimui ir kartu specifiškas dėl to, kad kalba nėra plačiai vartojama viešojoje erdvėje. Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, vaikams taip pat būtina parengti specialias mokymo priemones, nes kalbos mokymosi gebėjimai yra skirtingi ir reikalinga sudaryti sąlygas kokybiškam ugdymo proceso užtikrinti, kad būtų išlyginti kalbos mokėjimo skirtumai ir toliau sėkmingai vyktų šių vaikų socializacija ir integracija Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje.
Veiklos srities tikslai ir uždaviniai	Tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam lietuvių kalbos išmokti pageidaujančiam užsienyje gyvenančiam asmeniui, užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, vaikams išmokti kalbėti, rašyti ir skaityti lietuvių kalba. Uždaviniai: – parengti lietuvių kalbos, lietuvių etnokultūros, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos mokymo priemonių komplektus su interaktyviomis užduotimis ir e-mokymo(si) priemonėmis užsienio lietuvių vaikams, užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, vaikams rengimas aprūpinti švietimo įstaigas šiomis priemonėmis; – sukurti e-nuotolinio mokymo(si) kompiuterines programas; – suteikti mokytojams, mokyklų vadovams, jų pavaduotojams, skyrių vadovams, švietimo pagalbos specialistams, lietuviškų mokyklų užsienyje mokytojams kompetencijų ugdyti užsienyje gyvenančių lietuvių, užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, vaikus.
Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams	Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.
Remiamos veiklos	1. Lietuvių kalbos, lietuvių etnokultūros, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos mokymo priemonių ir mokomosios medžiagos su interaktyviomis užduotimis ir e-mokymo(si) priemonėmis rengimas ir leidyba. 2. Mokytojų ir specialistų, rengsiančių mokomųjų dalykų kursų bei pasirenkamųjų dalykų modulių medžiagas su interaktyviomis užduotimis ir elektroninėmis mokymo(si) priemonėmis, mokymai. 3. Nuotolinio mokymo modulių ir mokomosios medžiagos su interaktyviomis užduotimis ir e-mokymo(si) priemonėmis kūrimas. 4. Seminarų organizavimas. 5. Mokytojų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų, skyrių vadovų, švietimo pagalbos specialistų ir švietimo padalinių darbuotojų, lietuviškų mokyklų užsienyje mokytojų kompetencijų ugdyti užsienyje gyvenančių lietuvių, užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, vaikus tobulinimas. 6. Kitos su projektu susiję veiklos.
Tikslinės grupės	Užsienyje gyvenantys lietuviai ir jų vaikai, lietuviškų mokyklų užsienyje mokytojai, užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, vaikai.

14.7. Švietimo ir kultūros įstaigų bendradarbiavimo plėtra:

Veiklos srities pavadinimas	Švietimo ir kultūros įstaigų bendradarbiavimo plėtra
Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas	2008 m. paskelbti Europos tarpkultūrinio dialogo metais. Tarpkultūrinis dialogas glaudžiai susijęs su siekiu suburti kartu visų Europos Sąjungos šalių gyventojus, kurioje vyrauja permainos bei globalūs pokyčiai. Šis dialogas (jis apima ir švietimo sektorių) yra priemonė, supaprastinanti daugelio Europos Sąjungos strateginių prioritetų įgyvendinimą. Lietuvos Respublikoje skiriamas nepakankamas dėmesys (jis nėra paremtas šiuolaikinių kultūrinių, technologinių ir politinių tendencijų analizės rezultatais) kultūrinio ir meninio ugdymo sričiai.
Veiklos srities tikslai ir uždaviniai	Tikslas – integruoti į ugdymą Lietuvos kultūros paveldą, meno kultūrą. Uždaviniai: – didinti kultūrinės, meninės, pažintinės veiklos plėtojimo galimybes; – organizuoti kultūrinių kompetencijų ugdymą.
Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams	Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.
Remiamos veiklos	1. Seminarų, skatinančių švietimo ir kultūros įstaigų bendradarbiavimą, organizavimas. 2. Lietuvos ir užsienio lektorių, ekspertų įtraukimas į bendradarbiavimo modelių kūrimo procesus. 3. Mokyklos bendruomenės kultūros kūrimo veiklos. 4. Kūrybiško darbo ir mokymosi skatinimo veiklos. 5. Interneto svetainės sukūrimas. 6. Metodinės medžiagos parengimas ir išbandymas. 7. Kitos su projektu susiję kūrybinės kultūrinės veiklos.
Tikslinės grupės	Įvairių amžiaus grupių mokiniai.

14.8. Tarpkultūrinio švietimo plėtotė:

Veiklos srities pavadinimas	Tarpkultūrinio švietimo plėtotė
Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas	Socialinių pokyčių ir jaunimo vertybių empiriniai tyrimai („Lietuviškoji mokykla multikultūriškumo akivaizdoje“, Saugėnienė, 2000, „Lietuvos moksleivių ksenofobijos ir politinės tolerancijos bruožai“, Sprindžiūnas, 2006, „Lietuvos moksleivių pilietiškumo ir tautinio tapatumo formavimosi prielaidos“, Ranonytė, 2006, „Etninių grupių socialinės integracijos dimensijos šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje“, Beresnevičiūtė, 2005, „Savivaldos institucijų socialinis politinis veiksmingumas: monografija“, Arimavičiūtė, 2006) rodo gana sudėtingą Lietuvos situaciją: nors demokratija bei tolerancija yra deklaruojama visuose švietimo dokumentuose, socialiniame gyvenime egzistuoja daug nepakantumo Kitam ir Kitokiam apraiškų, diskriminacijos, konfliktų. Globalizacijos procesas, nauji sociokultūriniai iššūkiai, didėjanti gyventojų migracija koreguoja visų šalių švietimo politiką, kurioje pagrindiniu orientyru tampa kultūrų dialogas, kaip esminė sugyvenimo su Kitu sąlyga. Globalizacija reikalauja peržiūrėti ir koreguoti požiūrį į Kitą socialiniu, tautiniu, rasiniu, religiniu, lyčių, subkultūrų ir kitais požiūriais. Tokį teiginį leidžia formuluoti teorinės literatūros analizė (Bauman, Giddens, Tomlinson, Jameson, Taylor, Goldberg, Jackson, McLaren, Giroux ir kiti). Ji lokalias ribas peržengiančius reiškinius aiškina esant natūraliu globalizacijos produktu ir leidžia geriau suvokti šio proceso dėsningumus bei perspektyvas. Europos Sąjungoje XXI amžius akivaizdžiai išsiskiria dėmesiu tarpkultūriniam ugdymui, kurio aktyvumas ypač sustiprėjo 2004 metais, kai šalia strategijos Europos Tarybos ir Europos Komisijos parengta tarptautinė tarpkultūrinio ugdymo medžiaga, kasmet vykdomi tarpkultūrinio ugdymo tyrimai, organizuojamos konferencijos, seminarai, siekiantys užtikrinti tarptautinio tinklo veiklą. Lietuvoje tarpkultūrinio ugdymo problematika analizuojama labai fragmentiškai, nenuosekliai, nėra tarpkultūrinio ugdymo praktinės veiklos gairių, plano, metodologijos, o juo labiau – metodinės medžiagos mokytojui ar mokyklos vadovui, jo pavaduotojui, skyriaus vadovui. Tarpkultūrinis mokymas turėtų apimti ne tik bendrojo lavinimo mokyklas, bet ir jų aplinką, vietos bendruomenę. Švietimo tyrimai rodo, kad jaunimas tampa vis mažiau jautrus tautiškumui, savo kraštui ir meilės savo tėvynei puoselėjimui („Viešojo sektoriaus institucijų strateginis valdymas“, Arimavičiūtė, 2005, „Lietuvos moksleivių pilietiškumo ir tautinio tapatumo formavimosi prielaidos“, Ranonytė, 2006, „Moksleivių ir studentų tarpkultūrinis ugdymas eurointegracijos sąlygomis“, Duoblienė, 2006), labiau žavisi vartotojiško pasaulio vertybėmis, naujomis technologijomis, tampa vis labiau pragmatikas. Tai skatina apdairiai analizuoti situaciją ir ieškoti protingiausių šios situacijos sprendimų sugyvenimo link, rinktis konstruktyvizmą ir dialogo filosofiją, kurios atveria galimybes koegzistuoti ir tautinei tradicijai, ir socialinei įvairovei, skirtingoms kultūroms ir subkultūroms.
Veiklos srities tikslai ir uždaviniai	Tikslas – sukurti tarpkultūrinio ugdymo Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje metodiką, grindžiamą Europos Sąjungos tarpkultūrinio ugdymo dokumentais bei Lietuvos strateginėmis nuostatomis, ir užtikrinti tinkamas sąlygas jai diegti bei plėtoti. Uždaviniai: – supažindinti mokyklos bendruomenes su globalaus pasaulio ypatumu – multikultūriškumu, jo sukeltomis ugdymo problemomis ir sprendimų paieškomis, taikant tarpkultūrinio ugdymo strategiją; – atskleisti mokyklos bendruomenėms tarpkultūrinio ugdymo specifiką skirtingose tarpkultūriškumo perspektyvose: religinėje, rasinėje, tautinėje, lyčių, kalbų, socialinės atskirties, subkultūrų; – tobulinti mokyklos administratorių ir mokytojų sociokultūrinę kompetenciją, padedančią suvokti multikultūrinio pasaulio iššūkius, analizuoti jų pasekmes ugdymui, formuoti pozityvias nuostatas kito atžvilgiu ir jomis vadovautis savo darbe; – parengti tarpkultūrinio ugdymo metodologiją ir metodinę medžiagą mokytojams; – parengti seminarus mokyklų administracijai ir mokytojams, atskleidžiant tarpkultūrinio ugdymo siekiamus tikslus, skirtingus modelius, galimybes ir galimas kliūtis; – parengti integruojamosios programos projektą bendrojo lavinimo mokykloms; – sukurti gaires, padedančias planuoti ir organizuoti tarpkultūrinį ugdymą popamokinėje veikloje, įtraukiant tėvus, socialinius partnerius/vietos bendruomenę.
Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams	Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.
Remiamos veiklos	1. Užsienio ir Lietuvos ekspertų konsultacijos. 2. Išvykos į užsienio šalis, siekiant susipažinti su užsienio šalių patirtimi. 3. Mokslinės-praktinės literatūros apie tarpkultūrinį ugdymą pirkimas. 4. Ugdymo turinio, aprašų ir praktinių rekomendacijų rengimas. 5. Metodinės medžiagos mokytojams parengimas ir išbandymas. 6. Seminarų, mokslinės-praktinės konferencijos organizavimas. 7. Žvalgomųjų tyrimų rengimas. 8. Metodikos pristatymo, sklaidos priemonės (leidiniai, seminarai mokytojams, vaikų tėvams (globėjams, rūpintojams), socialiniams partneriams ir kt.). 9. Tarpkultūrinio ugdymo interneto svetainės sukūrimas. 10. Kitos su projektu susiję veiklos.
Tikslinės grupės	Švietimo įstaigų vadovai, jų pavaduotojai, skyrių vadovai, mokytojai, mokiniai, mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai).

14.9. Mokyklos bendruomenės bendradarbiavimo formų plėtotė:

Veiklos srities pavadinimas	Mokyklos bendruomenės bendradarbiavimo formų plėtotė.
Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas	Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) mokyklos bendruomenės sąvoka apibrėžiama kaip „Vienos mokyklos mokytojai, mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kiti asmenys, siejami mokymosi toje mokykloje santykių ir bendrų švietimo tikslų“. Atsižvelgiant į nacionalinės reikšmės strategijas ir programas – Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą, Mokymosi visą gyvenimą strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957), Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008-2012 metų strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2530 (Žin., 2008, Nr. 6-220), Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008-2012 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2530 (Žin., 2008, Nr. 6-220) ir įvertinant procesus, vykstančius mokyklų bendruomenėse, trūksta interesų grupių bendradarbiavimo, skatinant mokymosi prieinamumo gerinimą, didinant neformaliojo švietimo programų pasiūlą, stiprinant visavertes ugdymosi sąlygas, paramos tobulinimą per socialinį jautrumą ir teisingumą, saugesnės mokymo ir mokymosi aplinkos, glaudesnio mokyklos bendruomenės bendradarbiavimo modelių kūrimo.
Veiklos srities tikslai ir uždaviniai	Tikslas – skatinti mokyklos bendruomenes ir kitas interesų grupes kurti bendradarbiavimo modelius, gerinant mokymosi prieinamumą, didinant neformaliojo švietimo programų pasiūlą, stiprinant visavertes ugdymosi sąlygas, paramos tobulinimą per socialinį jautrumą ir teisingumą, saugesnę mokymo ir mokymosi aplinką. Uždaviniai: – didinti mokyklos bendruomenės veiklos plėtojimo galimybes; – supažindinti mokyklos bendruomenes su bendradarbiavimo modelių ypatumais; – skatinti mokyklų bendruomenių bendradarbiavimą su steigėjais, vietos bendruomenėmis ir kitais socialiniais partneriais.
Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams	Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.
Remiamos veiklos	1. Užsienio ir Lietuvos ekspertų konsultacijos, mokymai. 2. Išvykos, stažuotės, siekiant skatinti partnerystę ir patirties sklaidą. 3. Seminarų organizavimas. 4. Sklaidos priemonių parengimas ir vykdymas (leidiniai, seminarai mokytojams, vaikų tėvams (globėjams, rūpintojams), socialiniams partneriams ir kt.). 5. Mokyklos bendruomenės bendradarbiavimo, kūrybiško darbo ir mokymosi skatinimo veiklos, kitos veiklos. 6. Interneto svetainės sukūrimas. 7. Kitos su projektu susiję veiklos.
Tikslinės grupės	Vietos bendruomenės nariai, mokyklos savivaldos institucijų nariai, steigėjai, kiti socialiniai partneriai.

14.10. Netradicinio ugdymo modelių plėtotė:

Veiklos srities pavadinimas	Netradicinio ugdymo modelių plėtotė
Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas	Europos Komisijos inicijuotų konsultacijų temoje „Mokyklos XXI amžiuje“ pateiktų aštuonių sričių plėtra neatsiejama nuo netradicinių ugdymo metodų diegimo ir naudojimo švietimo sistemoje. Netradiciniai ugdymo metodai – tai unikalūs ir saviti metodai, taikomi šiuolaikiniame ugdymo procese. Jie sudaro sąlygas mokiniui pasijusti asmenybe, atsirasti glaudesniam ryšiui tiek tarp mokytojo ir mokinio, tiek tarp pačių mokinių. Naudojant šiuos metodus, didelis dėmesys skiriamas mokinių atsakomybės ugdymui, savarankiško mąstymo formavimui. Įgyvendinant Netradicinio ugdymo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1446, Lietuvoje veikia keletas netradicinio ugdymo institucijų, pvz., Valdorfo mokykla, Montesori darželis ir mokykla, Suzuki mokyklos, Jėzuitų mokyklos ar kitos. Lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, netradicinių ugdymo įstaigų tinklas Lietuvoje mažiausiai išvystytas.
Veiklos srities tikslai ir uždaviniai	Tikslas – plėtoti netradicinio ugdymo modelį. Uždaviniai: – suteikti papildomų kompetencijų specialistams, mokytojams, mokyklų vadovams, jų pavaduotojams, skyrių vadovams, švietimo pagalbos specialistams ir švietimo padalinių darbuotojams, rengsiantiems programas, metodines rekomendacijas ar priemones, skirtas netradicinio ugdymo bei kitoms švietimo įstaigoms; – parengti ir vykdyti vertybių ugdymo, reflektyvaus mokymosi ir debatų metodikos taikymo programas, integruoti į pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrąsias programas; – parengti ir vykdyti neformaliojo švietimo programas suaugusiesiems, skirtas netradicinių ugdymo įstaigų ar jų partnerių bendruomenėms; – parengti metodines priemones, skirtas netradicinio ugdymo įstaigoms; – kurti ir vykdyti netradicinio ugdymo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, skyrių vadovų rengimo programas; – vykdyti netradicinio ugdymo patirties sklaidą; – plėtoti bendradarbiavimą su kitų šalių netradicinio ugdymo institucijomis.
Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams	Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos.
Remiamos veiklos	1. Netradicinio ugdymo programų rengimas ir tobulinimas. 2. Mokomosios medžiagos apie netradicinį ugdymą rengimas ir leidyba. 3. Seminarų, seminarų-praktikumų, veiklos refleksijų, atvirų debatų organizavimas. 4. Efektyvumo tyrimų vykdymas. 5. Metodikų pristatymo priemonės (leidiniai ir kt.). 6. Susipažinimas su kitų šalių patirtimi, patirties sklaida. 7. Užsienio ir Lietuvos ekspertų konsultacijos. 8. Interneto svetainės sukūrimas. 9. Mokslinės-praktinės literatūros apie netradicinį ugdymą pirkimas. 10. Kitos su projektu susiję veiklos.
Tikslinės grupės	Netradicinio ugdymo įstaigų ir jų partnerių pedagogai, vadovai, jų pavaduotojai, skyrių vadovai, darbuotojai, vaikai, mokiniai, tėvai (globėjai, rūpintojai), asmenys, baigę šias įstaigas, besidomintys šiuo ugdymo modeliu. Konsultantai ir specialistai, rengiantys programas, metodines rekomendacijas ar priemones, skirtas netradicinėms ugdymo įstaigoms.

14.11. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemų kūrimas:

Veiklos srities pavadinimas	Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemų kūrimas
Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas	Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo turinį bei procesą reglamentuojantys valstybės lygmens dokumentai – Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų Bendrosios programos bei Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150), (Vertinimo samprata) – įtvirtina šiuolaikišką mokymo, mokymosi ir vertinimo supratimą. Su specifinėmis vertinimo problemomis vertinant mokinių pasiekimus susiduria dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo sričių mokytojai. Iškyla poreikis šiuolaikinio vertinimo nuostatas įgyvendinti ir įtvirtinti šiose ugdymo srityse, skatinti mokytojų iniciatyvą ir bendradarbiavimą kuriant vieningą ir aiškiais kriterijais pagrįstą vertinimo sistemą, naujas vertinimo metodikas, skatinant mokinių ugdymo(-si) motyvaciją, keičiant požiūrį į vertinimą ne kaip kontrolės instrumentą ar išorinį fiksavimą, o kaip pagalbą mokiniui ugdymo procese siekti pažangos. Kadangi šių ugdymo sričių mokinių pasiekimų vertinimo praktika yra labai įvairi, individualizuota, neretai stichiška ir eksperimentinė, labai svarbu skatinti mokytojus kurti naujas partneryste ir bendradarbiavimu su mokiniais grindžiamas vertinimo metodikas, siekti sukurti vieningą, aiškiais kriterijais pagrįstą kiekvienos minėtos ugdymo srities pasiekimų vertinimo sistemą. Europos šalys numato priemones, kurios leistų pamatuoti kalbų mokėjimą. Europos Taryba, pasitelkdama geriausius Europos kalbų specialistus sukūrė kalbų mokymo turinio aprašus, vėliau mokinių pasiekimų aprašą „Bendrieji Europos kalbų metmenys“ ir Europos kalbų aplanką. Šie dokumentai yra plačiai diegiami visose Europos valstybėse ir tapo kalbų mokymo programų pagrindu. Kalbų aplankas yra įsivertinimo įrankis, kurio elektroninė interaktyvi versija galėtų būti lengviau pasiekiama ir plačiau vartojama, patrauklesnė mokiniams.
Veiklos srities tikslai ir uždaviniai	Tikslai: – sukurti elektroninę kalbų vertinimo sistemą, viešai pasiekiamą internetinėje erdvėje; – sukurti partneryste ir bendradarbiavimu su mokiniais grindžiamas vertinimo metodikas, siekti vieningos, aiškiais kriterijais pagrįstos dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo sričių pasiekimų vertinimo sistemos. Uždaviniai: – skatinti vartotojų mokymosi savarankiškumą; – suteikti vartotojams galimybę įsivertinti užsienio kalbų mokėjimą, kalbinę kompetenciją, komunikavimo užsienio kalbomis gebėjimus; – suteikti suinteresuotoms institucijoms galimybę operatyviai teikti, keisti bei analizuoti informaciją, komunikuoti ją vartotojams, skatinti „Europos kalbų aplanko“ koncepcijos sklaidą; – skatinti dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo sričių mokytojus kurti mokinių pasiekimų vertinimo metodikas bei diagnostines užduotis; – išbandyti sukurtus vertinimo užduočių pavyzdžius ugdymo praktikoje; – skatinti dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo sričių mokytojus dalytis gerąja vertinimo patirtimi ir skleisti ją regionuose; – geriausius vertinimo metodikų pavyzdžius publikuoti metodiniuose leidiniuose.
Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams	Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.
Remiamos veiklos	1. Tęstinio elektroninio „Europos kalbų aplanko“ modulio vartotojui kūrimas. 2. Informacinės sistemos projektinės dokumentacijos rengimas. 3. Internetinio portalo kalbų gebėjimams įsivertinti ir tikrinti sukūrimas. 4. „Europos kalbų aplanko“ turinio valdymo sistemos sukūrimas. 5. Asmenų, administruojančių sistemą, mokymai. 6. Vartotojų mokymai ir informavimas. 7. Susipažinimas su kitų šalių patirtimi, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo srityje. 8. Užsienio ir Lietuvos ekspertų, konsultantų įtraukimas. 9. Dorinio, meninio ir kūno kultūros mokytojų mokymai apie šiuolaikinę vertinimo sampratą. 10. Mokinių pasiekimų dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo srityse vertinimo užduočių kūrimas. 11. Mokinių pasiekimų dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo srityse vertinimo užduočių išbandymas praktikoje. 12. Mokinių pasiekimų dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo srityse vertinimo metodikų ir metodinių leidinių rengimas. 13. Gerosios vertinimo patirties sklaida mokykloje, metodiniuose rateliuose ir regionuose. 14. Vieningos mokinių pasiekimų dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo srityse vertinimo sistemos kūrimas, jos tinkamumo praktikoje analizė. 15. Kitos su projektu susiję veiklos.
Tikslinės grupės	Bendrojo lavinimo mokyklų kalbų mokytojai, dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo sričių mokytojai, dėstytojai ir testuotojai, mokiniai, bendrojo lavinimo mokyklose besimokantys kalbų, dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo sričių dalykų.

14.12. Mokyklos, regiono švietimo kokybės užtikrinimo bendrajame lavinime modelių kūrimas:

Veiklos srities pavadinimas	Mokyklos, regiono švietimo kokybės užtikrinimo bendrajame lavinime modelių kūrimas
Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas	Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatose, siekiant užtikrinti švietimo kokybės plėtotę mokyklose, regionuose, išskiriama eilė priemonių, pagal kurias numatoma atnaujinti ir su naujomis asmens kompetencijomis susieti švietimo turinį, atnaujinti mokytojų rengimą, modernizuoti švietimo tyrimų ir vertinimo sistemą, mokyklas. Spartus Lietuvos visuomenės vystymasis kelia vis naujus iššūkius bendrojo lavinimo kokybei, prieinamumui ir atitikimui besikeičiantiems visuomenės poreikiams. Dalį iškilusių problemų galima spręsti tik decentralizuojant bendrojo lavinimo valdymą, dalį nacionalinio vadybos lygmens funkcijų perduodant savivaldybėms ir mokykloms. Rimta kliūtis bendrojo lavinimo decentralizavimui yra savivaldybių ir mokyklų nepasirengimas prisiimti sau daugiau atsakomybės už ugdymo kokybę, gebėjimų trūkumas pagal vietos poreikius formuoti dalį ugdymo turinio, vertinti savo darbo kokybę ir teikiamo išsilavinimo prieinamumą, interpretuoti ir panaudoti vertinimo rezultatus.
Veiklos srities tikslai ir uždaviniai	Tikslas – plėtoti mokyklų, savivaldybių, mokyklų steigėjų gebėjimus užtikrinti bendrojo lavinimo kokybę, prieinamumą ir atitiktį visuomenės poreikiams. Uždaviniai: – plėtoti mokyklų ir savivaldybių (ar kitų mokyklų steigėjų) gebėjimus formuoti ugdymo turinį taip, kad jis maksimaliai atitiktų mokinių, jų tėvų, bendruomenės ir regiono poreikius; – plėtoti mokyklų ir savivaldybių (ar kitų mokyklų steigėjų) gebėjimus įsivertinti mokinių pasiekimus, ugdymo turinio kokybę ir savo darbo veiksmingumą; – plėtoti mokyklų ir savivaldybių (ar kitų mokyklų steigėjų) gebėjimus interpretuoti vertinimo rezultatus ir panaudoti juos ugdymo kokybės, prieinamumo ir atitikimo visuomenės poreikiams gerinimui; – plėtoti mokyklų ir savivaldybių gebėjimus informuoti mokinius, tėvus, socialinius partnerius, politikus ir visuomenę apie ugdymo turinio pasirinkimo galimybes, bendrojo ugdymo rezultatus, kokybę ir prieinamumą.
Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams	Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, savivaldybių administracijos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys. Prioritetas teikiamas: – mokykloms ir savivaldybėms, jau parodžiusioms iniciatyvą ir turinčioms patyrimo sėkmingai įgyvendinti ugdymo turinio formavimo, mokinių pasiekimų tyrimų, audito ir/ar ugdymo kokybės gerinimo, informavimo apie švietimo kokybę ir prieinamumą projektus, arba sėkmingai dalyvavusioms tokiuose projektuose; – tais atvejais, kai projektą remia bendruomenės ir socialiniai partneriai.
Remiamos veiklos	1. Ugdymo turinio formavimo mokyklos ir savivaldybės lygmeniu metodų, modelių, procedūrų ir /ar įrankių rengimas ir išbandymas. Mokytojų, švietimo padalinių darbuotojų, vadovų mokymas formuoti ugdymo turinį. 2. Mokyklos ir/ar savivaldybės įsivertinimo metodų, modelių, procedūrų ir /ar įrankių rengimas ir išbandymas. Mokytojų, švietimo padalinių darbuotojų, vadovų mokymas atlikti savo vaidmenį įsivertinimo procese. 3. Vertinimo rezultatų interpretavimo ir panaudojimo mokyklos ir savivaldybės lygmeniu metodų, modelių, procedūrų ir /ar įrankių rengimas ir išbandymas. Mokytojų, švietimo padalinių darbuotojų, vadovų rengimas atlikti savo vaidmenį interpretuojant ir panaudojant vertinimo rezultatus. 4. Mokinių, tėvų, socialinių partnerių, politikų ir visuomenės informavimo apie ugdymo turinio pasirinkimo galimybes, bendrojo ugdymo rezultatus, kokybę ir prieinamumą metodų, modelių, procedūrų ir/ar įrankių kūrimas ir išbandymas. 5. Mokytojų, švietimo padalinių darbuotojų, vadovų rengimas ir mokymai atlikti savo vaidmenį, informuojant apie bendrojo ugdymo kokybę ir prieinamumą. 6. Susipažinimas su kitų šalių patirtimi, užtikrinant kokybę regionuose. 7. Užsienio ir Lietuvos ekspertų, konsultantų įtraukimas. 8. Sklaidos priemonės (leidiniai, seminarai ir kt.). 9. Kitos su projektu susiję veiklos.
Tikslinės grupės	Tiesioginės tikslinės grupės – bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai, vadovai, jų pavaduotojai, skyrių vadovai, švietimo padalinių darbuotojai. Netiesioginės tikslinės grupės – mokiniai, tėvai (globėjai, rūpintojai), socialiniai partneriai, politikai, žiniasklaidos atstovai.

14.13. Inovaciniai gabių vaikų ugdymo modeliai:

Veiklos srities pavadinimas	Inovaciniai gabių vaikų ugdymo modeliai
Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas	Remiantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos kartu su Kauno technologijos universitetu 2002 m. atlikto tyrimo „Itin gabių vaikų ugdymo situacijos Lietuvoje analizė“ rezultatais (Almonaitienė, Janilionis, Narkevičienė, 2002) identifikuojamas bendros itin gabių vaikų ugdymo sampratos ir specialistų, specialiai parengtų darbui su itin gabiais vaikais trūkumas, gabių vaikų atpažinimas ir ugdymas stokoja sistemiškumo. Vykdant gabaus vaiko atpažinimą ir įvertinimą, reikalingos gabių vaikų ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus atrankos ir įvertinimo metodikos, o pedagogams – nauji gabių vaikų pedagoginiai įvertinimo ir ugdymo metodai, kas padėtų efektyviau ugdyti potencialius vaiko gabumus.
Veiklos srities tikslai ir uždaviniai	Tikslas – sudaryti sąlygas gabių ir itin gabių šalies vaikų ir jaunimo ugdymui (-si). Uždaviniai: – inicijuoti ir remti mokslui gabių vaikų neformaliojo švietimo renginius; – skatinti naujus gabių vaikų ugdymo metodus, formas tobulinant gabių ir itin gabių vaikų bei jaunimo ugdymo sistemą šalyje ir savivaldybėse; – stiprinti asociacijų, mokyklų, akademinių bendruomenių vaidmenį ugdant gabius ir itin gabius, remti tarptautinio bendradarbiavimo projektus.
Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams	Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.
Remiamos veiklos	1. Užsienio ir Lietuvos ekspertų, konsultantų įtraukimas mokymosi veiklos. 2. Naujų metodikų rengimas ir leidyba. 3. Seminarų, debatų ir diskusijų organizavimas. 4. Mokymų organizavimas. 5. Stažuotės ir susipažinimas su kitų šalių patirtimi gabių vaikų ugdymo srityje. 6. Internetinės svetainės sukūrimas ir palaikymas. 7. Kitos su projektu susiję veiklos.
Tikslinės grupės	Mokytojai, mokiniai, dėstytojai ir studentai, dirbantys su gabiais ir itin gabiais mokiniais.

14.14. Kitos bendradarbiavimo, patirties sklaidos ir inovacijų veiklos:

Veiklos srities pavadinimas	Kitos bendradarbiavimo, patirties sklaidos ir inovacijų veiklos
Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas	Daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių galima pastebėti švietimo sistemų reformų tendenciją laikytis Barselonos sutartyje suformuluotų principų ir kai kurios iš jų pranešė, kad ši strategija turėjo įtakos jų sprendimui pradėti reformas. Pagrindinis poveikis nacionaliniu lygiu buvo skirtas nukreipti ir paremti nacionalinės švietimo politikos veiksmus strateginėse srityse, laikantis ten nustatytų gairių. Lietuva atsižvelgia į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą, poreikio mokytis kalbų ir skaidraus vertinimo reikalingumo. Be aktyvaus pedagogų bendruomenės dalyvavimo, sunku įsivaizduoti švietimo kaitos efektyvumą. Profesiniai tinklai (pavyzdžiui, pedagogų profesinės asociacijos, draugijos, forumai, besimokančių mokyklų tinklai regionuose) neabejotinai užtikrina, kad vyktų diskusijos, atkreipiant dėmesį į švietimui keliamus uždavinius, juos pristatant visoms suinteresuotoms socialinėms grupėms, vykdant sklaidą visuomenėje bei aktyviai įtraukiant švietimo profesionalus į sprendimų priėmimo procesus.
Veiklos srities tikslai ir uždaviniai	Tikslai: – skatinti mokyklos bendruomenes ir kitas interesų grupes kurti bendradarbiavimo modelius bei inovacijas švietime; – kurti profesinius pedagogų tinklus ir koordinuoti jų veiklą. Uždaviniai: – aktyviai dalyvauti švietimo strategijos įgyvendinime; – vykdyti visuomenės švietimą ir įtraukti socialinius partnerius į sprendimų priėmimo procesus; – vykdyti švietimo projektų ir patirties sklaidą.
Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams	Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, savivaldybių administracijos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.
Remiamos veiklos	1. Diskusijų ir debatų organizavimas. 2. Internetinių tinklalapių kūrimas. 3. Viešų informacijos kampanijų organizavimas ir įgyvendinimas. 4. Bendradarbiavimo modelių kūrimas. 5. Užsienio ir Lietuvos ekspertų, konsultantų įtraukimas. 6. Sklaidos priemonės (leidiniai, seminarai mokytojams, vaikų tėvams (globėjams, rūpintojams), socialiniams partneriams ir kt.). 7. Mokyklos bendruomenės bendradarbiavimo, kūrybiško darbo ir mokymosi skatinimo veiklos. 8. Kitos su projektu susiję veiklos.
Tikslinės grupės	Švietimo įstaigų vadovai, jų pavaduotojai, skyrių vadovai, mokytojai, mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai), mokiniai, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai.

VI. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS

15. Šis komponentas bus įgyvendinamas per du etapus:

15.1. pirmas kvietimas teikti paraiškas planuojamas 2008 m.;

15.2. antras kvietimas teikti paraiškas planuojamas 2010 m.

16. Maksimali projekto įgyvendinimo trukmė – 24 mėnesiai, t. y. dvimečiai projektai.

17. Tinkamomis pripažįstamos išlaidos, patirtos nuo 2008 m. sausio 1 d.

VII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS

18. Bendras prašomas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalinių lėšų dydis visiems pagal šį Komponentą finansuojamiems projektams – 20,00 mln. Lt.

19. Maksimali paramos suma vienam projektui – 0,5 mln. litų.

20. Minimali paramos suma vienam projektui – 0,3 mln. litų.

21. Paramos intensyvumas – iki 100 proc.

VIII. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI IR APRIBOJIMAI PAREIŠKĖJAMS

22. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

23. Prioritetas teikiamas projektams, kurie:

23.1. skatina partnerystę ir numato tarpinstitucinį bendradarbiavimą;

23.2. numato patirties sklaidą (atskirais atvejais užsienio valstybėse, pavyzdžiui, 14.6).

23.3. skatina inovacijas;

23.4. numato didesnį nei minimalų pareiškėjo indėlį.

24. Vienas pareiškėjas gali teikti ne daugiau kaip 1 paraišką pagal vieną veiklos sritį.

_________________

Papildyta priedu:

Nr. ISAK-2410, 2008-08-21, Žin., 2008, Nr. 97-3767 (2008-08-26), i. k. 1082070ISAKSAK-2410

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-2410, 2008-08-21, Žin., 2008, Nr. 97-3767 (2008-08-26), i. k. 1082070ISAKSAK-2410

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-2331 "Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo" pakeitimo