PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO

Suvestinė redakcija nuo 2024-12-11

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2010, Nr. 146-7510, i. k. 110231GISAK0001-338

PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS

Į S A K Y M A S

DĖL GAISRINĖS SAUGOS PAGRINDINIŲ REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO

2010 m. gruodžio 7 d. Nr. 1-338

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 341 „Dėl esminių statinio reikalavimų ir statinio techninių parametrų pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustatymo kompetencijos priskyrimo valstybės institucijoms“ 5 punktu:

Preambulės pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

1. T v i r t i n u Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad įsakymas įsigalioja nuo 2011 m. sausio 1 d.

Direktorius

vidaus tarnybos generolas Remigijus Baniulis

PATVIRTINTA

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

departamento prie Vidaus reikalų

ministerijos direktoriaus

2010 m. gruodžio 7 d.

įsakymu Nr. 1-338

GAISRINĖS SAUGOS PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

1. Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai (toliau – Taisyklės) parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu [10.3] ir statybos techninių reikalavimų reglamentu STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 „Dėl reglamento STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ patvirtinimo“ [10.6].

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-640 /2024 (1.4 E), 2024-10-25, paskelbta TAR 2024-10-25, i. k. 2024-18592

2. Neteko galios nuo 2024-11-01

Punkto naikinimas:

Nr. 1-640 /2024 (1.4 E), 2024-10-25, paskelbta TAR 2024-10-25, i. k. 2024-18592

3. Neteko galios nuo 2024-11-01

Punkto naikinimas:

Nr. 1-640 /2024 (1.4 E), 2024-10-25, paskelbta TAR 2024-10-25, i. k. 2024-18592

4. Taisyklės yra privalomos visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-640 /2024 (1.4 E), 2024-10-25, paskelbta TAR 2024-10-25, i. k. 2024-18592

5. Taisyklėse išdėstyti pagrindiniai statinių gaisrinės saugos reikalavimai. Kiti pastatų ir inžinerinių statinių gaisrinės saugos reikalavimai pateikiami teisės aktuose, nustatančiuose esminius statinio reikalavimus (vieną, kelis ar visus) ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases.

6. Rengiant naujo statinio projektą, esamo statinio rekonstravimo, kapitalinio remonto projektą, naudojant statinį ir formuojant naujus ar pertvarkant esamus nekilnojamojo turto kadastro objektus, taikomos gaisrinės saugos priemonės turi atitikti esminį statinio gaisrinės saugos reikalavimą per visą statinio naudojimo trukmę [10.6].

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-640 /2024 (1.4 E), 2024-10-25, paskelbta TAR 2024-10-25, i. k. 2024-18592

7. Rekonstruojant ir remontuojant statinius, keičiant jų paskirtį, statinio projekto atitiktis esminiam statinio gaisrinės saugos reikalavimui gali būti nustatoma naudojant gaisrinės inžinerijos ar gaisro rizikos skaičiavimus (toliau – rizikos vertinimas), taikomus iki teikiant pranešimą apie statybos pradžią. Šiuo atveju statinyje turi būti užtikrintas ne žemesnis saugos lygis, kurį numato teisės aktų reikalavimai, nereglamentuojantys rizikos vertinimo. Rizikos vertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis 6 priedo reikalavimais.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-144, 2014-04-02, paskelbta TAR 2014-04-03, i. k. 2014-04078

Nr. 1-640 /2024 (1.4 E), 2024-10-25, paskelbta TAR 2024-10-25, i. k. 2024-18592

8. Taisyklėse nustatytos statybos produktų (medžiagų, gaminių, sistemų, rinkinių) charakteristikos, atsižvelgiant į jų galutinio panaudojimo statinyje principą, būdingą eksploatavimo sąlygoms ar artimą joms.

9. Šių Taisyklių reikalavimai taikomi:

9.1. projektuojant ir statant naujus statinius;

9.2. rekonstruojamoms ir remontuojamoms statinių dalims;

9.3. keičiant statinių ar statinių dalių naudojimo paskirtį.

9.4 formuojant naujus ar pertvarkant esamus nekilnojamojo turto kadastro objektus, kai turi būti atliekami statybos darbai, kuriems privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Papildyta papunkčiu:

Nr. 1-640 /2024 (1.4 E), 2024-10-25, paskelbta TAR 2024-10-25, i. k. 2024-18592

II SKYRIUS

NUORODOS

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

10. Taisyklėse pateikiamos nuorodos į šiuos dokumentus:

10.1. Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 „Dėl Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“

10.2. Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-64 „Dėl Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklės);

10.3. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą;

10.4. Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 1-1 „Dėl Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės);

10.5. statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau – Statinių ir patalpų klasifikavimas);

10.6. statybos techninių reikalavimų reglamentą STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 „Dėl reglamento STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ patvirtinimo“;

10.7. Automobilių saugyklų gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1-44 „Dėl Automobilių saugyklų gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“;

10.8. statybos techninį reglamentą STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ patvirtinimo“;

10.9. statybos techninį reglamentą STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-653 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ patvirtinimo“;

10.10. statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“;

10.11. Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-2 „Dėl Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių patvirtinimo“;

10.12. Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-249 „Dėl Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės);

10.13. Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1-14 „Dėl Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“;

10.14. kelių techninį reglamentą KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. D1-11/3-3 „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“;

10.15. Kelių eismo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“;

10.16. Vėdinimo sistemų gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-250 „Dėl Vėdinimo sistemų gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Vėdinimo sistemų gaisrinės saugos taisyklės);

10.17. Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1-45 „Dėl Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių gaisrinės saugos taisyklės);

10.18. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 „Dėl Normatyvinių statinio saugos dokumentų patvirtinimo“;

10.19. Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 354 „Dėl Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto patvirtinimo“;

10.20. Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-547 /2024 (1.4 E) „Dėl Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklių patvirtinimo“;

10.21. Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. D1-15 „Dėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo“;

10.22. statybos techninį reglamentą STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-186 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ patvirtinimo“.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

Nr. 1-640 /2024 (1.4 E), 2024-10-25, paskelbta TAR 2024-10-25, i. k. 2024-18592

11. Pasikeitus teisės akto, nurodyto šiose nuorodose, nuostatoms, taikoma aktuali teisės akto versija.

III SKYRIUS

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

12. Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Statybos įstatyme [10.3], STR 2.01.01(2):1999 [10.6], LST EN ISO 13943 ir LST EN 13501 serijos standartuose vartojamas sąvokas.

IV SKYRIUS

Statybos PRODUKTŲ, statinio konstrukcijų, STATINIŲ gaisrinė techninė klasifikacija

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

13. Statybos produktų, statinio konstrukcijų, statinių gaisrinė techninė klasifikacija nustatoma bandymais, skaičiavimais, standartais, nurodytais Taisyklių 14 punkte, vadovaujantis LST EN 13501 serijos standartais, taip pat šiais Europos Komisijos deleguotaisiais reglamentais ir sprendimais (toliau – reglamentai ir sprendimai):

13.1. 2015 m. liepos 1 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2016/364 dėl statybos produktų degumo klasifikavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/2011 (OL 2016 L 68, p. 4–11);

13.2. 2000 m. gegužės 3 d. Komisijos Sprendimu, įgyvendinančiu Tarybos direktyvą 89/106/EEB dėl statybos produktų, statinių ir jų dalių atsparumo ugniai klasifikavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 25 tomas, p. 148) su pakeitimais;

13.3. 2001 m. rugpjūčio 21 d. Komisijos Sprendimu, įgyvendinančiu Tarybos direktyvą 89/106/EEB dėl stogų ir stogo dangų reakcijos į išorinį gaisrą klasifikacijos (pranešta dokumentu Nr. C(2001) 2474) (tekstas svarbus EEE) (2001/671/EB).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

14. Gaisro poveikis tarpusavyje sujungtų elementų kombinacijoms, numatytoms apkrovoms atlaikyti ir statinio stabilumui užtikrinti (toliau – konstrukcijos), skaičiuojamas vadovaujantis LST EN 1991-1-2 serijos standartais. Konstrukcijų gaisrinės saugos projektavimas atliekamas vadovaujantis šių serijų standartų nuostatomis:

14.1. gelžbetoninių konstrukcijų LST EN 1992-1-2;

14.2. plieninių konstrukcijų LST EN 1993-1-2;

14.3. kompleksinių plieninių ir betoninių konstrukcijų LST EN 1994-1-2;

14.4. medinių konstrukcijų LST EN 1995-1-2;

14.5. mūrinių konstrukcijų LST EN 1996-1-2;

14.6. aliumininių konstrukcijų LST EN 1999-1-2.

15. Ugniagesių liftai, naudojami ugniagesių ir gesinimo bei gelbėjimo įrangai pervežti, projektuojami vadovaujantis šiomis Taisyklėmis ir LST EN 81 serijos standartų nuostatomis.

16. Elektros kabeliai, vadovaujantis reglamentais ir sprendimais, LST EN 13501 serijos standartu, skirstomi į šias klases: pagal degumą – A_ca, B1_ca, B2_ca, C_ca, D_ca, E_ca, F_ca; pagal dūmų susidarymą – s1, s2, s3, papildomai – s1a, s1b; pagal liepsnojančių dalelių ir (arba) dalelių susidarymą – d0, d1, d2; pagal rūgštingumą – a1, a2, a3;

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

17. Statybos produktai (išskyrus grindų dangas, vamzdynų izoliaciją ir elektros kabelius), vadovaujantis reglamentais ir sprendimais, LST EN 13501 serijos standartu, skirstomi į šias klases: pagal gaisro pobūdį – A1, A2, B, C, D, E, F; pagal dūmų susidarymą – s1, s2, s3; pagal liepsnojančių dalelių ir (arba) dalelių susidarymą – d0, d1, d2.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

18. Neteko galios nuo 2020-05-01

Punkto naikinimas:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

19. Grindų dangos, vadovaujantis reglamentais ir sprendimais, LST EN 13501 serijos standartu, skirstomos į šias klases: pagal gaisro pobūdį – A1_FL, A2_FL; B_FL, C_FL, D_FL, E_FL, F_FL; pagal dūmų susidarymą – s1 ir s2.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

20. Vamzdynų izoliacija, vadovaujantis reglamentais ir sprendimais, LST EN 13501 serijos standartu, skirstoma į šias klases: pagal gaisro pobūdį – A1_L, A2_L; B_L, C_L, D_L, E_L, F_L; pagal dūmų susidarymą – s1, s2, s3; pagal liepsnojančių dalelių ir (arba) dalelių susidarymą – d0, d1, d2.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

21. Stogai ir jų dangos, vadovaujantis reglamentais ir sprendimais, LST EN 13501 serijos standartu, pagal degumą, veikiant išoriniam gaisrui, skirstomos į šias klases: B_ROOF (t1) ir F_ROOF(t1).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

22. Statinio konstrukcijų elementų atsparumas ugniai, vadovaujantis reglamentais ir sprendimais, LST EN 13501 serijos standartu, nusako statinio konstrukcijų elementų gebėjimą gaisro metu tam tikrą laiką išlaikyti apkrovas – R, vientisumą (sandarumą) – E, izoliacines savybes – I, I₁, I₂, spinduliavimą, kai statybos produkto izoliacinės savybės priklauso nuo spinduliavimu perduodamos šilumos – W, atsparumą mechaniniam poveikiui, kai nagrinėjamas konkretus mechaninis poveikis – M, gebą užsidaryti durims (užsklandoms ir pan.) su savaiminio užsidarymo mechanizmais – C0, C1, C2, C3, C4, C5, dūmų plitimo ribojimą konstrukcijų elementams, skirtiems dūmų plitimui riboti – Sa ir S₂₀₀. Liftų durų atsparumas ugniai klasifikuojamas ir nustatomas pagal LST EN 81-58 serijos standartų reikalavimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-63, 2011-02-21, Žin., 2011, Nr. 23-1137 (2011-02-24), i. k. 111231GISAK00001-63

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

23. Tekstilė ir tekstilės gaminiai (užuolaidos, apmušalai, žaliuzės), vadovaujantis LST EN 13773 serijos standartu, pagal degumą skirstomi į šias klases: 1, 2, 3, 4, 5.

24. Kietos ir (ar) birios medžiagos ar gaminiai, nepriskirti pavojingosioms medžiagoms ir statybos produktams, vadovaujantis Taisyklių 7 priedu, pagal degumą skirstomi į šias klases: nedegūs, sunkiai degūs ir degūs.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

25. Neteko galios nuo 2020-05-01

Punkto naikinimas:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

26. Kėdės kino teatruose, teatruose, auditorijose, salėse, taip pat patalpose, kuriose vienu metu būna daugiau kaip 50 žmonių, turi atitikti LST EN 1021-1 ir LST EN 1021-2 serijos standartų reikalavimus.

27. Dūmų užtvaros, vadovaujantis LST EN 12101 serijos standartu, skirstomos į šias klases: D, DH.

V SKYRIUS

STATINIŲ SKIRSTYMAS

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 1-640 /2024 (1.4 E), 2024-10-25, paskelbta TAR 2024-10-25, i. k. 2024-18592

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

28. Statiniuose aukščiausio aukšto (įskaitant mansardinį) grindų altitudė (toliau – aukščiausio aukšto grindų altitudė) skaičiuojama nuo gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo prie pastato žemiausios paviršiaus altitudės, o kai gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo įrengti nebūtina, – nuo nešiojamųjų gaisrinių kopėčių pastatymo žemiausios paviršiaus altitudės (toliau – žemės paviršiaus altitudė).

29. Taisyklėse įvardytos statinių paskirtys atitinka nustatytą statinių klasifikavimą [10.5]. Teisės aktuose nurodyti Taisyklėse netaikomi statinių funkcinių grupių, statinio gaisrinio pavojingumo klasių, priešgaisrinių užtvarų, priešgaisrinių šliuzų tipų, statinių atsparumo ugniai laipsnių ir statybos produktų degumo klasių taikymo reikalavimai pateikti 8 priede.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

Nr. 1-640 /2024 (1.4 E), 2024-10-25, paskelbta TAR 2024-10-25, i. k. 2024-18592

30. Taisyklėse statiniai, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė viršija 26,5 m, priskiriami:

30.1. aukštiems statiniams, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė viršija 26,5 m;

30.2. labai aukštiems statiniams, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė viršija 54 m.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

31. Gamybos, pramonės, sandėliavimo, energetikos, žemės ūkio produkcijai tvarkyti paskirties pastatai ir patalpos, automatizuotų sandėliavimo sistemų statiniai [10.5] pagal sprogimo ir gaisro pavojų, atsižvelgiant į juose esančių medžiagų kiekį, sprogių ir pavojingų medžiagų savybes, gamybos technologinių procesų ypatumus, skirstomi į Asg, Bsg, Cg, Dg, Eg kategorijas (1 priedas), o išoriniai įrenginiai – į Asgi, Bsgi, Cgi, Dgi, Egi kategorijas (2 priedas). Techninės patalpos (šilumos punktai, vandens įvado patalpos, elektros skydinės, elektros įvado patalpa) neskirstomos pagal sprogimo ir gaisro pavojų.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

Nr. 1-272 /2024 (1.4 E), 2024-04-23, paskelbta TAR 2024-04-23, i. k. 2024-07414

Nr. 1-640 /2024 (1.4 E), 2024-10-25, paskelbta TAR 2024-10-25, i. k. 2024-18592

VI SKYRIUS

GAISRO APKROVA

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

32. Siekiant apriboti gaisro plitimą ir pavojingus gaisro veiksnius, užtikrinti saugų žmonių išėjimą iš gaisro apimto pastato, palengvinti ugniagesių atliekamus gelbėjimo ir gesinimo veiksmus ir sumažinti gaisro žalą, pastatai turi būti suskirstyti į gaisrinius skyrius (toliau – gaisrinis skyrius). Gaisro apkrova nustatoma vadovaujantis LST EN 1991-1-2 serijos standartais, įvertinus ir apskaičiavus galintį išsiskirti šilumos kiekį, kai sudega visos statinio, patalpos ar patalpų grupės, atskirtos nuo kitų statinio dalių nustatyto atsparumo ugniai sienomis ir perdangomis (2 lentelė), dėl kurių negalimas ugnies plitimas nustatytą laiką, plote esančioms medžiagoms (taip pat ir statinio konstrukcijų elementams ir jų apdailai).

33. Jeigu gaisrinio skyriaus apskaičiuota gaisro apkrova didesnė už nustatytą statiniui, apkrova nustatoma kiekvienam gaisriniam skyriui atskirai. Į šią sąlygą atsižvelgiama projektuojant už gaisrinio skyriaus ribų esančius statinio konstrukcijų elementus.

34. Nustatant gaisro plėtimosi scenarijų (eigą), vertinami statinio (ar jo dalies) planavimo ir konstrukciniai sprendiniai, statybos produktų (konstrukcijų elementų) degumo charakteristikos, turinčios įtakos gaisro apkrovai.

35. Gaisro apkrovą būtina apskaičiuoti I atsparumo ugniai laipsnio statiniams, taip pat kitais teisės aktais numatytais atvejais [10.2, 10.4, 10.13]. Neskaičiuojant gaisro apkrovos, laikoma, kad statinys yra 1 gaisro apkrovos kategorijos. Pastatams, kurių bendras plotas neviršija 200 kv. m, leidžiama pasirinkti 2 arba 3 gaisro apkrovos kategoriją neatlikus skaičiavimų.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

36. Gaisro apkrovos kategorijos, atsižvelgiant į gaisro apkrovos tankį, nurodytos 1 lentelėje.

Gaisro apkrovos kategorijos

1 lentelė

Gaisro apkrovos kategorija

Gaisro apkrovos tankis (MJ/kv. m)

daugiau kaip 1 200

nuo 600 iki 1 200

iki 600 (1 pastaba)

Pastaba.

1.Leidžiama projektuoti I atsparumo ugniai laipsnio 3 gaisro apkrovos kategorijos administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo (išskyrus vaikų darželius ir lopšelius), sporto, religinės paskirties [10.5] pastatus, kurių aukščiausio aukšto altitudė neviršija 26,5 m, neribojant šiai gaisro apkrovos kategorijai nustatyto gaisro apkrovos tankio grindų ploto vienetui, kai juose įrengiamos visos šios išvardytos priemonės:

a) visose pastato patalpose įrengiama stacionarioji gaisrų gesinimo sistema kartu su A tipo GAS sistema (adresuojama gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema), neatsižvelgiant į teisės aktuose [10.4, 10.18] nurodytas išimtis, leidžiančias tam tikrose patalpose ar jų dalyse neįrengti stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų;

b) visuose pastato aukštų evakavimo(si) keliuose (koridoriuose, vestibiuliuose, fojė, holuose, išskyrus laiptines), kurie ribojasi ir veda į laiptinę, įrengiama mechaninė dūmų ir šilumos valdymo sistema [10.12];

c) evakuacijai pastatuose, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė neviršija 9 m, įrengiamos L1 tipo arba N tipo (neuždūmijamos) laiptinės, kitais atvejais įrengiamos N tipo (neuždūmijamos) laiptinės. Laiptinių laiptatakiams, aikštelėms, laiptus laikančiosioms dalims, vidinių sienų konstrukcijoms, laiptinių vidinėms sienoms, luboms ir grindims įrengti turi būti naudojami ne žemesnės kaip A2–s3, d2 degumo klasės statybos produktai;

d) keliai privažiuoti prie pastatų, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė daugiau kaip 9 m, turi būti įrengiami ne mažiau kaip iš dviejų išilginių pastato pusių taip, kad ugniagesiai gelbėtojai automobilinėmis kopėčiomis ir (arba) automobiliniais keltuvais, atsižvelgiant į jų technines galimybes, galėtų patekti prie visų pastato langų [10.22] ir avarinių išėjimų;

e) vandens kiekis gaisrui gesinti iš išorės turi būti numatytas 10 l/s didesnis, nei nustatytas Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklėse [10.20].

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-482 /2023 (1.4 E), 2023-09-22, paskelbta TAR 2023-09-22, i. k. 2023-18570

37. Projektuojant būtina įvertinti lokaliai sukoncentruotas gaisro apkrovas gaisriniame skyriuje. Gaisrinio skyriaus apkrovos kategorija nustatoma pagal aukščiausią patalpos gaisriniame skyriuje gaisro apkrovos kategoriją. Šio punkto nuostatos netaikomos patalpoms, kurių plotas neviršija 200 kv. m.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

VII SKYRIUS

GAISRO PREVENCIJA

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

38. Gaisro prevencijai keliami bendrieji reikalavimai:

38.1. statiniai turi būti suprojektuoti, pastatyti, įrengti ir naudojami taip, kad gaisro kilimo pavojus juose būtų kuo mažesnis. Projektuojant, statant ir naudojant statinius turi būti vertinamas gaisro pavojus iš išorės;

38.2. statinio inžinerinės sistemos turi būti suprojektuotos ir sumontuotos taip, kad būtų saugios naudoti ir nesukeltų gaisro;

38.3. židiniai, krosnys, jų dūmtraukiai ir šildymo prietaisai turi būti išdėstyti, pastatyti, įmontuoti taip, kad naudojami nesukeltų gaisro ar sprogimo pavojaus.

39. Kiti gaisro prevencijos reikalavimai pateikti Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse [10.1].

VIII SKYRIUS

STATINIŲ, STATINIŲ GAISRINIŲ SKYRIŲ ATSPARUMO UGNIAI LAIPSNIAI

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

40. Statiniai, statinių gaisriniai skyriai, atsižvelgiant į jų gaisro apkrovos kategorijas ir jiems statyti panaudotų konstrukcijų elementų atsparumą ugniai, skirstomi į I, II, III atsparumo ugniai laipsnio statinius, statinių gaisrinius skyrius (2 lentelė).

Statinių, statinių gaisrinių skyrių atsparumo ugniai laipsniai

2 lentelė

Statinio atsparumo ugniai laipsnis

Gaisro apkrovos kategorija

Statinio, statinio gaisrinio skyriaus konstrukcijų elementų (turinčių ugnies atskyrimo ir (arba) apsaugos funkcijas) atsparumas ugniai ne mažesnis kaip (min.) (1 pastaba)

gaisrinių skyrių atskyrimo sienos ir perdangos

laikančiosios konstrukcijos

lauko sienos

aukštų, pastogės patalpų, rūsio perdangos

stogai

laiptinės

vidinės sienos

laiptatakiai ir aikštelės, laiptus laikančiosios dalys

REI 180

(2 pastaba)

R 120

(2 pastaba)

(4 pastaba)

REI 90

(2 pastaba)

RE 30

(6 pastaba)

REI 120

(2 pastaba)

R 60

(7 pastaba)

REI 120

(2 pastaba)

R 90

(2 pastaba)

REI 60

(2 pastaba)

RE 20

(6 pastaba)

REI 90

(2 pastaba)

REI 90

(2 pastaba)

R 60

(3 pastaba)

REI 45

(3 pastaba)

REI 60

(3 pastaba)

R 45

(7 pastaba)

REI 60

(2 pastaba)

R 45

(3 pastaba)

(5 pastaba)

REI 20

(3 pastaba)

REI 30

(3 pastaba)

R 15

(7 pastaba)

III

REI 30

(2 pastaba)

Pastabos:

1. Kai statinio konstrukcijų elementai sutampa su statinio gaisrinių skyrių atskyrimo sienų ir perdangų konstrukcijų elementais, jiems taikomi 2 lentelės trečiame stulpelyje nustatyti reikalavimai.

2.Konstrukcijoms įrengti naudojami ne žemesnės kaip A2–s3, d2 degumo klasės statybos produktai.

3. Konstrukcijoms įrengti naudojami ne žemesnės kaip B–s3, d2 degumo klasės statybos produktai arba B–s3, d2 degumo klasę atitinkančios konstrukcinės sistemos, kurioms įrengti naudojami ne žemesnės kaip D-s2, d0 degumo klasės statybos produktai.

4. Pastatų lauko sienoms įrengti naudojami ne žemesnės kaip B–s3, d0 degumo klasės statybos produktai, aukštiems ir labai aukštiems pastatams – ne žemesnės kaip A2–s3, d2 degumo klasės statybos produktai. Sienų apdarams, konstrukcinio sandariojo įstiklinimo sistemoms ir lauko išorinėms termoizoliacinėms sistemoms [10.22] reikalavimai nurodyti Taisyklių XII skyriuje.

5. Pastatų lauko sienoms įrengti naudojami ne žemesnės kaip D–s2, d1 degumo klasės statybos produktai. Sienų apdarams, konstrukcinio sandariojo įstiklinimo sistemoms ir lauko išorinėms termoizoliacinėms sistemoms [10.22] reikalavimai nurodyti Taisyklių XII skyriuje.

6.Vieno aukšto statiniams, kuriuose gali būti ne daugiau kaip 100 žmonių, atsparumo ugniai reikalavimai stogui netaikomi, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Stogą laikančiosioms konstrukcijoms (gegnėms, grebėstams ir pan.) įrengti naudojami ne žemesnės kaip B–s3, d2 degumo klasės statybos produktai arba B–s3, d2 degumo klasę atitinkančios konstrukcinės sistemos, kurioms įrengti naudojami ne žemesnės kaip D-s2, d0 degumo klasės statybos produktai.

7.Netaikoma laiptatakiams ir aikštelėms, laiptus laikančiosioms dalims, kurios nuo kitų pastato patalpų atskirtos nustatyto atsparumo ugniai vidinėmis priešgaisrinėmis sienomis ir angų užpildais, atitinkančiais 3 lentelės reikalavimus.

Vartojama santrumpa. RN – reikalavimai netaikomi.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

Nr. 1-482 /2023 (1.4 E), 2023-09-22, paskelbta TAR 2023-09-22, i. k. 2023-18570

Nr. 1-722 /2024 (1.4 E), 2024-12-10, paskelbta TAR 2024-12-10, i. k. 2024-21859

40¹. Taisyklių 2 lentelėje nurodyti atsparumo ugniai reikalavimai automatizuotų sandėliavimo sistemų statinių laikančiosioms konstrukcijoms iš plieno nėra privalomi, kai automatizuotų sandėliavimo sistemų statinyje įrengiama stacionarioji gaisrų gesinimo sistema, įgyvendinant Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėse [10.4] nurodytus papildomus reikalavimus. Ši nuostata taip pat taikoma, kai produkcijos ir medžiagų laikymas numatomas plieniniuose stelažuose (lentynose), kurių konstrukcijos naudojamos kaip statinį laikančiosios konstrukcijos.

Papildyta punktu:

Nr. 1-272 /2024 (1.4 E), 2024-04-23, paskelbta TAR 2024-04-23, i. k. 2024-07414

41. Labai aukštų statinių konstrukcijų atsparumo ugniai reikalavimai parenkami pagal I atsparumo ugniai laipsnio 1 gaisro apkrovos kategoriją, o aukštų statinių – pagal I atsparumo ugniai laipsnio 1 ar 2 gaisro apkrovos kategoriją, atsižvelgiant į apskaičiuotą statinio (gaisrinio skyriaus) gaisro apkrovą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-482 /2023 (1.4 E), 2023-09-22, paskelbta TAR 2023-09-22, i. k. 2023-18570

42. I atsparumo ugniai laipsnio pastatų aukštis neribojamas, jei statinio laikančiųjų konstrukcijų atsparumas ugniai užtikrina jų mechaninį atsparumą ir pastovumą gaisro metu be jokio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komandų įsikišimo sudegus visoms medžiagoms ir statybos produktams.

43. Stogai B_ROOF (t1) degumo klasei priskiriami Taisyklių 4 priede nustatytais atvejais.

44. Statinių laikančiosioms konstrukcijoms, gaisro metu užtikrinančioms bendrą statinio mechaninį patvarumą ir pastovumą, priskiriama: elementai (pvz., laikančiosios sienos, rėmai, kolonos, sijos, rygeliai, santvaros, arkos, standumo diafragmos, perdangos ir kt.), konstrukcijos (konstrukciją sudaro daugiau nei vienas elementas) ir statiniai (visas statinio konstruktyvas).

45. Statinio laikančiųjų konstrukcijų atsparumas ugniai skaičiuojamas trimis sudėtingumo lygiais: elemento, konstrukcijos ir statinio. Sudėtingesnio lygio skaičiavimų rezultatai taikomi žemesnio sudėtingumo lygio konstrukcijoms: jei atlikus statinio konstrukcijos ar viso statinio konstruktyvo atsparumo ugniai skaičiavimus nustatoma, kad elementas ar konstrukcija neturi įtakos viso statinio ar jo konstrukcijos mechaniniam patvarumui ir pastovumui, – atsparumo ugniai reikalavimai šiems elementams ar konstrukcijoms netaikomi.

46. Statinių stogo ir perdangas laikančiųjų konstrukcijų (sijų, santvarų, rygelių ir kt.) laikymo geba R gali būti laikoma analogiška stogo ar perdangos atsparumui ugniai, jeigu šios konstrukcijos neturi įtakos viso statinio mechaniniam patvarumui ir pastovumui.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

46¹. Ant statinio stogo įrengiant terasų, automobilių saugyklų ir panašias vaikščioti arba važinėti skirtas grindų dangas, stogo konstrukcijų atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis kaip statinio aukštų perdangų atsparumas ugniai. Šio punkto nuostatos nėra taikomos, kai ant statinio stogo įrengiami paklotai, takai stogo elementams ir (ar) inžinerinei įrangai prižiūrėti.

Papildyta punktu:

Nr. 1-556, 2021-09-20, paskelbta TAR 2021-09-20, i. k. 2021-19687

47. Angų (durų, vartų, langų ir liukų) užpildų atsparumas ugniai nenormuojamas, išskyrus angų užpildus priešgaisrinėse užtvarose (3 lentelė) ir teisės aktais nustatytus atvejus (pvz., kampu blokuojami pastatai).

48. Jei diegiamos konstrukcinės statinio sistemos, kurių atsparumas ugniai ir (arba) konstrukcijų degumo klasė yra nežinomi, šias charakteristikas būtina nustatyti statinio (pastato) fragmentų gaisriniais bandymais arba skaičiavimais, atliekamais vadovaujantis LST EN 1991-1-2 serijos standartais.

49. Parenkant pastato ar jų grupės gaisrinių skyrių matmenis, atstumus tarp pastatų, reikia atsižvelgti į pastato atsparumo ugniai laipsnį, paskirtį, naudotojų skaičių, gaisro apkrovos tankį, taip pat į naudojamų gaisrinės saugos ir gelbėjimo priemonių veiksmingumą, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos dislokacijos vietą ir technines galimybes.

IX SKYRIUS

BENDRIEJI GAISRO PLITIMO RIBOJIMO REIKALAVIMAI

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

50. Gaisro plitimas statiniuose ribojamas degančio ploto, degimo intensyvumo ir trukmės mažinimo priemonėmis, kurios yra:

50.1. priešgaisrinių užtvarų, neleidžiančių susidaryti pavojingiems gaisro veiksniams ir išplisti patalpoje, tarp patalpų, skirtingo gaisrinio pavojingumo (paskirties) patalpų grupių, aukštų ir gaisrinių skyrių, taip pat tarp pastatų panaudojimas;

50.2. B–s1, d0 ir žemesnės degumo klasės statybos produktų, naudojamų statinio (pastato) konstrukcijoms įrengti, ribojimas;

50.3. technologinių įrenginių sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojaus mažinimas statiniuose, pastatuose ir patalpose;

50.4. aprūpinimas gaisro gesinimo priemonėmis, tarp jų stacionariosiomis ir mobiliosiomis;

50.5. veiksmingas stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų panaudojimas, laiku suveikus gaisro aptikimo ir signalizavimo, pranešimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistemoms;

50.6. dūmų šalinimo iš patalpų sistemų panaudojimas.

X SKYRIUS

GAISRO PLITIMO GAISRINIAME SKYRIUJE RIBOJIMAS

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

51. Gaisrinio skyriaus didžiausias plotas Fg nustatomas pagal Taisyklių 3 priedą. Gaisrinio skyriaus plotas yra didžiausią plotą turintis statinio aukšto plotas. Jeigu statinyje yra susisiekiančių tarpaukštinių erdvių (atriumai, angos, 2 tipo laiptai ir pan.), nustatant statinio gaisrinio skyriaus plotą, visų susisiekiančių aukštų plotai sumuojami. Kai viršijamas didžiausias gaisrinio skyriaus plotas, turi būti formuojami du ir daugiau atskiri gaisriniai skyriai, kurie atskiriami gaisrinių skyrių atskyrimo sienomis ir (arba) perdangomis pagal 2 lentelės reikalavimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

52. Jeigu gaisriniame skyriuje yra skirtingos paskirties arba sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingų patalpų, gaisrinio skyriaus plotas nustatomas pagal daugiau kaip 50 proc. bendro patalpų ploto užimančių patalpų paskirtį. Jeigu gaisriniame skyriuje yra kelių paskirčių patalpų, neviršijančių 50 proc. bendro patalpų ploto, gaisrinio skyriaus didžiausias plotas Fg nustatomas pagal tos paskirties rodiklius, kurie užima didžiausią gaisrinio skyriaus dalį.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

53. Statiniai, kuriuose naudojamos degiosios dujos, įrengiami vadovaujantis Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklėmis [10.11].

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

XI SKYRIUS

GAISRO PLITIMO IŠ GAISRINIO SKYRIAUS RIBOJIMAS

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

54. Priešgaisrinės užtvaros – nustatyto atsparumo ugniai ir degumo klasės statybinės konstrukcijos, atskiriančios patalpas tarpusavyje, atsižvelgiant į patalpų paskirtį, gaisro apkrovos tankį, pastato atsparumo ugniai laipsnį, ir skirtos gaisro ir degimo produktų plitimui iš patalpos arba gaisrinio skyriaus į kitas patalpas apriboti.

55. Priešgaisrinėms užtvaroms priskiriamos sienos, pertvaros, perdangos, stogai.

56. Priešgaisrinės užtvaros atsparumas ugniai nustatomas remiantis jos konstrukcijų elementų atsparumu ugniai:

56.1. užtveriančios dalies;

56.2. konstrukcijų, užtikrinančių užtvaros pastovumą;

56.3. konstrukcijų, į kurias užtvara remiasi;

56.4. tvirtinimo mazgų.

57. Konstrukcijų, užtikrinančių užtvaros pastovumą, taip pat konstrukcijų, į kurias užtvara remiasi, tvirtinimo tarp jų mazgų atsparumas ugniai pagal gebą R turi būti ne mažesnis už reikalaujamą priešgaisrinės užtvaros užtveriančios dalies atsparumą ugniai.

58. Nišos priešgaisrinėse užtvarose (įleidžiami elektros, gaisrinių čiaupų, šildymo kolektorių ar kt. skydeliai) neturi sumažinti priešgaisrinės užtvaros atsparumo ugniai.

59. Angų užpildų atsparumas ugniai parenkamas pagal 3 lentelę, atsižvelgiant į priešgaisrinės užtvaros atsparumą ugniai ir jos kriterijus (pvz., jeigu priešgaisrinės užtvaros atsparumas ugniai EI 60, durys turi būti EI₂ 30–C3 ir pan.).

Angų užpildų priešgaisrinėse užtvarose atsparumas ugniai (1 pastaba)

3 lentelė

Priešgaisrinės užtvaros atsparumas ugniai	Durys, vartai, liukai, langai ir stoglangiai, užsklandos (2–7 pastabos)	Angų, siūlių sandarinimo priemonės	Inžinerinių tinklų kanalų, šachtų ir priešgaisrinių sklendžių atsparumas ugniai (8 pastaba)	Konvejerio sistemų sąrankos	Nevarstomi langai ir stoglangiai, vitrinų, skaidrių pertvarų ir skaidrių atitvarų komplektai (7 pastaba)
15	EW 20–C3	EI 15	EI 15	EI₂ 15	EW 20
20	EW 20–C3	EI 20	EI 20	EI₂ 20	EW 20
30	EW 20–C3	EI 30	EI 30	EI₂ 30	EW 20
45	EW 30–C3	EI 45	EI 45	EI₂ 30	EW 30
60	EI₂ 30–C3	EI 60	EI 60	EI₂ 45	EI₂ 30
90	EI₂60–C3	EI 90	EI 90	EI₂ 60	EI₂ 60
120	EI₂ 60–C3	EI 120	EI 120	EI₂ 60	EI₂60
180	EI₂ 60–C3	EI 180	EI 180	EI₂ 60	EI₂ 60
240	EI₂90–C3	EI 240	EI 240	EI₂ 90	EI₂ 90

Pastabos:

1.Leidžiama angų užpildus įrengti nenormuojamo atsparumo ugniai statinių nelaikančiose vidinėse sienose, lauko sienose ir stoguose, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.

2.Durims, pro kurias evakuojasi ne daugiau kaip 5 žmonės, gali būti taikoma C0 klasė.

3. Durims, pro kurias evakuojasi ne daugiau kaip 15 žmonių, gali būti taikoma C1 klasė.

4.Pastatuose, kuriuose įrengiama stacionarioji gaisrų gesinimo sistema, liftų durų atsparumui ugniai gali būti taikoma tik E klasė.

5. Vidinėse laiptinių sienose durų atsparumas ugniai nenormuojamas, jei durys į laiptinę veda per koridorius ar holus, kurie nuo besiribojančių patalpų atskiriami ne mažesnio kaip EI 15 atsparumo ugniai pertvaromis ir nenormuojamo atsparumo ugniai durimis. Šiuo atveju laiptinės durys turi būti ne žemesnės kaip C3 S₂₀₀ klasės.

6. Priešgaisrinėse užtvarose įrengiamiems liukams ir liftų durims savaiminio užsidarymo (C klasės) reikalavimai netaikomi. Langams, stoglangiams gali būti taikoma C0 klasė.

7. Vietoj EW klasės gali būti taikoma EI₂klasė.

8. Angose ir ortakiuose, kertančiuose priešgaisrines užtvaras, priešgaisrinių sklendžių atsparumas ugniai parenkamas pagal Vėdinimo sistemų gaisrinės saugos taisykles [10.16].

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

Nr. 1-482 /2023 (1.4 E), 2023-09-22, paskelbta TAR 2023-09-22, i. k. 2023-18570

60. Priešgaisrinis šliuzas – patalpa, kurioje įrengiamos ne mažiau kaip dvejos durys arba dveji vartai ir gaisro apkrova neviršija 42 MJ/kv. m. Priešgaisrinio šliuzo matmenys turi būti tokie, kad atidaromos durys arba vartai netrukdytų evakuotis. Priešgaisrinis šliuzas gali būti dviejų tipų: kai gaisro metu jame sudaromas oro viršslėgis; kai oro viršslėgis nesudaromas. Atsižvelgiant į priešgaisrinio šliuzo atsparumą ugniai, jo pertvaros ir perdangos turi būti priešgaisrinės (4 lentelė).

Priešgaisrinių užtvarų tipai, atsižvelgiant į užtvarų angose įrengtus priešgaisrinius šliuzus

4 lentelė

Priešgaisrinio šliuzo atsparumas ugniai	Priešgaisrinio šliuzo konstrukcijų elementų tipas ne žemesnis kaip:
Priešgaisrinio šliuzo atsparumas ugniai	pertvaros	perdangos
EI 45	EI 45	REI 45
EI 15	EI 15	REI 15

61. Sienos ir perdangos, dalijančios statinius į gaisrinius skyrius, atitinkančios 2 lentelėje nustatytus reikalavimus, įrengiamos pagal 1 paveiksle pateiktus reikalavimus. Šio punkto nuostatos netaikytinos, jeigu visame statinyje įrengiama stacionarioji gaisrų gesinimo sistema.

1 paveikslas. Vertikalaus ugnies plitimo ribojimo reikalavimai: a) statinio pjūvis; b) statinio pjūvis su išsikišančia perdanga (balkonu, lodžija ir pan.). A – gaisrinių skyrių atskyrimo lauko sienos, atitinkančios 2 lentelėje nustatytus reikalavimus, matmenys; B – gaisrinių skyrių atskyrimo perdangos, atitinkančios 2 lentelėje nustatytus reikalavimus, matmenys.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-722 /2024 (1.4 E), 2024-12-10, paskelbta TAR 2024-12-10, i. k. 2024-21859

62. Sienos ir stogai, dalijantys statinius į gaisrinius skyrius, atitinkantys 2 lentelėje nustatytus reikalavimus, įrengiami pagal 2 paveiksle pateiktus reikalavimus. Šio punkto nuostatos netaikytinos, jeigu visame statinyje įrengiama stacionarioji gaisrų gesinimo sistema.

2 paveikslas. Horizontalaus ugnies plitimo ribojimo reikalavimai: a) statinio plano pjūvis arba vertikalus pjūvis; b) statinio plano pjūvis arba vertikalus pjūvis su išsikišančia priešgaisrine siena, dalijančia statinį į gaisrinius skyrius. A – sienos, dalijančios statinį į gaisrinius skyrius, atitinkančios 2 lentelėje nustatytus reikalavimus, ir (ar) stogo, kuris atitinka B_ROOF(t1) degumo klasės reikalavimus ir yra ne mažesnio kaip 2 lentelėje nurodyto gaisrinių skyrių atskyrimo sienų ir perdangų atsparumo ugniai, priešgaisrinių sienų minimalūs matmenys; B – išsikišančios priešgaisrinės sienos, atitinkančios 2 lentelėje nustatytus reikalavimus, virš stogo ar sienos minimalus matmuo.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

Nr. 1-722 /2024 (1.4 E), 2024-12-10, paskelbta TAR 2024-12-10, i. k. 2024-21859

63. Naujai statomų pastatų vidiniuose kampuose įrengiamų įstiklintų laiptinių ir pastato lauko sienų ir (ar) langų atsparumas ugniai nenormuojamas, kai atstumas tarp laiptinės įstiklintos angos krašto iki patalpos įstiklintos angos yra ne mažesnis kaip 2 m (3 pav.). Kai evakuaciniams išėjimams iš kiekvieno pastato aukšto numatytos ne mažiau kaip dvi evakavimo(si) laiptinės, šio punkto nuostatų leidžiama netaikyti.

3 paveikslas. Laiptinių lauko sienų įstiklinimas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

64. Sienos, dalijančios sublokuotus skirtingo aukščio ir pločio statinius į gaisrinius skyrius, atitinkančios 2 lentelėje nustatytus reikalavimus, įrengiamos pagal 4 paveiksle pateiktus reikalavimus. Langų, durų ir vartų atsparumas ugniai priešgaisrinėje sienoje parenkamas pagal 3 lentelės reikalavimus.

65. Gaisro metu angos priešgaisrinėse užtvarose turi būti uždarytos. Durys, vartai, liukai ir sklendės, kurie eksploatuojami atidaryti, turi turėti savaiminius ir (ar) automatinius uždarymo įrenginius pagal 3 lentelės reikalavimus.

66. Bendras 3 lentelėje nurodytų angų plotas priešgaisrinėse užtvarose, išskyrus lifto šachtų pertvaras, neturi viršyti 25 proc. užtvaros ploto. Jei angų užpildo atsparumas ugniai toks pats ar didesnis nei priešgaisrinės užtvaros, angų plotas priešgaisrinėse užtvarose neribojamas.

4 paveikslas. Horizontalaus ir vertikalaus ugnies plitimo ribojimo reikalavimai blokuotiems statiniams: a) statinių išdėstymas plane; b) blokuojamų statinių pjūvis. GS1 – statinys, gaisrinis skyrius Nr. 1; GS2 – statinys, gaisrinis skyrius Nr. 2; A_st – minimalus stogo, kuris atitinka ne mažesnio kaip REI 60 atsparumo ugniai ir B_ROOF(t1) degumo klasės reikalavimus, matmuo; B – minimalus atstumas tarp nustatytus reikalavimus atitinkančių sienų arba sienos ir stogo; A, C – minimalūs gaisrinius skyrius atskiriančios sienos, atitinkančios 2 lentelėje nustatytus reikalavimus, matmenys

67. Priešgaisrinėse užtvarose, skiriančiose A_sg ar B_sg kategorijų pagal sprogimo ir gaisro pavojų patalpas nuo kitų patalpų, išskyrus tos pačios kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų patalpas, turi būti įrengti EI 45 atsparumo ugniai priešgaisriniai šliuzai, kuriuose nuolat sudaromas oro viršslėgis [10.12].

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-63, 2011-02-21, Žin., 2011, Nr. 23-1137 (2011-02-24), i. k. 111231GISAK00001-63

68. Priešgaisrinės užtvaros angose, kurių negalima uždaryti priešgaisriniais užpildais (durimis, vartais, liukais, langais), skirtose susisiekti tarp gretimų garažų paskirties patalpų, C_g, D_g ar E_g kategorijų pagal sprogimo ir gaisro pavojų patalpų (toliau – susisiekiančios patalpos), būtina įrengti vandens užuolaidą, laikantis šių reikalavimų:

68.1. vandens užuolaida įrengiama iš drenčerių, montuojamų abipus angos, bendras vandens tiekimo intensyvumas turi būti ne mažesnis kaip 1 l/s tiesiniam metrui;

68.2. vandens užuolaidos valdymas gaisro metu turi būti atliekamas automatiškai suveikus gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemoms arba stacionariosioms gaisrų gesinimo sistemoms;

68.3. vandens užuolaidos darbo laikas turi būti ne trumpesnis kaip priešgaisrinėje užtvaroje numatomo užpildo atsparumo ugniai laikas;

68.4. angų, kuriose įrengiamos vandens užuolaidos, bendras plotas neturi viršyti 25 proc. priešgaisrinės užtvaros ploto.

Kai priešgaisrinės užtvaros angos jungia susisiekiančias patalpas, esančias skirtinguose pastato aukštuose arba skirtinguose gaisriniuose skyriuose, priešgaisrinių užtvarų angų užpildų atsparumas ugniai turi būti parenkamas pagal Taisyklių 3 lentelės reikalavimus.

Vandens užuolaidų leidžiama neįrengti, kai priešgaisrinės užtvaros angų bendras plotas neviršija 25 proc. priešgaisrinės užtvaros ploto, o susisiekiančiose patalpose, vadovaujantis nustatytais reikalavimais [10.4], įrengiamos stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

69. Liftų šachtų (išskyrus atvirus liftus), kanalų, šachtų ir nišų, skirtų komunikacijoms tiesti, atsparumas ugniai turi būti parenkamas pagal 3 lentelę, atsižvelgiant į priešgaisrinių užtvarų, kurias kerta ar kitaip jungia išvardytos komunikacijos, atsparumą ugniai. Liftų šachtoms, kanalams, šachtoms ir nišoms, skirtoms komunikacijoms tiesti, atsparumo ugniai reikalavimai netaikomi, kai 124 punkte leistinos komunikacijos tiesiamos laiptinėse ar atriumuose.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

70. Liftų šachtos atitvarinėse konstrukcijose įrengiamų liftų durų atsparumas ugniai parenkamas pagal 3 lentelės reikalavimus. Nesant galimybės įrengti priešgaisrinių lifto durų, įrengiamas išėjimas iš lifto į EI 45 priešgaisrinį šliuzą.

71. Pastatuose su neuždūmijamomis laiptinėmis liftų šachtose arba priešgaisriniame šliuze prie įėjimo į liftą turi būti sudaromas 20–50 Pa papildomas oro viršslėgis [10.12].

72. Šiukšlių išmetimo vamzdis ir liukas turi būti pagaminti iš statybos produktų, kurių degumo klasė ne žemesnė kaip A2–s3, d0.

73. Kai rūsyje ir cokoliniame aukšte įrengtos C_gkategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų patalpos ir į jas tiesiogiai leidžiasi liftas, prieš liftus reikia įrengti EI 45 atsparumo ugniai priešgaisrinius šliuzus, kuriuose kilus gaisrui sudaromas oro viršslėgis [10.12].

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-556, 2021-09-20, paskelbta TAR 2021-09-20, i. k. 2021-19687

74. Evakuacinius išėjimus į pirmą aukštą iš vestibiulio, drabužinių, rūkyklų ir sanitarinio mazgo, esančių rūsyje arba cokoliniame aukšte, leidžiama įrengti be priešgaisrinio šliuzo.

75. Pastatuose įrengiami atriumai, angos ir 2 tipo laiptai nuo besiribojančių koridorių ir kitų patalpų turi būti atskirti ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir 2 lentelėje nustatyto atsparumo ugniai perdangomis. Atriumų, angų, 2 tipo laiptų ir pagal 69 punkto reikalavimus liftų šachtų leidžiama neatskirti, kai:

75.1. gaisriniame skyriuje įrengta stacionarioji gaisrų gesinimo sistema [10.4];

75.2. gaisrinio skyriaus aukščiausio aukšto grindų altitudė neviršija 9 m, o bet kurio aukšto plotas – ne didesnis kaip 300 kv. m.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

76. Jeigu priešgaisrines užtvaras kerta ar kitaip skirtingus gaisrinius skyrius jungia kanalai, šachtos ir degiųjų dujų, dulkių, dulkių ir oro mišinių, skysčių ir kitų medžiagų transportavimo vamzdynai, juose turi būti įrengti automatiniai degimo produktų plitimą kanalais, šachtomis ir vamzdynais sulaikantys įrenginiai, sklendės neturi sumažinti šioms konstrukcijoms keliamų atsparumo ugniai reikalavimų.

77. Konstrukcijų vietos, pro kurias eina kabeliai, ortakiai ir vamzdynai, neturi sumažinti pačiai konstrukcijai keliamų gaisrinių reikalavimų. Angos priešgaisrinėse užtvarose, skirtos inžinerinėms komunikacijoms tiesti, turi būti užsandarintos priešgaisrinėmis sandarinimo priemonių sistemomis pagal 3 lentelės reikalavimus. Kiekvienai inžinerinei komunikacijai (kabeliams, ortakiams, vamzdynams) sandarinti turi būti naudojamos specialiai šiai inžinerinei komunikacijai skirtos sandarinimo sistemos.

XII SKYRIUS

GAISRO PLITIMO RIBOJIMAS PASTATO KONSTRUKCIJŲ ELEMENTAIS

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

78. Statinių konstrukcijoms ir (arba) jų apdailai būtina naudoti tokius statybos produktus, kurie nedidintų statinio gaisrinio pavojingumo.

79. Vidinėms sienoms, luboms ir grindims įrengti naudojami statybos produktai turi atitikti reikalavimus, pateiktus 5 lentelėje. Automatizuotų sandėliavimo sistemų statinių vidinėms sienoms, luboms ir grindims įrengti naudojamiems statybos produktams taikomi gamybos, energetikos ir sandėliavimo patalpoms nustatyti degumo klasės reikalavimai.

5 lentelė

Patalpos	Konstrukcijos	Statinio, statinio gaisrinio skyriaus atsparumo ugniai laipsnis (4 pastaba)
		I	II	III
		statybos produktų degumo klasės
Evakavimo(si) keliai (koridoriai, laiptinės, kitos patalpos ir pan.), kai jais evakuojama ar evakuojasi iki 15 žmonių	sienos ir lubos	C–s1, d0	RN	RN
	grindys	D_FL–s1	RN	RN
Evakavimo(si) keliai (koridoriai, laiptinės, kitos patalpos ir pan.), kai jais evakuojama ar evakuojasi nuo 15 iki 50 žmonių	sienos ir lubos	B-s1, d0 (2 pastaba)	C–s1, d0	RN
	grindys	C_FL–s1	D_FL–s1	RN
Evakavimo(si) keliai (koridoriai, laiptinės, kitos patalpos ir pan.), kai jais evakuojama ar evakuojasi 50 ir daugiau žmonių	sienos ir lubos	A2–s1, d0 (3 pastaba)	B–s1,d0 (2 pastaba)	C–s1, d0
	grindys	B_FL–s1	B_FL–s1	C_FL–s1
Patalpos, kuriose gali būti iki 15 žmonių	sienos ir lubos	C–s1, d0	D–s2,d2 (1 pastaba)	RN
Patalpos, kuriose gali būti iki 15 žmonių	grindys	RN	RN	RN
Patalpos, kuriose gali būti nuo 15 iki 50 žmonių	sienos ir lubos	B–s1, d0 (2 pastaba)	C–s1, d0	RN
Patalpos, kuriose gali būti nuo 15 iki 50 žmonių	grindys	D_FL–s1	E_FL	RN
Patalpos, kuriose gali būti nuo 50 iki 600 žmonių	sienos ir lubos	A2–s1, d0 (3 pastaba)	B–s1, d0 (2 pastaba)	C–s1, d0
Patalpos, kuriose gali būti nuo 50 iki 600 žmonių	grindys	C_FL-s1	D_FL-s1	D_FL-s1
Patalpos, kuriose gali būti daugiau kaip 600 žmonių	sienos ir lubos	A2–s1, d0	B–s1, d0	B–s1, d0
Patalpos, kuriose gali būti daugiau kaip 600 žmonių	grindys	B_FL–s1	B_FL–s1	B_FL–s1
Vaikų darželiai, lopšeliai, gydymo paskirties pastatai (išskyrus evakavimo(si) kelius)	sienos ir lubos	A2–s1, d0 (3 pastaba)	B–s1, d0 (2 pastaba)	B–s1, d0 (2 pastaba)
	grindys	C_FL–s1	D_FL–s1	D_FL–s1
Gyvenamosios patalpos	sienos ir lubos	B–s1, d0 (2 pastaba)	RN	RN
Gyvenamosios patalpos	grindys	RN	RN	RN
Techninės nišos, šachtos, taip pat erdvės virš kabamųjų lubų ar po dvigubomis grindimis ir pan.	sienos ir lubos	B–s1, d0	D–s2, d2	RN
	grindys	B_FL–s1	D_FL–s1	RN
A_sg, B_sg kategorijų gamybos, energetikos ir sandėliavimo patalpos	sienos ir lubos	A2–s1, d0	B–s1, d0	B–s1, d0
	grindys	A2_FL–s1	A2_FL–s1	A2_FL–s1
C_g, D_g, E_g kategorijų gamybos, energetikos ir sandėliavimo patalpos	sienos ir lubos	B–s2, d2	D–s2, d2	D–s2, d2 (1 pastaba)
	grindys	D_FL–s1	D_FL–s1	RN
Rūsiai, patalpos paslaugoms teikti ir buitinėms reikmėms	sienos ir lubos	B–s1, d0	B–s1, d0	B–s1, d0 (1 pastaba)
	grindys	D_FL–s1	D_FL–s1	D_FL–s1
	šildymo įrenginių, įrengiamų katilinėse, patalpų grindys	A2_FL–s1	A2_FL–s1	A2_FL–s1
Pirtys (saunos)	sienos ir lubos	D–s2, d2	D–s2, d2	D–s2, d2 (1 pastaba)
Pirtys (saunos)	grindys	RN	RN	RN

Pastabos:

1.Sienų paviršiai iki 15 proc. kiekvieno paviršiaus plokštumos ploto atskirai gali būti dengiami statybos produktais, kuriems degumo reikalavimai netaikomi.

2.Sienų paviršiai iki 30 proc. kiekvieno paviršiaus plokštumos ploto atskirai gali būti dengiami D–s2, d2 degumo klasės statybos produktais.

3. Sienų paviršiai iki 30 proc. kiekvieno paviršiaus plokštumos ploto atskirai gali būti dengiami B–s1, d0 degumo klasės statybos produktais.

4. Lubų, sienų ir grindų degumo klasė, išskyrus pagal dūmų susidarymą (s1, s2, s3) ir pagal liepsnojančių dalelių ir (arba) dalelių susidarymą (d0, d1, d2), gali būti sumažinama viena klase, kai patalpoje įrengiama stacionarioji gaisrų gesinimo sistema [10.4].

Vartojama santrumpa.

RN – reikalavimai netaikomi.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-482 /2023 (1.4 E), 2023-09-22, paskelbta TAR 2023-09-22, i. k. 2023-18570

Nr. 1-640 /2024 (1.4 E), 2024-10-25, paskelbta TAR 2024-10-25, i. k. 2024-18592

80. I atsparumo ugniai laipsnio pastatų, automatizuotų sandėliavimo sistemų statinių lauko išorinėms termoizoliacinėms sistemoms, sienų apdarams, konstrukcinio sandariojo įstiklinimo sistemoms draudžiama naudoti žemesnės kaip B–s3, d0 degumo klasės statybos produktus. Aukštų ir labai aukštų statinių lauko išorinėms vėdinamoms termoizoliacinėms sistemoms draudžiama naudoti žemesnės kaip A2–s2, d0 degumo klasės statybos produktus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

Nr. 1-272 /2024 (1.4 E), 2024-04-23, paskelbta TAR 2024-04-23, i. k. 2024-07414

Nr. 1-722 /2024 (1.4 E), 2024-12-10, paskelbta TAR 2024-12-10, i. k. 2024-21859

81. Neteko galios nuo 2024-12-11

Punkto naikinimas:

Nr. 1-722 /2024 (1.4 E), 2024-12-10, paskelbta TAR 2024-12-10, i. k. 2024-21859

82. Neteko galios nuo 2024-12-11

Punkto naikinimas:

Nr. 1-722 /2024 (1.4 E), 2024-12-10, paskelbta TAR 2024-12-10, i. k. 2024-21859

83. II atsparumo ugniai laipsnio pastatų, automatizuotų sandėliavimo sistemų statinių lauko išorinėms termoizoliacinėms sistemoms, sienų apdarams, konstrukcinio sandariojo įstiklinimo sistemoms draudžiama naudoti žemesnės kaip D–s2, d1 degumo klasės statybos produktus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

Nr. 1-272 /2024 (1.4 E), 2024-04-23, paskelbta TAR 2024-04-23, i. k. 2024-07414

Nr. 1-722 /2024 (1.4 E), 2024-12-10, paskelbta TAR 2024-12-10, i. k. 2024-21859

84. Neteko galios nuo 2024-12-11

Punkto naikinimas:

Nr. 1-722 /2024 (1.4 E), 2024-12-10, paskelbta TAR 2024-12-10, i. k. 2024-21859

85. Gaisro plitimas gali būti ribojamas žemesnės degumo klasės statybos produktus, naudojamus statinio konstrukcijoms (lauko ir vidinėms), dengiant mažesnio gaisrinio pavojingumo statybos produktais.

86. Konstrukcijos turi būti pastatytos taip, kad gaisras ir jo produktai neplistų pastatų konstrukcijų viduje.

87. Dvigubų grindų karkasas patalpose, kuriose vienu metu būna daugiau kaip 15 žmonių, turi būti iš ne žemesnės kaip A2–s3, d2 degumo klasės statybos produktų.

88. Pastatuose įrengiamų dvigubų grindų evakavimo(si) keliuose atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis kaip: RE 30, kai jomis evakuojasi 50 ir daugiau žmonių; R 15, kai jomis evakuojasi 15 ir daugiau žmonių; nenormuojamo atsparumo ugniai, kai jomis evakuojasi mažiau kaip 15 žmonių.

89. Statybos produktų apsaugai nuo gaisro (atsparumui ugniai didinti ir degumui mažinti) leidžiama naudoti:

89.1. skydų, plokščių, demblių gaminių ir komplektų sistemas [10.21]. Leidžiama šias sistemas įrengti ir tose vietose, kur nėra galimybės jų periodiškai keisti arba atnaujinti;

89.2. reaktyviosios ir tinkų dangos, kiti produktai statybos produktų degumui mažinti [10.21]. Draudžiama šiuos produktus naudoti tose vietose, kur nėra galimybės jų periodiškai keisti arba atnaujinti.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-482 /2023 (1.4 E), 2023-09-22, paskelbta TAR 2023-09-22, i. k. 2023-18570

90. Priešgaisrinės pertvaros, skiriančios patalpas su kabamosiomis lubomis, turi atskirti erdvę tarp patalpų su kabamosiomis lubomis ir perdangos (stogo). Erdvėje virš kabamųjų lubų negalima tiesti vamzdynų ir kanalų, skirtų sprogimui ar gaisrui pavojingoms medžiagoms tiekti.

91. Draudžiama kabamąsias lubas ir dvigubas grindis ar įgilinimus grindyse įrengti A_sg ir B_sg kategorijų pagal sprogimo ir gaisro pavojų patalpose.

91¹. Ant I ir II atsparumo ugniai laipsnio statinių B_ROOF (t1) klasės stogų įrengiant vaikščioti arba važinėti skirtas grindų dangas, jų degumo klasė turi būti ne žemesnė kaip B_FL. Ant III atsparumo ugniai laipsnio statinių stogų įrengiamoms vaikščioti arba važinėti skirtoms grindų dangoms degumo reikalavimai nekeliami. Šio punkto nuostatos nėra taikomos, kai ant statinio stogo įrengiami paklotai, takai stogo elementams ir (ar) inžinerinei įrangai prižiūrėti.

Papildyta punktu:

Nr. 1-556, 2021-09-20, paskelbta TAR 2021-09-20, i. k. 2021-19687

XIII SKYRIUS

GAISRO PLITIMO Į GRETIMUS PASTATUS RIBOJIMAS

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

92. Gaisro plitimas į gretimus pastatus ribojamas užtikrinant saugius atstumus tarp pastatų lauko sienų (toliau – priešgaisrinis atstumas), nustatomus pagal 6 lentelę. Automatizuotiems sandėliavimo sistemų statiniams priešgaisriniai atstumai nustatomi šiuos statinius prilyginant pastatams.

Minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp pastatų

6 lentelė

Pastato atsparumo ugniai laipsnis	Atstumas (m) iki gretimų pastatų, kurių atsparumo ugniai laipsnis
Pastato atsparumo ugniai laipsnis	I	II	III
I	6	8	10
II	8	8	10
III	10	10	15“

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-272 /2024 (1.4 E), 2024-04-23, paskelbta TAR 2024-04-23, i. k. 2024-07414

93. Jei pastatuose yra daugiau kaip 1 m išsikišančių konstrukcijų, pagamintų iš B– s3, d2 ar žemesnės degumo klasės statybos produktų, priešgaisrinis atstumas nustatomas tarp šių konstrukcijų išsikišusių dalių. Kitos priešgaisrinių atstumų tarp pastatų nustatymo sąlygos:

93.1. priešgaisriniai atstumai tarp pastatų, esančių tame pačiame ar skirtinguose sklypuose, gali būti neišlaikomi, kai jų užstatymo plotas, įvertinant ir neužstatytą žemės plotą tarp jų, neviršija tos pačios paskirties pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto. Neužstatytas žemės plotas tarp pastatų skaičiuojamas nuo pastato iki gretimo pastato norminiu atstumu nutolusių tolimiausių vietų (toliau – neužstatytas žemės plotas);

93.2. priešgaisriniai atstumai tarp vienbučių, dvibučių, mėgėjų sodų paskirties pastatų ir kitokios paskirties pastatų viename sklype nenormuojami;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

Nr. 1-640 /2024 (1.4 E), 2024-10-25, paskelbta TAR 2024-10-25, i. k. 2024-18592

93.3. priešgaisriniai atstumai tarp vienbučių, dvibučių, mėgėjų sodų paskirties pastatų, esančių skirtinguose žemės sklypuose, gali būti neišlaikomi, kai jų užstatymo plotas, įvertinant ir neužstatytą žemės plotą tarp jų, neviršija vienbučių paskirties pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto. Šio punkto nuostatos taikytinos ir kitokios paskirties pastatams, esantiems vienbučių, dvibučių, mėgėjų sodų paskirties pastatų skirtinguose sklypuose;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

Nr. 1-640 /2024 (1.4 E), 2024-10-25, paskelbta TAR 2024-10-25, i. k. 2024-18592

93.3¹. Jungiant skirtingo atsparumo ugniai laipsnio pastatus į vieną gaisrinį skyrių, kai tai neprieštarauja Taisyklių 93.1, 93.3 papunkčių ir 3 priedo nuostatoms, skaičiuotinas gaisrinio skyriaus maksimalus plotas F_g vertinamas pagal žemesnio atsparumo ugniai laipsnio pastatams keliamus reikalavimus;

Papildyta papunkčiu:

Nr. 1-556, 2021-09-20, paskelbta TAR 2021-09-20, i. k. 2021-19687

93.3². Jungiant skirtingo atsparumo ugniai laipsnio pastatus į vieną gaisrinį skyrių, kai tai neprieštarauja Taisyklių 93.1, 93.3 papunkčių ir 3 priedo nuostatoms, priešgaisriniai atstumai tarp kitų pastatų (už nagrinėjamo gaisrinio skyriaus ribų) turi būti vertinami pagal Taisyklių 6 lentelėje pateikiamus atstumus kiekvienam pastatui atskirai. Schemoje pateikiamas priešgaisrinių atstumų tarp nagrinėjamo gaisrinio skyriaus ir gretimai esančių skirtingo atsparumo ugniai laipsnio pastatų vertinimo pavyzdys.

Papildyta papunkčiu:

Nr. 1-556, 2021-09-20, paskelbta TAR 2021-09-20, i. k. 2021-19687

93.4. priešgaisrinį atstumą tarp pastatų, kurių priešpriešinėse lauko sienose nėra langų arba besiribojančiuose pastatuose yra stacionarioji gaisrų gesinimo sistema, arba besiribojančių pastatų gaisro apkrova neviršija 200 MJ/kv. m, arba gaisrinių žarnų ilgis nuo artimiausio vandens šaltinio (gaisrinio hidranto, vandens rezervuaro ar pan.) iki tolimiausio gaisro židinio pastate neviršija 100 m, leidžiama sumažinti 20 proc.

94. Jei priešgaisrinis atstumas tarp pastatų yra mažesnis už reikalaujamą, gaisro plitimas ribojamas priešgaisrinėmis užtvaromis, kurios atskiria gretimus pastatus ir savo konstrukcijos ypatumais užtikrina, kad kilus gaisrui vienoje priešgaisrinės užtvaros pusėje, jis neišplistų į už jos esantį gretimą pastatą (toliau – priešgaisrinė siena (ekranas).

95. Reikalavimai priešgaisrinėms sienoms (ekranams) tarp atskirų pastatų pateikti 7 lentelėje. Priešgaisrinių sienų (ekranų) matmenys turi būti ne mažesni kaip didesniojo pastato išoriniai matmenys arba matmenys parenkami pagal gaisrinių skyrių atskyrimo reikalavimus (4 paveikslas). Priešgaisrinės sienos (ekranai) turi būti iš ne žemesnės kaip A2–s2, d0 degumo klasės statybos produktų.

Priešgaisrinės sienos (ekrano) atsparumas ugniai

7 lentelė

	Pastato atsparumo ugniai laipsnis
	I			II	III
	gaisro apkrovos kategorija
	1	2	3
Priešgaisrinės sienos (ekrano) atsparumas ugniai EI–M arba REI ne mažesnis kaip (min.) (pastaba)	180	120	90	60	30

Pastaba. Priešgaisrinės sienos (ekrano) atsparumas ugniai, saugant skirtingo atsparumo ugniai laipsnio pastatus, parenkamas pagal aukštesnį atsparumo ugniai laipsnį turintį pastatą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

Nr. 1-482 /2023 (1.4 E), 2023-09-22, paskelbta TAR 2023-09-22, i. k. 2023-18570

XIV SKYRIUS

ŽMONIŲ EVAKAVIMAS(IS)

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

96. Žmonių saugumas judant keliu iki evakuacinių išėjimų ir tarp jų (toliau – evakavimo(si) kelias) užtikrinamas planinėmis, ergonominėmis, konstrukcinėmis, inžinerinėmis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis.

97. Pastatuose, kurie pritaikyti fiziškai ir psichiškai neįgalių asmenų (toliau – neįgalieji) reikmėms, žmonių evakavimui(si) taikomi papildomi reikalavimai [10.9]. Atsižvelgiant į neįgaliųjų, kurie savarankiškai negali evakuotis, skaičių, pastato aukšte turi būti įrengtos saugos zonos. Saugos zonos gali būti įrengtos laiptinėse (žr. 5 paveikslą), priešgaisriniuose šliuzuose, perėjose į neuždūmijamas laiptines. Saugos zona taip pat gali būti įrengiama perskiriant aukštą ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvara taip, kad saugos zona susisiektų su evakuacine laiptine. Vienai neįgaliojo vežimėlio vietai turi būti įrengta ne mažesnė kaip 1200×850 mm dydžio aikštelė. Aikštelės neįgaliųjų vežimėliams neturi susiaurinti evakavimo(si) kelių norminio pločio.

5 paveikslas. Saugos zonos neįgaliesiems evakuoti įrengimas laiptinėje

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

98. Nustatant evakavimo(si) kelių apsaugą, turi būti užtikrintas saugus žmonių evakavimas(is), atsižvelgiant į patalpų, išeinančių į evakavimo(si) kelią, paskirtį, evakuojamųjų skaičių, pastato atsparumo ugniai laipsnį ir evakuacinių išėjimų iš aukšto ir pastato skaičių.

99. Evakavimo(si) kelias – kelias, vedantis iš patalpų:

99.1. pirmame aukšte: tiesiai į lauką arba koridoriumi, vestibiuliu, laiptine į lauką;

99.2. bet kuriame aukšte (išskyrus pirmą): koridoriumi, holu, eksploatuojamu stogu į laiptinę arba tiesiai į ją. Evakavimo(si) kelias iš laiptinės turi vesti tiesiai į lauką arba per vestibiulį, atskirtą nuo koridorių pertvaromis ir durimis, tiesiai į lauką;

99.3. į gretimą tame pat aukšte esančią pagal sprogimo ir gaisro pavojų nepavojingą gaisrinį skyrių ar patalpą, turinčią pirmiau nurodytus evakavimo(si) kelius.

100. Avarinis išėjimas – kelias, vedantis iš patalpų:

100.1. į atvirą lauko balkoną arba lodžiją su ne mažesnio kaip 1,2 m pločio aklinu ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai tarpsieniu nuo balkono (lodžijos) krašto iki lango angos arba ne mažesniu kaip 1,6 m pločio tarpsieniu tarp langų, esančių balkono (lodžijos) sienoje;

100.2. į atvirą ne siauresnę kaip 0,6 m pločio perėją į priblokuotą gyvenamosios paskirties trijų ir daugiau butų daugiabučių pastatų sekciją arba į priblokuotą atskirą gaisrinį skyrių per lauko zoną;

100.3. į balkoną arba lodžiją, turinčią kopėčias, jungiančias skirtinguose aukštuose esančius balkonus arba lodžijas;

100.4. į gretimą tame pat aukšte esančią pagal sprogimo ir gaisro pavojų nepavojingą patalpą, balkoną arba lodžiją, turinčią LST EN 341 serijos standarto reikalavimus atitinkančius asmeninius nusileidimo įtaisus, kuriais visi žmonės saugiai gali išsigelbėti patys.

101. Įrengiant evakavimo(si) kelius per dvi laiptines į bendrą vestibiulį, viena iš laiptinių, be išėjimo į vestibiulį, privalo turėti tiesioginį išėjimą į lauką.

102. Iš kiekvieno pastato aukšto turi būti ne mažiau kaip du evakavimo(si) keliai. Iš antro ir aukštesnių aukštų evakavimo(si) keliai įrengiami per dvi atskirose šachtose esančias laiptines. Evakuaciniai išėjimai turi būti atitolę vienas nuo kito. Minimalus atstumas tarp labiausiai nutolusių išėjimų iš pastato (l) nustatomas pagal formulę: l>=1.5*P^1/2, kur P – patalpos perimetras.

103. Patalpoje įrengiant du evakavimo(si) kelius, tarp skirtingų evakavimo(si) kelių iš patalpos turi būti ne mažesnis kaip 45° kampas. Evakavimo(si) kelio, kuris neatitinka minėto reikalavimo, norminis ilgis mažinamas perpus. Šio punkto įgyvendinimo paaiškinimai pateikti 6 ir 7 paveiksluose.

6 paveikslas. Žmonių evakavimo(si) kelių iš patalpos reikalavimų įgyvendinimo pavyzdys: tarp skirtingų evakavimo(si) kelių iš patalpos turi būti ne mažesnis kaip 45° kampas (ABD α ≥ 45°); CBA ar CBD (bet kuris trumpesnis) kelias neturi viršyti norminio evakavimo(si) kelio ilgio patalpoje; CB aklakelis neturi viršyti pusės norminio evakavimo(si) kelio ilgio patalpoje

7 paveikslas. Žmonių evakavimo(si) kelių iš patalpos reikalavimų įgyvendinimo pavyzdys: iš taško C yra du evakavimo(si) keliai, nes ACB α ≥ 45°; CA ar CB (bet kuris trumpesnis) kelias neturi viršyti norminio evakavimo(si) kelio ilgio patalpoje; iš taško D tėra vienas evakavimo(si) kelias, nes ADB β < 45°; iš taško E taip pat tėra vienas evakavimo(si) kelias

104. Įrengiant du evakavimo(si) kelius, kiekvienas iš jų turi užtikrinti saugų visų patalpoje, aukšte ar pastate esančių žmonių evakavimą(si). Esant daugiau kaip dviem evakavimo(si) keliams, saugus visų žmonių, esančių patalpoje, aukšte ar pastate, evakavimas(is) turi būti užtikrinamas visais evakavimo(si) keliais, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas iš šių evakavimo(si) kelių gali būti užkirstas gaisro metu.

105. Leidžiama vieną evakavimo(si) kelią įrengti:

105.1. iš įvairių socialinių grupių paskirties patalpų, kuriose vienu metu gali būti ne daugiau kaip 10 žmonių;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1-640 /2024 (1.4 E), 2024-10-25, paskelbta TAR 2024-10-25, i. k. 2024-18592

105.2. iš rūsio ar cokolinio aukšto, kai jame vienu metu gali būti ne daugiau kaip 15 žmonių. Kai rūsyje ar cokoliniame aukšte būna nuo 6 iki 15 žmonių, reikia numatyti papildomą avarinį išėjimą į lauką vertikaliomis kopėčiomis pro 0,6×0,8 m dydžio liuką arba 0,75×1,5 m dydžio pritaikytą išlipti langą;

105.3. iš patalpų, kuriose vienu metu gali būti ne daugiau kaip 50 žmonių ir kai tolimiausia vieta nuo išėjimo nutolusi ne daugiau kaip 25 m;

105.4. iš A_sg ir B_sg kategorijoms pagal sprogimo ir gaisro pavojų priskiriamų patalpų, kai jose būna ne daugiau kaip 5 žmonės;

105.5. C_g kategorijai pagal sprogimo ir gaisro pavojų priskiriamų patalpų, kai jose būna ne daugiau kaip 25 žmonės arba patalpos plotas yra ne didesnis kaip 1000 kv. m;

105.6. Neteko galios nuo 2014-02-03

Papunkčio naikinimas:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

105.7. iš viešbučių, bendro gyvenimo namų, viešojo poilsio, administracinės, prekybos, paslaugų, specialiųjų paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, asmeninio poilsio, sporto, religinės, specialiosios, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, pagalbinio ūkio, gyvūnams auginti, augalams auginti, mėgėjų sodų paskirties pastatų, kai pastato aukščiausio aukšto grindų altitudė neviršija 6 m, o žmonių aukšte, kuriame įrengiamas vienas evakavimo(si) kelias, yra ne daugiau kaip 20. Kai prie šios (šių) grupės (-ių) pastato (-ų) yra numatomas šiame papunktyje nurodytų grupių pastato korpusas, taikomi analogiški reikalavimai – leidžiama įrengti vieną evakavimo(si) kelią, kai aukščiausio aukšto grindų altitudė neviršija 6 m, o žmonių aukšte yra ne daugiau kaip 20;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

Nr. 1-556, 2021-09-20, paskelbta TAR 2021-09-20, i. k. 2021-19687

Nr. 1-640 /2024 (1.4 E), 2024-10-25, paskelbta TAR 2024-10-25, i. k. 2024-18592

105.8. Neteko galios nuo 2014-02-03

Papunkčio naikinimas:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

105.9. iš daugiabučių paskirties pastatuose įrengtų butų per du aukštus, kai buto aukščiausio aukšto grindų altitudė viršija 15 m, evakuaciniai išėjimai rengiami iš tokio buto kiekviename aukšte;“.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1-556, 2021-09-20, paskelbta TAR 2021-09-20, i. k. 2021-19687

Nr. 1-640 /2024 (1.4 E), 2024-10-25, paskelbta TAR 2024-10-25, i. k. 2024-18592

105.10. iš vienbučių, dvibučių, daugiabučių ir įvairių socialinių grupių paskirties pastatų, išskyrus Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklėse [10.2] nustatytus atvejus.

Papildyta papunkčiu:

Nr. 1-556, 2021-09-20, paskelbta TAR 2021-09-20, i. k. 2021-19687

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1-640 /2024 (1.4 E), 2024-10-25, paskelbta TAR 2024-10-25, i. k. 2024-18592

106. Išėjimo keliai, neatitinkantys reikalavimų evakavimo(si) keliams, gali būti vertinami kaip avariniai, siekiant padidinti žmonių saugumą gaisro metu. Projektuojant avariniai išėjimai nevertinami kaip evakavimo(si) keliai.

107. Evakuacinių išėjimų iš pastato skaičius turi būti ne mažesnis kaip evakavimo(si) kelių iš bet kurio aukšto skaičius.

108. Evakuacinių išėjimų iš pastato plotis (žmonių srauto pralaidumas) turi būti ne mažesnis už evakavimo(si) kelių iš bet kurio aukšto (ar kelių aukštų, kurie sujungti atriumais, angomis ir 2 tipo laiptais) plotį (žmonių srauto pralaidumą).

109. Evakavimo(si) keliai iš rūsio ir cokolinio aukšto turi būti tiesiai į lauką. Laiptai, vedantys į pirmo aukšto patalpas iš rūsio arba cokolinio aukšto, kuriame yra C_g kategorijai pagal sprogimo ir gaisro pavojų priskiriamų patalpų, turi būti atskirti 2 lentelėje nurodytomis atsparumo ugniai vidinėmis sienomis ir perdangomis, o prieš laiptus turi būti įrengtas priešgaisrinis EI 45 atsparumo ugniai šliuzas, kuriame kilus gaisrui sudaromas oro viršslėgis.

110. Evakavimo(si) kelių grindys turi būti lygios, o slenksčiai gali būti tik durų angose. Durų angoje esančio slenksčio aukštis turi būti ne didesnis kaip 15 cm. Leidžiamas grindų aukščių skirtumas – ne mažesnis kaip 45 cm, įrengiant ne mažiau kaip 3 pakopas. Evakavimo(si) kelių grindų nuolydis leidžiamas ne didesnis kaip 1:6.

111. Evakavimo(si) keliuose draudžiama įrengti laiptus, turinčius skirtingą pakopų aukštį ar plotį, išskyrus Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklėse [10.2] ir Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių gaisrinės saugos taisyklėse [10.17] nustatytus atvejus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-556, 2021-09-20, paskelbta TAR 2021-09-20, i. k. 2021-19687

112. Evakuacinių išėjimų durų užraktai parenkami vadovaujantis LST EN 179 ir LST EN 1125 serijos standartų reikalavimais. Evakuacinių išėjimų durų, pro kurias evakuojasi 50 ir daugiau žmonių, evakuaciniai užraktai parenkami pagal LST EN 179 serijos standarto reikalavimus, atitinkamai durų, pro kurias evakuojasi 200 ir daugiau žmonių, – pagal LST EN 1125 standarto serijos reikalavimus. Visais atvejais evakavimo(si) kelių iš pastatų išorinės evakuacinės durys privalo turėti užraktus arba uždarymo mechanizmus, atidaromus iš vidaus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

113. Evakuacinių išėjimų durų spynos turi būti ne aukščiau kaip 1000 mm nuo grindų, o rankenos – ne aukščiau kaip 1100 mm.

114. Išėjimai pro sukamąsias, suveriamąsias, slankiojančiąsias ir pakeliamąsias duris bei vartus nevertinami kaip evakuaciniai gaisro metu. Evakuaciniuose išėjimuose gali būti naudojamos suveriamosios ir slankiojančiosios durys bei vartai, jei gaisro atveju užtikrinamas automatinis durų atsidarymas nuo nepriklausomo elektros šaltinio, išskyrus priešgaisrinių užtvarų duris ir vartus. Šiame punkte nurodytoms durims užraktai gali būti parenkami neatsižvelgiant į LST EN 179 ir LST EN 1125 serijos standartų reikalavimus.

115. Naudojant dvivėres evakuacinių išėjimų duris, atidaromos dalies (toliau – varčia) plotis turi būti ne mažesnis kaip 1200 mm. Dvivėrių durų pagrindinės varčios plotis turi būti ne mažesnis kaip 900 mm.

116. Evakavimo(si) kelių koridoriuose neleidžiama įrengti sieninių spintų, išskyrus spintas inžinerinėms sistemoms ir gaisriniams čiaupams.

117. Evakuacinių išėjimų iš patalpų tiesiai į lauką, koridorių ar į kitą gretimą patalpą durų varčios plotis (išskyrus evakuoti(s) skirtų laiptinių lauko duris, taip pat vestibiulių ir tambūrų duris, pro kurias iš laiptinių evakuojama(si) į lauką) turi būti ne mažesnis kaip:

117.1. 0,8 m, kai pro evakuacinio išėjimo duris evakuojasi (yra evakuojama) 15 ir mažiau žmonių;

117.2. 0,9 m, kai pro evakuacinio išėjimo duris evakuojasi (yra evakuojama) nuo 16 iki 50 žmonių;

117.3. 1,2 m, kai pro evakuacinio išėjimo duris evakuojasi (yra evakuojama) 51 ir daugiau žmonių.

Durų varčios pločiui, išskyrus naujai statomų statinių, leidžiama iki 5 proc. paklaida.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-556, 2021-09-20, paskelbta TAR 2021-09-20, i. k. 2021-19687

118. Evakuacinių išėjimų durų varčia turi atsidaryti evakuacijos kryptimi. Leidžiama projektuoti duris, atidaromas į patalpų vidų, kai pro evakuacinio išėjimo duris evakuojasi (yra evakuojama) ne daugiau kaip 15 žmonių.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-556, 2021-09-20, paskelbta TAR 2021-09-20, i. k. 2021-19687

119. Evakavimo(si) keliuose praeigos aukštis ir durų varčia turi būti ne žemesni kaip 2 m. Rūsio, cokolinio, techninio aukšto ir kitų patalpų, kuriose žmonių būna ne nuolat arba gali būti ne daugiau kaip 5 žmonės, praeigos ir durų varčios aukštį leidžiama sumažinti iki 1,9 m, o pastogės ir vedančios ant stogo durų varčios – iki 1,5 m.

120. Evakavimo(si) kelių plotis turi būti ne mažesnis kaip 1 m, išskyrus durų varčios plotį. Jeigu durys atsidaro į bendro naudojimo koridorių, evakavimo(si) kelio plotis koridoriumi laikomas sumažėjusiu per pusę durų varčios pločio, jei jos yra vienoje koridoriaus pusėje, ir per visą durų varčios plotį, jei jos yra abiejose koridoriaus pusėse.

121. Evakuoti(s) skirtų laiptinių lauko durų varčia neturi būti siauresnė už normatyvinį minimalų laiptų plotį, reglamentuotą teisės aktuose [10.2, 10.7, 10.13, 10.17]. Toks pat reikalavimas durų varčios pločiui taikomas visoms vestibiulių ir tambūrų durims, pro kurias iš laiptinių evakuojama(si) į lauką. Durų varčios pločiui, išskyrus naujai statomų statinių, leidžiama iki 5 proc. paklaida.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-556, 2021-09-20, paskelbta TAR 2021-09-20, i. k. 2021-19687

121¹. Naujai statomų statinių, rekonstruojamų statinių, kai yra naujai įrengiamos laiptinės, evakuoti(s) skirtų laiptinių atidaroma durų, vedančių į laiptinę, varčia neturi susiaurinti normatyvinio laiptų ir jų aikštelių pločio, reglamentuoto teisės aktuose [10.2, 10.7, 10.13, 10.17].

Papildyta punktu:

Nr. 1-556, 2021-09-20, paskelbta TAR 2021-09-20, i. k. 2021-19687

121². Esamų statinių, keičiant jų naudojimo paskirtį, taip pat remontuojamų, atnaujinamų (modernizuojamų) ir rekonstruojamų statinių, kai nėra naujai įrengiamos laiptinės, durų, vedančių į laiptinę, varčia maksimaliai atidarytoje durų padėtyje neturi susiaurinti normatyvinio laiptų ir jų aikštelių pločio, reglamentuoto teisės aktuose [10.2, 10.7, 10.13, 10.17], ir neturi užtverti numatyto evakavimo(si) kelio iš kitų statinio aukštų.

Papildyta punktu:

Nr. 1-556, 2021-09-20, paskelbta TAR 2021-09-20, i. k. 2021-19687

121³. Neįgaliesiems įrengiami keltuvai neturi susiaurinti normatyvinio minimalaus evakavimo(si) kelių pločio. Šiuo atveju evakavimo(si) kelio, kuriame įrengiamas keltuvas, plotis vertinamas, kada keltuvu nesinaudojama.

Papildyta punktu:

Nr. 1-556, 2021-09-20, paskelbta TAR 2021-09-20, i. k. 2021-19687

122. Evakavimo(si) keliuose draudžiama įrengti veidrodžius, durų imitaciją.

123. Evakavimo(si) keliuose esančios priešgaisrinių šliuzų, kuriuose kilus gaisrui nesudaromas oro viršslėgis, liftų holų, laiptinių, vestibiulių durys turi būti priešdūminės, ne žemesnės kaip C3 S₂₀₀ klasės. Šio punkto nuostatos netaikomos durims, atskiriančioms patalpas, kuriose gaisro apkrova viršija 250 MJ/kv. m, kai šių durų atsparumas ugniai parenkamas pagal Taisyklių 3 lentelės reikalavimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

124. Evakuoti(s) skirtose laiptinėse draudžiama įrengti bet kokios kitos paskirties patalpas, pramoninį dujotiekį [10.11] ir garotiekį, degių skysčių vamzdžius, tranzitinius elektros kabelius, elektros kabelius ir laidus (išskyrus elektros instaliaciją laiptinėms ir koridoriams apšviesti, elektros apskaitos skydelius), krovininius liftus ir išėjimus iš jų, šiukšlių šalinimo vamzdžius, taip pat įrenginius, sienos plokštumoje išsikišančius žemiau kaip 2,2 m nuo laiptų aikštelių ir jų pakopų. Pastatų, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė neviršija 26,5 m, evakuoti(s) skirtose laiptinėse leidžiama įrengti ugniagesių ir keleivinius liftus, šiukšlių šalinimo vamzdžius, butų elektros instaliaciją.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

125. Evakavimo(si) kelių, kuriuose įrengiami turėklai, plotis nustatomas pagal 8 paveikslą.

8 paveikslas. Evakavimo(si) kelių plotis. A – turėklo įrengimo aukštis; B, C – evakavimo(si) kelio plotis; D – atstumas nuo sienos iki turėklo krašto

126. Neuždūmijamose laiptinėse liftus įrengti draudžiama.

127. Žmonėms evakuoti(s) skirti laiptai ir laiptinės skirstomi į tipus:

127.1. laiptų tipai:

127.1.1. 1 tipo – vidiniai, įrengti laiptinėse;

127.1.2. 2 tipo – vidiniai, atviri;

127.1.3. 3 tipo – lauko, atviri;

127.2. įprastų laiptinių tipai:

127.2.1. L1 – su įstiklintomis angomis kiekvieno aukšto lauko sienose;

127.2.2. L2 – natūraliai apšviestos per įstiklintas angas stoge;

127.3. neuždūmijamų laiptinių tipai:

127.3.1. N1 – įėjimas į laiptinę iš aukšto per lauko zoną atviromis perėjomis. Perėja per oro zoną turi būti neuždūmijama;

127.3.2. N2 – gaisro metu laiptinėje sudaromas oro viršslėgis;

127.3.3. N3 – išėjimas į laiptinę iš aukšto per priešgaisrinį šliuzą su oro viršslėgiu jame.

128. Evakuoti(s) skirtų laiptų aikštelių plotis turi būti ne mažesnis už laiptų plotį. Tarp laiptatakių turi būti ne mažesni kaip 50 mm tarpai, skirti gaisrinėms žarnoms nutempti, arba laiptinėje įrengtas sausvamzdis su ranka valdomomis sklendėmis ir jungiamosiomis movomis 52 mm gaisrinėms žarnoms prijungti ir gaisro metu lengvai nuimamomis aklėmis ant movų.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

129. Į liftus ir kitas mechanizuotas priemones žmonėms pervežti projektuojant evakavimo(si) kelius neatsižvelgiama. Jei eskalatoriai numatomi žmonėms evakuoti(s), juos reikia projektuoti pagal laiptams nustatytus reikalavimus.

130. Pastatų evakavimo(si) keliuose draudžiama naudoti 2 ir 3 tipo laiptus, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.

131. Evakavimo(si) 2 tipo laiptais kelio ilgis nustatomas dauginant laiptų aukštį iš trijų.

132. 3 tipo laiptai turi būti įrengiami iš ne žemesnės kaip A2– s3, d2 degumo klasės statybos produktų ir statomi prie pastato lauko sienų, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis kaip EI 30, o plotis bent po 1 m didesnis už išorinius laiptų matmenis. 3 tipo laiptus, neatsižvelgiant į pastato lauko sienos atsparumą ugniai, leidžiama įrengti, kai jie statomi ne mažesniu kaip 4 m atstumu nuo pastato lauko sienos.

133. 3 tipo laiptai turi turėti aikšteles evakuacinių išėjimų aukštyje, ne mažesnio kaip 1,2 m aukščio apsauginius turėklus. Laiptų nuolydis turi būti ne didesnis kaip 1:1, plotis – ne mažesnis kaip 0,85 m. Durys išeiti į šiuos laiptus turi atsidaryti iš patalpų vidaus.

134. Laiptinių vidinėse sienose draudžiama įrengti angas (išskyrus duris). Laiptinių lauko atitvarinėse konstrukcijose (ne rečiau kaip kas 5 aukštai) turi būti numatyti atidaromi langai ar stoglangiai dūmams išleisti. Langų ar stoglangių bendras geometrinis plotas ne rečiau kaip kas 5 aukštai turi būti ne mažesnis kaip 1,2 kv. m, o atidarymo kampas – ne mažesnis kaip 90^o. Kai minėtų laiptinių langų ar stoglangių atidarymo kampas yra nuo 60^o iki 90^o, jų atidarymo bendras geometrinis plotas (ne rečiau kaip kas 5 aukštai) turi būti ne mažesnis kaip 1,7 kv. m. Kai lango ar stoglangio atidarymo kampas yra nuo 30^o iki 60^o, jų atidarymo bendras geometrinis plotas (ne rečiau kaip kas 5 aukštai) turi būti ne mažesnis kaip 2,4 kv. m. Laiptinių langus ar stoglangius būtina įrengti aukščiausiame pastato aukšte, jie neturi savaime užsidaryti, rankinis atidarymo įtaisas įrengiamas ne aukščiau kaip 1,8 m nuo grindų.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

135. Laiptinės, neturinčios natūralaus apšvietimo, privalo būti N tipo (neuždūmijamos).

136. Neuždūmijamos laiptinės pirmame aukšte turi turėti tiesioginį išėjimą į lauką. N1 tipo neuždūmijamos laiptinės su pirmu aukštu gali turėti ryšį tik per lauką. N1 tipo laiptinių įrengimo pavyzdžiai pateikti 9 paveiksle.

9 paveikslas. Perėjos į N1 tipo laiptinę per neuždūmijamą zoną įrengimo pavyzdžiai: a) teisingai įrengta perėja; b) neteisingai įrengta perėja, nes neuždūmijama zona per maža; c) neteisingai įrengta perėja, nes ji įrengta pastato sienų vidiniame kampe

137. N2 tipo laiptinių lauko sienose įrengiami langai turi būti nevarstomi.

138. Aukštuose ir labai aukštuose statiniuose, N2 tipo neuždūmijamos laiptinės su oro viršslėgiu suskirstomos į sekcijas ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis, kurios įrengiamos viduriniame pastato aukšte, tačiau ne rečiau kaip kas dešimt pastato aukštų. Oro viršslėgis sekcijos viršutinėje dalyje turi būti ne didesnis kaip 150 Pa, o apatinėje – ne mažesnis kaip 20 Pa (kai įėjimo į laiptinę iš aukšto, kuriame kilo gaisras, ir išėjimo į lauką iš laiptinės dvejos durys yra atviros). Oro viršslėgio ventiliatorių našumas, šachtų ir vožtuvų skerspjūviai nustatomi skaičiavimais [10.12].

139. Aukštuose ir labai aukštuose statiniuose (žr. Taisyklių 30 punktą) su neuždūmijamomis laiptinėmis dūmų ir šilumos valdymo sistemos įrengiamos vadovaujantis Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėmis [10.12].

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-556, 2021-09-20, paskelbta TAR 2021-09-20, i. k. 2021-19687

140. Pastato koridoriai turi būti kas 60 metrų suskirstyti ne mažesnio kaip EI 15 atsparumo ugniai pertvaromis su ne žemesnės kaip C3S_mklasės priešdūminėmis durimis.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

141. Įėjimus į neuždūmijamas laiptines draudžiama projektuoti per liftų holus (išskyrus atvejus, kai liftų šachtose įrengiamos EI₂ 30 atsparumo ugniai durys). Balkonus, koridorius ar galerijas, vedančias į neuždūmijamas N1 tipo laiptines, draudžiama projektuoti pastato lauko sienų vidaus kampuose.

142. Balkonai, koridoriai ar galerijos, vedančios į neuždūmijamas N1 tipo laiptines, turi būti ne siauresnės kaip 1,2 m ir turėti 1,2 m aukščio apsauginę tvorelę. Atstumas tarp durų, skiriančių lauką ir patalpas, matuojant tarp durų angų centrų, turi būti ne mažesnis kaip 2,5 m.

143. Statiniuose liftų valdymas kilus gaisrui turi būti įrengiamas vadovaujantis LST EN 81-73 serijos standartų reikalavimais. Viena lifto skirtoji aikštelė projektuojama pirmame aukšte tik tuo atveju, kai išėjimas iš lifto pirmame aukšte veda į EI 45 priešgaisrinį šliuzą, iš kurio įrengtas išėjimas tiesiai į lauką. Kai minėtas priešgaisrinis šliuzas nenumatomas ir (ar) iš jo nėra išėjimo tiesiai į lauką, vadovaujantis LST EN 81-73 serijos standartų reikalavimais, turi būti įrengiamos pagrindinė ir atsarginė skirtosios aikštelės. Šio punkto nuostatos netaikomos ugniagesių liftams.

144. Pastatuose, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė neviršija 26,5 m, keleiviniai liftai, įrengti laiptinėse, gali būti atitveriami nenormuojamo atsparumo ugniai atitvaromis ir durimis, tačiau iš ne žemesnės kaip A2–s3, d2 degumo klasės statybos produktų.

145. Pastatuose, išskyrus vienbučių, dvibučių ir daugiabučių paskirties pastatus, ir sporto paskirties inžineriniuose statiniuose, kai juose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, turi būti įrengta perspėjimo apie gaisrą ir evakavimo(si) valdymo sistema. Pranešimo būdas nustatomas atsižvelgiant į pastato paskirtį, tūrinio planavimo ir konstrukcinius ypatumus. Perspėjimo apie gaisrą ir evakavimo(si) valdymo sistemos reikalavimai pateikti 5 priede.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-640 /2024 (1.4 E), 2024-10-25, paskelbta TAR 2024-10-25, i. k. 2024-18592

146. Žmonėms gelbėti skirtos priemonės, neatitinkančios reikalavimų, organizuojant ir projektuojant evakavimą(si) iš visų patalpų ir pastatų, neįvertinamos.

XV SKYRIUS

GAISRO GESINIMAS IR GELBĖJIMO DARBAI

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

147. Gaisro gesinimas ir gelbėjimo darbai užtikrinami konstrukcinėmis, tūrinio suplanavimo, inžinerinėmis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis. Prie jų priskiriama:

147.1. gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių įvažiavimo ir privažiavimo prie objekto kelių, sujungtų su funkciniais įvažiavimo ir privažiavimo keliais, arba specialių kelių įrengimas;

147.2. lauko gaisrinių laiptų ir lifto, turinčio ugniagesių pervežimo režimą, įrengimas ir specialių automobilinių keltuvų, skirtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos personalui ir gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangai pakelti į reikiamą aukštą ar ant pastato stogo, įsigijimas;

147.3. gaisrinio vandentiekio, sujungto su buitiniu vandentiekiu, arba specialaus vandentiekio, o prireikus – sausvamzdžių ir gaisrinių (vandens) rezervuarų įrengimas;

147.4. ugniagesių gelbėtojų judėjimo kelių pastato viduje apsauga nuo dūmų;

147.5. asmeninės ir kolektyvinės žmonių apsaugos priemonės (esant būtinybei);

147.6. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, turinčios gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos ir pakankamai ugniagesių gelbėtojų, veiklos organizavimas, atsižvelgiant į gaisro gesinimo statiniuose, esančiuose padalinio aptarnavimo zonoje, sąlygas ir ypatumus.

148. Prie kiekvieno pastato ir automatizuotų sandėliavimo sistemų statinio, gaisro gesinimo šaltinio ir gaisrinio hidranto turi būti įrengti tinkami keliai gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams privažiuoti. Kelių, skirtų gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams privažiuoti, projektavimo reikalavimai:

148.1. privažiuoti prie pastatų ir automatizuotų sandėliavimo sistemų statinių, gaisro gesinimo šaltinio ir gaisrinio hidranto turi būti naudojamos motorizuoto susisiekimo gatvės ir keliai, įvairių tipų eismo zonos ir aikštės, atitinkančios teisės aktų nustatytus reikalavimus [10.10], ir pritaikytos kelio dangos [10.14];

148.2. kelias privažiuoti prie pastatų, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė mažesnė arba lygi 15 m, ir prie automatizuotų sandėliavimo sistemų statinių, kurių aukštis neviršija 15 m, turi būti įrengiamas ne didesniu kaip 25 m atstumu;

148.3. keliai privažiuoti prie pastatų, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė viršija 15 m, turi būti įrengiami ne mažiau kaip iš dviejų išilginių pastato pusių taip, kad ugniagesiai gelbėtojai automobilinėmis kopėčiomis ir (arba) automobiliniais keltuvais, atsižvelgiant į jų technines galimybes, galėtų patekti prie visų pastato langų [10.22] ir avarinių išėjimų. Keliai privažiuoti prie automatizuotų sandėliavimo sistemų statinių, kurių aukštis viršija 15 m, turi būti įrengiami iš ne mažiau kaip dviejų išilginių statinio pusių;

148.4. keliai privažiuoti prie pastatų gali būti įrengiami tik iš vienos išilginės pastato pusės, jei iš jos per kiekvieno aukšto langus [10.22] ugniagesiai gelbėtojai automobilinėmis kopėčiomis ir (arba) automobiliniais keltuvais, atsižvelgiant į jų technines galimybes, galės patekti į visas kiekvieno aukšto patalpas ir avarinius išėjimus. Kai automatizuotų sandėliavimo sistemų statinių plotis neviršija 18 m, keliai privažiuoti prie automatizuotų sandėliavimo sistemų statinių gali būti įrengiami tik iš vienos statinio išilginės pusės;

148.5. turi būti numatyti keliai įvažiuoti į uždarus ar pusiau uždarus kiemus, kai juose esančių pastatų aukščiausio aukšto grindų altitudė viršija 15 m. Keliai įvažiuoti į uždarą kiemą įrengiami ne rečiau kaip kas 800 m išorinio statinio perimetro ilgio;

148.6. kelių plotis turi būti ne mažesnis kaip 3,5 m, aukščio gabaritas – ne mažesnis kaip 4,5 m. Kai kelias turi važiuojamąją dalį [10.10; 10.14], jos plotis turi būti ne mažesnis kaip 3,5 m, išskyrus esamus IV_Vkategorijos vietinės reikšmės kelius [10.10] ir Ds kategorijos gatves [10.10] (urbanizuotose, kompaktiškai vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais užstatytose teritorijose ir senamiesčiuose);

148.7. ties statiniais, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė mažesnė arba lygi 15 m, aklakelis turi baigtis ne mažesne kaip 12×12 m aikštele, o ties statiniais, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė didesnė kaip 15 m, aklakelis turi baigtis 16×16 m aikštele;

148.8. automobilinėms kopėčioms ir (arba) automobiliniams keltuvams pastatyti prie pastatų, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė didesnė kaip 15 m, arba automatizuotų sandėliavimo sistemų statinių, kurių aukštis viršija 15 m, atsižvelgiant į statinio aukštį ir automobilinių kopėčių ir (arba) automobilinių keltuvų technines galimybes, 7–16 m atstumu iki pastato arba automatizuotų sandėliavimo sistemų statinio turi būti įrengta ne siauresnė kaip 6 m pločio važiuojamoji dalis arba 16×16 m dydžio aikštelė. Įrengiant 6 m pločio važiuojamąją dalį arba 16×16 m dydžio aikštelę, atstumai iki pastato arba automatizuotų sandėliavimo sistemų statinio gali būti nustatomi atsižvelgiant į priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos operacijų rajone turimų automobilinių kopėčių ir (arba) automobilinių keltuvų technines galimybes;

148.9. tarp statinių ir kelių gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams privažiuoti negali būti sodinami medžiai ar statomos kitos kliūtys;

148.10. aikštelės ir keliai gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams privažiuoti turi būti visada laisvi, tam privaloma geltonomis linijomis pažymėti vietas arba įrengti transporto priemones statyti draudžiančius kelio ženklus [10.15] ar atitvarus. Atitvarai turi būti nuo 10 iki 20 cm aukščio arba lengvai pašalinami (nulenkiami arba pakeliami rankomis);

148.11. gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams privažiuoti prie statinių leidžiama panaudoti priestatų eksploatuojamus stogus, kurie įrengiami atsižvelgiant į gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių sukeliamą apkrovą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-272 /2024 (1.4 E), 2024-04-23, paskelbta TAR 2024-04-23, i. k. 2024-07414

149. Naujai statomi pastatai, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė viršija 15 m, turi būti statomi priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, turinčios automobilines kopėčias ir (arba) automobilinius keltuvus operacijų rajone. Šio punkto nuostatos netaikomos pastatams, kuriuose įrengiami ugniagesių liftai pagal LST EN 81-72 serijos standartų reikalavimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

150. Pastatuose, kurių aukštis nuo žemės paviršiaus altitudės iki stogo karnizo arba lauko sienos viršaus (parapeto) yra didesnis kaip 10 m, būtina numatyti tinkamus vidinius arba išorinius išėjimus ant stogo ugniagesiams gelbėtojams.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

151. Vidinis išeiti ant stogo kelias įrengiamas iš laiptinės tiesiogiai, o pastatų, kurių pastogė naudojama ir yra apšiltinta, pastogėje įrengiami išėjimų keliai ant stogo stacionariosiomis kopėčiomis pro ne mažesnius kaip 0,6×0,8 m liukus, duris arba langus. Išoriniai išeiti ant stogo keliai įrengiami 3 tipo laiptais arba stacionariosiomis lauko kopėčiomis.

152. Vidinių išeiti ant stogo kelių skaičius numatomas ne mažiau kaip vienas 2000 (ar mažesniam) kv. m pastato stogo plotui. Išoriniai išeiti ant stogo keliai įrengiami nesant galimybės įrengti pakankamai vidinių išeiti ant stogo kelių. Išorinių išeiti ant stogo kelių skaičius numatomas ne mažiau kaip vienas 150 (ar mažesniam) m pastato perimetro ilgiui.

153. Leidžiama neįrengti išorinio išėjimo kelio ant pastato pagrindinio fasado stogo stacionariosiomis lauko kopėčiomis, jei pastato plotis ne didesnis kaip 150 m, o priešingoje pagrindiniam fasadui pusėje yra lauko gaisrinis vandentiekis su hidrantais.

154. Vienaukščiuose pastatuose, kurių stogo plotas ne didesnis kaip 100 kv. m, išėjimo ant stogo kelio įrengti nebūtina.

155. Pakilti ant pastatų stogų, kurių aukštis nuo žemės paviršiaus altitudės iki karnizo arba lauko sienos viršaus (parapeto) didesnis kaip 10 m, tačiau neviršija 20 m, ir kur stogų aukščių skirtumas nuo 1 iki 20 m, turi būti naudojamos stacionariosios vertikalios kopėčios. Pakilti ant aukštesnių nei 20 m pastatų stogų ir ten, kur stogų aukščių skirtumai didesni kaip 20 m, naudojami 3 tipo laiptai su nuolydžiu (ne didesniu kaip 6:1). Minėtos kopėčios ir laiptai turi būti įrengiami iš ne žemesnės kaip A2–s3, d2 degumo klasės statybos produktų ir montuojami ne arčiau kaip 1 m nuo langų.

156. Jei stogų aukščiai skiriasi daugiau kaip 1 m, perėjai nuo vieno stogo ant kito būtina įrengti stacionariąsias kopėčias. Šių kopėčių įrengti nebūtina, jeigu stogų aukščių skirtumas didesnis kaip 10 m, o kiekviena didesnė kaip 100 kv. m stogo ploto dalis turi atskirą išeiti ant stogo kelią.

157. Gaisrui gesinti ir gelbėjimo darbams atlikti turi būti naudojami ne mažesnio kaip 1 m pločio 3 tipo laiptai su nuolydžiu (ne didesniu kaip 6:1) arba ne mažesnio kaip 0,7 m pločio vertikalios kopėčios.

158. Vidiniai išeiti ant stogo arba į pastogę keliai iš laiptinių turi būti laiptais su aikštelėmis prieš išėjimus pro ne mažesnes kaip 0,75×1,5 m duris. Pastatuose, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė mažesnė kaip 15 m, leidžiama įrengti vidinius išeiti ant stogo arba į pastogę kelius iš laiptinės pro ne mažesnius kaip 0,6×0,8 m liukus stacionariosiomis kopėčiomis. Šios kopėčios turi būti įrengiamos iš ne žemesnės kaip A2–s3, d2 degumo klasės statybos produktų.

159. Techniniuose aukštuose, techniniuose pogrindžiuose ir techninėse pastogėse praeigos aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,8 m, pastogėse išilgai pastato – ne mažesnis kaip 1,6 m. Praeigos plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m. Ne ilgesnėse kaip 2 m atkarpose leidžiama praeigos aukštį sumažinti iki 1,2 m, o plotį – iki 0,9 m.

160. Pastatuose su mansardomis pastoges atitveriančiose konstrukcijose reikia įrengti ne mažesnius kaip 0,6×0,8 m liukus.

161. Aukštuose ir labai aukštuose pastatuose, kiekviename gaisriniame skyriuje būtina įrengti ne mažiau kaip vieną ugniagesių liftą pagal LST EN 81-72 serijos standartų reikalavimus.

162. Ugniagesių liftai įrengiami šachtose su atitveriančiosiomis konstrukcijomis, turinčiomis ne mažesnį kaip REI 120 atsparumą ugniai ir ne mažesnio kaip EI 60 atsparumo ugniai duris. Jeigu gaisriniai skyriai projektuojami vienas ant kito, jiems ugniagesių liftas gali būti bendras, tačiau jo šachtos atitveriančiosios konstrukcijos turi būti ne mažesnio atsparumo ugniai kaip priešgaisrinės perdangos, skiriančios tuos gaisrinius skyrius.

163. Išėjimas iš ugniagesių lifto turi būti į EI 45 atsparumo ugniai priešgaisrinį šliuzą gaisro metu. Išėjimas iš ugniagesių lifto priešgaisrinio šliuzo pirmame aukšte turi būti įrengiamas tiesiai į lauką arba į atvirą balkoną, koridorių, galeriją, vedančią į neuždūmijamą N1 tipo laiptinę.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

164. Labai aukštuose pastatuose ugniagesių liftų kabina turi būti ne mažesnė kaip 1100 mm pločio ir 2100 mm gylio, o vardinė apkrova – 1000 kg.

165. Turi būti numatomas ugniagesių lifto autonominis elektros energijos šaltinis, užtikrinantis lifto darbą ne mažiau kaip 1 val.

166. Pastate turi būti numatytos priemonės (grindų nuolydis, trapai, borteliai ir kt.), neleidžiančios vandeniui, naudojamam gaisrui gesinti, patekti į ugniagesių lifto šachtą.

167. Pastatuose, kurių aukštis nuo žemės paviršiaus altitudės iki karnizo arba lauko sienos viršaus (parapeto) didesnis kaip 10 m, o stogo nuolydis – iki 12 proc., taip pat pastatuose, kurių aukštis iki karnizo didesnis kaip 7 m, o stogo nuolydis didesnis kaip 12 proc., būtina ant stogo įrengti ne žemesnę kaip 0,6 m tvorelę arba parapetą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

_________________

Gaisrinės saugos pagrindinių

reikalavimų

1 priedas

PASTATŲ IR PATALPŲ KATEGORIJOS PAGAL SPROGIMO IR GAISRO PAVOJŲ

1. Pastatai ir patalpos pagal sprogimo ir gaisro pavojų skirstomi į A_sg, B_sg, C_g, D_g, E_g kategorijas. Šios kategorijos netaikomos sprogiosioms medžiagoms gaminti ir saugoti.

2. Pastatų ir patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų nustatomos statinio projekto technologinėje dalyje, atsižvelgiant į patalpoje esančių ar technologiniame procese naudojamų medžiagų gaisrinio pavojingumo rodiklius ir kiekį, technologinių procesų ypatumus.

3. Patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų, atsižvelgiant į jose esančias ar naudojamas medžiagas ir jų charakteristikas, pateiktos 1 lentelėje.

Patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų

1 lentelė

Patalpos kategorija	Medžiagų, esančių patalpoje ar naudojamų technologiniame procese, apibūdinimas
A_sg	Ypač degios dujos, degūs, labai degūs ir ypač degūs skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra neviršija 28 °C, kai naudojama jų tiek, kad užsidegus sprogiam garų ar dujų ir oro mišiniui, patalpoje susidaro didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis viršslėgis. Medžiagos, kurios sprogsta ir dega, sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, kai naudojama jų tiek, kad įvykus sprogimui patalpoje susidaro didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis viršslėgis.
B_sg	Degios dulkės arba pluoštas, degūs ir labai degūs skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra 28 °C ir aukštesnė, degūs skysčiai, įkaitinti iki jų pliūpsnio temperatūros ir daugiau, degūs skysčiai, kurie kilus avarijai gali sudaryti sprogius aerozolius, kai naudojama jų tiek, kad užsidegus sprogiam dulkių ar garų ir oro mišiniui, patalpoje susidaro didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis viršslėgis.
C_g	Degūs ir labai degūs skysčiai, degios ir sunkiai degios kietos medžiagos (taip pat dulkės ir pluoštas); medžiagos, kurios dega tik sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, jei patalpa nepriskiriama A_sg ir B_sg kategorijoms ir kai medžiagų naudojama tiek, kad gaisro apkrova patalpoje didesnė arba lygi 42 MJ/kv. m.
D_g	Karštos, įkaitusios, išlydytos nedegios medžiagos; medžiagos, kurias apdorojant išspinduliuojama šiluma, išskiriamos kibirkštys ar liepsna; degios dujos, skysčiai ir kietos medžiagos, kurios naudojamos kaip kuras arba sunaikinamos deginant.
E_g	Nedegios medžiagos arba patalpos, kuriose gaisro apkrova mažesnė kaip 42 MJ/kv. m.

4. Visoms gaisrinio skyriaus patalpoms nustatoma bendra kategorija pagal sprogimo ir gaisro pavojų (2 lentelė).

5. Technologinio proceso ir patalpos, kurioje jis vyksta, kategorija nustatoma vadovaujantis Taisyklių reikalavimais, standartais ir kitais metodiniais dokumentais.

6. Pastatų ar gaisrinių skyrių, kuriuose gali įvykti sprogimas arba gaisras, kategorijos nustatomos pagal 2 lentelėje pateiktus kriterijus.

Pastatų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų

2 lentelė

Pastato ar gaisrinio skyriaus kategorija	Pastatų ar gaisrinių skyrių kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų nustatymo kriterijai
A_sg	Kai pastate esančių A_sgkategorijos patalpų bendras plotas viršija 5 proc. viso pastato patalpų ploto arba užima daugiau nei 200 kv. m. Leidžiama nepriskirti pastato A_sg kategorijai, jeigu A_sg kategorijos patalpų bendras plotas neviršija 25 proc. pastato ploto (bet ne didesnis kaip 1000 kv. m) ir šiose patalpose įrengiama stacionarioji gaisrų gesinimo sistema [10.4].
B_sg	Kai pastatas nepriskiriamas A_sg kategorijai, o pastate esančių A_sgir B_sg kategorijų patalpų bendras plotas viršija 5 proc. pastato patalpų ploto arba užima daugiau nei 200 kv. m. Leidžiama nepriskirti pastato B_sg kategorijai, jeigu A_sg ir B_sg kategorijos patalpų bendras plotas neviršija 25 proc. pastato ploto (bet ne didesnis kaip 1000 kv. m) ir šiose patalpose įrengiama stacionarioji gaisrų gesinimo sistema [10.4].
C_g	Kai pastatas nepriskiriamas A_sg ir B_sg kategorijoms, o pastate esančių A_sg, B_sg ir C_g kategorijų patalpų bendras plotas viršija 5 proc. pastato patalpų ploto arba 10°proc. pastato patalpų ploto, jei pastate nėra A_sg ir B_sg kategorijų patalpų. Leidžiama nepriskirti pastato C_g kategorijai, jeigu A_sg, B_sg ir C_g kategorijų patalpų bendras plotas neviršija 25 proc. pastato ploto (bet ne didesnis kaip 3500 kv. m) ir šiose patalpose įrengiama stacionarioji gaisrų gesinimo sistema [10.4].
D_g	Kai pastatas nepriskiriamas A_sg, B_sg ir C_g kategorijoms, o pastate esančių A_sg, B_sg, C_g ir D_g kategorijų patalpų bendras plotas viršija 5 proc. pastato patalpų ploto. Leidžiama nepriskirti pastato D_g kategorijai, jeigu A_sg, B_sg, C_g ir D_g kategorijų patalpų bendras plotas neviršija 25 proc. pastato ploto (bet ne didesnis kaip 5000 kv. m) ir A_sg, B_sg ir C_g kategorijų patalpose įrengiama stacionarioji gaisrų gesinimo sistema [10.4].
E_g	Kai pastatas nepriskiriamas A_sg, B_sg, C_g ir D_g kategorijoms ir jame yra nedegių medžiagų arba patalpų, kuriose gaisro apkrova neviršija 42 MJ/kv. m.

_________________

Gaisrinės saugos pagrindinių

reikalavimų

2 priedas

IŠORINIŲ ĮRENGINIŲ KATEGORIJOS PAGAL SPROGIMO IR GAISRO PAVOJŲ

1. Išoriniai įrenginiai pagal sprogimo ir gaisro pavojų skirstomi į A_sgi, B_sgi, C_gi, D_gi, E_gi kategorijas, kurios nustatomos statinio projekto technologinėje dalyje.

2. Išorinio įrenginio kategorija nustatoma pagal lentelėje pateiktus kriterijus.

Išorinių įrenginių kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų

Įrenginio kategorija	Medžiagų, esančių įrangoje ar naudojamų technologiniame procese, apibūdinimas ir kiekis
A_sgi	Jei įrangoje yra (laikomos, perdirbamos ar transportuojamos) ypač degių dujų, degių, labai degių ir ypač degių skysčių, kurių pliūpsnio temperatūra neviršija 28°C, medžiagų, kurios sprogsta ir dega, sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, kai naudojama jų tiek, kad zonos, kurios riba yra garų ar dujų ir oro mišinio apatinė koncentracinė liepsnos plitimo riba, dydis horizontalioje plokštumoje yra daugiau kaip 30 m ir (ar) apskaičiuotas dujų ar garų ir oro mišinio sprogimo momentinis viršslėgis 30 m atstumu nuo išorinio įrenginio viršija 5 kPa.
B_sgi	Jei įrangoje yra (laikomos, perdirbamos ar transportuojamos) degių dulkių arba pluošto, degių ir labai degių skysčių, kurių pliūpsnio temperatūra viršija 28 °C, degių skysčių, kurie įkaitinti iki jų pliūpsnio temperatūros ir daugiau, kai naudojama jų tiek, kad zonos, kurios riba yra garų ar dulkių ir oro mišinio apatinė koncentracinė liepsnos plitimo riba, dydis horizontalioje plokštumoje yra daugiau kaip 30 m ir (ar) apskaičiuotas dulkių ar garų ir oro mišinio sprogimo momentinis viršslėgis 30 m atstumu nuo išorinio įrenginio viršija 5 kPa.
C_gi	Jei įrenginys nepriskiriamas A_sgi ir B_sgi kategorijoms ir įrangoje yra (laikomi, perdirbami ar transportuojami) degių skysčių, degių ir sunkiai degių kietų medžiagų (taip pat dulkių ir pluošto), medžiagos, kurios dega tik sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, kai jų naudojama tiek, kad joms užsidegus gaisro židinio šiluminio spinduliavimo srautas 30 m atstumu nuo įrenginio viršija 4 kW/kv. m.
D_gi	Jei įrangoje yra (laikomos, perdirbamos ar transportuojamos) karštų, įkaitusių ar išlydytų nedegių medžiagų, kurias apdorojant išspinduliuojama šiluma, išskiriamos kibirkštys ar liepsna, taip pat degių dujų, skysčių ir kietų medžiagų, kurios naudojamos kaip kuras arba sunaikinamos deginant.
E_gi	Jei įrangoje yra (laikomos, perdirbamos ar transportuojamos) karštų, įkaitusių ar išlydytų nedegių medžiagų ir (ar) normalios būsenos medžiagų ir pagal pirmiau išvardytus kriterijus nepriskiriamų A_sgi, B_sgi, C_gi ir D_gi kategorijoms, taip pat šaltos būklės medžiagų.

_________________

Gaisrinės saugos pagrindinių

reikalavimų

3 priedas

GAISRINIO SKYRIAUS MAKSIMALAUS PLOTO F_gNUSTATYMAS

1. Kiekvienu atveju 1 lentelėje pateikto statinio gaisrinio skyriaus maksimalus plotas nustatomas pagal formulę:

F_g = F_s·G·cos(90K_H),

čia:

F_s– sąlyginis gaisrinio skyriaus plotas, nurodytas 3 priedo 1 lentelėje, priklausantis nuo statinio paskirties, kv. m;

K_H – skaičiuojamojo aukščio koeficientas, K_H =H/H_abs;

H – aukštis nuo gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo prie statinio žemiausios paviršiaus altitudės, o kai gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo įrengti nebūtina, – nuo nešiojamųjų gaisrinių kopėčių pastatymo žemiausios paviršiaus altitudės iki statinio (gaisrinio skyriaus) aukščiausio aukšto (įskaitant mansardinį) grindų altitudės, m. Šis aukštis neturi viršyti skaičiuojamosios altitudės (H_abs), m;

H_abs – skaičiuojamoji altitudė, nurodyta 3 priedo 1 lentelėje, priklausanti nuo statinio paskirties, m;

G – pastato gaisrinės saugos įvertinimo koeficientas, bendruoju atveju laikomas lygus 1.

Koeficientas G nustatomas taip:

G = G₁+…+G₈, jeigu yra įvertinamas G₁ koeficientas;

G = 1+(G₂+…+G₈), jeigu G₁ koeficientas neįvertinamas;

čia: G₁…G₈ – statinio gaisrinės saugos įvertinimo daliniai koeficientai, priklausantys nuo pastate įdiegiamų gaisrinės saugos sistemų ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos galimybių; jų skaitinės vertės pateiktos 3 priedo 2 lentelėje.

G₃,G₄ dalinių koeficientų reikšmės taikomos tik pritarus valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai.

Sąlyginio gaisrinio skyriaus ploto F_s ir skaičiuojamosios altitudės H_abs vertės įvairios paskirties pastatuose

1 lentelė

Naudojimo paskirtis [10.5]	Statinio atsparumas ugniai
	I	II	III	I	II	III
	sąlyginis gaisrinio skyriaus plotas F_S (kv. m)			skaičiuojamoji altitudė H_abs(m)
Vienbučių (pastatas, kuriame įrengtos gyvenamosios (kambariai) ir pagalbinės patalpos (garažas, rūsys)	2 200	1 400	1 000	20	10	5
Dvibučių (pastatas, kurį sudaro du butai, butų pagalbinės, garažo, rūsio patalpos ir prireikus – bendrojo naudojimo patalpos)	2 200	1 400	1 000	20	10	5
Daugiabučių (pastatas, kurį sudaro trys ir daugiau butų ir prireikus – bendrojo naudojimo patalpos)	5 000	2 000	1 000	56 (1 pastaba)	10	5
Įvairių socialinių grupių (globos namai, šeimos namai, motinos ir vaiko namai, pusiaukelės namai, kitos įstaigos, teikiančios socialinės globos ar socialinės priežiūros paslaugas su apgyvendinimu, ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)	3 000	1 500	DP	10	5	DP
Įvairių socialinių grupių (bendrabutis)	5 000	2 000	1 000	56	10	5
Įvairių socialinių grupių (vienuolynas)	5 000	2 000	1 000	56	10	5
Viešbučių (viešbutis, motelis, jaunimo nakvynės namai (angl. hostel) ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)	5 000	2 000	DP	56 (1 pastaba)	10	DP
Bendro gyvenimo namų (pastatas skirtas apgyvendinimo patalpų (kambarių) su nuomininkams bendrai naudoti skirtomis patalpomis nuomai)	5 000	2 000	DP	56 (1 pastaba)	10	DP
Viešojo poilsio (kaimo turizmo pastatas, kempingas ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)	6 000	2 000	1 000	20	10	5
Administracinių (bankas, paštas, valstybės ir savivaldybės įstaiga, ambasada, teismas, kiti įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai, verslo centras, biuras ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)	6 000	2 000	1 000	56 (1 pastaba)	10	5
Prekybos (parduotuvė, vaistinė, knygynas, prekybos paviljonas ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)	12 000	4 000	2 000	20	10	5
Paslaugų (pirtis, grožio salonas, skalbykla, taisykla, remonto dirbtuvės (išskyrus autoservisus), priėmimo ir išdavimo punktas, automobilių plovykla ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)	6 000	2 000	1 000	20	10	5
Specialiųjų paslaugų (degalinės operatorių pastatas su prekybos sale, autoservisas (variklinių transporto priemonių prekybos, remonto ir (ar) techninio aptarnavimo pastatas), laidojimo namai, šarvojimo salė, morgas, krematoriumas, lošimo namai ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)	6 000	2 000	1 000	20	10	5
Maitinimo (valgykla, restoranas, kavinė, baras ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)	6 000	2 000	1 000	20	10	5
Transporto (oro, jūrų ar upių uosto, jūrų ar upių laivyno pastatai, geležinkelio ar autobusų stotis, judėjimo postas, dispečerinės ar iešmų postas, uosto terminalas, signalų perdavimo pastatas, švyturys, muitinė ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)	6 000	2 000	1 000	20	10	5
Garažų (automobilių garažas, atviras ar uždaras požeminis garažas, antžeminė automobilių saugykla, elingas, geležinkelio vagonų depas, autobusų ir troleibusų garažas, orlaivių, laivų angaras ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)	14 000	6 000	4 000	20	10	5
Gamybos, pramonės (gamykla, dirbtuvės, produkcijos perdirbimo pramonės įmonė, kalvė, gamybinė laboratorija, skerdykla, pastatas, kuriame įrengta technologija vandens organizmams uždaru būdu veisti, auginti ir perdirbti, ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)
A_sg kategorijos	10 000	8 000	DP	20 (1 pastaba)	10	DP
B_sg kategorijos	12 000	9 000	DP	20 (1 pastaba)	10	DP
C_g kategorijos	14 000	10 000	6 000	20 (1 pastaba)	10	5
D_g kategorijos	20 000	15 000	6 000	20 (1 pastaba)	10	5
E_g kategorijos	25 000	15 000	6 000	20 (1 pastaba)	10	5
Energetikos (elektrinė, katilinė, transformatorių pastotė, skirstykla, naftos perdirbimo ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)
A_sg kategorijos	10 000	8 000	DP	20 (1 pastaba)	10	DP
B_sg kategorijos	12 000	9 000	DP	20 (1 pastaba)	10	DP
C_g kategorijos	14 000	10 000	6 000	20 (1 pastaba)	10	5
D_g kategorijos	20 000	15 000	6 000	20 (1 pastaba)	10	5
E_g kategorijos	25 000	15 000	6 000	20 (1 pastaba)	10	5
Sandėliavimo (saugykla, bendro naudojimo sandėlis, specialus sandėlis, kiti pastatai, naudojami produkcijai laikyti bei saugoti, ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)
A_sg kategorijos	5 000	2 500	DP	20	10	DP
B_sg kategorijos	6 000	3 000	DP	20	10	DP
C_g kategorijos	15 000	10 000	4 000	20	10	5
D_g kategorijos	15 000	12 000	8 000	20	10	5
E_g kategorijos	20 000	15 000	10 000	20	10	5
Kultūros (kino teatras, teatras, kultūros namai, klubas, biblioteka, archyvas, muziejus, meno galerija, parodų centras, planetariumas, radijo ir televizijos pastatas, saugomų teritorijų lankytojų centras ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)	6 000	2 000	1 000	56 (1 pastaba)	10	5
Mokslo (mokslo įstaigos institutas, mokslinio tyrimo įstaiga, observatorija, meteorologijos stotis, laboratorija (išskyrus gamybines laboratorijas), bendrojo lavinimo, neformaliojo ugdymo, profesinė ir aukštoji mokykla, vaikų darželis, lopšelis ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)	6 000	2 000	1 000	40	10	5
Gydymo (ligoninė, klinika, poliklinika, sanatorija, reabilitacijos centras, specialiosios įstaigos sveikatos apsaugos pastatas, gydykla, sveikatos priežiūros įstaigos slaugos namai, veterinarijos gydyklos ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)	6 000	2 000	1 000	40	10	5
Asmeninio poilsio (poilsio pastatas, vila (vasarnamis) ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)	6 000	2 000	1 000	20	10	5
Sporto (sporto salė, sporto klubas, teniso kortai, baseinas, čiuožykla, šaudykla, stadionas, maniežas ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)	20 000	2 000	1 000	20	10	5
Religinių (bažnyčia, cerkvė, koplyčia, sinagoga, kenesa, maldos namai ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)	5 000	2 000	1 000	20	10	5
Specialiųjų (bet kuris krašto apsaugos tikslams skirtas pastatas, kareivinės, suėmimo vykdymo, uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos pastatas, tardymo izoliatorius, policijos, priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos pastatas, slėptuvė, priedanga, pasienio kontrolės punktas ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)	5 000	2 000	1 000	56 (1 pastaba)	10	5
Pagalbinio ūkio (tvartas, daržinė, sandėlis, garažas, dirbtuvės, pirtis, kietojo kuro sandėlis (malkinė), požeminis sandėlis (priedanga) ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą) (3 pastaba)	5 000	4 000	1 000	15	10	5
Gyvūnams auginti (kiaulidė, karvidė, arklidė, veršidė, paukštidė, žuvų auginimo baseinas (patalpose) ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)	25 000	15 000	8 000	20	10	5
Žemės ūkio produkcijai tvarkyti (daržinė, svirnas, angaras, garažas ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą) (3 pastaba)	15 000	12 000	8 000	20	10	5
Augalams auginti (šiltnamis, oranžerija, žiemos sodas ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)	Nenormuojama
Mėgėjų sodų (sodo namas)	2 200	1 400	1 000	20	10	5
Kitų pagalbinių (fortas, bunkeris, įmonės, įstaigos, teritorijos sargo pastatas, priedanga ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)	2 200	1 400	1 000	20	10	5
Inžineriniai statiniai
Sporto (futbolo, krepšinio, beisbolo, regbio ir kitų lauko žaidimų aikštynas) (4 pastaba)	6 000	2 000	1 000	20	10	5
Kitos paskirties (automatizuoto sandėliavimo statinys) (2 pastaba)
A_sg kategorijos	5 000	2 500	DP	20	10	DP
B_sg kategorijos	6 000	3 000	DP	20	10	DP
C_g kategorijos	15 000	10 000	4 000	20	10	5
D_g kategorijos	15 000	12 000	8 000	20	10	5
E_g kategorijos	20 000	15 000	10 000	20	10	5

Pastabos:

1. Leidžiama projektuoti statinius, kurių aukštis (H) viršija skaičiuojamąją altitudę (Habs). Atliekant gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimus, H reikšmė pasirenkama 2 m mažesnė už Habs.

2. Projektuojant automatizuotus sandėliavimo sistemų statinius, gaisrinio skyriaus plotas vertinamas pagal užstatymo arba stogo projekcijos į žemės paviršių plotą.

3. Išskyrus daržinių, skirtų šienui, šiaudams, linų šiaudeliams, kraikui ir pan. laikyti, kurių sąlyginio gaisrinio skyriaus plotas negali būti didesnis kaip 1 000 kv. m.

4. Projektuojant sporto paskirties inžinerinius statinius [10.8], gaisrinio skyriaus plotas vertinamas pagal užstatymo arba stogo projekcijos į žemės paviršių plotą.

Vartojama santrumpa.

DP – draudžiama projektuoti nurodyto atsparumo ugniai laipsnio pastatus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

Nr. 1-482 /2023 (1.4 E), 2023-09-22, paskelbta TAR 2023-09-22, i. k. 2023-18570

Nr. 1-272 /2024 (1.4 E), 2024-04-23, paskelbta TAR 2024-04-23, i. k. 2024-07414

Nr. 1-640 /2024 (1.4 E), 2024-10-25, paskelbta TAR 2024-10-25, i. k. 2024-18592

2. Pastatuose įrengiamų cokolinių, rūsio aukštų plotas nustatomas pagal pastato antžeminės dalies gaisrinio skyriaus plotą. Kai pastatas neturi antžeminės dalies, rūsio aukšto gaisrinio skyriaus plotas nustatomas kaip pastatams, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė yra 0,01 m. Pastatai gali būti statomi įrengiant požeminius aukštus iki minus 9 m žemiausio požeminio aukšto grindų altitudės nuo gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių aukščiausios privažiavimo altitudės, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.

3. I atsparumo ugniai laipsnio pastatų, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė neviršija 6 m, gaisrinio skyriaus plotas gali būti neribojamas, jeigu stacionarioji gaisrų gesinimo sistema kartu su A tipo GAS sistema (adresuojama gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema) įrengiama visose pastato patalpose neatsižvelgiant į teisės aktuose [10.4, 10.18] nurodytas išimtis, leidžiančias tam tikrose patalpose ar jų dalyse neįrengti stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-556, 2021-09-20, paskelbta TAR 2021-09-20, i. k. 2021-19687

Gaisrinės saugos įvertinimo dalinių koeficientų vertės

2 lentelė

Priemonės, darančios įtaką gaisrinio skyriaus normatyviniam plotui	Gaisrinės saugos įvertinimo daliniai koeficientai	Gaisrinės saugos įvertinimo dalinių koeficientų reikšmės
Visose gaisrinio skyriaus patalpose, vadovaujantis Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėmis [10.4], įrengta stacionarioji gaisrų gesinimo sistema, išskyrus teisės akte [10.4] nurodytas patalpas ar jų dalis, kuriose nėra privalu įrengti stacionariąją gaisrų gesinimo sistemą	G₁	2,0
Gaisrinio skyriaus patalpų pastovioji ir laikinoji suminė gaisrinė apkrova neviršija 200 MJ/kv. m	G₂	0,15
Artimiausia priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komanda iki objekto yra mažesniu kaip 2 km atstumu, jį matuojant privažiavimo prie objekto keliu, arba, neatsižvelgiant į atstumą, kai vykimo iki objekto laikas neviršija 10 minučių, važiuojant vidutiniu skaičiuotinu 40 km/val. greičiu	G₃	0,27
Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba yra tinkamai aprūpinta ir parengta galimiems ekstremaliesiems įvykiams objekte likviduoti, turima visa reikiama technika gaisrams gesinti ir gelbėjimo darbams atlikti: automobilinės kopėčios, automobilinės platformos, vandens siurblinės, putų automobiliai, automobilinės cisternos, žarnų automobiliai ir kt. [10.19]	G₄	0,13
Atstumas nuo artimiausio vandens šaltinio (gaisrinio hidranto, vandens rezervuaro ar pan.) iki projektuojamo pastato perimetro tolimiausio taško neviršija 100 m. Šis atstumas matuojamas pagal ugniagesių tiesiamą vandens liniją	G₅	0,12
Visose gaisrinio skyriaus patalpose, vadovaujantis Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėmis [10.18], įrengta A tipo GAS sistema (adresuojama gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema), išskyrus teisės akte [10.18] nurodytas patalpas ar jų dalis, kuriose nėra privalu įrengti gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemą	G₆	0,12
Gaisriniame skyriuje, vadovaujantis Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių [10.12] (toliau – DŠVS taisyklės) 1 priedu, įrengta mechaninė dūmų ir šilumos valdymo sistema. Tais atvejais, kai DŠVS taisyklės [10.12] nenumato poreikio įrengti dūmų ir šilumos valdymo sistemas, gaisrinio skyriaus visų aukštų evakavimo(si) keliuose (koridoriuose, vestibiuliuose, fojė ir pan., išskyrus laiptines) turi būti įrengta mechaninė dūmų ir šilumos valdymo sistema	G₇	0,11
Objekte įrengta automatinio pranešimo apie gaisrą valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai sistema	G₈	0,10.

Lentelės pakeitimai:

Nr. 1-556, 2021-09-20, paskelbta TAR 2021-09-20, i. k. 2021-19687

_________________

Gaisrinės saugos pagrindinių

reikalavimų

4 priedas

STOGŲ PRISKYRIMO B_ROOF (t1) KLASEI NUSTATYMAS

1. Bet kurios paskirties I atsparumo ugniai laipsnio statinių stogai, neatsižvelgiant į jų aukštį ir gaisrinio skyriaus plotą, turi atitikti B_ROOF (t1) klasės reikalavimus.

2. III atsparumo ugniai laipsnio statinių stogams degumo iš išorės reikalavimai nekeliami.

3. II atsparumo ugniai laipsnio statinių stogai turi būti ne žemesnės kaip B_ROOF (t1) klasės, jei statinio stogo plotas, neatsižvelgiant į jų aukštį ir gaisrinio skyriaus plotą, didesnis už nurodytą lentelėje.

4. 4 priedo reikalavimai netaikomi II atsparumo ugniai laipsnio statiniui, jei jis nuo kitų pastatų statomas ne mažesniu kaip 15 m atstumu.

Statinio stogo plotas viename gaisriniame skyriuje, kurį viršijus

privaloma įrengti B_ROOF (t1) klasės statinio stogą

Statinio naudojimo paskirtis	Statinio stogo plotas (kv. m)
Vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių	600
Viešbučių, bendro gyvenimo namų, viešojo poilsio, administracinė, prekybos, paslaugų, specialiųjų paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, asmeninio poilsio, sporto, religinė, specialioji, garažų	1 400
Gamybos, pramonės, energetikos, sandėliavimo, žemės ūkio produkcijai tvarkyti (A_sgir B_sg kategorijos)	600
Gamybos, pramonės, energetikos, sandėliavimo, žemės ūkio produkcijai tvarkyti (C_g kategorijos)	2 000
Gamybos, pramonės, energetikos, sandėliavimo, žemės ūkio produkcijai tvarkyti (D_gir E_gkategorijos)	6 000
Pagalbinio ūkio, gyvūnams auginti, augalams auginti, mėgėjų sodų	3 000
Kitų pagalbinių, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos inžinerinių statinių, sporto inžinerinių statinių, kitos paskirties inžinerinių statinių	2 000“

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-556, 2021-09-20, paskelbta TAR 2021-09-20, i. k. 2021-19687

Nr. 1-640 /2024 (1.4 E), 2024-10-25, paskelbta TAR 2024-10-25, i. k. 2024-18592

_________________

Gaisrinės saugos pagrindinių

reikalavimų

5 priedas

PERSPĖJIMO APIE GAISRĄ IR EVAKAVIMO(SI) VALDYMO SISTEMOS

1. Projektuojant ir įrengiant perspėjimo apie gaisrą ir evakavimo(si) valdymo sistemas (toliau – PGEVS), vadovaujamasi LST EN 60849, LST EN 54 serijos standartų ir šių Taisyklių nuostatomis. Pastatuose įrengiamos PGEVS tipas, techninė įranga ir organizacinės priemonės parenkamos atsižvelgiant į jų paskirtį, suplanavimą – tūrinį ir konstrukcinį sprendimą, įvertinant pastatuose nuolat ar laikinai esančių žmonių buvimo sąlygas (galimybę patiems judėti, evakavimo(si) kelių žinojimą ir kt.), gaisro pavojingumo ypatybes, galimus kelius pavojingiems gaisro veiksniams plisti, saugias evakavimo(si) sąlygas.

2. PGEVS klasifikuojamos pagal šiuos požymius:

2.1. atliekamas funkcijas (perspėjimas apie gaisrą ir (ar) evakavimo(si) valdymas);

2.2. perspėjimo metodus (garsinis, kalbos, šviesos, kombinuotasis);

2.3. techninio instaliavimo lygį (automatinis, automatizuotas, neautomatizuotas);

2.4. perspėjimo tekstų ir evakavimo(si) organizavimo schemų pasirinkimo variantus;

2.5. tarpusavio sąveiką su kitomis aktyviosiomis gaisro stabdymo sistemomis.

3. Pagal perspėjimo būdą PGEVS skirstomos į:

3.1. garso:

3.1.1. rankinio įjungimo (skambučiai, sirenos, švilpukai ir kiti mechaniniai bei elektriniai garsiniai įrenginiai);

3.1.2. automatines (skambučiai, sirenos, švilpukai ir kiti mechaniniai bei elektriniai garsiniai įrenginiai, sublokuoti su gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema (arba) stacionariąja gaisrų gesinimo sistema) [10.4];

3.2. kalbos:

3.2.1. rankinio įjungimo (kai informuojama per mikrofonus ir stacionarius stiprinimo aparatūros įrenginius);

3.2.2. pusiau automatines, įjungiamas ranka (kai informuojama per mikrofonus ir stacionarius stiprinimo aparatūros įrenginius);

3.2.3. automatines (kai informuojama per mikrofonus ir stacionarius stiprinimo aparatūros įrenginius, sublokuotus su gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema (arba) stacionariąja gaisrų gesinimo sistema);

3.3. šviesos:

3.3.1. rankinio įjungimo (švieslentės, rodyklės, ženklai ir kiti įrenginiai, kurie signalizuoja tik juos įjungus);

3.3.2. pusiau automatines (švieslentės, rodyklės, ženklai ir kiti įrenginiai), kurios įsijungia suveikus kalbos pusiau automatinei informavimo sistemai;

3.3.3. automatines (švieslentės, rodyklės, ženklai ir kiti įrenginiai), kurios sublokuotos su gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema (arba) stacionariąja gaisrų gesinimo sistema.

4. Bendrieji PGEVS įrenginių reikalavimai:

4.1. sistema turi užtikrinti perspėjimo apie gaisrą signalų perdavimą visame pastate vienu metu, o prireikus (neprivaloma funkcija) – paeiliui į atskiras jo dalis (aukštą, sekciją ir t. t.);

4.2. skirtingos paskirties ir aukščio pastatams PGEVS įrenginiai parenkami įvertinant pastate esančių žmonių buvimo sąlygas (galimybę patiems judėti, evakavimo(si) kelių žinojimą ir kt.), gaisro pavojingumo ypatybes, galimus kelius pavojingiems gaisro veiksniams plisti, saugaus evakavimo(si) sąlygas;

4.3. pavojų skelbiančių įrenginių kiekis, jų išdėstymas ir galingumas turi užtikrinti būtiną girdimumą ir (arba) matomumą visose pastato nuolatinio ir laikino žmonių buvimo vietose;

4.4. pavojų skelbiantys įrenginiai (garsiakalbiai ir kt.) nustatomi tam tikru garso stiprumu ir įjungiami be kištukų, jungčių.

5. PGEVS perspėjimo signalai turi skirtis nuo kitos paskirties signalų (pagal toną, garso lygį, spalvą ir t. t.).

6. Kalbos automatinės, pusiau automatinės perspėjimo sistemos (evakuaciniams pranešimams įrašyti negalima naudoti juostų, magnetinių ir optinių diskų) privalo turėti galimybę tiesiogiai transliuoti kalbą ir perduoti nurodymus.

7. Aparatūros ir prietaisų tipai bei markės parenkami kiekvienai konkrečiai perspėjimo sistemai.

8. Elektros tiekimas turi atitikti LST EN 54-4 serijos standartą. Maitinimo šaltinis gali būti bendras PGEVS ir priešgaisrinės apsaugos sistemoms.

9. PGEVS turi būti sumontuota taip, kad pati savaime nesuveiktų.

10. 4 ir 5 tipo PGEVS turi būti valdoma iš gaisrinio posto. Gaisrinis postas įrengiamas, kai pastate numatomas aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių distancinis valdymas gaisro metu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

11. Gaisriniame poste turi būti valdymo pultas visoms numatytoms sistemoms valdyti. Patalpoje privalo būti techninę priežiūrą atliekančios įmonės, objekto administracijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos kontaktai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

12. Pastatuose, kuriuose sumontuotos aktyviosios gaisrinės saugos priemonės, PGEVS valdymo pultai turi būti sujungiami su šių priemonių valdymo pultais. Gamybiniuose Asg ir Bsg kategorijų pagal sprogimo ir gaisro pavojų pastatuose žmonių perspėjimo apie gaisrą sistema privalo būti sublokuota su technologine arba gaisrine automatika.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

13. Valdymo pulte įrengiama:

13.1. PGEVS pranešimo ir evakavimo(si) valdymo įrenginiai;

13.2. registracijos ir įvykių pateikimo pultas;

13.3. laiko švieslentė;

13.4. komandų atmintis;

13.5. mikrofonai, garsiakalbiai, telefono aparatai.

14. Telefono ir garsinio ryšio aparatūra naudojama budinčio personalo ryšiui su inžinerinėmis tarnybomis, objekto administracija, valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, policija, taip pat su patalpomis, kuriose nuolat būna žmonių, palaikyti.

15. Gaisrinio posto patalpos turi būti įrengiamos pastato cokoliniame arba pirmame aukšte. Išėjimas iš gaisrinio posto patalpos turi būti įrengiamas tiesiai į lauką arba į laiptinę, vestibiulį (holą), koridorių, turinčius tiesioginį išėjimą į lauką. Atstumas nuo gaisrinio posto patalpos durų iki išėjimo į lauką negali būti didesnis kaip 25 m.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

16. Gaisrinio posto pertvaros turi būti ne mažesnio kaip EI 45, o durys ne mažesnio kaip EI₂ 30–C0 atsparumo ugniai.

17. Tiesiogiai sublokuoti gaisrinio posto patalpas su kitomis patalpomis draudžiama.

18. Gaisrinio posto patalpose turi būti iš A2–s2, d0 degumo klasės statybos produktų sumontuotos dvigubos grindys ar kanalai komunikacijoms tiesti ar kondicionuotam orui tiekti. Pogrindžio aukštis turi būti ne mažesnis kaip 200 mm.

19. Gaisrinio posto patalpose turi būti numatyta sienų ir lubų garso izoliacija iš A2–s2, d0 ar B–s1, d0 degumo klasės statybos produktų, neišskiriančių dulkių.

20. Oro parametrai gaisrinio posto patalpoje turi būti:

20.1. temperatūra – nuo 18°C iki 25°C;

20.2. santykinis drėgnumas – ne didesnis kaip 65 proc.;

20.3. oro srauto greitis – ne didesnis kaip 0,5 m/s;

20.4. dulkėtumas – ne didesnis kaip 0,75 g/kub. m.

21. Gaisrinio posto patalpose apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 400 lx.

22. Pastatuose, kuriuose nuolat budima gaisriniame poste, PGEVS suveikimas nustatomas su delsa, kad pranešimą apie gaisrą pirmieji gautų budintys darbuotojai. Jeigu budintys darbuotojai neatšaukia pavojaus signalo per nustatytą delsos laiką, kurio trukmė negali būti ilgesnė nei trys minutės, pranešimas apie gaisrą perduodamas į centralizuoto stebėjimo pultą ir skelbiamas gaisro signalas.

23. Pastatuose įrengiamoms PGEVS taikomi parinkimo reikalavimai pateikti lentelėje.

Perspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistemų parametrai

PGEVS tipo parinkimo reikalavimai
1 tipas
Panaudojimas	PGEVS naudojama žmonėms, esantiems vienoje patalpoje ir (arba) prireikus gretimose patalpose perspėti apie gaisrą. PGEVS naudojama žmonėms, gerai susipažinusiems su pastato (pastato dalies patalpų), evakuacijos keliais, kuriais evakuojasi nedidelis žmonių kiekis (žmonių srautas 1 žm./kv. m ir mažesnis), perspėti
Priemonės	Naudojamas garsinis žmonių perspėjimas (skambutis, tonuotas signalas). Galimas papildomas šviesos signalas
Automatizavimo lygis	Automatinis. Perspėjimo priemonės įjungiamos automatiškai, suveikus gaisro detektoriams
2 tipas
Panaudojimas	PGEVS naudojama pastatuose su sąlyga, kad per vieną išėjimą iš vieno aukšto reikia evakuoti(s) ne daugiau kaip 50 žmonių. PGEVS naudojama pastatuose, turinčiuose sales, kuriose telpa iki 300 žmonių
Priemonės	Vienu metu perspėjama tose pastato patalpose, kuriose yra žmonių. Naudojamas garsinis žmonių perspėjimas pastate (skambutis, tonuotas signalas). Šviesos signalai (išėjimo ženklai ir rodyklės) signalizuoja suveikus garsinėms perspėjimo priemonėms. Šviesos rodyklės įrengiamos pastato koridoriuose, kai evakuaciniai išėjimai arba šviečianti rodyklė „Išėjimas“ nematomi iš kiekvieno koridoriaus taško (koridorius turi posūkius arba yra labai ilgas)
Automatizavimo lygis	Neautomatizuotas. Garsinio perspėjimo priemones įjungia budintis personalas, gavęs informaciją apie gaisro detektorių suveikimą. Leidžiama numatyti galimybę PGEVS įjungti paspaudus rankinio perspėjimo apie gaisrą mygtuką arba automatiškai suveikus gaisro detektoriams
3 tipas
Panaudojimas	PGEVS naudojama pastatuose, kuriuose yra žmonių grupės, skirtingai susipažinusios su evakavimo(si) keliais (personalas ir lankytojai) ir turinčios skirtingas galimybės savarankiškai evakuotis (medicinos personalas ir ligoniai, ikimokyklinio amžiaus vaikai ir auklėtojai, kitos grupės). PGEVS naudojama daugiaaukščiuose pastatuose, kuriuose vienas evakuacinis išėjimas į laiptinę tenka daugiau kaip 50 žmonių. PGEVS naudojama labai didelio tūrio pastatuose, kuriuose žmonių evakavimas(is) iš viso pastato vienu metu netikslingas (gaisras vienoje perspėjimo zonoje nekelia grėsmės žmonėms kitose zonose) arba negalimas (kai evakavimo(si) keliuose susidaro 6 žm./kv. m ir didesnis srautas). PGEVS naudojama labai aukštuose pastatuose, kai evakuacijos metu evakavimo(si) keliuose susidaro 6 žm./kv. m ir didesnis srautas. PGEVS naudojama pastatuose su salėmis, kuriose telpa nuo 300 iki 1500 žmonių. PGEVS naudojama aukštuose daugiaaukščiuose, gamybos, pramonės, sandėliavimo paskirties pastatuose, kuriuose įsteigtos nuolatinės darbo vietos
Priemonės	Naudojamas garsinis žmonių perspėjimas pastate. Ranka įjungiami skambučiai, sirenos, švilpukai ir kiti mechaniniai ir elektriniai garsiniai įrenginiai. Ranka įjungiami šviesos signalai (švieslentės, rodyklės, ženklai ir kiti įrenginiai). Gydymo, ikimokyklinėse įstaigose, internatinių mokyklų miegamuosiuose korpusuose perspėjimo sistema įrengiama tik prižiūrinčio personalo patalpose, salėse ir koridoriuose. Perspėjimo sistema leidžia perduoti signalus atskirai ir ne vienu metu kelioms perspėjimo zonoms pastate. Perspėjimo zona gali būti aukštas (aukštų grupė), kitos suplanavimo arba konstrukciniais sprendimais išskirtos pastato dalys. Perspėjimo būdai, taip pat tekstai įvairiose zonose gali būti skirtingi. Esant būtinumui užtikrinti minimalų perspėjimo laiką atskirose zonose, reikia numatyti automatinį perspėjimo priemonių įjungimą, suveikus gaisro detektoriams. Esant būtinumui užtikrinti minimalų perspėjimo laiką atskirose zonose, įrengiami automatiniai šviesos ir garso signalai (švieslentės, rodyklės, ženklai, sirenos ir kiti įrenginiai), sublokuoti su automatine gaisro aptikimo ir signalizavimo, stacionariąja gaisrų gesinimo sistemomis. Leidžiama neprojektuoti atskiro valdymo pulto 3 tipo PGEVS, jei pastate išskirtos 2 zonos (personalas ir lankytojai), ir žmonių, kurie evakuojasi, skaičius ne didesnis kaip 300. Automatinį perspėjimą leidžiama naudoti perspėjimo zonose, kurios atitinka 1 tipo PGEVS keliamas sąlygas. Labai aukštuose pastatuose, kai evakuacijos metu evakavimo(si) keliuose susidaro 6 žm./kv. m ir didesnis srautas, žmonių perspėjimą reikia organizuoti etapais. Pirmiausia turi būti perspėti žmonės aukšte, kuriame kilo gaisras, kitame (aukščiau esančiame) aukšte ir dviejuose viršutiniuose pastato aukštuose. Paskui perspėjami žmonės kitose, virš degančio aukšto esančiose patalpose, dar vėliau – žemiau degančio aukšto esančiose patalpose. Perspėjimų delsos intervalas turi būti 30– 40 sek., bet ne mažesnis kaip pusė evakavimo(si) iš degančio aukšto laiko (kad žmonės galėtų palikti degančio aukšto koridorių, kol ant laiptų nesusidarė žmonių spūstis). Pastato patalpos, kuriose yra personalas, atsakingas už evakavimą(si), išskiriamos į savarankišką perspėjimo zoną. Personalas (visas arba dalis) turi būti perspėtas pirmiausia
Automatizavimo lygis	Neautomatizuotas. Perspėjimo priemones įjungia gaisrinio posto budintis personalas, gavęs pranešimą apie gaisrą (gaisro aptikimo ir signalizacijos sistemos kanalais, telefonu, kitais būdais) po signalo patikrinimo ir būtinybės evakuoti žmones patvirtinimo. Esant būtinumui užtikrinti minimalų perspėjimo laiką atskirose zonose, reikia numatyti automatinį perspėjimo priemonių įjungimą suveikus gaisro detektoriams arba stacionariajai gaisrų gesinimo sistemai
4 tipas
Panaudojimas	PGEVS naudojama daugiaaukščiuose pastatuose, kuriuose vienu metu gali būti 1000 ir daugiau žmonių. PGEVS naudojama pastatuose, turinčiuose sales, kuriose telpa daugiau kaip 1500 žmonių. PGEVS naudojama daugiafunkciuose pastatuose, kuriuose vienu metu gali būti iki 2000 žmonių. PGEVS naudojama daugiaaukščiuose pastatuose, kuriuose horizontalūs evakavimo(si) keliai yra ilgi (90 m ir ilgesni) PGEVS naudojama, kai daugiaaukščio pastato patalpų suplanavimas yra sudėtingas, o tai apsunkina žmonių orientaciją evakavimo(si) metu
Priemonės	Naudojamas kalbinis ir (arba) garsinis žmonių perspėjimas pastate, pusiau automatiniai šviesos signalai (švieslentės, rodyklės, ženklai ir kiti įrenginiai), kurie įsijungia suveikus kalbinei pusiau automatinei informavimo sistemai. Judėjimo krypties šviesinės rodyklės turi įsijungti atskirai kiekvienai zonai ir užtikrinti galimybę valdyti žmonių judėjimą mažiausiai dviem kryptimis kiekvienoje horizontalių evakavimo(si) kelių atkarpoje. Šviesinių rodyklių įjungimo schema turi turėti galimybę valdyti evakavimą(si) gaisrui užblokavus vieną iš pastato evakuoti(s) skirtų laiptinių
Automatizavimo lygis	Automatizuotas. PGEVS atlieka automatizuotą kalbinį ir (arba) garsinį žmonių perspėjimą pastate ir aktyvų jų judėjimo valdymą šviesinėmis rodyklėmis
5 tipas
Panaudojimas	PGEVS naudojama labai aukštuose pastatuose, taip pat žemesniuose daugiafunkciuose pastatuose, kuriuose vienu metu gali būti 2000 ir daugiau žmonių
Priemonės	Funkcinė PGEVS struktūra ir techninių priemonių kompleksas užtikrina galimybę realizuoti daugybę evakavimo(si) iš kiekvienos perspėjimo zonos organizavimo variantų. Varianto identifikavimas vykdomas automatiškai, atsižvelgiant į gaisro kilimo vietą. Šviesinės evakavimo(si) valdymo priemonės įjungiamos, atsižvelgiant į pasirinktą evakavimo(si) organizavimo variantą. Kiekvieno evakavimo(si) varianto realizavimas numato koordinuotą visų pastato sistemų, turinčių įtaką žmonių saugumui (liftų ir eskalatorių, priešdūminio vėdinimo, vėdinimo ir kondicionavimo, nuotolinio valdymo durų, pramoninės televizijos įrangos valdymą iš vieno gaisrinio posto pulto), valdymą.
Automatizavimo lygis	Automatizuotas. PGEVS atlieka automatizuotą kalbinį ir (arba) garsinį žmonių perspėjimą pastate ir aktyvų jų judėjimo valdymą šviesinėmis rodyklėmis

_________________

Gaisrinės saugos pagrindinių

reikalavimų

6 priedas

RIZIKOS VERTINIMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Statinyje turi būti užtikrintas gaisrinės saugos lygis, ne žemesnis už tą, kurį nustato teisės aktų reikalavimai, nereglamentuojantys rizikos vertinimo, ir turi būti užtikrinami esminiai gaisrinės saugos reikalavimai, nustatyti 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente
(ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB 1 priede.

2. Atliekant rizikos vertinimą būtina vadovautis ISO 23932 serijos standartais, taip pat ir kitais šiuose dokumentuose nurodytais standartais.

II SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS

3. Eksperimentinių gaisrinių bandymų duomenys gali būti naudojami sprendinių saugumui įrodyti. Rizikos vertinimo skaičiavimai negali atstoti nustatytų eksperimentinių gaisrinių bandymų, taip pat ir gaisrinės techninės klasifikacijos, kuri yra nustatoma bandymais, skaičiavimais, vadovaujantis teisės aktuose nurodytais standartais, taip pat atitinkamais Europos Komisijos deleguotaisiais reglamentais ir sprendimais.

4. Gaisrinės saugos priemonės, išvardytos 1 lentelėje, turi būti projektuojamos pagal šias priemones reglamentuojančius statybos normatyvinius techninius dokumentus, kuriuose numatytas jų reglamentavimas, netaikant rizikos vertinimo. Projektuojant ir statant statinius arba esamuose statiniuose jau įrengtų, 1 lentelėje nurodytų gaisrinės saugos priemonių draudžiama atsisakyti, taip pat draudžiama jas keisti į žemesnius rodiklius, taikant rizikos vertinimo skaičiavimus.

Gaisrinės saugos priemonės, kurių draudžiama atsisakyti taikant rizikos vertinimą

1 lentelė

Eil. Nr.	Gaisrinės saugos priemonės	Pastabos	Gaisrinės saugos priemonių rodikliai, kurie gali būti tikslinami naudojant rizikos vertinimą
1.	Dūmų ir šilumos valdymo sistemos ir jų dalys	Projektuojama vadovaujantis Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-249 „Dėl Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių patvirtinimo“	Taikant rizikos vertinimą leidžiama nustatyti atstumus tarp dūmų ir šilumos valdymo sistemų įrenginių (dūmų ir šilumos ištraukiamųjų ventiliatorių, dūmų kanalų sekcijų, šachtų, dūmų sklendžių, natūralios ištraukiamosios ventiliacijos įtaisų, dūmų užtvarų (užuolaidų)) ir jų išdėstymą. Šiuo atveju saugus žmonių evakuacijos laikas turi būti trumpesnis už evakuacijos kelio uždūmijimo laiką
2.	Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos ir jų dalys	Projektuojama vadovaujantis Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 „Dėl normatyvinių statinio saugos dokumentų patvirtinimo“	Taikant rizikos vertinimą čiurkšlių skaičių leidžiama sumažinti ne daugiau kaip viena čiurkšle
3.	Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos ir jų dalys	Projektuojama vadovaujantis Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 1-1 „Dėl Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių patvirtinimo“	Išimtys nenumatytos
4.	Gaisro aptikimo signalizavimo sistemos ir jų dalys	Projektuojama vadovaujantis Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 „Dėl normatyvinių statinio saugos dokumentų patvirtinimo“	Išimtys nenumatytos
5.	Lauko gaisrinio vandentiekio tinklai ir statiniai ir jų dalys	Projektuojama vadovaujantis Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 „Dėl normatyvinių statinio saugos dokumentų patvirtinimo“	Išimtys nenumatytos
6.	Perspėjimo apie gaisrą ir evakavimo(si) valdymo sistema ir jos dalys	Projektuojama vadovaujantis Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 5 priedu	Išimtys nenumatytos
7.	Statybos produktų degumas	Statybos produktų degumas klasifikuojamas ir parenkamas vadovaujantis ir statybos produktų degumą reglamentuojančiais teisės aktais	Taikant rizikos vertinimą, kultūros paveldo objekto teritorijose esantiems pastatams, kurie yra kultūros paveldo objektai, vidaus apdailai naudojamų statybos produktų degumo klasė gali būti parenkama įvertinant jos poveikį statinio saugai
8.	Statybos produktų atsparumas ugniai	Statybos produktų atsparumas ugniai klasifikuojamas ir parenkamas vadovaujantis Taisyklėmis ir statybos produktų atsparumą ugniai reglamentuojančiais teisės aktais	Išimtys nenumatytos
9.	Gaisrinio skyriaus plotas	Gaisrinio skyriaus didžiausias plotas nustatomas vadovaujantis Taisyklių 3 priedu	Taikant rizikos vertinimą esamuose statiniuose, leidžiama gaisrinio skyriaus plotą padidinti iki 50 procentų Taisyklių 3 priede nustatyto maksimalaus dydžio
10.	Statinio atsparumo ugniai laipsnis	Statinio, statinio gaisrinio skyriaus konstrukcijų elementų atsparumas ugniai turi būti užtikrintas vadovaujantis Taisyklių 2 lentele	Išimtys nenumatytos
11.	Gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo prie statinių kelių sąlygos	Gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių įvažiavimo ir privažiavimo prie statinių keliai projektuojami vadovaujantis Taisyklėmis	Taikant rizikos vertinimą, leidžiama atsižvelgti į esamų gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo prie esamų statinių kelių sąlygas. Visais atvejais keliai, užtikrinantys gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo prie statinių sąlygas, turi būti nutolę nuo statinių ne didesniu kaip 25 m atstumu
12.	Ugniagesių gelbėtojų liftai	Ugniagesių gelbėtojų liftai projektuojami vadovaujantis Taisyklėmis	Taikant rizikos vertinimą gali būti parenkamas ugniagesių liftų kabinos dydis
13.	Šildymo sistemoms, kurios naudoja kietąjį kurą, nustatyti įrengimo reikalavimai	Šildymo sistemos, naudojančios kietąjį kurą, projektuojamos vadovaujantis jų įrengimą reglamentuojančiais teisės aktais	Išimtys nenumatytos
14.	Statinių apsaugos nuo žaibo sistemoms nustatyti įrengimo reikalavimai	Statinių apsaugos nuo žaibo sistemos projektuojamos vadovaujantis jų įrengimą reglamentuojančiais teisės aktais	Išimtys nenumatytos
15.	Evakavimo(si) kelių iš statinio aukšto skaičius	Evakavimo(si) kelių iš statinio aukšto skaičius nustatomas vadovaujantis Taisyklėmis	Taikant rizikos vertinimą esamuose statiniuose, leidžiama palikti juose įrengtų evakavimo(si) kelių iš statinio aukšto skaičių

III SKYRIUS

GAISRINĖS SAUGOS LYGIS

PIRMASIS SKIRSNIS

NAGRINĖTINI RODIKLIAI

5. Statinio gaisrinės saugos lygis nustatomas atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Gaisrinės saugos lygis suprantamas kaip visuma nustatytų sąlygų, gaisrinės saugos nagrinėtinų rodiklių ir rizikos vertinimo kriterijų, kuriuos užtikrinus, statinys gaisrinės saugos atžvilgiu yra saugus. Gaisrinės saugos lygiui apibrėžti turi būti nagrinėjami visi tai situacijai aktualūs rodikliai, nurodyti 2 lentelėje.

Gaisrinės saugos lygiui nustatyti privalomi nagrinėti rodikliai

2 lentelė

Situacija	Privalomi nagrinėti rodikliai
Gretimi statiniai ir gaisriniai skyriai	Šiluminis spinduliavimas Paviršių temperatūra
Žmonių evakavimas(sis)	Evakavimo(si) laikas Matomumas Aplinkos temperatūra Aplinkos toksiškumas Uždūmijimo laikas Užblokavimo tikimybė
Dūmų šalinimas gaisro metu	Evakavimo(si) laikas Matomumas Aplinkos temperatūra Aplinkos toksiškumas Uždūmijimo laikas
Patalpų paviršių degumas	Evakavimo(si) laikas Matomumas Aplinkos temperatūra Aplinkos toksiškumas Uždūmijimo laikas

6. Būtina atlikti mažiausiai dviejų scenarijų analizę kiekvienos situacijos (klausimo) gaisrinės saugos lygiui įvertinti.

ANtrasis SKIRSNIS

SKAIČIUOTINIS GAISRAS

7. Minimalūs skaičiuotinio gaisro įvesties duomenys (gaisro apkrovos tankis, didžiausioji šilumos išsiskyrimo sparta ir kt.), įvertinus statinio technologines charakteristikas ir jame galinčias būti medžiagas, atsižvelgiant į statinio paskirtį, naudojimo pobūdį, turi būti parenkami pagal 3 lentelę. Skaičiuotiniam gaisrui 3 lentelėje nenurodyti įvesties duomenys, vertinant statinio naudojimo požymius ir juose laikomas medžiagas, gali būti parenkami remiantis kitais pagrįstais ir viešai prieinamais duomenimis (tarptautinių gaisrinės saugos asociacijų ir organizacijų, aukštojo mokslo įstaigų oficialiais leidiniais), pateiktais Lietuvos, Europos ar tarptautiniuose standartuose, atliktų gaisrinių bandymų ar tyrimų dokumentuose ar kituose gaisrinę saugą reglamentuojančiuose statybos normatyviniuose techniniuose dokumentuose. Šiuo atveju turi būti nurodyti skaičiuotiniam gaisrui taikyti įvesties duomenų informacijos šaltiniai (informacijos šaltinio ar leidinio pavadinimas, puslapio ar lentelės numeris, jo internetinė nuoroda ir pan.).

8. Jeigu nepagrindžiama kitaip, skaičiuotinio gaisro plotas vertinamas pagal priešgaisrinėmis užtvaromis apribotą plotą.

Skaičiuotiniam gaisrui taikomos vertės

3 lentelė

Eil. Nr.	Patalpos pagal naudojimo požymius ir jose laikomas medžiagas	Gaisro apkrovos tankis (MJ/kv. m)	Didžiausioji šilumos išsiskyrimo sparta (kW/kv. m)	Gaisro augimo sparta (s)	Anglies monoksido susidarymas (kg/kg)	Suodžių susidarymas (kg/kg)
1.	Gyvenamosios patalpos	948	250	300	0,02	0,06
2.	Administracinės patalpos (daug įrangos, baldai su apmušalais)	511	250	300	0,01	0,03
3.	Administracinės patalpos (pritaikomos darbui erdvės, baldai be apmušalų)	511	240	600	0,01	0,03
4.	Ligoninės palata	280	250	300	0,01	0,03
5.	Viešbučio kambarys	377	250	300	0,01	0,03
6.	Mokymo klasė (iš medžio pagaminti baldai, kėdės, pagamintos iš klijuotos faneros)	347	150	300	0,01	0,03
7.	Holas, fojė (registratūra, nedaug baldų su apmušalais)	511	240	450	0,01	0,03
8.	Prekybos centras	730	250	150	0,02	0,06
9.	Teatro salė, kino salė, auditorija (kėdės su apmušalais)	365	250	150	0,02	0,06
10.	Transportas (viešieji plotai, erdvės)	139	250	600	0,02	0,06
11.	Automobilių saugykla	400	687	600	0,02	0,06
12.	Biblioteka (su metalinėmis lentynomis)	2 087	500	450	0,02	0,06
13.	Vaistinė (nedideli degių skysčių kiekiai)	1 000	300	200	0,02	0,06
14.	Restoranas (lengvos kėdės su apmušalais, mediniai stalai)	700	280	250	0,01	0,03
15.	Restoranas (kėdės su apmušalais, mediniai stalai, sėdimos (grupėmis) vietos, tekstilės gaminiai)	1 100	500	200	0,02	0,06
16.	Pagalbinė patalpa	720	430	200	0,01	0,03

9. Atliekant gaisro rizikos skaičiavimus būtina įvertinti visus įvykius, kurių pasireiškimo tikimybė per metus yra 10 ^-7. Socialinės rizikos priimtinumo kriterijai pateikti 1 paveiksle.

1 paveikslas. Socialinės rizikos kriterijų rodiklių priklausomybė nuo gaisrų dažnio

10. Atliekant rizikos vertinimą turi būti pateikiama ši informacija:

10.1. nagrinėjamų gaisrų padarinių vertinimas (atliekant gaisro rizikos analizę būtina nurodyti socialinės rizikos ribas pastate ir teritorijoje);

10.2. statinio saugaus naudojimo, gaisrų gesinimo ir žmonių gelbėjimo ypatumai. Aprašomi statinio naudojimo metu taikytini statinio techninės priežiūros reikalavimai ir rekomendacijos, atsižvelgiant į projektinių sprendinių ypatumus, kurie turi būti pateikti statinio techninės priežiūros dokumentuose (statinio pase, statinio (jo dalies) priežiūros ir naudojimo atmintinėje), skirti statinių naudotojams (techniniams prižiūrėtojams) statinių techninei priežiūrai atlikti.

11. Atliekant rizikos vertinimą turi būti vertinami visi šiame priede pateikti rizikos vertinimo kriterijai (šilumos srauto ir temperatūros poveikis, matomumas ir optinis dūmų tankis, nuodingų ir dirginančių medžiagų poveikis, sprogimo momentinis viršslėgis).

TREČIASIS SKIRSNIS

Šilumos poveikio ribojimas

12. 2,5 kW/kv. m šilumos srauto tankis sukelia intensyvų odos skausmą ir nudegimus per kelias sekundes, tačiau žemesnį šilumos srautą žmogus gali toleruoti daugiau nei 5 minutes. Labai trumpiems poveikiams, pavyzdžiui, kai būtina išeiti iš degančios patalpos pro duris, toleruotinas šilumos srauto tankis 10 kW/kv. m. Didesnis nei 10 kW/kv. m šilumos srauto tankis netoleruotinas. Esant šilumos srauto tankiui nuo 2,5 kW/kv. m iki 10 kW/kv. m, toleruotinas žmogui laikas gali būti nustatytas pagal lygtį:

t_m=90/q^1,333, (1)

čia:

t_m – laikas iki žalingo poveikio, sukeliančio odos skausmą, s;

q – šilumos srauto tankis, kW/kv. m.

13. Konvekcinio šilumos srauto įtaka įvertinama aplinkos temperatūra. Ilgą laiką (daugiau kaip 30 minučių) toleruotina aplinkos temperatūra yra 60 °C. Didesnė kaip 180 °C aplinkos temperatūra netoleruotina. Aplinkos temperatūrai nuo 60 °C iki 180 °C toleruotinas žmogui laikas gali būti nustatytas pagal lygtį:

t_m=179*exp(–T/36,6), (2)

čia:

t_m – toleruotinas poveikio laikas, min.;

T – aplinkos temperatūra, °C.

14. Kontaktiniu būdu perduodama šiluma yra pavojinga tik tuo atveju, kai oda tiesiogiai liečiasi su karštu paviršiumi, pavyzdžiui, su durų rankena. Vienos sekundės kontaktas su 60 °C temperatūros metalu gali nudeginti. Ribinės šilumos srauto ir temperatūros vertės pateiktos
4 lentelėje.

Ketvirtasis SKIRSNIS

RIBINĖS ŠILUMOS SRAUTO IR TEMPERATŪROS VERTĖS

4 lentelė

Šilumos poveikio tipas	Šilumos srautas (kW/kv. m)	Temperatūra (°C)	Toleravimo laikas (min.)
Spinduliavimas	<2,5	-	>5
	2,5	-	0,5
	10	-	0,067
Konvekcija	-	<60	>30
	-	180	1
	-	160	2
	-	140	4
	-	120	7
	-	100	12

PENKtasis SKIRSNIS

MATOMUMAS IR OPTINIS DŪMŲ TANKIS

15. Gaisro metu susidarančių dūmų įtaka žmonių orientacijai patalpose ieškant evakuacinių išėjimų vertinama pagal matomumo ir optinio dūmų tankio rodiklius. Gaisro metu susidarančių dūmų skaidrumo ribos pateiktos 5 lentelėje.

Ribinės matomumo ir optinio dūmų tankio vertės

5 lentelė

Vieta	Matomumas (m)	Optinis dūmų tankis (m^-1)
Maža (ne didesnė kaip 5 m ilgio ir pločio) patalpa	5	0,2
Kitos patalpos ir erdvės	10	0,1

16. Mažiausias neuždūmijamas aukštis nuo grindų lygio yra 2,5 m, o žemose patalpose, kurių aukštis mažesnis nei 3 m, mažiausias neuždūmijamas aukštis – ne mažesnis kaip 2 m.

šeštasis SKIRSNIS

NUODINGŲ IR DIRGINANČIŲ MEDŽIAGŲ PAVOJAUS RIBOJIMAS

17. Nustatant nuodingų medžiagų mišinių įtaką, vertinama kiekvienos medžiagos, kaip sudedamosios dalies, gaisro metu sukaupto poveikio dozė. Paskui nuodingų medžiagų dozės sumuojamos ir kai sudedamoji dalis pasiekia vienetą, nustatomas maksimalus leistinas mišinio poveikis. Laikas, per kurį pasiekiama minėta riba, yra maksimalus nuodingų medžiagų poveikio žmogui laikas.

Nuodingų ir dirginančių medžiagų pavojingos poveikio dozės ir koncentracijos

6 lentelė

Degimo produktas	5 minučių poveikis		30 minučių poveikis
Degimo produktas	poveikio dozė (koncentracija × laikas) (proc. × min.)	maksimali koncentracija (proc.)	poveikio dozė (koncentracija × laikas) (proc. × min.)		maksimali koncentracija (proc.)
Nuodingos medžiagos
CO	1,5	1	1,5	1
CO₂	25	6	150	6
Žemas O₂	45	9	360	9
HCN	0,05	0,01	0,225	0,01
Dirginančios medžiagos
HCl	-	0,02	-	0,02
HBr	-	0,02	-	0,02
HF	-	0,012	-	0,012
SO2	-	0,003	-	0,003
NO2	-	0,008	-	0,003
Akroleinas	-	0,0002	-	0,0002

18. Į 6 lentelę įtrauktos ir dirginančios medžiagos, kurioms ilgiau veikiant ar esant atitinkamai koncentracijai, atsiranda akių, nosies, gerklės ar plaučių skausmas, kuris apsunkina evakavimą(si). Kai dirginančių medžiagų poveikis ilgesnis ir jų koncentracija gana didelė, sukaupta poveikio dozė gali pasireikšti sunkiu sužalojimu ar mirtimi. 6 lentelėje pateiktos ribinės vertės, kurias viršijus, tikėtina, kad evakavimas(is) bus sudėtingesnis.

19. Projektuojant įvertinamos visos kenksmingos medžiagos (nuodingos ir dirginančios), kad ribinės vertės nebūtų pasiektos per 30 minučių, kai dūmų optinis tankis neviršija 0,1 m^-1.

septintasis SKIRSNIS

SPROGIMO MOMENTINIO VIRŠSLĖGIO RIBOJIMAS

20. Sprogimo momentinio viršslėgio ribinės vertės, užsidegus sprogiam garų ar dujų arba dulkių ir oro mišiniui, pateiktos 7 lentelėje.

Sprogimo momentinio viršslėgio ribinės vertės

7 lentelė

Pažeidimo laipsnis	Sprogimo momentinis viršslėgis, kPa
Visiškas statinio sugriovimas	100
Sugriaunama 50 procentų statinio	53
Vidutinis statinio sugriovimas	28
Nežymūs statinio sugriovimai (vidinių nelaikančių sienų, durų sugriovimai ir pan.)	12
Žmogaus mirtis	5
Statinio langų išdužimas	3

IV SKYRIUS

ATLIEKANT RIZIKOS VERTINIMĄ NAUDOJAMOS PRIEMONĖS

21. Atliekant rizikos vertinimą naudojama programinė įranga ir skaičiavimo metodikos turi būti patikimos. Patikimumas grindžiamas programinę įrangą ir skaičiavimo metodikas tikrinant gaisriniais eksperimentiniais bandymais esant analogiškai situacijai. Patikimumui įvertinti pateikiami koreliaciniai eksperimentų ir skaičiavimų palyginimai, užsienio šalių institucijų sprendimai dėl programinės įrangos ir (arba) skaičiavimo metodikų taikymo praktikoje. Trumpai aprašoma programos vertinimo sritis, pateikiamas įrodymas (licencija), kad rizikos vertinimai atlikti su patikima licencijuota skaičiavimo įranga (kai įranga licencijuojama). Rizikos vertinimo programinės įrangos panaudojimo ribos turi būti įvertintos.

22. Naudojant gaisrinių bandymų rezultatus, remiamasi bandymų ir klasifikacinių standartų reikalavimais (apkrovų ir vertinimo kriterijais), o jų nesant, modeliuojamas tikėtinas blogiausias scenarijus.

V SKYRIUS

PROJEKTAVIMAS TAIKANT RIZIKOS VERTINIMĄ

23. Rizikos vertinimo metu turi būti detaliai nagrinėjamos numatomos rizikos vertinimo taikymo sritys (neatitiktys gaisrinę saugą reglamentuojantiems statybos normatyviniams techniniams dokumentų reikalavimams).

24. Atliekant rizikos vertinimą turi būti nustatomi scenarijai gaisrinės saugos lygiui įvertinti. Kiekvienai situacijai (klausimui) įvertinti, vadovaujantis ISO 16733 serijos standartais, nagrinėjami mažiausiai du scenarijai (turi apimti blogiausio tikėtino atvejo scenarijų), kuriuos reikėtų įvertinti. Jei būtina, atliekamas ir situacijos tikimybinis vertinimas. Gautos rodiklių vertės laikomos gaisrinės saugos lygio užtikrinimu.

25. Kai parinktos gaisrinės saugos priemonės užtikrina, kad visi privalomi nagrinėti rodikliai (2 lentelė) yra saugesni arba lygūs, laikoma, kad gaisrinės saugos lygis yra įgyvendintas.

VI SKYRIUS

STATINIO PROJEKTE PATEIKIAMA INFORMACIJA

26. Turi būti sudaryta galimybė visiškai atkurti rizikos vertinimo skaičiavimus, siekiant įsitikinti jų teisingumu, todėl pateikiama ši informacija:

26.1. taikomos rizikos vertinimo skaičiavimo metodikos ar skaičiavimo programos. Turi būti pateikiamas skaičiavimo metodikos ar programos trumpas aprašymas nurodant metodikos ar programos patikimumą vertinamoje srityje;

26.2. galimų gaisrų vystymųsi (scenarijų), atsižvelgiant į taikomas priemones (aktyviosios, pasyviosios ir organizacinės), detalus aprašymas ir įvesties duomenys. Aprašyme kiekvienam scenarijui nurodoma, kokio pobūdžio gaisras yra imituojamas, pateikiama šilumos išskyrimo spartos priklausomybė nuo laiko, gaisro ploto priklausomybė nuo laiko, žmonių skaičius nagrinėjamoje dalyje, degių medžiagų ir parenkamų analogiškų degių medžiagų dūmų susidarymo koeficientas bei kita svarbi informacija. Jei naudojamos gaisrinės saugos inžinerinės sistemos, pateikiamas visų jų suveikimo algoritmas, atsižvelgiant į aktyvios priemonės patikimumą;

26.3. nagrinėjamų gaisrinės saugos lygio rizikos vertinimo kriterijų ir kitų privalomų nagrinėti rodiklių vystymosi laike grafikas ir apžvalga;

26.4. rizikos vertinimo pateiktyje turi būti tiek informacijos, kad būtų galima iki galo suprasti ir patikrinti skaičiavimus ir atlikti jų vertinimą.

27. Turi būti išsamiai išanalizuota ir pateikta ši informacija:

27.1. analogiškos paskirties statinių gaisrų statistikos analizė;

27.2. Lietuvos ir užsienio šalių žinios bei patirtis analogiškos paskirties statinių gaisrų prevencijos, tyrimo, gaisrų gesinimo ir žmonių gelbėjimo srityse;

27.3. aprašoma rizikos vertinimo skaičiavimų sritis: nurodomi konkretūs teisės aktų punktai, kurių nėra galimybės įgyvendinti;

27.4. rizikos vertinimo skaičiavimuose naudojamų medžiagų (statybos produktų), įskaitant ir gaisrui modeliuoti, taip pat įrenginių (gaisrinės saugos priemonių) aprašymas ir taikytos charakteristikos (pavadinimas, skaitinė vertė, matavimo vienetai (pavyzdžiui, anglies, vandenilio deguonies azoto atomų skaičius). Turi būti pateikti visų verčių pasirinkimo motyvai. Projektuotojas, naudodamas šias charakteristikas, privalo suprasti ir atsakyti už tokių verčių pasirinkimą;

27.5. pasiekiamas gaisrinės saugos lygis įgyvendinus rizikos vertinimo kriterijus ir kitus privalomus nagrinėti rodiklius;

27.6. nagrinėjamo statinio gaisrinės saugos lygio palyginimas su tuo, kurį nustato teisės aktų reikalavimai, nereglamentuojantys rizikos vertinimo, aiškiai pagrindžiant, kad nustatytas gaisrinės saugos lygis pasiekiamas ir yra ne žemesnis už tą, kurį nustato teisės aktų reikalavimai, nereglamentuojantys rizikos vertinimo;

27.7. išsamus numatomų techninių ir organizacinių priemonių gaisrui išvengti ar jo padariniams švelninti aprašymas, jų atitikties teisės aktams vertinimas ir gaisro padarinių palyginimas.

__________________________

7 priedas. Neteko galios nuo 2020-05-01

Priedo naikinimas:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

Gaisrinės saugos pagrindinių

reikalavimų

7 priedas

KIETŲ ir (ar) BIRIŲ MEDŽIAGŲ AR GAMINIŲ, nepriskiriamų pavojingosioms medžiagoms ir statybos produktams, KLASIFIKAVIMAS PAGAL DEGUMO CHARAKTERISTIKAS

Šis klasifikavimas taikomas nepriskiriamiems pavojingoms medžiagoms ir statybos produktams kietoms ir (ar) birioms nepavojingosioms medžiagoms ir gaminiams, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 1 proc. organinių medžiagų. Šis klasifikavimas skirtas degumo charakteristikoms (masės nuostoliui ir temperatūros padidėjimui) nustatyti, atliekant tiriamuosius bei kontrolės darbus, ir netinka statybos produktams klasifikuoti pagal LST EN 13501-1 serijos standartus.

Medžiaga suprantama kaip pavienė pagrindinė medžiaga arba tolygiai disperguotas medžiagų mišinys. Gaminys suprantamas kaip materialus, apčiuopiamas dalykas, tai, kas buvo gauta kaip gamybos proceso rezultatas. Kietoji medžiaga suprantama kaip cheminė medžiaga arba mišinys, kuris nepriskiriamas dujoms ar skysčiui. Nestatybinės medžiagos ir (ar) gaminiai suprantami kaip medžiagos ar gaminiai, kurie nepriskiriami statybos produktams ir jiems netaikoma statybos produktų gaisrinio pavojingumo klasifikacija.

Medžiagų ir gaminių degumo klasifikacija pateikta 1 lentelėje.

Medžiagų ir gaminių degumo klasifikacija

1 lentelė

Degumo charakteristika	Bandymo metodas	Klasifikavimo kriterijai (2 pastaba)
Nedegūs (1 pastaba)	LST EN ISO 1182	∆T ≤ 30 °C ir ∆m ≤ 50 proc. ir t_f = 0 (t. y. nėra išsilaikomojo liepsnojimo)
Sunkiai degūs	LST L 1958	∆t_max < 60 °C ∆m < 60 proc.
Degūs	LST L 1958	∆t_max ≥ 60 °C ∆m ≥ 60 proc.

Pastabos:

1. Medžiagos ar gaminiai, sudėtyje turintys mažiau kaip 1 proc. organinių medžiagų, pagal degumo charakteristiką priskiriami nedegiems.

2. Kriterijų paaiškinimai:

∆T – temperatūros didėjimas, °C;

∆m – masės nuostolis, proc.;

∆t_max– maksimalus temperatūros padidėjimas, °C;

t_f – išsilaikomojo liepsnojimo trukmė, s.

Priedo pakeitimai:

Nr. 1-482 /2023 (1.4 E), 2023-09-22, paskelbta TAR 2023-09-22, i. k. 2023-18570

9 priedas. Neteko galios nuo 2020-05-01

Priedo naikinimas:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

Gaisrinės saugos pagrindinių

reikalavimų

8 priedas

STATinių funkcinių grupių, statinio gaisrinio pavojingumo klasių, priešgaisrinių užtvarų, priešgaisrinių šliuzų tipų, statinių atsparumo ugniai laipsnių ir statybos produktų degumo klasių taikymo reikalavimai

Priedo numeracijos pakeitimas:

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

1. Neteko galios nuo 2024-11-01

Punkto naikinimas:

Nr. 1-640 /2024 (1.4 E), 2024-10-25, paskelbta TAR 2024-10-25, i. k. 2024-18592

2. Atsižvelgiant į šių Taisyklių reikalavimus, galiojančiuose teisės aktuose nurodytos statinių gaisrinio pavojingumo klasės taikomos pagal 2 lentelę.

Statinių gaisrinio pavojingumo klasių taikymo aiškinamoji lentelė

2 lentelė

Statinio gaisrinio pavojingumo klasė	Taikymo reikalavimai
C0	Konstrukcijų degumo reikalavimai atitinka Taisyklių 2 lentelės I atsparumo ugniai laipsnio 1 gaisro apkrovos kategorijos pastatams nustatytus reikalavimus
C1	Konstrukcijų degumo reikalavimai priimami pagal Taisyklių 2 lentelės I atsparumo ugniai laipsnio 3 gaisro apkrovos kategorijos pastatams nustatytus reikalavimus
C2	Konstrukcijų degumo reikalavimai atitinka Taisyklių 2 lentelės II atsparumo ugniai laipsnio pastatams nustatytus reikalavimus
C3	Konstrukcijų degumo reikalavimai atitinka Taisyklių 2 lentelės III atsparumo ugniai laipsnio pastatams nustatytus reikalavimus

3. Atsižvelgiant į šių Taisyklių reikalavimus, galiojančiuose teisės aktuose nurodyti priešgaisrinių užtvarų tipai taikomi pagal 3 lentelę.

Priešgaisrinių užtvarų tipų taikymo aiškinamoji lentelė

3 lentelė

Priešgaisrinės užtvaros pavadinimas	Priešgaisrinės užtvaros tipas	Priešgaisrinės užtvaros atsparumas ugniai (ne žemesnis kaip)
Siena	1	REI 180
Siena	2	REI 45
Pertvara	1	EI 45
Pertvara	2	EI 15
Perdanga	1	REI 180
	2	REI 60
	3	REI 45
	4	REI 15

4. Atsižvelgiant į šių Taisyklių reikalavimus, galiojančiuose teisės aktuose nurodyti priešgaisrinių šliuzų tipai taikomi pagal 4 lentelę.

Priešgaisrinių šliuzų taikymo aiškinamoji lentelė

4 lentelė

Priešgaisrinio šliuzo tipas	Taikymo reikalavimai
1	EI 45 atsparumo ugniai priešgaisrinio šliuzo reikalavimai pateikti Taisyklių 60 punkte
2	EI 15 atsparumo ugniai priešgaisrinio šliuzo reikalavimai pateikti Taisyklių 60 lentelėje

5. Atsižvelgiant į šių Taisyklių reikalavimus, galiojančiuose teisės aktuose nurodyti statinio atsparumo ugniai laipsniai prilyginami Taisyklių VIII skyriuje pateiktiems statinio atsparumo ugniai laipsniams pagal 5 lentelę.

Statinių atsparumo ugniai laipsnių taikymo aiškinamoji lentelė

5 lentelė

Taisyklių klasifikavimas	Negaliojantis klasifikavimas
I	I, II, III
II	IIIa, IIIb, IV, IVa
III	V

6. Atsižvelgiant į šių Taisyklių reikalavimus, galiojančiuose teisės aktuose nurodytos statybos produktų degumo klasės prilyginamos Taisyklių IV skyriuje pateiktoms statybos produktų degumo klasėms pagal 6 lentelę.

Statybos produktų degumo klasių taikymo aiškinamoji lentelė

6 lentelė

Taisyklių klasifikavimas (neatsižvelgiant į papildomą klasifikavimą)	Negaliojantis klasifikavimas
A1, A2, A1_FL, A2_FL, A1_L, A2_L	nedegios
B, B_FL, B_L, C, C_FL, C_L	sunkiai degiosios
D, D_FL, D_L	degiosios sunkiai užsiliepsnojančios
E, E_FL, E_L	degiosios vidutiniškai užsiliepsnojančios
F, F_FL, F_L	degiosios lengvai užsiliepsnojančios

7. Atsižvelgiant į šių Taisyklių reikalavimus, galiojančiuose teisės aktuose (dokumentuose) nurodytos statinių grupės ir naudojimo paskirtys prilyginamos 3 priede nurodytoms statinių naudojimo paskirtims pagal 7 lentelę.

Statinių naudojimo paskirčių taikymo aiškinamoji lentelė

7 lentelė

Negaliojantis klasifikavimas (pagal Statinių ir patalpų klasifikavimo [10.5] redakciją, galiojusią iki 2024 m. spalio 31 d.)		Taisyklių klasifikavimas (pagal Statinių ir patalpų klasifikavimo [10.5] redakciją, galiojančią nuo 2024 m. lapkričio 1 d.)
Statinio grupė	Naudojimo paskirtis	Naudojimo paskirtis
P.1.1	Gyvenamoji (vieno buto pastatai)	Vienbučių (pastatas, kuriame įrengtos gyvenamosios (kambariai) ir pagalbinės patalpos (garažas, rūsys)
P.1.2	Gyvenamoji (dviejų butų pastatai)	Dvibučių (pastatas, kurį sudaro du butai, butų pagalbinės, garažo, rūsio patalpos ir prireikus – bendrojo naudojimo patalpos)
P.1.3	Gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai)	Daugiabučių (pastatas, kurį sudaro trys ir daugiau butų ir prireikus – bendrojo naudojimo patalpos)
P.1.4	Gyvenamoji (įvairioms socialinėms grupėms) (vaikų namai, prieglaudos, globos namai ir panašiai)	Įvairių socialinių grupių (bendrabutis, vienuolynas, motinos ir vaiko namai, pusiaukelės namai, kitos įstaigos, teikiančios socialinės globos ar socialinės priežiūros paslaugas su apgyvendinimu, ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)
	Bendrabučiai
	Šeimos namai
	Vienuolynai
P.2.1	Viešbučių, trumpalaikio apgyvendinimo pastatai (viešbučiai, moteliai ir svečių namai)	Viešbučių (viešbutis, motelis, jaunimo nakvynės namai (angl. hostel) ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)
–	–	Bendro gyvenimo namų (pastatas skirtas apgyvendinimo patalpų (kambarių) su nuomininkams bendrai naudoti skirtomis patalpomis nuomai)
–	–	Viešojo poilsio (kaimo turizmo pastatas, kempingas ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)
P.2.2	Administracinė – pastatai administraciniams tikslams (bankai, paštas, valstybės ir savivaldybės įstaigos, ambasados, teismai, kiti įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai)	Administracinių (bankas, paštas, valstybės ir savivaldybės įstaiga, ambasada, teismas, kiti įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai, verslo centras, biuras ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)
P.2.3	Prekybos pastatai didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės, degalinės, vaistinės, prekybos paviljonai ir kita)	Prekybos (parduotuvė, vaistinė, knygynas, prekybos paviljonas ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)
P.2.4	Paslaugų pastatai paslaugoms teikti ir buitiniam aptarnavimui (pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, laidojimo namai ir kita)	Paslaugų (pirtis, grožio salonas, skalbykla, taisykla, remonto dirbtuvės (išskyrus autoservisus), priėmimo ir išdavimo punktas, automobilių plovykla ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)
–	–	Specialiųjų paslaugų (degalinės operatorių pastatas su prekybos sale, autoservisas (variklinių transporto priemonių prekybos, remonto ir (ar) techninio aptarnavimo pastatas), laidojimo namai, šarvojimo salė, morgas, krematoriumas, lošimo namai ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)
P.2.5	Maitinimo pastatai žmonėms maitinti (valgyklos, restoranai, kavinės, barai ir kita)	Maitinimo (valgykla, restoranas, kavinė, baras ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)
P.2.6	Transporto pastatai transporto tikslams, t. y. susiję su transportavimu, gabenimu, vežimu (oro uosto, jūrų ir upių laivyno, geležinkelio ir autobusų stočių pastatai, judėjimo postų, dispečerinių, iešmų postai, uosto terminalai, signalų perdavimo pastatai, švyturių pastatai, muitinių pastatai ir kita)	Transporto (oro, jūrų ar upių uosto, jūrų ar upių laivyno pastatai, geležinkelio ar autobusų stotis, judėjimo postas, dispečerinės ar iešmų postas, uosto terminalas, signalų perdavimo pastatas, švyturys, muitinė ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)
P.2.10	Kultūros pastatai kultūros tikslams (kino teatrai, kultūros namai, klubai, bibliotekos, archyvai, muziejai, parodų centrai, planetariumai, radijo ir televizijos pastatai ir kita)	Kultūros (kino teatras, teatras, kultūros namai, klubas, biblioteka, muziejus, meno galerija, archyvas, parodų centras, planetariumas, radijo ir televizijos pastatai, saugomų teritorijų lankytojų centras ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)
P.2.11	Mokslo pastatai švietimo ir mokslo tikslams (institutai ir mokslinio tyrimo įstaigos, observatorijos, meteorologijos stotys, laboratorijos (išskyrus gamybines laboratorijas), bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštosios mokyklos, vaikų darželiai, lopšeliai ir kita)	Mokslo (mokslo įstaigos institutas, mokslinio tyrimo įstaiga, observatorija, meteorologijos stotis, laboratorija (išskyrus gamybines laboratorijas), bendrojo lavinimo, neformaliojo ugdymo, profesinė ir aukštoji mokykla, vaikų darželis, lopšelis ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)
P.2.12	Gydymo pastatai gydymo tikslams, t. y. pastatai, kuriuose teikiama medicinos pagalba ir priežiūra sergantiems žmonėms (ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatai, gydyklų pastatai, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai ir kita), veterinarijos pastatai	Gydymo (ligoninė, klinika, poliklinika, sanatorija, reabilitacijos centras, specialiosios įstaigos sveikatos apsaugos pastatas, gydykla, sveikatos priežiūros įstaigos slaugos namai, veterinarijos gydyklos ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)
P.2.13	Poilsio pastatai (kempingai, poilsio namai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai)	Asmeninio poilsio (poilsio pastatas, vila (vasarnamis) ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)
P.2.14	Sporto pastatai (sporto halių, salių, teniso kortų, baseinų, čiuožyklų, jachtų klubų, šaudyklų, stadionų, maniežų ir kiti pastatai)	Sporto (sporto salė, sporto klubas, teniso kortai, baseinas, čiuožykla, šaudykla, stadionas, maniežas ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)
P.2.15	Religinė – pastatai religiniams tikslams (bažnyčios, cerkvės, koplyčios, sinagogos, maldos namai, katedros ir kiti religiniams tikslams naudojami pastatai)	Religinių (bažnyčia, cerkvė, koplyčia, sinagoga, mečetė, kenesa, maldos namai ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)
P.2.16	Specialioji – pastatai specialiesiems tikslams (kareivinės, kalėjimai, tardymo izoliatoriai, policijos, gaisrinės tarnybos, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai, techniniai stebėjimo bokštai ir kita)	Specialiųjų (bet kuris krašto apsaugos tikslams skirtas pastatas, kareivinės, suėmimo vykdymo, uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos pastatas, tardymo izoliatorius, policijos, priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos pastatas, slėptuvė, priedanga, pasienio kontrolės punktas ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)
P.2.7	Garažų pastatai transporto priemonėms laikyti (automobilių garažai, lėktuvų angarai, vagonų, autobusų ir troleibusų garažai)	Garažų (automobilių garažas, atviras ar uždaras požeminis garažas, antžeminė automobilių saugykla, elingas, geležinkelio vagonų depas, autobusų ir troleibusų garažas, orlaivių, laivų angaras ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)
P.2.8	Gamybos, pramonės pastatai gamybai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos perdirbimo įmonės, kalvės, skerdyklos ir kita)	Gamybos, pramonės (gamykla, dirbtuvės, produkcijos perdirbimo pramonės įmonė, kalvė, gamybinė laboratorija, skerdykla, pastatas, kuriame įrengta technologija vandens organizmams uždaru būdu veisti, auginti ir perdirbti, ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)
	A_sg kategorijos
	B_sg kategorijos
	C_g kategorijos
	D_g kategorijos
	E_g kategorijos
–	–	Energetikos (elektrinė, katilinė, transformatorių pastotė, skirstykla, naftos perdirbimo ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)
P.2.9	Sandėliavimo pastatai, kurių tiesioginė paskirtis – sandėliuoti ir saugoti	Sandėliavimo (saugykla, bendrojo naudojimo sandėlis, specialus sandėlis, kiti pastatai, naudojami produkcijai laikyti bei saugoti ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)
	A_sg kategorijos
	B_sg kategorijos
	C_g kategorijos
	D_g kategorijos
	E_g kategorijos
P.2.19	Kita (ūkio) – pastatai, skirti žemės ūkiui tvarkyti (daržinė, svirnas, garažas ir kiti pastatai, skirti žemės ūkio reikmėms)	Žemės ūkio produkcijai tvarkyti (svirnas, daržinė, angaras, garažas ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)
P.2.17	Pagalbinio ūkio pastatai (sandėlis, garažas, dirbtuvės, pirtis (sauna), kietojo kuro sandėlis (malkinė), vasaros virtuvė, tvartas, šiltnamis, daržinė, lauko tualetas, pavėsinė (altana) ir kiti pastatai)	Pagalbinio ūkio (tvartas, daržinė, sandėlis, garažas, vasaros virtuvė, dirbtuvės, pirtis, kietojo kuro sandėlis (malkinė), požeminis sandėlis (priedanga) ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)
P.2.18	Kita (fermų) – pastatai ūkiniams gyvūnams laikyti (auginti) (kiaulidės, karvidės, arklidės, veršidės, paukštidės ir panašiai)	Gyvūnams auginti (kiaulidė, karvidė, arklidė, veršidė, paukštidė, žuvų auginimo baseinas (patalpose) ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)
P.2.20	Kita (šiltnamių) – pastatai augalams auginti (šiltnamiai, oranžerijos, žiemos sodai ir kita)	Augalams auginti (šiltnamis, oranžerija, žiemos sodas ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)
P.2.21	Kita (sodų) – pastatai, esantys sodininkų bendrijose (sodo nameliai ir kita)	Mėgėjų sodų (sodo namas)
P.3	Kita – kiti pastatai, kurių negalima priskirti jokiai nurodytai pastatų paskirčiai	Kitų pagalbinių (fortas, bunkeris, įmonės, įstaigos, teritorijos sargo pastatas, priedanga ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą)
P.4	Inžineriniai statiniai	Sporto (futbolo, krepšinio, beisbolo, regbio ir kitų lauko žaidimų aikštynas)
P.4	Inžineriniai statiniai	Kitos paskirties (automatizuoto sandėliavimo sistemų statinys)“

Papildyta punktu:

Nr. 1-640 /2024 (1.4 E), 2024-10-25, paskelbta TAR 2024-10-25, i. k. 2024-18592

_________________

Pakeitimai:

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas

Nr. 1-63, 2011-02-21, Žin., 2011, Nr. 23-1137 (2011-02-24), i. k. 111231GISAK00001-63

Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo" pakeitimo

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas

Nr. 1-201, 2011-06-17, Žin., 2011, Nr. 75-3661 (2011-06-21), i. k. 111231GISAK0001-201

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas

Nr. 1-2, 2014-01-06, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00045

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas

Nr. 1-35, 2014-01-29, paskelbta TAR 2014-01-31, i. k. 2014-00848

Dėl PAGD prie VRM direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas

Nr. 1-144, 2014-04-02, paskelbta TAR 2014-04-03, i. k. 2014-04078

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas

Nr. 1-65, 2016-03-02, paskelbta TAR 2016-03-02, i. k. 2016-04108

Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas

Nr. 1-127, 2020-03-20, paskelbta TAR 2020-03-20, i. k. 2020-05784

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas

Nr. 1-556, 2021-09-20, paskelbta TAR 2021-09-20, i. k. 2021-19687

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas

Nr. 1-482 /2023 (1.4 E), 2023-09-22, paskelbta TAR 2023-09-22, i. k. 2023-18570

10.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas

Nr. 1-600 /2023 (1.4 E), 2023-11-14, paskelbta TAR 2023-11-14, i. k. 2023-21943

11.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas

Nr. 1-272 /2024 (1.4 E), 2024-04-23, paskelbta TAR 2024-04-23, i. k. 2024-07414

12.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas

Nr. 1-353 /2024 (1.4 E), 2024-06-04, paskelbta TAR 2024-06-04, i. k. 2024-10181

13.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas

Nr. 1-640 /2024 (1.4 E), 2024-10-25, paskelbta TAR 2024-10-25, i. k. 2024-18592

14.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas

Nr. 1-722 /2024 (1.4 E), 2024-12-10, paskelbta TAR 2024-12-10, i. k. 2024-21859