Suvestinė redakcija nuo 2011-07-31 iki 2011-12-03

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 7-257, i. k. 1072070ISAKSAK-2331

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA

Į S A K Y M A S

DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PLIUS PATVIRTINIMO

2007 m. gruodžio 3 d. Nr. ISAK-2331

Vilnius

Įgyvendindama Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637), 10.2 punktą,

tvirtinu Mokyklų tobulinimo programą plius (pridedama)^*.

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRĖ                                                            ROMA ŽAKAITIENĖ

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu

Nr. ISAK-2331

MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMA PLIUS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau vadinama – Programa) parengta siekiant įgyvendinti 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioritetą „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“, skirtos įgyvendinti Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, joje iškeltus prioritetus, tikslus ir uždavinius.

2. Šios Programos paskirtis yra suplanuoti ir padėti efektyviai įsisavinti 2007-2013 m. programavimo periodo Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas bendrajam ugdymui.

3. Išskiriami du Programos įgyvendinimo laikotarpiai. Pirmasis laikotarpis apima 2007-2010 m., šio laikotarpio išlaidos ir veiklos suplanuotos detaliai. Antrojo 2011-2013 m. laikotarpio plane numatytos tik pagrindinės veiklų sritys.

4. Programa parengta atsižvelgiant į Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113- 5029), Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 159-5019), Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 m. nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), Valstybinės švietimo strategijos 2003- 2012 m. nuostatų įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391).

5. Programa leidžia siekti Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957), Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. ISAK-970 (Žin., 2007, Nr. 63-2440), Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005-2007 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), Komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005-2007 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), numatytų tikslų ir uždavinių.

6. Programoje vartojamos sąvokos:

Alternatyvus ugdymas – ugdymas, atitinkantis bendruosius ugdymo tikslus, turintis savitą turinį, formas, metodus ir kontekstą, atliepiančius mokinio galias ir jo mokymosi patirtį.

Bendrasis ugdymas – mokymas pagal ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo, neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programas.

eAprašas – platus daugialypės terpės pagrindu veikiantis reprezentatyvių įrodymų archyvas, kurio visi ar dalis įrodymų pateikiami skirtingoms auditorijoms nustatytiems tikslams pasiekti.

Inkliuzinis ugdymas – specialiųjų poreikių vaikų ugdymas kartu su bendraamžiais tokiam ugdymui pasirengusioje mokykloje (pakankama pedagogų kompetencija, pagalbos mokiniui specialistų etatai, specialiųjų poreikių vaikams pritaikytos ugdymo programos, mokymo priemonės, kabinetai, teigiamos mokytojų ir visų vaikų tėvų nuostatos).

Iškritusieji iš mokyklos (švietimo sistemos) asmenys – vaikai iki 18 m., neįgiję pagrindinio išsilavinimo.

Išmokėtos lėšos – projektų vykdytojų mokėjimo prašymuose deklaruotos išlaidos, tinkamos finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir nacionalinių projektų lėšų.

Komponentas – sudedamoji Programos dalis, skirta tam tikros bendrojo ugdymo srities problemoms spręsti.

Lyderis – bendruomenę telkiantis asmuo ir/ar bendruomenė, įsipareigojusi ir veikianti dėl nuolatinio tobulinimo, siekiant viršyti nustatytus arba jau organizacijoje pasiektus standartus.

Metodinis centras – pagalbos mokyklai, mokytojui ir mokiniui švietimo įstaiga ar jos padalinys.

Mokyklos įsivertinimo instrumentas – konkreti priemonė, skirta informacijai apie analizuojamą edukacinį ar vadybinį reiškinį surinkti, apimanti vertinamo reiškinio konstrukto apibrėžimą, duomenų rinkimo formą ir procedūrą bei duomenų analizės procedūrą.

Nuotolinio mokymo kuratorius – asmuo, organizuojantis nuotolinio mokymo paslaugų teikimą ir teikiantis pagalbą nuotoliniu būdu besimokantiems asmenims.

Švietimo specialistai – mokyklų direktoriai, jų pavaduotojai, skyrių vedėjai, mokytojai, apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų atstovai ir švietimo pagalbą teikiantys specialistai.

Universalus daugiafunkcinis centras – švietimo, kultūros ir socialines paslaugas vaikams ir vietos bendruomenei teikianti įstaiga, kurios veiklos sritys gali būti: ikimokyklinis, priešmokyklinis, neformalusis vaikų švietimas, vaikų priežiūra dieną, neformalusis suaugusiųjų švietimas, švietimo pagalba, specialusis ugdymas, nuotolinis mokymas pagal formaliojo ir neformaliojo ugdymo programas ar jų modulius, pramoginė, sociokultūrinė, meninė vaikų ir suaugusiųjų veikla ir panašiai. Centro atliekamų funkcijų apimtį ir tikslines grupes nustato vietos savivaldos institucijos, įvertinusio vietos bendruomenės poreikius.

7. Kitos šioje Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637), ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

8. Pagrindinės bendrojo ugdymo stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės (toliau vadinama – SSGG) skirstomos pagal Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje numatytas švietimo plėtotės kryptis – valdymo, infrastruktūros, paramos, turinio ir personalo tobulinimas.

9. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje numatyta kryptis – valdymo tobulinimas. Pagal šią kryptį bus įgyvendinti kokybės vadybos principai, numatantys perėjimą prie tolygiai paskirstytos atsakomybės ir atskaitomybės, pagrįstos racionaliai ir skaidriai planuojamais ir skirstomais finansiniais ištekliais. Didžiausios vertybės – atvira pilietinė visuomenė, skaidrumas, veiksmingumas;

9.1. bendrojo ugdymo valdymo stiprybės:

9.1.1. Lietuvoje yra sukurta ir įdiegta mokyklų vidaus audito sistema, kuri leidžia pačioms mokykloms įvairiais aspektais įsivertinti savo veiklą, įvardyti mokyklos veiklos privalumus ir trūkumus, nustatyti mokyklos tobulinimo prioritetus;

9.1.2. pastaraisiais metais aktyviai dalyvaujama tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose, pradėti vykdyti nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai, diegiama mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese samprata. Tai kelia mokinių pasiekimų vertinimo kultūrą, geriau suderinami vidinio ir išorinio vertinimo būdai, tikslingiau panaudojama reikalinga valdymui vertinimo informacija;

9.1.3. įkūrus Švietimo valdymo informacinės sistemos skyrių Švietimo informacinių technologijų centre ir Politikos analizės skyrių Švietimo plėtotės centre, didėja švietimo valdymo informacinės sistemos naudojimas ir pripažinimas tarp įvairių lygių švietimo sistemos darbuotojų. Stiprinant naują vadybos kultūrą, sprendimai švietimo politikos klausimais priimami objektyvių duomenų ir informacijos pagrindu;

9.1.4. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų programos, užduotys ir vertinimo instrukcijos rengiamos centralizuotai, optimizuojama užduočių rengimo ir vertinimo sistema. Centralizuotai organizuojami pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai ir brandos egzaminai supaprastina perėjimo į sekančią ugdymo pakopą procedūras;

9.1.5. Lietuva jau yra sukaupusi nemažai teorinės lyderystės patirties ir užmezgusi tarptautinių ryšių su lyderystės centrais ir autoritetais. Šalyje yra geros praktikos mokyklų ir švietimo skyrių, kuriuose dirba veržlūs lyderiai, vyksta informacijos mainai, nusistovi konsultavimosi tradicija, kurią skatina vidinio ir išorinio audito sistema. Šalyje padėtas geras institucinis pagrindas paramos lyderiams infrastruktūrai formuoti;

9.2. bendrojo ugdymo valdymo silpnybės:

9.2.1. įvairių lygmenų švietimo sistemos darbuotojams stinga visuotinės kokybės vadybos mokslo žinių, specifinių žinių, reikalingų tiriamajai veiklai, auditų atlikimui, švietimo politikos vykdymui, darbui su švietimo informacija. Nuolat trūksta profesionalių ir kvalifikuotų užduočių rengėjų ir gerai parengtų vertintojų – kasmet Nacionalinis egzaminų centras sulaukia nemažos visuomenės dalies priekaištų dėl nepakankamai gerai parengtų užduočių, vertinimo instrukcijų ar neprofesionalaus vertintojų darbo;

9.2.2. daugeliui mokytojų vidaus auditas, kaip galimybė tobulinti mokyklos veiklą ir didinti mokyklos konkurencingumą švietimo paslaugų srityje, dar nėra priimtinas, nes nėra esminio veiklą tobulinančio vertinimo suvokimo, kokybės filosofijos įgyvendinimo nuostatų. Nepakankamai suvokiama ir švietimo valdymo informacinės sistemos bei švietimo politikos analizės reikšmė. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas ugdymo procese daugiau naudojamas apskaitai ir kontrolei, negu mokinių poreikiams ir polinkiams pažinti ar ugdymo turiniui pritaikyti, per silpnas vertinimo ugdymo procese ryšys su išoriniu mokinių pasiekimų vertinimu: nacionaliniais ir tarptautiniais tyrimais, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu, brandos egzaminais;

9.2.3. švietimo įstaigos vis dar nėra tinkamai aprūpintos specifine technologine ir programine įranga, dėl to stabdoma šiuolaikiškų bendrojo ugdymo valdymo principų plėtra;

9.2.4. lyderių patirtis vis dar lokali, nėra sistemingo rengimo lyderystei ir specializuoto mokymo, nukreipto į konkrečias iškilusias problemas. Darbdaviai vengia leisti lyderiams dirbti už įstaigos ribų. Dar nedaug institucijų profesionaliai konsultuoja, teikia vadybinę pagalbą mokyklai ir lyderiams, organizuoja lyderių paiešką, patirties sklaidą;

9.3. bendrojo ugdymo valdymo galimybės:

9.3.1. vykdant valdymo instrumentų diegimą ir plėtrą, sudaroma galimybė stiprinti mokyklų vidaus audito sistemą ir diegti mokyklų veiklos kokybės išorės vertinimą, pasinaudojant sėkminga užsienio šalių praktika. Tobulinant bendrojo ugdymo valdymo instrumentus būtų galima pasinaudoti Lietuvos aukštųjų mokyklų moksliniu potencialu, taip mokslo teorijas priartinant prie bendrojo ugdymo poreikių;

9.3.2. valdymo instrumentų plėtra yra neatsiejama nuo informacinių ir komunikacinių technologijų (toliau vadinama – IKT) plėtros. Pastaruoju metu auga švietimo sistemos įstaigų aprūpinimas IKT įranga, švietimo sistemos darbuotojų kompiuterinis raštingumas. Visa tai leidžia kaupti valdymo instrumentams būtinus specifinius duomenis, vėliau juos integruojant į bendrą sistemą;

9.3.3. valdymo instrumentų diegimas ir plėtra išskiriami daugelyje svarbiausių Lietuvos švietimą reglamentuojančių strateginių dokumentų: Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje, Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatose ir kt. Šiuo metu formuojama aiški institucinė sąranga, apibrėžianti atskirų įstaigų atsakomybę už konkrečias švietimo valdymo sritis;

9.3.4. lyderystė ir savarankiškumas palankiai vertinami pagrindiniuose strateginiuose švietimo dokumentuose, pasaulyje jau yra sukurta lyderystės infrastruktūra: stiprūs lyderystės centrai, teikiamos verslo lyderystės konsultavimo paslaugos, rinkoje galima įsigyti virtualiam konsultavimui tinkamos instrumentinės programinės įrangos;

9.4. bendrojo ugdymo valdymo grėsmės:

9.4.1. dėl objektyviai egzistuojančios kultūrinio perkeliamumo problemos kitose užsienio šalyse sukurtus ir naudojamus valdymo instrumentus Lietuvoje būtina adaptuoti ir diegti palaipsniškai. Skubotas užsienio praktikos taikymas, neįvertinus kultūrinių skirtumų sukelia kūrybišką pasipriešinimą naujų valdymo instrumentų naudojimui;

9.4.2. veiksmingam ir šiuolaikiškam švietimo valdymui įtakos turi nepakankamos švietimo sistemos darbuotojų žinios apie naujų valdymo instrumentų teikiamą naudą ar gebėjimų naudotis šiuolaikiškais švietimo valdymo instrumentais stoka;

9.4.3. smulkmeniškos mokyklos konsultavimo veiklos, lėšų panaudojimo galimybių reglamentavimas ir kontrolė varžo kūrybiškumą ir veiksmingesnių valdymo modelių diegimą, pedagoginė bendruomenė netiki naujomis galimybėmis, vengia pokyčių, geriausi patirtį turintys specialistai palieka švietimą;.

9.5. valdymo SSGG analizės išvados. Šalies bendrojo ugdymo valdymas aktyviai transformuojamas: siekiama perimti ilgametę užsienio šalių patirtį, diegti naujus pažangius valdymo instrumentus. Valdymo instrumentų plėtrą stabdo nepakankamas jų svarbos suvokimas, švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacija, specifinės kompiuterinės ir programinės įrangos trūkumas. Pagrindinės vystytinos bendrojo ugdymo valdymo kryptys yra: mokyklų įsivertinimo ir išorės vertinimo sistema, švietimo valdymo informacinė sistema, mokinių pasiekimų tyrimų sistema, egzaminų sistema ir švietimo bendruomenių savarankiškumo skatinimas. Tobulinant minėtas sritis, pagrindinės investicijos turėtų būti skiriamos reikalingiems tyrimams atlikti, švietimo sistemos darbuotojų mokymams ir kvalifikacijos kėlimui, aprūpinimui specifine įranga, teisės aktų tobulinimui.

10. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje numatyta kryptis – infrastruktūros tobulinimas. Tobulinant infrastruktūrą, bus racionalizuotas teikiamų švietimo paslaugų tinklas, išplėtotos naujos švietimo paslaugos ir švietimo jungtys. Didžiausios vertybės – mokymasis visą gyvenimą, mokymosi prieinamumas, socialinis teisingumas;

10.1. bendrojo ugdymo infrastruktūros stiprybės:

10.1.1. 2001–2005 m. sėkmingai įgyvendinta Mokyklų tobulinimo programa. Jos vykdymo metu buvo renovuojamos šalies mokyklos, tiekiamos šiuolaikiškos mokymo priemones, programinė įranga, mokykliniai autobusai. Modernizuota dalis Lietuvos mokyklų, tai padidino švietimo paslaugų prieinamumą, pagerino jų kokybę;

10.1.2. didėjant IKT taikymui ugdymo procese gerėja ugdymo kokybė. 2001–2005 m. programos „Švietimas informacinei visuomenei“ vykdymo metu bendrojo ugdymo įstaigoms paskirstyta nemažai techninės bei programinės įrangos komplektų. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose daugėja iniciatyvių ir motyvuotų pedagogų, naudojančių IKT ugdymo procese, kartu didėja pedagogų galimybės perimti gerąją patirtį ir užtikrinti jos sklaidą;

10.1.3. Lietuvos mokyklų bibliotekose naudojama nemažai kompiuterinės technikos. Remiantis Europos Komisijos parengta ataskaita „Benchmarking Access and Use of ICT in European Schools 2006“, 2006 m. 61,7 proc. Lietuvos mokyklų naudojo kompiuterius švietimui mokyklų bibliotekose (Europos Sąjungos vidurkis siekia 33,4 proc.). Pakankamai technine įranga aprūpintos bibliotekos sudaro didesnes IKT naudojimo galimybes mokytojams ir mokiniams;

10.1.4. tobulėja pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistema. Valstybiniai egzaminai vyksta lokaliuose centruose, jų rezultatai vertinami centralizuotai, mokykliniai egzaminai vykdomi ir jų rezultatai vertinami mokyklose. Tobulėjant egzaminų sistemai, didėja mokinių ir mokytojų pasitenkinimas, aiškėja jų pasirinkimo galimybės, geriau naudojami finansiniai ištekliai;

10.1.5. švietimo reforma teikia galimybių diegti naujas ugdymo formas. Siekiant spręsti nepakankamo švietimo paslaugų prieinamumo ir kokybės problemas (uždaromos mokyklos, reorganizavimo proceso pasekoje neužtikrinamos mokinių mokymosi pasirinkimo galimybės, nepakankamas suaugusiųjų švietimo paslaugų prieinamumas ir pan.), Lietuvoje bus įsteigta 85–90 universalių daugiafunkcinių centrų (apie 35– 40 skirtų vaikams ir apie 50 skirtų suaugusiesiems, suaugusiųjų mokymo centrų infrastruktūroje). Šiuose centruose teikiamos įvairios švietimo paslaugos atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius;

10.1.6. pastarąjį dešimtmetį, gerinant švietimo įstaigų infrastruktūrą ir aprūpinant jas specialia įranga, fizinių ir intelekto sutrikimų turintiems mokiniams sudaryta galimybė ugdytis bendrojo lavinimo mokyklų specialiosiose, lavinamosiose klasėse. Didėja specialiųjų poreikių mokinių, pasirenkančių ugdymąsi drauge su bendraamžiais, skaičius, didinamos jų integracijos galimybės;

10.2. bendrojo ugdymo infrastruktūros silpnybės:

10.2.1. švietimo įstaigose dar nesudarytos sąlygos teikti visapusišką pagalbą mokiniui: nėra įrengtos mokytojų bei mokyklų darbuotojų darbo vietos (nepatenkinama patalpų būklė), organizacinė technika moraliai pasenusi, trūksta naujos technikos, baldų (kabinetams, mokyklų bibliotekoms). Pamokos organizuojamos ne visada tinkamai ir patraukliai mokiniui;

10.2.2. gamtos, technologinių mokslų ir meninio ugdymo pasirinkimo galimybes skirtingose mokyklos pakopose daugiausia riboja pasenusios mokymo priemonės ir jų stoka bei nusidėvėjusi infrastruktūra. Dėl nepatenkinamų mokymosi sąlygų ryškėja tendencija, kad vaikams šis ugdymas tampa nepatrauklus, mažėja vaikų ir jaunimo kultūriniai poreikiai;

10.2.3. esami universalūs daugiafunkciniai centrai tik iš dalies sprendžia švietimo įstaigų reorganizacijos, švietimo paslaugų prieinamumo ir kokybės problemas, dėl nepakankamo daugiafunkcinių centrų skaičiaus ir siauro jų paslaugų spektro švietimo paslaugos kai kurių vietovių (ypač kaimo) gyventojams vis dar sunkiai prieinamos, jų kokybė nepakankama;

10.3. bendrojo ugdymo infrastruktūros galimybės:

10.3.1. pastaraisiais metais, sparčiai tobulėjant technologijoms, didėja modernios specifinės švietimo įrangos pasiūla, dėl gamintojų ir importuotojų konkurencijos mažėja įrangos kainos. Kasmet didėja švietimo įstaigų finansinės galimybės įsigyti modernią technologinę ir programinę mokymo įrangą;

10.3.2. sparčiai tobulėjančios informacinės ir komunikacinės technologijos išplečia mokymosi galimybes nuotoliniu būdu. Naudojant nuotolinio mokymo infrastruktūrą švietimo paslaugos ir naujausia mokymo medžiaga užtikrina lygias mokymosi galimybes visiems visuomenės nariams, kartu ir bendrojo ugdymo sistemos dalyviams;

10.3.3. gamtos, tiksliuosius ir technikos mokslus norinčiųjų studijuoti skaičiaus didinimas laikomas dinamiškos ir konkurencingos Europos žinių visuomenės sukūrimo sąlyga. Europos Sąjungos (toliau – ES) Taryba iškėlė šios srities tikslą – iki 2010 m. bent 15 proc. padidinti gamtos, tiksliųjų ir technikos mokslų absolventų skaičių ir sumažinti lyčių skirtumus šioje srityje (ES Tarybos 2000 m. kovo mėn. 23–24 d. pasitarimo Lisabonoje medžiaga). Technologinių naujovių diegimas ir investicijos į susijusią infrastruktūrą tampa neatsiejama bendrojo ugdymo dalimi;

10.3.4. šalyje rengiami įvairių švietimo įstaigų aprūpinimą reglamentuojantys teisės aktai. Mokyklų aprūpinimo bendrojo lavinimo dalykų vadovėliais ir mokymo priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-2 (Žin., 2005, Nr. 7-216), reglamentuoja švietimo įstaigų materialinį aprūpinimą infrastruktūra, įranga ir kt., atsižvelgiant į mokymosi pakopą, mokinių skaičių. Teisės aktai leidžia tiksliai įvertinti švietimo įstaigų poreikius, tinkamai vykdyti jų aprūpinimą, sudaryti vienodas galimybes skirtingų įstaigų mokiniams ir mokytojams;

10.3.5. švietimo įstaigų infrastruktūros plėtra akcentuojama daugelyje svarbiausių Lietuvos švietimą reglamentuojančių teisės aktų: Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje, Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatose, Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą strategijoje ir programoje ir kt. Tai sudaro strategines prielaidas švietimo infrastruktūrai modernizuoti;

10.4. bendrojo ugdymo infrastruktūros grėsmės:

10.4.1. galiojantys griežti statybos techniniai reglamentai ir higienos normos reikalauja didelių investicijų į švietimo infrastruktūrą. Atlikti dalinį švietimo įstaigų infrastruktūros pagerinimą dažnai neįmanoma dėl nesuderintų norminių dokumentų, todėl neretai būtina investuoti ir į perteklinę infrastruktūrą, o tam reikalingos ypač didelės lėšos;

10.4.2. spartus technologijų vystymasis, inovacijų plėtra reikalauja, kad švietimo įstaigų technologinė bazė būtų nuolat atnaujinama ir plėtojama, tačiau tai dažnai neįmanoma dėl nepakankamo švietimo sistemos finansavimo;

10.4.3. dėl nepalankių demografinių tendencijų pastaruoju metu gyventojų skaičius, ypač kaimo vietovėse, sparčiai mažėja, daugėja asmenų, kuriems teiktina specialioji pedagoginė ir/ar psichologinė pagalba. Švietimo infrastruktūros poreikiui nuolat keičiantis kyla grėsmė, kad modernizuota infrastruktūra nebus tinkamai panaudojama;

10.5. infrastruktūros SSGG analizės išvados. Šalies švietimo įstaigų išsidėstymas yra pakankamai geras, taip pat steigiami nauji pažangūs švietimo sistemos vienetai – universalūs daugiafunkciniai centrai. Šiuo metu gerėja švietimo įstaigų aprūpinimas IKT įranga, ji daugiau naudojama ugdymo procese. Tačiau šalies bendrojo ugdymo įstaigos dar nepakankamai aprūpintos specifinėmis mokymo priemonėmis (gamtos ir technologijų mokslų bei meninio ugdymo įranga, specialiųjų poreikių mokiniams reikalinga įranga, bibliotekų įranga ir pan.). Mokyklose neįrengtos modernios darbo vietos mokytojams, psichologams, socialiniams pedagogams, dar neužtikrinamas švietimo paslaugų prieinamumas kaimo vietovėse. Tobulinant egzaminų sistemą susiduriama su įrangos problemomis. Probleminės ir investicijų reikalaujančios bendrojo ugdymo infrastruktūros sritys yra ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos, bendrojo lavinimo mokyklos ir jų bibliotekos, specialiosios ir jaunimo mokyklos, egzaminų infrastruktūra, universalūs daugiafunkciniai centrai. Pagrindinės investicijos turėtų būti skiriamos įstaigų patalpoms modernizuoti, aprūpinti mokymo priemonėmis, IKT įranga, kita įranga, baldais.

11. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje numatyta kryptis – paramos tobulinimas. Daugiausia dėmesio skiriama socialiai teisingoms, lygioms švietimo galimybėms puoselėti: įvairiai visuotinei ir kriterinei individualiai paramai mokiniams plėtoti, materialinei, psichologinei ir kitokiai pagalbai mokyklai organizuoti. Didžiausios vertybės – socialinis teisingumas, mokymosi prieinamumas, kokybė;

11.1. paramos mokiniui bendrajame ugdyme stiprybės:

11.1.1. pradėtas įgyvendinti trijų lygių pagalbos mokiniui modelis, kurį naudojant pagalba vykdoma savivaldybių, o ne apskričių lygmeniu, todėl paramos mokiniui sistema vis labiau priartinama prie mokinio;

11.1.2. teikiant informacinę, ekspertinę ir konsultacinę pagalbą ir skatinant bendradarbiavimą tarp įvairių lygių pagalbos mokiniui specialistų, didinamas specialiųjų poreikių, psichologinių, asmenybės ir mokymosi problemų turinčių asmenų ugdymosi veiksmingumas, psichologinis atsparumas;

11.1.3. išaugo paramos mokiniui reikšmė sprendžiant vieną iš opiausių bendrojo ugdymo problemų – iškrentančių iš bendrojo ugdymo sistemos mokinių. Atliekant tyrimus, analizuojančius mokyklos nelankymo ir iškritimo priežastis, vykdant projektus, susijusius su „iškritusiųjų“ mokinių grąžinimu į mokyklas, vis labiau atsižvelgiama į ankstesnių metų patirtį, tai leidžia veiksmingiau spręsti problemą ir tobulinti paramos sistemą;

11.1.4. daugiau dėmesio skiriama mokiniams, turintiems specialiųjų poreikių: kasmet vis daugiau specialiųjų poreikių mokinių integruojama į bendrojo lavinimo mokyklas, mokyklose steigiami papildomi pagalbos mokiniui specialistų etatai, kuriamos ir adaptuojamos specialiųjų poreikių vertinimo metodikos ir specialiosios mokymo priemonės;

11.2. paramos mokiniui bendrajame ugdyme silpnybės:

11.2.1. dėl netinkamai įrengtų pagalbos mokiniui specialistų darbo vietų nukenčia darbo kokybė, tai neleidžia veiksmingai funkcionuoti paramos mokiniui sistemai;

11.2.2. stokojama valstybinio prevencinės politikos švietimo sistemoje požiūrio, būtino sėkmingam ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos įgyvendinimui;

11.2.3. užsienio šalyse pastebimas didelis susidomėjimas gabiais vaikais ir jų problemomis. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos kartu su Kauno technologijos universitetu 2002 m. atliktas tiriamasis darbas „Itin gabių vaikų ugdymo situacijos Lietuvoje analizė“ (Almonaitienė, Janilionis, Narkevičienė, 2002 m.) parodė, kad nėra aiškios valstybės politikos gabių vaikų ugdymo atžvilgiu: nėra bendros itin gabių vaikų ugdymo sampratos, specialistų, parengtų darbui su itin gabiais vaikais, gabių vaikų atpažinimas, ugdymas ir parama jiems stokoja sistemiškumo;

11.2.4. nepaisant teisinio reglamentavimo ir papildomo specialiųjų poreikių asmenų ugdymo proceso finansavimo, šalies mokyklos techniškai ir materialiai dar nėra pasirengusios ugdyti specialiųjų poreikių vaikų: trūksta ne tik kvalifikuotų specialistų, specialiųjų mokymo priemonių, pritaikytos mokymosi aplinkos, bet ir teigiamo požiūrio į specialiųjų poreikių asmenų integraciją;

11.3. paramos mokiniui bendrajame ugdyme galimybės:

11.3.1. paramos mokiniui, švietimo sistemos prieinamumo ir lygių galimybių užtikrinimą specialiųjų poreikių asmenims reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatos, Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m birželio 7 d. nutarimu Nr. 850 (Žin., 2002, Nr. 57-2335), Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 83-2983), Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 115-3228). Tai sudaro teisinį pagrindą subalansuoti ir kontroliuoti paramos mokiniui sistemos veikimą;

11.3.2. Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Lygių galimybių neįgaliems žmonėms teikimo bendrąsias taisykles, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją. Formuodama specialiųjų poreikių vaikų ugdymo politiką, Lietuva vadovaujasi Salamankos deklaracija: specialusis ugdymas ir jo vystymo metmenys – mokykla visiems koncepcija. Tobulinant paramą mokiniui yra galimybė pasinaudoti pažangia užsienio šalių patirtimi;

11.3.3. švietimui skiriamos valstybės biudžeto lėšos didinamos, tai leidžia investuoti į paramos mokiniui specialistų rengimą, jų kvalifikacijos tobulinimą, naujų darbo vietų steigimą (pedagoginių psichologinių tarnybų specialistų, pedagogų padėjėjų etatai), infrastruktūros kūrimą;

11.3.4. šalies aukštųjų mokyklų kuriamos ir atnaujinamos studijų programos sudaro galimybę paruošti reikiamos kvalifikacijos paramos mokiniui specialistus. Į švietimo sistemą įsiliejant naujų sričių specialistams, sumažėja mokytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimo specialiojo ugdymo ir specialiųjų mokymo priemonių panaudojimo klausimais poreikis, padidėja galimybė daugiau lėšų skirti specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymui, reikiamų priemonių įsigijimui;

11.3.5. naujų informacinių technologijų taikymas paramos mokiniui organizavime (duomenų bazės specialistams, programinė įranga ir mokomosios programos mokiniams ir pan.) gerina darbo sąlygas paramos mokiniui specialistams. Kryptingai diegiamos informacines technologijos teikia galimybių toliau didinti mokymo paslaugų kokybę ir prieinamumą;

11.4. paramos mokiniui bendrajame ugdyme grėsmės:

11.4.1. šalies regionų socialiniai ekonominiai skirtumai, neadekvatus valdžios institucijų požiūris į problemos mastą, paramos mokiniui specialistų stygius stabdo socialinę integraciją, didina gyventojų socialinę atskirtį ir kelia grėsmę tolygiam paslaugų prieinamumui ir jų kokybei;

11.4.2. didėjantis iškritusių iš bendrojo ugdymo sistemos mokinių skaičius, asmenų, turinčių negalią integravimas į bendrojo lavinimo mokyklas reikalauja papildomų valstybės investicijų. Neskiriant adekvataus dėmesio šioms problemoms, ateityje smarkiai išaugs investicijos į socialinės paramos, reintegracijos programas ir pan.

11.5. paramos SSGG analizės išvados. Nepaisant teisinio reglamentavimo ir papildomo specialiųjų poreikių asmenų ugdymo proceso finansavimo, Lietuvos mokyklos techniškai, materialiai ir moraliai nėra pasirengusios ugdyti specialiųjų poreikių vaikų. Trūksta ne tik kvalifikuotų specialistų, specialiųjų mokymo priemonių, pritaikytos mokymosi aplinkos, bet ir teigiamo požiūrio į specialiųjų poreikių asmenų integraciją. Pagrindinės investicijos turi būti nukreiptos į pedagoginių psichologinių tarnybų plėtrą, naujų ugdymo formų diegimą, gabių vaikų atpažinimo ir pagalbos jiems metodikų kūrimą, specialiųjų mokymo priemonių rengimą ir sklaidą.

12. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje numatyta kryptis – turinio tobulinimas. Bus padidinta mokymosi ir studijų turinio atitiktis darbo rinkos žinių visuomenėje poreikiams, sustiprintas socialinių, informacinių, komunikacinių ir kitų bendrųjų gebėjimų visuotinis ugdymas, mokymasis bus individualizuotas pagal asmens poreikius, gebėjimus, bus subalansuotas mokymosi krūvis. Didžiausios vertybės – kokybė, kontekstualumas, socialinis teisingumas;

12.1. bendrojo ugdymo turinio stiprybės:

12.1.1. vykdant Lietuvos švietimo sistemos reformas ir tobulinant ugdymo turinį gerėja teikiamo bendrojo ugdymo kokybė: mokiniai turi vis daugiau galimybių pasirinkti dalykų kursus ir modulius, atsižvelgiama į mokinių poreikius, polinkius, sugebėjimus ir tolesnę jų mokymosi perspektyvą. Taip pat atnaujinamos pagrindinio ugdymo Bendrosios programos, kurios yra orientuojamos į mokinių esminių kompetencijų ugdymą, turinio diferencijavimą ir individualizavimą;

12.1.2. vadovaujantis Švietimo konsultantų rengimo, veiklos ir atskaitomybės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. ISAK-1041 (Žin., 2005 Nr. 73-2666), ir siekiant užtikrinti kokybišką mokyklų valdymą bei ugdymo kokybės veiksmingumą, šalyje rengiami ugdymo turinio konsultantai, kurie konsultuoja mokyklų vadovus, mokytojus, psichologus ir mokyklų bendruomenių narius aktualiais nacionalinio ugdymo turinio įgyvendinimo, ugdymo proceso organizavimo klausimais, atitinkamai gerindami švietimo specialistų turinio tobulinimo gebėjimus;

12.2. bendrojo ugdymo turinio silpnybės:

12.2.1. visais švietimo lygmenimis formuojamas ir įgyvendinamas ugdymo turinys yra labiau orientuotas į žinias ir mokinių akademinių gebėjimų ugdymą, per mažai dėmesio skiriama ugdymo turinio sąsajoms su gyvenimo praktika, naujų, šiuolaikinėje visuomenėje būtinų kompetencijų plėtojimu, o tai yra būtina sąlyga visapusiškam mokinio asmenybės, jo tautinės ir pilietinės savimonės ugdymui;

12.2.2. mokytojai, mokyklų vadovai ir jų pavaduotojai stokoja kompetencijų, individualizuoti mokymo procesą atsižvelgiant į įvairias mokymosi sunkumų priežastis (motyvacijos stoką, skirtingai suvokiamas užduotis, skirtingus mokymosi stilius) ir prioritetinius ugdymo pasiekimus. Mokymo turinys ir mokymo procesas dar nėra tinkamai individualizuojami, atsižvelgiant į skirtingus mokinių poreikius, dėl to nukenčia mokymo kokybė;

12.2.3. atliktų tyrimų duomenimis, ne visi Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose naudojami vadovėliai ir kita mokymo medžiaga tinkami naudoti dirbant pagal Bendrąsias ugdymo programas ir ugdymo planus, jų turinys tik iš dalies atitinka mokinių amžiaus ypatumus ir ne visuomet padeda siekti išsilavinimo standartuose numatytų tikslų;

12.2.4. dėl intensyvių imigracijos procesų atsiranda poreikis užtikrinti palankias integracijos į šalies švietimo sistemą sąlygas užsieniečių vaikams. Šie keblumų patiria dėl nepakankamų lietuvių kalbos žinių, o šalies bendrojo ugdymo sistema dar nėra visapusiškai pasirengusi tenkinti šios tikslinės grupės poreikių: nėra parengtos lietuvių kalbos mokymo priemonės įvairaus amžiaus mokinių grupėms, trūksta įvairių kalbų žodynų, nepakankama mokytojų kvalifikacija integracijos srityje;

12.3. bendrojo ugdymo turinio galimybės:

12.3.1. vadovėliai ir kita mokymo(si) medžiaga, skirta IKT panaudoti ugdymo procese, sudaro mokiniams geresnes galimybes ir sąlygas ugdyti esmines kompetencijas, mažėja iškrentančių iš švietimo sistemos mokinių;

12.3.2. mokinių esminių kompetencijų, ypač kalbų, kompiuterinio raštingumo, pilietiškumo, verslumo, kultūrinio sąmoningumo ugdymas išskiriamas kaip prioritetas Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategijoje ir Ilgalaikėje pilietinio ir tautinio ugdymo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. X-818 (Žin., 2006, Nr. 102-3939). Šiuolaikinės mokymosi teorijos ir vykstančios švietimo reformos orientuojamos į geresnį ugdymo turinio pritaikymą individualiems mokymosi poreikiams tenkinti, tai sudaro sąlygas mokymąsi sieti su mokinių asmeninėmis stiprybėmis, poreikiais ir praktika. Tęsiant reformas, mokymasis taptų dar patrauklesnis, spartesnis, prasmingesnis ir veiksmingesnis;

12.4. bendrojo ugdymo turinio grėsmės – skeptiškas visuomenės požiūris į asmens profesinį mokymą ir karjeros planavimą lemia mokiniams patrauklios taikomosios ir praktinės veiklos pamokose trūkumą, mokiniams dažniausia teikiama tik akademinių žinių. Mokiniai dėl nepakankamai išugdytų esminių kompetencijų gali patirti įvairių sunkumų aukštesnėse švietimo sistemos pakopose ir darbo rinkoje;

12.5. turinio SSGG analizės išvados. Vykdomos Lietuvos švietimo sistemos reformos turi teigiamos įtakos ugdymo turinio tobulinimo procesui, tai sudaro prielaidas gerinti bendrojo ugdymo kokybę, tačiau pats ugdymo turinys vis dar orientuotas į mokinių akademinių gebėjimų ugdymą ir žinių pateikimą. Siekiant ugdyti esmines mokinių kompetencijas, pagrindinės investicijos turi būti skiriamos ugdymo turinio atnaujinimui, bendrojo ugdymo įstaigų bei švietimo konsultantų bendradarbiavimui plėtoti.

13. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje numatyta kryptis – personalo tobulinimas. Personalo rengimo pertvarka pakeis pedagogų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą, konkretins reikalavimus pedagogams, organizuos naują pedagogų kompetencijos ir jos tobulinimo vertinimo sistemą. Taip pat bus imamasi veiksnių mokyklų vadovų kvalifikacijai tobulinti. Didžiausios vertybės – kokybė, kontekstualumas, veiksmingumas;

14.1. bendrojo ugdymo personalo stiprybės:

14.1.1. Lietuvoje aktyviai vyksta procesai, nukreipti į švietimo paslaugų kokybės gerinimą ir prieinamumo didinimą, reorganizuojant švietimo ir ugdymo įstaigų tinklą pagal gyventojų poreikius ir turimus išteklius, mokyklos aprūpinamos būtina įranga ir technika, vyksta aktyvus mokyklų tarpusavio bendradarbiavimas. Ypač sparčiai vykdomi mokyklų informacinių komunikacinių technologijų plėtros, mokyklų modernizacijos projektai, mokyklose aktyviau pradedami taikyti inovatyvūs mokymo, mokymosi ir pasiekimų vertinimo metodai. Skiriama dėmesio ir suaugusiųjų tęstiniam mokymui, sudarant sąlygas mokymuisi visą gyvenimą: steigiamos mokymosi vietos, skatinama kurti programas ir pan. Taip pat didinama švietimo paslaugų teikėjų (pedagogų, švietimo įstaigų administracijos darbuotojų, kitų švietimo specialistų ir susijusių darbuotojų) kompetencija taikyti šiuos mokymo būdus, metodus ir priemones mokymo kontekste;

14.1.2. daug dėmesio skiriama pagalbos mokiniui sistemos plėtros personalui: steigiami specialistų etatai, išlaikomos darbo vietos, kuriamos ir naudojamos specialiosios darbo, vertinimo metodikos, specialistai mokomi spręsti problemas. Atitinkamai gerinama švietimo paslaugų kokybė: užtikrinamas mokinių socialinių ir specialiųjų poreikių tenkinimas, adaptacija, didinama ir motyvacija, t. y. sprendžiamos vienos opiausių švietimo problemų;

14.2. bendrojo ugdymo personalo silpnybės:

14.2.1. Lietuvos bendrojo ugdymo žmogiškieji ištekliai (švietimo paslaugų teikėjai) dėl informacijos, kvalifikacijos (žinių ir įgūdžių, patirties) stokos yra nepakankamai pasirengę diegti naujoves (inovacijas) ir remtis šiuolaikinėmis moderniomis technologijomis mokymo procesui organizuoti. Švietimo paslaugų teikėjams ypač trūksta žinių, kvalifikacijos, praktinių gebėjimų ne tik problemų identifikavimo, vertinimo srityse, bet ir vadybinių, techninių žinių (pvz., kompiuterinis raštingumas, gebėjimai taikyti modernius darbo metodus ir pan.). Šios problemos stabdo švietimo paslaugų kokybės gerinimo procesą;

14.2.2. šalies bendrojo ugdymo darbuotojų kompetencijoms tobulinti (tinkamam funkcijų atlikimui) skiriamas nepakankamas strateginis ir finansinis dėmesys: nepakanka specialiųjų metodikų, programų, trūksta kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos sistemos elementų, stokojama lėšų kai kurių lygių švietimo paslaugų teikėjų kvalifikacijai tobulinti, pastebimas specialistų stygius ir kt. Be tinkamų švietimo personalo kompetencijų pagalbos mokiniui sistema nustoja veikti ir nesprendžia opių „iškritimo“, nepakankamo inkliuzinio ugdymo, prastos mokinių motyvacijos mokytis bei panašių problemų;

14.3. bendrojo ugdymo personalo galimybės:

14.3.1. patvirtinti ilgalaikiai strateginiai dokumentai (Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatos, Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programa, Visuotinio kompiuterinio raštingumo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176 (Žin., 2004, Nr. 140-5124) ir kt.), ir pagrįstas užsienio šalių patirties taikymas Lietuvos bendrajame ugdyme iškelia personalo kvalifikacijos vertę švietimo reformos kontekste. Kartu atsiranda galimybių nuolat, kryptingai ir sistemingai tobulinti bendrojo ugdymo personalo kvalifikaciją;

14.3.2. didėjantis švietimo vaidmuo visuomenės vertybių sistemoje įgalina siekti modernesnės švietimo sampratos ir atitinkamai keisti švietimo personalo vertybines, kvalifikacines nuostatas. Šių svarbių pokyčių suvokimas ir diegimas sudaro galimybes plėtoti racionalią, pagrįstą ir į pokyčius reaguojančią švietimo sistemą;

14.3.3. augantis Lietuvos biudžetas ir atitinkamai švietimui skiriama lėšų suma sukuria galimybes didinti valstybės indėlį į švietimo srities personalo tobulinimo sistemą vykdant projektus, keliant personalo kvalifikaciją, kuriant personalui palankias modernias darbo vietas ir kt.;

14.3.4. vykdant Lietuvos švietimo sistemos nacionalinę politiką, paremtą pažangiausiais Europos ir pasaulio dokumentais: Jungtinių Tautų Lygių galimybių neįgaliems žmonėms teikimo bendrosiomis taisyklėmis, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, „Salamankos deklaracija: specialusis ugdymas ir jo vystymo metmenys – mokykla visiems!“ koncepcija. Šie strateginiai dokumentai teikia galimybių švietimo personalui stiprinti inkliuzinio ugdymo svarbą (neįgaliųjų vaikų poreikiai, jų tolesnė integracija į visuomenę), formuoti vaikų (būsimųjų suaugusiųjų) toleranciją bendraamžiams. Tai ypatinga švietimo sistemos funkcija, leidžianti kurti darnią ir visavertę visuomenę;

14.3.5. kryptingos investicijos į mokymo procese naudojamas technologijas (technologijų diegimas, perėmimas ir nuolatinis atnaujinimas) ir jų pritaikymas švietimo procesams užtikrinti sudaro galimybes švietimo personalui nuolat tobulinti savo kompetencijas įvairiose srityse, palengvina darbo sąlygas (leidžia geriau tobulinti kvalifikaciją, optimizuoti darbo laiką, palengvina darbą su kolegomis ir vaikais bei jų tėvais) ir drauge didina švietimo personalo motyvaciją, pasitenkinimą darbu. Taip pat generuojamos naujos idėjos, koncepcijos, leidžiančios brandinti Lietuvos švietimo sistemą;

14.4. bendrojo ugdymo personalo grėsmės:

14.4.1. nepakankamai spartus teisės aktų parengimas, įgyvendinimas ir kontrolė stabdo būtinus pokyčius švietimo srities personalo tobulinimo klausimais: palyginti lėtai vykdomas mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimas;

14.4.2. atskirų institucijų, atsakingų už tam tikros bendrojo ugdymo srities įgyvendinimą, pasyvus moksliniais tyrimais ir patirtimi paremtų priemonių taikymas personalo kvalifikacijos tobulinimo aspektais kelia grėsmę Lietuvos švietimo sistemos įsiliejimui į Europos švietimo tinklus lygiomis teisėmis (per dideli skirtumai tarp personalo rengimo sistemų, kvalifikacijos ir įgūdžių bei kt.);

14.4.3. nepakankamai aiškiai apibrėžtos personalo teisių siekti kvalifikacijos tobulinimo (nesuderintas pavadavimo klausimas, neišspręsta švietimo konsultantų vaidmens ir išlaikymo problema bei kt.) galimybės kelia grėsmę kryptingam švietimo srities personalo atsinaujinimui siekiant švietimo kokybės ir prieinamumo;

14.4.4. Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijos ir senėjimo procesai iškelia švietimo personalo netolygaus pasiskirstymo problemą, dėl to pasunkėja racionalus ir nuoseklus švietimo reformos vykdymas visoje Lietuvos teritorijoje ir atitinkamai mažėja jos vertė Europos lygiu;

14.4.5. nuolat kintančios techninės ir technologinės sąlygos (pvz., informacinių technologijų plėtra, naujų komunikavimo būdų atsiradimas, mokymo priemonių kaita ir pan.) kelia grėsmę ilgalaikiam švietimo personalo kvalifikacijos tobulinimo proceso formavimui, kadangi gali iš esmės pakeisti personalo kvalifikacijas ir atitinkamai – reikalavimus, keliamus atitinkamos srities specialistams. Be to, tai sąlygoja nuolatinį finansavimo poreikį;

14.5. personalo SSGG analizės išvados. Personalas sudaro pagrindą Lietuvos švietimo sistemai funkcionuoti. Nuo švietimo srities personalo kvalifikacijos (rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos) ypač priklauso švietimo sistemos modernizavimas: švietimo turinio sąsaja su pasaulio realijomis, žinių visuomenės nuostatų atitikimas, švietimo sistemos veiksmingumo didinimas ir kt. Dėl lėšų, kryptingų pokyčių valdymo stokos, nepakankamai spartaus politinių pokyčių valdymo ir kitų veiksnių švietimo personalo kvalifikacija kai kuriose srityse lieka nepakankama. Taip mažėja švietimo veiksmingumas, pažeidžiamas švietimo racionalumo principas, todėl nukenčia paslaugų vartotojai, t. y. visi Lietuvos gyventojai. Švietimo reformos įgyvendinimas pirmiausia siejamas su personalo ir jo kvalifikacijos tobulinimu. Daugiausia dėmesio reikės skirti visapusiškam švietimo personalo kvalifikacijos tobulinimui plečiant personalo rengimo sistemą ir kuriant būtiną metodinę medžiagą. Tobulinant bendrojo ugdymo personalą, pagrindinės investicijos turėtų būti skiriamos reikalingiems tyrimams, švietimo sistemos personalo mokymams ir aprūpinimui metodine medžiaga.

III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

15. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis bendrasis Programos tikslas: užtikrinti visuomenės poreikius atitinkančią bendrojo ugdymo kokybę diegiant inovacijas ir stiprinant švietimo sistemos pajėgumus.

16. Atsižvelgiant į 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ uždavinius, keliami šie specifiniai Programos tikslai:

16.1. 1 tikslas: plėtoti švietimo valdymo sistemą, užtikrinančią švietimo specialistų kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo poreikius. Šis tikslas atitinka 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 1 uždavinį „Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą“ bei Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje nustatytą prioritetinę kryptį „valdymo tobulinimas“. Pirmo tikslo uždaviniai ir jį įgyvendinantys komponentai:

Uždavinys	Komponentas
Sukurti ir įdiegti standartizuotus mokinių vertinimo ir įsivertinimo įrankius, tai leis užtikrinti ugdymo proceso grįžtamąjį ryšį ir sudaryti sąlygas mažinti iškrentančių mokinių skaičių	Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas (8 priedas)
Stiprinti švietimo specialistų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas	Apskrities viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimas (2 priedas)
Plėtoti švietimo valdymo informacines sistemas siekiant išsamia informacija pagrįstų ir racionalių švietimo politikos sprendimų	Regioninių švietimo valdymo informacinių sistemų plėtra ir švietimo valdymo informacinių sistemų bei Švietimo politikos analizės specialistų kompetencijos tobulinimas (3 priedas)
Diegti integruotus ir praktiškai lengvai pritaikomus mokyklų įsivertinimo instrumentus, sudarant sąlygas pačioms mokykloms kompleksiškai ir objektyviai įsivertinti savo veiklą ir priimti duomenimis grįstus sprendimus	Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas (1 priedas)
Suformuoti paramos švietimo lyderiams infrastruktūros pagrindus	Lyderių laikas (20 priedas)

16.2. 2 tikslas: atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti ugdymo turinį. Šis tikslas atitinka 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ bei Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje nustatytą prioritetinę kryptį „turinio tobulinimas“. Antro tikslo uždaviniai ir jį įgyvendinantys komponentai:

Uždavinys	Komponentas
Rengti ugdymo turinio konsultantus, formuoti konsultantų partnerystės tinklą, sukurti metodinę medžiagą atnaujintoms Bendrosioms programoms įgyvendinti, taip užtikrinant veiksmingai mokyklose diegiamas ugdymo turinio naujoves	Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymo komponentas (16 priedas)
	Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelio komponentas (10 priedas)
Atnaujintą ugdymo turinį orientuoti jį į esminių mokinių kompetencijų ugdymo, ugdymo programų lankstumo, įvairiapusiškumo, didesnių pasirinkimo galimybių didinimą	Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui, komponentas (7 priedas)
	Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtros ugdymo procese komponentas (29 priedas)
	Sukurti, įdiegti ir tobulinti verslumo ugdymo priemones komponentas (30 priedas)
	Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo gerinimo komponentas (31 priedas)
	Gamtos mokslų mokytojų kompetencijų ugdymo komponentas (37 priedas)
Diegti inovacijas švietime ir skatinti bendradarbiavimą, remiant bendrojo ugdymo dalyvių iniciatyvas	Švietimo inovacijos (43 priedas)

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-2410, 2008-08-21, Žin., 2008, Nr. 97-3767 (2008-08-26), i. k. 1082070ISAKSAK-2410

Nr. V-854, 2010-06-08, Žin., 2010, Nr. 69-3462 (2010-06-15), i. k. 1102070ISAK000V-854

16.3. 3 tikslas: įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą. Šis tikslas atitinka 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ ir Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje nustatytą prioritetinę kryptį „personalo tobulinimas“. Trečio tikslo uždaviniai ir jį įgyvendinantys komponentai:

Uždavinys	Komponentas
Tobulinti mokymosi pasiekimų vertinimo sistemą gerinant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos įvaizdį, didinant vertinimo veiklos efektyvumą	Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos tobulinimo komponentas (17 priedas)
Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingą kvalifikacijos tobulinimą, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius ir modernias IKT	Mokinių registro ir Švietimo valdymo informacinės sistemos plėtojimo komponentas (4 priedas)
	Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymo ir diegimo komponentas (9 priedas)
	Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros komponentas (11 priedas)
	Besimokančių mokyklų tinklų komponentas (18 priedas)
	Užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimo komponentas (33 priedas)
	Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimo komponentas (36 priedas)
	Vaikų ir jaunimo socializacijos centruose dirbančių mokytojų ir pagalbos specialistų kompetancijų ugdymo komponentas (38 priedas)

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-2410, 2008-08-21, Žin., 2008, Nr. 97-3767 (2008-08-26), i. k. 1082070ISAKSAK-2410

Nr. V-854, 2010-06-08, Žin., 2010, Nr. 69-3462 (2010-06-15), i. k. 1102070ISAK000V-854

16.4. 4 tikslas: plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą. Šis tikslas atitinka 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ ir 3 uždavinį „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“, taip pat 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ 2 uždavinį „Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje“ ir Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje nustatytas prioritetines kryptis „paramos tobulinimas“ ir „infrastruktūros tobulinimas“. Ketvirto tikslo uždaviniai ir jį įgyvendinantys komponentai:

Uždavinys	Komponentas
Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines ir vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą	Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimo komponentas (5 priedas)
	Mokyklos bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimo, taikant šiuolaikines priemones, komponentas (6 priedas)
	Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimo komponentas (12 priedas)
	Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtros komponentas (13 priedas)
	Specialiųjų mokymo priemonių rengimo komponentas (14 priedas)
	Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtros komponentas (15 priedas)
	Alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje komponentas (19 priedas)
	Psichologinės pagalbos prieinamumo didinimo komponentas (32 priedas)
	Gabių vaikų ugdymo kokybės gerinimo komponentas (34 priedas)
	Švietimo prieinamumo didinimo specialiųjų poreikių asmenims (mokiniams) komponentas (35 priedas)
	Neformaliojo švietimo paslaugų plėtros komponentas (45 priedas)
Gerinti švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę kuriant ir plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus ir modernizuojant suaugusiųjų švietimo institucijas	Universalių daugiafunkcinių centrų steigimo ir plėtros komponentas (27 priedas)
	Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimo plėtojant universalius daugiafunkcius centrus komponentas (41 priedas)
Užtikrinti geresnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinant visų amžiaus grupių	Nevalstybinių ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, infrastruktūros plėtros komponentas (44 priedas)
Modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklas ir mokytojų darbo vietas sudarant sąlygas tobulinti bendrojo lavinimo ugdymo turinį ir gerinti švietimo kokybę	Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūros komponentas (24 priedas)
	Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimo komponentas (25 priedas)
Modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekas gerinant mokyklos bendruomenei teikiamų paslaugų kokybę ir užtikrinti geresnes mokymo ir mokymosi sąlygas	Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimo komponentas (21 priedas)
Modernizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigas	Investicijų į ikimokyklinio ugdymo įstaigas komponentas (42 priedas)
Sudaryti sąlygas sėkmingam įvairiapusiam mokinių ugdymuisi, steigiant specialiojo ugdymo metodinius centrus, atnaujinant jaunimo mokyklų materialinę bazę ir įrengiant specialistų darbo vietas	Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimo komponentas (22 priedas)
	Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymo komponentas (23 priedas)
	Specialiųjų mokyklų pertvarkos, metodinių centrų steigimo komponentas (28 priedas)
Gerinti mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo kokybę, mokymosi pasiekimų ir brandos egzaminų sistemos skaidrumą, modernizuojant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo infrastruktūrą	Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtros komponentas (26 priedas)

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-772, 2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1820 (2009-04-25), i. k. 1092070ISAKISAK-772

Nr. V-458, 2010-04-01, Žin., 2010, Nr. 38-1798 (2010-04-03), i. k. 1102070ISAK000V-458

Nr. V-854, 2010-06-08, Žin., 2010, Nr. 69-3462 (2010-06-15), i. k. 1102070ISAK000V-854

IV. HORIZONTALIŲJŲ PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMAS

17. 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje ir 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje numatyti 5 horizontalieji prioritetai: lygių galimybių skatinimas, novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai, informacinės visuomenės plėtra, regioninė plėtra ir darnus vystymasis. Programa teigiamai veiks visus horizontaliuosius prioritetus:

17.1. lygių galimybių skatinimas. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ įgyvendinimas prisidės prie lygių galimybių užtikrinimo:

17.1.1. švietimo srityje bus užtikrinamos vienodos ankstyvo mokymosi pradžios galimybės, vykdoma vaikų priežiūros įstaigų infrastruktūros plėtra (Programos komponentai „Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas“, „Universalių daugiafunkcinių centrų steigimas ir plėtra“), skatinama socialinę atskirtį patiriančių bei specialiųjų poreikių asmenų socialinė adaptacija (kuriant alternatyvaus ugdymo modelius, metodines rekomendacijas bei specialias programas, suteikiant prevencinę pagalbą rizikos grupės vaikams, organizuojant užimtumo grupių veiklą), integracija bei galimybės įgyti aukščiausios kokybės išsilavinimą;

17.1.2. Programoje numatoma tobulinti ne tik mokytojų, bet ir švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų kvalifikaciją darbui su specialiųjų poreikių asmenimis, modernizuoti jų darbo aplinką (Programos 4.1 ir 4.5 uždaviniai ir šiuos uždavinius įgyvendinantys komponentai);

17.1.3. plečiant ir modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą (steigiant naujus ir plėtojant veikiančius universalius daugiafunkcinius centrus kaimo vietovėse), švietimo paslaugos taps prieinamesnės socialinės atskirties grupėms, taip pat kaimo ir atokių vietovių gyventojams;

17.2. novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai. Įgyvendinant 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ komponentus bus siekiama:

17.2.1. skatinti novatoriškos specialiųjų poreikių, socialinės atskirties ir nemotyvuotų asmenų integracijos veiklas (nuotolinio mokymosi infrastruktūros plėtra, dokumentų, reglamentuojančių specialiųjų poreikių mokinių ugdymą rengimas, mokinių ugdymo (-si) formų plėtojimas, mokyklų aprūpinimas metodine literatūra, pritaikytais vadovėliais ir specialiosiomis mokymo priemonėmis, materialinės bazės kūrimas ir atnaujinimas ir pan.), siekiant juos paskatinti mokytis;

17.2.2. ieškoti netradicinių mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumo, ypač kaimo vietovėse, problemų sprendimų: vieningų kaimo vietovės gyventojus jungiančių centrų (edukacinių ir sociokultūrinių), kurių funkcijas atliks universalūs daugiafunkciniai centrai, steigimas kaimo vietovėse padės suburti aktyvią bendruomenę, sudarys prielaidas socialinei partnerystei, stiprins bendruomenes, plėtos socialinį kapitalą, gims inovatyvūs sprendimai ir kompetencijos tinkliniam bendradarbiavimui;

17.2.3. skatinti pedagoginio personalo mobilumą, visų švietimo lygių įstaigų tarpusavio bendradarbiavimą, siekiant optimalaus turimų išteklių naudojimo bei bendradarbiavimo (Programos 1 ir 3 tikslai, šiuos tikslus įgyvendinantys uždaviniai ir komponentai);

17.2.4. tobulinti bendrojo ugdymo valdymą, personalą, turinį ir paramą taikant šiuolaikines IKT. Prie šio tikslo prisidės daugelis Programos uždavinių, o ypatingai Švietimo informacinių technologijų centro įgyvendinami komponentai;

17.2.5. pasinaudoti pažangia užsienio šalių patirtimi bendradarbiaujant su užsienio šalių ekspertais. Šiuo tikslu į Lietuvą bus kviečiami Europos Sąjungos ir kitų šalių bendrojo ugdymo ir švietimo srities specialistai, įsiliejama į tarptautinius bendradarbiavimo tinklus (Programos komponentai „Lyderių laikas“, „Besimokančių mokyklų tinklai“, „Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje“, „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“);

17.3. informacinės visuomenės plėtra. Įgyvendinant 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioritetą „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ bus finansuojami įvairūs veiksmai, susiję su informacinės visuomenės plėtra ir pasireikš teigiamas poveikis informacinės visuomenės plėtrai:

17.3.1. numatoma skatinti šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimą atnaujinant mokymo programų turinį (tai numato Programos 2 tikslo uždaviniai ir juos įgyvendinantys komponentai), diegiant lanksčias mokymosi formas, tobulinant švietimo personalo kompetenciją informacinių technologijų naudojimo švietimui srityje ir didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą specialiųjų poreikių asmenims, socialinės atskirties grupių prieigą prie informacijos šaltinių (tai numato Programos 3tikslo 3.2 uždavinys ir jį įgyvendinantys komponentai);

17.3.2. Programos įgyvendinimo metu diegiant informacines technologijas šalies bendrojo ugdymo įstaigose (Programos 4 tikslo uždaviniai ir juos įgyvendinantys komponentai) ir tobulinant švietimo įstaigų darbuotojų kvalifikaciją darbui su IKT (Programos 3.2 uždavinys ir jį įgyvendinantys komponentai) bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo;

17.3.3. papildomai, siekiant įvertinti Programos poveikį strateginiams Lietuvos informacinės visuomenės plėtros tikslams, Programoje numatyti nacionalinio lygio stebėsenos rodikliai:

17.3.3.1. kompiuterių skaičius 100-ui mokinių, vienetais (bendrojo lavinimo mokyklose);

17.3.3.2. mokyklų, prisijungusių prie interneto, procentas;

17.4. regioninė plėtra. Pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“ numatoma įgyvendinti įvairius mokymosi visą gyvenimą kokybės ir prieinamumo didinimo veiksmus, būtinus užtikrinti tolygią regionų plėtrą, 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ siekinys taip pat yra socialinių paslaugų kokybės, apimties ir prieinamumo skirtumų mažinimas šalies regionuose, o ypač – nuo didžiųjų miestų nutolusiuose mažuose miesteliuose ir kaimo vietovėse, taip prisidedant prie nacionalinės regioninės politikos strategijos įgyvendinimo:

17.4.1. daug dėmesio bus skiriama mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumui kaimo vietovėse didinti, steigiant ir plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus. Tai ilguoju laikotarpiu turės didelę įtaką regionų plėtrai;

17.4.2. investuojant į mokymosi pasiūlos kokybę bus siekiama, kad mokymo programos geriau atitiktų regionų ūkio poreikius kvalifikuotiems specialistams rengti ir jų kvalifikacijai tobulinti (jaunimo mokyklų ikiprofesinio mokymo materialinės bazės atnaujinimas, modernizavimas ir kūrimas, gamtos, menų ir technologijų klasių atnaujinimas);

17.4.3. investuojant į mokymosi paslaugų prieinamumą, ypatingas dėmesys bus skiriamas lanksčių ir individualizuotų mokymosi formų, kuriomis galės naudotis nuo pagrindinių aukštojo mokslo centrų nutolusių regionų gyventojai, ilgesnį laiką neatitrūkdami nuo savo pagrindinio užsiėmimo, plėtrai. Prie šio tikslo ypatingai prisidės komponentas „Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus“: modernizuotose suaugusiųjų mokyklose bus organizuojamas suaugusiųjų tęstinis mokymas, teikiamos nuotolinio mokymo paslaugos, vykdoma perkvalifikavimo veikla;

17.4.4. trys Programos komponentai: „Universalių daugiafunkcinių centrų steigimas ir plėtra“, „Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas“ ir „Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas“ bus įgyvendinami taikant regioninę atranką;

17.5. darnus vystymasis. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ įgyvendinimas, investuojant į švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimo:

17.5.1. prireikus periodiškai atnaujinti įvairių švietimo lygmenų programas, atsižvelgiant į opiausias šalies problemas, eurointegracijos ir globalizacijos siekius. Tai numatoma įgyvendinant Programos 2 tikslo uždavinius;

17.5.2. kurti ir diegti aktyvaus mokymo(-si) metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas, mokymą (-si) ir tarpdalykines studijas. Vykdant Programą bus atnaujinta bendrojo ugdymo įstaigų materialinė bazė, investuojama į gamtos, menų ir technologijų mokymo įrangą, ilgalaikėje perspektyvoje tai užtikrins aukštus gamtos ir tiksliuosius mokslus siekiančių studijuoti mokinių rodiklius;

17.5.3. pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais. Vykdant Programos projektus, susijusius su bendrojo ugdymo personalo ir turinio tobulinimu, kartu bus diegiami inovatyvūs mokymo (-si) metodai, daugiau dėmesio skiriant ugdymo turinio sąsajoms su gyvenimo praktika, naujų, šiuolaikinėje visuomenėje būtinų kompetencijų plėtojimu;

17.5.4. plėsti vidurinių ir aukštųjų mokyklų kompiuterizavimą, tobulinti žinių įsisavinimo ir naudojimo metodus. Įgyvendinant Programos uždavinius, susijusius su bendrojo ugdymo infrastruktūros tobulinimu, švietimo įstaigose bus aktyviai diegiamos informacinės technologijos, kuriami virtualūs bendradarbiavimo tinklai;

17.5.5. mokymosi visą gyvenimą plėtra turės didelį poveikį socialinės atskirties mažinimui, to bus siekiama įgyvendinant Programos komponentus, susijusius su lygių galimybių specialiųjų poreikių asmenims užtikrinimu, švietimo sistemos prieinamumo didinimu, aprūpinant švietimo įstaigas kompensacine technika, įranga, specialiosiomis mokymo priemonėmis, neįgaliesiems skirtomis informacinėmis technologijomis, kuriant specialiojo ugdymo metodinius centrus (komponentai, įgyvendinantys Programos 4 tikslo uždavinius).

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

18. Programos tikslų bus siekiama įgyvendinant 42 komponentus.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-2410, 2008-08-21, Žin., 2008, Nr. 97-3767 (2008-08-26), i. k. 1082070ISAKSAK-2410

Nr. ISAK-772, 2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1820 (2009-04-25), i. k. 1092070ISAKISAK-772

19. Programos įgyvendinimo biudžetas yra 711,736 mln. Lt. Programa finansuojama Europos regioninės plėtros fondo (toliau vadinama – ERPF), Europos socialinio fondo (toliau vadinama – ESF) paramos lėšomis, nacionalinėmis projektų lėšomis.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-2410, 2008-08-21, Žin., 2008, Nr. 97-3767 (2008-08-26), i. k. 1082070ISAKSAK-2410

Nr. ISAK-772, 2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1820 (2009-04-25), i. k. 1092070ISAKISAK-772

20. ERPF ir ESF paramos lėšos skiriamos atsižvelgiant į Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789).

21. ERPF ir ESF paramos lėšomis nekompensuojamos Programos komponentų įgyvendinimo išlaidos bus finansuojamos iš Valstybinės švietimo strategijos programos.

22. Programos apimtis komponentų ir jiems skirtų lėšų įsisavinimo prasme yra didelė – iki 2015 m. (įskaitytinai), pradedant 2008 m., kiekvienais metais reikia įsisavinti vidutiniškai 75,00 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir nacionalinių projektų lėšų. Vienas iš svarbiausių veiksnių sėkmingai Programai įgyvendinti yra lėšų įsisavinimo sparta bei veiksmingumas. Atsižvelgiant į 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimo patirtį ir problemas, Programos komponentų specifiką (daug smulkių veiklos rūšių, finansuojamų iš ESF), 89,9 proc. Programai įgyvendinti numatytų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir nacionalinių lėšų skiriama komponentams, kurie bus įgyvendinami vykdant valstybės ir regionų projektus, 16,3 proc. – komponentams, kurie bus įgyvendinami vykdant projektų konkursus. Komponentų įgyvendinimas užtikrina greitą projektų (idėjų) atranką ir supaprastina administravimo procedūras. Lentelėje pateikiamas Programos įgyvendinimo lėšų paskirstymas valstybės ir regionų planavimo projektams bei projektų konkursams:

Finansavimo būdas	Lėšos, mln. Lt
	Europos regioninės plėtros fondo lėšos	Nacionalinės projektų lėšos	Pareiškėjų lėšos (konkursinio finansavimo atveju)	Iš viso
Valstybės projektai	177,6925	31,3575	–	209,05
Regionų projektai	166,464	29,376	–	195,84
Projektų konkursai	41,434	7,312	3,656	48,746
Iš viso	385,5905	68,0455	–	453,636
Valstybės projektai	162,35	28,65	–	191,00
Regionų projektai	–	–	–	–
Projektų konkursai	57,035	10,065	1,24	67,10
Iš viso	219,385	38,715	–	258,10

Pastaba: * Pareiškėjams (projektų vykdytojams), kurie yra biudžetinės įstaigos, ne pelno siekiantys ir viešąjį interesą atstovaujantys subjektai, paramos intensyvumas sudaro iki 100 proc. Subjektus ar jų grupes, kuriems netaikomas 100 proc. paramos intensyvumas, nustato ir tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamentas atskiru sprendimu.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-2410, 2008-08-21, Žin., 2008, Nr. 97-3767 (2008-08-26), i. k. 1082070ISAKSAK-2410

Nr. ISAK-772, 2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1820 (2009-04-25), i. k. 1092070ISAKISAK-772

23. Konkuruoti dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir dalyvauti projektų konkursuose galės valstybinės, viešosios ir privačios įmonės, įstaigos ir organizacijos, turinčios patirties švietimo srityje ir kurių teikiami projektai geriausiai atitiks bendruosius, specialiuosius ir prioritetinius projektų atrankos kriterijus.

24. Programa įgyvendinama vykdant valstybės, regionų projektus ir projektų konkursus:

24.1. Komponentai, kurie bus įgyvendinami vykdant valstybės projektus ir finansuojami iš ESF ir nacionalinių projektų lėšų:

Komponentas	Atsakingas vykdytojas	ES lėšos, mln. Lt	Nacionalinės projektų lėšos, mln. Lt	Iš viso lėšų, mln. Lt	Lėšų įsisavinimo grafikas, mln. Lt
					2007	2008	2009	2010	2011–2013
Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas	NMVA	4,25	0,75	5,00	-	0,30	1,00	1,30	2,40
Apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimas	NMVA	1,70	0,30	2,00	-	0,30	0,50	0,30	0,90
Regioninių švietimo valdymo informacinių sistemų plėtra ir švietimo valdymo informacinių sistemų bei švietimo politikos analizės specialistų kompetencijos tobulinimas	ITC	4,25	0,75	5,00	-	0,60	1,20	0,60	2,60
Mokinių registro ir Švietimo valdymo informacinės sistemos plėtojimas	ITC	2,55	0,45	3,00	-	0,20	0,40	0,60	1,80
Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimas	ITC	2,55	0,45	3,00	-	0,20	0,40	0,40	2,00
Mokyklos bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones	PPRC	2,55	0,45	3,00	-	0,20	0,40	0,10	2,30
Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui	ŠPC	8,50	1,50	10,00	-	1,80	2,20	2,80	3,20
Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas	ŠPC	5,10	0,90	6,00	-	1,10	1,90	1,80	1,20
Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas	ŠPC	14,45	2,55	17,00	-	5,70	1,90	2,10	7,30
Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis	PPRC	10,20	1,80	12,00	-	0,50	2,60	3,60	5,30
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra	MKC	25,50	4,50	30,00	-	0,30	4,00	3,80	21,90
Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas	SPPC	8,50	1,50	10,00	-	0,50	1,00	2,50	6,00
Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra	SPPC	7,65	1,35	9,00	-	0,60	3,30	1,70	3,40
Specialiųjų mokymo priemonių rengimas	SPPC	8,50	1,50	10,00	-	0,40	0,90	1,90	6,80
Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtra	SPPC	8,50	1,50	10,00	-	1,00	1,50	2,50	5,00
Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas	ŠPC	8,50	1,50	10,00	–	–	2,7	6,1	1,20
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas	NEC	7,65	1,35	9,00	-	0,82	1,23	2,75	4,20
Besimokančių mokyklų tinklai	ŠAC	5,95	1,05	7,00	--	0,10	1,40	2,00	3,50
Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje	ŠAC	8,50	1,50	10,00	–	0,10	0,80	0,90	8,20
Lyderių laikas	ŠAC	17,00	3,00	20,00	–	0,10	5,60	4,30	10,0
Iš viso		162,35	28,65	191,00	0,00	14,82	34,93	42,05	99,20

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-2410, 2008-08-21, Žin., 2008, Nr. 97-3767 (2008-08-26), i. k. 1082070ISAKSAK-2410

Nr. V-854, 2010-06-08, Žin., 2010, Nr. 69-3462 (2010-06-15), i. k. 1102070ISAK000V-854

24.2. Komponentai, kurie įgyvendinami vykdant valstybės projektus ir finansuojami iš ERPF ir nacionalinių projektų lėšų:

Komponentas	Atsakingas vykdytojas	ES lėšos, mln. Lt		Nacionalinės projektų lėšos, mln. Lt	Iš viso lėšų, mln. Lt	Lėšų įsisavinimo grafikas, mln. Lt
						2007	2008	2009	2010	2011–2013
Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas	ŠAC	19,074		3,366	22,44	-	-	-	15,0	7,44
Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas	MKC	22,0235		3,8865	25,91	-	-	-	2,15	23,76
Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas	ŠAC	19,8645		3,05055	23,37	-	-	-	-	23,37
Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra	ŠAC	75,4715		13,3185	88,79	-	-	-	47,10	41,69
Bendrojo lavinimo	ŠAC	29,07		5,13	34,20	-	-	-	16,75	17,45
mokyklų modernizavimas						-	-	-	-	-
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtra	NEC	3,40	0,60		4,00	-	2,32	0,30	0,10	1,28
Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus	MKC	8,789	1,551		10,34	-	-	10,34
Iš viso		177,6925	31,3575		209,05	0,00	2,32	10,64	81,10	114,99

24.3. Komponentai, kurie bus įgyvendinami vykdant regionų projektus, finansuojami iš ERPF ir nacionalinių projektų lėšų:

Komponentas	Atsakingas koordinatorius	ES lėšos, mln. Lt	Nacionalinės projektų lėšos, mln. Lt	Iš viso lėšų, mln. Lt	Lėšų įsisavinimo grafikas, mln. Lt
					2007	2008	2009	2010	2011–2013
Universalių daugiafunkcinių centrų steigimas ir plėtra	ŠAC	74,63	13,17	87,80	-	-	-	-	87,80
Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas	ŠAC	17,00	3,00	20,00	-	-	-	0,50	19,50
Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas	MKC	74,834	13,206	88,04	–	–	–	44,00	44,04
Iš viso		166,464	29,376	195,84	0,00	0,00	0,00	44,50	151,34

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-2410, 2008-08-21, Žin., 2008, Nr. 97-3767 (2008-08-26), i. k. 1082070ISAKSAK-2410

24.4. Komponentai, kurie bus įgyvendinami vykdant projektų konkursus:

Komponentas	Fondas	ES fondo lėšos, mln. Lt	Nacionalinės projektų lėšos, mln. Lt	Iš viso lėšų, mln. Lt	Lėšų įsisavinimo grafikas, mln. Lt
					2007	2008	2009	2010	2011–2013
Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtra ugdymo procese	ESF	4,25	0,75	5,00	–	–	0,68	1,05	3,27
Sukurti, įdiegti ir tobulinti verslumo ugdymo priemones	ESF	0,85	0,15	1,00	–	–	0,34	0,52	0,14
Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo gerinimas	ESF	5,10	0,90	6,00	–	–	1,01	1,57	3,42
Psichologinės pagalbos prieinamumo didinimas	ESF	2,55	0,45	3,00	–	–	0,34	0,90	1,76
Užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimas	ESF	3,40	0,60	4,00	–	–	0,68	1,05	2,27
Gabių vaikų ugdymo kokybės gerinimas	ESF	4,25	0,75	5,00	-	-	0,84	1,31	2,85
Švietimo prieinamumo didinimas specialiųjų poreikių asmenims (mokiniams)	ESF	9,35	1,65	11,00	-		0,79	2,10	8,11
Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimas	ESF	5,95	1,05	7,00	–	–	1,35	2,10	3,55
Gamtos mokslų mokytojų kompetencijų ugdymas	ESF	3,40	0,60	4,00	–	–	0,63	1,05	2,32
Vaikų ir jaunimo socializacijos centruose dirbančių mokytojų ir pagalbos specialistų kompetencijų ugdymas	ESF	0,935	0,165	1,10	–	–	0,25	0,66	0,19
Švietimo inovacijos	ESF	17,00	3,00	20,00	–	–	2,25	6,0	11,75
Nevalstybinių ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, infrastruktūros plėtra	ERPF	41,434	7,312	48,746	–	–	–	9,749	38,997
Iš viso		98,469	17,377	115,846	0,00	0,00	9,16	28,059	78,627

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-772, 2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1820 (2009-04-25), i. k. 1092070ISAKISAK-772

Nr. V-458, 2010-04-01, Žin., 2010, Nr. 38-1798 (2010-04-03), i. k. 1102070ISAK000V-458

Nr. V-854, 2010-06-08, Žin., 2010, Nr. 69-3462 (2010-06-15), i. k. 1102070ISAK000V-854

24.5. įgyvendinant Programos komponentus, numatoma kryžminio finansavimo galimybė. Kryžminis finansavimas galimas iki 10 proc. nuo visų Programos komponentams skirtų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ lėšų.

25. Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėmis, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija yra tarpinė institucija.

26. Valstybės projektams ir konkurso būdu atrenkamiems projektams, kurie bus finansuojami pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemones, įgyvendinančiąja institucija skiriama Europos socialinio fondo agentūra.

27. Valstybės ir regionų projektams, kurie bus finansuojami pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioritetą „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“, įgyvendinančiąja institucija skiriama Centrinė projektų valdymo agentūra.

28. Siekiant tinkamai panaudoti Programos lėšas ir užtikrinti jų kontrolę, tvirtinama 3 lygių Programos įgyvendinimo valdymo schema, atitinkamai paskirstanti funkcijas ir atsakomybę (39 Programos priedas) ir planuojamų pasirašyti Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir nacionalinių lėšų sutarčių grafikas (40 priedas).

29. Programos valdymą ir stebėseną užtikrina Programos valdymo komitetas ir Programos stebėsenos komitetas. Programos valdymo komitetas veikia pagal Programos valdymo komiteto reglamentą. Programos stebėsenos komitetas veikia pagal Programos stebėsenos komiteto reglamentą.

VI. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

30. Programos tikslų ir uždavinių išraiška skaičiais prognozuojant Programos poveikį:

Tikslas	Rodiklis	Esama padėtis (Lietuva)		Esama padėtis (ES 27 vidurkis)		Tikėtina padėtis 2015 m.	Informacijos šaltinis
		metai	reikšmė	metai	reikšmė
1 tikslas	Atestuotų mokyklos vadovų ir jų pavaduotojų dalis procentais	2006	69,2	-*	-*	71,0	Valstybės švietimo stebėsenos (toliau – ŠVIS) rodiklis R42
2 tikslas	Mokinių, kurie mokosi pagal technologinio profilio ir profesinio rengimo programas (ISCED 3 lygmens), dalis procentais	2006	26,4	2005	58,0	50,0	ŠVIS rodiklis R66
3 tikslas	18 metų asmenys, dalyvaujantys švietimo sistemoje (visi ISCED lygiai), procentais	2005	90,1	2005	78,0	95,0	Eurostat
4 tikslas	Švietimo įstaigose ugdomų 1–6 metų vaikų dalis (proc.) lyginant su bendru to amžiaus vaikų skaičiumi	2006	56,0	-*	-*	60,0	ŠVIS rodiklis R55
	Specialiąją pedagoginę ir specialiąją, psichologinę bei socialinę pedagoginę pagalbą teikiančių specialistų ir mokinių skaičiaus santykis bendrojo lavinimo mokyklose	2006	250,5	-*	-*	125,0	ŠVIS rodiklis R39
	Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių, kuriems mokykloje buvo suteikta psichologinė ar/ir specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba, dalis procentais	2006	40,0	-*	-*	80,0	ŠVIS rodiklis R40
	4 metų vaikai, ugdomi ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, procentais	2005	56,8	2005	85,7	65,0	Eurostat

Pastaba: –* šiuo metu duomenų nėra ir bus atliekami papildomi tyrimai.

31. Programa ženkliai prisidės prie šių 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ bei 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ strateginio konteksto rodiklių pasiekimo:

Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija (metai)	Skaičiais išreikšti uždaviniai
25–64 metų gyventojų, per paskutines 4 savaites dalyvavusių švietimo ir profesinio mokymo veikloje (mokymosi visą gyvenimą lygis), dalis	6,3 proc., 2005 m.	11,0 proc.
Jaunimo švietimo pasiekimų lygis: bent vidurinį išsilavinimą (arba vidurinį išsilavinimą ir darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikaciją) įgijusių 20–24 metų asmenų dalis	85,2 proc., 2005 m.	90,0 proc.
Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos lygis: pagrindinį išsilavinimą turinčių ir toliau nesimokančių 18–24 metų asmenų dalis	9,2 proc., 2005 m.	9,0 proc.

32. Programos įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir pažangą vertina pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Prioritetas	Mokymasis visą gyvenimą
Uždavinys	Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą
Rodiklio tipas	Rodiklis ir vertinimo vienetas	Pradinė situacija	Tikėtina padėtis 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, procentais	-*	80**	Projektų ataskaitos, tyrimai
	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	-*	90**	Projektų ataskaitos, tyrimai
Produkto	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius	-	50	Projektų ataskaitos, tyrimai
	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	-	1900	Projektų ataskaitos, tyrimai
Uždavinys	Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę
Rezultato	Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis procentais	-*	80**	Projektų ataskaitos, tyrimai
	Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	-*	90**	Projektų ataskaitos, tyrimai
Produkto	Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius iš kurių:	-	6300	Projektų ataskaitos, tyrimai
	– moksleiviai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	-	6000
	– mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	-	300
	Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš			Projektų ataskaitos, tyrimai
	jų:	-	22000
	– mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	-	22000
Uždavinys	Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą
Rezultato	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis procentais	-*	80**	Projektų ataskaitos, tyrimai
	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	-*	90**	Projektų ataskaitos, tyrimai
Produkto	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:	-	120	Projektų ataskaitos, tyrimai
	– socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties	-	-
	asmenys; – švietimo pagalbos specialistai	-	120
	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:	-	8000	Projektų ataskaitos, tyrimai
	– socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys;	-	3000
	– švietimo pagalbos specialistai	-	5000
Veiksmų programa	2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa
Prioritetas	Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra
Uždavinys	Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje
Rodiklio tipas	Rodiklis ir vertinimo vienetas	Pradinė situacija	Tikėtina padėtis 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)	-	193000	Projektų ataskaitos, tyrimai
Produkto	Projektų skaičius (bendrasis ugdymas)	-	200	Projektų ataskaitos, tyrimai

Pastabos: * bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** reiškia veiksmų programoje numatytą rodiklio išraišką. Programos indėlis į šio rodiklio pasiekimą bus nustatomas atliekant papildomus tyrimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-683, 2011-04-26, Žin., 2011, Nr. 55-2673 (2011-05-10), i. k. 1112070ISAK000V-683

33. Nustatomi papildomi nacionalinio lygio stebėsenos rodikliai, leidžiantys įvertinti nurašytaProgramos pažangą ir veiksmingumą:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 metais	Informacijos šaltinis
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius 1000-iui pedagoginių darbuotojų). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2006	29	35	Projektų ataskaitos, tyrimai
Kompiuterių skaičius 100-ui mokinių, vienetais (bendrojo lavinimo mokyklose)	2006	8,8	10,0	Tyrimai
Mokyklos, prisijungusios prie Interneto (proc.)	2006	85,0	90,0	Tyrimai
Produkto rodikliai:
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų	-	-	8000	Projektų ataskaitos, tyrimai
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	-	-	2300	Projektų ataskaitos, tyrimai
Įgyvendintų švietimo inovacijų ir bendradarbiavimo skatinimo projektų skaičius	-	-	40	Projektų ataskaitos, tyrimai
Modernizuota bibliotekų bendrojo lavinimo įstaigose, skaičius	-	-	240	Projektų ataskaitos, tyrimai
Modernizuota mokytojų darbo vietų bendrojo ugdymo įstaigose, skaičius	-	-	5400	Projektų ataskaitos, tyrimai
Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų, skaičius	-	-	50	Projektų ataskaitos, tyrimai
Universalių daugiafunkcinių centrų, kurių steigimui ir plėtrai buvo skirta ne mažiau kaip 0,5 mln. litų paramos, skaičius	-	-	81	Projektų ataskaitos, tyrimai
Įrengta naujų arba modernizuota esamų paramą mokiniui teikiančių specialistų darbo vietų, skaičius	-	-	700	Projektų ataskaitos, tyrimai
Jaunimo mokyklų, kuriose sukurta ir modernizuota mokytojų, ikiprofesinio mokymo mokytojų, psichologų, socialinių pedagogų, specialių pedagogų darbo ir mokymosi aplinka, skaičius	-	-	25	Projektų ataskaitos, tyrimai
Įkurta specialiojo ugdymo metodinių centrų, skaičius	-	-	10	Projektų ataskaitos, tyrimai
Bendrojo ugdymo įstaigų, kuriose atnaujinta technologijų ir/arba menų, ir/arba gamtos mokslų mokymo, ir/arba organizacinės technikos bazė, skaičius	-	-	400	Projektų ataskaitos, tyrimai

34. Už Programos nacionalinio lygio stebėsenos rodiklių apskaičiavimą, kontrolę ir atskaitomybę atsakingas Programos valdymo komitetas.

VII. PROGRAMOS PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI

35. Programos projektai turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

36. Programos prieduose nurodyti specialieji atitikties ir specialieji prioritetiniai konkretaus komponento projektų atrankos kriterijai:

36.1. valstybės ir regionų projektams numatomi specialieji atitikties atrankos kriterijai; 36.2 projektų konkursų projektams numatomi specialieji atitikties ir specialieji prioritetiniai atrankos kriterijai.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

37. Sisteminė bendrojo ugdymo situacijos analizė leidžia teigti, kad Lietuvos bendrojo ugdymo sistema aktyviai pertvarkoma siekiant užtikrinti aukštesnę ugdymo kokybę. Dėmesys bendrajam ugdymui atsispindi daugelio šalies strategijų prioritetiniuose uždaviniuose, tačiau įgyvendinti strategines priemones dažnai sudėtinga dėl lėšų stygiaus. 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo galimybių panaudojimas šalies bendrojo ugdymo sistemai tobulinti įtvirtins vykdomų švietimo reformų tęstinumą, suteiks galimybę perimti pažangią užsienio šalių patirtį ir užtikrins kokybiškas švietimo paslaugas šalies gyventojams.

38. Programa prisideda prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų programos įgyvendinimo, kompleksiškai tobulinant bendrojo ugdymo valdymą, infrastruktūrą, turinį, personalą ir paramą mokiniui. Programos įgyvendinimo priemonių visuma užtikrina, kad 2015 metais:

38.1. šalies švietimo valdymas keisis diegiant pažangius valdymo metodus ir visapusiškai panaudojant informacinių komunikacinių technologijų galimybes;

38.2. atnaujintas ugdymo turinys bus orientuotas į mokinių esminių kompetencijų ugdymą, didelis dėmesys bus kreipiamas į ugdymo individualizavimą ir diferencijavimą, mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimą;

38.3. taikydamiesi prie darbo rinkos pokyčių šalies bendrojo ugdymo švietimo specialistai patobulins savo kvalifikacijas ir pasirengs diegti naujas ir pažangias ugdymo formas;

38.4. specialiųjų poreikių mokiniams bus užtikrintos lygios mokymosi galimybės ir socialinis teisingumas;

38.5. bus užtikrintas kokybiškų švietimo paslaugų prieinamumas socialinės atskirties grupėms, o bendrojo ugdymo dalyviai (mokiniai ir švietimo specialistai) mokysis ir dirbs šiuolaikinius reikalavimus atitinkančioje aplinkoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

1 priedas

MOKYKLŲ ĮSIVERTINIMO INSTRUMENTŲ KŪRIMO IR DIEGIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimo ir diegimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 1 uždavinį „Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą“.

3. Komponentas prisideda prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), įgyvendinimo priemonės: dalį švietimo priežiūros ir inspektavimo funkcijų laipsniškai keisti mokyklų audito (įsivertinimo ir išorinio vertinimo) sistema, kurios pagrindinis tikslas – skatinti švietimo kokybę ir veiksmingumą.

4. Komponentas įgyvendina Programos 1 tikslo „Plėtoti švietimo valdymo sistemą, tenkinančią švietimo specialistų kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo poreikius“ uždavinį „Diegti integruotus ir praktikoje lengvai pritaikomus švietimo įstaigų vertinimo instrumentus, sudarant sąlygas kompleksiškai ir objektyviai vertinti įstaigų veiklą bei priimti šiais rezultatais pagrįstus racionalius sprendimus“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtini šie pagrindiniai bendrojo lavinimo mokyklų vidaus audito situacijos Lietuvoje privalumai ir trūkumai:

5.1. bendrojo lavinimo mokyklų vidaus audito situacijos privalumai:

5.1.1. Lietuvoje jau yra sukurta ir diegiama mokyklų vidaus audito metodika, kuri leidžia:

5.1.1.1. pačioms mokykloms įsivertinti veiklą įvairiausiais aspektais;

5.1.1.2. nustatyti mokyklos veiklos privalumus ir trūkumus;

5.1.1.3. pasirinkti mokyklos veiklos tobulinimo prioritetus;

5.1.2. užsienio patirties adaptavimas. Šiuo metu Lietuvoje taikoma mokyklos vidaus audito metodika remiasi Škotijos adaptuotu modeliu pateiktu metodikoje „How good is our school – self – evaluation using performance indicators“, Crown Copyright, 1996. Šio pasirinkimo privalumas yra tas, kad Škotijos patirtis šioje srityje yra labai didelė ir pripažįstama pasauliniu mastu. Škotiškasis mokyklų įsivertinimo modelis remiasi mokyklos veiklos rodiklių taikymu, t.y. sukuriama požymių sistema, pagal kurią kiekviena mokykla gali įsivertinti darbo kokybę įvairiose srityse. Modelis adaptuotas atsižvelgiant į Lietuvos švietimo situaciją bei poreikius, bendrą vertinimo, įsivertinimo ir atsiskaitomumo kultūrą Lietuvoje;

5.1.3. bendrojo lavinimo mokyklos veiklos rodiklių taikymas pagal parengtą mokyklų vidaus audito metodiką padeda mokyklai:

5.1.3.1. pamatuoti konkretų mokyklos veiklos aspektą pagal tam tikrus požymius;

5.1.3.2. nustatyti mokyklos veiklos privalumus ir trūkumus;

5.1.3.3. identifikuoti prioritetus rengiant mokyklos strateginį planą;

5.1.3.4. priimti teisingus sprendimus dėl mokyklos veiklos tobulinimo krypčių;

5.1.4. bendrojo lavinimo mokyklų vidaus audito vykdymas yra apibrėžtas metodikoje bei leidiniuose, apibendrinančiuose skirtingų tipų mokyklų patirtį, vykdant vidaus auditą:

5.1.4.1. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika. I dalis. Švietimo aprūpinimo centras, 2002;

5.1.4.2. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika. II dalis. Švietimo aprūpinimo centras, 2002;

5.1.4.3. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika. III dalis. Molėtų švietimo centras, 2004;

5.1.4.4. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika. IV dalis. Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra. Kauno miesto savivaldybė, 2006;

5.2. bendrojo lavinimo mokyklų vidaus audito situacijos trūkumai:

5.2.1. mokytojai yra nepasirengę patys sudaryti informatyvius, patikimus ir validžius vidaus audito duomenų rinkimo instrumentus. Mokytojų sukurtų ir mokyklų vidaus audito procese taikomų klausimynų analizė rodo, kad jie dažnai neatitinka elementariausių tyrimo instrumento metodologinės kokybės reikalavimų (instrumento savybė, išreiškianti jo vertę, tikimo laipsnį. Ją sudaro tokios charakteristikos, kaip instrumento validumas, patikimumas, informatyvumas, efektyvumas, veiksmingumas, ir t.t).

5.2.2. kokybiškam vidaus audito duomenų rinkimo instrumentų rengimui vidaus audito metu reikia daug laiko, ir tai, mokytojų teigimu, atitraukia juos nuo pagrindinių vidaus audito klausimų, nelieka laiko išsamiai, visapusiškai nagrinėjamos problemos analizei;

5.2.3. mokyklos vidaus audito koordinavimo grupė turi galimybę ne pati sudaryti duomenų rinkimo instrumentus, bet pasirinkti iš jau sukurtų. Pagrindiniai šaltiniai gali būti 15 punkte nurodyti mokyklų patirtį apibendrinantys leidiniai, įvairių universitetų edukologijos ir švietimo vadybos bakalaurų ir magistrų baigiamieji darbai, šalies ir užsienio ugdymo srities mokslininkų tyrimų ataskaitos ir pan. Praktika rodo, kad instrumento pasirinkimas dažnai yra problemiškas:

5.2.3.1. Lietuvoje nėra sudarytas edukologijos ir švietimo vadybos srities tyrimo instrumentų katalogas, todėl norint rasti tinkamą instrumentą tenka atlikti sudėtingas, daug laiko užimančias paieškas bibliotekų kataloguose, perversti daug šaltinių;

5.2.3.2. mokytojams, turintiems nepakankamai tyrimo metodologijos žinių ir patirties, sudėtinga suformuluoti turinio ir metodologinius kriterijus ieškomam duomenų rinkimo instrumentui. Praktikai dažnai supranta, kad instrumentas yra vien klausimų sąrašas ir nekreipia dėmesio į konceptualų jo pagrindimą;

5.2.3.3. mokslinių tyrimų tikslu sukurti instrumentai dažnai yra didelės apimties, tačiau nagrinėjantys labai siaurą sritį, tuo tarpu vidaus audito metu siekiama analizuoti keletą sričių, todėl tokį instrumentą vidaus auditui sunku pritaikyti;

5.2.3.4. mokslinių tyrimų tikslu sukurti instrumentai dažnai orientuoti į analitinės informacijos rinkimą ir nenumato tiriamosios edukacinės ar vadybinės veiklos tobulinimo perspektyvos, tuo tarpu vidaus audito duomenų rinkimas yra tiesiogiai orientuotas į mokyklos veiklos tobulinimą;

5.2.3.5. mokslinių tyrimų instrumentų duomenų apdorojimo procedūros dažnai yra sudėtingos ir mokytojams sunku jas atlikti. Sudėtinga yra interpretuoti sujungtus, susietus tiriamą požymį išreiškiančius rodiklius, interpretaciją supranta tik su instrumentu dirbę mokytojai, bet ne visa mokyklos bendruomenė;

5.2.3.6. mokyklų vidaus audito patirtį skleidžiančiuose leidiniuose pateikiami tiek metodologiškai tinkamai, tiek ir ydingai suformuluoti klausimynai, todėl mokytojams sudėtinga išsirinkti tinkamą. Nėra aprašoma specifikacija, administravimo instrukcija, todėl interpretuojant duomenis, kyla problemų (tenka spėlioti, ką klausimynas matuoja);

5.2.3.7. naudojant užsienio literatūroje, taip pat ir interneto šaltiniuose publikuotus duomenų rinkimo instrumentus, be minėtų apimties, turinio ir tikslo nesuderinamumo problemų, kyla ir vertimo bei kultūrinio perkeliamumo sąlygoti sunkumai;

5.2.4. mokyklose stebimas nusivylimas kiekybinių duomenų rinkimo procedūromis. Dėl nepakankamo mokyklų vidaus audito duomenų rinkimo tikslo ir konkrečių metodikų išmanymo, netinkamo instrumentų parinkimo, tyrimo duomenų interpretavimo patirties trūkumo dažnai gaunama mažai vertinga informacija. Nepasitenkinimas šiais metodais gaunama informacija pasireiškia ne tik kiekybinių metodų tinkamumo kvestionavimu, bet ir paties vidaus audito idėjos neigimu;

5.2.5. pirmose vidaus audito patirtyse nepagrįstai suabsoliutinami kiekybiniai duomenų rinkimo metodai. Mokytojams šie metodai atrodo paprasti, reikalaujantys mažiau laiko sąnaudų, leidžiantys parengti „gražias“ ataskaitas;

5.2.6. nepakanka literatūros lietuvių kalba, skirtos mokytojų tyriminių metodologinių kompetencijų ugdymui. Esama metodologinė literatūra orientuota daugiau į žinias nei į praktinį jų taikymą.

6. Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimo ir diegimo teikiamos galimybės:

6.1. Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloms ypač svarbu naudoti profesionaliai sukonstruotus mokyklų įsivertinimo instrumentus tam, kad galima būtų daugiau laiko skirti:

6.1.1. pačiam mokyklos veiklą tobulinančio vertinimo ir mokyklos veiklos kokybės tobulinimo filosofijų suvokimui;

6.1.2. veiklos analizei ir tobulinimui, o ne instrumentų konstravimui ir techniniam duomenų apdorojimui;

6.1.3. savo vykdomos veiklos specifikos analizei;

6.1.4. domėjimuisi švietimo politika, švietimo kokybės standartais;

6.1.5. efektyvesnių veiklos modelių paieškai;

6.2. Komponento įgyvendinimas turės tiesioginės įtakos bendrai Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų kaitai, jų siekiui šiuolaikiškai dirbti;

6.3. galimybė Lietuvoje švietimo lygmenyse diegti šiuolaikinę įsivertinimo ir vertinimo kultūrą. Bendrojo lavinimo mokyklos naudodamos šio Komponento sukurtus produktus galės:

6.3.1. sėkmingai išsiaiškinti, kokie ugdymo procesai vyksta sėkmingai ir ar atitinka nustatytus vertinimo kriterijus pagal apibrėžtus standartus;

6.3.2. numatyti, ką reikėtų tobulinti;

6.3.3. įvertinti mokyklos darbuotojų kompetenciją, organizuojant ugdymo procesą, numatyti tobulinimosi kryptis;

6.3.4. geriau informuoti mokytojus bei suinteresuotus švietimo kokybe asmenis (tėvai, politikai, steigėjai ir kiti) apie realią padėtį visose mokyklos veiklos srityse;

6.3.5. įvertinti esamą situaciją ir išsiaiškinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses;

6.3.6. nusistatyti savo mokyklos veiklos prioritetus, fiksuoti gerosios praktikos pavyzdžius ir juos skleisti mokyklose, mieste, regione ir kt.;

6.3.7. parengti strateginį planą;

6.4. minėtos galimybės tikėtinos, kai:

6.4.1. kokybės vertinimas bus grindžiamas ne instrukcijomis, o šalių susitarimu dėl būtinybės nuolat vertinti mokyklos veiklos kokybę, tobulinti procesus;

6.4.2. sprendimai bus pagrįsti tyrimų duomenimis, rodikliais, standartais; bus naudojami profesionaliai sukurti validūs tyrimo instrumentai, leidžiantys tinkamai vertinti situaciją ir priimti pagrįstus sprendimus;

6.4.3. vadybiniai procesai mokykloje bus tinkamai organizuojami ir mokyklų bendruomenėms bus sudaryta galimybė naudotis instrumentų baze;

6.4.4. Komponento produktai palengvins mokytojų darbą vidaus audito procesuose, teikdami profesionalią pagalbą instrumentais, kurie galės fiksuoti tikslesnę vertinamo proceso situaciją;

6.5. kuriant mokyklų įsivertinimo instrumentus, bus sudaryta galimybė pasinaudoti užsienio šalių geros praktikos pavyzdžiais (Austrijos, Vokietijos, Škotijos mokyklų patirtis ir pan.). Mokykloms interpretuojant ir analizuojant surinktus duomenis, kaip ir užsienio valstybėse, būtų teikiama profesionali pagalba, kurią laiduotų Komponento vykdymo metu sukurta konsultavimo sistema;

6.6. galimybės bendrojo lavinimo mokykloms pasinaudoti aukštųjų mokyklų mokslininkų pajėgomis sprendžiant problemas, susijusias su duomenų rinkimu, apdorojimu ir analize:

6.6.1. šiuo metu Šiaulių universiteto Socialinių tyrimų mokslinis centras domisi pagalba bendrojo lavinimo mokykloms. Centras padeda profesionaliai įsivertinti mokyklos veiklą, parengdamas instrumentą, paremtą vidaus audito metodika. Šis instrumentas padeda mokyklai tirti aktualius veiklos aspektus, organizuojant apklausas ir interpretuojant gautus apklausos duomenis, taip pat sudarant mokyklos veiklos tobulinimo planą. Šis centras yra teikęs paslaugas keletui Lietuvos mokyklų;

6.6.2. bendrojo lavinimo mokyklose skleisti aukštosiose mokyklose sukurtas edukologijos žinias. Mokykloms būtų naudingas bendradarbiavimas su profesionalais, kurie turi kompetencijų ir mokslo žinių kokybiškam vidaus auditui atlikti.

7. Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimo ir diegimo grėsmės:

7.1. užsienio patirties perėmimas gali būti netinkamas Lietuvos švietimo sistemos plėtrai bei mokyklų veiklos įsivertinimo sistemos tobulinimui;

7.2. negalima nė vieno instrumento perkelti į kitos valstybės mokslo sistemą: egzistuoja kultūrinio perkeliamumo problemos – kitose šalyse kurtus instrumentus reikia adaptuoti ir diegti palaipsniui, siekiant sumažinti kultūrinius skirtumus ir mokykloms pasirengti juos naudoti;

7.3. jei mokyklų bendruomenės nesupras veiklą tobulinančio vertinimo esmės, naujos mokyklų veiklos kokybės vertinimo metodologijos sukūrimas ar adaptavimas neduos teigiamų rezultatų.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

8. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas: tobulinti bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo ir vertinimo sistemą, siekiant užtikrinti bendrojo lavinimo mokyklų teikiamų švietimo paslaugų kokybę.

9. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

9.1. sukurti universalius mokyklų įsivertinimo instrumentus;

9.2. sukurti profesionalią pagalbos mokykloms sistemą, kuri padėtų mokyklai analizuoti ir interpretuoti gautus duomenis;

9.3. išbandyti sukurtus mokyklų įsivertinimo instrumentus;

9.4. organizuoti bei vykdyti mokymus;

9.5. užtikrinti tarpinstitucinį mokyklų bei mokslinių institucijų bendradarbiavimą veiklos kokybės įsivertinimo ir vertinimo instrumentų tobulinimo srityje.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

10. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	2006	–	120

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

11. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2006	-	120

12. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra (toliau vadinama – NMVA) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tikėtina padėtis 2015 m.
1.	Parengtų mokytojų skaičius
1.1.	Mokytojų, dalyvaujančių mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrime, skaičius	Asmenų skaičius	30
1.2.	Mokytojų, dalyvaujančių mokyklų įsivertinimo instrumentų išbandymuose, skaičius	Asmenų skaičius	120
2.	Mokymuose dalyvavusių institucijų skaičius
2.1.	Mokyklų, dalyvaujančių mokyklų įsivertinimo instrumentų išbandymo mokymuose, skaičius	Įstaigų skaičius	40

13. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

13.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

13.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius Komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

14. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas“ (toliau vadinama – Projektas).

15. Pagrindinis Projekto tikslas – sukurti bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo ir vertinimo sistemą, siekiant užtikrinti ir nuolat tobulinti bendrojo lavinimo mokyklų teikiamų švietimo paslaugų kokybę.

16. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

16.1. Komponento Projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina NMVA;

16.2. Komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra;

16.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

16.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

17. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja NMVA.

18. Projektas bus įgyvendinamas 3 etapais, Projekto I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 1314,6 tūkst. Lt, Projekto II įgyvendinimo etapo metu – 1965,6 tūkst. Lt, Projekto III įgyvendinimo etapo metu – 1719,8 tūkst. Lt. Projekto I, II ir III įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

19. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

20. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Uždavinys	Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 15 tūkst. Lt
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra
3.2.	Partneris (iai)	–
3.3.	Remiamos veiklos	1. Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas.
		2. Mokyklų įsivertinimo instrumentų panaudojimo mokyklų veikloje tiksliniai mokymai mokyklų vadovams bei mokytojams.
3.4.	Tikslinės grupės	Tiesioginės tikslinės grupės:
		1. bendrojo lavinimo mokyklų vadovai;
		2. bendrojo lavinimo mokyklų direktorių pavaduotojai ugdymui;
		3. bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai.
		Netiesioginės tikslinės grupės:
		1. bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai;
		2. bendrojo lavinimo mokyklos veikla suinteresuotieji asmenys.
3.5.	Projekto vertė	Iki 5000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 5000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	69 mėn.
		I įgyvendinimo etapas 21 mėn.
		II įgyvendinimo etapas 24 mėn.
		III įgyvendinimo etapas 24 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas Projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto įgyvendinimo metu visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projektų rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su konsultantais, lektoriais ir pan.
		Diegiamos iki šiol Lietuvoje nenaudotos priemonės.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinimas tobulinant bendrojo lavinimo mokyklų vadovų, taip pat mokytojų kvalifikaciją, kuriant mokyklų įsivertinimo instrumentus (modelius) bei didinant švietimo personalo kompetencijas naudoti informacines technologijas švietimo srityje. Prie informacinės visuomenės plėtros taip pat prisidės duomenų bazių, kuriose bus centralizuotai ir sistemingai kaupiama įvairi informacija apie sukurtus mokyklų įsivertinimo instrumentus, jų galimybes pritaikyti mokyklų veikloje, pasiektus instrumentų taikymo rezultatus, kūrimas. Projekto veiklos teigiamai įtakos įgyvendinant šiuos Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 m. strategijos, patvirtintos 2004 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), uždavinius: gerinti pedagogų ir mokyklos vadovų IKT kompetenciją profesinėje veikloje; sukurti ir įdiegti įvairių lygių švietimo informacines sistemas: valdymo, pasiekimų vertinimo, informavimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Projekto veiklos, skirtos mokyklų įsivertinimo instrumentų sukūrimui, išbandymui bei diegimui, prisidės prie veiksmų, reikalingų užtikrinti tolygią regionų plėtrą. Bendrojo lavinimo mokyklų vadovų bei mokytojų vadybinių (instrumentų taikymas) gebėjimų didėjimas sudarys geresnes galimybes mokiniams mokytis mokyklose, kuriose nuolatos vertinama veiklos kokybė. Projekto veiklos bus įgyvendinamos visos šalies mastu, todėl palies ir 2007 m. sausio 31d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) išskirtas 14 šalies savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. (Žin., 2005, Nr. 66-2370) nurodytus 7 ekonominio augimo centrus.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas, išbandymas, diegimas bei patirties sklaida, turės teigiamą poveikį švietimo ir mokslo plėtrai Lietuvoje. Projekto veiklos taip pat prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) išskirtų trumpalaikių tikslų pasiekimo priemonių įgyvendinimo: tobulinti pedagogų rengimo, kvalifikacijos ir papildomos kvalifikacijos įgijimo programas, suteikti jiems žinių darnaus visuomenės vystymosi ir žinių visuomenės kūrimo klausimais.
		Projekto įgyvendinimas taip pat sudarys galimybes kurti glaudesnį bendradarbiavimą tarp bendrojo lavinimo mokyklų ir aukštųjų mokyklų mokslinio potencialo.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

21. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

21.1. įvairaus amžiaus rajonų gyventojai (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti suaugę asmenys), kurie galėtų būti suinteresuoti bendrojo lavinimo mokyklų veikla;

21.2. švietimo specialistai, administracijos, apskričių bei savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina bendrojo lavinimo mokyklų veiklos vertinimas.

22. Numatomos viešinimo priemonės:

22.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai visuomenės informavimo priemonėse: skelbimai Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros, bendrojo lavinimo mokyklų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose;

22.2. elektroninėje erdvėje – interneto svetainės, informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;

22.3. švietimo įstaigose – informaciniai lankstinukai;

22.4. konferencijose – informacinio pobūdžio konferencijos, naudojant aplankus, popierių, rašiklius, ženklintus Europos Sąjungos, Ministerijos bei NMVA simbolika;

22.5. NMVA, įrengiant viešinimo stendą.

23. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

2 priedas

APSKRITIES VIRŠININKŲ IR SAVIVALDYBIŲ ADMINISTRACIJOS ŠVIETIMO PADALINIŲ SPECIALISTŲ EKSPERTINIŲ GEBĖJIMŲ STIPRINIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ uždavinį „Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą“.

3. Komponentas prisidės Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), įgyvendinimo priemonių: sustiprinti savivaldybių atsakomybę už švietimo prieinamumą ir kokybę savivaldybių teritorijoje; rengti detalius savivaldybių, apskričių ir valstybės švietimo tinklų raidos planus; dalį švietimo priežiūros ir inspektavimo funkcijų laipsniškai keisti mokyklų audito (įsivertinimo ir išorinio įsivertinimo) sistema, kurios pagrindinis tikslas – skatinti švietimo kokybę ir veiksmingumą.

4. Komponentas įgyvendina Programos 1 tikslo „Plėtoti švietimo valdymo sistemą, tenkinančią švietimo specialistų kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo poreikius“ uždavinį „Stiprinti institucinės pagalbos švietimo specialistų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Lietuvoje apskričių bei savivaldybių švietimo padalinių specialistų mokymai stokoja nuoseklumo ir tęstinumo. Tai sąlygoja pasekmes, kodėl švietimo padalinių specialistai nepakankamai konsultuoja mokyklas, neužtikrina joms realios paramos.

6. Lietuvos švietime pastebima tendencija, kai nacionalinis lygmuo, įgyvendindamas švietimo kaitos projektus, tiesiogiai dirba su mokyklomis, aplenkdamas steigėjo švietimo padalinius. Todėl mokyklų vadovai ar pedagogai įgyja geresnius gebėjimus nei steigėjų švietimo padalinių specialistai. Tikėtina, kad be svaraus steigėjo švietimo padalinių specialistų dalyvavimo švietimo kaitos procesuose nebus tinkamai realizuotos ir Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatos.

7. Analizuojant apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių ekspertų mokymų raidą istoriniu aspektu, išskiriami du etapai:

7.1. 1993–1997 m. periodas. Šiuo laikotarpiu specialistų mokymams buvo skiriamas pakankamai didelis dėmesys. Nuo 1993 m. pradėtas vykdyti ugdomojo inspektavimo mokymų ciklas, organizuojant kokybiškus mokymus švietimo skyrių specialistams. Tačiau šis mokymų ciklas truko iki 1997 m. Įgyvendinus minėtus mokymus, tolimesni ciklai nebuvo vykdomi, kadangi neskirta lėšų ugdomojo inspektavimo mokymų organizavimui bei vykdymui. Nutrūkus mokymų procesui, atsirado mokymų tęstinumo poreikis. Komponento veiklos yra skirtos šio tęstinumo užtikrinimui bei praktinių konsultacijų tarp mokyklos ir apskričių ar savivaldybių specialistų įgyvendinimui (konsultavimo modelių atsiradimui);

7.2. Mokyklų tobulinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 759 (Žin., 2002, Nr. 54-2130) B komponento (toliau vadinama – Mokyklų tobulinimo programa) veiklų įgyvendinimas. Mokyklų tobulinimo programos veiklų įgyvendinimo metu švietimo padalinių specialistams organizuota nemažai mokymų apie:

7.2.1. švietimo informacinės sistemos panaudojimą;

7.2.2. mokyklos informacinės sistemos kūrimą ir naudojimą;

7.2.3. švietimo politikos analizės galimybes;

7.2.4. mokinių pasiekimų tyrimų analizę;

7.2.5. vidaus ir išorės audito medžiagos panaudojimą rengiant strateginį mokyklos veiklos planą.

7.3. Mokyklų tobulinimo programai pasibaigus, švietimo padalinių specialistų mokymų veikla reikalauja tęstinumo.

8. Europos Sąjungos šalyse regioninio (steigėjo) lygmens švietimo specialistų edukacinės bei vadybinės kompetencijos yra gana aukštos palyginus su Lietuvos. Didžiojoje Britanijoje, atlikus išorės mokyklų auditą, jeigu mokyklų veiklos kokybė yra nepakankamai gera, savivaldybės švietimo padalinių specialistai teikia joms konkrečią pagalbą ir konsultacijas. Šiuo atveju švietimo padalinių specialistai konsultuoja ir atlieka konkrečią veiklą, susijusią su mokyklos kaip organizacijos valdymu, su ugdymo proceso vadyba. Tuo tarpu Lietuvos situacija nėra tolygi užsienio valstybių praktikai.

9. Komponento įgyvendinimo metu planuojama stiprinti savivaldybių švietimo padalinių specialistų edukacines bei vadybines kompetencijas (kompetencija – mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybinių nuostatų visuma). Ypač didelis dėmesys bus skiriamas šių specialistų konsultacinių gebėjimų stiprinimui. Tai padėtų savivaldybių švietimo skyrių padaliniams veiksmingiau naudoti vidaus ir išorės auditų duomenis konsultuojant mokyklas. Planuojama, kad švietimo strateginis planavimas savivaldybės ir mokyklos lygmeniu bus grindžiamas realiais duomenimis, jų analize ir išvadomis.

10. Išskirtini šie pagrindiniai apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimo situacijos Lietuvoje privalumai ir trūkumai:

10.1. apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimo esamos situacijos privalumai:

10.1.1. palanki švietimo padalinių specialistų konsultacijų teikimo mokykloms teisinė bazė Lietuvoje. Galiojantys Lietuvos Respublikoje norminiai teisės aktai skatina švietimo padalinių specialistus teikti mokykloms įvairiapusę pagalbą:

10.1.1.1. Valstybinėje švietimo strategijoje numatyta savivaldybių atsakomybė už švietimo prieinamumą ir kokybę savivaldybių teritorijoje, visais švietimo lygiais diegiant strateginį planavimą bei šiuolaikinę įsivertinimo kultūrą;

10.1.1.2. pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą (Žin.,1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) ir Apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių bendruosius nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 128 (Žin., 2004, Nr. 21-643) apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padaliniai turi:

10.1.1.2.1. koordinuoti mokyklų vadybinę veiklą;

10.1.1.2.2. konsultuoti mokyklų vadovus ir mokytojus, mokyklų bendruomenes ugdymo proceso organizavimo ir ugdymo turinio įgyvendinimo klausimais;

10.1.1.2.3. organizuoti pavaldžių mokyklų vadovų ir mokytojų atestavimą;

10.1.1.2.4. koordinuoti įstaigų, teikiančių pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai veiklą, teikiant informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę, specialiąją pagalbą;

10.1.2. parengtos mokymų programos, skirtos švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimui. Pedagogų profesinės raidos centras yra parengęs keletą programų apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistams. Parengtos trys programos:

10.1.2.1. „Švietimo konsultantų kvalifikacijos tobulinimas“ – programa, skirta ugdyti konsultacinę ir ekspertinę kompetenciją;

10.1.2.2. „Švietimo sektoriaus administravimo pagrindai ir politikos vadyba“ – programa, skirta plėtoti savivaldybių ir apskričių švietimo specialistų bendrąją, vadybinę, profesinę ir ekspertinę kompetenciją;

10.1.2.3. „Švietimo konsultantų veikla – prielaida ugdymo kokybės valdymui“ – programa, skirta tobulinti švietimo konsultantų kvalifikaciją (kvalifikacija – įstatymų, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas mokėjimas ir teisė verstis tam tikra profesine veikla), veiklos veiksmingumą siekiant ugdymo kokybės efektyvumo, plėtoti švietimo konsultantų veiklą teikiant konsultavimo paslaugas, atliepiančias šalies švietimo bendruomenės poreikius bei tobulinti pedagogų švietimo centrų specialistų kvalifikaciją, užtikrinti švietimo konsultantų veiklos efektyvumą;

10.2. apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimo esamos situacijos trūkumai:

10.2.1. skiriamas nepakankamas dėmesys Lietuvos švietimo padalinių specialistų mokymams. Pedagogų profesinės raidos centras yra parengęs tik tris mokymų projektus, skirtus apskričių ir savivaldybių švietimo sričių specialistų žinioms tobulinti. Minėtų parengtų programų įgyvendinimas nėra kokybiškas, nes:

10.2.1.1. jos labai teorizuotos, menkai siejasi su praktika;

10.2.1.2. nėra grįžtamojo ryšio tarp besimokančiųjų ir organizatorių (neanalizuojamas programų poveikis ir nauda, programos nėra atnaujinamos);

10.2.1.3. siaurai panaudojama Mokyklų tobulinimo programos metu įgyta patirtis;

10.2.1.4. mažai dėmesio skiriama apskričių ir savivaldybių specialistų konsultacinių gebėjimų stiprinimui, nes stinga stiprių lektorių – reikalinga užsienio šalių specialistų pagalba;

10.2.2. parengtos bendrųjų gebėjimų ugdymo (siauro profilio) programos švietimo padalinių specialistų mokymams. Apskrities ir švietimo skyrių darbuotojai yra valstybės tarnautojai. Jiems, kaip valstybės tarnautojams, mokymus organizuoja Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Lietuvos savivaldybių asociacija. Šie mokymai orientuoti į valstybės tarnautojų bendrųjų kompetencijų stiprinimą (mokymai organizuojami bendromis temomis). Tačiau apskričių ir savivaldybių specialistams labai svarbios yra kompetencijos, susijusios su jų darbo švietimo sistemoje specifika, su galimybėmis vykdyti praktinę mokyklų konsultavimo veiklą. Tokių specifinių programų švietimo specialistams šiuo metu nėra parengta;

10.2.3. neišplėtotas mokymų programų turinys. Mokymų programos turi būti paremtos teorija, derinama su praktika, kadangi apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistams labai trūksta praktinių įgūdžių konsultuojant mokyklas;

10.2.4. gerosios patirties trūkumas. Vykdant Komponento įgyvendinimo veiklas, atsiranda galimybė pasinaudoti pagalbos mokyklai teikimo gerąja patirtimi savivaldybėse. Ši patirtis padėtų efektyviau įgyvendinti Komponento veiklas. Tačiau informacijos apie tokią patirtį Lietuvoje nėra.

11. Apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimo teikiamos galimybės:

11.1. Komponento įgyvendinimo galimybės. Lietuvoje švietimo padalinių specialistų mokymams skiriamas nepakankamas dėmesys, todėl atsiranda sunkumų konsultuojant mokyklas bei teikiant joms paramą. Šio Komponento įgyvendinimas suteiktų galimybę kelti specialistų ekspertinius gebėjimus. Įgyvendinus Komponentą, švietimo padalinių specialistai teiks konkrečią pagalbą bei konsultacijas mokykloms, atliks konkrečią veiklą, susijusią su mokyklos kaip organizacijos valdymu, su ugdymo proceso vadyba;

11.2. Mokyklų tobulinimo programos metu buvo pravesti vidaus audito mokymo seminarai visose Lietuvos pagrindinėse mokyklose, daugumoje kitų bendrojo lavinimo mokyklų bei savivaldybių ir apskričių švietimo padaliniuose. Išorės audito metodikos bandomieji projektai vyko 16 savivaldybių 75 mokyklose. Iššūkis šiandien – tęsti pradėtą veiklą ir veiksmingai panaudoti turimus duomenis (po išorės ir vidaus audito) mokyklos kokybės užtikrinimui. Sėkmingai pradėta veikla gali būti tęsiama per konsultacijas tarp savivaldybės ar apskričių specialistų ir mokyklos;

11.3. Komponentas turi orientuotis į praktines konsultacijas tarp mokyklos ir apskričių ar savivaldybių specialistų. Šių konsultacijų metu naudojant vidaus ir išorės audito rezultatus:

11.3.1. savivaldybių ir apskričių specialistai padėtų mokykloms remiantis kokybiniais rodikliais kurti mokyklos tobulinimo gaires ir taip tobulinti giluminius ugdymo procesus;

11.3.2. savivaldybių ir apskričių specialistai gebėtų identifikuoti problemas ir turėdami patikimą informaciją galėtų formuoti švietimo politiką vietose;

11.4. Komponentas reikšmė:

11.4.1. tęsiami Mokyklų tobulinimo programos metu pradėti darbai;

11.4.2. palaikomi ryšiai su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija), Švietimo plėtotės centru, Švietimo informacinių technologijų centru, Pedagogų profesinės raidos centru ir koordinuojamos vykdomos veiklos;

11.4.3. atsiranda konsultavimo modeliai, priklausomai nuo savivaldybės ir apskrities dydžio;

11.5. švietimo sistemos valdymo tobulinimas. Valstybinėje švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programoje išskirta prioritetinė kryptis – valdymo tobulinimas, kuria siekiama įgyvendinti kokybės vadybos principus. Kokybės vadybos tobulinimas neįmanomas be kompetentingų savivaldybių švietimo specialistų. Kadangi įgyvendinant šį Komponentą bus siekiama stiprinti švietimo padalinių specialistų edukacines bei vadybines kompetencijas, tai turėtų tiesioginės įtakos sėkmingam Programos įgyvendinimui;

11.6. svarbu, jog Projektas skatintų apskričių ir švietimo skyrių specialistus mokytis dirbti konsultuojamuoju režimu, teikiant profesionalią ir savalaikę pagalbą mokykloms, kaip panaudojant vidaus ir išorės audito išvadas priimti argumentais grįstus sprendimus ir tobulinti ugdymo procesus.

12. Apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimo grėsmės:

12.1. savivaldybių švietimo skyrių padaliniams naudojant vidaus ir išorės auditų duomenis bei konsultuojant mokyklas joms vykdant vidaus auditą, gali kilti grėsmė, jog bus netinkamai interpretuojami bei panaudojami mokyklų auditų rezultatai;

12.2. užsienio gerosios patirties taikymas konsultuojant mokyklas bei pritaikymas Lietuvoje gali būti netinkamas Lietuvos švietimo sistemos plėtrai bei konsultacijų teikimui mokykloms;

12.3. specialistų etatų stygiaus problema. Lietuvoje vyrauja apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų etatų trūkumas – ilgą laiką paklausa neatitinka pasiūlos. Įgyvendinus Komponento veiklas, specialistų etatų skaičiaus trūkumas gali išlikti.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

13. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas: stiprinti savivaldybių švietimo padalinių specialistų edukacines bei vadybines kompetencijas, kas sudarys galimybes:

13.1. veiksmingai naudoti vidaus ir išorės audito duomenis konsultuojant mokyklas;

13.2. strateginį planavimą savivaldybės ir mokyklos lygmeniu pagrįsti realiais duomenimis.

14. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

14.1. tyrimo, siekiant įvertinti apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinius gebėjimus, įgyvendinimas;

14.2. mokymo programų, skirtų apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimui, rengimas;

14.3. mokymų, skirtų apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimui, įgyvendinimas;

14.4. konsultavimo modelių rengimas ir jų įtvirtinimas praktikoje;

14.5. vertingos praktikos apibendrinimas ir jos sklaida.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

15. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	2006	–	270

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai

16. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina
	Metai	Reikšmė	padėtis 2015 m.
Produkto rodikliai:
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2006	–	270

17. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra (toliau vadinama – NMVA) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tikėtina padėtis 2015 m.
1.	Parengtų mokytojų/specialistų skaičius
1.1.	Apmokyta švietimo specialistų
1.1.1.	Apmokyta savivaldybių švietimo specialistų	Asmenų skaičius	180
1.1.2.	Apmokyta apskrities švietimo specialistų	Asmenų skaičius	20
1.1.3.	Apmokyta savivaldybių švietimo padalinių vedėjų	Asmenų skaičius	60
1.1.4.	Apmokyta apskričių švietimo padalinių vedėjų	Asmenų skaičius	10
1.2.	Švietimo specialistams suorganizuotų seminarų skaičius
1.2.1.	Suorganizuota seminarų	Skaičius	28
2.	Mokymuose dalyvavusių institucijų skaičius ir dalis
2.1.	Apmokyta savivaldybių	Skaičius	60
2.2.	Apmokyta savivaldybių	Proc.	100
2.3.	Apmokyta apskričių	Skaičius	10
2.4.	Apmokyta apskričių	Proc.	100
3.	Parengtų mokymo priemonių pavadinimų skaičius ir egzempliorių skaičius
3.1.	Parengti metodiniai leidiniai, modeliai, programos
3.1.1.	Parengta konsultavimo modelių	Pavadinimų skaičius	5
3.1.2.	Parengta mokymo programų	Pavadinimų skaičius	4
3.2.	Atlikti tyrimai, edukacinė veikla
3.2.1.	Atlikta tyrimų	Skaičius	1
3.2.2.	Edukacinės išvykos į užsienio šalis	Skaičius	2

18. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

18.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

18.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius Komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

19. Komponentas įgyvendinamas vykdant Projektą „Apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimas“ (toliau vadinama – Projektas).

20. Pagrindinis Projekto tikslas – stiprinti savivaldybių švietimo padalinių specialistų edukacines bei vadybines kompetencijas, kas sudarys galimybes veiksmingai naudoti vidaus ir išorės audito duomenis konsultuojant mokyklas, strateginį planavimą savivaldybės ir mokyklos lygmeniu pagrįsti realiais duomenimis.

21. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

21.1. Komponento Projekto paraiškas rengia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja NMVA;

21.2. Komponento Projekto įgyvendinančioji institucija – Paramos fondas Europos Socialinio fondo agentūra;

21.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

21.4. pareiškėjas informaciją apie Projekto eigą teikia PVK;

22. Projektas bus įgyvendinamas 3 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 731,1 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 631,7 tūkst. Lt, III įgyvendinimo etapo metu – 637,2 tūkst. Lt. Projekto I, II ir III įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

23. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

24. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Uždavinys	Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Nenumatomas
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra
3.2.	Partneris (iai)	–
3.3.	Remiamos veiklos	1. Mokymo programų, skirtų apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų ugdymui, kūrimas. 2. Mokymų, skirtų apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų ugdymui, organizavimas bei vykdymas. 3. Konsultavimo modelių rengimas. 4. Informacijos viešinimas bei sklaida apie konsultavimo patirtį.
3.4.	Tikslinės grupės	Tiesioginė tikslinė grupė: 1. Apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių specialistai. Netiesioginės tikslinės grupės: 1. Bendrojo lavinimo mokyklų vadovai ir mokytojai. 2. Švietimo pagalbos (švietimo pagalba – specialistų teikiama pagalba mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokytojams ir švietimo teikėjams, leidžianti padidinti švietimo veiksmingumą) įstaigų darbuotojai.
3.5.	Projekto vertė	Iki 2000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 2000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	69 mėn. I įgyvendinimo etapas 21 mėn. II įgyvendinimo etapas 24 mėn. III įgyvendinimo etapas 24 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas Projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto įgyvendinimo metu visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projekto rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su konsultantais, lektoriais ir pan. Diegiamos iki šiol Lietuvoje nenaudotos priemonės. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinimas tobulinant švietimo padalinių specialistų kvalifikaciją, kuriant konsultavimo modelius bei didinant švietimo padalinių personalo kompetencijas naudoti informacines technologijas švietimo srityje. Prie informacinės visuomenės plėtros taip pat prisidės duomenų bazių, kuriose bus centralizuotai ir sistemingai kaupiama įvairi informacija apie sukurtus konsultavimo modelius, jų galimybes, pasiektus praktinių konsultacijų tarp mokyklos ir apskričių ar savivaldybių specialistų rezultatus, kūrimas. Projekto veiklos teigiamai įtakos įgyvendinant šiuos Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 m. strategijos, patvirtintos 2004 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), uždavinį: sukurti ir įdiegti įvairių lygių švietimo informacines sistemas: valdymo, pasiekimų vertinimo, informavimo.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Projekto veiklos, skirtos apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimui bei konsultavimo modelių sukūrimui, prisidės prie veiksmų, reikalingų užtikrinti tolygią regionų plėtrą. Apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų konsultacinių gebėjimų didėjimas sudarys palankesnes sąlygas mokyklų veiklos tobulinimui. Projekto veiklos bus įgyvendinamos visos šalies mastu, todėl palies ir 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) išskirtas 14 šalies savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. (Žin., 2005, Nr. 66-2370) nurodytus 7 ekonominio augimo centrus.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Projekto įgyvendinimas turės teigiamą poveikį švietimo ir mokslo plėtrai Lietuvoje. Projekto veiklos taip pat prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89– 4029) išskirtų ilgalaikių tikslų pasiekimo priemonių įgyvendinimo: rengti ir įgyvendinti pagrįstas naujausiais mokslo laimėjimais švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos programas, į kurias būtų įtrauktos darnaus vystymosi problemos.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VI. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

25. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

25.1. įvairaus amžiaus rajonų gyventojai (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti suaugę asmenys), kurie galėtų būti suinteresuoti švietimo specialistų bei bendrojo lavinimo mokyklų veikla;

25.2. švietimo specialistai, administracijos, apskričių bei savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina bendrojo lavinimo mokyklų veiklos vertinimas.

26. Numatomos viešinimo priemonės:

26.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai visuomenės informavimo priemonėse: skelbimai Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros, bendrojo lavinimo mokyklų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose;

26.2. elektroninėje erdvėje – interneto svetainės, informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;

26.3. švietimo įstaigose – informaciniai lankstinukai;

26.4. konferencijose – informacinio pobūdžio konferencijos, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus Europos Sąjungos, Ministerijos bei NMVA simbolika;

26.5. NMVA, įrengiant viešinimo stendą.

27. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

3 priedas

REGIONINIŲ ŠVIETIMO VALDYMO INFORMACINIŲ SISTEMŲ PLĖTRA IR ŠVIETIMO VALDYMO INFORMACINIŲ SISTEMŲ BEI ŠVIETIMO POLITIKOS ANALIZĖS SPECIALISTŲ KOMPETENCIJOS TOBULINIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Regioninių švietimo valdymo informacinių sistemų (toliau vadinama – ŠVIS) plėtros ir ŠVIS bei švietimo politikos analizės specialistų kompetencijos tobulinimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 1 uždavinį „Mokymosi visą gyvenimą institucinės sistemos tobulinimas“.

3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), švietimo plėtotės tikslo „Užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius“ bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos pirmąją kryptį „Valdymo tobulinimas“. Komponento įgyvendinimu siekiama tobulinti valdymo sistemą, gerinti racionalių, švietimo politikos analize pagrįstų, sprendimų priėmimą.

4. Komponentas atitinka Programos 1 tikslo „Plėtoti švietimo valdymo sistemą, užtikrinančią švietimo specialistų kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo poreikius“ uždavinį „Plėtoti švietimo valdymo informacines sistemas, siekiant išsamia informacija pagrįstų ir racionalių švietimo politikos sprendimų“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtini šie pagrindiniai švietimo informacinės sistemos ir švietimo politikos analizės (toliau – PA) privalumai, trūkumai ir galimybės:

5.1. ŠVIS ir PA privalumai:

5.1.1. dėmesys sistemingam švietimo duomenų kaupimui ir jų pagrindu formuojamai švietimo politikai atsispindi daugelyje Europos ir Lietuvos strateginių dokumentų. Lietuvoje ŠVIS ir PA plėtra akcentuojama 2003–2012 metų Valstybės švietimo strategijoje, Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje, patvirtintoje 2004 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957). Akcentuojant būtinybę didinti bendradarbiavimą tarp Europos Sąjungos šalių narių švietimo srityje (keistis duomenimis ir informacija apie vykdomą politiką), nuo 1985 m. veikia Europos Komisijos sukurta Eurydice švietimo informacinė sistema, kuri nuo 1995 m. integruota į Socrates programą;

5.1.2. įgyvendinant Mokyklų tobulinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 759 (Žin., 2002, Nr. 54-2130) (toliau vadinama – MTP) buvo suformuotas ŠVIS skyrius Švietimo informacinių technologijų centro (toliau vadinama – ITC) sudėtyje, apibrėžti nacionaliniai švietimo sistemos stebėsenos rodikliai, švietimo informacinės sistemos nuostatai, sukurtas ŠVIS modelis, duomenų bazės bei internetinis tinklapis. Prie Švietimo plėtotės centro (toliau – ŠPC) buvo suformuotas PA skyrius (ŠPC struktūrinis vienetas, jo funkcija yra sustiprinti naują vadybos kultūrą, kurioje sprendimai švietimo politikos klausimais būtų priimami objektyvių duomenų ir informacijos pagrindu, toliau vadinama – PAS), išrinkta vadovybė, patvirtinti nuostatai. Pastaraisiais metais vykdyti įvairių krypčių ŠVIS ir ŠPC PAS darbuotojų mokymai;

5.1.3. 2003–2004 m. Harvardo universiteto konsultantai atliko išsamią švietimo informacijos poreikių ir gebėjimų įvertinimo ataskaitą, parengė ŠVIS ir PA kūrimo planą. Kompetentingų ekspertų suformuotos pagrindinės plėtros kryptys leidžia geriau planuoti veiklas ateityje;

5.1.4. didėja ŠVIS naudojimas ir pripažinimas tarp įvairių lygių švietimo sistemos darbuotojų, įskaitant ir švietimo politikos analizę atliekančius savivaldybių bei apskričių švietimo skyrių darbuotojus, švietimo įstaigų atstovus;

5.2. ŠVIS ir PA trūkumai:

5.2.1. neaiškus funkcijų pasiskirstymas ir duomenų nesuderinamumas. 2004 m. Harvardo universiteto konsultantų parengtoje Informacijos poreikio ir gebėjimų įvertinimo ataskaitoje pažymima, kad švietimo sistemos dalyviams dėl reikiamų duomenų nuolat tenka derėtis, atliekami alternatyvūs tyrimai, dėl ko daugėja „šešėlinių“ duomenų bazių. Duomenų struktūra dažnai neatitinka poreikių, yra atliekamas dvigubas darbas. Tyrimais pagrįsta duomenų valdymo efektyvumo, naudojimo, nuoseklumo, integravimo stoka. Akcentuojamas duomenų dubliavimas, decentralizuotas duomenų valdymas, apsikeitimo duomenimis stoka. Šiuo metu ŠVIS realiai veikia tik nacionaliniame lygmenyje, sukūrusios savo regioninius ŠVIS turi vos keletas savivaldybių;

5.2.2. susijusių darbuotojų kompetencijos stoka. Remiantis 2004 m. Harvardo universiteto konsultantų parengtu ŠVIS ir PA kūrimo planu, ŠPC Politikos analizės skyrius ir ŠVIS darbo grupių narių įgūdžių lygis yra palyginti aukštas, tačiau nepakankamai išugdyti jų darbo su duomenimis ir rodikliais įgūdžiai. ŠVIS darbuotojai nepakankamai suvokia švietimo informacijos rinkimo, apdorojimo ir sklaidos prasmę bei savo funkcijas. ŠPC PAS narių analitiniai įgūdžiai yra palyginti aukšti, tačiau fiksuojamas sistemingo švietimo politikos analizės mokymo trūkumas;

5.2.3. technologinės įrangos trūkumas. 2004 m. Harvardo universiteto konsultantų parengtame ŠVIS ir PA kūrimo plane nurodoma, kad tinkamam ŠVIS ir ŠPC PAS funkcionavimui, ypač svarbus pakankamų resursų, t.y. darbuotojų, mokymų ir įrangos, skyrimas. Pažymima, jog mokyklos turi nepakankamai kompiuterių, ir ne visos mokyklos, turinčios kompiuterių, turi galimybę naudotis interneto ryšiu. Daugeliu atvejų vidurinės ir pagrindinės mokyklos turi kompiuterius administraciniam naudojimui, tuo tarpu pradinės mokyklos jų visai neturi;

5.3. ŠVIS ir PA galimybės:

5.3.1. 2004 m. Harvardo universiteto konsultantų parengtoje Baigiamojoje komponento ataskaitoje pabrėžiama, kad kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje būtina turėti mažiausiai po vieną švietimo darbuotoją, vykdantį PA veiklą. Dėl darbuotojų kaitos mokomoji veikla turi būti vykdoma nuolat. Su švietimo politikos analize susiję mokymai turi būti sisteminiai ir pakopiniai. Taip pat būtina parengti analitikus kitų švietimo darbuotojų (įskaitant švietimo darbuotojų savivaldybių ir apskričių administracijose) apmokymui. Auganti švietimo sistemos darbuotojų kompetencija prisidės prie Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos veiklos „Mokymo ir profesinio konsultavimo personalo kvalifikacija“ uždavinio „Rengti švietimo institucijų vadovus ir tobulinti jų kvalifikaciją naudojant modulines, kompetencijomis grįstas programas“;

5.3.2. pakankama švietimo sistemos darbuotojų kompetencija skatintų aktyvesnį regioninių ŠVIS kūrimą, kas užtikrintų efektyvų ŠVIS veikimą visoje šalyje. Įvairių lygių suderinta ir integruota ŠVIS plėtra leis užtikrinti, kad švietimo sistemos dalyviai gautų tikslius duomenis ir reikiamu laiku. Regioninių ŠVIS skaičiaus didėjimas prisideda prie Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos veiklos „Suderinti įvairias švietimo duomenų bazes ir išplėsti jų prieinamumą“ uždavinio „Stebėsena ir kokybės laidavimas“;

5.3.3. didinant švietimo duomenų patikimumą, būtina kruopščiai tvarkyti visą duomenų rinkimo procesą, duomenų rinkimo instrumentų parengimą, o taip pat taikomosios kompiuterinės duomenų bazės sukūrimą ir plėtotę. Šiuo metu ITC veikia kaip centrinė ŠVIS būstinė, tačiau siekiama, kad kiekviena savivaldybė turėtų atskirą ŠVIS, o kiekviena mokykla – kompiuterį, skirtą operacijoms išimtinai su ŠVIS susijusiais duomenimis.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis ŠVIS ir PAS plėtros bei specialistų kompetencijos tobulinimo tikslas – skatinti kurti ŠVIS sistemas regionuose ir juos naudoti kokybiškai politikos analizei atlikti.

7. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

7.1. atlikti reikiamus tyrimus informacijos poreikių analizei dėl regioninių ŠVIS ir PA sistemų kūrimo ir administravimo;

7.2. parengti teisės aktus, reikalingus ŠVIS ir PA darbui regionuose;

7.3. parengti mokymus ir apmokyti ŠVIS ir PA nacionalinio lygmens specialistus;

7.4. sukurti mokymo programas ir apmokyti savivaldybių švietimo skyrių vedėjus ir darbuotojus naudotis ŠVIS teikiamais duomenimis ir informacija, naudoti juos politiniams, vadybiniams ir administraciniams sprendimams pagrįsti.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

8. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama	padėtis	Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.)	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	2006	–	160

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai

9. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė ne mažiau nei 80 valandų	2006	–	160

10. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo informacinių technologijų centras (toliau – ITC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Atlikta tyrimų	2006	–	2
Apmokyta darbuotojų	2006	–	160
Įsigyta mokymo programų	2006	–	2
Parengta ir išleista leidinių	2006	–	2
Parengta teisės aktų	2006	–	2

11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina ITC;

11.2. Komponento valdymo grupės susitikimai organizuojami ne rečiau kaip kas pusmetį;

11.3. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius darbo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

12. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Regioninių ŠVIS plėtra ir ŠVIS bei švietimo PA specialistų kompetencijos tobulinimas“ (toliau vadinama – Projektas).

13. Pagrindinis Projekto tikslas – sudaryti sąlygas sėkmingai ŠVIS bei PA veiklai.

14. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

14.1. Komponento Projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina ITC kartu su partneriu ŠPC;

14.2. Komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra;

14.2. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

14.2. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

15. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ITC bei ŠPC.

16. Finansinius atsiskaitymus už patirtas Projekto įgyvendinimo išlaidas pagal šias išlaidas pateisinančius dokumentus vykdo ITC.

17. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 2376,9 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 2623,1 tūkst. Lt. Projekto įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

18. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

19. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Švietimo personalo (administravimo personalo, švietimo vadybininkų) kvalifikacijos tobulinimo sistemų plėtra (įskaitant darnaus vystymosi kompetencijos tinklo plėtrą)
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 237,6 tūkst. Lt (I etapas)
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Švietimo informacinių technologijų centras
3.2.	Partneris (iai)	Švietimo plėtotės centras
3.3.	Remiamos veiklos	1. ŠVIS ir PA plėtrai reikalingų tyrimų atlikimas;
		2. Įrangos specifikacijų parengimas;
		3. Įrangos įsigijimas ir nuoma;
		4. Metodinės medžiagos įsigijimas ir duomenų bazių prenumerata;
		5. Mokomųjų programų įsigijimas;
		6. ŠVIS ir PA nacionalinio lygmens darbuotojų mokymas;
		7. ŠVIS ir PA regioninio lygmens darbuotojų mokymas;
		8. Projekto veiklą apibendrinančio leidinio išleidimas;
		9. Teisinės bazės parengimas.
3.4.	Tikslinės grupės	Švietimo administracijos darbuotojai
3.5.	Projekto vertė	Iki 5000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 5000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	60 mėn.
		I įgyvendinimo etapas: 2008–2010 m.
		II įgyvendinimo etapas: 2011–2012 m.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Europos Socialinio Fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Švietimo valdymo informacinės sistemos plėtra bei politinės analizės kompetencijos plėtojimas leis objektyviau vertinti švietimo būklę bei priimti racionalius sprendimus. Tai padės vystyti pačius silpniausius regionus, kas užtikrins vienodą paslaugų kokybę visiems gyventojams, bus skatinama socialinės atskirties bei specialiųjų poreikių asmenų integracija ir didinamos jų galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą. Tai tiesiogiai atitinka lygių galimybių prioritetus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, Lietuvoje diegti iki šiol nenaudotas priemones. Planuojama kad apie 50 proc. lėšų bus skirta novatoriškoms veiklos ir bendradarbiavimo veiksmams.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Pagal aptariamą priemonę numatytos veiklos sritys, ypač mokymai, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės prioritetais, numatytais Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625, (Žin., 2005, Nr. 73-2649). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Švietimo valdymo informacinės sistemos plėtra bei politinės analizės kompetencijos plėtojimas leis objektyviau vertinti švietimo būklę bei priimti racionalius sprendimus. Tai padės vystyti pačius silpniausius regionus. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. liepos 20 d. įstatymu Nr. VIII-1889 (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558), 14 probleminių savivaldybių apibrėžtos 2007 m. sausio 31d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Švietimo valdymo informacinės sistemos plėtra bei politinės analizės kompetencijos plėtojimas pagerins švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą, visuomenėms nariams bus sukurtos sąlygos efektyviai bei kokybiškai mokytis visą gyvenimą. Kartu išaugs švietimo bei mokslo svarba ir bus užtikrinama gyventojų gerovė, išsaugojami kultūriniai ypatumai bei užtikrinamas istorinis valstybės tęstinumas. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

20. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, išaugusią švietimo valdymo kokybę. Viešinimo ir informavimo veiklos tikslinė grupė:

20.1. švietimo specialistai;

20.2. administracijos, savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina darbas su švietimo informaciniais duomenimis bei švietimo politikos formavimas ir kt.

21. Numatomos viešinimo ir informavimo priemonės:

21.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

21.2. elektroninėje erdvėje – švietimo įstaigų ir jų steigėjų internetinėse svetainėse;

21.3. informacinis leidinys.

22. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

4 priedas

MOKINIŲ REGISTRO IR ŠVIETIMO VALDYMO INFORMACINĖS SISTEMOS PLĖTOJIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokinių registro ir Švietimo valdymo informacinės sistemos plėtojimo komponentas (toliau – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ uždavinius „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ ir „Mokymosi visą gyvenimą institucinės sistemos tobulinimas“.

3. Komponento įgyvendinimas įgalina siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr.12-391), švietimo plėtotės tikslo „Užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius“ bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos pirmąją „Valdymo tobulinimas ir penktąją „Personalo tobulinimas“ kryptis. Planuojama, jog informacinių sistemų plėtra padės kelti pedagogų, mokyklų vadovų ir kitų švietimo sistemos administracijos darbuotojų kvalifikaciją bei tobulinti valdymo sistemą, gerinti racionalių, švietimo politikos analize pagrįstų, sprendimų priėmimą.

4. Komponento įgyvendinimas prisideda prie Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008–2012 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2530 (Žin., 2008, Nr. 6-220), tikslų: ugdyti mokyklų bendruomenių kompetenciją veiksmingai taikyti IKT ugdymui, mokymo ir mokymosi kokybei gerinti, plėtoti elektroninę mokymo ir mokymosi kultūrą ir taikyti IKT organizuojant ugdymo procesą (mokymą, mokymąsi, vertinimą) ir mokyklos valdymą.

5. Komponento įgyvendinimas prisideda prie Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957; 2008, Nr. 122-4647), įgyvendinimo. 

6. Komponentas atitinka Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau – Programa) 1 tikslo „Plėtoti švietimo valdymo sistemą, užtikrinančią švietimo specialistų kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo poreikius“ uždavinį „Plėtoti švietimo valdymo informacines sistemas, siekiant išsamia informacija pagrįstų ir racionalių švietimo politikos sprendimų“ bei 3 tikslo „Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

7. Išskirtini šie pagrindiniai informacinių sistemų plėtros plėtojime privalumai, trūkumai ir galimybės:

7.1. Informacinių sistemų taikymo privalumai:

7.1.1. informacinių sistemų taikymas leidžia efektyviau pasiekti tinkamą visų lygmenų švietimo valdymo efektyvumą, ypač valdymą, grindžiamą duomenimis. Dar 2003–2004 m. Harvardo universiteto konsultantai, įgyvendindami MTP programą, teikė siūlymus dėl ŠVIS plėtojimo. Kas būtų racionalu pratęsti ir tolesnėse švietimo valdymo srityse;

7.1.2. informacinės sistemos sudaro galimybę visuomenei gauti interaktyvias švietimo paslaugas. Šiuo metu plačiai veikia AIKOS, Švietimo valdymo informacinė sistema (toliau – ŠVIS), e-mokykla portalas. Didėjantis sistemų vartotojų skaičius leidžia teigti, jog sistemos vis labiau pripažįstamos;

7.1.3. duomenų integracija sudaro prielaidas jungti įvairias skirtingas žinias ir veiklas;

7.1.4. informacines sistemas taiko įvairios užsienio šalys, sukaupta nemaža taikymo patirtis.

7.2. Informacinių sistemų taikymo trūkumai:

7.2.1. 2004 m. Harvardo universiteto konsultantų parengtoje Informacijos poreikio ir gebėjimų įvertinimo ataskaitoje pažymima, kad švietimo sistemos dalyviams dėl reikiamų duomenų nuolat tenka derėtis, atliekami alternatyvūs tyrimai, dėl ko daugėja „šešėlinių“ duomenų bazių. Duomenų struktūra dažnai neatitinka poreikių, yra atliekamas dvigubas darbas. Tyrimais pagrįsta duomenų valdymo efektyvumo, naudojimo, nuoseklumo, integravimo stoka. Akcentuojamas duomenų dubliavimas, decentralizuotas duomenų valdymas, apsikeitimo duomenimis stoka, renkami pertekliniai duomenys;

7.2.2. duomenų saugos pavojai;

7.2.3. reikalingi dideli resursai pradiniame informacinių sistemų diegimo etape kuriant informacinių sistemų technologines aplinkas, peržiūrint veiklas turinio ir metodų atžvilgiu, dokumentuojant informacinių sistemų veiklas. Galima matyti, kad dalyje mokyklų, ypač pradinėse mokyklose, trūksta technologinių resursų. Mokytojų darbo vietos kompiuterizuotos;

7.2.4. informacinių sistemų nesuderinamumai;

7.2.5. susijusių darbuotojų kompetencijos stoka, remiantis 2004 m. Harvardo universiteto konsultantų parengtu ŠVIS ir PA kūrimo planu, švietimo darbuotojai nepakankamai suvokia švietimo informacijos rinkimo, apdorojimo ir sklaidos prasmę.

7.3. Informacinių sistemų taikymo galimybės:

7.3.1. švietimo vadybos efektyvinimas naudojant informacines sistemas didintų švietimo duomenų patikimumą, visą duomenų rinkimo proceso veiksmingumą;

7.3.2. galimybė naudojant informacines sistemas teikti naujas švietimo paslaugas vartotojams;

7.3.3. struktūrinių fondų parama diegiant informacines sistemas gali suteikti pradinį indėlį;

7.3.4. sukurta kompiuterinių tinklų infrastruktūra sudarytų realias galimybes diegti naujas technologijas daugelyje švietimo sričių;

7.3.5. tobulinama švietimo sistemos darbuotojų kompetencija užtikrintų efektyvų ŠVIS veikimą visoje šalyje. Įvairių lygių suderinta ir integruota ŠVIS plėtra leis užtikrinti, kad švietimo sistemos dalyviai gautų tikslius duomenis ir reikiamu laiku.

8. SSGG analizės išvados. Tinkamas informacinių sistemų išnaudojimas gali sudaryti sąlygas švietimo vadybai atnaujinti ir naujoms švietimo paslaugoms teikti. Tam būtina tinkamai suplanuoti pokyčius (kompetencijų plėtra, resursų įvertinimas, IS integralumas, duomenų sauga) bei išnaudoti informacinių sistemų potencialą.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

9. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis specialistų kompetencijos tobulinimo tikslas – skatinti informacinių sistemų naudojimą Švietimo valdymo ir švietimo paslaugų plėtrai užtikrinti.

10. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

10.1. plėtoti mokinių registrą ir ŠVIS, papildant ją duomenimis bei kita būtina valdymui informacija, atsižvelgiant į vartotojų poreikius;

10.2. atnaujinti švietimo portalą e-mokykla plečiant švietimo paslaugų įvairovę.

11. Įgyvendinant numatytą tikslą ir uždavinius planuojamos veiklos:

11.1. atlikti reikiamus tyrimus dėl registro ir informacinių sistemų pertvarkymo;

11.2. parengti reikalingų teisės aktų atnaujinimus;

11.3. atlikti programavimo paslaugas pertvarkant ir plėtojant registrus ir informacines sistemas;

11.4. parengti mokymo programas ir apmokyti informacinių sistemų naudotojus.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

12. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	-*	90**
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	-*	90**
Produkto rodikliai:
Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: - mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	2006	-	5000
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	2006	-	1820

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-683, 2011-04-26, Žin., 2011, Nr. 55-2673 (2011-05-10), i. k. 1112070ISAK000V-683

13. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė ne mažiau nei 20 valandų.	2006	-	50

14. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo informacinių technologijų centras (toliau – ITC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Atlikta tyrimų	2006	-	3
Parengta teisės aktų (specifikacijos pakeitimai)	2006	-	3
Įsigyta mokymo medžiaga	2006	-	3
Apmokyta švietimo konsultantų	2006	-	150
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų	2006	-	5000

15. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

15.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina ITC;

15.2. Komponento valdymo grupės susitikimai organizuojami ne rečiau kaip kas pusmetį;

15.3. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius darbo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau – PVK), Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

16. Komponentas įgyvendinamas vykdant du projektus:

16.1. Mokinių registro ir Švietimo valdymo informacinės sistemos plėtojimas (toliau – Projektas „Mokinių registro ir ŠVIS plėtojimas“);

16.2. E-mokykla portalo plėtra (toliau – E-mokykla plėtojimas).

17. Pagrindinis Projektų tikslas – plėtoti informacines sistemas pagal vartotojų poreikius, suteikiant jiems reikalingas kompetencijas.

18. Numatoma šių Projektų įgyvendinimo schema:

18.1. Projektų paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ITC;

18.2. Komponento įgyvendinančioji institucija – Europos socialinio fondo agentūra;

18.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

18.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

19. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais: I įgyvendinimo etapo metu planuojama pradėti įgyvendinti projektą „Mokinių registro ir ŠVIS plėtojimas“ bei įsisavinti iki 3 mln. Lt (2010–2011 m.), II etapo metu – tęsti projekto „Mokinių registro ir ŠVIS plėtojimas“ bei įsisavinti iki 1 mln.Lt (2011–2012 m.) ir įgyvendinti projektą „E-mokykla plėtojimas“ bei įsisavinti 2 mln. Lt (2011–2012 m.). Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

20. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

21. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Bendrojo lavinimo, profesinio mokymo institucijų ir aukštųjų mokyklų pedagoginio personalo kvalifikacijos tobulinimas
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 300 tūkst. Lt (I etapas)
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Švietimo informacinių technologijų centras
3.2.	Partneris (iai)	Nėra
3.3.	Remiamos veiklos	1. Tyrimų atlikimas; 2. Informacinių sistemų ir registrų specifikacijų parengimas; 3. Programavimo darbai; 4. Teisės aktų parengimas; 5. Mokymo programų įsigijimas; 6. Mokymo medžiagos rengimas ir leidyba; 7. Mokymai; 8. Pedagogų motyvacijos didinimo priemonės.
3.4.	Tikslinės grupės	1. Švietimo administracijos darbuotojai; 2. Mokytojai.
3.5.	Projekto dydis	Iki 6000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 6000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	72 mėn. I  įgyvendinimo etapas: 2010–2011 m. II  įgyvendinimo etapas: 2011–2012 m.
3.10.	Projekto pradžia	2010 m.
4.	Atitikties kriterijai	-
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Informacinių sistemų plėtra supaprastins mokyklų veiklas, padės visiems švietimo sistemos dalyviams nepriklausomai nuo vietos gauti daugiau paslaugų. Tokiu būdu šios procedūros taps vienodai paprastos tiek miestų, tiek kaimų gyventojams, kas tiesiogiai atitinka lygių galimybių prioritetus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, Lietuvoje diegti iki šiol nenaudotas priemones. Planuojama, kad apie 50 proc. lėšų bus skirta novatoriškoms veiklos ir bendradarbiavimo veiksmams.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Pagal aptariamą priemonę numatytos veiklos sritys, ypač mokymai, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės prioritetais, numatytais Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Informacinių sistemų plėtra mažina teritorinius skirtumus. Tai padės vystyti pačius silpniausius regionus. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558), 14 probleminių teritorijų  apibrėžtos 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Švietimo darbuotojų kompetencijos plėtojimas pagerins švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą, taip bus sukurtos sąlygos efektyviai bei kokybiškai mokytis visą gyvenimą visiems visuomenėms nariams. Kartu išaugs švietimo bei mokslo svarba ir bus užtikrinama gyventojų gerovė, išsaugojami kultūriniai ypatumai bei užtikrinamas istorinis valstybės tęstinumas. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

22. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, pagerėjusią pedagogų kompetenciją. Viešinimo veiklos tikslinė grupė – pedagogai.

23. Numatomos viešinimo priemonės:

23.1. konferencija;

23.2. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

23.3. elektroninėje erdvėje – švietimo įstaigų ir jų steigėjų interneto svetainėse;

23.4. informacinis leidinys.

24. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-854, 2010-06-08, Žin., 2010, Nr. 69-3462 (2010-06-15), i. k. 1102070ISAK000V-854

Mokyklų tobulinimo programos plius

5 priedas

NUOTOLINIO MOKYMO KURATORIŲ (KAIMO VIETOVĖSE) KOMPETENCIJOS TOBULINIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

3. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ uždavinį „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“.

4. Komponento įgyvendinimas leidžia siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), išskiriamo švietimo plėtotės tikslo „Išplėtoti tęstinę, mokymąsi visą gyvenimą laiduojančią, prieinamą ir socialiai teisingą švietimo sistemą“ bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos trečiąją kryptį „Paramos tobulinimas“.

5. Komponento įgyvendinimas prisideda prie Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), išskiriamo pagrindinio mikroekonomikos politikos 3 tikslo „Sukurti žiniomis ir naujausiomis technologijomis veiklą grindžiančią visuomenę“ 1 uždavinio „Sudaryti sąlygas didėti gyventojų kompetencijai ir socialinei sanglaudai IRT naudojimo srityje“.

6. Komponento įgyvendinimas prisideda prie Europos Sąjungos darbo programoje „Švietimas ir mokymas 2010“ išskiriamų pagrindinių tikslų „Užtikrinti švietimo ir mokymo prieinamumą“ bei „Didinti švietimo ir mokymo pasiekiamumą“ įgyvendinimo. Programoje pabrėžiama, jog švietimas, mokymas ir visą gyvenimą trunkantis mokymasis yra ypač svarbūs gyvybingai žinių ekonomikai, nes jie atveria galimybes kurti kokybiškas darbo vietas ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.

7. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“ uždavinį „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

8. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 nuostatose numatyta sukurti efektyvumo, prieinamumo reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą, kur kiekvienoje seniūnijoje veiktų mokykla arba biblioteka – nuotolinio mokymo centras. Tuo siekiama išplėtoti tęstinę, mokymąsi visą gyvenimą laiduojančią ir prieinamą, socialiai teisingą švietimo sistemą bei užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančių asmenų, visuotinius dabarties pasaulio visuomenės poreikius.

9. Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, patvirtintoje 2002 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), nurodoma, kad mokslas ir švietimas toliau liks prioritetinė plėtros sritis, bus įkurta darni, veiksminga ir visoms gyventojų kategorijoms prieinama švietimo sistema, sudaranti sąlygas Lietuvos gyventojams mokytis visą gyvenimą, įgyti visuomeninę ir dalykinę kompetenciją.

10. Prie nuotolinių studijų plėtros prisideda programos Informacinės technologijos mokslui ir studijoms konferencijoje pristatytas „Lietuvos virtualus universitetas“ (LVU) komponentas, planuojantis universitetų, kolegijų, mokslo institutų, profesinių mokyklų, švietimo centrų plėtrą virtualioje erdvėje, apimant plačią veiklos sritį: kvalifikacinių laipsnių studijas, profesinį rengimą, teikiamą pagalbą mokykloms, gyventojų savišvietai skirtus mokymosi kursus.

11. Vilniaus Ozo vidurinė mokykla vykdo 2 projektus „Nuotolinio mokymosi kursas X–XII klasei“ bei „Nuotolinio mokymosi kursas VIII–IX klasei“. Šie projektai ypač patogūs asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių negali mokytis tradicinėje bendrojo lavinimo mokykloje. Vilniaus Ozo vidurinėje mokykloje yra paruošti nuotolinio mokymo kursai, pritaikyta metodika ir vykdomi mokymai aštuntose, devintose, dešimtose, vienuoliktose bei dvyliktose klasėse.

12. Svarbi užsienio šalių patirtis vystant nuotolinį mokymą, ypač kaimo vietovėse. 1998–2001 m. laikotarpiu buvo vykdomas projektas „Distance Education in Rural Areas via Libraries“ finansuojamas iš Europos Sąjungos Telematikos programos bibliotekoms, kuriame dalyvavo daugelis Švedijos, Austrijos, Ispanijos, Airijos bei Jungtinės Karalystės viešųjų bibliotekų. Nuotolinis mokymas (nuotolinis mokymasis – tai mokymo paslaugų sistema, siejanti besimokančius ir švietimo institucijas bei galinti pagerinti esamų ir potencialių besimokančiųjų mokymosi galimybes, ypač plačiai tam naudojant IKT) kaimo vietovėse buvo vystomas steigiant nuotolinio mokymo centrus viešosiose kaimo vietovių bibliotekose.

13. Kuriamas komponentas „Universalių daugiafunkcinių centrų kaimo vietovėse steigimas“, kurio paskirtis – teikti ikimokyklinio, priešmokyklinio, papildomo ir specialiojo ugdymo bei suaugusiųjų formaliojo ir neformaliojo švietimo paslaugas. Planuojama įsteigti 96 universalius daugiafunkcinius centrus kaimo vietovėse (po 2 centrus kiekvienoje iš 48 savivaldybių). Komponentas „Universalių daugiafunkcinių centrų kaimo vietovėse steigimas“ galės pasinaudoti vykdomu nacionaliniu komponentu „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“, kuris iš esmės pagerins kaimiškųjų vietovių gyventojų galimybes pasitelkti modernias informacinių technologijų priemones, internetą švietimosi bei gebėjimų, kūrybingumo ir verslumo ugdymo reikmėms, sudarys galimybes visoms Lietuvos kaimiškosioms seniūnijoms įsirengti interneto prieigos centrus.

14. Siekiant užtikrinti, kad įsteigti 96 universalūs daugiafunkciniai centrai kaimo vietovėse teiktų kokybiškas ir efektyvias paslaugas, svarbūs ne tik centrų techniniai ištekliai, tačiau ir centruose dirbančių nuotolinio mokymo kuratorių kompetencija. Bus siekiama parengti kompetentingus nuotolinio mokymo kuratorius, galinčius konsultuoti ir organizuoti nuotolinių paslaugų teikimo paslaugas kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms.

15. Išskirtini šie pagrindiniai nuotolinio mokymo tinklo plėtros (kaimo vietovėse) privalumai, trūkumai ir galimybės:

15.1. nuotolinio mokymo privalumai:

15.1.1. didėja kvalifikuoto nuotolinio mokymo personalo skaičius. 2003 m. Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetuose užregistruota „Nuotolinio mokymosi informacinės technologijos“ magistrantūros programa. Nuo 2003 m. šioje programoje studijuoja 8, o nuo 2004 m. – 30 studentų;

15.1.2. patirtis vykdant nuotolinį mokymą. Informacinių technologijų mokymo centras, Švietimo informacinių technologijų centras, Lietuvos distancinio mokymosi sistema (tai nuotolinio mokymosi tinklas, skatinantis informacinės visuomenės kūrimą Lietuvoje, plėtojant ir koordinuojant informacinėmis technologijomis grįstas aukštojo mokslo bei tęstinio mokymosi sistemas, toliau LieDM), Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras bei kitos įstaigos sėkmingai teikia nuotolinio mokymosi kursus, tuo tikslu naudojant vaizdo konferencijas bei įvairias virtualias aplinkas;

15.2. nuotolinio mokymo trūkumai:

15.2.1. aukštos kvalifikacijos nuotolinio mokymo kuratorių kaimo vietovėse trūkumas;

15.2.2. nėra visuotinai pripažįstamų reikalavimų kandidatams į kuratoriaus pareigas. Sunku apibrėžti nuotolinio švietimo kursų kūrėjų kompetencijas ir atliekamas funkcijas;

15.2.3. fiksuojamas žemas bendras kaimo vietovėse gyvenančių žmonių kompiuterinio raštingumo lygis.

15.3. nuotolinio mokymo galimybės:

15.3.1. priimti ilgalaikiai strateginiai dokumentai (Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatos; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176, priimta Visuotinio kompiuterinio raštingumo programa (Žin., 2004, Nr. 140-5124) ir kt.) akcentuoja nuotolinio mokymosi tinklo plėtrą, sudaro galimybes sukurti efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą, kur kiekvienoje seniūnijoje veiktų mokykla arba biblioteka – nuotolinio mokymo centras;

15.3.2. šalies aukštųjų mokyklų vykdomos studijų programos sudaro galimybes paruošti reikiamos kvalifikacijos nuotolinio mokymo specialistus.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

16. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas – gerinti nuotolinio mokymosi tinklo teikiamų paslaugų kokybę bei efektyvumą, siekiant kaimo vietovių gyventojams padėti įgyti reikiamą kvalifikaciją ir įgūdžius.

17. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

17.1. apmokyti nuotolinio mokymo kuratorius;

17.2. parengti nuotolinio mokymosi programas (kursus), kurios atitiktų kaimo vietovių gyventojų poreikius;

17.3. apmokyti kaimo vietovių, kuriose buvo įsteigti universalūs daugiafunkciniai centrai, ir gretimų kaimo vietovių gyventojus.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

18. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:	2006	–	4096
– socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys;			4000
– švietimo pagalbos specialistai			96

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai

19. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio rezultato ir produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2006	–	96

20. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo informacinių technologijų centras (toliau vadinama – ITC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Atlikta tyrimų, vnt.	2006	–	1
Parengta nuotolinio mokymo kursų ir programų, vnt.	2006	–	4
Mokymuose dalyvavusių institucijų skaičius	2006	–	96
Apmokytų suaugusiųjų asmenų skaičius	2006	–	4000

21. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

21.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina ITC direktorius;

21.2. Komponento valdymo grupės posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip kas pusmetį;

21.3. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

22. Komponentas įgyvendinamas vykdant Projektą „Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimas“ (toliau vadinama – Projektas).

23. Pagrindinis Projekto tikslas – gerinti nuotolinio mokymosi tinklo teikiamų paslaugų kokybę bei efektyvumą, siekiant kaimo vietovių gyventojams padėti įgyti reikiamą kvalifikaciją ir įgūdžius.

24. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

24.1. Komponento projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina ITC kartu su partneriu Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centru (toliau vadinama – LSŠIC);

24.2. Komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra;

24.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

24.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

25. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos (fondų) lėšas administruoja ITC bei LSŠIC.

26. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 1061,4 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 1938,6 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapo biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

27. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

28. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atrankos kriterijai:

Eil.Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Visuotinio priešmokyklinio ugdymo diegimas ir kitų mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumo didinimas (ypač kaimo vietovėse)
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 240 tūkst. Lt
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Švietimo informacinių technologijų centras
3.2.	Partneris (-ai)	Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informacijos centras
3.3.	Remiamos veiklos	1. Tyrimų atlikimas;
		2. Mokymai.
3.4.	Tikslinės grupės	1. Nuotolinio mokymo kuratoriai;
		2. Kaimo vietovių gyventojai.
3.5.	Projekto vertė	Iki 3000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 3000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų.
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	52 mėn.
		I įgyvendinimo etapas 34 mėn.
		II įgyvendinimo etapas 18 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Nuotolinio mokymosi sistemos plėtra užtikrins ne tik moterų ir vyrų lygias galimybes, bet ir garantuos lygias galimybes visiems žmonėms dalyvauti švietimo ir mokymo veikloje, tobulinti įgūdžius, įgyti naujų įgūdžių, gauti kitą tiesioginę ar netiesioginę pagalbą siekiant išlikti aktyviais ekonominio ir socialinio gyvenimo dalyviais ar jais tapti. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projektu bus diegiamos novatoriškos socialinės atskirties ir nemotyvuotų asmenų integracijos veiklos, siekiant juos paskatinti mokytis. Didinamas nuotolinio mokymosi paslaugų prieinamumas kaimo vietovėse. Daugiau nei 50 proc. lėšų planuojama skirti novatoriškoms veikloms.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Komponente numatytos veiklos, ypač nuotolinio mokymo kuratorių apmokymas, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės prioritetais. Įgyvendinant Projektą bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Nuotolinio mokymosi sistemos plėtra garantuoja didesnį paslaugų prieinamumą bei mažina teritorinius skirtumus. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. liepos 20 d. įstatymu Nr. VIII-1889 (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Nuotolinio mokymosi paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas, sukurs sąlygas efektyviai bei kokybiškai mokytis visą gyvenimą visiems visuomenėms nariams. Kartu išaugs švietimo bei mokslo svarba ir bus užtikrinama gyventojų gerovė, išsaugojami kultūriniai ypatumai bei užtikrinamas istorinis valstybės tęstinumas. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89–4029), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

29. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

29.1. ITC ir LSŠIC darbuotojai;

29.2. kaimo vietovių gyventojai;

29.3. kursų (programų) rengimo konsultantai;

29.4. nuotolinio mokymo kuratoriai.

30. Numatomos viešinimo priemonės:

30.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

30.2. elektroninėje erdvėje – informaciniai pranešimai Ministerijos, ITC bei LSŠIC internetinėse svetainėse;

30.3. informacinis leidinys;

30.4. konferencijos.

31. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

6 priedas

MOKYKLOS BIBLIOTEKŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS TOBULINIMO, TAIKANT ŠIUOLAIKINES PRIEMONES, KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokyklos bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimo, taikant šiuolaikines priemones komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ uždavinį „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“.

3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), išskiriamo švietimo plėtotės tikslo „Užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius“ bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos trečiąją kryptį „Paramos tobulinimas“.

4. Komponento įgyvendinimas prisideda prie Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 m. strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), išskiriamo strateginio tikslo „Gerinti gyventojų kompiuterinę kompetenciją siekiant mažinti socialinę atskirtį IKT srityje“ (čia IKT – informacinės komunikacinės technologijos).

5. Komponento įgyvendinimas prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 patvirtintoje Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje (Žin., 2005, Nr. 139-5019) išskiriamo pagrindinio užimtumo politikos 3 tikslo „Mažinti struktūrinį nedarbą daugiau investuojant į žmones“ 4 uždavinio „Aktualinti ugdymo, mokymo ir studijų turinį“.

6. Komponentas įgyvendina Programos 4 „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“ tikslo uždavinį „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

7. Planuojama, kad kuriamas komponentas „Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones“ padės užtikrinti veiksmingą infrastruktūrinio komponento „Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas“ įgyvendinimą.

8. Išskirtini pagrindiniai mokyklų bibliotekų privalumai, trūkumai ir galimybės:

8.1. mokyklų bibliotekų privalumai:

8.1.1. diegiama mokyklų bibliotekų informacinė sistema „MOBIS“. 2005 m. 485 Lietuvos mokyklų bibliotekininkai buvo apmokyti diegti ir naudoti sistemą;

8.1.2. Lietuvos mokyklų bibliotekose sukaupta palyginti daug kompiuterinės technikos. Remiantis Europos komisijos parengta ataskaita „Benchmarking Access and Use of ICT in European Schools 2006“, 2006 m. 61,7 proc. Lietuvos mokyklų naudojo kompiuterius švietimui mokyklų bibliotekose, kai tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis siekia 33,4 proc.;

8.1.3. sukurtas Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių (toliau vadinama – LITNET) tinklas Švietimo įstaigose. Tai valstybinis kompiuterių tinklas, jungiantis Lietuvos Respublikos mokymo, mokslo ir tyrimo institucijas. 2006 m. pabaigoje LITNET paslaugomis iš viso naudojosi 860 švietimo įstaigų – kolegijos, profesinės mokyklos ir jų filialai, bendrojo lavinimo mokyklos, neformaliojo švietimo mokyklos, švietimo pagalbos įstaigos;

8.2. mokyklų bibliotekų trūkumai:

8.2.1. nepakankamas apmokytų mokyklų bibliotekų darbuotojų skaičius;

8.2.2. netolygus kompiuterizacijos lygis skirtingų tipų mokyklose. Labiausiai kompiuterizuotos yra gimnazijos ir vidurinės mokyklos. Vidutiniškai vienai gimnazijai teko 47, o vidurinei mokyklai 29,8 kompiuteriai; 13,2 kompiuterio jaunimo mokyklai ir 12,1 pradinei mokyklai;

8.2.3. pasenusi didžioji dalis techninės bei programinės įrangos, sukauptos Lietuvos mokyklų bibliotekose;

8.2.4. nesukurta mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos sistema;

8.2.5. nepakankama mokyklų bibliotekų darbuotojų motyvacija;

8.3. mokyklų bibliotekų galimybės:

8.3.1. priimti ilgalaikiai strateginiai dokumentai (Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700, priimti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatos (Žin., 2003, Nr. 71-3216); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176, priimta Visuotinio kompiuterinio raštingumo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176 (Žin., 2004, Nr. 140-5124);.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

9. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis komponento tikslas – gerinti mokyklų bibliotekose teikiamų paslaugų kokybę ir efektyvumą, keliant mokyklų darbuotojų kompetenciją.

10. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:

10.1. atlikti reikalingus tyrimus poreikio ir kompetencijų analizei atlikti;

10.2. parengti mokyklų bibliotekų darbuotojų mokymo programas:

10.2.1. technologinio kompiuterinio raštingumo programą;

10.2.2. programą, parengtą pagal mokyklų bibliotekininkų kompiuterinio raštingumo standartą;

10.2.3. programą, skirtą darbui su mokyklų bibliotekų informacine sistema „MOBIS“.

10.3. parengti kompiuterinio raštingumo ir darbo su informacine sistema „MOBIS“ metodines medžiagas;

10.4. parengti mokyklų bibliotekų darbuotojus-konsultantus;

10.5. apmokyti mokyklų bibliotekų darbuotojus technologinio raštingumo;

10.6. apmokyti mokyklų bibliotekų darbuotojus kompiuterinio raštingumo pagal mokyklų bibliotekininkų kompiuterinio raštingumo standartą;

10.7. apmokyti mokyklų bibliotekų darbuotojus dirbti su mokyklų bibliotekų informacine sistema „MOBIS“.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

11. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:	2006	–	1800
– švietimo pagalbos specialistai			1800

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai

12. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio rezultato ir produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2006	–	30

13. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Pedagogų profesinės raidos centras (toliau vadinama – PPRC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Atlikta tyrimų, vnt.	2006	–	1
Mokyklų bibliotekų darbuotojams parengta mokymo kursų ir programų, vnt.	2006	–	3
Parengta mokyklų bibliotekų darbuotojų –konsultantų, vnt.	2006	–	30
Apmokyta mokyklų bibliotekų darbuotojų	2006	–	1770

14. Nustatoma ši komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

14.1. Komponento valdymo grupės, jos darbo tvarką tvirtina PPRC direktorius;

14.2. Komponento valdymo grupės susitikimai organizuojami ne rečiau kaip kas pusmetį;

14.3. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius Komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

15. Komponentas įgyvendinamas vykdant Projektą „Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones“ (toliau vadinama – Projektas).

16. Pagrindinis Projekto tikslas – gerinti mokyklų bibliotekose teikiamų paslaugų kokybę ir efektyvumą, keliant mokyklų darbuotojų kompetenciją.

17. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

17.1. Komponento Projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina PPRC kartu su partneriu Švietimo informacinių technologijų centru (toliau – ITC);

17.2. Komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra;

17.3. Paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

17.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

18. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos (fondų) lėšas administruoja PPRC bei ITC.

19. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 780,0 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 2220,0 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

20. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

21. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil.Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ar socialinės pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 130 tūkst. Lt
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Pedagogų profesinės raidos centras
3.2.	Partneris (iai)	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centras
3.3.	Remiamos veiklos	1. Mokymo programų bei metodinių medžiagų parengimas;
		2. Mokymai.
3.4.	Tikslinės grupės	1. Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų darbuotojai;
		2. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai.
3.5.	Projekto vertė	Iki 3000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 3000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų.
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	58 mėn.
		I įgyvendinimo etapas 34 mėn.
		II įgyvendinimo etapas 24 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Vykdomas komponentas užtikrins lygias galimybes visiems mokyklų bibliotekų darbuotojams dalyvauti švietimo ir mokymo veikloje, tobulinti įgūdžius, įgyti naujų įgūdžių, gauti kitą tiesioginę ar netiesioginę pagalbą siekiant išlikti aktyviais ekonominio ir socialinio gyvenimo dalyviais ar jais tapti. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, skatinti švietimo įstaigų tarpusavio bendradarbiavimą, siekiant optimalaus turimų išteklių naudojimo. Daugiau nei 50 proc. lėšų planuojama skirti novatoriškoms veikloms.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Pagal aptariamą komponentę numatytos veiklos, ypač mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės prioritetu – efektyviai išnaudoti IRT galimybes modernizuojant švietimo sistemą. Įgyvendinant Projektą bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas prisidės prie švietimo kokybės gerinimo bei skirtumų tarp regionų mažinimo. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. liepos 20 d. įstatymu Nr. VIII-1889 (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, prisidės prie visuomenės intelektinio potencialo plėtros, siekiant, kad žinios ir mokslas taptų svarbiausiu veiksniu, užtikrinančiu žmonių gerovę, tvariąją visuomenės plėtrą, kultūros savitumą ir valstybės istorinį tęstinumą. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89– 4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

22. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

23.1. PPRC, ITC darbuotojai;

23.2. bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų darbuotojai;

23.3. bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai ir mokiniai.

24. Numatomos viešinimo priemonės:

24.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

24.2. elektroninėje erdvėje – informaciniai pranešimai Ministerijos, PPRC bei ITC internetinėse svetainėse;

24.3. informacinis leidinys;

24.4. konferencijos.

25. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

7 priedas

MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMO 14–19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIO MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMO IR INDIVIDUALIZAVIMO, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS, REIKALINGOS ŠIUOLAIKINIAM DARBO PASAULIUI, KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui“ Komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“.

3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), keliamo švietimo plėtotės tikslo „Užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius“ bei Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos krypties „Turinio tobulinimas“. Įgyvendinant komponentą, bus padidinta mokymosi ir studijų turinio atitiktis darbo rinkos žinių visuomenėje poreikiams, sustiprintas socialinių, informacinių, komunikacinių ir kitų bendrųjų gebėjimų visuotinis ugdymas, mokymasis bus individualizuotas pagal asmens poreikius, gebėjimus, siekiant subalansuoti mokymosi krūvius.

4. Komponentas įgyvendina Programos 1 tikslo „Atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti švietimo turinį“ uždavinį „Atnaujinti ugdymo turinį, orientuojant jį į esminių mokinių kompetencijų ugdymo, ugdymo programų lankstumo, įvairiapusiškumo, didesnių pasirinkimo galimybių didinimą“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Europos užimtumo strategijoje buvo susitarta dėl šių tikslų ir standartų (ištrauka):

5.1. Europos Sąjungoje (toliau – ES) vidutiniškai būtų ne daugiau kaip 10 proc. nubyrančių ir anksti švietimo sistemą paliekančių jaunuolių;

5.2. iki 2010 m. mažiausiai 85 proc. 22 metų jaunuolių ES turėtų būti įgiję aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą.

6. Šiems tikslams pasiekti 2005 m. liepos 12 d. Europos taryba priėmė valstybių narių užimtumo politikos gaires 2005–2008 m. (2005/600/EB), kuriose valstybės narės įsipareigojo didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą tobulinant švietimą ir įgūdžius, nes kol kas pernelyg daug žmonių nepatenka į darbo rinką arba jiems nepavyksta joje išsilaikyti dėl įgūdžių stokos arba dėl įgūdžių ir darbo rinkos neatitikties. Gairėse teigiama, kad šalių narių vyriausybės turi užtikrinti, kad būtų siekiama aukštesnių išsilavinimo lygių ir kad jaunimas, laikantis Europos jaunimo pakto, įgytų būtinus svarbiausius gebėjimus.

6.1. gairė Nr. 23: plėtoti investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir gerinti jų panaudojimą (ištrauka):

6.1.1. sukurti imlią švietimo ir mokymo politiką bei imtis veiksmų siekiant žymiai palengvinti galimybę gauti pagrindinį profesinį, vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, įskaitant gamybinę praktiką ir verslumo mokymą;

6.1.2. žymiai sumažinti nubyrančių ir anksti švietimo sistemą paliekančių jaunuolių skaičių.

6.1.3. svarbu pritaikyti švietimo ir mokymo sistemas bei didinti jų pajėgumus taip, kad jos geriau atitiktų darbo rinką ir patenkintų žinių ekonomikos ir visuomenės bei jų veiksmingo funkcionavimo poreikius.

6.2. gairė Nr. 24: Švietimo ir mokymo sistemas pritaikyti naujiems gebėjimų reikalavimams (ištrauka):

6.2.1. didinant ir užtikrinant švietimo ir mokymo patrauklumą, atvirumą ir kokybės standartus, plečiant švietimo ir mokymo galimybių pasiūlą bei užtikrinant lanksčius mokymosi modelius ir didinant studentų bei mokomų asmenų mobilumo galimybes;

6.2.2. lengvinant ir įvairinant švietimo, mokymo bei žinių prieinamumą visiems tinkamai organizuojant darbą, pasitelkiant šeimos paramos tarnybas, profesinį orientavimą ir prireikus naujus išlaidų pasidalijimo būdus.

7. Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje, 2005 m. lapkričio 22 d. patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005 m. lapkričio 26 d., Nr. 139-5019) numatyta skatinti vidurinio ugdymo programas vykdančias mokyklas suformuoti technologinį profilį arba pakraipą, vykdyti verslumo, užsienio kalbų, informacinių ir komunikacinių technologijų (toliau vadinama – IKT, tai elektroninės priemonės (kompiuterių ir ryšių technika, internetas, elektroninė periodika, knygos ir kitokia kūryba) informacijai ir kitiems duomenims parengti, ieškoti, saugoti ir naudoti) ir kitų bendrųjų gebėjimų, kurių reikia žinių visuomenėje, projektus ir programas.

8. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatuose numatyta:

8.1. iki 2012 m. pasiekti, kad ne mažiau kaip 95 procentai vaikų įgytų pagrindinį išsilavinimą ir ne mažiau kaip 95 procentai vaikų, įgijusių pagrindinį išsilavinimą, mokytųsi toliau ir įgytų vidurinį išsilavinimą arba vidurinį išsilavinimą ir darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikaciją;

8.2. sukurti lanksčią ir atvirą švietimo struktūrą, sujungiančią bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą, studijas, formalaus, neformalaus mokymosi ir savišvietos formas į bendrą švietimo erdvę. Šiai priemonei įgyvendinti vidurinio ugdymo (brandos) programa kuriama lankstesnė, įvairesnė, teikianti daugiau pasirinkimo galimybių. Paskutinių dvejų metų brandos programos turinys labiau individualizuojamas; suartinamos akademinė ir technologinė, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo kryptys;

8.3. mokyklas atverti darbo rinkai, išplėtoti socialinės ir kultūrinės mokyklų funkcijos ir taip stiprinti švietimo ir gyvenimo praktikos ryšį. Šiai priemonei įgyvendinti praktinė socialinė, darbinė veikla įtvirtinama kaip sudėtinė bendrojo ugdymo dalis. Kad būtų užtikrinta kokybė, atnaujinamas ir su naujomis asmens kompetencijomis susiejamas švietimo turinys. Ugdymo turinys (ugdymo turinys – apima mokinių jau turimą patirtį, mokymo programas, mokymo ir mokymosi metodus, kontekstą, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus, mokymosi priemones, o ugdymo turinio procesu vadinamas visais švietimo lygmenimis nenutrūkstamai vykdomas ugdymo turinio formavimas, įgyvendinimas, vertinimas ir atnaujinimas) orientuotas į bendrųjų gebėjimų, vertybinių nuostatų ugdymą ir dabarties žmogui būtinų kompetencijų (kompetencija – apibūdinama kaip tam tikros srities žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, įrodytas sugebėjimas atlikti užduotis, veiksmus pagal sutartus reikalavimus) suteikimą, grindžiamą ne tiek žinių perteikimu ir perėmimu, kiek jų analize, kritišku vertinimu ir praktiniu naudojimu, glaudžiai siejančios švietimo turinį su įvairių sričių gyvenimo praktika, problemomis ir jų sprendimų paieška. Švietimo turinys susiejamas su asmens ir visuomenės gyvenimui būtinų vertybinių nuostatų, bendrųjų gebėjimų ir kompetencijų suteikimu.

9. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos priemonių plane numatyta vykdyti projektą „Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams“ (sukurti modelį, sudarantį didesnes galimybes 14–19 metų mokiniams pasirinkti technologinę, menų ar sportinio ugdymo kryptį: pertvarkyti ugdymo turinį; gavus paramą iš struktūrinių fondų, mokyklas aprūpinti mokymo priemonėmis, kurių reikia technologiniam ugdymui).

10. 2004 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Ministerija) užsakymu buvo atliktas tyrimas „14–19 metų paauglių, linkusių į praktinę veiklą, mokymosi krypties pasirinkimo galimybės“ (http://www.smm.lt/svietimo bukle/docs/Ataskaita baig.doc), siekiant išryškinti 14–19 metų paauglių, linkusių į praktinę veiklą, mokymosi krypties pasirinkimo galimybių problematiką Lietuvoje.

11. Vidurinio ugdymo programos apraše, 2006 m. birželio 30 d. patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-1387, keliami uždaviniai labiau individualizuojant ir diferencijuojant ugdymą gerinti vidurinio ugdymo kokybę; sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui rinktis savo gabumus, polinkius ir poreikius atitinkantį mokymosi kelią, padidinti vidurinio ugdymo prieinamumą; priartinant akademinį mokymo turinį prie gyvenimo poreikių, suartinant bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą, sudaryti platesnes galimybes skirtingus mokymosi kelius pasirinkusiems mokiniams tęsti mokslą aukštosiose mokyklose.

12. 14–19 metų mokinių mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimo analizė Lietuvoje atskleidė šiuos esamos būklės privalumus ir trūkumus:

12.1. esamos būklės privalumai:

12.1.1. 2005–2008 m. Švietimo plėtotės centras įgyvendina ES struktūrinių fondų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486) 2.4 priemonės „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ projektą „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams“. Projektas skirtas sukurti mechanizmą, užkertantį kelią 14–19 metų mokinių „iškritimui“ iš mokyklos. Projekto metu paankstintos ir išplėstos mokinių mokymosi krypties pasirinkimo galimybės, sukurtos patrauklios mokymosi sąlygos į praktinę veiklą linkusiems mokiniams, padedant jiems ugdytis bendruosius gebėjimus, reikalingus sėkmingai baigti pagrindinio ugdymosi programą bei mokytis toliau;

12.1.2. projekte dalyvaujančiose mokyklose pagrindinio ugdymo antrajame koncentre ir viduriniame ugdyme mokiniams sudaroma vis daugiau galimybių pasirinkti mokomuosius dalykus ar modulius atsižvelgiant į savo poreikius ir tolesnio mokymosi perspektyvą;.

12.1.3. projekto metu sukurtos Mokymosi krypčių pasirinkimo IX–X kl. (gimnazijų I–II kl.) modelio gairės, teikiančios daugiau patrauklių mokymosi turinio pasirinkimo galimybių. IX–X (gimnazijų I–II) klasėse sudaryta galimybė 20 proc. savaitinių pamokų skaičiaus susidaryti iš pasirenkamųjų dalykų mokymosi per praktinę veiklą modulių, technologijų, menų programų, kūno kultūros modulių;

12.1.4. parengtos mokomosios programos: lietuvių kalbos, matematikos, geografijos, fizikos, chemijos, biologijos, pritaikytos 14–19 metų mokinių mokymosi krypties pasirinkimo poreikiams. Pasiūlytas didesnis programų pasirinkimas: IX–X klasių mokiniams integruota technologinio ugdymo ir integruota meninių dalykų ugdymo programos, XI–XII klasių mokiniams 4 naujos meninio ugdymo ir 5 naujos technologinio ugdymo programos;

12.1.5. Parengtos programos išbandytos 26 projekto mokyklose. Nustatyta, kad naujos programos sudaro sąlygas mokymo ir darbo pasaulio suartinimui, taip pat sudaromos galimybės sėkmingai mokytis akademinių ir praktinių polinkių vaikams, mokiniams padedama pasirinkti mokymosi kryptį ir planuoti karjerą;

12.1.6. mokymų ir seminarų metu apmokyta 470 mokytojų, kurie dažniau taiko aktyvaus mokymo metodus, individualizuoja mokymą. Taip sudaromos mokiniams saviraiškos, savirealizacijos ir savęs pažinimo galimybės, lygiaverčio mokinių ir mokytojų bendravimo sąlygos. Ugdymo programos derinamos prie mokinių poreikių ir gebėjimų, stimuliuojamos mokytojų didaktinės kompetencijos;

12.1.7. projekto metu vykdomi 14–19 metų mokinių mokymosi krypties pasirinkimo poreikių ir galimybių, projekto veiklų pasekmių ir poveikio tyrimai, kurie padeda identifikuoti stipriąsias ir silpnąsias projekto puses. Tyrėjai teikia rekomendacijas dėl tolesnio ugdymo turinio tobulinimo bei mokymo(si) individualizavimo ir diferencijavimo, pedagogų kompetencijos tobulinimo.

12.2. esamos būklės trūkumai:

12.2.1. projekte „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14—19 metų mokiniams“ nedalyvavusių mokyklų ugdymo turinys vis dar orientuotas į žinias ir mokinių akademinių gebėjimų ugdymą, per mažai dėmesio skiriama ugdymo turinio sąsajoms su gyvenimo praktika, naujų, šiuolaikinėje visuomenėje būtinų kompetencijų plėtojimui;

12.2.2. ugdymo procesas vis dar nepakankamai individualizuojamas ir diferencijuojamas, nepakankamai atsižvelgiama į skirtingus mokinių polinkius ir poreikius. Praktinių polinkių mokiniai dažnai susiduria su neįveikiamais mokymosi sunkumais: dideliais namų darbų krūviais, nemokėjimu mokytis, atsilikimu, kt., todėl neretai praranda motyvaciją ir palieka mokyklą;

12.2.3. mokant mokinius nepakankamas dėmesys skiriamas praktiniams (tyrimo, bandymo, problemų sprendimo, kt.) gebėjimams, kurie yra kokybiškų mokymosi pasiekimų dalis, taip pat mokymosi ir socialiniams gebėjimams, itin reikalingiems lengvai prisitaikyti šiuolaikiniame gyvenime;

12.2.4. pamokose įgyjamos akademinės žinios nesusiejamos su praktika, dėl to mokiniai neįžvelgia ryšio tarp įgytų žinių, gebėjimų ir jų pritaikymo praktikoje, todėl mažėja mokinių mokymosi motyvacija;

12.2.5. net ir įgyvendinus projektą, IX–X klasių bendrieji ugdymo planai yra nepakankamai lankstūs, mažai valandų skiriama laisvam mokinių pasirinkimui tų programų, kurios atitiktų jų polinkius ir poreikius, todėl nepakanka sąlygų individualaus mokinio mokymosi plano sudarymui;

12.2.6. valstybiniuose švietimo dokumentuose apibrėžtas perėjimas iš pagrindinio ugdymo į vidurinį ugdymą leidžia mokiniui pasirinkti tiek bendrojo, tiek išplėstinio kurso programą, tačiau kai žemesnio pasiekimų lygio mokiniai pasirenka savo pasiekimams ir galimybėms neadekvačią programą, mokymasis jiems tampa per sunkus, prarandama mokymosi motyvacija, nuvertinamas mokymosi prestižas;

12.2.7. mokykloje realizuojamas ugdymo turinys vis dar nepakankamai individualizuojamas ir diferencijuojamas, įvairių dalykų pamokose retai taikomos informacinės komunikacinės technologijos, kurios ne tik leistų individualizuoti ugdymo procesą, bet ir padidinti mokinių mokymosi motyvaciją;

12.2.8. mokyklų techninė mokymo bazė yra pasenusi ir nepritaikyta praktinių gebėjimų, reikalingų darbui šiuolaikiniame pasaulyje, ugdymui. Nėra glaudžių sąsajų su profesinio mokymo institucijomis, turinčiomis atnaujintą mokymo bazę;

12.2.9. nepakankama mokytojų kompetencija praktiškai pritaikyti šiuolaikinės didaktikos žinias apie kokybišką mokymą(si). Mokytojai, realizuodami dalykų programas mokymą(si) perkrauna akademinėmis žiniomis, namų darbais, nepakankamai dėmesio skiria praktinei ir projektinei veiklai, kuri leistų ne tik pritaikyti įgytas žinias praktikoje, bet ir integruoti įvairių mokomųjų dalykų turinį, parodyti tarpdalykines sąsajas ir dalykinių žinių pritaikymo galimybes gyvenime;

12.2.10. užsitęsęs mokytojų etatinio apmokėjimo įteisinimas lemia tai, kad didėjant mokytojų darbo krūviui, darbo užmokestis negali padidėti, todėl mokytojai atsisako vykdyti kelis projektus, rengti individualizuotus mokymosi planus mokiniams ar jų grupėms, rengti mokomąsias išvykas ir ekskursijas ir pan.;

12.2.11. švietimo dokumentuose rekomenduojamas visos mokyklos bendruomenės įtraukimas į dalyvavimą mokyklos veikloje, šiandien yra vis dar labiau deklaratyvus, o ne realus: tėvai, profesinio mokymo įstaigos, verslo įmonių, mokyklos socialiniai partneriai nedalyvauja ugdymo proceso planavime, organizavime, vertinime;

12.2.12. projekto „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams“ koordinatoriai, mokytojai teigia, kad mokinių grupėms sunku suorganizuoti apsilankymus įmonių darbo vietose dėl reglamentuojančių aktų trūkumo, nepakankamo darbdavių suinteresuotumo.

12.3. esamos būklės galimybės:

12.3.1. parengus modelio realizavimo gaires, bus didinamos ugdymo turinio pasirinkimo galimybės IX–XII klasių mokiniams. Pateiktos metodinės rekomendacijos kaip koreguoti ir tobulinti ugdymo procesą, sureguliuoti mokymosi krūvius ir didinti mokymosi prieinamumą įvairių polinkių, poreikių ir gebėjimų mokiniams.

12.3.2. pasiūlius naujas modulines programas, sudaromos sąlygos gilesniam mokinių mokymo individualizavimui, akademinių žinių pritaikymui praktikoje, tolimesniam karjeros planavimui, taip sumažinant mokinių mokymosi krūvius ir motyvuojant jų mokymąsi. Tikimasi, kad tai taip pat sumažintų mokinių nubyrėjimą iš mokyklos;

12.3.3. pasiūlius naujas modulines programas ir atsiradus didesnei programų pasiūlai, mokykla teikia galimybes tolimesnės mokinių mokymosi veiklos projektavimui ir mokinių individualių mokymosi planų sudarymui, į šį procesą aktyviai įtraukiant mokinius ir jų tėvus, jiems perkeliant daugiau atsakomybės už mokinio mokymąsi ir karjeros planavimą;

12.3.4. sudarant sąlygas informuoti ir apmokyti visą bendruomenę (mokinius, mokytojus, tėvus, profesinio mokymo įstaigų darbuotojus, verslo įmonių atstovus, mokyklos socialinius partnerius) ugdymo proceso planavimo, organizavimo, vertinimo metu, taip įtraukiant juos į aktyvų dalyvavimą mokyklos veikloje, mokyklą bus įgalinta tapti besimokančia organizacija;

12.3.5. nauja šiuolaikiško ugdymo proceso organizavimo įžvalga, įgyta konsultuojantis su šalies ir užsienio konsultantais, išbandoma projekto mokyklose, o geroji patirtis – kaupiama ir skleidžiama.

12.4 esamos būklės grėsmės:

12.4.1. naujų mokomųjų modulinių programų kūrimas, orientuojantis tik į didesnį programų skaičių, neatsižvelgiant į ugdymo proceso veiksmingumo ir efektyvumo kriterijus, per dideli projekto veiklų įgyvendinimo tempai, kokybinių tyrimų stoka, siekiant projekto realizavimo kokybės;

12.4.2. visuomenės skeptiškas požiūris į asmens profesinį mokymą ir karjeros planavimą, dėl to atsakoma mokiniams patrauklios taikomosios ir praktinės veiklos pamokose, mokiniams teikiamos akademinės žinios egzaminui;

12.4.3. nepakankamas visos mokyklos bendruomenės įsitraukimas į ugdymo proceso planavimą, organizavimą, vertinimą, nesudaro sąlygų visuomenės požiūrio kaitai į šiuolaikinio ugdymo turinio formavimą ugdymo procese;

12.4.4. demografinės padėties kaita: gimstamumo mažėjimas turės įtakos mokinių skaičiaus mažėjimui mokyklose, vadinasi, mokykloms, neapsisprendusioms dėl tolimesnių mokyklos veiklos strateginių kaitos prioritetų, gali nesusidaryti mokinių grupės, besirenkančios siūlomas programas.

III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

13. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams“ II etapo tikslas – didinti ugdymo turinio patrauklumą, jį individualizuojant ir diferencijuojant, priartinant prie darbo pasaulio, taip siekiant mažinti mokinių „iškritimą“ iš mokyklos.

14. Tikslų pasiekimui keliami šie uždaviniai:

14.1. parengti ir išbandyti mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio realizavimo gaires ir metodines rekomendacijas;

14.2. parengti modulines mokymo programas, didinančias 14–19 metų mokinių pasirinkimo galimybes, išbandyti mokymą moduliais;

14.3. parengti menų ir technologijų mokymo metodinius instrumentus ir juos išbandyti;

14.4. sukurti metodines rekomendacijas verslumo ir darbinės veiklos gebėjimų ugdymui, darbo pasaulio pažinimui;

14.5. parengti 30 verslumo, darbinės veiklos, meninio ugdymo, technologinio ugdymo švietimo konsultantų;

14.6. organizuoti seminarus mokytojams, mokyklų vadovams, mokinių tėvams, socialiniams partneriams, švietimo specialistams, konsultantams.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

15. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:

15.1. 1 uždavinys „Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą“:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.)	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	2006	–	–
Išduotų neformaliojo švietimo programų baigimo pažymėjimų skaičius – administracijos darbuotojai	2006	–	10

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

15.2. 2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) – dėstytojai (aukštojo mokslo studijos)	2006	–	–
Išduotų neformaliojo švietimo programų baigimo pažymėjimų skaičius – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	2006	–	300

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-683, 2011-04-26, Žin., 2011, Nr. 55-2673 (2011-05-10), i. k. 1112070ISAK000V-683

16. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius)	2006	–	30
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų	2006	–	50

17. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo plėtotės centras (toliau vadinama – ŠPC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Modelio realizavimo gairės ir metodinės rekomendacijos	2006	–	1
Modulinių mokymo programų, didinančių 14–19 metų mokinių pasirinkimo galimybes, skaičius	2006	–	12
Metodinių rekomendacijų verslumo ir darbinės veiklos gebėjimų ugdymui, darbo pasaulio pažinimui, skaičius	2006	–	3
Menų mokymo programų viduriniam ugdymui skaičius	2006	8	9
Menų mokymo metodinių rekomendacijų skaičius	2006	4	6
Technologijų mokymo metodinių priemonių skaičius	2006	–	2
Projekto seminaruose dalyvavusių mokytojų, mokyklų vadovų, mokinių, jų tėvų, socialinių partnerių, švietimo specialistų, konsultantų skaičius	2006		500
Parengtų leidinių skaičius	2006	–	10

18. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

18.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

18.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius Komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

VII. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

19. Komponentas įgyvendinamas vykdant Projektą „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui“ (toliau vadinama – Projektas).

20. Projekto tikslas – didinti ugdymo turinio patrauklumą, jį individualizuojant ir diferencijuojant, priartinant prie darbo pasaulio, taip siekiant mažinti mokinių iškritimą iš mokyklos.

21. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

21.1. ŠPC, kaip pareiškėjas, rengia paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti ir atskirame ŠPC vadovo įsakyme nustatyta tvarka rengia ir teikia ataskaitas PVK apie Komponento įgyvendinimo eigą;

21.2. ŠPC rengia ir teikia paraišką Paramos fondui Europos Socialinio fondo agentūra (toliau – ESFA), pasirašo paramos sutartį ir administruoja paramos sutartyje nurodytas veiklas;

21.3. ŠPC vykdo numatytų veiklų viešuosius pirkimus, vykdo numatytas veiklas arba jas organizuoja (pasitelkiant paslaugų teikėjų pagalbą), atsako už viešinimo paslaugų pirkimą.

21.4. pagal išlaidas pateisinančius dokumentus ir pažangos ataskaitas ŠPC atsiskaito ESFA, kartu teikia nustatytos formos ataskaitas PVK.

22. Projekto paraiškas finansavimui iš struktūrinės paramos fondų gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ŠPC.

23. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais: I įgyvendinimo etapas, kurio metu preliminariai paskirstoma 6686,7 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapas, kurio metu preliminariai paskirstoma 3313,3 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

IX. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

24. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

25. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atrankos kriterijai:

Eil.Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Aukščiausios kokybės formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų teikimas pagal kokybiškas naujas ar atnaujintas mokymo ir studijų programas (įskaitant tarptautines/jungtines mokymo ir studijų programas), atitinkančias ūkio plėtros poreikius, aprūpinant švietimo įstaigas ir studijų institucijas šiuolaikiškais vadovėliais ir kita mokymo medžiaga, informacijos šaltiniais, elektroninėmis, mokymosi priemonėmis (mokomąją programine įranga, elektroninėmis simuliacinėmis priemonėmis ir pan.), organizuojant studijų turinio pertvarką, modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimą ir diegimą
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2	Kryžminis finansavimas	Iki 59,1 tūkst. Lt
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Švietimo plėtotės centras
3.2.	Partneris (iai)	–
3.3.	Remiamos veiklos	1. Ugdymo organizavimo modelio realizavimo gairių rengimas ir išbandymas.
		2. Atnaujintų programų projektų viduriniam ugdymui rengimas.
		3. Menų ir technologijų mokymo metodikų kūrimas, išbandymas ir diegimas.
		4. Modulinių mokymo programų kūrimas ir diegimas.
		5. Metodinių rekomendacijų verslumo ir darbinės veiklos gebėjimų ugdymui, darbo pasaulio pažinimui, kūrimas.
		6. Mokymų, seminarų, stažuočių organizavimas ir priežiūra.
3.4.	Tikslinės grupės	Tiesioginė tikslinė grupė: mokytojai; mokyklų administracijos darbuotojai; švietimo specialistai; švietimo konsultantai.
		Netiesioginė tikslinė grupė: mokiniai; mokinių tėvai; socialiniai partneriai; darbdaviai; profesinių mokyklų pedagogai ir administracijos darbuotojai; aukštųjų mokyklų dėstytojai ir administracijos darbuotojai; vadovėlių leidybos specialistai.
3.5.	Projekto vertė	Iki 10000 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 10000 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	68 mėn.
		I etapas 36 mėn.
		II etapas 32 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projektas atitinka Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymą (2003 m. lapkričio18 d. Nr. IX-1826), kurio paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmonių lygios teisės, bei uždrausti bet kokią tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų.
		Projekto tikslinėms grupėms – pagrindinių ir vidurinių mokyklų bei gimnazijų bendruomenės nariams bus sudarytos vienodos mokymosi sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Įgyvendinant Projektą, bus siekiama pasinaudoti pažangia užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su užsienio šalių konsultantais, lektoriais ir pan. Tuo tikslu į Lietuvą bus kviečiami užsienio ekspertai, įsiliejama į tarptautinius bendradarbiavimo tinklus, kuriamas ir tobulinamas gerosios patirties sklaidos mechanizmas.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu numatoma skatinti šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimą atnaujinant ugdymo turinį, diegiant lanksčias mokymosi formas, tobulinant švietimo personalo kompetenciją informacinių technologijų naudojimo švietimui srityje. Taip bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo:
		1. Užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir informacinių technologijų pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų;
		2. Siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatyme (2002 m. gruodžio 10 d., Nr. IX-128; Žin., 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo. Projekto idėjos bus įgyvendinamos mokyklose, esančiose visuose Lietuvos regionuose.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo:
		1. Prireikus periodiškai atnaujinti įvairių švietimo lygmenų programas, atsižvelgiant į opiausias šalies problemas, eurointegracijos ir globalizacijos siekius;
		2. Kurti ir diegti aktyvaus mokymo(-si) metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas mokymą(-si) ir tarpdalykines studijas;
		3. Pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais;
		4. Plėsti vidurinių ir aukštųjų mokyklų kompiuterizavimą, tobulinti žinių įsisavinimo ir naudojimo metodus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

X. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

26. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

26.1. švietimo įstaigų bendruomenė (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, mokytojai, mokyklų vadovai ir kiti mokyklos administracijos darbuotojai), kuri galėtų pasinaudoti Projekto produktais;

26.2. švietimo specialistai, švietimo konsultantai, socialiniai partneriai, savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina švietimo paslaugų plėtojimas ir kt.;

26.3. darbdaviai, profesinių mokyklų pedagogai ir administracijos darbuotojai; aukštųjų mokyklų dėstytojai ir administracijos darbuotojai; vadovėlių leidybos specialistai.

27. Numatomos viešinimo priemonės:

27.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

27.2. elektroninėje erdvėje – Projekto interneto svetainės palaikymas, informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;

27.3. Respublikoje – informaciniai lankstinukai, bukletai, plakatai, projekto leidinys;

27.4. konferencijose – 6 informacinio pobūdžio konferencijos nacionaliniu/regioniniu lygmeniu, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus ES, Ministerijos bei ŠPC simbolika;

27.5. projekto dalyvių švietimo įstaigose, įrengiant informacinius stendus;

27.6. debatuose su socialiniais partneriais, švietimo vadybininkais, verslininkais, darbdaviais, mokinių tėvais.

28. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

8 priedas

STANDARTIZUOTŲ MOKINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMO IR ĮSIVERTINIMO ĮRANKIŲ BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOMS KŪRIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 1 uždavinį uždavinį „Mokymosi visą gyvenimą institucinės sistemos tobulinimas“.

3. Komponento įgyvendinimas įgalina siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), keliamo švietimo plėtotės tikslo: užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius bei Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos pirmąją kryptį: valdymo tobulinimas. Įgyvendinant komponentą, bus įgyvendinti kokybės vadybos principai, numatantys perėjimą prie tolygiai paskirstytos atsakomybės ir atskaitomybės, pagrįstos racionaliai ir skaidriai planuojamais ir skirtomis finansiniais ištekliais.

4. Komponentas įgyvendina Programos 2 tikslo „Atnaujinti ir pertvarkyti švietimo specialistų rengimą ir darbą, tyrimų ir vertinimo sistemą, įgyvendinant švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą“ uždavinį „Sukurti ir įdiegti standartizuotus mokinių vertinimo ir įsivertinimo įrankius, užtikrinant ugdymo proceso grįžtamąjį ryšį bei sudarant sąlygas mažinti mokinių „iškritimą“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Orientuodamasi į kokybiškai naujo pagrindinio ugdymo, priderinto prie rinkos ekonomikos ir atviros visuomenės poreikių, užtikrinimą, Lietuva, kaip Europos ir Šiaurės Amerikos regiono valstybė, aktyviai dalyvauja UNESCO veikloje, kurios programiniai dokumentai yra svarbus orientyras kuriant Lietuvos švietimo strategiją bei politiką: su UNESCO „Švietimo visiems“ (EFA) tikslais ir pagrindinėmis nuostatomis buvo kruopščiai derinamos Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-1700 2003 m. liepos 4 d. patvirtintos Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatos (Žin., 2003, Nr. 71). Nacionalinis švietimo forumas yra parengęs Lietuvos „švietimo visiems“ veiksmų plano gaires, kuriose numatyta, tęsiant Lietuvos švietimo pertvarką, užtikrinti visiems Lietuvos gyventojams kokybišką pagrindinį išsilavinimą. Švietimo kokybės užtikrinimas yra vienas svarbiausių Lietuvos švietimo plėtotės siekių, numatytų Valstybinės švietimo strategijoje 2003–2012 m. Viename iš naujausių švietimo politikos tendencijas atspindinčių UNESCO dokumentų (UNESCO, EFA Global Monitoring Report 2005, Education for All: The Quality Imperatyve) UNESCO EFA šeštojo, švietimo kokybės, tikslo (kokybės imperatyvo) formuluotėje teigiama, kad reikia visokeriopai gerinti švietimo kokybę ir siekti, kad pripažinti ir išmatuojami visų mokinių mokymosi rezultatai (tokie kaip kalbinis ir matematinis raštingumas bei kiti esminiai gebėjimai) būtų kuo geresni.

6. Siekiant užtikrinti švietimo plėtotės efektyvumą ir darną (Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatai) Lietuvoje diegiama švietimo valdymo sistema, kuri pagrįsta reguliaria visų švietimo lygių būklės analize, į švietimo tobulinimą orientuota vadybos kultūra, visuomenės informavimu ir dalyvavimu. Įgyvendinant šiuolaikinę švietimo vadybos kultūrą, perskirstomos ir aiškiai apibrėžiamos valstybės, savivaldybių ir mokyklų funkcijos, įsipareigojimai, atsakomybė, dėl to savivaldybė ir mokykla įgyja daugiau galių, kartu padidėja ir jų atsakomybė už mokinių ugdymo kokybę. Diegiant šiuolaikinę vertinimo (vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas) ir įsivertinimo (įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus) kultūrą priimami sprendimai turi būti grindžiami patikima ir išsamia informacija. Tam, kad savivaldybės, mokyklos galėtų įvertinti savo stiprybes, silpnybes ir prioritetus, joms yra būtina informacija apie jų darbo rezultatus, tarp kurių yra ir mokinių pasiekimai.

7. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatose numatyta visuose švietimo lygiuose įdiegti šiuolaikinę įsivertinimo ir vertinimo kultūrą. Švietimo kokybės plėtotei užtikrinti modernizuojami švietimo tyrimai ir vertinimas – sukuriama valstybinė mokinių pasiekimų tyrimų sistema, reguliariai užsakomi ir vykdomi įvairių švietimo sričių būklės tyrimai, Lietuva nuosekliai dalyvauja atliekant tarptautinius lyginamuosius tyrimus, pertvarkoma mokinių pasiekimų ir vertinimo ugdymo procese sistema.

8. Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategijoje 2006–2012 m., 2006 lapkričio 26 d. patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Ministerija) kolegijos nutarimu Nr. (1.9-13M1-7) nurodoma, jog svarbu siekti, kad vertinimo informacija (vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinka informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą bei pasiekimus (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas) visais švietimo lygmenimis būtų panaudojama suteikiant paramą mokiniui ir mokytojui, planuojant ugdymą ir tobulinant ugdymo turinį. Ugdymo turinio proceso prioritetuose 2006–2012 m. numatyta užtikrinti ugdymo ir vertinimo tikslų atitikimą, didinti mokinių vertinimo ugdymo procese reikšmę ir stiprinti ryšį su išoriniu vertinimu.

9. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos šveitimo ir mokslo ministro 2004 vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK – 256, nurodoma, kad vertinimo tikslas – padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei; pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą; nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus. Vertinimo uždaviniai yra: padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus; padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus; suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos; nustatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti mokinių poreikius atliepiančią pagalbą. Vertinimas turi būti pozityvius ir konstruktyvus, atviras ir skaidrus, objektyvus ir veiksmingas, informatyvus ir ekonomiškas.

10. Bendrausi vertinimo tikslai yra du – padėties konstatavimas (apibendrinamasis vertinimas (apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje) ir ko nors tobulinimas (formuojamasis (formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti) arba ugdomasis vertinimas). Vienas vertinimo būdas negali vienodai gerai tikti visiems tikslams, todėl reikia pasirinkti kuris, atitinkamoje situacijoje yra svarbiausias ir pagrindinis. Vertinant bei priimant svarbius sprendimus yra svarbu remtis daugeliu informacijos/duomenų šaltinių. Siekiant užtikrinti kuo geresnį grįžtamąjį ryšį tarp mokytojų ir mokinių, UNESCO rekomenduoja derinti formuojamąjį (klasės lygmenyje) ir apibendrinamąjį/sumuojamąjį (klasės, mokyklos ir šalies lygmenyse) vertinimą.

11. Mokinių pasiekimų vertinimas, naudojant standartizuotus vertinimo įrankius, taikomas daugelyje šalių, kai kurių (JAV, Didžiosios Britanijos) patirtis šioje srityje siekia ne vieną dešimtmetį. Pastaraisiais metais standartizuotas mokinių pasiekimų vertinimas (nacionalinio lygmens testavimas, testuojant visus pasirinktos amžiaus grupės mokinius, atrenkant reprezentatyvią mokinių grupės imtį ar pan.) plinta daugelyje, anksčiau neturėjusių standartizuoto mokinių pasiekimų vertinimo, Europos šalių.

12. Standartizuotas mokinių pasiekimų vertinimas remiasi praktiškai patikrintomis atrinktomis užduotimis, vieninga organizavimo, vertinimo metodika bei priemonėmis, kas suteikia galimybes objektyviau į(si)vertinti mokinių ir mokyklų pasiekimus, tobulinti mokymą ir mokymąsi, suteikia duomenų bei informacijos, kuriais remiantis būtų priimami pagrįsti sprendimai. Svarbus standartizuotų (įsi)vertinimo įrankių (standartizuotas vertinimo ir įsivertinimo įrankis – mokinių pasiekimų vertinimo įrankis, sudarytas iš praktiškai patikrintų atrinktų užduočių, parengtas naudojant standartines procedūras, jo organizavimas, rezultatų vertinimas ir interpretavimas atliekami pagal detalius nurodymus, vienodą metodiką) bruožas yra ir ekonomiškumas. Pats ekonomiškiausias standartizuotas mokinių pasiekimų vertinimo būdas yra testavimas.

13. Mokiniui testavimas gali būti naudingas tik tuo atveju, jei jis susietas su mokymosi stebėjimu. Toks vertinimas turi būti kriterinis (kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pvz. standartai), su kuriais lyginami mokinių pasiekimai). Juo remdamiesi mokytojai galėtų stebėti mokinio pažangą ir spėti suteikti pagalbą.

14. Šiuolaikiškas testavimas vis labiau praranda savo tradicinius bruožus ir tampa panašus į kitus vertinimo būdus. Nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų metu vertinant lietuvių kalbos testus yra sukaupta nemaža rubrikomis grįsto vertinimo patirtis.

15. Tinkamai parengtų standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo įrankių naudojimas praktikoje sudaro prielaidas tobulinti mokytojų kvalifikaciją. Gerai parengtas kriterinis vertinimas turėtų ir netiesioginės įtakos mokymo(si) pasiekimams: jis sudarytų prielaidas ugdyti mokytojų gebėjimus vertinti mokymąsi, skatintų tobulinti kasdienio vertinimo klasėje sistemą/metodiką bei padėtų mokytojui labiau diferencijuoti ir individualizuoti ugdymą.

16. Išskirtinos šios pagrindinės vertinimo sistemos bendrojo ugdymo srityje situacijos Lietuvoje privalumai ir trūkumai:

16.1. vertinimo sistemos privalumai:

16.1.1. įgyvendinami esminiai Lietuvos švietimo sistemos pokyčiai, kurie didina švietimo sistemos efektyvumą, didina švietimo prieinamumą, sukuria sąlygas tęstiniam, visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi, užtikrina europinius standartus ir šiuolaikinės Lietuvos visuomenės poreikius atitinkančią švietimo kokybę;

16.1.2. remiantis Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatomis, valstybės ir visuomenės pastangomis per 2003–2012 m. turi būti užtikrinama švietimo kokybė, atitinkanti atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, visuotinius dabarties pasaulio visuomenės poreikius;

16.1.3. vertinimo sistemos kaitai įgyvendinti patvirtinti nacionalinės svarbos dokumentai: Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 lapkričio 10 d. įsakymu Nr. ISAK – 256 patvirtintas Valstybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašas, L sietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK – 2692 patvirtinti Valstybės švietimo stebėsenos rodikliai;

16.1.4. diegiama Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese samprata ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo bei brandos egzaminų sistema sudaro prielaidas keisti mokinių pasiekimų vertinimo kultūrą, geriau suderinti vidinio ir išorinio vertinimo būdus, tikslingiau panaudoti vertinimo informaciją;

16.1.5. dalyvaujama tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose TIMSS, PIRLS, CIVIC ir kt.), pradėti vykdyti nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai teikia galimybių įvertinti mokiniams keliamų reikalavimų pagrįstumą tiek šalies (išsilavinimo standartai), tiek mokyklos lygmeniu, išryškindami ugdymo turinio stipriąsias ir silpnąsias vietas ir tuo remiantis galima nustatyti ugdymo turinio proceso tobulinimo prioritetus.

16.2. vertinimo sistemos trūkumai:

16.2.1. mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas ugdymo procese daugiau naudojamas apskaitai ir kontrolei, negu mokinių poreikiams ir polinkiams pažinti ir ugdymo turiniui pritaikyti. Per silpnas vertinimo ugdymo procese ryšys su išoriniu mokinių pasiekimų vertinimu: nacionaliniais ir tarptautiniais tyrimais, pagrindinio ugdymo paseikimų patikrinimu, brandos egzaminais. Išorinio vertinimo instrumentai ir išvados menkai panaudojamos mokymuisi ir ugdymo turiniui tobulinti;

16.2.3. šiuo metu Lietuvoje visuotinis išorinis vertinimas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos mokinio patiriamas tik vieną kartą – įgyjant brandos atestatą – ir tik tuo atveju, jei mokinys pats pasirinko laikyti bent vieną valstybinį egzaminą. Nėra aišku, kaip mokiniui sekėsi anksčiau, kiek tolygi buvo jo mokymosi istorija, atvedusi iki brandos egzaminų. Nežinoma, kiek patikimi mokytojų vertinimai, kuriais mokiniai grindžia požiūrį į savo mokymosi sėkmingumą;

16.1.3. šalyje vykdomi nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai tenkina nacionalinio lygmens informacijos poreikį apie mokinių mokymosi pasiekimus, tačiau ši informacija nepakankama savivaldybių ir mokyklų lygmenyse.

16.3 vertinimo sistemos teikiamos galimybės:

16.3.1. sėkmingai įgyvendinus Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatas bus užtikrinta švietimo plėtotės kokybė – modernizuoti švietimo tyrimai ir vertinimas (sukurta valstybinė mokinių pasiekimų tyrimų sistema, ji bus panaudota švietimui tobulinti šalies mastu, regionuose ir mokyklose, reguliariai užsakomi ir vykdomi įvairių švietimo sričių būklės tyrimai, nuosekliai dalyvaujama atliekant tarptautinius lyginamuosius švietimo tyrimus, pertvarkyta mokinių pasiekimų vertinimo ugdymo procese sistema, labiau motyvuojanti mokinius mokytis ir mokytojus siekti ugdymo kokybės, geriau informuoti mokinius bei jų tėvus apie mokymosi rezultatus, pratinti mokinius vertinti savo pasiekimus);

16.3.2. taikant standartizuotus (įsi)vertinimo įrankius mokytojams ir mokiniams atsiras galimybė pasitikrinti, koks yra atskirų mokinių ar klasės pasiekimų lygis lyginant su Bendrosiose programose aprašytais siektinais mokinių pasiekimais, padėsiančius tobulinti mokymą ir mokymąsi, bei kokie yra mokinių, klasės pasiekimai mokyklos kontekste;

16.3.3. tėvai gautų nešališkesnę, objektyvesnę informaciją apie vaiko pasiekimus lyginant su Bendrosiose programose aprašytais siektinais mokinių pasiekimais bei vaiko lyginamąją vietą mokyklos kontekste;

16.3.4. mokyklai atsiras galimybė pasitikrinti, koks yra mokyklos mokinių pasiekimų lygis lyginant su Bendrosiose programose aprašytais siektinais mokinių pasiekimais, galimybė palyginti skirtingų mokytojų darbo rezultatus, galimybė gauti patikimos informacijos apie testuojamų sričių pasiekimus, naudojamos mokyklos veiklai tobulinti ir atsiskaitymui bei viešiesiems ryšiams, galimybė sulaukti pagalbos ar paskatinimo iš steigėjo, valstybės švietimo institucijų;

16.3.5. steigėjui vertinimo rezultatai teiktų nešališką informaciją apie pasiekimų lygio įvairovę ir padėtų įvertinti švietimo prieinamumo bei lygybės principų įgyvendinimą savivaldybėje. Papildžius testavimo rezultatus kitais duomenimis bei vertinimo būdais, būtų galima gauti gana patikimą ir įvairiapusę informaciją apie kiekvienos mokyklos veiklos kokybę. Ši informacija reikalinga priimant švietimo valdymo sprendimus bei organizuojant pagalbą mokykloms ir jų tobulinimą. Padidėtų mokyklų atsakomybė už ugdymo kokybę.

16.4. vertinimo sistemos grėsmės:

16.4.1. lyginant mokinius vienus su kitais, neatsižvelgiant į jų galimybes, kils įtampa silpniau besimokantiems mokiniams, kuri mažins jų mokymosi motyvaciją;

16.4.2. testų rezultatai gali tapti mokinio galimybes apibūdinančia „etikete“ ir būti pradėti naudoti mokinių selekcijai mokyklos viduje bei tarp mokyklų;

16.4.4. mokytojų, mokyklų veikla gali būti vertinama vien pagal standartizuoto išorinio vertinimo rezultatus ignoruojant socialinę ir kultūrinę mokyklų aplinką, sukuriamą pridėtinę vertę bei bendrąją ugdymo kokybę. Dėl to gali atsirasti paviršutiniški mokyklų reitingai, kuriais bus grindžiami reikalavimai reorganizuoti ar uždaryti mokyklas;

16.4.5. Teikiant vertinimo rezultatams pernelyg daug dėmesio, mokyklos dėl tėvų, steigėjo spaudimo ar savo iniciatyva gali keisti ugdymo prioritetus: tikrinamus pasiekimus laikyti svarbesniais už tuos, kurių testu patikrinti neįmanoma. Dėl to gali būti siaurinamas nacionalinis ugdymo turinys, nukentėti bendroji ugdymo kokybė.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

17. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas – plėsti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos gebėjimus įvertinti mokinių pasiekimus, siekiant vykdyti mokinių ankstyvo iškritimo iš švietimo sistemos prevenciją, užtikrinti geresnį ugdymo proceso grįžtamąjį ryšį ir tiksliau įvertinti mokytojo ir mokyklos darbo efektyvumą.

18. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

18.1. parengti standartizuotų vertinimo ir įsivertinimo įrankių rengimo programą su pasiekimų lygmenų aprašymais bei užduočių pavyzdžiais lietuvių gimtosios kalbos ir matematikos sritims pradinio bei lietuvių gimtosios kalbos, matematikos, istorijos sritims pagrindinio ugdymo pakopoms;

18.2. sukurti standartizuotus mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankius bei jų panaudojimo mokyklų veiklos kokybės gerinimui rekomendacijas;

18.3. parengti standartizavimo procedūrų aprašą;

18.4. parengti standartizuoto mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių rengėjus bei standartizuoto mokinių pasiekimų vertinimo konsultantus.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

19. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos lygio rezultato ir produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) – dėstytojai (aukštojo mokslo studijos)	2006	–	–
Išduotų neformaliojo švietimo programų baigimo pažymėjimų skaičius – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	2006	–	100

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai

Punkto pakeitimai:

Nr. V-683, 2011-04-26, Žin., 2011, Nr. 55-2673 (2011-05-10), i. k. 1112070ISAK000V-683

20. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų	2006	–	10

21. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerijos Švietimo plėtotės centras (toliau vadinama – ŠPC) ir vertina jį pagal šiuos komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Švietimo ekspertų, apmokytų rengti standartizuotus mokinių vertinimo ir įsivertinimo įrankius, skaičius (konsultantai)	2006	–	75
Mokytojų, kėlusių kvalifikaciją darbui su naujais vertinimo ir įsivertinimo įrankiais, skaičius (multiplikatoriai)	2006	–	100
Mokytojų, mokyklų vadovų, savivaldybių švietimo specialistų, mokytojų, patobulinusių kvalifikaciją standartizuoto mokinių pasiekimų vertinimo taikyme, skaičius	2006	–	30
Mokyklų, apmokytų naudoti standartizuotus vertinimo ir įsivertinimo įrankius savo veiklos kokybės gerinimui, skaičius	2006	–	5
Parengtų standartizuotų testų skaičius	2006	–	13
Standartizuotų vertinimo ir įsivertinimo įrankių rengimo programa su pasiekimų lygmenų aprašymais bei užduočių pavyzdžiais bei standartizavimo procedūrų aprašas	2006	–	1

22. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

22.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

22.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius Komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

23. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas“ (toliau vadinama – Projektas).

24. Pagrindinis Projekto tikslas – plėsti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos gebėjimus įvertinti mokinių pasiekimus, siekiant vykdyti mokinių ankstyvo iškritimo iš švietimo sistemos prevenciją, užtikrinti geresnį ugdymo proceso grįžtamąjį ryšį ir tiksliau įvertinti mokytojo ir mokyklos darbo efektyvumą.

25. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

25.1. ŠPC, kaip pareiškėjas, rengia paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti ir atskirame ŠPC vadovo įsakyme nustatyta tvarka rengia ir teikia ataskaitas PVK apie Komponento įgyvendinimo eigą;

25.2. ŠPC rengia ir teikia paraišką Paramos fondui Europos Socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – ESFA), pasirašo paramos sutartį ir administruoja paramos sutartyje nurodytas veiklas.

25.3. ŠPC vykdo numatytų veiklų viešuosius pirkimus, vykdo numatytas veiklas arba jas organizuoja (pasitelkiant paslaugų teikėjų pagalbą), atsako už viešinimo paslaugų pirkimą.

25.4. pagal išlaidas pateisinančius dokumentus ir pažangos ataskaitas ŠPC atsiskaito ESFA, kartu teikia nustatytos formos ataskaitas PVK.

26. Projekto paraiškas finansavimui iš struktūrinės paramos fondų gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ŠPC

27. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 4697,3 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 1302,7 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

28. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

29. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Švietimo kokybės užtikrinimo ir stebėsenos sistemų stiprinimas
1.4.	Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2	Kryžminis finansavimas	Iki 61,7 tūkst. Lt
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Švietimo plėtotės centras
3.2.	Partneris (iai)	–
3.3.	Remiamos veiklos	1. Standartizuotų testavimų programų rengimas ir leidyba;
		2. Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių rengimas (testų rengimas, standartizavimas ir išbandymas);
		3. Standartizavimo procedūrų aprašo rengimas ir leidyba;
		4. Rekomendacijų mokykloms/mokytojams rengimas;
		5. Standartizuoto mokinių pasiekimų vertinimo konsultantų mokymai;
		6. Standartizuotų testų diegimas mokyklų veiklos kokybės užtikrinimui bendrojo lavinimo mokyklose;
		7. Rekomendacijų mokykloms ir mokytojams „Standartizuoto mokinių pasiekimų vertinimo taikymas mokyklų veiklos kokybės užtikrinimui bendrojo lavinimo mokyklose“ perengimas ir leidyba.
3.4.	Tikslinės grupės	1. Švietimo ekspertai (ŠMM ir jai pavaldžių įstaigų specialistai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, kiti švietimo srityje dirbantys aukštos kvalifikacijos specialistai).
		2. Savivaldybių administracijos švietimo padalinių darbuotojai
		3. Mokyklų administracija.
		4. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai.
3.5.	Projekto vertė	Iki 6000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 6000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	72 mėn.
		I įgyvendinimo etapas: 2008–2010 m.
		II įgyvendinimo etapas: 2011–2013 m.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projektas atitinka Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymą (2003 m. lapkričio 18 d. Nr. IX-1826), kurio paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmonių lygios teisės, bei uždrausti bet kokią tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų.
		Projekto tikslinei grupei – bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams bus sudarytos vienodos mokymosi visą gyvenimą sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų.
		Projekto metu taip pat bus siekiama mažinti anksti iš bendrojo lavinimo sistemos pasitraukiančių asmenų, ypač vaikinų, dalį, skatinamas aktyvesnis visų grupių dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą sistemoje. Tinkamai įdiegus standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankius bendrojo lavinimo mokyklose, pagerės ugdymo kokybė, bus sudarytos sąlygos geriau identifikuoti sunkumus patiriančių mokinių mokymo/si poreikius, dėl to ateityje sumažės asmenų, patenkančių į socialinės atskirties gretas dėl žemo išsilavinimo lygio.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Įgyvendinant Projektą, bus siekiama pasinaudoti pažangia užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su užsienio šalių konsultantais, lektoriais ir pan. Tuo tikslu į Lietuvą bus kviečiami užsienio ekspertai, įsiliejama į tarptautinius bendradarbiavimo tinklus, kuriamas ir tobulinamas gerosios patirties sklaidos mechanizmas.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu numatoma skatinti šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimą kuriant standartizuotus vertinimo bei įsivertinimo įrankius, tobulinant švietimo personalo kompetenciją informacinių technologijų naudojimo darbui su sukurtais įrankiais srityje. Taip bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625, numatyto prioriteto „Gyventojų kompetencija ir socialinė sanglauda“ įgyvendinimo.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo:
		1. Kurti ir diegti aktyvaus mokymo(-si) metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas mokymą(-si) ir tarpdalykines studijas;
		2. Pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais;
		3. Parengti ir pradėti vykdyti švietimo, mokslo ir technologijų tobulinimo institucijų veiklos monitoringą, sukurti jų veiklos efektyvumą charakterizuojančių rodiklių sistemą.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

30. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

30.1. švietimo įstaigų bendruomenė (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, mokytojai, mokyklų vadovai ir kiti mokyklos administracijos darbuotojai), kuri galėtų pasinaudoti Projekto produktais;

30.2. švietimo specialistai, administracijos, savivaldybių darbuotojai.

31. Numatomos viešinimo priemonės:

31.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

31.2. elektroninėje erdvėje – Projekto interneto svetainės sukūrimas ir palaikymas, informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;

31.3. švietimo įstaigose – informaciniai lankstinukai;

31.4. konferencijose – 6 informacinio pobūdžio konferencijos apskričių, savivaldybių, švietimo įstaigų atstovams, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus ES, Ministerijos bei ŠPC simbolika;

31.5. ŠPC įrengiant informacinę lentą.

32. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

9 priedas

PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJŲ IR SPECIALIOJO UGDYMO PEDAGOGŲ KOMPETENCIJŲ TAIKYTI IKT IR INOVATYVIUS MOKYMO METODUS TOBULINIMO MODELIO IŠBANDYMO IR DIEGIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymo ir diegimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“.

3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), penktosios krypties „Personalo tobulinimas“ vykdymo. Įgyvendinant Komponentą bus tobulinama švietimo sistemos personalo kvalifikacija, ugdomi bei tobulinami personalo įgūdžiai taikant inovatyvius mokymo metodus ir informacines komunikacines technologijas (toliau – IKT).

4. Komponentas taip pat prisideda prie kitų Lietuvos strateginių dokumentų nuostatų įgyvendinimo:

4.1. Valstybės ilgalaikės raidos strategijos, patvirtintos 2002 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029) Švietimo ir mokslo prioritetinės krypties nuostatų „formuoti šiuolaikišką mokytojų ir dėstytojų kompetenciją“, „diegti informacines technologijas švietimo, mokslo ir studijų srityse“, „pertvarkyti pedagogų rengimo ir išplėtoti kvalifikacijos tobulinimo sistemas, jas suderinti su švietimo tikslais ir uždaviniais, siekiant parengti mokytojus dirbti žinių visuomenėje ir už tai gauti atitinkamą atlyginimą“ įgyvendinimo;

4.2. 2003 m. birželio 17 d. Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1630 (Žin., 2003, Nr. 63-2853) nuostatų užtikrinti pradinio ugdymo paskirtį „Suteikti asmeniui dorinės ir socialinės brandos pradmenis, kultūros, taip pat ir etninės, pagrindus, elementarų raštingumą, padėti jam pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą“. Be to, Komponento įgyvendinimo dėka sukuriamos geresnės sąlygos švietimo prieinamumo didinimui specialiųjų poreikių asmenims. Šis aspektas taip pat prisideda prie Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo tikslų siekimo;

4.3. 2005 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649) patvirtintos Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos informacinės visuomenės plėtros prioriteto „Gyventojų kompetencija ir socialinė sanglauda“ tikslų „Siekti, kad taikant IKT Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos“ ir „mažinti socialinės, turtinės, geografinės padėties ir kitų veiksnių sąlygojamus šiuolaikinių IT panaudojimo skirtumus – suteikti visiems šalies gyventojams vienodas galimybes naudoti IT asmeninėms ir visuomeninėms reikmėms“ įgyvendinimo;

4.4. 2007 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-970 patvirtintos Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo bei atnaujinimo strategijos (Žin., 2007, Nr. 63-2440) nuostatų „ugdymo turinio procesu užtikrinama, kad pradinis ugdymas suformuotų mokiniams visuminį pasaulio vaizdą, ugdytų esminių kompetencijų pagrindus, susietų mokymąsi su mokiniams aktualiais gyvenimo klausimais, artimiausia aplinka“ (tam, kad mokytojai sugebėtų formuoti ir įgyvendinti atnaujinamą ugdymo turinį, tobulinti mokytojų kvalifikaciją ir rengimą). Be to, strategijos nuostatose akcentuojama IKT panaudojimo ugdymo turinio procese plėtra, siekiant, kad didėtų kokybiškų mokymo(si) priemonių prieinamumas ir mokytojai galėtų sėkmingiau įtraukti mokinius į aktyvų mokymąsi;

4.5. 2004 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-256 patvirtintos Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese sampratos nuostatų dėl mokytojo vaidmens svarbos „mokytojai, remdamiesi vertinimo informacija, analizuoja ir koreguoja mokinių mokymą ir mokymąsi“ (IKT panaudojimas šiame procese žymiai palengvina vertinimo informacijos fiksavimą ir sekimą, sudaro efektyvesnes ir greitesnes prielaidas tėvų informavimui). Be to, inovatyvių mokymo metodų taikymas ir IKT diegimas ugdymo procese padeda mokytojui vykdyti šiuos svarbius veiklos aspektus: „numatyti tolesnio mokymo ir mokymosi uždavinius, remtis mokinio ar mokinių grupės pasiekimais, polinkiais, interesais, poreikiais“ bei „parinkti veiksmingas užduotis, naudoti įvairius mokymo(-si) metodus ir strategijas, kad mokinys patirtų sėkmę“;

4.6. 2004 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2015 patvirtintos IKT diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 metų strategijos (Žin., 2005, Nr. 7-217) tikslo „pasiekti proveržį mokinių mokyme ir mokymesi panaudojant modernias informacines technologijas“ įgyvendinimo. Proveržis šiuo atveju labiausiai siejamas su būtinybe ir poreikiu tobulinti mokytojų kvalifikaciją IKT srityje: technologinis raštingumas siejamas su edukacine kompetencija, taikomi modernūs mokymo ir mokymosi metodai, naudojamos elektroninės priemonės. Tai susiję su pedagogų informacinės kultūros ugdymo, nuolatinio mokytojų mokymosi, jų gebėjimo įsitraukti į gyvenimą informacinėje visuomenėje bei veiklą elektroninėje erdvėje skatinamo procesais. Komponentas taip pat prisideda prie IKT diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 metų programos laukiamų rezultatų „daugiau kaip 75 proc. pedagogų įgis edukacinio IKT raštingumo žinių“ ir „apie 90 proc. pedagogų įgis IKT kompetenciją (technologinį kompiuterinį raštingumą)“ pasiekimo.

5. Komponentas įgyvendina Programos 3 tikslo „Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 patvirtintoje Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje (Žin., 2005, Nr. 73-2649) akcentuojama, kad informacinė visuomenė, šalia saugios visuomenės ir konkurencingos ekonomikos, yra pirmas iš trijų ilgalaikių valstybės raidos prioritetų, kurie įtvirtinti valstybės plėtros ilgalaikės perspektyvos tikslus apibrėžiančiame dokumente – Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje. Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategija parengta atsižvelgiant į dar Europos Bendrijos užsibrėžtus tikslus, įtvirtintus Europos Tarybos 2000 m. priimtoje Lisabonos strategijoje – sukurti Europoje konkurencingą žinių ekonomiką. Strategija remiasi tokia Lietuvos vizija: „Pažangi informacinė visuomenė, t.y. išsilavinusi ir nuolat besimokanti visuomenė, kurios nariai savo veiklą grindžia informacija, žinojimu ir naujausių technologijų teikiamomis galimybėmis“.

7. Mokykla kaip mokymo institucija turi mokyti gyventi sparčiai besikeičiančioje realybėje. Mokslo ir technikos vystymasis pažengė tiek toli, kad iš esmės keičiasi visuomeninis gyvenimas ir vienokie ar kitokie pokyčiai tampa nuolatiniu reiškiniu. Informacinė visuomenė akcentuoja žmonių veiklą, bendravimą, kuris turėtų būti grindžiamas aukšto lygio informacinių technologijų (informacinės technologijos (IT) – informacijai apdoroti naudojama priemonių ir būdų visuma. Apima įvairius metodus ir priemones (techninę ir programinę įrangą), skirtas duomenims apdoroti: rinkti, rikiuoti, laikyti, perduoti ar kitaip tvarkyti kompiuteriu) galimybėmis, todėl švietimo misija –žmogaus socializacija bei prisitaikymas gyventi nuolat kintančiomis sąlygomis. Informacinių ir komunikacinių technologijų (informacinės ir komunikacinės technologijos – informacinės technologijos, papildytos ryšio priemonėmis. Ypatingas dėmesys skiriamas kompiuterių tinklams, šiuolaikiniams informacijos perdavimo būdams, toliau vadinama – IKT) teikiamų galimybių panaudojimas ugdymo procese, besiformuojančioje informacijos (žinių) visuomenėje tampa ypač aktualiu.

8. Reformuojamoje mokykloje bendrajam ugdymui keliami nauji tikslai: nesuabsoliutinti žinių reikšmės, mechaninio faktų įsiminimo svarbos ir daug daugiau dėmesio skirti mokinių bendrųjų ir dalykinių gebėjimų bei vertybinių nuostatų ugdymui. Siekiama, kad mokiniai suprastų tai, ką išmoksta, gebėtų pritaikyti realiose gyvenimo situacijose, taptų kompetentingi asmenys ir visuomenės nariai.

9. Mokymosi ištekliai kinta keičiantis švietimo vadybai ir tobulėjant švietimo funkcijoms. Didėjant informacijos srautui vis labiau praplečiamos žinios. Atsiranda naujų medžiagų (skaitmeninė informacija ir pan.) ir įrenginių (daugialypės terpės, multimedijos projektoriai, virtualios mokymo aplinkos), sukuriama vis geresnių metodų (remiamasi kognityvinės psichologijos atradimais), įrengiama vis geresnė aplinka mokymui ir mokymuisi (atviri mokymosi centrai, naujo tipo mokyklos). Ši raida skatina ir kompetencijų kaitą.

10. Šiuolaikinėje mokykloje mokytojo vaidmuo pamažu keičiasi. Mokytojas iš svarbiausio, nepakeičiamo informacijos šaltinio, galutinių sprendimų priėmėjo vis labiau tampa mokymosi žinovu ir organizatoriumi, mokinio pagalbininku. Vis didesni reikalavimai keliami mokytojo meistriškumui vertinant mokinių pasiekimus. Norima, kad pasiekimų vertinimas taptų integralia ugdymo proceso dalimi, kad mokytojas naudotų įvairius informacijos šaltinius ir būtų orientuotas ne į kontrolę ir ne į aiškinimąsi, ko mokinys dar nežino ar nemoka, bet į pagalbą jam mokantis.

11. IKT panaudojimui mokymo procese galimybėms nagrinėti bei inovatyvių mokymo (mokymosi) metodų taikymo paplitimui įvertinti skirti keli tyrimai, pvz.:

11.1. 2006 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau vadinama – Ministerija) užsakymu atliktas tyrimas „Informacinių ir komunikacinių technologijų panaudojimas gerinant mokymo ir mokymosi mokykloje kokybę“: tyrimo imtis – VIII–XII klasių mokiniai, jų tėvai, mokytojai ir mokyklų vadovai, informacinių technologijų specialistai;

11.2. 2005 m. Ministerijos užsakymu atliktas tyrimas „Mokytojų didaktinės kompetencijos atitiktis šiuolaikiniams švietimo reikalavimams“: tyrime dalyvavo vos 63 (7,4 proc. visų tyrime dalyvavusių pedagogų) pradinių klasių mokytojai, todėl inovatyvių metodų taikymo paplitimui įvertinti tyrimas nėra reprezentatyvus. Vis dėlto tyrimas išryškino, kad iš tyrime dalyvavusių pradinių klasių mokytojų tik 9,4 proc. taiko inovatyvius mokymo metodus (bendras pedagogų vidurkis siekė 12,4 proc.);

11.3. 2005 m. Ministerijos (Švietimo informacinių technologijų centro) užsakymu atliktas tyrimas „Pedagogų rengimas IKT diegimo Lietuvos švietimo aspektu“: tyrime akcentuojama šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose rengiamų pedagogų ugdoma kompetencija IKT taikymo srityje, tačiau seniau parengtų pedagogų kompetencijos kėlimo ir kvalifikacijos tobulinimo klausimas nėra nagrinėjamas. Be to, nėra atskirai nagrinėjamos pradinių klasių mokytojų kompetencijos IKT taikymo srityje. Vis dėl to tyrimas atskleidė, kad rengiamų pedagogų IKT edukacinė (iš esmės) ir technologinė (iš dalies) kompetencijos neatitinka šiuolaikinės žinių visuomenės reikalavimų bei netolimoje ateityje nebetiks IKT kompetencija, kurią dabar numato Standartas;

11.4. 2003 m. Ministerijos užsakymu atliktas kompleksinis tyrimas „Švietimo kokybės vadyba: specialiųjų poreikių vaikų integruotas ugdymas“: tyrimo metu vykdytos apklausos metu identifikuota, kad pedagogams, dirbantiems su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, didžiausių sunkumų pirmąjį dešimtuką sudaro tokie teiginiai, kurie labiausiai atspindi pedagogo dalykinę profesinę brandą, būtent gebėjimą pritaikyti ugdymo programą vaikui (t.y. rengti individualias, adaptuotas, modifikuotas, specialiąsias programas) ir efektyviai organizuoti specialiųjų poreikių mokinių ugdymą klasėje. Antrojo dešimtuko sąraše nurodyti tokie sunkumai, kaip: įtraukti tėvus į vaikų ugdymą, ugdyti vaikus, turinčius elgesio problemų, keisti visuomenės požiūrį į specialiųjų poreikių vaikų ugdymą kartu su bendraamžiais ir pan. Dažniau nei kas trečias pedagogas pripažįsta, jog jam trūksta patirties ir žinių parinkti adekvačias užduotis specialiųjų poreikių vaikams, garantuoti šių mokinių psichologinį bei fizinį saugumą klasėje, fiksuoti specialiųjų poreikių vaikų ugdymosi pokyčius, įvertinti jo mokymosi sunkumus, taikyti teorines žinias pedagoginiame darbe. Praktiškai kas ketvirtas nemoka parinkti tinkamų mokymo metodų ir būdų, diferencijuoti ugdymą klasėje, skatinti mokinių motyvaciją mokytis, analizuoti mokinių mokymosi sunkumus, nustatyti vaiko poreikius ir t.t. Šiuo atveju nėra nagrinėjamas inovatyvių mokymo metodų panaudojant IKT naudojimo paplitimas ir jų galimas poveikis pedagogams organizuojant specialiųjų poreikių vaikų ugdymą klasėje. Tuo tarpu pradinio mokymo bei specialiojo ugdymo institucijos šiame kontekste nėra nagrinėjamos arba nagrinėjamos per šiam Komponentui nepritaikytą prizmę, atitinkamai jos šalinamos iš IKT diegimo proceso Lietuvoje.

12. Kaip rodo švietimo tyrimų rezultatai, pradinio ir specialiojo ugdymo techninė bazė ir žmogiškieji ištekliai taip sparčiai nėra plėtojami, kaip to reikėtų atliepiant šiuolaikinės globalios žinių visuomenės keliamus naujus iššūkius mokyklai: kiekvienas pedagogas privalo gebėti taikyti inovatyvius mokymo metodus (tarp jų IKT) mokinių mokymuisi, atliepdamas žinių visuomenės mokinių, tėvų ir darbo rinkos poreikius; kiekvienas pedagogas privalo gebėti siekti aukštos mokymo kultūros ir kokybės, taikydamas modernias aktyvaus, kūrybiško, efektyvaus ugdymo pedagogines technologijas; kiekvienas pedagogas privalo gebėti organizuoti ugdymą atsižvelgdamas į individualias mokinių mokymosi galimybes, poreikius, mokymosi stilius, o mokinių pasiekimus vertinti vadovaudamasis moderniomis mokymąsi skatinančiomis nuostatomis.

13. Siekiant užtikrinti besimokančios žinių visuomenės sąvokos įgyvendinamumą, inovatyvūs mokymo metodai ir IKT turėtų būti diegiami bendrojo ugdymo kontekste, visų pirma laiduojant atitinkamų metodų proveržį pradiniame ir specialiajame ugdyme. Tikėtina, jog tai padėtų didinti mokyklų sukuriamą pridėtinę vertę ir sudarytų prielaidas užtikrinti geresnę kokybę tolimesniame mokymo ir mokymosi procese.

14. Išskirtinos šios pagrindinės pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijos taikyti inovatyvius mokymo metodus bei IKT srityje situacijos Lietuvoje privalumai ir trūkumai:

14.1. pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus modelio diegimo privalumai:

14.1.1. užsienio tyrimai rodo, kad IKT panaudojimas ugdymui yra vienas iš mokymo(si) efektyvumo didinimo ir kokybės gerinimo būdų:

14.1.1.1. IKT panaudojimas ugdymui gali pagerinti mokymą ir mokymąsi (laikas, bendravimas, kūrybiškumas, į problemos sprendimą orientuotas mokymo modelis);

14.1.1.2. IKT, kaip priemonės, taikymas gali turėti reikšmingos įtakos mokinių rezultatams, nuostatoms, bendravimui su mokytojais ir kitais mokiniais;

14.1.1.3. multimedijos ir interaktyvių lentų taikymas, interaktyvus mokymo turinys įtraukia ir motyvuoja ypač pradinių klasių mokinius, jie tampa dėmesingesni pamokų metu. IKT panaudojimo nauda skiriasi priklausomai nuo mokinių amžiaus ir IKT panaudojimo dažnumo, tačiau IKT ankstyvasis panaudojimas ateityje duoda didesnę pridėtinę vertę negu vėlyvesnė, nors ir žymiai intensyvesnė IKT panaudojimo pradžia;

14.1.2. bendrasis kompiuterinio raštingumo lygis nuolat didėja:

14.1.2.1. tarptautiniai tyrimai rodo, kad apie 59 proc. pradinių klasių mokytojų naudojasi IKT;

14.1.2.2. apie du trečdaliai pradinių klasių mokinių turi interesą kompiuteriui ir netgi darbo kompiuteriu pradmenis;

14.1.2.3. projekto „Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimas“, kurio tęsinys yra šis Komponentas, metu rengiami švietimo konsultantai yra aprūpinti nešiojamaisiais kompiuteriais ir multimedijos projektoriais, tuo jiems sudarant sąlygas realiai išbandyti ir įgyvendinti projekto idėjas savo mokyklose, pasirengti ateityje bendradarbiauti vykdant IKT ir inovatyvių mokymo metodų diegimo darbus, išbandant ir tobulinant modelį;

14.1.3. kuriamos sąlygos IKT diegimui Lietuvos pradiniame ir specialiajame ugdyme (atliekami tyrimai, inicijuojami ir vykdomi projektai, kuriama ir tobulinama strateginė-teisinė bazė):

14.1.3.1. projekto „Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimas“, kurio tęsinys yra šis Komponentas, metu pedagogų kompiuterinio raštingumo (atitinkančio technologinę Standarto dalį) pagrindus įgis 2800 pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų, 600 pedagogų mokysis pagal edukologinę pedagogų kompiuterinio raštingumo standarto dalį;

14.1.3.2. projekto „Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimas“, kurio tęsinys yra šis Komponentas, metu kuriami mokymosi priemonių virtualūs resursai (nuotolinio mokymo kursai mokytojams, interneto svetainė) prieinami visoms Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloms;

14.1.3.3. projekto „Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimas“, kurio tęsinys yra šis Komponentas, metu bus suburta virtuali mokytojų bendruomenė, taikomos ir plėtojamos nuotolinio mokymo formos, didinančios galimybę darbo vietoje ugdytis IKT ir inovatyvių mokymo metodų taikymo pradiniame ir specialiajame ugdyme gebėjimus;

14.1.3.4. Lietuvoje patvirtinti pagrindiniai IKT diegimo švietime dokumentai: IKT diegimo strategija ir programa, Mokyklų aprūpinimo MKP strategija ir tvarka, kompiuterinio raštingumo standartai;

14.1.3.5. jau dvejus metus Švietimo ITC rūpinasi IKT taikymo švietime galimybėmis – perka mokykloms MKP pritaikytas portalui. Ekspertų įvertintomis MKP galima laisvai naudotis Lietuvos švietimo įstaigose;

14.1.3.6. pedagogų rengimas: šiuo metu yra atnaujinamas Pedagogų kompiuterinio raštingumo standartas. Projekto „Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimas“, kurio tęsinys yra šis Komponentas, metu (iki 2007 m. rudens) bus sukurtas Standarto Edukacinės dalies nuotolinio mokymo kursas, pritaikytas pradiniam ir specialiajam ugdymui ir organizuoti pedagogų mokymai;

14.1.4. Lietuvos mokytojų stiprybė yra jų motyvacija naudoti IKT. Šioje srityje Lietuva užima 4 vietą Europoje;

14.2. pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus modelio diegimo trūkumai:

14.2.1. pradinio ir specialiojo ugdymo pedagogų inovatyvių metodų ir IKT taikymo kompetencijos nepakankamumas:

14.2.1.1. dauguma pradinių klasių mokinių turi interesą kompiuteriui ir netgi darbo kompiuteriu pradmenis. Specialiųjų poreikių vaikams priimtinos IKT grindžiamos ugdymo formos. Tačiau Lietuvoje net 41 proc. mokytojų klasėse vis dar nenaudoja kompiuterių. Paklausti apie didžiausius barjerus, net 78 proc. įvardija kompiuterių stygių jų mokykloje kaip svarbiausią barjerą. T.y. pradinių klasių mokytojai ir specialieji pedagogai nėra pasirengę palaikyti šį mokinių susidomėjimą ir jų skaitmeninio raštingumo pradmenis panaudoti ankstyvajam informacinių gebėjimų ugdymui bei mokymosi kokybės gerinimui;

14.2.1.2. tyrimo „Elektroninis ugdymo turinys ir paslaugos, skirtos pradiniam ir specialiajam ugdymui Lietuvoje ir užsienyje (situacijos analizė ir plėtros perspektyvos)“ metu apklausti pradinių klasių mokytojai praktiškai vienodas galimybes naudotis internetu turėjo tiek darbe (79,5 proc.), tiek namuose (81,1 proc.). Vertinant IKT panaudojimą ugdymo procese, pastebima, kad paprastai IKT naudojamos ne itin efektyviai ir pažangiai, išlieka ir nepakankamo IKT naudojimo tiesioginiam mokymui per pamokas problema;

14.2.1.3. užsienyje sukurta daug priemonių, skirtų išplėsti specialiųjų poreikių vaikų ugdymosi galimybes, taikant IKT, tačiau tiek specialiojo ugdymo pedagogams, tiek pradinių klasių mokytojams trūksta informacijos ir gebėjimų tas priemones susirasti bei naudoti ugdymui;

14.2.1.4. pradinių klasių mokytojų mokymo metodų įvairovės nepakankamumas (pvz., remiantis 2003 m. atliktu Nacionaliniu IV ir VIII klasės mokinių pasiekimų tyrimu, niekada nesinaudoja žodynais net 40,5 proc. IV klasių tirtų mokinių). Plečiant kalbos žodyną reikėtų siekti, kad mokiniai naudotųsi žodynais, žinynais, enciklopedijomis ar kt. Derėtų mokyti vaikus redaguoti savo kūrybinius darbus (po svarstymo su mokytoja niekada savo rašinėlio netobulina net 37 proc. IV klasių tirtų mokinių). Labai svarbu mokyti vaikus vertinti kūrybinius darbus (niekada savo rašinėlio draugams neskaitė 22 proc. IV klasių tirtų mokinių ir niekada neskaitė ir nevertino draugų rašinių net 24 proc. IV klasių tirtų mokinių). Tą galėtų užtikrinti IKT taikymas ugdymo metu (t.y. tikslinga IKT panaudojimą paversti mokymo proceso dalimi);

14.2.1.5. to paties tyrimo eigoje panašios išvados dėl mokytojų taikomų mokymo metodų pakeitimo būtinumo buvo prieita ir nagrinėjant IV klasės mokinių matematikos pasiekimus: apie 40 proc. apklaustų mokinių dažnai atlieka užduotis, ne visai atitinkančias jų pasirengimą ir turimą patirtį. Mokytojai turėtų geriau įvaldyti mokinių individualaus pažinimo būdus ir efektyviau juos taikyti pedagoginėje praktikoje. Ypatingą dėmesį reikėtų sutelkti specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymui. Jiems turi būti rengiamos specialios, modifikuotos ar adaptuotos mokymosi programos. Per pamokas mokiniams dažniau turėtų būti sudaromos sąlygos dirbti grupėmis (ar poromis), parenkant kiekvienos grupės mokinių pasirengimą geriausiai atitinkančias užduotis. Tą galėtų užtikrinti IKT taikymas ugdymo metu (t.y. tikslinga IKT panaudojimą paversti mokymo proceso dalimi);

14.2.2. įstatyminės, strateginės ir susijusios bazės spragos (nepakankamas bendras supratimas, kad reikia nedelsiant imtis priemonių kuo plačiau diegti naujovišką IKT pedagoginę praktiką):

14.2.2.1. mokyklų aprūpinimo mokomosiomis kompiuterinėmis priemonėmis (MKP – tai skaitmeninio pobūdžio mokymo ir mokymosi priemonė, kuri gali būti naudojama įvairiais mokymo(si) tikslais: aiškinant naują temą; kaip papildoma vaizdinė priemonė; reiškinių vizualizacijos priemonė; kartojant, įtvirtinant ir kontroliuojant; kaip papildoma mokymosi priemonė mokiniams) strategija ir tvarka yra pasenusios, jas reikėtų keisti naujomis strategijomis (pvz., e-turinio ir e-paslaugų diegimo strategija) ir tvarkomis, įteisinant mokymo objektų (mokymo objektas, mokomasis objektas (MO) – tai naujo tipo kompiuterinis elementas, sukurtas pagal objektiškai orientuotą kompiuterių mokslo paradigmą. Tai bet koks skaitmeninis arba ne skaitmeninis objektas, kuris gali būti naudojamas, ar pakartotinai naudojamas mokymo technologijoje. Technologijų palaikomas mokymas apima kompiuterines mokymo sistemas, interaktyvias mokymo aplinkas, intelektualias kompiuterizuotas sistemas, distancinio mokymo sistemas, bendradarbiavimo mokymo aplinkas), atvirojo mokymosi objektų metaduomenų (metaduomenys – duomenys apie duomenis. Interneto kontekste metaduomenys yra struktūrizuotas objekto, panašaus į dokumentą, požymių aprašymas. Metaduomenų struktūra apibūdinama formatais, pvz. LOM) standarto (mokymo objektų standartizavimas (LOM) – mokymosi objektų metaduomenys, aprašantys koncepcinę duomenų schemą, kuri apibrėžia metaduomenų struktūrą, faktiškai mokymosi objektus. Metaduomenų standartai Internetui yra mėginimas užpildyti spragas tarp išsamaus profesionalaus katalogizavimo ir laisvo dokumentų kūrimo Internete. Praktiškai, šie metaduomenų standartai leidžia dokumentų kūrėjams ir resursų valdytojams aprašyti resursus detalizuotose kategorijose palengvinant paieškos užklausų vykdymą. LOM standarto pagrindinis tikslas yra palengvinti mokymosi objektų paiešką, įvertinimą, priėjimą ir naudojimą. Šis standartas taip pat palengvina dalijimąsi ir keitimąsi mokymosi objektais, kuriant katalogus, kur saugoma informacija apie kultūrinių ir kalbinių kontekstų įvairovę, kur mokymosi objektai ir jų metaduomenys buvo panaudoti), virtualios mokymo(si) aplinkos (VMA – tai kompiuterių tinklais ir kitomis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis pagrįsta ugdymo sistema, kurioje vyksta studijų procesas. VMA leidžia kurti ir naudoti įvairius mokymosi scenarijus ir metodus), e-portfolio (E-portfolis – elektroniniai mokymosi aplankai. E-portfolio vadinama tinkle realizuota informacijos valdymo sistema, naudojanti elektronines priemones ir paslaugas. Besimokantysis konstruoja skaitmeninį aplanką, kuriame yra svarbiausi pasiekimai, įrodantys jo kompetenciją. Nuolat stebėdami savo įrašus, grįžtamąjį ryšį, besimokantieji geriau supranta savo mokymosi pažangą, būsimą karjerą, gyvenimo aprašymo konstravimą. Nuolat tobulinant e-portfolio sukuriamas reikšmingas ir svarbus besimokančiojo kompetencijos portfelis) ir kitas naujas Europos šalyse priimtas ir vartojamas sąvokas;

14.2.2.2. pedagogų kompiuterinio raštingumo standarto Edukacinės dalies nuotolinio mokymo kursas yra pasenęs bei nepritaikytas pradiniam ir specialiajam ugdymui (šiuo metu standartas yra atnaujinamas);

14.2.2.3. lyginant su užsienio šalimis Lietuvoje MKP įsigyta labai mažai, tarp jų yra mažai tikrųjų MO, kuriuos galima laisvai parsisiųsti, modifikuoti, skaidyti, komponuoti su kitais MO į pamokas, modulius, temas ir pan. Neužtikrinus tokių modifikavimo galimybių nesukuriamos prielaidos inovatyvių metodų taikymui ugdymo procese;

14.2.3. finansavimo problemos:

14.2.3.1. trūksta biudžetinių lėšų platesniam IKT diegimui. Didžioji lėšų dalis yra skiriama IKT įrangai pirkti (tačiau ir jų nepakanka), per mažai skiriama e-turinio (E-turinys – skaitmeninio turinio valdymas – esminiai programiniai produktai sudėtingam turiniui skaitmenizuoti, apdoroti ir išsaugoti. E-turinys suprantamas kaip informacija, paslaugos ir kitokia nauda, kurią galima gauti elektroniniu būdu) ir e-paslaugų (E-paslaugos – nacionalinė elektroninių paslaugų platforma – esminė infrastruktūra (žmonės, organizacijos, standartai, reglamentas, teisės aktai, ontologijos, technologijos, programinė ir kompiuterinė įranga) paslaugoms skelbti, surasti, teikti ir naudoti) diegimui bei mokytojų rengimui naudotis IKT bei jų kvalifikacijos tobulinimui, ypač regionuose;

14.2.3.2. savivaldybių švietimo centai praktiškai neskiria dėmesio mokytojų kvalifikacijos tobulinimui e-turinio ir e-paslaugų diegimo aspektu;

14.2.4. informacijos trūkumas:

14.2.4.1. nėra sukurta vieninga objektyvi sistema (metodų, rodiklių, nuoseklaus vertinimo visuma), kuri leistų įvertinti pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų inovatyvių mokymo(si) metodų išmanymą ir taikymą;

14.2.4.2. šiuo metu Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų pradinėse klasėse (neskaitant specialiojo ugdymo įstaigų) dirba beveik 10000 pradinių klasių mokytojų ir apie 800 specialiojo ugdymo pedagogų (logopedų, specialiųjų pedagogų, surdopedagogų, tiflopedagogų), tačiau duomenų apie Lietuvos pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompiuterinį raštingumą ir IKT naudojimo ugdymui kompetencijas nėra. Taip pat nėra sukurta vieninga pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompiuterinio raštingumo ir IKT naudojimo vertinimo metodika, pagal kurią galėtų būti nuolat renkama informacija apie IKT taikymo proveržį pradiniame ir specialiajame ugdyme;

14.2.4.3. nėra atlikta Lietuvos situacijai pritaikytų tyrimų, kurie suteiktų patikimos informacijos apie inovatyvių mokymo(si) metodų ir IKT diegimo poveikį pradinių klasių ir specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokiniams, jų mokymo(si) procesui, pasiekimams ir kitiems svarbiems ugdymo aspektams;

14.2.4.4. Eurydice duomenimis, Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose I–IV4 klasių mokinių mokymui naudojami 6655 kompiuteriai. Pradinėse mokyklose ir mokyklose-darželiuose naudojama 1011 kompiuterių, iš jų I–IV klasių mokinių mokymui naudojama 440 kompiuterių. Vidutiniškai vienu kompiuteriu naudojasi 24,1 I–IV klasių mokinio. Tuo tarpu kitose ES šalyse šie rodikliai yra žymiai palankesni: pvz., Belgijoje ir Lenkijoje šis rodiklis (vienam kompiuteriui tenkančių mokinių skaičius) siekia 1:10, Didžiojoje Britanijoje – nuo 1:7,5 (Škotijoje) iki 1:11 (Anglijoje). Vidutiniškai Europos šalyse vienam kompiuteriui tenka 20 ir mažiau mokinių, o mažiausias rekomenduojamas santykis yra 10,6 mokinių vienam kompiuteriui. Lietuvoje šis rodiklis net 2,3 kartų viršija rekomenduojamą dydį;

14.3. pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus modelio diegimo teikiamos galimybės:

14.3.1. IKT ir inovatyvių mokymo(si) metodų diegimas yra efektyvi priemonė didinti mokinių mokymosi motyvaciją, skatinti jų pasaulio pažinimo procesą, didinti pilietinį ir žmogiškąjį sąmoningumą ir savęs vertinimą:

14.3.1.1. užsienio šalių moksliniais tyrimais įrodyta, kad IKT padeda didinti mokinių motyvaciją, gerinti pasiekimus. Ankstyvoji mokymosi starto pradžia (pradinių klasių lygmenyje, bet ne vėlesnė) galėtų paspartinti naudojimąsi IKT mokykloje, spartesnį mokinių įsiliejimą į žinių visuomenę;

14.3.1.2. inovatyvių mokymo metodų panaudojant IKT taikymas mokymuisi išplės socialinės atskirties, specialiųjų poreikių ugdymo(si) mokinių ugdymo galimybes, sumažins tikimybę iškristi iš ugdymo konteksto ir mokyklos. IKT grindžiamų modernių, kokybiškų ir patrauklių mokymo priemonių sukūrimas ir plėtojimas laiduos mokinių mokymosi motyvacijos stiprinimą;

14.3.2. padidėjusi pedagogų kompetencija taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus padės jiems efektyviau panaudoti darbo laiką, organizuoti mokymo procesą, bendrauti su mokiniais ir jų tėvais, jausti didesnį pasitenkinimą savo darbu. Tinkamas inovatyvių metodų ir IKT taikymas padės užtikrinti pažangių mokymo metodų panaudojant IKT proveržį pradiniame ir specialiajame ugdyme, o tai pagerintų ugdymo kokybę ateityje;

14.3.3. strateginės-teisinės bazės tolimesnis kūrimas ir tobulinimas padėtų Lietuvai suderinti švietime vartojamas sąvokas su Europos valstybėse vartojamomis sąvokomis (tokiomis kaip MO, VMA, e-turinys ir kitos e-paslaugos), ir įsilieti į Europos mokyklų tinklus, skleisti, dalintis ir pasisemti gerosios darbo patirties per bendradarbiavimą ir pažangias technologijas. Tai užtikrintų Lietuvos švietimo sistemos tobulinimo ir šiuolaikinių šiai sistemai keliamų reikalavimų atitikimą:

14.3.3.1. politinis sprendimas kurti e-turinį atitinkančius strateginius dokumentus užtikrintų inovatyvių IKT grindžiamų mokymo(si) metodų proveržį pradiniame ir specialiajame ugdyme, panaudojant esamus žmogiškuosius išteklius;

14.3.3.2. pedagogų kompiuterinio raštingumo standarto atnaujinimas, įtraukiant aukštesnio lygio pedagogines ir vadybines kompetencijas, užtikrintų Lietuvos pedagogų kompetencijos tobulinimą, atitinkantį ES vidurkius. E-turinio, paslaugų, sąvokų taikymas Lietuvoje atitiktų pasaulio žinių visuomenės tendencijas;

14.3.4. ITC įsijungimas į Europos mokymosi išteklių mainų strategijos įgyvendinimą (CALIBRATE projektas) galėtų pagerinti situaciją, jei MO lokalizavimo darbai sudarytų sąlygas išsaugoti lietuvių kalbos statusą integruojantis į daugiakalbę ES;

14.4. pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus modelio diegimo grėsmės:

14.4.1. nepakankamas mokinių, jų tėvų ir mokytojų bei susijusių institucijų inovatyvių mokymo metodų ir IKT taikymo ugdymo procese svarbos suvokimas ribotų šalies pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų galimybes taikyti šiuos pažangius ir šiuolaikiškus žinių visuomenės nuostatas atitinkančius mokymo metodus:

14.4.1.1. naujosios informacinės ir komunikacinės technologijos vaikams tampa laisvalaikio leidimo priemone, taigi per pamokas mokiniai ne visada linkę IKT naudoti mokymosi tikslais. Jie gali naudoti IKT žaidimams, pokalbiams, kurie ne visuomet yra susiję su mokymusi ir gali pakenkti pažinimo procesui. Dėl šios priežasties pradinių klasių mokytojai ir specialiojo ugdymo pedagogai yra atsakingi už šių technologijų diegimo naudojimo plėtrą mokant vaikus ir paskatinant juos naudoti IKT įvairiapusiškiau – mokymosi tikslams. Jei pedagogui stinga atitinkamų žinių ir gebėjimų, IKT naudojimas mokymo procese gali būti neveiksmingas ir gal net žalingas;

14.4.1.2. jei mokytojai neturi atitinkamos kvalifikacijos ir jos palaikymo, tobulinimo galimybių, įgytos žinios, geroji darbo patirtis bus realizuota daugiausia savo mokyklos ribose (jei tam pritartų kiti mokytojai ir/ar administracija), tačiau būtų ir toliau neprieinama kitoms šalies švietimo įstaigoms. Tuo tarpu mokyklų, mokytojų bendradarbiavimas, pasidalijimas gerąja darbo patirtimi laikomi viena veiksmingiausių inovatyvių mokymo metodų taikymo ir sklaidos priemonių;

14.4.1.3. rengiant naujus švietimo sektoriaus žmogiškuosius išteklius bei pedagogų raštingumo nuotolinio mokymo kursą, pritaikytą pradiniam ir specialiajam ugdymui svarbu įtraukti naujus modulius, atitinkančius XXI amžiaus e-mokymosi bendruomenės reikalavimus. Kad pedagogų kvalifikacija atitiktų šiuolaikinius reikalavimus, būtina skirti lėšų jų kvalifikacijos tobulinimui. Tuo tarpu trūksta lėšų efektyviam šiuolaikiškų pedagogų rengimui ir seniau parengtų pedagogų kvalifikacijos tobulinimui;

14.4.2. naujausių IKT pasiekimų nepakankama sklaida Lietuvoje ir atitinkamų išteklių stoka ateityje gali sąlygoti šalies nepasirengimą įsilieti į Europinius tinklus, tinkamai vykdyti Europinio lygio švietimo politiką:

14.4.2.1. nepakankamos galimybės naudotis tinkamu skaitmeniniu turiniu, susijusios su autorių teisių klausimais ir aukštos leidimų naudotis autorių kūriniais kainos yra viena didžiausių kliūčių siekiant paspartinti IKT naudojimą mokykloje;

14.4.2.2. kvalifikuotų e-turinio ir e-paslaugų ekspertų trūkumas Lietuvoje;

14.4.2.3. atlikta mažai e-turinio ir e-paslaugų mokslinių tyrimų, publikuota mažai mokslinių straipsnių;

14.4.2.4. trūksta parengtų MO metaaprašų kūrėjų. Vis dar populiari kompaktinių plokštelių su MKP įrašais pirkimo mokykloms praktika. Lietuvos skaitmeninis mokymo turinys dar nepritaikytas prisijungimui prie tarpmokyklinių tiek Lietuvos, tiek Europos ar pasaulio tinklų;

14.4.3. teisinė-strateginė bazė neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Lietuva, siekdama būti pilnateisė ir lygi Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) narė, bet kuriuo atveju privalėtų laikytis kitų ES šalių priimtos švietimo politikos strategijos ir jos pagrindinių tendencijų (krypčių), o tai reiškia, jog norint beviltiškai neatsilikti reikės vis didesnių investicijų į švietimo sistemą (nesiimant veiksmų nedelsiant);

14.4.4. įgyvendinus šiuo metu vykdomą projektą „Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimas“ (2006-05-05 – 2008-04-30), bus sukurtas pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir aktyvaus mokymo metodus tobulinimo modelis, tačiau neskyrus lėšų ir laiko šio modelio išbandymui ir diegimui, IKT proveržis pradiniame ir specialiajame ugdyme nebus įgyvendintas;

14.4.5. nesukūrus vieningos objektyvios pedagogų inovatyvių mokymo metodų ir IKT taikymo vertinimo metodikos bei neorganizuojant nuolatinių sisteminių tyrimų, poreikių analizei ir monitoringui, sukurtas pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir aktyvaus mokymo metodus tobulinimo modelis nebus kontroliuojamas. Atitinkamai negalės būti matuojami šios veiklos sėkmingumo rodikliai, jų efektyvumas, nebus įmanoma numatyti koregavimo, tobulinimo veiksmus, kurie sustabdytų netinkamą modelio naudojimą.

15. Pagrindinės pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus modelio išbandymo ir diegimo išvados:

15.1. šiuo metu vykdomo projekto „Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimas“ (2006-05-05 – 2008-04-30) metu bus parengtas pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelis, kurio išbandymas ir diegimas nacionaliniu mastu sudarys sąlygas Lietuvoje sukurti veiksmingą pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų IKT ir inovatyvių mokymo metodų taikymo kompetencijų tobulinimo sistemą, modernizuoti šalies pradinį ir specialųjį ugdymą;

15.2. remiantis aukščiau minėto projekto metu atlikto tyrimo išvadomis, aktualiausias pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ugdymo procese diegiant IKT ir inovatyvius ugdymo metodus poreikis galėtų būti įvardytas kaip „gauti savalaikę tinkamos apimties edukacinę, organizacinę ir techninę pagalbą, diegiant IKT ir inovatyvius ugdymo metodus“:

15.2.1. „savalaikė“: atsiradus poreikiui, pagalbos turėtų būti sulaukta artimiausiomis dienomis arba suplanuotas pagalbos teikimas tam tikrais momentais (pvz., kvalifikacijos tobulinimas numatomas ne po 2 metų, o šiais metais, pradedant nuo lengvesnių ir pereinant prie sudėtingesnių kompetencijų);

15.2.2. „tinkamos apimties“: pagalba teikiama ne atskiriems klausimams atsakyti, bet vieningam ir kryptingam mokymui;

15.2.3. „edukacinė“: pagalba suteikiama mokymų, patarimų, seminarų, kvalifikacijos tobulinimo, interaktyvaus bendravimo, atvejo tyrimo, pasidalijimo gerąja patirtimi ar bet kokiomis kitomis efektyviomis formomis;

15.2.4. „organizacinė“: mokyklos vadovybės, kitų mokytojų, suinteresuotų ir susijusių institucijų darbuotojų palaikymas ieškant probleminės situacijos sprendimo būdų;

15.2.5. „techninė“: techninis pedagogo darbo vietos (mokytojo ir mokinių) aprūpinimas IKT, kitomis būtinomis mokymo priemonėmis, įtvirtinant inovatyvių mokymo metodų ir IKT taikymą;

15.3. atsižvelgiant Lietuvos ir kitų šalių patyrimą (projekto „Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimas“ rėmuose atlikto tyrimo rezultatai), tikslingiausia pasinaudoti Belgijos (Flamandų bendruomenės) patirtimi, kurią nusako šie elementai:

15.3.1. techninės, organizacinės ir edukacinės paramos užtikrinimas mokytojams, padedantis sėkmingai taikyti IKT ugdymo procese:

15.3.1.1. dalijimasis gerąja patirtimi per efektyvias IKT priemones (e-konferencijos, projektai, seminarai, internetas ir intranetas bei kt. šaltiniai);

15.3.1.2. MO pradiniam ir specialiajam ugdymui rengimas ir lokalizavimas: svarstytinas klausimas dėl MO lokalizavimo centro, apjungiančio Lietuvos lokalizuotojų pajėgas ir aprūpinto kompiuterinėmis lokalizavimo priemonėmis, steigimo ir veiklos užtikrinimo, pritraukiant ir išlaikant kvalifikuotus žmogiškuosius išteklius (pedagogus-turinio specialistus, kalbininkus, vertėjus, programuotojus, lokalizacijos (lokalizacija – programinės įrangos pritaikymas tam tikrai kalbinei ir kultūrinei aplinkai. Lokalizuotos programos turi taisyklingai rengti ir apdoroti ta kalba parašytus dokumentus, vartoti tai kalbai tinkamą koduotę, toje kalboje ir valstybėje priimtus matavimo vienetus ir jų žymenis, datos, laiko ir kitus formatus, į tą kalbą išverstus naudotojo matomus tekstus (meniu, dialogo langų užrašus, kompiuterio pranešimus), dokumentaciją (elektroninius ir popierinius žinynus, vadovėlius). Taip pat turi būti naudojama tai kultūrinei terpei būdinga simbolika, spalvos ir kiti elementai. Visa tai paprastai yra apibrėžiama lokalėje) procesų žinovus ir kt.);

15.3.2. IKT panaudojimą ugdymo procese įtraukti į pedagogo kompetencijų sąrašą akcentuojant ir pradinių klasių mokytojų bei specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijas šioje srityje;

15.3.3. siekti mokytojams suteikti galimybę naudotis nešiojamaisiais kompiuteriais mokykloje ir namuose (kritinei pedagogų masei, kuri užtikrintų IKT proveržį pradiniame ir specialiajame ugdyme) – pagal Didžiosios Britanijos modelį;

15.3.4. siekti mokytojams (seniau parengtiems) suteikti platesnes inovatyvių mokymo metodų ir IKT taikymo žinias ir gebėjimus, sukuriant sąlygas kelti kvalifikaciją, diferencijuojant skirtingų švietimo lygmenų pedagogų kompetencijos ribas. Pvz., pradinių klasių mokytojams ir specialiojo ugdymo pedagogams galėtų būti taikomi žemesnio lygio, bet labiau specifiniai kompetencijų reikalavimai IKT srityje;

15.3.5. siekti mokytojams (naujai rengiamiems) suteikti platesnes inovatyvių mokymo metodų ir IKT taikymo žinias – pvz., pasiekti, kad naujieji mokytojai, vos baigę studijas, privalėtų mokėti naudotis kompiuteriais ir kitomis IKT savo pačių tolimesniam profesiniam tobulėjimui, taip pat turėtų išmanyti, kaip taikyti IKT mokant vaikus. Šios žinios ir gebėjimai turėtų būti gilesnio pobūdžio, negu kad šiuo metu siūloma Lietuvos aukštosiose mokyklose. Šių elementų taikymą galėtų užtikrinti ES struktūrinių fondų parama.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

16. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas pagrindinis Komponento tikslas – modernizuoti šalies pradinį ugdymą, diegiant inovatyvius mokymo metodus ir IKT.

17. Tikslo pasiekimą apibūdina Komponento uždaviniai:

17.1. rengti švietimo konsultantus, gebančius konsultuoti inovatyvių mokymo metodų ir IKT taikymo pradiniame ugdyme klausimais, ir tobulinti jų kvalifikaciją;

17.2. tobulinti pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų, dirbančių su integruotai ugdomais specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokiniais, kompetenciją taikyti inovatyvius mokymo metodus ir IKT;

17.3. tobulinti mokyklų vadovų ir pavaduotojų kompetenciją inovatyvių mokymo metodų ir IKT diegimo pradiniame ugdyme aspektu;

17.4. turtinti mokymo bazę;

17.5. sukurti inovatyvių metodų ir IKT diegimo pradinėse klasėse organizavimo metodiką ir išbandyti pilotinėse mokyklose.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

18. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos lygio rezultato ir produkto rodiklius:

18.1. 1 uždavinys „Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą“:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.)	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	2006	–	300
Išduotų neformaliojo švietimo programų baigimo pažymėjimų skaičius (administracijos darbuotojai)	2006	–	300

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai

18.2. 2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.)	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) – dėstytojai (aukštojo mokslo studijos)	2006	–	3120
Išduotų neformaliojo švietimo programų baigimo pažymėjimų skaičius – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	2006	–	3120

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio)

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai

Punkto pakeitimai:

Nr. V-683, 2011-04-26, Žin., 2011, Nr. 55-2673 (2011-05-10), i. k. 1112070ISAK000V-683

19. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2006	–	225
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų	2006	–	300

20. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo plėtotės centras (toliau vadinama – ŠPC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Išmokytų naudos gavėjų skaičius, iš jų:	2006	–	–
Tinkamą kvalifikaciją turinčių pradinių klasių mokytojų skaičius	2006	–	3000
Tinkamą kvalifikaciją turinčių specialiojo ugdymo pedagogų skaičius	2006	–	600
Tinkamą kvalifikaciją turinčių švietimo konsultantų pradiniam ugdymui skaičius	2006	–	170
Tinkamą kvalifikaciją turinčių švietimo konsultantų specialiajam ugdymui skaičius	2006	–	55
Parengtų leidinių skaičius	2006	–	1

21. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

21.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

21.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius Komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

22. Komponentas galėtų būti įgyvendinamas vykdant Projektą „Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas“ (toliau vadinama – Projektas).

23. Pagrindinis Projekto tikslas – modernizuoti šalies pradinį ugdymą, diegiant inovatyvius mokymo metodus ir IKT.

24. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

24.1. ŠPC, kaip pareiškėjas, rengia paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti ir atskirame ŠPC vadovo įsakyme nustatyta tvarka rengia ir teikia ataskaitas PVK apie Komponento įgyvendinimo eigą;

24.2. ŠPC rengia ir teikia paraišką Paramos fondui Europos Socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – ESFA), pasirašo paramos sutartį ir administruoja paramos sutartyje nurodytas veiklas;

24.3. ŠPC vykdo numatytų veiklų viešuosius pirkimus, vykdo numatytas veiklas arba jas organizuoja (pasitelkiant paslaugų teikėjų pagalbą), atsako už viešinimo ir finansinio audito paslaugų pirkimą;

24.4. pagal išlaidas pateisinančius dokumentus ir pažangos ataskaitas ŠPC atsiskaito ESFA, kartu teikia nustatytos formos ataskaitas PVK;

24.5. kartu į Projekto įgyvendinimą ŠPC įtraukia dalyvius, kurie yra tiesioginiai ŠPC vykdomų ir/ar organizuojamų veiklų naudos gavėjai (pradinių klasių mokytojai ir specialiojo ugdymo pedagogai).

25. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja ŠPC.

26. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 9872,2 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 7127,8 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas kiekvienam Projekto įgyvendinimo etapui.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

27. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

28. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m.m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Mokymo personalo kvalifikacijos tobulinimas, mobilumo skatinimas, profesinio mokymo, studijų sistemos atvirumo didinimas
1.4.	Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2	Kryžminis finansavimas	Iki 182,1 tūkst. Lt
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Švietimo plėtotės centras
3.2.	Partneris (iai)	Nenumatoma
3.3.	Remiamos veiklos	1. Švietimo konsultantų ir lektorių rengimas, konsultantų, pedagogų (pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų) ir mokyklų vadovų ir pavaduotojų kvalifikacijos tobulinimas.
		2. Pradinių klasių ir integruotai ugdomų specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokinių mokymo ir metodinės bazės turtinimas (mokymo ir metodinių priemonių rengimas ir leidyba).
		3. Inovatyvių metodų ir IKT diegimo pradinėse klasėse organizavimo metodikos sukūrimas ir išbandymas pilotinėse mokyklose..
		4. Lietuvos ekspertų mokymas ir konsultavimas, atliekamas užsienio ekspertų remiantis inovatyvių metodų ir IKT diegimo situacijos analize.
3.4.	Tikslinės grupės	1. Tiesioginės tikslinės grupės: švietimo konsultantai; pradinių klasių mokytojai ir specialiojo ugdymo pedagogai; mokyklų vadovai ir pavaduotojai; ekspertai.
		2. Netiesioginės tikslinės grupės: pradinių klasių ir specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokiniai; įvairių mokomųjų dalykų mokytojai, dirbantys pradinėse klasėse (muzikos, dailės, užsienio kalbų, kūno kultūros, tikybos, etikos ir kt. mokytojai); pradinių klasių ir specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokinių tėvai; savivaldybių švietimo padalinių specialistai.
3.5.	Projekto vertė	Iki 17000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 17000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	63 mėn.
		I įgyvendinimo etapas: 2008–2010 m.
		II įgyvendinimo etapas: 2011–2013 m.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	Nenumatoma, kadangi projektą vykdys Švietimo plėtotės centras, o projekto dalyviams atrankos kriterijai nėra taikomi
5.	Administruojanti institucija	Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto tikslinėms grupėms bus sudarytos geresnės mokymo ir mokymosi sąlygos neatsižvelgiant į jų lytį, amžių, lytinę orientaciją, negalę, rasę ar etninę priklausomybę, religiją, įsitikinimus ir kitus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytus pagrindus.
		Tiesioginėms tikslinėms grupėms (švietimo konsultantams, pradinių klasių mokytojams, specialiojo ugdymo pedagogams ir mokyklų vadovams) bus siekiama sudaryti vienodai palankias darbo sąlygas (galimybes tobulinti kvalifikaciją, bendrauti, mokytis, naudotis IKT ir taikyti inovatyvius mokymo metodus). Be to, vienodas dėmesys tiek didmiesčių, tiek rajono švietimo įstaigų žmogiškiesiems ištekliams padės sumažinti teritorinius skirtumus tarp mokymo kokybės ir prieinamumo.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Įgyvendinant Projektą, bus siekiama pasinaudoti pažangia užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su užsienio šalių konsultantais, lektoriais ir pan. Tuo tikslu į Lietuvą bus kviečiami užsienio ekspertai, įsiliejama į tarptautinius bendradarbiavimo tinklus, kuriamas ir tobulinamas gerosios patirties sklaidos mechanizmas.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu diegiant informacines technologijas vidurinėse mokyklose ir gimnazijose bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625, numatytų tikslų pasiekimo: siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos; mažinti socialinės, turtinės, geografinės padėties ir kitų veiksnių sąlygojamus šiuolaikinių IT panaudojimo skirtumus – suteikti visiems šalies gyventojams vienodas galimybes naudoti IT asmeninėms ir visuomeninėms reikmėms.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama sudaryti sąlygas tolygiai ir tvariai ilgalaikei visų regionų plėtrai, mažinant išsivystymo ir švietimo paslaugų prieinamumo netolygumus tarp 2007 m. sausio 31d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. numatytų 7 ekonominio augimo centrų švietimo sektoriaus žmogiškųjų išteklių plėtros lygio. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: rengti ir įgyvendinti pagrįstas naujausiais mokslo laimėjimais švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos programas, į kurias būtų įtrauktos darnaus vystymosi problemos; pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais; prireikus periodiškai atnaujinti įvairių švietimo lygmenų programas, atsižvelgiant į opiausias šalies problemas, eurointegracijos ir globalizacijos siekius; tobulinti pedagogų rengimo, kvalifikacijos ir papildomos kvalifikacijos įgijimo programas, suteikti jiems žinių darnaus visuomenės vystymosi ir žinių visuomenės kūrimo klausimais.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

29. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant skleisti informaciją apie paramą ESF paramą, projekto idėjas, vykdomas veiklas ir įgyvendinimo rezultatus. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

29.1. Ministerija ir jai pavaldžių švietimo įstaigų specialistai, mokslininkai, apskričių bei savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistai;

29.2. mokyklų vadovai, direktoriai ir pavaduotojai, pradinių klasių mokytojai, specialiojo ugdymo pedagogai, mokyklų bendruomenių atstovai, pvz., mokinių tėvai, visuomeninių organizacijų atstovai, žiniasklaidos darbuotojai.

30. Numatomos viešinimo priemonės (Projekto I įgyvendinimo etapo viešinimo veiklos):

30.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai (projekto viešinimas spaudoje paskelbiant 5 straipsnius);

30.2. elektroninėje erdvėje – Projekto interneto svetainės sukūrimas ir palaikymas, projekto viešinimas internete būtų vykdomas nuolat skelbiant informaciją apie projekto įgyvendinimą;

30.3. švietimo įstaigose ir ŠPC – skelbimų lentos ŠPC ir pilotinėse mokyklose, projekto informaciniai leidiniai;

30.4. konferencijose ir kituose informaciniuose renginiuose – konferencijos, projekto ir jo rezultatų pristatymai Ministerija, ŠPC, Švietimo informacinių technologijų centro, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro specialistams ir užsienio konsultantams, informaciniai sklaidos seminarai visose apskrityse. Bus naudojami aplankai, popierius, rašikliai ženklinti Europos Sąjungos, Ministerijos bei ŠPC simbolika.

31. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

10 priedas

(Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2011 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. V-683 redakcija)

Ugdymo turinio naujovių sklaidos modeliO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelio komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“.

3. Komponentas prisidės prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), įgyvendinimo priemonių: sukurti švietimo turinio nuolatinio atnaujinimo sistemą; sukurti integralią mokytojų rengimo bei kvalifikacijos tobulinimo sistemą, orientuotą į kintantį mokytojo vaidmenį žinių visuomenėje ir šiuolaikiniam mokytojui būtinas naujas kompetencijas bei vertybines nuostatas.

4. Komponentas įgyvendina Programos 2 tikslą „Atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti ugdymo turinį“.

II. ESAMOS būklės ir tendencijų analizė

5. Komponento įgyvendinimas prisidės prie ugdymo turinio atnaujinimo sistemos, numatytos Valstybės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose, sukūrimo bei ugdymo kokybės gerinimo. Komponento vykdymo metu bus sukurtas, išbandytas ir įdiegtas bendrojo ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis, apimantis ilgalaikių stažuočių mokytojams teisinės bazės parengimą ir eksperimetą, skaitmeninių mokymo priemonių parengimą ar adaptavimą ir išbandymą, diegimą bendrojo ugdymo mokyklose.

6. Ugdymo turinys formuojamas remiantis ugdymo tikslais ir orientuojantis į mokinių ugdymo rezultatus. Ugdymo turinys formuojamas visuose švietimo lygmenyse – valstybės, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar švietimo teikėjo, mokyklos, mokytojo ir mokinio. Pastaruoju metu, formuojant ugdymo turinį, pereinama nuo ugdymo turinio formavimo atskirų dalykų pagrindų prie ugdymo turinio sričių, integruojančių dalykus į vieną kursą arba susiejančių juos bendrais tikslais ir glaudžiais tarpdalykiniais ryšiais.

7. Ugdymo turinio įgyvendinimas vykdomas visuose švietimo lygmenyse ir grindžiamas parama mokytojams, jų kvalifikacijos tobulinimu, mokyklų aprūpinimu reikalingomis mokymo priemonėmis ir vadovėliais. Ugdymo turinio naujovės skleidžiamos „iš apačios į viršų“ (mokytojų geroji patirtis) ir „iš viršaus į apačią“ (visuomenės poreikiai, pedagogikos naujovės). Už ugdymo turinio naujovių įgyvendinimą ir institucionalizavimą atsakomybė pasidalijama atitinkamuose švietimo lygmenyse.

8. Ugdymo turinys vertinamas remiantis Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150), Nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos pridedamąja verte, egzaminų rezultatais, mokinių pasiekimais ir pažanga ugdymo procese, vidaus ir išorės audito išvadomis, ekspertinio vertinimo išvadomis. Ugdymo turinio vertinimo informacija remiamasi planuojant mokymą ir mokymąsi pamokoje, mokyklos tobulinimą, teikiant pagalbą mokyklai savivaldybėje, rengiant ugdymo turinio dokumentus bei mokymo priemones, planuojant jų įgyvendinimą.

9. Ugdymo turinio atnaujinimas yra sistemingas, nenutrūkstantis procesas. Ugdymo turinys atnaujinamas atsižvelgiant į ugdymo turinio vertinimo rezultatus, visuomenės poreikius, pedagogikos atradimus, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatus. Bendrosios programos atnaujinamos ne dažniau kaip kas 7 metai. Po bendrųjų programų atnaujinimo seka brandos egzaminų programų atnaujinimas. Ugdymo turinio atnaujinimu siekiama spręsti iškilusias ugdymo kokybės problemas.

10. Pagrindiniai ugdymo turinį reglamentuojantys dokumentai yra bendrosios programos (priešmokykliniam, pradiniam, pagrindiniam ir viduriniam ugdymui).

11. Atnaujintos bendrosios programos įgyvendinamos atnaujinant vadovėlius, kuriant mokymo priemones naudojantis IKT, mokymo priemones pritaikant ugdymo individualizavimui ir diferencijuotam mokymui. Rengiami mokytojų kvalifikacijos tobulinimo projektai, skirti atnaujintų Bendrųjų programų išbandymui mokyklose ir konsultantų parengimui šių dokumentų sklaidai. Rengiamos metodinės rekomendacijos atnaujintų bendrųjų programų įgyvendinimui su mokytojų gerosios patirties pavyzdžiais. Su ugdymo turinio kaitos kryptimis derinamos vidaus ir išorės audito, vidurinio ugdymo programos akreditacijos, mokytojų atestacijos ir kiti mokyklų bei mokytojų veiklos vertinimo kriterijai.

12. Valstybės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), ir priemonių plane tarp ugdymo turinio tobulinimo krypčių numatytas ugdymo turinio kontekstualumas (pilietinė žinių ir rinkos visuomenė) ir mokymo individualizavimas. Ugdymo turinio kontekstualumas apima informacinių, bendrųjų ir profesinių kompetencijų plėtojimą. Mokymo individualizavimas apima mokinių pasiekimų vertinimo, mokymo turinio (medžiagos) bei mokymo metodų atrankos, mokymo krūvių subalansavimo sritis.

13. Atnaujintose bendrosiose programose išskiriami tokie prioritetai – asmens esminių kompetencijų (esminės kompetencijos – tai visų žmonių asmeninei saviraiškai ir tobulinimuisi, aktyviam pilietiškumui, socialinei įtraukčiai ir užimtumui reikalingos kompetencijos) ugdymas bei ugdymo turinio individualizavimas ir diferencijavimas.

14. Svarbu, užtikrinti sklandžią bendrųjų programų naujovių sklaidą tarp šalies mokytojų, padėti mokytojams pasirengti darbui pagal atnaujintas bendrąsias programas, nustatyti pagrindines problemas, su kuriomis susiduria mokytojai diegdami ugdymo turinio naujoves, remiantis šiais duomenimis rengti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas bei kursus.

15. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl bendrųjų kompetencijų ugdymo siūlo ugdyti šias kompetencijas: komunikavimas gimtąja ir užsienio kalbomis, matematinė kompetencija ir pagrindinės kompetencijos gamtos mokslų ir technologijų srityse, skaitmeninis raštingumas, mokymasis mokytis, tarpasmeninė, tarpkultūrinė, socialinė ir pilietinė kompetencijos, verslumas, kultūrinė raiška.

16. Tarp pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos ugdymo kokybei, yra atsižvelgimas į besimokančiųjų įvairovę, atsižvelgimas į ekonominį ir socialinį kontekstą, materialiniai ir žmogiškieji ištekliai, mokymo ir mokymosi procesai, mokymo ir mokymosi rezultatai bei pasekmės.

17. Vykstant spartiems ekonomikos pokyčiams, didėjant žinių visuomenės svarbai, keičiasi reikalavimai šalies švietimo sistemai bei požiūris į mokymą ir mokymąsi. Esmine ugdymo proceso dalimi pradedama laikyti mokymąsi, kurio paradigma ugdymo procese keičia poveikio ir sąveikos paradigmas. Mokymosi paradigmos požiūriu mokiniai patys formuoja mokymosi tikslus, yra ne pasyvūs informacijos gavėjai, bet, būdami atsakingi už savo mokymąsi, aktyviai dalyvauja mokymosi procese įgydami žinias ir įgūdžius. Mokytojas, remdamasis savo žiniomis ir gebėjimais, padeda mokiniui įveikti problemas, kurios jam iškyla besimokant, ir yra mokinių mokymosi patarėjas (konsultantas), specialistas, padėjėjas. Pagrindinis dėmesys mokymosi paradigmoje skiriamas besimokančiojo aprūpinimui efektyviomis mokymo priemonėmis, įrankiais, atitinkančiais jo mokymosi stilių ir poreikius, akcentai nuo mokymo perkeliami į mokymąsi, į įgalinančių mokytis edukacinių ir jų sąlygotų mokymosi aplinkų kūrimą bei veikimą. Keičiantis mokymo tikslams, reikalinga ugdymo turinio, metodų kaita. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vertinimo sistemos ir metodų kaitai.

18. Pagrindinės ugdymo turinio atnaujinimo stiprybės:

18.1. ugdymo turinio srityje parengti ir patvirtinti pagrindiniai ugdymo turinį reglamentuojantys dokumentai: Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos bendrosios programos, egzaminų programos, bendrųjų programų aprašas, nuolat atnaujinami vadovėliai. Ugdymo turinį reglamentuojančių dokumentų – bendrųjų programų, bendrųjų ugdymo planų, brandos egzaminų programų – atnaujinimas padeda įgyvendinti švietimo tikslus ir uždavinius;

18.2. ugdymo turinio srityje parengta ir įgyvendinta nemažai projektų („Pedagoginių dalykinių kompetencijų tobulinimas“, „Nauja kalbinių gebėjimų vertinimo ir įsivertinimo sistema diegiant Europos kalbų aplanką šalies mokyklose“, „Jaunimo mokyklų koncepcijos įgyvendinimas: privalumai ir problemų sprendimas“, „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“, „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui“, „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“);

18.3. 2002–2005 m. vykdyta Mokyklų tobulinimo programa sustiprino šalies mokytojų profesines kompetencijas, pagerino mokymosi sąlygas skatinant mokinių aktyvų mokymąsi bei mokytojų bendradarbiavimą mokyklose;

18.4. nemažų teigiamų poslinkių per pastaruosius keletą metų įvyko mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemoje;

18.5. dalyvavimas tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose, pradėti vykdyti nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai teikia galimybių išryškinti ugdymo turinio stipriąsias ir silpnąsias vietas ir tuo remiantis nustatyti ugdymo turinio proceso (ugdymo turinio procesas – visais švietimo lygmenimis nenutrūkstamai vykdomas ugdymo turinio formavimas, įgyvendinimas, vertinimas ir atnaujinimas) tobulinimo prioritetus;

18.6. plėtojamos tokios naujos ugdymo turinio sritys kaip pilietiškumo, sveikos gyvensenos ir gyvenimo įgūdžių, aplinkosaugos, ekonominio raštingumo. Šios ugdymo turinio sritys leidžia mokytojams plėtoti mokinių vertybines nuostatas, daugiau dėmesio skirti bendrųjų gebėjimų ugdymui;

18.7. diegiama Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese samprata ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo bei brandos egzaminų sistema sudaro prielaidas tikslingiau panaudoti vertinimo informaciją;

18.8. pagal Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008–2012 metų strategija įgyvendinamas informacinių ir komunikacinių technologijų taikymo ugdymo procese proveržis sudaro platesnes galimybes pasinaudoti šiomis technologijomis ugdymo kokybei gerinti ir ugdymo turinio proceso veiksmingumui didinti;

18.9. sukurta vadovėlių turinio vertinimo sistema sudaro prielaidas tobulinti šių priemonių kokybę ir mokyklų aprūpinimą jomis;

18.10. šiuo metu įgyvendinama Lietuvos bendrojo lavinimo besimokančių mokyklų tinklų modelio kūrimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. ISAK-847 (Žin., 2006, Nr. 38-423). Siekiant pagerinti mokymo(si) kokybę ir sąlygas, įgyvendinant programą mokytojams sudaromos galimybės burtis į komandas ir kartu mokytis bei spręsti problemas savo mokyklose, įvairiais būdais keistis gerąja patirtimi. Tokios mokytojų komandos bus pasirengusios mokytojų mokymams, gebės perteikti švietimo naujoves, padės mokytojams bendradarbiauti mokykloje ir tarp mokyklų.

19. Pagrindinės ugdymo turinio atnaujinimo silpnybės:

19.1. dabartiniu metu pagrindiniuose švietimo dokumentuose orientuojamasi į mokymosi paradigma pagrįstą mokytojo veiklą. Mokytojams mokymosi paradigma yra plačiai pristatoma ir jie žino, kaip ir kokias mokymosi situacijas bei edukacines aplinkas jie turėtų kurti, tačiau realiose pedagoginėse situacijose reiškiasi poveikio, rečiau sąveikos pedagogika. Tyrimų duomenimis, Lietuvos mokytojai dirba vadovaudamiesi poveikio paradigma, kai centrinis ugdymo proceso elementas yra mokytojas, o mokiniai tėra užduočių vykdytojai. Rečiau ugdymo procese taikoma sąveikos paradigma, kurios atveju mokytojas, išlaikydamas savo vadovaujantį vaidmenį, tariasi su mokiniais dėl ugdymo proceso organizavimo. Dažniausiai mokytojai naudoja rašymą, aiškinimą ir klausinėjimą, retai – savarankišką ir kūrybišką mokymąsi skatinančius metodus;

19.2. vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių mokinių mokymosi rezultatus ir motyvaciją, yra mokytojų didaktinė kompetencija. Reikalavimai mokytojų didaktinei kompetencijai keičiasi kintant požiūriui į mokymo ir mokymosi prigimtį, kintant nacionaliniams švietimo tikslams. Pastebėta, kad mokytojų veikloje taikomos šiuolaikinės didaktikos žinios yra fragmentiškos. Jiems trūksta šiuolaikinę pedagoginę sistemą ir mokytojo vaidmenį joje grindžiančių mokslo žinių visumos bei jų taikymo gebėjimų. Siekiant šią paradigmą įgyvendinti, turi būti sudarytos sąlygos mokytojams nuolat atnaujinti ir plėtoti savo didaktinę kompetenciją. Rengiant mokytojus ir tobulinant jų kvalifikaciją, reikia mokytojams suteikti sisteminių mokymosi paradigmos realizavimo žinių ir padėti įgyti gebėjimus nuo poveikio ar sąveika grįstos pedagogikos pereiti į mokymąsi akcentuojančią pedagogiką;

19.3. požiūris, vertybinė orientacija, gebėjimas užsibrėžti ir suformuoti mokymo ir mokymosi tikslus yra vienas iš mokytojų didaktinės kompetencijos elementų. Dauguma mokytojų, tyrimų duomenimis, nurodo, kad, formuluodami tikslus, sutinkamai su mokymosi paradigma, atsižvelgia į tai, kaip, dėstydami dalyką, galėtų mokyti mokinius kritiškai mąstyti, kad planuojant pamokas šalia pagrindinio tikslo iškyla ir tokie tikslai kaip mokyti mokinius aiškiai formuluoti mintis, apibendrinti ir daryti išvadas. Minčiai, kad siekis ugdyti kritinį mąstymą ar gebėjimą atvirai išsakyti savo nuomonę yra utopinis tikslas, pagrindinėje mokykloje dirbantys mokytojai pritaria labiau nei vidurinėse mokyklose ar gimnazijose dirbantys mokytojai. Pagrindinės mokyklos mokytojai taip pat dažniau nurodo, kad jiems sunku nurodyti ir mokymosi tikslus, ir uždavinius;

19.4. mokytojai yra nemažai girdėję apie formuojamąjį vertinimą, bet sistemingai ir sąmoningai jį praktiškai taiko nedidelė dalis mokytojų. Dažniausiai mokytojai taiko kriterijumi grįstas bei mokinio pažangą fiksuojančias vertinimo strategijas ir būdus. Norminį vertinimo būdą mokytojai žino, bet jo beveik netaiko. 2004 m. buvo patvirtinta nauja mokinių pasiekimų vertinimo samprata, pagal kurią turi būti vertinamos ne tik žinios, bet ir pasiekimai. Mokytojai kol kas nenoriai atsisako tradicinio vertinimo būdo, jiems trūksta žinių, mokytojams reikalingi mokymai, kaip vertinti mokinių ir savo veiklą;

19.5. tyrimų duomenimis, mokytojai retai sudaro galimybę mokiniams rinktis atsiskaitymo būdą ir laiką (nepriklausomai nuo mokyklos tipo ir mokyklos vietos šalies teritorijoje). Tai gali nulemti mokytojų dominuojanti padėtis ugdymo procese arba mokinių pasyvumas ir savo – kaip mokinių – vaidmens suvokimas;

19.6. tam, kad būtų įgyvendintas siekis skatinti mokinius mokytis, ugdymo turinys turi būti individualizuojamas ir diferencijuojamas pagal mokinių poreikius ir galimybes. Ugdymo turinio individualizavimas ir diferencijavimas akcentuojamas daugelyje su švietimo kokybe susijusių dokumentų, tačiau šiuo metu dar yra nepakankamai įgyvendinamas, visuose švietimo lygmenyse ugdymo turinio procese nepakankamai atsižvelgiama į mokinių mokymosi stilių ir poreikių skirtingumą, ypač į specialiųjų poreikių turinčius mokinius. Mokytojai pageidauja praktinių patarimų dėl ugdymo turinio individualizavimo ir diferencijavimo, tačiau seminarų mokytojams organizavimui nėra sukurta reikiamų skaitmeninių mokymo priemonių, metodinių priemonių (praktinių pavyzdžių). Ugdymo turinio diferencijavimą ir individualizavimą apsunkina didelis vaikų skaičius mokyklų klasėse. Ugdymo turinio pritaikymas pagal mokinių amžių, jų polinkius ir poreikius, ypač specialiuosius, turi būti atliekamas visais švietimo lygmenimis;

19.7. vykdant pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas, pastebima, jog nepakankamai gebama identifikuoti turimas kompetencijas, nustatyti turimą veiklos patirtį, nepakankamai suvokiami pasikeitę mokytojo vaidmenys, profesinio meistriškumo tobulinimo būtinybė, trūksta mokytojų, pasirengusių dėstyti keletą dalykų;

19.8. mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir pedagogų rengimo programų turinys nepakankamai derinamas su ugdymo turinio kaitos prioritetais;

19.9. dėl per menko ugdymo turinį formuojančių ir pedagogus rengiančių institucijų bendradarbiavimo išlieka atotrūkis tarp pedagogų rengimo programų ir šiuolaikinių reikalavimų pedagogo profesinei kompetencijai;

19.10. šiuo metu nėra sudaryta galimybė mokytojams, kurie mokykloje dirba pedagoginį darbą ilgiau nei 7 metus, tobulinti profesinę kvalifikaciją, pasirenkant ilgesnės (daugiau nei pusę metų) trukmės reikalaujančias profesinio tobulėjimo formas (stažuotes, kursus ir pan.). Išorės veiksniai įtakoja trumpesnių pažintinių profesinio tobulėjimo formų pasirinkimą, kadangi nesudaromos pakankamos sąlygos mokytojams suderinti darbo ir profesinio tobulėjimo planus;

19.11. nepakankamai plėtojamas švietimo institucijų ir verslininkų bendradarbiavimas;

19.12. švietimo paslaugų plėtojimui ir prieinamumo didinimui trūksta skaitmeninių mokymo priemonių;

19.13. ugdymo procese dar per mažai remiamasi nuostata, kad mokymasis yra aktyvus savo žinojimo konstravimo procesas. Skatinant mokinių aktyvumą, tikslinga kurti mažas grupes, kurios periodiškai turi priimti sprendimus ar atsakyti į užduotus klausimus, rasti būdų, kaip įtraukti į dialogą žmones už auditorijos ribų (internetas, el. paštas, realus gyvenimas), padėti mokiniams rasti būdų stebėti (tiesiogiai ir netiesiogiai) dalyką ar veiklą, kurį jie mokosi, skatinti studentus vesti mokymosi dienoraščius arba kurti mokymosi portfelius, atspindinčius jų kompetencijos augimą, savo mintis, mokymąsi, jausmus, rasti būdų jiems atlikti (tiesiogiai ar netiesiogiai) tą veiklą, kurios jie turi išmokti. Mokymosi aktyvinimui taip pat gali būti naudojama atvejo analizė, simuliacija, modeliavimas, vaidmenų atlikimas. Aktyvaus mokymosi metu įgytos žinios ilgiau išlieka atmintyje, didėja mokinių motyvacija savarankiškam, savireguliuojančiam mokymuisi, stiprėja pasitikėjimas savo jėgomis;

19.14. tyrimų duomenimis, daliai mokinių mokymosi krūvis yra per didelis ir turi esminės įtakos sveikatai. Pagrindinės mokymosi krūvio profilinėse klasėse priežastys yra dideli reikalavimai mokantis pasirinktų dalykų ir didelis pamokų skaičius. Mokiniai, vertindami savo mokymosi krūvį, akcentuoja pamokų ruošą ir papildomą mokymąsi kaip mokymosi krūvį didinančius veiksnius. Egzistuoja mokymosi krūvio sąsaja su pasirinktu profiliu: didžiausias krūvis tenka pasirinkusiems realinį ir humanitarinį profilį, mažiausias – technologinį profilį pasirinkusiems mokiniams. Meninį profilį pasirinkusių mokinių mokymosi krūvis ypač didelis, sąlygotas meninių gabumų ugdymo specifikos. Mokymosi krūvis profilinėse klasėse gerokai padidėja, lyginat jį su mokymosi krūviu IX ir X klasėse. Didelių mokymosi krūvių priežastimis, susijusiomis su bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais, gali būti per didelė ugdymo turinio apimtis, neapgalvotas naujų gebėjimų, kompetencijų ir integruojamųjų programų įvedimas, nepakankamas bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų išdėstymo aiškumas, sukeliantis neteisingą ekspertų, vadovėlių autorių ir pedagogų interpretavimą, aiškių ugdymo turinio prioritetų minimumo ir orientyrų nebuvimas, bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų neatitinkantys vadovėliai, egzaminų programos (vedančios prie neprognozuojamų egzaminų užduočių);

19.15. visais švietimo lygmenimis formuojamas ir įgyvendinamas ugdymo turinys išlieka pernelyg orientuotas į žinias ir mokinių akademinių gebėjimų ugdymą, per mažai dėmesio skiriama ugdymo turinio sąsajoms su gyvenimo praktika, naujų, šiuolaikinėje visuomenėje būtinų kompetencijų plėtojimui, visapusiškam mokinio asmenybės, jo tautinės ir pilietinės savimonės ugdymui. Ugdymo turinys turėtų būti orientuojamas ir į esminių asmens kompetencijų ugdymą, ypač mokėjimo mokytis, pilietiškumo, verslumo, skaitmeninio raštingumo, kad mokinys, baigdamas pagrindinę mokyklą, būtų pasirengęs gyventi, mokytis ir dirbti šiuolaikinėje visuomenėje;

19.16. turi būti sprendžiamas neatitikimas tarp švietimo dokumentuose akcentuojamos ugdymo orientacijos į mokymosi paradigmą ir baigiamųjų egzaminų turinyje užfiksuoto didelio būtinų atgaminti žinių kiekio. Išorinio vertinimo metu turėtų būti vertinamos ne tik žinios, bet ir mokinių gebėjimai, kompetencijos;

19.17. mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas ugdymo procese daugiau naudojamas apskaitai ir kontrolei, negu mokinių poreikiams bei polinkiams pažinti ir ugdymo turiniui pritaikyti. Per silpnas vertinimo ugdymo procese ryšys su išorinių mokinių pasiekimų vertinimu: nacionaliniais ir tarptautiniais tyrimais, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu, brandos egzaminais. Išorinio vertinimo instrumentai ir išvados menkai panaudojami mokymuisi ir ugdymo turiniui tobulinti, suteikiant paramą mokiniui ir mokytojui;

19.18. dalies mokyklų edukacinė aplinka buvo pagerinta įgyvendinant Mokyklų tobulinimo programą, tačiau šiuo metu ne visos šalies mokyklos turi materialinę bazę, reikalingą naujų mokymosi metodų diegimui į ugdymo procesą. Mokyklos ir mokytojai nepakankamai aprūpinami ugdymo turinio naujovėms įgyvendinti būtinomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis (programomis), pritaikytomis aktyviam mokinių mokymuisi, mokymo(si) individualizavimui, diferencijavimui ir vertinimui, informacinių komunikacinių technologijų panaudojimui ugdymo turinio procese. Įgyvendinant ugdymo naujoves, mokykloms ir mokytojams turi būti užtikrinta finansinė, organizacinė ir metodinė parama;

19.19. reikalingas lanksčių ir efektyvių edukacinių ir mokymo(si) aplinkų kūrimas, šių aplinkų kūrimo gerosios patirties nustatymo ir sklaidos sistemos suformavimas;

19.20. įvairiose strategijose, programose ir projektuose siūlomos ugdymo turinio naujovės dažnai įgyvendinamos nenuosekliai, jos neužtikrina tolesnės paramos mokyklai ir mokytojams, todėl neduoda laukiamų rezultatų;

19.21. į ugdymo turinio procesą per menkai įtraukiami partneriai: mokinių tėvai, aukštosios mokyklos, verslininkai, darbdaviai, politikai, vietos bendruomenės.

20. Ugdymo turinio atnaujinimui atsiveriančios galimybės:

20.1. ugdymo turinio procese remtis mokyklų veiklos vidaus ir išorės vertinimo rezultatais, pasinaudoti tėvų, visuomeninių organizacijų, valstybės institucijų, verslininkų, vyriausybinių programų pasiūlymais ir parama;

20.2. pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama ugdymo turiniui atnaujinti: pritaikyti ugdymo turinį įvairių poreikių mokiniams, tobulinti mokytojų profesinę kompetenciją ir aprūpinti mokyklas šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis;

20.3. pasinaudoti galimybe dalyvauti tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose, vertinant mūsų šalies ugdymo turinio kokybę ir numatant tobulintinas sritis;

20.4. plačiau įtraukti universitetų dėstytojus, doktorantus ir magistrantus atliekant ugdymo turinio vertinimo ir atnaujinimo darbus.

21. Ugdymo turinio atnaujinimui iškylančios grėsmės:

21.1. netinkamų sąlygų mokytojų ilgesnės (daugiau nei pusę metų) trukmės reikalaujančias profesinio tobulėjimo formoms (stažuotėms, kursams ir pan.) sudarymas. Mokytojai negali išvykti į ilgesnės trukmės kvalifikacijos tobulinimo renginius, nes nėra jų įvairovės bei parengtos teisinės bazės;

21.2. pernelyg sureikšminti brandos egzaminų rezultatai ir vienpusiškas jų panaudojimas mokyklų ir mokytojų darbo kokybei vertinti gali daryti neigiamą poveikį ugdymo turinio procesui, kai mokoma atsižvelgiant tik į vertinimą, o dalis asmens dorinei, kultūrinei, socialinei brandai svarbaus ugdymo turinio ignoruojama;

21.3. studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygose reikalaujant tik 2–3 dalykų brandos egzaminų rezultatų, siaurinamas bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinys ir mokiniai skatinami mokytis tik keleto dalykų, nepaisoma jų interesų ir galimybių bei visuomenės poreikių;

21.4. dėl per menko ugdymo turinį formuojančių ir pedagogus rengiančių institucijų bendradarbiavimo išlieka atotrūkis tarp pedagogų rengimo programų ir šiuolaikinių reikalavimų pedagogo profesinei kompetencijai;

21.5. dėl mokytojo profesijos nepopuliarumo, mokytojų emigracijos, pedagogus rengiančių institucijų nelankstumo prisitaikant prie besikeičiančių švietimo tikslų, vis labiau trūksta kvalifikuotų mokytojų.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

22. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas: sudaryti sąlygas vykdyti ugdymo turinio naujovių sklaidą.

23. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

23.1. parengti ilgalaikių stažuočių mokytojams teisinę bazę;

23.2. išbandyti ilgalaikes stažuotes mokytojams, atliekant jų eksperimentą;

23.3. parengti ir adaptuoti inovatyvias skaitmenines mokymo priemones diegimui į ugdymo procesą.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

24. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2011	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: - mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	2011	–	1040
Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio) ** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai

25. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.)	2011	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	2011	–	120
Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio) ** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai

26. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2011	–	450

27. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ugdymo plėtotės centras (toliau vadinama – UPC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tikėtina padėtis 2015 m.
1.	Mokymuose dalyvavusių institucijų skaičius ir dalis
1.1.	Mokymuose dalyvavusių savivaldybių skaičius	Įstaigų skaičius	30
1.2.	Mokymuose dalyvavusių mokyklų skaičius	Įstaigų skaičius	30
2.	Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius
2.1.	Kvalifikacijos tobulinimo institucijų darbuotojai	Asmenų skaičius	60
2.2.	Mokytojai	Asmenų skaičius	1040
3.	Parengtų mokymo priemonių pavadinimų skaičius ir egzempliorių skaičius
3.1.	Metodiniai leidiniai
3.1.1.	Adaptuotos ir parengtos skaitmeninės mokymo priemonės	Egzempliorių skaičius	10
3.1.2.	Skaitmeninių mokymo priemonių vertinimo kriterijai	Egzempliorių skaičius	1
3.1.3.	Gairės skaitmeninių mokymo priemonių parengimui ir adaptavimui	Egzempliorių skaičius	1
3.1.4.	Adaptuotų ir parengtų skaitmeninių mokymo priemonių taikymo metodika	Egzempliorių skaičius	1

28. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

28.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

28.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius Komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

29. Komponentas įgyvendinamas vykdant Projektą „Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis“ (toliau vadinama – Projektas).

30. Pagrindinis Projekto tikslas – sudaryti sąlygas vykdyti ugdymo turinio naujovių sklaidą.

31. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

31.1. Komponento projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina UPC;

31.2. Komponento įgyvendinančioji institucija – Europos socialinio fondo agentūra;

31.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

31.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

32. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja UPC.

33. Projektas bus įgyvendinamas 1 etapu, įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 12000,0 tūkst. Lt. Projekto įgyvendinimo etapo biudžetas ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

34. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

35. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Uždavinys	Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę
1.4.	Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektų planavimas
2.2.	Kryžminis finansavimas	-
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Ugdymo plėtotės centras
3.2.	Partneris(-iai)	-
3.3.	Remiamos veiklos	1. Ilgalaikių stažuočių mokytojams teisinės bazės parengimas ir eksperimetas; 2. skaitmeninių mokymo priemonių adaptavimas, išbandymas ir diegimas bendrojo lavinimo mokyklose.
3.4.	Tikslinės grupės	Tiesioginės tikslinės grupės: 1. mokyklų dalykų mokytojai; 2. kvalifikacijos tobulinimo institucijų darbuotojai. Netiesioginė tikslinė grupė: bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai.
3.5.	Projekto vertė	Iki 12000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 12000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	Iki 36 mėnesių
3.10.	Projekto pradžia	2011 m.
4.	Atitikties kriterijai	Kriterijai: 1. atrankos kriterijai mokytojams, dalyvausiantiems pilotinių grupių mokymuose apie adaptuotas skaitmenines mokymo priemones.
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projektų tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Vykdant Projekto veiklas, visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projektų rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su užsienio institucijomis, ekspertais ir pan. Diegiamos iki šiol Lietuvoje nenaudotos priemonės. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinimas rengiant ir adaptuojant skaitmenines mokymo priemones ir jas išbandant, diegiant bendrojo lavinimo mokyklose, nacionalinio pradedančiųjų mokytojų integracijos į mokyklą modelio kūrimo veikloje per vidinį stebėsenos įrankį internete. Projekto veiklos taip pat prisidės įgyvendinant Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 301 (Žin., 2011, Nr. 33-1547), nurodytą strateginį tikslą – pagerinti Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę ir įmonių veiklos aplinką naudojantis IRT teikiamomis galimybėmis ir pasiekti, kad iki 2019 metų ne mažiau kaip 85 procentai Lietuvos gyventojų naudotųsi internetu, bei Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008–2012 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2530 (Žin., 2008, Nr. 6-220), tikslą: ugdyti mokyklų bendruomenių kompetenciją veiksmingai taikyti IKT ugdymui, mokymo ir mokymosi kokybei gerinti, plėtoti elektroninę mokymo ir mokymosi kultūrą.
7.4.	Regioninė plėtra	Atnaujintų bendrųjų programų tolygus diegimas visose šalies bendrojo lavinimo mokyklose yra svarbus veiksnys, reikalingas užtikrinant tolygią regionų plėtrą. Mokytojų ilgalaikės stažuotės vykdomas visos šalies mastu, todėl Projekto veiklos palies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) išskirtas 14 šalies savivaldybių bei Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370), nurodytus ekonominio augimo centrus.
7.5.	Darnus vystymasis	Projekto veiklos prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215) išskirtų ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų pasiekimo priemonių įgyvendinimo: rengti ir įgyvendinti pagrįstas naujausiais mokslo laimėjimais švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos programas (ilgalaikių tikslų įgyvendinimo priemonė); tobulinti pedagogų rengimo, kvalifikacijos ir papildomos kvalifikacijos įgijimo programas (trumpalaikių tikslų įgyvendinimo priemonė).

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

36. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

36.1. įvairaus amžiaus rajonų gyventojai (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti suaugę asmenys), kurie galėtų būti suinteresuoti bendrojo lavinimo mokyklų veikla;

36.2. švietimo specialistai, administracijos, apskričių bei savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina bendrojo lavinimo mokyklų veiklos vertinimas.

37. Numatomos viešinimo priemonės:

37.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai visuomenės informavimo priemonėse: skelbimai Projekto, bendrojo lavinimo mokyklų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose;

37.2. elektroninėje erdvėje – interneto svetainės, informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių interneto svetainėse;

37.3. švietimo įstaigose – informaciniai lankstinukai;

37.4. konferencijoje – informacinio pobūdžio konferencija, naudojant aplankus, popierių, rašiklius, ženklintus ES, Ministerijos bei UPC simbolika.

38. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-683, 2011-04-26, Žin., 2011, Nr. 55-2673 (2011-05-10), i. k. 1112070ISAK000V-683

Mokyklų tobulinimo programos plius

11 priedas

IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PLĖTROS KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Programos Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponentas įgyvendina Programos 3 tikslo „Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT“.

3. Komponentas skirtas įgyvendinti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m., patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216) nuostatoms, kuriose numatoma išplėtoti ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą, laiduojantį lygias mokymosi starto galimybes, sukurti šeimų pedagoginio informavimo ir konsultavimo sistemą, ikimokyklinį ugdymą pirmiausia atverti socialinę atskirtį patiriantiems ir socialinės rizikos šeimų vaikams, pradėti teikti kryptingą pedagoginę, kultūrinę paramą visoms vaikus auginančioms socialinės rizikos šeimoms; Valstybės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), nuostatoms; Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2002 m. rugsėjo 18 d. priimtoms rekomendacijoms Rec(2002)8, kuriose valstybės narės kviečiamos imtis veiksmų dėl prieinamų, nebrangių, lanksčių ir aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo paslaugų užtikrinimo. Komponento įgyvendinimas taip pat prisidės prie Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 184 (Žin., 2005, Nr. 25-802), Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1350 (Žin., 2004, Nr. 159-5795), Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007–2012 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1057 (Žin., 2007, Nr. 106-4344), tikslų pasiekimo.

4. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Pagrindinės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo stiprybės:

5.1. ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje turi senas edukacines tradicijas;

5.2. šalyje yra sukurtos sąlygos ikimokykliniam ugdymui ir jo plėtrai: veikia teisinė bazė, reglamentuojanti ikimokyklinio ugdymo įstaigų funkcionavimą, didėja ikimokyklinio ugdymo valdymo, finansavimo ir turinio formavimo decentralizacija;

5.3. vykdoma švietimo politika yra palanki ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtrai. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo išplėtojimas numatytas Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. (Žin., 2003 Nr. 71-3216) nuostatose, Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007–2012 m. programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1057 (Žin., 2007, Nr. 106-4344). ES narės raginamos imtis veiksmų dėl aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo paslaugų užtikrinimo Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2002 m. rugsėjo 18 d. priimtoje rekomendacijoje Rec(2002)8;

5.4. vykdomi ikimokyklinio ugdymo sistemos ir atskirų jos sričių veiksmingumo tyrimai.

6. Pagrindinės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo silpnybės:

6.1. po 1990 m. daug ikimokyklinio ugdymo įstaigų kaimuose ir miestuose buvo uždaryti, privatizuoti arba reorganizuoti į socialines ar kitas paslaugas teikiančias įstaigas. Gerėjant ekonominei ir socialinei šeimų padėčiai bei augant ikimokyklinio ugdymo poreikiui nuo 1997 m. šalyje ikimokyklinio ugdymo įstaigų ėmė stigti. Ypač ikimokyklinio ugdymo paslaugų trūksta kaimo vietovėse bei naujuose miestų mikrorajonuose, kuriuose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančios įstaigos yra perpildytos;

6.2. Lietuvoje po 1990 m. išnyko lopšeliai, skirti vaikams nuo 1 iki 3 metų. Tyrimų duomenimis, tėvai pageidautų bent trumpam (keletui valandų per dieną) leisti mažus vaikus į ikimokyklinio ugdymo įstaigas;

6.3. kaimuose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes lanko ženkliai mažesnė 1 – 6 metų amžiaus vaikų dalis nei miestuose (2006 m. mieste sudarė 64 proc., kaime – 18 proc.). Be nepakankamo ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičiaus mažą ikimokyklinio ugdymo įstaigų lankomumą kaimuose nulemia ir įvairūs socialiniai reiškiniai: nedarbas, skurdas, tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, socialinė atskirtis ir kita;

6.4. nors šalyje didėja priešmokyklinio ugdymo aprėptis (2006 m. priešmokyklines grupes lankė 83 proc.), bet priešmokyklinis ugdymas dar nėra pakankamai prieinamas socialinės atskirties šeimoms ir kaimo vietovėse gyvenantiems vaikams;

6.5. ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta ugdymo paslaugų įvairovės;

6.6. šiuo metu yra didelė psichologinės pagalbos prieinamumo ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams problema. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta psichologų. 2006 m. ikimokyklinio ugdymo įstaigose jų buvo tik 31. Ypač tokių specialistų trūksta kaimuose. Savivaldybių pedagoginės psichologinės pagalbos tarnybų teikiamos pedagoginės ir psichologinės paslaugos sunkiai prieinamos ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankantiems vaikams, vaikams, kurie yra tėvų auginami namuose, taip pat vaikams, globojamiems vaikų globos namuose, kurių steigėju nėra savivaldybių tarybos;

6.7. pastaruoju metu šalyje daugėja hiperaktyvių vaikų. Hiperaktyvų vaiką auginančių tėvų (globėjų) bendrijų atstovai nurodo, kad susiduria su didelėmis problemomis dėl savo vaiko elgesio bei reikiamos ir kvalifikuotos specialistų komandos pagalbos trūkumo;

6.8. dėl nelankstaus ikimokyklinio ugdymo įstaigų paslaugų organizavimo, ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbo laiko nesuderinimo su tėvų poreikiais, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų, dirbančių pagal šeimų poreikiams pritaikytas ugdymo programas, trūkumo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus auginantiems tėvams iškyla profesinės veiklos ir šeimos pareigų suderinimo problema. Ypač tai liečia tėvus, dirbančius pagal slenkantį darbo grafiką arba pamainomis, taip pat tuos, kurie dirba toli nuo savo gyvenamos vietos. Tėvai (globėjai), dažniausiai mamos, auginančios vaikus namie, atsisako profesinės veiklos ir dažnai tampa ilgalaikiais bedarbiais, netenka įgytos kvalifikacijos, o tai ateityje apsunkina jų įsitraukimą į darbo rinką. Tokią problemą išspręstų tai, jeigu šalies ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančiose įstaigose veiktų įvairesnio darbo laiko grupės, kuriose tėvai galėtų palikti vaikus ilgiau nei įprasta, taip pat nakčiai;

6.9. savivaldybių tarybų priimtuose sprendimuose dėl mokesčio už priešmokyklinio bei ikimokyklinio ugdymo paslaugas nėra numatytų lengvatų, jeigu vaikas įstaigoje būna ne visą dieną, tėvai tokiais atvejais turi sumokėti už visą dieną. Savivaldybės, nustatydamos mokesčio dydį tėvams, taip pat nepakankamai atsižvelgia į šeimų finansines galimybes;

6.10. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių įvairovė taip pat nepakankama specialiųjų poreikių vaikams;

6.11. šalyje yra tik 3 privačios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančios įstaigos, tuo tarpu tėvų užsakymas ugdyti vaikus privačiose įstaigose auga, kadangi privačiuose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančiose įstaigose būna ugdoma mažiau vaikų ir daugiau dėmesio skiriama kiekvienam vaikui, jų aplinka labiau primena namus, vaikai juose mokomi kalbų, taikomos meninės programėlės. 2006 m. šalyje buvo 3 privatūs darželiai. Potencialiems privačių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų steigėjams trūksta konsultacinės ir metodinės pagalbos;

6.12. šiuo metu valstybės skiriamų lėšų nepakanka ikimokyklinio ugdymo kokybės reikalavimams įgyvendinti, todėl daugeliu atveju ugdomoji aplinka neatitinka moderniosios pedagogikos, higienos reikalavimų. Savivaldybės nurodo lėšų aplinkai, įrenginių atnaujinimui, pedagogų kvalifikacijos tobulinimui trūkumą. Dauguma ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų įsikūrę 30 – 40 metų senumo pastatuose, kuriems reikalingas remontas;

6.13. reikalingas ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojų, priešmokyklinio ugdymo pedagogų, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų teikėjų, kitų specialistų, dalyvaujančių teikiant kompleksinę pagalbą vaikui ir šeimai, kvalifikacijos tobulinimas ir vadybinių gebėjimų stiprinimas;

6.14. ikimokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo, tęstinių studijų sistema yra nepakankamai sisteminga ir kryptinga, dažnai epizodinė ir neatitinkanti Europos standartų. Iš praktinių pedagogų gebėjimų labiausiai pasigendama tų, kurių prireikė dėl paskutinės švietimo reformos pokyčių, t.y. dėl mokymo individualizavimo, darbo su specialiųjų poreikių vaikais, dalykų integracijos ir kt.;

6.15. trūksta ikimokyklinio ugdymo įstaigoms skirtos metodinės medžiagos (apie tai, kaip pažinti vaikų ir jų tėvų (globėjų) poreikius, sukurti lankstesnes ikimokyklinio ugdymo formas atsižvelgiant į tėvų (globėjų) poreikius, įtraukti tėvus (globėjus) į ugdymo procesą, vykdyti ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklos planavimą, kokia yra geroji užsienio šalių patirtis);

6.16. šalyje kol kas nėra duomenų bazių, kuriose būtų centralizuotai ir sistemingai kaupiama įvairi informacija apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus šalyje, savivaldybėse nėra duomenų apie visus gimusius, atvykusius ir gyvenančius konkrečioje savivaldybėje vaikus, jų specialiuosius poreikius, negales, socialinę padėtį ir kt. Stokojama informacijos apie šeimoms teikiamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas, ypač kaimo vietovėse. Tai trukdo savivaldybėms įvertinti šeimų poreikius;

6.17. kol kas neveikia konsultacinės ir informacinės pagalbos tėvams (globėjams) sistema, šeimos negali pasinaudoti jau esamomis paslaugomis, kadangi apie jas neturi informacijos;

6.18. savivaldybėse nepakankamai teikiama kompleksinė pagalba socialinės rizikos šeimoms ir jose augantiems vaikams, pastebima tik pavienių asmenų ar nevyriausybinių organizacijų iniciatyva teikiant tėvų (globėjų) konsultavimo ir informavimo paslaugas;

6.19. šalyje trūksta institucijų, įstaigų, atsakingų už švietimo, socialinių paslaugų teikimą, vaiko teisių apsaugą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Savivaldybių institucijos ir įstaigos, atsakingos už paramos ir pagalbos vaikui ir šeimai teikimą, nepakankamai keičiasi informacija apie nepalankias vaiko gyvenimo sąlygas. Duomenys apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus kaupiami atskirų įstaigų bei institucijų duomenų bazėse ir dažnai nėra prieinami kitoms įstaigoms. Esant sudėtingiems kompleksiniams atvejams, kai vaikui ir šeimai reikalinga pagalba, trūksta aiškios institucijų ir įstaigų veiksmų schemos, atsakomybės tarp institucijų pasidalijimo;

6.20. dėl nepakankamos tėvų (globėjų) atsakomybės ir institucijų įgaliojimų ar išteklių, dalis vaikų nėra registruoti atskirų institucijų ir įstaigų duomenų bazėse, todėl jiems nėra prieinama pagalba ir parama;

6.21. šalyje nėra vykdoma vaiko sveikatos, susijusios su mityba, tyrimai, nėra parengti ikimokyklinio ugdymo įstaigų valgiaraščiai. Pasitaiko nusiskundimų dėl prasto vaiko maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

7. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtrai atsiveriančios galimybės:

7.1. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumo padidėjimas regioniniu ir finansiniu požiūriu (ypač kaimo vietovėse) mažins socialinę vaikų atskirtį, užtikrins lygias starto galimybes (ypač vaikams, gyvenantiems kaime, bei specialiųjų poreikių turintiems vaikams);

7.2. padidėjusi ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų įvairovė sudarys sąlygas ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus auginantiems tėvams (globėjams) derinti šeimos ir darbo pareigas, sugrįžti į darbo rinką;

7.3. didėjantis visuomenės aktyvumas vertinant gaunamas paslaugas skatins plėtoti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įvairovę ir gerinti jo kokybę;

7.4. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančias įstaigas lankantis vaikas lengviau adaptuojasi pradinėje mokykloje, todėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra teigiamai veiks vaiko mokymo(si) rezultatus mokykloje.

8. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtrai iškylančios grėsmės:

8.1. atskirų savivaldybių, atsakingų už ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos paslaugų organizavimą, pasyvumas plėtojant paslaugų vaikui ir jo šeimai sistemą;

8.2. dėl didelio šeimų nestabilumo: nepilnų, socialinės rizikos šeimų, skurstančių ir likusių be tėvų globos vaikų skaičiaus didėjimas;

8.3. neigiamas skurdo lygio didėjimo poveikis atskirų visuomenės grupių kultūriniam, socialiniam ir ekonominiam aktyvumui;

8.4. nepakankamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo svarbos supratimas visuomenėje, stereotipinis požiūris į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą kaip į nelabai svarbią sritį;

8.5. ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus mažėjimas dėl gyventojų gimstamumo mažėjimo, migracijos;

8.6. specialistų, dirbančių ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos srityse, stoka ir nepakankama darbuotojų kvalifikacija gali neužtikrinti tinkamos paslaugų vaikui ir jo šeimai sistemos plėtojimo.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

9. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas: atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius, ekonominius veiksnius, didinti švietimo paslaugų, teikiamų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikui ir jį auginančiai šeimai prieinamumą, kokybę ir veiksmingumą.

10. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

10.1. didinti įvairių lygmenų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vadovų vadybinius gebėjimus;

10.2. diegti naujus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelius, sudarančius sąlygas lanksčiai derinti darbo ir šeimos pareigas, tenkinti įvairius vaiko ugdymo(si) poreikius;

10.3. didinti dėstytojų, rengiančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogus, kompetencijas;

10.4. didinti ikimokyklinio ugdymo auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų kompetencijas ir prestižą;

10.5. gerinti ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą teikiančių įstaigų ugdomąją vidaus ir išorės aplinką;

10.6. padėti privačioms iniciatyvoms plėtoti ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

11. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų:	2006	–	5480
– mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	2006	–	5380
– dėstytojai (aukštojo mokslo studijos)	2006	–	100

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

12. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	2006	–	700

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

13. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų	2006	–	100
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2006	–	66

14. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Mokytojų kompetencijos centras (toliau vadinama – MKC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tikėtina padėtis 2015 m.
1.	Parengtų mokytojų skaičius
1.1.	Parengtų multiplikatorių skaičius
1.1.1.	Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų vadovų (direktorių, direktorių pavaduotojų ugdymui) mokymams	Asmenų skaičius	14
1.1.2.	Savivaldybių darbuotojų mokymams	Asmenų skaičius	6
1.1.3.	Ikimokyklinio ugdymo auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų (globėjų) mokymams	Asmenų skaičius	120
1.1.4.	Nevalstybinių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų teikėjų mokymams	Asmenų skaičius	6
1.2.	Parengtų lektorių skaičius	Asmenų skaičius	10
1.3.	Parengtų konsultantų skaičius	Asmenų skaičius	56
2.	Mokymuose dalyvavusių institucijų skaičius
2.1.	Savivaldybių administracijos, kitos savivaldos lygio įstaigos	Įstaigų skaičius	70
2.2.	Ugdymo ir mokymo įstaigos
2.2.1.	Ikimokyklinio ugdymo įstaigos	Įstaigų skaičius	550
2.2.2.	Bendrojo lavinimo mokyklos vykdančios ikimokyklinio ir/ar priešmokyklinio ugdymo programas	Įstaigų skaičius	150
3.	Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius
3.1.	Ikimokyklinio ugdymo auklėtojai	Asmenų skaičius	5640
3.2.	Priešmokyklinio ugdymo pedagogai	Asmenų skaičius	1140
3.3.	Aukštųjų mokyklų dėstytojai	Asmenų skaičius	100
3.4.	Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus auginantys tėvai (globėjai)	Asmenų skaičius	960
3.5.	Asmenys, teikiantys/teiksiantys ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas nevalstybiniame sektoriuje	Asmenų skaičius	60
3.6.	Savivaldybių administracijų darbuotojai	Asmenų skaičius	100
3.7.	Įstaigų vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vadovai (direktoriai, direktorių pavaduotojai ugdymui)	Asmenų skaičius	800
4.	Parengtų mokymo priemonių pavadinimų skaičius ir egzempliorių skaičius
4.1.	Metodiniai leidiniai
4.1.1.	Metodiniai leidiniai ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėtojams	Pavadinimų skaičius	6
		Egzempliorių skaičius	37000
4.1.2.	Metodiniai leidiniai dėstytojams	Pavadinimų skaičius	3
		Egzempliorių skaičius	1500
4.1.3.	Metodiniai leidiniai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų vadovams	Pavadinimų skaičius	1
		Egzempliorių skaičius	1000
4.1.4.	Metodinės rekomendacijos savivaldybėms	Pavadinimų skaičius	1
		Egzempliorių skaičius	100
4.1.5.	Metodinės rekomendacijos privatiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų tiekėjams	Pavadinimų skaičius	2
		Egzempliorių skaičius	1000
4.1.6.	Metodinė medžiaga ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus auginantiems tėvams (globėjams)	Pavadinimų skaičius	1
		Egzempliorių skaičius	1000
5.	Mokymo priemones gavusių mokyklų skaičius
5.1.	Mokymo priemones gavusių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių ugdymo įstaigų skaičius
5.1.1.	Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančios įstaigos	Įstaigų skaičius	550
5.1.2.	Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės bendrojo lavinimo mokyklose	Įstaigų skaičius	150

15. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

15.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

15.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius Komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

16. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“ (toliau vadinama – Projektas).

17. Pagrindinis Projekto tikslas – atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius, ekonominius veiksnius, didinti švietimo paslaugų, teikiamų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikui ir jį auginančiai šeimai prieinamumą, kokybę ir veiksmingumą.

18. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

18.1. komponento projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina pareiškėjas (MKC).

18.2. komponento įgyvendinančioji institucija – Europos socialinio fondo agentūra (toliau – ESFA).

18.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų, pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

19. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja Mokytojų kompetencijos centras.

20. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 11322,7 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 25397,3 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

21. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

22. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Uždavinys	Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 73,4 tūkst. Lt (I etapas)
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Mokytojų kompetencijos centras
3.2.	Partneris (iai)	–
3.3.	Remiamos veiklos	1. Tikslinių kvalifikacijos tobulinimo programų rengimas ir vykdymas.
		2. Naujų ikimokyklinio ugdymo organizavimo modelių rengimas, išbandymas, sklaida ir diegimas.
		3. Metodinės medžiagos, skirtos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančioms įstaigoms, rengimas ir leidyba.
		4. Informacinės medžiagos apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtrą rengimas ir socialinės reklamos vykdymas.
3.4.	Tikslinės grupės	Tiesioginės tikslinės grupės:
		1. įvairių ikimokyklinio ugdymo valdymo lygmenų vadovai;
		2. ikimokyklinio ugdymo auklėtojai;
		3. priešmokyklinio ugdymo pedagogai;
		4. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų rengėjai;
		5. nevalstybiniai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų teikėjai.
		Netiesioginės tikslinės grupės:
		1. ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikas;
		2. tėvai (globėjai), auginantys ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiką.
3.5.	Projekto vertė	Iki 36720,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 30000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 80,6 proc. tinkamų Projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	60 mėn.
		I įgyvendinimo etapas 36 mėn.
		II įgyvendinimo etapas 24 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	Kriterijai:
		1. atrankos kriterijai, ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, dalyvausiančioms naujų ikimokyklinio ugdymo organizavimo modelių išbandyme, bus parengti Projekto įgyvendinimo metu;
		2. atrankos kriterijai galimiems tikslinių kvalifikacijos tobulinimo programų dalyviams bus parengti Projekto įgyvendinimo metu.
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projektų tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto įgyvendinimo metu visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projektų rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su konsultantais, lektoriais ir pan. Diegiamos iki šiol Lietuvoje nenaudotos priemonės. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinimas tobulinant įvairių ikimokyklinio ugdymo valdymo lygmenų vadovų, ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikacijos kėlimo programas, didinant švietimo personalo kompetencijas naudoti informacines technologijas švietimo srityje. Projekto veiklos prisidės įgyvendinant Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), išskirtą tikslą modernizuoti viešojo administravimo įstaigas bei siekį, kad, taikant informacines ir komunikacines technologijas, Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. Projekto veiklos taip pat teigiamai įtakos įgyvendinant šiuos Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 m. strategijos, patvirtintos 2004 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), uždavinius: gerinti pedagogų ir mokyklos vadovų IKT kompetenciją profesinėje veikloje, sukurti ir įdiegti įvairių lygių švietimo informacines sistemas: valdymo, pasiekimų vertinimo, informavimo.
7.4.	Regioninė plėtra	Projekto veiklos, skirtos ugdymo kokybės ir prieinamumo didinimui, prisidės prie veiksmų, reikalingų užtikrinti tolygią regionų plėtrą. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumo padidėjimas šalies ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikui, ypač gyvenančiam kaimiškose vietovėse, socialinės rizikos šeimoje augančiam vaikui bei specialiųjų poreikių vaikui, užtikrins vienodas ankstyvojo mokymosi starto galimybes, mažins vaikų socialinę atskirtį. Lanksčių ikimokyklinio ugdymo formų diegimas, įvairių ikimokyklinio ugdymo valdymo lygmenų vadovų vadybinių gebėjimų didėjimas sudarys geresnes galimybes ikimokyklinio ugdymo amžiaus vaiką auginantiems tėvams (globėjams) suderinti šeimos ir profesines pareigas, sugrįžti į darbo rinką. Projekto veiklos bus įgyvendinamos visos šalies mastu, todėl palies ir 2007 m. sausio 31 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) išskirtas 14 šalies savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 575 patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. (Žin., 2005, Nr. 66-2370) nurodytus 7 ekonominio augimo centrus.
7.5.	Darnus vystymasis	Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra, didinant ugdymo paslaugų prieinamumą kaimiškose vietovėse gyvenantiems vaikams, socialinės rizikos šeimoje augančiam vaikui bei specialiųjų poreikių vaikui, turės teigiamą poveikį socialinės atskirties ir skurdo sumažinimui. Projekto veiklos taip pat prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) išskirtų trumpalaikių tikslų pasiekimo priemonių įgyvendinimo: tobulinti pedagogų rengimo, kvalifikacijos ir papildomos kvalifikacijos įgijimo programas, suteikti jiems žinių darnaus visuomenės vystymosi ir žinių visuomenės kūrimo klausimais, rengti tarptautinius reikalavimus atitinkančias studijų programas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

23. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

23.1. įvairaus amžiaus rajonų gyventojai (vaikai ir jų tėvai (globėjai), kiti suaugę asmenys), kurie galėtų būti suinteresuoti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų veikla;

23.2. švietimo specialistai, administracijos, apskričių bei savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų veiklos vertinimas.

24. Numatomos viešinimo priemonės:

24.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai visuomenės informavimo priemonėse: skelbimai Projekto, mokyklų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose;

24.2. elektroninėje erdvėje – interneto svetainės, informaciniai pranešimai LR švietimo ir mokslo ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;

24.3. švietimo įstaigose – informaciniai lankstinukai, viešinimo plakatai;

24.4. konferencijoje – informacinio pobūdžio konferencija, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus Europos Sąjungos, Ministerijos bei MKC simboliką.

25. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

12 priedas

IŠKRITUSIŲJŲ IŠ MOKYKLOS MOKINIŲ GRĄŽINIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Iškritusiųjų iš mokyklos mokinių grąžinimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“.

3. Komponento įgyvendinimas glaudžiai susijęs su Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593, 2003 Nr. 63-2853), Lietuvos švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), (Žin., 2003, Nr. 71-3216), Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957), Vaikų sugrąžinimo į mokyklas gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2571 (Žin., 2005, Nr. 149-5454), Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 184 (Žin., 2005, Nr. 25-802), Vaikų ir jaunimo socializacijos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 209 (Žin., 2004, Nr. 30-995), Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (Žin., 1995, Nr. 60-1501) nuostatomis.

4. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ uždavinį „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtinos šios pagrindinės „iškritusiųjų“ iš mokyklos mokinių grąžinimo Lietuvoje stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės:

5.1. „iškritusiųjų“ iš mokyklos mokinių grąžinimo Lietuvoje stiprybės:

5.1.1. pastaraisiais metais Lietuvoje atkreipiamas didelis dėmesys į „iškritusiųjų“ mokinių grąžinimo į mokyklas problemą ir prevenciją, t.y. priemones ir būdus, kuriais siekiama užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams atsirasti ir plėtotis. Atliekama daug tyrimų, analizuojančių mokyklos nelankymo ir „iškritimo“ priežastis, situaciją ir susijusius veiksnius;

5.1.2. iki šiol atliktos švietimo reformos turėjo įtakos mokinių mokymosi galimybėms ir prieinamumui padidinti, dėl pagrindinio ugdymo iki dešimtos klasės programos įgyvendinimo ir jaunimo mokyklų steigimo, kurios padėjo iš dalies sustabdyti „iškritimą“ iš mokyklos;

5.1.3. bendrojo lavinimo mokyklose yra sukurtos dvi besirūpinančios ankstyvojo „iškritimo“ problema struktūros – prevencinio darbo grupė ir mokyklos specialiojo ugdymo komisija, kurios reaguoja į bet kokį signalą apie mokiniui iškilusias problemas, galinčias privesti prie „iškritimo“ iš mokyklos;

5.1.4. savivaldybių teritorijose yra renkami duomenys apie gyvenančius ir iš mokyklos „iškritusius“ mokinius, sukurta funkcionuojanti mokyklinio amžiaus mokinių duomenų bazė, kurios pagrindu galima kurti mokyklos nelankančiųjų mokinių duomenų bazę;

5.1.5. pagal rengiamą savivaldybės teritorijose gyvenančių vaikų apskaitos tvarką, seniūnijoms nuo 2007 m. liepos 1 d. pradėjus įgyvendinti gyvenamosios vietos deklaravimo funkciją, yra numatoma tobulinti savivaldybių teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitos tvarką;

5.1.6. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšomis (2004–2006 m.) sėkmingai vykdomame valstybinės svarbos projekte „Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas“ pagal BPD 2.4 priemonę yra kuriama iš mokyklos „iškritusiųjų“ mokinių duomenų bazės programinė įranga, kuri 2007 m. IV ketv. bus įdiegta ir išbandyta 6 pilotinėse veiklos savivaldybėse (Akmenės, Pasvalio, Ukmergės rajonų, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus miestų savivaldybėse). Šio projekto metu bus parengtas „iškritusiųjų' iš švietimo sistemos mokinių grąžinimo ir „iškritimo“ iš mokyklos prevencijos modelis, sukurtos ir išbandytos ugdymo formos (ugdymo grupė ir užimtumo grupė), parengtos rekomendacijos, organizuoti kvalifikacijos tobulinimo renginiai švietimo darbuotojams darbo su rizikos grupės mokiniais, turinčiais mokymosi sunkumų, kurie kartoja kursą bei keičia mokyklas ar klases, turinčiais mokyklos lankymo problemų, esančiais krizinėje situacijoje, gyvenančiais šeimoje, kurioje nepalanki ekonominė-socialinė padėtis, klausimais – gali būti pritaikomi visoje šalyje;

5.1.7. ankstesnių metų patirtis, vykdant projektus, susijusius su „iškritusiųjų“ mokinių grąžinimu į mokyklas, leidžia veiksmingiau reaguoti į problemą, toliau vystyti pagalbą sprendžiant esmines problemas ir veikti problemiškiausias sistemos sritis.

5.2. „iškritusiųjų“ iš mokyklos mokinių grąžinimo Lietuvoje silpnybės:

5.2.1. 2000–2004 m. mokyklos nelankė 789–505 vaikų. 2005 m. mokyklos nelankančių mokinių skaičius siekė 631 vaiką, iš jų 97 – neįgalūs, 2006 m. – 357, iš jų 57 dėl negalės (į statistiką neįtraukti vaikai iki 16 m., nereguliariai lankantys mokyklą ir vyresni nei 16 m.);

5.2.2. mokinys, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, jei jo elgesys kelia realią ir akivaizdžią grėsmę mokyklos bendruomenės narių saugumui, suderinus su vaikų teisių apsaugos tarnyba gali būti pašalintas iš valstybės ar savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklos. Mokiniai, kuriems nėra suėję 16 metų iš švietimo sistemos šalinami retai apie (1–2 mokinius), tačiau vyresnių 16–17 metų mokinių skaičius sparčiai auga, tokiu būdu nebesprendžiamos 16 metų turinčių, bet mokymosi sunkumus patiriančių, išsilavinimo neįgyjančių mokinių problemos. Tokiu būdu vykdoma ne mokyklos nelankymo prevencija, o mokyklos nelankymas tampa pretekstu pašalinti mokinį iš mokyklos;

5.2.3. vykdoma prevencija, kuri nukreipta į privalomojo mokytis amžiaus vaikus iki 16 m., neužtikrina Europos Sąjungos prevencinės politikos bei neįtraukia į „iškritimo“ iš švietimo sistemos prevencijos politiką vyresnių nei 16 m. vaikų ir jaunuolių, kurie dėl kurso kartojimo, mokymosi pertraukos ar kitų priežasčių neįgijo pagrindinio išsilavinimo;

5.2.4. didžioji dalis sunkumų turinčių mokinių laiku nesulaukia reikiamos pagalbos, ne visi mokytojai yra pajėgūs suteikti pagalbą, trūksta specialistų, ypač rajonuose;

5.2.5. prevencinės darbo grupės ir specialiojo ugdymo komisijos nepakankamai veiksmingai dirba, tai sąlygoja tiek instituciniai, tiek socialiniai trukdžiai: numatyti prevencijos agentai (su prevencijos politika susijusios institucijos) be prevencijos atlieka ir kitas funkcijas; trūksta žmogiškųjų ir materialinių išteklių;

5.2.6. mokytojai, kuriems skiriamas pagrindinis vaidmuo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencinėje politikoje, stokoja šių pagrindinių kompetencijų: ugdymo turinio individualizavimo; darbo su specialiųjų poreikių vaikais; darbo su „iškritusiais“ iš mokyklos ar rizikos grupės vaikais; ankstyvojo kylančių sunkumų nustatymo;

5.2.7. iki šiol vykdytos prevencinės programos yra fragmentiškos (vyksta vienos savivaldybės arba vienos mokyklos ribose), stokojama integracijos į šalies prevencinę politiką bei švietimo sistemą, neužtikrinamas jų tęstinumas, būtinas sėkmingam „iškritimo“ iš švietimo sistemos prevencijos politikos įgyvendinimui;

5.2.8. negalima tiksliai suskaičiuoti savivaldybių teritorijose gyvenančių vaikų, nes registrų ir duomenų bazių duomenys yra neišsamūs, yra klaidų: gyventojai nedeklaruoja gyvenamosios vietos pasikeitimo fakto, nefiksuojami vaikai, išvykę su tėvais gyventi į užsienį (neįgyvendinamos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatos), dalis „iškritusiųjų“ iš mokyklos vaikų yra mokyklų sąrašuose ir fiksuojami kaip mokyklą lankantys, nes nėra teisinio pagrindo juos išbraukti iš mokyklų sąrašų ir kt. Skiriasi Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių skaičiavimo metodikos, pateikiami duomenys; nėra tiksliai apibrėžta, kas yra iš mokyklos „iškritęs“ vaikas, todėl surinkti duomenys yra netikslūs. Dėl šių priežasčių, sunku naudoti duomenis tiek analizei, tiek prevencijos kūrimui. Sistema neleidžia ilgesnį laiką stebėti vaiko, kaupti duomenis, naudingus grąžinant jį į švietimo sistemą.

5.3. „iškritusiųjų“ iš mokyklos mokinių grąžinimo Lietuvoje galimybės:

5.3.1. tobulinti mokytojų ir kitų šveitimo darbuotojų kompetenciją, sukuriant darbo jėgą, atitinkančią darbo rinkos poreikius, pasirengusią dirbti žinių visuomenės sąlygomis su įvairių gebėjimų ir poreikių mokiniais. Specialistų kvalifikacijos tobulinimas ir motyvacijos didinimas bei prevencinių programų įsigijimas, kūrimas ir pritaikymas, Lietuvai padėtų efektyviau taikyti mokyklos nelankymo prevencijos priemones. Svarbu užtikrinti žmogiškųjų resursų buvimą – t. y., kad asmenys, kurie turėtų teikti numatytą pagalbą, turėtų tam tinkamas kompetencijas;

5.3.2. sukurti, parengti, įgyvendinti ir tobulinti prevencines programas (mokyklos nelankymo, gyvenimo įgūdžių ugdymo, motyvacijos dirbti su sunkumų turinčiais vaikais stiprinimo, tėvų įtraukimo į mokyklos veiklą, bendradarbiavimo ir kt.) mokyklos bendruomenei ir vaikams nuo 6–7 iki 18 m., kuriems gresia „iškritimas“ arba jie jau yra „iškritę“ iš švietimo sistemos, bet neįgijusiems pagrindinio išsilavinimo, toliau nesimokantiems;

5.3.3. skatinti jaunus žmones likti švietimo sistemoje tol, kol jie įgis profesinę kvalifikaciją, įskaitant veiksmus, skirtus bendradarbiavimui, tarp mokytojų, tėvų ir vietos bendruomenių, stiprinti;

5.3.4. tobulinti iki šiol sukurtą „iškritusių“ vaikų apskaitos sistemą, t. y. sukurti tokią apskaitos sistemą, kurios duomenų bazėje būtų pateikiami teisingi duomenys iš visų savivaldybių. Vaikų apskaitą vykdyti nacionaliniu lygmeniu bent du kartus per metus, o mokyklose kiekvieną dieną. Patobulintą ir išbandytą sistemą skatinti įdiegti visose savivaldybėse;

5.3.5. skatinti bendradarbiavimą nuo mokyklos, savivaldybės iki valstybinio lygmens, įdiegiant iš mokyklos „iškritusiųjų“ ir rizikos grupei priskiriamų vaikų apskaitos sistemą šalies ir savivaldybės lygmeniu bei parengti darbuotojus naudotis šia sistema;

5.3.6. koncentruoti didžiausio poveikio prevencines priemones probleminėse teritorijose, kuriose daugiausiai yra rizikos grupei priskiriamų ir iškritusiųjų vaikų, kurių dėka ateityje bus paveikta ir darbo rinka, t. y. bus sukurta darbo jėga, turinti pagrindinį išsilavinimą;

5.3.7. tęsti projektą „Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas“, kuris buvo vykdomas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšomis (2004–2006 m.), bei skleisti šio projekto gerąją patirtį: „iškritusių“ iš švietimo sistemos mokinių grąžinimo ir „iškritimo“ iš mokyklos prevencijos modelio rengimo, ugdymo grupių, skirtų specialiųjų poreikių mokinių ugdymui, ir užimtumo grupių, skirtų mokyklos nelankančių ir nereguliariai ją lankančių mokinių ugdymui ir užimtumui, organizavimo ir darbo patirtį.

5.4 „iškritusiųjų“ iš mokyklos mokinių grąžinimo Lietuvoje grėsmės:

5.4.1. netiksliai įvertinamas „iškritusių“ iš mokyklos mokinių skaičius ir mastas Lietuvoje gali sąlygoti sudėtingesnį problemos identifikavimą ir trukdyti taikyti efektyvias prevencines priemones;

5.4.2. silpnai ir neprofesionaliai vykdoma „iškritusių“ iš mokyklos mokinių prevencinė veikla gali sąlygoti nemažėjantį „iškritusių“ iš bendrojo lavinimo sistemos mokinių skaičių.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie Komponento tikslai:

6.1. tobulinti ir koordinuoti prevencinę veiklą, sprendžiant „iškritimo“ iš mokyklos problemą bei didinant pagrindinį išsilavinimą turinčių asmenų skaičių, šalies, savivaldybių ir mokyklų lygmeniu;

6.2. tobulinti apskaitos sistemą, leidžiančią stebėti mokyklos lankomumą ir užkirsti kelią „iškritimo“ iš mokyklos galimybei.

7. Tikslų pasiekimui keliami šie uždaviniai:

7.1. suteikti galimybes kiekvienam jaunam žmogui įgyti jo gebėjimus atitinkantį išsilavinimą;

7.2. vystyti pirmajame etape sukurtą iš mokyklos „iškritusiųjų“ ir rizikos grupės vaikų apskaitos sistemą, diegti ją visose savivaldybėse bei skleisti pirmojo projekto etapo gerąją patirtį ir tęsti šio projekto veiklas;

7.3. paruošti ir mokyti konsultantus savivaldybėse, kurie teiktų metodinę pagalbą, kauptų prevencines programas, spręstų „iškritusių“ iš mokyklos vaikų grąžinimo problemą;

7.4. rengti, įgyvendinti, tobulinti, aprūpinti prevencinėmis programomis ir metodine medžiaga mokyklas ir kitas švietimo įstaigas, tiesiogiai susijusias su vaikų sugrąžinimu į mokyklas;

7.5. plėtoti švietimo sistemos darbuotojų kvalifikaciją, darbui su rizikos grupės mokiniais, „iškritusiais“ iš mokyklos mokiniais ir jų šeimomis.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:	2006	–	120
– socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys;		–	–
– švietimo pagalbos specialistai		–	120

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, LR švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų	2006	–	1000
specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2006	–	120

10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (toliau vadinama – SPPC) ir vertina jį pagal šiuos komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Parengtų ekspertų-konsultantų skaičius	2006	–	120
Švietimo sistemos darbuotojų, dalyvavusių mokymuose, skaičius.	2006	–	1000
Rizikos grupės vaikų ir „iškritusių“ iš mokyklos asmenų, kuriems suteikta pagalba, skaičius	2006	–	400
Parengtų/įsigytų metodikų ir prevencinių programų, skaičius	2006	–	20
Savivaldybių, kuriose organizuojama užimtumo grupių veikla, skaičius	2006	–	20
Savivaldybių, kuriose įdiegta ir funkcionuoja mokyklos nelankančių vaikų apskaitos sistema, skaičius	2006	–	60

11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

11.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius, darbo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

12. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas“ (toliau vadinama – Projektas).

13. Pagrindiniai Projekto tikslai – tobulinti ir koordinuoti prevencinę veiklą, sprendžiant „iškritimo“ iš mokyklos problemą bei didinant pagrindinį išsilavinimą turinčių asmenų skaičių, šalies, savivaldybių ir mokyklų lygmeniu, tobulinti apskaitos sistemą, leidžiančią stebėti mokyklos lankomumą ir užkirsti kelią „iškritimo“ iš mokyklos galimybei.

14. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

14.1. komponento projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina pareiškėjas (SPPC);

14.2. komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – ESFA);

14.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

14.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

15. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (toliau vadinama – SPPC).

16. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais: I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 4100,0 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 5900,0 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

17. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

18. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 200 tūkst.Lt
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras
3.2.	Partneris (iai)	–
3.3.	Remiamos veiklos	1. Užimtumo ir ugdymo grupių veikla
		2. Prevencinių programų rengimas/įsigijimas, pritaikymas, įgyvendinimas ir leidyba
		3. Mokyklos nelankančių mokinių apskaitos sistemos kūrimas ir tobulinimas
		4. Seminarai, mokymai, konsultacijos
3.4.	Tikslinės grupės	1. Švietimo administracijos darbuotojai
		2. Mokytojai
		3. Švietimo pagalbos specialistai
		4. Rizikos grupės ir „iškritusieji“ iš mokyklos mokiniai
		5. Rizikos grupės ir „iškritusių“ iš mokyklos mokinių tėvai
3.5.	Projekto vertė	Iki 10000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 10000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	60 mėn.
		I įgyvendinimo etapas: 2008–2010 m. (30 mėn.)
		II įgyvendinimo etapas: 2011–2013 m. (30 mėn.)
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto tikslinėms grupėms – švietimo įstaigų mokiniams bei mokytojams bus sudarytos geresnės mokymosi ir darbo sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Vykdant projektą bus skatinamos novatoriškos socialinės atskirties mažinimo veiklos, siekiant sudaryti palankias mokymosi sąlygas specialiųjų poreikių mokiniams, šioms veikloms skiriant daugiau nei 50 proc. Projekto lėšų.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu diegiant informacines technologijas šalies švietimo įstaigose, bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649)
		numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. numatytų 7 ekonominio augimo centrų vidurines mokyklas ir gimnazijas. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: prireikus periodiškai atnaujinti įvairių švietimo lygmenų programas, atsižvelgiant į opiausias šalies problemas, eurointegracijos ir globalizacijos siekius, kurti ir diegti aktyvaus mokymo(-si) metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas mokymą (-si) ir tarpdalykines studijas, pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais, plėsti vidurinių ir aukštųjų mokyklų kompiuterizavimą, tobulinti žinių įsisavinimo ir naudojimo metodus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

19. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

19.1. švietimo įstaigų bendruomenė (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, mokytojai, mokyklų vadovai ir kiti mokyklos administracijos darbuotojai), kuri galėtų pasinaudoti Projekto produktais;

19.2. švietimo specialistai, švietimo administracijos, savivaldybių darbuotojai.

20. Numatomos viešinimo priemonės:

20.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

20.2. elektroninėje erdvėje – Projekto interneto svetainės sukūrimas ir palaikymas, informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;

20.3. švietimo įstaigose – informaciniai lankstinukai;

20.4. konferencijose – 4 informacinio pobūdžio konferencijos apskričių, savivaldybių, švietimo įstaigų atstovams, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus Europos Sąjungos, Ministerijos bei SPPC simbolika;

20.5. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centre įrengiant informacinę lentą.

21. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

13 priedas

PAGALBOS MOKINIUI EFEKTYVUMO IR KOKYBĖS PLĖTROS KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtros komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“.

3. Komponento įgyvendinimo pagrindą sudaro Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. gruodžio 15 d. įstatymu Nr. VIII-969 (Žin., 1998, Nr. 115-3228), 2002 m. Europos Tarybos patvirtinta 10 metų veiklos programa (Lisabonos strategijos sudėtinės dalies) „Švietimas ir mokslas 2010“, Pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo modelis (Žin., 2003, Nr. 74-3451), kiti teisės aktai.

4. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 3 uždavinį „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtinos šios pagrindinės specialiosios pedagoginės, socialinės pedagoginės, psichologinės pagalbos Lietuvoje stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės:

5.1. specialiosios pedagoginės (padedant vaikui įgyvendinti jo teisę į mokslą, užtikrinti jo saugumą mokykloje: šalinti priežastis, dėl kurių vaikas negali lankyti mokyklos ar vengia tai daryti, sugrąžinti į mokyklą ją palikusius vaikus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) padėti vaikui pasirinkti mokyklą pagal protines ir fizines galias bei joje adaptuotis), socialinės pedagoginės (padedant vaikui įgyvendinti jo teisę į mokslą, užtikrinti jo saugumą mokykloje: šalinti priežastis, dėl kurių vaikas negali lankyti mokyklos ar vengia tai daryti, sugrąžinti į mokyklą ją palikusius vaikus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) padėti vaikui pasirinkti mokyklą pagal protines ir fizines galias bei joje adaptuotis), psichologinės (mokinio asmenybės ir ugdymosi problemų įvertinimas ir sprendimas, psichologinės pagalbos teikėjams bendradarbiaujant su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir mokytojais, juos konsultuojant. Psichologinės pagalbos paskirtis – padėti mokiniui atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis) pagalbos Lietuvoje stiprybės:

5.1.1. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme piliečiams garantuojama teisė gauti pedagoginę, specialiąją pedagoginę, psichologinę socialinę pedagoginę ir specialiąją pagalbą;

5.1.2. pagal Pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo modelio struktūrą Lietuvos švietimo sistemoje pedagoginė ir psichologinė pagalba teikiamos trimis lygmenimis: specialioji pedagoginė ir psichologinė pagalba, arčiausiai vaiko esančioje aplinkoje, t. y. ugdymo įstaigoje; jei jos negali suteikti pirmojo lygmens specialistai dėl jų pačių stygiaus arba specializacijos stokos, tai atlieka savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba; o už specialiosios pedagoginės, socialinės pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo šalies mastu strategijos formavimą ir jos įgyvendinimo užtikrinimą atsakingas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (toliau vadinama – SPPC) . Įgyvendinus Pedagoginių psichologinių tarnybų (toliau – PPT) steigimo savivaldybėse 2004 m. programą, dabar šalyje savo veiklą vykdo 53 pedagoginės psichologinės tarnybos;

5.1.3. psichologinė ir pedagoginė pagalba yra teikiama asmens gyvenamoje (savivaldybės teritorijoje) ar ugdymo vietoje. Tėvai gali konsultuotis su specialistais vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, specialiojo ugdymo skyrimo, tinkamos ugdymo formos, tikslinės pagalbos parinkimo ir kitais savivaldybių PPT pavyzdiniuose nuostatuose (Žin., 2004, Nr. 10-277) apibrėžtais atvejais;

5.1.4. PPT bei mokyklų psichologai savo praktiniame darbe jau turi pagrindinę, Lietuvoje adaptuotą ir standartizuotą vaiko pažintinių gebėjimų vertinimo metodiką;

5.1.5. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Ministerija) 2007 m. sausio 30 d. įsakymu buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kuri parengė Krizių valdymo mokyklose tvarkos aprašą. Ieškoma būdų kaip sumažinti problemas – smurto, patyčių atvejus, savižudybių skaičių ir kitus negatyvius reiškinius, kylančius mokyklose;

5.1.6. pagalbos būtinumas mokykloje jau pastebimas iš patvirtintos Savižudybių prevencijos 2003 – 2005 metų programos (Žin., 2003, Nr. 36-1575), kurioje buvo siekiama, kad: didžiausias dėmesys koncentruojant psichologinę ir psichoterapinę pagalbą būtų skiriamas vaikams, paaugliams bei kaimo žmonėms; psichologinė pagalba būtų prieinama kiekvienam; įvykus savižudybei būtų suteikta kvalifikuota postvencinė pagalba; iki 2010 metų būtų sumažinta savižudybių iki vidutinio Europos rodiklio.

5.2. specialiosios pedagoginės, socialinės pedagoginės, psichologinės pagalbos Lietuvoje silpnybės:

5.2.1. PPT yra nepakankamas dirbančių specialistų skaičius, jų kvalifikacija, PPT materialinės galimybės;

5.2.2. psichologams ypač trūksta reguliarių ir sisteminių praktinių mokymų, skirtų vaiko asmenybės pažinimui, šeimos konsultavimui;

5.2.3. PPT bei mokyklų psichologai savo praktiniame darbe gali naudotis tik viena Lietuvoje adaptuota, standartizuota vaiko vertinimo metodika. Vaiko vertinimo metodikų bazė nėra pakankamai parengta, stinga Lietuvoje adaptuotų, standartizuotų metodikų ikimokyklinio amžiaus vaikų pažintinių gebėjimų įvertinimui, įvairaus amžiaus mokinių akademinių pasiekimų vertinimui ir kt.;

5.2.4. PPT specialistų naudojama WISC-III metodika nepakankamai diferencijuoja asmens raidos sutrikimus;

5.2.5. mokykloje įvykstančios savižudybės (kasmet nusižudo apie 50–60 vaikų ir paauglių nuo 10 iki 19 metų, o beveik 40 proc. 11, 12, 13 ir 15 metų paauglių galvoja apie savižudybę, yra kūrę konkrečius savižudybės planus ar bandė žudytis) bei kiti smurtiniai įvykiai, pažeidžia žmones emociškai, išgyvenamos psichologinės krizės, kurioms įveikti reikia daug laiko bei operatyvios ir kvalifikuotos aplinkinių pagalbos, kurios Lietuvoje šiuo metu labai trūksta. Neįveiktos krizės ir problemos gali sąlygoti asmenų priklausomybę narkotikams, alkoholiui, įvykio pakartojimą, sutrikdyti elgesį ir sukelti psichologinių problemų.

5.3. specialiosios pedagoginės, socialinės pedagoginės, psichologinės pagalbos Lietuvoje galimybės:

5.3.1. užtikrinti šalyje bendrą ir profesionalią specialiosios pedagoginės, psichologinės, socialinės pedagoginės pagalbos teikimo veiksmingumą, tobulinant specialistų kvalifikaciją, plėtojant ilgalaikių (tęstinių) mokymo programų rengimą ir įgyvendinimą;

5.3.2. objektyviau įvertinti asmens pažintinius gebėjimus, galias ir sunkumus bei numatyti efektyviausius teiktinos pagalbos metodus ir būdus parengiant metodikas ir jas adaptuojant Lietuvoje;

5.3.3. laiku atpažinti bei valdyti krizes, garantuojant vaikams saugią mokymosi aplinką, t. y. įgyvendinant vieną iš LR Švietimo įstatymo nuostatų, numatančių parengti švietimo įstaigų pedagogus ir specialistus krizių valdymui.

5.4. specialiosios pedagoginės, socialinės pedagoginės, psichologinės pagalbos Lietuvoje grėsmės:

5.4.1. nepakankamas švietimo sistemos pagalbos specialistų kvalifikacijos ir žinių siekimas, nesugebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių šiandieninės švietimo sistemos poreikių;

5.4.2. nepakankama žmogiškųjų išteklių kompetencijos (įgytų žinių) sklaida Lietuvoje ir atitinkamų išteklių stoka ateityje gali sąlygoti šalies nepasirengimą įsilieti į Europinius švietimo tinklus, tinkamai vykdyti Europinio lygio švietimo politiką.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtros tikslai:

6.1. didinti pagalbos mokiniui efektyvumą, keliant švietimo specialistų – pedagogų, specialiųjų pedagogų, psichologų, logopedų, socialinių pedagogų ir kitų specialistų kvalifikaciją;

6.2. tobulinti švietimo sistemos funkcionavimą, sukuriant saugią mokiniui aplinką;

6.3. stiprinti metodinę bazę vaiko pažinimo vertinime.

7. Tikslų pasiekimui keliami šie uždaviniai:

7.1. tobulinti pedagogų, psichologų, specialiųjų pedagogų, neurologų, logopedų, socialinių pedagogų kvalifikaciją praktiniais mokymais, teikiant konsultacijas;

7.2. įsigyti metodinę medžiagą, būtiną PPT darbuotojams ir mokyklos specialiesiems pedagogams, psichologams, socialiniams pedagogams, leisiančią tinkamai įvertinti vaiko gebėjimus, nustatyti socialinės ir specialiosios pagalbos poreikį ir priemones;

7.3. apmokyti specialistus naudotis naujai įsigytomis asmens vertinimo metodikomis, kurios leistų kokybiškiau įvertinti vaikų pažintinius procesus ir teikti atitinkamą pagalbą;

7.4. teikiant pagalbą vaikams perimti gerąją užsienio patirtį, įsigyti ir pritaikyti metodikas praktinei veiklai Lietuvoje;

7.5. parengti ir apmokyti švietimo sistemos darbuotojus valdyti situaciją mokyklose bendruomenės nario savižudybės atveju ar kilus kitoms krizėms;

7.6. užtikrinti efektyvų ir tinkamą mokyklos bendruomenės reagavimą krizių metu, sumažinti destruktyvias krizių pasekmes ir jų pasikartojimo riziką.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio: – socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys;	2006	–	200
– švietimo pagalbos specialistai		–	200

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų	2006	–	1000
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2006	–	30

10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (toliau – SPPC) ir vertina jį pagal šiuos komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Parengtų krizių valdymo konsultantų, skaičius	2006	–	30
Mokymuose dalyvavusių švietimo pagalbos darbuotojų ir mokytojų, skaičius	2006	–	5000
Mokymuose dalyvavusių švietimo administracijos darbuotojų, skaičius	2006	–	1000
Parengtų pedagoginio psichologinio vaiko vertinimo metodinių priemonių, skaičius	2006	–	3
Pedagogines psichologines vaiko vertinimo metodikas gavusių švietimo įstaigų, skaičius	2006	–	173

11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

11.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius Komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

12. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra“ (toliau vadinama – Projektas).

13. Pagrindiniai Projekto tikslai – didinti pagalbos mokiniui efektyvumą, keliant švietimo specialistų: pedagogų, specialiųjų pedagogų, psichologų, logopedų, socialinių pedagogų ir kitų specialistų kvalifikaciją, tobulinant švietimo sistemos funkcionavimą, sukuriant saugią mokiniui aplinką, stiprinant metodinę bazę vaiko pažinimo vertinime.

14. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

14.1. komponento projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina pareiškėjas (SPPC);

14.2. komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Sąjungos socialinio fondo agentūra (toliau – ESFA).

14.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

14.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

15. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras.

16. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais: I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 5480,0 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 3520,0 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

17. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

18. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 50 tūkst. Lt
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras
3.2.	Partneris (iai)	–
3.3.	Remiamos veiklos	1. Ekspertų/konsultantų, specialistų, mokytojų kvalifikacijos kėlimas, stažuotės
		2. Mokymo programų bei metodinės medžiagos rengimas/įsigijimas, standartizavimas, pritaikymas, leidyba
3.4.	Tikslinės grupės	1. Pirmojo lygmens švietimo sistemos pagalbos specialistai (ugdymo įstaigų specialieji pedagogai, logopedai, psichologai, socialiniai pedagogai)
		2. Antrojo lygmens švietimo sistemos pagalbos specialistai (pedagoginių psichologinių tarnybų psichologai, įvairių specializacijų turintys specialieji pedagogai, logopedai, socialiniai pedagogai, gydytojai neurologai, psichiatrai)
		3. Trečio lygmens pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo modelio įgyvendintojai, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro specialistai
		4. Švietimo administracijos darbuotojai
		5. Mokytojai
3.5.	Projekto vertė	Iki 9000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 9000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	60 mėn.
		I įgyvendinimo etapas: 2008–2010 m. (30 mėn.)
		II įgyvendinimo etapas: 2011–2013 m. (30 mėn.)
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto tikslinėms grupėms – švietimo įstaigų mokiniams bei mokytojams bus sudarytos geresnės mokymosi ir darbo sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Vykdant projektą bus skatinamos novatoriškos socialinės atskirties mažinimo veiklos, siekiant sudaryti palankias mokymosi sąlygas specialiųjų poreikių mokiniams, šioms veikloms skiriant daugiau nei 50 proc. Projekto lėšų.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu diegiant informacines technologijas šalies švietimo įstaigose, bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649) numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. numatytų 7 ekonominio augimo centrų vidurines mokyklas ir gimnazijas. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: prireikus periodiškai atnaujinti įvairių švietimo lygmenų programas, atsižvelgiant į opiausias šalies problemas, eurointegracijos ir globalizacijos siekius, kurti ir diegti aktyvaus mokymo(-si) metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas mokymą (-si) ir tarpdalykines studijas, pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais, plėsti vidurinių ir aukštųjų mokyklų kompiuterizavimą, tobulinti žinių įsisavinimo ir naudojimo metodus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

19. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

19.1. švietimo įstaigų bendruomenė (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, mokytojai, mokyklų vadovai ir kiti mokyklos administracijos darbuotojai), kuri galėtų pasinaudoti Projekto produktais;

19.2. švietimo specialistai, švietimo administracijos, savivaldybių darbuotojai.

20. Numatomos viešinimo priemonės:

20.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

20.2. elektroninėje erdvėje – Projekto interneto svetainės sukūrimas ir palaikymas, informaciniai pranešimai LR švietimo ir mokslo ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;

20.3. švietimo įstaigose – informaciniai lankstinukai;

20.4. konferencijose – 4 informacinio pobūdžio konferencijos apskričių, savivaldybių, švietimo įstaigų atstovams, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus Europos Sąjungos, LR švietimo ir mokslo ministerijos bei SPPC simbolika;

20.5. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centre įrengiant informacinę lentą.

21. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, kurių funkcijoms priklauso tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

14 priedas

SPECIALIŲJŲ MOKYMO PRIEMONIŲ RENGIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Specialiųjų mokymo priemonių rengimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“.

3. Komponento įgyvendinimas įgalina siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), numatytų bendrųjų strateginių švietimo plėtotės tikslų: išplėtoti tęstinę, mokymąsi visą gyvenimą laiduojančią, prieinamą ir socialiai teisingą švietimo sistemą; šios Programos pagrindinius siekinius, kurie numato, kad visi specialiųjų poreikių vaikai ir jaunimas turėtų galimybę mokytis visų tipų mokyklose jiems palankioje ugdymo aplinkoje pagal formalaus ir neformalaus švietimo programas; šios Programos prioritetinių krypčių: paramos tobulinimo, kurioje dėmesys skiriamas socialiai teisingų, lygių švietimo galimybių puoselėjimui: įvairios visuotinės ir kriterinės individualios paramos mokiniams puoselėjimui, materialinės, psichologinės ir kitokios pagalbos mokyklai organizavimui. Didžiausios vertybės – socialinis teisingumas, mokymosi prieinamumas, kokybė.

4. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 3 uždavinį „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtini šie pagrindiniai specialiųjų poreikių asmenų, kurių galimybės mokytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, ugdymo organizavimo situacijos Lietuvoje privalumai ir trūkumai:

5.1 specialiųjų poreikių asmenų aprūpinimo mokymo priemonėmis privalumai:

5.1.1. kasmet daugėja specialiųjų poreikių mokinių, pasirenkančių ugdymąsi drauge su bendraamžiais. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 1999–2000 m. m. bendrojo lavinimo mokyklose drauge su bendraamžiais buvo ugdomi 82 proc. 2000–2001 m. m. – 85 proc., 2001–2002 m. m. – 86,5 proc., 2003–2004 m. m. – 89 proc. šių mokinių;

5.1.2. nuo 2002 m. pertvarkoma ir decentralizuojama mokyklų aprūpinimo bendrojo lavinimo dalykų vadovėliais ir mokymo priemonėmis tvarka. Decentralizavimo procesą spartino naujos Bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos nuostatos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1520 (Žin., 2001, Nr. 106-3810). 2002 m. dalis vadovėlių mokykloms buvo perkama centralizuotai už valstybės biudžeto lėšas, dalį vadovėlių mokyklos įsigijo pačios už mokinio krepšelio lėšas. Nuo 2003 m. lėšos vadovėliams įsigyti numatytos mokinio krepšelyje. Mokyklos renkasi joms reikalingus vadovėlius iš švietimo ir mokslo ministro patvirtinto galimų įsigyti bendrojo lavinimo dalykų vadovėlių sąrašo ir pagal steigėjo patvirtintą tvarką perka juos iš leidyklų arba knygynų. Mokykloms patikėta pačioms spręsti, kiek ir kokių vadovėlių tikslinga įsigyti, nustatyti pratybų sąsiuvinių įsigijimo būdus ir prisiimti atsakomybę už lėšų panaudojimą. Mokiniams, turintiems intelekto, klausos ir regos sutrikimų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) skiria papildomų lėšų vadovėliams įsigyti;

5.1.3. Mokyklų aprūpinimo bendrojo lavinimo dalykų vadovėliais ir mokymo priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-2 (Žin., 2005, Nr. 7-216), kuris nustato bendrojo lavinimo dalykų vadovėlių, jų komplektų dalių, mokymo priemonių ir literatūros įsigijimą.

5.2    specialiųjų poreikių asmenų aprūpinimo mokymo priemonėmis trūkumai:

5.2.1. dėl lėšų stygiaus mokykloms sunku apsirūpinti mokymo priemonėmis, taip pat skirtomis darbui su specialiųjų poreikių mokiniais. Specialiųjų poreikių mokiniai sudaro apie 10 proc. visų Lietuvos mokinių, tad specialiųjų mokymo priemonių rinka labai maža, o kaina – santykinai didelė;

5.2.2. daug mokymo priemonių, darbui su specialiųjų poreikių mokiniais, pedagogai pasigamina patys, atsižvelgdami į mokinių gebėjimų, žinių lygį ir ugdymo (-si) poreikius. Tačiau dažnai šios priemonės neatitinka metodinių bei higienos reikalavimų, yra nekokybiškos. Šalies mastu specialiosios mokymo priemonės rengiamos atskiroms specialiųjų poreikių asmenų grupėms – regos ir klausos sutrikimų turintiesiems;

5.2.3. nemažai mokytojų nenaudoja specialiąsias mokymo priemones (toliau – SPM) ne tik todėl, kad mokyklos nepakankamai jomis apsirūpinusios, bet ir todėl, kad nežino šių priemonių panaudojimo galimybių, tinkamumo ugdant vienų ar kitų specialiųjų poreikių turinčius mokinius;

5.2.4. 2005 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pateiktoje pažymoje „Dėl specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos teikimo bendrojo lavinimo mokyklose“ įvardintos pagrindinės problemos: specialistų stygius, pagalbos specialistų etatų mokyklose nebuvimas, mokinio krepšelio lėšų nepakankamumas ir kt. tyrimai (A. Bagdonas ir kt.), rodo, kad bendrojo lavinimo mokyklos techniškai ir materialiai nėra pasirengusios ugdyti neįgalius vaikus: nepakankamas aplinkos pritaikymas, kompiuterinės mokomosios technikos, kompensacinės ugdymo technikos trūkumas;

5.2.5. atliekant Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro (toliau – SPPC) atlikto tyrimo (Mokyklų aprūpinimas specialiosiomis mokymo priemonėmis, 2006) analizę išaiškėjo, kad pedagogams, dirbant su specialiųjų poreikių vaikais, labiausiai trūksta pratybų sąsiuvinių, metodinės literatūros ar/ir mokomųjų kompiuterinių priemonių, nes apie du trečdalius apklaustųjų nurodė, kad tokių priemonių jie itin stokoja. Taip pat nustatyta, kad vaikų ugdymo institucijose nėra pakankamai vadovėlių specialiųjų poreikių vaikams, nes apie pusė apklaustųjų pabrėžė jų stygių. Mažiausiai pedagogai pasigenda kitų ugdymo priemonių: plakatų, mokomųjų žaidimų, garso ir vaizdo įrašų, mokomųjų filmų, įgarsintų knygų ir t. t. Iš šio tyrimo matyti, kad labiausiai trūksta specialiųjų mokymo priemonių integruotai ugdomiems V–X klasių specialiųjų poreikių mokiniams. Ikimokyklinio ugdymo institucijoms labiau, nei kitoms vaikų ugdymo įstaigoms reikia pritaikytų priemonių darbui su vaikais, turinčiais kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų. Tuo tarpu pradinei, pagrindinei, vidurinei, specialiajai mokyklai ir gimnazijai – priemonių, darbui su intelekto, specifinius pažinimo bei kompleksinius sutrikimus turinčiais mokiniais;

5.2.6. trūksta vadovėlių, skirtų specialių poreikių vaikų ugdymui. Iš galimų įsigyti 2007 m. sąraše nėra nei vieno vadovėlio V–X klasių specialių poreikių mokinių mokymui.

5.3. specialiųjų poreikių asmenų aprūpinimo mokymo priemonėmis teikiamos galimybės:

5.3.1. sukurta bendra visai šaliai sistema, apimanti SMP poreikio analizę, rengimo inicijavimą, jų rengimą, vertinimą, leidybą/gamybą, informacijos apie SMP sklaidą, mokyklų aprūpinimą SMP, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, įgalintų iš esmės pagerinti aprūpinimą SMP ir įsilietų į bendrą aprūpinimo mokymo priemonėmis sistemą;

5.3.2. sukurta konsultantų rengimo ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo SMP klausimais sistema, parengti SMP diegimo konsultantai kartu su mokyklų mokytojais galėtų užtikrinti aprūpinimo specialiosiomis mokymosi priemonėmis sistemos funkcionalumą bei mokinių teisę mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius;

5.3.3. Lietuvoje būtų pradėtos rengti mokymo priemonės įvairių specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymui (-si); mokyklos aprūpinamos reikiamomis specialiosiomis mokymo priemonėmis; pagerėja specialiųjų poreikių mokinių ugdymo kokybė ir sąlygos; gerėja mokytojų profesinė kompetencija ugdyti specialiųjų poreikių mokinius naudojant tinkamas specialiąsias mokymo priemones;

5.3.4. remiantis SPPC atlikto tyrimo Mokyklų aprūpinimas specialiosiomis mokymo priemonėmis (2006) analize, galima daryti prielaidą, jog šiuo metu būtina rūpintis ugdymo priemonių kūrimu ir tobulinimu vaikams, turintiems intelekto, specifinių pažinimo, kalbos bei komunikacinių, kompleksinių sutrikimų. Ikimokyklinio ugdymo institucijoms labiau nei kitoms vaikų ugdymo įstaigoms reikia priemonių darbui su vaikais, turinčiais kalbos ir kitų komunikacijos, kompleksinių sutrikimų. Tuo tarpu pradinėms, pagrindinėms, vidurinėms, specialiosioms mokykloms reikia priemonių, darbui su vaikais, turinčiais intelekto, specifinių pažinimo, judesio ir padėties bei kompleksinių sutrikimų. Emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimams šalinti reikalingiausios priemonės pradinėms, pagrindinėms, vidurinėms, specialiosioms mokykloms, gimnazijoms bei kitoms vaikų ugdymo institucijoms.

5.4 specialiųjų poreikių asmenų aprūpinimo mokymo priemonėmis grėsmės:

5.4.1. Lietuvoje kasmet vis daugiau asmenų teiktina specialioji pedagoginė ar (ir) psichologinė pagalba. 1999–2000 m. specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai sudarė 8,5 proc., 2000–2001 m. – 9 proc., 2001–2002 m. – 9,4 proc., 2003–2004 m. – 10,3 proc. visų Lietuvos mokinių, besimokančių dienine forma;

5.4.2. kasmet ugdant vis daugiau specialiųjų poreikių mokinių bendrojo lavinimo mokyklose bei pakankamai neinvestuojant į specialiųjų mokymo priemonių rengimą, atsiranda prielaidos teigti, kad šalies inkliuzinio ugdymo (specialiųjų poreikių vaikų ugdymo kartu su bendraamžiais tokiam ugdymui pasirengusioje mokykloje: su pakankama pedagogų kompetencija, specialiųjų poreikių vaikams pritaikytos ugdymo programos, mokymo priemonių, kabinetų ir pagalbos specialistų buvimu, administracijos palaikymu, teigiamomis mokytojų ir vaikų tėvų nuostatomis) siekiamybė gali susidurti su sunkumais ne dėl nepakankamos pedagogų kompetencijos ar specialiųjų poreikių vaikams pritaikytų ugdymo programų trūkumo, bet dėl mokymo priemonių nebuvimo. Specialiųjų mokymo priemonių poreikio nustatymas, šių priemonių kūrimas, specialistų mokymas jomis dirbti užims pakankamai daug laiko, todėl šią veiklą būtina vystyti jau dabar;

5.4.3. Lietuvoje, augant specialiųjų mokymo priemonių poreikiui, trūksta ekspertų, galinčių rengti, vertinti, diegti specialiąsias mokymo priemones, konsultuoti bei išmokyti pedagogus jomis naudotis.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie Komponento tikslai:

6.1 sudaryti sąlygas specialiųjų mokymo priemonių ekspertų-konsultantų rengimui ir pedagogų, dirbančių su specialiųjų poreikių vaikais kvalifikacijos tobulinimui;

6.2 nustatyti specialiųjų mokymo priemonių rengimo prioritetus, parengti specialiąsias mokymo priemones ir jas eksperimentuoti.

7. Tikslų pasiekimui keliami šie uždaviniai:

7.1 parengti ir įgyvendinti specialiųjų mokymo priemonių ekspertų-konsultantų rengimo bei pedagogų kvalifikacijos kėlimo programas;

7.2 nustatyti specialiųjų mokymo priemonių poreikį, rengti, pritaikyti specialiąsias mokymo priemones ir mokytojo knygas darbui su specialiosiomis mokymo priemonėmis;

7.3 apmokyti pedagogus dirbti su naujai parengtomis priemonėmis ir vykdyti šių priemonių sklaidą;

7.4 išbandyti ir tobulinti eksperimentines specialiąsias mokymo priemones savivaldybių atrinktose mokyklose;

7.5 aprūpinti specialiosiomis mokymo priemonėmis integruotai ugdomus ir didelių ugdymosi poreikių turinčius mokinius;

7.6 aprūpinti specialiosiomis mokymo priemonėmis specialiosiose mokyklose, specialiuosiuose ugdymo centruose ugdomus didelių ir labai didelių ugdymosi poreikių turinčius mokinius.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:	2006
– socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys;		–	–
– švietimo pagalbos specialistai		–	300

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų	2006	–	1000
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2006	–	40

10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras ir vertina jį pagal šiuos komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Parengtų specialiųjų mokymo priemonių konsultantų, skaičius	2006	–	40
Mokymuose dalyvavusių švietimo pagalbos specialistų, skaičius	2006	–	300
Mokymuose dalyvavusių švietimo administracijos darbuotojų ir mokytojų, skaičius	2006	–	1000
Parengtų specialiųjų mokymo priemonių, skaičius	2006	–	27
Aprūpintų specialiosiomis mokymo priemonėmis švietimo įstaigų, skaičius	2006	–	700

11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

11.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius Komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

12. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Specialiųjų mokymo priemonių rengimas“ (toliau vadinama – Projektas).

13. Pagrindiniai Projekto tikslai – sudaryti sąlygas specialiųjų mokymo priemonių ekspertų-konsultantų rengimui ir pedagogų, dirbančių su specialiųjų poreikių vaikais kvalifikacijos tobulinimui, nustatyti specialiųjų mokymo priemonių rengimo prioritetus, parengti specialiąsias mokymo priemones ir jas eksperimentuoti.

13. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

13.1. komponento projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina pareiškėjas (SPPC);

13.2. komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – ESFA);

13.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

13.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

14. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja SPPC.

15. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais: I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 3080,0 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 6920,0 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

17. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Specialiųjų mokymo priemonių rengimas
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 50 tūkst. Lt (I etapas)
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras
3.2.	Partneris (-iai)	–
3.3.	Remiamos veiklos	1. Ekspertų/konsultantų, pedagogų kvalifikacijos kėlimas
		2. Mokymo programų bei metodinės medžiagos rengimas ir leidyba
		3. Specialiųjų mokymo priemonių rengimas ir pritaikymas
		4. Eksperimentinių priemonių išbandymas ir tobulinimas
		5. Mokyklų aprūpinimas specialiosiomis mokymo priemonėmis
3.4.	Tikslinės grupės	1. Švietimo ekspertai (Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, kiti švietimo srityje dirbantys aukštos kvalifikacijos specialistai)
		2. Švietimo administracijos darbuotojai
		3. Bendrojo lavinimo ir specialiųjų mokyklų mokytojai, bendrojo lavinimo, specialiųjų mokyklų, pedagoginių psichologinių tarnybų specialieji pedagogai
3.5.	Projekto vertė	Iki 10000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 10000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	60 mėn.
		I įgyvendinimo etapas 30 mėn.
		II įgyvendinimo etapas 30 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto tikslinėms grupėms – švietimo įstaigų mokiniams bei mokytojams bus sudarytos geresnės mokymosi ir darbo sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Vykdant projektą bus skatinamos novatoriškos socialinės atskirties mažinimo veiklos, siekiant sudaryti palankias mokymosi sąlygas specialiųjų poreikių mokiniams, šioms veikloms skiriant daugiau nei 50 proc. Projekto lėšų.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu diegiant informacines technologijas šalies švietimo įstaigose, bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649) numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir informacinių technologijų pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų ir siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. liepos 20 d. įstatymu Nr. VIII-1889 (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m., patvirtintoje 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370), numatytų 7 ekonominio augimo centrų vidurines mokyklas ir gimnazijas. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: prireikus periodiškai atnaujinti įvairių švietimo lygmenų programas, atsižvelgiant į opiausias šalies problemas, eurointegracijos ir globalizacijos siekius, kurti ir diegti aktyvaus mokymo(-si) metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas mokymą(-si) ir tarpdalykines studijas, pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais, plėsti vidurinių ir aukštųjų mokyklų kompiuterizavimą, tobulinti žinių įsisavinimo ir naudojimo metodus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

18. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

18.1. švietimo įstaigų bendruomenė (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, mokytojai, mokyklų vadovai ir kiti mokyklos administracijos darbuotojai), kuri galėtų pasinaudoti Projekto produktais;

18.2. švietimo specialistai, administracijos, savivaldybių darbuotojai.

19. Numatomos viešinimo priemonės:

19.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

19.2. elektroninėje erdvėje – informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;

19.3. švietimo įstaigose – informaciniai lankstinukai;

19.4. konferencijose – 2 informacinio pobūdžio konferencijos apskričių, savivaldybių, švietimo įstaigų atstovams, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus Europos Sąjungos, Ministerijos bei SPPC simbolika;

19.5. parodos – specialiųjų mokymo priemonių paroda „Mokymo priemonės visiems“;

19.6. SPPC įrengiant informacinę lentą.

20. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

15 priedas

SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ ASMENŲ UGDYMO(SI) FORMŲ PLĖTROS KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtros komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 3 uždavinį „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“.

3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), bendrųjų strateginių švietimo plėtotės tikslų: išplėtoti tęstinę, mokymąsi visą gyvenimą laiduojančią, prieinamą ir socialiai teisingą švietimo sistemą ir šios Programos prioritetinių krypčių: paramos tobulinimo, kurioje dėmesys skiriamas socialiai teisingų, lygių švietimo galimybių puoselėjimui: įvairios visuotinės ir kriterinės individualios paramos mokiniams puoselėjimui, materialinės, psichologinės ir kitokios pagalbos mokyklai organizavimui. Didžiausios vertybės – socialinis teisingumas, mokymosi prieinamumas, kokybė bei personalo tobulinimas, apimantis pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus pedagogams, pedagogų kompetencijos ir jos tobulinimo vertinimo sistemą.

4. Komponentas yra sudėtinė Programos dalis ir siekia Programos tikslų: Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtini šie pagrindiniai specialiųjų poreikių asmenų (kurių galimybės mokytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų) ugdymo organizavimo situacijos Lietuvoje privalumai ir trūkumai:

5.1. specialiųjų poreikių asmenų ugdymo organizavimo privalumai:

5.1.1. specialiųjų poreikių nustatymo klasifikacijoje yra išskiriama 10 sutrikimų grupių, pagal kurias įstatymo ir teisės aktų nustatyta tvarka turi būti, ir daugeliu atvejų yra, teikiama specialioji pedagoginė pagalba. Mokinio krepšelio lėšos padidintos 33 proc., skiriamos papildomos lėšos naujų pagalbos specialistų etatų steigimui, parengtos rekomendacijos savivaldybių švietimo skyriams dėl specialiųjų poreikių mokinių ugdymo finansavimo pagal turimą specialiųjų ugdymosi poreikių dydį;

5.1.2. kasmet daugėja specialiųjų poreikių mokinių, pasirenkančių ugdymąsi drauge su bendraamžiais. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 1999–2000 m. m. bendrojo lavinimo mokyklose drauge su bendraamžiais buvo ugdomi 82 proc. 2000–2001 m. m. – 85 proc., 2001–2002 m. m. – 86,5 proc., 2003–2004 m. m. – 89 proc. šių mokinių;

5.1.3. 2007 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-604 patvirtintuose 2007–2008 m. bendruosiuose ugdymo planuose, numatomos galimybės teikti pagalbą specialiųjų poreikių mokiniams. Mokyklos nuožiūra pamokos gali būti skiriamos specialiųjų poreikių mokiniams, kuriems reikalinga papildoma pedagoginė arba specialioji pedagoginė pagalba. Nedidinant privalomų pamokų skaičiaus darbas su mokiniais organizuojamas taip, kad per kai kurias pamokas dirbtų du to paties dalyko mokytojai: vienas – klasės mokytojas, kitas – padedantis specialiųjų poreikių mokiniams. Mokyklos nuožiūra pamokos skiriamos specialiųjų poreikių mokiniams, kuriems reikalinga papildoma pedagoginė pagalba arba specialioji pedagoginė pagalba, suderintu su mokiniais laiku. Pradiniame ugdyme (priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pakopoje) dirbti su specialiųjų poreikių vaikais klasės mokytojui padeda specialusis pedagogas, mokytojo padėjėjas. Vidurinio ugdymo planuose (pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopoje) specialiųjų poreikių mokinių, kurie mokosi pagal adaptuotą pagrindinio ugdymo programą, ugdymas organizuojamas pagal adaptuotą vidurinio ugdymo programą ir Bendruosius ugdymo planus, tačiau 1–2 pamokos per savaitę skiriamos socialinei adaptacijai iš mokinio pasirenkamo mokymo turinio. Šios, bendruosiuose ugdymo planuose, numatomos priemonės sudaro sąlygas integruotis specialiųjų poreikių mokiniams (turintiems nedidelius ir vidutinius specialiuosius ugdymo (-si) poreikius) į bendrojo ugdymo programas;

5.1.4. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. ISAK-2092 „Dėl mokytojo padėjėjo pavyzdinio pareigybės aprašymo“ (Žin., 2006, Nr. 132-5015) nurodoma, kad mokytojo padėjėjo pagalba gali būti teikiama vidutinių, didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams. Vadovaujantis šiuo įsakymu, dauguma Lietuvos mokinių, turinčių vidutinių, didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymo poreikių, gali gauti reikalingą specialistų pagalbą;

5.1.5. intensyviai plečiama pedagoginių psichologinių tarnybų veikla. Šios programos įgyvendinimas finansuojamas pagal tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. ISAK-152 „Dėl finansinės paramos pedagoginių psichologinių tarnybų steigimui 2004 metais savivaldybėse tvarka“ (Žin. 2004, Nr. 78-2753; Nr. 23-728). Pedagoginės psichologinės tarnybos atlieka mokinių, turinčių ugdymo (-si) sunkumų, pedagoginį psichologinį įvertinimą, konsultuoja mokinius, jų tėvus, teikia tiesioginę specialiąją pedagoginę pagalbą (nesant mokyklose pagalbos mokiniui specialistų), metodiškai vadovauja komisijoms, rengia ir teikia metodines rekomendacijas.

5.2. specialiųjų poreikių asmenų ugdymo organizavimo trūkumai:

5.2.1. inkliuzinio ugdymo (specialiųjų poreikių vaikų ugdymo kartu su bendraamžiais tokiam ugdymui pasirengusioje mokykloje) barjerai, Europos Specialiojo ugdymo plėtros agentūros (European Agency for Development in Special Needs Education) tyrimų duomenimis, yra šie: inkliuzinio ugdymo neskatinanti finansavimo sistema, segreguotų institucijų gyvavimo tradicijos (ir su tuo susijusios ten dirbančių specialiųjų pedagogų baimės netekti darbo), organizacinės, resursų paramos inkliuziniam ugdymui stoka pačių bendrojo lavinimo mokyklų viduje (kompetencijų, nuostatų, materialinės paramos prasme). Negatyviu veiksniu laikomas ir per didelis mokinių klasėje skaičius (Special Needs Education in Europe). Pastebima ir tai, kad specialiųjų poreikių vaikų inkliuzinio ugdymo perspektyva priklauso ir nuo jų negalės pobūdžio (ypač daug problemų sudaro kurčiųjų, žymių elgesio ir emocijų sutrikimų turinčių asmenų, žymių ir labai žymių judesio ir padėties, intelekto, kompleksinių sutrikimų turinčių asmenų ugdymas;

5.2.2. ypač daug sunkumų mokytojams kyla integruotai ugdant sutrikusio intelekto, emocijų ir elgesio sutrikimų, žymių ir labai žymių judesio ir padėties, intelekto, kompleksinių sutrikimų turinčius vaikus. Trūksta mokytojų padėjėjų, kurie padėtų šiems vaikams pamokos metu (Specialiųjų poreikių vaikų integravimo problemos, A.Bagdonas ir kt., 2003);

5.2.3. mokytojai dalykininkai stokoja kompetencijų dirbti su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių. Per didelės klasės, mokytojai nesuspėja per pamoką skirti pakankamai laiko ir dėmesio vaikams, dirbantiems pagal bendrąsias ir adaptuotas ar modifikuotas programas (išsilavinimo standartams neprilygstanti bendrojo lavinimo dalyko programa, pritaikyta asmens gebėjimams ir realiam mokymosi lygiui), ypač išsiskiria neigiamas požiūris į sutrikusio intelekto vaikų ugdymą. Yra spragų specialiosios pagalbos organizavime bendrojo lavinimo mokyklose. Specialusis pedagogas ne visuomet geba patenkinti klasės mokytojų/dalykininkų poreikį gauti jo konsultacijas: pedagogai šio specialisto konsultacijas ir teikiamą praktinę pagalbą vertina gana žemai (Specialiųjų poreikių vaikų integravimo problemos, A. Bagdonas ir kt., ataskaita ŠMM);

5.2.4. 2005 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pateiktoje pažymoje „Dėl specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos teikimo bendrojo lavinimo mokyklose“ įvardintos pagrindinės problemos: specialistų stygius, pagalbos specialistų etatų mokyklose nebuvimas, mokinio krepšelio lėšų nepakankamumas ir kt. Tyrimai (A. Bagdonas ir kt.) rodo, kad mokyklos techniškai ir materialiai nėra pasirengusios ugdyti neįgalius vaikus: nepakankamas aplinkos pritaikymas (liftų, pandusų stoka, pritaikytų sanitarinių mazgų), kompiuterinės mokomosios technikos, techninės pagalbos priemonių trūkumas. Tik kas šeštas neįgalus vaikas gali naudotis specialiai įrengtu liftu, kas ketvirtoje mokykloje įrengtas prieinamas tualetas. Aplinkos pritaikymas ypač svarbus (aktualus) žymius ir labai žymius judesio ir padėties, kompleksinius sutrikimus turintiems mokiniams. Šiek tiek geresnė padėtis su vadovėliais specialiųjų poreikių vaikams, nors jų trūkumą nurodo virš 50 proc. pedagogų. Virš 50 proc. pedagogų teigia, kad trūksta ugdymo ir techninės pagalbos priemonių;

5.2.5. specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba bendrojo lavinimo mokyklose nepakankamai teikiama dėl specialistų stygiaus, specialistų etatų nebuvimo mokyklose, nepakankamų mokinio krepšelio lėšų, per mažo specialiųjų poreikių mokinių skaičiaus specialistų etatams steigti ir kitų priežasčių. Esama situacija rodo, kad bendrojo lavinimo mokyklose specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba yra prieinama tik daliai mokinių, kurios jiems reikia (2006-02-27 pažyma „Dėl specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos teikimo bendrojo lavinimo mokyklose“);

5.2.6. savivaldybėse yra įsteigtos pedagoginės psichologinės tarnybos arba pagalbos mokiniui, mokytojui, mokyklai centrai, vykdantys pedagoginių psichologinių tarnybų funkcijas, tačiau čia dirbantys specialistai ne visada turi reikiamą kvalifikaciją, kas gali pažeisti mokinių teisę pagal savo gebėjimus ir poreikius mokytis ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą (2006-02-27 pažyma „Dėl specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos teikimo bendrojo lavinimo mokyklose“).

5.3. specialiųjų poreikių asmenų ugdymo organizavimo teikiamos galimybės:

5.3.1. mokslininkų teigimu (J. Ambrukaitis, J. Ruškus), siekiant, kad specialiųjų poreikių vaikų integracija į bendrąsias mokyklas būtų sėkminga, būtina kalbėti apie tris kompetencijas: pedagogų gebėjimą taikyti naujus mokymo metodus, mokyklos ir kitų institucijų partnerystės metodus ir ugdymo administravimo metodus (Specialiojo ugdymo pagrindai, 2003);

5.3.2. ugdant asmenis, turinčius didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik akademinių žinių įgijimui, bet ir socialinių įgūdžių, kompetencijų, adaptacinių gebėjimų ugdymui. ,Mokymosi pagal adaptuotą vidurinio ugdymo programą tvarkos aprašas, (Žin., 2004, 92-3386) sudaro teisinę galimybę visiems mokiniams (ir turintiems nežymų protinį atsilikimą) mokytis toje pačioje mokykloje tiek metų, kiek ir jų bendraamžiai bendrojoje mokykloje. Didelius ar labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius turintys mokiniai ugdomi specialiuosiuose ugdymo centruose, specialiosiose mokyklose. Jie ugdomi pagal kiekvieno mokinio gebėjimus ir poreikius, kiekvienam mokiniui sudarant individualią ugdymo programą. Mokiniai ne tik įgyja akademinių žinių, bet ir formuojami savarankiškumo, socialiniai įgūdžiai;

5.3.3. atlikto tyrimo metu ir pedagogų, ir ekspertų atsakymai rodo, jog nepaisant mokinio negalės vis daugiau specialistų laiko galimu neįgalių vaikų ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose (Specialiųjų poreikių vaikų integravimo problemos, A. Bagdonas ir kt., ataskaita ŠMM). Tai įgalina Lietuvoje siekti inkliuzinio ugdymo ir užtikrinti mokinių teisę pagal savo gebėjimus ir poreikius mokytis ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą;

5.3.4. tyrimai Europoje rodo, kad vyresnėse klasėse inkliuzinis ugdymas susiduria ne tik su didesniu pedagogų (mokytojų dalykininkų) pasipriešinimu, bet ir su didesniais objektyviais sunkumais (didėjančia dalykine specializacija, didėjantis atotrūkiu tarp „sveikų“ ir neįgalių bendraamžių galimybių ir interesų). Taigi inkliuzija vidurinės mokyklos lygmenyje laikoma visų Europos šalių bendra problema (Specialiųjų poreikių vaikų integravimo problemos, A. Bagdonas ir kt., ataskaita ŠMM). Siekiant užtikrinti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose, būtina vykdyti nuolatinį mokytojų, specialistų kvalifikacijos tobulinimą, naujų metodikų, ugdymo (-si) formų kūrimą ir diegimą.

5.4. specialiųjų poreikių asmenų ugdymo organizavimo grėsmės:

5.4.1. Lietuvoje kasmet vis daugiau asmenų teiktina specialioji pedagoginė ar (ir) psichologinė pagalba. 1999–2000 m. specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai sudarė 8,5 proc., 2000–2001 m. – 9 proc., 2001–2002 m. – 9,4 proc., 2003–2004 m. – 10,3 proc. visų Lietuvos mokinių, besimokančių dienine forma;

5.4.2. šiuolaikinės bendrojo lavinimo klasės realybė – skirtingus ugdymosi poreikius turintys mokinai – sukuria situaciją, kai mokytojui sunku klasikinės didaktikos metodais organizuoti kokybišką mokymo/si procesą klasėje. Tai patvirtina stebėjimo duomenys, kurie rodo, kad mokytojas pamokoje tik epizodiškai orientuojasi į specialiųjų poreikių mokinį, labai retai jį įtraukdamas į klasėje vykstančius procesus. Standartizuoto stebėjimo duomenys (Švietimo kokybės vadyba: specialiųjų poreikių vaikų integruotas ugdymas, prof. dr. J. Ruškus, R. Melienė, L. Elijošienė, 2003) leidžia teigti, kad specialiųjų poreikių mokinys bendrojo lavinimo klasėje yra nepakankamai aktyvus, dažnai tiesiog paliekamas vienas su jam skirtomis užduotimis, retai kada su juo aptariami pasiekimai konkrečioje pamokoje, ar keliami išmokimo tikslai, bendradarbiaujant, o ne vien bendraujant;

5.4.3. dauguma Lietuvos mokyklų neturi aiškių susitarimų dėl sutrikusio intelekto vaikų (vidutinis, žymus, labai žymus protinis atsilikimas) ugdymo organizavimo visiškos integracijos forma. Iškelti tikslai ir uždaviniai specialiojo ugdymo srityje nekonkretūs, mažai numatoma konkrečių priemonių sutrikusio intelekto mokinių ugdymo kokybei gerinti ir nepakankami analizuojama veiklos planuose numatytų priemonių įgyvendinimo pažanga; mokyklose trūksta specialiųjų pedagogų. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama mažiau nei pusei integruotai ugdomų sutrikusio intelekto mokinių. Bendrojo lavinimo mokyklos beveik nesinaudoja bendrojo ugdymo plano teikiamomis galimybėmis teikti jiems pedagoginę pagalbą; nepakankama pedagogų kompetencija ugdyti sutrikusio intelekto mokinius ir nepakankamai tobulinama kvalifikacija šioje srityje.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-683, 2011-04-26, Žin., 2011, Nr. 55-2673 (2011-05-10), i. k. 1112070ISAK000V-683

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie specialiųjų poreikių asmenų ugdymo (-si) organizavimo tobulinimo tikslai:

6.1 sudaryti sąlygas mokytojams, pagalbos specialistams, mokyklų vadovams, švietimo padalinių specialistams tobulinti žinias ir įgūdžius darbui su specialiųjų poreikių asmenimis, kurios užtikrintų specialiųjų poreikių mokinių ugdymo organizavimo veiksmingumą;

6.2 tenkinti mokinių specialiuosius ugdymo (-si) poreikius bei didinti jų galimybes išlikti švietimo sistemoje.

7. Tikslų pasiekimui keliami šie uždaviniai:

7.1. tobulinti mokytojų, pagalbos specialistų, mokyklų vadovų, švietimo padalinių specialistų kvalifikaciją specialiojo ugdymo klausimais;

7.2. parengti dokumentus, reglamentuojančius švietimo pagalbos ir ugdymo (-si) formų specialiųjų poreikių-mokiniams plėtrą;

7.3 plėtoti švietimo pagalbos specialiųjų poreikių mokiniams teikimo formas;

7.4 plėtoti specialiųjų poreikių mokinių ugdymo (-si) formas.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:	2006
– socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys;		–	690
– švietimo pagalbos specialistai		–	690

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų	2006	–	680
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2006	–	70

10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (toliau – SPPC) ir vertina jį pagal šiuos komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Parengtų specialiųjų mokymo priemonių konsultantų, skaičius	2006	–	70
Mokymuose dalyvavusių švietimo pagalbos specialistų, skaičius	2006	–	690
Mokymuose dalyvavusių švietimo administracijos	2006	–	680
darbuotojų ir mokytojų, skaičius
Parengta dokumentų, reglamentuojančių naujas ugdymo (si) formas, skaičius	2006	–	4
Mokinių, ugdomų inkliuzinėje aplinkoje, skaičius	2006	–	120

11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

11.3. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius, darbo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

12. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(-si) formų plėtra“ (toliau vadinama – Projektas).

13. Pagrindinis Projekto tikslas – sudaryti sąlygas mokytojams, pagalbos specialistams, mokyklų vadovams, švietimo padalinių specialistams tobulinti žinias ir įgūdžius darbui su specialiųjų poreikių asmenimis, kurios užtikrintų specialiųjų poreikių mokinių ugdymo organizavimo veiksmingumą, tenkinti mokinių specialiuosius ugdymo (-si) poreikius, bei didinti jų galimybes išlikti švietimo sistemoje.

14. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

14.1. komponento projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina pareiškėjas (SPPC);

14.2. komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – ESFA);

14.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

14.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

15. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (toliau vadinama – SPPC).

16. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais: I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 5230,0 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 4770,0 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapo biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

17. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

18. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos			Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa			2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių veiksmų programa
1.2.	Prioritetas			2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė			Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtra
1.4.	Nacionalinė programa			Mokyklų tobulinimo programa plius
2.		Finansavimas
2.1.		Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.		Kryžminis finansavimas	Iki 50 tūkst. Lt
3.		Tinkamumas
3.1.		Pareiškėjas	Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras
3.2.		Partneris (iai)	–
3.3.		Remiamos veiklos	1. Ekspertų/konsultantų, pedagogų, švietimo pagalbos specialistų, švietimo administracijos specialistų kvalifikacijos tobulinimas, stažuotės
			2. Dokumentų, reglamentuojančių specialiųjų ugdymo(si) formų plėtrą, rengimas
			3. Programų ir metodikų rengimas ir leidyba
			4. Švietimo pagalbos teikimo specialiųjų poreikių mokiniams plėtra
			5. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo (-si) formų plėtra
3.4.		Tikslinės grupės	1. Švietimo ekspertai (ŠMM ir jai pavaldžių įstaigų specialistai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, kiti švietimo srityje dirbantys aukštos kvalifikacijos specialistai)
			2. Švietimo administracijos darbuotojai
			3. Bendrojo lavinimo ir specialiųjų mokyklų mokytojai, bendrojo lavinimo, specialiųjų mokyklų, pedagoginių psichologinių tarnybų specialieji pedagogai
3.5.		Projekto vertė	Iki 10000,0 tūkst. Lt
3.6.		Prašomos paramos dydis	Iki 10000,0 tūkst. Lt
3.7.		Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.		Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.		Projekto trukmė	54 mėn.
			I įgyvendinimo etapas 30 mėn.
			II įgyvendinimo etapas 24 mėn.
3.10.		Projekto pradžia	2008 m.
4.		Atitikties kriterijai	–
5.		Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.		Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.		Horizontalieji prioritetai
7.1.		Lygių galimybių skatinimas	Projekto tikslinėms grupėms – švietimo įstaigų mokiniams bei mokytojams bus sudarytos geresnės mokymosi ir darbo sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.		Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Vykdant projektą bus skatinamos novatoriškos socialinės atskirties mažinimo veiklos, siekiant sudaryti palankias mokymosi sąlygas specialiųjų poreikių mokiniams, šioms veikloms skiriant daugiau nei 50 proc. Projekto lėšų.
7.3.		Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu diegiant informacines technologijas šalies švietimo įstaigose, bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649) numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.		Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. numatytų 7 ekonominio augimo centrų vidurines mokyklas ir gimnazijas. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.		Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: prireikus periodiškai atnaujinti įvairių švietimo lygmenų programas, atsižvelgiant į opiausias šalies problemas, eurointegracijos ir globalizacijos siekius, kurti ir diegti aktyvaus mokymo(-si) metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas mokymą (-si) ir tarpdalykines studijas, pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais, plėsti vidurinių ir aukštųjų mokyklų kompiuterizavimą, tobulinti žinių įsisavinimo ir naudojimo metodus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

19. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

19.1. švietimo įstaigų bendruomenė (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, mokytojai, mokyklų vadovai ir kiti mokyklos administracijos darbuotojai), kuri galėtų pasinaudoti Projekto produktais;

19.2. švietimo specialistai, administracijos, savivaldybių darbuotojai.

20. Numatomos viešinimo priemonės:

20.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

20.2. elektroninėje erdvėje – Projekto interneto svetainės sukūrimas ir palaikymas, informaciniai pranešimai LR švietimo ir mokslo ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;

20.3. švietimo įstaigose – informaciniai lankstinukai;

20.4. konferencijose – 4 informacinio pobūdžio konferencijos apskričių, savivaldybių, švietimo įstaigų atstovams, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus Europos Sąjungos, Ministerijos bei SPPC simbolika;

20.5. SPPC įrengiant informacinę lentą.

21. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

16 priedas

(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. ISAK-2410 redakcija)

PAGRINDINIO UGDYMO PIRMOJO KONCENTRO (5–8 KL.) MOKINIŲ ESMINIŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinio „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ priemonę „Pagrindinių kompetencijų ir ypač verslumo, pilietiškumo ugdymo, kalbų mokymo, darnaus vystymosi principų diegimas formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje“.

3. Komponentas prisideda prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), įgyvendinimo programos švietimo plėtotės tikslo „Užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius“ bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), ketvirtąją kryptį „Turinio tobulinimas“. Komponento įgyvendinimu siekiama padidinti mokymosi turinio atitiktį darbo rinkos žinių visuomenėje poreikiams, sustiprinti socialinių, informacinių, komunikacinių ir kitų bendrųjų gebėjimų ugdymą, sukaupti patirtį mokymosi krūvio individualizavimui ir subalansavimui pagal asmens poreikius ir gebėjimus.

4. Komponentas įgyvendina Programos 2 tikslo „Atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti švietimo turinį“ uždavinį „Rengti ugdymo turinio konsultantus, formuoti konsultantų partnerystės tinklą, sukurti metodinę medžiagą atnaujintoms Bendrosioms programoms įgyvendinti, tuo užtikrinant efektyvų ugdymo turinio naujovių diegimą mokyklose“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtini pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (V–VIII kl.) mokinių esminių kompetencijų (gamtos mokslų, komunikavimo gimtąja kalba, mokymosi mokytis) ugdymo srities situacijos Lietuvoje privalumai, trūkumai ir galimybės:

5.1. esminių kompetencijų ugdymo privalumai:

5.1.1. mokymosi mokytis arba gebėjimo atkakliai mokytis, organizuoti savo mokymąsi, įskaitant mokymąsi veiksmingai valdant laiką ir informaciją, asmeniškai ir grupėse kompetencija yra išskiriama kaip prioritetas Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo bei atnaujinimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. ISAK-970 (Žin., 2007, Nr. 63-2440), ir Ilgalaikėje pilietinio ir tautinio ugdymo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. X-818 (Žin., 2006, Nr. 102-3939);

5.1.2. remiantis Nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais daugumos (90 proc. respondentų nuo bendro jų skaičiaus) VI–VIII klasių mokinių gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba kompetencijų lygiai iš esmės atitinka Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų reikalavimus;

5.1.3. vykdomo projekto „Ugdymo turinio IKT pagrindu kūrimas ir diegimas remiantis integruoto gamtos mokslų (mokslų grupė, apimanti fiziką, chemiją, biologiją) kurso V–VI klasės mokiniams pavyzdžiu“ metu kuriamas modelis mokinių gamtamokslės kompetencijos ugdymui, kurio plėtotę būtina tęsti VII–VIII klasėse;

5.2. esminių kompetencijų ugdymo trūkumai:

5.2.1. mokymosi mokytis gebėjimų mokiniams daugiausia trūksta dėl priežasčių, susijusių su asmeninėmis mokinio savybėmis bei patirtimi, socialine ir šeimos aplinka, individualiais mokymosi sunkumais, sumažėjusiu pasitikėjimu savo jėgomis, ne visada palankiu mokytojų požiūriu į mokinį. Dalis mokinių vengia mokyklos dėl vis dar pernelyg akademiško, nepatrauklaus ugdymo proceso, kurio turinys ir metodai ne visada atitinka V–VIII klasėse besimokančių mokinių amžiaus ypatumus;

5.2.2. nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatai rodo, kad didmiesčiuose ir rajonų centruose besimokančių mokinių komunikavimo gimtąja kalba įgūdžiai geresni nei miesteliuose bei kaimuose besimokančių mokinių. Pagrindinėje mokykloje besimokančių mokinių teksto kūrimo gebėjimai yra nepakankami, teksto kūrimo gebėjimų ugdymas yra tobulintina lietuvių kalbos ugdymo sritis;

Punkto pakeitimai:

Nr. V-683, 2011-04-26, Žin., 2011, Nr. 55-2673 (2011-05-10), i. k. 1112070ISAK000V-683

5.2.3. nepakankama mokinių, ypač berniukų, mokymosi motyvacija. Pažymėtina, kad švietimo sistemoje nepakanka priemonių, kompensuojančių nepalankių faktorių poveikį mokinių komunikavimo gebėjimų ugdymuisi;

5.2.4. Gamtamokslio ugdymo programa yra integruota, tačiau vadovėliuose ir mokyklose – gamtos mokslų kursas 7–8 klasėse yra išskaidytas į tris atskirus dalykus: biologija, chemija, fizika. Tai trukdo mokiniams suprasti gamtos pasaulio vienovę, pamatyti ryšius ir tarpusavio priklausomybę tarp gyvosios ir negyvosios gamtos reiškinių, susieti gamtos mokslų mokymąsi su realaus gyvenimo praktika ir pritaikyti įgytas žinias. Mokytojams neturint jokios integruotos mokymo medžiagos šių dalykų turinį integruoti ir pritaikyti gamtamokslinei kompetencijai ugdyti labai sunku.

5.3. esminių kompetencijų ugdymo teikiamos galimybės:

5.3.1. gerinant mokinių gamtamokslę, mokymosi mokytis ir komunikavimo gimtąja kalba kompetencijas, atsiranda prielaidos sumažinti mokinių, kurie anksti „iškrenta“ iš mokyklos ir neįgyja pagrindinio išsilavinimo, dalį. Šiuo atveju būtina suteikti „antro šanso“ galimybes tiems, kurie neįgijo pagrindinio išsilavinimo iki 16 metų. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957) pabrėžiama, jog aktualiausia Lietuvos švietimo problema yra aukštas „nubyrėjimo“ pagrindinio ugdymo laikotarpiu ir jo pabaigoje rodiklis;

5.3.2. gamtamokslės, mokymosi mokytis ir komunikavimo gimtąja kalba kompetencijų ugdymo turinys pagrindiniame ugdyme sudaro prielaidas nuosekliai vystyti mokinių esmines kompetencijas tolesniuose ugdymo etapuose bei padidinti švietimo prieinamumą kiekvienam;

5.3.3. gerinant mokinių komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijas, atsiranda galimybės sumažinti nepalankų socialinio-ekonominio faktoriaus poveikį mokinių pasiekimams.

5.4. gamtamokslio ir komunikavimo gimtąja kalba gebėjimų ugdymo vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos privalumai:

5.4.1. remiantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų vadovėlių/vadovėlių komplektų kokybinio tyrimo rezultatais pažymėtina, kad daugelis dabartinių vadovėlių yra patrauklūs, įdomūs ir modernūs;

5.4.2. daugelis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose naudojamų vadovėlių/vadovėlių komplektų padeda siekti Bendrosiose programose numatytų tikslų;

5.4.3. daugelio vadovėlių mokomoji medžiaga įvairi – pateikiamas aiškinamasis tekstas, iliustracijos, statistinė medžiaga ir t. t. Ši įvairovė yra tikslinga, medžiagos pateikimo būdai susieti tarpusavyje ir papildo vieni kitus, didžioji dalis patiekiamos medžiagos atitinka mokinių amžiaus ypatumus ir padeda siekti išsilavinimo standartuose numatytų mokinių pasiekimų;

5.5. gamtamokslio ir komunikavimo gimtąja kalba gebėjimų ugdymo vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos trūkumai:

5.5.1. ne visi vadovėliai ir kita mokymo(si) medžiaga tinka dirbti pagal Bendrąsias programas ir ugdymo planus, kai kuriuose iš jų fiksuojamas medžiagos trūkumas arba perviršis, medžiaga tik iš dalies atitinka mokinių amžiaus ypatumus ir ne visuomet padeda siekti išsilavinimo standartuose numatytų pasiekimų, vadovėliai ir kita mokymo(si) medžiaga nepritaikyta informacinių komunikacinių technologijų (toliau – IKT) panaudojimui mokantis dalyko;

5.5.2. ne prie visų vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos yra mokytojų knygos, tai trukdo mokytojams perprasti naudojamų vadovėlių didaktinę sąrangą ir juos efektyviau naudoti. Vadovėlių/vadovėlių komplektų kokybinio tyrimo išvadose pažymėtina, kad VII–VIII kl. lietuvių kalbos vadovėliuose nepakankamai dėmesio skiriama komunikavimo gebėjimų ugdymui;

5.5.3. nėra jokios integruoto gamtos mokslų kurso 7-8 klasėms mokymo(si) medžiagos (vadovėlių, pratybų sąsiuvinių, mokymosi objektų informacinių komunikacinių technologijų pagrindu, mokytojų knygų);

5.6. gamtamokslio ir komunikavimo gimtąja kalba gebėjimų ugdymo vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos teikiamos galimybės:

5.6.1. išsamią, integralią ir naudingą informaciją pateikiantys vadovėliai ir kita mokymo(si) medžiaga, pritaikyti IKT panaudojimui ugdymo procese, sudaro mokiniams sąlygas gilinti žinias apie juos supantį pasaulį, gerinti komunikavimo gimtąja kalba gebėjimus, prisideda prie mokinių mokymosi mokytis ir kitų esminių kompetencijų ugdymo.

5.6.2. integruotas gamtos mokslų mokymosi medžiagos komplektas 7–8 klasėms padėtų ugdyti mokinių gamtamokslę kompetenciją.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie Komponento tikslai:

6.1. sukurti prielaidas mokykloje 5–8 klasių mokinių esminėms kompetencijoms ugdyti, remiantis gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijų ugdymo pavyzdžiais;

6.2. sukurti metodines rekomendacijas mokymo(si) medžiagai parengti, remiantis gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijų ugdymo pavyzdžiais.

Projekto uždaviniai:

7. Tikslams pasiekti keliami šie uždaviniai:

7.1. sukurti ir išbandyti projekto mokyklose gamtamokslės, mokymosi mokytis ir komunikavimo gimtąja (lietuvių) kalba kompetencijų ugdymo metodiką;

7.2. apmokyti projekto vykdytojus ir dalyvius, parengti švietimo konsultantus;

7.3. parengti ir išleisti mokinių esminėms kompetencijoms ugdyti skirtą metodinę medžiagą ir mokymosi objektus IKT pagrindu;

7.4. parengti vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos rengimo konsultantus, kurie padės autoriams pritaikyti ugdymo turinį mokinių kompetencijoms ugdyti;

7.5. parengti ir išleisti rekomendacijas vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos autoriams;

7.6. parengti integruoto gamtos mokslų kurso 7–8 klasėms vadovėlių komplektų koncepciją ir rengimo metodiką.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	metai		reikšmė
Rezultato rodikliai:
Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.)	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	2006	–	1200

Pastabos. * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-683, 2011-04-26, Žin., 2011, Nr. 55-2673 (2011-05-10), i. k. 1112070ISAK000V-683

9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	metai	reikšmė
Produkto rodikliai:
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, skyrių vedėjai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų	2006	–	30

10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo plėtotės centras (toliau vadinama – ŠPC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis			Tikėtina padėtis 2015 m.
	metai		reikšmė
Produkto rodikliai:
Atlikta tyrimų (projekto veiksmingumo tyrimas, kitų šalių patirties rengiant integruoto gamtos mokslų kurso mokymo(si) medžiagą analizė, integruoto gamtos mokslų kurso įgyvendinimo 7–8 klasėse galimybių Lietuvos mokyklose tyrimas.), vnt.	2006	–		3
Parengta kompetencijų ugdymo metodikos konsultantų, vnt.	2006	–		60
Parengta kompetencijų ugdymo metodikos multiplikatorių, vnt.	2006	–		120
Parengta vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos rengimo konsultantų, sk.	2006	–		50
Parengta ir išleista kompetencijų ugdymo metodinė medžiaga, rekomendacijos vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos autoriams, mokymosi mokytis kompetencijos vertinimo instrumentas ir jo taikymo rekomendacijos (metodiniai leidiniai, vnt.)	2006	–		3
Parengta integruoto gamtos mokslų kurso 7–8 klasėms vadovėlių komplektų koncepcija ir rengimo metodika.	2006	–		1
Parengta elektroninių mokymo(si) priemonių, vnt.	2006	–		2
Mokymuose dalyvavusių mokyklų skaičius, vnt.	2006	–		30

11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

11.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius darbo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

12. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“ (toliau vadinama – Projektas).

13. Pagrindinis Projekto tikslas – sukurti prielaidas mokinių esminėms kompetencijoms ugdyti pirmajame pagrindinio ugdymo programos koncentre (5–8 kl.), remiantis gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijų ugdymo pavyzdžiais.

14. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

14.1. Komponento projekto paraiškas teiks ir jį įgyvendins pareiškėjas (ŠPC). Komponento įgyvendinančioji institucija – ESFA. Paslaugos bus įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų, pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teiks PVK.

14.2. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ŠPC.

14.3. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 9000,0 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 1000,0 tūkst. Lt. Projekto II įgyvendinimo etapo biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

15. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

16. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Uždavinys	Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę
1.4.	Priemonė	Pagrindinių kompetencijų ir ypač verslumo, pilietiškumo ugdymo, kalbų mokymo, darnaus vystymosi principų diegimas formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje
1.5.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 60 tūkst. Lt
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Švietimo plėtotės centras
3.2.	Partneris (-iai)	–
3.3.	Remiamos veiklos	1. Gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijų ugdymo metodikos kūrimas ir išbandymas projekto mokyklose. 2. Mokinių mokymosi mokytis kompetencijos vertinimo instrumento sukūrimas ir išbandymas projekto mokyklose. 3. Projekto veiksmingumo tyrimas. 4. Esamo elektroninio ugdymo turinio analizė ir gairių elektroninio turinio, skirto kompetencijoms ugdyti, sukūrimui parengimas. 5. Projekto vykdytojų ir dalyvių mokymai. 6. Švietimo konsultantų, gebančių vykdyti kompetencijų ugdymo metodikos sklaidą, rengimas. 7. Elektroninio ugdymo turinio, skirto gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijoms ugdyti rengimas ir leidyba. 8. Metodinio leidinio, apibendrinančio projekto mokyklų patirtį, ugdant esmines kompetencijas, rengimas ir leidyba. 9. Mokymosi mokytis vertinimo instrumento ir jo taikymo metodinių rekomendacijų leidyba. 10. Vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos konsultantų rengimas. 11. Esamų vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos tinkamumo kompetencijoms ugdyti vertinimas. 12. Vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos pritaikymo esminėms kompetencijoms ugdyti rekomendacijų rengimas ir leidyba. 13. Elektroninio ugdymo turinio rengėjų konsultavimas ir parengtų mokymo(si) objektų ekspertavimas. 14. Kitų šalių patirties rengiant integruoto gamtos mokslų kurso mokymo(si) medžiagą analizė. 15. Integruoto gamtos mokslų kurso įgyvendinimo 7–8 klasėse galimybių tyrimas. 16. Integruoto gamtos mokslų kurso 7–8 klasėms vadovėlių komplektų koncepcijos ir rengimo metodikos parengimas ir išbandymas projekto mokyklose. 17. informavimas ir viešinimas; 18. projekto administravimas.
3.4.	Tikslinės grupės	1. Pedagogai. 2. Mokiniai.
3.5.	Projekto vertė	Iki 10000,00 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 10000,00 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų.
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
3.9.	Projektų trukmė	68 mėn.: I įgyvendinimo etapas 36 mėn. II įgyvendinimo etapas 32 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto dalyviai projekte dalyvaus vienodomis teisėmis, nepaisant jų lyties, amžiaus, religinių ir politinių įsitikinimų, lytinės orientacijos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, Lietuvoje diegti iki šiol nenaudotas priemones. Skaičiuojama, kad apie 60 proc. lėšų bus skirta novatoriškoms veiklos ir bendradarbiavimo veiksmams. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Pagal aptariamą priemonę numatytos veiklos sritys, ypač elektroninio ugdymo turinio rengimas, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės kūrimo prioritetais. Įgyvendinant Projektą bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Projekto poveikyje bus ugdomos mokinių esminės kompetencijos visuose Lietuvos regionuose, tokiu būdu atsiras prielaidos didesnei pridėtinei vertei regionuose atsirasti dėl geresnės žmogiškųjų išteklių kokybės, paspartės regionų plėtra
7.5.	Darnus vystymasis	Švietimo konsultantų, vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos rengimo konsultantų ruošimas, kompetencijų ugdymo metodikos kūrimas ir išbandymas, elektroninio ugdymo turinio rengimas bei mokinių esminių kompetencijų ugdymo patirties ir mokymo(si) bei metodinės medžiagos sklaida šalies mokyklose pagerins švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą, taip bus sukurtos sąlygos efektyviai bei kokybiškai mokytis visą gyvenimą visuomenės nariams. Išaugs švietimo bei mokslo svarba ir bus užtikrinama gyventojų gerovė, išsaugojami kultūriniai ypatumai bei užtikrinamas istorinis valstybės tęstinumas. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

17. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

17.1. pedagogai;

17.2. mokiniai.

18. Numatomos viešinimo priemonės:

18.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai, užsakomieji straipsniai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

18.2. ŠPC ir Projekto mokyklose, įrengiant informacinį stendą;

18.3. elektroninėje erdvėje – Projekto interneto svetainės sukūrimas ir palaikymas;

18.4. lankstinukas;

18.5. bukletas;

18.6. aplankai, popierius, rašikliai ženklinti projekto viešinimo simbolika;

18.7. baigiamoji konferencija.

19. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. ISAK-2410, 2008-08-21, Žin., 2008, Nr. 97-3767 (2008-08-26), i. k. 1082070ISAKSAK-2410

Mokyklų tobulinimo programos plius

17 priedas

PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMŲ IR BRANDOS EGZAMINŲ SISTEMOS TOBULINIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos tobulinimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinio „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ priemonę „Mokymo personalo kvalifikacijos tobulinimas, mobilumo skatinimas, profesinio mokymo, studijų sistemos atvirumo didinimas“.

3. Komponentas prisideda prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), įgyvendinimo programos švietimo plėtotės tikslo „Sukurti veiksmingą ir darnią, atsakingu valdymu, tikslingu finansavimu ir racionaliu išteklių naudojimu grindžiamą švietimo sistemą“ bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos penktąją kryptį „Personalo tobulinimas“. Komponento įgyvendinimu siekiama užtikrinti egzaminų užduočių rengėjų bei vertintojų rengimą ir jų kvalifikacijos tobulinimą.

4. Komponentas yra sudėtinė Programos dalis ir siekia Programos tikslų: Komponentas įgyvendina Programos 3 tikslo „Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą“ uždavinį „Tobulinti mokymosi pasiekimų vertinimo sistemą, gerinant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos įvaizdį bei didinant vertinimo veiklos efektyvumą“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtini pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos privalumai, trūkumai ir galimybės:

5.1. privalumai:

5.1.1. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų (jų tikslas – padėti susisteminti pateiktą medžiagą, patvirtinti moksleivio pasiektą pagrindinį išsilavinimą, sudaryti sąlygas moksleiviams pasitikrinti savo sugebėjimus ir žinias, teikti informaciją švietimo monitoringui) programos, užduotys bei vertinimo instrukcijos rengiamos centralizuotai. Patikrinimai organizuojami ir jų rezultatai vertinami bendrojo lavinimo mokyklose. Patikrinimų rezultatai yra vienas iš pagrindinių kriterijų, mokiniui siekiant įgyti pagrindinį ir aukštesnės pakopos išsilavinimą. 2006 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime dalyvavo 134818 mokinių;

Punkto pakeitimai:

Nr. V-683, 2011-04-26, Žin., 2011, Nr. 55-2673 (2011-05-10), i. k. 1112070ISAK000V-683

5.1.2. brandos egzaminų (jų tikslas – patvirtinti pasiektą abituriento brandą, tarnauti švietimo monitoringo tikslams, teikti informaciją centralizuotam priėmimui į Lietuvos aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas) programos, užduotys bei vertinimo instrukcijos rengiamos centralizuotai. Brandos egzaminai skirstomi į valstybinius ir mokyklinius. Valstybiniai egzaminai vykdomi lokaliuose centruose, jų rezultatai vertinami centralizuotai, mokykliniai egzaminai vykdomi ir jų rezultatai vertinami mokyklose. Brandos egzaminų rezultatai yra vienas iš pagrindinių kriterijų, abiturientui siekiant įgyti aukštesnės pakopos išsilavinimą. 2006 m. brandos egzaminus laikė 85652 mokiniai.

5.2. trūkumai:

5.2.1. 2004 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija finansavo užduočių vertintojų rengimą, dėl to buvo parengti 1353 vertintojai, tačiau daliai parengtų specialistų pasitraukus iš pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų programų ir užduočių rengėjų bei vertintojų apmokymų poreikis smarkiai išaugo, jo nebegali patenkinti ankstesnio projekto metu sukurti žmogiškieji ištekliai;

5.2.2. pastebimas nuolatinis profesionalių ir kvalifikuotų užduočių rengėjų bei gerai parengtų vertintojų trūkumas – kasmet pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sesijai pasibaigus Nacionalinis egzaminų centras (toliau – NEC) sulaukia nemažos visuomenės dalies priekaištų dėl nepakankamai gerai parengtų užduočių, vertinimo instrukcijų ar neprofesionalaus rengėjų ir vertintojų darbo;

5.2.3. žmogiškųjų išteklių stoka stabdo ir egzaminų užduočių rengėjų bei vertintojų tolimesnio rengimo procesą, trūksta kvalifikuotų ekspertų, galinčių organizuoti europinius standartus atitinkančius mokymus.

5.3. galimybės:

5.3.1. užduočių rengėjų, vertintojų kvalifikacijos kėlimo kursus baigę pedagogai ne tik geriau atlieka jiems patikėtas užduotis. Kursuose dalyvavę pedagogai dalinasi savo žiniomis su kolegomis, didina pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir egzaminų sistemos skaidrumą bei aktyviau prisideda prie naujos mokinių pažangos ir vertinimo sampratos įgyvendinimo Lietuvos mokyklose. Todėl pagerėja pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos įvaizdis bei veiklos efektyvumas.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos tobulinimo tikslas:

6.1. gerinti NEC teikiamas paslaugas, garantuoti jų kokybę, tęstinumą ir užtikrinti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų rengimo, vertinimo, administravimo ir kintančių, naujų švietimo ir visuomenės poreikių lankstų atitikimą, drauge užtikrinant veiksmingą ilgalaikių švietimo raidos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą.

7. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

7.1. parengti kvalifikuotus pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių rengėjus;

7.2. parengti kvalifikuotus pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių vertintojus;

7.3. užtikrinti nuolatinį parengtų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių rengėjų kvalifikacijos kėlimą;

7.4. užtikrinti nuolatinį parengtų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių vertintojų kvalifikacijos kėlimą;

7.5. užtikrinti gerosios patirties sklaidą.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	2006	–	834

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-683, 2011-04-26, Žin., 2011, Nr. 55-2673 (2011-05-10), i. k. 1112070ISAK000V-683

9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų	2006	–	30

10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo NEC ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Parengta kvalifikuotų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių rengėjų, sk.	2006	–	144
Parengta kvalifikuotų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių vertintojų, sk.	2006	–	288
Pakėlusių kvalifikaciją pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių rengėjų, sk.	2006	–	144
Pakėlusių kvalifikaciją pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių vertintojų, sk.	2006	–	288
Parengta ir išleista leidinių, vnt.	2006	–	2

11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

11.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius, darbo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

VII. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

12. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas“ (toliau vadinama – Projektas).

13. Pagrindinis Projekto tikslas – gerinti NEC teikiamas paslaugas, garantuoti jų kokybę, tęstinumą ir užtikrinti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų rengimo, vertinimo, administravimo lankstų atitikimą kintantiems, naujiems švietimo ir visuomenės poreikiams, drauge užtikrinant veiksmingą ilgalaikių švietimo raidos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą.

14. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

14.1. Komponento projekto paraiškas teiks ir jį įgyvendins pareiškėjas (NEC).

14.2. komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – ESFA);

14.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

14.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

15. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja NEC.

16. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 4865,0 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 4135,0 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

17. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

18. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Uždavinys	Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę
1.4.	Priemonė	Mokymo personalo kvalifikacijos tobulinimas, mobilumo skatinimas, profesinio mokymo, studijų sistemos atvirumo didinimas
1.5	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Nenumatomas
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Nacionalinis egzaminų centras
3.2.	Partneris (—iai)	–
3.3.	Remiamos veiklos	1. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių rengėjų mokymai;
		2. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių vertintojų mokymai;
		3. leidinio parengimas ir leidyba;
		4. projekto administravimas;
		5. informavimas ir viešinimas.
3.4.	Tikslinės grupės	1. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių rengėjai;
		2. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių vertintojai;
		3. NEC darbuotojai;
		4. mokiniai;
		5. mokinių tėvai.
3.5.	Projekto vertė	9000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	9000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	100 proc. tinkamų projekto išlaidų.
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	63 mėn.
		I įgyvendinimo etapas 33 mėn.
		II įgyvendinimo etapas 30 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Europos Socialinio Fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto dalyviai projekte dalyvaus vienodomis teisėmis, nepaisant jų lyties, amžiaus, religinių ir politinių įsitikinimų, lytinės orientacijos ir t.t. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, Lietuvoje diegti iki šiol nenaudotas priemones. Skaičiuojama kad apie 70 proc. lėšų bus skirta novatoriškoms veiklos ir bendradarbiavimo veiksmams. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Pagal aptariamą priemonę numatytos veiklos sritys, ypač mokymai ir metodinė medžiaga, skatinanti informacinių komunikacinių technologijų naudojimą pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemoje, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės kūrimo prioritetais. Įgyvendinant Projektą bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625, numatytų tikslų pasiekimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Projekto poveikyje bus ugdomi visų Lietuvos regionų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos žmogiškųjų išteklių gebėjimai, tokiu būdu pagerės šių regionų žmogiškųjų išteklių kokybė, atsiras prielaidos didesnei pridėtinei vertei regionuose kurti, paspartės regionų plėtra. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos žmogiškųjų išteklių gebėjimų tobulinimas pagerins minėtos sistemos veiklos efektyvumą ir skaidrumą, taip bus sukurtos sąlygos pagerinti šios srities įvaizdį visuomenės akyse. Kartu bus užtikrinama darbuotojų gerovė, išsaugojami kultūriniai ypatumai. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89– 4029) numatytus Švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

19. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

19.1. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių rengėjai;

19.2. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių vertintojai;

19.3. NEC darbuotojai;

19.4. mokiniai;

19.5. mokinių tėvai.

20. Numatomos viešinimo priemonės:

20.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai, užsakomieji straipsniai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

20.2. NEC įrengiant informacinę lentą;

20.3. konferencijos.

21. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

18 priedas

BESIMOKANČIŲ MOKYKLŲ TINKLŲ KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Besimokančių mokyklų tinklų (grupės mokyklų, kurios įvairiomis bendravimo ir bendradarbiavimo formomis padeda rasti problemų sprendimo būdus, dalijasi naujomis idėjomis, kuria aplinką, palankią naujovėms įgyvendinti) komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“.

3. Komponentas prisidės prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), priemonių įgyvendinimo.

4. Komponentas įgyvendina Programos 3 tikslo „Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Besimokančių mokyklų tinklų (toliau – BMT) programos bandomojo komponento veiklos analizės metu nustatyti privalumai ir trūkumai:

5.1. BMT vykdomos programos privalumai:

5.1.1. nuo 2006 m. gegužės mėn. pagal Lietuvos bendrojo lavinimo besimokančių mokyklų tinklų modelio kūrimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. ISAK-847, įgyvendinamas bandomasis besimokančių mokyklų tinklų kūrimo projektas. Projekte dalyvauja 42 įvairių tipų mokyklos iš skirtingų šalies regionų;

5.1.2. kiekvienoje projekte dalyvaujančioje mokykloje išrinktos 2–5 mokytojų veiklos efektyvinimo mokykloje komandos (žmonių grupės, turinčios bendrus tikslus ir užduotis bei bendradarbiaujančios juos įgyvendinant), kurios mokomos atpažinti ir spręsti problemas pagal parengtas programas;

5.1.3. veiklos efektyvinimo mokykloje komandos įgyja komandinio darbo įgūdžių, stiprėja narių bendravimas ir bendradarbiavimas, auga atsakomybė už savo veiklos rezultatus;

5.1.4. įgyvendinamas besimokančių mokyklų tinklų modelio kūrimo projektas skatina komandų narių ir mokyklos bendruomenės bendradarbiavimą tobulinant mokyklą. Veiklos efektyvinimo mokykloje komandų mokytojai veda problemos identifikavimo ir sprendimo seminarus savo mokyklose, kartu su bendruomene rengia problemos sprendimo programas;

5.1.5. projekte dalyvaujančios mokyklos jungiasi į 7 tinklus. Kiekvieną tinklą sudaro po 6 mokyklas. Į tinklus mokyklos sugrupuotos pagal jų pačių identifikuotas problemų sritis;

5.1.6. vykdant projektą išryškėjo mokyklose vyraujančios problemų sritys, kurių sprendimui reikalinga išorės specialistų pagalba:

5.1.6.1. motyvacijos problematika – 57 proc. projekte dalyvaujančių mokyklų;

5.1.6.2. bendravimo ir bendradarbiavimo tarp mokyklos bendruomenės narių stoka – 14 proc. projekte dalyvaujančių mokyklų;

5.1.6.3. ugdymo/si proceso tobulinimo galimybės – 12 proc. projekte dalyvaujančių mokyklų;

5.1.6.4. etinės, su mokinių elgesiu, mokymo/si sąlygų gerinimu, saugios mokymo/si aplinkos kūrimu susijusios problemos ir jų mokymosi sąlygų gerinimas – 14 proc. projekte dalyvaujančių mokyklų;

5.1.7. įgyvendinant projektą kuriamas pagalbos besimokančių mokyklų tinklui specialistų ratas – BMT koordinatoriai, koordinuojantys tinklo mokyklų komandų veiklą, bei BMT ekspertai,turintys suaugusiųjų mokymo patirties mokyklų plėtros, mokyklų pasirinktos srities klausimais ir mokantys komandas;

5.2. BMT vykdomos programos trūkumai:

5.2.1. besimokančių mokyklų tinklų modelio kūrimo programoje dalyvauja nedidelis procentas – 27 proc. bendrojo lavinimo mokyklų, kurios mokosi tarpusavyje bendradarbiaudamos spręsti problemas ir tobulinti mokyklas;

5.2.2. besimokančių mokyklų tinklų modelio kūrimo komandų nariai stokoja gebėjimų ir kvalifikacijos identifikuojant pagrindines mokyklų problemas bei ieškant tinkamiausių jų sprendimo alternatyvų. Įgyvendinamas projektas rodo, jog BMT mokyklų mokytojams ypatingai trūksta žinių, kvalifikacijos bei praktinių gebėjimų ne tik problemų identifikavimo, vertinimo srityse, bet ir vadybinių bei techninių žinių;

5.2.3. besimokančių mokyklų tinklų mokyklos yra skirtinguose problemos įvardijimo etapuose. Suformuotos veiklos efektyvinimo mokykloje komandos išryškino problemines sritis, specifiškai būdingas kiekvienai mokyklai. Tačiau pastebėta tendencija, jog komandos išskiria daugiau bendras, globalias problemas, kurios būdingos visoms šalies mokykloms. Mokytojams nepavyksta nustatyti giluminių, priežastinių, tik konkrečiai mokyklai būdingų problemų;

5.2.4. mokyklų komandų gebėjimai identifikuojant problemas labai skirtingi:

5.2.4.1. 57 proc. projekte dalyvaujančių mokyklų komandų yra pradiniame probleminės situacijos analizės etape – geba nustatyti problemą, būdingą visoms mokykloms;

5.2.4.2. 14 proc. projekte dalyvaujančių mokyklų komandų geba konkretizuoti problemą ir ją įvardija kaip socialinių ryšių stoką bendruomenėje;

5.2.4.3. 26 proc. projekte dalyvaujančių mokyklų komandų įvardija galimas problemų sprendimo kryptis;

5.2.5. įgyvendinant projektą pastebėta, kad pernelyg greitas projekto tempas ir mokyklos nepajėgios per vienerius metus išmokti identifikuoti ir išspręsti savo problemos;

5.2.6. dalyvavimas besimokančių mokyklų tinklų veikloje įtakoja mokyklos mokinių užsiėmimų organizavimą. Mokyklų komandos nariai dalyvauja pagal projektą organizuojamuose mokymuose, kai mokyklose vyksta pamokos mokiniams. Projekte dalyvaujančius mokytojus pavaduoja kiti mokyklos pedagogai arba kitaip organizuojamos pamokos. Mokyklų administracija bei mokytojai neturi pakankamų įgūdžių, kad mokinių mokymo procesas būtų sėkmingas mokytojams dalyvaujant mokymuose.

6. BMT vykdomos programos galimybės:

6.1. įgyvendinant Komponentą kuriami mokyklų bendradarbiavimo modeliai sprendžiantys:

6.1.1. ugdymo organizavimo;

6.1.2. ugdymo turinio planavimo;

6.1.3. mokymosi motyvacijos;

6.1.4. mokinių poreikių tenkinimo ir kitas problemas.

6.2. besimokančių mokyklų tinklų dalyviams sudaromos galimybės tobulinti kvalifikaciją, ugdyti įsivertinimo, planavimo gebėjimus;

6.3. įgyvendinant programą atsiras galimybė stiprinti bendruomenės sutelktumą – įtraukti visus mokyklos mokytojus bei kitus darbuotojus, tėvus į mokyklos problemų identifikavimą, alternatyvių problemų sprendimų paiešką, efektyviausio sprendimo priėmimą. Veiklos efektyvinimo mokykloje komandų nariai dalyvaus mokymuose, dalinsis savo patirtimi su kitomis mokyklomis, organizuos savo mokyklos bendruomenės mokymus, planuos ir įgyvendins kartu su bendruomene problemos sprendimo žingsnius;

6.4. mokyklos turės realią galimybę tapti besimokančia organizacija, kadangi visi mokyklos bendruomenės nariai bus potencialiai įtraukti į mokymosi procesą:

6.4.1. įgyvendinant programą, bus pasiekti šie besimokančios organizacijos rodikliai:

6.4.1.1. nuolatinis mokymasis;

6.4.1.2. mokyklos geba nustatyti naujus problemos sprendimo būdus;

6.4.1.3. problema sprendžiama kolegialiai;

6.4.1.4. mokykla naudoja pačių atlikto vertinimo rezultatus;

6.4.1.5. geros praktikos sklaida;

6.4.1.6. komanda gali sutelkti darbuotojus tam, kad išspręstų problemą;

6.4.1.7. darbuotojų pasitenkinimas sprendžiant identifikuotą problemą;

6.5. naujų sprendimų įgyvendinimas bei problemų sprendimų modelių taikymas stiprins mokinių mokymosi motyvaciją ir turės teigiamą poveikį mokinių mokymosi rezultatams;

6.6. gerės mokymo ir mokymosi kokybė, kurią galima pamatuoti pagal du rodiklius:

6.6.1 naujos mokymosi formos;

6.6.2. įdomesnis mokymasis;

6.7. Komponento programos įgyvendinimas turės teigiamą psichologinį poveikį:

6.7.1. psichologinio poveikio rodikliai:

6.7.1.1. komandų narių asmeninis tobulėjimas;

6.7.1.2.bendradarbiavimas su kitomis mokyklomis;

6.7.1.3. geresni darbuotojų tarpusavio santykiai;

6.7.1.4. bendruomenės atsakomybė už mokyklos efektyvumą;

6.7.1.5 gebėjimas rūpestingai planuoti ateitį;

6.7.1.6. pasitikėjimas savimi.

7. BMT vykdomos programos grėsmės:

7.1. įgyvendinant besimokančių mokyklų tinklų programą, atsirandantys pokyčiai gali paskatinti vidinę įtampą mokyklose. Gali formuotis ir individualus, ir institucinis pasipriešinimas pokyčių procesui;

7.2. veiklos efektyvinimo mokykloje komandos gali būti nepakankamai stiprios ir visiškai nepaskatins mokyklos bendruomenės teigiamiems pokyčiams;

7.3. mokykla gali dalyvauti keliuose projektuose ir vykdytojams (mokytojams) truks laiko gerai atlikti užduotis;

7.4. mokyklų nesugebėjimas išspręsti besimokančių mokytojų pavadavimo bei pamokų organizavimo užtikrinimo problemos, gali turėti neigiamos įtakos mokinių mokymosi kokybei bei rezultatams;

7.5. šalies mokyklose pradeda trūkti dalykų mokytojų, todėl dirbantys mokytojai dėl pernelyg didelių krūvių gali atsisakyti dalyvauti komponento veiklose.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

8. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas: sukurti sąlygas BMT mokykloms stiprinti bendruomenių gebėjimą spręsti ugdymo proceso kaitos problemas ir gerinti ugdymo/si kokybę, padėti spręsti ugdymo organizavimo, turinio planavimo, mokymosi motyvacijos, mokinių poreikių tenkinimo ir kitas problemas.

9. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

9.1. apibendrinti BMT pilotinio modelio patirtį;

9.2. remiantis užsienio ekspertų rekomendacijomis bei apibendrinta BMT pilotinio modelio patirtimi diegti BMT ugdymo institucijose;

9.3. ugdyti besimokančių mokyklų tinklų mokyklų mokytojų gebėjimą identifikuoti ir spręsti mokyklos bendruomenės problemas;

9.4. sukurti BMT mokyklų vertinimo ir įsivertinimo sistemą bei kriterijus;

9.5. kaupti problemų identifikavimo ir jų sprendimo būdų duomenų bazę, kuria kūrybiškai galėtų naudotis kitos ugdymo institucijos;

9.6. ugdyti besimokančių mokyklų tinklų koordinatorių ir ekspertų kompetencijas, padedančias veiksmingai plėtoti besimokančių mokyklų tinklų veiklą;

9.7. parengti besimokančių mokyklų tinklų programos metodines rekomendacijas.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

10. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	2006	–	672

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-683, 2011-04-26, Žin., 2011, Nr. 55-2673 (2011-05-10), i. k. 1112070ISAK000V-683

11. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama	padėtis	Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2006	–	672

12. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo aprūpinimo centras (toliau vadinama – ŠAC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tikėtina padėtis 2015 m.
1.	Parengtų mokytojų skaičius
1.1.	Mokyklų mokytojų, dalyvaujančių mokymuose, skaičius	Asmenų skaičius	672
1.2.	Mokyklų direktorių, dalyvaujančių mokymuose, skaičius	Asmenų skaičius	168
2.	Mokymuose dalyvavusių institucijų skaičius ir dalis
2.1.	Besimokančių mokyklų tinklų mokymuose dalyvaujančių mokyklų skaičius	Įstaigų skaičius	168
3.	Parengtų mokymo priemonių pavadinimų skaičius ir egzempliorių skaičius
3.1.	Leidiniai ir rekomendacijos
3.1.1.	BMT rekomendacijos	Pavadinimų skaičius	1
3.2.	Kitos priemonės
3.2.1.	Sukurtas ir išbandytas hipotetinis BMT modelis, kuris padės ugdymo įstaigoms efektyviai spręsti problemas	Skaičius	1
3.2.2.	Sukurtas ir adaptuotas BMT vertinimo instrumentas, leidžiantis veiksmingiau organizuoti komandų veiklą	Skaičius	1
4.	Mokymo priemones gavusių mokyklų skaičius	–	–
4.1.	Leidinius, rekomendacijas bei kitas priemones gavusios mokyklos	Įstaigų skaičius	168
5.	Vidutinė vienam mokiniui tekusi lėšų programos parengtoms mokymo priemonėms suma	–	–
6.	Naujai sukurtų darbo vietų skaičius
6.1.	Naujai įsteigtų etatų skaičius	Etatų skaičius	—

13. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

13.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

13.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius, darbo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

14. Komponentas įgyvendinamas vykdant Projektą „Besimokančių mokyklų tinklai“ (toliau vadinama – Projektas).

15. Pagrindinis Projekto tikslas – sukurti sąlygas mokykloms bendradarbiaujant tinkluose, stiprinti mokyklų bendruomenių gebėjimą spręsti ugdymo proceso kaitos problemas ir gerinti ugdymo(si) kokybę, padėti spręsti ugdymo organizavimo, turinio planavimo, mokymosi motyvacijos, mokinių poreikių tenkinimo ir kitas problemas.

16. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

16.1. Komponento projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina pareiškėjas (ŠAC);

16.2. komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – ESFA);

16.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

16.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

17. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja ŠAC.

18. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 3 500 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 3 500 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-2410, 2008-08-21, Žin., 2008, Nr. 97-3767 (2008-08-26), i. k. 1082070ISAKSAK-2410

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

19. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

20. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Uždavinys	Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 700 tūkst. Lt
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Švietimo aprūpinimo centras
3.2.	Partneris (iai)	–
3.3.	Remiamos veiklos	1. Tikslinių mokymų bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams organizavimas ir vykdymas.
		2. Mokyklų bendradarbiavimo modelių, sprendžiant ugdymo organizavimo, turinio planavimo, mokymosi motyvacijos, mokinių poreikių tenkinimo ir kitas problemas, kūrimas, išbandymas, sklaida ir diegimas.
3.4.	Tikslinės grupės	Tiesioginės tikslinės grupės:
		1. Bendrojo lavinimo mokyklų vadovai.
		2. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai.
		Netiesioginės tikslinės grupės:
		1. Bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai.
3.5.	Projekto vertė	Iki 7000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 7000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	57 mėn.
		I įgyvendinimo etapas 33 mėn.
		II įgyvendinimo etapas 24 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	—
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas Projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto įgyvendinimo metu visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projektų rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su konsultantais, lektoriais ir pan. Diegiamos iki šiol Lietuvoje nenaudotos priemonės. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinimas tobulinant bendrojo lavinimo mokyklų vadovų, taip pat mokytojų kvalifikaciją, kuriant mokyklų bendradarbiavimo modelius bei didinant švietimo personalo kompetencijas naudoti informacines technologijas švietimo srityje. Prie informacinės visuomenės plėtros taip pat prisidės duomenų bazių, kuriose bus centralizuotai ir sistemingai kaupiama įvairi informacija, apie sukurtus bendradarbiavimo modelius, jų galimybes pritaikyti mokyklų veikloje, pasiektus bendradarbiavimo rezultatus, kūrimas. Projekto veiklos
		teigiamai įtakos įgyvendinant šiuos Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 m. strategijos, patvirtintos 2004 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), uždavinius: gerinti pedagogų ir mokyklos vadovų IKT kompetenciją profesinėje veikloje, sukurti ir įdiegti įvairių lygių švietimo informacines sistemas: valdymo, pasiekimų vertinimo, informavimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Projekto veiklos, skirtos besimokančių mokyklų tinklų suformavimui bei funkcionavimo užtikrinimui, prisidės prie veiksmų, reikalingų užtikrinti tolygią regionų plėtrą. Bendrojo lavinimo mokyklų vadovų bei mokytojų vadybinių gebėjimų didėjimas sudarys geresnes galimybes mokiniams mokytis mokyklose, kuriose sprendžiamos ugdymo organizavimo, turinio planavimo, mokymosi motyvacijos, mokinių poreikių tenkinimo ir kitos problemos. Projekto veiklos bus įgyvendinamos visos šalies mastu, todėl palies ir 2007 m. sausio 31 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) išskirtas 14 šalies savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 575 patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. (Žin., 2005, Nr. 66-2370) nurodytus 7 ekonominio augimo centrus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Besimokančių mokyklų tinklų bendradarbiavimo modelių sukūrimas, išbandymas, sklaida bei diegimas, turės teigiamą poveikį švietimo ir mokslo plėtrai Lietuvoje. Projekto veiklos taip pat prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) išskirtų trumpalaikių tikslų pasiekimo priemonių įgyvendinimo: tobulinti pedagogų rengimo, kvalifikacijos ir papildomos kvalifikacijos įgijimo programas, suteikti jiems žinių darnaus visuomenės vystymosi ir žinių visuomenės kūrimo klausimais. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

21. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

21.1. įvairaus amžiaus rajonų gyventojai (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti suaugę asmenys), kurie galėtų būti suinteresuoti bendrojo lavinimo mokyklų veikla;

21.2. švietimo specialistai, administracijos, apskričių bei savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina bendrojo lavinimo mokyklų veiklos vertinimas.

22. Numatomos viešinimo priemonės:

22.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai visuomenės informavimo priemonėse: skelbimai besimokančių mokyklų tinklų, bendrojo lavinimo mokyklų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose;

22.2. elektroninėje erdvėje – interneto svetainės, informaciniai pranešimai LR švietimo ir mokslo ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;

22.3. švietimo įstaigose – informaciniai lankstinukai;

22.4. konferencijose – informacinio pobūdžio konferencijos, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus Europos Sąjungos, Ministerijos bei ŠAC simbolika;

22.5. ŠAČ įrengiant viešinimo stendą.

23. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

19 priedas

ALTERNATYVAUS UGDYMO ŠVIETIMO SISTEMOJE KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2.. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 3 uždavinį „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“.

3. Komponentas prisidės prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), priemonių įgyvendinimo.

4. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinti švietimo sistemos jungtis tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtini šie pagrindiniai alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje situacijos Lietuvoje privalumai ir trūkumai:

5.1. jaunimo mokyklų kūrimas teigiamai įtakoja švietimo sistemos būklę. Siekiant sureguliuoti susidariusią situaciją (mokiniai palieka bendrojo lavinimo mokyklas), pradėtos kurti jaunimo mokyklos, skirtos pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose nepritapusiems, mokymosi motyvacijos stokojantiems ar dėl kitų socialinių ekonominių priežasčių bendrojo lavinimo mokyklų nelankantiems vaikams ir jaunuoliams. Ir šis procesas, kai pradėjo kurtis jaunimo mokyklos, turėjo teigiamos įtakos švietimo sistemos būklei;

5.2. didelis jaunimo mokyklas baigusių mokinių skaičius. Per 13 jaunimo mokyklos gyvavimo metų 6333 mokiniai baigė pagrindinio ugdymo programą, 5112 mokinių įgijo pagrindinį išsilavinimą;

5.3. lyginant su kitomis Lietuvos mokyklomis, Jaunimo mokyklose derinamos teorinės bei praktinės žinios. Jaunimo mokykla teikia pagrindinį ugdymą ir siekia, kad kuo daugiau mokinių įgytų pagrindinį išsilavinimą. Taip pat įvairia praktine, teorine veikla, atitinkančia pozityvius mokinio poreikius, interesus ir gebėjimus, turtina jų asmeninę patirtį, padeda pasirengti tolesniam mokymuisi, profesiniam apsisprendimui, socialiniam kultūriniam gyvenimui;

5.4. jaunimo mokykla „globoja“ socialinės rizikos vaikus. Jaunimo mokykla yra pagrindinės mokyklos tipas, kuri pagal savo veiklos pobūdį gali būti:

5.4.1. jaunimo mokykla (skirta vaikams ir jaunuoliams linkusiems į praktinę veiklą, turintiems mokymosi sunkumų, stokojantiems mokymosi motyvacijos ir kuriems reikalinga resocializacinė pagalba);

5.4.2. jaunimo namai;

5.5. jaunimo namai gali turėti trejopą paskirtį:

5.5.1. jaunimo namai skirti neteistiems vaikams ir jaunuoliams, linkusiems į įvairias priklausomybes bei vaikams ir jaunuoliams, turintiems emocijų ir elgesio sutrikimų, kuriems reikalinga pagerinti dvasinę savijautą, susigrąžinti mokymosi motyvaciją; jaunimo namuose vaikams ir jaunuoliams sudaromos sąlygos mokytis, gyventi ir dirbti pasirengiant išvengti socialinių pažeidimų ir socialinės izoliacijos;

5.5.2. jaunimo namai, skirti vaikams ir jaunuoliams, kuriems buvo nustatyta priklausomybė psichotropinėms medžiagoms, alkoholiui, lošimui ir kurie yra baigę gydymo ir reabilitacijos kursą reabilitacijos centruose; šiuose jaunimo namuose vaikai ir jaunuoliai gyvena ir mokosi, jiems teikiama tolesnė pagalba po gydymo ir reabilitacijos kurso reabilitacijos centre; jaunimo namai organizuoja ugdymo procesą, atsižvelgdami į mokinių sveikatos būklę, pasiekimus ir galimybes, sudaro sąlygas per praktinę veiklą susigrąžinti mokymosi motyvaciją, ugdyti, koreguoti socialinius ir gyvenimo gebėjimus bei įgūdžius;

5.5.3. jaunimo namai, skirti vaikams ir jaunuoliams, turintiems emocijų ir elgesio sutrikimų, turintiems gydytojo psichiatro išvadą apie emocijų ir elgesio sutrikimus ir rekomendaciją; jaunimo namai, atsižvelgiant į mokinių pomėgius, poreikius ir galimybes, per praktinę veiklą moko, koreguoja socialinius gebėjimus, įtvirtina socialiai priimtiną elgesį, teikia psichologinę pagalbą, medikamentinį gydymą;

5.6. mokymasis pagal gebėjimus. Jaunimo mokykloje mokymas individualizuojamas ir integruojamas su popamokine, papildomojo ugdymo, ikiprofesine veikla. Teikiama mokiniui kur kas didesnė nei kitose mokyklose informacinė, pedagoginė, psichologinė, specialioji pedagoginė ir specialioji, socialinė pedagoginė, sveikatos priežiūros pagalba;

5.7. jaunimo mokyklos mokytojai ir specialistai, bendradarbiaudami su mokinio šeima, padeda mokiniui atgauti dvasinę pusiausvyrą, ugdyti teigiamą mokymosi motyvaciją ir pozityvias gyvenimo nuostatas;

5.8. pozityvus jaunimo mokyklų vertinimas. Remiantis 2005 m. atlikto tyrimo „Jaunimo mokyklų veiksmingumas“ ataskaita, jaunimo mokyklų koncepcija trečdalio apklaustų bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų manymu, atitinka dabartines švietimo aktualijas;

5.9. jaunimo mokyklų pozityvų įvaizdį kiekviename regione sukuria pozityvus mokyklos mikroklimatas, saugi aplinka, popamokinės ir projektinės veiklos įvairovė, kompetentingi pedagogai;

5.10. mokinių adaptacijos procesas Jaunimo mokykloje yra pakankamai sėkmingas. Tačiau IX–X klasių mokiniai labiau nei V–VIII klasių mokiniai yra linkę bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiais. Jaunimo mokykloje mokytis labiau patinka vyresnių nei jaunesnių klasių mokiniams;

5.11. jaunimo mokyklos veiklos pozityvūs vertinimo veiksniai:

5.11.1. mažas mokinių skaičius klasėse;

5.11.2. galimybė klausti ir konsultuotis;

5.11.3. gebėjimas jaustis laisviau individualiai atsiskaitant;

5.11.4. aukštesni mokymosi pasiekimai;

5.12. ateities planus Jaunimo mokyklų mokiniai sieja su mokymusi trečios pakopos profesinėse mokyklose (su viduriniu išsilavinimu) ir galimybe įsidarbinti:

5.12.1. vaikinai labiau nei merginos savęs realizavimą mato darbinėje veikloje;

5.12.2. V–VIII klasių mokinių ateities planai ateičiai yra pozityvesni nei vyresnių klasių mokinių: t.y. dažniau siejami su įsidarbinimu ir noru eiti mokytis į kursus;

5.13. teigiamas jaunimo mokyklų mikroklimatas. Jaunimo mokyklos mokiniai šio tipo mokykloje jaučiasi saugūs, mokytojų ir draugų palaikomi, pripažinti. Ypač pozityviai mokiniai vertina mokykloje sudaromą galimybę dalyvauti žygiuose, projektuose, ekskursijose, šventėse, galimybę konsultuotis su mokytojais;

5.14. merginos dažniau nei vaikinai nurodė, kad mokytojo gali klausinėti tol, kol viską supranta;

5.15. vaikinams labiau imponavo savita Jaunimo mokyklose taikoma vertinimo sistema;

5.16. IX–X klasių mokiniai dažniau nei V–VIII klasių mokiniai jaučia mokytojų paramą ir palaikymą;

5.17. dažniausiai pagalbos Jaunimo mokyklos mokiniai sulaukia iš klasės auklėtojo, dalyko mokytojo, socialinio pedagogo, rečiau – iš psichologo;

5.18. į socialinį pedagogą, draugus pagalbos dažniau kreipiasi merginos;

5.19. į dalyko mokytoją pagalbos dažniau kreipiasi IX–X klasės mokiniai;

5.20. jaunimo mokyklose sudaromos pakankamos sąlygos mokinių savirealizacijai:

5.20.1. merginos labiau nei vaikinai patenkinti Jaunimo mokykloje sudarytomis galimybėmis lankyti būrelius, dalyvauti įvairiose šventėse, akcijose;

5.20.2. vyresnių klasių mokiniai bei mokytojai mano, kad Jaunimo mokyklose mokiniai labiau gali save realizuoti šventėse ir akcijose, žygiuose, ekskursijose;

5.21. jaunimo mokyklų reikalingumas. Jaunimo mokyklų reikalingumą pripažįsta 9 iš 10 apklaustų mokinių. Ypač šio tipo mokykla, mokinių požiūriu, reikalinga tiems, kuriems nesiseka mokytis, turintiems elgesio problemų arba nesutariantiems su mokytojais;

5.22. IX–X klasių mokiniai Jaunimo mokyklos paskirtį dažniau sieja su elgesio ir drausmės problemas turinčiais ir neturtingų šeimų vaikais;

5.23. jaunimo mokyklų pedagogai:

5.23.1. palankiai vertina mokinių tolesnio mokymosi galimybes;

5.23.2. suvokia mokinių resocializacijos svarbą;

5.23.3. geba įžvelgti veiklos specifiškumą, dirbant su rizikos grupės kontingentu;

5.24. dauguma pedagogų siekia savo, kaip specialistų, pedagoginių – psichologinių, dalykinių kompetencijų tobulinimo;

5.25. jaunimo mokyklų vadovai:

5.25.1. suvokia savo mokyklų problemas, dalyvauja jas sprendžiant;

5.25.2. rūpinasi mokyklos įvaizdžiu, jos saugumu ir patrauklumu ugdytiniams;

6. alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje esamos situacijos trūkumai:

6.1. 1990–1993 m., vykstant spartiems Lietuvos valstybės socialinio ekonominio, kultūrinio gyvenimo pokyčiams, bendrojo lavinimo mokykla nesugebėjo prisitaikyti prie kintančių sąlygų, todėl mokyklas pradėjo palikti didelis mokinių skaičius;

6.2. per 1990–1993 m. mokymąsi nutraukė dalis pagrindinio ugdymo programą baigusiųjų, taip pat 16 metų neturinčių bei pagrindinio išsiugdymo neįgijusių asmenų;

6.3. dalis Jaunimo mokyklos mokinių neatitinka Jaunimo mokykloms nustatyto amžiaus. Pagal 2004 m. apskričių viršininkų administracijų švietimo priežiūros tarnybų duomenis tik apie 58 proc. jaunimo mokyklų mokinių atitiko tuo laikotarpiu nustatytą jaunimo mokyklų mokinių amžių:

6.3.1. net 7,7 proc. buvo vyresni nei 18 metų;

6.3.2. 0,4 proc. sudarė vaikai iki 12 metų;

6.3.3. penkiose jaunimo mokyklose daugiau kaip 50 proc. mokinių buvo vyresni nei 16 metų;

6.4. peraugusių mokinių buvimo jaunimo mokykloje priežastys:

6.4.1. privalomas mokyklinis amžius pasibaigia vaikui dar nebaigus pagrindinės mokyklos;

6.4.2. 16–17 metų dirbančio jaunimo klasių, skyrių, suaugusiųjų skyrių, filialų ar mokyklų stoka savivaldybėse;

6.5. jaunimo mokyklos neprisitaiko prie kintančių ugdymo sąlygų. 2004–2005 m. jaunimo mokyklose mokėsi 2200 mokinių, iš jų:

6.5.1. 8 proc. prieš įstodami į jaunimo mokyklas niekur nesimokė ir nebuvo įgiję pagrindinio išsilavinimo;

6.5.2. 18 proc. buvo likę kurso kartoti antrus metus, 3,2 proc. – trečius metus;

6.5.3. 18 proc. jaunimo mokyklų mokinių yra įrašyti į Nepilnamečių reikalų inspekcijos įskaitą;

6.5.4. 9 proc. – teisti;

6.6. aukščiau pateikti duomenys rodo, kad keičiasi jaunimo mokyklų kontingentas ir jų problematika, kuri reikalauja koreguoti jaunimo mokyklos viziją;

6.7. jaunimo mokyklos koncepciją skatina keisti ir švietimo sistemoje įvykę pokyčiai:

6.7.1. mokykloms sudarytos galimybės labiau diferencijuoti mokymą;

6.7.2. 1997 m. įteisintas pagrindinis profesinis mokymas 4 pakopomis ir mokinių priėmimas į profesines mokyklas nuo keturiolikos metų;

6.8. jaunimo mokyklos mokinių nesėkmingo mokymosi priežastys susijusios su:

6.8.1. pamokų praleidinėjimu, sistemingu namų užduočių neatlikimu, mokyklos baime;

6.8.2. silpna sveikata, įvairiomis priklausomybėmis;

6.8.3. nesutarimais ir smurtu šeimoje, sąlygų mokytis nebuvimu;

6.9. pagrindinės Jaunimo mokyklos mokinių išėjimo iš ankstesnės mokyklos priežastys – mokymosi nesėkmės ir nesutarimas su mokytojais;

6.10. neigiamas požiūris į jaunimo mokyklas. Negatyvų Jaunimo mokyklų požiūrį dažniausiai lemia:

6.10.1. mokinių kontingentas ir jų elgesys;

6.10.2. žemas mokinių pasiekimų lygis;

6.10.3. viešas mokinių priklausomybių demonstravimas mokyklos teritorijoje;

6.11. mokymosi proceso trūkumai jaunimo mokyklose. Jaunimo mokyklose vaikinai ypač pasigenda sporto, merginos pageidautų kulinarijos, keramikos, muzikos ir dailės būrelių;

6.12. mokymosi procesą apsunkinantis veiksnys jaunimo mokykloje yra kai kurių mokinių elgesio ir drausmės problemos;

6.13. jaunimo mokyklos mokytojų požiūriu į šias mokyklas dažniausiai patenka mokiniai iš nepilnų, socialiai remtinų, asocialių šeimų. Šių mokinių tėvams dažnai būdingas menkas pedagoginis, psichologinis išprusimas;

6.14. jaunimo mokyklų vadovų žinių bei gebėjimų stoka. Remiantis atliktais tyrimais, galima nustatyti, jog Jaunimo mokyklų vadovams nepakanka pedagoginių, psichologinių žinių ir gebėjimų inicijuoti veiklas, tyrimus, kurie leistų giliau pažinti individualias mokinių savybes.

7. Alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje tobulinimo galimybės:

7.1. pagrindinės Jaunimo mokyklos koncepcijos tobulinimo galimybės:

7.1.1. koreguoti Jaunimo mokyklų tikslus ir uždavinius;

7.1.2. tobulinti mokyklų valdymo procesus ir finansavimo galimybes;

7.1.3. pertvarkyti jaunimo mokyklų ugdymo turinį ir ugdymo organizavimą;

7.1.4. apibrėžti jaunimo namų funkcionavimo sąlygas, ugdymo ypatumus;

7.1.5. pakeisti teisės aktus užtikrinant didesnį ugdymo finansavimą ir specialiosios, socialinės ir psichologinės pagalbos teikimą mokyklose;

7.1.6. tobulinti mokinių priėmimo į jaunimo mokyklas tvarką;

7.1.7. užtikrinti besimokančiųjų materialinį aprūpinimą;

7.1.8. tobulinti pedagogų ir vadovų kompetencijas (tobulinti Jaunimo mokyklų mokytojų kompetencijas šiose srityse: dirbant su mokiniais, stokojančiais mokymosi motyvacijos, nekoncentruojančiais dėmesio, vartojančiais psichotropines medžiagas, linkusiais nusikalsti);

7.1.9. rengti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančius pedagogus;

7.1.10 stiprinti jaunimo mokyklų ugdymo ir ikiprofesinio rengimo bazę;

7.1.11. užtikrinti savalaikę socialinę – pedagoginę, specialiąją bei psichologinę pagalbą;

7.1.12. skatinti mokymosi motyvaciją;

7.1.13. organizuoti mokinių užimtumą;

7.1.14 keisti Jaunimo mokyklų įvaizdį – būtina keisti visuomenės bei bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų požiūrį į šio tipo mokyklas (bendradarbiauti su žiniasklaida, siekiant formuoti pozityvų Jaunimo mokyklos įvaizdį);

7.1.15. skatinti individualų klasės auklėtojų ir mokytojų darbą su mokiniais;

7.1.16. tenkinti individualius mokinių poreikius;

7.2. bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų požiūriu, pagrindines Jaunimo mokyklų auklėtinių tolesnio mokymosi galimybes ir pasiūlą bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai sieja su profesinėmis, suaugusiųjų vidurinėmis mokyklomis ar mokymo centrais, kursais;

7.3. galimybės steigti Jaunimo mokyklas kiekvienoje savivaldybėje. Šio tipo mokyklos turėtų būti steigiamos mokiniams, stokojantiems mokymosi motyvacijos ir turintiems emocinių elgesio problemų;

7.4. atkreiptinas dėmesys į šiuos pedagoginius – psichologinius mokymosi veiksnius:

7.4.1. mokinio asmenybės pripažinimas ir bendravimo poreikių realizavimas;

7.4.2. konstruktyvus problemų sprendimas ir psichologinės pagalbos užtikrinimas;

7.4.3. mokymosi motyvacijos atstatymas ir mokymosi spragų likvidavimas;

7.4.4. mokymosi proceso individualizavimas ir diferencijavimas;

7.5. pageidautini tęstiniai kvalifikacijos tobulinimo seminarai šiomis temomis:

7.5.1 konfliktų sprendimas;

7.5.2. bendravimas su asocialių šeimų paaugliais ir jų tėvais;

7.5.3.darbas su specialiųjų poreikių ir rizikos grupės vaikais;

7.6. galimybės skatinti Jaunimo mokyklų bendradarbiavimą su kitomis socialinėmis ir ugdymo institucijomis bei organizuoti darbą su rizikos grupės šeimomis, suteikiant savalaikę pagalbą.

8. Alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje tobulinimo grėsmės:

8.1. neįvertinus jaunimo mokyklų poreikio Lietuvoje, gali išlikti grėsmė, jog nebus užtikrintas mokinių, stokojančių mokymosi motyvacijos ir turinčių emocinių elgesio problemų, išsilavinimas bei integravimas į visuomenę.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

9. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas: sudaryti sąlygas kuo didesniam mokinių skaičiui įgyti pagrindinį išsilavinimą ir siekti, kad mokiniai tęstų mokymąsi toliau įgydami vidurinį išsilavinimą ir darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikaciją.

10. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

10.1. padėti mokiniams atstatyti prarastą mokymosi motyvaciją, įveikti mokymosi sunkumus ir skatinti grįžti į nuosekliojo švietimo sistemą;

10.2. sudaryti sąlygas formuotis pozityviai mokinių socialinei adaptacijai, ugdant savęs pažinimo, gyvenime iškylančių probleminių situacijų tinkamo sprendimo ir atsparumo neigiamai socialinei įtakai gebėjimus;

10.3. sudaryti sąlygas dalyvauti produktyvioje praktinėje veikloje, kad mokinys galėtų plėtoti asmeninius interesus ir gebėjimus įvairiose veiklose ir padėti socialiai adaptuotis per pasirinktą ir asmeniškai patrauklią darbinę veiklą;

10.4. sudaryti sąlygas mokytojams įgyti kompetencijas, reikalingas alternatyviam ugdymui įgyvendinti;

10.5. sukurti įvairius alternatyvaus ugdymo modelius ir sudaryti sąlygas mokiniams juos rinktis;

10.6. atlikti alternatyvaus ugdymo plėtros galimybių vertinimus Lietuvoje (atlikti galimybių studijas);

10.7. parengti alternatyvaus ugdymo plėtros strategiją Lietuvoje;

10.8. parengti jaunimo namų aprašus, rekomendacijas dalykų moduliams, mokymo priemonių aprašus, pedagogų rengimo bei kvalifikacijos kėlimo programas.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

11. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis	2006	–*	90**
procentais
Produkto rodikliai:
Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurių:	2006	–	500
– švietimo pagalbos specialistai

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

12. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtinapadėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2006	–	500

13. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo aprūpinimo centras (toliau vadinama – ŠAC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tikėtina padėtis 2015 m.
1.	Parengtų mokytojų skaičius
1.1.	Pedagogų bei vadovų mokymai	Asmenų skaičius	500
2.	Mokymuose dalyvavusių institucijų skaičius ir dalis
2.1.	Alternatyvaus ugdymo švietimo sistemos plėtros mokymuose dalyvaujančių mokyklų skaičius	Įstaigų skaičius	25
3.	Parengtų mokymo priemonių pavadinimų skaičius ir egzempliorių skaičius
3.1.	Priemonės
3.1.1.	Jaunimo namų aprašai	Skaičius	3
3.1.2.	Rekomendacijos V–X klasių dalykų modulių rengimui	Skaičius	9
3.1.3.	Pedagogų ir vadovų kvalifikacijos tobulinimo programos	Skaičius	1
3.1.4.	Kvalifikacijos programos	Skaičius	4
3.2.	Kitos priemonės
3.2.1.	Alternatyvaus ugdymo galimybių studija	Skaičius	1
3.2.2.	Alternatyvaus ugdymo strategija (programa)	Skaičius	1
3.2.3.	Eksperimentiniai alternatyvaus ugdymo modeliai	Skaičius	3
4.	Mokymo priemones gavusių mokyklų skaičius
4.1.	Mokymo priemones gavusios mokyklos	Įstaigų skaičius	25
5.	Vidutinė vienam mokiniui tekusi lėšų programos parengtoms mokymo priemonėms suma	–	–
6.	Naujai sukurtų darbo vietų skaičius
6.1.	Naujai įsteigtų etatų skaičius	Etatų skaičius	6

14. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

14.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

14.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius, darbo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

15. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje“ (toliau vadinama – Projektas).

16. Pagrindinis Projekto tikslas – sudaryti sąlygas kuo didesniam mokinių skaičiui įgyti pagrindinį išsilavinimą ir siekti, kad mokiniai tęstų mokymąsi toliau įgydami vidurinį išsilavinimą ir darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikaciją;

17. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

17.1. komponento projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina pareiškėjas (ŠAC);

17.2. komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – ESFA);

17.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

17.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

18. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja LR švietimo ir mokslo ministerijos ŠAC.

19. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 1 800 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 8 200 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-2410, 2008-08-21, Žin., 2008, Nr. 97-3767 (2008-08-26), i. k. 1082070ISAKSAK-2410

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

20. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

21. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Uždavinys	Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 130 tūkst. Lt
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Švietimo aprūpinimo centras
3.2.	Partneris (iai)	–
3.3.	Remiamos veiklos	1. Eksperimentinių „produktyvaus mokymo“ modelių jaunimo mokyklai sukūrimas.
		2. Ikiprofesinio mokymo aprašo ir metodinių rekomendacijų ikiprofesinio mokymo programoms ar jų moduliams parengimas.
		3. Jaunimo namų aprašų, jaunimo namų ugdymo modelių, rekomendacijų dalykų modulių rengimui, parengimas.
		4. Mokytojų ir specialistų kvalifikacijos tobulinimo programų parengimas.
		5. Prevencinių programų tėvams parengimas, mokymo priemonių sukūrimas.
3.4.	Tikslinės grupės	1. Jaunimo mokyklų administracijos darbuotojai, mokytojai, pagalbos specialistai.
		2. Jaunimo mokyklų mokiniai.
		3. Jaunimo mokyklų mokinių tėvai.
		4. Aukštųjų mokyklų dėstytojai.
3.5.	Projekto dydis	Iki 10000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 10000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	57 mėn.
		I įgyvendinimo etapas 33 mėn.
		II įgyvendinimo etapas 24 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas Projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto įgyvendinimo metu visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projektų rezultatais, nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su konsultantais, lektoriais ir pan. Diegiamos iki šiol Lietuvoje nenaudotos priemonės. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinimas tobulinant jaunimo mokyklų ir namų mokytojų kvalifikaciją, kuriant programas, modelius, aprašus bei didinant švietimo personalo kompetencijas naudoti informacines technologijas švietimo srityje. Prie informacinės visuomenės plėtros taip pat prisidės duomenų bazių, kuriose bus centralizuotai ir sistemingai kaupiama įvairi informacija apie sukurtus „produktyvaus mokymo“ modelius, programas, aprašus, kūrimas. Projekto veiklos teigiamai įtakos įgyvendinant šiuos Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 m. strategijos, patvirtintos 2004 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), uždavinius: gerinti pedagogų ir mokyklos vadovų IKT kompetenciją profesinėje veikloje, sukurti ir įdiegti įvairių lygių švietimo informacines sistemas: valdymo, pasiekimų vertinimo, informavimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Projekto veiklos, skirtos alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje plėtrai, prisidės prie veiksmų, reikalingų užtikrinti tolygią regionų plėtrą. Sukurti „produktyvaus mokymo“ modeliai, jų pritaikymas Lietuvos jaunimo mokyklose bei namuose, jaunimo mokyklų bei namų mokytojų gebėjimų didėjimas sudarys geresnes galimybes mokiniams mokytis mokyklose, kuriose sprendžiamos ugdymo turinio planavimo, mokymosi motyvacijos bei kitos problemos. Projekto veiklos bus įgyvendinamos visos šalies mastu, todėl palies ir 2007 m. sausio 31 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) išskirtas 14 šalies savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 575 patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. (Žin., 2005, Nr. 66-2370) nurodytus 7 ekonominio augimo centrus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Alternatyvaus ugdymo plėtra, didinant ugdymo paslaugų prieinamumą mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, turės teigiamą poveikį socialinės atskirties ir skurdo sumažinimui. Alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje plėtra (jaunimo mokyklų ir namų teikiamų paslaugų kokybės gerinimas), turės teigiamą poveikį švietimo ir mokslo plėtrai Lietuvoje. Projekto veiklos taip pat prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89– 4029) išskirtų (1) vidutinės trukmės bei (2) trumpalaikių tikslų pasiekimo priemonių įgyvendinimo: (1) pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais, (2) tobulinti pedagogų rengimo, kvalifikacijos ir papildomos kvalifikacijos įgijimo programas, suteikti jiems žinių darnaus visuomenės vystymosi ir žinių visuomenės kūrimo klausimais. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

22. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

22.1. įvairaus amžiaus rajonų gyventojai (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti suaugę asmenys), kurie galėtų būti suinteresuoti jaunimo mokyklų bei namų veikla;

22.2. švietimo specialistai, administracijos, apskričių bei savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina jaunimo mokyklų veiklos vertinimas.

22. Numatomos viešinimo priemonės:

22.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai visuomenės informavimo priemonėse: skelbimai alternatyvaus ugdymo, jaunimo mokyklų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose;

22.2. elektroninėje erdvėje – interneto svetainės, informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse;

22.3. švietimo įstaigose – informaciniai lankstinukai;

22.4. konferencijose – informacinio pobūdžio konferencijos, naudojant aplankus, popierių, rašiklius ženklintus Europos Sąjungos, Ministerijos bei ŠAC simbolika;

22.5. ŠAC įrengiant viešinimo stendą.

23. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

20 priedas

LYDERIŲ LAIKO (ŠVIETIMO BENDRUOMENIŲ SAVARANKIŠKUMO SKATINIMO) KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS IR PAGRINDINĖS SĄVOKOS

1. Švietimo bendruomenių savarankiškumo skatinimo komponentas lyderių laikas (toliau – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau – Programa) dalis ir siekia jos tikslų.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti, kaip bus panaudotos Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos, skiriamos 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 1 uždavinio „Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą“ įgyvendinimo antrosios grupės veikloms, susijusioms su valdymo decentralizacija, švietimo įstaigų savarankiškumo didinimu, vidinio valdymo ir personalo motyvacijos sistemų tobulinimu, vadybinių gebėjimų stiprinimu ir kt.

3. Komponentas prisidės prie šių Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003 Nr. 71-3216) siekinių įgyvendinimo

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

4. Pagrindinės švietimo vadybos būklės stiprybės lyderystės aspektu:

4.1. Lietuva yra sukaupusi nemažai teorinės lyderystės (organizacijos tobulėjimo užtikrinimas savarankiško įsipareigojimo pagrindu.;

4.2. yra geros praktikos mokyklų ir švietimo skyrių, kuriuose dirba veržlūs lyderiai, yra tobulinimo talkos, konsultavimosi tradicija, kurią skatina vidinio ir išorinio audito sistema;

4.3. yra geras institucinis pagrindas paramos infrastruktūrai formuoti – Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra, Mokytojų kompetencijos centras, Pedagogų profesinės raidos centras, vietiniai mokytojų švietimo centrai, lyderystei angažuoti universitetai.

5. Pagrindinės silpnybės:

5.1. Patirtis yra labai lokali, neišplitusi, nėra sistemingo rengimo lyderystei ir į konkrečias iškilusias problemas nukreipto specializuoto pripažįstamo mokymo, trūksta lektorių;

5.2.Darbdaviai vengia leisti lyderiams dirbti už įstaigos ribų;

5.3. Lyderiai stokoja paramos, mažai institucijų bando profesionaliai konsultuoti, teikti vadybinę pagalbą mokyklai ir lyderiams, organizuoti sėkmių ir lyderių paiešką, patirties sklaidą.

6. Atsiveriančios svarbiausios galimybės:

6.1. lyderystei yra palankūs pagrindiniai strateginiai dokumentai (Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029);

6.2. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija taip pat palanki lyderystės, savarankiškumo skatinimui, o lyderystė savo ruožtu gerina paramos panaudojimą;

6.3. pasaulyje yra stiprių lyderystės centrų, yra verslo lyderystės konsultavimo paslaugų, rinkoje yra virtualiam konsultavimuisi tinkamos instrumentinės programinės įrangos.

7. Didžiausios kylančios grėsmės:

7.1. smulkmeniškas mokyklos ir konsultavimo veiklos, lėšų panaudojimo galimybių reglamentavimas ir kontrolė varžys kūrybinę mintį ir veiksmingesnių valdymo modelių diegimą;

7.2. pavargusi pedagoginė bendruomenė nepatikės naujomis galimybėmis, vengs pokyčių, nesikonsultuos, nebendradarbiaus;

7.3. geriausi patirtį turintys specialistai paliks švietimą, negalėdami realizuoti savęs čia, nespėję perteikti patirtį kolegoms ir platesniu mastu.

8. Išvados iš nustatytų esminių stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių strateginių ryšių analizės:

8.1. situacija yra palanki lyderystės sklaidai, kuri būtų savo ruožtu naudinga pastebėtų silpnybių bei grėsmių slopinimui (palanki politika, sukaupta patirtis ir sukurtas institucinis pagrindas, atviri ES lėšų ir patirties šaltiniai, egzistuoja patogūs technologiniai sprendimai);

8.2. naudojantis sukaupta šalyje patirtimi, universitetų pajėgomis, užsienio konsultantais yra įmanoma sustiprinti ir susisteminti lyderių kompetencijų plėtotės galimybes;

8.3. remiantis šalyje esančiais gerosios praktikos pavyzdžiais, užsienio konsultantų intelektualine paspirtimi esamų institucijų pagrindu galima išplėtoti mokyklų ir švietimo skyrių konsultavimo infrastruktūrą, kuri palaikytų ir skatintų lyderių veržlumą, mokyklų bendradarbiavimą, geriausios praktikos sklaidą, apskritai žmogiškųjų išteklių veiksmingesnį panaudojimą, švietimo asmenybių saviraišką, gerintų susikalbėjimą ir darną švietimo sistemoje;

8.4. technologijos ir ankstesnė jų naudojimo patirtis leidžia sukurti veiksmingą virtualią aplinką, tarnaujančią lyderių konsultavimui, bendravimui, bendradarbiavimui inicijuoti;

8.5. didesnei projekto sėkmei būtų svarbu inicijuoti lyderystės ir konsultavimo praktikos plėtrai reikalingą reguliavimo mažinimą, naujų organizacinių sprendimų ir jų savarankiškos paieškos erdvės įteisinimą (mokinio krepšelio panaudojimo, valdymo modelių liberalizavimas,);

8.6. efektui sustiprinti yra palankios aplinkybės (juridika, ankstesni projektai) kompetencijų pripažinimo ir įvairesnių valdymo modelių veikiančių pavyzdžių formavimui.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

9. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas toks pagrindinis Komponento tikslas – suformuoti paramos švietimo lyderiams infrastruktūros pagrindus.

10. Daliniai tikslai ir jų įgyvendinimo uždaviniai:

10.1. plėtoti konsultacinių paslaugų rinką, jautrią švietimo subjektų poreikiams ir galimybėms:

10.1.1. sukurti ir mokyklose išbandyti konsultavimo paslaugų ir pasiūlos modelį ir praktinio taikymo metodiką;

10.1.2. parengti konsultantus, gebančių konsultuoti ugdymo proceso, strateginio planavimo, valdymo ir kitomis mokykloms svarbiomis temomis;

10.1.3. sudaryti sąlygas būsimiems ekspertams ir konsultantams mokytis konsultavimo įgūdžių;

10.1.4. suburti konsultantus į bendradarbiavimo tinklą;

10.1.5. konsultuoti savivaldybių švietimo padalinius dėl mokymo ir mokymosi veiksmingumo didinimo, atliepiant rinkos poreikius;

10.1.6. atrasti/sukurti instituciją (padalinį), kuri(s) koordinuotų švietimo konsultacines paslaugas, užtikrintų sistemingą konsultantų darbo vertinimą ir koordinuotųjų mokymą;

10.2. kurti konsultavimo(si) virtualioje aplinkoje galimybes:

10.2.1. sukurti virtualią aplinką, sudarančią galimybę švietimo vadybininkams naudotis elektroninėmis paslaugomis;

10.2.2. parengti mokyklos valdymo, naudojant informacines ir komunikacines technologijas, konsultantus.

10.3. sudaryti sąlygas vientisos ir integruotos visų lygmenų lyderių kompetencijų plėtotės sistemos, padėsiančios gerinti ugdymo kokybę, sukūrimui:

10.3.1. sukurti vadybinių kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo paslaugas parengiant, testuojant ir akredituojant modulinę jungtinės magistrantūros studijų programą;

10.3.2. sukurti vadybinių kompetencijų neformalaus papildymo paslaugas, skirtas savarankiškai besimokantiems ir dirbantiems praktikams;

10.3.3. sukurti vadybinių kompetencijų formalaus pripažinimo paslaugas;

10.3.4. vykdyti loingitudinius lyderystės raiškos kaitos tyrimus suteiktų kompetencijų taikymo stebėjimui.

10.4. kurti ir išbandyti lyderyste paremtus mokyklų valdymo modelius:

10.4.1. sukurti ir Lietuvos mokyklose ir savivaldybėse organizuoti naujų valdymo modelių įgyvendinimo bandymus.

11. Tikslinės grupės – esami ir potencialūs mokyklų direktoriai ir pavaduotojai, metodinių grupių pirmininkai, aktyvūs mokytojai, socialiniai pedagogai, bibliotekininkai, kiti aktyvūs mokyklų darbuotojai, švietimo skyrių specialistai, pedagogus rengiančių aukštųjų mokyklų dėstytojai.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

12. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis (proc.)	2006	–*	80**
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius	2006	–	50
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	2006	–	765

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

13. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų.	2006	–	45
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2006	–	75

14. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo aprūpinimo centras (toliau vadinama – ŠAC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tikėtina padėtis 2015 m.
1	Konsultavimo temų skaičius	Vienetai	15
2	Teikiamų elektroninių paslaugų skaičius	Vienetai	6
3	Sukurtų studijų modulių skaičius	Vienetai	10
4	Komponento veikloje dalyvavusių savivaldybių skaičius	Vienetai	40

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

15. Komponentas bus įgyvendinimas vykdant projektą „Lyderių laikas“ (toliau vadinama – Projektas).

16. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

16.1. komponento projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina pareiškėjas (ŠAC);

16.2. komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – ESFA);

16.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

16.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

16.5. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ŠAC.

17. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 10 000 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 10 000 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-2410, 2008-08-21, Žin., 2008, Nr. 97-3767 (2008-08-26), i. k. 1082070ISAKSAK-2410

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

18. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

19. Išskiriami šie pagrindiniai atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1	Bendra informacija
1.1	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3	Veiklų grupė	Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą
1.4	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2	Kryžminis finansavimas	Iki 1318 tūkst. Lt (I etapas)
3.	Tinkamumas
3.1	Pareiškėjas	Švietimo aprūpinimo centras
3.2	Partneris (iai)	–
3.3	Remiamos veiklos	Bus remiama: konsultacinių paslaugų rinkos, jautrios švietimo subjektų poreikiams ir galimybėms, plėtojimas, lyderių konsultavimo (si) virtualioje erdvėje galimybių kūrimas, sąlygų vientisai ir integruotai visų lygmenų lyderių kompetencijų plėtotei ir karjeros sistemai, padėsiančios gerinti ugdymo kokybę, kūrimas, lyderyste paremtų mokyklų valdymo modelių kūrimas ir bandymas.
3.4	Tikslinės grupės	Mokytojai, viduriniosios grandies vadovai, mokyklų direktoriai ir jų pavaduotojai, mokyklų administracijos darbuotojai, savivaldybių administracijų darbuotojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, studentai, švietimo konsultantai
3.5	Projekto dydis	Iki 20000 tūkst. lt
3.6	Prašomos paramos dydis (Lt)	Iki 20000 tūkst. lt
3.7	Paramos intensyvumas, proc.	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9	Projekto trukmė	60 mėn.
		I etapas – 30 mėn.
		II etapas – 30 mėn.
3.10	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projektų tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1	Lygių galimybių skatinimas	Projekto vykdymo metu bus suteiktos vienodos galimybės visiems asmenims nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, tautybės ir išsilavinimo lygio. Projekto poveikis šiam horizontaliam prioritetui yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su konsultantais, lektoriais ir pan. Diegiamos iki šiol Lietuvoje nenaudotos priemonės. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.3	Informacinės visuomenės plėtra	Bus sukurta virtuali aplinka, sudaranti galimybę švietimo vadybininkams naudotis elektroninėmis paslaugomis. Projekto poveikis šiam horizontaliam prioritetui yra teigiamas.
7.4	Regioninė plėtra	Projekto veiklos yra skirtos ugdymo kokybei bei prieinamumui didinti, mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybei gerinti, jos prisidės prie veiksmų, reikalingų užtikrinti tolygią regionų plėtrą. Projekto poveikis šiam horizontaliam prioritetui yra teigiamas.
7.5	Darnus vystymasis	Bus suformuoti prieinami ir patrauklūs paramos švietimo lyderiams infrastruktūros pagrindai. Bus sukurtas realus pagrindas vientisos ir integruotos visų lygmenų lyderių kompetencijų plėtotės ir karjeros sistemos, padėsiančios gerinti ugdymo kokybę, tobulinimui. Projekto poveikis šiam horizontaliam prioritetui yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

20. Projekto veiklų viešinimui planuojamos tokios viešinimo priemonės:

20.1. plakatai (stendai patalpose);

20.2. plakatai (rėminti, dalyviams);

20.3. komponento internetinės svetainės sukūrimas;

20.4. straipsniai nacionalinėje ir regioninėje spaudoje;

20.5. brošiūros;

20.6. informaciniai leidiniai-žurnalai;

20.7. konferencijos;

20.8. pranešimai spaudai.

Mokyklų tobulinimo programos plius

21 priedas

BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ BIBLIOTEKŲ MODERNIZAVIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Viešųjų bibliotekų, kurios yra bendrojo lavinimo įstaigose tinklo infrastruktūros plėtra“.

3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), išskiriamo švietimo plėtotės tikslo „Užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius“ bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos antrąją kryptį „Infrastruktūros tobulinimas“.

4. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekas, gerinant mokyklos bendruomenei teikiamų paslaugų kokybę bei užtikrinti geresnes mokymo ir mokymosi sąlygas“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtini šie pagrindiniai mokyklų bibliotekų modernizavimo privalumai, trūkumai ir galimybės:

5.1. mokyklų bibliotekų modernizavimo privalumai:

5.1.1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2001 m. kovo 16 d. parengta programa „Švietimas informacinei visuomenei“ prisidėjo prie mokyklų aprūpinimo informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis (toliau – IKT). Per 2001–2005 m. laikotarpį Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloms paskirstyta 8197 vnt. techninės bei 44348 vnt. programinės įrangos komplektų;

5.1.2. Lietuvos mokyklų bibliotekose sukaupta palyginti daug kompiuterinės technikos. Remiantis Europos komisijos parengta ataskaita „Benchmarking Access and Use of ICT in European Schools 2006“, 2006 m. 61,7 proc. Lietuvos mokyklų naudojo kompiuterius švietimui mokyklų bibliotekose, kai tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis siekia 33,4 proc.;

5.1.3. sukurtas Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas (toliau – LITNET), jungiantis Lietuvos Respublikos mokymo, mokslo ir tyrimo institucijas. Bendras prie LITNET prijungtų institucijų skaičius siekia 900, o naudotojų skaičius – 200 tūkst. ribą;

5.1.4. diegiama mokyklų bibliotekų informacinė sistema „MOBIS“. 2005 m. 470 Lietuvos mokyklų buvo apmokytos diegti ir naudoti sistemą. 2006 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Ministerija) skirtomis lėšomis buvo apmokyta naudotis MOBIS 233 bibliotekininkai, iš mokyklų krepšelio lėšų – 56 bibliotekininkai;

5.2. mokyklų bibliotekų modernizavimo trūkumai:

5.2.1. švietimo įstaigose nesudarytos sąlygos teikti visapusišką pagalbą mokiniui – nepakankama kompiuterizuotų bibliotekininkų darbo vietų (prasta patalpų būklė), kompiuterinė bei organizacinė technika moraliai pasenusi, trūksta naujos technikos bei baldų;

5.2.2. nepakankamas darbuotojų bei mokymą aptarnaujančio personalo informacinio raštingumo bei informacinių technologijų įgūdžių įvaldymas;

5.2.3. nepakankama mokyklų bibliotekos darbuotojų motyvacija;

5.3. mokyklų bibliotekų modernizavimo galimybės:

5.3.1. priimti ilgalaikiai Lietuvos Respublikos strateginiai dokumentai (Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 priimti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatai; Mokymosi visą gyvenimą strategija (patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83) ir kt.), kuriuose akcentuojama švietimo įstaigų infrastruktūros plėtra;

5.3.2. kuriama įvairių švietimo įstaigų aprūpinimą reglamentuojanti teisinė bazė – standartai, normos ir pan. Mokyklų aprūpinimo standartai (patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 1180) reglamentuoja švietimo įstaigų materialinį aprūpinimą infrastruktūra, įranga ir kt. Teisinė bazė leidžia tiksliai įvertinti švietimo įstaigų poreikius, efektyviai vykdyti jų aprūpinimą, sudaryti vienodas galimybes skirtingų įstaigų mokiniams ir mokytojams.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas:

6.1. kurti palankesnes sąlygas bendrojo lavinimo ugdymui ir gerinti švietimo kokybę, panaudojant šiuolaikinių technologijų teikiamas galimybes.

7. Tikslui pasiekti keliamas šis uždavinys: modernizuoti mokyklų bibliotekas, siekiant pagerinti mokyklos bendruomenei teikiamų paslaugų kokybę bei užtikrinti geresnes mokymo ir mokymosi sąlygas.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)	2006	–	60000
Produkto rodikliai:
Projektų skaičius	2006	–	1

9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Modernizuota bibliotekų bendrojo lavinimo įstaigose, skaičius	2006	–	240

10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo aprūpinimo centras (toliau vadinama – ŠAC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Modernizuotų bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų skaičius	2006	–	240

11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti vadovas;

11.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

12. Išskiriami šie pagrindiniai Komponento įgyvendinimo etapai:

12.1. parengiamasis etapas. Šio etapo metu parengiama visa techninė dokumentacija;

12.2. įgyvendinimo etapas. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas“ (toliau vadinama – Projektas)

12.2.1. pagrindinis Projekto uždavinys – reikiama įranga ir baldais aprūpinti bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekas.

13. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:

13.1. komponento Projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina pareiškėjas (ŠAC);

13.2. komponento Projekto įgyvendinančioji institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra;

13.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų; 13.4.. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

14. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ŠAC.

15. Projekto įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

17. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil.Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“
1.3.	Priemonė	Viešųjų bibliotekų, kurios yra bendrojo lavinimo įstaigose tinklo infrastruktūros plėtra
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Nenumatomas
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas (ai)	Švietimo aprūpinimo centras
3.2.	Partneris (iai)	Švietimo įstaigų steigėjai
3.3.	Remiamos veiklos	Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų aprūpinimas įranga ir baldais
3.4.	Tikslinės grupės	1. Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų darbuotojai;
		2. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai;
		3. Bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai.
3.5.	Projekto dydis	Iki 22440,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 22440,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	25 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	–
5.	Administruojanti institucija	Centrinė projektų valdymo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Vykdomas komponentas užtikrins lygias galimybes visiems mokyklų darbuotojams bei mokiniams pasinaudoti naujomis galimybėmis, kurias teiks modernizuotos mokyklų bibliotekos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Netaikoma
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Pagal aptariamą komponentę numatytos veiklos, ypač mokyklų bibliotekų aprūpinimas reikiama technine ir programine įranga, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės prioritetais. Įgyvendinant Projektą bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625, numatytų tikslų pasiekimo: Užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Bendrojo lavinimo mokyklos bus atrenkamos naudojant metodiką, kas leis sumažinti skirtumus tarp didžiųjų bei mažesnių Lietuvos miestų mokyklų. Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į 2007 m. sausio 31d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Mokyklų bibliotekų modernizavimas pagerins švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą, taip bus sukurtos sąlygos efektyviai bei kokybiškai mokytis visą gyvenimą visiems visuomenėms nariams. Kartu išaugs švietimo bei mokslo svarba ir bus užtikrinama gyventojų gerovė, išsaugojami kultūriniai ypatumai bei užtikrinamas istorinis valstybės tęstinumas. Projektas atitinka Nacionalinės darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89– 4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie vienos iš priemonių įgyvendinimo: plėsti vidurinių ir aukštųjų mokyklų kompiuterizavimą, tobulinti žinių įsisavinimo ir naudojimo metodus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

18. Komponento tikslą ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, pagerėjusias švietimo paslaugas šalies bendrojo ugdymo įstaigose. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

18.1. bendrojo lavinimo mokyklų darbuotojai ir mokiniai;

18.2. savivaldybių administracijų, apskričių viršininkų administracijų darbuotojai.

19. Numatomos viešinimo priemonės:

19.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

19.2. švietimo įstaigose, kiekvienoje įrengiant informacines lentas;

19.3. konferencijose – 10 konferencijų apskričių lygmeniu;

19.4. elektroninėje erdvėje – pranešimai Ministerijos, ŠAC bei švietimo įstaigų steigėjų internetinėse svetainėse.

20. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

22 priedas

PEDAGOGINIŲ PSICHOLOGINIŲ TARNYBŲ INFRASTRUKTŪROS, ŠVIETIMO ĮSTAIGOSE DIRBANČIŲ SPECIALIŲJŲ PEDAGOGŲ, SOCIALINIŲ PEDAGOGŲ, PSICHOLOGŲ, LOGOPEDŲ DARBO APLINKOS MODERNIZAVIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių spec. pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas“.

3. Komponento įgyvendinimas įgalina siekti 2003–2012 m. keliamo švietimo plėtotės tikslo: užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius bei Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), antrąją kryptį: infrastruktūros tobulinimas. Įgyvendinant komponentą, bus patobulinta švietimo sistemos infrastruktūra, plečiamos švietimo paslaugos.

4. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ 4.5 uždavinį „Steigti specialiojo ugdymo metodinius centrus, atnaujinti jaunimo mokyklų materialinę bazę ir įrengti specialistų darbo vietas, sudarant sąlygas sėkmingam įvairiapusiam mokinių ugdymuisi“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtinos šios pagalbos mokiniui sistemos stiprybės (privalumai):

5.1. pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo pirmasis lygmuo (mokykloje dirbantys specialistai):

5.1.1. Mokyklos specialistai nedubliuoja vieni kitų funkcijų, o papildo vienas kito veiklą:

5.1.1.1. socialinis pedagogas siekia padėti vaikams geriau adaptuotis visuomenėje, bendruomenėje, švietimo ar globos įstaigoje, kitose socialinėse įstaigose, vykdančiose ugdymo funkcijas, racionaliau išnaudoti visas teikiamas galimybes lavintis, mokytis ir augti savarankiškais piliečiais;

5.1.1.2. mokyklos logopedas teikia specialiąją pedagoginę pagalbą mokiniams, turintiems kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų, taip pat kochlearinių implantų naudotojams;

5.1.1.3. specialusis pedagogas teikia specialiąją pedagoginę pagalbą mokiniams, turintiems intelekto sutrikimų, specifinių pažinimo sutrikimų (neišlavėjimų), emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimų, judesio ir padėties sutrikimų, lėtinių somatinių ir neurologinių sutrikimų, kompleksinių sutrikimų ir ribotą intelektą, jei nėra tiflopedagogo – turintiesiems regos sutrikimų, jei nėra surdopedagogo – kurtiesiems ir silpnaregiams, taip pat kochlearinių implantų naudotojams.

5.2. pedagoginės psichologinės pagalbos (PPT) teikimo antrasis lygmuo (pedagoginė psichologinė tarnyba, arba PPT, teikia specialiąją pedagoginę ir psichologinę pagalbą 3–18 metų (iki 21 metų, turintiems specialiųjų poreikių) mokiniams, jų šeimoms, mokytojams ir ugdymo įstaigoms. Pagalba teikiama individualaus ir grupinio psichologinio konsultavimo, pedagoginio konsultavimo, specialiųjų poreikių įvertinimo, specialaus ugdymo rekomendavimo, specialistų mokymo ir švietimo formomis):

5.2.1. iki 2003 m. Lietuvoje veikė tik 26 PPT (34 savivaldybės tokių tarnybų neturėjo, todėl veikla buvo vykdoma apskričių lygmeniu), tačiau nuo 2003 m. antrojo lygio pagalba mokiniui buvo „priartinta prie vaiko“ ir šiuo metu teikiama 53 PPT beveik visose savivaldybėse;

5.2.2. PPT pradėjo vykdyti prevencinę veiklą – LR Vyriausybės patvirtintos Savižudybių prevencijos 2003 – 2005 m. programos (2003 balandžio 10 d., Nr. 451; Žin., 2003, Nr. 36-1575), vykdymas. Šios programos vykdymu siekiama, kad:

5.2.2.1. didžiausias dėmesys koncentruojant psichologinę ir psichoterapinę pagalbą, būtų skiriamas vaikams, paaugliams bei kaimo žmonėms;

5.2.2.2. psichologinė pagalba turi būti prieinama kiekvienam, įvykus savižudybei būtų suteikta kvalifikuota postvencinė pagalba;

5.2.2.3. iki 2010 m. būtų sumažinta savižudybių iki vidutinio Europos rodiklio.

5.2.3. savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos, būdamos arčiau vaiko, šeimos ir mokyklos gali geriau vykdyti pagrindinius joms keliamus uždavinius:

5.2.3.1. kuo anksčiau įvertinti asmens specialiuosius ugdymosi poreikius, psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas, padėti jas išspręsti, surasti jam optimalią ugdymo vietą ir formą;

5.2.3.2. stiprinti mokyklos, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) gebėjimus ugdyti specialiųjų ugdymosi poreikių, psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčius asmenis, formuoti teigiamas nuostatas jų atžvilgiu.

5.2.4. PPT vykdo konsultacinę ir metodinę švietėjišką veiklą – organizuojami mokymo seminarai pedagogams, pagalbos specialistams bei vaikų tėvams;

5.2.5. pagerėjo bendradarbiavimas tarp PPT ir SUK (pirmojo ir antrojo pagalbos mokiniui lygmenų);

5.2.6. materialinį metodinį PPT aprūpinimą tikimasi pagerinti struktūrinių fondų lėšomis, Respublikos PPT dalyvauja ES struktūrinių fondų projektuose „Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas“ – pagal Bendrojo programavimo dokumento 2.4 priemonę ir „Pedagoginių psichologinių tarnybų plėtra“ – pagal Bendrojo programavimo dokumento 1.5 priemonę.

5.3. pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo trečiasis lygmuo (SPPC):

5.3.1. specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras yra valstybinė biudžetinė švietimo įstaiga, vystanti šalies specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos sistemą, koordinuojanti ir organizuojanti jos lygmenų veiklą, tirianti ir nagrinėjanti jos poreikius ir problemas;

5.3.2. ypač daug dėmesio SPPC skiria metodinės ir konsultacinės pagalbos teikimui PPT:

5.3.2.1. PPT specialistai metodinių dienų metu konsultuojami įvairiais pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai klausimais. 2005–2006 m. SPPC specialistų komanda aplankė 35 PPT tikslu pastebėti ir įvertinti kiekvieno regiono pagalbos mokiniui teikimo aktualijas. Konsultacijų metu specialistai turėjo galimybę betarpiškai aptarti PPT veiklos organizavimo klausimus, numatyti teikiamos pagalbos kokybės gerinimo galimybes;

5.3.2.2. svarbus yra ne tik profesinis bendradarbiavimas su PPT, bet ir tinkamų darbo sąlygų specialistams gerinimas, siekiant efektyvaus ir kokybiško pagalbos teikimo. SPPC išanalizavo PPT poreikius ir aprūpino 53 PPT kompiuterine technika, vaiko psichologinio vertinimo metodikomis WISC-III, metodine literatūra;

5.3.2.3. ypač daug dėmesio skiriama PPT bei mokyklų specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo renginiams. Tuo tikslu nuolat atliekama poreikio analizė ir stengiamasi reaguoti į labiausiai akcentuojamus probleminius klausimus, iškylančius teikiant pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai;

5.3.2.4. SPPC stengiasi užtikrinti specialiųjų poreikių asmenų bei jų pedagogų aprūpinimo specialiosiomis mokymo priemonėmis sistemos funkcionavimą šalyje.

5.3.3. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro specialistų iniciatyva, tikslingai panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas, numatoma išleisti įvairių rekomendacijų rinkinį. Tikėtina, kad tėvų ir mokytojų poreikis profesionaliai informacijai apie darbą su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais bus patenkintas.

6. Išskirtinos šios pagalbos mokiniui sistemos silpnybės (trūkumai):

6.1. pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo pirmasis lygmuo (mokyklose dirbantys specialistai):

6.1.1. „Pedagoginės psichologinės pagalbos mokykloje veiksmingumas“ (mokyklų psichologų, socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų, mokytojų padėjėjų funkcijos: mokyklose pagal pareigines instrukcijas ir realų darbo turinį) tyrimo ataskaitoje (LR švietimo ir mokslo ministerija, 2006 m. rugsėjo 22 d.) teigiama, kad vaiko vertinimas ir jo specialiųjų ugdymo poreikių (SUP) tenkinimas pirmuoju (ugdymo įstaigos SUK) lygiu yra nepakankamas. Daugumoje šalies ugdymo įstaigų veikia nepilnos specialiojo ugdymo komisijos (pilnų ir nepilnų SUK santykis 1:10). Apibendrinus 38 savivaldybių pateiktus duomenis, aiškėja, kad tik 6,5 procento bendrojo lavinimo mokyklų, esančių 38 savivaldybių teritorijose, turi specialistų komandas, pajėgiančias atlikti kompleksinį mokinio tyrimą ir įvertinimą;

6.1.2. specialistams mokykloje trūksta tinkamos darbo aplinkos: kabinetų vaikų ir tėvų konsultavimui, baldų, kompiuterinės įrangos, kompensacinės ugdymo technikos darbui su vaiku, specialiosios metodinės literatūros ir kt.;

6.2. pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo antrasis lygmuo (PPT):

6.2.1. „Pedagoginių psichologinių tarnybų veiklos veiksmingumas“ tyrimo ataskaitoje (LR švietimo ir mokslo ministerija, 2006 m.) teigiama, kad:

6.2.1.1. kokybiškai atlikti PPT funkcijas trukdo vertinimo instrumentų ir metodinių priemonių stoka. Būdingos pavienės, stichiškos psichologinio ir pedagoginio vaiko įvertinimo instrumentų paieškos, negrindžiamos aiškia ir nuoseklia tyrimų metodologija ir prioritetų politika. Per visą PPT ir PPC gyvavimo laikotarpį situacija vertinimo instrumentų kūrimo ir pritaikymo srityje iš esmės mažai pasikeitė;

6.2.1.2. PPT specialistų (psichologų, specialiųjų pedagogų ir kt.) darbo krūviai žymiai viršija PPT veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytas normas. Tai neigiamai veikia darbo kokybę, trukdo visiškai atlikti visas PPT deleguojamas funkcijas;

6.2.1.3. problemiškas ugdytinių ir kitų ugdymo proceso dalyvių (pedagogų, tėvų) psichologinių poreikių tenkinimas dėl psichologų stokos PPT ir ugdymo įstaigose;

6.2.1.4. PPT operuoja nepakankamai tiksliais duomenimis apie teikiamos pagalbos rodiklius, trūksta informacijos apie tam tikras veiklos sritis;

6.2.1.5. dauguma šalies PPT nurodo nepakankamą finansavimą, materialinį ir metodinį tarnybų aprūpinimą ir laiko tai svarbiausiais trukdžiais tinkamai vykdyti joms deleguojamas funkcijas.

6.2.2. „Pedagoginių psichologinių tarnybų organizavimo ir veiklos planavimo prioritetai tenkinant specialiųjų poreikių turinčių vaikų edukacinius, psichologinius, socialinius poreikius“ tyrimo ataskaitoje (LR švietimo ir mokslo ministerija, 2004 m.) teigiama, kad:

6.2.2.1. analizuojant disfunkcinius PPT veiklos organizacijos veiksnius pačiu svarbiausiu trukdžiu nurodomas menkas ir neaiškus tarnybų finansavimas. Trūksta darbui reikalingų vertinimo metodikų, reikalingos literatūros. PPT, atlikdamos tuos pačius uždavinius, dirba skirtingomis metodikomis, daugelis kurių yra neaprobuotos, nestandartizuotos Lietuvos sąlygoms;

6.2.2.2. PPT organizavimo ir veiklos planavimo prioritetų, tenkinant specialiuosius poreikius turinčių vaikų edukacinius, psichologinius, socialinius poreikius tyrimas, atliktas 2004 metais, parodė, kad didžiausi PPT funkcijų realizavimo trukdžiai (disfunkcinius veiksniai): finansiniai sunkumai ir PPT materialinės bazės skurdumas (71 proc.), specialistų stoka (57 proc.), vertinimo ir darbo metodinių priemonių stoka (52 proc.);

6.2.2.3. specialistams PPT trūksta baldų, kompiuterinės įrangos, specialiosios metodinės literatūros. Neturint tinkamai įrengtų patalpų nukenčia darbo kokybė bei darbų apimtys. Dėl netinkamų darbo sąlygų, psichologai negali atlikti konsultavimo funkcijos.

6.3. pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo trečiasis lygmuo (SPPC):

6.3.1. vaiko pažintinių gebėjimų vertinimo metodikų bazė nėra pakankama, stinga adaptuotų, standartizuotų Lietuvoje metodikų ikimokyklinio amžiaus vaikų pažintinių gebėjimų įvertinimui, įvairaus amžiaus mokinių akademinių pasiekimų vertinimui ir kt;

6.3.2. PPT specialistų naudojamas WISC-III metodas nepakankamai aiškiai diferencijuoja skirtingo amžiaus vaikų intelektinių gebėjimų lygius, kitos metodinės priemonės yra nestandartizuotos ir neaprobuotos , trūksta metodikų, kurios padėtų įvertinti įvairaus amžiaus vaikų atskirus pažintinius gebėjimus, ypač kitakalbiams vaikams arba vaikams, turintiems kalbos raidos sunkumų;

6.3.3. neįrengti specialistų darbo kabinetai (trūksta baldų, kompiuterinės įrangos, specialiosios metodinės literatūros). Neturint tinkamai įrengtų patalpų nukenčia darbo kokybė bei darbų apimtys;

6.3.4. metodinės veiklos vykdymui trūksta kompiuterinės technikos ir informacinių technologijų, multimedijos įrangos, interaktyvios lentos ir kitų priemonių).

7. Išskirtinos šios pagalbos mokiniui sistemos galimybės (rekomendacijos):

7.1. pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo pirmasis lygmuo (mokyklose dirbantys specialistai):

7.1.1. svarbu užtikrinti, kad ugdymo įstaigose funkcionuotų pilnos SUK komandos, dirbtų visi numatyti pagal normatyvus specialistai (specialieji pedagogai, psichologai, logopedai ir kiti). Specialistų etatų steigimo prioritetai turėtų būti nustatomi pagal įstaigos edukacinių, psichologinių, socialinių poreikių turinį, kurį turėtų padėti identifikuoti tą ugdymo įstaigą aptarnaujanti PPT;

7.1.2. etatų steigimo ir finansavimo klausimai turėtų būti siejami su tikslingesniu ir racionalesniu SUP mokinio krepšelio paskirstymu ir jo panaudojimu vaiko SUP tenkinimo (o ne administravimo) reikmėms.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-683, 2011-04-26, Žin., 2011, Nr. 55-2673 (2011-05-10), i. k. 1112070ISAK000V-683

7.2. pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo antrasis lygmuo (PPT):

7.2.1. aktualus pedagoginių psichologų rengimo ir jų skatinimo dirbti ugdymo įstaigose ir PPT problemos sprendimas – rengti daugiau šios specializacijos psichologų, peržiūrėti jų darbo apmokėjimo esamus normatyvus;

7.2.2. derėtų tikslinti rodiklius duomenų bazei, aiškiai apibrėžti kategorijų turinį. Tuo tikslu būtina kurti kompiuterinę šalies PPT duomenų bazę su tam tikrų apibrėžtų rodiklių fiksavimo programa;

7.2.3. svarbus bendros šalies PPT veiklos strategijos kūrimas, PPT veiklos prioritetų numatymas, įtraukiant visas šalies tarnybas, sudarant galimybes strategijos kūrime ir jos realizavime dalyvauti ir mokytis visų tarnybų specialistams;

7.2.4. tikslinga organizuoti mokymus PPT specialistams apie įstatyminę bazę, reglamentuojančią specialiosios pedagoginės, psichologinės pagalbos teikimą. Metodinė pagalba apie veiklos strategiją ypač reikalinga naujai besikuriančioms ir neseniai susikūrusioms PPT;

7.2.5. reikalingas PPT specialistų mokymas analizuoti šių dokumentų turinį bei praktiškai taikyti juos savo darbe. Ši funkcija galėtų būti deleguota šalies SPPC.

7.3. pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo trečiasis lygmuo (SPPC):

7.3.1. siekiant užtikrinti savalaikę pagalbą mokiniui būtina nuolat tobulinti savivaldybių pedagoginių psichologinių tarnybų specialistų, mokyklų psichologų, specialiųjų pedagogų, logopedų, socialinių pedagogų profesinę kvalifikaciją;

7.3.2. svarbu inicijuoti teisės aktų, reglamentuojančių PPT veiklos organizavimą specialiosios pedagoginės, specialiosios, psichologinės ir socialinės pedagoginės pagalbos teikimą, tobulinimą;

7.3.3. reikėtų skirti PPT reikiamą finansavimą ir kt. materialinius išteklius, kurie leistų organizuoti veiklą pagal reikalavimus, nurodytus norminiuose LR švietimo ir mokslo ministerijos dokumentuose. Tuo tikslu reikėtų aiškiai apibrėžti savivaldos institucijų atsakomybę už specialiosios pedagoginės psichologinės pagalbos teikimą (finansavimas, materialinis aprūpinimas, organizavimas ir kt.) gyventojams;

7.3.4. būtina rengti vaiko įvertinimo instrumentų komplektą (paketą), grindžiamą situacijos ir poreikių analize (ypač aktualu adaptyvaus elgesio vertinimo instrumentų pritaikymas ar rengimas, kompleksinių negalių turinčių vaikų įvertinimo sistemos (metodikos) diegimas ir kt.) ir užtikrinti visų PPT tarnybų aprūpinimą šiuo paketu.

8. Išskirtinos šios pagalbos mokiniui sistemos grėsmės:

8.1. Lietuvos socialiniai-ekonominiai regionų skirtumai (nepakankamai surenkamas savivaldybių biudžetas, valdžios institucijų neadekvatus požiūris į problemos mastą, paramos mokiniui specialistų stygius) stabdo socialinę integraciją, didina gyventojų socialinę atskirtį (ypač gyvenančiųjų kaimo vietovėse);

8.2. valstybės formalus požiūris į vaikų su negale integraciją į visuomenę tiesiogiai veikia pagalbos mokiniui sistemos funkcionavimą ir kokybę. Lietuva priklauso Centrinės ir Rytų Europos regionui, pasižyminčiam dideliu institucijose globojamų vaikų skaičiumi; dėl šios priežasties ji yra priskiriama šalims, pažeidžiančioms demokratijos ir normalizacijos principus, neatitinka deinstitucionalizacijos, integruoto mokymo ir ugdymo, šiuolaikinės vaiko globos bei vaiko interesų pirmumo principų. Tokiu būdu mažinama Lietuvoje vykdomų švietimo reformų vertė Europos kontekste;

8.3. didėjantis „iškritimo“ iš bendrojo ugdymo sistemos mokinių skaičius, asmenų, turinčių negalę integravimas į bendrojo lavinimo mokyklas reikalauja papildomų valstybės investicijų. Neskiriant pakankamai dėmesio šių problemų sprendimui dabar, ateityje smarkiai išaugs investicijos į socialinės paramos, reintegracijos programas ir pan.;

8.4. nepakankamai išanalizuotas užsienio patirties taikymas Lietuvoje gali duoti neigiamą rezultatą. Dėl egzistuojančių kultūrinių, socialinių, ekonominių ir kitų skirtumų, gali būti sudėtinga perimti sėkmingą užsienio švietimo sistemos patirtį ir pritaikyti ją Lietuvoje.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

9. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie Komponento tikslai:

10.1. didinti pagalbos mokiniui efektyvumą, gerinant švietimo specialistų – pedagogų, specialiųjų pedagogų, logopedų, socialinių pedagogų ir kitų specialistų – darbo aplinką;

10.2. tobulinti švietimo sistemos funkcionavimą, sukuriant saugią mokiniui aplinką.

11. Tikslų pasiekimui keliami šie uždaviniai:

11.1. mokyklų specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo vietų įrengimas ir modernizavimas;

11.2. PPT turimos materialinės bazės atnaujinimas ir plėtra;

11.3. SPPC turimos materialinės bazės atnaujinimas ir plėtra.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

12. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)	2006	–	714
Produkto rodikliai:
Projektų skaičius	2006	–	3

13. Komponento įgyvendinimo stebėseną Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Įrengta naujų arba modernizuota esamų paramą mokiniui teikiančių specialistų darbo vietų, skaičius	2006	–	714

14. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Mokytojų kompetencijos centras (toliau vadinama – MKC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Modernizuotų mokyklų skaičius	2006	–	120
Modernizuotų PPT skaičius	2006	–	53
Modernizuotų SPPC skaičius	2006	–	1

15. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

15.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

15.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

16. Išskiriami šie pagrindiniai Komponento įgyvendinimo etapai:

16.1. parengiamasis etapas. Šio etapo metu parengiama visa techninė dokumentacija;

16.2. įgyvendinimo etapas. Šis etapas įgyvendinamas vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas“ ir jo paprojekčius (toliau vadinama – Projektas):

16.2.1. pagrindinis Projekto tikslas – didinti pagalbos mokiniui efektyvumą, gerinant švietimo specialistų: pedagogų, specialiųjų pedagogų, logopedų, socialinių pedagogų ir kitų specialistų darbo aplinka.

17. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:

17.1. komponento Projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina pareiškėjas (MKC);

17.2. komponento Projekto įgyvendinančioji institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra;

17.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

17.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

18. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja MKC.

19. Projekto įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

20. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

21. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil.Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“
1.3.	Priemonė	Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2	Kryžminis finansavimas	Nenumatomas
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas (iai)	Mokytojų kompetencijos centras
3.2.	Partneris (iai)	1. Mokyklų ir PPT steigėjai;
		2. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras
3.3.	Remiamos veiklos	1. Švietimo įstaigose dirbančių spec. pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas (baldų ir įrangos, reikalingos kvalifikuotai psichologinei, logopedinei bei specialiajai pedagoginei pagalbai teikti, įsigijimas);
		2. Pedagoginių psichologinių tarnybų darbo aplinkos atnaujinimas (patalpų remontas, baldų ir įrangos, reikalingos tiesioginėms tarnybų funkcijoms atlikti, įsigijimas);
		3. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro darbo aplinkos atnaujinimas (patalpų remontas, baldų ir įrangos, reikalingos tiesioginėms centro funkcijoms atlikti, įsigijimas).
3.4.	Tikslinės grupės	1. Bendrojo lavinimo įstaigų pagalbos specialistai;
		2. Pedagoginių psichologinių tarnybų pagalbos specialistai;
		3. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro pagalbos specialistai.
3.5.	Projekto vertė	Iki 25910,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 25910,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	24 mėnesiai
3.10.	Projekto pradžia	2009 m.
4.	Atitikties kriterijai	1. Finansuojamos tik įstaigos, kuriose yra įsteigti pagalbos specialistų etatai.
		2. Įranga tiekiama pagal patvirtintus paketus.
		3. Įranga nebuvo atnaujinta per paskutinius 5 metus.
		4. Patalpų rekonstrukcija ir remontas remiamas tik PPT, nedalyvavusiuose projekte „Pedagoginių psichologinių tarnybų plėtra“ (Bendrojo programavimo dokumento 1.5. priemonė) arba dalyvavusių, bet projekto metu neturėjusios galimybių sudaryti sąlygas šiuolaikiškam vaikų konsultavimui, t.y. renovuoti patalpas, skirtas konsultavimui, vaikų įvertinimui ir darbui su vaikais, taip pat PPT, kurios yra su švietimo centrais.
		5. SPPC – nacionalinis centras, kuris yra atsakingas už pagalbos mokiniui teikimo sistemos plėtojimą, todėl jo aplinkos atnaujinimui teikiamas prioritetas.
5.	Administruojanti institucija	Centrinė projektų valdymo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto tikslinėms grupėms – bendrojo lavinimo įstaigų mokiniams, mokytojams ir pagalbos specialistams, Pedagoginių psichologinių tarnybų bei Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro specialistams bus sudarytos geresnės darbo sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Netaikoma
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu diegiant informacines technologijas mokyklose, PPT ir SPPC bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo:
		1. Užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų;
		2. Siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatyme (2002 m. gruodžio 10 d., Nr. IX-128; Žin., 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo teikiant prioritetą ir investuojant į 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. numatytų 7 ekonominio augimo centrų jaunimo mokyklas. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) nustatytą prioritetą „Švietimo ir mokslo vaidmens didinimas“, numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie priemonės „tinkamai naudojant valstybės, savivaldybių ir ES fondu lėšas, modernizuoti švietimo ir mokslo įstaigų infrastruktūrą“ įgyvendinimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

22. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusius švietimo ir švietimo pagalbos paslaugų prieinamumą ir kokybę mokyklose, PPT ir SPPC. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

22.1.1. savivaldybių, kuriose bus vykdomas Projektas (modernizuojamos mokyklos, PPT ir SPPC), įvairaus amžiaus gyventojai (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti bendruomenės nariai), kurie galėtų pasinaudoti teikiamomis švietimo ir švietimo pagalbos paslaugomis;

22.1.2. švietimo specialistai, administracijos, savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina sistemingas švietimo paslaugų plėtojimas, racionalus išteklių naudojimas ir kt.

23. Numatomos viešinimo priemonės:

23.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

23.2. švietimo ir švietimo pagalbą teikiančiose įstaigose, kiekvienoje įrengiant informacines lentas;

23.3. konferencijose – 10 konferencijų apskričių lygmeniu;

23.4. elektroninėje erdvėje – pranešimai Ministerijos, švietimo įstaigų bei savivaldybių internetinėse svetainėse.

24. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

23 priedas

JAUNIMO MOKYKLŲ APLINKOS PRITAIKYMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas“.

3. Komponento įgyvendinimas įgalina siekti 2003–2012 m. keliamo švietimo plėtotės tikslo: užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius bei Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), antrąją kryptį: infrastruktūros tobulinimas. Įgyvendinant komponentą, bus patobulinta švietimo sistemos infrastruktūra, plečiamos švietimo paslaugos bei plėtojamos švietimo sistemos jungtys tarp bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo.

4. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Steigti specialiojo ugdymo metodinius centrus, atnaujinti jaunimo mokyklų materialinę bazę ir įrengti specialistų darbo vietas, sudarant sąlygas sėkmingam įvairiapusiam mokinių ugdymuisi“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtini šie pagrindiniai Lietuvos bendrojo ugdymo jaunimo mokyklose situacijos privalumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės:

5.1. stiprybės (privalumai):

5.1.1. mokyklų vadovai yra suinteresuoti pedagogų profesiniu augimu, sudaro sąlygas jiems išvykti į kvalifikacijos tobulinimo renginius, skatina mokytojus skleisti gerąją patirtį ir ją pritaikyti ugdymo procese;

5.1.2. pagal Jaunimo mokyklų koncepciją, jaunimo mokyklų funkcija – padėti mokymosi motyvacijos stokojantiems paaugliams ir jaunuoliams, sudaryti sąlygas sėkmingam ugdymuisi, jų optimaliai saviaktualizacijai, produktyviai bei socialiai prasmingai saviraiškai. Šiai funkcijai atlikti visose jaunimo mokyklose įvesti socialinių pedagogų etatai;

5.1.3. jaunimo mokyklose sudarytos sąlygos taikyti inovatyvius mokymo metodus. Daugelyje jaunimo mokyklų mokiniai išmokomi naudotis įvairiais informaciniais šaltiniais: spauda, žodynais, žinynais, diagramomis, internetu ir kt. Pamokose taikomi įvairūs (individualus darbas, darbas grupėse, testai, diskusijos) metodai. Siekiant likviduoti atskirų dalykų žinių ir įgūdžių spragas sudaromos mobilios grupės. Ugdymo procese naudojamos įvairios ugdymo priemonės: vaizdajuostės, kompiuterių programos, plakatai, žiūrimos televizijos laidos, diskutuojama, vyksta viktorinos, ugdymo proceso metu taikomi žaidybiniai elementai;

5.1.4. kasmet į jaunimo mokyklas ateina mokiniai, turintys skirtingų poreikių, siekių ir gebėjimų, žinių, su skirtinga tiek mokymosi, tiek gyvenimo patirtimi. Mokykloms būtina nuolat tirti mokinių poreikius, nuostatas, pasiekimus. Jaunimo mokyklose pagrindinis tyrimų metodas -anketinės apklausos. Anketos dažniausiai rengiamos kolegialiai, įtraukiant mokytojus, klasių vadovus, socialinius darbuotojus;

5.1.5. jaunimo mokyklų pasirinkta ugdymo turinio struktūra (integruota-diferencijuota – ugdymo formos yra diferencijuojamos ir individualizuojamos, užtikrinant ugdymo turinio privalomąją ir pasirenkamąją dalis) sudaro prielaidas per praktinę veiklą teikti bendrąjį ugdymą, pradines darbo, profesijos žinias ir įgūdžius. Mokytojai ruošdamiesi ir organizuodami įvairių dalykų pamokas, parenka taikomojo pobūdžio praktinės naudos turinčias užduotis, leidžiančias suvokti, kad įgytas žinias ir įgūdžius galės panaudoti praktikoje. Tai skatina mokinius mokytis, gerina jų pasiekimų rezultatus;

5.1.6. jaunimo mokyklos palaiko glaudžius ryšius su artimiausiomis profesinėmis mokyklomis, kurių specialistai talkina rengiant programas, dalyvauja vertinant praktinius darbus;

5.1.7. daugumoje šalies jaunimo mokyklų siekiama, kad kiekvienas mokinys dalyvautų papildomo ugdymo veikloje, nes įvairiuose saviraiškos būreliuose mokiniai įgyja pasitikėjimo savimi. Jaunimo mokyklos siūlo jiems įvairias popamokines veiklas, skatina savivaldą, vykdo projektus, organizuoja renginius, kuriuose dalyvauja visa mokyklos bendruomenė;

5.1.8. jaunimo mokyklos bendradarbiauja tarpusavyje, organizuoja bendrus konkursus, varžybas, yra kviečiamos dalyvauti rajonų renginiuose;

5.1.9. daugumoje jaunimo mokyklų teikiamos planinės psichologinės pedagoginės konsultacijos aktualiais klausimais mokytojams ir mokiniams. Į jas kviečiami konsultantai (psichologai, psichoterapeutai, gydytojai, teisėsaugos specialistai);

5.1.10. visose jaunimo mokyklose sudarytos sąlygos mokiniams pereiti mokytis į profesines, pagrindines, vidurines mokyklas. Profesinės mokyklos teikia informaciją apie galimas įgyti profesijas, dalyvauja rengiant ikiprofesinio mokymo programas, vertinant ikiprofesinio mokymo žinias ir gebėjimus.

5.2. silpnybės (trūkumai):

5.2.1. mažėja mokyklų skaičius (2004 m. Lietuvoje veikė 26 jaunimo mokyklos, tačiau iki 2006 m. jų skaičius sumažėjo iki 24 mokyklų), nors mokinių, paliekančių švietimo sistemą, skaičius kasmet tik didėja;

5.2.2. 2004 m. apskričių viršininkų administracijų švietimo priežiūros tarnybų duomenimis, tik apie 58 proc. jaunimo mokyklų mokinių atitiko nustatytą amžių; net 7,7 proc. buvo vyresni nei 18 metų, o 0,4 proc. sudarė vaikai iki 12 metų; penkiose jaunimo mokyklose daugiau kaip 50 proc. mokinių buvo vyresni nei 16 metų. Viena iš „peraugusių“ mokinių buvimo jaunimo mokykloje priežasčių – privalomas mokyklinis amžius pasibaigia, vaikui dar nebaigus pagrindinės mokyklos. Kita priežastis – 16–17 metų dirbančio jaunimo klasių, skyrių, suaugusiųjų skyrių, filialų ar mokyklų stoka savivaldybėse. Savivaldybės nesprendžia 16–17 metų jaunimo, kuris negali mokytis dieninėse bendrojo lavinimo mokyklų klasėse, mokymosi problemos, todėl jaunimo mokyklos pradėjo priiminėti mokinius mokytis pagal Savarankiško mokymosi tvarką, nepaisydamos to, kad negalės visaverčiai padėti mokymosi motyvacijos stokojantiems paaugliams ir jaunuoliams sudaryti sąlygų sėkmingam ugdymuisi jų optimaliai saviaktualizacijai, produktyviai bei socialiai prasmingai saviraiškai (šaltinis: Jaunimo mokyklų koncepcija);

5.2.3. pagal jaunimo mokyklų darbo pobūdį darbas jaunimo mokyklose gali būti laikomas itin sudėtingas ir nepatrauklus aukštos kvalifikacijos mokytojui dėl mažų atlyginimų. Dėl šios priežasties jaunimo mokyklose dirba mažai atestuotų mokytojų (atestuoti tik 66 proc. mokytojų, kai šalies vidurkis 2004 m. sausio 1 d. – 78,6 proc.). Be to, pagal Jaunimo mokyklų veiksmingumo tyrimo ataskaitą ugdymo kokybė, mokytojo ir mokinių santykių sėkmė tiesiogiai priklauso nuo to, ar mokytojui ši darbovietė yra pagrindinė, tačiau dauguma jaunimo mokyklose dirbančių pedagogų dirba antraeilėse pareigose. Jaunimo mokykloms tenka rinktis: ar turėti visų dalykų specialistus, iš kurių dauguma dirba ne visu krūviu, ar mažiau mokytojų, kurie, be savo mokomojo dalyko, turi dar kelis kitus mokomuosius dalykus ir juos dėsto kaip ne specialistai. Dėl šios priežasties nukenčia mokymo kokybė bei mokinių pasiekimų rezultatai, nėra vykdomas ugdymas, atliepiantys rinkos poreikius;

5.2.4. jaunimo mokyklų pedagogai tobulina savo dalykinę kvalifikaciją, mokosi spręsti mokinių psichologines, bendravimo problemas. Tačiau daugumoje jaunimo mokyklų (19 iš 24 mokyklų) mokytojų kvalifikacijos tobulinimas nėra vykdomas planingai, nes mokyklų vadovai ir mokytojai skundžiasi pasigendą daugiau aktualių, jaunimo mokyklos specifiką atitinkančių kvalifikacijos tobulinimo programų šalies kvalifikacijos tobulinimo institucijose;

5.2.5. mokykloms būtina nuolat tirti mokinių poreikius, nuostatas, pasiekimus, tačiau daugumoje mokyklų atliekami mokinių mokymosi poreikių ir gebėjimų tyrimai yra konstatuojamojo pobūdžio, neieškoma pokyčių priežastingumo, neprognozuojami tolesni pokyčiai. Be to, skirtingi mokinių gebėjimai, siekiai ir kitose mokymo įstaigose įgyta patirtis verčia ieškoti ugdymo turinio individualizavimo sprendimų. Tokiais sprendimais galėtų būti išlyginamosios, modulinės ir mobilios grupės, tačiau mokyklose šios galimybės dar nėra pakankamai išnaudojamos (išlyginamųjų bei modulinių klasių nėra, o mobilių grupių valandos naudojamos tik trijose jaunimo mokyklose);

5.2.6. pagal Jaunimo mokyklų koncepciją, jaunimo mokyklose mokiniui turėtų būti teikiama kur kas didesnė nei kitose mokyklose informacinė, pedagoginė, psichologinė, specialioji pedagoginė ir specialioji, socialinė pedagoginė, sveikatos priežiūros pagalba. Vis dėlto ši pagalba nėra teikiama ar jos teikimas yra nepakankamai prieinamas:

5.2.6.1. nepriklausomai nuo to, kiek mokinių yra mokykloje, be kitų specialistų šioje švietimo įstaigoje turi dirbti psichologas, tačiau šiuo metu psichologai dirba tik 7 jaunimo mokyklose;

5.2.6.2. jaunimo mokyklose yra integruojami specialiųjų poreikių mokiniai, tačiau specialiųjų poreikių mokinių ugdymui specialiuosius pedagogus turi tik 7 jaunimo mokyklos;

5.2.6.3. ne visose mokyklose yra sudarytos sąlygos teikti visapusišką pagalbą mokiniams – nėra įrengtos specialistų darbo vietos, trūksta kompiuterių ir organizacinės technikos, garso įrangos, mokomųjų programų ir priemonių specialiųjų poreikių mokinių ugdymui, multimedijos įrangos, kabinetų baldų, specialiosios literatūros;

5.2.7. šiuo metu ikiprofesinis mokymas vykdomas visose jaunimo mokyklose, tačiau iki 2006 rugsėjo 1 d. jis buvo vykdomas tik 9 jaunimo mokyklose. Ikiprofesinis mokymas yra laikomas vienu iš motyvacijos didinimo veiksnių, todėl materialinės bazės jaunimo mokyklose stoka stabdo efektyvesnę jaunimo mokyklų veiklą. Jaunimo mokyklose mokiniai turi galimybes įgyti stalystės, siuvimo, namų ūkio ekonomikos, buitinės technikos remonto, metalo apdirbimo profesijų pagrindus, įvairesnę profesijų pasiūlą riboja mokymo bazės neturėjimas, mokinių amžius ir išsilavinimo lygis;

5.2.8. ne visose jaunimo mokyklose yra sudarytos sąlygos teikti įvairaus pobūdžio papildomo ugdymo paslaugas (materialinės bazės bei priemonių trūkumas). Dėl šios priežasties yra ribojamos mokinių galimybės rinktis veiklą ir užsiėmimus pagal savo interesus, galimybes atitinkančią veiklą ir tenkinti saviraiškos poreikius;

5.2.9. jaunimo mokyklų mokymo materialinė bazė labai skirtinga, todėl nėra įmanoma atlikti išsamios jaunimo mokyklų bazės analizės. Tai rodo vieningos jaunimo mokyklų aprūpinimo programos nebuvimą. Jaunimo mokyklos gauna finansavimą iš savivaldybių biudžeto bei iš Mokyklų tobulinimo programos, tačiau šios lėšos tik iš dalies patenkina mokyklos poreikius (jaunimo mokyklų aprūpinimas mokymo ištekliais lieka kiekvienos mokyklos administracijos rūpestis). Mokykloms labiausiai trūksta kompiuterių bei kitos organizacinės technikos, mokomųjų kompiuterinių programų, cheminių medžiagų (reagentų), mikroskopų, žemėlapių, sporto inventoriaus, įvairių darbo priemonių dailei ir technologijoms. Kai kurių mokyklų praktinio mokymo patalpos neatitinka Lietuvos higienos normoje HN 21:1998 „Bendrojo lavinimo higienos normos ir taisyklės“ nustatytų reikalavimų;

5.2.10. patvirtinta Jaunimo mokyklų koncepcija, kurioje numatoma jų įvairovė, orientuojantis į skirtingus jaunimo mokyklų modelius (jaunimo mokykla ir jaunimo namai), tačiau koncepcija lieka deklaratyvaus pobūdžio dokumentu, kadangi jos nuostatoms įgyvendinti trūksta atitinkamos materialinės bazės ir žmogiškųjų išteklių (specialistų;

5.3. galimybės:

5.3.1. būtina sukurti ir diegti jaunimo mokyklų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programas, rengti mokomuosius seminarus bei sukurti galimybes mokytojų bendradarbiavimui (renginiai, informacinės ir komunikacinės technologijos (internetas, intranetas ir kt.) bei gerosios patirties sklaida);

5.3.2. 18 proc. jaunimo mokyklų mokinių yra įrašyti į Nepilnamečių reikalų inspekcijos įskaitą, 9 proc. – teisti. Be to, jaunimo mokyklose mokosi išvykusių į užsienį tėvų vaikai, kurie pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir norminius aktus kol kas dar nėra priskiriami prie rizikos grupių, tačiau šis klausimas bus sprendžiamas artimiausiu metu. Pateikti duomenys rodo, kad keičiasi jaunimo mokyklų kontingentas ir problematika, kuri reikalauja koreguoti jaunimo mokyklos viziją. Jaunimo mokyklos koncepciją skatina keisti ir švietimo sistemoje įvykę pokyčiai: mokykloms sudarytos galimybės labiau diferencijuoti mokymą, 1997 m. įteisintas pagrindinis profesinis mokymas 4 pakopomis ir mokinių priėmimas į profesines mokyklas nuo 14 metų;

5.3.3. sukūrus mokinių poreikių, nuostatų, pasiekimų vertinimo programas bei metodikas, leidžiančias analizuoti pokyčių priežastingumą bei prognozuoti tolimesnius pokyčius, jaunimo mokyklose būtų sudarytos sąlygos veiksmingai individualizuoti ugdymo turinį ir taip užtikrinti mokymo, atliepiančio rinkos poreikį, kokybę;

5.3.4. bendrojo ugdymo, papildomo ugdymo, ikiprofesinio rengimo bazes atnaujinimas ir modernizavimas galėtų sudaryti prielaidas naudoti įvairesnius ir inovatyvius mokymo metodus bei sukurti sąlygas mokinių socializacijos įgūdžių formavimui, mokymosi motyvacijos atstatymui per praktinę veiklą;

5.4. grėsmės ir pasekmės:

5.4.1. Neplečiant jaunimo mokyklų tinklo, didės „iškritusių“ iš bendrojo ugdymo sistemos mokinių skaičius, kas lems asocialių gyventojų skaičiaus, nedarbo, nusikalstamumo lygio ir neigiamų socialinių-ekonominių veiksnių didėjimą;

5.4.2. savivaldybėms neišsprendus 16–17 metų jaunimo, kuris negali mokytis dieninėse bendrojo lavinimo mokyklų klasėse, mokymosi problemos, jaunimo mokyklos ir toliau priiminės vyresnius nei 16 metų mokinius mokytis pagal Savarankiško mokymosi tvarką, pažeidžiamos Jaunimo mokyklos koncepciją;

5.4.3. mokyklų steigėjai neranda galimybių įsteigti psichologų, specialiųjų pedagogų etatų, mokyklose per mažai pagrindines pareigas einančių mokytojų. Neatradus šių pareigybių finansavimo šaltinių, jaunimo mokyklos negalės teikti kokybiškų ir veiksmingų mokymo, atliepiančio rinkos poreikius, paslaugų.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymo tikslai:

6.1. sukurti sąlygas mokiniams pasirinkti mokymosi kryptį, atitinkančią įvairius jo polinkius ir poreikius bei galimybes išlikti švietimo sistemoje;

6.2. jaunimo mokyklose sudaryti tinkamą aplinką įvairiapusiam ugdymui – bendrojo ugdymo, ikiprofesinio mokymo, papildomo ugdymo tikslų realizavimui, atsižvelgiant į tai, jog šiose mokyklose mokosi mokiniai, turintys mokymosi motyvacijos, socializacijos problemų.

7. Tikslų pasiekimui keliami šie uždaviniai:

7.1. mokytojų, ikiprofesinio mokymo mokytojų, psichologų, socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų ir kitų pagalbos specialistų darbo, mokymosi aplinkos kūrimas ir modernizavimas;

7.2. mokyklos turimos bazės atnaujinimas ir plėtra, dėmesį skiriant priemonėms, skirtoms įvairiapusiam papildomam ugdymui, atliepiančiam mokinių interesus, poreikius bei jaunimo mokyklos tikslus;

7.3. technologijų, ikiprofesinio mokymo priemonių įsigijimas, atkreipiant dėmesį į ikiprofesinį rengimą, atliepiantį rinkos poreikius, mokinių interesus ir jaunimo mokyklos tikslus.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)	2006	–	6000
Produkto rodikliai:
Projektų skaičius	2006	–	1

9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Jaunimo mokyklų, kuriose sukurta ir modernizuota mokytojų, ikiprofesinio mokymo mokytojų, psichologų, socialinių pedagogų, specialių pedagogų darbo ir mokymosi aplinka, skaičius	2006	–	25
Modernizuota mokytojų darbo vietų bendrojo ugdymo įstaigose, skaičius	2006	–	375
Įrengta naujų arba modernizuota esamų paramą mokiniui teikiančių specialistų darbo vietų, skaičius	2006	–	75

10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo aprūpinimo centras (toliau vadinama – ŠAC) ir vertina rezultatus pagal šiuos komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Jaunimo mokyklų skaičius, kuriose sukurta ir modernizuota mokytojų, ikiprofesinio mokymo mokytojų, psichologų, socialinių pedagogų, specialių pedagogų darbo, mokymosi aplinka	2006	–	25
Jaunimo mokyklų skaičius, kuriose atnaujintos priemones, skirtos įvairiapusiam papildomam ugdymui (sporto bazė, mokymosi, poilsio ir kitos priemonės)	2006	–	25
Jaunimo mokyklų skaičius, kurios aprūpintos ikiprofesinio mokymo įranga bei priemonėmis	2006	–	25

11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

11.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

12. Išskiriami šie pagrindiniai Komponento įgyvendinimo etapai:

12.1. parengiamasis etapas. Šio etapo metu parengiama visa techninė dokumentacija;

12.2. įgyvendinimo etapas. Šis etapas įgyvendinamas vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas“ (toliau vadinama – Projektas):

12.2.1. pagrindinis Projekto tikslas – jaunimo mokyklose sudaryti tinkamą aplinką įvairiapusiam ugdymui – bendrojo ugdymo, ikiprofesinio mokymo, papildomo ugdymo tikslų realizavimui, atsižvelgiant į tai, jog šiose mokyklose mokosi mokiniai, turintys motyvacijos, socializacijos problemų;

17. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:

17.1. komponento Projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina pareiškėjas (ŠAC);

17.2. komponento Projekto įgyvendinančioji institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra;

17.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

17.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

18. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ŠAC.

19. Projekto įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

20. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

21. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil.Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“
1.3.	Priemonė	Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2	Kryžminis finansavimas	Nenumatomas
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Švietimo aprūpinimo centras
3.2.	Partneris (iai)	Jaunimo mokyklų steigėjai
3.3.	Remiamos veiklos	1. Mokytojų, ikiprofesinio mokymo mokytojų, psichologų, socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų ir kitų pagalbos specialistų darbo, mokymosi aplinkos kūrimas ir modernizavimas (baldų pirkimas, organizacinės technikos pirkimas, kompiuterinės ir programinės įrangos pirkimas, mokymo procesui reikiamos įrangos bei mokymo priemonių pirkimas);
		2. Mokyklos turimos bazės atnaujinimas ir plėtra, dėmesį skiriant priemonėms, skirtoms įvairiapusiam papildomam ugdymui (sporto bazė, mokymosi, poilsio ir kitos priemonės);
		3. Technologijų, ikiprofesinio mokymo įrangos bei priemonių įsigijimas, atkreipiant dėmesį į ikiprofesinį mokymą, atliepiantį rinkos poreikius, mokinių interesus ir jaunimo mokyklos tikslus.
3.4.	Tikslinės grupės	1. Jaunimo mokyklų mokiniai;
		2. Jaunimo mokyklų mokytojai;
		3. Jaunimo mokyklų pagalbos specialistai.
3.5.	Projekto dydis	Iki 23370,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 23370,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	24 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2009 m.
4.	Atitikties kriterijai	1. Įranga tiekiama pagal patvirtintus paketus;
		2. Privalomas švietimo įstaigos steigėjo pritarimas projektui;
		3. Įranga ir priemonės atitinka mokyklos poreikius;
		4. Kiekvienas įrangos ir priemonių paketas turės prekių sąvadą, kas suteiks galimybę mokykloms pasirinkti iš siūlomų variantų (2–4 variantai) labiausiai atitinkančią mokyklos poreikius rangą;
		5. Įranga ir priemonės įsigyjamos, atsižvelgiant į mokyklos turimą materialinę bazę. Atnaujinama įranga ir priemonės turi būti įsigyta ne anksčiau, kaip prieš 5 metus;
		6. Ikiprofesinio mokymo įranga ir priemonės įsigyjamos, atsižvelgiant į mokykloje dėstomas ir naujai įvedamas specialybes. Ši įranga ir priemonės turi būti suderinti su jaunimo mokyklų ugdymo planais;
		7. Modernizuojamos ar įvedamos profesijos pasirinkimas derinamas su rajone paklausiomis specialybėmis bei veikiančiomis profesinėmis mokyklomis. Šis kriterijus užtikrins, kad mokiniams bus sudarytos sąlygos, baigus jaunimo mokyklą, tęsti mokslus profesinėje mokykloje ir įgyti specialybę, atliepiančią rinkos poreikius;
		8. Papildomo ugdymo įranga ir priemonės įsigyjamos, atsižvelgiant į mokinių poreikius, suderinus su turimais žmogiškaisiais ištekliais bei vietovės tradicijomis.
5.	Administruojanti institucija	Centrinė projektų valdymo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto tikslinėms grupėms – jaunimo mokyklų mokiniams, mokytojams bei pagalbos specialistams bus sudarytos geresnės mokymosi ir darbo sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Netaikoma
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu diegiant informacines technologijas jaunimo mokyklose bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo:
		1. Užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų;
		2. Siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatyme (2002 m. gruodžio 10 d., Nr. IX-128; Žin., 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. numatytų 7 ekonominio augimo centrų vidurines mokyklas ir gimnazijas.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) nustatytą prioritetą „Švietimo ir mokslo vaidmens didinimas“, numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės trukmės ir trumpalaikius tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo:
		1. Pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais;
		2. Tinkamai naudojant valstybės, savivaldybių ir ES fondu lėšas, modernizuoti švietimo ir mokslo įstaigų infrastruktūrą.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

22. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, pagerėjusias švietimo paslaugas šalies bendrojo ugdymo įstaigose. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

22.1. savivaldybių, kuriose bus vykdomas Projektas (modernizuojamos jaunimo mokyklos), įvairaus amžiaus gyventojai (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti bendruomenės nariai), kurie galėtų pasinaudoti jaunimo mokyklų teikiamomis paslaugomis;

22.2. švietimo specialistai, administracijos, savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina sistemingas švietimo paslaugų plėtojimas, racionalus išteklių naudojimas ir kt.

23. Numatomos viešinimo priemonės:

23.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

23.2. švietimo įstaigose, kiekvienoje įrengiant informacines lentas;

23.3. konferencijose – 10 konferencijų apskričių lygmeniu;

23.4. elektroninėje erdvėje – pranešimai Ministerijos, švietimo įstaigų bei savivaldybių internetinėse svetainėse.

24. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

24 priedas

TECHNOLOGIJŲ, MENŲ IR GAMTOS MOKSLŲ MOKYMO INFRASTRUKTŪROS KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūros komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Technologijų, gamtos mokslų bei menų mokymo infrastruktūros bendrojo lavinimo mokyklose pritaikymas ir atnaujinimas“.

3. Komponento įgyvendinimas įgalina siekti 2003–2012 m. keliamo švietimo plėtotės tikslo: užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius, bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), antrąjį kryptį: infrastruktūros tobulinimas. Įgyvendinant Komponentą, bus atnaujinta švietimo sistemos infrastruktūra, plečiamos švietimo paslaugos bei plėtojamos švietimo sistemos jungtys tarp bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo.

4. Komponentas yra sudėtinė Programos dalis ir siekia Programos tikslų: Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ 4.3 uždavinį „Modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklas bei mokytojų darbo vietas, sudarant sąlygas bendrojo lavinimo ugdymo turinio tobulinimui ir švietimo kokybės gerinimui“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskiriami šie pagrindiniai technologijų, gamtos mokslų ir meninio ugdymo situacijos Lietuvoje privalumai, trūkumai ir galimybės:

5.1. technologinio ugdymo, kuris yra sudėtinė holistinio ugdymo dalis, sudaranti sąlygas mokinių technologiniam raštingumui įgyti, turimos patirties, naujų žinių ir ugdomųjų technologinių gebėjimų, privalumai:

5.1.1. dėmesys technologijų mokslams atsispindi daugelyje Europos ir Lietuvos strateginių dokumentų. 2003 m. parengtas technologinio ugdymo koncepcijos projektas;

5.1.2. atsižvelgiant į visuomenės gyvenimo pokyčius ir mokslo pasiekimus, mokinių poreikius, technologinis ugdymas įgyvendinamas formaliajame, neformaliajame ir informaliajame ugdyme, įvairių tipų pagrindinį, vidurinį išsilavinimą teikiančiose mokyklose;

5.1.3. užtikrinant tęstinį technologinį ugdymą nuo pradinės iki vidurinės ugdymo pakopos, atnaujinamas technologinio ugdymo turinys visoje bendrojo lavinimo mokykloje. Tai sudaro prielaidas kryptingai ugdyti mokinių technologinius gebėjimus pradiniame, pagrindiniame, viduriniame ugdyme, susitarti dėl ugdymo turinio dermės profesiniame mokyme. Technologinis ugdymas siejasi su tolimesniu mokinio karjeros projektavimu, padeda mokiniams „susivokti“ darbo ir veiklos pasaulyje;

5.1.4. pakankama technologinio ugdymo pasirinkimo galimybių įvairovė skirtingose mokyklos pakopose. Pagrindiniame ugdyme IX–XII kl. mokiniai gali rinktis vieną iš penkių technologijų programų, o nuo 2007–2008 m.m. mokosi pagal privalomą naują Integruoto technologijų kurso programą. Viduriniame ugdyme nuo 2002 m. galioja vienuolika technologinio ugdymo programų viduriniam ugdymui, 2007–2008 m. siūlomos penkios naujos technologijų programos IX–XII klasių mokiniams;

5.1.5. parengtas ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. ISAK-259 patvirtintas Vidurinio ugdymo programos technologinės pakraipos technologijų dalyko modulių įskaitymo mokiniams, besimokantiems pagal profesinio mokymo programas, tvarkos aprašas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-2474 patvirtintas Profesinio mokymo programos modulių įtraukimo į vidurinio ugdymo programą ir įskaitymo tęsiant mokymąsi pagal profesinio mokymo programą tvarkos aprašas;

5.1.6. sėkmingai vykdomas 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 1.5 priemonės projektas „Technologinio ugdymo aplinkos rekonstravimas ir modernizavimas užtikrinant mokinių pasirinkimo galimybes ir mokymosi nesėkmės pavojaus mažinimą pagrindiniame ir viduriniame ugdyme“, kurio metu kuriami Technologijų projektavimo ir konstravimo kabinetai (renovuojamos patalpos) 26 Lietuvos mokyklose trylikoje Lietuvos savivaldybių;

5.1.7. įgyta patirtis vykdant Mokyklų tobulinimo programą, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitus projektus, padeda mokytojams veiksmingiau reaguoti į besikeičiančius ugdymo tikslus ir tinkamai parinkti technologinio ugdymo turinį;

5.2. technologinio ugdymo trūkumai:

5.2.1. mokyklose visai nėra arba yra nepakankamai šiuolaikinių technologijų mokymo priemonių, kurių mokytojai patys negali pasigaminti (įvairių įrengimų, veikiančių modelių, filmų ir kt.), nepatenkinama jų kokybė. Nuo 1989 m. sparčiai kito technologinio ugdymo turinys, tačiau mokymo bazei atnaujinti nebuvo skiriamas reikiamas finansavimas. Dėl mokymo bazės atnaujinimo ir modernizavimo sunkumų, praktinio darbo prestižo stokos, praktinius gebėjimus turintys mokiniai, nesugebėdami realizuoti savo poreikių ir galimybių, „iškrenta“ iš nuosekliojo švietimo sistemos, nenoriai pasirenka mokymąsi profesinėse mokyklose;

5.2.2. pasirinkimo galimybių įvairovę skirtingose mokyklos pakopose lemia ir riboja mokyklų turima materialinė bazė, mokymo priemonių stoka. Daugumoje mokyklų pasenusios mokymo priemonės, dėl to technologijų mokymas tampa teoriniu arba mokoma tik senųjų technikų;

5.2.3. kai kurių mokytojų kompetencijos dirbti pagal naujai 2007–2008 m. siūlomas technologijų programas nėra pakankamos, mokytojai dar nėra įgudę mokymo metu naudotis programine įranga;

5.3. technologinio ugdymo teikiamos galimybės:

5.3.1. pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. ISAK-1465 patvirtintas Bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus XI–XII klasėms ir 2003 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-1147 patvirtintas Bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus priešmokykliniam, pradiniam ir pagrindiniam ugdymui, keičiama technologinio ugdymo samprata, pereinama nuo „amatinio“ prie „projektinio“ mokymo tipo;

5.3.2. technologinio ugdymo turinys, sukūrus lanksčią technologinio ugdymo sistemą tarp bendrojo lavinimo ir profesinės mokyklos, sudaro sąlygas mokiniams, baigus technologinę pakraipą bendrojo lavinimo mokykloje, nuosekliai tęsti pasirinktą technologijų programą profesinėje mokykloje, nekartoti įvadinio kurso, o susipažinti su atitinkamos ūkio šakos ypatumais dar bendrojo lavinimo mokykloje;

5.3.3. kokybiškas technologinis ugdymas sudaro prielaidas mažinti „iškritimo“ iš bendrojo lavinimo sistemos ir mažinti kurso kartojimo apimtis. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-4333/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957), pabrėžiama, jog aktualiausia Lietuvos švietimo problema yra aukštas „nubyrėjimo“ pagrindinio ugdymo laikotarpiu ir jo pabaigoje rodiklis. Valstybinės švietimo strategijos 2003 – 2012 m. nuostatose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), numatyta iki 2012 m. pasiekti, kad nubyrančių ir anksti švietimo sistemą paliekančių jaunuolių (18 – 24 metų asmenų, turinčių tik pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą ir netęsiančių mokymosi ar profesinio rengimosi) procentinė dalis neviršytų 9 proc.;

5.4. gamtos mokslų, kurie yra sudėtinė holistinio ugdymo dalis, sudaranti sąlygas mokiniams gamtamoksliniam raštingumui įgyti, turimų žinių, pasaulio pažinimo gebėjimų ir išsiugdytų vertybių pagrindu padedanti mokiniams pasirengti tolesniam gyvenimui kaip visaverčiams piliečiams, gebantiems sveikai gyventi ir spręsti darnaus vystymosi problemas, privalumai:

5.4.1. gamtos mokslai padeda pažinti pasaulį, atrasti dėsningumus, pajusti žmogaus ir supančio pasaulio vienybę ir neatsiejamumą, ugdytis atsakomybę už save, savo sveikatą, prognozuoti poelgių pasekmes sau, žmonėms ir gamtai;

5.4.2. gamtos pasaulį vaikai pradeda pažinti jau priešmokyklinio ugdymo pakopoje. Pažinimo kompetencijos ugdymas priešmokykliniame amžiuje pereina į gamtos mokslų mokymą pradinėse ir V–VI klasėse ir vėliau išsišakoja į gamtos mokslų – biologijos, fizikos, chemijos – mokymąsi pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopose. Pradinio ir pagrindinio ugdymo pakopoje visi mokiniai vienodai mokosi gamtos mokslų dalykų. Vidurinio ugdymo pakopoje mokiniai gali pagal poreikius rinktis kelių gamtos mokslų ir kokiu kursu (bendruoju ar išplėstiniu) mokytis;

5.4.3. šiuolaikinis gamtos dalykų mokymas orientuotas į praktinę veiklą: patys mokiniai, bendraudami su mokytoju ir draugais, atlieka tyrimus, ieško, apibendrina, pateikia informaciją. Tokiu būdu mokiniai ugdosi įvairius praktinius ir informacinius komunikacinius gebėjimus, būtinus tolimesniam gyvenimui;

5.4.4. 2003 m. TIMSS tyrimų matematikos ir gamtos mokslų srityje testų rezultatų analizė atskleidžia akivaizdžią mūsų šalies pažangą. Gamtos mokslų srityje, lyginant 1995 m. ir 2003 m., Lietuvos VIII klasių mokinių rezultatai kyla į viršų. Anglijos ir JAV rezultatai statistiškai reikšmingai geresni nei Lietuvos, o Latvijos, Škotijos, Malaizijos ir Izraelio – statistiškai reikšmingai blogesni nei Lietuvos. Pagal 1995–2003 m. įvairių šalių rezultatų kaitą Lietuva yra pirma gamtos mokslų srityje. Per šį laikotarpį vidutiniai Lietuvos gamtos mokslų rezultatai pakilo net 55 TIMSS skalės taškais;

5.5. gamtos mokslų trūkumai:

5.5.1. šiuo metu bendrojo ugdymo strateginiuose švietimo dokumentuose gamtos mokslams skiriama nepakankami dėmesio. Iškėlus tikslą humanizuoti bendrąjį ugdymą, sustiprinti humanitarinių ir socialinių dalykų mokymą, gamtos mokslai buvo nepelnytai primiršti;

5.5.2. gamtos mokslų patrauklumas mokiniams mažėja, vis mažiau mokinių vidurinėje mokykloje renkasi mokytis gamtos mokslus išplėstiniu kursu (European Science Education Network. Report: http://www.pedagogika.lt/Lithuania.pdf.);

5.5.3. mokinių susidomėjimo gamtos mokslais mažėjimui įtakos turi įvairūs veiksniai: skurdi mokyklų materialinė techninė bazė, menkos galimybės atlikti eksperimentus ir praktikos darbus, mokytojų kvalifikacijos taikyti modernius mokymo metodus trūkumas ir pan. Dėl dėstymo abstraktumo gamtos mokslai sunkiai įsisavinami ir kelia baimę daugeliui mokinių;

5.5.4. pagal nacionalinius mokinių pasiekimų tyrimus, apie ketvirtadalis gamtos dalykų mokytojų nurodė, kad jie neturi pakankamai įrangos ir medžiagų, reikalingų laboratoriniams darbams atlikti bei bandymams demonstruoti, todėl sunkėja jų darbas pamokose bei prastėja mokinių pasiekimai. (2004 m. Nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimai. Bendroji ataskaita);

Punkto pakeitimai:

Nr. V-683, 2011-04-26, Žin., 2011, Nr. 55-2673 (2011-05-10), i. k. 1112070ISAK000V-683

5.5.5. ryškėja tendencija, kad gamtos mokslai pamažu tampa vaikų iš mažiau palankios socialinės ekonominės aplinkos mokymosi pasirinkimu, o kitai visuomenės daliai jie nepatrauklūs.

5.6. gamtos mokslų teikiamos galimybės:

5.6.1. gamtos mokslai leidžia gilinti sampratą apie supančio pasaulio sudėtingumą ir harmoniją, atskleisti gamtos mokslų reikšmę praktiniame gyvenime, mokytis atsakingai taikyti gamtos mokslų žinias savo veikloje;

5.6.2. kokybiškas gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje įgalina didinti studijuojančių gamtos mokslus aukštojoje mokykloje skaičių. Gamtos mokslus studijuojančiųjų skaičiaus didinimas yra viena iš žinių visuomenės sukūrimo sąlygų;

5.6.3. gerinant mokinių gamtamokslinį raštingumą, atsiranda galimybės sumažinti nepalankų socialinio-ekonominio faktoriaus poveikį mokinių pasiekimams;

5.7. meninio ugdymo, kuris yra sudėtinė holistinio ugdymo dalis, suteikianti bendrąją meninę ir estetinę kompetenciją, reikalingą įvairiose gyvenimo srityse, sudaranti sąlygas ugdytis mokinių bendriesiems, meniniams ir estetiniams gebėjimams, padedantiems išreikšti save, kurti, komunikuoti, įprasminti savo gyvenimą kūrybiniu indėliu į bendruomenės, šalies ir pasaulio meno kultūrą., privalumai:

5.7.1. menas – tai žmonijos subjektyvioji patirtis, pasireiškianti jausmų pasaulio savitumu, priešsąmonės ypatumais. Menas teikia galimybių subjektyviai patirti dvasinio pasaulio niuansus, emocijų įvairovę;

5.7.2. įvairios meninės veiklos sritys lavina erdvinį, loginį matematinį, verbalinį ir garsinį pasaulio suvokimą, formuoja judėjimo, bendravimo, savistabos ir pažintinius įgūdžius. Meninis ugdymas egzistuoja tam, kad būtų išugdytas kiekvieno asmens jautrumas meno galioms, išjudintas kūrybinis potencialas;

5.7.3. menas mokiniams teigiamų išgyvenimų teikia daugiau negu matematika ar gamtos mokslai, kurie kreipiami į objektyvumą, praktiškumą ir rezultatus. Meno dalykai yra labai svarbūs, nes daugeliui mokinių gamtos mokslų ir matematikos pamokos negali suteikti teigiamų išgyvenimų;

5.7.4. psichologai pagrindžia terapinę meno funkciją, kurią galima realizuoti mokykloje, meninio ugdymo užsiėmimuose, siekiant mažinti mokinių patiriamas įtampas ir išgyvenamas stresines situacijas;

5.8. meninio ugdymo trūkumai:

5.8.1. mažėja vaikų ir jaunimo kultūriniai poreikiai. Lietuvos socialinių tyrimų instituto atliktos ekonominės, sociologinės ir demografinės padėties analizės „Lietuva stojant į Europos Sąjungą“ duomenimis (2004 m.), visų masinės komunikacijos priemonių atžvilgiu abiturientai prieš dvidešimt metų buvo nusiteikę palankiau (dažniau lankydavosi, vartodavo, laikė reikšmingesnėmis). 1983 m. 78 proc. abiturientų teigė, kad teatrų, koncertų, parodų lankymas turi labai didelę arba gana didelę reikšmę. 2002 m. taip teigė tik 47 proc. Nuo 1983 m. iki 2002 m. sumažėjo mokinių domėjimasis kultūra ir menu. 1983 m. 62 proc. teigė, jog labai arba nemažai domisi kultūra ir menu, 2002 m. tai teigė tik 43 proc.;

5.8.2. naujausi 2005 m. Tado Tamošiūno atlikto tyrimo „Panevėžio miesto vaikų ir jaunimo meninio ugdymo veiklos organizavimas, būklė ir ją lemiantys veiksniai“ duomenys leidžia teigti, jog vaikų netenkina meninio ugdymo organizavimo kryptys. Į klausimą „Ką VII–XII klasių mokiniai pirmiausia patobulintų meninio ugdymo organizavime mokykloje?“ 65 proc. atsakė, kad „daugiau atsižvelgčiau į mokinių poreikius“ (pvz.: „įsteigčiau naujus užsiėmimus – 22 proc., „pakviesčiau įdomius, kūrybingus vadovus“, „sustiprinčiau materialinę bazę“ – 36 proc.). Vaikus labiausiai trikdo tai, kad ugdymo procese per mažai atsižvelgiama į jiems aktualius poreikius. Tai mažina motyvaciją (38–45 proc. VII–XII klasių mokinių atsakė, jog jie metė lankytus meninio ugdymo būrelius dėl to, kad „atsibodo“). Šio bodėjimosi viena iš priežasčių yra ta, jog mokytojai dirba pasenusiais metodais, mokiniams per mažai suteikiama galimybių savarankiškai, kūrybiškai reikštis meninėje veikloje;

5.9. meninio ugdymo galimybės:

5.9.1. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatose pažymima, jog ypatingas dėmesys skirtinas originalioms mokomosioms kompiuterinėms programoms kurti bei pritaikyti mokymuisi kai kurias profesionalias programas mokomosioms garso ir vaizdo priemonėms kurti, naudoti internetą mokinių mokymuisi bei savišvietai;

5.9.2. informacinės kultūros ugdymą pagerintų informacinių ir komunikacinių technologijų (toliau vadinama – IKT) taikymas per visų dalykų, taip pat ir meninio ugdymo pamokas, neformaliojo meninio švietimo užsiėmimus. IKT taikymo galimybės diegiant aktyvius, savarankiškumą ir bendradarbiavimą skatinančius mokymo ir mokymosi metodus yra labai didelės;

5.9.3. 2002–2003 m. sukurtas meninio ugdymo turinys yra orientuotas į kiekvieno vaiko bendrąsias kompetencijas (taip pat ir į komunikacinę), tačiau tam, kad ugdymo procese mokytojai ir mokiniai galėtų sėkmingai šį tikslą pasiekti, būtini lygiagrečiai vykstantys procesai: mokyklų aprūpinimas informacinėmis komunikacinėmis priemonėmis, mokytojų kvalifikacijos ir kompetencijos tobulinimas, mokinių gebėjimų naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis ugdymas;

5.9.4. IKT taikymas meninio ugdymo procese:

5.9.4.1. išplečia meninės raiškos priemonių, kūrybos būdų, formų galimybes. IKT priemonės leidžia naudoti tokias raiškos priemones ir kurti tokias formas, kurios prieš dešimtį ar daugiau metų masiškai nebuvo prieinamos: laikraščiai, filmai, didelės formos muzikos kūriniai ir kt.;

5.9.4.2. leidžia naudotis elektroniniais meno kūrinių ir kultūrinės informacijos ištekliais, mokomosiomis kompiuterinėmis programomis, todėl mokiniai gali greičiau ir išsamiau įgyti žinių ir gebėjimų iš meno šakų teorijos, istorijos, estetikos ir kultūros, susipažinti su daugeliu įvairių epochų ir stilių meninės kūrybos pavyzdžių ir juos pritaikyti meninei raiškai, socialiniam bendravimui;

5.9.4.3. sudaro sąlygas kūrybiniam įvairių žinių ir gebėjimų integravimui. Integravimo būdų tikslas yra mokymasis kuriant, žinių ir gebėjimų taikymas gyvenimo praktikos kontekste, mokinio kompetencijos vystymas;

5.9.4.4. išryškina bendrųjų mąstymo gebėjimų (analizės, apibendrinimo, lyginimo, išvadų darymo ir kt.) ir apskritai bendrųjų gebėjimų (informacinių, socialinių, kūrybingumo ir kt.) plėtotės galimybes meniniame ugdyme.

5.9.5. IKT užduotys mokiniams yra patrauklios, įdomios. IKT priemonėmis galima lengvai individualizuoti bei diferencijuoti mokomąsias užduotis. Kai mokiniams patinkanti meninė veikla bus susieta su IKT, bus pasiekta tikrai efektyvių meninio ugdymo rezultatų.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie technologinio, meninio ir gamtamokslinio ugdymo kokybės tobulinimo tikslai:

6.1. sukurti sąlygas mokiniams pasirinkti mokymosi kryptį, atitinkančią įvairius jo polinkius ir poreikius bei galimybes išlikti švietimo sistemoje;

6.2. didinti technologinių, gamtos mokslų ir meninio ugdymo dalykų patrauklumą, taip sukuriant prielaidas pasirinktą technologijų, gamtos mokslų ar meninio ugdymo programą nuosekliai tęsti profesinio mokymo ar aukštojoje mokykloje.

7. Tikslų pasiekimui keliamas šis uždavinys: modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklas bei profesinio rengimo įstaigas, kurios turi IX–XII klasių mokinius ir technologinių gimnazijų skyrius, atnaujinant gamtos, menų bei technologijų mokymo priemones, stakles ir įrengimus (įskaitant organizacinę techniką).

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

8. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)	2006	–	70000
Produkto rodikliai:
Projektų skaičius	2006	–	1

9. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Bendrojo ugdymo įstaigų, kuriose atnaujinta technologijų ir/arba menų, ir/arba gamtos mokslų mokymo, ir/arba organizacinės technikos bazė, skaičius	2006	–	400

10. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo aprūpinimo centras (toliau vadinama ŠAC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Bendrojo ugdymo įstaigų, kuriose atnaujinta technologijų ir/arba menų, ir/arba gamtos mokslų mokymo, ir/arba organizacinės technikos bazė, skaičius	2006	–	400

11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

11.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

12. Išskiriami šie pagrindiniai Komponento įgyvendinimo etapai:

12.1. parengiamasis etapas. Šio etapo metu parengiama visa techninė dokumentacija;

12.2. įgyvendinimo etapas. Šis etapas įgyvendinamas vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Gamtos, menų ir technologijų mokslų mokymo infrastruktūra“ (toliau vadinama – Projektas):

12.2.1. pagrindinis Projekto uždavinys – aprūpinti gamtos, menų bei technologijų mokymo priemonėmis, staklėmis ir įrengimais bei organizacine technika Lietuvos Respublikos savivaldybių ir LR švietimo ir mokslo ministerijos pavaldumo vidurines mokyklas ir gimnazijas bei profesines mokyklas, kurios turi IX–XII klasių mokinius ir technologinių gimnazijų skyrius.

17. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:

17.1. komponento Projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina pareiškėjas (ŠAC);

17.2. komponento Projekto įgyvendinančioji institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra;

17.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

17.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

18. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ŠAC.

19. Projekto įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI

20. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

21. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto kriterijai:

Eil.Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1	Veiksmų programa	2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa
1.2	Prioritetas	2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos,
		švietimo ir socialinė infrastruktūra“
1.3	Priemonė	Technologijų, gamtos mokslų bei menų mokymo infrastruktūros bendrojo lavinimo mokyklose pritaikymas ir atnaujinimas
1.4	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2	Kryžminis finansavimas	Nenumatomas
3.	Tinkamumas
3.1	Pareiškėjas (ai)	Švietimo aprūpinimo centras
3.2	Partneris (iai)	Lietuvos Respublikoje veikiančių švietimo įstaigų steigėjai
3.3	Remiamos veiklos	Technologiniam, gamtamoksliniam bei meniniam ugdymui reikalingos įrangos ir organizacinės technikos įsigijimas
3.4	Tikslinės grupės	1. Švietimo įstaigų mokiniai 2. Švietimo įstaigų mokytojai
3.5	Projekto dydis	Iki 88790 tūkst. Lt
3.6	Prašomos paramos dydis	Iki 88790 tūkst. Lt
3.7	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9	Projekto trukmė	30 mėn.
3.10	Projekto pradžia	2009 m.
4.	Atitikties kriterijai	Detalūs atitikties kriterijai parengiami įgyvendinant parengiamąjį etapą.
5.	Administruojanti institucija	Centrinė projektų valdymo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1	Lygių galimybių skatinimas	Projekto tikslinėms grupėms – švietimo įstaigų mokiniams bei mokytojams bus sudarytos geresnės mokymosi ir darbo sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Netaikoma
7.3	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu diegiant informacines technologijas šalies švietimo įstaigose, bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649) numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į 2007 m. sausio 31d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. numatytų 7 ekonominio augimo centrų vidurines mokyklas ir gimnazijas.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: prireikus periodiškai atnaujinti įvairių švietimo lygmenų programas, atsižvelgiant į opiausias šalies problemas, eurointegracijos ir globalizacijos siekius, kurti ir diegti aktyvaus mokymo(-si) metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas mokymą (-si) ir tarpdalykines studijas, pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais, plėsti vidurinių ir aukštųjų mokyklų kompiuterizavimą, tobulinti žinių įsisavinimo ir naudojimo metodus.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

22. Komponento tikslus ir pasiekimus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, pagerėjusias švietimo paslaugas šalies bendrojo ugdymo įstaigose. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

22.1. savivaldybių, kurių švietimo įstaigose bus investuojama, įvairaus amžiaus gyventojai (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti bendruomenės nariai), kurie gaus kokybiškesnes bendrojo ugdymo paslaugas;

22.2. švietimo specialistai, administracijos, savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina sistemingas švietimo paslaugų plėtojimas, racionalus išteklių naudojimas ir kt.

23. Numatomos viešinimo priemonės:

23.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

23.2. švietimo įstaigose, kiekvienoje įrengiant informacines lentas;

23.3. konferencijose – 10 konferencijų apskričių lygmeniu;

23.4. elektroninėje erdvėje – pranešimai Ministerijos, švietimo įstaigų bei savivaldybių internetinėse svetainėse.

24. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

25 priedas

BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MODERNIZAVIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ uždavinį „Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje“.

3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti 2003 – 2012 m. keliamo švietimo plėtotės tikslo: užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), antrąją kryptį „Infrastruktūros tobulinimas“, taip pat turi sąsajų su ketvirtąja kryptimi „Turinio tobulinimas“, kuria siekiama mokymosi turinio atitikties darbo rinkos žinių visuomenėje poreikiams, sustiprinti socialinių, informacinių, komunikacinių ir kitų bendrųjų gebėjimų visuotinį ugdymą.

4. Komponentas įgyvendina siekia Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinti švietimo sistemos jungtis tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklas bei mokytojų darbo vietas, sudarant sąlygas bendrojo lavinimo ugdymo turinio tobulinimui ir švietimo kokybės gerinimui“ įgyvendinimo.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtini mokytojų darbo vietų aprūpinimo informacinėmis komunikacinėmis technologijomis (toliau – IKT) ir šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis bendrojo lavinimo mokyklose situacijos šalyje privalumai, trūkumai ir galimybės:

5.1. Privalumai:

5.1.1. mokyklų, pradėjusių IKT ir šiuolaikinių mokymo priemonių diegimo ir taikymo mokytojų darbe procesą, įgyta patirtis ir vertinimai sudaro prielaidas sėkmingam ir kryptingam bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimui, įrengiant atskiras patalpas su šiuolaikinėmis technologijomis aprūpintomis mokytojų darbo vietomis, baldais, organizacine technika. Užsienio mokyklų patirtis rodo, kad patalpos, skirtos to paties dalyko mokytojų darbo vietoms įkurti, ženkliai pagerina mokytojų darbo kokybę. Toje pačioje vietoje kaupiama metodinė medžiaga, to dalyko vadovėliai, žinynai, vaizdinės priemonės, mokytojams suteikiama galimybė dalintis patirtimi, medžiaga, geromis idėjomis. Mokytojas, kuris rengiasi pamokai naudodamas baltąją lentą, skatina ir kitus savo kolegas naudotis moderniomis technologijomis ir taip paįvairinti pamoką bei sudominti mokinius;

5.1.2. pastaraisiais metais IKT ir šiuolaikinės mokymo priemonės vis labiau veikia mokymo ir mokymosi metodus, daro įtaką ne tik mokymo turiniui, bet ir visam ugdymo procesui. Dabartinė švietimo būklė įvardijama perėjimu iš industrinei visuomenei būdingo mokymo, grindžiamo tiesioginio žinių perteikimo metodais, prie informacinei ir žinių visuomenei tinkamesnio mokymo ir mokymosi, paremto kryptingu gebėjimų ir kompetencijos formavimu, konstruktyvistiniais žinių įgijimo metodais;

5.1.3. nustatyti vienodi reikalavimai ir rekomendacijos mokytojų IKT kompetencijai įgyti, kuriuose numatyta, kad kiekvienas mokytojas, dalyvaudamas ugdymo procese ir naudodamas šiuolaikines technologijas turi mokėti ir gebėti kūrybiškai individualizuoti savo dalyko ugdymo turinį, tikslingai naudoti kompiuterines priemones, planuoti šių technologijų panaudojimo veiklą, organizuoti technologinių išteklių valdymą bei vertinti IKT panaudojimą ugdymo procese;

5.1.4. didžioji dalis šalies bendrojo lavinimo mokyklų naudoja kompiuterius ir turi interneto prieigą. Taip pat Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose daugėja iniciatyvių ir motyvuotų mokytojų, įgijusių kompiuterinį raštingumą ir naudojančių IKT ir šiuolaikines mokymo priemones ugdymo procese. Dalyje bendrojo lavinimo mokyklų jau yra įrengti IKT ir šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis aprūpinti mokytojų darbo kabinetai;

5.1.5. daugėja valstybės ir ES finansuojamų programų, skatinančių ir remiančių IKT ir šiuolaikinių mokymo priemonių naudojimą švietime. Remiant struktūriniams fondams vykdomi proveržio projektai, kuriais siekiama padėti pradinių klasių mokytojams taikyti IKT ugdymui, atlikti svarbūs parengiamieji darbai: kuriamas skaitmeninis ugdymo turinys, keliose dešimtyse mokyklų išbandomos galimybės taikyti IKT gerinant mokinių motyvaciją, ugdant jų bendrąsias kompetencijas ir individualizuojant mokymąsi.

5.2. Trūkumai:

5.2.1. apklaustose mokyklose mokytojų darbo vietų kūrimo modelis pasirinktas atsižvelgiant į mokyklos disponuojamas laisvas patalpas, dalyko mokytojų skaičių ar pasirinktą mokyklos profilį. Daugumoje mokyklų IKT pritaikymui mokytojų darbe pasirinktas toks modelis, kai kompiuterizuotos mokytojų darbo vietos įrengtos mokomojo dalyko kabinetuose, taip pat keletas darbo vietų mokytojų kambaryje. Kitose mokyklose mokytojų darbui skirta keletas kompiuterių bibliotekose, atskiriant šias darbo vietas nuo mokinių. Tokie mokytojų darbo vietos sprendimo būdai sveikintini, tačiau pasiteisina tik kaip pirmi bandymai. Taip sukuriama asmeninė erdvė mokytojams ruoštis pamokoms, savišvietai, tačiau neskatina jų kolegialiai tartis, diskutuoti, dalintis patirtimi, bendradarbiauti, skatinti vieni kitus naudoti šiuolaikines mokymo priemones pamokose;

5.2.2. ugdymo procese ne visai išnaudojamos IKT ir šiuolaikinių mokymo priemonių galimybės. Itin svarbūs informacinių technologijų galimybių neišnaudojimo veiksniai yra nepakankama mokytojų IKT ir šiuolaikinių mokymo priemonių naudojimo kompetencija ir motyvacija, mokyklos vidaus politikos, skatinat IKT ir šiuolaikinių mokymo priemonių panaudojimą, nebuvimas, IKT ir šiuolaikinių mokymo priemonių trūkumas. Lyginant su ES šalių vidurkiu Lietuvos mokytojų pasiekimai IKT kompetencijos srityje gana vidutiniški, tik dalis mokytojų naudoja IKT savo darbe, nepakankama vadovų kompetencija taikyti IKT mokyklos valdymui;

5.2.3. IKT ir šiuolaikinių mokymo priemonių naudojimas mokymo ir mokymosi procese dažniausiai priklauso nuo mokytojų noro ir gebėjimų jomis naudotis bei mokyklos aprūpinimo jomis. Mokytojams trūksta patirties ir žinių, kaip efektyviai ugdymo procese panaudoti IKT ir šiuolaikines mokymo priemones. Taip pat trūksta modernių technologijų (šiuolaikinių kompiuterių, skaitmeninių projektorių, interaktyvių lentų, mokomųjų kompiuterinių programų ir kt.) dalyko kabinetuose, mokyklose nėra sąlygų pedagogų pasiruošimui pamokoms ir savišvietai (atskirai nuo mokinių), panaudojant šiuolaikines technologijas;

5.2.4. mokyklos, jau pradėjusios IKT diegimo mokytojų darbe procesą, skundžiasi nepakankama interneto sparta, dalies įrangos nebeatitikimu šiuolaikiniams reikalavimams. Todėl IKT taikymui mokymo ir mokymosi procese, neatsilikimui nuo inovacinių sprendimų būtinas nuolatinis infrastruktūros ir technologijų atnaujinimas bei palaikymas.

5.3. Galimybės:

5.3.1. siekiant motyvuoti mokytojus dažniau naudoti IKT ir šiuolaikines mokymo priemones, būtina tikslingai jomis aprūpinti įvairių mokomųjų dalykų kabinetus bei mokytojų darbo vietas ir patalpas, sudaryti sąlygas mokytojams prieiti prie kompiuterinės technikos ir šiuolaikinių mokymo priemonių, sudaryti galimybes mokytojų individualioms konsultacijoms. Mokytojų darbo vietų patalpos, aprūpintos šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis, skatins mokytojus individualiai konsultuotis vieniems su kitais, stebėti vieni kitų pasirengimą pamokai, perimti gerąją vieni kitų patirtį.

III KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimo tikslas: kurti palankesnes sąlygas bendrojo lavinimo ugdymui ir gerinti švietimo kokybę, panaudojant šiuolaikinių technologijų teikiamas galimybes.

7. Tikslo pasiekimui keliamas uždavinys: modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklas, įrengiant šiuolaikinėmis technologijomis aprūpintas mokytojų darbo vietas, skirtas pedagogų pasiruošimui pamokoms ir savišvietai, keistis informacija ir patirtimi.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)	2006	–	46000
Produkto rodikliai:
Projektų skaičius	2006	–	1

9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šį nacionalinio lygio rodiklį:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Modernizuota mokytojų darbo vietų bendrojo ugdymo įstaigose, skaičius	2006	–	5448

10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo aprūpinimo centras (toliau vadinama – ŠAC) ir vertina rezultatus pagal šiuos komponento lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2010
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Mokyklų skaičius, kuriose įrengtos mokytojų darbo vietos, aprūpinant jas šiuolaikinėmis technologijomis ir baldais	2006	–	454
Modernizuota mokytojų darbo vietų bendrojo ugdymo įstaigose, skaičius	2006	–	5448

11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

11.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

12. Išskiriami šie pagrindiniai Komponento įgyvendinimo etapai:

12.1. parengiamasis etapas. Šio etapo metu bus parengta visa techninė dokumentacija:

12.2. įgyvendinimo etapas. Šis etapas įgyvendinamas vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas“ (toliau vadinama –Projektas):

12.2.1. pagrindinis Projekto tikslas – modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklas, įrengiant šiuolaikinėmis technologijomis aprūpintas mokytojų darbo vietas ir patalpas, skirtas pedagogų pasiruošimui pamokoms ir savišvietai, keistis informacija ir patirtimi;

13. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:

13.1. komponento Projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina pareiškėjas (ŠAC);

13.2. komponento Projekto įgyvendinančioji institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra;

13.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

13.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

14. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ŠAC.

15. Projekto įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

17. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto kriterijai:

Eil.Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1	Veiksmų programa	2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa
1.2	Prioritetas	2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“
1.3	Priemonė	Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas
1.4	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2	Kryžminis finansavimas	Nenumatomas
3.	Tinkamumas
3.1	Pareiškėjas	Švietimo aprūpinimo centras
3.2	Partneris (iai)	Lietuvos Respublikoje veikiančių bendrojo lavinimo mokyklų steigėjai
3.3	Remiamos veiklos	Mokytojų darbo patalpų aprūpinimas baldais, organizacine technika; mokytojų darbo vietų aprūpinimas informacinių ir komunikacinių technologijų priemonėmis, viduriniosios grandies vadovų aprūpinimas nešiojamais kompiuteriais
3.4	Tikslinės grupės	Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai ir viduriniosios grandies vadovai
3.5	Projekto vertė	Iki 34200,0 tūkst. Lt
3.6	Prašomos paramos dydis	Iki 34200,0 tūkst. Lt
3.7	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8	Projekto įgyvendinimo vieta	Lietuvos Respublika
3.9	Projekto įgyvendinimo	24 mėn.
	trukmė
3.10	Projekto pradžia	2009 m.
4.	Atitikties kriterijai	Mokyklų skaičių, tenkanti savivaldybei, nustato ŠAC pagal mokinių skaičių savivaldybėje.
		Tiesioginės naudos gavėjų (bendrojo lavinimo mokyklų) atranką vykdo Lietuvos Respublikos savivaldybių administracijos pagal ŠAC patvirtintus kriterijus ir metodiką.
		Numatomi tokie kriterijai:
		1. mokyklos perspektyva pagal Bendrąjį mokyklų tinklo planą;
		2. mokytojų etatų skaičius mokykloje;
		3. planuojamai paskirčiai tinkamų patalpų plotas.
		4. mokykla (ar jos steigėjas) privalo atlikti patalpų remontą bei įrengti interneto prieigas;
		5. projektų, kuriuose mokykla dalyvavo per paskutinius 3 metus, skaičius (prioritetas mokykloms, dalyvaujančioms Besimokančių mokyklų tinklų programoje, Lyderių laiko projekte);
		6. mokytojų, gebančių naudotis kompiuteriu, skaičius;
		7. mokytojų, turinčių kompiuterį darbui, skaičius;
		8. mokykloje esančių kompiuterių, ne senesnių kaip 3 metai, santykis su mokytojų etatais;
		9. interneto sparta mokykloje.
		Investiciniai paketai formuojami atsižvelgiant į parengtoje mokyklų atrankos metodikoje numatytas kriterijų reikšmes.
5.	Administruojanti institucija	Centrinė projektų valdymo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1	Lygių galimybių skatinimas	Projekto tikslinėms grupėms – bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams ir viduriniosios grandies vadovams bus sudarytos geresnės darbo sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Netaikoma
7.3	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu diegiant IKT bendrojo lavinimo mokyklose bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625, numatytų tikslų pasiekimo:
		1. užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų;
		2. siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projektų vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo teikiant prioritetą ir investuojant į 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. numatytų 7 ekonominio augimo centrų bendrojo lavinimo mokyklas.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo:
		1. pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais;
		2. plėsti vidurinių ir aukštųjų mokyklų kompiuterizavimą, tobulinti žinių įsisavinimo ir naudojimo metodus.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

18. Komponento tikslus ir pasiekimus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, pagerėjusias švietimo paslaugas šalies bendrojo ugdymo įstaigose. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

18.1. mokyklų, kuriose bus vykdomos investicijos, mokytojai;

18.2. švietimo specialistai, mokyklų administracijos, savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina švietimo paslaugų infrastruktūros plėtojimas, racionalus išteklių naudojimas ir kt.

19. Numatomos viešinimo priemonės:

19.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

19.2. švietimo įstaigose, kiekvienoje įrengiant informacines lentas;

19.3. konferencijose – 10 konferencijų apskričių lygmeniu;

19.4. elektroninėje erdvėje – pranešimai Ministerijos, švietimo įstaigų bei savivaldybių internetinėse svetainėse.

20. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

26 priedas

PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO IR BRANDOS EGZAMINŲ VERTINIMO SISTEMOS INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtros komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ uždavinį „Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje“.

3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti 2003 – 2012 m. keliamo švietimo plėtotės tikslo: užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius bei Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), antrąją kryptį: infrastruktūros tobulinimas. Įgyvendinant komponentą, bus patobulinta švietimo sistemos infrastruktūra, plečiamos švietimo paslaugos bei plėtojamos švietimo sistemos jungtys tarp bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo.

4. Komponentas įgyvendina Programos 3 tikslo „Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą“ 3.1 uždavinio „Tobulinti egzaminų sistemą, gerinant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos įvaizdį bei didinant vertinimo veiklos efektyvumą“ įgyvendinimo.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtini pagrindinio ugdymo pasiekimų ir brandos egzaminų sistemos privalumai ir trūkumai:

5.1. Privalumai:

5.1.1. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (jo tikslas – patikrinti įgytą pagrindinį išsilavinimą ir suteikti informacijos mokiniui apie tolesnio mokymosi galimybes, teikti informaciją švietimo monitoringui) programos, užduotys bei vertinimo instrukcijos rengiamos centralizuotai. Pasiekimų patikrinimai vykdomi ir jų rezultatai vertinami mokyklose. Pasiekimų patikrinimas nėra privalomas, siekiant įgyti pagrindinį išsilavinimą, tačiau jo rezultatai suteikia mokiniui informacijos apie jo tolesnio mokymosi galimybes;

Punkto pakeitimai:

Nr. V-683, 2011-04-26, Žin., 2011, Nr. 55-2673 (2011-05-10), i. k. 1112070ISAK000V-683

5.1.2. brandos egzaminų (jų tikslas – patvirtinti pasiektą abituriento brandą, tarnauti švietimo monitoringo tikslams, tekti informaciją centralizuotam priėmimui į Lietuvos aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas) programos, užduotys bei vertinimo instrukcijos rengiamos centralizuotai. Brandos egzaminai skirstomi į valstybinius ir mokyklinius. Valstybiniai egzaminai vykdomi lokaliuose centruose, jų rezultatai vertinami centralizuotai, mokykliniai egzaminai vykdomi ir jų rezultatai vertinami mokyklose. Brandos egzaminų rezultatai yra pagrindinis kriterijus aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų priėmimo konkursams.

5.2. Trūkumai:

5.2.1. vykstant sparčiai švietimo sistemos kaitai, įgyvendinus egzaminų reformą, leidusią pereiti prie centralizuotos egzaminų sistemos ir parengusią branduolį specialistų egzaminų vadybos, egzaminų programų ir užduočių rengimo, informacinių technologijų pritaikymo egzaminų sistemos funkcionavime srityse, Nacionalinis egzaminų centras (toliau – NEC) privalo modernizuoti savo darbo principus ir užtikrinti, kad baigiamasis vidurinio ugdymo programos vertinimas būtų vykdomas pagal naujas metodikas, atsižvelgiant į kintančius reikalavimus. Kadangi brandos egzaminų turinys, vykdymo tvarka bei vertinimo rezultatai itin stipriai įtakoja visų švietimo sistemos dalyvių (mokinio, mokytojo, mokyklos ir tėvų) veiklą, egzaminų kokybės užtikrinimo sistemos plėtra yra vienas aktualiausių NEC, atsakingo už šių egzaminų vykdymą, uždavinių, kurio įgyvendinimą apsunkina nepakankamai išvystyta vertinimo sistemos infrastruktūra;

5.2.2. kasmet egzaminų sesijai pasibaigus NEC sulaukia nemažos visuomenės dalies priekaištų dėl nepakankamai gerai parengtų užduočių, vertinimo instrukcijų, vertinimo kokybės ir egzaminų sistemos skaidrumo;

5.2.3. egzaminų užduočių rengimo, vertinimo, rezultatų sisteminimo ir sklaidos procese ne visai išnaudojamos naujų technologijų teikiamos galimybės, siekiant geresnės egzaminų sistemos kokybės. Būtina tobulinti egzaminų rengimo patirties analizės ir sisteminių klaidų identifikacijos sistemas.

5.3. Galimybės:

5.3.1. šiuolaikinių technologijų pažanga ir jų pritaikymo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemoje galimybės leidžia siekti geresnės vertinimo kokybės, didinti su egzaminų rengimu ir vykdymu susijusios sistemos skaidrumą bei aktyviau prisidėti prie naujos mokinių pažangos ir vertinimo sampratos įgyvendinimo Lietuvos Respublikos mokyklose, gerinti pagrindinio ugdymo pasiekimų ir brandos egzaminų sistemos įvaizdį.

III KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtros tikslas: pastovus ir kryptingas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas, siekiant geresnės vertinimo kokybės ir egzaminų sistemos skaidrumo.

6. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

6.1. modernizuoti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo infrastruktūrą, atnaujinti centralizuotai vykdomo užduočių rengimo ir vertinimo materialinę bazę;

6.2. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų užduočių rengimo bei vertinimo tobulinimui išnaudoti technines galimybes;

6.3. iki 2011 m. NEC aprūpinti pagrindinio ir vidurinio ugdymo pasiekimų vertinimo technine ir programine įranga, leidžiančia pagerinti duomenų apdorojimo, kaupimo, viešinimo, sisteminimo bei užduočių spausdinimo kokybę.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

7. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)	2006	–	90000
Produkto rodikliai:
Projektų skaičius	–	–	2

8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo NEC ir vertina rezultatus pagal šį komponento lygio rodiklį:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2011
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Įstaigų skaičius, kuriose modernizuota pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo infrastruktūra, atnaujinta centralizuotai vykdomo užduočių rengimo ir vertinimo materialinė bazė	2006	–	1

9. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

9.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

9.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

10. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtra“ (toliau vadinama – Projektas).

11. Pagrindinis Projekto tikslas – modernizuoti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo infrastruktūrą, atnaujinti centralizuotai vykdomo užduočių rengimo ir vertinimo materialinę bazę.

12. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:

12.1. komponento Projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina pareiškėjas (NEC);

12.2. komponento Projekto įgyvendinančioji institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra;

12.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

12.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

12. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja NEC.

13. Projektas bus įgyvendinamas dviem etapais. Šių etapų biudžetai ir veiklos bus detalizuojami paraiškų teikimo metu.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

14. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

15. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto kriterijai:

Eil.Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1	Veiksmų programa	2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa
1.2	Prioritetas	2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“
1.3	Priemonė	Aukštojo mokslo, profesinio rengimo, pagrindinio ir vidurinio ugdymo ekspertinių institucijų bazės stiprinimas
1.4	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2	Kryžminis finansavimas	Nenumatomas
3.	Tinkamumas
3.1	Pareiškėjas	Nacionalinis egzaminų centras
3.2	Partneris (iai)	–
3.3	Remiamos veiklos	Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos įrangos įsigijimas ir dokumentacijos parengimas
3.4	Tikslinės grupės	Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime dalyvaujantys ir brandos egzaminus laikantys mokiniai
3.5	Projekto dydis	Iki 4000,0 tūkst. Lt
3.6	Prašomos paramos dydis	Iki 4000,0 tūkst. Lt
3.7	Paramos intensyvumas, proc.	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9	Projekto trukmė	54 mėnesiai
3.10	Projekto pradžia	2008 m.
4.	Atitikties kriterijai	Visos Projekto investicijos turi prisidėti prie komponento tikslų ir uždavinių įgyvendinimo. Turi būti užtikrintas projekto finansinis ir institucinis tęstinumas 5 metus po projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos. Pareiškėjas turi užtikrinti tinkamus administracinius gebėjimus ir pajėgumus (žmonių, finansinių, materialinių ir kitų išteklių) Projekto įgyvendinimui. Numatomas įgyvendinti Projektas turi atitikti Europos Sąjungos horizontaliąsias sritis.
5.	Administruojanti institucija	Centrinė projektų valdymo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1	Lygių galimybių skatinimas	Projekto tikslinėms grupėms (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų užduočių rengėjams, užduočių vertintojams, NEC darbuotojams, mokiniams) bus sudarytos geresnės darbo sąlygos ir užtikrinta aukštesnė pasiekimų patikrinimo bei egzaminų kokybė nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Netaikoma
7.3	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemoje diegiant naujas technologijas bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625, tikslo: siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4	Regioninė plėtra	Įgyvendinus Projektą visos šalies mokiniams bus užtikrinta aukštesnė pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų kokybė, Lietuvos egzaminų sistema savo efektyvumu ir skaidrumu priartės prie ES šalių.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5	Darnus vystymasis	Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos materialinės bazės atnaujinimas pagerins minėtos sistemos veiklos efektyvumą ir skaidrumą, taip bus sukurtos sąlygos pagerinti šios srities įvaizdį visuomenės akyse. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės trukmės ir trumpalaikius tikslus.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-683, 2011-04-26, Žin., 2011, Nr. 55-2673 (2011-05-10), i. k. 1112070ISAK000V-683

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

16. Komponento tikslus ir pasiekimus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramą pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir egzaminų sistemos infrastruktūros plėtrai. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

16.1. bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai, mokytojai;

Punkto pakeitimai:

Nr. V-683, 2011-04-26, Žin., 2011, Nr. 55-2673 (2011-05-10), i. k. 1112070ISAK000V-683

16.2. švietimo specialistai, plačioji visuomenė.

17. Numatomos viešinimo priemonės:

17.1. informaciniai pranešimai visuomenės informavimo priemonėse: skelbimai švietimo įstaigų, naujienų agentūrų tinklalapiuose (iš viso – 2 pranešimai projekto įgyvendinimo metu);

17.2. detalus projekto pristatymas NEC tinklapyje;

17.3. konferencijos – pranešimai, kurių metu pristatomi projekto rezultatai ir nauda (iš viso – 2 renginiai respublikiniu mastu projekto įgyvendinimo metu).

18. Viešinimo priemonės, vykdomos Projekto įgyvendinimo metu, pristatys Projekto naudą, paskatins ir kitas viešojo sektoriaus, švietimo įstaigas domėtis infrastruktūros plėtros galimybėmis, panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

27 priedas

UNIVERSALIŲ DAUGIAFUNKCINIŲ CENTRŲ STEIGIMO IR PLĖTROS

KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Universalių daugiafunkcinių centrų (toliau vadinama – UDC) steigimo ir plėtros komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Universalių daugiafunkcinių centrų kaimo vietovėse steigimas“.

3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti 2003–2012 m. keliamo švietimo plėtotės tikslo – sukurti veiksmingą ir darnią, atsakingu valdymu, tikslingu finansavimu ir racionaliu išteklių naudojimu grindžiamą švietimo sistemą. Komponentas prisideda prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos 2003 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), antrosios krypties „infrastruktūros tobulinimas“ vykdymo. Įgyvendinant Komponentą bus kuriama ir diegiama liberali švietimo, apimančio įvairaus gyventojų amžiaus grupes, idėja, steigiant ir plėtojant UDC (ypač kaimo vietovėse).

4. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Kurti ir plėtoti universalius daugiafunkcinius centrus, gerinant švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtinos šios pagrindinės UDC steigimo ir plėtros Lietuvos kaimo vietovėse situacijos privalumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės:

5.1. UDC steigimo ir plėtros kaimo vietovėse privalumai:

5.1.1. švietimo reforma, iš dalies sąlygota demografinių pokyčių (gimstamumo mažėjimo) ir kaimo nykimo tendencijų, įgalino naujų mokymo ir ugdymo formų paiešką ir diegimą;

5.1.2. siekiant spręsti nepakankamo švietimo paslaugų prieinamumo ir kokybės problemas (uždaromos mokyklos, dėl reorganizacijos proceso padarinių neužtikrinamos mokinių mokymosi pasirinkimo galimybės, nepakankamas suaugusiųjų švietimo paslaugų prieinamumas ir pan.), Lietuvoje jau įsteigta 35–40 universalių daugiafunkcinių centrų. Šiuose centruose teikiamos įvairios švietimo paslaugos, atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius. Kelerių metų patirtis leidžia teigti, kad:

5.1.2.1. UDC iš dalies prisideda prie švietimo paslaugų nepakankamos kokybės ir prieinamumo problemos sprendimo: užtikrinama paslaugų įvairovė ir kontekstualumas, sudaromos sąlygos instituciniam švietimo paslaugų teikimui, sukuriama struktūra, teikianti švietimo paslaugas arčiau namų ir pan. Tačiau esamas UDC tinklas (nepakankamas įstaigų skaičius) neleidžia spręsti problemų platesniu mastu;

5.1.2.2. UDC veikla palaipsniui brandina vietos bendruomenės aktyvumą, pilietinį sąmoningumą ir kultūrinę-pažintinę veiklą;

5.1.2.3. UDC veikla skatina vietos bendruomenės gyvybiškai svarbių socializacijos, saviraiškos, bendravimo poreikių tenkinimą;

5.1.2.4. UDC prisideda prie infrastruktūros panaudojimo problemų sprendimo: nebenaudojamuose pastatuose įrengiant UDC bei sutelkiant kitų viešojo intereso paslaugų teikėjus vyksta kryptingas infrastruktūros išlaikymo sąnaudų mažinimo procesas;

5.1.2.5. UDC leidžia spręsti uždaromų švietimo įstaigų personalo įdarbinimo klausimus, sukuriant naujus etatus uždaromose mokyklose;

5.1.3. 2007 m. atliktos Lietuvos savivaldybių apklausos duomenimis, savivaldybės turėtų poreikį bent 140 skirtingų lygių ir paslaugų universaliems daugiafunkciniams centrams. Turint omenyje, kad apklausti švietimo skyriai turi informaciją apie savivaldybės švietimo paslaugų būklę, plėtros galimybes bei gali apytiksliai numatyti švietimo paslaugų poreikių gaires, apklausos duomenys rodo didelį poreikį UDC veiklai;

5.2. UDC steigimo ir plėtros kaimo vietovėse trūkumai:

5.2.1. nesukurta UDC veiklos įstatyminė bazė, kuri reglamentuotų UDC veiklos nuostatas, finansavimą, paslaugų teikimo būdus ir sąlygas bei pan. Be šių parengiamųjų darbų gali nukentėti švietimo paslaugų gavėjai, jei nebus užtikrinti bent minimalūs jų poreikiai paslaugų kokybei, prieinamumui, infrastruktūros sąlygoms ir kt.;

5.2.2. esami UDC tik iš dalies sprendžia nepakankamo švietimo kaime paslaugų prieinamumo ir kokybės problemas, paprastai didžiausią dėmesį skiriant ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymui (vaiko dienos, ugdymo centrai ir pan.). Dėl šios priežasties nepakankamas dėmesys skiriamas kitų amžiaus grupių gyventojų švietimo poreikiams. Švietimo paslaugų susitelkimas ties viena tiksline grupe stabdo švietimo paslaugų kompleksiškumą ir kontekstualumą. Be platesnio tikslinių grupių įtraukimo į UDC veiklą šie centrai susidurs su žmogiškųjų išteklių nepakankamumo, paslaugų pasiūlos ribotumo, veiklos nepakankamo efektyvumo, menko plėtros potencialo problemomis. Pastebima ir tai, kad UDC steigimui/plėtrai opus infrastruktūros, būtinos kokybiškam paslaugų teikimui, trūkumo klausimas. Veikiantys UDC neturi patalpų, tinkamų suaugusiųjų švietimui (formaliam ir neformaliam) vykdyti, patalpos nepritaikytos ir vyresnio amžiaus vaikų papildomam ugdymui organizuoti;

5.2.3. per trumpas UDC funkcionavimo laikotarpis neleidžia nuodugniai ir išsamiai išanalizuoti jų veiklos efektyvumo, kuriant veikmingą UDC steigimo ir/ar plėtros metodiką. Per trumpas veiklos laikotarpis taip pat neleidžia identifikuoti problemų bei ištirti jų priežastis, paskleisti tinkamą informaciją vietos savivaldos institucijoms, pradėti brandinti vietos bendruomenę UDC sąvokos suvokimui ir pritarimui;

5.2.4. Lietuvoje nėra atliekamos sistemingos konkrečios vietovės skirtingų gyventojų amžiaus grupių švietimo poreikių analizės. Dėl šios priežasties vietos savivaldos institucijos ne visada turi tikslios informacijos apie švietimo paslaugų poreikio organizavimo tikslingumą. Prieš steigiant ir/ar plėtojant UDC kaimo vietovėse, būtina atlikti kiekvienos konkrečios vietovės gyventojų švietimo poreikio analizę, užtikrinant didesnį UDC paslaugų ir gyventojų poreikių atitikimą bei veiksmingesnį jų problemų sprendimą;

5.3. UDC steigimo ir plėtros kaimo vietovėse galimybės:

5.3.1. švietimo kontekste: vienas efektyvesnių geografinio prieinamumo problemos sprendimo būdas (be mokinių vežiojimo) – kaimo vietovėse uždaromose bendrojo ugdymo įstaigose steigti universalius daugiafunkcinius centrus. UDC teiktų ikimokyklinio, priešmokyklinio, papildomo ir specialiojo ugdymo bei suaugusiųjų formaliojo ir neformaliojo švietimo paslaugas. Tokių įstaigų steigimas ir plėtra ne tik tenkintų gyvybinius bendruomenės (ypač kaimo vietovėse) poreikius, bet ir palengvintų neretai skausmingą mokyklų tinklo pertvarką, kuri būtina siekiant veiksmingiau naudoti švietimo sistemos išteklius;

5.3.2. UDC, atsižvelgiant į konkrečios vietovės poreikius, galėtų atlikti šias pagrindines funkcijas:

5.3.2.1. ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo organizavimas. Viena didžiausių problemų – ikimokyklinio ugdymo įstaigų stoka. Tose vietovėse, kur tokių įstaigų yra, pastebima kita problema – įstaigos veiklos organizavimo nelankstumas. Išanalizavus tyrimo „Ikimokyklinio ugdymo pasirinkimo galimybės Lietuvoje“ duomenis nustatyta, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios tėvai nesinaudoja ikimokyklinio ugdymo įstaigų teikiamomis paslaugomis, – tai nesudarytos galimybių vaikui nereguliariai (kas antrą dieną, kelias valandas per dieną ir kt.) lankyti vaikų darželį. Tai nurodė (49,8 proc.) respondentų. Išsprendus šią problemą (koreguojant darbo laiką, krūvius ir pan.), tikėtina, kad ikimokyklinio ugdymo paslaugomis besinaudojančių vaikų skaičius būtų žymiai didesnis. Steigiant UDC, galėtų būti sprendžiama ši problema, teikiant lankstesnes paslaugas pagal nustatytus poreikius;

5.3.2.2. papildomo ugdymo, kryptingo laisvalaikio užimtumo veiklų, kaip prevencijos priemonių, sprendžiant bendruomenės problemas, organizavimas. UDC galėtų būti organizuojamos šios erdvės papildomam ugdymui: sporto ir žaidimų (krepšinis, minifutbolas, šachmatai, stalo tenisas ir pan.), būrelių (muzikiniai instrumentai, techninė ar kitokia kūryba, vaidyba, choreografija ir kt.), laisvalaikio (televizorius, skaitymas, kompiuteriai ir kt.), mokymosi (pamokų ruoša) bei kitos erdvės, priklausomai nuo konkrečios vietovės gyventojų poreikių bei disponuojamų išteklių;

5.3.2.3. suaugusiųjų tęstinio mokymo organizavimas, atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą svarbą. Pvz., galėtų būti sudaromos sutartys su regioniniais mokymo, suaugusiųjų švietimo centrais ir kitomis panašiomis institucijomis, siekiant aukštesnės vietos gyventojų kvalifikacijos, perkvalifikuojant ūkininkus alternatyviai veiklai, skatinant visuotinį gyventojų raštingumą (įskaitant kompiuterinį raštingumą), didinant pilietinį sąmoningumą ir gerinant asmeninę iniciatyvą dalyvauti valstybės, visuomeniniame gyvenime, skatinti asmens savišvietą, ugdymąsi ir saviraišką. UDC galėtų būti teikiamos nuotolinio mokymosi paslaugos, taip UDC galėtų prisidėti prie nuotolinio mokymosi tinklo plėtros, kas sudarytų prielaidas didinti suaugusiųjų Lietuvos gyventojų, dalyvaujančių mokymosi programose, skaičių. UDC galėtų būti mokoma kompiuterinio raštingumo, buhalterinės apskaitos vedimo, užsienio kalbų, vadybos pagrindų. UDC tokiu atveju galėtų vykdyti tam tikras profesinio rengimo įstaigų funkcijas;

5.3.2.4. atskiras dėmesys galėtų būti nukreiptas į šias paslaugas:

5.3.2.4.1. savišvietos kontekste: suaugusiųjų savišvieta ir sąveika su savivaldos, valdymo institucijomis, į UDC veiklą integruojant veikiančių bibliotekų tinklą. Tokiu atveju vietos gyventojų galėtų gauti aktualios informacijos (naujienų), skaityti knygas, Internetu apmokėti sąskaitas, susisiekti su valdymo organais rūpimais klausimais, viešai išsakyti savo nuomonę, susisiekti su giminaičiais, pažįstamais skirtingomis komunikacijų priemonėmis bei pan. Bibliotekos, ypač kaimuose ir mažesniuose miesteliuose, tampa kertine bendruomenių kultūrinio švietimo ir savaiminio mokymo ašimi. Seniūnijų centrų viešųjų bibliotekų tinklas yra gerai išvystytas (jų yra 600), todėl galėtų veiksmingai prisidėti prie UDC kaimo vietovėse tinklo kūrimo veiklos, skatinant mokymąsi visą gyvenimą. Tai paskatintų socialinių ryšių stiprinimą, pilietiško sąmoningumo ugdymą kaimo vietovėse, kas ypač svarbu ir aktualu šiose vietovėse;

5.3.2.4.2. socialinės pagalbos ir ugdymo kontekste: UDC galėtų būti vykdoma parama šeimai, asmens ugdymas, užimtumas, sisteminis darbas su vaiko socialine aplinka bei kt. (bendravimas, informacija, socialiniai įgūdžiai ir savarankiškumas, savivoka ir tapatumas, pasirinkimo laisvė). Pvz.: esant poreikiui, steigiamuose UDC kaimo gyventojai turėtų galimybę gauti nestacionarias socialines paslaugas, kurias šiuo metu jiems dažniausiai teikia seniūnijos socialinio darbo organizatoriai. Šių paslaugų svarbą išryškina savivaldybių, kurios teritorijoje veikia panašūs centrai (UDC prototipai) darbuotojai: visų socialinių grupių laisvalaikio užimtumo ir pozityviosios socializacijos programų/projektų skatinimas; dienos paslaugų vaikams, šeimai ir socialiai pažeistoms grupėms inicijavimas; informacinių ir karjeros konsultavimo centrų inicijavimas; individuali ir grupinė pedagoginė, psichologinė, socialinė pagalba asmeniui, šeimai, pedagogams ir kitiems sociokultūrinės veiklos profesionalams, didėjant rizikos šeimų bei jose augančių vaikų skaičiui, didėjant socialinių išmokų ir pašalpų bei jų dydžiui kaimo vietovėse, aktualėja pagalbos vaikui ir šeimai problema. UDC galėtų iš dalies mažinti problemos padarinius – šiuose centruose galėtų būti (pagal poreikį) organizuojamas vaikų maitinimas, sudaromos sąlygos vaikams paruošti namų darbus, išmokti elementarių gyvenimo įgūdžių (auklėjamoji švietimo funkcija);

5.3.2.4.3. įvairių amžiaus grupių įtraukimas į kultūrinę-šviečiamąją veiklą, organizuojant pažintinius, kultūrinius renginius, skatinančius socialinės partnerystės, bendruomenės stiprinimo, pilietiškumo sąmoningumo didinimo procesus. Kartu suaugę galėtų UDC realizuoti savišvietos poreikius, jungiantis į šokių, meno, kitokių pomėgių būrelius ir kt.;

5.3.2.4.4. UDC atskirai gali teikti paraiškas bei organizuoti įvairias kitas veiklas, pvz., nestacionarias vasaros stovyklas, prevencines programas ir kt. Šios veiklos būtų finansuojamos atskirai savivaldybės ir/ar kitų institucijų lėšomis ir padėtų spręsti kitokias (ilgalaikes ir trumpalaikes) kaimo vietovių problemas;

5.3.2.4.5. esant poreikiui, UDC turėtų būti sudaromos sąlygos teikti kitas, švietimo edukacinį bei socialinį kontekstą sudarančias paslaugas: specialiųjų poreikių vaikų priežiūra, suaugusiųjų švietimas šeimos klausimais, informacinių ir karjeros konsultavimo centrų inicijavimas ir kt.;

5.4. UDC steigimo ir plėtros kaimo vietovėse grėsmės:

5.4.1. nepakankamas visuomenės UDC sąvokos suvokimas, nepakankamai didelė savivaldybių švietimo specialistų motyvacija ir ribotas konkrečios vietovės gyventojų poreikių žinojimas, pasipriešinimas naujovėms gali užkirsti kelią UDC steigimui ir plėtrai, paliekant opias nepakankamos švietimo paslaugų kokybės ir prieinamumo problemas;

5.4.2. UDC administravimo, veiklos, finansavimo neapibrėžtumas: kiekviena savivaldybė turėtų spręsti problemas, susijusias su UDC išlaikymu: eksploatacinių išlaidų padengimas, paslaugų kompleksiškumo užtikrinimas, etatų steigimas ir išlaikymas, UDC vadovavimas ir pan. Siekiant išvengti šių problemų tikslinga detaliai nagrinėti UDC steigimo metodiką, įskaitant įstaigų funkcijų apjungimą toje pačioje vietovėje (kiek tai įmanoma) bei funkcijų decentralizavimą, esant tam tikroms veikiančioms įstaigoms (pvz., esant vaikų kūrybos namams, steigiamuose UDC gali būti atsisakyta papildomo ugdymo funkcijų arba UDC galėtų įsikurti vaikų kūrybos namų pagrindu (bazėje));

5.4.3. nepakankama UDC paklausa ir/ar pasiūla. Esant tokiai situacijai steigiamų UDC skaičius neatitiktų vietos gyventojų poreikių. Tokioje situacijoje neefektyviai veikiantys UDC keltų tas pačias išlaikymo problemas, kaip ir nereorganizuotos švietimo įstaigos, arba būtų per daug apkrautos (per dideli darbuotojų krūviai, neatitinkantis atlyginimas, specialistų pritraukimo ir įstaigų plėtros klausimas). Dėl šios priežasties siūloma detaliai parengti UDC steigimo aprašą, atsižvelgiant į vietovės demografinius, socialinius-ekonominius rodiklius, švietimo būklę (prieinamas švietimo įstaigas ir paslaugas), gyventojų informavimo sistemą ir jo prieinamumą bei kitus analizei svarbius veiksnius;

5.4.4. specialistų (auklėtojų, mokytojų, psichologų, logopedų ir kt.) trūkumas bei nepakankama kvalifikacija kaimo vietovėse gali būti priežastis, kodėl vaikų mokymosi pasiekimai atsilieka nuo mieste augančių vaikų pasiekimų lygio. Steigiant UDC, turėtų būti numatomas šių įstaigų aprūpinimas tinkamos kvalifikacijos specialistais (žmogiškųjų išteklių pakankamumas). Atsižvelgiant į tai, kad kompetentingų specialistų, potencialių UDC darbuotojų, rasti kaimo vietovėse galėtų būti sunku, turėtų būti numatyti būdai, kaip pritraukti šiuos darbuotojus dirbti kaimiškose vietovėse (patrauklių darbo sąlygų sukūrimas, lankstaus darbo grafiko sudarymas, kvalifikaciją atitinkantis darbo užmokesčio dydis ir pan.);

5.4.5. mažėjantis gyventojų (ir ypač vaikų) skaičius yra grėsmė, kad per tam tikrą laikotarpį nuo UDC steigimo datos šie centrai pradės veikti labai neefektyviai, sumažėjus tikslinių grupių skaičiui. Tikslinga sukurti UDC steigimo aprašą, kuriame didelis dėmesys būtų atkreiptas į steigimo aspektą (pvz., numatant vietovės perspektyvumą, užtikrinant tikslinių grupių pakankamumą ir t.t.).

6. Bendrosios išvados dėl UDC veiklos:

6.1. UDC paskirtis – teikti būtiniausias, aktualiausias, konkrečios vietovės gyventojų poreikius atitinkančias paslaugas, todėl UDC galėtų pasirinkti vykdyti vieną ar kelias funkcijas (iš išskirtųjų dalyje „galimybės“), pvz.:

6.1.1. savivaldybė galėtų apsispręsti dėl švietimo ir socialinių paslaugų teikimo vienoje vietoje pvz., popamokinę veiklą organizuoti reabilitacijos įstaigoje (esant įstaigų tikslinių grupių ir jų interesų suderinamumui, įstatyminės bazės vieningumui ir kitoms būtinoms sąlygoms);

6.1.2. savivaldybė galėtų apsispręsti vienos infrastruktūros pagrindu steigti UDC ir lokalizuoti kitas svarbias viešąsias funkcijas vykdančius objektus – pvz., medicinos punktą, pašto, bibliotekos, banko filialą ir pan.;

6.1.3. UDC veiklos ypatumai:

6.1.3.1. UDC funkcijų įvairovė, atsižvelgiant į konkrečios vietovės gyventojų poreikius;

6.1.3.2. kuriant UDC būtų vadovaujamasi atskirais gyventojų poreikių tyrimais bei analizėmis;

6.1.3.3. UDC gali atlikti viena ar daugiau specializuotų ir bendrųjų funkcijų;

6.1.3.4. UDC tenkina įvairių amžiaus grupių žmonių poreikius;

6.1.3.5. UDC sprendžia švietimo paslaugų kaimo vietovėse kokybės, pasirinkimo ir prieinamumo problemas;

6.2. tinkamai prižiūrimų UDC tinklas galėtų efektyviai prisijungti prie Lietuvos švietimo sistemos, užpildant institucinio aprūpinimo spragas, didinant paslaugų prieinamumą ir kokybę, pasitelkiant naujus mokymo metodus;

6.3. vieningo kaimo vietovės gyventojų jungiančio centro (edukacinio ir sociokultūrinio), kurio funkcijas tikėtina galėtų geriausiai atlikti UDC, steigimas kaimo vietovėse padėtų suburti aktyvią bendruomenę, sudarytų prielaidas socialinei partnerystei, bendruomenės stiprinimui, būtų plėtojamas socialinis kapitalas, gimtų inovatyvūs sprendimai ir kompetencijos tinkliniam bendradarbiavimui;

6.4. Lietuvoje nėra atlikta tyrimų, kurie įrodytų UDC veiklos veiksmingumą, todėl bus ypač svarbu, planuojant naujų UDC steigimą ir esamų UDC plėtrą, sukurti šių centrų veiklos vertinimo aprašą bei pagrindines monitoringo nuostatas, kurios leistų stebėti efektyvumą, pasiekimų ir rezultatų rodiklius bei pan.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

7. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas pagrindinis Komponento tikslas – sprendžiant nepakankamos švietimo paslaugų kokybės, pasiūlos ir prieinamumo kaimo vietovėse problemą kurti, diegti ir plėtoti modernią švietimo, apimančio įvairaus amžiaus gyventojų grupes ir jų poreikius, koncepciją. Tam reikėtų, atsižvelgiant į konkrečios vietovės gyventojų poreikius, steigti naujus ir/ar plėtoti esamus universalius daugiafunkcinius centrus, aprūpinant juos būtina infrastruktūra (patalpomis, įranga ir baldais, mokymo priemonėmis ir kt.) kokybiškų paslaugų teikimui.

8. Tikslo pasiekimą apibūdina pagrindinis Komponento uždavinys – modernizuoti švietimo paslaugas teikiančių įstaigų (ar kitų tai veiklai pritaikytinų patalpų) infrastruktūrą, įkuriant ir plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus kaimo vietovėse:

8.1. atlikti įstaigų patalpų remonto/rekonstrukcijos darbus;

8.2. aprūpinti įstaigų patalpas būtina technika, įranga ir baldais;

8.3. Neteko galios nuo 2010-06-16

Punkto naikinimas:

Nr. V-854, 2010-06-08, Žin. 2010, Nr. 69-3462 (2010-06-15), i. k. 1102070ISAK000V-854

IV. KOMPONENTO STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėnesius po projekto pabaigos)	2006	-	22800
Produkto rodikliai:
Projektų skaičius	2006	-	52

Punkto pakeitimai:

Nr. V-854, 2010-06-08, Žin., 2010, Nr. 69-3462 (2010-06-15), i. k. 1102070ISAK000V-854

10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Universalių daugiafunkcinių centrų, kurių steigimui ir plėtrai skirta parama	2006	-	76

“

Punkto pakeitimai:

Nr. V-854, 2010-06-08, Žin., 2010, Nr. 69-3462 (2010-06-15), i. k. 1102070ISAK000V-854

11. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo aprūpinimo centras (toliau vadinama – ŠAC) ir vertina rezultatus pagal šiuos komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Įsteigta ir/ar praplėsta UDC Alytaus apskrityje	2006	–	4
Įsteigta ir/ar praplėsta UDC Kauno apskrityje	2006	–	15
Įsteigta ir/ar praplėsta UDC Klaipėdos apskrityje	2006	–	9
Įsteigta ir/ar praplėsta UDC Marijampolės apskrityje	2006	–	5
Įsteigta ir/ar praplėsta UDC Panevėžio apskrityje	2006	–	7
Įsteigta ir/ar praplėsta UDC Šiaulių apskrityje	2006	–	8
Įsteigta ir/ar praplėsta UDC Tauragės apskrityje	2006	–	3
Įsteigta ir/ar praplėsta UDC Telšių apskrityje	2006	–	4
Įsteigta ir/ar praplėsta UDC Utenos apskrityje	2006	–	4
Įsteigta ir/ar praplėsta UDC Vilniaus apskrityje	2006	–	19

12. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

12.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, atsakingos už Komponento lygio rezultatų stebėseną, vadovas atskiru sprendimu;

12.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

13. Išskiriami šie pagrindiniai Projekto įgyvendinimo etapai:

13.1. parengiamasis etapas. Šio etapo metu parengiama visa techninė dokumentacija.

13.2. įgyvendinimo etapas. Šis etapas įgyvendinamas vykdant atskirus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, kuriuos įgyvendina atskiros Lietuvos Respublikos savivaldybės, Regionų plėtros tarybose patvirtintos kaip atskirų UDC steigimo/plėtros projektų vykdytojai.

14. Pagrindinis visų UDC projektų uždavinys – atsižvelgiant į konkrečios vietovės gyventojų poreikius steigti naujus ir/ar plėtoti esamus universalius daugiafunkcinius centrus, aprūpinant juos būtina infrastruktūra (patalpomis, įranga ir baldais, mokymo priemonėmis ir kt.) kokybiškų paslaugų teikimui.

15. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:

15.1. UDC projektų parengimą koordinuoja ir kontroliuoja kiekviena atskira savivaldybė (projekto vykdytojas), informaciją apie visų UDC projektus kaupia ir kontroliuoja ŠAC.

15.2. Komponento projektų įgyvendinančioji institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA);

15.3. susipažinę su kvietimo dokumentacija, pareiškėjai (projektų vykdytojai) rengia būtiną techninę dokumentaciją, ją teikia CPVA, kuri atlieka projektų paraiškų vertinimą pagal projektų finansavimo sąlygų aprašus ir metodinius nurodymus projektų vertintojams. Įvertinusi paraiškas, CPVA inicijuoja paramos sutarčių pasirašymą;

15.4. įgyvendindami projektus, projektų vykdytojai atsakingi savo projektų ribose, vykdo nustatytos formos atskaitomybę CPVA, o apie Komponento lygio pasiekimus – ŠAC. Projektų įgyvendinimo metu projektų vykdytojai vykdo paramos sutartyse numatytas veiklas, o centralizuotą įrangos pirkimą atlieka ŠAC.

15.4. įgyvendindami projektus, projektų vykdytojai teikia nustatytos formos ataskaitas ŠAC, kuri apibendrina gautą informaciją ir teikia ataskaitas apie Komponento įgyvendinimo eigą PVK;

15.5. projektų įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI

16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

17. Projektas įgyvendinamas vietovėse iki 1000 gyventojų.

18. Atsižvelgiant į UDC projektų specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto (atskirų UDC steigimo/plėtros projektų) atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“
1.3.	Priemonė	Universalių daugiafunkcinių centrų kaimo vietovėse steigimas
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Regionų projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Nenumatomas
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas (-ai)	Lietuvos Respublikos savivaldybių administracijos
3.2.	Partneris (-iai)	1. Švietimo įstaigos arba jų steigėjai
		2. Kitos viešosios paskirties institucijos Partnerio/partnerių įtraukimas į projektą turi būti pagrįstas, racionalus ir naudingas (projekto pasiekimams, eigai, veiksmingumui ir pan.) – įrodant partnerio būtinumą
3.3.	Remiamos veiklos	1. Atlikti įstaigų patalpų remonto/rekonstrukcijos darbus 2. Aprūpinti įstaigų patalpas būtina įranga ir baldais
3.4.	Tikslinės grupės	1. UDC darbuotojai (mokytojai, švietimo administracijos darbuotojai ir kt.)
		2. Vietos gyventojai: vaikai iki 18 metų, jaunimas, suaugę asmenys
3.5.	Projekto vertė	Iki 87800,0 tūkst. Lt:
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 87800,0 tūkst. Lt:
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	24 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2011 m.
4.	Atitikties kriterijai	Atrenkant finansuotinus UDC projektus, pagrindiniai kriterijai galėtų būti:
		1. vietovės perspektyvumas: nutolimas nuo rajono centro, potencialių UDC paslaugų vartotojų skaičius ir kt.
		2. UDC paslaugų atitikimas savivaldybės sprendžiamoms švietimo paslaugų prieinamumo problemoms
		Kiti pagrindiniai atrankos kriterijai turėtų būti parengti ir patikslinti Aprašo rengimo metu (po atlikto UDC tyrimo).
		Pareiškėjas, teikdamas paraišką UDC steigimui/plėtrai, privalo užtikrinti, kad:
		1. Tinkamai įvertino UDC poreikį savivaldybėje (turi būti pateikiama galimybių studija ar investicinis projektas pagal UDC steigimo/ plėtros Aprašą)
		2. Turės pakankamai žmogiškųjų išteklių valdyti UDC projektą (institucinis aspektas)
		3. Turi pakankamai patirties įgyvendinant projektus (valdymo aspektas)
		4. Turės pagrįsti, kokiu būdu (tvarka, lėšos, etatai) išlaikys sukurtą infrastruktūrą ir palaikys (arba ateityje net plės) UDC veiklą (finansinis aspektas)
		5. UDC projektas yra savivaldybės išskirtas kaip veiklos prioritetas (turi būti pateikiamas patvirtintas prioritetinių projektų sąrašas ar jo ištrauka, savivaldybės strateginis plėtros planas arba jo ištrauka, savivaldybės tarybos pritarimas UDC projektui ar kiti dokumentai, įrodantys savivaldybės prioritetus dėl UDC steigimo/ plėtros)
		6. Numatomos investicijos bus nukreiptos į UDC projekto vykdytojui priklausantį turtą (UDC projekto vykdytojas turi turėti teisę į nekilnojamąjį turtą (disponavimo, valdymo, naudojimo), kuris tiesiogiai susijęs su UDC projektu
		7. UDC veiklą kuruojantis asmuo turės visas būtinas kompetencijas (vadyba, švietimas ir kt.) UDC veiklai organizuoti
		8. Kiekvienas atskiras UDC projektas atitinka bendruosius projektų atrankos kriterijus
		Steigiant/plėtojant UDC, konkreti savivaldybė galėtų atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
		1. Numatyti nuosavą piniginį indėlį į tinkamas UDC projekto išlaidas
		2. Turėti patirtį ir įdirbį UDC steigimo/plėtros veikloje
		3. Investicijas nukreipti į veikiantį UDC;
		4. Sudaryti sąlygas UDC daugiafunkcionalumo didinimui, vienoje įstaigoje pagrįstai sukoncentruojant kitų (ne švietimo) paslaugų teikimą (pvz., paštas, medicinos punktas, viešoji biblioteka, kultūros įstaiga ir pan.)
		UDC projektui įgyvendinti būtinas Regiono plėtros tarybos pritarimas.
5.	Administruojanti institucija	Centrinė projektų valdymo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas Projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	UDC projektų tikslinėms grupėms bus sudarytos geresnės mokymo ir mokymosi sąlygos neatsižvelgiant į jų lytį, amžių, lytinę orientaciją, negalę, rasę ar etninę priklausomybę, religiją, įsitikinimus ir kitus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytus nelygybės pagrindus.
		Projekto tikslinėms grupėms bus siekiama sudaryti vienodai palankias mokymo ir mokymosi, ugdymo ir darbo sąlygas. Be to, bus siekiama išspręsti (ar bent sumažinti) nevienodo švietimo paslaugų prieinamumo problemą didesniuose Lietuvos miestuose ir kaimo vietovėse.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Steigiant UDC, diegiamas naujas, modernus, inovatyvus švietimo paslaugų organizavimo modelis, kuris galėtų veiksmingai prisidėti prie nepakankamo švietimo paslaugų prieinamumo problemų sprendimo Lietuvoje. Tai leistų priartinti švietimo paslaugas prie rizikos, socialiai pažeidžiamų asmenų, paslaugos būtų teikiamos pagal vietos bendruomenės poreikius lanksčiu grafiku ir apimtimi.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	UDC projektų įgyvendinimo metu diegiant informacines technologijas (IKT diegimas projekte numatomas ne kaip pagrindinė UDC veikla, tačiau atskirų UDC projektų įgyvendinimo metu planuojama sukurti sąlygas UDC plėtoti ir savo veikloje naudoti IKT: organizuoti suaugusiųjų mokymus, naudoti IKT ugdymo kontekste, užtikrinti kitas funkcijas) bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo: siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos; mažinti socialinės, turtinės, geografinės padėties ir kitų veiksnių sąlygojamus šiuolaikinių IT panaudojimo skirtumus – suteikti visiems šalies gyventojams vienodas galimybes naudoti IT asmeninėms ir visuomeninėms reikmėms.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4..	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatyme (2002 m. gruodžio 10 d., Nr. IX-128; Žin., 2002, Nr. 123-5558). UDC projektų vykdymu siekiama sudaryti sąlygas tolygiai ir tvariai ilgalaikei visų regionų plėtrai, mažinant išsivystymo ir švietimo paslaugų prieinamumo netolygumus tarp 2007 m. sausio 31d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. numatytų 7 ekonominio augimo centrų švietimo sektoriaus žmogiškųjų išteklių, infrastruktūros, paslaugų kokybės ir prieinamumo lygio.
		Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės trukmės ir trumpalaikius tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: užtikrinti įvairių lygių švietimo prieinamumą, tinkamai naudojant valstybės, savivaldybių ir ES fondų lėšas, modernizuoti švietimo ir mokslo įstaigų infrastruktūrą, įvykdyti švietimo įstaigų tinklo reformą. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-854, 2010-06-08, Žin., 2010, Nr. 69-3462 (2010-06-15), i. k. 1102070ISAK000V-854

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

19. Projekto tikslus ir produktus numatoma viešinti:

19.1. viešinimo veiklų tikslas – suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą UDC projektams, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Šios veiklos tikslinės grupės:

19.1.1. rajonų, kuriuose vykdomi UDC projektai, įvairaus amžiaus gyventojai, kurie galėtų pasinaudoti UDC teikiamomis paslaugomis;

19.1.2. kitos įstaigos, vykdančios formalųjį ir neformalųjį švietimą, kurios savo įstaigose galėtų steigti/plėtoti panašius centrus, diegiant liberalią UDC idėją ir sprendžiant konkretaus regiono švietimo kokybės ir prieinamumo problemas (jei tokių yra);

19.1.3. švietimo sistemos darbuotojai, į kurių pareigas įeina sistemingas švietimo paslaugų plėtojimas, racionalus išteklių naudojimas ir pan., kurie panaudojant UDC projektus galėtų optimizuoti savo veiklą, teikti visapusišką pagalbą steigiamiems/plėtojamiems UDC;

19.2. numatomos viešinimo priemonės:

19.2.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

19.2.2. UDC – kiekviename įrengiant informacines lentas (įrengiami kiekvienoje renovuojamoje įstaigoje (iš viso – ne mažiau kaip 76 informacinės lentos);

19.2.3. konferencijose – savivaldybės lygmeniu;

19.2.4. informaciniai pranešimai elektroninėje erdvėje: skelbimai įstaigų (jei planuojama kurti internetines įstaigų svetaines), savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose (tikslų pranešimų skaičių nustatys UDC projektų vykdytojai, atsižvelgiant į planuojamas UDC funkcijas ir tikslines grupes);

19.3. numatoma viešinimo priemones realizuoti visą projekto įgyvendinimo laikotarpį, tačiau dėl konkrečių viešinimo priemonių realizavimo datos turėtų apsispręsti kiekvienas UDC projekto vykdytojas, atsižvelgdamas į UDC projekto veiklas ir įgyvendinimo laikotarpį;

19.4. už viešinimo priemonių įgyvendinimą bus atsakingas kiekvienas vykdytojas savo UDC projekto įgyvendinimo ribose.

20. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projektą, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, UDC paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

______________

27 komponento

1 priedas

REIKALAVIMAI UDC STEIGIMO/PLĖTROS APRAŠUI

UDC steigimo/plėtros aprašas skirtas savivaldybėms, kurios savo teritorijoje planuoja steigti / plėtoti universaliuosius daugiafunkcinius centrus, skirtus švietimo paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimui tam tikroje vietovėje (gyvenvietėje), atsižvelgiant į šios vietovės gyventojų poreikius.

Aprašą turėtų sudaryti šios pagrindinės dalys:

Aprašo dalis	Dalies pagrindiniai nagrinėjami aspektai	Galimi dalies punktai
Idėja	Trumpai aprašoma UDC steigimo/plėtros idėja: kam skirtas UDC, kodėl jis galėtų būti steigiamas ir/ar plėtojamas	Poreikio pagrindimas
		UDC esmė
		UDC paskirtis
Paslaugos	Aprašoma, kokios paslaugos galėtų būti teikiamos UDC: ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, papildomas ugdymas, suaugusiųjų mokymas ir t.t.	Galimos paslaugos
		UDC paslaugų papildomumas
		(kokias papildomas, pvz., socialines, paslaugas galėtų teikti UDC)
Veiklos modelis	Trumpai aprašoma, kokiu būdu galėtų veikti steigiamas/plėtojamas UDC: kokie žmogiškieji ištekliai (darbuotojų skaičius, kvalifikacijai, reikalavimai) turėtų organizuoti UDC veiklą ir jame dirbti, kokio pavaldumo UDC galėtų būti steigiamas (savarankiškas juridinis vienetas arba jungiantis prie bendrojo ugdymo įstaigų). Be to, sudaromi atskiri baldų, įrangos ir mokymo priemonių katalogai – atskiroms UDC paslaugoms teikti. Iš šių katalogų savivaldybės gali pasirinkti savo krepšelius, orientuojantis į savo steigimo/plėtojamo UDC paslaugas, vartotojų skaičių ir pan.	Žmogiškieji ištekliai
		Organizacinė valdymo schema
		Vartotojų struktūra
		Katalogai
		Teisiniai dokumentai
Pavyzdinis viešinimo planas	Pateikiamas trumpas pavyzdinis viešinimo planas: kokias priemones, kokioms tikslinėms auditorijoms reikėtų taikyti, kokia apimtimis	Viešinimo tikslai
		Tikslinės grupės
		Viešinimo priemonės ir jų pateikimo būdai
		Viešinimo planas
		Viešinimo biudžetas
Reikalavimai galimybių studijų/ investicinių projektų rengimui	Pateikiama informacija, kaip turėtų atrodyti pateikiama galimybių studija/ investicinis projektas. Numatoma, kad pagrindinis dėmesys bus kreipiamas į šias dalis: poreikio pagrindimas (tyrimai, anketos ir pan.), tolimesnis sukurtos infrastruktūros išlaikymas, investicijų pagrindimas. Dalių išsidėstymas ir/ar papildymas bus parengtas Aprašo rengimo metu, vadovaujantis CPVA parengtomis rekomendacijomis viešojo sektoriaus investiciniams projektams
Kriterijai	Sudaromas kriterijų ir prioritetų sąrašas, kurį naudos: savivaldybės (pareiškėjai) – vertinant savo sudarytą dokumentaciją UDC steigimui/plėtrai (vertinant investicinius planus ir paraiškas), Regionų plėtros tarybos – vertinant savivaldybių pateiktus UDC steigimo/plėtros idėjų aprašymus ir išrenkant finansuotinas idėjas, CPVA – vertinant savivaldybių pateiktas projektų paraiškas	Kriterijai (atrankai)
		Prioritetai (atrankai)
		Forma UDC steigimo/plėtros idėjos aprašymui (kuri bus teikiama Regionų plėtros taryboms)

Už Aprašo parengimą atsakingas Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras bei jo suburta Darbo grupė.

Vadovaujantis Apraše pateikta informacija, savivaldybės (potencialūs projektų vykdytojai) pateiks UDC steigimo/plėtros idėjos savo teritorijoje aprašymą Regionų plėtros taryboms. Regionų plėtros tarybos pagal Apraše pateiktą metodiką bei atsižvelgdamos į Regionui skiriamą lėšų sumą atrinks savivaldybės, kurių idėjos geriausiai atitiko UDC steigimo/plėtros Aprašą. Atitinkamos atrinktos savivaldybės pagal Apraše pateiktas rekomendacijas parengs galimybių studijas/investicinius projektus, kurie taps pagrindu teikti paraišką Centrinei projektų valdymo agentūrai.

______________

Mokyklų tobulinimo programos plius

28 priedas

(Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2011 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. V-683 redakcija)

SPECIALIŲJŲ MOKYKLŲ PERTVARKOS, METODINIŲ CENTRŲ STEIGIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Specialiųjų mokyklų pertvarkos, metodinių centrų steigimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ uždavinio „Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje“ priemonę „Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas“.

3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), išskiriamo švietimo plėtotės siekio užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, visuotinius dabarties pasaulio visuomenės poreikius bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), antrąją kryptį „Infrastruktūros tobulinimas“.

4. Komponentas yra sudėtinė Programos dalis ir siekia Programos tikslų. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Steigti specialiojo ugdymo metodinius centrus, atnaujinti jaunimo mokyklų materialinę bazę ir įrengti specialistų darbo vietas, sudarant sąlygas sėkmingam įvairiapusiam mokinių ugdymuisi“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtini šie pagrindiniai specialiojo ugdymo paslaugų teikimo Lietuvoje privalumai ir trūkumai, galimybės ir grėsmės:

5.1. stiprybės:

5.1.1. pastarąjį dešimtmetį mokiniams, turintiems intelekto sutrikimų, sudaryta galimybė ugdytis bendrojo lavinimo mokyklų specialiosiose, lavinamosiose klasėse. Siekiant diegti įvairius asmenų, turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo modelius įgyvendinama daug įvairių projektų. Specialiosiose mokyklose imta ugdyti asmenis, kurie iki 1990 m. buvo laikomi nemokytinais. 1999–2000 m. m. specialiosiose, lavinamosiose klasėse buvo ugdomi 4 proc., 2000–2001 m. m. – 2 proc., 2001–2002 m. m. – 1,7 proc., 2008–2009 m. m. – 1,54 proc. mokinių, turinčių intelekto sutrikimą;

5.1.2. kasmet daugėja specialiųjų poreikių mokinių, pasirenkančių ugdymąsi pagal jiems pritaikytas pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 1999–2000 m. m. bendrojo lavinimo mokyklose drauge su bendraamžiais buvo ugdoma 82 proc. 2000–2001 m. m. – 85 proc., 2001–2002 m. m. – 86,5 proc., 2003–2004 m. m. – 89 proc. šių mokinių;

5.1.3. 2003 m. pasibaigus aprūpinimo vadovėliais pertvarkai, pereita prie decentralizuoto mokyklų aprūpinimo vadovėliais ir mokymo priemonėmis. Vienam ne specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčiam mokiniui skiriama 40 Lt vadovėliams ir pratybų sąsiuviniams įsigyti. Nuo 2005 m. vadovėliams ir mokymo priemonėms skiriama 20 proc. daugiau lėšų. 2005 m. sudarytas Rekomenduojamų įsigyti specialiųjų mokymo priemonių sąrašas, kuriame minimas Lietuvoje ir užsienyje išleistas specialiąsias mokymo priemones mokyklos gali įsigyti už mokinio krepšelio lėšas;

5.2. silpnybės:

5.2.1. inkliuzinio ugdymo barjerai, Europos Specialiojo ugdymo plėtros agentūros (European Agency for Development in Special Needs Education) tyrimų duomenimis, yra šie: inkliuzinio ugdymo neskatinanti finansavimo sistema, segreguotų (specialiųjų ugdymo įstaigų arba namų) institucijų gyvavimo tradicijos (ir su tuo susijusios ten dirbančių specialiųjų pedagogų baimės netekti darbo), organizacinės, resursų paramos inkliuziniam ugdymui stoka pačių bendrojo lavinimo mokyklų viduje (kompetencijų, nuostatų, materialinės paramos prasme). Negatyviu veiksniu laikomas ir per didelis mokinių klasėje skaičius (Special Needs Education in Europe, 2003 m.). Pastebima ir tai, kad specialiųjų poreikių vaikų inkliuzinio ugdymo perspektyva priklauso ir nuo jų negalios pobūdžio (ypač daug problemų sudaro kurčiųjų, žymių elgesio ir emocijų sutrikimų, autizmo spektro, kompleksinių sutrikimų turinčių asmenų ugdymas);

5.2.2. ypač daug sunkumų mokytojams kyla integruotai ugdant sutrikusio intelekto, emocijų ir elgesio sutrikimų turinčius vaikus. Trūksta mokytojų padėjėjų, kurie padėtų šiems vaikams pamokos metu (tyrimo „Specialiųjų poreikių vaikų integravimo problemos“ duomenys, A.Bagdonas ir kt., 2003 m.). Šiuo metu esanti teisinė bazė leidžia teikti mokytojo padėjėjo pagalbą vaikams, turintiems vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, esama mokyklos struktūra nelanksti pedagogiškai bei psichosocialiai apleistiems mokiniams, todėl jie dažnai keičia mokyklas arba tiesiog nebaigia pagrindinės mokyklos;

5.2.3. mokytojai nėra pasirengę (neturi kompetencijų) dirbti su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių. Esant per didelėms klasėms, mokytojai nesuspėja per pamoką skirti pakankamai laiko ir dėmesio vaikams, dirbantiems pagal bendrąsias ir adaptuotas ar modifikuotas programas, ypač išsiskiria neigiamas požiūris į sutrikusio intelekto vaikų ugdymą. Yra spragų specialiosios pedagoginės pagalbos organizavime bendrojo lavinimo mokyklose. Specialusis pedagogas ne visuomet geba patenkinti klasės mokytojų/dalykininkų poreikį gauti jo konsultacijas, pedagogai šio specialisto konsultacijas ir teikiamą praktinę pagalbą vertina gana žemai arba didelėje dalyje mokyklų (ypač rajonuose) visai nėra šių specialistų;

5.2.4. 2005 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pateiktoje pažymoje „Dėl specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos teikimo bendrojo lavinimo mokyklose“ įvardytos pagrindinės problemos: specialistų stygius, pagalbos specialistų etatų mokyklose trūkumas, mokinio krepšelio lėšų nepakankamumas ir kt. Tyrimai (A. Bagdonas ir kt.) rodo, kad mokyklos techniškai ir materialiai nėra pasirengusios ugdyti neįgalius vaikus: nepakankamas aplinkos pritaikymas (liftų, pandusų, pritaikytų sanitarinių mazgų stoka), kompiuterinės mokomosios technikos, kompensacinės ugdymo technikos trūkumas. Tik kas šeštas neįgalus vaikas gali naudotis specialiai įrengtu liftu, kas ketvirtoje mokykloje įrengtas prieinamas tualetas. Specialiojo ugdymo vadovėlių, ugdymo ir kompensacinės (pagalbinės) technikos priemonių trūkumą nurodo daugiau kaip 50 proc. pedagogų;

5.3. galimybės:

5.3.1. mokslininkų teigimu (J.Ambrukaitis, J.Ruškus), siekiant, kad vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, integracija į bendrąsias mokyklas būtų sėkminga, būtina kalbėti apie tris kompetencijas: pedagogų gebėjimą taikyti naujus mokymo metodus, mokyklos ir kitų institucijų partnerystės metodus ir ugdymo administravimo metodus („Specialiojo ugdymo pagrindai“, 2003 m.);

5.3.2. kai kurios specialiosios mokyklos galėtų tapti metodiniais centrais, kuriuose nuolat dirbtų aukštos kvalifikacijos konsultantai, būtų ugdomi didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, centruose galėtų būti kaupiama specialiosios mokymo priemonės, kompensacinė technika ir pan.;

5.4. grėsmės:

5.4.1. Lietuvoje kasmet vis daugiau asmenų teiktina specialioji pedagoginė, specialioji ar (ir) psichologinė pagalba. 1999–2000 m. specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai sudarė 8,5 proc., 2000–2001 m. – 9 proc., 2001–2002 m. – 9,4 proc., 2003–2004 m. – 10 proc., 2008–2009 m. – 10,4 proc., 2009–2010 m. – 10,6 proc. visų Lietuvos mokinių;

5.4.2. 2009–2011 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosiuose ugdymo planuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1027 (Žin., 2009, Nr. 61-2447), numatytos įvairios galimybės teikti pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, pagal poreikį pritaikyti jiems ugdymo planą ir kt. Tyrimo duomenimis, dauguma mokyklų nepakankamai išnaudoja suteiktas galimybes. Nepakankamai išnaudojama teisinių dokumentų teikiama galimybė sutrikusio intelekto mokinius ugdyti dalinės integracijos principu, t.y. neįgalūs vaikai ugdomi toje pačioje mokykloje, bet atskirose klasėse (grupėse), mažai steigiama specialiųjų ar lavinamųjų klasių bendrojo lavinimo mokyklose;

5.4.3. Lietuvoje nėra ugdymo įstaigų, metodinių centrų, turinčių patirtį, tradicijas ugdyti autizmo spektro, elgesio ir emocijų sutrikimų turinčius vaikus. Nepakankamai pritaikyta aplinka, trūksta įrangos, kompensacinės technikos mokyklose, ugdančiose vaikus, turinčius kompleksinių sutrikimų.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas Komponento tikslas – gerinti specialiojo ugdymo paslaugų prieinamumą ir kokybę, steigiant metodinius centrus.

7. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

7.1. modernizuoti specialiojo ugdymo mokyklų infrastruktūrą, pritaikant ją metodinių centrų funkcijoms atlikti;

7.2. aprūpinti metodinius centrus specialiosiomis mokymo priemonėmis, įranga, organizacine technika ir baldais.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

8. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)	2006	-	390
Produkto rodikliai:
Projektų skaičius	2006	-	1 (vienas)

9. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Įkurta specialiojo ugdymo metodinių centrų, skaičius	2006	-	4

10. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo ir mokslo ministerija ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis
	Metai	Reikšmė	2015
Produkto rodikliai:
Modernizuotų specialiojo ugdymo įstaigų skaičius	2006	-	4

11. Informacija apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius bus teikiama Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

12. Išskiriami šie pagrindiniai Komponento įgyvendinimo etapai:

12.1. parengiamasis etapas. Šio etapo metu atrenkamos keturios specialiojo ugdymo įstaigos, kurios bus modernizuotos pritaikant jas metodinių centrų funkcijoms atlikti;

12.2. įgyvendinimo etapas.

13. Pagrindinis projekto uždavinys – gerinti specialiojo ugdymo paslaugų prieinamumą ir kokybę, steigiant metodinius centrus;

14. Projekto parengimą koordinuoja ir kontroliuoja Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras.

15. Projekto įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI

16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

17. Atsižvelgiant į Projektų specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projektų atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“
1.3.	Priemonė	Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektų planavimas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Nenumatoma
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas(-ai)	Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras
3.2.	Partneris(-iai)	1) Šakių rajono savivaldybė (Gelgaudiškio specialioji mokykla); 2) Plungės rajono savivaldybė (Plungės specialioji mokykla); 3) Panevėžio miesto savivaldybė (Panevėžio specialioji mokykla ir Panevėžio specialiojo ugdymo centras); 4) Šilutės rajono savivaldybė (Švėkšnos sanatorinė mokykla).
3.3.	Remiamos veiklos	1) specialiojo ugdymo mokyklų infrastruktūros modernizavimas – pritaikymas metodinių centrų funkcijoms atlikti; 2) metodinių centrų aprūpinimas įranga, organizacine technika ir baldais.
3.4.	Tikslinės grupės	1. Specialiojo ugdymo įstaigų darbuotojai; 2. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai.
3.5.	Projekto vertė	Iki 5 000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 5 000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	Iki 30 mėnesių
3.10.	Projekto pradžia	2011 m.
4.	Atitikties kriterijai	Netaikoma
5.	Administruojanti institucija	Centrinė projektų valdymo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projektų tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Sudarius sąlygas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ugdytis pagal jų galias atitinkančias programas, pritaikius jiems ugdymosi aplinką, naudojant pritaikytus vadovėlius ir kitą mokomąją medžiagą, kompensacinę techniką bus sudarytos galimybės mokytis jiems drauge su bendraamžiais ir įgyti bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas. Tai tiesiogiai atitinka lygių galimybių prioritetus. Projektų poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Netaikoma
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Kompiuterinės ir programinės įrangos įsigijimas tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės prioritetais, numatytais Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 301 (Žin., 2011, Nr. 33-1547). Projektų poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Investicijos į specialiojo ugdymo mokyklas bus skirstomos pagal nustatytus kriterijus, kas leis steigti metodinius centrus labiausiai tam pasirengusiose mokyklose ir savivaldybėse. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558), 14 probleminių savivaldybių apibrėžtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555). Projektų poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Specialiojo ugdymo paslaugų plėtojimas pagerins švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą, taip bus sukurtos sąlygos mokytis visą gyvenimą visiems visuomenėms nariams. Kartu išaugs švietimo bei mokslo svarba ir bus užtikrinama gyventojų gerovė, išsaugomi kultūriniai ypatumai bei užtikrinamas istorinis valstybės tęstinumas. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus. Projektų poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

18. Komponento tikslus ir pasiekimus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, pagerėjusias švietimo paslaugas. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

18.1. specialiųjų ugdymo įstaigų darbuotojai;

18.2. specialiųjų poreikių mokiniai.

19. Numatomos viešinimo priemonės:

19.1. žiniasklaidoje – 3 informaciniai pranešimai spaudai;

19.2. švietimo įstaigose – kiekvienoje įrengiant informacines lentas;

19.3. konferencijose – 4 konferencijos;

19.4. elektroninėje erdvėje – pranešimai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, švietimo įstaigų bei jų steigėjų tinklapiuose.

20. Viešinimo priemones numatoma realizuoti visą Komponento įgyvendinimo laikotarpį, tačiau dėl konkrečių viešinimo priemonių realizavimo datos ir būdų turės apsispręsti projekto vykdytojas, atsižvelgdamas į konkretaus projekto veiklas ir įgyvendinimo laikotarpį.

21. Viešinimo priemonėms įgyvendinti nėra numatomas atskiras biudžetas, tačiau išlaidos yra priskirtinos prie tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos. Viešinimo priemonių biudžetą pateiks projekto vykdytojas, atsižvelgdamas į projekto mastą. Už viešinimo priemonių įgyvendinimą bus atsakingas projekto vykdytojas projekto įgyvendinimo ribose.

22. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Komponento veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-683, 2011-04-26, Žin., 2011, Nr. 55-2673 (2011-05-10), i. k. 1112070ISAK000V-683

Mokyklų tobulinimo programos plius

29 priedas

INTEGRUOTO DALYKO IR UŽSIENIO KALBOS MOKYMO PLĖTRA UGDYMO PROCESE KOMPONENTAS

I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

1. Integruotas dalyko ir užsienio kalbų mokymas (angl. CLIL, pranc. EMILE) Europos kalbų mokymo politikoje yra taikomas nuo 1990 metų. Lietuvos mokyklose toks mokymas vis dar yra naujovė. Tai ir integracijos tikrovė, paskatinusi ieškoti naujų kelių ir švietimo politikos ugdymo procesuose. Šis metodas atveria plačias galimybes ugdyti asmenybę, mokyti mokinius savarankiškumo, kelti mokymosi motyvaciją bei ugdyti kalbines kompetencijas taikant jas profesiniame gyvenime. Dideles galimybes šis metodas atveria ne tik bendrojo lavinimo mokyklų, bet ir profesinių mokyklų bei kolegijų mokytojams, savo ugdymo procese taikantiems šį sąlyginai naują mokymo būdą. Dalyko galima mokytis įvairiomis mūsų mokyklose dėstomomis kalbomis. Šiam mokymo būdui labai tinka ir tautinių mažumų ar migrantų kalbos. Tai laikmečio padiktuota naujovė, Lietuvai labai plačiai integruojantis į bendrus Europos Sąjungos procesus, išnaudojant studijų, darbo mobilumo galimybes ir pan.).

2. Visko pradžia – mokytojų parengimas dirbti šiuo metodu, mokomosios medžiagos rengimas, užsienio patirties perėmimas. Lietuvai svarbu, kad dalyko mokytojai mokėtų/mokytųsi užsienio kalbas ir vykdydami projektą kartu įgytų metodines-didaktines kompetencijas ir užsienio kalbų gebėjimų ugdymui. Užsienio šalyse – tai jau dešimtmečiais praktikuojamas toks integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas, tačiau mums tenka tik išnaudoti tų Europos šalių patirtį, ko mus ir ragina Lietuvos kalbų politiką analizavę, vertinę ir rekomendacijas teikę Europos tarybos kalbų ekspertai.

3. Lietuvos švietimo sistemoje buvo vykdomas pilotinis „Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo“ projektas, kuris baigtas 2006 metais, darbą apibendrinus tarptautinėje konferencijoje. Projekto darbe dalyvavo apie 60 mokyklų, pasiektas pradinis lygmuo. Mokyklos turėjo galimybę susipažinti su struktūra, metodika (tiek dalyko, tiek užsienio kalbų mokyme) bei pradėti šį labai aktualų Lietuvos ugdymo turinio kaitoje darbą. Šiuo metu būtinas tęstinumas, investuojant didesnes lėšas, nes vien atskirų mokyklų pajėgomis gero rezultato įgyvendinant šį projektą visoje Lietuvoje pasiekti nebūtų neįmanoma. Projekto tęstinumas padėtų didinti mokymo ir mokymosi veiksmingumą, kokybę, taip pat būtų jungtis tarp bendrojo lavinimo, profesinio ir aukštojo mokslo. Tai būtų svarbi viso bendrojo lavinimo proceso modernizavimo dalis.

4. Kokias programas diegti mokytojų rengime, kokiu būdu apmokyti Lietuvos mokytojus, kaip efektyviai įdiegti šį šiuolaikišką mokymą Lietuvos mokyklose – būtų pagrindinis projekto darbo tikslas.

5. Integruotas dalyko ir užsienio kalbų mokymas aktualus didėjant mobilumui profesinėje srityje, ypač Lietuvai esant ES nare. Integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas – puikus instrumentas mokyklos struktūros kaitoje, ieškant dinamiškumo, atsigręžimo į mokinio individualius interesus. Todėl būtina plėtoti mokytojų kompetencijas, diegiant šį naują mokymo metodą bei vykdant Europos tarybos, Europos Komisijos bei Lisabonos konvencijos direktyvas kalbų mokymo klausimais.

6. Populiarinant Europos kalbų mokymo naujoves, įgyvendinant naują mokymo turinį ir vykdant integracinius procesus dalyko ir užsienio kalbų mokyme, galima parengti naujos kartos šias kompetencijas turinčius mokytojus ir suteikti didelę galimybę Lietuvos mokiniams rengtis savarankiškam gyvenimui bei mokymuisi visą gyvenimą.

II. TIKSLINĖS GRUPĖS

7. Tikslinės grupės yra bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai, kurie praktikoje planuoja įdiegti/diegia integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo metodą.

III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

8. Tikslas: plėtoti mokytojų kompetencijas, diegiant integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo metodą bei vykdant Europos Tarybos, Europos Komisijos bei Lisabonos konvencijos direktyvas kalbų mokymo klausimais.

9. Uždaviniai:

9.1. plėtoti dalyko mokytojų užsienio kalbų mokėjimo kompetencijas;

9.2. parengti rekomendacijas ugdymo proceso kaitai bei integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtrai Lietuvos mokyklose;

9.3. efektyviai panaudoti persikvalifikavusių dalykų mokytojų su užsienio kalbos mokymo kvalifikacija potencialą, rengiant integruoto mokymo programas (modulius);

9.4. skleisti įgytą patirtį kitoms Lietuvos mokykloms.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

10. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina situacija 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	88,4	90	Projektų ataskaitos
Produkto	Mokytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	46920	1000	Projektų ataskaitos

Punkto pakeitimai:

Nr. V-683, 2011-04-26, Žin., 2011, Nr. 55-2673 (2011-05-10), i. k. 1112070ISAK000V-683

V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS

Veiksmų programa	Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas	2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“
Prioriteto uždavinys	2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“
Uždavinio priemonė	Pagrindinių kompetencijų ir ypač verslumo, pilietiškumo ugdymo, kalbų mokymo, darnaus vystymosi principų diegimas formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje
Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
Programos tikslas	Atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti ugdymo turinį
Programos uždavinys	Atnaujinti ugdymo turinį, orientuojant jį į esminių mokinių kompetencijų ugdymo, ugdymo programų lankstumo, įvairiapusiškumo, didesnių pasirinkimo galimybių didinimą

VI. REMIAMOS KOMPONENTO PROJEKTŲ SRITYS

11. integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtra ugdymo procese:

11.1. integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo mokytojų kvalifikacijos tobulinimas pagal iš anksto parengtą (-as) neformalaus mokymo programą (-as) (integruoto dalyko ir užsienio kalbos kvalifikacijos tobulinimo programa turi būti parengta ne mažiau nei dviem užsienio kalboms ir ją turi sudaryti integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo metodikos dėstymas, užsienio kalbos komunikacinių kompetencijų ugdymas, pasiekiant ne žemesnį nei B2 lygį, dalyko kalbos komunikacinių kompetencijų ugdymas;

11.2. praktinis integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo metodų taikymas bendrojo ugdymo programas įgyvendinančiose mokyklose;

11.3. metodinės (-ių) medžiagos (-ų) sukūrimas ir parengimas publikavimui elektroninėje erdvėje;

11.4. seminarų ir (arba) mokymų, supažindinančių mokyklos bendruomenę su integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymu, organizavimas.

VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS

12. Maksimali projekto įgyvendinimo trukmė – 24 mėnesiai. Tinkamomis pripažįstamos išlaidos, patirtos nuo 2008 metų sausio1 d.

VIII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS

13. Maksimali paramos suma vienam projektui – 1 mln. litų. Finansavimo intensyvumas – iki 97 procentų.

IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS

14. Galimi pareiškėjai ir partneriai – viešieji juridiniai asmenys.

X. APRIBOJIMAI PAREIŠKĖJAMS

15. Vienas pareiškėjas gali teikti ne daugiau kaip 1 paraišką.

XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI

16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

17. Prioritetas teikiamas projektams, kurie numato daugiau kvalifikacijos kėlime dalyvausiančių pedagogų.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1607, 2010-09-27, Žin., 2010, Nr. 119-6080 (2010-10-07), i. k. 1102070ISAK00V-1607

Mokyklų tobulinimo programos plius

30 priedas

SUKURTI, ĮDIEGTI IR TOBULINTI VERSLUMO UGDYMO PRIEMONES KOMPONENTAS

I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

1. Ekonomikos mokymas bei su šiuo dalyku bene glaudžiausiai susijęs verslumo ugdymas žymia dalimi priklauso nuo mokytojų pasirengimo. Mokytojų parengimui skirti didelį dėmesį rekomenduoja ir 2006 m. vasario 17 d. Europos Sąjungos Tarybos patvirtintas Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: verslumu pagrįsto mąstymo puoselėjimas ugdant ir mokant“. Mokytojų pasiruošimas, kvalifikacija ir kompetencija yra produktyvaus rinkos ekonomikos mokymo ir verslumo ugdymo pagrindas.

2. Daugelis dirbančių pedagogų nėra įgiję išsilavinimo rinkos ekonomikos srityje. Verslumo ugdymas tampa vis aktualesnis visais lygiais, tai pabrėžiama tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos Respublikos dokumentuose, kaip 2004 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-835 patvirtinta „Ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo strategija“ bei rengiama „Nacionalinė jaunimo ir verslumo skatinimo 2007–2011 m. programa“. Viena iš pagrindinių dalyko mokymo formų yra integracija į kitų dalykų dėstymą. Efektyviam ir kokybiškam dėstymui užtikrinti būtina, kad pedagogai įgytų rinkos ekonomikos pagrindus ir sužinotų metodikas ir būdus kaip juos taikyti ne tik ekonomikos pamokose. Tam reikia sudaryti galimybes, kad visi mokyklose dirbantys mokytojai galėtų praplėsti savo kompetenciją, dalyvaudami specialiuose rinkos ekonomikos pagrindų mokymo kursuose. Tokia pati problema egzistuoja ir profesinėse mokyklose, reikia, kad šie mokymai apimtų ir profesinių mokyklų mokytojus.

3. Rinkos ekonomikos žinios leis visų dalykų mokytojams panaudoti įgytas žinias savo dėstomame dalyke, taip formuojant ne tik teigiamą verslumo ugdymo aplinką, bet ir papildant bei praplečiant visų mokytojų, dalyvausiančių kursuose, kompetenciją. Kiekvienas kursų dalyvis įgautų žinių ir įgūdžių, kurie reikalingi tiek orientuojantis rinkos ekonomikos sistemoje, tiek ir tiesioginiame darbe.

4. Toks mokymo kursas, jo vadovėliai, mokymo kursų metodinė medžiaga ir per 70 lektorių jau parengta ankstesniame ESF paramos etape. Nuosekliai įgyvendinant mokytojų kvalifikacijos kėlimą, reikia užtikrinti projekto sklaidą, įgyvendinant mokymus kuo platesniam mokytojų ratui. Taigi būtina užtikrinti 2004–2006 metais iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuotą projektą „Rinkos ekonomikos ir verslumo ugdymo mokymai mokytojams“.

5. Verslumo ugdymas yra sąlygojamas ir visos aplinkos, pirmiausia mokyklos bendruomenės. Didžiulę įtaką turi ir visos visuomenės požiūris į verslą, verslininkus. Nepaprastai svarbus ir verslo atstovų dalyvavimas verslumo ugdymo projektuose. Verslo atstovų įtraukimui į verslumo ugdymą skirti didelį dėmesį rekomenduoja ir 2006 m. Europos Sąjungos komunikatas dėl verslumo ugdymo.

6. Verslo atstovų įtraukimą į ugdymo procesus labai skatina bendra teigiama viešoji nuomonė apie ekonominį raštingumą ir verslumą. Viešosios nuomonės formavime reikia propaguoti geriausias šalies ir užsienio patirtis, skatinti aktyvius ir inovatyvius dalyvius, pristatant jų veiklą plačiajai visuomenei, tuo skatinant dar platesnį mokyklų bendruomenių ir ypač vietinių verslo atstovų dalyvavimą verslumo ugdymo projektuose. Šiems tikslams reikia ir specialios leidinių, pradedant lankstinukais, plakatais paruošimo ir atspausdinimo, tiek ir geriausios praktikos pavyzdžius aprašančių leidinių parengimo ir išleidimo. Reikalingi ir specialūs renginiai – konferencijos, seminarai, efektyvus komunikavimas su žiniasklaida.

II. TIKSLINĖS GRUPĖS

7. bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokytojai, kurie moko arba planuoja mokyti pagal verslumo integruojamąją programą.

III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

8. Tikslas – ugdyti šalies mokytojų, mokyklų bendruomenių ir mokinių verslumo kompetencijas.

9. Uždaviniai:

9.1. vykdyti verslumo mokymus mokytojams ir mokyklos bendruomenei visose savivaldybėse (apie 120 seminarų);

9.2. parengti verslumo komunikacijos strategiją ir ją nuosekliai įgyvendinti;

9.3. vykdyti mokomųjų mokinių bendrovių veiklą.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

10. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina situacija 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	88,4	90	Projektų ataskaitos
Produkto	Mokytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	46920	2500	Projektų ataskaitos

Punkto pakeitimai:

Nr. V-683, 2011-04-26, Žin., 2011, Nr. 55-2673 (2011-05-10), i. k. 1112070ISAK000V-683

V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS

Veiksmų programa	Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas	2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“
Prioriteto uždavinys	2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“
Uždavinio priemonė	Pagrindinių kompetencijų ir ypač verslumo, pilietiškumo ugdymo, kalbų mokymo, darnaus vystymosi principų diegimas formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje
Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
Programos tikslas	Atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti ugdymo turinį
Programos uždavinys	Atnaujinti ugdymo turinį, orientuojant jį į esminių mokinių kompetencijų ugdymo, ugdymo programų lankstumo, įvairiapusiškumo, didesnių pasirinkimo galimybių didinimą

VI. REMIAMOS KOMPONENTO PROJEKTŲ SRITYS

11. verslumo ugdymo priemonių sukūrimas, įdiegimas ir tobulinimas:

11.1. mokytojų kvalifikacijos tobulinimas dirbti su naujomis verslumo ugdymo priemonėmis pagal iš anksto parengtą (-as) neformalaus švietimo programą (-as) kvalifikacijai tobulinti;

11.2. metodinės literatūros rengimas, įsigijimas;

11.3. verslumą skatinančių renginių (pvz., mugių) organizavimas;

11.4. dalyvavimas tarptautiniuose verslumą skatinančiuose renginiuose dalyvio teisėmis (mokytojai ir mokiniai).

VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS

12. Maksimali projekto įgyvendinimo trukmė – 24 mėnesiai.

13. Tinkamomis pripažįstamos išlaidos, patirtos nuo 2008 metų sausio 1 d.

VIII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS

14. Maksimali paramos suma projektui – 1 mln. litų. Finansavimo intensyvumas – iki 97 procentų.

IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS

15. Galimi pareiškėjai ir partneriai – viešieji juridiniai asmenys.

X. APRIBOJIMAI PAREIŠKĖJAMS

16. Vienas pareiškėjas gali teikti ne daugiau kaip 1 paraišką.

XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI

17. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

18. Prioritetas teikiamas projektams, kurie:

18.1. pateikia išsamų projekto laukiamų rezultatų panaudojimo ir sklaidos planą;

18.2. kurie numato daugiau kvalifikacijos kėlime dalyvausiančių pedagogų.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1607, 2010-09-27, Žin., 2010, Nr. 119-6080 (2010-10-07), i. k. 1102070ISAK00V-1607

Mokyklų tobulinimo programos plius

31 priedas

ANKSTYVOJO UŽSIENIO KALBOS MOKYMO GERINIMO KOMPONENTAS

I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

1. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų 13 punktas numato, kad siekiant užtikrinti švietimo plėtotės kokybę „sustiprinamas užsienio kalbų mokymasis. Pasiekiama, kad visi vidurinio ugdymo (brandos) programą baigę mokiniai galėtų bendrauti dviem užsienio kalbomis“, 14 punktas numato, kad plėtojant Lietuvos švietimą iki 2012 metų pasiekiama, jog „ne mažiau kaip 70 procentų mokinių, baigiančių pagrindinę bendrojo lavinimo mokyklą, pirmosios užsienio kalbos įgūdžiai atitiktų siūlomą „Slenksčio“ lygmenį; ne mažiau kaip 70 procentų mokinių, baigiančių vidurinę bendrojo lavinimo mokyklą, būtų įgiję: pirmosios užsienio kalbos įgūdžius, atitinkančius „Aukštumos“ lygmenį, o antrosios užsienio kalbos – „Slenksčio“ lygmenį“. Europos Komisijos Daugiakalbystės pagrindų strategija padeda įgyvendinti Europos Komisijos daugiakalbystės politiką, kuri skatina mokytis kalbų, propaguoja visuomenės kalbų įvairovę, skatina gyvybingą daugiakalbę ekonomiką. 2002 m. kovo mėn. Europos Sąjungos valstybių vadovai susitikime Barselonoje ragino nuo ankstyvos vaikystės mokyti mažiausiai dviejų užsienio kalbų. Komisijos tikslas yra didinti individualią daugiakalbystę tol, kol kiekvienas pilietis, be savo gimtosios kalbos, praktiškai mokės bent dvi kalbas.

2. 2003 m. Komisija įsipareigojo imtis 45 naujų priemonių, skatinančių nacionalines, regiono ir vietos valdžios institucijas prisidėti iš esmės keičiant kalbų mokymosi ir kalbų įvairovės propagavimą. Valstybės narės kalbinių gebėjimų tobulinimą paskelbė prioritetu, o nacionalinių kalbų ekspertų grupė paruošė rekomendacijas dėl pagrindinių sričių, kuriose reikia imtis veiksmų. Viena iš tokių sričių yra ankstyvas kalbų mokymasis. Pažymima, kad daugelyje valstybių mažiausiai pusė iš visų pradinių mokyklų mokinių dabar mokosi užsienio kalbos. Tačiau Komisija jau anksčiau nurodė, kad anksti pradėjus mokytis kalbų nauda pajuntama tik tuomet, jei mokytojai yra specialiai pasiruošę mokyti kalbų labai mažus vaikus, klasės yra nedidelės, disponuojama tinkama mokymo medžiaga ir mokymo plane kalbų mokymui yra skiriama pakankamai laiko.

3. Lietuvoje yra sukaupta ankstyvojo užsienio kalbų mokymo ankstyvajame amžiuje patirtis, auga pradinių klasių mokinių, besimokančių užsienio kalbos nuo antros klasės, procentas (2006 m. jis sudarė 65,8 proc.). Tačiau jo plėtrai (ypatingai pradedant vykdyti ankstyvojo užsienio kalbų mokymą tose mokyklose, kuriose tai nebuvo daroma anksčiau) ir kokybei garantuoti reikalingos investicijos į tinkamos kalbų mokymui aplinkos sukūrimą, pedagogų parengimą. Tai patvirtino ir 2006 m. Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu Vilniaus universiteto atliktas tyrimas „Ankstyvasis kalbų mokymas pradinėse klasėse“.

4. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas ir turimą ankstyvojo užsienio kalbų mokymo Lietuvoje patirtį, parengta ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. ISAK-1519 patvirtinta „Privalomo ankstyvojo užsienio kalbų mokymo įgyvendinimo programa“, kurioje numatoma rengti pradinių klasių ir užsienio kalbų mokytojus ankstyvajam užsienio kalbų mokymui bei tobulinti pradinių klasių ir užsienio kalbų mokytojų kvalifikaciją.

II. TIKSLINĖS GRUPĖS

5. Bendrojo lavinimo pradinių klasių ir užsienio kalbos mokytojai.

III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

6. Tikslas – didinti pradinių klasių ir užsienio kalbos mokytojų kompetenciją vykdyti ankstyvojo užsienio kalbų mokymo programą, sudarant lygias galimybes visiems pradinių klasių mokiniams ugdytis užsienio kalbos komunikacinę kompetenciją.

7. Uždaviniai:

7.1. tobulinti pradinių klasių ir užsienio kalbų mokytojų rengimą, sudarant galimybes įgyti ankstyvajam užsienio kalbų mokymui reikalingas kompetencijas;

7.2. tobulinti užsienio kalbų ir pradinių klasių mokytojų kvalifikaciją;

7.3. parengti metodinę medžiagą pradinių klasių ir užsienio kalbų mokytojams mokyti užsienio kalbos ankstyvojo amžiaus (2–4 klasės) įvairių ugdymosi poreikių turinčius mokinius.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

8. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Skaičiais išreikšti uždaviniai 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais;	88,4	90	Projektų ataskaitos
	Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis procentais	28,4	80	Projektų ataskaitos
Produkto	Mokytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	46920	2000	Projektų ataskaitos
	Mokytojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius	4942	250	Projektų ataskaitos

Punkto pakeitimai:

Nr. V-683, 2011-04-26, Žin., 2011, Nr. 55-2673 (2011-05-10), i. k. 1112070ISAK000V-683

V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS

Veiksmų programa	Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas	2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“
Prioriteto uždavinys	2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“
Uždavinio priemonė	Pagrindinių kompetencijų ir ypač verslumo, pilietiškumo ugdymo, kalbų mokymo, darnaus vystymosi principų diegimas formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje
Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
Programos tikslas	Atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti ugdymo turinį
Programos uždavinys	Atnaujinti ugdymo turinį, orientuojant jį į esminių mokinių kompetencijų ugdymo, ugdymo programų lankstumo, įvairiapusiškumo, didesnių pasirinkimo galimybių didinimą

VI. REMIAMOS KOMPONENTO PROJEKTŲ SRITYS

9. Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo gerinimas:

9.1. pradinių klasių mokytojų (kurie nėra pasiekę užsienio kalbos mokėjimo B2 lygiu) užsienio kalbos kvalifikacijos tobulinimas;

9.2. užsienio kalbų mokytojų, kurie mokys užsienio kalbos pradinių klasių mokinius, kvalifikacijos (užsienio kalbos mokymo metodikos pradinėse klasėse) tobulinimas;

9.3. pradinių klasių mokytojų mokymas pagal formaliojo švietimo programas (formaliojo švietimo programa turi apimti užsienio kalbos ir užsienio kalbos mokymo pradinėse klasėse metodikos mokymo dalys, programos apimtis ne mažesnė kaip 30 ir ne didesnė kaip 120 kreditų. Mokymus baigę asmenys turi būti pasiekę ne žemesnį nei B2 užsienio kalbos lygį);

9.4. metodinės literatūros rengimas, leidyba, įsigijimas;

9.5. ne ilgesnės kaip 4 savaičių trukmės užsienio kalbos kvalifikacijos tobulinimo stažuotės užsienyje, skirtos pradinių klasių mokytojams.

VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS

10. Maksimali projekto įgyvendinimo trukmė – 24 mėnesiai, t. y. projektas dvimetis.

11. Tinkamomis pripažįstamos išlaidos, patirtos nuo 2008 metų sausio 1 d.

VIII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS

12. Maksimali paramos suma 1 projektui – 1 mln. litų.

13. Paramos intensyvumas – iki 97 proc.

IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS

14. Galimi pareiškėjai ir partneriai – viešieji juridiniai asmenys.

X. APRIBOJIMAI PAREIŠKĖJAMS

15. Vienas pareiškėjas gali teikti ne daugiau kaip 1 paraišką.

XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI

16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

17. Prioritetas teikiamas projektams, kurie numato daugiau kvalifikacijos kėlime dalyvausiančių pedagogų.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1607, 2010-09-27, Žin., 2010, Nr. 119-6080 (2010-10-07), i. k. 1102070ISAK00V-1607

Mokyklų tobulinimo programos plius

32 priedas

PSICHOLOGINĖS PAGALBOS PRIEINAMUMO DIDINIMO KOMPONENTAS

I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

1. Nagrinėjant šalies psichologinės pagalbos prieinamumą ir teikiamų paslaugų kokybę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikui ir šeimai pagalba vis dar nėra prieinama visiems šalies gyventojams. Pastebėta, kad kaimuose, miesteliuose ir atokesnėse vietovėse psichologinė pagalba vaikams ir jų šeimoms yra sunkiai pasiekiama, nes pedagoginės psichologinės tarnybos, psichikos sveikatos ir krizių centrai yra sutelkti didesniuose miestuose ir rajonų centruose. Susidariusią situaciją lemia keli veiksniai, iš kurių pagrindinis – psichologų trūkumas. Šiuo metu Pedagoginėse psichologinėse tarnybose (toliau – Tarnyba) dirba 128, šalies ugdymo įstaigose – daugiau kaip 300 psichologų, tačiau to nepakanka, kad būtų patenkinamas vis didėjantis psichologinės paramos bei psichologų poreikis. Šiuo metu dauguma pedagoginių psichologinių tarnybų turi tik po vieną psichologą, neretai tas pats psichologas dirba ne vienoje darbovietėje, todėl dėl didelio darbo krūvio psichologai ne visada gali skirti pakankamai laiko individualiai ar grupinei psichologinei konsultacijai arba priimti konsultuoti visus, kuriems psichologinė pagalba reikalinga.

2. Kitas nemažiau svarbus aspektas – teikiančių paslaugas specialistų kvalifikacija. Dėl didelio psichologų poreikio, psichologais neretai įdarbinami asmenys, neatitinkantys psichologams praktikams keliamų reikalavimų, neturintys reikiamo psichologinio išsilavinimo. Daugelis jų jau turi aukštąjį išsilavinimą, yra įgiję (arba rengiasi įgyti) psichologijos magistro arba psichologijos bakalauro laipsnį, kuriuos kai kurios aukštosios mokyklos suteikia studentams, baigusiems tam tikrą studijų programą ir įskaičiusios išlyginamuosius dalykus, tačiau pabaigę tokias studijas psichologai susiduria su dvejopa problema. Remiantis Psichologų, teikiančių pagalbą mokiniui, atestacijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-101 (Žin., 2007, Nr. 19-732; 2009, Nr. 109-4167), psichologas gali atestuotis, jeigu turi psichologo kvalifikaciją (ne trumpesnių nei 5 metų nuosekliųjų universitetinių studijų) ar psichologijos kvalifikacinį laipsnį (ne mažiau kaip 200 kreditų apimties nuosekliųjų universitetinių psichologijos studijų). Taigi, asmenys nebaigę nuosekliųjų universitetinių psichologijos krypties studijų negali atestuotis psichologo kvalifikacijai. Psichologai, nebaigę nuosekliųjų universitetinių studijų, negali būti priimti dirbti mokyklos psichologais.

3. Psichologų trūkumą lemia ne tik nepakankamas psichologų etatų skaičius pedagoginėse psichologinėse tarnybose, psichologų kvalifikacija, taip pat mažas valstybės finansuojamų vietų skaičius psichologijos krypties studijų programose. Tai skatina ieškoti naujų papildomų šios problemos sprendimo būdų. Viena iš jų – sudaryti galimybę asmenims, nebaigusiems nuosekliųjų psichologijos krypties studijų, įgyti visavertį kiekvienam psichologui reikalingą išsilavinimą. Baigusieji šią programą ateityje įgytų galimybę dirbti mokyklos psichologais Lietuvoje ir konkuruoti Europos Sąjungos darbo rinkoje ir svarbiausia – padidintų kvalifikuotų specialistų, leidžiančių kokybiškiau ir laiku suteikti psichologinę pagalbą vaikui ir jo šeimai, skaičių.

4. Komponento tikslinės grupės – švietimo pagalbos specialistai (asmenys, neturintys nuosekliųjų psichologijos studijų diplomo).

II. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI, SIEKIAMI REZULTATAI

5. Tikslas – didinti psichologinės pagalbos šalyje efektyvumą, rengiant psichologus tikslinių perkvalifikavimo studijų metu pagal aukštojo mokslo įstaigos turimas ir vykdomas bakalauro ir magistro psichologijos studijų programas.

6. Uždaviniai:

6.1. tikslinių perkvalifikavimo studijų metu parengti 60 psichologijos bakalauro laipsnį turinčių psichologų. Studijų trukmė –3 metai;

6.2. tikslinių perkvalifikavimo studijų metu parengti 60 psichologijos magistro laipsnį turinčių psichologų. Studijų trukmė –2 metai.

7. Veiksmų programos lygio rodikliai (3 uždavinys: didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina situacija 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis procentais	-	80	Projektų ataskaitos
Produkto	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:			Projektų ataskaitos
	socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys	-	-
	švietimo pagalbos specialistai	-	120

8. Suderinamumas su Veiksmų programomis:

Veiksmų programa	Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas	2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“
Prioriteto uždavinys	3 uždavinys „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“
Uždavinio priemonė	Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ir socialinės pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą
Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
Programos tikslas	Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą
Programos uždavinys	Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą

III. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

9. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

10. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ir socialinės pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	-
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas(-ai)	Vilniaus universitetas Klaipėdos universitetas
3.2.	Partneris(-iai)	-
3.3.	Remiamos veiklos	1. tikslinės perkvalifikavimo studijos psichologijos bakalauro laipsnį turinčių psichologų parengimui (studijų trukmė – 3 metai);
		2. tikslinės perkvalifikavimo studijos psichologijos magistro laipsnį turinčių psichologų parengimui (studijų trukmė – 2 metai).
3.4.	Tikslinės grupės	Švietimo pagalbos specialistai, kurie ne trumpiau nei metus yra dirbę bendrojo lavinimo mokykloje ar kitoje švietimo įstaigoje psichologu ar psichologo asistentu, t. y. asmenys, baigę vientisas ne psichologijos krypties studijas, o po to įgiję psichologijos magistro laipsnį; asmenys, baigę ne psichologijos krypties pirmosios pakopos studijas ir įgiję bakalauro laipsnį bei turintys psichologijos magistro laipsnį; asmenys, baigę psichologijos krypties studijas, įgiję psichologijos bakalauro laipsnį.
3.5.	Komponento ir pavienio projekto vertė	Komponento biudžetas 3 mln. Lt. Vieno projekto vertė nuo 0,5 mln. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Nuo 0,5 mln. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	Iki 36 mėnesių
3.10.	Projekto pradžia	2010 m.
4.	Atitikties kriterijai	-
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto įgyvendinimo metu visiems tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projekto rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
7.2	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Vykdant projektą bus skatinamos novatoriškos perkvalifikavimo studijų vykdymo veiklos, siekiant sudaryti palankias sąlygas švietimo pagalbos specialistams baigti nuosekliųjų universitetinių psichologijos krypties studijų programą. Šioms veikloms skiriant daugiau nei 70 proc. projekto lėšų.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Švietimo pagalbos specialistai perkvalifikavimo studijų vykdymo metu naudosis IT sistemomis. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 probleminių teritorijų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Švietimo pagalbos darbuotojų kompetencijos plėtojimas pagerins švietimo pagalbos paslaugų kokybę ir prieinamumą. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1607, 2010-09-27, Žin., 2010, Nr. 119-6080 (2010-10-07), i. k. 1102070ISAK00V-1607

Nr. V-149, 2011-01-26, Žin., 2011, Nr. 19-923 (2011-02-14), i. k. 1112070ISAK000V-149

IV. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

11. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo pagalbos paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

11.1. švietimo įstaigų bendruomenė (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, mokytojai, mokyklų vadovai ir kiti mokyklos administracijos darbuotojai), kuri galėtų pasinaudoti Projekto produktais;

11.2. švietimo specialistai, švietimo administracijos, savivaldybių darbuotojai.

12. Numatomos viešinimo priemonės:

12.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

12.2. elektroninėje erdvėje – informaciniai pranešimai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos bei savivaldybių interneto svetainėse;

12.3. konferencijose – 2 informacinio pobūdžio konferencijos apskričių, savivaldybių, švietimo įstaigų atstovams, naudojant aplankus, popierių, rašiklius, ženklintus Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos bei aukštosios mokyklos simbolika;

12.4. aukštosios mokyklos patalpose įrengiama informacinė lenta.

13. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, kurių funkcijoms priklauso tinkamas švietimo pagalbos paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-854, 2010-06-08, Žin., 2010, Nr. 69-3462 (2010-06-15), i. k. 1102070ISAK000V-854

Mokyklų tobulinimo programos plius

33 priedas

(Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2011 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. V-683 redakcija)

UŽSIENIEČIŲ VAIKŲ LIETUVOJE IR LIETUVIŲ VAIKŲ UŽSIENYJE UGDYMO ORGANIZAVIMO KOMPONENTAS

I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, įgyvendindama 1977 m. liepos 25 d. Europos Tarybos direktyvos Nr. 77/486/EEB dėl darbuotojų migrantų vaikų mokymo (OL 1977 L 199, p. 32) nuostatas, stengiasi sudaryti palankias sąlygas atvykusių į Lietuvą užsieniečių vaikams integruotis į šalies švietimo sistemą. Valstybinės kalbos mokymas, švietimas nurodomas kaip integracijos veiksnys 2004 Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (Žin., 2004, Nr. 73-2540). Naujausioje 2011 m. vasario 1 d. Europos Sąjungos Tarybos poveikio vertinimo santraukoje Nr. 5242/11 dėl Tarybos rekomendacijos dėl politinių priemonių, kuriomis siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių nurodoma, kad vidutinis Europos Sąjungos pirmos kartos migrantų, nebaigusių mokyklos, rodiklis yra dvigubai didesnis, nei vietinių, o kai kuriose šalyse daugiau kaip 40 proc. migrantų jaunuolių yra nebaigę mokyklos. Prevencinių priemonių tikslas yra užkirsti kelią problemai – mokyklos nebaigimo – jai dar neišryškėjus, todėl būtina padėti vaikams, kurių gimtoji kalba yra kita, gerinti mokykloje vartojamos kalbos žinias ir padėti mokytojams mokyti vaikus, kurių kalbų mokėjimo lygis skiriasi. Taip būtų gerinami migrantų vaikų mokymosi rezultatai ir mažinamas pavojus, kad jie nebaigs mokyklos.

2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija įgyvendina Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), iškeltą tikslą – užtikrinti lietuvių tautos kultūros ir tapatybės tęstinumą ir raidą bei numatytą priemonę – remti lietuviškų šeštadieninių mokyklų, veikiančių užsienyje, veiklą, jose dirbančius pedagogus skatinti stipendijomis, plėsti ir tobulinti išeivijai skirtas ugdymo programas ir nuotolinio ugdymo programas, kurti išlyginamąsias klases iš užsienio grįžtantiems mokiniams. Taip pat įgyvendina Lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo programas vykdančiose mokyklose 2010–2014 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-2455 (Žin., 2011, Nr. 2-56), nuostatas – lituanistinį ugdymą bei švietimą Lietuvos bendrojo lavinimo programas vykdančiose mokyklose ir užsienio lietuviškose mokyklose pakelti į naują kokybės lygmenį ir atnaujinti taip, kad stiprintų lietuvišką tapatybę, tautinį orumą ir asmens savivertę.

3. Remiantis statistikos departamento duomenimis, 2005–2009 m. emigravo – 160,8 tūkst. piliečių, imigravo – 38,9 tūkstančiai. Pagal turimus duomenis 2009–2010 mokslo metais Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi 745 užsieniečiai, iš kurių – 491 nuolat gyvenantys Lietuvoje, o 254 atvykę tik mokytis. 2009 m. iš 34,7 tūkst. emigravusiųjų iš Lietuvos, 3 tūkst. buvo vaikai iki 14 m. amžiaus. Aktuali problema yra ir išvykusių į užsienį gimtosios kalbos mokymas, ir sugrįžusiųjų iš užsienio reintegracija į švietimo sistemą, ir priemonės, padedančios mokiniams užsieniečiams adaptuotis Lietuvos mokyklose. Svarbu stiprinti užsienio lietuvių švietimo įstaigose dirbančių pedagogų ir jose besimokančių mokinių ryšį su Lietuva, kelti jų motyvaciją mokyti ir mokytis lietuvių kalbos, o Lietuvos pedagogus parengti dirbti kultūrinės įvairovės sąlygomis.

II. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

4. Tikslas – sudaryti sąlygas užsieniečių ir (ar) iš užsienio grįžtantiems vaikams adaptuotis Lietuvoje ir integruotis į šalies švietimo sistemą; plėsti galimybes užsienyje gyvenančių lietuvių vaikams ir jų mokytojams bei tėvams gauti visavertes švietimo paslaugas vartojant lietuvių kalbą.

5. Uždaviniai:

5.1. parengti tikslinių grupių kvalifikacijos tobulinimo programas, ugdymo organizavimo modelius ir juos įgyvendinti;

5.2. parengti mokymo ir metodinę medžiagą tikslinėms grupėms.

III. SIEKIAMI REZULTATAI

6. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina situacija 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Mokinių, mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	-	90	Projektų ataskaitos
Produkto	Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų:	-	175	Projektų ataskaitos
	mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	-	175

IV. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS

Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas	2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“
Prioriteto uždavinys	2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“
Uždavinio priemonė	Mokymo personalo, dirbančio su lietuvių vaikais, gyvenančiais užsienyje, užsienio šalių piliečių vaikais, gyvenančiais Lietuvoje, ir kitų mokymosi poreikių turinčiais mokiniais, kompetencijų tobulinimas
Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
Programos tikslas	Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą
Programos uždavinys	Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT

V. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

7. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133).

8. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Mokymo personalo, dirbančio su lietuvių vaikais, gyvenančiais užsienyje, užsienio šalių piliečių vaikais, gyvenančiais Lietuvoje, ir kitų mokymosi poreikių turinčiais mokiniais, kompetencijų tobulinimas
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektų planavimas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 10 proc.
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas(-ai)	viešieji juridiniai asmenys
3.2.	Partneris(-iai)	viešieji juridiniai asmenys
3.3.	Remiamos veiklos	1. trumpa esamos situacijos analizė; 2. kvalifikacijos tobulinimo programos/ugdymo modulių rengimas ir diegimas; 3. mokomosios ir metodinės medžiagos rengimas ir publikavimas; 4. mokytojų kvalifikacijos tobulinimas.
3.4.	Tikslinės grupės	mokytojai (dirbantys Lietuvoje ir užsienyje)
3.5.	Komponento ir pavienio projekto vertė	Komponento biudžetas 1,2 mln. Lt.
3.6.	Prašomos paramos dydis	Maksimali projekto vertė 1,2 mln. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	Iki 24 mėnesių
3.10.	Projekto pradžia	2011 m.
4.	Atitikties kriterijai	-
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto įgyvendinimo metu visiems tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti projekto veiklose ir naudotis projekto rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Vykdant projektą bus: 1. Sukurtos ir išbandytos kvalifikacijos tobulinimo programos skirtos Lietuvos pedagogams, dirbantiems su vaikais užsieniečiais ir iš užsienio grįžusiais vaikais, ir mokytojams, dirbantiems užsienio lietuviškose mokyklose; 2. Sukurti ir išbandyti užsieniečių ir iš užsienio grįžusių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimo modeliai; 3. Sukurta mokomoji ir metodinė medžiaga, skirta užsieniečių vaikams ir iš užsienio grįžusiems vaikams Lietuvoje ir lietuvių vaikams užsienyje ir jų mokytojams, tėvams; 4. Ugdomos naujos užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimo dalyvių kompetencijos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 301 (Žin., 2011, Nr. 33-1547), numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais siekti bei užtikrinti aiškų (visiems dalyviams suprantamą) užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimą. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytas 14 probleminių teritorijų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-683, 2011-04-26, Žin., 2011, Nr. 55-2673 (2011-05-10), i. k. 1112070ISAK000V-683

Mokyklų tobulinimo programos plius

34 priedas

GABIŲ VAIKŲ UGDYMO KOKYBĖS GERINIMO KOMPONENTAS

I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

1. Nepaisant didelio susidomėjimo gabiais vaikais ir jų problemomis užsienio šalyse, Lietuvoje gabiais vaikais pradėta domėtis tik pastaraisiais metais. LR švietimo ir mokslo ministerijos kartu Kauno technologijos universitetu 2002 m. atlikta tiriamoji „Itin gabių vaikų ugdymo situacijos Lietuvoje analizė“ (Almonaitienė, Janilionis, Narkevičienė, 2002) parodė, kad nėra bendros itin gabių vaikų ugdymo sampratos, nėra specialistų, specialiai parengtų darbui su itin gabiais vaikais, gabių vaikų atpažinimas, ugdymas ir parama jiems stokoja sistemiškumo. Reikalinga vieninga visos šalies sistema, apimanti visus paieškos, atpažinimo, ugdymo etapus įvairiuose amžiaus tarpsniuose, suteikianti galimybę nepriklausomai nuo vaiko socialinės padėties, gyvenamosios vietos, mokyklos tipo, amžiaus, lyties, kalbinės aplinkos ir kt. rinktis poreikius ir interesus atitinkantį ugdymą(si).

2. Gabių vaikų įvertinimas ir atpažinimas – pirmasis svarbus žingsnis bendroje gabių vaikų ugdymo sistemoje. Gabumai yra daugialypis fenomenas, todėl įvertinant gabius vaikus atsižvelgiama į kelių rūšių informaciją, gautą apie gabų vaiką. Labiausiai paplitę gabių vaikų identifikavimo metodai yra šie: IQ nustatymas, standartizuoti žinių testai, tėvų, bendraamžių ir mokytojų nuomonė, mokinių veiklos ir jos rezultatų analizė. Standartizavus Wechlerio intelekto skalę vaikams atsivėrė galimybės įvertinti gabių vaikų intelektinius sugebėjimus. Tačiau Pedagoginių ir psichologinių tarnybų bei mokyklų psichologams atliekant daugelį kriterijų apimantį gabaus vaiko įvertinimą reikalingos gabių vaikų ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus atrankos ir įvertinimo metodikos, o pedagogams – nauji gabių vaikų pedagoginiai įvertinimo ir ugdymo metodai, kas padėtų efektyviau ugdyti potencialius vaiko gabumus. Nemažiau reikšmingas ir gabaus vaiko kūrybiškumo įvertinimas, kuris yra būtina daugelį kriterijų apimančio gabumų įvertinimo dalis. Jam atlikti reikalinga adaptuota ir standartizuota Lietuvoje kūrybiškumo įvertinimo metodika, leisianti ne tik įvertinti kūrybiškumą, bet ir atpažinti potencialius visų vaikų kūrybiškumo sugebėjimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-683, 2011-04-26, Žin., 2011, Nr. 55-2673 (2011-05-10), i. k. 1112070ISAK000V-683

3. Užsienio šalyse sukaupta literatūra bei patirtis įvairiausiais gabių vaikų įvertinimo ir ugdymo aspektais dar menkai prieinama Lietuvoje dirbančiam specialistui, todėl gabumus įvertinantiems specialistams bei pedagogams ypač trūksta teorinių žinių, literatūros, praktinių mokymų bei patirties darbo su gabiais kitose užsienio šalyse pasidalinimo, suteikiančių galimybę visiems Lietuvos specialistams susipažinti su naujausiomis tendencijomis gabių vaikų atpažinimo, įvertinimo ir ugdymo srityje.

II. TIKSLINĖS GRUPĖS

4. Švietimo pagalbos specialistai ar darbuotojai (pedagoginių psichologinių tarnybų ir mokyklų psichologai), pedagogai, mokyklų administracijos darbuotojai, socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys (t. y. gabūs vaikai).

III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

5. Tikslas – didinti gabių vaikų atpažinimo, įvertinimo ir ugdymo efektyvumą, kuriant gabių vaikų metodinę bazę, specialistų, dirbančių su gabiais vaikais, kompetencijas gabių vaikų atpažinimo, įvertinimo ir ugdymo srityje.

6. Uždaviniai:

6.1. sukurti ir tobulinti gabių vaikų atpažinimo, įvertinimo ir ugdymo metodinę bazę, leisiančią atlikti daugelį kriterijų apimantį gabaus vaiko psichologinį-pedagoginį įvertinimą ikimokykliniame ir mokykliniame amžiuje bei tinkamai ugdyti gabius ir talentingus vaikus;

6.2. tobulinti Pedagoginių psichologinių tarnybų, mokyklų psichologų, mokytojų ir mokyklos administracijos atstovų profesinę kvalifikaciją bei kompetencijas gabių vaikų atpažinimo, įvertinimo ir ugdymo srityje;

6.3. mažinti mokyklos ir regiono ar socialinių veiksnių daromą įtaką mokinio galimybėms gauti tokio pat lygmens ugdymą jį dominančioje srityje, kokį turi didmiesčių ir prestižinėmis vadinamų mokyklų vaikai, užtikrinant tęstinumą jau vykdytiems 2004, 2005, 2006 metais projektams;

Punkto pakeitimai:

Nr. V-683, 2011-04-26, Žin., 2011, Nr. 55-2673 (2011-05-10), i. k. 1112070ISAK000V-683

6.4. sukurti sąlygas gabių, aukštą motyvaciją ir aukštų pasiekimų potencialą turinčių vaikų gabumų, gebėjimų ir kūrybiškumo sklaidai, organizuojant įvairioms mokslo sritims gabiems vaikams bendrą ugdymo procesą, kuriame dalyvauja studentai, turintys itin aukštus atitinkamo dalyko pasiekimus, mokslininkai ir mokytojai, turintys darbo su gabiais vaikais patirtį; tęsti naujos ugdymo formos gabiems vaikams įgyvendinimą ir ją tobulinti (formos pradmenys sukurti ES projektu BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0003);

6.5. ugdyti socialinę, komunikacinę gabių vaikų, besigilinančių į vieną sritį, kompetenciją bei skatinti vaikų ir jaunuolių kultūrinį prusinimą(si);

6.6. spręsti informacijos apie gabių vaikų ugdymą sistemiškumo problemą – tobulinti turimą gabių vaikų ugdymo bazę ir sudaryti sąlygas gauti tokią informaciją jos pageidaujantiems;

6.7. spręsti mokytojų dalykininkų pa(si)rengimo darbui su gabiais vaikais problemą – rengti netradicinius, naujos formos mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursus, bendradarbiaujant su užsienio ekspertais ar/ ir tarptautinėmis gabių vaikų ugdymo organizacijomis.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

7. Veiksmų programos lygio rodikliai (3 uždavinys: Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina padėtis 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis procentais	35	80	Projektų ataskaitos
	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	68,2	90
Produkto	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius	175	100	Projektų ataskaitos
	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	983	700
	Švietimo pagalbos specialistų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	1950	350

V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS

Veiksmų programa	Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas	2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“
Prioriteto uždavinys	3 uždavinys „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“
Uždavinio priemonė	Ypatingai gabių vaikų ugdymo poreikių tenkinimas švietimo sistemoje
Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
Programos tikslas	Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą
Programos uždavinys	Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą

VI. REMIAMOS KOMPONENTO PROJEKTŲ SRITYS

8. vaikų gabumų įvertinimo, atpažinimo ir ugdymo psichologinės (-ių) metodikos (-ų) adaptavimas švietimo pagalbos specialistų ir (ar) darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas pagal adaptuotos (-ų) metodikos (-ų) pagrindu naujai sukurtą (-as) kvalifikacijos tobulinimo programą (-as), metodikos (-ų) taikymas darbe su vaikais.

9. gabių vaikų pedagoginio ugdymo kokybės gerinimas (metodo (-ų) parengimas, gabių vaikų ugdymo kvalifikacijos tobulinimo programos (-ų) parengimas metodo (-ų) pagrindu; švietimo pagalbos specialistų ir (ar) darbuotojų kompetencijų, skirtų vaikų gabumams atskleisti ir jiems ugdyti, tobulinimas pagal gabių vaikų ugdymo kvalifikacijos tobulinimo programą (-as); parengtų pedagoginio ugdymo metodų taikymas darbe su vaikais.

VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS

10. Maksimali projekto įgyvendinimo trukmė – 24 mėn., t. y. dvimečiai projektai.

11. Tinkamomis pripažįstamos išlaidos, patirtos nuo 2008 m. sausio 1 d.

VIII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS

12. Maksimali paramos suma projektui – 2,5 mln. Paramos intensyvumas – iki 100 proc.

IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS

13. galimi pareiškėjai ir (ar) partneriai yra viešieji juridiniai asmenys, kurių veiklos patirtis vaikų gabumų ugdyme 2 metai ir daugiau.

14. Privalomi partneriai pagal Komponento 8 punkte nurodytą veiklą yra pedagoginės psichologinės tarnybos, bendrojo lavinimo mokyklos.

15. Privalomi partneriai pagal Komponento 9 punkte nurodytą veiklą yra bendrojo lavinimo mokyklos.

X. APRIBOJIMAI PAREIŠKĖJAMS

16. Vienas pareiškėjas gali teikti ne daugiau kaip 1 paraišką.

XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI

17. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

18. Pagal Komponento 8 punkte nurodytą veiklą prioritetas teikiamas projektams:

18.1. kurių pareiškėjai numato Lietuvoje neadaptuotos (-ų), nestandartizuotos (-ų) gabių vaikų psichologinio įvertinimo, atpažinimo ir ugdymo metodikos (-ų), tačiau sukurtos (-ų), adaptuotos (-ų), standartizuotos (-ų) užsienyje metodikos (-ų), adaptavimą ir standartizavimą Lietuvoje;

18.2. kurių pareiškėjas numato adaptuoti „Berlyno intelekto struktūros testas vaikams: gabių ir labai gabių vaikų atpažinimas“ ( vok. Berliner Intelligenzstrukturtest für Jugendliche: Begabungs- und Hochbegabungsdiagnostik (BIS-HB)) ir „Piešimo testas kūrybiškam mąstymui“ ( angl. Test for Creative Thinking Drawing Production (TCP-DP)) metodikas;

18.3. kurie numato daugiau kvalifikacijos kėlime dalyvausiančių pedagogų.

19. Pagal Komponento 9 punkte nurodytą veiklą prioritetas teikiamas projektams, kurie numato daugiau kvalifikacijos kėlime dalyvausiančių pedagogų.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1607, 2010-09-27, Žin., 2010, Nr. 119-6080 (2010-10-07), i. k. 1102070ISAK00V-1607

Mokyklų tobulinimo programos plius

35 priedas

ŠVIETIMO PRIEINAMUMO DIDINIMO SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ ASMENIMS (MOKINIAMS) KOMPONENTAS

I. Probleminės situacijos apibūdinimas

1. Specialiojo ugdymo plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. ISAK-1796 (Žin., 2009, Nr. 110-4699), paskirtis – didinti švietimo prieinamumą ir lygias galimybes specialiųjų poreikių mokiniams. Programą įgyvendinus turėtų pagerėti sąlygos inkliuziniam ugdymui, padidėti švietimo paslaugų prieinamumas įvairių gebėjimų mokiniams.

2. Pagal adaptuotą pradinio ugdymo programą 2009–2010 m. pradžioje mokėsi 2116 mokinių (0,5 proc. visose bendrojo ugdymo programose besimokančių mokinių), pagal adaptuotą pagrindinio ugdymo programą – 6633 mokiniai (1,5 proc.), pagal adaptuotą vidurinio ugdymo programą – 369 mokiniai (0,1 proc.), pagal specialiąją pradinio ugdymo programą – 1314 mokinių (0,3 proc.), pagal specialiąją pagrindinio ugdymo programą – 3101 mokinys (0,7 proc.).

3. Specialiųjų poreikių nustatymo klasifikacijoje yra išskiriama dešimt sutrikimų grupių (kalbos ir komunikacijų, intelekto, regos, klausos sutrikimai, judėjimo negalia, elgesio, emocijų bei socialinės raidos, įvairūs specifiniai pažinimo bei raidos sutrikimai, sukeliantys mokymosi sunkumus), pagal kurias įstatymo ir teisės aktų nustatyta tvarka turi būti ir daugeliu atvejų yra teikiama specialioji pedagoginė pagalba.

4. Mokinio krepšelio lėšos padidintos 35 proc., taip pat skiriamos papildomos lėšos naujų pagalbos specialistų etatų steigimui, parengtos rekomendacijos savivaldybių švietimo skyriams dėl specialiųjų poreikių mokinių ugdymo finansavimo pagal turimą specialiųjų ugdymosi poreikių dydį.

5. Specialiųjų poreikių mokiniai sudaro apie 10 proc. bendro mokyklinio amžiaus mokinių skaičiaus. Šis rodiklis panašus į kitų Europos Sąjungos šalių. Per pastaruosius ketverius metus specialiųjų poreikių mokinių, ugdomų integruotai bendrojo lavinimo mokyklose (ne specialiosiose), skaičius mažėja.

6. Svarbu užtikrinti švietimo paslaugų prieinamumą ir kvalifikuotą švietimo pagalbą specialiųjų poreikių asmenims (mokiniams) bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose klasėse, specialiosiose ir lavinamosiose klasėse, sanatorinėse mokyklose, specialiosiose mokyklose ir specialiojo ugdymo centruose, skatinant paslaugų įvairovę.

7. Todėl šio Komponento tikslinės grupės yra specialiųjų poreikių mokiniai – tokie mokiniai, kurių galimybės mokytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų (nedidelių, vidutinių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai).

II. KOMPONENTO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, SIEKIAMI REZULTATAI

8. Tikslas – užtikrinti švietimo paslaugų prieinamumą ir kvalifikuotą švietimo pagalbą specialiųjų poreikių asmenims (mokiniams).

9. Uždaviniai:

9.1. specialiosios pedagoginės pagalbos paslaugų teikimo ir neformaliojo švietimo paslaugų teikimo specialiųjų poreikių asmenims modelio sukūrimas ir įdiegimas;

9.2. specialiosios pedagoginės pagalbos paslaugų teikimas specialiųjų poreikių asmenims (nedidelių, vidutinių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams pedagoginės psichologinės tarnybos (toliau – Tarnyba) priskirtus specialiųjų poreikių mokinius lavinant pagal individualiai pritaikytas programas;

9.3. neformaliojo specialiųjų poreikių asmenų švietimo paslaugų teikimas.

10. Veiksmų programos lygio rodikliai (3 uždavinys: Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina padėtis 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir (arba) socialinę atskirtį patiriančių mokinių ir švietimo pagalbos specialistų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	-*	90	Projektų ataskaitos
Produkto	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir (arba) socialinę atskirtį patiriančių	-	2000	Projektų ataskaitos
	mokinių ir švietimo pagalbos specialistų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:	-	2000
	socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties mokiniai	-	-
Rezultato	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir (arba) socialinę atskirtį patiriančių mokinių ir švietimo pagalbos specialistų, kurie gavo formaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	-*	90	Projektų ataskaitos
Produkto	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir (arba) socialinę atskirtį patiriančių	-	1000	Projektų ataskaitos
	mokinių ir švietimo pagalbos specialistų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:	-	1000
	socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties mokiniai.	-	-

Pastaba. -* šiuo metu duomenų nėra.

III. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS IR REMIAMOS KOMPONENTO PROJEKTŲ SRITYS

11. Komponento suderinamumas su Veiksmų programomis:

Veiksmų programa	Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas	2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“
Prioriteto uždavinys	3 uždavinys „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“
Uždavinio priemonė	Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ar socialinės pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą
Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
Programos tikslas	Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą
Programos uždavinys	Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą

12. Remiamos Komponento projektų veiklos sritys – specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos sistemos modernizavimas:

12.1. specialiosios pedagoginės pagalbos paslaugų teikimo ir neformaliojo švietimo paslaugų teikimo specialiųjų poreikių asmenims modelio sukūrimas ir įdiegimas;

12.2. specialiosios pedagoginės pagalbos paslaugų teikimas specialiųjų poreikių asmenims;

12.3. neformaliojo specialiųjų poreikių asmenų švietimo paslaugų teikimas;

12.4. programinės įrangos ir technikos, baldų pirkimas, skirtos ar pritaikytos specialiųjų poreikių mokiniams (iki 10 proc. gali būti skiriama iš ERPF).

IV. KITI REIKALAVIMAI

13. Maksimali projekto įgyvendinimo trukmė – 24 mėnesiai.

14. Tinkamomis pripažįstamos išlaidos, patirtos nuo 2008 m. sausio 1 d.

15. Minimali paramos suma – 19 800 Lt (devyniolika tūkstančių aštuoni šimtai litų 00 ct).

16. Paramos intensyvumas – iki 97 proc.

17. Pareiškėjais ir partneriais gali būti savivaldybių administracijos, specialiosios mokyklos, valstybinės ir nevalstybinės bendrojo lavinimo mokyklos, viešieji juridiniai asmenys, kurių veikla susijusi su specialiojo ugdymo paslaugų, neformaliojo švietimo paslaugų bei socialinių paslaugų teikimu.

18. Vienas pareiškėjas gali teikti ne daugiau kaip 1 paraišką.

19. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

20. Prioritetas teikiamas projektams, kurie numato bendradarbiavimą su socialiniais ekonominiais partneriais ir (arba) užtikrina geresnį socialiai pažeidžiamų grupių prieinamumą naudotis švietimo paslaugomis.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-854, 2010-06-08, Žin., 2010, Nr. 69-3462 (2010-06-15), i. k. 1102070ISAK000V-854

Mokyklų tobulinimo programos plius

36 priedas

(Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2011 m. sausio 26 d.

įsakymo Nr. V-149 redakcija)

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“.

3. Komponento įgyvendinimas įgalina siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), keliamo švietimo plėtotės tikslo: užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius; taip pat Lietuvos valstybei ir visuomenei pasiekti strateginių tikslų – plėtoti demokratinę krašto kultūrą, subrandinti solidarią pilietinę visuomenę ir išsaugoti tautinę tapatybę.

4. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines ir vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“.

II. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

5. Neformalusis vaikų švietimas Europoje yra pripažinta švietimo sritis, skatinanti aktyvų pilietiškumą ir asmenybės tobulėjimą, padedanti spręsti jaunų žmonių integravimosi į darbo rinką problemas, verslumą, skatinti mokymosi motyvaciją, ieškoti alternatyvaus, kūrybinio ugdymosi galimybių. Lietuva kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys narės siekia kuo veiksmingiau tobulinti savo švietimo sistemą, kad ji padėtų asmenims, dalyvaujantiems švietime, įgyti šiandieniniam gyvenimui reikalingų žinių, gebėjimų, įgūdžių. 2000 m. sausio 24 d. Europos Tarybos parlamentinės Asamblėjos rekomendacijose pažymima, kad formaliojo švietimo sistema viena pati nėra pajėgi atliepti nuolat besikeičiančių technologinių, socialinių ir ekonominių pokyčių, vyksiančių šiuolaikinėje Europoje, todėl yra būtina naudotis neformaliojo ugdymo patirtimi ir praktika. Europos Tarybos 2000 metų parlamentinė asamblėja patvirtino rekomendacijas, kad yra būtina pripažinti neformalųjį ugdymą kaip partnerį de facto mokymosi visą gyvenimą procese. Europos Tarybos 2003 m. lapkričio 25 d. rezoliucijoje (OL 2003 L 295, p. 3) teigiama, kad neformaliojo ugdymo būdu įgyta patirtis yra didelis indėlis asmeniui tobulėti ir valstybės narių pilietiškumui skatinti.

6. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), įgalina sukurti efektyviai veikiančią neformaliojo ugdymo sistemą.

7. Laikmečio keliami iššūkiai švietimo sistemai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonės daro įtaką Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115), įvertinimui ir jos nuostatų pokyčiams.

8. Koncepcijoje siūloma sąvoką „Neformalusis vaikų švietimas“ keisti į sąvoka „Pasirenkamasis vaikų švietimas“, o pasirenkamojo vaikų švietimo programas skirstyti į 2 grupes: neformaliojo ugdymo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo. Pasirenkamojo vaikų švietimo sąvokos įvedimas ir programų skirstymas į 2 grupes tiksliau atskleistų programų specifiką, išskirti esminius programų rengimo, vykdymo ir kokybės užtikrinimo svertus, padidintų programų įvairovę, vaikų galimybes pasirinkti ir dalyvauti pasirenkamojo švietimo veiklose. Institucijų vykdomų programų įvairovė leistų sumažinti pasirenkamojo vaikų švietimo kaštus ir taip sudarytų sąlygas veiklose dalyvauti didesniam skaičiui žmonių. Neformaliojo vaikų švietimo sričiai šiuo metu priskiriama tiek vaikų ir jaunimo organizacijų, vaikų ir jaunimo klubų, laisvalaikio centrų veikla, tiek muzikos, meno, dailės, sporto ir kitų mokyklų veikla. Ilgalaikės, iki 10 metų trunkančios meninio ugdymo programos ir keletą mėnesių trunkančio būrelio programos siekia skirtingų ugdomųjų tikslų, yra parengtos, vykdomos ir finansuojamos skirtingais principais.

9. Neformalusis vaikų švietimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, todėl atskirose savivaldybėse neformaliojo vaikų švietimo teikėjų tinklas ir neformaliajam vaikų švietimui lėšos skiriamos labai netolygiai. Tai daro įtaką socialiai neteisingam vaikų dalyvavimui neformaliojo vaikų švietimo programose. Atskirose savivaldybėse neformaliojo vaikų švietimo mokyklos ugdytiniui tenka nuo 1103 Lt iki 4027 Lt per metus arba nuo 96 Lt iki 1698 Lt per metus vienam bendrojo lavinimo mokyklos mokiniui. Savivaldybės nesprendžia tinklo plėtros klausimų, nesinaudoja vaikų ir jaunimo organizacijų, privačių neformaliojo švietimo teikėjų teikiamomis galimybėmis. Šios organizacijos veikia nelygiomis finansavimo sąlygomis palyginti su savivaldybių įsteigtomis neformaliojo vaikų švietimo mokyklomis.

10. Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija sudaro prielaidas apibrėžti reikalavimus pasirenkamojo vaikų švietimo programų turiniui sukurti informacinę pasirenkamojo vaikų švietimo duomenų bazę ir pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelį.

11. Prieš Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją įgyvendinant visoje šalyje, tikslinga jos nuostatas išbandyti keliose skirtingose, šalies įvairovę atspindinčiose savivaldybėse.

III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

12. Tikslas – tobulinti Lietuvos pasirenkamojo (neformaliojo) vaikų švietimo sistemą, siekiant gerinti jo prieinamumą ir veiklų įvairovę.

13. Uždaviniai:

13.1. parengti ir savivaldybėse išbandyti pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelį;

13.2. sukurti ir išbandyti pasirenkamojo vaikų švietimo programų kokybės vertinimo bei užtikrinimo sistemą;

13.3. sukurti ir savivaldybėse išbandyti informacinę pasirenkamojo vaikų švietimo sistemą;

13.4. ugdyti pasirenkamojo vaikų švietimo sistemos dalyvių – savivaldybių administracijų darbuotojų, švietimo teikėjų, vaikų kompetencijas.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

14. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina situacija 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Mokinių, mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais Mokinių, mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	-	90	Projektų ataskaitos
Produkto	Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų:		400	Projektų ataskaitos
	mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas),	-	-
	mokinių, kurie mokėsi pagal neformaliojo vaikų švietimo programas, skaičius		4000

15. Veiksmų programos lygio rodikliai (1 uždavinys: Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina situacija 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	-	90	Projektų ataskaitos
Produkto	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	-	60	Projektų ataskaitos

V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS

Veiksmų programa	Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas	2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“
Prioriteto uždavinys	2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“
Uždavinio priemonė	Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra
Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
Programos tikslas	Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą
Programos uždavinys	Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

17. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija	Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 10 proc.
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas(-ai)	Ugdymo plėtotės centras
3.2.	Partneris(-iai)	valstybinės (ir (ar) nevalstybinės) švietimo ir mokymo veiklą vykdančios įstaigos arba asociacijos; viešieji juridiniai asmenys
3.3.	Remiamos veiklos	1. Pasirenkamojo (neformaliojo) vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas.2. Pasirenkamojo (neformaliojo) vaikų švietimo finansavimo modelio išbandymas savivaldybėse.3. Rekomendacijų savivaldybėms dėl pasirenkamojo (neformaliojo) vaikų švietimo prieinamumo ir plėtros parengimas.
3.4.	Tikslinės grupės	Švietimo administracijos darbuotojai (pasirenkamojo vaikų švietimo įstaigų vadovai, savivaldybių atstovai ir kiti), mokytojai, mokiniai ir jų tėvai.
3.5.	Komponento ir pavienio projekto vertė	Komponento biudžetas 7 mln. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Maksimali projekto vertė 7 mln. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	Iki 24 mėnesių
3.10.	Projekto pradžia	2011 m.
4.	Atitikties kriterijai	-
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto įgyvendinimo metu visiems tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti projekto veiklose ir naudotis projekto rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
7.2	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Vykdant projektą bus: 1. Parengtas pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo (krepšelio „vaikščiojimo paskui mokinį“) modelis. 2. Sukurta ir išbandyta pasirenkamojo vaikų švietimo programų kokybės vertinimo bei užtikrinimo sistema. 3. Sukurta ir išbandyta informacinė pasirenkamojo vaikų švietimo sistema. 4. Ugdomos naujos pasirenkamojo vaikų švietimo sistemos dalyvių kompetencijos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais siekti bei užtikrinti aiškią (visiems dalyviams suprantamą), skaidrią (lėšų skirstymo procese) pasirenkamojo vaikų švietimo sistemą. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 probleminių teritorijų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-149, 2011-01-26, Žin., 2011, Nr. 19-923 (2011-02-14), i. k. 1112070ISAK000V-149

Mokyklų tobulinimo programos plius

37 priedas

GAMTOS MOKSLŲ MOKYTOJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMO KOMPONENTAS

I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS.

1. Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai, kurie atliekami periodiškai rodo, kad tyrime dalyvavusių mokinių gamtamokslinio ugdymo pasiekimai iš esmės atitinka Nacionalinių bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų reikalavimus, bet mažėja gamtos mokslų populiarumas, ypač chemijos dalyko, ganėtinai silpni mokinių eksperimentiniai bei tyrimo planavimo įgūdžiai. Ugdymo procesas, kaip rodo tyrimai, gamtos mokslų dalykų pamokose nėra pakankamai modernus, nekelia mokinių motyvacijos, mokiniai nenoriai sieja savo ateitį su gamtos mokslais. Silpnus eksperimentinius įgūdžius bei gamtos mokslų populiarumo kritimą lemia silpna gamtos mokslų (biologijos, chemijos, fizikos) kabinetų bazė ir dėstančių mokytojų kompetencija. Dalies mokytojų kompetenciją būtina plėtoti, nes labai svarbu ugdyti mokinių eksperimentinius bei naudojimosi informacinėmis technologijomis įgūdžius. 2008–2010 m. ERPF l lėšomis vykdomas „Technologijų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra“ projektas, kurio metu mokyklos bus aprūpintos moderniomis gamtos mokslų kabinetams reikalingomis mokymo priemonėmis. Projekte įgytos mokymo priemonės turi būti efektyviai panaudojamos ugdymo procese. Pagrindinis dėmesys mokymosi paradigmoje skiriamas besimokančiojo aprūpinimui efektyviomis mokymo priemonėmis, įrankiais, atitinkančiais mokinių mokymosi stilius ir poreikius. Keičiantis mokymo tikslams reikalinga ir mokymo metodų bei metodinių mokymo priemonių kaita.

2. Šiuo metu yra parengta atnaujintų Bendrųjų programų pagrindiniam ugdymui projektai. 2008–2009 m. įgyvendinant pagrindinio ugdymo programas planuojama pradėti ugdymo turinyje vadovautis atnaujintomis Bendrosiomis programomis. Bendrosios programos atnaujintos orientuojantis į mokinių kompetencijas, didelis dėmesys skiriamas gamtamoksliniam ugdymui. Siekiant kokybiškai ugdyti mokinių kompetencijas gamtamoksliniame ugdyme būtina tobulinti bei plėtoti gamtos mokslus dėstančių (biologiją, chemiją, fiziką) mokytojų kompetencijas. Svarbu suvienodinti gamtos mokslus dėstančių (biologiją, chemiją, fiziką) mokytojų supratimą apie gamtos mokslų turinio kontekstualumą ir individualizavimą bei mokymosi aplinkų kūrimą.

II. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

3. Tikslas – tobulinti ir plėtoti bendrojo lavinimo mokyklose gamtos mokslus: biologiją, fiziką, chemiją dėstančių mokytojų dalykines kompetencijas bei didinti gamtos mokslų dalykų patrauklumą bendrojo lavinimo mokyklose.

4. Uždaviniai:

4.1. vykdyti gamtos mokslų mokytojų kvalifikacijos kėlimą, kurio pabaigoje gamtos mokslų mokytojai gebės ugdymo procese tinkamai naudotis moderniomis šiuolaikinėmis mokymo/si priemonėmis, kurios bus diegiamos švietimo įstaigose projekto „Technologijų, gamtos ir menų mokslų mokymo infrastruktūra“ metu, taikyti ugdymo procese šiuolaikinius mokymo ir mokymosi metodus ir IT, ugdyti mokinių eksperimentinius įgūdžius, kurti tinkamas mokymuisi aplinkas;

4.2. parengti ir išbandyti metodinę medžiagą gamtos mokslų mokytojams;

4.3. parengti rekomendacijas dėl gamtos mokslų mokymosi aplinkų kūrimo bendrojo lavinimo mokyklose.

III. SIEKIAMI REZULTATAI

5. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina padėtis 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Mokinių, mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	-	90	Projektų ataskaitos
Produkto	Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų:	-	2000	Projektų ataskaitos
	mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	-	2000

Punkto pakeitimai:

Nr. V-683, 2011-04-26, Žin., 2011, Nr. 55-2673 (2011-05-10), i. k. 1112070ISAK000V-683

IV. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS

Veiksmų programa	Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas	2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“
Prioriteto uždavinys	2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“
Uždavinio priemonė	Mokymo personalo kvalifikacijos tobulinimas, mobilumo skatinimas, profesinio mokymo, studijų sistemos atvirumo didinimas
Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
Programos tikslas	Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą
Programos uždavinys	Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT

V. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

6. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

7. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Mokymo personalo, dirbančio su lietuvių vaikais, gyvenančiais užsienyje, užsienio šalių piliečių vaikais, gyvenančiais Lietuvoje, ir kitų mokymosi poreikių turinčiais mokiniais kompetencijų tobulinimas
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 10 proc.
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas(-ai)	Vilniaus pedagoginis universitetas, viešoji įstaiga „Mokslų parkas“
3.2.	Partneris(-iai)	Anykščių regioninio parko direkcija, Dubysos regioninio parko direkcija, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, Inovatyvių medicinos technologijų ir biofarmacijos asociacija, Kauno marių regioninio parko direkcija, Krekenavos regioninio parko direkcija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kretingos pranciškonų gimnazija, Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, Lietuvos biotechnologų asociacija, Marijampolės Sūduvos gimnazija, Metelių regioninio parko direkcija, Neries regioninio parko direkcija, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, Šiaulių universitetas, Varnių regioninio parko direkcija, Veisiejų regioninio parko direkcija, viešoji įstaiga „Nacionalinė moksleivių akademija“, Vilniaus licėjus, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija
3.3.	Remiamos veiklos	1. Gamtos mokslų mokytojų kvalifikacijos tobulinimas pagal parengtas programas (viename projekte numatoma parengti ne daugiau nei dvi programas ir pagal ją (-as) vykdyti gamtos mokslų mokytojų kvalifikacijos tobulinimą): 1. Tyrėjo kompetencijos ugdymo metodika, naudojant gamtos mokslų priemones SF projekto „Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra”. Laboratorinių darbų aplankai (9–12 kl.), kvalifikacijos tobulinimo trukmė ne trumpiau kaip 60 val.; 2. Kūrybinio mąstymo užduočių rengimo metodika gamtos mokslų mokytojams (5–12 kl.), kvalifikacijos tobulinimo trukmė ne trumpiau kaip 40 val.; 3. Tiriamųjų darbų atlikimo metodika gamtoje, bendradarbiaujant su nacionaliniais ir regioniniais parkais (5–10 kl.), kvalifikacijos tobulinimo trukmė ne trumpiau kaip 200 val.; 4. Klimato kaitos ir jo švelninimo būdų ir priemonių žinių ir gebėjimų taikymas ugdymo procese (5–12 kl.), kvalifikacijos tobulinimo trukmė ne trumpiau kaip 30 val.; 5. Gamtos mokslų mokytojų kompetencijų kėlimas biotechnologijų srityje (9–12 kl.), kvalifikacijos tobulinimo trukmė ne trumpiau kaip 30 val.; 2. Metodinės medžiagos parengimas ir išbandymas gamtos mokslų mokytojams.
3.4.	Tikslinės grupės	Bendrojo lavinimo mokyklų biologijos, chemijos, fizikos dalyko mokytojai
3.5.	Komponento ir pavienio projekto vertė	Komponento biudžetas 4 mln. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Minimali projekto vertė – 0,5 mln. Lt. Maksimali projekto vertė 1 mln. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	Iki 24 mėnesių
3.10.	Projekto pradžia	2011 m.
4.	Atitikties kriterijai	-
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto įgyvendinimo metu visiems tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projekto rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Vykdant projektą bus skatinamas novatoriškos gamtamokslinės tyrėjo kompetencijos formavimas, panaudojant įvairias priemones klasės laboratorijoje ir natūralioje gamtinėje aplinkoje bei kūrybinio mąstymo ugdymas, mokantis gamtos mokslus. Bus siekiama naujausių gamtos mokslų atradimų ir žinių įsisavinimo, kurių pagalba galima ištirti, taikyti ir spręsti gamtamokslines problemas.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr.73-2649), numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 probleminių teritorijų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-683, 2011-04-26, Žin., 2011, Nr. 55-2673 (2011-05-10), i. k. 1112070ISAK000V-683

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1607, 2010-09-27, Žin., 2010, Nr. 119-6080 (2010-10-07), i. k. 1102070ISAK00V-1607

Mokyklų tobulinimo programos plius

38 priedas

VAIKŲ IR JAUNIMO SOCIALIZACIJOS CENTRUOSE DIRBANČIŲ MOKYTOJŲ IR PAGALBOS SPECIALISTŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMO KOMPONENTAS

I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

1. Vaikų socializacijos centrų steigimas ir veikla yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme (Žin., 2007, Nr. 80-3214). Įstatyme reglamentuota, kad vidutinė priežiūra vykdoma vaikų socializacijos centruose. Vaikų socializacijos centrai skirti ugdyti probleminio elgesio vaikus, teikti bendrąjį lavinimą bei švietimo pagalbą, siekiant sėkmingos jų socializacijos ir integracijos į visuomenę.

2. Atlikti tyrimai parodė, kad vaikų socializacijos centrų veiklą tikslinga nukreipti į personalo reformą. Būtent žmogiškųjų išteklių valdymo reformoje slypi esminis vidutinės priežiūros įstaigų tobulinimo, modernizavimo ir atsinaujinimo vadybinis svertas. Personalo kokybiniai pokyčiai leis vidutinės priežiūros įstaigoms tinkamai atlikti joms deleguotas funkcijas ir pasiekti reikiamą socialinę ir edukacinę kokybę.

3. Ugdymo kokybė esančiuose vaikų socializacijos centruose nėra pakankama, trūksta šiuolaikinių mokymo(si) priemonių, mokytojų kvalifikacija netenkina šioms įstaigoms keliamų reikalavimų: mokytojams trūksta žinių ir kompetencijų dirbant su probleminio elgesio vaikais, ugdymo procese nepakankamai taikomi šiuolaikiniai mokymo (mokymosi) metodai ir mokymo priemonės. Pakankamai silpna mokinių mokymosi motyvacija, dalis jų iki patekimo į šio tipo įstaigas nelankė mokyklos.

4. Nepakankamą ugdymo ir socialinio darbo kokybę lemia silpna mokymo(-si) bazė, jaunų mokytojų bei švietimo pagalbos specialistų trūkumas, šių specialistų kompetencijos stoka. Svarbu, kad į naujai įsteigtus vaikų socializacijos centrus ateitų dirbti kvalifikuoti, turintys šiam darbui reikiamų žinių specialistai. Būtina tobulinti šių specialistų kompetenciją, aprūpinti šias įstaigas šiuolaikinėmis ugdymo priemonėmis, turtinti įstaigų materialinę bazę. Šis procesas padidintų ugdymo kokybę, švietimo pagalbos vaikams veiksmingumą, mokymosi motyvacijos didėjimą, sėkmingesnę vaikų elgesio korekciją ir socializaciją.

5. 2005–2007 m. buvo vykdomas UNDP inicijuotas projektas „Pagalba kuriant efektyvią nepilnamečių justicijos sistemą Lietuvoje“, kurio tikslas – sukurti kvalifikacijos tobulinimo sistemą įvairių institucijų darbuotojams: teisėjams, prokurorams, policijos pareigūnams, socialiniams pedagogams. Projekte iš švietimo sistemos dalyvavo specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų darbuotojai, dirbantys su probleminio elgesio vaikais. Tačiau šioje programoje turėjo galimybę dalyvauti ribotas skaičius žmonių – apmokyta 13 specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų specialistų.

II. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

6. Tikslas: tobulinti vaikų socializacijos centruose dirbančių mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kompetencijas dirbant su probleminio elgesio ir linkusiais nusikalsti vaikais.

7. Keliami uždaviniai:

7.1. parengti metodikas ir išbandyti darbui su nemotyvuotais mokytis, turinčiais elgesio problemų ir specialiųjų poreikių vaikais;

7.2. supažindinti ir skatinti diegti šiuolaikinius ugdymo metodus praktinių užsiėmimų metu;

7.3. organizuoti mokymus vaikų socializacijos centrų pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams, tobulinant jų bendrąsias ir profesines pedagogines kompetencijas;

7.4. plėtoti švietimo pagalbos teikimo, kryptingo vaikų užimtumo organizavimo formas vaikų socializacijos centruose;

7.5. įvertinti pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų kompetencijų ugdymo(si) pokyčius ir efektyvumą;

7.6. suteikti modernios organizacijos vadybos žinių ir ugdyti praktinius įgūdžius;

7.7. pateikti rekomendacijas Švietimo ir mokslo ministerijai dėl vaikų socializacijos centrų veiklos kokybės gerinimo.

III. SIEKIAMI REZULTATAI IR SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS

9. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina situacija 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Mokinių, mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	-	90	Projektų ataskaitos
Produkto	Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų:	-	180	Projektų ataskaitos
	mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	-	82

Punkto pakeitimai:

Nr. V-683, 2011-04-26, Žin., 2011, Nr. 55-2673 (2011-05-10), i. k. 1112070ISAK000V-683

10. Veiksmų programos lygio rodikliai (3 uždavinys: Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Skaičiais išreikšti uždaviniai 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir (arba) socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	-	90	Projektų ataskaitos
Produkto	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir (arba) socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:	-	350	Projektų ataskaitos
	socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys švietimo pagalbos specialistai	-	163

11. Komponento suderinamumas su veiksmų programomis:

Veiksmų programa	Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas	2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“
Prioriteto uždavinys	2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“
Uždavinio priemonė	Mokymo personalo, dirbančio su lietuvių vaikais, gyvenančiais užsienyje, užsienio šalių piliečių vaikais, gyvenančiais Lietuvoje, ir kitų mokymosi poreikių turinčiais mokiniais kompetencijų tobulinimas
Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
Programos tikslas	Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą
Programos uždavinys	Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT

IV. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

12. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

13. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Mokymo personalo, dirbančio su lietuvių vaikais, gyvenančiais užsienyje, užsienio šalių piliečių vaikais, gyvenančiais Lietuvoje, ir kitų mokymosi poreikių turinčiais mokiniais kompetencijų tobulinimas
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	-
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas(-ai)	valstybinės švietimo įstaigos, privatūs ir viešieji juridiniai asmenys, kurių veikla susijusi su: 1. mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kvalifikacijos tobulinimu; 2. mokytojų rengimu, perkvalifikavimu; 3. vaikų probleminio elgesio tyrinėjimu (mokslinė veikla); 4. psichologinės, socialinės pedagoginės pagalbos teikimu, psichoterapijos vykdymu; 5. prevencinių, intervencinių ir postvencinių programų vaikams vykdymu.
3.2.	Partneris(-iai)	1. užsienio ekspertai; 2. nevyriausybinės organizacijos, dirbančios su socialinės rizikos vaikais.
3.3.	Remiamos veiklos	1. darbo su vaikų socializacijos centruose ugdomais elgesio problemų turinčiais vaikais metodikų parengimas ir jų išbandymas; 2. šiuolaikinių ugdymo metodų diegimas; 3. modernios organizacijos vadybos žinių suteikimas ir jų taikymas praktikoje; 4. kvalifikacijos tobulinimo programų rengimas ir įgyvendinimas; 5. švietimo pagalbos teikimo formų plėtra.
3.4.	Tikslinės grupės	tiesioginė Komponento tikslinė grupė: 1. mokytojai; 2. švietimo pagalbos specialistai. Netiesioginė tikslinė grupė – probleminio elgesio ir linkę nusikalsti vaikai.
3.5.	Komponento ir pavienio projekto vertė	Komponento biudžetas 1,1 mln. Lt.
3.6.	Prašomos paramos dydis	maksimali projekto vertė 1,1 mln. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	iki 24 mėnesių
3.10.	Projekto pradžia	2011 m.
4.	Atitikties kriterijai	-
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto įgyvendinimo metu visiems tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projekto rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
7.2	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Vykdant projektą bus skatinamos novatoriškos probleminių vaikų ugdymo, švietimo pagalbos, užimtumo organizavimo veiklos, siekiant išmokyti socializacijos centrų specialistus dirbti su elgesio problemų, specialiųjų poreikių turinčiais vaikais.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr.73-2649), numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 probleminių teritorijų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-854, 2010-06-08, Žin., 2010, Nr. 69-3462 (2010-06-15), i. k. 1102070ISAK000V-854

Nr. V-1607, 2010-09-27, Žin., 2010, Nr. 119-6080 (2010-10-07), i. k. 1102070ISAK00V-1607

Mokyklų tobulinimo programos plius

39 priedas

MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PLIUS ĮGYVENDINIMO VALDYMO SCHEMA

Mokyklų tobulinimo programos plius

40 priedas

(Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2009 m. balandžio 16 d.

įsakymo Nr. ISAK-772 redakcija)

PLANUOJAMŲ PASIRAŠYTI EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS IR NACIONALINIŲ PROJEKTŲ LĖŠŲ SUTARČIŲ GRAFIKAS

Komponentas	Pasirašyta paramos sutarčių, Lt
	2007	2008	2009	2010	2011–013
Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas		1 314 600	1 965 600		1 719 800
Apskrities viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimas		731 100	631 700		637 200
Regioninių švietimo valdymo informacinių sistemų plėtra ir švietimo valdymo informacinių sistemų bei švietimo politikos analizės specialistų kompetencijos tobulinimas		2 376 900			2 623 100
E. Aplanko taikymas pedagogų kompetencijos plėtojime, nagrinėjant jo taikymo pedagoginiame kompiuteriniame raštingume atvejį		1 168 600			1 831400
Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimas		1 061 400			1 938 600
Mokyklos bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones		780 000			2 220 000
Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui		6 686 700			3 313 300
Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas		4 697 300			1 302 700
Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas		9 872 200			7 127 800
Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis		6 715 000		5 285 000
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra		11 322 700		18 677 300
Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas		4 100 000		5 900 000
Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra		5 480 000		3 520 000
Specialiųjų mokymo priemonių rengimas		3 080 000		6 920 000
Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtra		5 230 000		4 770 000
Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas		9 000 000			1 000 000
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas		4 865 000			4 135 000
Besimokančių mokyklų tinklai		3 500 000			3 500 000
Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje		1 800 000			8 200 000
Lyderių laikas		10 000 000			10 000 000
Universalių daugiafunkcių centrų steigimas ir plėtra				87 800 000
Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas			22 440 000
Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas			20 000 000
Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas			25 910 000
Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas			23 370 000
Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra			88 790 000
Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas			34 200 000
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtra		2 620 000		1 380 000
Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas plėtojant universalius daugiafunkcius centrus		10 340 000
Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas			44 000 000		44 040 000
Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtra ugdymo procese			2 000 000		3 000 000
Sukurti, įdiegti ir tobulinti verslumo ugdymo priemones			1 000 000
Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo gerinimas			3 000 000		3 000 000
Psichologinės pagalbos prieinamumo didinimas			1 500 000		1 500 000
Užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimas			2 000 000		2 000 000
Gabių vaikų ugdymo kokybės gerinimas			2 500 000		2 500 000
Inkliuzijos technologijų teikimo paslaugų sistemos sukūrimas			3 500 000		7 500 000
Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimas			4 000 000		3 000 000
Gamtos mokslų mokytojų kompetencijų ugdymas			2 000 000		2 000 000
Vaikų ir jaunimo socializacijos centruose dirbančių mokytojų ir pagalbos specialistų kompetencijų ugdymas			1 100 000
Švietimo inovacijos		10 000 000		10 000 000
Nevalstybinių ir valstybinių bendroj o lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, infrastruktūros			48 746 000
Iš viso	104 560 000	293 907 300	182 998 300	130 270 400
Iš jų Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos	91 600 000	79 197 300	45 072 300	86 230 400
Iš jų Europos regioninės plėtros fondo ir nacionalinės projektų lėšos	12 960 000	214 710 000	137 926 000	44 040 000

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. ISAK-772, 2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1820 (2009-04-25), i. k. 1092070ISAKISAK-772

Nr. V-458, 2010-04-01, Žin., 2010, Nr. 38-1798 (2010-04-03), i. k. 1102070ISAK000V-458

Mokyklų tobulinimo programos plius

41 priedas

SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO INSTITUCIJŲ MODERNIZAVIMO PLĖTOJANT UNIVERSALIUS DAUGIAFUNKCINIUS CENTRUS KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimo plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalinių projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ uždavinio „Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje“ priemonę „Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-772, 2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1820 (2009-04-25), i. k. 1092070ISAKISAK-772

3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti 2003–2012 m. keliamą švietimo plėtotės tikslą: užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius. Komponentas prisideda prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), antrosios krypties „infrastruktūros tobulinimas“ vykdymo, taip pat turi sąsajų su ketvirtąja kryptimi „Turinio tobulinimas“, kuria siekiama mokymosi turinio atitikties darbo rinkos žinių visuomenėje poreikiams, sustiprinti socialinių, informacinių, komunikacinių ir kitų bendrųjų gebėjimų visuotinį ugdymą.

4. Komponentas siekia Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ 4.2 uždavinio „Kurti ir plėtoti universalius daugiafunkcinius centrus, gerinant švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę“ įgyvendinimo.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtinos šios pagrindinės universalių daugiafunkcinių centrų (toliau – UDC) steigimo ir plėtros suaugusiųjų švietimo institucijų pagrindu privalumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės:

5.1. privalumai:

5.1.1. pastaraisiais metais vykstančiuose debatuose vis didesnę svarbą įgauna įvairių tyrimų (nacionalinių, regioninių, lokalinių ir kt.) duomenys. 2004-2005 m. atlikti keli reprezentatyvūs tyrimai šalies mastu, kurie patikslino pagrindines suaugusiųjų švietimo srities problemas, užfiksavo kiekybinius suaugusiųjų mokymosi poreikius. Atlikti ir planuojami atlikti ateityje tyrimai padeda argumentuoti vykdomos politikos pagrįstumą, formuoti ir koreguoti ateities gaires;

5.1.2. įvairių tipų švietimo įstaigos, vykdančios tęstinį suaugusiųjų mokymą, yra išsidėsčiusios visuose Lietuvos regionuose ir geografine prasme yra nesunkiai pasiekiamos norintiems studijuoti;

5.1.3. efektyviai veikiančių UDC plėtra leidžia spęsti itin svarbius švietimo klausimus:

5.1.3.1. UDC prisideda prie švietimo paslaugų nepakankamos kokybės ir prieinamumo (šiuo atveju omenyje turimas paslaugų kontekstinis prieinamumas, t. y. didelė įstaigų dalis vykdo tik mažą paslaugų spektrą, todėl esant poreikiui vartotojams tenka ieškoti kitų įstaigų, kuriose būtų teikiamos kitos (didesnės apimties ir/ar platesnio pasirinkimo) paslaugos) problemos sprendimo: užtikrinama paslaugų įvairovė ir kontekstualumas, sudaromos sąlygos instituciniam švietimo paslaugų teikimui, sukuriama struktūra, teikianti švietimo paslaugas arčiau namų ir pan.;

5.1.3.2. UDC veikla palaipsniui brandina vietos bendruomenės aktyvumą, pilietinį sąmoningumą ir kultūrinę-pažintinę veiklą;

5.1.3.3. UDC veikla skatina vietos bendruomenės gyvybiškai svarbių socializacijos, saviraiškos, bendravimo poreikių tenkinimą;

5.2. trūkumai:

5.2.1. nesukurta UDC veiklos įstatyminė bazė, kuri reglamentuotų UDC veiklos nuostatas, finansavimą, paslaugų teikimo būdus ir sąlygas bei pan. Be šių parengiamųjų darbų gali nukentėti švietimo paslaugų gavėjai, jei nebus užtikrinti bent minimalūs jų poreikiai paslaugų kokybei, prieinamumui, infrastruktūros sąlygoms ir kt.;

5.2.2. veikiančių suaugusiųjų švietimo institucijų infrastruktūra neatitinka šiuolaikinių reikalavimų mokymosi infrastruktūrai, todėl joje negali būti teikiamos kokybiškos švietimo paslaugos. Ypač tos, kurios taptų pagrindu UDC plėtojimui šiose institucijose:

5.2.2.1. suaugusiųjų švietimo centrų pastatai statyti pagal seniau galiojusias statybos normas bei taisykles. Per praėjusius dešimtmečius pasikeitė norminiai statybos reikalavimai, susidėvėjo optimalų pastatų mikroklimatą palaikantys įrenginiai ir sistemos, todėl šių įstaigų pastatų dabartinė techninė būklė ir inžinerinė įranga neatitinka šiuolaikinių esminių statinio reikalavimų;

5.2.2.2. suaugusiųjų švietimo centrų renovavimo būtinybę lemia kitos infrastruktūros problemos: nesandarūs, nesaugūs langai ir lauko įėjimo durys, vandeniui pralaidūs ir neatitinkantys šiluminių charakteristikų stogai, neracionalus šilumos vartojimas nerenovuotuose pastatuose, didelės pastatų eksploatacinės išlaidos, nepatenkinamos mokymo(si), darbo ir poilsio sąlygos, pažangesnių šildymo, karšto vandens, kitų inžinerinių sistemos diegimas bei būtini pastatų atskirų konstrukcijų atnaujinimo darbai;

5.3. galimybės:

5.3.1. UDC, plėtojami suaugusiųjų institucijų pagrindu, galėtų atlikti šias pagrindines funkcijas:

5.3.1.1. suaugusiųjų tęstinio mokymo organizavimas, atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą svarbą. Pavyzdžiui, galėtų būti sudaromos sutartys su regioniniais mokymo, suaugusiųjų švietimo centrais ir kitomis panašiomis institucijomis, siekiant aukštesnės vietos gyventojų kvalifikacijos, perkvalifikuojant ūkininkus alternatyviai veiklai, skatinant visuotinį gyventojų raštingumą (įskaitant kompiuterinį raštingumą), didinant pilietinį sąmoningumą ir gerinant asmeninę iniciatyvą dalyvauti valstybės, visuomeniniame gyvenime, skatinti asmens savišvietą, ugdymąsi ir saviraišką;

5.3.1.2. UDC galėtų būti teikiamos nuotolinio mokymosi paslaugos. Tokiu būdu UDC galėtų prisidėti prie nuotolinio mokymosi tinklo plėtros, kas sudarytų prielaidas didinti suaugusiųjų Lietuvos gyventojų, dalyvaujančių mokymosi programose, skaičių. Valstybės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), numatyta iki 2012 padidinti 25–64 metų žmonių, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalį iki 15 proc. (2006 m. duomenimis Lietuvoje – 4,9 proc., Europos Sąjungos – 9,6 proc.);

5.3.2. UDC suaugusiųjų švietimo institucijų pagrindu galėtų būti plėtojami tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse: galėtų būti mokoma kompiuterinio raštingumo, buhalterinės apskaitos vedimo, užsienio kalbų, vadybos pagrindų. UDC tokiu atveju, galėtų vykdyti tam tikras profesinio rengimo įstaigų funkcijas;

5.3.3. atskiras dėmesys galėtų būti nukreiptas į šias paslaugas:

5.3.3.1. savišvietos kontekste: suaugusiųjų savišvieta ir sąveika su savivaldos, valdymo institucijomis. Tokiu būdu vietos gyventojų galėtų gauti aktualios informacijos (naujienų), skaityti knygas, internetu apmokėti sąskaitas, susisiekti su valdymo organais rūpimais klausimais, viešai išsakyti savo nuomonę, susisiekti su giminaičiais, pažįstamais skirtingomis komunikacijų priemonėmis bei pan.;

5.3.3.2. socialinės pagalbos kontekste: socialinė pagalba UDC galėtų būti vykdoma šiomis pagrindinėmis kryptimis: parama šeimai, asmens ugdymas, užimtumas bei kt. (bendravimas, informacija, konsultacijos, pasirinkimo laisvė);

5.3.3.3. įvairių amžiaus grupių įtraukimas į kultūrinę-šviečiamąją veiklą, organizuojant pažintinius, kultūrinius renginius, skatinančius socialinės partnerystės, bendruomenės stiprinimo, pilietiškumo sąmoningumo didinimo procesus. Kartu suaugę galėtų UDC realizuoti savišvietos poreikius, jungiantis į šokių, meno, kito hobio būrelius ir kt.;

5.3.3.4. esant poreikiui, UDC turėtų būti sudaromos sąlygos teikti kitas paslaugas, kurios sudaro švietimo edukacinio bei socialinio konteksto paslaugas: pvz., suaugusiųjų švietimas šeimos klausimais, informacinių ir karjeros konsultavimo centrų inicijavimas ir kt.

Dėl galutinio UDC suaugusiųjų švietimo institucijose teikiamų paslaugų sąrašo turėtų apsispręsti kiekviena suaugusiųjų švietimo institucija, atsižvelgdama į savo išteklius, suaugusiųjų poreikius ir lūkesčius. Šio Komponento užduotis – pradėti kurti sąlygas ir prielaidas tokiam plačiam UDC paslaugų spektrui (ne organizuojant patį paslaugų teikimo procesą);

5.4. grėsmės:

5.4.1. nepakankamas visuomenės UDC koncepcijos suvokimas, pasipriešinimas naujovėms gali užkirsti kelią UDC steigimui ir plėtrai, paliekant opias nepakankamų suaugusiųjų švietimo paslaugų kokybės ir prieinamumo problemas;

5.4.2. nepakankama UDC paklausa ir/ar pasiūla (įskaitant ir mažėjantį gyventojų skaičių). Esant tokiai situacijai steigiamų/ plėtojamų UDC skaičius neatitiktų vietos gyventojų poreikių. Dėl šios priežasties siūloma pačioms suaugusiųjų švietimo institucijoms nuosekliai plėtoti UDC veiklą, atsižvelgiant į vietovės demografinius, socialinius-ekonominius rodiklius, švietimo būklę (prieinamas švietimo įstaigas ir paslaugas), gyventojų informavimo sistemą ir jo prieinamumą bei kitus analizei svarbius veiksnius. Be to, siūloma pradėti UDC steigimo/plėtros suaugusiųjų švietimo institucijose idėjos diegimą miesto vietovėse, kuriose paprastai naujovės ir inovacijos pritampa lengviau ir greičiau, palyginti su kaimo vietovėmis. Be to, čia didesnė gyventojų koncentracija. Vėliau UDC suaugusiųjų švietimo institucijų pagrindu tinklas būtų plečiamas kaimo vietovėse.

6. Bendrosios išvados dėl UDC veiklos:

6.1. tinkamai prižiūrimų UDC tinklas galėtų efektyviai prisijungti prie Lietuvos švietimo sistemos, užpildant institucinio aprūpinimo spragas, didinant paslaugų prieinamumą ir kokybę, pasitelkiant naujus mokymo metodus;

6.2. naujos kokybės renovuoti suaugusiųjų švietimo įstaigų pastatai, kuriuose vyksta mokymai, užtikrins lygiavertę suaugusiųjų švietimo sistemos subjektų integraciją į Europos Sąjungos tokios paskirties institucijų gretas, mažins Lietuvos suaugusiųjų mokymosi sąlygų skirtumus, lyginant juos su Europos Sąjungos išsivysčiusių šalių tokios paskirties pastatams keliamomis sąlygomis;

6.3. reikia pabrėžti, kad suaugusiųjų ugdymo institucijų infrastruktūros gerinimui nebuvo skirta lėšų praktiškai nuo jų įsteigimo. Kai kurios mokyklos yra avarinės būklės. Sėkmingam suaugusiųjų mokymo(si) proceso vykdymui reikalingos šiuolaikiškos, modernios ugdymo(si) aplinkos.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

7. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas pagrindinis Komponento tikslas – sprendžiant nepakankamos švietimo paslaugų kokybės, pasiūlos ir prieinamumo problemą kurti, diegti ir plėtoti modernią švietimo, apimančio įvairaus amžiaus gyventojų grupes ir jų poreikius, koncepciją.

8. Tikslo pasiekimą apibūdina pagrindinis Komponento uždavinys – modernizuoti suaugusiųjų švietimo paslaugas teikiančių įstaigų infrastruktūrą, sudarant sąlygas universalių daugiafunkcinių centrų veiklai:

8.1. atlikti įstaigų patalpų remonto/rekonstrukcijos darbus;

8.2. aprūpinti įstaigų patalpas būtina technika, įranga ir baldais.

IV. KOMPONENTO STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

9. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	metai	reikšmė
Rezultato rodikliai:
Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėnesius po projekto pabaigos)	2006	–	8000
Produkto rodikliai:
Projektų skaičius	2006	–	1

10. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	metai	reikšmė
Produkto rodikliai:
Modernizuotos švietimo paslaugas teikiančios įstaigos, kurių plėtrai buvo skirta ne mažiau kaip 0,5 mln. litų paramos, skaičius	2006	–	19

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-772, 2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1820 (2009-04-25), i. k. 1092070ISAKISAK-772

11. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerijai pavaldi įstaiga Mokytojų kompetencijos centras (toliau vadinama – MKC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	metai	reikšmė
Produkto rodikliai:
Modernizuotos švietimo paslaugas teikiančios įstaigos, skaičius (suaugusiųjų švietimo centrų infrastruktūroje)	2006	–	19

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-772, 2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1820 (2009-04-25), i. k. 1092070ISAKISAK-772

12. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

12.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas atskiru sprendimu;

12.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

13. Išskiriami šie pagrindiniai Projekto įgyvendinimo etapai:

13.1. parengiamasis etapas. Jo metu identifikuoti pagrindiniai finansuotini UDC (skirti suaugusiesiems) veikiančių suaugusiųjų mokymo centrų infrastruktūroje. Investicinio projekto rengimo metu nustatyta, kad tikslingiausia investuoti į šių UDC infrastruktūros gerinimą – pastatų būklės gerinimą. Jų pasirinkimui įtakos turėjo atrankos kriterijai. Parengto investicinio projekto pagrindu rengiama paraiška dėl UDC plėtros suaugusiųjų švietimo centrų infrastruktūroje. Paraiškos rengimo metu pasirašoma partnerystės sutartis tarp MKC ir projekto partnerių. Paraiška teikiama Centrinei projektų valdymo agentūrai (toliau – CPVA), kuri atlieka projektų paraiškų vertinimą pagal projektų finansavimo sąlygų aprašus ir metodinius nurodymus projektų vertintojams. Įvertinusi paraiškas, CPVA inicijuoja paramos sutarčių pasirašymą;

13.2. įgyvendinimo etapas. Šis etapas įgyvendinamas vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą, kurį įgyvendina MKC ir partnerinės įstaigos (toliau vadinama – Projektas).

14. Pagrindinis Projekto tikslas – sukurti sąlygas esamų suaugusiųjų švietimo institucijų pagrindu plėtoti modernius lanksčius universalius daugiafunkcinius centrus, aprūpinant juos būtina infrastruktūra (patalpomis, įranga ir baldais).

15. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:

15.1. UDC projektų parengimą koordinuoja ir kontroliuoja MKC (Projekto pareiškėjas), suaugusiųjų švietimo institucijos (projekto partneriai) bei jų steigėjai;

15.2. Projekto įgyvendinančioji institucija – CPVA;

15.3. pareiškėjas kartu su partneriais rengia būtiną techninę dokumentaciją, ją teikia CPVA, kuri atlieka projekto paraiškos vertinimą. Įvertinusi paraiškas, CPVA inicijuoja paramos sutarties pasirašymą;

15.4. įgyvendindami projektą, projekto vykdytojai (pareiškėjas ir partneriai) vykdo nustatytos formos atskaitomybę CPVA, o partneriai apie Komponento lygio pasiekimus – MKC (pareiškėjui). Projekto įgyvendinimo metu projektų vykdytojai vykdo paramos sutartyje numatytas veiklas;

15.5. įgyvendindami projektą, partneriai teikia nustatytos formos ataskaitas MKC, kuris apibendrina gautą informaciją ir teikia ataskaitas apie Komponento įgyvendinimo eigą PVK;

15.6. projektų įgyvendinimo biudžetas ir veiklos bus tikslinami rengiant paraišką.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI

16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

17. Atsižvelgiant į projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai UDC projektų atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“
1.3.	Priemonė	Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Nenumatomas
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Mokytojų kompetencijos centras
3.2.	Partneris (-iai)	Akmenės rajono savivaldybė, Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybė, Anykščių rajono savivaldybė, Birštono savivaldybė, Biržų rajono savivaldybė, Druskininkų savivaldybė, Elektrėnų savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė, Kretingos rajono savivaldybė, Kupiškio rajono savivaldybė, Lazdijų rajono savivaldybė, Marijampolės savivaldybė, Mažeikių rajono savivaldybė, Molėtų rajono savivaldybė, Neringos miesto savivaldybė, Skuodo rajono savivaldybė, Šakių rajono savivaldybė, Šalčininkų rajono savivaldybė, Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių rajono savivaldybė, Šilalės rajono savivaldybė, Šilutės rajono savivaldybė, Širvintų rajono savivaldybė, Ignalinos rajono savivaldybė, Jonavos rajono savivaldybė, Joniškio rajono savivaldybė, Jurbarko rajono savivaldybė, Kaišiadorių rajono savivaldybė, Kalvarijos savivaldybė, Kauno miesto savivaldybė, Kauno rajono savivaldybė, Kazlų Rūdos savivaldybė, Kėdainių rajono savivaldybė, Kelmės rajono savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybė, Pagėgių savivaldybė, Pakruojo rajono savivaldybė, Palangos miesto savivaldybė, Panevėžio miesto savivaldybė, Panevėžio rajono savivaldybė, Pasvalio rajono savivaldybė, Plungės rajono savivaldybė, Prienų rajono savivaldybė, Radviliškio rajono savivaldybė, Raseinių rajono savivaldybė, Rietavo savivaldybė, Rokiškio rajono savivaldybė, Švenčionių rajono savivaldybė, Tauragės rajono savivaldybė, Telšių rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybė, Ukmergės rajono savivaldybė, Utenos rajono savivaldybė, Varėnos rajono savivaldybė, Vilkaviškio rajono savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus rajono savivaldybė, Visagino miesto savivaldybė, Zarasų rajono savivaldybė arba paminėtų savivaldybių, apskričių ar Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtos suaugusiųjų švietimo institucijos arba suaugusiųjų švietimo institucijos pagal VIII skyriuje pateiktą sąrašą
3.3.	Remiamos veiklos	Atlikti įstaigų patalpų remonto/rekonstrukcijos darbus
3.4.	Tikslinės grupės	Mokytojai, andragogai, kiti UDC darbuotojai Vietos gyventojai (suaugę asmenys)
3.5.	Projekto dydis	Iki 10340,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 10340,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	24 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2009 m. II ketv.
4.	Atitikties kriterijai	Atrenkant finansuotinas įstaigas, pagrindiniai kriterijai buvo: tolygi UDC tinklo regioninė plėtra pastovus ir perspektyvus paslaugų vartotojų skaičius nedalyvavimas anksčiau vykdytose švietimo įstaigų renovavimo programose. Prieš pateikiant paraišką, Pareiškėjas kartu su partneriais ir jų steigėjais privalės parengti, suderinti ir pasirašyti partnerystės sutartį šiam Projektui įgyvendinti. Be to, partneriai ar jų steigėjai įsipareigoja: pateikti parengtą techninį projektą su ekspertizės išvada; statybos leidimą (jei taikoma); sprendimą apie skirtą remonto/rekonstrukcijos darbų techninę ir vykdymo priežiūrą. Pareiškėjas kartu su partneriais, pateikdamas paraišką, privalės užtikrinti, kad: turės pakankamai žmogiškųjų išteklių valdyti projektą (institucinis aspektas); turi pakankamai patirties įgyvendinant projektus (valdymo aspektas); numatomos investicijos bus nukreiptos į Pareiškėjui ir/ Partneriui priklausantį turtą (Pareiškėjas ir/ar Partneris turi turėti teisę į nekilnojamąjį turtą (disponavimo, valdymo, naudojimo), kuris tiesiogiai susijęs su projektu; projektas atitinka bendruosius projektų atrankos kriterijus. Finansavimas nėra skiriamas bendrabučiams, administraciniams pastatams, kuriuose nevyksta mokymo procesas, bei objektams, kurie atnaujinami pagal atskirus investicijų projektus, įtrauktus į Valstybės investicijų programą (VIP)
5.	Administruojanti institucija	Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto tikslinėms grupėms bus sudarytos geresnės mokymo ir mokymosi sąlygos neatsižvelgiant į jų lytį, amžių, lytinę orientaciją, negalią, rasę ar etninę priklausomybę, religiją, įsitikinimus ir kitus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytus nelygybės pagrindus. Projekto tikslinėms grupėms bus siekiama sudaryti vienodai palankias mokymo ir mokymosi, darbo sąlygas. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Netaikoma
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu planuojama informacinių technologijų plėtra – kiekvieną UDC suaugusiųjų švietimo institucijos pagrindu planuojama aprūpinti kompiuteriais su programine įranga, tuo sudaromos sąlygos IKT plėtrai, prieinamam švietimui, kokybiškam informacijos gavimui ir apdorojimui. Tokiu būdu bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo: siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos; mažinti socialinės, turtinės, geografinės padėties ir kitų veiksnių sąlygojamus šiuolaikinių IT panaudojimo skirtumus – suteikti visiems šalies gyventojams vienodas galimybes naudoti IT asmeninėms ir visuomeninėms reikmėms. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas
7.4.	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama sudaryti sąlygas tolygiai ir tvariai ilgalaikei visų regionų plėtrai, mažinant išsivystymo ir švietimo paslaugų prieinamumo netolygumus tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370), numatytų 7 ekonominio augimo centrų švietimo sektoriaus žmogiškųjų išteklių, infrastruktūros, paslaugų kokybės ir prieinamumo lygio. Projektas bus įgyvendinamas tiek probleminėse teritorijose, tiek ekonominio augimo centruose, atsižvelgiant į paslaugų vartotojų skaičių ir jų poreikius. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas
7.5.	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytas švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės trukmės ir trumpalaikius tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: užtikrinti įvairių lygių švietimo prieinamumą; tinkamai naudojant valstybės, savivaldybių ir ES fondų lėšas, modernizuoti švietimo ir mokslo įstaigų infrastruktūrą; įvykdyti švietimo įstaigų tinklo reformą. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-772, 2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1820 (2009-04-25), i. k. 1092070ISAKISAK-772

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

18. Projekto tikslus ir produktus numatoma viešinti:

18.1. viešinimo veiklų tikslas – suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą Projektui, pagerėjusią suaugusiųjų švietimo institucijų infrastruktūrą. Šios veiklos tikslinės grupės:

18.1.1. vietovių, kuriuose vykdomas projektas, įvairaus amžiaus gyventojai, kurie galėtų pasinaudoti UDC suaugusiųjų švietimo centrų infrastruktūroje teikiamomis paslaugomis;

18.1.2. kitos įstaigos, vykdančios formalųjį ir neformalųjį švietimą, ir susijusios institucijos, kurios galėtų savo įstaigose steigti panašius centrus, plėtojant liberalią UDC koncepciją ir sprendžiant konkrečios vietovės švietimo kokybės ir prieinamumo problemas (jei tokių yra).

19. Numatomos viešinimo priemonės:

19.1. žiniasklaidoje – informacinis pranešimas naujienų agentūrų tinklalapiuose;

19.2. suaugusiųjų švietimo institucijose – atminimo lentos, įrengiamos kiekvienoje modernizuojamoje įstaigoje, ir plakatai;

19.3. informaciniai pranešimai elektroninėje erdvėje: skelbimai įstaigų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose.

20. Viešinimo priemones numatoma realizuoti visą Komponento įgyvendinimo laikotarpį, tačiau dėl konkrečių viešinimo priemonių realizavimo datos ir būdų turės apsispręsti projekto vykdytojas, atsižvelgdamas į projekto veiklas ir įgyvendinimo laikotarpį.

21. Viešinimo priemonėms įgyvendinti nėra numatomas atskiras biudžetas, išlaidos nėra priskirtinos prie tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos. Už viešinimo priemonių įgyvendinimą bus atsakingas kiekvienas vykdytojas (tiek pareiškėjas, tiek partneriai).

22. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Komponentą, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, UDC paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

VIII. FINANSUOJAMOS SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO INSTITUCIJOS, KURIOSE NUMATOMA SUDARYTI SĄLYGAS UNIVERSALIŲ DAUGIAFUNKCINIŲ CENTRŲ VEIKLAI

23. Finansuojamų suaugusiųjų švietimo institucijų, kuriose numatoma sudaryti sąlygas universalių daugiafunkcinių centrų veiklai, sąrašas:

23.1. Alytaus jaunimo ir suaugusiųjų mokykla;

23.2. Kalvarijos suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.3. Kauno suaugusiųjų mokymo centras;

23.4. Kėdainių suaugusiųjų mokymo centras;

23.5. Klaipėdos Naujakiemio suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.6. Klaipėdos Salio Šemerio suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.7. Kretingos suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.8. Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centras;

23.9. Panevėžio suaugusiųjų mokymo centras;

23.10. Plungės suaugusiųjų švietimo centras;

23.11. Rokiškio suaugusiųjų mokymo centras;

23.12. Šiaulių suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.13. Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras;

23.14. Švenčionių r. Švenčionėlių antroji vidurinė mokykla;

23.15. Vilniaus Akiračio suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.16. Vilniaus suaugusiųjų mokymo centras;

23.17. Vilniaus Varpo suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.18. Vilniaus Židinio suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.19. Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras.

_________________

Papildyta priedu:

Nr. ISAK-2410, 2008-08-21, Žin., 2008, Nr. 97-3767 (2008-08-26), i. k. 1082070ISAKSAK-2410

Mokyklų tobulinimo programos plius

42 priedas

INVESTICIJŲ Į IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGAS KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Investicijų į ikimokyklinio ugdymo įstaigas komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas“.

3. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ 4.7 uždavinį „Modernizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigas“.

4. Komponentas įgyvendina Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007-2012 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1057 (Žin., 2007, Nr. 106-4344), 1 uždavinio „Didinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą, ypač kaimo vietovėse“ 1.9 priemonę „Rekonstruoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų pastatus savivaldybėse pagal savivaldybių pateiktus rekonstravimo projektus“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskiriami šie pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo situacijos Lietuvoje privalumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės:

5.1. ikimokyklinio ugdymo privalumai:

5.1.1. vykstant darbo rinkos pokyčiams, plėtojantis demokratijos ir lyčių lygių galimybių procesams, didėja visuomenės aktyvumas užsakant įvairias ikimokyklinio ugdymo paslaugas ne tik paskutiniais metais prieš vaikui pradedant lankyti bendrojo lavinimo mokyklos pirmąją klasę, bet ir kūdikystėje;

5.1.2. didėja vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ir lankančių bendrosios paskirties ikimokyklinio ugdymo įstaigas, skaičius;

5.1.3. ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuo 2005 m. atlieka savo įstaigų veiklos vidinį įsivertinimą ir tuo grindžia tolimesnę įstaigos veiklos plėtrą, modeliuoja įvairius ikimokyklinio ugdymo organizavimo modelius (pavyzdžiui, vaiko buvimo įstaigoje laikas svyruoja nuo keleto valandų per dieną, savaitę iki 5 dienų per savaitę, įstaigų darbo laikas taip pat svyruoja nuo 6 iki 24 valandų per parą), teikia naujas edukacines ir socialines paslaugas. Toks lankstus ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimas sudaro galimybes derinti šeimos ir darbo pareigas;

5.1.4. savivaldybių administracijos švietimo padaliniai, bendradarbiaudami su vaiko teisių apsaugos tarnybomis, socialinės rūpybos skyriais, pedagoginėmis psichologinėmis tarnybomis, pradeda objektyviau įvertinti ikimokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos vaikui ir jo šeimai poreikius, kurti optimalų švietimo įstaigų savivaldybės teritorijoje tinklą. Kaimo vietovėse, kur nėra ikimokyklinio ugdymo įstaigų, steigiami ikimokyklinio ugdymo skyriai bendrojo lavinimo mokyklose.

5.2. Ikimokyklinio ugdymo trūkumai:

5.2.1. daugelio ikimokyklinio ugdymo programas teikiančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir ypač bendrojo lavinimo mokyklose įsteigtų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių infrastruktūra neatitinka higienos normų, kai kurios patalpos yra avarinės būklės, todėl nesudaromos saugios ir vaikų sveikatą tausojančios ugdymo sąlygos;

5.2.2. daugumoje ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kurios yra pastatytos daugiau nei prieš 30 metų, per visą jų eksploatacijos laikotarpį nėra atlikti jokie planiniai remonto/rekonstrukcijos darbai, todėl daugumos jų stogai, langai ir santechnikos įranga turi būti nedelsiant keičiami. Savivaldybės dėl biudžetų deficito ar institucinių gebėjimų optimaliai planuoti įstaigų tinklo pertvarką stokos dar nepajėgios savarankiškai investuoti į ikimokyklinio ugdymo įstaigų infrastruktūrą;

5.2.3. specialiųjų poreikių vaikų integracija į bendrosios paskirties ikimokyklinio ugdymo įstaigas ar grupes yra nepakankamai sparti, nes ikimokyklinio ugdymo įstaigos neturi neįgaliesiems pritaikytų įvažiavimų, keltuvų ir kitos specialiosios įrangos, specializuotų švietimo pagalbai teikti reikalingų patalpų;

5.2.4. ikimokyklinio ugdymo įstaigų grupės dažnai yra remontuojamos tėvų ar kitų rėmėjų lėšomis, tačiau ypatingai stokojama lėšų įstaigų bendrosios paskirties patalpų sutvarkymui (salėms, virtuvėms, poilsio kambariams ir kt.);

5.2.5. nei viena ikimokyklinio ugdymo įstaiga nėra pritaikyta vaikų nuo gimimo iki vienerių metų ugdymui ir priežiūrai, nėra sukurtos sąlygos motinoms maitinti kūdikius.

5.3. Ikimokyklinio ugdymo teikiamos galimybės:

5.3.1. vykdoma švietimo ir socialinė politika palanki ikimokyklinio ugdymo plėtrai ir prieinamumo didinimui;

5.3.2. savivaldybėse vyksta bendrojo lavinimo mokyklų, vaikų neformaliojo švietimo įstaigų tinklo optimizavimo procesai, kurie leidžia racionaliau naudoti švietimui skirtas lėšas, sutaupytas lėšas, atsiradusias sutvarkius tinklą, panaudoti esamų ikimokyklinio ugdymo įstaigų remontui, rekonstravimui, pritaikymui teikti įvairesnes ikimokyklinio ugdymo paslaugas;

5.3.3. savivaldybės aktyviai rengia investicinius projektus, dalyvauja konkursuose, skirtuose lėšų pritraukimui ir švietimo infrastruktūros savivaldybėse gerinimui bei plėtojimui.

5.4. Ikimokyklinio ugdymo grėsmės:

5.4.1. ikimokyklinio ugdymo įstaigų būklė dažnai yra tokia prasta, kad jų sutvarkymui reikalingos ypač didelės investicijos, kurių savivaldybės, net ir gavusios finansinę paramą, ne visada yra pajėgios vykdyti;

5.4.2. nemaža dalis visuomenės ir savivaldybių politikų turi stereotipines nuostatas į ikimokyklinį ugdymą, todėl, net ir esant finansinėms galimybėms, prioritetą teikia ne ikimokyklinio ugdymo gerinimui, bet pasirenka kitas švietimo ar socialinės paskirties įstaigas;

5.4.3. veiksmingam ir šiuolaikiškam ikimokyklinio ugdymo plėtojimui savivaldybėse stinga švietimo vadybininkų analitinių ir modeliavimo gebėjimų;

5.4.4. nepalankios demografinės tendencijos, gyventojų emigracijos augimas sunkina objektyvų ikimokyklinio ugdymo paslaugų poreikių įvertinimą ir sudaro problemų numatant perspektyviausias plėtrai bei investavimui ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šio komponento tikslai:

6.1. didinti ikimokyklinio ugdymo prieinamumą;

6.2. gerinti ikimokyklinio ugdymo kokybę, plėtoti švietimo pagalbą ikimokyklinio amžiaus vaikams ir jų šeimoms.

7. Tikslų pasiekimą apibūdina šis pagrindinis uždavinys: atnaujinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas teikiančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų patalpų ir įrangos būklę. Numatoma:

7.1. modernizuoti Regiono plėtros tarybų atrinktas ikimokyklinio ugdymo įstaigas;

7.2. pritaikyti Regiono plėtros tarybų atrinktas ikimokyklinio ugdymo įstaigas įvairių ugdymosi poreikių (gabių, specialiųjų ugdymosi poreikių ir kt.) turinčių vaikų nuo gimimo iki 7 metų ugdymui, švietimo pagalbos teikimui.

IV. KOMPONENTO STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	metai	reikšmė
Rezultato rodikliai:
Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)	2006	–	6000
Produkto rodikliai:
Projektų skaičius	2006	–	60

9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	metai	reikšmė
Produkto rodikliai:
Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų, skaičius	2006	–	60

10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo valstybinė biudžetinė švietimo įstaiga Mokytojų kompetencijos centras (toliau vadinama – MKC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	metai	reikšmė
Produkto rodikliai:
Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Alytaus regione	2006	–	5
Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Kauno regione	2006	–	8
Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Klaipėdos regione	2006	–	7
Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Marijampolės regione	2006	–	5
Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Panevėžio regione	2006	–	6
Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Šiaulių regione	2006	–	7
Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Tauragės regione	2006	–	4
Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Telšių regione	2006	–	4
Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Utenos regione	2006	–	6
Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Vilniaus regione	2006	–	8

11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, atsakingos už Komponento lygio rezultatų stebėseną, vadovas atskiru sprendimu;

11.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

12. Išskiriami šie pagrindiniai Komponento įgyvendinimo etapai:

12.1. parengiamasis etapas. Šio etapo metu parengiama visa techninė dokumentacija.

12.2. įgyvendinimo etapas. Šis etapas įgyvendinamas vykdant atskirus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, kuriuos įgyvendina atskiros Lietuvos Respublikos savivaldybės arba ikimokyklinio ugdymo įstaigos, Regionų plėtros tarybose patvirtintos kaip atskirų ikimokyklinio ugdymo įstaigų modernizavimo projektų vykdytojai.

13. pagrindinis visų ikimokyklinio ugdymo įstaigų modernizavimo projektų uždavinys – modernizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, pritaikyti jas įvairių ugdymosi poreikių (gabių, specialiųjų ugdymosi poreikių ir kt.) turinčių vaikų nuo gimimo iki 7 metų ugdymui, švietimo pagalbos teikimui;

14. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:

14.1. ikimokyklinio ugdymo įstaigų projektų parengimą koordinuoja ir kontroliuoja kiekviena atskira savivaldybė arba ikimokyklinio ugdymo įstaiga (projekto vykdytojas), informaciją apie visus projektus kaupia ir kontroliuoja MKC.

14.2. Komponento projektų įgyvendinančioji institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA);

14.3. susipažinę su kvietimo dokumentacija, pareiškėjai (projektų vykdytojai) rengia būtiną techninę dokumentaciją, ją teikia CPVA, kuri atlieka projektų paraiškų vertinimą pagal projektų finansavimo sąlygų aprašus ir metodinius nurodymus projektų vertintojams. Įvertinusi paraiškas, CPVA inicijuoja paramos sutarčių pasirašymą;

14.4. įgyvendindami projektus, projektų vykdytojai atsakingi savo projektų ribose, vykdo nustatytos formos atskaitomybę CPVA, o apie Komponento lygio pasiekimus – MKC. Projektų įgyvendinimo metu projektų vykdytojai vykdo paramos sutartyse numatytas veiklas;

14.5. įgyvendindami projektus, projektų vykdytojai teikia nustatytos formos ataskaitas MKC, kuris apibendrina gautą informaciją ir teikia ataskaitas apie Komponento įgyvendinimo eigą PVK;

14.6. projektų įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas;

14.7. bendras prašomos Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalinių lėšų dydis visiems pagal šį Komponentą finansuojamiems projektams – 88 040 000 Lt.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI

15. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

16. Atsižvelgiant į Komponento specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projektų atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1	Veiksmų programa	2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa
1.2	Prioritetas	2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“
1.3	Priemonė	Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas
1.4	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimo būdas
2.1	Finansavimo būdas	Regionų projektai
2.2	Kryžminis finansavimas	Nenumatomas
3.	Tinkamumas
3.1	Pareiškėjas (-ai)	1. Lietuvos Respublikos savivaldybių administracijos 2. Ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikiančios įstaigos
3.2	Partneris (-iai)	Taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir pareiškėjams
3.3	Remiamos veiklos	Ikimokyklinio ugdymo modernizavimo išlaidos: – patalpų rekonstrukcija, pritaikymas – ikimokyklinio ugdymo įranga
3.4	Tikslinės grupės	1. Vaikai 0–7 m. 2. Pedagogai
3.5	Projekto dydis	Neribojamas
3.6	Prašomos paramos dydis	Iki 1467,3 tūkst. Lt
3.7	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9	Projekto trukmė	24 mėn.
3.10	Projekto pradžia	Kvietimas teikti projektus – 2009 m.
4.	Atitikties kriterijai	Detalūs atitikties kriterijai parengiami įgyvendinant parengiamąjį etapą (žr. 25.1 punktą)
5.	Administruojanti institucija	Viešoji įstaiga „Centrinė projektų valdymo agentūra“
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1	Lygių galimybių skatinimas	Projekto tikslinėms grupėms – vaikams iki 7 m. bei auklėtojams (mokytojams) bus sudarytos geresnės mokymosi ir darbo sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas
7.2	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Netaikoma
7.3	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu diegiant informacines technologijas šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649) numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir informacinių technologijų pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų; siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370), numatytų 7 ekonominio augimo centrų vidurines mokyklas ir gimnazijas. Atrenkant projektus, bus taikomas regionų atrankos principas. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: prireikus periodiškai atnaujinti įvairių švietimo lygmenų programas, atsižvelgiant į opiausias šalies problemas, eurointegracijos ir globalizacijos siekius; kurti ir diegti aktyvaus mokymo(si) metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas mokymą(si) ir tarpdalykines studijas; pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais; Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

17. Komponento tikslus ir pasiekimus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, pagerėjusias švietimo paslaugas šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

17.1. savivaldybių, kurių ikimokyklinio ugdymo įstaigose bus investuojama, įvairaus amžiaus gyventojai (ikimokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti bendruomenės nariai), kurie gaus kokybiškesnes ikimokyklinio ugdymo paslaugas;

17.2. švietimo specialistai, administracijos, savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina sistemingas švietimo paslaugų plėtojimas, racionalus išteklių naudojimas ir kt.

18. Numatomos viešinimo priemonės:

18.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai (savivaldybių lygmenyje);

18.2. ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kiekvienoje įrengiant informacines lentas;

18.3. elektroninėje erdvėje – pranešimai Ministerijos, švietimo įstaigų bei savivaldybių internetinėse svetainėse.

19. Viešinimo priemones numatoma realizuoti visą Komponento įgyvendinimo laikotarpį, tačiau dėl konkrečių viešinimo priemonių realizavimo datos ir būdų turės apsispręsti kiekvienas projekto vykdytojas, atsižvelgdamas į konkretaus projekto veiklas ir įgyvendinimo laikotarpį.

20. Viešinimo priemonėms įgyvendinti nėra numatomas atskiras biudžetas, išlaidos nėra priskirtinos prie tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos. Už viešinimo priemonių įgyvendinimą bus atsakingas kiekvienas vykdytojas savo projekto įgyvendinimo ribose.

21. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Komponento veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, ikimokyklinio ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. ISAK-2410, 2008-08-21, Žin., 2008, Nr. 97-3767 (2008-08-26), i. k. 1082070ISAKSAK-2410

Mokyklų tobulinimo programos plius

43 priedas

(Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2010 m. balandžio 1 d.

įsakymo Nr. V-458 redakcija)

ŠVIETIMO INOVACIJOS

I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

1. Europos Sąjungos sutarties (Mastrichtas, 1992 m. vasario 7 d.) 126 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad „...Bendrija prie geros kokybės švietimo plėtojimo prisideda skatindama valstybių narių bendradarbiavimą ir prireikus paremdama bei papildydama jų veiksmus, kartu visiškai pripažindama valstybių narių atsakomybę už mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą ir gerbdama jų kultūrų bei kalbų įvairovę...“. 126 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad „...Bendrija savo veiksmais siekia plėtoti europinę pakraipą švietimo srityje, ypač mokant valstybių narių kalbų ir jas populiarinant, skatinti studentų ir dėstytojų judėjimą, integraliai, skatinant akademinį diplomų ir studijų trukmės pripažinimą, remti švietimo įstaigų bendradarbiavimą, plėtoti keitimąsi informacija ir patirtimi bendrais valstybių narių švietimo sistemų klausimais, skatinti plėsti jaunimo ir socialinės-pedagoginės pakraipos instruktorių mainus, skatinti nuotolinio švietimo plėtrą...“

2. Siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus švietimo ir mokymo srityje, 2002 m. Europos Komisija patvirtino programą „Švietimas ir mokymas 2010“, kurios pagrindiniai tikslai orientuoti į Europos Sąjungos švietimo ir mokymo sistemos kokybės, efektyvumo, pasiekiamumo gerinimą ir integravimąsi į pasaulinę švietimo ir mokymo sistemą. Tikslams pasiekti išskiriamos tokios priemonės, kaip informacinių ir komunikacinių technologijų diegimas švietimo ir mokymo sistemoje, sistemos lankstumo ir mobilumo didinimas, naujų ugdymo metodų diegimas.

3. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), pateikiami bendrieji strateginiai švietimo plėtotės tikslai. Tikslų pasiekimui išskiriamos priemonių grupės („Valdymo tobulinimas“, „Infrastruktūros tobulinimas“, „Paramos tobulinimas“, „Turinio tobulinimas“, „Personalo tobulinimas“). Šių priemonių grupių įgyvendinimas neatsiejamas nuo subsidiarumo principo taikymo, užtikrinant bendradarbiavimą tarp atskirų švietimo sistemos subjektų bei skatinant inovacijų diegimą švietimo sistemoje.

4. Inovacijų diegimas glaudžiai siejasi su informacinės visuomenės plėtra. Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), prioriteto „Gyventojų kompetencija ir socialinė sanglauda“ tikslas „Siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos“ glaudžiai siejasi su inovacijų plėtra švietimo sistemoje.

5. Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. ISAK-970 (Žin., 2007, Nr. 63-2440), išskirti prioritetai nukreipti į ugdymo turinio orientavimą į esminių asmens kompetencijų ugdymą, ugdymo ir vertinimo tikslų atitikimą, dėmesio skyrimą mokinių pažinimui, ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui, mokyklų aprūpinimą šiuolaikinėmis mokymo(si) priemonėmis bei informacinių komunikacinių technologijų panaudojimą ugdymo turinio tobulinime, sudaro sąlygas inovacijų diegimui švietimo sistemoje ir jos subjektų bendradarbiavimo ryšių stiprinimui. Šie procesai turi būti decentralizuoti, vykdomos švietimo valdymo lygmenų funkcijos apibrėžtos, vykdytojų ir socialinių partnerių veiksmai suderinti, užtikrintas finansinės, organizacinės, metodinės pagalbos teikimas.

6. Įgyvendinant Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), kitus švietimo sistemos strateginius plėtros dokumentus, didelę svarbą turi principas „iš apačios į viršų“. Šio principo įgyvendinimas diegiant inovacijas bei užtikrinant bendradarbiavimą tarp švietimo sistemos subjektų, leistų įgyvendinti vieną pagrindinių švietimo sistemos principų „centralizuotai turi būti valdomas ne ugdymo procesas, bet rezultatas“.

7. Europos Komisijos inicijuotos viešos konsultacijos tema „Mokyklos XXI amžiuje“ apima aštuonias sritis, kuriose akcentuojamas švietimo sistemos subjektų bei socialinių partnerių bendradarbiavimas Europos Sąjungos mastu, sprendžiant tokias švietimo sistemos problemas, kaip ankstyvas „iškritimas“, prastėjančios mokinių esminės kompetencijos. Bendradarbiavimas šiose srityse orientuotas į inovacijų diegimą Europos Sąjungos švietimo sistemoje, tai duotų apčiuopiamų rezultatų sprendžiant minėtas problemas.

II. KOMPONENTO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, SIEKIAMI REZULTATAI

8. Tikslas: sudaryti sąlygas inovacijų kūrimui bendrajame lavinime ir skatinti švietime dalyvaujančių institucijų bendradarbiavimo iniciatyvas.

9. Uždaviniai:

9.1. plėtoti netradicinius ugdymo modelius;

9.2. skatinti švietimo įstaigų ir kitų institucijų inovatyvius bendradarbiavimo modelius.

10. Veiksmų programos lygio rodikliai (1 uždavinys: Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina situacija 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	-	90	Projektų ataskaitos
Produkto	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	-	370	Projektų ataskaitos

11. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina situacija 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis procentais	-	80	Projektų ataskaitos
	Mokinių, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	-	90	Projektų ataskaitos
Produkto	Mokinių, mokytojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurių:	-	6000	Projektų ataskaitos
	- mokiniai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas),	-	6000
	- mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	-	-
	Mokinių, mokytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų:	-	960	Projektų ataskaitos
	- mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	-	960

12. Veiksmų programos lygio rodikliai (3 uždavinys): Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Skaičiais išreikšti uždaviniai 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir (arba) socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	-	90	Projektų ataskaitos
Produkto	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir (arba) socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:	-	145	Projektų ataskaitos
	- socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys,	-	-
	- švietimo pagalbos specialistai	-	145

Iii. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS

Veiksmų programa	Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas	2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“
Prioriteto uždavinys	2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“
Uždavinio priemonė	Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas
Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
Programos tikslas	Atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti ugdymo turinį
Programos uždavinys	Diegti inovacijas švietime ir skatinti bendradarbiavimą, remiant bendrojo ugdymo dalyvių iniciatyvas

iV. REMIAMOS KOMPONENTO VEIKLOS

13. Komponente remiamos veiklos:

13.1. Mokyklų ir kitų suinteresuotų grupių bendradarbiavimo modelių ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas, diegimas ir sklaida:

13.1.1.Švietimo ir kultūros įstaigų bendradarbiavimo plėtra (integruoti į ugdymą Lietuvos kultūros paveldą, meno kultūrą, didinti kultūrinės, meninės, pažintinės veiklos plėtojimo galimybes, organizuoti kultūrinių kompetencijų ugdymą);

13.1.2. Tarpkultūrinio švietimo plėtotė (įgyvendinti tarpkultūrinio ugdymo Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje metodiką, grindžiamą Europos Sąjungos tarpkultūrinio ugdymo dokumentais bei Lietuvos strateginėmis nuostatomis, ir užtikrinti tinkamas sąlygas jai įgyvendinti bei plėtoti);

13.1.3. Mokyklos bendruomenės bendradarbiavimo formų plėtotė (skatinti mokyklos bendruomenes ir kitas interesų grupes įgyvendinti bendradarbiavimo modelius, gerinant mokymosi prieinamumą, stiprinant visavertes ugdymosi sąlygas, paramos tobulinimą per socialinį jautrumą ir teisingumą, saugesnę mokymo ir mokymosi aplinką);

13.1.4. Netradicinio ugdymo modelių plėtotė (plėtoti netradicinio ugdymo modelius ir skatinti jų įgyvendinimą).

13.2. Gimtųjų kalbų ugdymo metodų įvairovės plėtotė:

13.2.1. gimtosios kalbos ir literatūros (kultūros) skaitmeninių mokymosi išteklių sukūrimas, įdiegimas ir taikymas mokymosi procese;

13.2.2. inovatyvūs gimtosios kalbos ir literatūros (kultūros) kvalifikacijos tobulinimo kursai (ne trumpesni nei 200 valandų per dvejus metus) gimtosios kalbos mokytojams;

13.2.3. gimtosios kalbos kūrybinio mąstymo ugdymo būklės tyrimas, kūrybinio mąstymo ugdymo metodikos sukūrimas ir diegimas gimtosios kalbos mokymosi procese (tyrimas, metodikos sukūrimas, išbandymas ir sklaida; kūrybinio rašymo užduočių sukūrimas, leidyba).

V. KITI REIKALAVIMAI

14. Galimi pareiškėjai – viešieji juridiniai asmenys, galimi partneriai – viešieji juridiniai asmenys.

15. Maksimali projekto įgyvendinimo trukmė – 24 mėnesiai.

16. Tinkamomis pripažįstamos išlaidos, patirtos nuo 2008 m. sausio 1 d.

17. Bendras prašomas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalinių lėšų dydis visiems pagal šį Komponentą finansuojamiems projektams – 23,750 mln. Lt.

18. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133).

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-458, 2010-04-01, Žin., 2010, Nr. 38-1798 (2010-04-03), i. k. 1102070ISAK000V-458

Mokyklų tobulinimo programos plius

44 priedas

NEVALSTYBINIŲ IR VALSTYBINIŲ BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ MENINIO UGDYMO PROGRAMAS, INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS KOMPONENTAS

Pakeistas priedo pavadinimas:

Nr. V-854, 2010-06-08, Žin., 2010, Nr. 69-3462 (2010-06-15), i. k. 1102070ISAK000V-854

I. SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

1. Šiuo metu Lietuvoje veikia 10 valstybinių meninio bendrojo lavinimo ugdymo mokyklų ir 27 nevalstybinės įvairių tipų bendrojo lavinimo mokyklos, kurių mokymo aplinkos pagerinimui iki šiol buvo skiriamas menkas dėmesys.

2. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), numatyta skatinti privačią iniciatyvą švietimo srityje, laikytis sąžiningos konkurencijos, lygių teisių ir sąlygų nevalstybinėms švietimo ir mokslo iniciatyvoms, sutvarkyti mokymosi aplinką ir renovuoti daugelį mokymo įstaigų, kuriose plačiai naudojamos modernios mokymo (si) priemonės ir pažangios technologijos.

3. 2012 metais laukiamas rezultatas – pagerinta dalies valstybinių meninio ugdymo ir nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų mokinių ugdymosi aplinka, paskatinta nevalstybinių mokyklų švietimo paslaugų teikėjų tinklo plėtra.

II. TIKSLINĖS GRUPĖS

4. Valstybinių, vykdančių meninio ugdymo programas, ir nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenės (mokiniai, mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, administracija ir kt.).

III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

5. Tikslas – atnaujinti ir modernizuoti dalies meninio ugdymo ir bendrojo lavinimo programas vykdančių valstybinių bei bendrojo lavinimo nevalstybinių mokyklų infrastruktūrą kokybiškam ugdymui.

6. Uždaviniai:

6.1. atlikti nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, patalpų remonto/rekonstrukcijos darbus;

6.2. aprūpinti nevalstybines bendrojo lavinimo mokyklas ir valstybines bendrojo lavinimo mokyklas, vykdančias meninio ugdymo programas, būtina technika, įranga ir baldais;

6.3. atsižvelgiant į nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, mokyklų funkcijas bei tikslinių grupių poreikius aprūpinti šių mokyklų kabinetus mokymo įranga bei mokymo(si) priemonėmis.

IV. KOMPONENTO STEBĖSENA IR SIEKIAMI REZULTATAI

7. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos lygio įgyvendinimo lygio rodiklius (2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina padėtis 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėnesius po projekto pabaigos)	–	5000	Projektų ataskaitos
Produkto	Projektų skaičius	–	6	Projektų ataskaitos
	Nevalstybinės mokyklos, kurių steigimui ir plėtrai skirta parama ne mažiau kaip 5 mln. Lt	–	3	Projektų ataskaitos
	Meninio ugdymo mokyklos, kurių steigimui ir plėtrai skirta parama ne mažiau nei 5 mln. Lt	–	3	Projektų ataskaitos

V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS

Veiksmų programa	Sanglaudos skatinimo veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas	2 prioritetas. „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“
Prioriteto uždavinys	2 uždavinys „Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje“
Uždavinio priemonė	Nevalstybinių ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, infrastruktūros plėtra
Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
Programos tikslas	Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą
Programos uždavinys	Modernizuoti nevalstybines ir valstybines bendrojo lavinimo mokyklas, vykdančias meninio ugdymo programas, ir šiose mokyklose dirbančių mokytojų darbo vietas sudarant sąlygas tobulinti bendrojo lavinimo ugdymo turinį ir gerinti švietimo kokybę

VI. REMIAMOS KOMPONENTO PROJEKTŲ SRITYS

8. Veiklos, susijusios su nevalstybinių ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, mokyklų remonto/rekonstrukcijos darbais, taip pat jų aprūpinimu reikalinga technika, įranga ir baldais bei atsižvelgiant į vykdomas nevalstybinių ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, mokyklų funkcijas bei tikslinių grupių poreikius aprūpinimu mokymo(si) ir metodinėmis medžiagomis ir papildomo ugdymo priemonėmis.

VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS

9. Maksimali projekto įgyvendinimo trukmė – 24 mėnesiai, t. y. projektas dvimetis.

10. Tinkamomis pripažįstamos išlaidos, patirtos nuo 2008 m. sausio 1 d.

VIII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS

11. Minimali paramos suma projektui – 1 mln. litų. Maksimali paramos suma 1 projektui – 7 mln. litų.

12. Paramos intensyvumas – iki 100 proc.

IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS

13. Pareiškėjais gali būti:

13.1. nevalstybinės bendrojo lavinimo mokyklos;

13.2. valstybinės bendrojo lavinimo mokyklos, vykdančios meninio ugdymo programas;

13.3. nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų savininkai, dalyviai, dalininkai;

13.4. valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, steigėjai.

14. Partneriais gali būti:

14.1. savivaldybių administracijos;

14.2. apskričių viršininkų administracijos.

X. APRIBOJIMAI PAREIŠKĖJAMS

15. Vienas pareiškėjas gali teikti ne daugiau kaip 1 paraišką.

XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI

16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133).

17. Prioritetas teikiamas projektams, kurie skirti:

17.1. valstybinėms bendrojo lavinimo mokykloms, kurios vykdo meninio ugdymo programas:

17.1.1. meninio ugdymo programų kompleksiškumas. Vykdo keletą, t. y. daugiau nei dvi, meninio ugdymo ir kelių meno krypčių programų;

17.1.2. tikslinė grupė – vaikai – iš skirtingų regionų. Vaikų, besimokančių pagal meninio ugdymo programas, iš vieno regiono ir kitų regionų, dalis;

17.1.3. mokyklos pastato grupė. Mokyklos pastatas yra priskirtas II arba III pastatų grupei pagal Mokyklų tinklo pertvarkos metodines rekomendacijas, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1554 „Dėl Mokyklų tinklo pertvarkos rekomendacijų“;

17.1.4. mokinių skaičius. Valstybinės bendrojo lavinimo mokyklos, vykdančios meninio ugdymo programas, kuriose mokosi daugiau kaip 200 mokinių;

17.2. nevalstybinėms bendrojo lavinimo mokykloms:

17.2.1. patalpų nuosavybė ir nuoma. Turi nuosavas arba ilgam laikui nuomojamas patalpas (mažiausiai 15 metų);

17.2.2. mokyklos pastato grupė. Mokyklos pastatas yra priskirtas II arba III pastatų grupei pagal Mokyklų tinklo pertvarkos metodines rekomendacijas, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1554 „Dėl Mokyklų tinklo pertvarkos rekomendacijų“;

17.2.3. mokinių skaičius.

18. Pareiškėjai numato nuosavą indėlį. Nevalstybinės bendrojo lavinimo mokyklos, kuriose mokosi daugiau kaip 200 mokinių.

_________________

Papildyta priedu:

Nr. ISAK-772, 2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1820 (2009-04-25), i. k. 1092070ISAKISAK-772

Mokyklų tobulinimo programos plius

45 priedas

(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2010 m. balandžio 19 d.

įsakymo Nr. V-539 redakcija)

NEFORMALIOJO ŠVIETIMO PASLAUGŲ PLĖTROS KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Neformaliojo švietimo paslaugų plėtros komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“.

3. Komponento įgyvendinimas įgalina siekti 2003–2012 m. keliamo švietimo plėtotės tikslo: užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius, Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), Lietuvos valstybei ir visuomenei pasiekti strateginių tikslų – plėtoti demokratinę krašto kultūrą, subrandinti solidarią pilietinę visuomenę ir išsaugoti tautinę tapatybę.

4. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines ir vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtinos šios neformaliojo švietimo priemonėmis įgyvendinamos socializacijos ir pilietinio ugdymo sistemos stiprybės (privalumai):

5.1. socializacijos ir pilietinio ugdymo nuostatos įtrauktos į strateginius nacionalinio lygmens švietimo dokumentus: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853); Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700; Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391);

5.2. įgyvendinama Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. X-818 (Žin., 2006, Nr. 102-3939), Vaikų ir jaunimo socializacijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 209 (Žin., 2004, Nr. 30-995) ir Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos 2006–2011 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 926 (Žin., 2006, Nr. 102-3950);

5.3. Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama ugdyti visuomenės pilietiškumą ir puoselėti tradicijas, nuo 2006 metų kasmet skelbia Pilietinio ir tautinio ugdymo projektų rėmimo konkursus. Minėtų konkursų metu finansuojamos tiek savivaldybių, tiek nacionalinio lygmens pilietinio ir tautinio ugdymo iniciatyvos, kurių veikloje 2008 metais dalyvavo 361 748 vaikai ir 76 052 suaugę Lietuvos Respublikos piliečiai;

5.4. į bendrąjį ugdymo turinį reglamentuojančią Bendrąją priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 1147 (Žin., 2003, Nr. 5-214), Bendrąją pilietinio ugdymo programą ir Pilietinio ugdymo išsilavinimo standartus VIII ir X klasei, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. ISAK-1086 (Žin., 2004, Nr. 108-4058), įtraukta daugelis pilietinio ugdymo temų bei brandžiai asmenybei būtinų socialinių kompetencijų ugdymas;

5.5. atnaujintose Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, patvirtintose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848), buvo peržiūrėtas ugdymo turinys pilietinio ugdymo aspektu ir ir sukurta integruojamoji pilietinio ugdymo programa;

5.6. pradedamos diegti švietimo (bendrojo lavinimo, mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo) inovacijos, kurios gerina pilietinio ugdymo ir vaikų bei jaunimo socializacijos kokybę;

5.7. įgyvendinant Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. X-818 (Žin., 2006, Nr. 102-3939), bendrojo lavinimo mokyklos aprūpinamos pilietiniam ir tautiniam ugdymuisi reikalingais mokymosi šaltiniais, vykdomi tyrimai, inicijuojamos visuomenės informavimo kampanijos;

5.8. Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115), buvo siekiama stiprinti neformaliojo švietimo vaidmenį, tačiau jos įgyvendinimui nebuvo skirtas tinkamas dėmesys, todėl visos joje įvardintos neformaliojo švietimo sistemos problemos liko neišspręstos. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), įgalina sukurti efektyviai veikiančią neformaliojo švietimo sistemą iš esmės išsprendžiant šias problemas:

5.8.1. pateikti vieningą neformaliojo ugdymo sampratą: Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme įteisinta neformaliojo vaikų švietimo sąvoka, kuri apima ir profesinės linkmės ugdymą, ir laisvalaikio užimtumą, ir neformalųjį ugdymą, o Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme (Žin., 2003, Nr. 119-5406) įteisinta jaunimo neformaliojo ugdymo sąvoka;

5.8.2. sukurti neformaliojo ugdymo finansavimo sistemą, kurios pagrindu vienodomis sąlygomis būtų finansuojami visi neformaliojo ugdymo teikėjai. Kadangi neformalusis švietimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, atskiros savivaldybės labai skirtingai finansuoja (nuo 1103 Lt iki 4027 Lt vienam neformaliojo vaikų švietimo mokyklos ugdytiniui ir nuo 96 Lt iki 1698 Lt lėšų vienam bendrojo lavinimo mokyklos mokiniui per metus) (pagal 2006 m. VPU Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atliktą tyrimą „Neformaliojo vaikų švietimo sąnaudos ir prieinamumas“). Vidutiniškai savivaldybės neformaliajam švietimui skiria apie 7 proc. švietimo biudžeto. Nevienodas sąlygas gauti finansavimą turi valstybiniai, savivaldybių, nevyriausybiniai neformaliojo ugdymo teikėjai;

5.8.3. spręsti neformaliojo ugdymo ir neformaliojo švietimo teikėjų (mokytojų, jaunimo darbuotojų, savanorių ir kitų, dirbančių su vaikais ir jaunimu) rengimo, kvalifikacijos tobulinimo sistemos klausimus;

5.8.4. sukurti neformaliojo ugdymo būdu įgytų kompetencijų pripažinimo mechanizmą;

5.8.5. didinti neformaliojo ugdymo prieinamumą įvairaus amžiaus ir įvairių ugdymosi poreikių (socialinės rizikos, migruojančių ir kt.) asmenims mieste ir kaime;

5.9. skatinti nacionalinio ir regioninio lygmens jaunimo organizacijas.

6. Išskirtinos šios neformaliojo švietimo priemonėmis įgyvendinamos socializacijos ir pilietinio ugdymo sistemos silpnybės (trūkumai):

6.1. metodinės ir mokomosios medžiagos pilietinio ugdymo, neformalaus švietimo klausimais stoka įvairioms tikslinėms grupėms neužtikrina pilietinio ugdymo, neformalaus švietimo mokymo ir mokymosi kokybės. Nepakankama Lietuvos gerosios patirties pilietinio ugdymo, vaikų užimtumo srityje sklaida;

6.2. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų egzaminų programos ir ugdymo proceso vertinimo sistema yra silpnai orientuotos į kompetencijų matavimą;

6.3. savivaldybių švietimo padalinių vadovai, mokyklų vadovai, mokytojai neturi pakankamai informacijos neformaliojo švietimo klausimais bei praktinių pilietinio ugdymo įgūdžių;

6.4. nėra nuolatinio pilietinio ugdymo ir neformaliojo švietimo rezultatų stebėsenos mechanizmo, trūksta mechanizmų, užtikrinančių pilietinio ugdymo ir neformaliojo švietimo priemonių įgyvendinimo kokybę. Neatliekami pilietinio ugdymo proceso tyrimai;

6.5. egzistuoja itin dideli vaikų dalyvavimo neformalaus švietimo sistemoje skirtumai, skirtingose savivaldybėse neformaliojo vaikų švietimo mokyklų mokinių dalis svyruoja nuo 3 iki 68 proc. lyginant su visais mokyklinio amžiaus vaikais;

6.6. mokiniai nenusiteikę būti labai pilietiškai aktyvūs, užfiksuotas netgi žymus dešimtokų noro aktyviai įsitraukti į pilietinę veiklą sumažėjimas;

6.7. nemažą susirūpinimą kelia mokytojų pilietinis aktyvumas ir jų rodomas pavyzdys mokiniams. Nors jie save ir laiko patriotais, bet daugelio jų pilietinis aktyvumas ir nusiteikimas pilietiškai veikti nėra aukšti;

6.8. mokinių dalyvavimas neformaliajame švietime nėra pakankamas, o veiklų pasirinkimai – nesubalansuoti:

6.8.1. labai didelis skaičius mokinių nedalyvauja neformaliajame švietime, nelanko jokių užsiėmimų. Net 33 proc. gimnazijų mokinių (imties nesudarė dvyliktokai), net 40 proc. vidurinių mokyklų mokinių ir net 31 proc. pagrindinių mokyklų mokinių nedalyvauja neformaliojo švietimo veiklose. Trečdalis Lietuvos mokinių yra už neformaliojo švietimo ribų;

6.8.2. apie 50 proc. visų mokinių lanko vieną užsiėmimą, 15 proc. visų mokinių lanko du užsiėmimus, apie 5 proc. visų mokinių – tris užsiėmimus;

6.8.3. daugiausiai vaikų neformaliojo švietimo užsiėmimus lanko pradinėse klasėse, taip pat pagrindinės mokyklos žemesnėse klasėse. Kuo aukštesnė klasė, tuo mažiau vaikų belanko užsiėmimus, nesvarbu, kiek užsiėmimų jie būtų lankę anksčiau. Daugėja tų, kurie visai nelanko, mažėja tų, kurie lanko vieną ar kelis užsiėmimus;

6.9. neformaliojo švietimo veikloje labai mažai dalyvauja vaikų, jaunesnių nei 7 metų, tik vienetai. Ikimokykliniame amžiuje vaikų neformaliojo švietimo įstaigose visiškai nėra, o jiems pradėjus eiti į mokyklą įvyksta tam tikras dalyvavimo neformaliojo švietimo įstaigose bumas;

6.10. neformaliojo švietimo veiklos pradinėse klasėse yra įvairios, didelė pasiūla ir paklausa. Tai, kad užsiėmimai nėra ryškiai diferencijuoti pagal veiklos formas, kad vienas užsiėmimas gali integruoti kelias veiklos formas, vertintinas kaip teigiamas dalykas, nors tai sukuria užsiėmimų apskaitos problemas. Neformaliojo švietimo veiklų pasiūla pradinių klasių mokiniams yra įvairi, vaikai migruoja iš vienos veiklos į kitą, atsirenka jiems labiausiai priimtinas neformaliojo švietimo formas, diferencijuojasi pagal interesus;

6.11. 2007 m. Pilietinės galios indekso tyrimų duomenimis, daugiau pilietinės galios turi labiau išsimokslinę, dirbantys ir besimokantys, jaunesni nei 59 metų, didesnes pajamas gaunantys, didmiesčių gyventojai, mažiau – menkiau išsimokslinę, pensininkai, bedarbiai, vyresni nei 59 metų, mažas pajamas gaunantys, kaimo gyventojai.

6.12. 40 procentų Lietuvos žmonių nedalyvauja jokioje pilietinėje veikloje. Daugiausia Lietuvos gyventojų yra dalyvavę labdaros akcijose: apie pusė žmonių per pastaruosius metus aukojo labdarai pinigų, daiktų arba kitaip parėmė asmenis ar visuomenines organizacijas. Trečdalis gyventojų yra dalyvavę aplinkos tvarkymo talkose, šiek tiek mažiau nei penktadalis – bendruomeninėje veikloje, dešimtadalis – kreipęsis į valstybės kontroliuojančias institucijas pranešdami apie įstatymų pažeidimus. Kitose veiklose dalyvauja mažiau nei 1 iš 10 piliečių.

6.13. Lietuvos kultūros produkcija neįsitvirtino spausdinto žodžio ir idėjų sklaidos, socialinių paslaugų rinkoje; nesusiformavo ilgalaikio ir plataus kultūros ir švietimo mecenavimo, rėmimo (sponsorystės) tradicijos; kultūrinio švietimo finansavimas priklausomas nuo bene vienintelio šaltinio – valstybės.

7. Išskirtinos šios neformaliojo švietimo priemonėmis įgyvendinamos socializacijos ir pilietinio ugdymo sistemos galimybės (rekomendacijos):

7.1. sudaryti sąlygas išlaisvinti mokinių interesus, didinti mokinių galimybes patiems inicijuoti neformaliojo švietimo veiklas. Neformalusis švietimas yra ta vieta, kur vaikai turėtų ne tik laisvai rinktis tarp įvairiausių neformaliojo švietimo galimybių, bet ir patys jas kurti pagal savo interesus. Tuomet tikėtina didesnė mokinių motyvacija ir įsitraukimas. Yra didžiulis ir neišnaudotas mokinių interesų ir iniciatyvumo potencialas muzikos ir šokių srityje. Tikėtina, kad iniciatyvų laisvė, ypač muzikos ir šokių veiklų srityse, gali subalansuoti dabar esamas ryškias lyčių disproporcijas neformaliojo švietimo veiklose. Interesus ir iniciatyvas galima išlaisvinti labiau orientuojantis į mokinių aktualius poreikius, į jaunimo subkultūrų muzikas, šokius. Jaunimas pats gali susiorganizuoti, švietimo įstaigoms tereikia tam sudaryti sąlygas. Jaunimas, gaudamas galias, prisiima ir atsakomybę už tvarkos palaikymą. Taisykles gali nusistatyti švietimo organizatoriai ir jaunimo lyderiai kartu susėdę už derybų stalo. Toks laisvos iniciatyvos ir poreikių atliepimo kelias ne tik didintų jaunimo užimtumą, tačiau ir stiprintų jo atsakomybę. Neformaliojo švietimo sistemai reikia labiau atsiverti mokinių interesams, reaguojant į jų interesus, motyvus, siekius, saviraišką;

7.2. įtraukti ikimokyklinio amžiaus vaikus į neformaliojo švietimo sistemą. Yra realus ikimokyklinio amžiaus vaikų poreikis dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose. Būtina plėtoti diskusiją apie ikimokyklinio amžiaus vaikų galimybes neformaliajame švietime. Ikimokyklinio amžiaus dalyvavimo neformaliojo švietimo veiklose galimybės dar tikrai neišnaudotos. Būtina kurti įvairias bendradarbiavimo tarp darželių ir neformaliojo švietimo įstaigų formas. Toks bendradarbiavimas būtų labai naudingas visoms švietimo dalyvių grupėms – vaikams, tėvams, pedagogams;

7.3. didinti aktyvių pragmatinių metodų naudojimą. Kalbų mokymosi patrauklumą ženkliai padidintų aktyvių mokymosi metodų taikymas, nes pasyvūs mokymo metodai nėra patraukli mokymo forma vaikams, juolab, kad tada toks (pasyvus) mokymas labiau primena savotišką mokyklos pratęsimą, o ne neformaliojo švietimo veiklą. Akivaizdu, kad kalbų mokymas neformaliojo švietimo erdvėje turi turėti visiškai kitus mokymo metodus, nei mokyklose, jie turi būti labai praktiški, pragmatiški, aktyvūs. Labai tikėtina, kad naujų mokymo metodų taikymas ženkliai padidintų užsienio kalbų mokyme dalyvaujančių vaikų skaičių;

7.4. remti mokinių pilietines iniciatyvas ir skatinti jose dalyvauti. Pilietinės veiklos dar netapo mokinių ir jų tėvų savastimi. Tuo tarpu valstybės sėkmingas funkcionavimas neįsivaizduojamas be jaunosios kartos pilietinės ir tautinės veiklos, tam tikro rengimosi viena ar kita forma dalyvauti valstybės valdyme. Jaunimo organizacijų ir tautinės kultūros užsiėmimų veiklos turėtų užimti svarbesnę vietą švietimo plėtotės strategijoje. Akivaizdu, kad labai reikia remti kuo daugiau ir kuo įvairesnių jaunimo organizacijų, skatinti jų atsiradimą, dalyvavimą jose. Gali būti labai įvairios jaunimo organizacijų formos, nuo socialinių (jau dabar yra gatvės vaikų globos, Big Brothers, Big Sisters ir pan. iniciatyvų), skautų iki religinių ar tautinių. Būtina didinti pilietinių jaunimo organizacijų patrauklumą, tam reikia permąstyti jų koncepciją, rėmimo formas, kurių gali būti labai įvairių (žygiai, susitikimai su personalijomis, ryšiai su giminiškomis užsienio šalimis, socialinė pilietinė veikla visuomenėje ir t. t.). Labai tikslinga būtų pasitelkti nevyriausybines organizacijas vaikų pilietinėms iniciatyvoms ir jaunimo organizacijoms plėtoti. Bendradarbiavimas tarp mokyklų ir nevyriausybinių organizacijų gali būti labai efektyvus, naudingas ir mokyklai, ir vaikams, ir organizacijoms. Tokie precedentai jau dabar Lietuvoje yra stebimi ir yra ypač efektyvūs;

7.5. siekti visų vaikų dalyvavimo plėtojant tolerancijos ugdymo veikloje prioritetą. Specialiųjų poreikių grupės mokiniams būtinas atskiras, individualizuotas, aiškiau reglamentuotas požiūris neformaliojo švietimo prieinamumo skatinime. Būtų tikslinga įvairiapusiškai gerinti bendrojo lavinimo mokyklų materialinę bazę (mokymo priemones, inventorių), ypač kaimų ir rajonų mokyklose, turinčiose daug specialiųjų poreikių mokinių. Taip pat rekomenduotina tobulinti neformaliojo švietimo institucijų infrastruktūrą, gerinant jų prieinamumą visų grupių specialiųjų poreikių vaikams. Skatinti kvalifikuoto neformaliojo švietimo sklaidą pačiose specializuotose specialiųjų poreikių vaikams skirtose institucijose (pensionatuose, globos namuose ir kt.). Siekiant užtikrinti neformaliojo švietimo paslaugų prieinamumą mokiniams iš nepasiturinčių šeimų, būtina užtikrinti visų šios grupės mokinių neformaliojo švietimo finansavimą ne tik bendrojo lavinimo mokyklose, bet ir neformaliojo švietimo institucijose, didinant šios grupės mokinių finansavimo kvotas. Ypač būtina įvairiomis formomis (kvalifikacijos kėlimo, patirties pasidalijimo seminarais ar pan.) remti pedagogus, sugebančius dirbti su emocijų ir elgesio sutrikimus turinčiais vaikais. Šių vaikų neformaliojo švietimo koncepcija turi būti atskirai reflektuota ir sukurta. Neformalusis švietimas yra atvirumo kitiems, pagarbos kiekvienam asmeniui, tolerancijos kitoniškumui, mokėjimo kurti naujus ryšius pamatas. Atvirumo kitiems ir tolerancijos ugdymas, kaip atsvara patyčioms, visose neformaliojo užimtumo formose turi būti prioritetas. Todėl būtina suteikti dar didesnę vertę popamokiniam mokykliniam ugdymui mokykloje. Būtina kalbėti ne tik apie labiausiai motyvuotų ir skatinamų, bet apie visų iki vieno vaikų įtraukimą į švietimo veiklas. Būtina neformaliojo švietimo politikoje numatyti įvairias bendro dalyvavimo, solidarumo, tolerancijos ugdymo formas;

7.6. į neformaliojo švietimo organizavimą ir veiklas įtraukti tėvus. Neformalusis švietimas yra ta erdvė, kur tėvų dalyvavimui ugdomojoje veikloje atsiveria labai įvairios galimybės. Tėvų įsitraukimas pažįstant savo vaikų patirtis neformaliojo švietimo veiklose turi būti plėtojamas. Galima kurti didesnes tėvų dalyvavimo neformaliajame švietime galimybes, ne tik pasyviai būnant klausytojo ir žiūrovo vaidmenyje, bet ir ieškant aktyvaus dalyvavimo, įsitraukimo formų;

7.7. ugdyti pedagogų bendrąsias kompetencijas. Neformaliojo švietimo pedagogams derėtų turėti didesnių konfliktų sprendimo kompetencijų, kad geriau gebėtų valdyti situacijas, tuo pačiu per veiklą ir konkrečius sprendimus ugdyti pačių vaikų konfliktų sprendimų gebėjimus. Konfliktų sprendimo gebėjimai ir jų ugdymo kompetencija turėtų įeiti į neformaliojo švietimo pedagogų kompetencijų portfolio turinį. Užsiėmimų vadovams taip pat reikia metodinės ir motyvuojančios paramos. Jei pedagogai būtų aprūpinami tinkamomis metodinėmis priemonėmis, t. y. jei jie turėtų galimybes mokytis įvairių metodikų, kaip dirbti su įvairiais vaikais, dalytis patirtimi ir idėjomis, dažnai dalyvauti įvairiuose renginiuose su vaikais, būtų aprūpinami techninėmis priemonėmis, tikėtina didesnė pedagogų motyvacija darbui su „sunkiais“ vaikais;

7.8. tyrimų rezultatai rodo, kad mokykloje reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas mokiniams ugdytis praktinės veiklos gebėjimus, būtinus aktyviam pilietiniam gyvenimui demokratinėje visuomenėje. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas mokinių pilietiniam aktyvumui reikštis reiktų: kelti mokytojų kvalifikaciją ir pilietinį aktyvumą; stiprinti mokyklos savivaldą, siekiant aktyvaus mokinių dalyvavimo mokyklos savivaldos veikloje; suteikti mokiniams galimybę dalyvauti sprendžiant vietos bendruomenės problemas; skatinti prasmingai ir tikslingai organizuoti mokyklose įvestą privalomą socialinę veiklą, kuri galėtų tapti mokyklų, vietos savivaldos institucijų bei įvairių visuomeninių organizacijų kūrybinio bendradarbiavimo pagrindu, skatinant mokinių pilietinį aktyvumą; mokykloms ieškoti pozityvaus bendradarbiavimo galimybių su gyvenamoje vietovėje veikiančiomis jaunimo organizacijomis;

7.9. pilietiškumo pagrindų pamokose bei kitų dalykų pamokose integruojant pilietiškumo ugdymą naudojami mokymo metodai turėtų padėti įtraukti mokinius į aktyvų, gyvą visuomeninio gyvenimo problemų svarstymą, skatinti mokymosi motyvaciją, smalsumą, savarankišką mąstymą ir veiklą. Todėl integruotose pilietiškumo ugdymo ir pilietiškumo pagrindų pamokose tinkamiausi būtų aktyviu mokinių dalyvavimu grindžiami mokymo ir mokymosi metodai. Ligi šiol nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenimis, dažniausiai pilietiškumo pagrindų pamokoje buvo naudojami pasyvūs mokymo metodai, dažniausiai – pamokos medžiagos pasakojimas ir aiškinimas; pilietiškumo skatinimas neformaliojo ugdymo veiklomis yra kelias formuoti kitokią, paveikesnę pilietinių nuostatų diegimo praktiką ir grįžtamuoju ryšiu ją perduoti kaip gerąjį patyrimą į formalųjį ugdymą;

7.10. neformaliojo ugdymo ir kultūros paslaugų teikėjų (pavyzdžiui, mokyklų bendruomenių, nepelno siekiančių organizacijų, atskirų asmenų) bendradarbiavimą su švietimo įstaigomis, viešosiomis-biudžetinėmis institucijomis, verslo įmonėmis vis labiau projektizuotoje aplinkoje galima laikyti tam tikru ekonominiu-socialiniu indėliu natūra (in kind) iš pilietinių filantropinių paskatų. Savanorystės formų skatinimas (horizontalusis filantropijos matmuo) sudaro naujas sąlygas ir Lietuvoje puoselėti ne tik individualaus aukojimo, bet ir organizuotos filantropinės veiklos tradicijas, leidžia atsirasti naujoms įvairių socialinių grupių solidarumo galimybėms mūsų visuomenėje, netgi kultūroje ir neformaliajame mokinių ir suaugusiųjų (pedagogų, tėvų) švietime. Kultūrinis sąmoningumas ir raiška bei socialiniai ir pilietiniai gebėjimai yra vieni iš bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų, pripažinti ES lygmeniu pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją „Dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų“ (2006/962/EB);

7.11. tikslingas „srautinis“ kultūros periodinių leidinių ir brandžią kultūrinę informaciją perteikiančių audiovizualinių priemonių „atėjimas“ į Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklas, lydimas tarpasmeninio (abiejų pusių žmonių) tinklo kūrimosi ir plėtimosi per renginius mokyklose, bus abipusiškai prasmingas ir naudingas tiek mokyklai (mokytojai, vyresnieji mokiniai, tėvai), tiek kultūros kūrėjams. Kultūros leidinių ir audiovizualinių priemonių, su jų autorių intelektualiniu potencialu, erudicine ir kultūrine ugdomąja verte pasklidimas Lietuvos mokyklose teigiamai įtakotų būsimų abiturientų socialinius apsisprendimus ir motyvaciją, socialinės analizės ir kritikos gebėjimus, būtinus sąmoningam pilietiškumui. Bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenių ir kultūros kūrėjų abipusis bendradarbiavimas leistų išplėsti žmogiškuosius ir idėjinius ryšius bei praturtinti kultūrinėje intelektualinėje erdvėje svarstomų idėjų ir problemų formą bei turinį, kultūros produktų vartojimą tarp pedagogų, mokinių tėvų ir mokinių, siekiant glaudesnių socialinių ryšių ir intensyvesnio sociokultūrinio dialogo, skatintų gabiems mokiniams per tiesioginius kontaktus patikrinti savo aspiracijas kultūrinei lyderystei savivaldybėse, atitolusiose nuo regioninio augimo centrų.

8. Išskirtinos šios neformaliojo švietimo priemonėmis įgyvendinamos socializacijos ir pilietinio ugdymo sistemos grėsmės:

8.1. plėtoti pilietinį ugdymą, vaikų ir jaunimo užimtumą bei neformalųjį švietimą Lietuvoje trukdo tai, kad visuomenėje vyrauja trumpalaikiai ekonominiai interesai. Trumpalaikių ekonominių interesų iškėlimas virš pilietinio ugdymo gali grėsti socialiniais neramumais ir teisiniu nihilizmu;

8.2. visuomenė ir mokyklų bendruomenės dažnai nesuvokia neformaliojo švietimo svarbos; trūksta lėšų ir kitų išteklių švietimui ir mokslui;

8.3. esant nestabiliai ekonominei situacijai pilietinio ugdymo klausimai bus nustumti į dėmesio periferiją ir vertinami kaip antraeiliai. Gali įsitvirtinti dabar pilietinio ugdymo vystymosi plėtojimo mozaikiškas stilius, kai įvairios žinybos atsako už atskiras šios programos įgyvendinimo sritis ir nevertina programos vykdymo visumos. Nepakankamas pilietinio ugdymo programos uždavinių sprendimo finansavimas gali paversti šios programos plėtotę formaliu dalyku;

8.4. 2007 m. Pilietinės galios indekso tyrimų duomenimis, gyventojų dalyvavimo pilietinėse veiklose potencialo rodikliai rodo, kad, nors ir esama nemažo gyventojų dalyvavimo sprendžiant vietinės reikšmės problemas potencialo, apie pusė gyventojų nesiimtų jokios veiklos, laikytųsi nuošalėje, jeigu visai visuomenei iškiltų rimta ekonominė ar juolab politinė problema. Bendras dalyvavimo pilietinėse veiklose potencialo indeksas rodo žemesnį nei vidutinis Lietuvos gyventojų dalyvavimo pilietinėse veiklose potencialo lygį;

8.5. daugiau nei pusės Lietuvos gyventojų nuomone, žmonės, kurie inicijuoja ar aktyviai dalyvauja pilietinėse akcijose, gali prarasti darbą, aplinkinių gali būti laikomi keistuoliais, viešai užsipuolami, šmeižiami, įtarinėjami. Pilietinės veiklos rizikos vertinimo indeksas rodo, kad visuomenėje vyrauja baimė nukentėti dėl dalyvavimo pilietinėse veiklose;

8.6. daug didesnė neformaliojo švietimo veiklų pasiūla miestuose, regionų centruose, daug mažesnė kaimuose, kur neretai tik mokykla siūlo vieninteles neformaliojo švietimo paslaugas;

8.7. visuomenėje ir kultūroje iš esmės dominuojant pasiūlos-paklausos modeliui, gilėja socialinė atskirtis tarp kultūros (paveldo, atminties ir kitų) idėjų, refleksijų, kritikos diskurso ir bendrosios žiniasklaidos erdvės, atotrūkis tarp kultūros „praktikų“ ir „teoretikų“, tarp jos tapimo asmenybių sąmonės dalimi ir masinio vartojimo judėjo panašia linkme kaip ir mokyklos bei visuomenės santykiai;

8.8. dėl ekonominio sunkmečio iš esmės sumažėjus valstybiniam biudžetiniam finansavimui 2009–2010 m. iškilo grėsmė Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. X-818 (Žin., 2006, Nr. 102-3939), Vaikų ir jaunimo socializacijos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 209 (Žin., 2004, Nr. 30-995), ir Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos 2006–2011 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 926 (Žin., 2006, Nr. 102-3950) įgyvendinimui.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

9. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šio Komponento tikslas – plėtoti neformaliojo švietimo paslaugas, siekiant gerinti pilietinio ir tautinio ugdymo pasiūlą, didinti socializacijos ir užimtumo formų įvairovę.

10. Komponento tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

10.1. mažinti vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų socialinę atskirtį, skatinant bendradarbiavimo (partnerystės) tinklus ir vykdant edukacines programas nacionaliniu lygmeniu;

10.2 skatinti visuomenės pilietinį aktyvumą ir veiksmingumą, didinti domėjimąsi viešaisiais reikalais;

10.3. ugdyti visuomenės teisinį ir pilietinį išprusimą;

10.4. puoselėti visuomenės tautinę savimonę ir ugdyti patriotiškumą;

10.5. plėtoti pilietinį ir tautinį ugdymą savivaldybėse įgyvendinant neformaliojo švietimo veiklas;

10.6. užtikrinti mokinių socializacijos ir užimtumo formų plėtrą, įgyvendinant neformaliojo švietimo programas, stacionariose vaikų vasaros poilsio stovyklose ir kitose institucijose;

10.7. ugdyti kokybiškų neformaliojo švietimo paslaugų teikimui reikalingus gebėjimus ir vykdyti pažangos stebėseną;

10.8. stebėti ir vertinti pilietinės visuomenės raidą;

10.9. aprūpinti mokyklas, neformaliojo švietimo institucijas pilietiniam ir tautiniam ugdymui, reikalingais mokymosi/ugdymosi spausdintais šaltiniais ir audiovizualinėmis priemonėmis.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

11. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	metai	reikšmė
Rezultato rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2010	-	90
Mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2010	-	90
Produkto rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą administracijos darbuotojai, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	2010	-	100
Mokytojai, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	2010	-	500

12. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	metai	reikšmė
Produkto rodikliai:
Mokinių, dalyvavusių neformaliojo švietimo programose per mokslo metus, skaičius	2006	-	50 000
Mokinių, dalyvavusių neformaliojo švietimo programose vasaros poilsio metu, skaičius	2006	-	10 000

13. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

13.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

13.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui, sudarytam Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu, ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

14. Komponentas įgyvendinamas inicijuojant idėjų konkursą valstybės projektams atrinkti ir įgyvendinti pagal remiamų veiklų grupės „Pilietinio ir tautinio ugdymo plėtra įvairiuose švietimo lygmenyse, stiprinant mokinių ir suaugusiųjų gebėjimus prisitaikyti prie besikeičiančių darbo rinkos poreikių, skatinant jų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime“ remiamas veiklas: „tėvų dalyvavimo švietime galimybių didinimas (tėvų švietimas, tėvystės įgūdžių stiprinimas, partnerystės ir bendradarbiavimo skatinimas) ir mokinių savivaldos stiprinimas nacionaliniu lygmeniu“; „kultūros ir kūrybinio sektoriaus darbuotojų (meno kūrėjų ir kultūros lyderių) ir bendrojo lavinimo mokyklų bendradarbiavimo skatinimas nacionaliniu lygmeniu“; „visuomenės pilietinių kompetencijų stiprinimas nacionaliniu lygmeniu“, taip pat vykdant Švietimo mainų paramos fondo valstybės projektą „Neformaliojo švietimo paslaugų rėmimo sistemos sukūrimas savivaldybėse“ (remiamos veiklos: pilietinio ir tautinio ugdymo plėtra įvairiuose švietimo lygmenyse, stiprinant mokinių ir suaugusiųjų gebėjimus prisitaikyti prie besikeičiančių darbo rinkos poreikių, skatinant jų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime (pilietinio ir tautinio ugdymo savivaldybėse įgyvendinant neformaliojo švietimo veiklas plėtojimas); mokinių socializacijos ir užimtumo formų plėtra, įgyvendinant neformaliojo švietimo programas (mokinių socializacijos ir užimtumo formų plėtros užtikrinimas, įgyvendinant neformaliojo švietimo veiklas stacionariose vaikų vasaros poilsio stovyklose ir kitose institucijose); kokybiškų neformaliojo švietimo paslaugų teikimui reikalingų gebėjimų ugdymas ir stebėsena (kokybiškų neformaliojo švietimo paslaugų teikimui reikalingų mokymosi visą gyvenimą sistemos administratorių gebėjimų ugdymas).

15. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:

15.1. Švietimo mainų paramos fondo valstybės projektas ir atrinkti idėjų konkurso būdu kiti valstybės projektai pagal Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-977 „Dėl Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 44-1665), aktualios redakcijos reikalavimus (tvirtinami Mokyklų tobulinimo programos plius valdymo komitete ir traukiami į valstybės projektų sąrašą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu);

15.2. Komponento įgyvendinančioji institucija – Europos socialinio fondo agentūra;

15.3. projektų vykdytojai informaciją apie projektų eigą teikia Mokyklų tobulinimo programos plius valdymo komitetui. Esant poreikui gali būti sudaromi atskirų projektų priežiūros komitetai.

16. Projektų paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja Švietimo mainų paramos fondas ir kiti idėjų konkurse atrinkti viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurie įgyvendina nacionalinio lygmens projektus.

17. Projektai gali būti įgyvendinami 2 etapais: pirmas etapas 2010–2012 m. 2011 m. II pusėje–2012 m. I pusėje numatomas įgyvendinamų valstybės projektų tarpinis vertinimas ir užduočių formulavimas antram etapui (pagal poreikį).

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

18. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133).

19. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2	Kryžminis finansavimas	10 proc.
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas(-ai)	Švietimo mainų paramos fondas, VšĮ „AJA viešieji ryšiai“, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, viešoji įstaiga „Skalvijos“ kino centras, viešoji įstaiga „Pilietinės visuomenės institutas“, viešoji įstaiga „Pirmoji kava“, neformaliojo švietimo asociacija „Jaunimo akademija“, viešoji įstaiga Pilietinės minties institutas, Elektrėnų savivaldybės švietimo paslaugų centras, Lietuvos tėvų forumas, viešoji įstaiga „Menų spaustuvė“, Lietuvos muziejų asociacija, viešoji įstaiga „Europos namai“, labdaros ir paramos fondas „Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras“, Lietuvos skautija, viešoji įstaiga Šiaulių universiteto gimnazija, Lietuvos vartotojų institutas.
3.2.	Partneris(-iai)	Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos muzikų sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija, Teatro sąjungos meno kūrėjų asociacija, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, viešoji įstaiga Dailininkų sąjungos leidykla, „Krantų redakcija“, viešoji įstaiga „Tautodailininkų sąjungos fondas“, viešoji įstaiga „Kultūros barų“ leidykla, viešoji įstaiga „Literatūra ir menas“, viešoji įstaiga „Metai“, „Naujosios Romuvos“ fondas, viešoji įstaiga „Naujasis Židinys – Aidai“, viešoji įstaiga „Meno dienos“, viešoji įstaiga „Bernardinai.lt“, VšĮ Istorinės atminties akademija, viešoji įstaiga „Efektyvi politika“, viešoji įstaiga Rytų geopolitikos studijų centras, Lietuvos gimnazijų asociacija, Lietuvos mokyklų vadovų asociacija, Lietuvos Respublikos istorijos mokytojų asociacija, Lietuvos dailės ugdytojų draugija, Lietuvos muzikos mokytojų asociacija, Lietuvos Respublikos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga, Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacija (LAKMA), UAB „TV Play“, viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, Lietuvos moksleivių sąjunga, Lietuvos kino operatorių asociacija, Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija, Nepriklausomų prodiuserių asociacija, Lietuvos savivaldybių asociacija, viešoji įstaiga „Kino pasaka“, viešoji įstaiga „Kultūrinių projektų centras“, kino centras „Garsas“, VšĮ „Visos mūzos“, viešoji įstaiga „Čiobreliai“, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija, Vilniaus pedagoginis universitetas, Švenčionių rajono pedagogų švietimo centras, VšĮ „Gimnazistai“, viešoji įstaiga „Videoprojektai“, Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinė mokykla, viešoji įstaiga „Transparency International“ Lietuvos skyrius, viešoji įstaiga Lygių galimybių plėtros centras, viešoji įstaiga „Europos namai“, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija, VšĮ „Profat“, VšĮ „Mes Darom“, viešoji įstaiga „Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras“, Ateitininkų federacija, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacija, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija, Nacionalinė jaunimo reikalų koordinatorių asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Pilietinių iniciatyvų centras, Šiaulių universitetas, Utenos švietimo centras, viešoji įstaiga Lazdijų švietimo centras, Pasvalio jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras, Širvintų rajono švietimo centras, Telšių švietimo centras, Anykščių švietimo centras, Rokiškio rajono savivaldybės švietimo centras, Joniškio rajono švietimo centras, Trakų rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga Švietimo centras, Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centras, viešoji įstaiga Elektrėnų vaikų globos namai, Elektrėnų savivaldybės Beižionių vaikų globos namai, viešoji įstaiga Elektrėnų kultūros centras, Moksleivių ir jaunimo organizacija „Idėja“, Elektrėnų savivaldybės Semeliškių vidurinė mokykla, Elektrėnų „Ąžuolyno“ pagrindinė mokykla, Elektrėnų savivaldybės Kietaviškių pagrindinė mokykla, Elektrėnų vaikų lopšelis-darželis „Drugelis“, Elektrėnų pradinė mokykla, viešoji įstaiga Patricius, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Kultūros barai“, Šiuolaikinio šokio asociacija, „Lituanistų sambūris“, UAB „Diena Media News“, Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis m. K. Čiurlionio dailės muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos jūrų muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Alytaus kraštotyros muziejus, Kėdainių krašto muziejus, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, Rokiškio krašto muziejus, Kretingos muziejus, Vilniaus memorialinių muziejų direkcija, Lietuvos aviacijos muziejus, viešoji įstaiga Lietuvos energetikos muziejus, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, Literatūrinis A. Puškino muziejus, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla, Senosios muzikos ansamblis „Affectus“, Vilniaus miesto senosios muzikos ir šokio vaikų teatras „Puelli Vilnenses“, viešoji įstaiga Kamerinio choro „Brevis“ studija, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universitetas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, Kauno miesto savivaldybės administracija, Alytaus miesto savivaldybės administracija, Lietuvos skaučių seserija, Studentų skautų organizacija, Nacionalinė katalikiškųjų mokyklų asociacija, asociacija „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“, Gausių šeimų asociacija, viešoji įstaiga „Kitas variantas“, Lietuvos socialinių pedagogų asociacija, VšĮ „Šeimų universitetas“.
3.3.	Remiamos veiklos	1. Tėvų dalyvavimo švietime galimybių didinimas (tėvų švietimas, tėvystės įgūdžių stiprinimas, partnerystės ir bendradarbiavimo skatinimas) ir mokinių savivaldos stiprinimas nacionaliniu lygmeniu (šiai remiamai veiklai organizuojamas išankstinis idėjų konkursas);
		2. Kultūros ir kūrybinio sektoriaus darbuotojų (meno kūrėjų ir kultūros lyderių) ir bendrojo lavinimo mokyklų bendradarbiavimo skatinimas nacionaliniu lygmeniu (šiai remiamai veiklai organizuojamas išankstinis idėjų konkursas);
		3. Visuomenės pilietinių kompetencijų stiprinimas nacionaliniu lygmeniu (šiai remiamai veiklai organizuojamas išankstinis idėjų konkursas);
		4. Pilietinio ir tautinio ugdymo savivaldybėse įgyvendinant neformaliojo švietimo veiklas plėtojimas (pilietinio ir tautinio neformaliojo vaikų švietimo veiklų įgyvendinimas savivaldybėse);
		5. Mokinių socializacijos ir užimtumo formų plėtros užtikrinimas, įgyvendinant neformaliojo švietimo veiklas stacionariose vaikų vasaros poilsio stovyklose ir kitose institucijose (stacionarių vaikų vasaros poilsio stovyklų organizavimas, neformaliojo vaikų švietimo veiklų įgyvendinimas savivaldybėse);
		6. Kokybiškų neformaliojo švietimo paslaugų teikimui reikalingų mokymosi visą gyvenimą sistemos administratorių gebėjimų ugdymas (mokymosi visą gyvenimą švietimo sistemos administratorių mokymai).
3.4.	Tikslinės grupės	1. Mokiniai; 2. Mokytojai (pedagogai); 3. Švietimo sistemos administracijos darbuotojai; 4. Jaunimas; 5. Mokinių, studentų, pilietinių ar jaunimo ir kitų organizacijų (asociacijų, labdaros ir paramos fondų, viešųjų įstaigų) nariai arba darbuotojai; 6. Suaugusieji (tėvai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, siejami mokymosi toje mokykloje santykių ir bendrų švietimo tikslų); 7. Aukštųjų mokyklų dėstytojai; 8. Žurnalistai (įskaitant periodinių kultūros leidinių redakcinių kolegijų narius); 9. Biudžetinių įstaigų (įskaitant mokslo ir studijų institucijas ir muziejus) darbuotojai.
3.5.	Komponento ir pavienio projekto vertė	Komponento biudžetas 26 mln. Lt. Pavienio projekto vertė nuo 0,5 iki 11 mln. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Nuo 0,5 iki 11 mln. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	24–48 mėnesiai
3.10.	Projekto pradžia	2010 m.
4.	Atitikties kriterijai	-
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto įgyvendinimo metu visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projekto rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
7.2	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projektų įgyvendinimo metu skatinamos tik sisteminės inovacijos nacionaliniu lygmeniu, t. y. bendradarbiavimo (partnerystės) tinklai, vienijantys įvairius socialinius partnerius, taip pat skatinamos tikslinių grupių viešosios konsultacijos (svarstymai) su valdžios institucijomis.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinimas ugdant šalies vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų kompetencijas, sudarant sąlygas šalies vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų pozityviai socializacijai ir pilietiniam, tautiniam ugdymui(si). Prie informacinės visuomenės plėtros taip pat prisidės kuriama visuomenės pilietinės ir tautinės raidos stebėsenos bazė, kurioje bus centralizuotai ir sistemingai kaupiama įvairi informacija apie šalies vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų kompetencijų ugdymo priemones. Projekto veiklos teigiamai veiks įgyvendinant šiuos Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 m. strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), uždavinį: sukurti ir įdiegti įvairių lygių švietimo informacines sistemas: valdymo, pasiekimų vertinimo, informavimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Projekto veiklos, skirtos šalies vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų kompetencijų ugdymui, sudarant sąlygas šalies vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų pozityviai socializacijai ir pilietiniam, tautiniam ugdymui(si). Projekto veiklos bus įgyvendinamos visos šalies mastu, todėl palies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) išskirtas 14 šalies savivaldybių bei Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370), nurodytus 7 ekonominio augimo centrus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Projekto veiklos taip pat prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89–4029), išskirtų trumpalaikių tikslų pasiekimo priemonių įgyvendinimo. Projektų įgyvendinimas taip pat sudarys galimybes kurti glaudesnį bendradarbiavimą tarp nevyriausybinių organizacijų (asociacijų, viešųjų įstaigų, labdaros ir paramos fondų) ir švietimo įstaigų; aukštųjų mokyklų; švietimo ekspertinių institucijų). Projektų metu gali būti skatinamos ekologines (aplinkosauginės), labdaringos akcijos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-149, 2011-01-26, Žin., 2011, Nr. 19-923 (2011-02-14), i. k. 1112070ISAK000V-149

Nr. V-683, 2011-04-26, Žin., 2011, Nr. 55-2673 (2011-05-10), i. k. 1112070ISAK000V-683

Nr. V-1457, 2011-07-27, Žin., 2011, Nr. 98-4637 (2011-07-30), i. k. 1112070ISAK00V-1457

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

20. Komponento projektų tikslus ir rezultatus numatoma ne tik privalomai viešinti pagal struktūrinės paramos viešinimo reikalavimus, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę, bet pagal galimybes užtikrinti projektuose sukurtų rezultatų sklaidą (rinkodarą) tiesioginių ir netiesioginių projektų tikslinių grupių atžvilgiu pagal parengtus valorizacijos (rezultatų sklaidos) planus.

21. Projekto valorizacija – laukiamų projekto rezultatų sklaida ir panaudojimas (pritaikymas), siekiant padidinti įvairių neformaliojo ugdymo inovatyvių metodų vertę, gerinti pilietinio ir tautinio ugdymo pasiūlą, didinti socializacijos ir užimtumo formų įvairovę ir sustiprinant poveikį bei integruoti juos į neformaliojo ugdymo programas nacionaliniu ir Europos lygmeniu. Projektuose gali būti numatoma papildoma rezultatų sklaidos veikla turi būti aiškiai ir išsamiai išdėstoma parengtame konkretaus projekto rezultatų sklaidos plane, kuriame paprastai įvardijami projekto rezultatų galutiniai vartotojai (tarp jų ir netiesioginės tikslinės grupės), nustatyti suinteresuotų sektorių, sričių ir vartotojų poreikiai, užtikrinta, kad viso projekto vykdymo laikotarpiu jie bus konsultuojami; paaiškinta, kaip bus naudojami ir skleidžiami rezultatai vykdant projektą ir jam pasibaigus, kokiu būdu tai bus pasiekta, kas dalyvaus šiame projekte. Užbaigę projektus, jų rengėjai turėtų viešai paskelbti projektų rezultatus internete kaip demonstracinį jų darbo pavyzdį. Valorizacijos plano tikslas – paaiškinti, kaip projekto eigoje ir jam pasibaigus projekto rezultatai bus skleidžiami ir pritaikomi siekiant užtikrinti jų „tęstinumą“ (projektui pasibaigus, projekto rezultatai ir toliau turi būti naudojami). Todėl valorizacijos plane gali būti proporcingai ir tiksliai aprašyta veikla, susijusi projekto rezultatų sklaida, ir veikla, susijusi su rezultatų pritaikymu ir skatinanti galutinius ir/arba potencialius vartotojus naudoti tuos rezultatus projekto parengimo pradžioje aiškiai nustatytų tikslinių grupių naudai. Projekto valorizacijos plane turi būti detaliai apibūdintos rezultatų sklaidos ir rezultatų pritaikymo veiklos, tinkamiausios priemonės (pavyzdžiui, plakatai arba stendai patalpose; plakatai (rėminti, dalyviams); straipsniai nacionalinėje ir regioninėje spaudoje; brošiūros; informaciniai leidiniai-žurnalai; konferencijos; pranešimai spaudai ir kt.) ir jų įgyvendinimo kalendorius, turimi žmogiškieji ištekliai. Projektų biudžetuose gali būti aiškiai nurodytos valorizacijos veiklai įgyvendinti skirtos lėšos.

22. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant valstybės projektų veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

23. Valstybės projektų rezultatų sklaidos (valorizacijos) planuose privaloma veikla yra bent vienas seminaras arba renginys, skirtas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, švietimo ekspertinių ar kitų biudžetinių institucijų darbuotojams ir vadovams.

24. Šio komponento valstybės projektų rezultatai (įskaitant specialias nuorodas) turi būti talpinami Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-539, 2010-04-19, Žin., 2010, Nr. 51-2525 (2010-05-04), i. k. 1102070ISAK000V-539

Mokyklų tobulinimo programos plius

46 priedas

VAIKŲ KŪRYBIŠKUMO UGDYMO PLĖTROS KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vaikų kūrybiškumo ugdymo plėtros komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonės „Aukščiausios kokybės formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų teikimas“ mokinių kūrybiškumo ugdymo programos parengimo ir įgyvendinimo veiklas.

3. Komponento įgyvendinimas įgalina siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), keliamo švietimo plėtotės tikslo užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius, ir padeda įgyvendinti 13.1 uždavinį: atnaujinamas ir su naujomis asmens kompetencijomis susiejamas švietimo turinys.

4. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines ir vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“.

5. Komponentas padeda įgyvendinti Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. ISAK-970 (Žin., 2007, Nr. 63-2440), ir 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija (EB) Nr. 2006/962 dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (OL 2006 L 394, p. 10).

6. Komponento aprašyme naudojamos sąvokos:

Kūrybiškumu šiame projekte laikomas gebėjimas kurti prasmingas naujoves – idėjas, daiktus, reiškinius. Jis pagrįstas gebėjimais stebėtis, abejoti, ieškoti sąsajų, įsivaizduoti ieškant originalių problemos sprendimų. Kūrybiškumas yra vienas iš kultūrinio sąmoningumo ir raiškos bendrosios kompetencijos aspektų, susijęs ir su iniciatyvumo bei verslumo kompetencijomis.

Kūrybinės partnerystės – kūrėjų ir mokyklų (mokinių, mokytojų, tėvų) bendradarbiavimas siekiant kūrybiško mokymosi ir sisteminių bei tvarių mokytojų nuostatų, ugdymo praktikos ir mokinių siekių pokyčių.

Kuriantys praktikai, arba kūrėjai – kūrybinio sektoriaus, tai yra amatų, architektūros, dizaino, kino ir videomeno, leidybos, mokslo, vaizduojamojo meno, taikomojo meno, muzikos, programinės įrangos ir IKT, media paslaugų, scenos menų ir kt. atstovai, užsiimantys kūrybine veikla. Šio projekto kontekste kūrėjais vadinami kūrybinio sektoriaus atstovai, specialiai paruošti darbui mokyklose, įgyvendinančiose kūrybinių partnerysčių paprojekčius.

Kūrybos agentai – kūrybinio sektoriaus atstovai, specialiai paruošti atlikti tarpininkų tarp mokyklos ir kūrybinio sektoriaus vaidmenį bei tapti kritiškais mokyklos draugais ir kūrybiško mokymo(si) procesų skatintojais.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

7. Išskirtinos šios kūrybiškumo ugdymo švietimo sektoriuje stiprybės (privalumai):

7.1. Mokinių kūrybiškumo ugdymo nuostatos atitinka strategines švietimo raidos kryptis – Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose numatytas siekis užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, visuotinius dabarties pasaulio visuomenės poreikius.

7.2. Didesnį nei ankstesniais metais dėmesį kūrybiškumui skiria Vyriausybė: Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), numatyta kurti inovatyvią ekonomiką bei pasiekti, kad švietimas ir mokslas taptų katalizatoriumi plėtojant pilietišką, moralią ir kūrybingą galimybių visuomenę, kuriant veržlią, konkurencingą ir šiuolaikišką demokratinę valstybę.

7.3. Mokinių kūrybiškumo ugdymo nuostatos įtrauktos į nacionalinį ugdymo turinį reglamentuojančius dokumentus: Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategiją, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848).

7.4. Pastaraisiais metais didėjo dėmesys neformaliajam vaikų švietimui – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), įgalina sukurti efektyviai veikiančią neformaliojo švietimo sistemą.

7.5. Remiantis OECD atlikta tarptautine mokymo ir mokymosi apklausa (TALIS, 2009) pastebima, kad daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių šalių mokytojų yra nepatenkinti suteikiamais mokymais ar kvalifikacijos kėlimo ir tobulėjimo galimybėmis bei norėtų tobulintis daugiau nei tobulinosi iki šiol.

7.6. Mokytojai gana palankiai nusiteikę kūrybiškumo ugdymo atžvilgiu: apie 90 proc. teigia norintys išmokti ugdyti gabius ir talentingus mokinius, tiek pat – išmokti pakelti mokinių mokymosi motyvaciją (Nacionalinio mokinių pasiekimų tyrimo 2008 m. duomenys), apie 50 proc. yra įsitikinę, kad mokyklos siekia ugdyti kūrybiškus mokinius ir kad šis siekis palaikomas bei skatinamas.

7.7. Kūrybišką mokymąsi palankiai vertina mokiniai – kad kūrybinės užduotys yra svarbios vertinant mokymąsi tiki apie 60 proc. mokinių.

7.8. Pagal Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. ISAK-43 (Žin., 2008, Nr. 20-739), kultūrinio ir meninio ugdymo plėtra teigiamai veikia aktualių dabarties švietimo problemų sprendimą: mokymosi motyvacijos, lankomumo, šeimos ir bendruomenės dalyvavimo ugdyme; kultūrinis ir meninis ugdymas padeda spręsti socialinės sanglaudos problemas, taip pat prisideda prie pilietinio ir tautinio ugdymo; turi įtakos mokinių asmeniniam gyvenimui ir padeda spręsti iškylančias šeimos problemas; padeda orientuotis šiuolaikinėje įvairialypėje kultūroje, formuoti asmenines vertybines nuostatas; kultūrinis ir meninis ugdymas padeda stiprinti mokyklos bendruomenę, skatina kūrybines naujoves mokyme, kūrybinių metodų taikymą ugdymo procese, didina mokymosi ir mokymo prestižą visuomenėje, skatina nuolatinį mokyklos ugdymo procesų atsinaujinimą. Tokiu būdu gali būti sukurta valstybės ir savivaldybių kultūros, švietimo įstaigų vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos veiklos sistema, apimanti Lietuvos regionus, kaimo vietoves; būtų sudarytos palankios sąlygos valstybės, savivaldybių kultūros, švietimo įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms, kultūros ir meno kūrėjams aktyviai dalyvauti vaikų ir jaunimo kultūrinio ir meninio ugdymo procese; gerėtų vaikų ir jaunimo kultūrinė ir meninė veiklos, ypač regionuose, kaime, stiprinant formaliojo ugdymo ir neformaliojo švietimo sričių, kultūros įstaigų bendradarbiavimą, pasitelkiant neformaliojo švietimo pedagogų ir kultūros darbuotojų patirtį ir jų mokymo bazę.

7.9. Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 1 d. Nr. 1715 (Žin., 2010, Nr. 142-7299), vienas iš pagrindinių tikslų – ugdyti sąmoningą, pilietišką, patriotišką, brandžią, kultūringą ir kūrybišką jauno žmogaus, gebančio būti aktyvia įvairialypės visuomenės dalimi, asmenybę. Vienas iš uždavinių šiam tikslui pasiekti – sudaryti sąlygas jaunimo kultūrinei edukacijai, skatinti jaunimo kūrybiškumą, remti profesionalų ir neprofesionalų jaunimo meną.

7.10 Lietuvos kultūros politikos kaitos gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XI-977 (Žin. 2010, Nr. 80-4152), teigiama, kad kūrybiškumas – tai vienas labiausiai vertintinų asmens gebėjimų. Kūrybiškumas ir novatoriškumas – tai modernios visuomenės ir valstybės pažangos veiksnys, svarbiausias kultūros ekonomikos išteklius. Remiant kūrybą ir kūrybiškumą, būtina stiprinti meno poveikį visuomenei, kuriant kultūros bendradarbiavimo su kitais sektoriais modelius. Taip pat teigiama, kad būtina formaliojo švietimo sistemoje svarbią vietą skirti kultūriniam švietimui ir visose ugdymo programose skatinti kūrybiškumą.

8. Išskirtinos šios kūrybiškumo ugdymo švietimo sektoriuje silpnybės (trūkumai):

8.1. Kūrybiškumo ugdymas, laikytas vienu pagrindinių tikslų Lietuvos švietimo reformos pirmaisiais metais, vėliau buvo užgožtas lengviau įgyvendinamų bei pamatuojamų tikslų, todėl išliko svarbiu prioritetu tik pradiniame ugdyme bei meninio ugdymo dalykuose, iš šių – labiau dailėje nei muzikoje ar gimtojoje kalboje.

8.2. Kūrybiškumui ugdyti nėra palankus Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos darbo stilius: informacijos, kurią siekiama perteikti, gausa; dalykų gausa, ypač antrajame pagrindinės mokyklos koncentre; didelis tempas ir didelis mokytojų patiriamas spaudimas dar efektyviau išnaudoti laiką; nelanksčiai planuojamas ugdymas (pamokų tvarkaraščiai); nuolatinis formalus vertinimas balais; todėl ir mokiniai, ir mokytojai teigia, kad būti kūrybiškiems trūksta laiko.

8.3. Kūrybiškumo gebėjimai netikrinami per valstybinius egzaminus, todėl kūrybiškumo ugdymas beveik išnyksta paskutinėse vidurinės mokyklos klasėse – tame jauno žmogaus amžiaus tarpsnyje, kuriame jis būna sukaupęs pakankamai žinių, gebėjimų ir drąsos konvencijoms laužyti ir naujovėms kurti. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų egzaminų programos ir ugdymo proceso vertinimo sistema yra silpnai orientuotos į kompetencijų matavimą.

8.4. Asmens kūrybiškumo raidai didelę įtaką daro kultūrinės patirtys (įspūdžiai) ir kultūros išteklių prieinamumas; ir patirtys, ir ištekliai mokinių namuose pasiskirstę labai netolygiai, priklauso nuo gyvenamosios vietos urbanizacijos lygio, tėvų išsilavinimo bei pajamų, o mokykla šiuos skirtumus mažai kompensuoja.

8.5. Tradiciškai egzistuojant dviems lygiagrečioms ugdymo sistemoms – formaliojo ir neformaliojo ugdymo, bendrojo ugdymo mokykla didžiąją dalį kūrybiškumo ugdymo uždavinių buvo įpratusi perleisti neformaliojo ugdymo sistemai – menų mokykloms bei įvairiems būreliams ir klubams; tačiau juos linkę lankyti labiau pasitikintys savimi, veržlesni ir rūpestingesnių tėvų vaikai, o bendra pasirenkamojo papildomojo ugdymo veiklas lankančių mokinių dalis yra nedidelė – ne daugiau kaip 30 proc. visų mokinių; taigi kūrybiškumo ugdymas yra nevisuotinis ir netolygus.

8.6. Kūrybiškumo ugdymas nepakankamai siejamas su gamtamoksliniu ugdymu, o kūrybiško mokymo ir mokymosi stoka gali būti viena iš gamtos mokslų nepopuliarumo priežasčių, nors jiems skiriamas vienas svarbiausių vaidmenų kuriant kūrybinę ekonomiką. Tarptautinio penkiolikmečių mokinių pasiekimų tyrimo PISA duomenimis aukščiausiąjį, šeštąjį, gamtos mokslų pasiekimų lygmenį, kuris liudija gebėjimus integruoti įvairių sričių žinias ir kūrybingai spręsti problemas, 2006 m. pasiekė tik 0,4 proc. Lietuvos mokinių. Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai, lyginantys 2004, 2006 ir 2008 m. duomenis, atskleidė, kad gamtos mokslų pasiekimai kasmet žemėja, be to, kuo vyresni mokiniai, tuo mažiau jiems patinka gamtos mokslai: 2008 m. gamtos mokslai patiko 80 proc. šeštokų, bet dešimtoje klasėje chemija patiko tik 40 proc. mokinių, fizika – apie 50 proc., biologija – 65 proc. (kitų dalykų populiarumas bėgant laikui taip smarkiai nesmunka).

8.7. Mokytojai nepakankamai pasirengę dirbti kūrybiškai ir skatinti mokinių kūrybiškumą – nes mokytojus (išskyrus menų ir pradinio ugdymo) rengiančiose aukštosiose mokyklose trūksta specialių kūrybiškumo ugdymo strategijoms mokyti skirtų kursų ir seminarų, stinga metodinės ir mokomosios medžiagos mokinių kūrybiškumo ugdymui.

8.8. Dėl neaukšto pedagoginių specialybių prestižo dalis mokytojų nėra tokie stiprūs savo srities specialistai, kad galėtų savarankiškai kurti sudėtingų gebėjimų ir gilių bei įvairiapusių žinių reikalaujančias užduotis arba holistiniu požiūriu į pažinimą ir ugdymą pagrįstus tarpdalykinius projektus; trečdalis mokytojų nori mesti pedagoginį darbą, tad jiems stinga darbo džiaugsmo ir, galbūt, jėgų, kurie yra būtini kuriant mokinių motyvaciją.

8.9. Mokykloms stinga kūrėjų – menininkų ir kitų kultūrinio ir kūrybinio sektoriaus profesijų atstovų praktikų – talkos rašant vadovėlius, kuriant užduotis ir įvairią metodinę medžiagą, rengiant įvairių sričių kūrybinius projektus, taip pat papildomai dirbant su gabiaisiais ar labiau motyvuotais mokiniais.

8.10. Reikalingas Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos 2006–2011 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 21 d. Nr. 926 (Žin., 2006, Nr. 102-3950), efektyvumo įvertinimas ir tolimesnių įgyvendinimo programų patvirtinimas, siejant tai su Ilgalaikės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ sukūrimu ir kūrybiškumo bei verslumo vertės siekiant šalies pažangos, visuomenės narių pilietinės atsakomybės už savo, savo vaikų ir visos šalies gyvenimą artimiausiais dešimtmečiais pripažinimu.

9. Išskirtinos šios kūrybiškumo ugdymo švietimo sektoriuje galimybės (rekomendacijos):

9.1. Įvairių šalių į kultūros ir švietimo sektorių bendradarbiavimą orientuotos programos paremtos žmogaus teise turėti priėjimą prie įvairių kultūrinės ir meninės raiškos formų ir raiškos laisve.

9.2. Pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją (EB) Nr. 2006/962 dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų, be kitų, būtina ugdyti kultūrinio sąmoningumo ir raiškos gebėjimus. Jie pagrįsti žiniomis, kurios apima suvokimą apie vietos, nacionalinį ir Europos kultūros paveldą ir jo vietą pasaulyje; pagrindinėmis žiniomis apie svarbiausius kultūros kūrinius, įskaitant populiariąją šiuolaikinę kultūrą; taip pat kultūrinę ir kalbinę įvairovę Europoje (ir kituose pasaulio regionuose), poreikį ją išlaikyti ir estetinių veiksnių svarbą kasdieniame gyvenime. Svarbiausi gebėjimai – meno kūrinių vertinimas bei gėrėjimasis jais, saviraiška įvairiomis raiškos priemonėmis panaudojant žmogaus įgimtus gebėjimus. Be to, tai yra gebėjimas susieti savo kūrybingą ir išraiškingą požiūrį su kitų žmonių nuomone ir nustatyti kultūrinės veiklos socialines ir ekonomines galimybes bei jas įgyvendinti. Kultūrinė raiška būtina ugdant kūrybinius gebėjimus, kurie vėliau gali būti pritaikyti įvairiose profesinėse srityse.

9.3. Švietimo prieinamumas kaip Europos Sąjungos ir nacionalinis prioritetas ypatingai svarbus dabartinių ekonominių ir demografinių pokyčių kontekstuose; kelia svarbius klausimus kultūros ir švietimo politikų sinergijai. 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos išvadoje Nr. 2009/C dėl jaunosios kartos kūrybiškumo skatinimo: vaikų ir jaunuolių kūrybiškumo bei inovacinių gebėjimų ugdymas per kultūrinę rašką ir kultūros pažinimo galimybes (OL 2009 L 301, p. 9) teigiama, kad priėjimas prie įvairių kultūrinės raiškos formų, meninių praktikų ankstyvame amžiuje yra svarbus asmenybės vystymuisi, tapatybei, savigarbai, tarpkultūrinių kompetencijų ir kitų svarbių gebėjimų, susijusių su socialine įtrauktimi, aktyviu pilietiškumu ir įsidarbinimo galimybėmis, vystymu. ES Tarybos išvadose dėl jaunimo priėjimo prie kultūros teigiama, kad didinti jaunimo priėjimą prie kultūros reiškia didinti socialinę įtrauktį, lygybę ir aktyvų jaunų žmonių dalyvavimą bei kovoti su diskriminacija ir skurdu.

9.4. Europos Sąjungos mastu pripažintas kokybiško meninio ir kultūrinio ugdymo poveikis pilnaverčiam asmens ugdymui, motyvacijos ir mokymosi įgūdžių ugdymui, kūrybinio ir inovacinio potencialo didinimui.

9.5. Europos Komisijos užsakytoje struktūrinių fondų įtakos kultūros indėliui į lokalinę ir regioninę plėtrą 2010 m. studijoje konstatuojama, kad pastaraisiais metais išaugo kultūros institucijų ir švietimo bendradarbiavimas, vadinamas „kūrybinėmis partnerystėmis“. Kūrybiškumą ir inovacijas bei geresnį įgūdžių atitikimą darbo rinkai taip pat skatina tyrimų centrai, verslo įmonės ir viešojo administravimo institucijos. Studijoje teigiama, kad kultūra grindžiamų projektų socialinis poveikis pasireiškia darbo vietų kūrimu, mokymais, gebėjimų ir kompetencijų ugdymu (kultūrinė veikla naudojama siekiant įtraukti sunkiai pasiekiamas visuomenės grupes, o kultūra paremti mokymai naudoja neįprastas komunikacijos formas, todėl jis dažnai yra efektyvus gerinant pagrindinius kalbinius, bendravimo ir organizacinius gebėjimus), socialinė įtrauktis (inclusion), socialinio kapitalo kūrimas. Studijoje teigiama, kad kultūrinio ugdymo projektai teigiamai įtakoja ekonominį augimą ir tiesiogiai prisideda prie konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo.

9.6. Europos šalių patirtis rodo, kad kūrėjų įtraukimas į švietimo veiklas daro teigiamą poveikį kūrybinei ekonomikai: patobulinti konsultavimo, vadybos, komunikacijos, grupinio darbo įgūdžiai suteikia jiems daugiau galimybių tiesioginėje profesinėje veikloje; dalyvavimo programose suteikiamas dalinis finansinis stabilumas suteikia galimybę neapleisti kūrybinės veiklos, nepalikti kūrybinio sektoriaus. Kultūros ir kūrybinio sektoriaus verslumo tyrimas parodė, kad dauguma kūrybinio sektoriaus praktikų su verslumu susijusius gebėjimus įgyja ne formaliojo ugdymo sistemoje, o per patirtį ir iš kolegų, tad mokymosi visą gyvenimą galimybių plėtra šiam sektoriui itin svarbi.

9.7. Priėjimas prie plataus rato kultūrinių ir meninių patirčių sudaro prielaidas vaikų ir jaunimo kūrybiškumui. 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos išvadoje Nr. 2009/C dėl jaunosios kartos kūrybiškumo skatinimo: vaikų ir jaunuolių kūrybiškumo bei inovacinių gebėjimų ugdymas per kultūrinę rašką ir kultūros pažinimo galimybes teigiama, kad dalyvavimas kultūrinėse veiklose, įtraukiant tiesioginius kontaktus su menininkais, gali paskatinti kūrybinį ir inovacinį vaikų potencialą per kūrybiško mąstymo, vaizduotės ir saviraiškos stimuliavimą.

9.8. Kultūra traktuojama kaip ketvirtoji visuomenės tvarios plėtros sąlyga. Tai siejama su kultūrinei, meninei veiklai būdingu aktyviu santykiu su praeitimi ir dabartimi bei gebėjimu kurti ateities vizijas. Švietimo sistemos pokyčių prasme tai reiškia poreikį humanizuoti švietimo procesus, atsitraukiant nuo įsigalėjusio industrinio, technokratinio, linijinio mentaliteto, pereiti prie tokių ugdymo praktikų, kurios orientuojasi į visapusišką asmenybės vystymą.

9.9. Europos Komisijos kultūros poveikio kūrybiškumui 2009 m. studijoje „kultūra grindžiamas kūrybiškumas“ suprantamas kaip kylantis iš meninės ir kultūrinės produkcijos arba veiklų, kurios skatina inovacijas bei apima daugiau nei meninius pasiekimus ar „kūrybinį turinį“, tiekiamą per internetą, kompiuterius ir elektroninius prietaisus. Kultūra grindžiamas kūrybiškumas yra susijęs su žmonių, ypatingai menininkų, gebėjimu mąstyti vaizdingai ar metaforiškai, abejoti visuotinai suprantamais dalykais ir pasitelkti komunikacijai simbolių bei emocijų kalbą. Jis geba laužyti nusistovėjusius socialinius papročius ir praktiką, įprastą mąstymo būdą, atverti galimybes kurti naujas vizijas, idėjas ar produktus. Tam, kad atsirastų kultūra grindžiamas kūrybiškumas, reikalingi: asmeniniai gebėjimai (gebėjimas mąstyti plačiai, nelinijiniu, bet praktišku būdu, turėti vaizduotę; techniniai įgūdžiai (dažnai – meninės raiškos įgūdžiai ar amatai); socialinė aplinka (socialinis kontekstas, visų pirma – švietimas ir mokymasis, kurie skatina ir vertina kūrybiškumą, bei ekonomika, kuri investuoja į kultūrą ir kultūra grindžiamą kūrybiškumą).

9.10. Ilgalaikis, tęstinis darbas su skirtingų sričių kūrybinio sektoriaus profesionalais suteikia galimybių mokiniams išplėtoti įvairių gebėjimų, pažinti raiškos formų įvairovę. Kūrybiniai profesionalai kelia mokiniams neįprastus, kitokius reikalavimus, tai yra iššūkis mokiniams siekti daugiau.

9.11. Europos Komisijos kultūros poveikio kūrybiškumui 2009 m. studijoje iš kitų ES šalių išskiriamas Jungtinės Karalystės pavyzdys. Kūrybiškumas Britanijos mokyklose laikomas vienu iš visa apimančių švietimo programos tikslų. Teigiama, kad sėkmingam kūrybiškumo ugdymui reikalingas tinkamas balansas tarp laisvo ir intuityvaus eksperimentavimo bei tam tikro vadovavimo ir mentorystės. Siekiant plėtoti mokymosi aplinką kūrybiškumui palankesne kryptimi rekomenduojama sukurti stimuliuojančią fizinę aplinką, taikyti kūrybiškus metodus kūrybiškiems mokiniams, mokyti mokytojus būti kūrybiškais; užmegzti partnerystes tarp mokyklų ir išorinių kultūrinių institucijų bei menininkų.

9.12. Viena iš sisteminių inovacijų pavyzdžių Jungtinėje Karalystėje yra „Kūrybinių partnerysčių“ (kūrybinio mokymo(si)) programa, kuri, kaip pripažinta, yra padariusi pozityvų poveikį mokinių mokymosi rezultatams. Vidurinių mokyklų vadovų apklausa parodė, kad dalyvavimas „Kūrybinių partnerysčių“ programoje didina mokinių pasitikėjimą, gerina jų komunikacinius, savarankiško mokymosi gebėjimus, skatina motyvaciją, mokiniai geriau elgiasi ir tampa labiau patenkinti mokykla, o mokytojai patobulina gebėjimus, išmoksta efektyviau pasitelkti kūrybinius profesionalus klasėje, yra labiau linkę taikyti kūrybinius metodus. Jungtinės Karalystės agentūros OFSTED 2006 ir 2008 metais atlikti tyrimai patvirtino kitų šaltinių pastebėjimus apie „Kūrybinių partnerysčių“ programos poveikius. Kūrybiškumas „Kūrybinių partnerysčių“ programoje siejamas su gebėjimais abejoti, kelti klausimus, sieti skirtingus dalykus, kurti naujoves, spręsti problemas, komunikuoti, dirbti grupėje, kritiškai mąstyti.

9.13. Kitas gerosios patirties bendradarbiaujant mokinių ugdymo srityje pavyzdys yra Austrijos organizacijos „Kultur Kontakt Austria“ programa „Dialogo renginiai“, kurioje vykdomi įvairūs menininkų ir mokyklų bendradarbiavimo mikroprojektai. Jie padeda mokiniams mokytis, kaip mokytis, pažinti ir ugdyti save pačius kaip asmenybes, kaip bendrauti su kitais. Dialogo renginiai pažadina mokinių susidomėjimą menais ir kultūra, sukuria erdvę kūrybiškumui ir pasididžiavimui savo kūrybos rezultatais.

9.14. Paskutiniais dešimtmečiais smarkiai pakito ir išsiplėtė raštingumo samprata. Visuotinai pripažinta, kad raštingumas taip pat apima gebėjimus analizuoti ir suvokti informaciją, pateikiamą ne tik žodiniuose tekstuose, bet ir perteikiamą kitomis žiniasklaidos priemonėmis: garsais, nejudančiais ir judančiais vaizdais (1982 m. UNESCO Griunvaldo deklaracijoje yra deklaruojama audiovizualinių žiniasklaidos priemonių kaip edukacijos priemonių bei švietimo apie pačias žiniasklaidos priemones svarba pasauliniu lygmeniu; 2009 m. rugpjūčio 20 d. Europos Komisija rekomendacija (EB) Nr. 2009/625 dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skaitmeninėje aplinkoje tam, kad audiovizualinis ir turinio sektorius taptų konkurencingesnis ir būtų sukurta atvira žinių visuomenė (OL 2009 L 227, p. 9). Kūrybinių profesionalų, ypač media srities, darbas mokykloje Lietuvoje prisidėtų atskleidžiant galimybes mokytis pasitelkiant įvairias žiniasklaidos priemones, kūrybiškai naudojant IKT, išplečiant, demokratizuojant raiškos mokymosi procese formų skalę.

9.15. Kaip pastebima 2008 m. studijoje apie kultūros prieinamumą jaunimui, naujosios technologijos su savo globalia dinamika plečia jaunimo kultūrinės komunikacijos erdves ir jaunimo kūrybines galimybes, tuo pačiu reikalauja švietimo sektorių atnaujinti gebėjimus ir ištrinti tradicinius vaidmenis socializacijos ir mokymosi procesuose. Žiniasklaidos priemonių edukacijos profesionalų diskusijose dažnai minima kultūrinės atskirties tarp žiniasklaidos priemonių apsuptyje užaugusios jaunosios kartos ir vyresnės kartos, kuriai šiuolaikinių žiniasklaidos priemonių pasaulis gana svetimas. Kūrybinio sektoriaus profesionalai (ypač žiniasklaidos priemonių srities) galėtų veikti kaip tarpininkai, padedantys susieti skirtingas mokinių ir mokytojų kultūrines ir technologines patirtis.

9.16. Viena iš Europos kultūros darbotvarkės Atviro koordinavimo metodo Darbo grupės, skirtos sinergijų su švietimu, ypač menų ugdymu, ataskaitos rekomendacijų yra: kurti ilgalaikius mokyklų ir kultūrinių institucijų tinklus; tobulinti menininkų ir kultūros agentų mokymą, suteikiant jiems pedagoginius ir organizacinius gebėjimus dirbti su mokykla ir mokykloje; skatinti mokyklas didinti patirtį ir gebėjimus dirbti su menininkais ir kultūros organizacijomis; naudoti neformalų ugdymą kaip gyvybiškai svarbų formaliojo ugdymo elementą.

9.17. Kelių Europos šalių, turinčių nacionalines mokyklų ir kultūros sektoriaus programas (Norvegijos, Švedijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų), poveikio tyrimai rodo, kad efektyvus sektorių bendradarbiavimas yra didelis iššūkis. Svarbiausi iššūkiai: mokytojų, kūrėjų ir kitų kūrybinio sektoriaus profesionalų gebėjimų bendradarbiauti vystymas, sričių ir sąveikos galimybių pažinimas, mokytojų, kūrėjų ir mokinių įtraukimas į planavimo procesus, veiklos suderinimas su mokyklų vystymosi ir mokymo programų tikslais. Taip pat pastebima, kad kokybei ir efektyvumui esminiai faktoriai yra ilgalaikė sektorių bendradarbiavimo praktika, gerosios patirties apie ją kaupimas, sisteminimas ir sklaida, sisteminis požiūris į bendradarbiavimą (centrinio koordinatoriaus ir partnerių tinklo egzistavimas).

9.18. Mokytojų ir kūrėjų partnerystės prisideda prie socialinio verslumo gebėjimų stiprinimo, siekiant sukurti novatoriškus sprendimus socialinių problemų sprendimui ir mobilizuoti idėjas, informaciją, resursus ir socialines struktūras nuosaikiems socialiniams pokyčiams įgyvendinti. Mokytojai gali būti traktuojami kaip socialinių pokyčių agentai vietos bendruomenėse. Jie įgyvendina misiją kurti socialinę (ne tik privačią) naudą, geba atpažinti ir pasitelkti naujas galimybes, įsitraukia į nuolatinį inovacijų, adaptacijų ir mokymosi procesą, veikia nepaisydami ribotų resursų.

9.19. Kultūra grindžiamas kūrybiškumas vaidina svarbų vaidmenį generuojant socialines inovacijas. Pavyzdžiui, kultūra gali pasiūlyti naujus požiūrius į tokių socialinių problemų sprendimą, kurių iki šiol nepavyko išspręsti. Iki šiol kultūra sėkmingai padėjo miestų regeneravimo, socialinės sanglaudos, nusikaltimų prevencijos, sveikatos apsaugos ir aplinkosaugos srityse.

9.20. Lietuvoje plėtojamas kūrybinių industrijų sektorius – tai tokios veiklos, kurių pagrindas yra individo kūrybiškumas, gebėjimai bei talentas ir kurios gali kurti materialią gerovę bei darbo vietas kurdamos intelektinę nuosavybę. Kūrybinėms industrijoms priskiriama architektūra, amatai, atlikėjų menai, dizainas, interaktyviosios kompiuterinės programos, drabužių modeliavimas, meno ir antikvarinių vertybių rinka, muzika, kinas ir videoprodukcija, leidyba, televizija ir radijas, programinė įranga ir kompiuterinės paslaugos, reklama. Plačiąja prasme kūrybinės industrijos laikomos kultūrinių industrijų dalimi. Kultūrinės industrijos apima kūrybines industrijas, bibliotekas, paveldą, laisvalaikį ir turizmą bei sportą. Tai reglamentuoja Kūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. ĮV-217 (Žin., 2007, Nr. 39-1460; 2009, Nr. 93-3999).

10. Išskirtinos šios kūrybiškumo ugdymo švietimo sektoriuje grėsmės:

10.1. Plėtoti kūrybišką mokymą(si), vaikų ir jaunimo užimtumą bei neformalųjį švietimą Lietuvoje trukdo tai, kad visuomenėje vyrauja trumpalaikiai ekonominiai interesai, greitai ir lengvai pasiekiamos akivaizdžios naudos siekis. Trumpalaikių ekonominių interesų iškėlimas virš kūrybinio ugdymo gali didinti neatitikimą tarp ilgalaikių visuomenės poreikių ir ugdymo tikslų bei jaunimo karjeros pasirinkimų.

10.2. Visuomenė ir mokyklų bendruomenės dažnai nesuvokia kūrybiškumo ugdymo svarbos, todėl neskiria jam pakankamai lėšų ir kitų išteklių (laiko, personalo).

10.3. Esant nestabiliai ekonominei situacijai mokinių kūrybinio ugdymo klausimai bus nustumti į dėmesio periferiją ir vertinami kaip antraeiliai. Nepakankamas vaikų kūrybiškumo ugdymo finansavimas gali paversti tai formaliu dalyku.

10.4. Jei mokyklos nebus skatinamos ir nebus linkusios tapti unikaliomis, atsižvelgiančiomis į savo mokinių bei bendruomenės poreikius, savęs įgalinti, prisiimti atsakomybes ir atskaitomybę, savarankišku mąstymu ir iniciatyvumu pagrįstas kūrybiškas darbas teliks deklaratyviu teiginiu.

10.5. Kultūrinių išteklių, kultūrinių patirčių, kultūrinio ugdymosi galimybių ir mokinių karjeros siekių netolygumas miestuose, regionų centruose, kaimuose gilins visuomenės susiskaidymą, nesusikalbėjimą, socialinę diferenciaciją ir pagarbos kitoms socialinėms grupėms trūkumą.

10.6. Visuomenėje ir kultūroje iš esmės dominuojant pasiūlos-paklausos modeliui, gilėja socialinė atskirtis tarp kultūros (paveldo, atminties ir kitų) idėjų, refleksijų, kritikos diskurso ir bendrosios žiniasklaidos erdvės, atotrūkis tarp kultūros kūrėjų ir švietimo institucijų, mokyklų.

10.7. Globalizacijos procesai kelia vis didesnius iššūkius kultūrų įvairovei. Nors informacinių technologijų pasiekimai teikia naujas galimybes pasaulio įvairovės pažinimui ir kultūrų dialogui plėtotis, nesuvaldyti globalaus konkurencingumo reiškiniai, menkas kultūrinis sąmoningumas ir neišvystyti kūrybiniai gebėjimai gali vesti prie kultūros standartizacijos, silpnų bendruomeninių ryšių, socialinės atskirties.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

11. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šio Komponento tikslas – ugdyti vaikų kūrybiškumą.

12. Komponento tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

12.1. skatinti kūrybišką mokymosi aplinką mokyklose, užtikrinant prieigą prie kultūrinių išteklių, kultūrinių ir kūrybinių industrijų informacinės infrastruktūros;

12.2. sukurti ir įgyvendinti tęstines ugdymo mikroprogramas, orientuotas į kūrybiškų metodų plėtrą ir sklaidą kūrybiškiems mokiniams ir mokytojams;

12.3. ugdyti mokinių kūrybiškumo gebėjimus;

12.4. sukurti ir išplėtoti ilgalaikių partnerysčių tinklus tarp mokyklų ir kūrybinio sektoriaus;

12.5. įdiegti kūrybinių partnerysčių metodą;

12.6. didinti mokytojų gebėjimus kūrybinio mokymo(si) srityje bei šių gebėjimų taikymą mokinių ugdymo procese;

12.7. sudaryti sąlygas mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, ir kūrybinio sektoriaus bendradarbiavimui parengiant kuriančius praktikus ir kūrybos agentus;

12.8. užtikrinti švietimo tarptautiškumą, ekspertinius mainus vaikų kūrybiškumo ugdymo srityje;

12.9. įgyvendinti rezultatų ir gerosios patirties sklaidą (valorizaciją) nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

13. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje numatytus produkto ir rezultato rodiklius:

Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina situacija 2015 m.
Rezultato rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (procentais)	–	90
Mokytojų (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (procentais)	–	90
Mokinių (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis (procentais)	–	80
Produkto rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	–	50
Mokytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	–	300
Mokinių (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius	–	4000

14. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos Programos lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis	Tikėtina padėtis 2015 m.
Produkto rodikliai:
Kuriančių praktikų ir kūrybos agentų, dalyvavusių kūrybinių partnerysčių tinkluose, skaičius	–	100
Mokyklų, dalyvavusių kūrybinių partnerysčių tinkluose, skaičius	–	90
Mokytojų, dalyvavusių kūrybinių partnerysčių tinkluose, skaičius	–	200
Kūrybinių partnerysčių metodikos taikymo ir poveikio tyrimai (partnerystės transformuojant ugdymą, ugdymo inovatyvumo, poveikio tyrimai)	–	3

15. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos, rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

15.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

15.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklių pasiekimą komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui, sudarytam Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu, ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

16. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:

16.1. Ugdymo plėtotės centro valstybės projektas atrinktas pagal reikalavimus, numatytus Valstybės projektų planavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-977 (Žin., 2008, Nr. 44-1665; 2011, Nr. 9-395);

16.2. Komponento įgyvendinančioji institucija – Europos socialinio fondo agentūra;

16.3. Projektų vykdytojai informaciją apie projektų eigą teikia Mokyklų tobulinimo programos plius valdymo komitetui. Esant poreikiui gali būti sudaromi atskirų projektų priežiūros komitetai.

17. Kūrybinių partnerysčių programos mokyklų paprojekčius kartu su partneriais koordinuoja Ugdymo plėtotės centras, kuris įgyvendina nacionalinio lygmens projektą.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

18. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133).

19. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Aukščiausios kokybės formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų teikimas
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas	16 mln. Lt
2.1	Finansavimo būdas	Valstybės projektų planavimas
2.2	Kryžminis finansavimas	10 proc.
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas(-ai)	Ugdymo plėtotės centras
3.2.	Partneris(-iai)	Viešieji ir privatūs juridiniai asmenys
3.3.	Remiamos veiklos	Vaikų kūrybiškumo ugdymo priemonių parengimas ir diegimas (įskaitant kūrybos agentų ir kuriančių praktikų atranką ir ugdymą (pavyzdžiui, mokymus, mentorystę, ugdomąjį vadovavimą); mokyklų atranką; kūrybos agentų, kuriančių praktikų, mokytojų (pedagogų), mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų mobilumą ir trumpalaikes stažuotes; mokyklų ir kūrybinio sektoriaus ir kitų organizacijų partnerystės tinklų kūrimą ir (ar) skatinimą (pavyzdžiui, viešojo pobūdžio informacinių portalo ir vidinių duomenų bazių (informacija apie mokyklų dalyvavimą, apie parengtus kūrybinius agentus ir kuriančius praktikus) kūrimą, jų turinio informacinį palaikymą, specializuotų renginių organizavimą ir koordinavimą, viešojo pobūdžio informacinės medžiagos (taip pat audiovizualinės) kūrimą, rengimą ir sklaidą); metodinės medžiagos parengimą ir leidybą, tiražavimą; mokyklų kūrybinio vystymosi modelio sukūrimo, projekto stebėsenos ir kokybės užtikrinimo modelio sukūrimą ir įgyvendinimą; mokytojų ir kitų mokyklos darbuotojų, taip pat švietimo ekspertinių ar savivaldos institucijų darbuotojų specialiųjų gebėjimų ugdymą (pavyzdžiui, mokymai, mentorystė, ugdomasis vadovavimas); mokyklų kūrybiškumo formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklas (tęstinių ugdymo mikroprogramų) parengimą ir įgyvendinimą; mokinių kultūrinio sąmoningumo ir raiškos gebėjimų ugdymą; vaikų kūrybiškumo ugdymo rezultatų sklaidos (valorizacijos) plano parengimą ir įgyvendinimą, tyrimų atlikimą.)
3.4.	Tikslinės grupės	1. Kūrybos agentai; 2. Kuriantys praktikai; 3. Mokytojai (pedagogai); 4. Mokiniai; 5. Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai (įskaitant Ugdymo plėtotės centro darbuotojus, ekspertus, savivaldybių darbuotojus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, susijusius su kūrybinėmis ar kultūros industrijomis); 6. Suaugusieji (tėvai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, siejami mokymosi toje mokykloje santykių ir bendrų švietimo tikslų); 7. Kultūrinių, pilietinių ar jaunimo ir kitų organizacijų (asociacijų, labdaros ir paramos fondų, viešųjų įstaigų) nariai arba darbuotojai.
3.5.	Projekto vertė	Komponento biudžetas 16 mln. Lt
3.6.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.7.	Projekto(-ų) vieta	Lietuvos Respublika
3.8.	Projekto trukmė	Iki 48 mėnesių
3.9.	Projekto pradžia	2011 m.
3.10.	Projekto pabaiga	2015 m.
4.	Atitikties kriterijai	-
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto įgyvendinimo metu visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projekto rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus.
7.2	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projektų įgyvendinimo metu skatinamos sisteminės inovacijos nacionaliniu mokyklų, mokyklų bendruomenių lygmeniu, t. y. bendradarbiavimo (partnerystės) tinklai, vienijantys įvairius socialinius partnerius, taip pat skatinamos tikslinių grupių viešosios konsultacijos (svarstymai) su regioninės valdžios institucijomis.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinamas ugdant šalies vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų kūrybiškumo kompetencijas. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra neutralus.
7.4.	Regioninė plėtra	Projekto veiklos bus įgyvendinamos visos šalies mastu, todėl iš dalies palies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) išskirtas 14 šalies savivaldybių bei Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370), nurodytų ekonominio augimo centrų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Projekto veiklos taip pat prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89–4029; 2009, Nr. 121-5215), išskirtų trumpalaikių tikslų pasiekimo priemonių įgyvendinimo. Projektų įgyvendinimas taip pat sudarys galimybes kurti glaudesnį bendradarbiavimą su kultūros nevyriausybinėmis organizacijomis (asociacijų, viešųjų įstaigų, labdaros ir paramos fondų). Projektų metu gali būti skatinamos ekologinės (aplinkosauginės), labdaringos akcijos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.6.	Tarptautiškumas	Projekto veiklos taip pat prisidės prie švietimo tarptautiškumo, ekspertinių „gerosios patirties“ mainų. Projektų įgyvendinimas taip pat sudarys galimybes kurti glaudesnį bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis ir ekspertais švietimo ir kultūros bendradarbiavimo srityje. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

20. Komponento projektų tikslus ir rezultatus numatoma ne tik privalomai viešinti pagal struktūrinės paramos viešinimo reikalavimus, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę, bet pagal galimybes užtikrinti projektuose sukurtų rezultatų sklaidą (rinkodarą) tiesioginių ir netiesioginių projektų tikslinių grupių atžvilgiu pagal parengtus valorizacijos (rezultatų sklaidos) planus.

21. Projekto valorizacija – laukiamų projekto rezultatų sklaida ir panaudojimas (pritaikymas), siekiant padidinti įvairių neformaliojo ugdymo inovatyvių metodų vertę, gerinti mokinių kūrybiškumo ugdymo pasiūlą, didinti mokinių kūrybiškumo ugdymo formų įvairovę ir sustiprinant poveikį bei integruoti juos į neformaliojo ugdymo programas nacionaliniu ir Europos lygmeniu. Projekte gali būti numatoma papildoma rezultatų sklaidos veikla, kuri turi būti aiškiai ir išsamiai išdėstoma parengtame konkretaus projekto rezultatų sklaidos plane, kuriame paprastai įvardijami projekto rezultatų galutiniai vartotojai (taip pat ir netiesioginės tikslinės grupės), nustatyti suinteresuotų sektorių, sričių ir vartotojų poreikiai, užtikrinta, kad viso projekto vykdymo laikotarpiu jie bus konsultuojami; paaiškinta, kaip bus naudojami ir skleidžiami rezultatai vykdant projektą ir jam pasibaigus, kokiu būdu tai bus pasiekta, kas dalyvaus šiame projekte. Užbaigęs projektą, rengėjas turėtų viešai paskelbti projektų rezultatus internete kaip demonstracinį jų darbo pavyzdį. Valorizacijos plano tikslas – paaiškinti, kaip projekto eigoje ir jam pasibaigus projekto rezultatai bus skleidžiami ir pritaikomi siekiant užtikrinti jų „tęstinumą“ (projektui pasibaigus, projekto rezultatais ir toliau turi būti naudojamasi). Todėl valorizacijos plane gali būti proporcingai ir tiksliai aprašyta veikla, susijusi su projekto rezultatų sklaida, ir veikla, susijusi su rezultatų pritaikymu ir skatinanti galutinius ir (arba) potencialius vartotojus naudoti tuos rezultatus projekto parengimo pradžioje aiškiai nustatytų tikslinių grupių naudai. Projekto valorizacijos plane turi būti detaliai apibūdintos rezultatų sklaidos ir rezultatų pritaikymo veiklos, tinkamiausios priemonės (pavyzdžiui, plakatai arba stendai patalpose; rėminti plakatai (dalyviams); straipsniai nacionalinėje ir regioninėje spaudoje; brošiūros; informaciniai leidiniai žurnalai; konferencijos; pranešimai spaudai ir kt.) ir jų įgyvendinimo kalendorius, turimi žmogiškieji ištekliai. Projektų biudžetuose gali būti aiškiai nurodytos valorizacijos veiklai įgyvendinti skirtos lėšos.

22. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant valstybės projektų veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

23. Valstybės projektų rezultatų sklaidos (valorizacijos) planuose privaloma veikla yra bent vienas seminaras arba renginys, skirtas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, švietimo ekspertinių ar kitų biudžetinių institucijų darbuotojams ir vadovams.

24. Šio komponento valstybės projektų rezultatai (įskaitant specialias nuorodas) turi būti skelbiami Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje.

_________________

Papildyta priedu:

Nr. V-683, 2011-04-26, Žin., 2011, Nr. 55-2673 (2011-05-10), i. k. 1112070ISAK000V-683

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-2410, 2008-08-21, Žin., 2008, Nr. 97-3767 (2008-08-26), i. k. 1082070ISAKSAK-2410

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-2331 "Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo" pakeitimo

2.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-772, 2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1820 (2009-04-25), i. k. 1092070ISAKISAK-772

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-2331 "Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo" pakeitimo

3.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-1970, 2009-10-02, Žin., 2009, Nr. 121-5240 (2009-10-10), i. k. 1092070ISAKSAK-1970

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-2331 "Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo" pakeitimo

4.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-458, 2010-04-01, Žin., 2010, Nr. 38-1798 (2010-04-03), i. k. 1102070ISAK000V-458

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-2331 "Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo" pakeitimo

5.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-539, 2010-04-19, Žin., 2010, Nr. 51-2525 (2010-05-04), i. k. 1102070ISAK000V-539

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-2331 "Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo" pakeitimo

6.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-854, 2010-06-08, Žin., 2010, Nr. 69-3462 (2010-06-15), i. k. 1102070ISAK000V-854

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-2331 "Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo" pakeitimo

7.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-1607, 2010-09-27, Žin., 2010, Nr. 119-6080 (2010-10-07), i. k. 1102070ISAK00V-1607

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-2331 "Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo" pakeitimo

8.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-149, 2011-01-26, Žin., 2011, Nr. 19-923 (2011-02-14), i. k. 1112070ISAK000V-149

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-2331 "Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo" pakeitimo

9.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-683, 2011-04-26, Žin., 2011, Nr. 55-2673 (2011-05-10), i. k. 1112070ISAK000V-683

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-2331 "Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo" pakeitimo

10.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-1457, 2011-07-27, Žin., 2011, Nr. 98-4637 (2011-07-30), i. k. 1112070ISAK00V-1457

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-2331 "Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo" pakeitimo