Neoficialus nutarimo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
2005 m. rugsėjo 29 d. Nr. 1050
Vilnius
Nauja nutarimo redakcija (nuo 2007-05-06):
Nr. 417, 2007-04-25, Žin., 2007, Nr. 49-1898 (2007-05-05)
DĖL NACIONALINIO EURO ĮVEDIMO PLANO BEI LIETUVOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO APIE EURO ĮVEDIMĄ IR KOMUNIKACIJOS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO
Atsižvelgdama į Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 592 (Žin., 2005, Nr. 69-2471; 2007, Nr. 1-20), 2007 m. kovo 14 d. posėdžio pasiūlymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinti pridedamus:
1. Nacionalinį euro įvedimo planą;
2. Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategiją.
Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas
L. e. finansų ministro pareigas Zigmantas Balčytis
___________________
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1050
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2007 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 417
redakcija)
NACIONALINIS EURO ĮVEDIMO PLANAS
1. Nacionalinio euro įvedimo plano (toliau vadinama – šis planas) tikslas – numatyti pagrindinius euro įvedimo (lito pakeitimo euru) Lietuvos Respublikoje elementus ir priemones, užtikrinančius vartotojų interesų apsaugą, sklandų lito pakeitimą euru ir visuomenės informavimą.
2. Šis planas parengtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybių patirtį įvedant eurą, Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygiu priimtus sprendimus, taip pat į patirtį, įgytą 1993 metais Lietuvos Respublikoje įvedant litą.
3. Rengdamos šį planą, glaudžiai bendradarbiavo darbo grupės, sudarytos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės institucijų, Lietuvos banko, vartotojų, darbdavių ir verslo asociacijų atstovų atskiriems euro įvedimo klausimams nagrinėti.
Šiame plane numatyti pagrindiniai euro įvedimo principai ir elementai, pasirengimas šiam procesui, nurodytos atskirų sektorių atsakomybės sritys ir vartotojų apsaugos priemonės.
4. Euro įvedimo kriterijai ir sprendimų dėl euro įvedimo priėmimo procedūros nustatyti Konsoliduotoje Europos Bendrijos steigimo sutartyje (Žin., 2004, Nr. 2-2) ir jos prieduose (toliau vadinama – Sutartis). Sutarties 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bent kartą per dvejus metus arba valstybės narės, kuriai taikoma šiame straipsnyje apibrėžta išlyga (toliau vadinama – išlyga), prašymu Europos Komisija ir Europos centrinis bankas pagal Sutarties 121 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą rengia pranešimus apie konvergenciją, kuriuose įvertinama, ar valstybės narės atitinka ekonominius ir teisinius euro įvedimo kriterijus. Sprendimus dėl išlygos panaikinimo, euro įvedimo datos ir neatšaukiamai nustatyto euro ir nacionalinės valiutos perskaičiavimo kurso priima Europos Sąjungos Taryba, vadovaudamasi Sutarties 121–123 straipsniuose nustatytomis procedūromis.
5. Euro įvedimas ir jo naudojimas euro zonos valstybėse narėse reguliuojamas šiais Europos Sąjungos Tarybos reglamentais:
5.1. 1997 m. birželio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1103/97 dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su euro įvedimu (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 81) (toliau vadinama – reglamentas (EB) Nr. 1103/97);
5.2. 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 111) (toliau vadinama – reglamentas (EB) Nr. 974/98) su pakeitimais, padarytais 2005 m. gruodžio 21 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2169/2005 (OL 2005 L 346, p. 1), siekiant sudaryti palankias sąlygas naujosioms Europos Sąjungos valstybėms narėms įvesti eurą;
5.3. 1998 m. gruodžio 31 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2866/98 dėl euro ir eurą įsivedančių valstybių narių valiutų perskaičiavimo kursų (toliau vadinama – reglamentas (EB) Nr. 2866/98).
6. Europos Sąjungos Tarybai priėmus sprendimą dėl išlygos panaikinimo ir euro įvedimo Lietuvos Respublikoje, bus pakeistas reglamentas (EB) Nr. 974/98: jame bus nustatytos euro įvedimo ir grynųjų pinigų pakeitimo Lietuvos Respublikoje datos, nurodyta, ar Lietuvos Respublikoje taikytinas laipsniško išlygos panaikinimo laikotarpis. Neatšaukiamas lito ir euro perskaičiavimo kursas bus nustatytas Tarybos reglamente, iš dalies keičiančiame reglamentą (EB) Nr. 2866/98.
7. Lietuvos Respublikos Seimui 2006 m. balandžio 25 d. priėmus Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos banko įstatymo pakeitimus – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymą (Žin., 2006, Nr. 48-1701) ir Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 1, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 19, 20, 25, 31, 33, 35, 36, 38, 47, 49, 50, 53, 54, 541, 55 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymą (Žin., 2006, Nr. 48-1699), – Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė tapo visiškai suderinta su Sutarties 108 ir 109 straipsniais, Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto reikalavimais.
8. Lietuvos bankas parengė Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektą, kuriame numatytos pagrindinės euro įvedimo Lietuvos Respublikoje nuostatos (litų perskaičiavimas į eurus, grynųjų litų keitimas, litų išėmimas iš apyvartos, eurų banknotų ir monetų atvaizdų skelbimas, privalomas kainų litais ir eurais nurodymas ir kita). Šį įstatymą Lietuvos Respublikos Seimas galės priimti tik tada, kai Europos Sąjungos Taryba priims sprendimą dėl išlygos panaikinimo ir euro įvedimo Lietuvos Respublikoje.
9. Valstybės institucijos iki 2005 m. gruodžio 1 d. atliko teisės aktų, kuriuos būtina priimti iki euro įvedimo Lietuvos Respublikoje, monitoringą. Teisės aktai, kuriuos būtina priimti iki euro įvedimo, bus peržiūrėti likus mažiausiai metams iki euro įvedimo. Naujų teisės aktų projektai ir galiojančių teisės aktų pakeitimo projektai turi būti pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ne vėliau kaip likus 4 mėnesiams iki euro įvedimo ir priimti ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki euro įvedimo. Ši nuostata taikoma visiems teisės aktams, jeigu nenustatytas ankstesnis jų parengimo terminas. Šie teisės aktai skirstomi į grupes:
9.1. Teisės aktai, kurie galios pasirengimo laikotarpiu ir reguliuos santykius, susijusius su privalomu kainų litais ir eurais nurodymu, rinkos dalyvių išankstiniu aprūpinimu eurais. Įvedus eurą, šie teisės aktai turėtų netekti galios.
9.2. Teisės aktai, kurie galios euro įvedimo metu, grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu ir reguliuos santykius, susijusius su galimų ginčų dėl grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos sprendimu, taip pat darbo ar tarnybos santykius reguliuojantys teisės aktai. Minėtieji teisės aktai turėtų netekti galios pasibaigus grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiui.
9.3. Teisės aktai, kurie užtikrins euro, kaip mokėjimo ir atsiskaitymo priemonės, naudojimą visose Lietuvos ūkio ir privačiose srityse po euro įvedimo dienos. Tai su nacionalinės teisės aktuose nustatytų apribojimų naudoti mokėjimui ir atsiskaitymui tik litus panaikinimu susiję teisės aktai ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projekte nurodytose ūkio srityse galiojantys teisės aktai, turintys užtikrinti šio įstatymo nuostatų įgyvendinimą.
10. Techniniai teisės aktų pakeitimai (nuorodų į litus keitimas nuorodomis į eurus) bus atliekami po euro įvedimo Lietuvos Respublikoje.
11. Pagrindinės atsakingos už euro įvedimą institucijos yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos bankas. Lietuvos Respublikos pasirengimą euro įvedimui koordinuoja Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko vadovaujama Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisija, sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 592. Šios komisijos pirmininkas yra Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, o komisijos pirmininko pavaduotojais paskirti finansų ministras ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
12. Sudarytos 7 darbo grupės atskiriems klausimams dėl euro įvedimo nagrinėti: koordinuojančioji; grynųjų pinigų; visuomenės informavimo; vartotojų teisių apsaugos ir socialinių reikalų; verslo aplinkos; teisinių klausimų; informacinių technologijų (Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2005 m. rugpjūčio 12 d. potvarkis Nr. 204 „Dėl darbo grupių atskiriems klausimams dėl euro įvedimo Lietuvos Respublikoje nagrinėti ir sprendimams priimti sudėties patvirtinimo“ ir 2005 m. gruodžio 23 d. potvarkis Nr. 318 „Dėl informacinių technologijų darbo grupės“). Darbo grupėse dirba Lietuvos Respublikos Vyriausybės institucijų, Lietuvos banko, vartotojų, darbdavių ir verslo asociacijų atstovai.
13. Šis planas yra pagrindinė praktinio pasirengimo euro įvedimui koordinavimo priemonė. Vadovaudamosi jo nuostatomis, valstybės institucijos planuoja ir vykdo būtinus praktinio pasirengimo euro įvedimui darbus, kurie išdėstyti valstybės institucijų patvirtintuose priemonių, susijusių su euro įvedimu Lietuvos Respublikoje, planuose.
14. Lito pakeitimas euru nepažeis sandorių ir finansinių priemonių tęstinumo principo. Visi dokumentai su nuorodomis į litus po lito pakeitimo euru galios visą nurodytą jų galiojimo laiką. Vertė litais reikš pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą perskaičiuotą vertę eurais.
15. Euro įvedimas neturi pažeisti vartotojų ekonominių interesų. Bus imtasi visų galimų priemonių, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo perskaičiuojant kainas, darbo užmokestį, pensijas, socialines išmokas ir kita.
16. Ūkio subjektai patys atsako už savo organizacinį ir techninį pasirengimą euro įvedimui, įskaitant jų administruojamų informacinių sistemų pritaikymą. Ūkio subjektų išlaidos, susijusios su euro įvedimu, nebus kompensuojamos.
17. Lietuvos Respublikos pasirengimo įvesti eurą išlaidos, susijusios su eurų monetų kaldinimu, litų banknotų ir monetų pakeitimu į eurų banknotus ir monetas, mokėjimo sistemos pertvarkymu ir panašiai, bus finansuojamos iš Lietuvos banko lėšų. Valstybės institucijų išlaidos, susijusios su euro įvedimu bus finansuojamos iš šių institucijų bendrųjų asignavimų.
18. Atsižvelgiant į valstybės dydį, finansų sistemos struktūrą ir Lietuvos Respublikos valstybės institucijų patirtį, įgytą keičiant pinigus lito įvedimo metu 1993 metais, numatomas euro įvedimo be pereinamojo laikotarpio būdas (euro įvedimo data sutampa su grynųjų pinigų pakeitimo data). Laipsniško išlygos panaikinimo laikotarpio taikyti nenumatoma.
19. Pagrindiniai euro įvedimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiai ir elementai:
|
Pasirengimo laikotarpis |
|
|
7 mėnesiai iki euro įvedimo – |
Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėl išlygos panaikinimo ir euro įvedimo Lietuvos Respublikoje. |
|
6 mėnesiai iki euro įvedimo – |
savanoriško kainų nurodymo litais ir eurais pradžia. |
|
Ne vėliau kaip 120 dienų iki euro –įvedimo |
privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpio pradžia. |
|
3 mėnesiai iki euro įvedimo – |
išankstinis eurų monetų paskirstymas komerciniams bankams. |
|
Vienas mėnuo iki euro įvedimo – |
išankstinis eurų banknotų paskirstymas komerciniams bankams. |
|
Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpis |
|
|
Euro įvedimo diena – |
neatlygintino litų keitimo į eurus komerciniuose bankuose ir Lietuvos banke pradžia. |
|
15 dienų po euro įvedimo – |
euras tampa vienintele privaloma priimti mokėjimo priemone Lietuvos Respublikoje. |
|
Pasibaigus grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiui |
|
|
60 dienų po euro įvedimo – |
neatlygintino grynųjų litų keitimo į eurus komerciniuose bankuose pabaiga. |
|
120 dienų po euro įvedimo – |
privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpio pabaiga. |
|
Neribotai – |
neatlygintinas litų keitimas į eurus Lietuvos banke. |
20. Numatoma euro įvedimo Lietuvos Respublikoje diena – atitinkamų metų sausio 1-oji. Ši nuostata priimta įvertinus naujo apskaitos ir mokestinių metų laikotarpio pradžios veiksnį (tai leis išvengti papildomų darbo sąnaudų ir didesnių apskaitos tvarkymo, mokesčių, atlyginimų skaičiavimo litais ir eurais tais pačiais metais klaidų). Atsižvelgta ir į mažesnį ekonominį aktyvumą ir grynųjų pinigų paklausą metų pradžioje (tai lengvins pakeitimo procesą, mažiau trikdys įprastą ekonominio gyvenimo ritmą). Be to, sausio 1-oji yra palankus simbolinis metas, palengvinsiantis informacinę kampaniją ir padėsiantis visuomenei priimti bendrąją Europos Sąjungos valiutą.
21. Nuo euro įvedimo dienos visos teisės aktų, sutarčių ir kitų dokumentų nuorodos į litus bus laikomos nuorodomis į eurus, o dydžiai, išreikšti litais, perskaičiuojami pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą. Neatšaukiamai nustatytas euro ir lito perskaičiavimo kursas bus įtvirtintas Europos Sąjungos Tarybos reglamente, iš dalies pakeisiančiame reglamentą (EB) Nr. 2866/98.
22. Euro įvedimo metu litais išreikštos pinigų sumos bus perskaičiuojamos į eurus ir apvalinimas atliekamas pagal reglamento (EB) Nr. 1103/97 nuostatas: perskaičiuojant litus į eurus, bus taikomas Europos Sąjungos Tarybos neatšaukiamai nustatytas euro ir lito perskaičiavimo kursas, kurį sudarys 6 reikšminiai skaitmenys; perskaičiuojant šis kursas negali būti trumpinamas ar apvalinamas; neatšaukiamai nustatytas euro ir lito perskaičiavimo kursas bus naudojamas tiek perskaičiuojant litus į eurus (dalijant iš kurso), tiek eurus į litus (dauginant iš kurso), tačiau atvirkštinis kursas negali būti taikomas; mokėtinos arba apskaitinės pinigų sumos, perskaičiuotos į eurus, turi būti apvalinamos iki euro cento pagal aritmetinio apvalinimo taisyklę.
23. Tarifai, įkainiai, komisiniai mokesčiai ir kiti panašūs dydžiai, kurie nėra galutinės mokėtinos sumos, euro įvedimo metu bus perskaičiuojami į eurus ir išreiškiami ne mažiau kaip 4 skaitmenų po kablelio tikslumu. Valstybės institucijos teisės aktais ar šalys – tarpusavio susitarimu galės taikyti tikslesnius išraiškos principus. Bus apvalinama iki 2 skaitmenų po kablelio tik apskaičiavus galutinę mokėtiną arba apskaitinę pinigų sumą.
24. Valstybės institucijos teisės aktais ar šalys – tarpusavio susitarimu galės nustatyti naujus rinkliavų, baudų ir kitų įmokų dydžius (eurais be centų ar kitu patogiu naudoti dydžiu). Nustatant naujus rinkliavų, baudų ir kitų įmokų dydžius, gali būti tik minimaliai nutolstama nuo tų dydžių, kurie būtų gaunami perskaičiuojant pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą, t. y. euro įvedimas neturi tapti pretekstu padidinti rinkliavų, baudų ir kitų įmokų dydžius.
25. Atliekant dydžių, kurie nėra galutinės mokėtinos sumos, apvalinimą ar nustatant naujus dydžius, negali būti pažeistas sandorių ir finansinių priemonių tęstinumo principas, t. y. negalima daryti įtakos galutinei sutartyje nustatytai sumai.
26. Perskaičiuojant į eurus darbo užmokestį, pensijas ir kitas socialines išmokas, gavėjo naudai turi būti apvalinama iki euro cento (tais atvejais, kai skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra didesnis už 0, prie paskutinio skaitmens pridedamas vienetas) arba nustatomas naujas dydis, ne mažesnis už buvusį litais nustatytą dydį, perskaičiuotą į eurus.
27. Šiame poskyryje nustatyta tvarka taikoma visais litų perskaičiavimo į eurus ir apvalinimo atvejais, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip.
28. Nuo pat įvedimo dienos euras taps vienintele valiuta, kurią privaloma priimti atsiskaitant, išskyrus apibrėžtą 15 kalendorinių dienų truksiantį grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpį, kurio metu bus galima atsiskaityti ir litų banknotais bei monetomis. Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpio trukmė pasiūlyta atsižvelgiant į bankų ir prekybos įstaigų aprūpinimo eurais ir litų surinkimo techninį pajėgumą, euro įvedimo praktiką euro zonos valstybėse ir Lietuvos Respublikos patirtį, įgytą įvedant litą. Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu didžioji litų banknotų ir monetų dalis bus pakeista į eurus arba išleista perkant prekes ar paslaugas.
29. Atsiskaityti automatinėse prekybos (paslaugų teikimo) vietose, kuriose įplaukos registruojamos ir prekės išduodamos (paslaugos suteikiamos) be kasininko ar kito darbuotojo, nuo euro įvedimo dienos bus galima viena valiuta – arba eurais, arba litais. Pasibaigus grynųjų litų ir eurų bendros apyvartos laikotarpiui, atsiskaityti automatinėse prekybos (paslaugų teikimo) vietose bus galima tik eurais.
30. Keičiant grynuosius litus į eurus, bus taikomas Europos Sąjungos Tarybos patvirtintas neatšaukiamai nustatytas euro ir lito perskaičiavimo kursas. Nuo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos grynieji litai bus perskaičiuojami į eurus ir apvalinimas atliekamas pagal reglamento (EB) Nr. 1103/97 nuostatas.
31. Komerciniai bankai grynuosius litus į eurus neatlygintinai keis 60 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo, o Lietuvos bankas – neribotą laiką.
32. Siekiant palengvinti perėjimą prie euro, kaip naujo vertės matavimo vieneto, kainas litais ir eurais rekomenduojama savanoriškai nurodyti ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki euro įvedimo, t. y. po to, kai Europos Sąjungos Taryba priims sprendimą dėl neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso.
33. Privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpis apima 120 kalendorinių dienų iki euro įvedimo ir 120 kalendorinių dienų po euro įvedimo. Kainų litais ir eurais nurodymo formą ir priemones pasirenka prekių arba paslaugų teikėjas. Nurodoma prekės ar paslaugos kaina litais ir eurais, kurią vartotojas turi mokėti. Kainų nurodymas litais ir eurais turi būti aiškiai suprantamas, negali būti klaidinantis ar pateikiamas kartu su nereikalinga informacija.
34. Kainų litais perskaičiavimas į kainas eurais (iki euro įvedimo dienos), kainų eurais perskaičiavimas į kainas litais (nuo euro įvedimo dienos) ir apvalinimas bus atliekami pagal reglamento (EB) Nr. 1103/97 nuostatas.
35. Energiją (elektrą, šilumą, karštą ir šaltą vandenį, dujas) tiekiančių ir komunalines paslaugas teikiančių įmonių, daugiabučius namus administruojančių įmonių bei daugiabučių namų savininkų bendrijų vartotojams pateikiamose atsiskaitymo už energiją, komunalines ir priežiūros paslaugas sąskaitose arba mokėjimo pranešimuose mokėtinos sumos privalomo kainų litais ir eurais nurodymo laikotarpiu turi būti nurodytos litais ir eurais. Informacija apie energijos ir paslaugų kainas litais ir eurais bei mokėtinas sumas šiuo laikotarpiu paslaugų teikėjo pasirinkimu turi būti nurodoma tose pačiose sąskaitose arba mokėjimo pranešimuose, arba vartotojams pateikiama papildomame lape, kuris pridedamas prie sąskaitų ar mokėjimo pranešimų.
36. Atsižvelgiant į euro zonos valstybių praktiką, pasirinkta Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau vadinama – VVP) nominaliąją vertę pakeisti pagal konkretaus investuotojo turimą vertybinių popierių paketą ir nustatyti naują vieno VVP nominaliąją vertę, lygią 1 euro centui. Visų litais išleistų VVP nominalioji vertė bus pakeičiama konkretaus investuotojo pagal kiekvieną vertybinio popieriaus emisijos atpažinimo kodą kiekvienoje atskiroje sąskaitoje turimų vertybinių popierių bendrąją nominaliąją vertę, padalijant iš neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso, padauginant iš 100 ir apvalinant iki sveikojo skaičiaus. Gauta reikšmė bus to investuotojo turimų euro cento nominaliosios vertės vertybinių popierių skaičius. Tai techniškai nesudėtingas ir skaidrus būdas: vertybinių popierių vertė mažiausiai paveikiama perskaičiavimo, todėl nereikia papildomų išmokų apvalinimo skirtumams kompensuoti, kurių prireiktų taikant kitus būdus.
37. VVP nominaliosios vertės pakeitimo tvarka bus taikoma ir kitiems nematerialiems skolos vertybiniams popieriams, jeigu išleidžiant skolos vertybinių popierių emisiją jos sąlygose nebuvo numatyta kitokia nominaliosios vertės keitimo tvarka.
38. Konvertuojamųjų obligacijų nominalioji vertė bus keičiama pagal kiekvieną obligaciją atskirai. Jos nominalioji vertė bus dalijama iš neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso ir apvalinama iki dviejų ženklų po kablelio, nes santykis, kuriuo keičiamos konvertuojamosios obligacijos į akcijas, turi išlikti nepakitęs.
39. Nuosavybės vertybinių popierių nominalioji vertė bus keičiama taip: bendra tos pačios klasės ir nominaliosios vertės išleistų vertybinių popierių nominalioji vertė litais bus dalijama iš neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso, išleistų tos klasės ir nominaliosios vertės vertybinių popierių skaičiaus ir apvalinama iki dviejų ženklų po kablelio. Pakeista nuosavybės vertybinių popierių nominalioji vertė išreiškiama eurais sveikų euro centų tikslumu.
40. Pajinių įnašų, dalių vertė bus keičiama taip: kiekvieno pajinio įnašo, dalies vertė bus
perskaičiuojama pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo
kursą.
41. Likus mažiausiai 6 mėnesiams iki euro įvedimo dienos, Ūkio
ministerija parengs ir pateiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo,
reglamentuojančio akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio
kapitalo ir vertybinių popierių išreiškimą eurais bei įstatų keitimo
procedūras, projektą.
42. Mokestinių laikotarpių, kurie prasidės nuo euro įvedimo dienos, taip pat tų mokestinių laikotarpių, kurie prasidės iki euro įvedimo dienos, o baigsis po jos, mokesčių deklaracijose mokėtinos (grąžintinos) ir kitos sumos bus nurodomos eurais.
43. Mokesčių sumos susitarimuose tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojų, patikrinimo aktuose, sprendimuose dėl patikrinimo akto tvirtinimo nuo euro įvedimo dienos bus nurodomos eurais neatsižvelgiant į tai, už kokį laikotarpį šios sumos skaičiuojamos.
44. Permokėtos visų mokestinių laikotarpių mokesčių sumos nuo euro įvedimo dienos bus grąžinamos mokesčių mokėtojams eurais.
45. Visos mokesčių mokėtojų iki euro įvedimo dienos
neįvykdytos prievolės ir susidariusios permokos litais euro įvedimo dieną bus
perskaičiuotos pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą.
46. Likus mažiausiai 6 mėnesiais iki euro įvedimo, finansų ministro įsakymu bus patvirtinti
nauji banderolių, skirtų cigarečių pakuotėms ženklinti, pavyzdžiai, kuriuose maksimali cigarečių mažmeninė kaina bus nurodyta eurais. Apyvartoje esančios prekės,
kurių maksimali mažmeninė kaina, nurodyta
ant banderolės, bus išreikšta litais, nuo euro įvedimo dienos negalės būti
parduodamos už didesnę kainą eurais, apskaičiuotą pagal neatšaukiamai nustatytą
euro ir lito perskaičiavimo kursą.
47. Ūkio subjektai nuo euro įvedimo dienos ūkinių įvykių ir operacijų apskaitą tvarkys eurais. Apskaitos dokumentai nuo euro įvedimo dienos turės būti išrašomi sumas nurodant eurais.
48. Ūkio subjektai, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, paskutinių metų iki euro įvedimo finansinę atskaitomybę rengs litais. Euro įvedimo dieną turtas, įsipareigojimai, nuosavybė, finansavimas turi būti išreikšti eurais. Ūkio subjektai, kurių finansiniai metai nesutaps su kalendoriniais metais ir kurių finansinių metų paskutinė diena bus vėlesnė už euro įvedimo dieną, finansinę atskaitomybę rengs eurais. Šie ūkio subjektai turės inventorizuoti mokestinę atskaitomybę pagal euro įvedimo dienos būklę. Eurais parengtos finansinės atskaitomybės praėjusių ataskaitinių laikotarpių duomenys, išreikšti litais, turės būti perskaičiuoti ir nurodyti eurais.
49. Likus mažiausiai 6 mėnesiams iki euro įvedimo, viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas patvirtins verslo apskaitos standartą, nustatantį su euro įvedimu susijusius buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės reikalavimus.
50. Informacinės sistemos iki euro įvedimo bus pritaikytos apdoroti duomenis eurais. Rekomenduojama siekti, kad pritaikant sistemas euro įvedimui nebūtų keičiamas esamasis informacinių sistemų funkcionalumas.
51. Valstybės institucijos, įstaigos, įmonės ir kitos organizacijos iki euro įvedimo privalo pasirengti, kad naudojamos verslo valdymo, apskaitos, ataskaitų ir kitos informacinės sistemos būtų pritaikytos prie atsiskaitymų, apskaitos ir atskaitomybės rengimo, ir užtikrinti veiklos tęstinumą įvedus eurą.
52. Kiekviena valstybės institucija įpareigota parengti savo informacinių sistemų pritaikymo euro įvedimui vidaus tvarką ir nuolat teikti informacinių technologijų darbo grupei informaciją apie informacinių sistemų parengimo eigą.
53. Valstybės institucijos, įstaigos, įmonės ir kitos organizacijos nuo 2007 metų, vykdydamos informacinių sistemų viešuosius pirkimus, privalo užtikrinti, kad perkamos informacinės sistemos tiktų darbui įvedus eurą. Visi investicijų projektai, kuriais siekiama pirkti ar modernizuoti informacines sistemas, turi būti suderinti su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Susisiekimo ministerijos, kuris turi užtikrinti šio punkto nuostatų vykdymą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1584, 2010-11-10, Žin., 2010, Nr. 133-6796 (2010-11-13)
54. Valstybės institucijos, įstaigos, įmonės ir kitos organizacijos pagal veiklos sritį ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki euro įvedimo turi parengti reikalavimus, naujas dokumentų formas ir apie pakeitimus, susijusius su euro įvedimu, informuoti duomenų teikėjus, vartotojus bei klientus. Statistinės atskaitomybės dokumentų formas ir jų pakeitimus oficialiąją statistiką tvarkančios įstaigos turi rengti pagal šio plano 60 punkte numatytą statistikos suderinimo tvarką.
55. Euro įvedimo dieną turto, įsipareigojimų, nuosavybės likučiai ir kitos litais išreikštos sumos turi būti perskaičiuotos į eurus, prieš tai išsaugant duomenis litais.
56. Įvairūs ataskaitinio pobūdžio dokumentai (finansų, statistikos ir kitų tipų ataskaitos, deklaracijos, pažymos ir t. t.) už laikotarpį, pasibaigsiantį iki euro įvedimo dienos, prireikus ir už ankstesnius laikotarpius, neatsižvelgiant į duomenų pateikimo datą, turi būti rengiami ir teikiami valstybės institucijoms sumas nurodant litais, o dokumentuose, kuriuos formuojant bus naudojami duomenys, apskaityti po euro įvedimo dienos, – šias sumas nurodant eurais.
57. Rekomenduojama nuo euro įvedimo dienos atliekant finansinius skaičiavimus arba formuojant ataskaitinius dokumentus eurais informacinėse sistemose nekeisti algoritmų ir naudoti laikotarpių iki euro įvedimo dienos duomenis, perskaičiuotus į eurus. Valstybės institucija, perduodama kitai valstybės institucijai duomenis elektroniniu būdu, neturi perskaičiuoti sumų, priimtų litais (arba eurais), į sumas eurais (arba litais).
58. Pasirengimo laikotarpiu ir po euro įvedimo prireikus rekomenduojama pateikti duomenis dviem valiutomis, tarpinius skaičiavimus atlikti litais (iki euro įvedimo dienos) arba eurais (nuo euro įvedimo dienos) ir perskaičiuoti į kitą valiutą tik galutines sumas.
59. Privačiam sektoriui rekomenduojama patikrinti ir parengti euro įvedimui naudojamas verslo valdymo, apskaitos ir kitas sistemas, kurių veikimas gali turėti įtakos sklandžiam euro įvedimo procesui ir veiklos tęstinumui po euro įvedimo.
60. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas), Lietuvos bankas,
Finansų ministerija ir kitos oficialiąją statistiką tvarkančios valstybės
institucijos suderins statistikos tvarkymo procedūras, parengs statistikos
duomenų rinkimo, statistinės informacijos rengimo ir platinimo, kitas
statistikos tvarkymo priemones. Šį darbą koordinuos Statistikos departamentas.
Bus pasirengta po euro įvedimo statistinę informaciją skelbti eurais.
Skelbiamos litais išreikštos istorinės laiko eilutės bus perskaičiuotos į
eurus.
Statistikos suderinimo tvarka bus patvirtinta Statistikos departamento generalinio direktoriaus įsakymu.
61. Keleivių vežimo vandens, geležinkelių ir kelių transportu tolimojo, priemiestinio ir vietinio susisiekimo maršrutais bilietai, kuriuose nurodyta bilieto nominali vertė litais, galios 4 mėnesius po euro įvedimo.
Oro transporto bilietai, kuriuose nurodyta bilieto nominali vertė litais, galios 6 mėnesius po euro įvedimo.
62. Pašto mokos ženklai (galiojantys Lietuvos Respublikos pašto ženklai, pašto blokai, ženklinti vokai ir atvirukai (atvirlaiškiai), ženklai aerogramos), kurių nominali vertė nurodyta litais, galios 4 mėnesius po euro įvedimo.
63. Transporto bilietų ir pašto mokos ženklų, kurių vertė nurodyta litais, pardavėjai 120 kalendorinių dienų iki euro įvedimo ir įvedus eurą privalės informuoti vartotojus apie šių transporto bilietų ir pašto mokos ženklų galiojimo terminą.
64. Savivaldybės turi pasirengti, kad įvedant eurą sklandžiai veiktų jų valdomos sritys, ypač viešojo transporto sritis. Savivaldybių įsteigtoms viešąsias paslaugas teikiančioms įmonėms rekomenduojama parengti savo veiklos planus, kuriuose ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu vykdomai veiklai.
65. Siekiant išvengti nepagrįsto kainų didėjimo savivaldybių kompetencijai priskirtuose viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų sektoriuose, savivaldybėms rekomenduojama, likus mažiausiai 3 mėnesiams iki euro įvedimo, peržiūrėti ir prireikus pakeisti visas su viešųjų paslaugų teikėjais sudarytas sutartis, kad užmokestis už teikiamas viešąsias paslaugas įvedant eurą būtų apvalinamas tik gyventojų naudai, kad jis nebūtų didinamas.
66. Savivaldybių pasirengimo euro įvedimui administracinę priežiūrą vykdo Vyriausybės atstovai apskrityse.
67. Institucija, atsakinga už tai, kad būtų laiku apsirūpinta eurų banknotais ir monetomis, yra Lietuvos bankas. Pasirengimo laikotarpiu Lietuvos bankas suderins su Europos centriniu banku ir banknotus tiekiančios valstybės nacionaliniu centriniu banku teisinius ir logistinius eurų banknotų įsigijimo klausimus. Su Europos centriniu banku bus pasirašyta eurų banknotų skolinimosi sutartis. Lietuvos Respublikos eurų monetas numatoma kaldinti uždarojoje akcinėje bendrovėje Lietuvos monetų kalykloje (toliau vadinama – Lietuvos monetų kalykla). Lietuvos monetų kalykla yra pasirengusi kaldinti lietuviškas eurų monetas ir lietuviškus euro centus, tačiau tai daryti ji galės po to, kai Europos Sąjungos Taryba priims sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvos Respublikoje.
68. Lietuvos banko valdyba 2005 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 28 „Dėl apyvartinių euro centų ir eurų monetų nacionalinės pusės (averso) gipsinių modelių patvirtinimo“ patvirtino trijų skirtingų dizainų eurų monetų nacionalinės pusės gipsinius modelius. Visų nominalų eurų monetų nacionalinėje pusėje pavaizduota valstybės herbo simbolis Vytis, 12 žvaigždučių, išdėstytų aplink centrą, užrašas „Lietuva“ ir metai. Apyvartinių euro centų ir eurų monetų nacionalinės pusės (averso) vaizdai atitinka Europos Sąjungos Tarybos patvirtintas rekomendacijas dėl eurų monetų nacionalinės pusės ir yra suderinti su Europos Komisija, jų atvaizdai bus išspausdinti oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“ ir Europos Sąjungos oficialiame leidinyje „Official Journal“.
69. Lietuvos bankas parengė grynųjų pinigų pakeitimo plano projektą, kuriame nustatyta grynųjų pinigų keitimo Lietuvos Respublikoje euro įvedimo metu tvarka, pagrindiniai grynųjų pinigų keitimo proceso dalyviai ir jų funkcijos, apsirūpinimas eurų banknotais ir monetomis, išankstinis jų paskirstymas ir kiti su grynųjų pinigų keitimu susiję klausimai.
70. Lietuvos bankas bus pasirengęs išankstiniam eurų banknotų paskirstymui komerciniams bankams ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki euro įvedimo. Įvertinęs eurų monetų poreikį Lietuvos Respublikai ir techniškai sudėtingą išankstinio eurų monetų paskirstymo procesą, Lietuvos bankas bus pasirengęs išankstiniam eurų monetų paskirstymui komerciniams bankams ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki euro įvedimo. Pasirengimas išankstiniam eurų banknotų ir monetų paskirstymui vykdomas pagal grynųjų pinigų darbo grupės veiklos planą.
71. Įgyvendindamas grynųjų pinigų darbo grupės veiklos planą, Lietuvos bankas su komerciniais bankais iki išankstinio eurų banknotų ir monetų paskirstymo suderins iš anksto paskirstomų eurų banknotų ir monetų poreikį, nominalų struktūrą, pristatymo terminus. Įvertinęs išduodamų eurų poreikį, Lietuvos bankas parengs išankstinio eurų banknotų ir monetų pristatymo komerciniams bankams sąlygas ir pasirašys sutartis. Komerciniai bankai už iš anksto gautus eurų banknotus ir monetas su Lietuvos banku atsiskaitys atidėtų debeto mokėjimų būdu pagal Lietuvos banko valdybos nutarimu tvirtinamas Išankstinio pinigų paskirstymo taisykles. Išankstinio pinigų paskirstymo taisyklių projektas parengtas atsižvelgiant į komercinių bankų poreikius ir pageidavimus.
72. Komerciniams bankams iš anksto paskirstytų pinigų kiekiai turi būti pakankami iš anksto aprūpinti grynaisiais eurais komercinių bankų klientus, visų pirma prekybos ir paslaugų įmones, akcinės bendrovės Lietuvos pašto (toliau vadinama – Lietuvos paštas) įstaigas. Išankstinio pinigų paskirstymo komercinių bankų klientams sutarčių juridinis pagrindas yra Išankstinio pinigų paskirstymo taisyklės, kuriose išdėstytos pagrindinės tokių sutarčių sąlygos ir reikalavimai. Prekybos ir paslaugų įmonių atsiskaitymą už komercinių bankų joms iš anksto pateiktus eurų banknotus ir monetas rekomenduojama vykdyti pagal analogišką atidėtų debeto mokėjimų modelį. Lietuvos prekybos ir paslaugų įmonių, komercinių bankų veiksmus rengiantis išankstiniam grynųjų eurų paskirstymui koordinuoja Lietuvos bankas ir Lietuvos prekybos įmonių asociacija.
73. Vienas iš svarbiausių grynųjų pinigų pakeitimo elementų yra grynųjų litų banknotų ir monetų išėmimas iš apyvartos. Kadangi Lietuva turi palyginti nedaug banknotų apyvartoje (apie 67 mln. litų), esamoji komercinių bankų infrastruktūra ir banknotų apdorojimo pajėgumas leis sklandžiai priimti ir apdoroti banknotus. Vienas iš Lietuvos grynųjų pinigų apyvartos bruožų yra tai, kad apyvartoje yra gana daug monetų – vienam gyventojui jų tenka per 200. Dėl ribotų komercinių bankų pajėgumų priimti ir apdoroti litų monetas su prekybos įmonėmis svarstomos galimybės išimamas monetas pristatyti tiesiai į Lietuvos banką. Prognozuojama, kad grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu gyventojai komerciniuose bankuose ir prekybos įmonėse pasikeis ne mažiau kaip 80 procentų apyvartoje esančių litų. Sklandų litų keitimą į eurus rajonų centruose užtikrins išplėtotas komercinių bankų skyrių tinklas (apie 650 aptarnavimo vietų).
74. Mažų miestelių ir kaimų gyventojai, smulkieji verslininkai ir miestų gyventojai, nespėjusieji pasikeisti pinigų komerciniuose bankuose neatlygintino grynųjų pinigų keitimo laikotarpiu, galės tai padaryti Lietuvos pašto įstaigose (numatoma 950 aptarnavimo vietų, tolygiai išdėstytų visoje šalyje).
75. Saugos klausimai koordinuojami su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 5-V-193 sudaryta darbo grupe policijos įstaigų veiklai dėl galimų teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų, susijusių su euro įvedimu Lietuvos Respublikoje, organizuoti.
76. Siekdamas užtikrinti tinkamą visuomenės ir grynųjų pinigų tvarkytojų informavimą apie naujuosius pinigus ir numatyti naujųjų pinigų padirbinėjimo prevencijos priemones, Lietuvos bankas parengė Grynųjų pinigų tvarkytojų mokymo programos medžiagą. Toliau derinami numatytieji mokymo lygiai; mokymo medžiaga bus parenkama atsižvelgiant į žinių poreikį, darbo patirtį ir išsilavinimą. Įvertinus grynųjų pinigų tvarkytojų, kuriuos reikia mokyti, skaičių, pradiniame Grynųjų pinigų tvarkytojų mokymo programos etape bus pateikiamos įvadinės žinios apie eurų banknotų ir monetų ypatumus ir apsaugos požymius, o tolesniuose etapuose grynųjų pinigų tvarkytojai gaus techninę informaciją, bus organizuojamas praktinis mokymas, kad įgytos žinios būtų įtvirtintos ir vėliau tinkamai naudojamos.
77. Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su komerciniais bankais, įgyvendina priemones, kurių tikslas – sumažinti grynųjų pinigų kiekį apyvartoje. Numatoma organizuoti monetų surinkimo iš apyvartos akcijas, skatinti kuo anksčiau pradėti grąžinti juridinių ir fizinių asmenų sukauptas litų monetas, kviesti dalyvauti įvairiose taupymo programose.
78. Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu Lietuvos banko grynųjų pinigų keitimo priežiūros grupė vykdys grynųjų pinigų keitimo plano įgyvendinimo – grynųjų litų keitimo ir litų išėmimo iš apyvartos proceso – priežiūrą ir operatyviai spręs su grynųjų pinigų keitimu susijusius klausimus.
79. Lietuvos banko mokėjimo sistema nuo euro įvedimo dienos įmokas, išmokas ir kitokį atsiskaitymą vykdys tik eurais.
80. Nuo euro įvedimo dienos Lietuvos bankas skelbs Lietuvos Respublikoje Europos centrinio banko nustatytus euro ir pagrindinių užsienio valiutų santykius. Kitų užsienio valiutų ir euro santykius nustatys ir skelbs Lietuvos bankas.
81. Komerciniai bankai ir užsienio valstybių bankai, veikiantys Lietuvos Respublikoje (toliau vadinama – komerciniai bankai) turi visapusiškai pasirengti ir atitinkamai pertvarkyti informacines ir kitas vidaus sistemas, kad galėtų tinkamai informuoti ir aptarnauti savo klientus.
82. Rekomenduojama komerciniams bankams grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu numatyti papildomas organizacines priemones (lankstųjį darbo laiko grafiką, darbuotojus ypatingiems laikiniems darbams ir kita) ir skatinti savo klientus kuo anksčiau pradėti grąžinti juridinių ir fizinių asmenų sukauptas litų monetas.
83. Komerciniai bankai turi būti pasirengę tenkinti juridinių ir fizinių asmenų eurų banknotų ir monetų poreikius. Nuo euro įvedimo dienos komerciniai bankai klientams išduos tik eurų banknotus ir monetas, jie nebeišduos litų banknotų ir monetų.
84. Komerciniai bankai litus į eurus keis neatlygintinai 60 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo. Pasibaigus šiam laikotarpiui, už litų keitimą į eurus komerciniai bankai galės imti savo nustatyto dydžio užmokestį.
85. Euro įvedimo dieną indėliai ir kitos pinigų sumos visose klientų sąskaitose kredito įstaigose litais neatlygintinai perskaičiuojamos į eurus, taikant neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą ir laikantis Europos Sąjungos teisės nustatytų perskaičiavimo bei kitų reikalavimų.
86. Visos teisės aktų, sutarčių ir kitų dokumentų nuorodos į tarpbankines palūkanų normas VILIBOR (Vilnius Interbank Offered Rate) nuo euro įvedimo dienos bus laikomos nuorodomis į EURIBOR (Euro Interbank Offered Rate), išskyrus vienos nakties paskolų palūkanų normą. Nuorodos į vienos nakties VILIBOR bus laikomos nuorodomis į EONIA (Euro OverNight Index Average). Sutartyse šalys gali numatyti kitaip. Jeigu sutartyse ar kituose dokumentuose numatyta nuoroda į VILIBOR laikotarpiui, prasidėjusiam iki euro įvedimo dienos ir pasibaigsiančiam po euro įvedimo dienos, ši palūkanų normų dydžių išraiška bus naudojama iki laikotarpio, kuriam ji apskaičiuota, pabaigos, jeigu šalys nesusitars kitaip.
87. Komerciniai bankai turi visapusiškai parengti bankomatų tinklo infrastruktūrą eurų banknotams išduoti ir užtikrinti, kad jiems priklausantys bankomatai nuo euro įvedimo dienos būtų pripildyti eurų banknotų. Komerciniai bankai turi užtikrinti, kad bankomatų išduodamų eurų banknotų nominalų struktūroje dominuotų mažieji nominalai.
88. Prekybos įstaigos turi pasirengti dirbti grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu – išmokyti šio darbo savo personalą.
89. Vadovaudamiesi šio plano 33 punkte išdėstytais kainų litais ir eurais nurodymo principais, asmenys, parduodantys prekes (teikiantys paslaugas), privalės pradėti nurodyti prekių (paslaugų) kainas litais ir eurais ne vėliau kaip likus 120 kalendorinių dienų iki euro įvedimo. Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu kainos, nurodytos litais ir eurais, mokėtinos pirkėjo pasirinkta valiuta.
90. Kainos turės būti perskaičiuojamos pagal šio plano 22 punkte išdėstytas perskaičiavimo ir apvalinimo nuostatas, tačiau nebus laikoma kainų perskaičiavimo pažeidimu, jeigu galutinė prekės (paslaugos) kaina – mokėtina suma – bus apvalinama į mažesnę pusę vartotojo naudai.
Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu pardavėjai ir paslaugų teikėjai turės priimti įmokas litais ir eurais, bet siekti duoti grąžą tik eurais. Vartotojai bus skatinami daugiau naudotis mokėjimo kortelėmis ir atsiskaityti elektroniniu būdu.
91. Atsiskaitant litais grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu, kasos pajamų ir išlaidų orderiuose, pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvituose, kasos aparato kvituose pagal galimybes bus nurodoma suma litais ir eurais. Tuo atveju, jeigu kasos aparato kvite kainos bei sumos nebus išreikštos dvejopai (tiek litais, tiek eurais), nuo euro įvedimo dienos bus laikoma, kad kvite išspausdintos kainos ir sumos yra nurodytos eurais.
92. Verslo organizacijos bus skatinamos pasirašyti Geros verslo praktikos (valios) kodeksą, kurį pasirašę (deklaravę) ūkio subjektai įsipareigos:
92.1. teisingai perskaičiuoti kainas;
92.2. nenaudoti euro įvedimo kaip preteksto didinti kainas;
92.3. nesudaryti konkurenciją ribojančių susitarimų;
92.4. vykdyti nediskriminavimo valiutos atžvilgiu įsipareigojimą;
92.5. priimti litus ir siekti duoti grąžą tik eurais per visą grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpį;
92.6. patogiai klientui organizuoti kainų litais ir eurais nurodymą, neorganizuoti didelių išpardavimo akcijų ir panašiai.
93. Tos prekybos įstaigos, kurios viešai deklaruos ir laikysis Geros verslo praktikos (valios) kodekso, galės naudoti specialiai sukurtą šio kodekso ženklelį (reklamoje, atributuose ir kitur).
94. Kainų nurodymas litais ir eurais yra svarbi priemonė, padedanti apsaugoti vartotojus nuo galimo piktnaudžiavimo kainas litais perskaičiuojant į eurus.
95. Mokėtinų litais sumų nurodymas litais ir eurais pratins prie naujo vertės matavimo vieneto. Darbdaviai ir pensijų, socialinių išmokų mokėtojai 120 dienų iki euro įvedimo privalės sudaryti sąlygas gavėjams jų pageidavimu darbo užmokesčio, pensijų, socialinės apsaugos išmokų dydį sužinoti ir eurais.
96. Su darbo užmokesčio, pensijų, socialinių išmokų mokėjimu susiję dydžiai (minimalusis valandinis atlygis, minimalioji mėnesinė alga, bazinė mėnesinė alga, bazinis valandinis atlygis, valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija, draudžiamosios pajamos, minimalus gyvenimo lygis, valstybės remiamos pajamos, valstybinių pensijų bazė ir kita) eurais bus nustatomi gavėjų naudai. Apie minėtų dydžių nustatymą eurais gyventojai bus plačiai informuojami.
97. Europos Sąjungos Tarybai priėmus sprendimą dėl išlygos panaikinimo ir euro įvedimo Lietuvos Respublikoje, pradės veikti nemokamas euro telefonas, kuriuo bus teikiama informacija apie pasirengimą euro įvedimui ir numatomą euro įvedimo Lietuvos Respublikoje tvarką. Tinkama informacinė kampanija, privalomas kainų litais ir eurais nurodymas, griežtai reglamentuota litų perskaičiavimo į eurus tvarka ir aktyvus visuomenės dalyvavimas padės išvengti pažeidimų litus keičiant į eurus.
98. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamoje Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijoje (toliau vadinama – Visuomenės informavimo strategija; strategija), šalies gyventojams bus sudarytos galimybės susipažinti su eurų nominalais, litų keitimo į eurus galimybėmis, litų perskaičiavimo į eurus tvarka. Tai padės vartotojams greitai patikrinti litų perskaičiavimo į eurus (ir atvirkščiai) teisingumą. Čia pravers ir valstybės institucijų informacija, skelbiama per žiniasklaidos ir kitas priemones.
99. Vartotojai bus skatinami naudotis elektroniniais atsiskaitymo būdais, grynuosius pinigus įnešti į sąskaitas bankuose. Bankuose grynieji pinigai nuo euro įvedimo dienos bus išduodami (mokami) ne litais, bet eurais. Rekomenduojama, kad atlyginimams skirti grynieji pinigai būtų išduodami mažo nominalo eurų banknotais. Bankai turi užtikrinti, kad nuo euro įvedimo dienos bankomatuose būtų išduodami tik eurai. Bankomatuose turėtų būti mažo nominalo eurų banknotų kupiūros.
100. Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu
turi būti laikomasi nediskriminacinio
valiutos atžvilgiu kainų ir įkainių taikymo principo.
101. Siekiant išvengti nepagrįsto kainų didėjimo įvedant eurą ir kitų vartotojų teisių pažeidimų, susijusių su litų perskaičiavimu į eurus, bus kompleksiškai vykdomos šios priemonės:
101.1. verslo organizacijos bus skatinamos priimti Geros verslo praktikos (valios) kodeksą, pagal kurį jos įsipareigos teisingai perskaičiuoti kainas, nenaudoti euro įvedimo kaip preteksto didinti kainas ir kitaip nepažeisti vartotojų interesų.
101.2. Statistikos departamentas stebės mažmeninių kainų pokyčius. Kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpiu kainos bus registruojamos litais ir eurais įprasta tvarka, bus rengiama ir suinteresuotoms valstybės institucijoms bei visuomenei teikiama statistinė informacija apie vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius registruojant kainas litais ir eurais ir įvertinant kainų perskaičiavimo iš lito į eurą įtaką bendrajam vartotojų kainų pokyčiui. Bus rengiama ir teikiama informacija apie 50 pagrindinių vienarūšių prekių ir paslaugų mažmenines kainas ir jų pokyčius.
101.3. Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos tirs vartotojų skundus ir nustatys vartotojų teisių pažeidimo atvejus.
101.4. Visuomenė bus nuolat informuojama (internetas, spauda) apie kainų stebėjimo rezultatus ir piktnaudžiavimo atvejus.
102. Visuomenės informavimas apie numatomą euro įvedimą vykdomas vadovaujantis Visuomenės informavimo strategija, kurios tikslas – tinkamai ir visapusiškai informuoti Lietuvos visuomenę apie bendrąją Europos Sąjungos valiutą, jos įvedimo įtaką šalies ekonomikai ir gyventojams, Lietuvos Respublikos pasirengimą euro įvedimui ir numatomą euro įvedimo tvarką. Visuomenės informavimo strategija taip pat siekiama sudaryti sąlygas tikslingai ir koordinuotai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos banko, kitų valstybės institucijų ir įstaigų numatytas visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos priemones.
103. Pagrindinis Visuomenės informavimo strategijos įgyvendinimo principas – euro įvedimo proceso susiejimas su Lietuvos įstojimo ir integracijos į Europos Sąjungą procesu. Ją įgyvendinant, į pasirengimo euro įvedimui procesą turi būti įtraukiama visuomenė ir valstybės institucijos, vykdomos visuomenės ekonominio švietimo priemonės.
104. Valstybės institucijos ir įstaigos visuomenės informavimo srityje turi pagal kompetenciją glaudžiai bendradarbiauti su įvairiomis verslo asociacijomis.
105. Įgyvendindama Visuomenės informavimo strategiją, Lietuvos Respublika bendradarbiauja su Europos Sąjungos institucijomis ir euro zonos valstybėmis. 2005 m. lapkričio 8 d. pasirašytas Lietuvos Respublikos ir Europos Komisijos partnerystės susitarimas dėl informavimo ir komunikacijos kampanijų dėl euro įvedimo Lietuvos Respublikoje organizavimo pagal euro ir Ekonominės ir pinigų sąjungos informacijos ir komunikacijos strategiją (Žin., 2006, Nr. 6-195), pagal kurį Europos Komisija pasirengusi finansuoti keletą bendrų visuomenės informavimo priemonių. Svarbus Lietuvos partneris, padedantis supažindinti visuomenę su eurų banknotais ir monetomis, jų apsaugos požymiais, yra Europos centrinis bankas. Siekiant perimti geriausią euro zonos valstybių patirtį visuomenės informavimo srityje euro įvedimo šiose valstybėse metu, bendradarbiaujama su Nyderlandų ir kitų euro zonos valstybių institucijomis (Dvynių programa).
106. Pagal planuojamos informacinės veiklos intensyvumą, temų aktualumą numatyti trys Visuomenės informavimo strategijos įgyvendinimo etapai:
106.1. Pradėtos informacinės kampanijos metu supažindinama su bendrosios valiutos įtaka šalies ekonomikai ir gyventojams, informuojama, kaip Lietuvos Respublika vykdo teisinius ir ekonominius reikalavimus (konvergencijos kriterijus), pateikiama bendra informacija apie eurą ir euro zoną. Šiomis temomis informacija skelbiama įvairiuose leidiniuose ir valstybės institucijų interneto svetainėse; bendradarbiaujama su televizijos ir radijo transliuotojais, platinami leidiniai, vyksta specialistų susitikimai su įvairiomis visuomenės grupėmis, organizuojamas jų mokymas.
106.2. Europos Sąjungos Tarybai priėmus sprendimą dėl išlygos panaikinimo ir euro įvedimo Lietuvos Respublikoje, prasidės intensyviausia informacinės kampanijos dalis. Šio etapo metu gyventojai bus detaliai supažindinami su euro įvedimo tvarka, euro įvedimo procesą reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, bendrosios valiutos nominalais ir verte, išsamiai bus pristatomi eurų apsaugos požymiai ir kita. Visuomenei, tikslinėms jos grupėms šviesti bus pasitelkti įvairūs informaciniai kanalai: televizija, radijas, spauda, lauko reklama; specialus informacinis paketas visiems namų ūkiams; nemokamas euro telefonas; speciali interneto svetainė; specialūs leidiniai atskiroms tikslinėms grupėms; renginiai, susitikimai, mokymas.
106.3. Aukštas visuomenės informavimo apie euro įvedimą lygis turi būti užtikrintas ir po euro įvedimo. Pasinaudojant šio plano 106.2 punkte nurodytais informaciniais kanalais, numatoma visapusiškai informuoti visuomenę apie pinigų pakeitimo eigą ir rezultatus, tęsti jos informavimą apie eurų banknotus ir monetas, jų apsaugos požymius, analizuoti kitus su euro įvedimu susijusius klausimus.
––––––––––––––––
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1050
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2007 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 417
redakcija)
LIETUVOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO apie EURO ĮVEDIMą IR KOMUNIKACIJOS STRATEGIJA
1. Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategija yra vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentas, kurio tikslas – tinkamai ir visapusiškai informuoti Lietuvos visuomenę apie bendrąją Europos Sąjungos valiutą, jos įtaką šalies ekonomikai ir gyventojams, Lietuvos Respublikos pasirengimą euro įvedimui ir numatomą euro įvedimo tvarką; ja taip pat siekiama sudaryti sąlygas tikslingai ir koordinuotai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos banko, kitų valstybės institucijų ir įstaigų (toliau vadinama – suinteresuotos institucijos) numatytas visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos priemones.
2. Pirmoji Strategija patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1050 „Dėl Nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 117-4235) ir buvo įgyvendinama. Šiame dokumente ji patobulinta, parengta vadovaujantis Nacionaliniu euro įvedimo planu, pagrįsta visuomenės nuomonės tyrimais, joje atsižvelgta į euro zonos šalių patirtį organizuojant informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos kampanijas, taip pat ir į Lietuvos institucijų patirtį šioje srityje ir išdėstyta nauja redakcija (toliau vadinama – ši Strategija).
3. Pagrindinis šios Strategijos įgyvendinimo principas – euro įvedimo proceso susiejimas su Lietuvos įstojimo ir integracijos į Europos Sąjungą procesu. Įgyvendinant šią Strategiją, siekiama, kad pasirengimo euro įvedimui procese aktyviai dalyvautų visuomenė, būtų keliamas visuomenės ekonominis raštingumas.
4. Įgyvendindamos pirmąją Strategiją, suinteresuotos institucijos parengė, išleido ir platino gyventojams leidinius apie bendrąją Europos Sąjungos valiutą – eurą. Įvairiose šalies vietose buvo organizuojami seminarai ir kitokie renginiai, skaitomos paskaitos švietimo darbuotojams, verslininkams, bankų kasininkams, valstybės tarnautojams, vartotojams, kitoms tikslinėms grupėms. Susitikimuose su vietos bendruomenėmis įvairiuose šalies regionuose suinteresuotų institucijų atstovai diskutavo ir atsakinėjo į visuomenei rūpimus klausimus apie numatomą euro įvedimą Lietuvoje.
5. Suprasdamos tai, kad vienas iš veiksmingiausių gyventojų informavimo apie pasirengimą euro įvedimui šaltinių yra visuomenės informavimo priemonės, suinteresuotos institucijos pirmosios Strategijos įgyvendinimo laikotarpiu teikė joms euro zonos naujienas, daug informacijos apie euro įvedimą ir savo veiklą. Suinteresuotos institucijos bendradarbiavo su nacionaliniais televizijos kanalais, visuomeniniu radiju, rengiančiais ir transliuojančiais pažintines laidas, specializuotas rubrikas, informacinius klipus ir kitą informacinę medžiagą. Todėl viena iš svarbiausiųjų visuomenės informavimo priemonių temų ir buvo euro įvedimo tema.
7. Eurobarometro tyrimas parodė, kad šalies gyventojai (63 procentai apklaustųjų) norėtų iš anksto gauti informaciją apie euro įvedimo Lietuvoje tvarką ir aplinkybes – iš jų 28 procentai tokią informaciją norėtų gauti kuo anksčiau, 35 procentai – prieš kelerius metus iki euro įvedimo.
8. „Vilmorus“ tyrimas parodė, jog Lietuvos gyventojai neblogai informuoti, kad bendroji Europos Sąjungos valiuta yra euras (tai žinojo 95,9 procento apklaustųjų), jie taip pat žino, kad euras naudojamas ne visose Europos Sąjungos valstybėse narėse (84,8 procento apklaustųjų). Nors beveik 71 procentas šalies gyventojų palankiai vertina Lietuvos narystę Europos Sąjungoje, tik 43,8 procento apklaustųjų minėjo eurą kaip bendrąją Europos Sąjungos valiutą, 50,7 procento jų eurą vertino tiesiog kaip piniginį vienetą. Kad Lietuva eurą numato įvesti 2010 metais, teigė 40,7 procento apklaustųjų, tačiau tik 39,9 procento jų manė, kad Lietuva apskritai privalo tai padaryti. Kaip ir ankstesnių tyrimų metu, Lietuvos gyventojai buvo linkę atidėlioti pokyčius – 40,8 procento apklaustųjų norėtų, kad euras būtų įvestas vėliau negu 2010 metais. „Vilmorus“ tyrimas parodė, kad:
8.1. Lengviausiai suvokiami euro įvedimo privalumai Lietuvos gyventojams buvo šie: nereikės keisti valiutos keliaujant į Europos Sąjungą (71,6 procento apklaustųjų tai atrodė svarbu); Lietuva taps visateise Europos Sąjungos nare (68,1 procento apklaustųjų); verslininkams bus lengviau atsiskaityti su užsienio partneriais (74,2 procento apklaustųjų). Šiek tiek mažiau reikšmės teikiama tam faktui, kad euras yra patikima ir stabili valiuta (taip manė 59,7 procento apklaustųjų), ir tam, kad bus lengviau palyginti kainas Europos Sąjungos valstybėse narėse (62,9 procento apklaustųjų).
8.2. Labai aiškiai atpažįstama didžiausia baimė dėl euro įvedimo. Dėl galimo kainų kilimo nerimauja net 91,8 procento, dėl galimo santaupų nuvertėjimo – 83,4 procento, kad Lietuva praras nacionalinę valiutą – 69,4 procento apklaustųjų. Nuogąstavimai iš esmės yra tie patys kaip ir nurodytieji anksčiau, Lietuvos banko užsakomųjų tyrimų ir nuolatinių Eurobarometro tyrimų visoje Europos Sąjungoje metu.
8.3. Vertindami galimus informacijos šaltinius, Lietuvos gyventojai buvo gana vieningi. Didžiausią pasitikėjimą jiems keltų informacija apie eurą, gauta iš šių šaltinių: šeimos narių, giminaičių ir pažįstamų, gyvenančių euro zonos šalyse (67,5 procento apklaustųjų); žmonių iš tų šalių, kuriose neseniai buvo įvestas euras (63,9 procento apklaustųjų); ekonomistų (60,1 procento apklaustųjų); Lietuvos banko (58,7 procento apklaustųjų). Mažiausiai pasitikima nevyriausybinių organizacijų atstovais (jais pasitiki 12,3 procento apklaustųjų), Seimo nariais (15,4 procento apklaustųjų) ir verslo atstovais (16,4 procento apklaustųjų). Netikėtai prastai įvertinti žurnalistai – jais pasitiki vos 26,1 procento apklaustųjų.
8.4. Informacijos svarbą apie eurą apklaustieji suskirstė taip: svarbiausia informacija yra apie galimus euro įvedimo padarinius (tai nurodė 88,1 procento apklaustųjų), praktinė informacija apie litų keitimą į eurus (86,2 procento apklaustųjų) ir euro įvedimo padariniai kitose šalyse (71,2 procento apklaustųjų).
8.5. Vertindami visuomenės informavimo priemones ir informacijos viešinimo kanalus, gyventojai buvo vieningi – net 91,6 procento apklaustųjų atsakė, kad reikia informacijos per televiziją, 79,4 procento manė, kad reikia informacijos per radiją, 74,8 procento norėtų gauti informacijos iš nacionalinės spaudos ir 65,1 procento – iš regioninės spaudos. Gyventojai mažiausiai domėjosi bibliotekų pateikiama informacija (22,8 procento apklaustųjų).
9. Lietuvos banko užsakymu 2006 m. lapkričio 21–gruodžio 8 d. „Vilmorus“ atliktoje Lietuvos verslininkų apklausoje dalyvavo 403 įvairių sričių verslininkai ir atsakingi įmonių darbuotojai. Verslininkai iš esmės palankiai vertino Lietuvos narystę Europos Sąjungoje (61 procentas apklaustųjų), akcentavo laisvesnį prekių ir paslaugų judėjimą, naujų rinkų atsivėrimą, Europos Sąjungos paramą. Nurodyti ir keli neigiami aspektai – daugiau biurokratizmo, padidėjusi darbuotojų emigracija į užsienį. Ši apklausa parodė, kad:
9.1. Verslininkai palankiau vertino ir euro įvedimą – 54,3 procento apklaustųjų palankūs bendrajai Europos Sąjungos valiutai, tačiau 47,1 procento verslininkų palankiai vertino ir tą faktą, kad Lietuvai 2007 metais nepavyks įvesti euro. Kita vertus, 32 procentai apklaustųjų norėtų, kad euras būtų įvestas kuo greičiau, o kartu su tais, kurie norėtų, kad tai būtų padaryta jau 2009 ar 2010 metais, ši dalis tampa didesnė kaip 60 procentų.
9.2. Verslininkai manė, kad euro įvedimas Lietuvai padės įsitvirtinti kaip visateisei Europos Sąjungos valstybei. Šis veiksnys rūpėjo net 68 procentams verslininkų ir buvo gerokai svarbesnis už kitus euro naudos veiksnius. Vertinant ne asmeninio verslo, bet visos Lietuvos ekonomikos mastu, šis veiksnys apklaustiesiems pasirodė dar svarbesnis – 75,4 procento apklaustų verslininkų nurodė jį kaip svarbų.
9.3. Vertindami euro įvedimo trūkumus, verslininkai (tik 32,3 procento) nurodė ir galimą kainų didėjimą.
9.4. Daugelis verslininkų (net 79,5 procento apklaustųjų) manė, kad jie turėtų dalyvauti euro įvedimo procese. Iš jų 44,4 procento manė, kad turėtų dalyvauti per asocijuotąsias verslo struktūras. Apie rengiamą pasirašyti Geros verslo praktikos (valios) kodeksą žinojo 37 procentai apklaustųjų ir tik 27 procentai jų manė, kad jis gali apsaugoti nuo kainų didėjimo.
9.5. Verslininkai labiausiai pasitikėjo informacija, gauta iš: ekonomistų (jais pasitikėjo 70,5 procento apklaustųjų); žmonių, gyvenančių valstybėse, kuriose neseniai įvestas euras (68,5 procento apklaustųjų); Lietuvos banko (67,2 procento apklaustųjų); asocijuotųjų verslo struktūrų (63,5 procento apklaustųjų). Mažiausią pasitikėjimą verslininkams kėlė Lietuvos Respublikos Seimo nariai (jais pasitikėjo vos 15,9 procento apklaustųjų), išeivijos atstovai (18,1 procento apklaustųjų) ir žurnalistai (24,3 procento apklaustųjų).
9.6. Šiuo metu verslininkams svarbiausia – gauti informaciją apie galimus euro įvedimo padarinius (tai nurodė 84,6 procento apklaustųjų), Lietuvos pasirengimą (75,9 procento apklaustųjų) ir euro įvedimą kitose šalyse (72,5 procento apklaustųjų). Likus metams iki euro įvedimo, jiems svarbiausia būtų informacija apie galimus euro įvedimo padarinius verslui (92,6 procento apklaustųjų) ir litų keitimo į eurus procesą (92,3 procento apklaustųjų).
9.7. Verslininkams svarbiausios visuomenės informavimo priemonės skyrėsi nuo tų, kurioms pirmenybę teikė plačioji visuomenė: 88,8 procento apklaustų verslininkų norėtų gauti informaciją internetu, 84,9 procento – iš nacionalinės spaudos, 83,1 procento – per televiziją.
10. 2006 m. rugsėjo 4–8 d. Europos Komisijos užsakymu tarptautinė viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija The Gallup Organization atliko Eurobarometro tyrimą, skirtą euro įvedimo Europos Sąjungos valstybėse 5-osioms metinėms. Tyrimo metu apklausta daugiau kaip 12 tūkst. euro zonos valstybių narių gyventojų nuo 15 metų. Apklausa parodė, kad:
10.1. Praėjus 5 metams po euro įvedimo, euro zonos valstybėse eurą palankiai vertino 48 procentai gyventojų. Tų, kuriems atrodo, kad euras sukėlė daugiau problemų, negu davė naudos, buvo 38 procentai. Kad naujoji valiuta nieko nepakeitė, manė 7 procentai, neturėjo nuomonės taip pat 7 procentai apklaustųjų.
10.2. Airijoje eurą palankiai vertino net 75, Suomijoje – 65, Liuksemburge – 64 procentai gyventojų. Mažiausiai (38 procentai) palankiai vertinančiųjų – Graikijoje ir Nyderlanduose. Blogiausiai euro įvedimą vertino gyventojai tų valstybių, kuriose euro įvedimas sutapo su ekonomikos augimo lėtėjimo ciklu.
10.3. Net 81,4 procento apklaustųjų manė, kad įvedus eurą padidėjo kainos. Palyginti su nerimu dėl kainų didėjimo, kiti neigiami pokyčiai atrodo nereikšmingi. Kad euras apsunkino kasdienį gyvenimą, manė 18,5 procento gyventojų, kad jis pristabdė šalies ūkio augimą ir didino nedarbo lygį – 7 procentai, kad pakenkė šalies suverenitetui – 5 procentai apklaustųjų.
11. Siekdama užtikrinti, kad Lietuva tinkamai pasirengtų įvesti eurą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 592 sudarė Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisiją (toliau vadinama – komisija), į kurios sudėtį įeina Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas (komisijos pirmininkas), finansų ministras (komisijos pirmininko pavaduotojas), Lietuvos banko valdybos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas), socialinės apsaugos ir darbo ministras, ūkio ministras, užsienio reikalų ministras, teisingumo ministras, žemės ūkio ministras ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) generalinis direktorius. Komisijos tikslas – užtikrinti tinkamą pasirengimą euro įvedimui Lietuvos Respublikoje. Konkretiems klausimams nagrinėti ir išvadoms komisijai teikti sudarytos 7 darbo grupės: koordinuojančioji, visuomenės informavimo, grynųjų pinigų, verslo aplinkos, vartotojų teisių apsaugos ir socialinių reikalų, teisinių klausimų, informacinių technologijų (Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2005 m. rugpjūčio 12 d. potvarkis Nr. 204 ir 2005 m. gruodžio 23 d. potvarkis Nr. 318).
12. Visuomenės informavimo darbo grupėje dirba valstybės institucijų – Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Ūkio ministerijos, Teisingumo ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Statistikos departamento, taip pat vartotojų, verslininkų, savivaldybių institucijų – Lietuvos vartotojų instituto, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos – atstovai. Visuomenės informavimo darbo grupė koordinuoja valstybės institucijų veiklą įgyvendinant šią Strategiją, aptaria institucijų pateiktą informaciją apie jos įgyvendinimo eigą ir teikia komisijai informaciją apie tai, taip pat pasiūlymus dėl šios Strategijos atnaujinimo ar papildymo, atsižvelgdama į jos įgyvendinimo stebėjimo ir vertinimo rezultatus.
13. Finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovai dalyvauja Europos Komisijos Ekonominių ir finansinių reikalų generalinio direktorato rengiamuose Europos Sąjungos valstybių narių finansų ministerijų ir centrinių bankų komunikacijos padalinių vadovų susitikimuose, skirtuose visuomenės informavimo apie euro įvedimą klausimams svarstyti. Europos Komisija taip pat yra numačiusi biudžetą ir siūlo bendradarbiavimo formas (pagal 2005 m. lapkričio 8 d. pasirašytą Lietuvos Respublikos ir Europos Komisijos partnerystės susitarimą dėl informavimo ir komunikacijos kampanijų dėl euro įvedimo Lietuvos Respublikoje organizavimo pagal euro ir Ekonominės ir pinigų sąjungos informacijos ir komunikacijos strategiją (Žin., 2006, Nr. 6-195) (toliau vadinama – Partnerystės susitarimas), taip pat pagal Dvynių programą) įvairioms informavimo priemonėms įgyvendinti.
14. Pagal Dvynių programą visuomenės informavimą apie eurą įgyvendinančioms institucijoms (Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui) perduodama kitų Europos Sąjungos valstybių narių euro įvedimo praktinė patirtis visuomenės informavimo ir kitose srityse.
15. Pagal Partnerystės susitarimą Europos Komisija finansuoja ir įgyvendina tam tikras visuomenės informavimo priemones. Lietuvoje atsakinga institucija už Partnerystės susitarimo įgyvendinimą paskirtas Lietuvos bankas.
16. Lietuvos banko atstovai dalyvauja Europos centrinio banko Komunikacijos komiteto grynųjų euro pinigų komunikacijos darbo grupėje. Joje koordinuojami visuomenės informavimo apie eurų banknotus ir monetas kampanijų įgyvendinimo klausimai šalyse, kurios numato įvesti bendrąją Europos Sąjungos valiutą, derinama skelbtina informacija apie eurų banknotus ir monetas, tariamasi dėl priemonių, supažindinančių su eurų banknotų ir monetų apsaugos požymiais (tai lankstinukai, plakatai, informacija interneto svetainėje), ir analogiškos kasininkų mokymo medžiagos rengimo.
17. Įgyvendinant šią Strategiją, siekiama tokių tikslų:
17.1. Informuoti visuomenę apie euro įvedimą ir su tuo susijusius veiksnius. Suinteresuotos institucijos pagal kompetenciją turi pateikti visuomenei informaciją visais su euro įvedimu susijusiais aspektais: apie euro įvedimo įtaką Lietuvos ekonomikai, gyventojų ir įmonių sąskaitų bankuose, balansų, socialinių išmokų perskaičiavimo eurais principus, eurų banknotų ir monetų nominalus, banknotų apsaugos požymius, nacionalinės valiutos keitimo į eurus sąlygas.
17.2. Padėti visuomenei pasirengti euro įvedimui. Suinteresuotos institucijos, informuodamos visuomenę, turi sudaryti sąlygas, kad visuomenė tinkamai ir laiku pasirengtų euro įvedimui.
17.3. Prisidėti prie sklandaus euro įvedimo Lietuvoje proceso. Suinteresuotos institucijos turi siekti, kad informuota, euro įvedimui pritarianti ir pasirengusi visuomenė prisidėtų prie sklandaus jo įvedimo. Formuoti nuostatą, kad tik koordinuoti visų suinteresuotų institucijų veiksmai, aktyvus visos visuomenės dalyvavimas ir geranoriška verslo įmonių parama užtikrins sklandų euro įvedimą Lietuvoje.
17.4. Formuoti palankų visuomenės požiūrį į būsimąją Lietuvos valiutą – eurą. Suinteresuotos institucijos turi rūpintis, kad gerai informuotoje visuomenėje nekiltų nerimo dėl perėjimo prie bendrosios Europos Sąjungos valiutos, būtų suvokiama euro įvedimo Lietuvoje nauda, taip pat siekti visuomenės pritarimo ir palankumo bendrajai Europos Sąjungos valiutai tiek jos įvedimo Lietuvoje metu, tiek ir vėliau.
18. Pagrindinis šios Strategijos įgyvendinimo principas – euro įvedimo proceso susiejimas su bendra integravimosi į Europos Sąjungą idėja. Tyrimais patvirtinta, kad visuomenės tikslinės grupės Lietuvoje nesusieja euro įvedimo ir integracijos į Europos Sąjungą. Informacija turi būti siekiama susieti šiuos procesus, aiškinti, kad euras – tai glaudesnė integracija į Europos Sąjungą. Be to, kaip rodo tyrimai, visuomenė baiminasi ne paties euro, bet pernelyg greito jo įvedimo ir su tuo susijusių galimų neigiamų procesų, todėl informuojant visuomenės tikslines grupes nedera grįžti prie principinės diskusijos apie euro įvedimo reikalingumą, pakanka leisti suprasti, kad euro įvedimas jau numatytas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje ir tai – ne principo, o tik laiko klausimas. Euro įvedimo atidėjimą nulėmė ne abejonės dėl euro naudos, bet objektyvūs kriterijai, kurių Lietuva neatitiko vertinimo metu – 2006 metų gegužę. Susiejant stojimo į euro zoną ir integracijos į Europos Sąjungą idėjas, siekiama užsitikrinti paramą visuomenės dalies, teigiamai vertinančios narystę Europos Sąjungoje (apie 70 procentų). Šią idėją turėtų atspindėti euro informacinės veiklos vaizdinė medžiaga, simbolis ir šūkis (-iai). Jie padės tikslinėms grupėms bendrame informacijos sraute lengviau pastebėti informaciją apie euro įvedimą ir atpažinti kaip informavimo apie eurą kampaniją. Bendra Europos Sąjungos idėja turėtų būti vadovaujamasi informuojant visas tikslines grupes.
19. Antriniai principai, padedantys sklandžiau įgyvendinti šią Strategiją:
19.1. Visuomenės grupių įtraukimas į euro įvedimo procesą. Šiuo principu siekiama skaidriai ir veiksmingai panaudoti atskirų visuomenės grupių galimybes dalyvauti praktinės informacijos sklaidos procese, atlikti kontrolės ir priežiūros funkcijas iškart po euro įvedimo. Ypač svarbiais suinteresuotų institucijų informaciniais partneriais galėtų tapti politinės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos, asocijuotosios verslo struktūros. Šis principas ne tik padėtų veiksmingiau palaikyti grįžtamąjį ryšį su visuomenės tikslinėmis grupėmis, bet ir skleisti idėją, kad euro įvedimas, kaip ir integracija į Europos Sąjungą, yra bendras visų piliečių reikalas.
19.2. Ekonominio raštingumo didinimas. Pagrindinių ekonomikos veikimo principų supratimas padėtų visuomenei ir tikslinėms grupėms geriau suvokti euro įvedimo reikalingumą, atsikratyti nepagrįstos su euro įvedimu susijusios baimės ir viešinti netiesioginę euro įvedimo naudą. Ne mažiau svarbu visuomenei žinoti ir suprasti, kad siekiant įvesti eurą reikia atitikti stabilių finansų kriterijus, lemiančius ir stabilią šalies ekonominę būklę. Įvedusi eurą, šalis įgyja daugiau galimybių išlaikyti stabilią savo ekonominę ir finansinę būklę. Prie to prisidėtų ir informacijos apie Ekonominę ir pinigų sąjungą skelbimas.
20. Akcentuojant euro įvedimo naudą, svarbu daugiau dėmesio skirti netiesioginei euro įvedimo naudai aiškinti ir viešinti (sutaupytos valiutų keitimo lėšos, pigesnis skolinimasis užsienio rinkose ir panašiai).
21. Įgyvendindamos šią Strategiją, suinteresuotos institucijos turi laikytis tam tikrų visuomenės informavimo principų. Svarbiausieji iš jų yra šie:
21.2. Grįžtamojo ryšio principas. Suinteresuotos institucijos turi ne tik teikti visuomenei informaciją, bet ir kruopščiai analizuoti bei vertinti, kaip tą informaciją supranta visuomenė, sužinoti jos atsaką.
21.3. Vienbalsiškumo principas. Suinteresuotos institucijos turi deramai apsvarstyti, tarpusavyje derinti ir siekti visuomenei teikti vienodą, suderintą informaciją tiek vadovų, tiek specialistų, bendraujančių su visuomene, lygiu.
21.4. Informacijos kokybės principas. Suinteresuotos institucijos teikiamą informaciją turi parengti laiku, aiškia, lengvai suprantama kalba, pritaikyta kiekvienai tikslinei grupei.
22. Suinteresuotos institucijos turi laiku parengti išsamią informaciją visais euro įvedimo klausimais, galinčiais iškilti vykdant šią Strategiją, ir pasirūpinti, kad informacija pasiektų adresatą. Ypač svarbūs praktiniai euro įvedimo aspektai, nes gyventojų nuomonė turi būti pagrįsta žiniomis, ne vien emocijomis. Visos tikslinės grupės turėtų gauti išsamią praktinę informaciją apie eurą ir jo įvedimo sąlygas. Tai informacija apie litų ir eurų keitimo procedūras, grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpį, vartotojų teisių apsaugos mechanizmą keičiant valiutą, tai ir grafiniai eurų banknotų ir monetų atvaizdai, eurų banknotų ir monetų charakteristikų, atpažinimo ženklų ir apsaugos požymių aprašai. Turi būti skelbiami išsamūs paaiškinimai, kaip bus mokami atlyginimai, pensijos, kitos išmokos, kaip bus atsiskaitoma už prekes ir paslaugas grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu ir jam pasibaigus, kaip bus perskaičiuojamos gyventojų ir įmonių sąskaitos bankuose ir panašiai. Ypač daug dėmesio turi būti skirta mažų miestelių ir kaimo gyventojų informavimui šiomis temomis.
23. Kad visuomenė kuo geriau suvoktų euro įvedimo naudą, labai svarbu aiškinti, kad kainos eurais bus perskaičiuojamos pagal griežtas apvalinimo taisykles, kad nėra pagrįstų priežasčių baimintis visuotinio kainų padidėjimo po euro įvedimo, nes vienos valiutos pakeitimas kita iš esmės nesudaro sąlygų kainų šuoliui. Taip pat svarbu populiarinti lietuvišką simbolį nacionalinėje eurų monetų pusėje, akcentuoti, kad tuo bus tęsiama lietuviškų pinigų tradicija. Reikia skirti pakankamai dėmesio, kad visuomenė būtų supažindinta su visų euro zonos valstybių nacionalinėmis eurų monetų pusėmis, nes įvedus eurą ilgainiui į apyvartą pateks ir kitų euro zonos valstybių monetų. Informuojant užsienio žiniasklaidą ir kitas suinteresuotas užsienio institucijas apie Lietuvos pasirengimą įvesti eurą, tikslinga panaudoti Lietuvos diplomatinių atstovybių tinklą ir Europos Sąjungos institucijų paramą.
24. Svarbus ir kalbinis aspektas – informacija turi būti parengta ne tik lietuvių, bet ir kitomis kalbomis, kurias vartoja Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos (rusų, lenkų ir kitomis kalbomis), daug užsienio verslininkų ir turistų (anglų kalba). Ji turi būti pritaikyta ir neįgaliesiems.
25. Visuomenės nuomonės ir visuomenės informavimo priemonių tyrimai rodo, kad turi būti parinktos veiksmingiausios informacijos platinimo priemonės (televizija, spauda, lankstinukai ir panašiai) ir viešinimo kanalai. Daug pastangų reikia skirti tam, kad visuomenė žinotų, kur galima rasti informacijos apie euro įvedimą.
26. Bendradarbiaudamos su visuomenės informavimo priemonėmis, suinteresuotos institucijos turi ne tik operatyviai reaguoti į gaunamus paklausimus, bet ir pačios inicijuoti temų įvairiais euro įvedimo klausimais gvildenimą per visuomenės informavimo priemones, savo atstovų susitikimus su įvairiomis tikslinėmis gyventojų grupėmis, naudoti kitas informacijos skleidimo priemones ir būdus. Suinteresuotos institucijos turi ieškoti argumentų, įrodančių euro įvedimo naudą, kaupti ir skelbti juos. Tai ne tik keltų visuomenės informuotumo lygį, bet ir padėtų sklaidyti dalies gyventojų abejones dėl euro įvedimo. Be to, suinteresuotos institucijos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje turi inicijuoti teigiamas žinias apie Lietuvos pasirengimą įvesti eurą. Į viešas diskusijas apie euro įvedimą reikia įtraukti visuomenės autoritetus, tačiau vykdant šią Strategiją neleistina sukelti per didelių visuomenės lūkesčių, kurių būtų neįmanoma įgyvendinti.
27. Visuomenės informavimą būtina koordinuoti tiek su valstybės, tiek su privačiomis institucijomis Lietuvoje ir užsienyje, daug dėmesio skirti institucijų vidaus komunikacijai, kad suinteresuotų institucijų tarnautojai gebėtų aiškinti su euro įvedimu susijusius klausimus. Suinteresuotų institucijų darbuotojai ir vadovai turėtų skleisti vienodą, suderintą informaciją apie euro įvedimą.
28. Skatinti komercinius bankus, asocijuotąsias verslo struktūras, vartotojų, neįgaliųjų, jaunimo, kitas įvairias organizacijas – visuomenės nuomonės formuotojus, informacijos skleidėjus aktyviai prisidėti prie visuomenės informavimo apie euro įvedimą. Konkrečioms visuomenės informavimo priemonėms įgyvendinti būtina pasitelkti reklamos (kūrybines ir visuomenės informavimo priemonių planavimo) ir viešųjų ryšių agentūras.
29. Tikslinga pasinaudoti suinteresuotų institucijų patirtimi, sukaupta vykdant referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje informacinę kampaniją, kitus didelius visuomenės informavimo projektus, taip pat tarptautinių institucijų ir euro zonos valstybių institucijų patirtimi. Ypač svarbu bendradarbiauti su Europos Komisija ir Europos centriniu banku, atliekančiais reikšmingą vaidmenį rengiantis įvesti eurą naujosiose Europos Sąjungos valstybėse narėse, priimant sprendimus ir juos įgyvendinant dėl euro zonos plėtros.
30. Įgyvendinant šią Strategiją, tikslinga stebėti ir kaupti informaciją apie ketinančių įvesti ir įvedusių eurą naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių patirtį, skleisti ją per atrinktas visuomenės informavimo priemones.
Visuomenės informavimo ir komunikacijos priemonės nurodytos šios Strategijos priede.
31. Atsižvelgiant į įvairią visuomenei teikiamą informaciją, perduodamų žinių (svarbiausių naujienų akcentų) įvairovę ir planuojant veiksmingą jų pateikimą reikiamu laiku ir atitinkamam adresatui, reikia skirti keletą žinių kategorijų:
31.1. Ekonominio raštingumo skatinimas. Žinios, padedančios visuomenei suvokti pagrindinius ekonominius procesus ir jų dėsningumą, kuriančios informacinę bazę euro įvedimo prasmės suvokimui.
31.2. Ekonominių procesų analizė. Žinios, rodančios, kad kai kurie visuomenės būgštavimai nesusiję su euro įvedimu, nes priklauso nuo kitų ekonominių procesų.
31.3. Rengimasis įvesti eurą. Žinios, skatinančios domėtis euro įvedimu ir kitais su pasirengimu euro įvedimui susijusiais veiksniais.
31.4. Euro įvedimo Lietuvoje padariniai (rezultatai). Žinios, formuojančios palankų visuomenės požiūrį į eurą.
31.5. Praktiniai euro įvedimo aspektai. Žinios, susijusios su įvairiais euro įvedimo aspektais: apie prekių ir paslaugų vertę eurais, nacionalinės valiutos (grynaisiais ir negrynaisiais) keitimo į eurus tvarkaraštį, eurų banknotų ir monetų nominalus, jų apsaugos požymius ir kita.
31.6. Užsienio valstybių patirtis, įgyta įvedant ir įvedus eurą.
32. Pagrindinis šios Strategijos objektas – visi Lietuvos gyventojai. Tačiau, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, išskirtinius informacijos poreikius ir jos sklaidos kanalų prieinamumą, skiriamos šios tikslinės grupės:
32.1. Plačioji visuomenė – visi Lietuvoje gyvenantys žmonės, kurie naudojasi pinigais ir tiesiogiai susidurs su nacionalinės valiutos keitimu.
32.2. Visuomenės informavimo priemonės – Lietuvos nacionalinės ir regioninės visuomenės informavimo priemonės, užsienio spauda, radijas, televizija ir internetas.
32.3. Verslininkai – prekybos ir paslaugų sektoriai.
32.4. Valstybės institucijos ir jų tarnautojai – tiesiogiai su euro įvedimu nesusijusios, tačiau galinčios savo viešinimo kanalais platinti institucijų parengtą informaciją valstybės institucijos ir jų tarnautojai.
32.5. Senatvės pensininkai, socialiai remtini gyventojai – dažniausiai nedirbantys gyventojai.
32.6. Jaunimas – jauni gyventojai, dažniausiai moksleiviai ir studentai.
32.7. Neįgalieji – žmonės su klausos, regos ar kitokia negalia.
32.8. Tautinės mažumos – tautinių mažumų atstovai, nuolat gyvenantys Lietuvoje.
32.9. Atokių vietovių ir vienkiemių gyventojai.
32.10. Kitų valstybių gyventojai – valstybių, iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia verslininkų ir turistų, taip pat kaimyninių valstybių gyventojai.
32.11. Kitose valstybėse gyvenantys Lietuvos piliečiai.
33. Įgyvendindamos šią Strategiją ir siekdamos kuo išsamiau informuoti visuomenę, suinteresuotos institucijos bendradarbiauja su kitomis institucijomis ir organizacijomis. Pagrindiniai suinteresuotų institucijų parengtos informacijos apie euro įvedimą skleidėjai yra šie:
33.1. Kitos valstybės ir savivaldybių institucijos – tiesiogiai su euro įvedimu nesusijusios, tačiau galinčios savo viešinimo kanalais platinti suinteresuotų institucijų parengtą informaciją, tokios kaip savivaldybės (per jų viešųjų ryšių skyrius), seniūnijos, socialinės rūpybos ir kitos įstaigos.
33.2. Visuomenės informavimo priemonės – nacionalinės, regioninės, specializuotos (įskaitant ir visuomenės informavimo priemones užsienio kalba), pagrindinės visuomenės nuomonės formuotojos, kuriomis labai pasitiki visuomenė; užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių įkurtos visuomenės informavimo priemonės, veikiančios euro zonos valstybėse.
33.3. Komerciniai bankai – svarbūs informacijos bankų klientams (indėlininkams, žmonėms, paėmusiems paskolas, keičiantiems litus į eurus ir t. t.) skleidėjai.
33.4. Švietimo įstaigos – pagrindinis jaunimui teikiamos informacijos šaltinis.
33.5. Prekybos centrai, kitos prekybos ir paslaugų teikimo vietos – svarbios gausaus žmonių susibūrimo vietos, kuriose daugelis žmonių pirmą kartą susidurs su naująja valiuta.
33.6. Didelės įmonės – galimi su euro įvedimu susijusios informacijos teikimo savo darbuotojams šaltiniai.
33.7. Verslininkų asociacijos, vartotojų ir kitos įvairias interesų grupes vienijančios nevyriausybinės organizacijos, specializuoti informaciniai centrai – svarbūs tarpininkai teikiant informaciją tikslinėms grupėms ir įgyvendinant konkrečius informavimo projektus.
33.8. Bibliotekos – Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, apskričių ir savivaldybių viešosios bibliotekos, mokslo ir studijų institucijų, mokyklų (išskyrus aukštąsias), specialiosios ir kitos bibliotekos – galimi su euro įvedimu susijusios informacijos teikimo skaitytojams šaltiniai.
33.9. Kelionių agentūros, viešbučiai – vieni iš svarbiausių informacijos teikimo į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams šaltinių.
33.10. Policija – galimas informacijos apie eurų banknotų ir monetų naudojimą teikimo Lietuvos gyventojams ir užsienio svečiams šaltinis.
33.11. Visuomenės nuomonės lyderiai – politikai, verslininkai, švietimo, mokslo darbuotojai, meno, pramogų verslo atstovai, aktyviai dalyvaujantys visuomenės gyvenime.
33.12. Politinės partijos.
33.13. Pašto įstaigos – platų tinklą sudarančios, gyventojams teikiančios pašto ir kitas paslaugas įstaigos.
34. Ši Strategija įgyvendinama trimis etapais:
34.1. Pirmasis etapas – pasirengimo laikotarpis, kuris prasidėjo 2005 metų rugsėjį, kai buvo patvirtinta ši Strategija, ir tęsis, iki bus priimtas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėl išlygos laikinai naudoti nacionalinę valiutą Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir euro įvedimo Lietuvos Respublikoje. Skleidžiama informacija, susijusi su euro įvedimu, akcentuojama pasirengimo laikotarpio svarba, supažindinama su visuomenės informavimo kampanijos simbolika ir šūkiu (-iais), atliekami aktyvios informacinės kampanijos parengiamieji darbai. Suinteresuotos institucijos diskutuoja su verslo, kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, bendruomenėmis, siekdamos ištirti jų poreikius ir nerimą, viešindamos aktualią informaciją apie euro zoną, jos įtaką Lietuvos ekonomikai, galimą netiesioginę naudą šalies ūkiui ir kiekvienam gyventojui. Šiuo laikotarpiu labai svarbu nuolat bendradarbiauti su visuomenės informavimo priemonėmis, o per informacijos sklaidos kanalus, kuriais tikslinės grupės labiausiai pasitiki, pradėti šviečiamųjų rašinių ir laidų ciklą apie makroekonominius procesus, jų įtaką kiekvieno piliečio gyvenimui, supažindinti su euro įvedimo rezultatais naujosiose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Su jais bus supažindinamos visuomenės informavimo priemonės, apie tai bus informuojama Lietuvos visuomenė. Ypač daug dėmesio numatoma skirti visuomenei informuoti apie dalyvavimą antrajame valiutų kurso mechanizme, Mastrichto sutartyje nustatytų kriterijų vykdymą, Europos Komisijos ir Europos centrinio banko konvergencijos ataskaitas, Europos Sąjungos Tarybos sprendimą dėl paskelbimo apie Lietuvos pasirengimą įvesti eurą. Šiame etape informacinė veikla tampa intensyvesnė Lietuvai pateikus prašymą dėl narystės euro zonoje.
34.2. Antrasis etapas – pasirengimo valiutos pakeitimui laikotarpis nuo Europos Sąjungos Tarybos sprendimo dėl išlygos laikinai naudoti nacionalinę valiutą Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir euro įvedimo Lietuvos Respublikoje priėmimo iki euro įvedimo dienos. Tai intensyviausia informacinės kampanijos dalis. Euras ir bendra Europos Sąjungos idėja susiejami dar tvirčiau nei iki tol ir labiau emociniu požiūriu, tam naudojant ryšių su visuomene ir reklamos priemones. Akcentuojama euro įvedimo nauda. Organizuojami eurui skirti renginiai, viešinamas valiutos pakeitimo planas, pradedama dar aktyvesnė gyva diskusija su visuomenės grupėmis, siekiant įtraukti į euro įvedimo procesą jų atstovus, kaip galimus pagalbininkus stebint ir kontroliuojant kainų perskaičiavimo ir jų nurodymo procedūras. Viešinami su asocijuotosiomis verslo struktūromis pasirašyti susitarimai.
34.3. Trečiasis etapas – laikotarpis po euro įvedimo: euro įvedimo diena ir 6 mėnesiai po euro įvedimo. Visuomenė informuojama apie kainų stebėsenos rezultatus, kitus su euro įvedimu susijusios informacijos aspektus, atliekami visuomenės nuomonės tyrimai siekiant išanalizuoti tikslinių grupių požiūrį į naująją valiutą ir procesus, susijusius su įvedimo procesu.
35. Visuomenės informavimo veiklos efektyvumas labai priklausys nuo suinteresuotų institucijų sprendimų, susijusių su nacionalinės valiutos pakeitimo tvarka, taip pat nuo euro įvaizdžio euro zonoje ir euro neįvedusiose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
36. Įgyvendindamos šią Strategiją ir joje numatytas visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir viešinimo priemones, suinteresuotos institucijos turi nuolat stebėti ir vertinti šiuos veiksnius: visuomenės informavimo priemonių pateikiamą informaciją (kiekybiškai ir kokybiškai); visuomenės nuomonę dėl numatomo euro įvedimo Lietuvoje, nuomonių priežastingumą ir informacijos poreikius; gaunamus paklausimus; kitus išorės veiksnius (verslo asociacijų, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimo mastą informuojant visuomenę apie euro įvedimą Lietuvoje; euro vertinimą jį įvedusiose ir jo neįvedusiose Europos Sąjungos valstybėse; pasitikėjimą Lietuvos valstybės valdžios ir valdymo institucijomis bei visuomenės informavimo priemonėmis; Europos Sąjungos institucijų teikiamą nuomonę dėl euro įvedimo Lietuvoje; bendrą valstybės ekonominę ir politinę padėtį).
Lietuvos visuomenės informavimo apie euro
įvedimą ir komunikacijos strategijos
priedas
Visuomenės INFORMAVIMO IR KOMUNIKACIJOS PRIEMONĖS
|
Eil. Nr. |
Priemonės |
Aprašymas |
Tikslinės grupės |
Vykdymo etapas |
Suinteresuotos institucijos |
Pastabos |
|
1. |
Atlikti visuomenės nuomonės tyrimus |
periodiškai atliekami visuomenės ir verslininkų nuomonės tyrimai siekiant sužinoti jų požiūrį į euro įvedimą Lietuvoje, nustatyti nuomonių priežastingumą, visuomenės informavimo poreikius ir šioje Strategijoje numatytų visuomenės informavimo ir komunikacijos priemonių veiksmingumą |
|
pirmasis, antrasis, trečiasis |
Lietuvos bankas |
be Lietuvos banko užsakymu atliekamų tyrimų, nagrinėjami Europos Komisijos ir Europos Sąjungos institucijų užsakymu atliekami visuomenės nuomonės tyrimai |
|
2. |
Stebėti visuomenės informavimo priemones |
nuolat stebimos Lietuvos ir pagal galimybes užsienio visuomenės informavimo priemonės, analizuojama jų informacija ir problemos apie euro įvedimą, nustatomas informacijos apie euro įvedimą poreikis |
|
pirmasis, antrasis, trečiasis |
Finansų ministerija, visos kitos suinteresuotos institucijos pagal kompetenciją |
Finansų ministerijos užsakymu rengiama kasdienė Lietuvos visuomenės informavimo priemonių stebėsenos medžiaga euro įvedimo tema ir perduodama kitoms suinteresuotoms institucijoms |
|
3. |
Rengti atsakymus į svarbiausius su euro įvedimu susijusius klausimus |
nuolat rengiamas interesantų galimų klausimų ir atsakymų rinkinys, kuriuo suinteresuotos institucijos keičiasi ir kurį nuolat atnaujina |
įvairios tikslinės grupės |
pirmasis, antrasis, trečiasis |
visos suinteresuotos institucijos pagal kompetenciją |
|
|
4. |
Sukurti visuomenės informavimo apie eurą kampanijos simboliką |
kuriama visuomenės informavimo kampanijos simbolika ir šūkis (-iai), kad visuomenė lengviau pastebėtų visais kanalais ir įvairių institucijų pateikiamą informaciją tarp bendro informacijos srauto ir atpažintų kaip informavimo apie eurą kampaniją |
plačioji visuomenė |
pirmasis |
Lietuvos bankas |
|
|
5. |
Teikti informaciją euro įvedimo klausimais visuomenės informavimo priemonėms |
nuolatinis visuomenės informavimo priemonių (Lietuvos nacionalinių ir regioninių, užsienio, specializuotų) informavimas įvairiais euro įvedimo Lietuvoje klausimais: visuomenės nuomonė, priimti ir rengiami teisės aktai, suinteresuotų institucijų sprendimai, Mastrichto sutartyje nustatytų kriterijų vykdymas, euro įvedimo laikas, nacionalinės valiutos keitimo į eurus galimybės ir kita; informuojama rengiant pranešimus, suinteresuotų institucijų vadovų ir specialistų interviu, spaudos konferencijas, pristatymus, atitinkamą informaciją pateikiant interneto svetainėje, rengiant visuomenės informavimo priemonių atstovų keliones į euro zonos valstybes |
visuomenės informavimo priemonės |
pirmasis, antrasis, trečiasis |
visos suinteresuotos institucijos pagal kompetenciją |
|
|
6. |
Teikti informaciją euro įvedimo klausimais tiesiogiai tikslinėms grupėms, rengti atsakymus į paklausimus |
šviečiamieji seminarai, paskaitos apie euro įvedimą visuomenės informavimo priemonių atstovams, verslininkams, nevyriausybinių organizacijų atstovams, valstybės tarnautojams, kasininkams ir kitoms tikslinėms grupėms; suinteresuotų institucijų nuolat gaunamų paklausimų apdorojimas ir atsakymų į paklausimus euro įvedimo klausimais rengimas; atsakymai paštu, elektroniniu paštu, telefonu ir kitais būdais |
visuomenės informavimo priemonės, valstybės institucijos ir jų tarnautojai, verslininkai, pagyvenę žmonės, neįgalieji, jaunimas, užsienio šalių gyventojai, kitos specifinės tikslinės grupės |
pirmasis, antrasis, trečiasis |
visos suinteresuotos institucijos pagal kompetenciją |
|
|
7. |
Išleisti: |
|
|
|
|
|
|
7.1. |
leidinį apie eurą |
kasmetinis išsamus leidinys apie euro įvedimo aktualijas Lietuvoje (lietuvių, rusų, lenkų ir anglų kalbomis) |
plačioji visuomenė |
pirmasis, antrasis |
rengia ir platina Lietuvos bankas, prireikus – ir kitos suinteresuotos institucijos |
platinama tiesiogiai per pašto dėžutes, su spaudos leidiniais, per informacijos skleidėjus, tiesiogiai tikslinėms grupėms |
|
7.2. |
Europos centrinio banko ir Europos Komisijos leidinius |
Europos centrinio banko ir Europos Sąjungos institucijų leidžiami lietuvių kalba leidiniai apie eurą, Ekonominę ir pinigų sąjungą |
plačioji visuomenė |
pirmasis, antrasis, trečiasis |
rengia ir spausdina Europos centrinis bankas ir Europos Komisija, platina Lietuvos bankas, prireikus – ir kitos suinteresuotos institucijos |
platinama tiesiogiai per pašto dėžutes, su spaudos leidiniais, per informacijos skleidėjus, tiesiogiai tikslinėms grupėms |
|
7.3. |
leidinius tikslinėms grupėms |
leidžiami lankstinukai, plakatai, infor-maciniai lapeliai tikslinėms grupėms (vaikams, tautinėms mažumoms, pagyvenusiems žmonėms); pateikiama informacija apie euro įvedimo aktualijas, euro zonos naujienos |
įvairios tikslinės grupės |
antrasis |
rengia ir spausdina visos suinteresuotos institucijos pagal kompetenciją |
platinama tiesiogiai per pašto dėžutes, su spaudos leidiniais, per informacijos skleidėjus, tiesiogiai tikslinėms grupėms |
|
8. |
Sukurti bendrą euro įvedimui pristatyti ir euro įvedimo procesui, narystės Europos Sąjungoje aktualijoms nušviesti skirtą interneto svetainę www.euro.lt |
parengiama ir nuolat atnaujinama interneto svetainė, joje pateikiama visa suinteresuotų institucijų parengta su euro įvedimu susijusi informacija; svetainės dalyje apie euro įvedimą suinteresuotos institucijos pateikia naujienas, teisės aktus, sprendimus, eurų banknotų ir monetų atvaizdus, jų apsaugos požymius, nacionalinės valiutos keitimo į eurus terminus, skaičiuoklę, rubriką „Dažniausiai užduodami klausimai“ ir kita, be to, šioje svetainėje duodamos nuorodos iš visų suinteresuotų institucijų, taip pat nuorodos į kitas interneto svetaines, kuriose pateikta naudingos informacijos apie eurą |
plačioji visuomenė, visuomenės informavimo priemonės, verslininkai, valstybės institucijos ir jų tarnautojai, jaunimas, užsienio šalių gyventojai, kitos tikslinės grupės |
pirmasis, antrasis, trečiasis |
Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, kitos suinteresuotos institucijos |
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija atsakinga už interneto svetainės turinio valdymo sistemos sukūrimą, bendros informavimo kampanijos simbolikos joje naudojimą ir turi svetainės administratoriaus teises; Lietuvos bankas atsakingas už informacijos apie eurą turinį ir jos atnaujinimą |
|
9. |
Skelbti informaciją apie euro įvedimą suinteresuotų institucijų interneto svetainėse |
suinteresuotos institucijos savo interneto svetainėse skelbia pagrindinę informaciją apie euro įvedimą Lietuvoje, su tuo susijusius institucijų sprendimus, parengtus teisės aktus ir panašiai |
plačioji visuo-menė, visuome-nės informavimo priemonės, vers-lininkai, valsty-bės institucijos ir jų tarnautojai, jaunimas, užsie-nio šalių gyven-tojai, kitos tikslinės grupės |
pirmasis, antrasis, trečiasis |
visos suinteresuotos institucijos |
suteikiama galimybė suinteresuotoms institucijoms savo interneto svetainėse įdėti vienodo dizaino informacines nuorodas į interneto svetainės www.euro.lt skyrių, kuriame išsamiai nušviečiamas euro įvedimas, informuojama apie eurų banknotus ir monetas, jų apsaugos požymius |
|
10. |
Parengti informaciją akliesiems ir silpnaregiams |
Brailio raštu parengta ir (ar) garsinė informacija apie euro įvedimą |
neįgalieji |
antrasis |
Lietuvos bankas |
|
|
11. |
Įrengti euro stendus |
Europos Komisijos informacinių stendų, kuriuose pateikiama iliustruota informacija apie Ekonominę ir pinigų sąjungą, įrengimas suinteresuotose institucijose ir švietimo įstaigose |
plačioji visuo-menė, valstybės institucijos ir jų tarnautojai, jaunimas |
antrasis |
Lietuvos bankas |
koordinuoja Lietuvos bankas |
|
12. |
Organizuoti konferen-ciją „Lietuvos kelias euro įvedimo link“ (išankstinis pavadinimas) |
organizuojama tarptautinė konferencija, skirta Lietuvos pasirengimui įvesti eurą ir euro įvedimo įtaką ekonomikai apžvelgti |
plačioji visuo-menė, visuome-nės informavimo priemonės, vers-lininkai, valsty-bės institucijos ir jų tarnautojai, jaunimas, užsie-nio šalių gyventojai |
pirmasis, antrasis |
Lietuvos bankas |
|
|
13. |
Organizuoti euro telefono liniją (800-oji linija) |
nemokama
telefono linija (800-oji lini- |
plačioji visuomenė |
antrasis, trečiasis |
Lietuvos bankas |
|
|
14. |
Skelbti reklamą |
spaudos, televizijos, radijo, lauko ir internetinė reklama, kurios priemonėmis informuojama apie eurų banknotus ir monetas, jų apsaugos požymius, litų keitimo į eurus sąlygas ir kitas aktualijas |
plačioji visuomenė |
antrasis, trečiasis |
Lietuvos bankas |
|
|
15. |
Organizuoti „Eurobuso“ keliones |
specialia euro simbolika papuoštas mikroautobusas ar kita transporto priemonė lanko Lietuvos miestus ir rajonų centrus; lankomuose miestuose ir rajonų centruose (pagrindinėse susitikimo vietose) dalijami leidiniai apie euro įvedimą, suvenyrai ir panašiai |
plačioji visuomenė |
antrasis |
Lietuvos bankas |
|
|
16. |
Pagaminti euro suvenyrus |
euro simbolika papuoštų suvenyrų (kaklaraiščių, kanceliarinių ir kitų prekių) gamyba |
plačioji visuomenė |
pirmasis, antrasis, trečiasis |
Lietuvos bankas |
suvenyrai dalijami per informacijos skleidėjus tiesiogiai tikslinėms grupėms |
|
17. |
Vykdyti vidinę komunikaciją |
vidinės komunikacijos priemonėmis (institucijų vidaus leidiniuose, intraneto svetainėse ir kitur) teikiama suinteresuotų institucijų tarnautojams skirta naujausia informacija apie euro įvedimą |
valstybės institucijos ir jų tarnautojai |
pirmasis, antrasis, trečiasis |
visos suinteresuotos institucijos |
|
––––––––––––––––––––––––
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 665, 2006-07-03, Žin., 2006, Nr. 75-2869 (2006-07-05)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2005 M. RUGSĖJO 29 D. NUTARIMO NR. 1050 "DĖL NACIONALINIO EURO ĮVEDIMO PLANO BEI LIETUVOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO APIE EURO ĮVEDIMĄ IR KOMUNIKACIJOS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 417, 2007-04-25, Žin., 2007, Nr. 49-1898 (2007-05-05)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2005 M. RUGSĖJO 29 D. NUTARIMO NR. 1050 "DĖL NACIONALINIO EURO ĮVEDIMO PLANO BEI LIETUVOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO APIE EURO ĮVEDIMĄ IR KOMUNIKACIJOS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO
Nauja nutarimo redakcija nuo 2007-05-06.
3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1584, 2010-11-10, Žin., 2010, Nr. 133-6796 (2010-11-13)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2005 M. RUGSĖJO 29 D. NUTARIMO NR. 1050 "DĖL NACIONALINIO EURO ĮVEDIMO PLANO BEI LIETUVOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO APIE EURO ĮVEDIMĄ IR KOMUNIKACIJOS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušra Bodin (2010-11-16)
aubodi@lrs.lt