Suvestinė redakcija nuo 2012-01-01 iki 2012-08-11

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 20-616, i. k. 10300VINUTA00000001

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS LIETUVOS RESPUBLIKOS APSKAITOS INSTITUTO STANDARTŲ TARYBOS

N U T A R I M A S

DĖL VERSLO APSKAITOS STANDARTŲ PATVIRTINIMO

2003 m. gruodžio 18 d. Nr. 1

Vilnius

Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų taryba nutaria patvirtinti pridedamus verslo apskaitos standartus:

1. Neteko galios nuo 2011-01-01

Punkto naikinimas:

Nr. VAS-12, 2010-05-13, Žin. 2010, Nr. 57-2828 (2010-05-18), i. k. 11020AAISAK00VAS-12

2. 2-ąjį verslo apskaitos standartą „Balansas“;

3. 3-iąjį verslo apskaitos standartą „Pelno (nuostolių) ataskaita“;

4. 4-ąjį verslo apskaitos standartą „Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita“;

5. Neteko galios nuo 2011-01-01

Punkto naikinimas:

Nr. VAS-14, 2010-06-04, Žin. 2010, Nr. 68-3431 (2010-06-12) ; Žin. 2010, Nr. 71-0 (2010-06-19), i. k. 11020AAISAK00VAS-14

6. Neteko galios nuo 2011-01-01

Punkto naikinimas:

Nr. VAS-13, 2010-06-02, Žin. 2010, Nr. 68-3430 (2010-06-12), i. k. 11020AAISAK00VAS-13

7. Neteko galios nuo 2012-01-01

Punkto naikinimas:

Nr. VAS-21, 2011-12-23, Žin. 2011, Nr. 161-7678 (2011-12-29), i. k. 11120AAISAK00VAS-21

8. 8-ąjį verslo apskaitos standartą „Nuosavas kapitalas“;

9. 9-ąjį verslo apskaitos standartą „Atsargos“;

10. 10-ąjį verslo apskaitos standartą „Pardavimo pajamos“;

11. 11-ąjį verslo apskaitos standartą „Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos“;

12. 12-ąjį verslo apskaitos standartą „Ilgalaikis materialusis turtas“;

13. 13-ąjį verslo apskaitos standartą „Nematerialusis turtas“;

14. 19-ąjį verslo apskaitos standartą „Atidėjimai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas bei pobalansiniai įvykiai“;

15. 20-ąjį verslo apskaitos standartą „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“;

16. Neteko galios nuo 2012-01-01

Punkto naikinimas:

Nr. VAS-4, 2011-04-19, Žin. 2011, Nr. 48-2354 (2011-04-23), i. k. 11120AAISAK000VAS-4

17. 22-ąjį verslo apskaitos standartą „Užsienio valiutos kurso pasikeitimas“.

STANDARTŲ TARYBOS PIRMININKAS GINTARAS ČERNIUS

PATVIRTINTA

Viešosios įstaigos Lietuvos

Respublikos apskaitos instituto

standartų tarybos

2003 m. gruodžio 18 d.

nutarimu Nr. 1

(Viešosios įstaigos Lietuvos

Respublikos apskaitos instituto

direktoriaus 2006 m. gruodžio 20 d.

įsakymo Nr. VAS-16 redakcija)

1-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ“

Patvirtinta. Neteko galios nuo 2011-01-01

Priedo naikinimas:

Nr. VAS-12, 2010-05-13, Žin. 2010, Nr. 57-2828 (2010-05-18), i. k. 11020AAISAK00VAS-12

Priedo pakeitimai:

Nr. VAS-12, 2010-05-13, Žin., 2010, Nr. 57-2828 (2010-05-18), i. k. 11020AAISAK00VAS-12

PATVIRTINTA

Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos

apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m.

gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1

2-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „BALANSAS“

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti pateikiama, klasifikuojama ir atskleidžiama informacija apie įmonės turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus.

2. Šis standartas nustato balanso sudarymo tvarką ir pavyzdines formas, išskyrus konsoliduotuosius ir kai kurių specialiųjų sričių įmonių balansus, kurių formos pateikiamos tų įmonių apskaitai skirtuose standartuose. Pavyzdinės atskirų rūšių įmonėms skirtos balanso formos pateikiamos:

2.1. visoms įmonėms, išskyrus nurodytas 2.2 ir 2.3 punktuose, – 1 ir 2 prieduose;

2.2. įmonėms, kurių tipinė veikla yra biologinio turto auginimas, žemės ūkio produktų gamyba ir apdorojimas, pačių pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas (toliau – žemės ūkio įmonės), – 3 ir 4 prieduose;

2.3. valstybės ir savivaldybės įmonėms – 5 priede.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-3, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-966 (2010-02-18), i. k. 11020AAISAK000VAS-3

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Atidėjinys – įsipareigojimas, kurio galutinės padengimo sumos arba įvykdymo laiko negalima tiksliai nustatyti, tačiau galima patikimai įvertinti.

Biologinis turtas – augalai ir gyvūnai.

Ilgalaikis turtas – turtas, kuris naudojamas įmonės ekonominei naudai gauti ilgiau nei vienerius metus.

Ilgalaikis įsipareigojimas – įsipareigojimas, už kurį įmonė privalės atsiskaityti vėliau nei per vienerius metus nuo balanso datos.

Įmonės balansas – finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

Įsipareigojimas – prievolė, atsirandanti dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, kuri turės būti įvykdyta ir kurios dydį galima objektyviai nustatyti.

Nuosavas kapitalas – įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus.

Perkainojimo rezervas (rezultatai) – nuosavo kapitalo pasikeitimas dėl ilgalaikio materialiojo turto ir finansinio turto perkainojimo.

Rezervas – laikinasis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savininkų numatytiems tikslams.

Trumpalaikis įsipareigojimas – įsipareigojimas, už kurį įmonė privalės atsiskaityti per vienerius metus nuo balanso datos arba per vieną įmonės veiklos ciklą.

Trumpalaikis turtas – turtas, kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą.

Turtas – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja įmonė, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos.

Veiklos ciklas – laikotarpis nuo veiklos procese naudojamų atsargų įsigijimo iki jų realizavimo už pinigus arba už lengvai pinigais paverčiamą priemonę.

Žemės ūkio produkcija – iš įmonės valdomo biologinio turto gauti produktai.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

Nr. VAS-10, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4880 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-10

Nr. VAS-3, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-966 (2010-02-18), i. k. 11020AAISAK000VAS-3

Nr. VAS-26, 2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 144-7394 (2010-12-09), i. k. 11020AAISAK00VAS-26

3 skyrius. Neteko galios nuo 2006-11-26

Skyriaus naikinimas:

Nr. VAS-10, 2006-11-20, Žin. 2006, Nr. 127-4880 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-10

III. TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

Skyriaus numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-10, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4880 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-10

3. Balanse pateikta informacija turi teisingai parodyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų būklę balanso datą.

Papildyta punktu:

Nr. VAS-10, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4880 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-10

4. Balanse turtas ir įsipareigojimai skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius.

5. Ilgalaikiui turtui priskiriamas nematerialusis, materialusis, finansinis ir kitas turtas, kuris atitinka ilgalaikio turto apibrėžimą.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

6. Žemės ūkio įmonės biologinį turtą privalo rodyti atskirame straipsnyje. Jeigu kitos įmonės turi biologinio turto ir jo suma reikšminga, gali balanse jį pateikti atskiru straipsniu. Šis straipsnis įterpiamas tarp ilgalaikio ir trumpalaikio turto straipsnių, nes dėl specialių šio turto savybių jis nepriskiriamas nei ilgalaikiam, nei trumpalaikiam turtui.

Papildyta punktu:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-3, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-966 (2010-02-18), i. k. 11020AAISAK000VAS-3

7. Biologinis turtas balanse parodomas pagal 17-ojo verslo apskaitos standarto „Biologinis turtas“ reikalavimus.

Papildyta punktu:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

8. Trumpalaikis turtas – turtas, kurį tikimasi realizuoti arba sunaudoti per vienerius metus nuo balanso datos arba per vieną įprastinį įmonės veiklos ciklą. Trumpalaikiam turtui priskiriamos atsargos, išankstiniai apmokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, pinigai ir jų ekvivalentai, kurių naudojimo laikotarpis nėra ribotas, ir kitas turtas, kuris atitinka trumpalaikio turto apibrėžimą.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

Nr. VAS-10, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4880 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-10

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

9. Ilgalaikiai įsipareigojimai yra tie, kuriuos įmonė turės įvykdyti vėliau nei per ateinančius vienerius metus nuo balanso datos. Ilgalaikiai įsipareigojimai apima įmonės įsiskolinimus ir įsipareigojimus prekybos partneriams, kredito įstaigoms, valstybės institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Ilgalaikiams įsipareigojimams taip pat priskiriamos trumpalaikės paskolos, jei jų grąžinimo terminas pratęstas arba yra sudaryta pakartotinio finansavimo sutartis ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-10, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4880 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-10

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

10. Trumpalaikiai įsipareigojimai yra tie, kurie turi būti įvykdyti per vieną įmonės įprastinės veiklos ciklą arba per vienerius metus nuo balanso datos. Trumpalaikiai įsipareigojimai apima įmonės įsiskolinimus ir įsipareigojimus prekybos partneriams, kredito įstaigoms, valstybės institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Trumpalaikiams įsipareigojimams taip pat priskiriama ilgalaikių įsiskolinimų ir įsipareigojimų dalis, kuri turės būti apmokėta (įvykdyta) per vienerius metus.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-10, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4880 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-10

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

IV. BALANSE PATEIKIAMOS INFORMACIJOS GRUPAVIMAS

Skyriaus numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-10, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4880 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-10

11. Balanse informacija išdėstoma tokia tvarka:

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

11.1. A. Ilgalaikis turtas;

11.2. I. Nematerialusis turtas;

11.3. II. Materialusis turtas;

11.4. III. Finansinis turtas;

11.5. IV Kitas ilgalaikis turtas;

Papildyta punktu:

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

11.6. B. Trumpalaikis turtas;

Papunkčio numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

11.7. I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys;

Papunkčio numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

11.8. II. Per vienerius metus gautinos sumos;

Papunkčio numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

11.9. III. Kitas trumpalaikis turtas;

Papunkčio numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

11.10. IV. Pinigai ir pinigų ekvivalentai;

Papunkčio numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

11.11. C. Nuosavas kapitalas;

Papunkčio numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

11.12. I. Kapitalas;

Papunkčio numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

11.13. II. Perkainojimo rezervas (rezultatai);

Papunkčio numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

11.14. III. Rezervai;

Papunkčio numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

11.15. IV. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai);

Papunkčio numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

11.16. D. Dotacijos, subsidijos;

Papunkčio numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

11.17. E. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai;

Papunkčio numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

11.18. I. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai;

Papunkčio numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

11.19. II. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai.

Papunkčio numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

12. Standarto 11 punkte nurodyti straipsniai yra privalomi, t. y. jie turi būti pateikiami ir tais atvejais, kai sumos lygios nuliui, išskyrus šio standarto 29 ir 30 punktuose nurodytas išimtis. Pavyzdinėse formose nurodytus straipsnius galima papildyti ir kitomis nei nurodyta pavyzdinėse formose eilutėmis. Spausdinant tarpiniai straipsniai, nurodyti pavyzdinėse formose, gali būti praleidžiami, jeigu jų likučiai lygūs nuliui.

Punkto pakeitimai:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

Nr. VAS-10, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4880 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-10

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

V. ILGALAIKIS TURTAS

Skyriaus numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-10, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4880 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-10

13. Ilgalaikio turto straipsnyje parodomas nematerialusis, materialusis, finansinis ir kitas turtas, kuris atitinka ilgalaikio turto apibrėžimą.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

14. Nematerialusis turtas – nepiniginis, neturintis fizinės formos turtas, kuris naudojamas prekėms gaminti, paslaugoms teikti, valdymo tikslams arba nuomai. Nematerialiojo turto apskaitos reikalavimus nustato 13-asis verslo apskaitos standartas „Nematerialusis turtas“.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-3, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-966 (2010-02-18), i. k. 11020AAISAK000VAS-3

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

15. Materialusis turtas – fizinę formą turintis turtas, kuris naudojamas prekėms gaminti, paslaugoms teikti, valdymo tikslams arba nuomai. Materialiojo turto apskaitos reikalavimus nustato 12-asis verslo apskaitos standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

Nr. VAS-3, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-966 (2010-02-18), i. k. 11020AAISAK000VAS-3

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

16. Finansinio turto straipsnyje pateikiama informacija apie ilgalaikį finansinį turtą. Finansinio turto apskaitos reikalavimus nustato 15-asis verslo apskaitos standartas „Investicijos į asocijuotąsias įmones“, 16-asis verslo apskaitos standartas „Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir investicijos į dukterines įmones“, 18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, 20-asis verslo apskaitos standartas „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“, 26-asis verslo apskaitos standartas „Išvestinės finansinės priemonės“, 37-asis verslo apskaitos standartas „Investicijos į jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties objektus“.

Punkto pakeitimai:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

Nr. VAS-3, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-966 (2010-02-18), i. k. 11020AAISAK000VAS-3

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

17. Kito ilgalaikio turto straipsnyje parodomas atidėtojo mokesčio turtas bei kitas ilgalaikis turtas, kuris nebuvo parodytas kituose ilgalaikio turto straipsniuose. Atidėtojo mokesčio turto apskaitos reikalavimus nustato 24-asis verslo apskaitos standartas „Pelno mokestis“.

Papildyta punktu:

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

VI. TRUMPALAIKIS TURTAS

Skyriaus numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-10, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4880 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-10

18. Trumpalaikio turto straipsnyje parodomos atsargos, ilgalaikis materialusis turtas, skirtas parduoti, iš anksto sumokėtos sumos ir nebaigtos vykdyti sutartys, per vienus metus gautinos sumos, kitas trumpalaikis turtas ir pinigai bei pinigų ekvivalentai.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-3, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-966 (2010-02-18), i. k. 11020AAISAK000VAS-3

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

19. Atsargų apskaitos reikalavimus nustato 9-asis verslo apskaitos standartas „Atsargos“.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-3, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-966 (2010-02-18), i. k. 11020AAISAK000VAS-3

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

20. Per vienerius metus gautinos sumos balanse parodomos pagal 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ reikalavimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

21. Kito trumpalaikio turto straipsnyje parodomas trumpalaikis finansinis turtas bei kitas trumpalaikis turtas, kuris nebuvo parodytas kituose turto straipsniuose.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

22. Pinigų ir pinigų ekvivalentų straipsnyje parodomi banke ir kasoje esantys pinigai įvairia valiuta bei pinigų ekvivalentai.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

23. Sukauptos pajamos parodomos gautinų sumų straipsniuose, o ateinančio laikotarpio sąnaudos – išankstinių apmokėjimų straipsniuose. Jeigu sukauptų pajamų ir ateinančio laikotarpio sąnaudų sumos yra reikšmingos, jos gali būti rodomos atskiromis eilutėmis ir paaiškinamos aiškinamajame rašte.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

VII. NUOSAVAS KAPITALAS

Skyriaus numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-10, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4880 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-10

24. Nuosavo kapitalo straipsnyje parodomas kapitalas, perkainojimo rezervas (rezultatai), rezervai ir nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai). Nuosavo kapitalo apskaitos reikalavimus nustato 8-asis verslo apskaitos standartas „Nuosavas kapitalas“.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

25. Kapitalo straipsnyje parodomas pasirašytasis įstatinis kapitalas, nurodant neapmokėtą pasirašytojo įstatinio kapitalo dalį, akcijų priedus ir savas akcijas.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

26. Perkainojimo rezervo (rezultatų) straipsnyje registruojamas ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas ir finansinio turto perkainojimas, kuris numatytas 26-ajame verslo apskaitos standarte „Išvestinės finansinės priemonės“.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-3, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-966 (2010-02-18), i. k. 11020AAISAK000VAS-3

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

27. Rezervų straipsnyje parodomi rezervai, sudaryti iš paskirstytinojo pelno.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

28. Nepaskirstytojo pelno (nuostolių) straipsnyje parodomas per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius uždirbtas, bet dar nepaskirstytas pelnas arba nepadengti nuostoliai.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

29. Žemės ūkio ir kooperatinės įmonės, kurios neturi įstatinio kapitalo, akcijų priedų, savų akcijų, perkainojimo rezervo ir nesudaro privalomojo rezervo, nuosavo kapitalo straipsnyje vietoje išvardytų straipsnių parodo pagrindinį ir atsargos (rezervinį) kapitalą.

Papildyta punktu:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-10, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4880 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-10

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

30. Valstybės ir savivaldybės įmonės nuosavo kapitalo straipsnyje vietoje įstatinio kapitalo, akcijų priedų ir savų akcijų parodo įmonės savininko kapitalą ir turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkantį kapitalą.

Papildyta punktu:

Nr. VAS-10, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4880 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-10

VIII. DOTACIJOS IR SUBSIDIJOS

Skyriaus numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-10, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4880 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-10

31. Šiame straipsnyje parodomos dotacijos ir subsidijos. Dotacijų ir subsidijų apskaitos reikalavimus nustato 21-asis verslo apskaitos standartas „Dotacijos ir subsidijos“.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-3, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-966 (2010-02-18), i. k. 11020AAISAK000VAS-3

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

Nr. VAS-10, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4880 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-10

IX. MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

Skyriaus numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-10, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4880 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-10

32. Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų straipsnyje parodomos po vienų ir per vienus metus mokėtinos sumos, atidėjiniai ir kiti įsipareigojimai. Įsipareigojimų apskaitos reikalavimus nustato 18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, 20-asis verslo apskaitos standartas „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“, 24-asis verslo apskaitos standartas „Pelno mokestis“, 31-asis verslo apskaitos standartas „Atlygis darbuotojui“. Atidėjinių apskaitos reikalavimus nustato 19-asis verslo apskaitos standartas „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas bei pobalansiniai įvykiai“.

Punkto pakeitimai:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

Nr. VAS-10, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4880 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-10

Nr. VAS-3, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-966 (2010-02-18), i. k. 11020AAISAK000VAS-3

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

Nr. VAS-10, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4880 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-10

33. Po vienerių metų mokėtinos sumos – skolos, kurias reikės sumokėti per laikotarpį, ilgesnį kaip 12 mėnesių nuo balanso datos.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-10, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4880 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-10

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

Nr. VAS-10, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4880 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-10

34. Atidėjiniai – įsipareigojimai, kurie balanso datą yra tikėtini arba garantuoti, tačiau jų galutinės padengimo sumos arba įvykdymo laiko negalima tiksliai nustatyti, tačiau galima patikimai įvertinti.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-10, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4880 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-10

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

Nr. VAS-10, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4880 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-10

35. Per vienerius metus mokėtinos sumos – skolos, kurias įmonė turės sumokėti per laikotarpį, trumpesnį nei 12 mėnesių nuo balanso datos.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-10, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4880 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-10

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

Nr. VAS-10, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4880 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-10

36. Sukauptos sąnaudos parodomos kitų įsipareigojimų, o ateinančio laikotarpio pajamos – gautų išankstinių apmokėjimų straipsniuose. Jeigu sukauptų sąnaudų ir ateinančių laikotarpių pajamų sumos yra reikšmingos, jos gali būti rodomos atskiromis eilutėmis ir paaiškinamos aiškinamajame rašte.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

Nr. VAS-10, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4880 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-10

X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Skyriaus numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-10, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4880 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-10

37. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas. Šio standarto 5 priede pateiktą pavyzdinę balanso formą valstybės ir savivaldybės įmonės turi naudoti sudarydamos 2006 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-10, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4880 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-10

Nr. VAS-3, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-966 (2010-02-18), i. k. 11020AAISAK000VAS-3

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

Nr. VAS-10, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4880 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-10

2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“

1 priedas

(Pavyzdinė balanso forma)

_____________________________________________________________________

(įmonės pavadinimas)

_____________________________________________________________________

(įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)

(Tvirtinimo žyma)

20..... m d. BALANSAS

______________________________ Nr. ______

(ataskaitos sudarymo data)

____________________________________________

(ataskaitinis laikotarpis) (ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)

	TURTAS	Pastabos Nr.	Finansiniai metai	Praėję finansiniai metai
A.	ILGALAIKIS TURTAS
I.	NEMATERIALUSIS TURTAS
I.1.	Plėtros darbai
I.2.	Prestižas
I.3.	Patentai, licencijos
I.4.	Programinė įranga
I.5.	Kitas nematerialusis turtas
II.	MATERIALUSIS TURTAS
II.1.	Žemė
II.2.	Pastatai ir statiniai
II.3.	Mašinos ir įrengimai
II.4.	Transporto priemonės
II.5.	Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai
II.6.	Nebaigta statyba
II.7.	Kitas materialusis turtas
II.8.	Investicinis turtas
II.8.1.	Žemė
II.8.2.	Pastatai
III.	FINANSINIS TURTAS
III.1.	Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones
III.2.	Paskolos asocijuotoms ir dukterinėms įmonėms
III.3.	Po vienerių metų gautinos sumos
III.4.	Kitas finansinis turtas
IV.	KITAS ILGALAIKIS TURTAS
IV.1.	Atidėtojo mokesčio turtas
IV.2.	Kitas ilgalaikis turtas
B.	TRUMPALAIKIS TURTAS
I.	ATSARGOS, IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS
I.1.	Atsargos
I.1.1.	Žaliavos ir komplektavimo gaminiai
I.1.2.	Nebaigta gamyba
I.1.3.	Pagaminta produkcija
I.1.4.	Pirktos prekės, skirtos perparduoti
I.1.5.	Ilgalaikis materialusis turtas, skirtas parduoti
I.2.	Išankstiniai apmokėjimai
I.3.	Nebaigtos vykdyti sutartys
II.	PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS
II.1.	Pirkėjų įsiskolinimas
II.2.	Dukterinių ir asocijuotų įmonių skolos
II.3.	Kitos gautinos sumos
III.	KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS
III.1.	Trumpalaikės investicijos
III.2.	Terminuoti indėliai
III.3.	Kitas trumpalaikis turtas
IV.	PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI
	TURTO IŠ VISO:


	NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI	Pastabos Nr.	Finansiniai metai	Praėję finansiniai metai
C.	NUOSAVAS KAPITALAS
I.	KAPITALAS
I.1.	Įstatinis (pasirašytasis)
I.2.	Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (-)
I.3.	Akcijų priedai
I.4.	Savos akcijos (-)
II.	PERKAINOJIMO REZERVAS (REZULTATAI)
III.	REZERVAI
III.1.	Privalomasis
III.2.	Savoms akcijoms įsigyti
III.3.	Kiti rezervai
IV.	NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)
IV.1.	Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai)
IV.2.	Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai)
D.	DOTACIJOS, SUBSIDIJOS
E.	MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
I.	PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
I.1.	Finansinės skolos
I.1.1.	Lizingo (finansinės nuomos) ar panašūs įsipareigojimai
I.1.2.	Kredito įstaigoms
I.1.3.	Kitos finansinės skolos
I.2.	Skolos tiekėjams
I.3.	Gauti išankstiniai apmokėjimai
I.4.	Atidėjiniai
I.4.1.	Įsipareigojimų ir reikalavimų padengimo
I.4.2.	Pensijų ir panašių įsipareigojimų
I.4.3.	Kiti atidėjiniai
I.5.	Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas
I.6.	Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai
II.	PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
II.1.	Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis
II.2.	Finansinės skolos
II.2.1.	Kredito įstaigoms
II.2.2.	Kitos skolos
II.3.	Skolos tiekėjams
II.4.	Gauti išankstiniai apmokėjimai
II.5.	Pelno mokesčio įsipareigojimai
II.6.	Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai
II.7.	Atidėjiniai
II.8.	Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai
	NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO:

______________ __________________

(įmonės vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. VAS-3, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-966 (2010-02-18), i. k. 11020AAISAK000VAS-3

Nr. VAS-9, 2010-03-05, Žin., 2010, Nr. 29-1369 (2010-03-13), i. k. 11020AAISAK000VAS-9

2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“

2 priedas

(Pavyzdinė sutrumpinto balanso forma)

_____________________________________________________________________

(įmonės pavadinimas)

_____________________________________________________________________

(įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)

(Tvirtinimo žyma)

20..... m d. BALANSAS

______________________________ Nr. ______

(ataskaitos sudarymo data)

____________________________________________

(ataskaitinis laikotarpis) (ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)

	TURTAS	Pastabos Nr.	Finansiniai metai	Praėję finansiniai metai
A.	ILGALAIKIS TURTAS
I.	NEMATERIALUSIS TURTAS
II.	MATERIALUSIS TURTAS
III.	FINANSINIS TURTAS
IV.	KITAS ILGALAIKIS TURTAS
B.	TRUMPALAIKIS TURTAS
I.	ATSARGOS, IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS
II.	PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS
III.	KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS
IV.	PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI
	TURTO IŠ VISO:


	NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
C.	NUOSAVAS KAPITALAS
I.	KAPITALAS
II.	PERKAINOJIMO REZERVAS (REZULTATAI)
III.	REZERVAI
IV.	NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)
D.	DOTACIJOS, SUBSIDIJOS
E.	MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
I.	PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
II.	PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
	NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO:

______________ __________________

(įmonės vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. VAS-9, 2010-03-05, Žin., 2010, Nr. 29-1369 (2010-03-13), i. k. 11020AAISAK000VAS-9

2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“

3 priedas

(Pavyzdinė žemės ūkio įmonių balanso forma)

_____________________________________________________________________

(įmonės pavadinimas)

_____________________________________________________________________

(įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)

(Tvirtinimo žyma)

20..... m........................... d. BALANSAS

______________________________ Nr. ______

(ataskaitos sudarymo data)

____________________________________________

(ataskaitinis laikotarpis) (ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)

	TURTAS	Pastabos Nr.	Finansiniai metai	Praėję finansiniai metai
A.	ILGALAIKIS TURTAS
I.	NEMATERIALUSIS TURTAS
I.1.	Plėtros darbai
I.2.	Prestižas
I.3.	Patentai, licencijos
I.4.	Programinė įranga
I.5.	Kitas nematerialusis turtas
II.	MATERIALUSIS TURTAS
II.1.	Žemė
II.2.	Pastatai ir statiniai
II.3.	Mašinos ir įrengimai
II.4.	Transporto priemonės
II.5.	Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai
II.6.	Nebaigta statyba
II.7.	Kitas materialusis turtas
II.8.	Investicinis turtas
II.8.1.	Žemė
II.8.2.	Pastatai
III.	FINANSINIS TURTAS
III.1.	Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones
III.2.	Paskolos asocijuotoms ir dukterinėms įmonėms
III.3.	Po vienerių metų gautinos sumos
III.4.	Kitas finansinis turtas
IV.	KITAS ILGALAIKIS TURTAS
IV.1.	Atidėtojo mokesčio turtas
IV.2.	Kitas ilgalaikis turtas
G.	BIOLOGINIS TURTAS
I.	DAUGIAMEČIAI SODINIAI
II.	GYVULIAI IR KITI GYVŪNAI
II.1.	Produktyvieji ir darbiniai gyvuliai
II.2.	Auginami bei penimi gyvuliai ir kiti gyvūnai
III.	PASĖLIAI
B.	TRUMPALAIKIS TURTAS
I.	ATSARGOS, IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS
I.1.	Atsargos
I.1.1.	Žaliavos ir komplektavimo gaminiai
I.1.2.	Nebaigta gamyba
I.1.3.	Pagaminta produkcija
I.1.3.1.	Žemės ūkio produkcija
I.1.3.2.	Kita produkcija
I.1.4.	Pirktos prekės, skirtos perparduoti
I.1.5.	Ilgalaikis materialusis turtas, skirtas parduoti
I.2.	Išankstiniai apmokėjimai
I.3.	Nebaigtos vykdyti sutartys
II.	PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS
II.1.	Pirkėjų įsiskolinimas
II.2.	Dukterinių ir asocijuotų įmonių skolos
II.3.	Kitos gautinos sumos
III.	KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS
III.1.	Trumpalaikės investicijos
III.2.	Terminuoti indėliai
III.3.	Kitas trumpalaikis turtas
IV.	PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI
	TURTO IŠ VISO:


	NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI	Pastabos Nr.	Finansiniai metai	Praėję finansiniai metai
C.	NUOSAVAS KAPITALAS
I.	KAPITALAS
I.1.	Įstatinis (pasirašytasis) arba pagrindinis
I.2.	Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (-)
I.3.	Akcijų priedai
I.4.	Savos akcijos (-)
II.	PERKAINOJIMO REZERVAS (REZULTATAI)
III.	REZERVAI
III.1.	Privalomasis rezervas arba atsargos (rezervinis) kapitalas
III.2.	Savoms akcijoms įsigyti
III.3.	Kiti rezervai
IV.	NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)
IV.1.	Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai)
IV.2.	Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai)
D.	DOTACIJOS, SUBSIDIJOS
E.	MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
I.	PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
I.1.	Finansinės skolos
I.1.1.	Lizingo (finansinės nuomos) ar panašūs įsipareigojimai
I.1.2.	Kredito įstaigoms
I.1.3.	Kitos finansinės skolos
I.2.	Skolos tiekėjams
I.3.	Gauti išankstiniai apmokėjimai
I.4.	Atidėjiniai
I.4.1.	Įsipareigojimų ir reikalavimų padengimo
I.4.2.	Pensijų ir panašių įsipareigojimų
I.4.3.	Kiti atidėjiniai
I.5.	Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas
I.6.	Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai
II.	PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
II.1.	Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis
II.2.	Finansinės skolos
II.2.1.	Kredito įstaigoms
II.2.2.	Kitos skolos
II.3.	Skolos tiekėjams
II.4.	Gauti išankstiniai apmokėjimai
II.5.	Pelno mokesčio įsipareigojimai
II.6.	Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai
II.7.	Atidėjiniai
II.8.	Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai
	NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO:

______________ __________________

(įmonės vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. VAS-3, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-966 (2010-02-18), i. k. 11020AAISAK000VAS-3

Nr. VAS-9, 2010-03-05, Žin., 2010, Nr. 29-1369 (2010-03-13), i. k. 11020AAISAK000VAS-9

2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“

4 priedas

(Pavyzdinė žemės ūkio įmonių sutrumpinto balanso forma)

_____________________________________________________________________

(įmonės pavadinimas)

_____________________________________________________________________

(įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)

(Tvirtinimo žyma)

20..... m........................... d. BALANSAS

______________________________ Nr. ______

(ataskaitos sudarymo data)

____________________________________________

(ataskaitinis laikotarpis) (ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)

	TURTAS	Pastabos Nr.	Finansiniai metai	Praėję finansiniai metai
A.	ILGALAIKIS TURTAS
I.	NEMATERIALUSIS TURTAS
II.	MATERIALUSIS TURTAS
III.	FINANSINIS TURTAS
IV.	KITAS ILGALAIKIS TURTAS
G.	BIOLOGINIS TURTAS
I.	DAUGIAMEČIAI SODINIAI
II.	GYVULIAI IR KITI GYVŪNAI
III.	PASĖLIAI
B.	TRUMPALAIKIS TURTAS
I.	ATSARGOS, IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS
II.	PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS
III.	KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS
IV.	PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI
	TURTO IŠ VISO:


	NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
C.	NUOSAVAS KAPITALAS
I.	KAPITALAS
II.	PERKAINOJIMO REZERVAS (REZULTATAI)
III.	REZERVAI
IV.	NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)
D.	DOTACIJOS, SUBSIDIJOS
E.	MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
I.	PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
II.	PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
	NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO:

______________ __________________

(įmonės vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. VAS-9, 2010-03-05, Žin., 2010, Nr. 29-1369 (2010-03-13), i. k. 11020AAISAK000VAS-9

2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“

5 priedas

(Pavyzdinė valstybės ir savivaldybės įmonių balanso forma)

_____________________________________________________________________

(įmonės pavadinimas)

_____________________________________________________________________

(įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)

(Tvirtinimo žyma)

20..... m............................................................. d. BALANSAS

______________________________ Nr. ______

(ataskaitos sudarymo data)

____________________________________________

(ataskaitinis laikotarpis) (ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)

	TURTAS	Pastabos Nr.	Finansiniai metai	Praėję finansiniai metai
A.	ILGALAIKIS TURTAS
I.	NEMATERIALUSIS TURTAS
I.1.	Plėtros darbai
I.2.	Patentai, licencijos
I.3.	Programinė įranga
I.4.	Kitas nematerialusis turtas
II.	MATERIALUSIS TURTAS
II.1.	Žemė
II.2.	Pastatai ir statiniai
II.3.	Mašinos ir įrengimai
II.4.	Transporto priemonės
II.5.	Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai
II.6.	Nebaigta statyba
II.7.	Kitas materialusis turtas
II.8.	Investicinis turtas
II.8.1.	Žemė
II.8.2.	Pastatai
III.	FINANSINIS TURTAS
III.1.	Po vienerių metų gautinos sumos
III.2.	Kitas finansinis turtas
IV.	KITAS ILGALAIKIS TURTAS
IV.1.	Atidėtojo mokesčio turtas
IV.2.	Kitas ilgalaikis turtas
B.	TRUMPALAIKIS TURTAS
I.	ATSARGOS, IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS
I.1.	Atsargos
I.1.1.	Žaliavos ir komplektavimo gaminiai
I.1.2.	Nebaigta gamyba
I.1.3.	Pagaminta produkcija
I.1.4.	Pirktos prekės, skirtos perparduoti
I.1.5.	Ilgalaikis materialusis turtas, skirtas parduoti
I.2.	Išankstiniai apmokėjimai
I.3.	Nebaigtos vykdyti sutartys
II.	PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS
II.1.	Pirkėjų įsiskolinimas
II.2.	Kitos gautinos sumos
III.	KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS
III.1.	Trumpalaikės investicijos
III.2.	Terminuoti indėliai
III.3.	Kitas trumpalaikis turtas
IV.	PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI
	TURTO IŠ VISO:


	NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI	Pastabos Nr.	Finansiniai metai	Praėję finansiniai metai
C.	NUOSAVAS KAPITALAS
I.	ĮMONES SAVININKO KAPITALAS
II.	TURTĄ, KURIS PAGAL ĮSTATYMUS GALI BŪTI TIK VALSTYBĖS NUOSAVYBĖ, ATITINKANTIS KAPITALAS
III.	PERKAINOJIMO REZERVAS (REZULTATAI)
IV.	REZERVAI
IV.1.	Privalomasis
IV.2.	Kiti rezervai
V.	NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)
IV.1.	Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai)
IV.2.	Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai)
D.	DOTACIJOS, SUBSIDIJOS
E.	MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
I.	PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
I.1.	Finansinės skolos
I.1.1.	Lizingo (finansinės nuomos) ar panašūs įsipareigojimai
I.1.2.	Kredito įstaigoms
I.1.3.	Kitos finansinės skolos
I.2.	Skolos tiekėjams
I.3.	Gauti išankstiniai apmokėjimai
I.4.	Atidėjiniai
I.4.1.	Įsipareigojimų ir reikalavimų padengimo
I.4.2.	Pensijų ir panašių įsipareigojimų
I.4.3.	Kiti atidėjiniai
I.5.	Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas
I.6.	Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai
II.	PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
II.1.	Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis
II.2.	Finansinės skolos
II.2.1.	Kredito įstaigoms
II.2.2.	Kitos skolos
II.3.	Skolos tiekėjams
II.4.	Gauti išankstiniai apmokėjimai
II.5.	Pelno mokesčio įsipareigojimai
II.6.	Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai
II.7.	Atidėjiniai
II.8.	Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai
	NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO:

______________ __________________

(įmonės vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. VAS-3, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-966 (2010-02-18), i. k. 11020AAISAK000VAS-3

Nr. VAS-9, 2010-03-05, Žin., 2010, Nr. 29-1369 (2010-03-13), i. k. 11020AAISAK000VAS-9

PATVIRTINTA

Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos

apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m.

gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1

3-IASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „Pelno (nuostolių) ataskaita“

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti pateikiama, klasifikuojama ir detalizuojama informacija apie įmonės uždirbtas pajamas, patirtas sąnaudas ir gautus veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį.

2. Šis standartas nustato pelno (nuostolių) ataskaitos sudarymo, pajamų ir sąnaudų klasifikavimo į įprastinės veiklos ir ypatinguosius straipsnius tvarką, pavyzdines pelno (nuostolių) ataskaitų, išskyrus konsoliduotąsias ir kai kurių specialiųjų sričių įmonių pelno (nuostolių) ataskaitas, kurių formos pateikiamos tų įmonių apskaitai skirtuose standartuose, formas. Pavyzdinės atskirų rūšių įmonėms skirtos pelno (nuostolių) ataskaitos formos pateikiamos:

2.1. visoms įmonėms, išskyrus nurodytas 2.2 ir 2.3 punktuose, – 1 ir 2 prieduose;

2.3. valstybės ir savivaldybės įmonėms – 1 priede.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-1, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-964 (2010-02-18), i. k. 11020AAISAK000VAS-1

3. Neteko galios nuo 2012-01-01

Punkto naikinimas:

Nr. VAS-17, 2011-12-23, Žin. 2011, Nr. 161-7674 (2011-12-29), i. k. 11120AAISAK00VAS-17

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Įprastinė veikla – pasikartojančios ūkinės operacijos, susijusios su įmonės veikla.

Ypatingieji straipsniai – straipsniai, kuriuose parodomi neįprastų, atsitiktinių, reguliariai nesikartojančių ūkinių įvykių rezultatai.

Netipinė veikla – ūkinės operacijos, kurios negali būti laikomos tipinės veiklos operacijomis, tačiau yra susijusios su įprastine veikla.

Pardavimo pajamos – ekonominės naudos padidėjimas dėl prekių pardavimo ir paslaugų teikimo per ataskaitinį laikotarpį, pasireiškiantis įmonės turto padidėjimu arba įsipareigojimų sumažėjimu, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus.

Pardavimo savikaina – per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius patirtos išlaidos, tenkančios per ataskaitinį laikotarpį suteiktoms paslaugoms ir parduotoms prekėms.

Tipinė veikla – ūkinės operacijos, susijusios su veikla, iš kurios įmonė keletą ataskaitinių laikotarpių gauna daugiausia pajamų ir kurią įmonė laiko pagrindine.

Veiklos sąnaudos – patirtos per ataskaitinį laikotarpį išlaidos, susijusios su įprastine įmonės veikla, vykdoma neatsižvelgiant į pardavimų apimtį, išskyrus finansinę, investicinę ir kitą veiklą.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. VAS-1, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-964 (2010-02-18), i. k. 11020AAISAK000VAS-1

III. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS SUDĖTIS

4. Duomenys apie įmonės veiklą per ataskaitinį laikotarpį pelno (nuostolių) ataskaitoje grupuojami į įprastinės veiklos ir ypatinguosius straipsnius.

5. Įprastine įmonės veikla laikomos pasikartojančios ūkinės operacijos, susijusios su visa įmonės veikla. Įprastinės veiklos duomenys dar grupuojami į tipinės ir netipinės veiklos straipsnius.

6. Duomenys apie tipinę įmonės veiklą yra pardavimo pajamos, pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos.

7. Duomenys apie netipinę įmonės veiklą yra kita, finansinė ir investicinė veikla.

8. Ypatinguosius straipsnius sudaro pagautė ir netekimai. Šie straipsniai turi būti pateikiami atskirai.

9. Duomenys apie įmonės veiklą grupuojami atsižvelgiant į šiame standarte nurodytus kriterijus ir veiklos specifiką. Pasirinktas grupavimo būdas turi būti taikomas nuolat arba pakankamai ilgą laiką, nebent reikšmingi įvykiai ar aplinkybės lemia grupavimo pakeitimą.

IV. DUOMENŲ PATEIKIMAS PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOJE

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. VAS-11, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4881 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-11

10. Duomenys apie įmonės uždirbtas pajamas ir patirtas sąnaudas per ataskaitinį laikotarpį gali būti pateikiami ir sutrumpintose finansinėse ataskaitose.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-1, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-964 (2010-02-18), i. k. 11020AAISAK000VAS-1

11. Pelno (nuostolių) ataskaitoje informacija turi būti pateikiama pagal tokius straipsnius:

11.1. I. Pardavimo pajamos;

11.2. II. Pardavimo savikaina;

11.3. III. Bendrasis pelnas (nuostoliai);

11.4. IV. Veiklos sąnaudos;

11.5. V. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai);

11.6. VI. Kita veikla;

11.7. VII. Finansinė ir investicinė veikla;

11.8. VIII. Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai);

11.9. IX. Pagautė;

11.10. X. Netekimai;

11.11. XI. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą;

11.12. XII. Pelno mokestis;

11.13. XIII Grynasis pelnas (nuostoliai).

12. Sudarant pelno (nuostolių) ataskaitą, straipsniai, pateikti pavyzdinėse formose, bet neišvardyti standarto 11 punkte, gali būti praleidžiami, jeigu jų reikšmės ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais lygios nuliui. Norėdama išsamiau pateikti savo veiklos rezultatus, įmonė gali išskaidyti pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnių sumas į smulkesnes ir parodyti atskirose eilutėse.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-11, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4881 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-11

Nr. VAS-17, 2011-12-23, Žin., 2011, Nr. 161-7674 (2011-12-29), i. k. 11120AAISAK00VAS-17

V. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS STRAIPSNIŲ PAAIŠKINIMAS

13. Pardavimo pajamų straipsnyje turi būti pateikiamos pardavimo grynosios pajamos. Per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pardavimo pajamų apskaitos reikalavimus nustato 10-asis verslo apskaitos standartas „Pajamos“.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-1, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-964 (2010-02-18), i. k. 11020AAISAK000VAS-1

14. Pardavimo savikainos straipsnyje turi būti pateikiama pardavimo grynoji savikaina. Ataskaitinio laikotarpio pardavimo savikainos apskaitos reikalavimus nustato 11-asis verslo apskaitos standartas „Sąnaudos“.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-1, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-964 (2010-02-18), i. k. 11020AAISAK000VAS-1

15. Veiklos sąnaudos apima pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas. Ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudų apskaitos reikalavimus nustato 11-asis verslo apskaitos standartas „Sąnaudos“.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-11, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4881 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-11

Nr. VAS-1, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-964 (2010-02-18), i. k. 11020AAISAK000VAS-1

16. Kitos veiklos straipsnis parodo netipinės (išskyrus finansinės ir investicinės) veiklos rezultatą.

17. Kitos veiklos pajamų straipsnyje parodomos pajamos arba pelnas iš įprastinės, bet netipinės veiklos, išskyrus finansinę ir investicinę veiklą. Kitos veiklos pajamoms priskiriama: netipinės veiklos produkcijos, parduoti skirtų prekių bei paslaugų teikimo pajamos, pajamos iš įmonės ilgalaikio turto naudojimo, honorarai (pavyzdžiui, patentų, prekių ženklų, autorių teisių, kompiuterių programų ir kt.), ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) perleidimo pelnas ir kt.

18. Kitos veiklos sąnaudų straipsnyje parodomos sąnaudos ir nuostoliai, susiję su kitos veiklos pajamomis. Kitos veiklos sąnaudoms priskiriama: parduotos netipinės veiklos produkcijos, perparduotų prekių ar paslaugų savikaina, ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) perleidimo nuostoliai ir kt.

19. Finansinės ir investicinės veiklos pajamų straipsnyje parodomos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos finansinės ir investicinės veiklos pajamos. Šioms pajamoms priskiriamos palūkanos už suteiktas klientams ar įmonės darbuotojams paskolas, palūkanos už banke laikomus pinigus, pelnas dėl valiutos kurso pasikeitimo, pripažintos baudos ir delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus, dividendų pajamos, ilgalaikių investicijų perleidimo ir perkainojimo pelnas ir pan., jei kiti Verslo apskaitos standartai nenustato kitaip.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-11, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4881 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-11

20. Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų straipsnyje parodomos per ataskaitinį laikotarpį patirtos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos. Šioms sąnaudoms priskiriami nuostoliai dėl valiutos kurso pasikeitimo, mokėtinos baudos ir delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus, ilgalaikių investicijų perleidimo ir perkainojimo nuostoliai, jei kiti Verslo apskaitos standartai nenustato kitaip, palūkanos lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigyjant turtą, palūkanų sąnaudos, susijusios su paskolomis ir kt.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-11, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4881 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-11

21. Ypatinguosiuose straipsniuose parodomi atsitiktinių ūkinių įvykių, kurie negali būti priskirti įprastinei veiklai, rezultatai. Ar įvykis skiriasi nuo įmonės įprastinės veiklos, nustatoma pagal jo pobūdį lyginant jį su įprastine įmonės veikla, bet ne pagal tokio įvykio dažnumą. Įvykio dažnumas yra tik vienas iš kriterijų, pagal kuriuos sprendžiama, ar ūkinis įvykis yra priskiriamas ypatingiesiems straipsniams. Aiškinamajame rašte turi būti atskleidžiama netekimų ir pagautės pobūdis ir sumos, išskyrus atvejį, kai tos sumos yra nereikšmingos įmonės veiklos rezultatams.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-11, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4881 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-11

Nr. VAS-1, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-964 (2010-02-18), i. k. 11020AAISAK000VAS-1

22. Pelno mokestis apskaičiuojamas taikant kaupimo principą.

VI. REZULTATŲ PATEIKIMAS PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOJE

23. Pelno (nuostolių) ataskaitoje turi būti apskaičiuoti ir pateikti ataskaitinio laikotarpio tipinės, įprastinės ir visos įmonės veiklos rezultatai bei ypatingieji straipsniai. Tam naudojami bendrojo, veiklos, įprastinės veiklos, pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą ir grynojo pelno (nuostolių) rodikliai.

24. Bendrojo pelno (nuostolių) rodiklis apskaičiuojamas iš pardavimo pajamų atimant pardavimo savikainą.

25. Tipinės veiklos pelno (nuostolių) rodiklis apskaičiuojamas iš bendrojo pelno atimant veiklos sąnaudas.

26. Įprastinės veiklos pelno (nuostolių) rodiklis parodo įmonės įprastinės (tipinės ir netipinės) veiklos rezultatą per ataskaitinį laikotarpį. Šis rodiklis apskaičiuojamas prie tipinės veiklos pelno (nuostolių) pridedant kitos veiklos bei finansinės ir investicinės veiklos rezultatus.

27. Pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą rodiklis parodo įmonės įprastinės veiklos ir ypatingųjų straipsnių rezultatą. Jis apskaičiuojamas prie įprastinės veiklos pelno (nuostolių) pridedant pagautę ir atimant netekimus.

28. Grynojo pelno (nuostolių) rodiklis parodo galutinį įmonės veiklos rezultatą, t. y. uždirbtą pelną, kuris gali būti skirstomas, arba nuostolius. Grynasis pelnas (nuostoliai) apskaičiuojamas iš pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą atimant pelno mokesčio sąnaudas.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-1, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-964 (2010-02-18), i. k. 11020AAISAK000VAS-1

VII. ŽEMĖS ŪKIO ĮMONIŲ PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. VAS-11, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4881 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-11

29. Pelno (nuostolių) ataskaitoje turi būti pateikiama informacija pagal tokius straipsnius:

29.1. I. Pardavimo pajamos;

29.2. II. Pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos ir gyvūnų bei kito biologinio turto likučių vertės padidėjimas (sumažėjimas);

29.3. III. Įmonės reikmėms suvartota produkcija;

29.4. IV. Gyvulių bei kitų gyvūnų ir kito biologinio turto pirkimai (-);

29.5. V. Bendroji produkcija;

29.6. VI. Kintamosios sąnaudos;

29.7. VII. Bendrasis gamybinis pelnas (nuostoliai);

29.8. VIII. Pastoviosios sąnaudos;

29.9. IX. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai);

29.10. X. Dotacijos, susijusios su pajamomis;

29.11. XI. Kita veikla;

29.12. XII. Finansinė ir investicinė veikla;

29.13. XIII. Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai);

29.14. XIV. Pagautė;

29.15. XV. Netekimai;

29.16. XVI. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą;

29.17. XVII. Pelno mokestis;

29.18. XVIII. Grynasis pelnas (nuostoliai).

30. Žemės ūkio įmonių pelno (nuostolių) ataskaitos straipsniai, nurodyti 29 punkte, yra privalomi, t. y. jie turi būti pateikiami ir tais atvejais, kai sumos lygios nuliui. Kiti pavyzdinėje formoje pateikti straipsniai gali būti praleidžiami, jeigu jų reikšmės ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais lygios nuliui. Norėdama išsamiau pateikti savo veiklos rezultatus, įmonė gali išskaidyti pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnių sumas į smulkesnes ir parodyti atskirose eilutėse.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-11, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4881 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-11

Nr. VAS-17, 2011-12-23, Žin., 2011, Nr. 161-7674 (2011-12-29), i. k. 11120AAISAK00VAS-17

31. Pardavimo pajamų straipsnyje turi būti pateikiamos grynosios pardavimo pajamos remiantis 10-ojo verslo apskaitos standarto „Pajamos“ reikalavimais.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-1, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-964 (2010-02-18), i. k. 11020AAISAK000VAS-1

32. Produkcijos, nebaigtos gamybos ir gyvūnų bei kito biologinio turto likučių vertės padidėjimo (sumažėjimo) straipsnyje turi būti pateikiamas šių rūšių turto tikrosios vertės ar faktinės savikainos laikotarpio pabaigoje ir pradžioje skirtumas.

33. Įmonės reikmėms suvartotos produkcijos straipsnyje pateikiama minėtiems reikalams suvartotos žemės ūkio produkcijos ir jos perdirbimo produktų vertė.

34. Gyvūnų ir kito biologinio turto pirkimų straipsnyje pateikiama šio turto, pirkto iš kitų įmonių bei gyventojų, įsigijimo savikaina.

35. Bendrosios produkcijos straipsnis parodo gamybinės žemės ūkio veiklos apimtį pinigine išraiška. Ji apskaičiuojama sudedant pardavimo pajamų, produkcijos, nebaigtos gamybos, gyvūnų ir kito biologinio turto pokyčių, įmonės reikmėms suvartotos produkcijos straipsnių sumas ir atimant gyvūnų ir kito biologinio turto pirkimų straipsnių sumas.

36. Kintamųjų sąnaudų straipsnyje pateikiamos tokios sąnaudos, kurių dydis priklauso nuo veiklos apimties.

37. Bendrojo gamybinio pelno (nuostolių) straipsnis parodo skirtumą tarp bendrosios produkcijos vertės ir kintamųjų sąnaudų.

38. Pastoviųjų sąnaudų straipsnyje pateikiamos tos sąnaudos, kurių dydis sąlyginai nepriklauso nuo veiklos apimties.

39. Tipinės veiklos pelno straipsnis išreiškia skirtumą tarp bendrojo gamybinio pelno (nuostolių) ir pastoviųjų sąnaudų.

40. Dotacijų, susijusių su pajamomis, straipsnyje pateikiamos panaudotos tiesioginės ar kompensacinės išmokos bei kitos išmokos, suteikiamos žemės ūkio įmonių pajamų lygiui palaikyti ar pajamų netekimui kompensuoti.

Papildyta skyriumi:

Nr. 9, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6697 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000009

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Skyriaus numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-11, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4881 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-11

41. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas. Šio standarto 1 priede pateiktą pavyzdinę pelno (nuostolių) ataskaitos formą valstybės ir savivaldybės įmonės turi naudoti sudarydamos 2006 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-11, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4881 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-11

Nr. VAS-1, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-964 (2010-02-18), i. k. 11020AAISAK000VAS-1

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 9, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6697 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000009

3-iojo verslo apskaitos standarto „Pelno

(nuostolių) ataskaita“

1 priedas

(Pavyzdinė pelno (nuostolių) ataskaitos forma)

_____________________________________________________________________

(įmonės pavadinimas)

_____________________________________________________________________

(įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)

(Tvirtinimo žyma)

20..... m........................... d. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA

___________________________________ Nr. ______

(ataskaitos sudarymo data)

___________________ ____________________________________________

(ataskaitinis laikotarpis) (ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)

Eil. Nr.	Straipsniai	Pastabos Nr.	Finansiniai metai	Praėję finansiniai metai
I.	PARDAVIMO PAJAMOS
II.	PARDAVIMO SAVIKAINA
III.	BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)
IV.	VEIKLOS SĄNAUDOS
IV.1.	Pardavimo
IV.2.	Bendrosios ir administracinės
V.	TIPINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)
VI.	KITA VEIKLA
VI.1.	Pajamos
VI.2.	Sąnaudos
VII.	FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA
VII.1.	Pajamos
VII.2.	Sąnaudos
VIII.	ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)
IX.	PAGAUTĖ
X.	NETEKIMAI
XI.	PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ
XII.	PELNO MOKESTIS
XIII.	GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)

______________________________ _____________ ____________________

(įmonės vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. VAS-7, 2010-03-05, Žin., 2010, Nr. 29-1367 (2010-03-13), i. k. 11020AAISAK000VAS-7

3-iojo verslo apskaitos standarto „Pelno

(nuostolių) ataskaita“

2 priedas

(Pavyzdinė sutrumpintos pelno (nuostolių) ataskaitos forma)

_____________________________________________________________________

(įmonės pavadinimas)

_____________________________________________________________________

(įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)

(Tvirtinimo žyma)

20..... m........................... d. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA

___________________________________ Nr. ______

(ataskaitos sudarymo data)

___________________ ____________________________________________

(ataskaitinis laikotarpis) (ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)

Eil. Nr.	Straipsniai	Pastabos Nr.	Finansiniai metai	Praėję finansiniai metai
I.	PARDAVIMO PAJAMOS
II.	PARDAVIMO SAVIKAINA
III.	BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)
IV.	VEIKLOS SĄNAUDOS
V.	TIPINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)
VI.	KITA VEIKLA
VII.	FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA
VIII.	ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)
IX.	PAGAUTĖ
X.	NETEKIMAI
XI.	PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ
XII.	PELNO MOKESTIS
XIII.	GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)

______________________________ _____________ ____________________

(įmonės vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. VAS-7, 2010-03-05, Žin., 2010, Nr. 29-1367 (2010-03-13), i. k. 11020AAISAK000VAS-7

3-iojo verslo apskaitos standarto „Pelno

(nuostolių) ataskaita“

3 priedas

(Pavyzdinė žemės ūkio įmonių pelno (nuostolių) ataskaitos forma)

_____________________________________________________________________

(įmonės pavadinimas)

_____________________________________________________________________

(įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)

(Tvirtinimo žyma)

20..... m........................... d. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA

___________________________________ Nr. ______

(ataskaitos sudarymo data)

___________________ ____________________________________________

(ataskaitinis laikotarpis) (ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)

Eil. Nr.	Straipsniai	Pastabos Nr.	Finansiniai metai	Praėję finansiniai metai
I.	PARDAVIMO PAJAMOS
I.1.	Iš augalininkystės produkcijos pardavimo
I.2.	Iš gyvulių ir kitų gyvūnų pardavimo
I.3.	Iš kitos gyvulininkystės produkcijos pardavimo
I.4.	Iš perdirbtos savos žemės ūkio produkcijos pardavimo
I.5.	Iš paslaugų žemės ūkiui
II.	PAGAMINTOS PRODUKCIJOS, NEBAIGTOS GAMYBOS IR GYVŪNŲ BEI KITO BIOLOGINIO TURTO LIKUČIŲ VERTĖS PADIDĖJIMAS (SUMAŽĖJIMAS)
II.1.	Pagamintos produkcijos likučių vertės padidėjimas (sumažėjimas)
II.1.1.	Žemės ūkio produkcijos
II.1.2.	Kitos produkcijos
II.2.	Nebaigtos gamybos likučių vertės padidėjimas (sumažėjimas)
II.2.1.	Žemės ūkio
II.2.2.	Kitos nebaigtos gamybos
II.3.	Gyvulių bei kitų gyvūnų ir kito biologinio turto likučių vertės padidėjimas (sumažėjimas)
II.3.1.	Gyvulių ir kitų gyvūnų
II.3.2.	Kito biologinio turto
III.	ĮMONĖS REIKMĖMS SUVARTOTA PRODUKCIJA
III.1.	Žemės ūkio produkcija
III.2.	Kita produkcija
IV.	GYVULIŲ BEI KITŲ GYVŪNŲ IR KITO BIOLOGINIO TURTO PIRKIMAI (-)
IV.1.	Gyvulių bei kitų gyvūnų
IV.2.	Kito biologinio turto
V.	BENDROJI PRODUKCIJA
V.1.	Žemės ūkio produkcija
V.2.	Kita produkcija
VI.	KINTAMOSIOS SĄNAUDOS
VII.	BENDRASIS GAMYBINIS PELNAS (NUOSTOLIAI)
VIII.	PASTOVIOSIOS SĄNAUDOS
VIII.1.	Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos
VIII.2.	Kitos pastoviosios sąnaudos
IX.	TIPINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)
X.	DOTACIJOS, SUSIJUSIOS SU PAJAMOMIS
XI.	KITA VEIKLA
XI.1.	Pajamos
XI.2.	Sąnaudos
XII.	FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA
XII.1.	Pajamos
XII.2.	Sąnaudos
XIII.	ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)
XIV.	PAGAUTĖ
XV.	NETEKIMAI
XVI.	PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ
XVII.	PELNO MOKESTIS
XVIII.	GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)

______________________________ _____________ ____________________

(įmonės vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. VAS-11, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4881 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-11

Nr. VAS-7, 2010-03-05, Žin., 2010, Nr. 29-1367 (2010-03-13), i. k. 11020AAISAK000VAS-7

PATVIRTINTA

Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos

apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m.

gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1

4-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA“

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti pateikiama, klasifikuojama ir atskleidžiama informacija apie įmonės nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį.

2. Standartas nustato įmonės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos sudarymo tvarką ir pavyzdines šios ataskaitos, išskyrus konsoliduotąsias ir kai kurių specialiųjų sričių įmonių nuosavo kapitalo ataskaitos formas, kurios pateikiamos tų įmonių apskaitai skirtuose standartuose. Pavyzdinės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos formos pateikiamos:

2.1. visoms įmonėms, išskyrus nurodytas 2.2 ir 2.3 punktuose, skirta nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos forma – 1 priede;

2.2. žemės ūkio bendrovėms ir kooperatinėms bendrovėms – 2 priede;

2.3. valstybės ir savivaldybės įmonėms – 3 priede.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-2, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-965 (2010-02-18); Žin., 2010, Nr. 22-0 (2010-02-23), i. k. 11020AAISAK000VAS-2

3. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje parodomas įmonės ekonominės naudos grynasis padidėjimas ar sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį bei kiti nuosavo kapitalo pokyčiai, neparodyti pelno (nuostolių) ataskaitoje.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Akcijų priedai – skirtumas tarp akcijų nominaliosios vertės ir jų emisijos kainos.

Atsargos (rezervinis) kapitalas – žemės ūkio bendrovės ir kooperatinės bendrovės kapitalas, skirtas nenumatytoms išlaidoms ir nuostoliams padengti.

Įstatinis kapitalas (pasirašytasis) – pasirašytų akcijų nominaliųjų verčių suma.

Pagrindinis kapitalas – žemės ūkio bendrovės ir kooperatinės bendrovės narių pajinių įnašų ir stojamųjų mokesčių, atskaitymų iš pelno, turto perkainojimo ir neatlygintinai gauto turto verčių suma.

Nepaskirstytasis pelnas – įmonės sukauptas ir dar nepaskirstytas pelnas.

Nepaskirstytieji nuostoliai – įmonės sukaupti ir dar nepadengti nuostoliai.

Nuosavas kapitalas – įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus.

Perkainojimo rezervas (rezultatai) – nuosavo kapitalo pasikeitimas dėl ilgalaikio materialiojo turto ir finansinio turto perkainojimo.

Privalomasis rezervas – įstatymų nustatyta tvarka sudaromas rezervas, skirtas įmonės nuostoliams padengti.

Rezervas – laikinasis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savininkų numatytiems tikslams.

Rezervas savoms akcijoms įsigyti – laikinasis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savų įmonės akcijų įsigijimo vertei padengti.

Savos akcijos – akcijos, kurias įsigijo jas išleidusi akcinė bendrovė.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 10, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6698 (2004-12-16); Žin., 2004, Nr. 188-0 (2004-12-31), i. k. 10400VINUTA00000010

Nr. VAS-12, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4882 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-12

III. NUOSAVO KAPITALO APSKAITA

4. Nuosavo kapitalo apskaitos reikalavimus nustato 8-asis verslo apskaitos standartas „Nuosavas kapitalas“.

IV. DUOMENŲ PATEIKIMAS NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOJE

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. VAS-12, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4882 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-12

5. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje parodomi visi nuosavo kapitalo pokyčiai. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje turi būti nurodyta:

5.1. nuosavo kapitalo straipsnių duomenys lyginamojo ir ataskaitinio laikotarpių pradžioje ir pabaigoje;

5.2. apskaitos politikos pakeitimo rezultatas;

5.3. klaidų taisymo rezultatas;

5.4. atsižvelgiant į 5.2 ir 5.3 punktuose nurodytus koregavimus, perskaičiuoti nuosavo kapitalo straipsnių duomenys ataskaitinio laikotarpio pradžioje;

5.5. ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas;

5.6. finansinio turto perkainojimo rezultatas;

5.7. savų akcijų supirkimas (pardavimas);

5.8. kitas pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai);

5.9. ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai);

5.10. paskelbti dividendai ir kitos su pelno paskirstymu susijusios išmokos;

5.11. įstatinio kapitalo padidėjimas (sumažėjimas);

5.12. rezervų pasikeitimai.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-2, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-965 (2010-02-18); Žin., 2010, Nr. 22-0 (2010-02-23), i. k. 11020AAISAK000VAS-2

6. Įmonės, jei reikia, pildydamos ataskaitos formą, gali praleisti eilutes ar stulpelius, kurių reikšmės lygios nuliui, arba įrašyti papildomą informaciją.

7. Informacija apie reikšmingas nuosavo kapitalo pokyčių sumas turi būti atskleista finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte.

8. Žemės ūkio ir kooperatinės bendrovės vietoje informacijos apie įstatinio kapitalo, akcijų priedų, savų akcijų, perkainojimo rezervo ir privalomojo rezervo pokyčius nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje pateikia informaciją apie pagrindinio kapitalo ir atsargos (rezervinio) kapitalo pokyčius.

Papildyta punktu:

Nr. 10, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6698 (2004-12-16); Žin., 2004, Nr. 188-0 (2004-12-31), i. k. 10400VINUTA00000010

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-12, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4882 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-12

9. Valstybės ir savivaldybės įmonės vietoje informacijos apie įstatinio kapitalo, akcijų priedų ir savų akcijų pokyčius nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje pateikia informaciją apie įmonės savininko kapitalo ir turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkančio kapitalo pokyčius.

Papildyta punktu:

Nr. VAS-12, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4882 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-12

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

10. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas. Šio standarto 3 priede pateiktą pavyzdinę nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos formą valstybės ir savivaldybės įmonės turi naudoti sudarydamos 2006 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-12, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4882 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-12

Nr. VAS-2, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-965 (2010-02-18); Žin., 2010, Nr. 22-0 (2010-02-23), i. k. 11020AAISAK000VAS-2

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 10, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6698 (2004-12-16); Žin., 2004, Nr. 188-0 (2004-12-31), i. k. 10400VINUTA00000010

Nr. VAS-12, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4882 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-12

4-ojo verslo apskaitos standarto „Nuosavo

kapitalo pokyčių ataskaita“

1 priedas

(Pavyzdinė nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos forma)

________________________________________________________________________________

(įmonės pavadinimas)

________________________________________________________________________________

(įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)

(Tvirtinimo žyma)

20..... m........................... d. NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA

___________________________________ Nr. ______

(ataskaitos sudarymo data)

___________________ ____________________________________________

(ataskaitinis laikotarpis) (ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)

	Apmokėtas įstatinis kapitalas	Akcijų priedai	Savos akcijos (-)	Perkainojimo rezervas (rezultatai)		Įstatymo numatyti rezervai		Kiti rezervai	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	Iš viso
	Apmokėtas įstatinis kapitalas	Akcijų priedai	Savos akcijos (-)	ilgalaikio materialiojo turto	finansinio turto	privalomasis	savoms akcijoms įsigyti		Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	Iš viso
1. Likutis užpraėjusių finansinių metų pabaigoje
2. Apskaitos politikos pakeitimo rezultatas
3. Esminių klaidų taisymo rezultatas
4. Perskaičiuotas likutis užpraėjusių finansinių metų pabaigoje
5. Ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimas (sumažėjimas)
6. Finansinio turto vertės padidėjimas (sumažėjimas)
7. Savų akcijų įsigijimas (pardavimas)
8. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai)
9. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai)
10. Dividendai
11. Kitos išmokos
12. Sudaryti rezervai
13. Panaudoti rezervai
14. Įstatinio kapitalo didinimas (mažinimas)
15. Įnašai nuostoliams padengti
16. Likutis praėjusių finansinių metų pabaigoje
17. Ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimas (sumažėjimas)
18. Finansinio turto vertės padidėjimas (sumažėjimas)
19. Savų akcijų įsigijimas (pardavimas)
20. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai)
21. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai)
22. Dividendai
23. Kitos išmokos
24. Sudaryti rezervai
25. Panaudoti rezervai
26. Įstatinio kapitalo didinimas (mažinimas)
27. Įnašai nuostoliams padengti
28. Likutis ataskaitinių finansinių metų pabaigoje

______ ____________________

(įmonės vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. VAS-8, 2010-03-05, Žin., 2010, Nr. 29-1368 (2010-03-13), i. k. 11020AAISAK000VAS-8

4-ojo verslo apskaitos standarto „Nuosavo

kapitalo pokyčių ataskaita“

2 priedas

(Pavyzdinė žemės ūkio bendrovių ir kooperatinių bendrovių
nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos forma)

________________________________________________________________________________

(įmonės pavadinimas)

________________________________________________________________________________

(įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)

(Tvirtinimo žyma)

20..... m........................... d. NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA

___________________________________ Nr. ______

(ataskaitos sudarymo data)

___________________ ____________________________________________

(ataskaitinis laikotarpis) (ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)

Rodikliai	Pagrindinis kapitalas	Atsargos (rezervinis) kapitalas	Kiti rezervai	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	Iš viso
Rodikliai	Pagrindinis kapitalas	Atsargos (rezervinis) kapitalas		Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	Iš viso
1. Likutis užpraėjusių finansinių metų pabaigoje
2. Apskaitos politikos pakeitimo rezultatas
3. Esminių klaidų taisymo rezultatas
4. Perskaičiuotas likutis užpraėjusių finansinių metų pabaigoje
5. Ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimas (sumažėjimas)
6. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai)
7. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai)
8. Dividendai
9. Kitos išmokos
10. Sudaryti rezervai
11. Panaudoti rezervai
12. Pajininkų įnašai
13. Pajų grąžinimas
14. Kitas pagrindinio kapitalo padidėjimas (sumažėjimas)
15. Likutis praėjusių finansinių metų pabaigoje
16. Ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimas (sumažėjimas)
17. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai)
18. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai)
19. Dividendai
20. Kitos išmokos
21. Sudaryti rezervai
22. Panaudoti rezervai
23. Pajininkų įnašai
24. Pajų grąžinimas
25. Kitas pagrindinio kapitalo padidėjimas (sumažėjimas)
26. Likutis ataskaitinių finansinių metų pabaigoje

______________________________ _____________ ____________________

(įmonės vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. VAS-12, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4882 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-12

Nr. VAS-8, 2010-03-05, Žin., 2010, Nr. 29-1368 (2010-03-13), i. k. 11020AAISAK000VAS-8

4-ojo verslo apskaitos standarto „Nuosavo

kapitalo pokyčių ataskaita“

3 priedas

(Pavyzdinė valstybės ir savivaldybės įmonių nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos forma)

________________________________________________________________________________

(įmonės pavadinimas)

________________________________________________________________________________

(įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)

(Tvirtinimo žyma)

20..... m........................... d. NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA

___________________________________ Nr. ______

(ataskaitos sudarymo data)

___________________ ____________________________________________

(ataskaitinis laikotarpis) (ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta)

	Įmonės savininko kapitalas	Turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkantis kapitalas	Perkainojimo rezervas (rezultatai)		Privalomasis rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	Iš viso
	Įmonės savininko kapitalas		ilgalaikio materialiojo turto	finansinio turto	Privalomasis rezervas		Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	Iš viso
1. Likutis užpraėjusių finansinių metų pabaigoje
2. Apskaitos politikos pakeitimo rezultatas
3. Esminių klaidų taisymo rezultatas
4. Perskaičiuotas likutis užpraėjusių finansinių metų pabaigoje
5. Ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimas (sumažėjimas)
6. Finansinio turto vertės padidėjimas (sumažėjimas)
7. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai)
8. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai)
9. Turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkančio kapitalo didinimas (mažinimas)
10. Sudaryti rezervai
11. Panaudoti rezervai
12. Įmonės savininko kapitalo didinimas (mažinimas)
13. Likutis praėjusių finansinių metų pabaigoje
14. Ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimas (sumažėjimas)
15. Finansinio turto vertės padidėjimas (sumažėjimas)
16. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai)
17. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai)
18. Turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkančio kapitalo didinimas (mažinimas)
19. Sudaryti rezervai
20. Panaudoti rezervai
21. Įmonės savininko kapitalo didinimas (mažinimas)
22. Likutis ataskaitinių finansinių metų pabaigoje

______________________________ _____________ ____________________

(įmonės vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. VAS-8, 2010-03-05, Žin., 2010, Nr. 29-1368 (2010-03-13), i. k. 11020AAISAK000VAS-8

Patvirtinta. Neteko galios nuo 2011-01-01

Priedo naikinimas:

Nr. VAS-14, 2010-06-04, Žin. 2010, Nr. 68-3431 (2010-06-12) ; Žin. 2010, Nr. 71-0 (2010-06-19), i. k. 11020AAISAK00VAS-14

Patvirtinta. Neteko galios nuo 2011-01-01

Priedo naikinimas:

Nr. VAS-13, 2010-06-02, Žin. 2010, Nr. 68-3430 (2010-06-12), i. k. 11020AAISAK00VAS-13

Priedo pakeitimai:

Nr. VAS-17, 2006-12-20, Žin., 2006, Nr. 143-5449 (2006-12-30), i. k. 10600VIISAK00VAS-17

Patvirtinta. Neteko galios nuo 2012-01-01

Priedo naikinimas:

Nr. VAS-21, 2011-12-23, Žin. 2011, Nr. 161-7678 (2011-12-29), i. k. 11120AAISAK00VAS-21

PATVIRTINTA

Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos

apskaitos instituto direktoriaus

2006 m. liepos 17 d. įsakymu

Nr. VAS-8

8-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „NUOSAVAS KAPITALAS“

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šio standarto tikslas – nustatyti, kaip turi būti apskaitoje registruojama ir finansinėje atskaitomybėje atskleidžiama informacija, susijusi su nuosavo kapitalo formavimu ir pokyčiais.

2. Standartas nustato, kaip apskaitoje turi būti registruojamos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su nuosavo kapitalo suformavimu, didinimu, mažinimu ar sudėties pasikeitimu.

3. Sąvoka „įmonė“ šiame standarte vartojama tada, kai standarto nuostatos yra taikomos visiems pelno siekiantiems ribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims. Kai standarto nuostatos taikomos akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, vartojama sąvoka „akcinė bendrovė“, kai standarto nuostatos taikomos valstybės ir savivaldybės įmonėms, vartojama sąvoka „valstybės įmonė“.

4. Šiame standarte vartojama sąvoka „savininkai“ akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių atveju suprantama kaip akcininkai, valstybės ir savivaldybės įmonių atveju savininkai – šių įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, o kitokių teisinių formų – pajininkai, dalininkai ir kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, turintys savininkų teises.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Akcijos – vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininkų teisę dalyvauti akcinės bendrovės valdyme.

Akcijų priedai – skirtumas tarp akcijų nominaliosios vertės ir jų emisijos kainos.

Apmokėtas įstatinis kapitalas – apmokėta pasirašytų akcijų nominaliosios vertės dalis.

Valstybės ir savivaldybės įmonės savininko kapitalas -valstybės ir savivaldybės įmonės savininko įmonei perduoto turto, jeigu tai nėra dotacija arba turtas, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, vertė.

Įstatinis kapitalas (pasirašytasis) – pasirašytų akcijų nominaliųjų verčių suma.

Nepaskirstytasis pelnas – įmonės sukauptas ir dar nepaskirstytas pelnas.

Nepaskirstytieji nuostoliai – įmonės sukaupti ir dar nepadengti nuostoliai.

Nuosavas kapitalas – įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį.

Perkainojimo rezervas (rezultatai) – nuosavo kapitalo pasikeitimas dėl ilgalaikio materialiojo turto ir finansinio turto perkainojimo.

Privalomasis rezervas – įstatymų nustatyta tvarka sudaromas rezervas, skirtas įmonės nuostoliams padengti.

Rezervas – laikinasis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savininkų numatytiems tikslams.

Rezervas savoms akcijoms įsigyti – rezervas, sudaromas savų akcijų įsigijimui, kurio dydis turi būti ne mažesnis už numatytų įsigyti savų akcijų įsigijimo verčių sumą.

Savos akcijos – akcijos, kurias įsigijo jas išleidusi akcinė bendrovė.

Turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkantis kapitalas – tik valstybės nuosavybe esančio turto, teisės aktų nustatyta tvarka perduoto įmonei patikėjimo teise valdyti, naudoti ir juo disponuoti, vertė.

Turtas, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė – turtas, kuris išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei.

III. AKCINĖS BENDROVĖS NUOSAVO KAPITALO SUDĖTIS

5. Akcinės bendrovės nuosavam kapitalui priskiriama:

5.1. apmokėta įstatinio kapitalo dalis;

5.2. akcijų priedai;

5.3. perkainojimo rezervas (rezultatai);

5.4. privalomasis rezervas;

5.5. rezervas savoms akcijoms įsigyti;

5.6. kiti rezervai;

5.7. nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai).

IV. ĮSTATINIO KAPITALO APSKAITA

6. Akcinė bendrovė gali išleisti vienos ar kelių klasių akcijas. Jei išleidžiamos kelių klasių akcijos, kiekviena akcijų klasė turi būti registruojama atskirai.

7. Steigiant naują akcinę bendrovę, pasirašytasis įstatinis kapitalas apskaitoje registruojamas po to, kai akcinė bendrovė įregistruojama įstatymų nustatyta tvarka.

8. Pasirašytasis įstatinis kapitalas registruojamas įstatinio kapitalo sąskaitoje visa suma, neatsižvelgiant į apmokėtą dalį. Neapmokėta akcijų dalis registruojama sąskaitoje, kontrarinėje įstatinio kapitalo sąskaitai.

9. Jei už išleistas akcijas atsiskaitoma turtu (įskaitant kitos akcinės bendrovės akcijas), akcijų emisijos kaina yra lygi už jas gauto turto tikrajai vertei.

10. Įstatinio kapitalo sąskaitoje registruojama tik nominalioji akcijų vertė.

11. Jei akcijų emisijos kaina viršija jų nominaliąją vertę, kainos perviršis registruojamas akcijų priedų sąskaitoje.

12. Jei priimtas savininkų sprendimas didinti (mažinti) įstatinį kapitalą, įstatinio kapitalo padidėjimas (sumažėjimas) apskaitoje registruojamas tada, kai teisės aktų nustatyta tvarka įregistruojami pakeisti akcinės bendrovės įstatai.

13. Jei savininkų sprendimas didinti (mažinti) įstatinį kapitalą jau priimtas, bet pakeisti įstatai dar neįregistruoti, informacija apie sprendimą didinti (mažinti) įstatinį kapitalą turi būti atskleidžiama aiškinamajame rašte.

14. Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas tik įstatymų nustatyta tvarka.

V. AKCIJŲ PRIEDŲ APSKAITA

15. Akcijų priedai – akcinės bendrovės nuosavo kapitalo sudedamoji dalis. Akcijų priedai atsiranda, kai akcijų emisijos kaina viršija nominaliąją akcijų vertę.

16. Jeigu, išleidžiant naują akcinės bendrovės akcijų emisiją, yra išlaidų, kurios tiesiogiai gali būti priskirtos šių akcijų išleidimui, tai akcijų priedai apskaitoje registruojami atėmus šias išlaidas.

17. Akcijų priedų sumos mažinimas apskaitoje registruojamas:

17.1. kai akcijų priedų suma didinamas įstatinis kapitalas;

17.2. kai savininkų sprendimu dengiami akcinės bendrovės nuostoliai.

VI. PERKAINOJIMO REZERVO (REZULTATŲ) APSKAITA

18. Jei įmonė perkainoja ilgalaikį materialųjį turtą, turto vertės padidėjimo suma registruojama turto ir nuosavo kapitalo sąskaitose. Nuosavo kapitalo dalyje ši suma registruojama perkainojimo rezervo (rezultatų) sąskaitoje.

19. Kai dėl turto perkainojimo pripažįstamas atidėtojo mokesčio įsipareigojimas, tai perkainojimo rezervas (rezultatai) apskaitoje registruojamas suma, kuri gaunama iš perkainojimo rezervo (rezultatų) atėmus atidėtojo mokesčio įsipareigojimą.

20. Perkainojimo rezervo (rezultatų) mažinimas apskaitoje registruojamas:

20.1. kai šiuo rezervu ar jo dalimi didinamas įstatinis kapitalas;

20.2. kai perkainotas turtas nuvertėja;

20.3. kai perkainotas turtas nurašomas;

20.4. kai perkainotas turtas perleidžiamas;

20.5. kai perkainotas turtas neatlygintinai perduodamas kitam asmeniui;

20.6. kai perkainotas turtas nudėvimas;

20.7. kai nudėvimas arba nuvertėja investicinis turtas, kuris apskaitomas taikant įsigijimo savikainos būdą ir kuris į investicinio turto grupę buvo perkeltas iš kitų ilgalaikio materialiojo turto grupių, kuriose jis buvo apskaitomas perkainota verte, ir yra likusi su tuo turtu susijusio perkainojimo rezervo (rezultatų) dalis;

20.8. kai pasirinkus investicinio turto apskaitos tikrąja verte būdą, į investicinio turto grupę perkeliamas turtas iš kitų ilgalaikio materialiojo turto grupių, kuriose jis buvo apskaitomas perkainota verte ir yra likusi su tuo turtu susijusio perkainojimo rezervo (rezultatų) dalis.

21. Jei perkainojimo rezervo (rezultatų) mažinimas apskaitoje registruojamas dėl anksčiau perkainoto turto nuvertėjimo, perkainojimo rezervas (rezultatai) mažinamas suma, kuria turtas nuvertėjo. Jei turto vertės sumažėjimo suma viršija to turto perkainojimo rezervo (rezultatų) sumą, apskaitoje registruojamas perkainojimo rezervo (rezultatų) mažinimas ir nuostolis dėl turto vertės sumažėjimo.

22. Kai perkainojimo rezervo (rezultatų) mažinimas apskaitoje registruojamas dėl perkainoto turto nurašymo, perleidimo ar kitokio perdavimo, tai perkainojimo rezervas (rezultatai) mažinamas tik ta suma, kuri priskiriama konkrečiam turtui. Suma, kuria sumažintas perkainojimo rezervas (rezultatai), didinamas nepaskirstytasis pelnas (mažinami nuostoliai).

23. Nudėvint perkainotą turtą, apskaitoje registruojamas perkainojimo rezervo (rezultatų) mažinimas. Šis rezervas (rezultatai) mažinamas suma, kuria dėl to turto perkainojimo padidėjo nusidėvėjimo sąnaudos. Suma, kuria sumažintas perkainojimo rezervas (rezultatai), didinamas nepaskirstytasis pelnas (mažinami nuostoliai).

24. Neriboto naudojimo laiko ilgalaikio turto perkainojimo rezervo (rezultatų) dalis negali būti mažinama, išskyrus tuos atvejus, kai šis turtas nuvertėja, perleidžiamas ar perduodamas kitai įmonei arba kai perkainojimo rezervu (rezultatais) didinamas įstatinis kapitalas. Todėl mažinant neriboto naudojimo laiko turto perkainojimo rezervo (rezultatų) dalį, apskaitoje atliekami tokie patys įrašai, kaip ir mažinant riboto naudingo tarnavimo laiko turto perkainojimo rezervo (rezultatų) dalį.

25. Jei perkainojimo rezervo (rezultatų) mažinimas apskaitoje registruojamas dėl investicinio turto, kuris apskaitomas taikant įsigijimo savikainos būdą ir į investicinio turto grupę buvo perkeltas iš kitų ilgalaikio materialiojo turto grupių, kuriose jis buvo apskaitomas perkainota verte, nusidėvėjimo, tai perkainojimo rezervas (rezultatai) mažinamas suma, kuria dėl to turto perkainojimo padidėjo nusidėvėjimo sąnaudos. Suma, kuria sumažintas perkainojimo rezervas (rezultatai), didinamas nepaskirstytasis pelnas (mažinami nuostoliai).

26. Jei perkainojimo rezervo (rezultatų) mažinimas apskaitoje registruojamas dėl investicinio turto, kuris apskaitomas taikant įsigijimo savikainos būdą ir į investicinio turto grupę buvo perkeltas iš kitų ilgalaikio materialiojo turto grupių, kuriose jis buvo apskaitomas perkainota verte, nuvertėjimo, tai perkainojimo rezervas (rezultatai) mažinamas suma, kuria turtas nuvertėjo. Jei turto vertės sumažėjimo suma viršija to turto perkainojimo rezervo (rezultatų) sumą, apskaitoje registruojamas perkainojimo rezervo (rezultatų) mažinimas ir nuostolis dėl turto vertės sumažėjimo.

27. Jei perkainojimo rezervo (rezultatų) mažinimas apskaitoje registruojamas dėl pasirinkto investicinio turto apskaitos tikrąja verte būdo, kai į investicinio turto grupę perkeliamas turtas iš kitų ilgalaikio materialiojo turto grupių, kuriose jis buvo apskaitomas perkainota verte, tai perkainojimo rezervas (rezultatai) mažinamas to perkeliamo turto nepanaudota perkainojimo rezervo (rezultatų) dalimi. Suma, kuria sumažintas perkainojimo rezervas (rezultatai), didinamas nepaskirstytasis pelnas (mažinami nuostoliai).

VII. PRIVALOMOJO REZERVO APSKAITA

28. Privalomasis rezervas sudaromas iš paskirstytinojo pelno. Šis rezervas sudaromas ir naudojamas įstatymų nustatyta tvarka. Sudarant rezervą, apskaitoje registruojamas paskirstytinojo pelno sumažėjimas ir privalomojo rezervo padidėjimas. Panaudojus rezervą nuostoliams mažinti, apskaitoje registruojamas nuostolių ir privalomojo rezervo sumažėjimas. Kitais teisės aktų nustatytais atvejais mažinant privalomąjį rezervą, apskaitoje registruojamas jo sumažėjimas ir paskirstytinojo pelno padidėjimas.

VIII. REZERVO SAVOMS AKCIJOMS ĮSIGYTI APSKAITA

29. Numačius sumą, kurią reikės sumokėti už planuojamas įsigyti savas akcijas, įstatymų nustatyta tvarka joms įsigyti sudaromas rezervas. Registruojant šį rezervą, apskaitoje mažinamas nepaskirstytasis pelnas ir sudaromas tokios pat sumos rezervas savoms akcijoms įsigyti.

30. Supirktos savos akcijos registruojamos sąskaitoje, kuri yra kontrarinė įstatinio kapitalo sąskaitai, atitinkamai įregistruojant pinigų ar kito turto sumažėjimą ar įsipareigojimą.

31. Jei supirkus akcijas rezervas savoms akcijoms įsigyti yra didesnis už įsigytų akcijų įsigijimo vertę, jis gali būti mažinamas teisės aktų nustatyta tvarka. Registruojant apskaitoje rezervo mažinimą, atitinkamai didinamas nepaskirstytasis pelnas.

32. Rezervas savoms akcijoms įsigyti negali būti paskirstytas tol, kol bendrovė turi savų akcijų. Anuliavus ar pardavus savas akcijas, rezervas savoms akcijoms įsigyti mažinamas teisės aktų nustatyta tvarka. Priėmus sprendimą panaikinti rezervą, apskaitoje registruojamas rezervo savoms akcijoms įsigyti sumažėjimas ir nepaskirstytojo pelno padidėjimas.

33. Jei, parduodant savas akcijas, susidaro pelno ar nuostolių, jie registruojami nepaskirstytojo pelno (nuostolių) sąskaitoje.

IX. KITŲ REZERVŲ APSKAITA

34. Kiti rezervai sudaromi, didinami ir mažinami įstatymų ir įmonės įstatų nustatyta tvarka. Savininkams priėmus sprendimą sudaryti ar panaikinti rezervus, apskaitoje registruojamas rezervo padidėjimas (sumažėjimas), ta pačia suma mažinant (didinant) nepaskirstytąjį pelną.

35. Kai apskaičiuojama visa premijų, tantjemų ir kitų išmokų (ar jų dalies), kurioms savininkų sprendimu buvo sudarytas rezervas, suma, ji priskiriama ataskaitinio laikotarpio sąnaudoms ir parodoma ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitoje, o rezervas panaikinamas savininkų sprendimu didinant nepaskirstytąjį pelną.

X. NEPASKIRSTYTOJO PELNO (NUOSTOLIŲ) APSKAITA

36. Nepaskirstytojo pelno mažinimas registruojamas apskaitoje, kai registruojami ataskaitinio laikotarpio nuostoliai, taip pat savininkams priėmus sprendimą paskirstyti pelną, pardavus savas akcijas mažesne kaina nei jos buvo supirktos, registruojant esminių klaidų taisymo ir apskaitos politikos pakeitimo rezultatą, registruojant išlaidų, tiesiogiai priskiriamų akcijų išleidimui, sumos dalį, viršijančią su ta emisija susijusių akcijų priedų sumą, ir kitais teisės aktų nustatytais atvejais.

37. Pelno paskirstymas apskaitoje registruojamas tada, kai savininkai priima sprendimą pelną paskirstyti, neatsižvelgiant į tai, kada jis buvo uždirbtas.

38. Nepaskirstytojo pelno didinimas registruojamas apskaitoje, kai registruojamas ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas, taip pat priėmus sprendimą mažinti arba panaikinti anksčiau sudarytus rezervus, pardavus savas akcijas didesne kaina nei jos buvo supirktos, registruojant esminių klaidų taisymo ir apskaitos politikos pakeitimo rezultatą, perkainojimo rezervo sumą, kuri priskiriama perkainoto turto nudėvėtai daliai, ir kitais teisės aktų nustatytais atvejais.

39. Nepaskirstytųjų nuostolių mažinimas registruojamas apskaitoje, kai registruojamas ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas, taip pat gavus savininkų įnašus nuostoliams padengti, priėmus sprendimą padengti nuostolius iš rezervų ar nuostolių suma mažinant įstatinį kapitalą, registruojant esminių klaidų taisymo ir apskaitos politikos pakeitimo rezultatą, perkainojimo rezervo sumą, kuri priskiriama perkainoto turto nudėvėtai daliai.

40. Nepaskirstytųjų nuostolių didinimas registruojamas apskaitoje, kai registruojami ataskaitinio laikotarpio nuostoliai, esminių klaidų taisymo ir apskaitos politikos pakeitimo rezultatas, išlaidų, tiesiogiai priskiriamų akcijų išleidimui, sumos dalis, viršijanti akcijų priedų straipsnio sumą.

XI. VALSTYBĖS ĮMONIŲ NUOSAVAS KAPITALAS

41. Valstybės įmonės nuosavam kapitalui priskiriama:

41.1. įmonės savininko kapitalas;

41.2. turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkantis kapitalas;

41.3. perkainojimo rezervas (rezultatai);

41.4. privalomasis rezervas;

41.5. kiti rezervai;

41.6. nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai).

42. Valstybės įmonės nuosavas kapitalas apskaitoje registruojamas taip:

42.1. įmonės savininko kapitalas -vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis;

42.2. turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkantis kapitalas -vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis;

42.3. perkainojimo rezervas (rezultatai) – vadovaujantis šio standarto VI skyriaus nuostatomis;

42.4. privalomasis rezervas – vadovaujantis šio standarto VII skyriaus nuostatomis;

42.5. kiti rezervai – vadovaujantis šio standarto IX skyriaus nuostatomis;

42.6. nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) – vadovaujantis šio standarto X skyriaus nuostatomis.

43. Įsteigus valstybės įmonę, įmonės savininko kapitalas apskaitoje registruojamas po to, kai įmonė įregistruojama įstatymų nustatyta tvarka. Įmonės savininko kapitalas yra lygus įmonei perduoto turto, jei tai nėra dotacija arba turtas, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, vertei, nurodytai perdavimo akte.

44. Savininko kapitalo didinimas apskaitoje registruojamas, kai valstybės įmonei teisės aktų nustatyta tvarka perduodamas piniginis įnašas ir (ar) turtas, jei tai nėra dotacija arba turtas, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė. Savininko kapitalo padidėjimas yra lygus piniginio įnašo sumai ir (ar) turto vertei, nurodytai perdavimo akte.

45. Savininko kapitalo mažinimas apskaitoje registruojamas, kai valstybės įmonei perduotas turtas teisės aktų nustatyta tvarka yra grąžinamas savininkui arba savininko nurodymu perduodamas kitam asmeniui.

46. Turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkantį kapitalą sudaro tik valstybės nuosavybe esančio turto, teisės aktų nustatyta tvarka perduoto įmonei patikėjimo teise valdyti, naudoti ir juo disponuoti, vertė arba tokiam turtui sukurti skirtas piniginis įnašas. Patikėjimo teise gauto turto, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, įsigijimo savikaina yra tokia, kokia jo vertė nurodyta perdavimo akte.

47. Įsteigus valstybės įmonę, turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkantis kapitalas apskaitoje registruojamas tada, jei steigiant įmonę įstatymų nustatyta tvarka jai patikėjimo teise toks turtas arba jam sukurti skirtas piniginis įnašas buvo perduotas. Turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkantis kapitalas apskaitoje registruojamas po to, kai valstybės įmonė įregistruojama įstatymų nustatyta tvarka.

48. Jei yra priimtas savininko sprendimas valstybės įmonei patikėjimo teise perduoti turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, ar jam sukurti skirtą piniginį įnašą, arba didinti tokio turto vertę remonto darbų verte, tai šį turtą atitinkančio kapitalo didinimas apskaitoje registruojamas tada, kai įstatymų nustatyta tvarka įmonei perduodamas turtas, piniginis įnašas arba užbaigti turto vertę didinantys darbai. Šio kapitalo padidėjimas yra lygus piniginio įnašo sumai ir (ar) turto, ir (ar) užbaigtų turto vertę didinančių darbų vertei, nurodytai perdavimo akte.

49. Turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkančio kapitalo mažinimas apskaitoje registruojamas:

49.1. kai turtas, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, nudėvimas, jeigu toks turtas tiesiogiai nenaudojamas įmonės pajamoms uždirbti;

49.2. kai turtas, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, nuvertėja, jeigu toks turtas tiesiogiai nenaudojamas įmonės pajamoms uždirbti;

49.3. kai turtas, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, grąžinamas savininkui arba savininko nurodymu perduodamas kitam asmeniui;

49.4. kai turtas, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstamas netinkamu naudoti ir nurašomas, jeigu toks turtas tiesiogiai nenaudojamas įmonės pajamoms uždirbti;

49.5. kai turtui, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, sukurti skirtas piniginis įnašas yra panaudojamas ne pagal paskirtį ir (ar) grąžinamas įmonės savininkui.

50. Jei turtas, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, patikėjimo teise buvo gautas ir į valstybės įmonės savininko kapitalą įtrauktas iki to ataskaitinio laikotarpio, kada buvo pradėta šį standartą taikyti, tai šį standartą taikant pirmą kartą įmonės savininko kapitalas turėtų būti sumažinamas patikėjimo teise gauto turto, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, balansine verte, buvusia ataskaitinio laikotarpio pradžioje, ir atitinkamai padidinamas šį turtą atitinkantis kapitalas, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip.

51. Jeigu iki standarto taikymo pradžios turto, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, nusidėvėjimas buvo registruojamas užbalansinėse sąskaitose, tai sukaupta nusidėvėjimo suma, buvusi ataskaitinio laikotarpio pradžioje, apskaitoje registruojama didinant šio turto sukauptą nusidėvėjimą ir mažinant tokį turtą atitinkantį kapitalą, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip.

XII. INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE

52. Pilname aiškinamajame rašte turi būti nurodoma:

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-19, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-47 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-19

52.1. akcinės bendrovės įstatinio kapitalo sudėtis, nurodant visas akcijų klases;

52.2. apie kiekvieną akcijų klasę:

52.2.1. akcijų skaičius;

52.2.2. akcijų nominalioji vertė;

52.2.3. jeigu ataskaitiniais metais buvo išleista nauja akcijų emisija:

52.2.3.1. akcijų emisijos kaina;

52.2.3.2. išlaidų, kurios tiesiogiai priskirtos naujai akcijų emisijai, suma ir pobūdis;

52.2.4. išleistų ir apmokėtų akcijų skaičius;

52.2.5. išleistų ir neapmokėtų akcijų skaičius;

52.2.6. akcijoms priskiriamos teisės ir (ar) apribojimai;

52.2.7. akcijų, kurias turi dukterinės įmonės, skaičius;

52.2.8. akcijų, kurias turi asocijuotos įmonės, skaičius;

52.2.9. savų akcijų skaičius;

52.3. valstybės įmonės savininko kapitalo ir (ar) turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkančio kapitalo pakitimai, jei tokių buvo, ir šių pakitimų priežastys;

52.4. dividendai privilegijuotosioms akcijoms su kaupiamuoju dividendu, kuriems išmokėti nepakanka dividendams skirtos pelno dalies;

52.5. pelno paskirstymo projektas;

52.6. kiekvieno rezervo sudarymo tikslas, pobūdis bei naudojimo apribojimai.

XIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

53. Nauja standarto redakcija turi būti taikoma sudarant 2006 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę, taip pat gali būti taikoma sudarant ir ankstesnių ataskaitinių laikotarpių finansines atskaitomybes.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. VAS-8, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 80-3175 (2006-07-22), i. k. 10600VIISAK000VAS-8

PATVIRTINTA

Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos

apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m.

gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1

9-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „Atsargos“

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šio standarto tikslas – nustatyti atsargų apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką.

2. Standartas nustato atsargų registravimo apskaitoje, jų įsigijimo savikainos nustatymo, sunaudotų (parduotų) atsargų ir jų likučių įkainojimo, atsargų apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką.

3. Standartas netaikomas įtraukiant į apskaitą:

3.1. nebaigtus darbus pagal statybos rangos sutartis, tarp jų paslaugas, kurios tiesiogiai susijusios su statybos rangos sutartimis;

3.2. finansines priemones;

3.3. biologinį turtą, susijusį su žemės ūkio veikla;

3.4. mineralines iškasenas.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Atsargos – trumpalaikis turtas (žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija bei pirktos prekės, skirtos perparduoti), kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą.

Balansinė atsargų vertė – vertė, kuria atsargos yra parodytos balanse.

Grynoji galimo realizavimo vertė – įvertinta pardavimo kaina, esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir galimas pardavimo išlaidas.

Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina – sumokėta ar mokėtina pinigų ar pinigų ekvivalentų suma ar kito mainais atiduoto ar sunaudoto turto vertė įsigyjant ar pasigaminant turtą.

Prekės – turtas, pirktas perparduoti, ir įmonės pagaminta produkcija, skirta parduoti.

Veiklos ciklas – laikotarpis nuo veiklos procese naudojamų atsargų įsigijimo iki jų realizavimo už pinigus arba už lengvai pinigais paverčiamą priemonę.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. VAS-28, 2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 144-7396 (2010-12-09), i. k. 11020AAISAK00VAS-28

III. ATSARGŲ ĮVERTINIMAS

4. Registruojant atsargas apskaitoje, jos įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarant finansinę atskaitomybę – įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė.

IV. ATSARGŲ ĮSIGIJIMO SAVIKAINA

5. Atsargų įsigijimo savikainą sudaro pirkimo kaina, pakoreguota atlikto pirktų atsargų nukainojimo ir gautų nuolaidų sumomis. Pirkimo kainos koregavimai, atlikti po atsargų užregistravimo apskaitoje ir susiję su atsargų nukainojimais ir nuolaidomis, apskaitoje parodomi taip:

5.1. jeigu atsargos parduotos – koreguojama parduotų prekių savikaina, mažinant ją nuolaidų ir nukainojimo suma;

5.2. jeigu atsargos dar neparduotos – koreguojama atsargų įsigijimo savikaina, mažinant ją nuolaidų ir nukainojimo suma, tenkančia neparduotoms atsargoms. Tačiau jei to padaryti neįmanoma arba netikslinga ir jei sumos reikšmingai neiškraipytų finansinės atskaitomybės, koreguojama parduotų prekių savikaina, kaip nurodyta 5 punkto 1 papunktyje.

6. Nustatant atsargų įsigijimo savikainą, prie pirkimo kainos pridedami visi su pirkimu susiję mokesčiai bei rinkliavos (išskyrus tuos, kurie vėliau bus atgauti), gabenimo, paruošimo naudoti bei kitos tiesiogiai susijusios su atsargų įsigijimu išlaidos. Atsargų gabenimo, sandėliavimo ir kitos išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis (pardavimo savikaina) tą patį laikotarpį, kai buvo patirtos, jei sumos yra nereikšmingos.

7. Į atsargų įsigijimo savikainą neįskaitomas sumokėtas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai šis mokestis negrąžintinas, o jo pripažinimas ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis reikšmingai iškraipytų įmonės veiklos rezultatus.

8. Atsargos, įsigytos užsienio valiuta, apskaitoje registruojamos pirkimo dieną galiojančiu oficialiu Lietuvos Respublikos nacionalinės valiutos ir užsienio valiutos keitimo kursu ar santykiu.

9. Kai atsargų judėjimo ir jų likučių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje traukti į apskaitą faktine įsigijimo savikaina netikslinga arba neįmanoma, gali būti taikomi kiti įvertinimo būdai. Pavyzdžiui, mažmeninių kainų būdas, kuris dažnai taikomas mažmeninėje prekyboje vertinti dideliam kiekiui greitai kintančio asortimento atsargų, kurių pelningumas yra panašus. Šiuo atveju atsargų savikaina nustatoma iš atsargų likučių, įvertintų pardavimo kainomis, atimant bendrojo pelno dalį, kuri dažniausiai apskaičiuojama naudojant vidutinį kiekvienos prekių rūšies bendrojo pelno procentą.

V. ATSARGŲ (PRODUKCIJOS) PASIGAMINIMO SAVIKAINA

10. Pagamintų per ataskaitinį laikotarpį atsargų (produkcijos) savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos.

11. Tiesioginės gamybos išlaidos – išlaidos, kurias be žymių sąnaudų galima tiesiogiai priskirti gaminamai produkcijai. Tiesioginėmis gamybos išlaidomis paprastai laikomos pagrindinių žaliavų (medžiagų), komplektuojamųjų gaminių ir tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos.

12. Pagrindinių žaliavų (medžiagų) išlaidos apima produkcijos gamybos metu sunaudotas žaliavas (medžiagas) ar komplektuojamuosius gaminius, kurie sudaro materialųjį produkcijos pagrindą arba įeina į gaminių sudėtį ir be žymių sąnaudų gali būti priskirti konkretiems gaminiams ar jų grupėms.

13. Tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos apima darbuotojų, tiesiogiai dalyvaujančių produkcijos gamyboje, atlyginimų bei socialinio draudimo įmokų sumas, kurios be žymių sąnaudų gali būti priskirtos konkretiems gaminiams ar jų grupėms.

14. Netiesioginės gamybos išlaidos – netiesiogiai su produkcijos gamyba susijusios išlaidos. Tai pagalbinių žaliavų (medžiagų), netiesioginio darbo užmokesčio, nusidėvėjimo bei kitos gamybos išlaidos, kurių neįmanoma be žymių sąnaudų priskirti konkretiems gaminiams ar jų grupėms.

15. Pagalbinių žaliavų (medžiagų) išlaidos apima produkcijos gamybos metu sunaudotas žaliavas (medžiagas), kurios siejasi su gamyba, bet į gaminio sudėtį tiesiogiai neįeina, arba, nors ir yra gaminio sudedamoji dalis, nėra tokios reikšmingos, kad galėtų būti priskirtos prie pagrindinių.

16. Netiesioginio darbo užmokesčio išlaidos apima tiesiogiai su produkcijos gamyba nesusijusių, bet sudarančių sąlygas gamybai vykti darbuotojų atlyginimų ir socialinio draudimo įmokų sumas.

17. Kitos netiesioginės gamybos išlaidos apima išlaidas, kurių ryšys su gaminamomis prekėmis negali būti tiesiogiai nustatytas. Apskaitoje jos pripažįstamos taikant paskirstymo būdus.

18. Konkrečių gamybos išlaidų priskyrimo tiesioginėms ar netiesioginėms ir netiesioginių gamybos išlaidų paskirstymo kriterijus įmonė pasirenka atsižvelgdama į gamybos specifiką. Kokios išlaidų grupės įtraukiamos į gaminamos produkcijos savikainą, turi būti atskleista aiškinamojo rašto apskaitos politikos dalyje.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-20, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-48 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-20

19. Gamybos procesą gali nulemti tai, kad vienu metu gaminama daugiau nei vienas gaminys (pavyzdžiui, kai gaminami sudėtiniai gaminiai arba vienas iš gaminių yra pagrindinis, o kitas – šalutinis). Kai išlaidos kiekvienam gaminiui negali būti nustatytos atskirai, jos turi būti racionaliai ir tinkamai paskirstomos. Išlaidų paskirstymas gali būti atliekamas remiantis, pavyzdžiui, galima kiekvieno gaminio pardavimo kaina tiek tame gamybos proceso etape, kuriame gaminiai tampa atskiri, tiek gamybai pasibaigus.

20. Jei gaminant produkciją atsiranda atliekų ar kitų šalutinių produktų, kurių vertė nereikšminga, tačiau juos galima parduoti, jie įvertinami grynąja galimo realizavimo verte. Ši vertė atimama iš pagrindinio gaminio savikainos.

21. Kai atsargų (produkcijos) judėjimo ir jų likučių ataskaitiniu laikotarpiu traukti į apskaitą faktine pasigaminimo savikaina netikslinga arba neįmanoma, gali būti taikomi kiti įvertinimo būdai, pavyzdžiui, normatyvinės savikainos būdas, kuris gali būti taikomas, jeigu gaunami skaičiavimai yra artimi savikainai. Taikant šį būdą, įvertinamas normalus žaliavų ir medžiagų, darbo, įrengimų našumo ir pajėgumų naudojimo lygis ir nustatoma normatyvinė produkcijos vieneto savikaina. Ji yra reguliariai peržiūrima ir, jeigu reikia, keičiama atsižvelgiant į pasikeitusias sąlygas.

22. Kai atsargų (produkcijos) judėjimas ir jų likučiai ataskaitiniu laikotarpiu įtraukiami į apskaitą faktine pasigaminimo savikaina, ypač mažos gamybos apimties laikotarpiais (palyginti su įmonės gamybos apimtimi normaliomis verslo sąlygomis) dalis netiesioginių gamybos išlaidų nepriskiriamos pagamintų atsargų savikainai, o yra iš karto pripažįstamos veiklos sąnaudomis. Tai daroma tam, kad skirtingais laikotarpiais pagamintos produkcijos savikaina reikšmingai nesiskirtų.

23. Neatsižvelgiant į tai, kokie įvertinimo būdai buvo taikyti, finansinėje atskaitomybėje atsargų (produkcijos) likučiai įvertinami faktine savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte.

VI. GRYNOJI GALIMO REALIZAVIMO VERTĖ

24. Atsargų savikaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje gali būti didesnė už jų grynąją galimo realizavimo vertę, jeigu atsargos buvo sugadintos, visiškai arba iš dalies paseno, jų pardavimo kaina nukrito ar išaugo įvertintos gamybos baigimo arba pardavimo išlaidos. Atsargų nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės atliekamas tam, kad turto balansinė vertė neviršytų sumos, kurią tikimasi gauti pardavus arba sunaudojus šį turtą įprastinio įmonės veiklos ciklo metu.

25. Atsargos paprastai nukainojamos iki grynosios galimo realizavimo vertės pagal kiekvieną atsargų vienetą. Tam tikrais atvejais gali būti tikslinga sugrupuoti panašius ar susijusius atsargų vienetus (pavyzdžiui, kai tai pačiai gaminių grupei priklausantys panašios paskirties ar naudojimo atsargų vienetai yra pagaminti ir pateikiami į rinką toje pačioje geografinėje zonoje ir atskirai juos įvertinti praktiškai neįmanoma). Atsargos negali būti nukainojamos tokiomis grupėmis kaip, pavyzdžiui, visa pagaminta produkcija arba visos atsargos, kurios skirtos tam tikrai pramonės šakai ar laikomos tam tikroje geografinėje zonoje.

26. Grynoji galimo realizavimo vertė nustatoma remiantis patikimais įrodymais, kuriuos galima gauti tuo metu, kai įvertinamos atsargos. Nustatant grynąją galimo realizavimo vertę, įvertinami ir kainos ar savikainos svyravimai, tiesiogiai susiję su įvykiais, kurie vyksta pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui iki finansinės atskaitomybės sudarymo ir patvirtina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvusias sąlygas.

27. Nustatant grynąją galimo realizavimo vertę, reikia atsižvelgti į tikslą, dėl kurio atsargos laikomos. Pavyzdžiui, atsargų, laikomų pardavimo ar paslaugų sutartims vykdyti, grynoji galimo realizavimo vertė pagrįsta sutartine kaina, numatyta pasirašytose sutartyse. Jeigu pardavimo sutartyse numatyti mažesni atsargų kiekiai, perviršio grynoji galimo realizavimo vertė nustatoma remiantis vidutine pardavimo kaina arba palyginamąja rinkos kaina.

28. Žaliavos ir kitos medžiagos, laikomos produkcijai gaminti, negali būti nukainojamos žemiau negu jų savikaina, jeigu produkciją, kurią gaminant jos naudojamos, tikimasi parduoti už savikainą ar didesne kaina, nebent įmonė turi didelį perteklinį šių žaliavų ar kitų medžiagų kiekį, palyginti su reikiamu įprastinėmis įmonės veiklos sąlygomis.

29. Tuo atveju, kai žaliavų kainų kritimas parodo, kad iš jų pagamintos produkcijos savikaina viršys grynąją galimo realizavimo vertę (pavyzdžiui, kai mažėja paklausa tiek konkrečiai pagamintai produkcijai, tiek žaliavoms, naudojamoms jos gamyboje), žaliavos nukainojamos iki grynosios galimo realizavimo vertės. Tokiomis aplinkybėmis tiksliausias grynosios galimo realizavimo vertės matas gali būti vertė, už kurią galima įsigyti tokias pat žaliavas.

30. Kai pasikeičia aplinkybės, dėl kurių atsargos turėjo būti nukainotos žemiau negu savikaina, nukainojimo suma atstatoma taip, kad nauja balansinė vertė būtų lygi atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikainai arba patikslintai grynajai galimo realizavimo vertei, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Tačiau atstatytoji atsargų vertė negali būti didesnė už atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikainą.

31. Visų atsargų nukainojimo iki grynosios galimo realizavimo vertės suma ir visi atsargų nuostoliai turi būti pripažįstami to laikotarpio, kuriuo buvo atliekami nukainojimai ir (ar) susidarė nuostoliai, veiklos sąnaudomis.

32. Bet kokio atsargų nukainojimo atstatymo, atliekamo dėl grynosios galimo realizavimo vertės augimo, suma turi būti mažinamos to laikotarpio veiklos sąnaudos.

33. Atsargos, kurių grynoji galimo realizavimo vertė nustatyta užsienio valiuta, turi būti parodytos taikant grynosios galimo realizavimo vertės nustatymo metu galiojantį oficialų valiutos keitimo kursą ar santykį.

VII. PASLAUGŲ TEIKĖJO ATSARGŲ SAVIKAINA

34. Jeigu pagal įmonės veiklos pobūdį būtina, paslaugų teikėjai gali kaupti su paslaugų teikimu susijusias išlaidas atsargose. Paslaugų teikėjo atsargų savikainą dažniausiai sudaro darbo ir kitos tiesiogiai su paslaugų teikimu susijusios išlaidos bei joms priskiriamos netiesioginės išlaidos.

VIII. ATSARGŲ ĮKAINOJIMO BŪDAI

35. Apskaičiuodama sunaudotų gamyboje ar parduotų atsargų savikainą, įmonė gali taikyti FIFO būdą (darant prielaidą, kad pirmiausiai sunaudojamos anksčiausiai įsigytos ar pagamintos atsargos), LIFO būdą (darant prielaidą, kad pirmiausiai sunaudojamos vėliausiai įsigytos ar pagamintos atsargos), svertinio (slenkančiojo) vidurkio, konkrečių kainų arba kitus atsargų įkainojimo būdus, atsižvelgdama į atsargų judėjimą įmonėje bei kitas sąlygas.

36. Taikant FIFO būdą, daroma prielaida, jog pirmiausiai parduodamos arba sunaudojamos atsargos, kurios buvo įsigytos anksčiausiai, – tai reiškia, kad laikotarpio pabaigoje likusios atsargos buvo vėliausiai įsigytos ar pagamintos. Šį būdą rekomenduojama taikyti ir tais atvejais, kai negalima nustatyti, kurios atsargos buvo sunaudotos pirmiausiai.

37. LIFO būdas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai pirmiausiai parduodamos arba sunaudojamos vėliausiai įsigytos ar pagamintos atsargos, – tai reiškia, kad laikotarpio pabaigoje liekančios atsargos yra pirmiausiai įsigytos ar pagamintos.

38. Jeigu atsargos sumaišytos ir neįmanoma atskirti, kurios įsigytos ar pagamintos pirmiau, jos gali būti įkainojamos taikant svertinio vidurkio būdą. Taikant šį būdą, atsargų savikaina nustatoma pagal atsargų vienetų laikotarpio pradžioje ir per visą laikotarpį įsigytų ar pagamintų panašių atsargų vienetų kainų svertinį vidurkį. Vidurkis gali būti apskaičiuojamas periodiškai arba gavus kiekvieną naują atsargų partiją (pagal aplinkybes kiekvienoje įmonėje, atsižvelgiant į atsargų naudojimo būdą).

39. Konkrečiam tikslui gaminamų stambių vienetinių atsargų, prekių ir teikiamų paslaugų savikaina gali būti nustatoma taikant konkrečių kainų būdą. Taikant šį būdą, konkretūs atsargų vienetai turi būti įvertinami jų savikaina. Konkrečių kainų būdas gali būti taikomas konkretiems projektams skirtoms atsargoms. Šis būdas netaikomas, jeigu yra daug atsargų vienetų, kurie gali būti lengvai keičiami vieni kitais.

IX. ATSARGŲ SUNAUDOJIMO (PARDAVIMO) APSKAITOS BŪDAI

40. Atsargų sunaudojimas arba pardavimas apskaitoje gali būti registruojamas nuolat arba periodiškai. Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, buhalterinės apskaitos sąskaitose registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu arba pardavimu susijusi operacija. Jeigu nuolat apskaitomų atsargų būdą taikyti ekonomiškai netikslinga, gali būti taikomas periodiškai apskaitomų atsargų būdas, kai atsargų likučių savikaina ir parduotų prekių savikaina buhalterinės apskaitos sąskaitose užregistruojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atlikus atsargų likučių inventorizaciją.

X. INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE

41. Pilname aiškinamajame rašte turi būti nurodoma:

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-20, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-48 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-20

41.1. atsargoms vertinti taikyta apskaitos politika ir savikainos nustatymo būdas;

41.2. bendroji balansinė atsargų vertė ir balansinė vertė pagal atsargų rūšis;

41.3. grynąja galimo realizavimo verte įtrauktų į apskaitą atsargų balansinė vertė;

41.4. nukainojimo iki grynosios galimo realizavimo vertės suma;

41.5. bet kurio nukainojimo atstatymo suma, aplinkybės ar įvykiai, dėl kurių buvo atstatytas atsargų nukainojimas;

41.6. įkeistų atsargų balansinė vertė;

41.7. atsargos, esančios pas trečiuosius asmenis;

41.8. jei apskaitoje buvo taikomas LIFO būdas, atsargos turi būti pateikiamos įkainotos LIFO būdu ir FIFO būdu arba grynąja galimo realizavimo verte (atsižvelgiant į tai, kuri yra mažesnė), taip pat parodomas šių verčių skirtumas.

XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

42. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę.

______________

PATVIRTINTA

Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos

apskaitos instituto standartų tarybos

2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu

Nr. 1 (Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos

apskaitos instituto direktoriaus 2007 m.

birželio 29 d. įsakymo Nr. VAS-3 redakcija)

10-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „PAJAMOS“

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šio standarto tikslas – nustatyti, kaip turi būti pripažįstamos prekių pardavimo, paslaugų teikimo ir kitos pajamos ir kaip turi būti pateikiama informacija apie pajamas, uždirbtas per ataskaitinį laikotarpį.

2. Standartas nustato įmonių, tvarkančių apskaitą pagal kaupimo principą, prekių pardavimo, paslaugų teikimo ir kitų pajamų pripažinimo, apskaitos ir atskleidimo pilname aiškinamajame rašte tvarką.

3. Standartas netaikomas pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintų pajamų apskaitai.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Pajamos – ekonominės naudos padidėjimas dėl turto naudojimo, pardavimo, perleidimo, vertės padidėjimo ar įsipareigojimų sumažėjimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus.

Patikimas įvertinimas – įvertinimas, pagrįstas išsamia, teisinga, tikslia, objektyvia informacija.

Rizikos perdavimas – momentas, kada pardavėjas ima nebevaldyti ir nebekontroliuoti prekių, o pirkėjas tampa atsakingas už prekes ir gauna prekių nuosavybės teikiamą naudą.

Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti ar parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą.

III. PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS

4. Pajamos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu, t. y. apskaitoje registruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą.

5. Pajamomis laikomas tik įmonės ekonominės naudos padidėjimas. Pajamomis nepripažįstamos trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos, taip pat pridėtinės vertės mokestis, kadangi tai nėra įmonės gaunama ekonominė nauda ir šios sumos nedidina nuosavo kapitalo. Veiklos tarpininkų pajamomis pripažįstami tik jų uždirbti komisiniai, bet ne trečiųjų asmenų vardu surenkamos sumos.

IV. PAJAMŲ DYDŽIO NUSTATYMAS

6. Pajamos turi būti įvertintos gauto arba gautino atlygio tikrąja verte.

7. Pajamų dydis nustatomas įmonės ir kliento susitarimu. Šį dydį sudaro tikroji vertė, atsižvelgiant į suteiktas ir numatomas nuolaidas, parduotų prekių grąžinimą ir nukainojimą.

8. Paprastai atsiskaitoma pinigais arba jų ekvivalentais, todėl pardavimo pajamos gali būti įvertinamos už pačią prekę (paslaugą) gauta, gautina pinigų arba jų ekvivalentų suma neįskaitant į ją pridėtinės vertės mokesčio. Jeigu pinigų arba jų ekvivalentų mokėjimas yra atidėtas, tikroji atlygio vertė gali būti mažesnė už nominalią gautinų pinigų ar jų ekvivalentų sumą. Pavyzdžiui, įmonė gali teikti beprocentį kreditą pirkėjui arba kaip atsiskaitymo priemonę priimti jo vekselius iki pareikalavimo su žemesnėmis palūkanomis, negu tuo metu rinkoje nusistovėjusi palūkanų norma. Jeigu toks susitarimas laikomas finansavimo sandoriu, tada tikroji atlygio vertė nustatoma diskontuojant visas ateityje gautinas sumas pagal sąlyginę palūkanų normą.

9. Sąlyginę palūkanų normą galima nustatyti pagal:

9.1. panašaus finansinio pajėgumo emitento panašios finansinės priemonės vyraujančią palūkanų normą;

9.2. palūkanų normą, kuri nominaliąją finansinės priemonės vertę sumažina iki tuo metu rinkoje esančios prekių ar paslaugų kainos.

10. Tikrosios atlygio vertės ir nominaliosios vertės skirtumas yra laikomas palūkanų pajamomis.

11. Mainų atveju, kai prekės ar paslaugos keičiamos į nepanašias prekes ar paslaugas, toks keitimas laikomas pajamas kuriančiu sandoriu. Šiuo atveju pajamos yra nustatomos prie gautų prekių ar paslaugų tikrosios vertės pridėjus vykdant mainų sandorį gaunamų pinigų ar jų ekvivalentų sumas. Jei keičiama į panašios kilmės ir vertės prekes ar paslaugas, keitimas nelaikomas pajamas kuriančiu sandoriu (pavyzdžiui, gali būti panašūs naftos produktai, kuriais keičiasi tiekėjai, norėdami patenkinti pirkėjų poreikius konkrečiuose regionuose).

V. TIPINĖS VEIKLOS PREKIŲ PARDAVIMAS

12. Prekėmis laikomas turtas, pirktas perparduoti, ir įmonės pagaminta produkcija, skirta parduoti.

13. Prekių pardavimo pajamos turi būti pripažįstamos, apskaitoje registruojamos ir finansinėse ataskaitose pateikiamos tada, kai prekės yra parduotos, o pajamų suma gali būti patikimai įvertinta.

14. Prekės laikomos parduotomis, kai yra įvykdytos visos šios sąlygos:

14.1. pardavėjas su prekėmis susijusią riziką ir jų teikiamą naudą yra perdavęs pirkėjui;

14.2. pardavėjas parduotų prekių nevaldo ir nekontroliuoja;

14.3. tikėtina, kad su prekių pardavimo sandoriu susijusi ekonominė nauda bus gauta, ir galima patikimai įvertinti jos dydį;

14.4. sąnaudos, susijusios su prekių pardavimo sandoriu, gali būti patikimai įvertintos.

15. Rizika laikoma perduota, kada pardavėjas prekes nustoja valdyti ir kontroliuoti, o pirkėjas tampa atsakingas už prekes ir perima jų nuosavybės teikiamą naudą. Šis momentas (14 punkto 1 dalis) aptariamas prekybos sutartyje. Paprastai rizika perduodama kartu su nuosavybės teise į parduotas prekes, tačiau rizikos perdavimas gali nesutapti su nuosavybės teisių perdavimo momentu.

16. Jeigu pardavėjas neperduoda rizikos, susijusios su parduodamomis prekėmis, sandoris nelaikomas pardavimu ir pajamos nepripažįstamos, pavyzdžiui, kai išsiųstos ar atsiimtos prekės ne visiškai sukomplektuotos ar paruoštos naudoti ir tai, jeigu sutartyje taip numatyta, yra svarbi dar nebaigtos vykdyti sutarties dalis; prekybos sutartyje numatytos sąlygos, kurioms esant pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį, todėl įmonė negarantuota, kad gaus sutartyje numatytą atlygį; pajamų gavimas priklauso nuo pirkėjo pajamų, kurias jis gaus pardavęs nupirktas prekes.

17. Jeigu pardavėjas perduoda riziką, susijusią su parduodamomis prekėmis, tai laikoma prekybos sandoriu ir pajamos pripažįstamos, jei yra įvykdytos 14 punkte nurodytos sąlygos (pavyzdžiui, pardavėjas pasiliko teisę atsiimti prekes, jeigu pirkėjas už jas iki galo neatsiskaito, tačiau tos prekės vis tiek laikomos parduotomis, kadangi rizika yra perduota).

18. Pajamos pripažįstamos tik tais atvejais, kai tikimasi (14 punkto 3 dalis), kad pardavus prekes bus gauta ekonominės naudos. Kai kuriais atvejais tokia tikimybė atsiranda tik tada, kai gaunami pinigai arba kai išnyksta abejonės, pavyzdžiui, gali būti neaišku, ar užsienio vyriausybė leis pervesti sumas, uždirbtas užsienio šalyje, tačiau jei toks leidimas gaunamas, abejonės išnyksta ir pajamos pripažįstamos. Tačiau jeigu kyla abejonių, ar bus gauta jau į pajamas įtraukta suma, tada skolos suma, kurios nebesitikima gauti, įtraukiama į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas, neatsižvelgiant į tai, kurį laikotarpį (ankstesnį ar ataskaitinį) pajamos buvo pripažintos.

19. Pagal palyginimo principą pajamos ir sąnaudos, susijusios su tuo pačiu sandoriu, turi būti pripažįstamos tą patį ataskaitinį laikotarpį. Sąnaudos pripažįstamos tada, kai jos uždirba atitinkamas pajamas. Tačiau pajamos negali būti pripažintos, jeigu negalima patikimai įvertinti sąnaudų. Esant tokioms aplinkybėms, visos už parduotas prekes jau gautos sumos yra pripažįstamos įsipareigojimais arba būsimų laikotarpių pajamomis.

VI. TIPINĖS VEIKLOS PASLAUGŲ TEIKIMAS

20. Pajamas uždirbanti įmonės veikla, kuri paprastai susijusi su darbų atlikimu klientui, vadinama paslaugomis.

21. Paslaugų teikimo pajamos atsižvelgiant į tai, ar paslaugų teikimo rezultatas gali būti patikimai įvertintas ar ne, pripažįstamos skirtingais būdais. Rezultatas gali būti tiksliai įvertintas, kai yra įvykdytos visos šios sąlygos:

21.1. pajamų suma gali būti patikimai įvertinta;

21.2. sandoris yra baigtas arba jo įvykdymo laipsnis iki balanso datos gali būti patikimai įvertintas;

21.3. tikėtina, kad bus gauta su paslaugų teikimo sandoriu susijusi ekonominė nauda;

21.4. sąnaudos, susijusios su paslaugų teikimo sandoriu ir jo pasibaigimu, gali būti patikimai įvertintos.

22. Kai paslaugų teikimo sandoris užbaigiamas tą patį laikotarpį, kurį buvo pradėtas, pajamos pripažįstamos tą patį laikotarpį ir įvertinamos sutartyje nurodyta suma.

23. Kai pagal paslaugų teikimo sandorį paslaugos teikiamos ilgiau kaip vieną ataskaitinį laikotarpį, pajamos proporcingai paskirstomos tiems laikotarpiams, per kuriuos buvo teikiamos paslaugos. Statybos paslaugų ir kitos pagal ilgalaikes sutartis uždirbtos pajamos pripažįstamos atsižvelgiant į sutarties darbų įvykdymo lygį pagal 25-ojo verslo apskaitos standarto „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys“ reikalavimus.

24. Pajamos pripažįstamos tik tais atvejais, kai tikimasi, kad, suteikus paslaugas, bus gauta ekonominės naudos. Tačiau, jeigu kyla abejonių, ar bus gauta jau į pajamas įtraukta suma, skola, kurios nesitikima gauti, įtraukiama į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas neatsižvelgiant į tai, kurį laikotarpį (ankstesnį ar ataskaitinį) pajamos buvo pripažintos.

25. Jei paslaugų teikimo sandorio patikimai įvertinti negalima, tai pajamomis pripažįstama išlaidų suma, kurią tikimasi atgauti. Pelnas nepripažįstamas.

26. Jei sandorio patikimai įvertinti negalima ir nėra galimybių atgauti patirtų išlaidų, jos pripažįstamos sąnaudomis. Pajamos šiuo atveju nepripažįstamos.

27. Kai išnyksta priežastys, dėl kurių nebuvo galima sandorio patikimai įvertinti, pajamos pripažįstamos pagal 21 punkto nuostatas.

VII. NETIPINĖS VEIKLOS PAJAMOS

28. Netipinės veiklos pajamoms priskiriamos kitos veiklos, finansinės ir investicinės veiklos pajamos, jeigu jos nepriskiriamos tipinei įmonės veiklai.

29. Kitos veiklos pajamos pripažįstamos pagal tuos pačius pripažinimo kriterijus, kaip ir tipinės veiklos pajamos. Jei kiti verslo apskaitos standartai leidžia tarpusavyje užskaityti pajamas ir sąnaudas, kitos veiklos pajamomis gali būti pripažįstamas grynasis ūkinės operacijos rezultatas, pavyzdžiui, pelnas, gautas pardavus ilgalaikį turtą.

30. Finansinės ir investicinės veiklos pajamomis pripažįstamos pajamos ir pelnas, susijęs su finansiniu turtu ar finansiniu įsipareigojimu, kurie pripažįstami pagal 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, 22-ojo verslo apskaitos standarto „Užsienio valiutos kurso pasikeitimas“ ir 26-ojo verslo apskaitos standarto „Išvestinės finansinės priemonės“ reikalavimus. Finansinės ir investicinės veiklos pajamomis taip pat pripažįstamas tikrosios vertės padidėjimas, susijęs su investiciniu turtu, pripažintu pagal 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ reikalavimus. Finansinės ir investicinės veiklos pajamos, atsirandančios dėl nuosavybės metodo taikymo investicijų apskaitai, pripažįstamos pagal 15-ojo verslo apskaitos standarto „Investicijos į asocijuotas įmones“ reikalavimus.

31. Palūkanų, honorarų ir dividendų pajamos, kurios gaunamos už įmonės turto naudojimą ar leidimą juo naudotis, turi būti pripažįstamos, jei:

31.1. tikėtina, kad ekonominė nauda bus gauta;

31.2. pajamų suma gali būti patikimai įvertinta.

32. Palūkanų pajamos turi būti pripažįstamos kaupimo principu, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

33. Honorarų pajamos turi būti pripažįstamos kaupimo principu, atsižvelgiant į autorinių ar kitokių sutarčių sąlygas.

34. Jei investicijos į kitas įmones apskaitomos ir finansinėse ataskaitose parodomos įsigijimo savikaina arba tikrąja verte, dividendų pajamos turi būti pripažįstamos tada, kai yra patvirtintos akcininkų teisės gauti pinigus. Jei investicijos apskaitomos ir finansinėse ataskaitose parodomos taikant nuosavybės metodą, dividendų pajamos nepripažįstamos, o gaunamų dividendų suma mažinama investicijos balansinė vertė.

35. Baudos ir delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus pripažįstami pajamomis, kai atsiranda įrodymų, kad jie bus gauti, ir tikimybė, kad jie nebus gauti, yra maža, arba kai pinigai yra gauti.

VIII. PAGAUTĖ

36. Pagaute pripažįstamos atsitiktinės pajamos ar pelnas, kurie negali būti priskirti įprastinei įmonės veiklai. Pelno (nuostolių) ataskaitoje pagautė parodoma kaip pajamos, didinančios pelną arba mažinančios nuostolius prieš apmokestinimą.

IX. PELNO MOKESČIO PAJAMOS

37. Pelno mokesčio pajamomis pripažįstamos kaupimo principu apskaičiuotos pajamos, susidarančios per ataskaitinį laikotarpį pripažįstant atidėtojo pelno mokesčio turtą arba panaudojant atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą. Atidėtojo pelno mokesčio pajamos pripažįstamos pagal 24-ąjį verslo apskaitos standartą „Pelno mokestis“, jei įmonė taiko minėto standarto reikalavimus.

X. INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS AIŠKINAMAJAME RAŠTE

38. Pilname aiškinamajame rašte turi būti nurodoma:

38.1. pajamų pripažinimo apskaitos politika paaiškinant, kokiais metodais nustatomas paslaugų teikimo sandorių įvykdymo lygis;

38.2. prekių ar paslaugų mainų pajamų sumos;

38.3. paslaugų ir prekių pardavimo pajamų rūšys ir sumos;

38.4. finansinės ir investicinės veiklos pajamų rūšys ir sumos;

38.5. pagautės pobūdis ir suma, išskyrus atvejį, kai tos sumos yra nereikšmingos įmonės veiklos rezultatų įvertinimui;

38.6. kitos reikšmingos pajamos.

XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

39. Nauja standarto redakcija turi būti taikoma sudarant 2008 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas, taip pat gali būti taikoma ir sudarant 2007 metų finansines ataskaitas.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. VAS-3, 2007-06-29, Žin., 2007, Nr. 75-2978 (2007-07-07); Žin., 2007, Nr. 99-0 (2007-09-20), i. k. 10700VIISAK000VAS-3

PATVIRTINTA

Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos

apskaitos instituto standartų tarybos

2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu

Nr. 1 (Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos

apskaitos instituto direktoriaus 2007 m.

birželio 29 d. įsakymo Nr. VAS-5 redakcija)

11-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „SĄNAUDOS“

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šio standarto tikslas – nustatyti, kaip turi būti pripažįstamos sąnaudos, susijusios su įmonės veikla, ir kaip turi būti pateikiama informacija apie sąnaudas, patirtas per ataskaitinį laikotarpį.

2. Standartas nustato ataskaitinio laikotarpio sąnaudų pripažinimo, apskaitos ir atskleidimo pilname aiškinamajame rašte tvarką.

3. Standartas netaikomas pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintų sąnaudų apskaitai.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Ataskaitinio laikotarpio sąnaudos – visos sąnaudos, pripažintos per ataskaitinį laikotarpį.

Atidėjinys – įsipareigojimas, kurio galutinės padengimo sumos ar įvykdymo laiko negalima tiksliai nustatyti, tačiau galima patikimai įvertinti.

Išlaidos – turto ar paslaugų sunaudojimas ir turto vertės sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį.

Pardavimo savikaina – per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius patirtos išlaidos, tenkančios per ataskaitinį laikotarpį suteiktoms paslaugoms ir parduotoms prekėms.

Patikimas įvertinimas – įvertinimas, pagrįstas išsamia, teisinga, tikslia, objektyvia informacija.

Sąnaudos – ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, pardavimo, netekimo, jo vertės sumažėjimo ar prisiimtų įsipareigojimų per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.

Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą.

Veiklos sąnaudos – per ataskaitinį laikotarpį patirtos išlaidos, susijusios su įprastine įmonės veikla, vykdoma neatsižvelgiant į pardavimų apimtį, išskyrus finansinę, investicinę ir kitą veiklą.

III. SĄNAUDŲ PRIPAŽINIMAS

4. Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tą ataskaitinį laikotarpį, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į laiką, kada buvo išleisti pinigai.

5. Sąnaudomis pripažįstama tik ta ataskaitinio ir ankstesnių laikotarpių išlaidų dalis, kuri tenka per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms. Išlaidos, kurios nesusijusios su pajamomis, uždirbtomis per ataskaitinį laikotarpį, bet skirtos pajamoms uždirbti būsimais laikotarpiais, apskaitoje registruojamos ir finansinėse ataskaitose pateikiamos kaip turtas. Turto dalis, skirta būsimųjų laikotarpių pajamoms uždirbti, sąnaudomis bus pripažinta tada, kai bus uždirbtos atitinkamos pajamos. Tačiau, taikant palyginimo principą, turtas apskaitoje nepripažįstamas ir balanse neparodomas, jei jis neatitinka turto pripažinimo kriterijų.

6. Jeigu tam tikro turto naudojimas leis uždirbti kelių ateinančių ataskaitinių laikotarpių pajamas ir dėl to pajamų ir sąnaudų ryšys gali būti nustatytas tik apytiksliai, sąnaudos apskaitoje pripažįstamos taikant netiesioginius pripažinimo būdus, pavyzdžiui, ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir amortizaciją.

7. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su uždirbtomis konkrečiomis pajamomis ir ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais jos neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį ataskaitinį laikotarpį, kada buvo patirtos.

IV. SĄNAUDŲ DYDŽIO NUSTATYMAS

8. Sąnaudos turi būti patikimai įvertintos sumokėto ar mokėtino atlygio tikrąja verte. Paprastai atsiskaitymai vykdomi pinigais ar jų ekvivalentais, todėl sąnaudų dydis įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų ar jų ekvivalentų suma (neįskaitant į ją atgautino pridėtinės vertės mokesčio). Tačiau kai kuriais atvejais tikroji vertė nustatoma kitaip, pavyzdžiui, perkant prekes į skolą, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis nemokant palūkanų. Tokiu atveju sąnaudų tikroji vertė apskaičiuojama diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma. Skirtumas turi būti pripažįstamas finansinės veiklos sąnaudomis.

9. Mainų atveju sąnaudos nustatomos pagal gautų paslaugų ir turto tikrąją vertę.

V. PARDAVIMO SAVIKAINA

10. Į pardavimo savikainą įtraukiama per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius patirtų išlaidų suma, tenkanti per ataskaitinį laikotarpį suteiktoms paslaugoms ir parduotoms prekėms. Į šį straipsnį turi būti įskaitoma tik ta išlaidų dalis, kuri susijusi su paslaugomis, produkcija ir prekėmis, parduotomis per ataskaitinį laikotarpį.

11. Pardavimo savikainą sudaro paslaugų teikimo sąnaudos, perparduotų prekių ir parduotos produkcijos savikaina.

VI. PASLAUGŲ TEIKIMO SĄNAUDOS

12. Paslaugų teikimo sąnaudos turi būti pripažįstamos, apskaitoje registruojamos ir finansinėse ataskaitose pateikiamos tą patį ataskaitinį laikotarpį, kada už suteiktas paslaugas buvo pripažintos pajamos. Statybos paslaugų, kurias teikia rangovai, ir kitos pagal ilgalaikes sutartis patirtos sąnaudos pripažįstamos pagal 25-ojo verslo apskaitos standarto „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys“ reikalavimus.

13. Paslaugų teikimo sąnaudos apima šiam tikslui sunaudotas žaliavas, medžiagas, komplektuojamuosius gaminius, kitą trumpalaikį turtą, darbo užmokesčio sąnaudas, teikiant paslaugas naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas, trečiųjų asmenų suteiktų paslaugų ir panašias sąnaudas.

14. Finansinėse ataskaitose turi būti pateikiama grynoji suteiktų paslaugų savikaina. Ji turi būti sumažinta gautomis nuolaidomis. Jei atsargos, kurios priskiriamos suteiktų paslaugų savikainai, buvo nukainotos, jos į savikainą turi būti įtraukiamos nukainota verte. Į paslaugų savikainą taip pat neįtraukiamas įmonės, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojos, sumokėtas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai šis mokestis neatskaitomas.

VII. PARDUOTOS PRODUKCIJOS SAVIKAINA

15. Parduotos produkcijos savikaina turi būti pripažįstama, apskaitoje registruojama ir finansinėse ataskaitose pateikiama tą patį ataskaitinį laikotarpį, kai įmonės pagaminta produkcija yra parduodama.

16. Parduotos produkcijos savikaina nustatoma taikant tuos pačius apskaičiavimo (nuolat ar periodiškai) ir įkainojimo (FIFO, LIFO, vidurkių, konkrečių kainų ar kitus) būdus, kurie taikomi pagamintos produkcijos atsargų apskaitai.

VIII. PERPARDUOTŲ PREKIŲ SAVIKAINA

17. Perparduotų prekių savikaina turi būti pripažįstama, apskaitoje registruojama ir finansinėse ataskaitose pateikiama tą patį ataskaitinį laikotarpį, kai pirktos parduoti skirtos prekės yra parduodamos.

18. Perparduotų prekių savikaina nustatoma taikant tuos pačius apskaičiavimo (nuolat ar periodiškai) ir įkainojimo (FIFO, LIFO, vidurkių, konkrečių kainų ar kitus) būdus, kurie taikomi perparduoti skirtų prekių atsargų apskaitai.

IX. VEIKLOS SĄNAUDOS

19. Veiklos sąnaudos parodo per tą patį ataskaitinį laikotarpį patirtas išlaidas, susijusias su tipine įmonės veikla. Veiklos sąnaudos gali būti skirstomos į pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas.

X. PARDAVIMO SĄNAUDOS

20. Pardavimo sąnaudos – ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudų dalis, susijusi su prekių pardavimu. Pardavimo sąnaudoms priskiriamos prekybos patalpų nuomos, eksploatavimo, pagamintų prekių sandėliavimo išlaidos, komisiniai mokesčiai pardavėjams, prekybos darbuotojų darbo užmokestis ir socialinis draudimas, paslaugų ir prekių reklamos išlaidos ir kitos sąnaudos, susijusios su ataskaitinio laikotarpio vykdoma veikla, skirta užtikrinti ar padidinti pardavimus.

21. Pardavimo sąnaudos turi būti pripažįstamos, apskaitoje registruojamos ir finansinėse ataskaitose pateikiamos tą patį ataskaitinį laikotarpį, kada jos buvo patirtos.

XI. BENDROSIOS IR ADMINISTRACINĖS SĄNAUDOS

22. Bendrosios ir administracinės sąnaudos – ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudų dalis, susijusi su tipine įmonės veikla, sudarančia sąlygas ataskaitinio laikotarpio pajamoms uždirbti. Paprastai bendrųjų ir administracinių sąnaudų dydis nėra susijęs su pardavimų apimtimi.

23. Bendrosios ir administracinės sąnaudos turi būti pripažįstamos, apskaitoje registruojamos ir finansinėse ataskaitose pateikiamos tą patį ataskaitinį laikotarpį, kai jos buvo patirtos.

24. Bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms gali būti priskiriamos tokios per ataskaitinį laikotarpį patirtos išlaidos:

24.1. administracinių pastatų ir kito bendro naudojimo turto išlaikymo, nuomos, nusidėvėjimo ir nurašymo;

24.2. turto nuvertėjimo;

24.3. įmonės reprezentavimo;

24.4. paramos, labdaros;

24.5. socialinės;

24.6. įvairių, išskyrus pelno, mokesčių (nekilnojamojo turto, akcizų, jeigu jie nepriskirti prekių savikainai, neįtraukto į atskaitą ir nesusigrąžinamo pridėtinės vertės mokesčio ir pan.), susijusių su tipine įmonės veikla;

24.7. įmonės ir jos padalinių valdymo ir aptarnavimo personalo darbo užmokesčio ir socialinio draudimo;

24.8. baudų už netinkamą sutarčių vykdymą ar produkcijos broką;

24.9. abejotinų skolų;

24.10. ataskaitinio laikotarpio pabaigoje formuojamų atidėjinių (19-asis verslo apskaitos standartas „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas bei pobalansiniai įvykiai“), nebent jie pagal savo pobūdį ir prasmę turėtų būti priskiriami pardavimo savikainai;

24.11. kitos, susijusios su tipine įmonės veikla.

XII. NETIPINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS

25. Netipinės veiklos sąnaudoms priskiriamos kitos veiklos, finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos, jei jos nepriskiriamos tipinei įmonės veiklai.

26. Kitos veiklos sąnaudos pripažįstamos pagal tuos pačius pripažinimo kriterijus, kaip ir tipinės veiklos sąnaudos. Jei kiti verslo apskaitos standartai leidžia tarpusavyje užskaityti pajamas ir sąnaudas, kitos veiklos sąnaudomis gali būti pripažįstamas grynasis ūkinės operacijos rezultatas (pavyzdžiui, nuostolis, gautas pardavus ilgalaikį turtą).

27. Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis pripažįstamos sąnaudos ir nuostoliai, susiję su finansiniu turtu ar finansiniu įsipareigojimu, pripažintais pagal 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, 22-ojo verslo apskaitos standarto „Užsienio valiutos kurso pasikeitimas“ ir 26-ojo verslo apskaitos standarto „Išvestinės finansinės priemonės“ reikalavimus. Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis taip pat pripažįstamas tikrosios vertės sumažėjimas, susijęs su investiciniu turtu, pripažintu pagal 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ reikalavimus. Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos, susidarančios dėl nuosavybės metodo taikymo investicijų apskaitai, pripažįstamos pagal 15-ojo verslo apskaitos standarto „Investicijos į asocijuotas įmones“ reikalavimus.

28. Palūkanų, honorarų sąnaudos, kurios patiriamos mokant už kitų įmonių ar asmenų turto naudojimą ar leidimą juo naudotis, turi būti pripažįstamos, jei:

28.1. tikėtina, kad sąnaudos bus patirtos;

28.2. sąnaudų suma gali būti patikimai įvertinta.

29. Palūkanų sąnaudos turi būti pripažįstamos kaupimo principu taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

30. Honorarų sąnaudos turi būti pripažįstamos kaupimo principu atsižvelgiant į autorinių ar kitokių sutarčių sąlygas.

31. Baudos ir delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus pripažįstami sąnaudomis tada, kai atsiranda prievolė juos mokėti ir tikimybė, kad jie nebus sumokėti, yra maža, arba kai pinigai yra sumokėti.

XIII. NETEKIMAI

32. Netekimais pripažįstamos atsitiktinės sąnaudos ar nuostoliai, kurie negali būti priskirti įprastinei įmonės veiklai. Pelno (nuostolių) ataskaitoje netekimai parodomi kaip pelną mažinančios ar nuostolius didinančios sąnaudos prieš apmokestinimą.

XIV. PELNO MOKESČIO SĄNAUDOS

33. Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos taikant mokesčius reglamentuojančių teisės aktų nustatytus pelno ir kitų nuo apmokestinamojo pelno apskaičiuojamų mokesčių reikalavimus ir pripažįstamos kaupimo principu. Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos pripažįstamos pagal 24-ąjį verslo apskaitos standartą „Pelno mokestis“, jei įmonė taiko minėto standarto reikalavimus.

XV. INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS AIŠKINAMAJAME RAŠTE

34. Pilname aiškinamajame rašte turi būti atskleista:

34.1. sąnaudų pripažinimo apskaitos politika;

34.2. personalo darbo užmokesčio, socialinio draudimo ir su pensijų įmokomis susijusios sąnaudos;

34.3. netekimų pobūdis ir jų sumos, išskyrus atvejį, kai tos sumos yra nereikšmingos įmonės veiklos rezultatų įvertinimui;

34.4. su audito įmonių teikiamomis paslaugomis susijusios sąnaudos:

34.4.1. finansinių ataskaitų audito;

34.4.2. užtikrinimo ir kitų susijusių paslaugų;

34.4.3. konsultacijų mokesčių klausimais;

34.4.4. kitų paslaugų;

Papildyta punktu:

Nr. VAS-6, 2008-07-17, Žin., 2008, Nr. 85-3410 (2008-07-26), i. k. 10800VIISAK000VAS-6

34.5. kitos reikšmingos sąnaudų sumos.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-6, 2008-07-17, Žin., 2008, Nr. 85-3410 (2008-07-26), i. k. 10800VIISAK000VAS-6

XVI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

35. Nauja standarto redakcija turi būti taikoma sudarant 2008 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas, taip pat gali būti taikoma sudarant ir 2007 metų finansines ataskaitas.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. VAS-5, 2007-06-29, Žin., 2007, Nr. 76-3038 (2007-07-10), i. k. 10700VIISAK000VAS-5

PATVIRTINTA

Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1

(Viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. VAS-9 redakcija)

12-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS
„ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS“

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šio standarto tikslas – nustatyti ilgalaikio materialiojo turto apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose tvarką.

2. Standartas taikomas registruojant apskaitoje ilgalaikį materialųjį turtą, nustatant jo įsigijimo (pasigaminimo) savikainą, nusidėvėjimą, perkainojant jį, atliekant kitas su ilgalaikiu materialiuoju turtu susijusias ūkines operacijas ar registruojant ūkinius įvykius, išskyrus tuos atvejus, kai kiti verslo apskaitos standartai reikalauja ar leidžia šį turtą ar su juo susijusias ūkines operacijas ir ūkinius įvykius registruoti apskaitoje kitaip.

3. Žemės ūkio ir neatkuriamų gamtos išteklių paieškos ir gavybos veikloje naudojamas ilgalaikis materialusis turtas, kuris nepriskiriamas biologiniam turtui ar neatkuriamiems gamtos ištekliams, apskaitoje registruojamas šio standarto nustatyta tvarka.

4. Biologinis turtas, nesusijęs su žemės ūkio veikla, registruojamas apskaitoje šio standarto nustatyta tvarka.

5. Pagal nuomos, finansinės nuomos ir panaudos sutartis valdomo turto įsigijimo savikaina apskaičiuojama 20-ojo verslo apskaitos standarto „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ nustatyta tvarka, o jo apskaitai taikomos šio standarto nuostatos, jei jos neprieštarauja 20-ojo verslo apskaitos standarto „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ nuostatoms.

6. Standartas netaikomas:

6.1. Biologinio turto, susijusio su žemės ūkio veikla, apskaitai. Tokio turto apskaitos reikalavimus nustato 17-asis verslo apskaitos standartas „Biologinis turtas“.

6.2. Mineralų, naftos, gamtinių dujų ir kitų neatkuriamų gamtos išteklių paieškos ir gavybos apskaitai.

6.3. Miškų urėdijų patikėjimo teise valdomos miško žemės ir miško apskaitai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 7 straipsnio nuostatą (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), kad žemės ir miško vertė į apskaitą neįtraukiama, perkant mišką su žeme, miškų urėdijų apskaitoje registruojamas pinigų ir nepaskirstytojo pelno sumažėjimas.

6.4. Turto, kurio pardavimas yra įmonės tipinė veikla, apskaitai taikomos 9-ojo verslo apskaitos standarto „Atsargos“ nuostatos.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Turto balansinė vertė – suma, kuria turtas yra parodytas balanse.

Biologinis turtas – augalai ir gyvūnai.

Ilgalaikis materialusis turtas – tai materialusis turtas:

a) kuris skirtas prekėms gaminti, paslaugoms teikti, nuomoti ar administraciniams tikslams;

b) kuris numatomas naudoti ilgiau nei vienerius metus;

c) kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto vertę.

Turto nuvertėjimas – į apskaitą įtraukto turto vieneto balansinės vertės sumažėjimas.

Investicinis turtas – ilgalaikis materialusis turtas (žemė, pastatai ar jų dalis arba žemė kartu su pastatais), kurį jo savininkas arba jo gavėjas pagal finansinės nuomos sutartį laiko tik pajamoms iš to turto nuomos ir (arba) to turto vertės padidėjimo gauti, išskyrus:

a) turtą, kuris naudojamas prekėms gaminti, paslaugoms teikti arba administraciniams tikslams;

b) turtą, kurio pardavimas yra įmonės tipinė veikla.

Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina – sumokėta ar mokėtina pinigų ar pinigų ekvivalentų suma ar kito mainais atiduoto ar sunaudoto turto vertė įsigyjant ar pasigaminant turtą.

Ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė – suma, apskaičiuojama prie ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainos pridedant arba iš jos atimant visas ilgalaikio materialiojo turto vertės pokyčių sumas ir atimant sukauptą nusidėvėjimo sumą.

Likvidacinė vertė – suma, kurią pasibaigus naudingo tarnavimo laikui tikimasi gauti už turtą, įvertinus būsimas likvidavimo ar perleidimo išlaidas.

Naudingo tarnavimo laikas – ribotas laikotarpis, kuriuo įmonės veikloje naudojamas turtas gali teikti naudos. Naudingo tarnavimo laikas taip pat gali būti nustatomas pagal gaminių ir produkcijos vienetų, kuriuos tikimasi pagaminti (gauti) naudojant šį turtą, skaičių.

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas – sistemingas turto nudėvimosios vertės paskirstymas per jo naudingo tarnavimo laiką.

Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba už kurią gali būti įskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti arba parduoti turtą arba įskaityti tarpusavio įsipareigojimą.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. VAS-29, 2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 144-7397 (2010-12-09), i. k. 11020AAISAK00VAS-29

III. TURTO PRISKYRIMAS ILGALAIKIAM MATERIALIAJAM TURTUI

7. Materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus šiuos požymius:

7.1. įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus;

7.2. įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais;

7.3. įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;

7.4. turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei;

7.5. įmonei yra perduota su materialiuoju turtu susijusi rizika.

8. Rizikos perdavimu laikomas momentas, kai įmonė įgyja teisę valdyti, naudoti materialųjį turtą ir juo disponuoti, tampa atsakinga už materialųjį turtą ir jai priklauso materialiojo turto teikiama nauda. Rizikos perdavimo momentas paprastai aptariamas sutartyje. Jei turtas priklauso įmonei nuosavybės teise arba įmonė valdo, naudoja turtą ir juo disponuoja patikėjimo teise ir sutartyje nenumatytas kitas rizikos perdavimo momentas, laikoma, kad su turtu susijusi rizika įmonei perduota sutarties sudarymo momentu. Nustatant, ar su turtu susijusi rizika yra perduota įmonei, būtina laikytis turinio svarbos principo, o ne formalių reikalavimų.

9. Materialusis turtas, sudarantis prielaidas įmonei veikti būsimais laikotarpiais, nors ir neduodantis tiesioginės ekonominės naudos, pripažįstamas ilgalaikiu turtu (pavyzdžiui, turtas, įsigytas darbo saugos, gamtosaugos, valdymo tikslams).

10. Jei įmonė ketina įsigyti materialųjį turtą, kuris teiks jai ekonominės naudos naudojamas ilgiau kaip vienerius metus, iš anksto už tokį turtą sumokėtos sumos turi būti priskiriamos kitam ilgalaikiam materialiajam turtui. Ilgalaikiam materialiajam turtui taip pat priskiriamas gautas, bet dar nepradėtas naudoti arba nebaigtas komplektuoti ilgalaikis materialusis turtas. Šiame punkte nurodytas turtas apskaitoje registruojamas atskirai.

IV. ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO ĮSIGIJIMO (PASIGAMINIMO) SAVIKAINA

11. Ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina.

12. Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą sudaro:

12.1. įsigyjant šį turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma (ar kito sunaudoto turto vertė);

12.2. atvežimo išlaidos;

12.3. muitai, akcizai ir kiti negrąžinami mokesčiai;

12.4. projektavimo darbų išlaidos;

12.5. sumontavimo išlaidos;

12.6. instaliacijos išlaidos;

12.7. paruošimo naudoti išlaidos;

12.8. remonto, atlikto iki turto naudojimo pradžios, išlaidos;

12.9. išbandymo išlaidos;

12.10. infrastruktūros ir turto registravimo išlaidos;

12.11. žemės sklypo ir statybos aikštelės paruošimo išlaidos;

12.12. numatomos išmontavimo, išvežimo, gamybos vietos sutvarkymo išlaidos, jei jos atitinka įsipareigojimų arba atidėjinių apibrėžimą;

12.13. kitos tiesiogiai su turto įsigijimu susijusios išlaidos.

13. Į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą neįskaičiuojamas grąžinamas pridėtinės vertės mokestis. Negrąžinamą pridėtinės vertės mokestį įmonė gali įskaityti į turto įsigijimo savikainą.

14. Palūkanos į turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą neįskaičiuojamos. Jos pripažįstamos atitinkamų ataskaitinių laikotarpių sąnaudomis.

15. Veiklos sąnaudos į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą neįtraukiamos.

16. Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikaina apskaičiuojama prie pagrindinių žaliavų, medžiagų, sudedamųjų dalių ir detalių, sunaudotų gaminant ilgalaikį turtą, įsigijimo savikainos pridedant tiesiogines darbo ir netiesiogines (pridėtines) šio turto gamybos išlaidas.

17. Savoms reikmėms statomo (gaminamo) turto savikaina nustatoma pagal tuos pačius principus, kaip ir įsigyjant turtą. Jei turtas statomas (gaminamas) ir savoms reikmėms, ir parduoti, savoms reikmėms gaminamo turto savikaina turi būti nustatoma taip pat, kaip ir parduoti gaminamo turto savikaina. Jei savoms reikmėms statant (gaminant) turtą atsiranda papildomų (viršnormatyvinių) medžiagų ar darbo jėgos sąnaudų, jos į turto pasigaminimo savikainą neįtraukiamos ir pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis. Taip pat į pasigaminimo savikainą negalima įtraukti jokios vidaus pelno dalies.

18. Jei turtas įsigyjamas išsimokėtinai per ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį ir jei sutartyje palūkanos nenurodytos arba jų dydis reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos, įsigijimo savikaina apskaičiuojama visą mokėtiną sumą diskontuojant iki dabartinės vertės pritaikius rinkos palūkanų normą. Visos mokėtinos sumos ir diskontuojant gautos mokėtinos sumos skirtumas pripažįstamas palūkanų sąnaudomis per visą išsimokėjimo laikotarpį.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-13, 2008-12-08, Žin., 2008, Nr. 145-5849 (2008-12-18), i. k. 10820AAISAK00VAS-13

19. Jei įmonė ilgalaikį materialųjį turtą gauna iš savininkų turtinių įnašų forma, jo įsigijimo savikainą sudaro savininkų susirinkimo arba savininko patvirtinta turto vertė, kuri negali būti didesnė už tikrąją vertę, ir visos su jo įregistravimu ir paruošimu naudoti susijusios išlaidos.

20. Neatlygintinai gauto (dovanoto) ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro dovanojimo sutartyje ar kitame dokumente patvirtinta to turto vertė, kuri negali būti didesnė už tikrąją vertę, ir su šio turto gavimu ir paruošimu naudoti susijusios išlaidos.

21. Kai turto vertė nenurodyta, gauto ilgalaikio materialiojo turto vertę, kuri ir bus laikoma įsigijimo savikaina, nustato įmonė, atsižvelgdama į to turto tikrąją vertę, jei yra aktyvioji to turto rinka arba jei tikroji vertė gali būti patikimai nustatyta.

22. Jei neatlygintinai gauto materialiojo turto aktyviosios rinkos nėra arba turto tikrosios vertės patikimai nustatyti negalima, nemokamai ar už labai mažą kainą gauto turto įsigijimo savikaina laikoma išlaidų, kurios tiesiogiai susijusios su to turto įsigijimu ir paruošimu naudoti, suma.

23. Jei materialiojo turto aktyviosios rinkos nėra arba turto tikrosios vertės patikimai nustatyti negalima, o neatlygintinai gaunant materialųjį turtą nepatiriama jokių išlaidų, šio turto įsigijimo savikaina yra lygi nuliui.

24. Patikėjimo teise valdomo turto įsigijimo savikaina yra ta, kuri nurodyta perdavimo akte. Jei perdavimo akte vertė nenurodyta, ją nustato įmonė, atsižvelgdama į to turto tikrąją vertę.

25. Ilgalaikis materialusis turtas gali būti įsigyjamas mainais į kitą turtą.

26. Mainais gauto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina apskaičiuojama prie mainų sutartyje numatytos vertės pridedant tiesiogines, su to turto mainais susijusias išlaidas.

27. Jei ilgalaikis materialusis turtas įsigyjamas mainais į kitą turtą, o mainų sutartyje vertė nenurodyta, tai įsigytas ilgalaikis materialusis turtas įvertinamas ir apskaitoje registruojamas tikrąja verte. Jei įsigyjamo ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės nustatyti negalima, jis užregistruojamas už jį perduoto turto tikrąja verte. Jeigu mainomo turto tikrosios vertės nustatyti negalima, ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina laikoma už jį perduoto turto balansinė vertė.

28. Mainais perduodamo turto tikroji vertė gali būti didesnė arba mažesnė už jo balansinę vertę. Tokiu atveju turto tikrosios vertės ir balansinės vertės skirtumas pripažįstamas pelnu (nuostoliais) iš ilgalaikio materialiojo turto mainų.

V. ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO EKSPLOATAVIMO, REKONSTRAVIMO IR REMONTO IŠLAIDŲ APSKAITA

29. Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo išlaidos priskiriamos to ataskaitinio laikotarpio, per kurį jos buvo patirtos, veiklos sąnaudoms, jei pagal įmonės apskaitos politiką jos nepriskiriamos gaminamos produkcijos savikainai.

30. Ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo ir remonto darbų registravimas apskaitoje priklauso nuo tų darbų suteikiamo rezultato.

31. Jei ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas ar remontas pailgina turto naudingo tarnavimo laiką ir pagerina jo naudingąsias savybes, šių darbų verte didinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina ir patikslinamas turto naudingo tarnavimo laikas.

32. Jei ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas ar remontas tik pagerina naudingąsias turto savybes, bet nepailgina turto naudingo tarnavimo laiko, šių darbų verte didinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina.

33. Jei ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas ar remontas nepagerina naudingųjų turto savybių, bet pailgina jo naudingo tarnavimo laiką, šių darbų verte turi būti padidinta turto įsigijimo savikaina ir patikslintas turto naudingo tarnavimo laikas. Šio turto likutinė vertė, pradedant laikotarpiu, kada buvo patikslintas turto naudingo tarnavimo laikas, turi būti nudėvima per likusį patikslintą naudingo tarnavimo laiką. Tokių darbų pavyzdys gali būti pastato remontas, kuris pailgina jo naudingo tarnavimo laiką.

34. Jei ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas ar remontas nepagerina naudingųjų turto savybių ir nepailgina jo naudingo tarnavimo laiko, šių darbų vertė pripažįstama ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis.

35. Kai kuriais atvejais ilgalaikis materialusis turtas turi būti remontuojamas pagal techninio eksploatavimo ar panašios dokumentacijos reikalavimus ir joje nustatytais periodais, kad būtų užtikrinamas saugus ir patikimas jo naudojimas. Šiuo atveju remonto išlaidas įmonė turi pripažinti turtu ir nudėvėti per laikotarpį iki kito numatomo to turto remonto.

36. Pagal techninio eksploatavimo ar panašios dokumentacijos sąlygas kai kurias ilgalaikio materialiojo turto dalis gali prireikti keisti, nes jų naudingo tarnavimo laikas skiriasi nuo viso turto, kuriam jos priklauso, naudingo tarnavimo laiko. Jei tokių dalių įsigijimo (pasigaminimo) savikainą galima patikimai nustatyti ir ji ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto vertę, įmonė turėtų jas registruoti ir nudėvėti kaip atskirą ilgalaikio materialiojo turto vienetą (pavyzdžiui, lėktuvo fiuzeliažas ir jo variklis).

37. Jei dėl avarijos ar kitų priežasčių sugadinto turto remonto išlaidas kompensuoja draudimo įmonė, remonto išlaidos turi būti sumažintos kompensuojama suma. Jei kompensuojama suma yra didesnė už remonto išlaidas, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio pajamomis.

VI. ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO APSKAITA IR PATEIKIMAS FINANSINĖSE ATASKAITOSE

38. Ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus investicinį, jį įsigijus ar pasigaminus, registruojamas apskaitoje įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, vėliau, atsižvelgiant į įmonės pasirinktą apskaitos politiką, jis gali būti apskaitomas vienu iš šių būdų:

38.1. įsigijimo savikaina;

38.2. perkainota verte.

39. Atskiroms turto grupėms gali būti taikomi skirtingi apskaitos būdai.

40. Jei įmonės apskaitos politikoje numatyta ilgalaikį materialųjį turtą apskaitoje registruoti įsigijimo savikaina, tai finansinėse ataskaitose jis parodomas įsigijimo savikaina, iš kurios atimtos sukaupta nusidėvėjimo ir jo vertės sumažėjimo sumos.

41. Ilgalaikio materialiojo turto vertė turi būti mažinama 23-iojo verslo apskaitos standarto „Turto nuvertėjimas“ nustatyta tvarka.

42. Minimalios vertės keitimas laikomas apskaitinio įvertinimo keitimu. Minimali ilgalaikio materialiojo turto vertė negali būti dažnai ir be ekonominio pagrindo keičiama. Ji gali būti keičiama, pavyzdžiui, įvykus reikšmingiems įmonės turto pokyčiams ar pasikeitus įmonės veiklos pobūdžiui. Jei įmonė keičia nustatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę, visų turto vienetų, kurių įsigijimo savikaina mažesnė už patvirtintą naują minimalią vertę, ir kurie dėl to jau neatitinka ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo kriterijų, likutinė vertė nedelsiant pripažįstama sąnaudomis.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-18, 2011-12-23, Žin., 2011, Nr. 161-7675 (2011-12-29), i. k. 11120AAISAK00VAS-18

43. Jei įmonės apskaitos politikoje numatyta taikyti perkainotos vertės būdą, ilgalaikis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, vėliau jis perkainojamas (turto balansinė vertė padidinama (ar sumažinama) iki to turto tikrosios vertės) ir apskaitoje užregistruojamas vertės pokytis. Finansinėse ataskaitose turtas parodomas perkainota verte, iš jos atėmus sukauptą nusidėvėjimo ir turto vertės sumažėjimo sumas.

44. Jei ilgalaikio turto apskaitos politikoje numatyta perkainoti ilgalaikį materialųjį turtą, perkainojimas turi būti atliekamas periodiškai, bet ne rečiau kaip kas penkerius metus.

45. Jei ilgalaikio materialiojo turto (viso ar tam tikros jo grupės) tikroji vertė reikšmingai kinta, tokį turtą reikia perkainoti dažniau.

46. Jei perkainojamas ilgalaikio materialiojo turto vienetas, turi būti perkainojama ir visa ilgalaikio materialiojo turto grupė, kuriai tas turto vienetas priklauso. Visas vienai turto grupei priskiriamas turtas turi būti perkainojamas tuo pačiu metu.

47. Ilgalaikio materialiojo turto grupę sudaro panašaus pobūdžio ir naudojimo įmonės veikloje turtas. Turto grupių skaičių ir rūšis įmonė nustato savo nuožiūra. Ilgalaikio materialiojo turto grupių pavyzdžiai:

47.1. žemė;

47.2. pastatai ir statiniai;

47.3. mašinos ir įrenginiai;

47.4. transporto priemonės;

47.5. kita įranga;

47.6. statomas ar rekonstruojamas ilgalaikis materialusis turtas;

47.7. kitas materialusis turtas;

47.8. investicinis turtas;

47.9. laikinai nenaudojamas turtas.

48. Jei perkainojus ilgalaikį materialųjį turtą jo vertė padidėja, apskaitoje registruojama ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma ir perkainojimo rezervas (rezultatai).

49. Jei perkainojus ilgalaikį materialųjį turtą jo vertė sumažėja, apskaitoje registruojama ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo suma ir pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto vertės sumažėjimo, jei anksčiau šio turto vertė perkainojant nebuvo padidinta.

50. Jei anksčiau ilgalaikio turto vienetas buvo perkainotas ir yra likusi nepanaudota perkainojimo rezervo (rezultatų) dalis, sumažėjus turto vertei, apskaitoje registruojama turto vertės sumažėjimo suma ir mažinamas perkainojimo rezervas (rezultatai). Jei to turto perkainojimo rezervo (rezultatų) suma yra mažesnė už turto vertės sumažėjimo sumą, ta dalis, kuri viršija perkainojimo rezervo (rezultatų) sumą, pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto vertės sumažėjimo.

51. Jei perkainojus ilgalaikį materialųjį turtą jo vertė padidėja, tačiau anksčiau šio turto vertė buvo sumažėjusi ir dėl to buvo pripažintos sąnaudos, apskaitoje registruojama turto vertės padidėjimo suma ir sąnaudos sumažinamos tokia suma, kuri anksčiau buvo pripažinta sąnaudomis, o likusi dalis įtraukiama į perkainojimo rezervą (rezultatus).

VII. ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO NUSIDĖVĖJIMAS

52. Ilgalaikis materialusis turtas gali būti riboto ir neriboto naudojimo laiko. Skaičiuojamas tik riboto naudojimo laiko turto nusidėvėjimas.

53. Žemė yra neriboto naudojimo laiko turtas, todėl jos nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

54. Parengus ilgalaikį materialųjį turtą naudoti, jo nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos.

55. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 dienos po jo nurašymo, perleidimo, priskyrimo investiciniam turtui, kuris bus apskaitomas tikrąja verte, ar kitokio perdavimo arba kai visa naudojamo ilgalaikio turto vertė (atėmus likvidacinę vertę) perkeliama į gaminamo turto, teikiamų paslaugų savikainą.

56. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis metine nusidėvėjimo norma, kurią įmonė nusistato, atsižvelgdama į:

56.1. planuojamą naudingo tarnavimo laiką;

56.2. planuojamą ilgalaikio materialiojo turto naudojimo intensyvumą, turto naudojimo aplinką, naudingųjų turto savybių kitimą per visą jo naudingo tarnavimo laiką;

56.3. technologijų ir ekonominę pažangą, morališkai sendinančią turtą;

56.4. teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką;

56.5. įmonės nusistatytą ilgalaikio materialiojo turto likvidacinę vertę.

57. Nudėvimoji ilgalaikio materialiojo turto vertė apskaičiuojama iš jo įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atimant nustatytą likvidacinę vertę. Likvidacinę vertę nustato įmonė.

58. Nusistatyta ilgalaikio materialiojo turto metinė nusidėvėjimo norma, naudingo tarnavimo laikas ir likvidacinė vertė gali būti tikslinami gavus papildomos informacijos. Ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė, pradedant laikotarpiu, kada buvo patikslinta nusidėvėjimo skaičiavimo norma, naudingo tarnavimo laikas arba likvidacinė vertė, turi būti nudėvima per likusį patikslintą turto naudingo tarnavimo laiką.

59. Taikomi šie ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodai:

59.1. tiesiogiai proporcingas (tiesinis);

59.2. produkcijos;

59.3. metų skaičiaus;

59.4. dvigubai mažėjančios vertės.

60. Metų skaičiaus ir dvigubai mažėjančios vertės metodai nerekomenduojami taikyti, kai skaičiuojamas ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas, išskyrus tuos atvejus, kai tai reikalinga norint teisingai parodyti įmonės veiklos rezultatus ir turto teikiamą ekonominę naudą.

61. Taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal formulę:

V1 – V2

N = –––––––––––, kur

N – metinė nusidėvėjimo suma;

V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina;

V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;

T – naudingo tarnavimo laikas metais.

62. Tam tikro ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo suma, apskaičiuojama produkcijos metodu, priklauso nuo šiuo turto vienetu pagamintos produkcijos ar atliktų paslaugų kiekio. Taikant šį metodą, nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal formulę:

(V1 – V2) x P

N = –––––––––––––, kur

Pmax

N – nusidėvėjimo suma, tenkanti pagamintai produkcijai (atliktoms paslaugoms);

V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina;

V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;

P – per ataskaitinį laikotarpį pagamintos produkcijos (atliktų paslaugų) kiekis;

Pmax – maksimalus ilgalaikio turto objektu pagamintos produkcijos (atliktų paslaugų) kiekis.

63. Metų skaičiaus metodu nusidėvėjimo suma skaičiuojama nuo įsigijimo savikainos, tačiau pirmaisiais turto naudojimo metais į gaminamo turto, teikiamų paslaugų savikainą įskaičiuojama didžiausia nusidėvėjimo suma, antraisiais – mažesnė negu pirmaisiais, o trečiaisiais ir dar vėlesniais metais – tolygiai mažėjanti nusidėvėjimo suma, atsižvelgiant į pasirinktą turto naudojimo laiką. Taikant metų skaičiaus metodą, nusidėvėjimo suma skaičiuojama pagal formulę:

(V1 – V2) x (T–i+1) x 2

N = ––––––––––––––––––––, kur

T x (T+1)

N – metinė nusidėvėjimo suma;

V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina;

V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;

T – naudingo tarnavimo laikas metais;

i – metai, kurių nusidėvėjimas skaičiuojamas, kur „i“ mažiau arba lygu „T“.

64. Taikant dvigubai mažėjančios vertės metodą, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo objekto likutinės vertės pagal du kartus padidintą procentą. Taikant šį metodą, metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal formulę:

100 procentų

N = L x n; n = ––––––––––– x 2, kur

N – metinė nusidėvėjimo suma;

L – ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė;

n – nusidėvėjimo procentas;

T – naudingo tarnavimo laikas metais.

Pirmaisiais turto naudojimo metais nusidėvėjimas skaičiuojamas:

N1 = L1 x n, kur

L1 = V1,

V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina.

Antraisiais turto naudojimo metais nusidėvėjimas skaičiuojamas:

N2 = L2 x n, kur L2 = L1 – N1.

Trečiaisiais turto naudojimo metais nusidėvėjimas skaičiuojamas:

N3 = L3 x n, kur L3 = L2 – N2.

Ketvirtaisiais ir po jų einančiais, ir dar kitais „i“-aisiais metais (išskyrus paskutinius turto naudojimo metus) nusidėvėjimas skaičiuojamas:

Ni = Li x n, kur Li = Li – 1 – Ni – 1.

Paskutiniais turto naudojimo metais nusidėvėjimas skaičiuojamas:

Np = Lp – 1 – V2, kur V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė.

65. Ilgalaikio materialiojo turto objektus, kurių nusidėvėjimas skaičiuojamas, įmonė gali nusistatyti pati. Tai gali būti:

65.1. identiškų vienarūšių turto vienetų grupė;

65.2. atskiras turto vienetas;

65.3. turto vieneto sudedamoji dalis, jeigu jos naudingo tarnavimo laikas skiriasi nuo to turto, kurio sudedamoji dalis ji yra, naudingo tarnavimo laiko ir jeigu įmanoma nustatyti šios dalies įsigijimo (pasigaminimo) savikainą.

66. Ilgalaikio materialiojo turto nudėvimoji vertė turi būti nuosekliai paskirstyta per visą jo naudingo tarnavimo laiką.

67. Jei ilgalaikis materialusis turtas yra perkainojamas ar jo vertė buvo patikslinta dėl remonto ar nuvertėjimo, jo nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo iš naujo nustatytos vertės.

68. Nusidėvėjimo suma turi būti pripažinta sąnaudomis kiekvieną ataskaitinį laikotarpį, išskyrus atvejus, kai nusidėvėjimo sąnaudos įtraukiamos į kito turto pasigaminimo savikainą.

69. Nusidėvėjimo skaičiavimo metodas, turto likvidacinė vertė ir naudingo tarnavimo laikas turi būti periodiškai, bet ne rečiau kaip metinių finansinių ataskaitų datą, peržiūrimi. Jei pastebėtas reikšmingas laukiamos iš to turto ekonominės naudos pasikeitimas, nusidėvėjimo skaičiavimo metodas, likvidacinė vertė ar naudingo tarnavimo laikas turi būti pakeisti taip, kad atitiktų pasikeitusią situaciją.

70. Naudingo tarnavimo laiko, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo skaičiavimo metodo keitimas pagal standarto 69 punkto reikalavimus laikomas apskaitinio įvertinimo keitimu. Apskaitinių įvertinimų keitimo apskaitos reikalavimus nustato 7-asis verslo apskaitos standartas „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-18, 2011-12-23, Žin., 2011, Nr. 161-7675 (2011-12-29), i. k. 11120AAISAK00VAS-18

VIII. ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO NURAŠYMAS

71. Jeigu apskaitoje užregistruotas ilgalaikis materialusis turtas neatitinka priskyrimo ilgalaikiam materialiajam turtui požymių, jis iškeliamas iš ilgalaikio materialiojo turto.

72. Nurašius visiškai nudėvėtą turtą, gautos dalys ar medžiagos apskaitoje registruojamos kaip atsargos grynąja galimo realizavimo verte. Jei nurašyto turto likvidacinė vertė didesnė už gautų dalių ir medžiagų grynąją galimo realizavimo vertę, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto nurašymo, jei likvidacinė vertė mažesnė – ataskaitinio laikotarpio pelnu.

73. Jei nurašomas turtas ne visiškai nudėvėtas, nenudėvėta vertė pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto nurašymo. Jei išmontavus turtą gaunamos dalys ar medžiagos, jos apskaitoje registruojamos grynąja galimo realizavimo verte atsargų sąskaitoje, atitinkamai mažinant dėl turto nurašymo patirtą nuostolį.

74. Ilgalaikio materialiojo turto perleidimas apskaitoje registruojamas nurašant turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainą, visas to turto vertės pokyčių sumas ir sukauptą to turto nusidėvėjimo sumą. Pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomas perleidimo sandorio rezultatas. Pelnas ar nuostoliai apskaičiuojami iš pajamų, uždirbtų perleidus turtą, atimant parduoto turto likutinę vertę ir visas su perleidimu susijusias išlaidas.

75. Ilgalaikis materialusis turtas, kuris nebebus naudojamas įmonės veikloje ir kurį įmonė ketina parduoti, išskyrus investicinį turtą, registruojamas atsargų sąskaitoje likutine verte tą datą, nuo kurios turtas nenaudojamas. Tokio turto apskaitos reikalavimus nustato 9-asis verslo apskaitos standartas „Atsargos“.

76. Ilgalaikis materialusis turtas atsargų sąskaitoje turi būti registruojamas ir laikomas parduoti tik tada, kai jis atitinka visus šiuos kriterijus:

76.1. Dabartinės būklės turtą, esant įprastoms pardavimo sąlygoms, galima greitai parduoti.

76.2. Jo pardavimas turi būti labai tikėtinas. Turto pardavimas yra labai tikėtinas, kai:

76.2.1. tokiu turtu yra aktyviai prekiaujama rinkoje;

76.2.2. to turto pardavimas yra pradėtas, vykdoma aktyvi pirkėjo paieška ir neketinama atsisakyti jį parduoti;

76.2.3. turtą planuojama parduoti per 12 mėnesių nuo jo užregistravimo atsargų sąskaitoje datos.

76.3. Jei toks turtas neparduodamas per 12 mėnesių nuo perkėlimo į atsargas datos, jis ir toliau gali būti apskaitomas atsargų sąskaitoje, jei jis nebuvo parduotas dėl nuo įmonės nepriklausomų aplinkybių, bet įmonė neatsisakė tikslo šį turtą parduoti ir tikėtina, kad artimiausiu metu jis bus parduotas.

77. Jeigu ilgalaikis materialusis turtas, kuris anksčiau buvo perkeltas į atsargų sąskaitą, jau neatitinka 76 punkte nurodytų kriterijų, jis negali būti apskaitomas atsargų sąskaitoje.

78. Jeigu perleidžiamas atsargų sąskaitoje apskaitomas turtas, pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje „Kita veikla“ parodomas sandorio rezultatas. Perleidus tokį turtą, pelnas ar nuostoliai apskaičiuojami iš uždirbtų pajamų atimant parduoto turto balansinę vertę ir visas su perleidimu susijusias išlaidas.

79. Ilgalaikis materialusis turtas, kuris laikinai nenaudojamas įmonės veikloje, apskaitoje registruojamas atskiroje sąskaitoje. Balanse šis turtas parodomas toje pačioje turto grupėje, kuriai jis buvo priskirtas, kol buvo naudojamas. Aiškinamajame rašte turi būti pateikiama informacija apie laikinai nenaudojamą turtą.

80. Jei turtas prarandamas dėl vagystės ar kitų priežasčių, nuostoliai, jei nėra galimybės jų kompensuoti, pripažįstami ataskaitinio laikotarpio nuostoliais dėl turto praradimo. Jei pagrįstai tikimasi, kad nuostoliai bus atlyginti, numatoma atgauti suma registruojama kaip gautina suma. Jei numatoma atgauti suma yra mažesnė už prarasto turto vertę, likusi suma pripažįstama nuostoliais.

81. Jei turtas prarandamas dėl stichinių nelaimių ar kitų gamtos reiškinių, kurie nebūdingi tai vietovei, dėl šio turto praradimo atsiradę nuostoliai, jei negalima jų kompensuoti, pripažįstami netekimais. Tą ataskaitinį laikotarpį, kai pagrįstai nustatoma, kad nuostoliai bus atlyginti, numatoma atgauti suma registruojama kaip gautina, atitinkamai sumažinant netekimų sumą.

82. Jei ilgalaikis materialusis turtas prarandamas ar patiriama nuostolių dėl gamtos reiškinių, kurie būdingi tai vietovei, tokie nuostoliai pripažįstami ataskaitinio laikotarpio įprastinės veiklos nuostoliais dėl turto praradimo. Jei pagrįstai nustatoma, kad nuostoliai bus atlyginti, numatoma atgauti suma registruojama kaip gautina suma, atitinkamai sumažinant nuostolius dėl turto praradimo.

83. Jei nurašomas turtas buvo perkainotas ir yra likusi nepanaudota perkainojimo rezervo (rezultatų) dalis, perkainojimo rezervas turi būti atitinkamai sumažinamas. Perkainojimo rezervo (rezultatų) apskaitos reikalavimus nustato 8-asis verslo apskaitos standartas „Nuosavas kapitalas“.

IX. INVESTICINIO TURTO APSKAITA

84. Turtas gali būti priskiriamas investiciniam turtui ir finansinėse ataskaitose parodomas tik tada, kai šis turtas atitinka investicinio turto apibrėžimą. Investicinio turto paskirtis – gauti pajamų tik iš nuomos ir (arba) turto vertės padidėjimo.

85. Įsigytas investicinis turtas apskaitoje registruojamas vadovaujantis šio standarto 11 punktu. Vėliau, atsižvelgiant į įmonės pasirinktą apskaitos politiką, jis gali būti apskaitomas vienu iš šių būdų:

85.1. įsigijimo savikaina;

85.2. tikrąja verte.

86. Jei investicinio turto apskaitai pasirenkamas įsigijimo savikainos būdas, skaičiuojamas investicinio turto nusidėvėjimas. Finansinėse ataskaitose investicinis turtas parodomas įsigijimo savikaina, iš kurios atimtos sukaupta nusidėvėjimo ir vertės sumažėjimo sumos.

87. Išlaidos, kurios sudaro investicinio turto įsigijimo savikainą, nustatomos vadovaujantis šio standarto 12 punktu.

88. Investicinio turto vertė mažinama 23-iojo verslo apskaitos standarto „Turto nuvertėjimas“ nustatyta tvarka.

89. Investicinio turto, kuris finansinėse ataskaitose parodomas įsigijimo savikaina, remonto išlaidos registruojamos šio standarto 31, 32, 33, 34 punktuose nustatyta tvarka.

90. Jei investicinio turto apskaitai pasirenkamas tikrosios vertės būdas, turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Investicinio turto tikroji vertė tikslinama kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas, jos pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliu pelno (nuostolių) ataskaitoje.

91. Investicinio turto, parodyto finansinėse ataskaitose tikrąja verte, remonto išlaidos pripažįstamos laikotarpio, per kurį jos buvo patirtos, sąnaudomis.

92. Jei turtas, anksčiau naudotas prekėms gaminti, paslaugoms teikti ar administraciniams tikslams, pradedamas laikyti tik pajamoms iš nuomos ir (arba) vertės padidėjimo gauti, jis iš kitų ilgalaikio materialiojo turto grupių turi būti perkeliamas į investicinio turto grupę tą dieną, kai pradedamas laikyti tik pajamoms iš nuomos ir (arba) vertės padidėjimo gauti.

93. Jei turtas, anksčiau laikytas tik pajamoms iš nuomos ir (arba) vertės padidėjimo gauti, pradedamas naudoti prekėms gaminti, paslaugoms teikti ar administraciniams tikslams, jis iš investicinio turto grupės turi būti perkeliamas į kitas ilgalaikio materialiojo turto grupes tą dieną, kai pradedamas naudoti prekėms gaminti, paslaugoms teikti ar administraciniams tikslams.

94. Pasirinkus investicinio turto apskaitos įsigijimo savikaina būdą, perkeliant turtą iš kitų ilgalaikio materialiojo turto grupių, kuriose jis buvo apskaitomas įsigijimo savikaina, į investicinio turto grupę, perkeliamo turto įsigijimo savikaina ir sukauptas nusidėvėjimas laikomas investicinio turto įsigijimo savikaina ir sukauptu nusidėvėjimu.

95. Pasirinkus investicinio turto apskaitos įsigijimo savikaina būdą, perkeliant turtą iš kitų ilgalaikio materialiojo turto grupių, kuriose jis buvo apskaitomas perkainota verte, į investicinio turto grupę, perkeliamo turto įsigijimo savikaina ir perkainotos vertės dalis laikoma investicinio turto įsigijimo savikaina. Sukauptas įsigijimo savikainos ir perkainotos vertės dalies nusidėvėjimas laikomas sukauptu investicinio turto nusidėvėjimu. Kai investicinis turtas nudėvimas arba nuvertėja, tai nepanaudota perkeliamo turto perkainojimo rezervo (rezultatų) dalis turi būti mažinama didinant nepaskirstytąjį pelną (mažinant nuostolius).

96. Pasirinkus investicinio turto apskaitos tikrąja verte būdą, perkeliant turtą iš kitų ilgalaikio materialiojo turto grupių į investicinio turto grupę, perkeliamo turto balansinė vertė laikoma investicinio turto įsigijimo savikaina. Perkėlimo dieną įvertinus investicinį turtą tikrąja verte, įsigijimo savikainos ir tikrosios vertės skirtumas parodomas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

97. Pasirinkus investicinio turto apskaitos tikrąja verte būdą, perkeliant turtą iš kitų ilgalaikio materialiojo turto grupių, kuriose jis buvo apskaitomas perkainota verte, į investicinio turto grupę, sumažinama nepanaudota perkeliamo turto perkainojimo rezervo (rezultatų) dalis ir padidinamas nepaskirstytasis pelnas (mažinami nuostoliai).

98. Investicinį turtą, kuris finansinėse ataskaitose parodomas tikrąja verte, perkėlus į kitas turto grupes, jo įsigijimo savikaina yra paskutinė žinoma to turto tikroji vertė.

99. To paties turto viena dalis gali būti laikoma tik pajamoms iš turto nuomos ir (arba) turto vertės padidėjimo gauti, o kita dalis naudojama prekėms gaminti, paslaugoms teikti arba administraciniams tikslams. Tokios turto dalys finansinėse ataskaitose turi būti parodomos:

99.1. atskirai, jei kiekviena iš jų sudaro reikšmingą to turto dalį. Turto dalis, laikoma tik pajamoms iš nuomos ir (ar) vertės padidėjimo gauti, parodoma investicinio turto grupėje. Turto dalis, naudojama prekėms gaminti, paslaugoms teikti ar administraciniams tikslams, parodoma žemės ar pastatų grupėse;

99.2. investicinio turto grupėje, jei turto dalis, naudojama prekėms gaminti, paslaugoms teikti ar administraciniams tikslams, sudaro nereikšmingą to turto dalį;

99.3. žemės ar pastatų grupėse, jei turto dalis, laikoma tik pajamoms iš nuomos ir (ar) vertės padidėjimo gauti, sudaro nereikšmingą to turto dalį.

X. INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS AIŠKINAMAJAME RAŠTE

100. Aiškinamajame rašte turi būti atskleidžiama:

100.1. kiekvienos ilgalaikio materialiojo, investicinio turto, parodomo metinėse finansinėse ataskaitose įsigijimo savikaina, grupės:

100.1.1. įsigijimo (pasigaminimo) savikaina ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;

100.1.2. per ataskaitinį laikotarpį įsigyto turto vertė;

100.1.3. per ataskaitinį laikotarpį perleisto turto vertė;

100.1.4. nurašyto turto vertė;

100.1.5. vertės sumažėjimo suma;

100.1.6. per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuotas nusidėvėjimas;

100.1.7. sukauptas nusidėvėjimas ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;

100.1.8. likutinė vertė ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;

100.2. kiekvienos investicinio turto, parodomo finansinėse ataskaitose tikrąja verte, grupės:

100.2.1. balansinė vertė laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;

100.2.2. per ataskaitinį laikotarpį įsigyto turto vertė;

100.2.3. per ataskaitinį laikotarpį perleisto turto vertė;

100.2.4. nurašyto turto vertė;

100.2.5. per ataskaitinį laikotarpį iš kitų turto grupių į investicinio turto grupę ir iš investicinio turto grupės į kitas grupes perkelto turto vertė;

100.2.6. tikrosios vertės pokytis per finansinius metus.

100.3. pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažintas pelnas ar nuostoliai dėl investicinio turto tikrosios vertės pasikeitimo ir pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnis, kuriame jie parodyti;

100.4. reikšmingos prielaidos ir metodai, kuriais remiantis nustatoma investicinio turto tikroji vertė;

100.5. ilgalaikio materialiojo ir investicinio turto apskaitos politika ir jos pakeitimai;

100.6. įmonės nusistatyta minimali ilgalaikio materialiojo turto vieneto vertė;

100.7. turto įkeitimas ir kiti nuosavybės teisių apribojimai;

100.8. apskaitinių įvertinimų pakeitimai;

100.9. taikomi ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodai ir nusidėvėjimo normos pagal ilgalaikio materialiojo turto grupes;

100.10. priežastys, dėl kurių buvo perkainotas turtas, perkainojimo periodiškumas ir perkainojimo rezultatas;

100.11. visiškai nudėvėt turtas, kuris dar naudojamas, ir jo įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, jei tokio turto yra;

100.12. jei viena to paties turto dalis naudojama tik pajamoms iš turto nuomos ir (arba) turto vertės padidėjimo gauti, o kita dalis – prekėms gaminti, paslaugoms teikti ar administraciniams tikslams, tų dalių reikšmingumo nustatymo kriterijai, dydis ir vertės.

XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

101. Jei indeksuotas įmonės ilgalaikis materialusis turtas neatitinka šio standarto reikalavimo, kad jį būtų galima registruoti apskaitoje ir parodyti finansinėse ataskaitose įsigijimo savikaina arba perkainota verte, ir jei indeksuota ilgalaikio materialiojo turto vertė nekoreguojama, tai per to ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką įmonė privalo metinėse finansinėse ataskaitose atskleisti indeksavimo poveikį turto balansinei vertei.

102. Nauja standarto redakcija taikoma sudarant 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas, ji taip pat gali būti taikoma ir sudarant ankstesnių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas.

103. Jei pagal ankstesnes šio standarto nuostatas tam tikro ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo nereikėjo skaičiuoti, tai pagal naują šio standarto redakciją nuo 2009 m. sausio 1 d. tokio turto nusidėvėjimą įmonė gali skaičiuoti perspektyviniu būdu. Šiuo atveju, pradedant skaičiuoti ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą, reikia patikrinti, ar šis turtas nėra nuvertėjęs, iš naujo nustatyti jo likvidacinę vertę, peržiūrėti naudingo tarnavimo laiką.

Papildyta punktu:

Nr. VAS-5, 2010-02-19, Žin., 2010, Nr. 23-1116 (2010-02-25), i. k. 11020AAISAK000VAS-5

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. VAS-9, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4183 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-9

PATVIRTINTA

Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos

apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m.

gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1

(Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos

apskaitos instituto direktoriaus 2007 m.

lapkričio 20 d. įsakymo Nr. VAS-8 redakcija)

13-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „NEMATERIALUSIS TURTAS“

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šio standarto tikslas – nustatyti nematerialiojo turto pripažinimo, įvertinimo, apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose tvarką.

2. Standartas taikomas nematerialiojo turto apskaitai.

3. Standartas netaikomas:

3.1. teisių į mineralinius išteklius, žemės gelmių ir kitų gamtos išteklių tyrinėjimo ir gavybos išlaidų apskaitai;

3.2. nematerialiajam turtui, kurį įmonė numato perleisti arba sunaudoti per vieną ataskaitinį laikotarpį. Tokio turto apskaitos reikalavimus nustato 9-asis verslo apskaitos standartas „Atsargos“;

3.3. atidėtųjų mokesčių turto apskaitai. Tokio turto apskaitos reikalavimus nustato 24-asis apskaitos standartas „Pelno mokestis“;

3.4. prestižo apskaitai. Prestižo apskaitos reikalavimus nustato 14-asis verslo apskaitos standartas „Verslo jungimai“;

3.5. finansinio turto apskaitai. Tokio turto apskaitos reikalavimus nustato 18-asis „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ ir 26-asis „Išvestinės finansinės priemonės“ verslo apskaitos standartai;

3.6. nematerialiajam turtui, kurio apskaita reglamentuojama kitų verslo apskaitos standartų.

4. Nematerialusis turtas, įsigytas pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartis, įsigijimo metu registruojamas apskaitoje 20-ojo verslo apskaitos standarto „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ nustatyta tvarka, o vėliau jo apskaitai taikomos šio standarto nuostatos.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Aktyvioji rinka – rinka, atitinkanti visus šiuos kriterijus: a) prekiaujama vienarūšiu turtu; b) bet kuriuo metu yra pirkėjų (pardavėjų), ketinančių pirkti ar parduoti turtą; c) informacija apie parduodamo turto rinkos kainas yra prieinama visuomenei.

Amortizacija – amortizuojamosios vertės priskyrimas sąnaudoms ar kito turto savikainai ir paskirstymas per visą planuojamą turto naudingo tarnavimo laiką, atsižvelgiant į realų to turto ekonominės vertės kitimą.

Amortizuojamoji vertė – suma, gauta iš turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus numatytą likvidacinę vertę.

Balansinė vertė – suma, kuria turtas yra parodytas balanse. Nematerialiojo turto balansinė vertė yra lygi jo likutinei vertei.

Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina – sumokėta ar mokėtina pinigų ar pinigų ekvivalentų suma ar kito mainais atiduoto ar sunaudoto turto vertė įsigyjant ar pasigaminant turtą.

Nematerialiojo turto likutinė vertė – suma, apskaičiuojama prie nematerialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainos pridedant arba iš jos atimant visas nematerialiojo turto vertės pokyčių sumas ir atimant sukauptą amortizacijos sumą

Likvidacinė vertė – suma, kurią pasibaigus naudingo tarnavimo laikui tikimasi gauti už turtą, įvertinus būsimas likvidavimo ar perleidimo išlaidas.

Naudingo tarnavimo laikas – ribotas laikotarpis, kuriuo įmonės veikloje naudojamas turtas gali teikti naudos. Naudingo tarnavimo laikas taip pat gali būti nustatomas pagal gaminių ir produkcijos vienetų, kuriuos tikimasi pagaminti (gauti) naudojant šį turtą, skaičių.

Nematerialusis turtas – neturintis materialios formos nepiniginis turtas, kuriuo įmonė disponuoja, kurį naudodama tikisi gauti tiesioginės ir (arba) netiesioginės ekonominės naudos ir kurio vertė yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią nematerialiojo turto vertę.

Nuvertėjimas (nuostolis dėl vertės sumažėjimo) – suma, kuria turto balansinė vertė yra didesnė už jo atsiperkamąją vertę.

Plėtra – tyrimų rezultatų ar kitų žinių taikymas planuojant arba kuriant naujus ar iš esmės pagerintus produktus (medžiagas, įrengimus, gaminius, procesus, sistemas ar paslaugas) prieš pradedant komercinę jų gamybą ar naudojimą.

Prestižas – suma, kuria įgijėjo sumokėta kaina viršija įsigytosios įmonės grynojo turto dalies vertę ar įsigyto verslo grynojo turto vertę ir iš kurios įgijėjas tikisi gauti ekonominės naudos ateityje.

Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba už kurią gali būti įskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti arba parduoti turtą arba įskaityti tarpusavio įsipareigojimą.

Tyrimas – suplanuota veikla, atliekama siekiant naujų mokslo ar technikos žinių.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. VAS-30, 2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 144-7398 (2010-12-09), i. k. 11020AAISAK00VAS-30

III. NEMATERIALIOJO TURTO PRIPAŽINIMAS

5. Nematerialusis turtas pripažįstamas, jei patirtos išlaidos atitinka nematerialiojo turto apibrėžimą ir šiuos pripažinimo kriterijus:

5.1. Pagrįstai tikėtina, kad įmonė ateityje iš turto gaus tiesioginės ir (arba) netiesioginės ekonominės naudos.

5.2. Turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būti patikimai įvertinta ir atskirta nuo kito turto vertės.

5.3. Įmonė gali tuo turtu disponuoti, jį kontroliuoti arba apriboti kitų teisę juo naudotis.

6. Vertinant tikimybę gauti ekonominės naudos, turi būti vadovaujamasi nematerialiojo turto pirminio pripažinimo metu turima patikima informacija ir laikomasi ne tik formalių reikalavimų, bet ir turinio svarbos principo.

7. Būsimą ekonominę naudą, gaunamą iš įmonės naudojamo nematerialiojo turto, gali sudaryti gaminių ir paslaugų pardavimo pajamos, išlaidų sumažėjimas ar kita nauda.

8. Vienas iš svarbiausių nematerialiojo turto pripažinimo kriterijų yra jo kontrolė. Įmonė kontroliuoja turtą, jei ji turi teisę gauti iš jo būsimos ekonominės naudos ir uždrausti kitiems juo naudotis. Įmonės teisė kontroliuoti nematerialųjį turtą ir jo teikiamą ekonominę naudą gali būti nustatyta teisės aktų.

9. Nematerialiojo turto pavyzdžiai gali būti:

9.1. prekių ženklai;

9.2. patentai ir licencijos;

9.3. autorių ir gretutinės teisės;

9.4. plėtros darbai;

9.5. kompiuterių programos;

9.6. prestižas;

9.7. taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai.

10. Tam tikrais atvejais nematerialusis turtas gali būti susietas su materialia forma. Toks turtas gali būti kompaktiniame diske (kompiuterių programos), popierinėse laikmenose (licencijos ar patentai), kino juostoje ar pan. Tais atvejais, kai turtas turi materialiojo ir nematerialiojo turto požymių, nustatant, kuriam turtui jį priskirti, įvertinama, kuris požymis vyrauja. Jei nematerialusis turtas yra neatskiriama materialiojo turto dalis, jis apskaitomas kartu su tuo materialiojo turto vienetu. Pavyzdžiui, kompiuterio operacinė sistema, be kurios kompiuteris negali veikti, priskiriama kompiuterio įsigijimo savikainai, o programa, kuri nėra sudedamoji kompiuterio įrangos dalis, apskaitoma kaip nematerialusis turtas.

11. Vykdant plėtros darbus, gali būti sukurti ar pagaminti bandomieji pavyzdžiai, kurie turi materialią formą, tačiau šiuo atveju materialiojo turto požymiai nėra svarbūs, nes pagrindinis tikslas yra tobulinti jau gaminamą arba sukurti naują produktą, todėl šios išlaidos priskiriamos nematerialiajam turtui.

12. Nematerialusis turtas gali būti atskiriamas ir neatskiriamas nuo kito įmonės turto. Nematerialusis turtas, kurį įmonė gali perleisti ar išnuomoti, yra laikomas atskiriamu nuo kito įmonės turto. Jei nematerialusis turtas yra neatskiriamas nuo kito turto ir kuria būsimą ekonominę naudą tik kartu su kitu įmonės turtu, jis gali būti pripažįstamas tik tada, jei įmonė gali nustatyti, kokią ekonominę naudą ateityje ji gaus iš to nematerialiojo turto.

13. Įmonės darbuotojų kvalifikacija, išlaidos, patirtos siekiant sudaryti pirkėjų sąrašus ir panašius objektus, nelaikomos nematerialiuoju turtu. Įmonės patirtos išlaidos susikurtiems prekių ženklams, straipsnių antraštėms ir panašios išlaidos taip pat neturi būti pripažįstamos nematerialiuoju turtu. Jos negali būti atskirtos nuo visų verslo plėtros išlaidų, todėl negali būti pripažįstamos nematerialiuoju turtu.

14. Jei išlaidos neatitinka nematerialiojo turto apibrėžimo, jos pripažįstamos sąnaudomis jų susidarymo metu. Išlaidų, kurios pripažįstamos sąnaudomis tada, kai jos patiriamos, pavyzdžiai:

14.1. veiklos pradžios išlaidos, pavyzdžiui, įmonės steigimo išlaidos, tokios kaip išlaidos teisinėms, konsultavimo paslaugoms apmokėti, registravimo rinkliavos, išlaidos naujai gamyklai atidaryti, naujam verslui ar veiklai pradėti;

14.2. darbuotojų mokymo;

14.3. reklamos ir reprezentacinės;

14.4. įmonės ar jos dalies perkėlimo ar reorganizavimo.

15. Nematerialusis turtas gali būti įsigyjamas arba pasigaminamas (sukuriamas) įmonėje. Prestižas negali būti sukurtas įmonės, kadangi pagal apibrėžimą jis atsiranda tik įsigijus kitą įmonę.

IV. NEMATERIALIOJO TURTO ĮSIGIJIMO REGISTRAVIMAS APSKAITOJE

16. Įsigytas nematerialusis turtas pirminio pripažinimo metu apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina.

17. Jei nematerialusis turtas yra įsigyjamas iš išorės šaltinio, jo įsigijimo savikaina gali būti patikimai įvertinta, kai atsiskaitoma pinigais ar kitu turtu.

18. Nematerialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro už šį turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma ar kitokio sunaudoto turto vertė, įskaitant muitus ir kitus negrąžinamus mokesčius. Turto įsigijimo savikainai turi būti priskiriamos ir kitos tiesioginės turto paruošimo numatomam naudojimui išlaidos, pavyzdžiui, atlyginimai už teisines paslaugas.

19. Jei nematerialusis turtas įsigyjamas išsimokėtinai per ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį ir sutartyje palūkanos nenurodomos arba jų dydis reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos, įsigijimo savikaina apskaičiuojama diskontuojant visą mokėtiną sumą iki dabartinės vertės pritaikius rinkos palūkanų normą. Skirtumas pripažįstamas palūkanų sąnaudomis per visą išsimokėjimo laikotarpį.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-12, 2008-12-08, Žin., 2008, Nr. 145-5848 (2008-12-18), i. k. 10820AAISAK00VAS-12

20. Jei nematerialusis turtas yra įsigyjamas sujungiant verslą, įsigijimo savikaina bus laikoma jo tikroji vertė įsigijimo datą. Jei nėra nematerialiojo turto aktyviosios rinkos, jo įsigijimo savikaina atitiks sumą, kurią įmonė, sudarydama sandorį su nepriklausoma, apie šį turtą išmanančia ir šį sandorį vykdyti ketinančia šalimi, įsigijimo datą sutinka mokėti už turtą. Nustatant šią sumą, turi būti naudojama patikima informacija ir atsižvelgiama į sandorių dėl panašaus turto rezultatus.

21. Įsigyjant verslą, įsigyjančioji įmonė pripažįsta nematerialųjį turtą, kuris atitinka šiame standarte nurodytus pripažinimo kriterijus, net jei šis turtas nebuvo pripažintas įsigyjamosios įmonės balanse. Jei nematerialiojo turto, įsigyto sujungus verslą, įsigijimo savikaina negali būti patikimai įvertinta, šis turtas nepripažįstamas kaip atskiras nematerialusis turtas.

22. Nematerialusis turtas gali būti įsigytas mainais į kitą turtą.

23. Neteko galios nuo 2008-09-24

Punkto naikinimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin. 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

23. Mainais gauto nematerialiojo turto įsigijimo savikaina apskaičiuojama prie mainų sutartyje numatytos vertės pridedant tiesiogines, su turto mainais susijusias išlaidas.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

24. Jei nematerialusis turtas įsigyjamas mainais į kitą turtą, įsigytas nematerialusis turtas įvertinamas ir apskaitoje registruojamas tikrąja verte. Jei įsigyjamo nematerialiojo turto tikrosios vertės nustatyti negalima, jis registruojamas už jį perduoto turto tikrąja verte. Jeigu mainomo turto tikrosios vertės nustatyti negalima, nematerialiojo turto įsigijimo savikaina laikoma už jį perduodamo turto balansinė vertė.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

25. Neatlygintinai gautas nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas tikrąja verte, jei yra aktyvioji to turto rinka ir tikroji vertė gali būti patikimai nustatyta. Šio punkto nuostatos netaikomos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimams.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-14, 2011-12-07, Žin., 2011, Nr. 154-7332 (2011-12-17), i. k. 11120AAISAK00VAS-14

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

26. Jei neatlygintinai gauto nematerialiojo turto aktyviosios rinkos nėra, nemokamai ar už labai mažą kainą gauto turto įsigijimo savikaina laikoma išlaidų, kurios tiesiogiai susijusios su to turto įsigijimu ir paruošimu naudojimui, suma.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

27. Jei nematerialiojo turto aktyviosios rinkos nėra ir neatlygintinai gaunant nematerialųjį turtą nepatiriama jokių išlaidų, šio turto įsigijimo savikaina yra lygi nuliui.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

V. ĮMONĖS PASIGAMINTO (SUKURTO) NEMATERIALIOJO TURTO REGISTRAVIMAS APSKAITOJE

28. Pasigamintas (sukurtas) nematerialusis turtas pirminio pripažinimo metu apskaitoje registruojamas pasigaminimo (sukūrimo) savikaina.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

29. Gaminant (kuriant) turtą įmonėje, išlaidos skirstomos į tyrimo ir plėtros išlaidas. Jei įmonė negali atskirti tyrimo išlaidų nuo plėtros išlaidų, visos išlaidos priskiriamos tyrimo išlaidoms. Tyrimo išlaidos pripažįstamos sąnaudomis to laikotarpio, per kurį jos susidaro.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

30. Tyrimų išlaidų pavyzdžiai gali būti:

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

30.1. veikla, skirta įgyti naujų žinių;

30.2. gautų žinių įvertinimas ir jų pritaikymas;

30.3. alternatyvių medžiagų, priemonių, gaminių, procesų, sistemų ar paslaugų ieškojimas.

31. Plėtros išlaidų pavyzdžiai gali būti:

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

31.1. pavyzdžių ir modelių projektavimas, konstravimas ir išbandymas iki gamybos ar naudojimo pradžios;

31.2. instrumentų, įrankių pavyzdžių, formų ir atspaudų projektavimas pagal naujas technologijas;

31.3. įrangos, kuri skirta bandomiesiems pavyzdžiams pagaminti, projektavimas, konstravimas ir eksploatavimas;

31.4. pasirinktų naujų alternatyvių medžiagų, įrangos, produktų, procesų, sistemų ar paslaugų projektavimas, konstravimas ir testavimas.

32. Vykdant plėtros darbus, susidariusios išlaidos nematerialiuoju turtu gali būti pripažįstamos tik tada, kai įmonė turi patikimų įrodymų, kad:

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

32.1. ji turi techninių galimybių, finansinių ir kitų išteklių užbaigti plėtros darbus;

32.2. ji ketina baigti gaminti (kurti) nematerialųjį turtą ir jį naudoti arba parduoti;

32.3. ji sugebės naudoti arba parduoti nematerialųjį turtą;

32.4. nematerialusis turtas ateityje teiks įmonei ekonominės naudos;

32.5. ji gali patikimai įvertinti su nematerialiojo turto pasigaminimu (sukūrimu) susijusias išlaidas.

33. Tai, kad įmonė turi pakankamai išteklių baigti gaminti (kurti) nematerialųjį turtą, sugebės jį naudoti ir gauti iš jo naudos, gali būti įrodoma, pavyzdžiui, verslo plane nurodant turimus techninius, finansinius, kitus reikiamus išteklius ir įmonės galimybę jais naudotis.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

34. Įmonės pasigaminto (sukurto) nematerialiojo turto pasigaminimo (sukūrimo) išlaidas patikimai įvertinti galima pagal įmonės taikomą savikainos skaičiavimo metodiką.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

35. Įmonės pasigaminto (sukurto) nematerialiojo turto pasigaminimo (sukūrimo) savikaina yra suma išlaidų, kurios buvo patirtos nuo tos datos, kai išlaidos pirmą kartą atitiko šiame standarte nurodytus nematerialiojo turto pripažinimo kriterijus. Įmonės pasigaminto (sukurto) nematerialiojo turto pasigaminimo (sukūrimo) savikainai priskiriamų išlaidų pavyzdžiai gali būti:

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

35.1. išlaidos medžiagoms ir paslaugoms, naudojamoms ar suvartojamoms gaminant (kuriant) turtą;

35.2. darbuotojų, tiesiogiai dalyvaujančių gaminant (kuriant) turtą, darbo užmokestis ir su juo susiję mokesčiai;

35.3. materialiojo turto nusidėvėjimas, nematerialiojo turto amortizacija, jeigu tas turtas buvo naudojamas gaminant (kuriant) nematerialųjį turtą;

35.4. kitos tiesiogiai su nematerialiojo turto gamyba (kūrimu) susijusios išlaidos;

35.5. pridėtinės išlaidos, kurios patiriamos gaminant (kuriant) turtą ir gali būti patikimai įvertintos, ir pagrįstai priskirtos tam turtui. Pridėtinės išlaidos priskiriamos tais pačiais būdais, kaip ir gaminant materialųjį turtą.

36. Išlaidų, kurios nepriskiriamos įmonės pasigaminto (sukurto) nematerialiojo turto pasigaminimo (sukūrimo) savikainai, pavyzdžiai gali būti:

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

36.1. pardavimo, administracinės ir kitos bendrosios išlaidos, kurių negalima tiesiogiai priskirti to turto gamybai (kūrimui) ar paruošimui naudoti;

36.2. pradiniai veiklos nuostoliai, patirti siekiant planuojamų turto naudojimo efektyvumo rodiklių;

36.3. darbuotojų mokymo išlaidos.

37. Išlaidos, kurias įmonė pripažino sąnaudomis ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais, vėliau negali būti koreguojamos ir priskiriamos nematerialiojo turto pasigaminimo (sukūrimo) savikainai.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

VI. NEMATERIALIOJO TURTO EKSPLOATAVIMO IR TOBULINIMO IŠLAIDŲ APSKAITA

38. Nematerialiojo turto eksploatavimo išlaidos priskiriamos to ataskaitinio laikotarpio, kada jos buvo patirtos, sąnaudoms.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

39. Nematerialiojo turto tobulinimo išlaidos, patirtos po jo įsigijimo ar pasigaminimo (sukūrimo), turi būti pripažįstamos sąnaudomis to ataskaitinio laikotarpio, per kurį jos patiriamos, išskyrus atvejus, kai šios išlaidos gali būti patikimai įvertintos, priskirtos konkrečiam turtui ir įmonė gali patikimai nustatyti, kad jos leis ateityje iš to turto gauti didesnę ekonominę naudą. Jei šios sąlygos yra įvykdomos, tada išlaidų suma įtraukiama į nematerialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo (sukūrimo) savikainą.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

40. Nematerialiajam turtui būdinga tai, kad daugeliu atvejų neįmanoma nustatyti, ar išlaidos patobulins nematerialųjį turtą ir todėl jis ateityje duos didesnę ekonominę naudą ar tik išlaikys tinkamą jo būklę. Paprastai sudėtinga tas išlaidas tiesiogiai priskirti kuriam nors konkrečiam nematerialiajam turtui, todėl tik labai retai išlaidos, patirtos po nematerialiojo turto pirminio pripažinimo, gali būti pridėtos prie to turto įsigijimo arba pasigaminimo (sukūrimo) savikainos.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

41. Balanse nematerialusis turtas pateikiamas likutine verte.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

VII. NEMATERIALIOJO TURTO AMORTIZACIJA

42. Amortizuojama nematerialiojo turto vertė turi būti nuosekliai paskirstyta per visą jo naudingo tarnavimo laiką.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

43. Nematerialiojo turto amortizacijos suma pripažįstama sąnaudomis kiekvieną ataskaitinį laikotarpį, išskyrus atvejus, kai amortizacijos sąnaudos įtraukiamos į kito turto pasigaminimo savikainą.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

44. Nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama remiantis metine amortizacijos norma, kurią įmonė nusistato, atsižvelgdama į:

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

44.1. planuojamą turto naudingo tarnavimo laiką;

44.2. galimybę veiksmingai naudoti šį turtą, jei įmonę valdys kita vadovų komanda;

44.3. informaciją apie panašaus ir panašiai naudojamo turto naudingo tarnavimo laiką;

44.4. techninį, technologinį ir kitokį senėjimą;

44.5. verslo šakos, kurioje turtas naudojamas, stabilumą, iš turto gaunamų gaminių ir paslaugų paklausos rinkoje pokyčius;

44.6. tikėtinus ar galimus konkurentų veiksmus;

44.7. turto kontrolės laikotarpį, teisinius ir kitokius veiksnius, sutrumpinančius naudojimo laiką;

44.8. turto naudingo tarnavimo laiko priklausomybę nuo kito įmonės turto naudingo tarnavimo laiko.

45. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiko įvertinimas tampa nepatikimas, kai naudingo tarnavimo laikas ilgas. Tačiau jei yra patikimų įrodymų, kad nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas bus ilgesnis negu 20 metų, įmonė gali nustatyti ilgesnį kaip 20 metų naudingo tarnavimo laiką.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

46. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti ilgas, bet visada ribotas.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

47. Jei įmonė kontroliuoja nematerialųjį turtą turėdama teisę, kuri buvo suteikta ribotam laikui, nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas neturi viršyti tos teisės galiojimo laiko, išskyrus atvejus, kai teisė gali būti atnaujinama ir jos atnaujinimas yra pagrįstas.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

48. Veiksnių, kurie rodo, kad teisė kontroliuoti nematerialųjį turtą gali būti atnaujinama, pavyzdžiai:

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

48.1. kontrolės teisės galiojimo laikas bus pratęstas su labai mažomis arba be jokių papildomų išlaidų;

48.2. sutartyje nurodytos turto kontrolės teisės atnaujinimo sąlygos bus įvykdytos ir teisė kontroliuoti ir naudoti turtą bus atnaujinta.

49. Nematerialusis turtas amortizuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) amortizacijos skaičiavimo metodą.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

50. Įmonė apskaitos politikoje gali nusistatyti ir produkcijos metodą, jei gali pagrįsti, kad turto amortizuojamoji suma bus sistemingai paskirstyta per jo naudingo tarnavimo laiką ir susieta su tam tikru pagamintos produkcijos (suteiktų paslaugų) kiekiu. Pavyzdžiui, produkcijos metodas galėtų būti taikomas skaičiuojant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų amortizaciją.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

51. Taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, metinė amortizacijos suma apskaičiuojama pagal formulę:

kur

N – metinė amortizacijos suma;

V1 – nematerialiojo turto įsigijimo vertė (pasigaminimo (sukūrimo) savikaina);

V2 – nematerialiojo turto likvidacinė vertė;

T – naudingo tarnavimo laikas metais.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

52. Produkcijos metodu apskaičiuota nematerialiojo turto amortizacijos suma priklauso nuo pagamintos produkcijos (suteiktų paslaugų) kiekio. Taikant šį metodą, amortizacijos suma apskaičiuojama pagal formulę:

kur

N – amortizacijos suma, tenkanti pagamintai produkcijai (suteiktoms paslaugoms);

V1 – nematerialiojo turto įsigijimo vertė (pasigaminimo (sukūrimo) savikaina);

V2 – nematerialiojo turto likvidacinė vertė;

P – per ataskaitinį laikotarpį pagamintos produkcijos (suteiktų paslaugų) kiekis;

Pmax – maksimalus pagamintos produkcijos (suteiktų paslaugų) kiekis.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

53. Nematerialiojo turto likvidacinė vertė turi būti laikoma nuliu, išskyrus atvejus, kai trečiasis asmuo įsipareigoja nupirkti turtą jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje arba kai yra aktyvioji to turto rinka, pagal kurią gali būti nustatoma likvidacinė vertė, be to, tikėtina, kad ši rinka bus ir turto naudingo tarnavimo laiko pabaigoje.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

54. Turto amortizuojamoji vertė apskaičiuojama iš įsigijimo ar pasigaminimo (sukūrimo) savikainos atimant likvidacinę turto vertę. Jeigu likvidacinė vertė nėra lygi nuliui, vadinasi, įmonė nematerialųjį turtą tikisi perleisti jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

55. Amortizacijos laikotarpis turi būti peržiūrimas kiekvienų finansinių metų pabaigoje. Jei tikėtinas turto naudingo tarnavimo laikas reikšmingai skiriasi nuo ankstesnių įvertinimų, amortizacijos laikotarpis turi būti patikslintas.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

56. Jei, gavus papildomos informacijos, tikslinamas nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas, tai nematerialiojo turto likutinė vertė turi būti amortizuota per patikslintą naudingo tarnavimo laiką. Jei nematerialiojo turto įsigijimo savikaina padidinama dėl jo patobulinimo ar turto vertė sumažinama dėl nuvertėjimo, per likusį naudingo tarnavimo laiką amortizacija skaičiuojama nuo patikslintos turto likutinės vertės.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

VIII. NEMATERIALIOJO TURTO NUVERTĖJIMAS IR TURTO NURAŠYMAS

57. Jei nematerialusis turtas dar nepradėtas naudoti, nustatytas naudingo tarnavimo laikas ilgesnis kaip 20 metų, kiekvienų finansinių metų pabaigoje, net jei nėra požymių, kad turto vertė sumažėjo, įmonė turi peržiūrėti ir, jei būtina, patikslinti nematerialiojo turto vertę. Jei turto vertė sumažėja, pripažįstamas nematerialiojo turto nuvertėjimas.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

58. Jei nematerialiojo turto, įsigyto sujungus verslą, vertė sumažėja per kitus finansinius metus, prasidedančius po finansinių metų, kai buvo sujungtas verslas, pabaigos, ir tai nėra susiję su aplinkybėmis, pasikeitusiomis po verslo sujungimo dienos, nuostoliais dėl vertės sumažėjimo koreguojama nematerialiojo turto vertė ir prestižas, kurie buvo pripažinti įsigijimo metu.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

59. Nematerialiojo turto vertė turi būti mažinama 23-iojo verslo apskaitos standarto „Turto nuvertėjimas“ nustatyta tvarka.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

60. Jei, pasikeitus aplinkybėms, apskaitoje užregistruotas nematerialusis turtas neatitinka turto priskyrimo nematerialiajam turtui požymių, jis nurašomas.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

61. Perleidus nematerialųjį turtą, pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomas sandorio rezultatas. Pelnas ar nuostoliai, susidarę perleidus nematerialųjį turtą, apskaičiuojami iš gautų pajamų atimant perleisto turto likutinę vertę ir visas su perleidimu susijusias išlaidas.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

62. Praradus ar nurašius nevisiškai amortizuotą nematerialųjį turtą, pripažįstami nuostoliai, kurie parodomi pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip veiklos sąnaudos.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

63. Nematerialusis turtas, kuris įmonės veikloje nenaudojamas ir laikomas parduoti, registruojamas atsargų sąskaitoje likutine verte tą datą, nuo kurios turtas nenaudojamas. Tokio turto apskaitos reikalavimus nustato 9-asis verslo apskaitos standartas „Atsargos“.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

64. Nematerialusis turtas atsargų sąskaitoje turi būti registruojamas ir laikomas parduoti tik tada, kai jis atitinka visus šiuos kriterijus:

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

64.1. Dabartinės būklės turtą, esant įprastoms pardavimo sąlygoms, galima greitai parduoti ir jo pardavimas turi būti labai tikėtinas.

64.2. Turto pardavimas yra labai tikėtinas, kai:

64.2.1. tokiu turtu yra aktyviai prekiaujama rinkoje;

64.2.2. to turto pardavimas yra pradėtas, vykdoma aktyvi pirkėjo paieška ir neketinama atsisakyti jį parduoti;

64.2.3. turtą planuojama parduoti per 12 mėnesių nuo nematerialiojo turto užregistravimo atsargų sąskaitoje datos.

64.3. Jei nematerialusis turtas neparduodamas per 12 mėnesių nuo perkėlimo į atsargas dienos, jis ir toliau gali būti apskaitomas atsargų sąskaitoje dėl to, kad jis nebuvo parduotas dėl nuo įmonės nepriklausomų aplinkybių, bet įmonė neatsisakė plano šį turtą parduoti ir tikėtina, kad artimiausiu metu jis bus parduotas.

65. Jeigu nematerialusis turtas, kuris anksčiau buvo perkeltas į atsargų sąskaitą, jau neatitinta 64 punkte nurodytų kriterijų, jis negali būti apskaitomas atsargų sąskaitoje.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

IX. INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS AIŠKINAMAJAME RAŠTE

66. Aiškinamajame rašte turi būti nurodoma:

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

66.1. apie kiekvieną nematerialiojo turto grupę:

66.1.1. naudingo tarnavimo laikas;

66.1.2. įsigijimo arba pasigaminimo (sukūrimo) savikaina laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;

66.1.3. per ataskaitinį laikotarpį įsigyto ar pasigaminto (sukurto) nematerialiojo turto vertė;

66.1.4. nurašyto turto vertė;

66.1.5. nuvertėjimas ir jo sumažinimo suma;

66.1.6. per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuota amortizacijos suma ir pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnis, kuriame ji parodyta;

66.1.7. sukaupta amortizacijos suma ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;

66.1.8. likutinė vertė ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.

66.2. nematerialiojo turto apskaitos politika ir jos keitimas;

66.3. apskaitinių įvertinimų keitimas;

66.4. turto, kuris yra visiškai amortizuotas, tačiau naudojamas, įsigijimo arba pasigaminimo (sukūrimo) savikaina;

66.5. nematerialiojo turto, kuris amortizuojamas per ilgesnį negu 20 metų laikotarpį, likutinė vertė ir priežastys, dėl kurių nustatytas toks amortizacijos laikotarpis;

66.6. informacija apie įmonės veikloje naudojamą nemokamai gautą nematerialųjį turtą;

66.7. nematerialiojo turto, kurio kontrolę riboja teisės aktai ar tam tikros sutartys, likutinė vertė;

66.8. nematerialiojo turto, užstatyto garantuojant įsipareigojimų vykdymą, likutinė vertė;

66.9. nematerialiojo turto, kuris, taikant šį standartą pirmą kartą, neatitiko šiame standarte nurodytų pripažinimo kriterijų ir todėl buvo nurašytas, likutinė vertė.

X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

67. Pirmą kartą šį standartą taikydamos įmonės, kurių balanse parodytas nematerialusis turtas, neatitinkantis šiame standarte nurodytų nematerialiojo turto pripažinimo kriterijų, privalo jį nurašyti taikydamos 7-ojo verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ reikalavimus.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

68. Nauja standarto redakcija taikoma sudarant 2008 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. VAS-8, 2007-11-20, Žin., 2007, Nr. 121-4994 (2007-11-24), i. k. 10700VIISAK000VAS-8

PATVIRTINTA

Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos

apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m.

gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1

19-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „ATIDĖJINIAI, NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI IR TURTAS BEI POBALANSINIAI ĮVYKIAI

Pakeistas priedo pavadinimas:

Nr. VAS-9, 2006-09-06, Žin., 2006, Nr. 95-3756 (2006-09-09), i. k. 10600VIISAK000VAS-9

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šio standarto tikslas – nustatyti atidėjinių, neapibrėžtųjų įsipareigojimų, neapibrėžtojo turto ir pobalansinių įvykių įvertinimo, apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-9, 2006-09-06, Žin., 2006, Nr. 95-3756 (2006-09-09), i. k. 10600VIISAK000VAS-9

2. Standartas taikomas:

2.1. visiems atidėjiniams, neapibrėžtiesiems įsipareigojimams, neapibrėžtajam turtui, išskyrus atsirandančius:

2.1.1. iš finansinių priemonių, apskaitomų tikrąja verte;

2.1.2. iš tebevykdomų nenuostolingų sutarčių;

2.1.3. draudimo įmonėse dėl draudimo sutarčių su klientais;

2.1.4. iš kituose Verslo apskaitos standartuose atskirai nagrinėjamų atvejų;

2.2. pobalansiniams įvykiams.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-9, 2006-09-06, Žin., 2006, Nr. 95-3756 (2006-09-09), i. k. 10600VIISAK000VAS-9

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Atidėjinys – įsipareigojimas, kurio galutinės padengimo sumos arba įvykdymo laiko negalima tiksliai nustatyti, tačiau galima patikimai įvertinti.

Balanso data – paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena.

Įsipareigojimas – prievolė, atsirandanti dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, kuri turės būti įvykdyta ir kurios dydį galima objektyviai nustatyti.

Finansinis įsipareigojimas – sutartinis įsipareigojimas:

1) perduoti pinigus ar kitą finansinį turtą kitai šaliai;

2) pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi galimai sau nepalankiomis sąlygomis.

Neapibrėžtasis įsipareigojimas – įsipareigojimas, galintis atsirasti dėl praeities įvykių, kurio buvimą ar nebuvimą patvirtins nevisiškai įmonės kontroliuojami neapibrėžti būsimieji įvykiai; arba įsipareigojimas, atsirandantis iš praeities įvykių, bet nepripažįstamas, kadangi nėra tikėtina, kad jį reikės padengti turtu, arba jo sumos negalima patikimai nustatyti.

Neapibrėžtasis turtas – turtas, galintis atsirasti dėl praeities įvykių, kurio buvimą ar nebuvimą patvirtins nevisiškai įmonės kontroliuojami neapibrėžti būsimieji įvykiai.

Patikimas įvertinimas – įvertinimas, pagrįstas išsamia, teisinga, tikslia, objektyvia informacija.

Pobalansiniai įvykiai – ūkiniai įvykiai, kurie įvyksta per laikotarpį nuo balanso datos iki datos, kai finansinė atskaitomybė parengta pateikti tvirtinimui ir pasirašyta įmonės vadovo.

Restruktūrizavimas – įmonės vadovybės suplanuota ir kontroliuojama ūkinės veiklos rūšies pakeitimo, gamybos modernizavimo, darbo organizavimo tobulinimo, įmonės turto ar jo dalies pardavimo, kitų jungiamų ar skaidomų įmonių turto priėmimo veikla, vykdoma pagal programą (planą) taikant technines, ekonomines ar organizacines priemones.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. VAS-9, 2006-09-06, Žin., 2006, Nr. 95-3756 (2006-09-09), i. k. 10600VIISAK000VAS-9

Nr. VAS-34, 2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 144-7402 (2010-12-09), i. k. 11020AAISAK00VAS-34

III. ATIDĖJINIAI

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. VAS-9, 2006-09-06, Žin., 2006, Nr. 95-3756 (2006-09-09), i. k. 10600VIISAK000VAS-9

3. Atidėjiniai finansinėje atskaitomybėje pateikiami atskirai nuo kitų įsipareigojimų.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-9, 2006-09-06, Žin., 2006, Nr. 95-3756 (2006-09-09), i. k. 10600VIISAK000VAS-9

4. Atidėjiniai negali būti naudojami turto straipsnių vertei koreguoti.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-9, 2006-09-06, Žin., 2006, Nr. 95-3756 (2006-09-09), i. k. 10600VIISAK000VAS-9

5. Atsižvelgiant į numatomą įsipareigojimų įvykdymo terminą, atidėjiniai skirstomi į trumpalaikius ir ilgalaikius. Jei atidėjiniai skiriami vienerių finansinių metų įsipareigojimams įvykdyti, jie rodomi balanso dalyje „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“. Jei atidėjiniai skiriami daugiau kaip vienerių metų įsipareigojimams įvykdyti, jie rodomi balanso dalyje „Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai“.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-9, 2006-09-06, Žin., 2006, Nr. 95-3756 (2006-09-09), i. k. 10600VIISAK000VAS-9

6. Atidėjiniai pripažįstami, jeigu jie atitinka visus tris bendruosius pripažinimo kriterijus:

6.1. įmonė turi teisinį įpareigojimą arba neatšaukiamą pasižadėjimą, kurį lėmė praeities veiksmai;

6.2. tikėtina, kad teisiniam įpareigojimui ar neatšaukiamam pasižadėjimui įvykdyti reikės naudoti turimą turtą;

6.3. įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinta.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-9, 2006-09-06, Žin., 2006, Nr. 95-3756 (2006-09-09), i. k. 10600VIISAK000VAS-9

7. Atidėjiniai pripažįstami, jei juos lėmė praeities įvykiai ir balanso datą jie egzistuoja (6 punkto 1 dalis). Praeities įvykiai, patvirtinantys teisinį įpareigojimą, gali būti sudarytos sutartys, priimti teismo sprendimai, išleisti įstatymai. Neatšaukiamą pasižadėjimą patvirtinantys praeities įvykiai gali būti ankstesnės įmonės veiklos pavyzdžiai, parodantys, kad ji vykdo duotus pažadus, arba viešai paskelbti įmonės įsipareigojimai, kuriais kiti rinkos dalyviai pasitiki. Atidėjiniais pripažįstami įsipareigojimai gali būti mokėtinos baudos arba padarytos žalos aplinkai kompensavimo išlaidos, kurios bus patirtos nepaisant būsimų įmonės veiksmų (pavyzdžiui, įmonė pripažįsta atidėjinio sumą naftos gavybos įmonės arba atominės jėgainės uždarymo išlaidoms). Kad galėtų sėkmingai veikti ateityje, įmonė gali sudaryti atidėjinius būsimosioms išlaidoms, kurias gali tekti patirti dėl teisinių reikalavimų. Kai įmonė gali išvengti būsimųjų išlaidų savo veiksmais ateityje, pavyzdžiui, pakeisdama veiklos metodus, ji neturi įsipareigojimo dėl būsimųjų išlaidų ir joks atidėjinys nepripažįstamas. Sprendimai pirkti turtą ar daryti kitokias išlaidas ateityje yra įvykiai, susiję su būsimaisiais įsipareigojimais, todėl jie atidėjiniais nepripažįstami. Įsipareigojimai pripažįstami atidėjiniais tik tada, kai būsimosios išlaidos yra neišvengiamos, nepriklausomai nuo įmonės veiklos ateityje.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-9, 2006-09-06, Žin., 2006, Nr. 95-3756 (2006-09-09), i. k. 10600VIISAK000VAS-9

8. Pagal atidėjinių pripažinimo kriterijų, nurodytą 6 punkto 2 dalyje, turi būti tikėtina, kad teisinį įpareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą reikės padengti turtu. Jei mažai tikėtina, kad turtą reikės naudoti šiam tikslui, pripažįstami ne atidėjiniai, o neapibrėžtieji įsipareigojimai, kurie balanse nerodomi, o informacija apie juos atskleidžiama aiškinamajame rašte.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-9, 2006-09-06, Žin., 2006, Nr. 95-3756 (2006-09-09), i. k. 10600VIISAK000VAS-9

9. Pagal atidėjinių pripažinimo kriterijų, nurodytą 6 punkto 3 dalyje, įmonė turi turėti pakankamai įrodymų, kad atidėjinių sumą būtų galima patikimai įvertinti. Jei atidėjinių sumos patikimai įvertinti negalima, atidėjiniai nepripažįstami. Tokie įsipareigojimai laikomi neapibrėžtais ir balanse nerodomi, o informacija apie juos atskleidžiama aiškinamajame rašte.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-9, 2006-09-06, Žin., 2006, Nr. 95-3756 (2006-09-09), i. k. 10600VIISAK000VAS-9

10. Atidėjinių suma turi parodyti, kokio dydžio balanso datą patikimai įvertintos išlaidos turėtų padengti teisinį įpareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą. Atidėjinių sumos dydis nustatomas remiantis panašios veiklos patirtimi, ekspertų išvadomis, pobalansiniais įvykiais ir pan. Atsižvelgdama į surinktą informaciją, įmonės vadovybė turi įvertinti, kiek kainuotų padengti esamus atidėjinių įsipareigojimus balanso datą, ir nustatyti tikėtiną dabartinę jų vertę. Vertinant atidėjinių sumos dydį, būtina vadovautis atsargumo principu ir atsižvelgti į rizikos veiksnius bei netikrumus. Atidėjiniai negali būti sudaryti didesni negu būtina.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-9, 2006-09-06, Žin., 2006, Nr. 95-3756 (2006-09-09), i. k. 10600VIISAK000VAS-9

11. Jei atidėjinių sumos dydžiui reikšmingą įtaką turi pinigų vertės pokyčiai, atidėjiniai turi būti diskontuojami iki dabartinės jų vertės. Diskonto norma turėtų parodyti pinigų laiko vertės ir įsipareigojimui būdingos rizikos dabartinį rinkos įvertinimą.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-9, 2006-09-06, Žin., 2006, Nr. 95-3756 (2006-09-09), i. k. 10600VIISAK000VAS-9

12. Nustatant atidėjinių sumos dydį, būtina atsižvelgti ir į galimus įvykius po balanso datos, jei įmonės vadovybė turi objektyvių įrodymų, kad tokių įvykių gali būti (pavyzdžiui, galima tikėtis, kad būsimosios išlaidos gali sumažėti arba padidėti dėl taikomų naujų technologijų ar išleidžiamų naujų teisės aktų).

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-9, 2006-09-06, Žin., 2006, Nr. 95-3756 (2006-09-09), i. k. 10600VIISAK000VAS-9

13. Kiekvieną balanso datą atidėjiniai turi būti peržiūrimi ir koreguojama jų vertė, atsižvelgiant į naujus įvykius ir aplinkybes. Jei paaiškėja, kad įsipareigojimų turtu dengti nereikės, atidėjiniai turi būti panaikinami mažinant balanso straipsnį „Atidėjiniai“ ir atidėjinių sąnaudas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-9, 2006-09-06, Žin., 2006, Nr. 95-3756 (2006-09-09), i. k. 10600VIISAK000VAS-9

14. Kiekvienas atidėjinys turi būti naudojamas tik tiems tikslams, kuriems jis buvo sudarytas.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-9, 2006-09-06, Žin., 2006, Nr. 95-3756 (2006-09-09), i. k. 10600VIISAK000VAS-9

15. Atidėjiniais gali būti pripažįstami įsipareigojimai, jei jie atitinka bendruosius atidėjinių pripažinimo kriterijus, pavyzdžiui:

15.1. sumokėti tikėtinas baudas;

15.2. vykdyti garantinius įsipareigojimus;

15.3. kompensuoti žalą gamtai;

15.4. sutvarkyti aplinką, nutraukus gamybą;

15.5. kompensuoti išlaidas dėl galiojančių nuostolingų sutarčių vykdymo;

15.6. restruktūrizuoti veiklą, jei yra pakankamai įrodymų, kad tai bus vykdoma.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-9, 2006-09-06, Žin., 2006, Nr. 95-3756 (2006-09-09), i. k. 10600VIISAK000VAS-9

16. Atidėjiniai restruktūrizavimui gali būti sudaromi, jei jie atitinka tokius bendruosius atidėjinių kriterijus detalizuojančius pripažinimo kriterijus:

16.1. sudarytas įgalioto įmonės valdymo organo patvirtintas detalus restruktūrizavimo planas, kuriame nurodyta restruktūrizuojama veikla arba jos dalis, veiklos išdėstymo vietos ir funkcijos, apytikslis išeitines pašalpas gausiančių darbuotojų skaičius, numatomos patirti išlaidos ir plano įvykdymo data;

16.2. suinteresuotos šalys įtikinamos, kad restruktūrizavimo planas bus vykdomas (pavyzdžiui, restruktūrizavimo planas pradėtas įgyvendinti, viešai paskelbtas detalus restruktūrizavimo planas ir įsipareigojimas jį vykdyti, sudarytos sutartys dėl veiklos perdavimo ar restruktūrizavimo plano vykdymo);

16.3. suinteresuotoms šalims pranešta, kad įmonė įsipareigoja restruktūrizavimo planą pradėti vykdyti kuo greičiau ir baigti laiku. Jei restruktūrizavimo trukmė numatyta labai ilga, įsipareigojimas jį vykdyti neturėtų būti pripažįstamas esamu ir atidėjiniai neturėtų būti sudaromi;

16.4. atidėjinius restruktūrizavimui sudaro tik tiesioginės išlaidos, patiriamos atliekant restruktūrizavimą ir nesusijusios su tebevykdoma įmonės veikla. Restruktūrizavimui skirtam atidėjiniui nepriskiriamos nuolatinio personalo perkvalifikavimo arba perskirstymo, rinkodaros bei investicijų į naujas sistemas ir paskirstymo tinklus išlaidos.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-9, 2006-09-06, Žin., 2006, Nr. 95-3756 (2006-09-09), i. k. 10600VIISAK000VAS-9

17. Jei įmonė būsimaisiais veiksmais gali išvengti išlaidų galimiems įsipareigojimams padengti, tokie įsipareigojimai atidėjiniais nepripažįstami.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-9, 2006-09-06, Žin., 2006, Nr. 95-3756 (2006-09-09), i. k. 10600VIISAK000VAS-9

18. Atidėjiniai būsimiesiems turto vertės sumažėjimams nepripažįstami, kadangi jie neatitinka įsipareigojimo apibrėžimo ir bendrųjų atidėjinių pripažinimo kriterijų.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-9, 2006-09-06, Žin., 2006, Nr. 95-3756 (2006-09-09), i. k. 10600VIISAK000VAS-9

IV. NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI

19. Įsipareigojimai, kurie neatitinka įsipareigojimų ir atidėjinių pripažinimo kriterijų, vadinami neapibrėžtaisiais. Tai būsimieji įsipareigojimai, kurie gali atsirasti iš praeities įvykių ir kuriuos gali patvirtinti arba paneigti nevisiškai įmonės kontroliuojami neapibrėžti būsimieji įvykiai arba iš praeities įvykių atsiradę esami įsipareigojimai. Balanse jie nepripažįstami, kadangi tokių įsipareigojimų suma negali būti patikimai nustatyta arba nėra tikėtina, kad juos reikės vykdyti.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-9, 2006-09-06, Žin., 2006, Nr. 95-3756 (2006-09-09), i. k. 10600VIISAK000VAS-9

20. Neapibrėžtieji įsipareigojimai nei pelno (nuostolių) ataskaitoje, nei balanse nerodomi, o informacija apie juos turi būti pateikiama aiškinamajame rašte.

21. Jei sudaromuose sandoriuose numatyta, kad už dalį įsipareigojimų bus atsakingos kitos įmonės, tą įsipareigojimų dalį, už kurią prisiima atsakomybę pati įmonė, ji pripažįsta atidėjiniais, o kitą dalį, už kurią, tikimasi, bus atsakingos kitos įmonės, ji turi atskleisti kaip neapibrėžtuosius įsipareigojimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-9, 2006-09-06, Žin., 2006, Nr. 95-3756 (2006-09-09), i. k. 10600VIISAK000VAS-9

22. Neapibrėžtieji įsipareigojimai turi būti nuolat peržiūrimi. Jei tikimybė, kad neapibrėžtasis įsipareigojimas turės būti padengtas turtu, tampa didesnė už tikimybę, kad šito pavyks išvengti, ir atsiskaitymo sumą galima patikimai įvertinti, įsipareigojimas turi būti parodomas balanse.

V. NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS

23. Neapibrėžtasis turtas paprastai yra toks turtas, kuris dėl įmonės nekontroliuojamų įvykių gali priklausyti įmonei ir teikti jai ekonominės naudos (pavyzdžiui, vyksta teismo procesas dėl turto, kuris gali atitekti įmonei).

24. Neapibrėžtasis turtas finansinėje atskaitomybėje nerodomas, kol neaišku, ar jis duos įmonei ekonominės naudos. Jei ekonominė nauda tikėtina, informacija apie neapibrėžtąjį turtą pateikiama aiškinamajame rašte.

25. Kai įsitikinama, kad neapibrėžtasis turtas tikrai duos ekonominės naudos, šis turtas ir su juo susijusios pajamos bei sąnaudos turi būti parodomos to laikotarpio balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje.

VI. POBALANSINIAI ĮVYKIAI

26. Atsižvelgiant į pobalansinių įvykių svarbą, finansinė atskaitomybė turi būti koreguojama arba ne.

27. Finansinė atskaitomybė turi būti koreguojama, jei pobalansiniai įvykiai turi tiesioginę įtaką dar nepatvirtintos finansinės atskaitomybės duomenims.

28. Pobalansinių įvykių, dėl kurių turėtų būti koreguojama finansinė atskaitomybė, pavyzdžiai:

28.1. teismo sprendimas rodo, kad balanse neparodytą įsipareigojimą iki balanso datos įmonė turės padengti;

28.2. gauta papildoma informacija rodo, kad balanse parodyta turto vertė balanso datą turėjo būti įvertinta kitaip;

28.3. po balanso datos nustatyta, kad sudarant finansinę atskaitomybę buvo padaryta klaidų;

28.4. numatoma arba paaiškėja, kad po balanso datos įmonė negalės taikyti veiklos tęstinumo principo.

29. Kai kurie pobalansiniai įvykiai neturi įtakos įmonės finansinei būklei ar veiklos rezultatams balanso datą, todėl finansinė atskaitomybė nekoreguojama. Tokių įvykių pavyzdys – balanse parodytų investicijų, kurios pastoviai apskaitomos rinkos verte, rinkos vertės pasikeitimai po balanso datos. Jei pobalansinių įvykių neatskleidimas gali turėti įtakos tam, kad finansinės atskaitomybės vartotojai priims neteisingus sprendimus, informacija apie juos turi būti pateikiama aiškinamajame rašte. Tokių įvykių pavyzdžiai:

29.1. pagrindinio verslo sujungimas po balanso datos ar pagrindinės dukterinės įmonės perleidimas;

29.2. reikšmingi turto įsigijimai ir perleidimai;

29.3. reikšmingos gamybinės įrangos sunaikinimas per gaisrą, įvykusį po balanso datos;

29.4. restruktūrizavimo plano paskelbimas;

29.5. svarbūs finansavimo sandoriai, pavyzdžiui, paskolos gavimas ar grąžinimas;

29.6. neįprastai dideli turto vertės ir užsienio valiutos kursų pasikeitimai po balanso datos;

29.7. mokesčių tarifų ar mokesčių įstatymų, priimtų ir paskelbtų po balanso datos, pasikeitimai kurie turėjo reikšmingą įtaką trumpalaikių ir atidėtųjų mokesčių turtui ir įsipareigojimams;

29.8. svarbių įsipareigojimų ar neapibrėžtųjų įsipareigojimų prisiėmimas (pavyzdžiui, suteikiant rimtas garantijas);

29.9. svarbios bylos dėl įvykių, kurie išaiškėja po balanso datos.

VII. INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE

30. Pilname aiškinamajame rašte turi būti nurodoma:

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-28, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-56 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-28

30.1. kiekvieno atidėjinio:

30.1.1. balansinė vertė finansinių metų pradžioje, per metus sudarytų atidėjinių ir kitokio padidėjimo sumos, per metus panaudotos ar kitaip nurašytos sumos;

30.1.2. trumpas apibūdinimas, numatomi padengimo laikotarpiai;

30.2. trumpas kiekvieno neapibrėžtojo įsipareigojimo apibūdinimas bei galimas poveikis įmonės finansinei būklei;

30.3. trumpas kiekvieno neapibrėžtojo turto apibūdinimas bei galimas poveikis įmonės finansinei būklei;

30.4. trumpas apibūdinimas reikšmingų pobalansinių įvykių, kurių neatskleidimas gali turėti reikšmingą įtaką įmonės finansinės atskaitomybės vartotojų galimybei priimti sprendimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-9, 2006-09-06, Žin., 2006, Nr. 95-3756 (2006-09-09), i. k. 10600VIISAK000VAS-9

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31. Jei pirmą kartą taikant šį standartą ankstesnių finansinių metų lyginamosios informacijos nėra arba ją parengti per daug sudėtinga (nors tai rekomenduojama), tokios informacijos pateikti nebūtina. Standarto taikymo poveikis ankstesnių laikotarpių finansinei atskaitomybei parodomas koreguojant praėjusių finansinių metų pradžios nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutį, kartu pateikiant reikiamus paaiškinimus finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte.

32. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę.

______________

PATVIRTINTA

Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos

apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m.

gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1

20-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „NUOMA, LIZINGAS (FINANSINĖ NUOMA) IR PANAUDA“

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šio standarto tikslas – nustatyti lizingo (finansinės nuomos) (toliau lizingo), nuomos ir panaudos apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką.

2. Standartas taikomas:

2.1. visų rūšių nuomos, lizingo ir panaudos sutartims;

2.2. visoms sutartims, kuriomis perduodama teisė valdyti ir naudoti turtą, netgi jei šio turto eksploatacijos ar priežiūros paslaugas teikia nuomotojas.

3. Standartas netaikomas:

3.1. gamtos išteklių naudojimo ir tyrinėjimo nuomos, lizingo ir panaudos sutartims;

3.2. patentų ir autorinėms sutartims.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Bendroji investicija į lizingą iš lizingo davėjo pozicijų – minimalių lizingo įmokų ir negarantuotos likvidacinės vertės suma.

Ekonominio tarnavimo laikas – laikotarpis, per kurį vienas ar keli turto naudotojai gaus ekonominės naudos iš turto naudojimo, arba produkcijos vienetų ar paslaugų skaičius.

Garantuota likvidacinė vertė iš lizingo gavėjo pozicijų – ta likvidacinės vertės dalis, kurią padengti garantuoja pats lizingo gavėjas ar su juo susijęs trečiasis asmuo.

Garantuota likvidacinė vertė iš lizingo davėjo pozicijų – ta likvidacinės vertės dalis, kurią padengti garantuoja lizingo gavėjas ar su lizingo davėju nesusijęs trečiasis asmuo.

Grynoji investicija į lizingą iš lizingo davėjo pozicijų – bendroji investicija į lizingą, atėmus neuždirbtas lizingo pajamas.

Kompensuotini mokesčiai – mokesčiai ar kitos išlaidos, dėl kurių kompensavimo šalys susitaria.

Lizingas – nuomos rūšis, kai perduodama didžioji dalis rizikos ir naudos, susijusios su turtine nuosavybe. Nuosavybės teisė į turtą vėliau gali būti perduodama arba neperduodama.

Lizingo davėjas – asmuo, kuris teisėtai disponuoja turtu arba įsigyja lizingo gavėjo nurodytą turtą ir perduoda jį naudoti lizingo gavėjui.

Lizingo gavėjas – asmuo, kuris pagal sutartį savo veikloje naudoja turtą, priklausantį lizingo davėjui.

Lizingo laikotarpis – laikotarpis, kuriuo lizingo gavėjas sutartimi įsipareigoja nuomotis turtą, bei vėlesni laikotarpiai, kuriais lizingo gavėjas turi pasirinkimo teisę pratęsti lizingo sutartį mokant nuomos mokestį arba jo nemokant, kai, sudarant lizingo sutartį, labai tikėtina, kad šia teise lizingo gavėjas pasinaudos.

Lizingo arba nuomos mokestis – minimalių įmokų, kompensuotinų mokesčių ir neapibrėžtų nuompinigių suma.

Minimalios lizingo įmokos – suma, kurią lizingo gavėjas sumoka per visą lizingo laikotarpį arba kurią (per šį laikotarpį) iš jo gali būti pareikalauta sumokėti, įskaitant ir garantuotą likvidacinę vertę, išskyrus neapibrėžtus nuompinigius, kompensuotinus mokesčius, kuriuos sumokėti įsipareigoja lizingo gavėjas. Jei lizingo sutartyje numatyta, kad lizingo gavėjas turi teisę įsigyti turtą lizingo laikotarpio pabaigoje už kainą daug mažesnę už tuo metu tikėtiną to turto tikrąją vertę, ir jei labai tikėtina, kad jis pasinaudos šia teise, į minimalių lizingo įmokų sumą įskaitoma suma, kurią reikės sumokėti įsigyjant turtą lizingo laikotarpio pabaigoje.

Neapibrėžti nuompinigiai – sutartyje numatyta nefiksuota lizingo ar nuomos mokesčio dalis, nustatoma ne pagal lizingo laikotarpio trukmę, o pagal kitus veiksnius (procentą nuo pagamintos produkcijos, rinkos palūkanų normą, kainų indeksą ar pan.).

Negarantuota likvidacinė vertė – ta pagal lizingo sutartį perduoto turto likvidacinės vertės dalis, kurios padengti lizingo gavėjas negarantuoja arba kurią padengti garantuoja su lizingo davėju susijęs trečiasis asmuo.

Neuždirbtos lizingo pajamos – lizingo sutartyje numatyta gauti, bet dar negauta palūkanų dalis. Jei lizingo sutartyje palūkanos nenurodytos, neuždirbtos lizingo pajamos yra dar negautų minimalių lizingo įmokų sumos, įskaitant negarantuotą likvidacinę vertę, ir šių įmokų dabartinės vertės skirtumas.

Nuoma – nuomotojo už mokestį suteikta teisė nuomininkui sutartą laiką valdyti ir naudoti turtą.

Nuomininkas – juridinis ar fizinis asmuo, kuris pagal nuomos sutartį valdo ir naudoja nuomotojo perduotą turtą.

Nuomotojas – juridinis ar fizinis asmuo, kuris pagal nuomos sutartį išnuomoja turtą.

Nuomos, lizingo pradžia – turto perdavimo momentas arba sutartyje nurodyta data, nuo kurios pradedamas skaičiuoti nuomos mokestis.

Panauda – panaudos davėjo perduota teisė panaudos gavėjui sutartą laiką neatlygintinai valdyti ir naudoti turtą.

Panaudos davėjas – juridinis ar fizinis asmuo, kuris pagal panaudos sutartį perduoda panaudos gavėjui naudoti turtą.

Panaudos gavėjas – juridinis ar fizinis asmuo, kuris pagal panaudos sutartį valdo ir naudoja panaudos davėjo perduotą turtą.

Panaudos pradžia – turto perdavimo momentas arba sutartyje nurodyta data.

Rizika – galimybė patirti nuostolių dėl turto technologinio senėjimo, prastovų, besikeičiančių ekonominių sąlygų, turto praradimo ar sugedimo.

Turto vertės dengimo suma – lizingo sutartyje arba mokėjimų grafike nurodyta turto vertė, neįskaitant palūkanų, paslaugų ir kompensuotinų mokesčių bei neapibrėžtų nuompinigių.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. VAS-35, 2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 144-7403 (2010-12-09), i. k. 11020AAISAK00VAS-35

III. LIZINGAS

4. Ar apskaitoje bus registruojamas lizingas, ar nuoma, priklauso ne nuo sutarties formos, o nuo jos turinio ir ekonominės prasmės.

5. Apskaitoje registruojamas lizingas, jei sutartyje yra bent vienas iš šių kriterijų:

5.1. lizingo laikotarpio pabaigoje nuosavybės teisė į turtą pereina lizingo gavėjui;

5.2. jei lizingo gavėjas turi teisę lizingo laikotarpio pabaigoje įsigyti turtą už kainą kur kas mažesnę už jo tikrąją vertę, ir lizingo laikotarpio pradžioje labai tikėtina, kad šia teise bus pasinaudota;

5.3. lizingo laikotarpis trunka didesniąją turto ekonominio tarnavimo laiko dalį, netgi jei nuosavybės teisė neperduodama. Šis laikotarpis turėtų būti ne trumpesnis kaip 75 procentus turto ekonominio tarnavimo laiko;

5.4. lizingo laikotarpio pradžioje dabartinė minimalių įmokų vertė yra lygi turto tikrajai vertei arba sudaro ne mažiau kaip 90 procentų turto tikrosios vertės;

5.5. turtas yra specifinės paskirties ir, neatlikus didesnių pakeitimų, jį naudoti gali tik šis lizingo gavėjas.

6. Jei vertinant sutartį pagal šio standarto 5 punkte nurodytus požymius lieka neaišku, kaip apskaitoje registruoti sandorį, reikia atsižvelgti į šiame punkte nurodomus papildomus kriterijus. Apskaitoje registruojamas lizingas, jei sutartyje yra nors vienas šių kriterijų:

6.1. lizingo gavėjas gali nutraukti sutartį tik tada, kai jis padengia dėl sutarties nutraukimo susidarančius lizingo davėjo nuostolius;

6.2. turto tikrosios vertės svyravimų teikiamas pelnas arba nuostoliai tenka lizingo gavėjui;

6.3. lizingo gavėjas turi teisę pratęsti sutartį kitam laikotarpiui už mokestį mažesnį už rinkos kainą.

7. Ar sandoris yra nuomos, ar lizingo, nustatoma lizingo laikotarpio pradžioje. Jeigu per nuomos ar lizingo laikotarpį šalys susitaria pakeisti sutarties sąlygas (išskyrus jos pratęsimo atvejį) ir dėl to pasikeičia nuomos rūšis, toks susitarimas apskaitoje registruojamas kaip naujas sandoris.

8. Keičiantis apskaitiniams įvertinimams, tokiems kaip ekonominio tarnavimo laikas, likvidacinė vertė, nuomos rūšis apskaitos požiūriu nesikeičia.

IV. APSKAITA LIZINGO GAVĖJO ĮMONĖJE

9. Lizingo gavėjas, gavęs turtą pagal lizingo sutartį, registruoja ilgalaikį turtą ir ilgalaikius įsipareigojimus turto vertės dengimo suma, o jei palūkanos nenumatytos – diskontuota pagal vidutinę rinkos palūkanų normą minimalių lizingo įmokų suma. Jei prieš gaudamas turtą, lizingo gavėjas sumoka avansą, ilgalaikiai įsipareigojimai registruojami turto vertės dengimo suma, atėmus sumokėto avanso sumą.

10. Su lizingo sutarties sudarymu ir turto paruošimu naudoti susijusios ir iki turto naudojimo pradžios patirtos išlaidos, priskiriamos pagal lizingo sutartį gauto turto vertei. Šioms išlaidoms nepriskiriamos palūkanų sąnaudos.

11. Pagal lizingo sutartį naudojamo turto nusidėvėjimui skaičiuoti taikoma tokia pat apskaitos politika kaip ir nuosavo turto nusidėvėjimo apskaitai.

12. Jei sutartyje nenumatyta, kad nuosavybės teisė į turtą lizingo laikotarpio pabaigoje pereina lizingo gavėjui arba jei lizingo gavėjas neketina jo įsigyti pasibaigus lizingo laikotarpiui, turtas turi būti nudėvimas per sutartyje nustatytą lizingo laikotarpį.

13. Apskaitoje registruojamo lizingo įmokos turi būti suskaidomos išskiriant turto vertės dengimo sumą, palūkanas ir kitas įmokas (kompensuotinus mokesčius, neapibrėžtus nuompinigius). Palūkanos priskiriamos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudoms, kurios įtraukiamos į apskaitą kaupimo principu. Turto vertės dengimo suma mažinamos pagal lizingo sutartį mokėtinos skolos, o kompensuotini mokesčiai ir neapibrėžti nuompinigiai priskiriami ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudoms, jeigu šios išlaidos nepriskiriamos kito turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainai.

14. Nutraukus lizingo sutartį, lizingo gavėjo nuostoliai, susidarę dėl prievolės kompensuoti lizingo sutarties nutraukimo išlaidas, registruojami ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudų straipsnyje.

15. Pagal lizingo sutartį naudojamo turto vertės sumažėjimo ar padidėjimo sumos, remonto ir eksploatacijos išlaidos apskaitoje registruojamos 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ ir 23-iojo verslo apskaitos standarto „Turto nuvertėjimas“ nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-29, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-57 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-29

16. Lizingo gavėjai užbalansinėse sąskaitose turi fiksuoti informaciją apie palūkanas, kurias reikės sumokėti per lizingo sutarties laikotarpį.

V. APSKAITA LIZINGO DAVĖJO ĮMONĖJE

17. Lizingo davėjas, perdavęs lizingo gavėjui turtą pagal lizingo sutartį, apskaitoje registruoja po vienerių metų gautinas sumas, tokia suma, kuri lygi grynųjų investicijų į lizingą sumai.

18. Pagal lizingo sutartį gautas įmokas lizingo davėjas pripažįsta kaip skolos dengimą (turto vertės dengimo suma) ir pardavimo pajamas (palūkanų suma) arba kitos veiklos pajamas, jei lizingo veikla nėra pagrindinė.

19. Palūkanų pajamos turi būti pripažįstamos kaupimo principu. Palūkanos paskirstomos laikotarpiams taip, kad būtų galima nustatyti pastovią palūkanų normą likusiai turto daliai padengti.

20. Jei sutartyje nenurodoma palūkanų suma, bet nurodomas palūkanų procentas, pajamomis laikoma palūkanų suma, apskaičiuota pagal sutartyje nurodytą palūkanų procentą. Jei sutartyje nenurodomas palūkanų procentas arba palūkanos yra labai mažos, laikomasi principo, kad palūkanų norma yra pastovi ir lygi vidutinei lizingo sutarties sudarymo laikotarpio pradžios rinkos palūkanų normai.

21. Negarantuota likvidacinė vertė, pagal kurią apskaičiuojamos lizingo davėjo bendrosios investicijos į lizingą, turi būti reguliariai peržiūrima. Jeigu negarantuota likvidacinė vertė sumažėja, turi būti perskaičiuojamas lizingo laikotarpio pajamų paskirstymas, o vertės sumažėjimo suma turi būti pripažįstama sąnaudomis.

22. Tiesioginės išlaidos, kurios atsiranda sudarant lizingo sutartį (užmokestis už teisines paslaugas, rinkliavos, komisiniai ir kt.), pripažįstamos veiklos sąnaudomis lizingo laikotarpio pradžioje. Vėlesnių laikotarpių išlaidos, susijusios su turtu, perduotu pagal lizingo sutartį, pripažįstamos sąnaudomis tais laikotarpiais, kuriais jos patiriamos.

23. Jei lizingo davėjas sumoka kompensuotinus mokesčius, jie priskiriami mokėjimo laikotarpio veiklos sąnaudoms, o kai lizingo gavėjas juos kompensuoja, sumažinamos to laikotarpio veiklos sąnaudos.

24. Jei lizingo sutartis nutraukiama ir turtas grąžinamas lizingo davėjui, šis turtas registruojamas lizingo davėjo apskaitoje suma, kuri lygi neapmokėtai turto vertės dengimo sumai.

25. Lizingo davėjas turi registruoti užbalansinėse sąskaitose informaciją apie neuždirbtas lizingo pajamas.

26. Jei lizingo davėjo pagal lizingo sutartį perduodamo savos gamybos turto tikroji vertė skiriasi nuo jo pasigaminimo savikainos, laikoma, kad lizingo davėjas iš šio sandorio uždirba pardavimo ir palūkanų pajamas. Pardavimo pajamos ir pardavimo savikaina apskaitoje pripažįstamos sandorio metu pagal įprastiniams pardavimo sandoriams įmonės taikomą apskaitos politiką. Palūkanų pajamos pripažįstamos visą lizingo laikotarpį. Jei nustatoma dirbtinai maža palūkanų norma, turi būti taikomos šio standarto 20 punkto nuostatos.

27. Jei lizingo davėjas nėra pagal lizingo sutartį perduodamo turto, kuriuo jis disponuoja, gamintojas ir jei šio turto balansinė vertė dėl tam tikrų priežasčių skiriasi nuo jo tikrosios vertės, lizingo davėjas pripažįsta pardavimo ir palūkanų pajamas taip, kaip nurodyta šio standarto 26 punkte.

VI. INFORMACIJOS APIE LIZINGĄ ATSKLEIDIMAS FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE

28. Lizingo gavėjai pilname aiškinamajame rašte turi pateikti šią informaciją:

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-29, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-57 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-29

28.1. pagal lizingo sutartį naudojamo turto likutinę vertę balanso datą, pagal kiekvieną turto grupę;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. VAS-29, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-57 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-29

28.2. pagal lizingo sutartį mokėtinų minimalių įmokų sumą kiekvienu šių laikotarpių:

28.2.1 per vienerius metus;

28.2.2. per penkerius metus;

28.2.3. po penkerių metų;

28.3. jei buvo mokami neapibrėžti nuompinigiai – jų sumą ir susidarymo priežastis;

28.4. jei sudaromos sublizingo sutartys – ateityje gautinų minimalių įmokų sumą;

28.5. bendrąją informaciją apie lizingo sutartį ir jos pakeitimus, jei buvo daryti.

29. Lizingo davėjai pilname aiškinamajame rašte turi pateikti šią informaciją:

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-29, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-57 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-29

29.1. bendrųjų investicijų į lizingą sumą ir gautinas palūkanas šiais laikotarpiais:

29.1.1. per vienerius metus;

29.1.2. per penkerius metus;

29.1.3. po penkerių metų;

29.2. neuždirbtas finansines pajamas;

29.3. negarantuotas likvidacines vertes;

29.4. neapibrėžtus nuompinigius, kurie pripažįstami pajamomis;

29.5. reikšmingų lizingo sutarčių apibūdinimą.

VII. APSKAITA NUOMININKO ĮMONĖJE

30. Nuomos mokestis pagal nuomos sutartį turi būti pripažįstamas sąnaudomis, jeigu išlaidos nepriskiriamos gaminamos produkcijos ar ilgalaikio turto savikainai arba joms netaikomas 31 punkto nuostatos.

31. Jei nuomotojas, skatindamas sudaryti nuomos sutartį, sutinka padengti dalį nuomininko išlaidų, nuomininkas turi sumažinti nuomos sąnaudas per nuomos arba skatinimo laikotarpį.

32. Išsinuomoto turto eksploatacijos išlaidos, jeigu jų nekompensuoja nuomotojas ir jeigu jos nepriskiriamos gaminamos produkcijos savikainai, pripažįstamos nuomininko veiklos sąnaudomis.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

33. Jei nuomotojas nekompensuoja nuomininko patirtų turto rekonstravimo ar remonto išlaidų, šios išlaidos pripažįstamos nuomininko veiklos sąnaudomis tą laikotarpį, per kurį jos buvo patirtos. Jeigu rekonstravimo ar remonto išlaidos tą patį laikotarpį, kurį jos buvo patirtos, atitinka ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo kriterijus, šios išlaidos registruojamos pagal 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ nuostatas ir pripažįstamos sąnaudomis per likusį nuomos laikotarpį ar planuojamą naudingo tarnavimo laiką, atsižvelgiant, kuris laikotarpis yra trumpesnis.

Papildyta punktu:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

34. Jei nuomotojas sutinka kompensuoti atliktos rekonstrukcijos ar remonto vertę ar ja sumažinti nuomos mokestį, nuomininkas remonto išlaidas apskaitoje registruoja kaip gautiną sumą.

Papildyta punktu:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

35. Išsinuomoto turto draudimo išlaidos pripažįstamos sąnaudomis per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, jei tų išlaidų turto nuomotojas nekompensuoja. Jei draudimo išlaidos kompensuojamos, pripažintos sąnaudos sumažinamos.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

36. Išsinuomoto turto nusidėvėjimą skaičiuoja ir pripažįsta sąnaudomis turto savininkas.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

VIII. APSKAITA NUOMOTOJO ĮMONĖJE

37. Pagal nuomos sutartį išnuomotą turtą nuomotojas savo balanse registruoja pagal turto pobūdį.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

38. Pajamos, apskaičiuotos pagal nuomos sutartį, pripažįstamos tą laikotarpį, kada jos uždirbamos, išskyrus atvejus, kai taikomos 39 punkto nuostatos.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

39. Jei nuomotojas, skatindamas sudaryti nuomos sutartį padengia dalį nuomininko išlaidų, jis turi sumažinti nuomos pajamas per nuomos arba skatinimo laikotarpį.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

40. Jei nuomotojas kompensuoja nuomininko patirtas rekonstrukcijos ar remonto išlaidas, jos apskaitoje registruojamos pagal šių išlaidų pobūdį, atsižvelgiant į sandorio turinį ir ekonominę prasmę. Išlaidos, atitinkančios turto pripažinimo kriterijus, apskaitoje registruojamos turto sąskaitose. Jei nuomotojo kompensuojamos nuomininko patirtos rekonstrukcijos ar remonto išlaidos neatitinka turto pripažinimo kriterijų, jos pripažįstamos sąnaudomis.

Papildyta punktu:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

41. Išlaidos, susijusios su išnuomotu turtu, įskaitant ir turto nusidėvėjimą, pripažįstamos sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos susidaro.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

42. Išlaidos, susijusios su nuomos sutarties sudarymu, ir kitos išlaidos, kurios susidaro dėl to, kad norima gauti pajamų iš turto nuomos, gali būti sukaupiamos ir pripažįstamos sąnaudomis per turto nuomos laikotarpį arba tuo laikotarpiu, kuriuo jos susidaro.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

43. Išnuomoto turto nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tą pačią apskaitos politiką kaip ir kitam tos pačios grupės įmonės naudojamam turtui.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

44. Išnuomoto turto vertės padidėjimas arba sumažėjimas registruojamas taikant 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ ir 23-iojo verslo apskaitos standarto „Turto nuvertėjimas“ nuostatas.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-29, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-57 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-29

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

45. Nuomotojas, išnuomodamas savos gamybos turtą, pardavimo pajamų nepripažįsta, nes toks sandoris pagal turinį ir ekonominę prasmę nėra pardavimas.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

IX. INFORMACIJOS APIE NUOMĄ ATSKLEIDIMAS FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE

46. Nuomininkas pilname aiškinamajame rašte turi atskleisti reikšmingą informaciją apie nuomos mokesčio dydžius, nuomos laikotarpius ir pateikti kitą svarbią informaciją apie nuomos sutartis.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-29, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-57 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-29

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

47. Nuomotojas pilname aiškinamajame rašte turi atskleisti šią informaciją:

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-29, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-57 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-29

47.1. išnuomoto turto vertes;

47.2. nuomos laikotarpius;

47.3. galimybę pratęsti nuomos laikotarpius;

47.4. kitą svarbią nuomos sutarčių informaciją.

X. ATGALINĖ NUOMA

48. Atgalinės nuomos arba atgalinio lizingo sandorio esmė yra tai, kad turtas įsigyjamas ir po to tas pats turtas išnuomojamas (perduodamas pagal lizingo sutartį) tam pačiam pardavėjui. Įmokų pagal nuomos arba lizingo sutartį dydis ir turto pardavimo kaina paprastai viena nuo kitos priklauso, nes jos aptariamos kartu. Šių sandorių apskaitos tvarka priklauso nuo nuomos rūšies.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

49. Jei parduotas turtas nuomojamas pagal atgalinės nuomos sutartį, kuri pagal turinį ir ekonominę prasmę yra lizingo sutartis, pelnas, gautas pardavus turtą, neturi būti pripažįstamas tuo laikotarpiu, kuriuo turtas buvo parduotas. Jis turi būti kaupiamas ir amortizuojamas per lizingo laikotarpį. Atgalinės lizingo sutarties ekonominė prasmė gali būti prilyginama finansavimui už užstatą, kai nuomotojas skolina nuomininkui pinigų, kaip užstatą naudodamas nupirktą ir išnuomotą turtą.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

50. Jei parduotas turtas nuomojamas pagal atgalinės nuomos sutartį, kuri pagal turinį ir ekonominę prasmę yra nuomos sutartis, pardavimo pajamos pripažįstamos taikant tą pačią apskaitos politiką kaip ir kitiems ilgalaikio turto pardavimo sandoriams, t. y. pelnas arba nuostolis pripažįstamas iš karto.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

XI. INFORMACIJOS APIE ATGALINĘ NUOMĄ ATSKLEIDIMAS FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE

51. Nuomininkas ir nuomotojas apie atgalinės nuomos sutartis turi pateikti pilname aiškinamajame rašte tokią informaciją, kuri nustatyta šio standarto 46 ir 47 punktuose.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-29, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-57 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-29

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

52. Lizingo davėjas ir lizingo gavėjas apie atgalinio lizingo sutartis turi pateikti pilname aiškinamajame rašte tokią pat informaciją, kaip nurodyta šio standarto 28 ir 29 punktuose.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-29, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-57 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-29

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

XII. APSKAITA PANAUDOS GAVĖJO ĮMONĖJE

53. Pagal panaudos sutartį naudojamo turto eksploatacijos išlaidos pripažįstamos pagal šio standarto 32 punktą.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

54. Pagal panaudos sutartį naudojamo turto rekonstrukcijos ar remonto išlaidos apskaitoje registruojamos pagal šio standarto 33 ir 34 punktus.

Papildyta punktu:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

55. Pagal panaudos sutartį naudojamo turto draudimo išlaidos pripažįstamos sąnaudomis per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, jei tų išlaidų panaudos davėjas nekompensuoja.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

XIII. APSKAITA PANAUDOS DAVĖJO ĮMONĖJE

56. Pagal panaudos sutartį perduotą turtą panaudos davėjas savo balanse registruoja pagal turto pobūdį. Pagal panaudos sutartį perduoto turto rekonstrukcijos ir remonto išlaidos panaudos davėjo apskaitoje registruojamos vadovaujantis šio standarto 40 punktu.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

57. Išlaidos, susijusios su pagal panaudos sutartį perduotu turtu, įskaitant ir turto nusidėvėjimą, pripažįstamos sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos susidaro.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

58. Išlaidos, susijusios su panaudos sutarties sudarymu, pripažįstamos sąnaudomis tuo laikotarpiu, kai jos susidaro.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

59. Pagal panaudos sutartį perduoto turto nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tą pačią apskaitos politiką kaip ir kitam tai pačiai grupei priskiriamam turtui.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

60. Pagal panaudos sutartį perduoto turto vertės padidėjimas arba sumažėjimas apskaitoje registruojamas taikant 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ ir 23-iojo verslo apskaitos standarto „Turto nuvertėjimas“ nuostatas.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-29, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-57 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-29

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

61. Panaudos davėjas, pagal panaudos sutartį perduodamas savos gamybos turtą, pardavimo pajamų nepripažįsta, nes toks sandoris pagal turinį ir ekonominę prasmę nėra pardavimas.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

XIV. INFORMACIJOS APIE PANAUDĄ ATSKLEIDIMAS FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE

62. Panaudos gavėjas pilname aiškinamajame rašte turi atskleisti šią informaciją:

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-29, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-57 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-29

62.1. panaudos laikotarpį ir galimybę jį pratęsti;

62.2. kitą svarbią informaciją apie panaudos sutartį.

63. Panaudos davėjas pilname aiškinamajame rašte turi atskleisti šią informaciją:

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-29, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-57 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-29

63.1. pagal panaudos sutartį perduoto turto vertę, panaudos laikotarpį ir galimybę jį pratęsti;

63.2. kitą reikšmingą informaciją apie panaudos sutartį.

XV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

64. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę.

______________

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

Patvirtinta. Neteko galios nuo 2012-01-01

Priedo naikinimas:

Nr. VAS-4, 2011-04-19, Žin. 2011, Nr. 48-2354 (2011-04-23), i. k. 11120AAISAK000VAS-4

PATVIRTINTA

Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos

apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m.

gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1

22-ASIS verslo apskaitos standartas „UŽSIENIO VALIUTOS KURSO PASIKEITIMAS“

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šio standarto tikslas – nustatyti įmonės sandorių užsienio valiuta bei užsienyje veikiančių kontroliuojamų ir asocijuotų įmonių veiklos rezultatų apskaitos bei valiutų kursų pokyčių pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką.

2. Standartas taikomas:

2.1. sandorių užsienio valiuta apskaitai;

2.2. perskaičiuojant užsienyje veikiančių kontroliuojamų ir asocijuotų įmonių finansinę atskaitomybę konsoliduojant ir investicijų apskaitai taikant nuosavybės metodą.

3. Standartas netaikomas:

3.1. apsidraudimo sandorių užsienio valiuta apskaitai;

3.2. perskaičiuojant finansinės atskaitomybės rodiklius kita valiuta dėl vartotojų patogumo.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Finansinės atskaitomybės valiuta – valiuta, naudojama sudarant įmonės finansinę atskaitomybę.

Grynosios investicijos į veiklą užsienyje – užsienio įmonės nuosavo kapitalo dalis, tenkanti finansinę atskaitomybę teikiančiai įmonei.

Sandoris užsienio valiuta – sandoris, kurį sudarant mokėtinos ir (ar) gautinos sumos išreiškiamos ne finansinės atskaitomybės valiuta.

Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti/parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą.

Užsienio įmonė – užsienyje esanti dukterinė, asocijuota, pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį kontroliuojama ar bendro pavaldumo įmonė.

Užsienio valiuta – kita nei įmonės finansinės atskaitomybės valiuta.

Valiutiniai straipsniai – pinigai bei kitas finansinis turtas užsienio valiuta ir finansiniai įsipareigojimai, pagal kuriuos bus gauta ar sumokėta fiksuota arba aiškiai nustatoma užsienio valiutos suma.

Valiutos kursas – skelbiamas oficialus valiutos, naudojamos ūkinėms operacijoms ir ūkiniams įvykiams apskaitoje registruoti ir finansinei atskaitomybei sudaryti, ir užsienio valiutos santykis.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. VAS-7, 2006-07-14, Žin., 2006, Nr. 80-3174 (2006-07-22), i. k. 10600VIISAK000VAS-7

III. SANDORIŲ UŽSIENIO VALIUTA PIRMINIS PRIPAŽINIMAS

4. Sandoris užsienio valiuta pirminio pripažinimo metu turi būti įvertinamas finansinės atskaitomybės valiuta pagal sandorio dienos valiutos kursą.

5. Išimtiniais atvejais, kai valiutos kursų svyravimai nereikšmingi ir kiekvieną sandorį atskirai įvertinti sandorio dienos valiutos kursu netikslinga, gali būti taikomas vidutinis savaitės ar mėnesio valiutos kursas.

6. Komandiruotės išlaidos, padarytos užsienio valiuta, įvertinamos finansinės atskaitomybės valiuta, taikant išvykimo į komandiruotę dieną galiojantį valiutos kursą.

IV. BALANSO STRAIPSNIŲ UŽSIENIO VALIUTA ĮVERTINIMAS BALANSO DATĄ

7. Valiutiniai straipsniai balanse turi būti įvertinami finansinės atskaitomybės valiuta, taikant balanso datos valiutos kursą.

8. Įsigijimo savikaina apskaitomas už užsienio valiutą pirktas turtas balanse turi būti įvertinamas finansinės atskaitomybės valiuta, taikant pirminio pripažinimo metu (sandorio dieną) galiojusį valiutos kursą.

9. Turtas, kurio tikroji vertė nustatoma užsienio valiuta, balanse turi būti įvertinamas finansinės atskaitomybės valiuta, taikant tikrosios vertės nustatymo dienos valiutos kursą.

V. VALIUTOS KURSŲ SKIRTUMAI

10. Skirtumai, kurie susidaro apmokėjus valiutiniuose straipsniuose užregistruotas sumas kitu valiutos kursu nei pirminio pripažinimo metu arba paskutinės finansinės atskaitomybės datą (jeigu valiutiniai straipsniai buvo pripažinti ankstesniais finansiniais metais), turi būti pripažįstami ataskaitinio laikotarpio pajamomis arba sąnaudomis, išskyrus skirtumus, susijusius su grynosiomis investicijomis į užsienio įmonę.

11. Jei valiutinės skolos apmokamos kitą, nei pirminio pripažinimo ataskaitinį laikotarpį, valiutų kursų skirtumas skaičiuojamas nuo paskutinės finansinės atskaitomybės datos. Jei sudaromos tarpinės finansinės atskaitomybės, valiutiniai straipsniai perskaičiuojami tarpiniais laikotarpiais (pavyzdžiui, kiekvieną mėnesį), o valiutos kurso pasikeitimo įtaka turi būti nustatoma nuo valiutinio straipsnio paskutinio perskaičiavimo datos.

12. Valiutos kurso skirtumai, kurie susidaro perskaičiavus valiutinius straipsnius, kurie iš esmės yra grynosios investicijos į užsienio įmonę dalis, turi būti registruojami nuosavo kapitalo dalyje ir pripažįstami pajamomis ar sąnaudomis tik tada, kai ta investicija perleidžiama. Tokių valiutos kursų skirtumų gali atsirasti, jei patronuojančios įmonės balanso valiutiniuose straipsniuose yra gautinų iš užsienio įmonės ar mokėtinų jai sumų, kurių artimiausiu metu nei gauti, nei mokėti neplanuojama. Šiems straipsniams nepriskiriamos iš užsienio įmonės gautinos ar jai mokėtinos prekybos operacijų sumos.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-7, 2006-07-14, Žin., 2006, Nr. 80-3174 (2006-07-22), i. k. 10600VIISAK000VAS-7

VI. UŽSIENIO ĮMONĖS VALIUTOS KURSŲ SKIRTUMAI

13. Konsoliduojant finansinę atskaitomybę, užsienio įmonės finansinės atskaitomybės rodikliai turi būti perskaičiuojami taip:

13.1. turtas ir įsipareigojimai bei nuosavas kapitalas (išskyrus ataskaitinių metų rezultatą) perskaičiuojami pagal balanso datos valiutos kursą;

13.2. pajamos ir sąnaudos perskaičiuojamos pagal kiekvieno sandorio dienos valiutos kursą;

14. Visi valiutų kursų skirtumai, susidarę dėl užsienio įmonės finansinės atskaitomybės rodiklių perskaičiavimo, registruojami balanso nuosavo kapitalo dalyje, kur apskaitomi iki grynosios investicijos perleidimo.

15. Jei valiutų kursų svyravimai nereikšmingi, užsienio įmonės finansinės atskaitomybės rodikliai gali būti perskaičiuojami taikant vidutinį laikotarpio valiutos kursą, pavyzdžiui, mėnesio ar ketvirčio.

16. Atitinkama užsienio įmonės perskaičiuotos finansinės atskaitomybės valiutos kursų skirtumų dalis konsoliduotame balanse turi būti priskiriama mažumos daliai, jei tokia yra.

17. Prestižas, atsiradęs dėl užsienio įmonės įsigijimo, turi būti apskaičiuojamas taikant įsigijimo dienos valiutos kursą. Vėliau atliekami tikrosios vertės koregavimai, susiję su prestižo nustatymu, taip pat apskaičiuojami taikant įsigijimo dienos valiutos kursą.

18. Atliekant konsolidavimo procedūras, valiutos kursų skirtumai neeliminuojami, kadangi jie parodo patronuojančios įmonės pajamų, sąnaudų ar nuosavybės pokyčius.

19. Užsienio įmonės pinigų srautai konsoliduotoje pinigų srautų ataskaitoje turi būti įvertinami pinigų srautų susidarymo dienos valiutos kursu.

20. Jei užsienio įmonės ir patronuojančios įmonės balanso datos nesutampa, finansines atskaitomybes leidžiama konsoliduoti, jeigu jos skiriasi ne daugiau kaip trimis mėnesiais (16-asis verslo apskaitos standartas „Konsoliduota finansinė atskaitomybė ir investicijos į dukterines įmones“). Tokiu atveju užsienio įmonės finansinė atskaitomybė perskaičiuojama pagal užsienio įmonės balanso datos valiutos kursą. Jei nuo užsienio įmonės balanso datos iki patronuojančios įmonės balanso datos įvyksta svarbių valiutos kurso pokyčių, finansinė atskaitomybė gali būti koreguojama.

21. Jei užsienio įmonė perleidžiama, įmonės nuosavo kapitalo dalyje sukaupta valiutos kursų skirtumų suma turi būti pripažįstama to laikotarpio pajamomis ar sąnaudomis. Jei perleidžiama tik dalis investicijos į užsienio įmonę, į pajamas ar sąnaudas įtraukiama valiutos kursų skirtumo dalis, proporcinga perleistai investicijos daliai.

VII. INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE

22. Pelno (nuostolių) ataskaitos finansinės ir investicinės veiklos straipsnyje parodomas tik valiutos kurso pasikeitimo rezultatas (pelnas arba nuostolis dėl valiutos kurso pasikeitimo).

23. Pilname aiškinamajame rašte turi būti nurodoma:

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-31, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-59 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-31

23.1. valiutos kursų skirtumų suma, pripažinta ataskaitinio laikotarpio pajamomis ir sąnaudomis;

23.2. nuosavo kapitalo dalyje pateikti valiutos kursų skirtumų sumų likučiai laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;

23.3. svarbūs valiutos kursų pasikeitimai, darantys reikšmingą įtaką finansinės atskaitomybės straipsniams po balanso datos.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

24. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę.

______________

Pakeitimai:

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Nutarimas

Nr. 4, 2004-06-30, Žin., 2004, Nr. 105-3931 (2004-07-06), i. k. 10400VINUTA00000004

Dėl 12-ojo verslo apskaitos standarto "Ilgalaikis materialusis turtas" papildymo

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Nutarimas

Nr. 10, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6698 (2004-12-16); Žin., 2004, Nr. 188-0 (2004-12-31), i. k. 10400VINUTA00000010

Dėl 4-ojo verslo apskaitos standarto "Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita" pakeitimo

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Nutarimas

Nr. 8, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6696 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000008

Dėl 2-ojo verslo apskaitos standarto "Balansas" pakeitimo

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Nutarimas

Nr. 9, 2004-10-13, Žin., 2004, Nr. 180-6697 (2004-12-16); Žin., 2005, Nr. 125-0 (2005-10-20), i. k. 10400VINUTA00000009

Dėl 3-iojo verslo apskaitos standarto "Pelno nuostolių ataskaita" papildymo

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas

Nr. VAS-3, 2005-04-18, Žin., 2005, Nr. 57-1995 (2005-05-05), i. k. 10500VIISAK000VAS-3

Dėl 8-ojo verslo apskaitos standarto "Nuosavas kapitalas" papildymo

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas

Nr. VAS-4, 2005-08-25, Žin., 2005, Nr. 104-3871 (2005-08-26), i. k. 10500VIISAK000VAS-4

Dėl 21-ojo verslo apskaitos standarto "Dotacijos ir subsidijos" pakeitimo

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas

Nr. VAS-7, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4597 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-7

Dėl 2-ojo verslo apskaitos standarto "Balansas" pakeitimo

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas

Nr. VAS-8, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4598 (2005-10-27); Žin., 2005, Nr. 130-0 (2005-11-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-8

Dėl 12-ojo verslo apskaitos standarto "Ilgalaikis materialusis turtas" pakeitimo

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas

Nr. VAS-7, 2006-07-14, Žin., 2006, Nr. 80-3174 (2006-07-22), i. k. 10600VIISAK000VAS-7

Dėl 22-ojo verslo apskaitos standarto "Užsienio valiutos kurso pasikeitimas" pakeitimo

10.

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas

Nr. VAS-8, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 80-3175 (2006-07-22), i. k. 10600VIISAK000VAS-8

Dėl 8-ojo verslo apskaitos standarto "Nuosavas kapitalas" pakeitimo

11.

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas

Nr. VAS-9, 2006-09-06, Žin., 2006, Nr. 95-3756 (2006-09-09), i. k. 10600VIISAK000VAS-9

Dėl 19-ojo verslo apskaitos standarto "Atidėjimai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas bei pobalansiniai įvykiai" pakeitimo

12.

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas

Nr. VAS-10, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4880 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-10

Dėl 2-ojo verslo apskaitos standarto "Balansas" pakeitimo

13.

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas

Nr. VAS-11, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4881 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-11

Dėl 3-iojo verslo apskaitos standarto "Pelno (nuostolių) ataskaita" pakeitimo

14.

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas

Nr. VAS-12, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4882 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-12

Dėl 4-ojo verslo apskaitos standarto "Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita" pakeitimo

15.

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas

Nr. VAS-13, 2006-11-20, Žin., 2006, Nr. 127-4883 (2006-11-25), i. k. 10600VIISAK00VAS-13

Dėl 5-ojo verslo apskaitos standarto "Pinigų srautų ataskaita" pakeitimo

16.

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas

Nr. VAS-16, 2006-12-20, Žin., 2006, Nr. 143-5448 (2006-12-30), i. k. 10600VIISAK00VAS-16

Dėl 1-ojo verslo apskaitos standarto "Finansinė atskaitomybė" pakeitimo

17.

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas

Nr. VAS-17, 2006-12-20, Žin., 2006, Nr. 143-5449 (2006-12-30), i. k. 10600VIISAK00VAS-17

Dėl 6-ojo verslo apskaitos standarto "Aiškinamasis raštas" pakeitimo

18.

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas

Nr. VAS-18, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-46 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-18

Dėl 3-iojo verslo apskaitos standarto "Pelno (nuostolių) ataskaita" pakeitimo

19.

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas

Nr. VAS-19, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-47 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-19

Dėl 8-ojo verslo apskaitos standarto "Nuosavas kapitalas" pakeitimo

20.

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas

Nr. VAS-20, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-48 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-20

Dėl 9-ojo verslo apskaitos standarto "Atsargos" pakeitimo

21.

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas

Nr. VAS-21, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-49 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-21

Dėl 10-ojo verslo apskaitos standarto "Pardavimo pajamos" pakeitimo

22.

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas

Nr. VAS-22, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-50 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-22

Dėl 12-ojo verslo apskaitos standarto "Ilgalaikis materialusis turtas" pakeitimo

23.

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas

Nr. VAS-23, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-51 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-23

Dėl 13-ojo verslo apskaitos standarto "Nematerialusis turtas" pakeitimo

24.

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas

Nr. VAS-28, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-56 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-28

Dėl 19-ojo verslo apskaitos standarto "Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas bei pobalansiniai įvykiai" pakeitimo

25.

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas

Nr. VAS-29, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-57 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-29

Dėl 20-ojo verslo apskaitos standarto "Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda" pakeitimo

26.

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas

Nr. VAS-30, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-58 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-30

Dėl 21-ojo verslo apskaitos standarto "Dotacijos ir subsidijos" pakeitimo

27.

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas

Nr. VAS-31, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-59 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-31

Dėl 22-ojo verslo apskaitos standarto "Užsienio valiutos kurso pasikeitimas" pakeitimo

28.

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas

Nr. VAS-3, 2007-06-29, Žin., 2007, Nr. 75-2978 (2007-07-07); Žin., 2007, Nr. 99-0 (2007-09-20), i. k. 10700VIISAK000VAS-3

Dėl 10-ojo verslo apskaitos standarto "Pardavimo pajamos" pakeitimo

29.

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas

Nr. VAS-5, 2007-06-29, Žin., 2007, Nr. 76-3038 (2007-07-10), i. k. 10700VIISAK000VAS-5

Dėl 11-ojo verslo apskaitos standarto "Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos" pakeitimo

30.

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas

Nr. VAS-8, 2007-11-20, Žin., 2007, Nr. 121-4994 (2007-11-24), i. k. 10700VIISAK000VAS-8

Dėl 13-ojo verslo apskaitos standarto "Nematerialusis turtas" pakeitimo

31.

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas

Nr. VAS-6, 2008-07-17, Žin., 2008, Nr. 85-3410 (2008-07-26), i. k. 10800VIISAK000VAS-6

Dėl 11-ojo verslo apskaitos standarto "Sąnaudos" papildymo

32.

Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas

Nr. VAS-8, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4182 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-8

Dėl 13-ojo verslo apskaitos standarto "Nematerialusis turtas" pakeitimo

33.

Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas

Nr. VAS-9, 2008-09-16, Žin., 2008, Nr. 109-4183 (2008-09-23), i. k. 10820AAISAK000VAS-9

Dėl 12-ojo verslo apskaitos standarto "Ilgalaikis materialusis turtas" naujos redakcijos

34.

Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas

Nr. VAS-11, 2008-11-17, Žin., 2008, Nr. 134-5222 (2008-11-22), i. k. 10820AAISAK00VAS-11

Dėl 20-ojo verslo apskaitos standarto "Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda" pakeitimo

35.

Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas

Nr. VAS-12, 2008-12-08, Žin., 2008, Nr. 145-5848 (2008-12-18), i. k. 10820AAISAK00VAS-12

Dėl 13-ojo verslo apskaitos standarto "Nematerialusis turtas" 19 punkto pakeitimo

36.

Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas

Nr. VAS-13, 2008-12-08, Žin., 2008, Nr. 145-5849 (2008-12-18), i. k. 10820AAISAK00VAS-13

Dėl 12-ojo verslo apskaitos standarto "Ilgalaikis materialusis turtas" 18 punkto pakeitimo

37.

Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas

Nr. VAS-1, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-964 (2010-02-18), i. k. 11020AAISAK000VAS-1

Dėl 3-iojo verslo apskaitos standarto "Pelno (nuostolių) ataskaita" pakeitimo

38.

Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas

Nr. VAS-2, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-965 (2010-02-18); Žin., 2010, Nr. 22-0 (2010-02-23), i. k. 11020AAISAK000VAS-2

Dėl 4-ojo verslo apskaitos standarto "Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita" pakeitimo

39.

Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas

Nr. VAS-3, 2010-02-10, Žin., 2010, Nr. 20-966 (2010-02-18), i. k. 11020AAISAK000VAS-3

Dėl 2-ojo verslo apskaitos standarto "Balansas" pakeitimo

40.

Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas

Nr. VAS-5, 2010-02-19, Žin., 2010, Nr. 23-1116 (2010-02-25), i. k. 11020AAISAK000VAS-5

Dėl 12-ojo verslo apskaitos standarto "Ilgalaikis materialusis turtas" papildymo

41.

Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas

Nr. VAS-7, 2010-03-05, Žin., 2010, Nr. 29-1367 (2010-03-13), i. k. 11020AAISAK000VAS-7

Dėl 3-iojo verslo apskaitos standarto "Pelno (nuostolių) ataskaita" pakeitimo

42.

Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas

Nr. VAS-8, 2010-03-05, Žin., 2010, Nr. 29-1368 (2010-03-13), i. k. 11020AAISAK000VAS-8

Dėl 4-ojo verslo apskaitos standarto "Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita" pakeitimo

43.

Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas

Nr. VAS-9, 2010-03-05, Žin., 2010, Nr. 29-1369 (2010-03-13), i. k. 11020AAISAK000VAS-9

Dėl 2-ojo verslo apskaitos standarto "Balansas" pakeitimo

44.

Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas

Nr. VAS-12, 2010-05-13, Žin., 2010, Nr. 57-2828 (2010-05-18), i. k. 11020AAISAK00VAS-12

Dėl 1-ojo verslo apskaitos standarto "Finansinė atskaitomybė" tvirtinimo

45.

Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas

Nr. VAS-13, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 68-3430 (2010-06-12), i. k. 11020AAISAK00VAS-13

Dėl 6-ojo verslo apskaitos standarto "Aiškinamasis raštas" tvirtinimo

46.

Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas

Nr. VAS-14, 2010-06-04, Žin., 2010, Nr. 68-3431 (2010-06-12); Žin., 2010, Nr. 71-0 (2010-06-19), i. k. 11020AAISAK00VAS-14

Dėl 5-ojo verslo apskaitos standarto "Pinigų srautų ataskaita" tvirtinimo

47.

Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas

Nr. VAS-26, 2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 144-7394 (2010-12-09), i. k. 11020AAISAK00VAS-26

Dėl 2-ojo verslo apskaitos standarto "Balansas" pakeitimo

48.

Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas

Nr. VAS-27, 2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 144-7395 (2010-12-09), i. k. 11020AAISAK00VAS-27

Dėl 7-ojo verslo apskaitos standarto "Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas" pakeitimo

49.

Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas

Nr. VAS-28, 2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 144-7396 (2010-12-09), i. k. 11020AAISAK00VAS-28

Dėl 9-ojo verslo apskaitos standarto "Atsargos" pakeitimo

50.

Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas

Nr. VAS-29, 2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 144-7397 (2010-12-09), i. k. 11020AAISAK00VAS-29

Dėl 12-ojo verslo apskaitos standarto "Ilgalaikis materialusis turtas" pakeitimo

51.

Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas

Nr. VAS-30, 2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 144-7398 (2010-12-09), i. k. 11020AAISAK00VAS-30

Dėl 13-ojo verslo apskaitos standarto "Nematerialusis turtas" pakeitimo

52.

Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas

Nr. VAS-34, 2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 144-7402 (2010-12-09), i. k. 11020AAISAK00VAS-34

Dėl 19-ojo verslo apskaitos standarto "Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas bei pobalansiniai įvykiai" pakeitimo

53.

Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas

Nr. VAS-35, 2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 144-7403 (2010-12-09), i. k. 11020AAISAK00VAS-35

Dėl 20-ojo verslo apskaitos standarto "Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda" pakeitimo

54.

Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas

Nr. VAS-4, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 48-2354 (2011-04-23), i. k. 11120AAISAK000VAS-4

Dėl 21-ojo verslo apskaitos standarto "Dotacijos ir subsidijos" tvirtinimo

55.

Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas

Nr. VAS-14, 2011-12-07, Žin., 2011, Nr. 154-7332 (2011-12-17), i. k. 11120AAISAK00VAS-14

Dėl 13-ojo verslo apskaitos standarto "Nematerialusis turtas" pakeitimo

56.

Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas

Nr. VAS-17, 2011-12-23, Žin., 2011, Nr. 161-7674 (2011-12-29), i. k. 11120AAISAK00VAS-17

Dėl viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1 "Dėl verslo apskaitos standartų patvirtinimo" pakeitimo

57.

Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas

Nr. VAS-18, 2011-12-23, Žin., 2011, Nr. 161-7675 (2011-12-29), i. k. 11120AAISAK00VAS-18

Dėl viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. VAS-9 "Dėl 12-ojo verslo apskaitos standarto "Ilgalaikis materialusis turtas" naujos redakcijos" pakeitimo

58.

Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas

Nr. VAS-21, 2011-12-23, Žin., 2011, Nr. 161-7678 (2011-12-29), i. k. 11120AAISAK00VAS-21

Dėl 7-ojo verslo apskaitos standarto "Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas" tvirtinimo