LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2023-06-27 iki 2023-10-03

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2012, Nr. 145-7461, i. k. 1122050ISAK001K-417

Nauja redakcija nuo 2021-12-24:

Nr. 1K-400, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26869

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL SU LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SKOLINIMOSI VALSTYBĖS VARDU IR SKOLINANTIS PRISIIMTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ BEI VALSTYBĖS PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMU SUSIJUSIŲ TEISĖS AKTŲ PATVIRTINIMO IR KOMISIJŲ SUDARYMO

2012 m. gruodžio 7 d. Nr. 1K-417

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo 6 ir 7 straipsniais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo:

1. T v i r t i n u pridedamus:

1.1. Valstybės piniginių išteklių valdymo taisykles;

1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių platinimo vidaus rinkoje paslaugų teikėjų ir tarpininkų atrankos taisykles;

1.3. Pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų užsienio rinkose, paskolų ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų vertinimo taisykles;

1.4. Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programos dalyvių atrankos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo procedūrų aprašą;

1.5. Finansinių priemonių naudojimo taisykles;

1.6. Reikalavimų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono dalyviams aprašą;

1.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, platinamų aukciono būdu, didžiausio (mažiausio) pelningumo ribos ir (arba) emisijos KAsumos nustatymo taisykles;

1.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisykles;

1.9. Neteko galios nuo 2023-06-27

Papunkčio naikinimas:

Nr. 1K-245, 2023-06-26, paskelbta TAR 2023-06-26, i. k. 2023-12675

1.10. Paskolų ėmimo valstybės vardu iš valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir (ar) užsienio šalių vyriausybių ir Vyriausybės depozitinių įsipareigojimų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą.

2. S u d a r a u Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymo komisiją (toliau – Komisija):

Komisijos pirmininkas – finansų viceministras, kuriam pagal veiklos sritį priskirtas Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas;

Komisijos pirmininko

pavaduotojas – Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius, jo laikinai nesant – kitas Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas;

Komisijos nariai – Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento vyresnysis patarėjas, kuruojantis Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir investavimo skyriaus veiklos tikslus;

– Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento vyresnysis patarėjas, kuruojantis Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriaus veiklos tikslus;

– Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Likvidumo ir rizikos valdymo skyriaus vedėjas, jo laikinai nesant – kitas Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas;

– Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir investavimo skyriaus vedėjas, jo laikinai nesant – kitas Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-245, 2023-06-26, paskelbta TAR 2023-06-26, i. k. 2023-12675

3. P a v e d u Komisijai:

3.1. atlikti funkcijas, nurodytas:

3.1.1. Valstybės piniginių išteklių valdymo taisyklėse;

3.1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių platinimo vidaus rinkoje paslaugų teikėjų ir tarpininkų atrankos taisyklėse;

3.1.3. Pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų užsienio rinkose, paskolų ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų vertinimo taisyklėse;

3.1.4. Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programos dalyvių atrankos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo procedūrų apraše;

3.1.5. Finansinių priemonių naudojimo taisyklėse;

3.1.6. Reikalavimų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono dalyviams apraše;

3.1.7. Paskolų ėmimo valstybės vardu iš valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir (ar) užsienio šalių vyriausybių ir Vyriausybės depozitinių įsipareigojimų sutarčių sudarymo tvarkos apraše;

3.1.8. Neteko galios nuo 2023-06-27

Papunkčio naikinimas:

Nr. 1K-245, 2023-06-26, paskelbta TAR 2023-06-26, i. k. 2023-12675

3.1.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, platinamų aukciono būdu, didžiausio (mažiausio) pelningumo ribos ir (arba) emisijos sumos nustatymo taisyklėse;

3.2. pasitvirtinti darbo reglamentą.

4. S u d a r a u Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono komisiją (toliau – Aukciono komisija):

Aukciono komisijos pirmininkas – Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius, jo laikinai nesant – kitas Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas;

Aukciono komisijos

pirmininko pavaduotojas – Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento vyresnysis patarėjas, kuruojantis Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir investavimo skyriaus veiklos tikslus;

Aukciono komisijos nariai – Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Likvidumo ir rizikos valdymo skyriaus vedėjas, jo laikinai nesant – kitas Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas;

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-245, 2023-06-26, paskelbta TAR 2023-06-26, i. k. 2023-12675

5. P a v e d u Aukciono komisijai:

5.1. atlikti funkcijas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, platinamų aukciono būdu, didžiausio (mažiausio) pelningumo ribos ir (arba) emisijos sumos nustatymo taisyklėse;

5.2. pasitvirtinti darbo reglamentą.

LAIKINAI EINANTI FINANSŲ MINISTRO PAREIGAS INGRIDA ŠIMONYTĖ

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417

(Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016

m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1K-281 redakcija)

VALSTYBĖS PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO TAISYKLĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybės piniginių išteklių valdymo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato valstybės piniginių išteklių valdymo tvarką ir principus.

2. Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme.

3. Valstybės piniginiai ištekliai laikomi valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje Lietuvos banke:

3.1. valstybės biudžeto lėšos – sąskaitoje Nr. LT261010000002132402 (toliau – valstybės biudžeto lėšų sąskaita);

3.2. skolintos lėšos – sąskaitoje Nr. LT641010000000832403 (toliau – skolintų lėšų sąskaita);

3.3. Lietuvos Respublikai skiriamos Europos Sąjungos (toliau – ES) finansinės paramos – Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento, 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos, 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų, 2000–2006 metų Sanglaudos fondo, 2007–2013 metų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų, 2014–2020 metų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų, Išorės sienų fondo, Europos grąžinimo fondo, Europos pabėgėlių fondo, Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims, Vidaus saugumo fondo, ES transeuropinio transporto tinklo plėtros projektų, Europos infrastruktūros tinklų plėtros priemonių, Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo, Užkrečiamų ligų kontrolės programos, 2007–2013 metų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, 2014–2020 metų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos žuvininkystės fondo, Žuvininkystės duomenų rinkimo ir kontrolės programos, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, 2007–2013 metų ir 2014–2020 metų Ignalinos programos, ES solidarumo fondo, 2007–2013 metų Kaimynystės ir partnerystės programos, 2014–2020 metų Kaimynystės ir partnerystės programos, 2014-2020 m. Europos kaimynystės priemonės Lietuvos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimo per sieną programos, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, Transeuropinių energetikos tinklų programos TEN-E (toliau – ES finansinė parama) ir kitų bendrai finansuojamų projektų – lėšos – joms atidarytose sąskaitose;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1K-164, 2017-04-25, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07647

3.4. kitos tarptautinės finansinės paramos – Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje (toliau – kita tarptautinė finansinė parama) – lėšos – joms atidarytose sąskaitose;

3.5. kitos pagal ES teisės aktus ar tarptautinius susitarimus gaunamos ir valstybės biudžetui priskiriamos lėšos – joms atidarytose sąskaitose:

3.5.1. Klimato kaitos specialiosios programos lėšos – sąskaitoje Nr. LT841010000007432408 (toliau – klimato lėšų sąskaita);

3.5.2. bendradarbiavimo užkardant neteisėtą tabako gaminių apyvartą susitarimų lėšos – sąskaitose Nr. LT441010000006732400, Nr. LT441010000006832407, Nr. LT841010000007332401 (toliau – susitarimų lėšų sąskaitos);

3.6. valstybės pinigų fondų lėšos – joms atidarytose sąskaitose:

3.6.1. Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšos – sąskaitose Nr. LT641010000000735306 eurais, Nr. LT611010000033332404 kita valiuta;

3.6.2. laikinai laisvos Garantinio fondo lėšos – sąskaitoje Nr. LT211010000002335416 eurais (toliau – Garantinio fondo sąskaita);

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1K-164, 2017-04-25, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07647

3.6.3. Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšos – sąskaitose Nr. LT461010000000335214 eurais, Nr. LT671010000005832408 kita valiuta;

3.6.4. Žemės ūkio paskolų garantijų fondo lėšos – sąskaitoje Nr. LT971010000002435413 eurais;

Papildyta papunkčiu:

Nr. 1K-164, 2017-04-25, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07647

3.6.5. Licencijuotų sandėlių kompensavimo fondo lėšos – sąskaitoje Nr. LT761010000002535410 eurais;

Papildyta papunkčiu:

Nr. 1K-164, 2017-04-25, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07647

3.7. terminuotųjų indėlių lėšos – joms atidarytose sąskaitose pagal terminuotųjų indėlių sutartis;

3.8. augalų, už kuriuos mokamos tiesioginės įmokos, draudimo įmokų žemės ūkio veiklos subjektams ir draudimo įmonių išlaidų dalinio kompensavimo lėšų sąskaitos lėšos – sąskaitoje Nr. LT341010000002835411 eurais;

Papildyta papunkčiu:

Nr. 1K-164, 2017-04-25, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07647

4. Valstybės piniginiai ištekliai gali būti laikomi kitose, negu taisyklių 3 punkte nurodytose, sąskaitose arba pervedami iš vienų sąskaitų į kitas taisyklėse nustatyta tvarka.

5. Valdant valstybės piniginius išteklius valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje, vadovaujamasi šiais principais – ekonomiškumo, prognozavimo, apdairumo (atsargumo), rizikos valdymo ir papildomumo. Vadovaujantis šiais principais valstybės piniginiai ištekliai kaupiami, paskirstomi ir išduodami.

II SKYRIUS

EKONOMIŠKUMO PRINCIPAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

6. Ekonomiškumo principas – taupiai ir efektyviai valdyti valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje sukauptus valstybės piniginius išteklius pasirenkant optimalius valstybės piniginių išteklių laikymo sąskaitose, laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo ir valstybės piniginių išteklių išdavimo variantus.

7. Valdant valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje esančius valstybės piniginius išteklius vadovaujamasi 2015 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banko ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) sudarytos Valstybės iždo sąskaitos tvarkymo sutarties Nr. 14P-91 nuostatomis.

8. Informacija apie valstybės piniginių išteklių sąskaitų apyvartas ir likučius pasiekiama operatyviai ir realiu laiku naudojantis Lietuvos banko elektroninės bankininkystės sistema ir (arba) kitomis Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentui (toliau – Valstybės iždo departamentas) ir Lietuvos bankui prieinamomis ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu).

9. Laikinai laisvi valstybės piniginiai ištekliai, atsižvelgiant į valstybės piniginių išteklių srautų prognozes, investuojami pirmenybę teikiant mažesnio rizikingumo ir didesnio likvidumo investavimo priemonėms.

10. Įplaukos įskaitomos į valstybės iždo bendrąją sąskaitą:

10.1. į valstybės biudžeto lėšų sąskaitą vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1K-169 „Dėl valstybės biudžetui priskirtų mokesčių, kitų įmokų ir rinkliavų pervedimo į valstybės iždo sąskaitą“, Europos Sąjungos, kitos tarptautinės finansinės paramos ir kitų valstybės biudžetui priskirtų lėšų tiesioginio pervedimo į valstybės iždą taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1K-429 „Dėl Europos Sąjungos, kitos tarptautinės finansinės paramos ir kitų valstybės biudžetui priskirtų lėšų tiesioginio pervedimo į valstybės iždą taisyklių ir įmokų kodų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Tiesioginio pervedimo į valstybės iždą taisyklės), paskolų sutarčių nuostatomis dėl palūkanų mokėjimo į valstybės biudžeto sąskaitą;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1K-164, 2017-04-25, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07647

10.2. į skolintų lėšų sąskaitą vadovaujantis 2010 m. kovo 22 d. Finansų ministerijos ir Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo sudarytos Atsiskaitymų už Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius organizavimo ir tvarkymo sutarties Nr. 11K-9, skolos grąžinimo sutarčių, paskolų sutarčių ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų nuostatomis;

10.3. į ES finansinės paramos, kitos tarptautinės finansinės paramos ir kitoms pagal ES teisės aktus ar tarptautinius susitarimus gaunamoms lėšoms atidarytas sąskaitas vadovaujantis Lietuvai skirtos finansinės paramos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis ir Tiesioginio pervedimo į valstybės iždą taisyklėmis;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1K-164, 2017-04-25, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07647

10.4. į valstybės pinigų fondų lėšoms atidarytas sąskaitas vadovaujantis valstybės pinigų fondus reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.

11. Sukaupti valstybės piniginiai ištekliai išduodami iš valstybės iždo bendrosios sąskaitos:

11.1. iš valstybės biudžeto lėšų sąskaitos, ES finansinės paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšoms atidarytų sąskaitų, klimato lėšų sąskaitos, susitarimų lėšų sąskaitos vadovaujantis Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių patvirtinimo“;

11.2. iš skolintų lėšų sąskaitos naudojant Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos (toliau – VBAMS) Valstybės skolos ir piniginių išteklių valdymo posistemio (toliau – VSPIVS) duomenis apie su valstybės skola susijusius įsipareigojimus ir vadovaujantis asignavimų valdytojų, valstybės institucijų pateiktais prašymais, paskolų sutartimis, kitais įsipareigojamaisiais skolos dokumentais. Prašymai dėl valstybės perskolinamų paskolų lėšų skyrimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymą vykdomi ne anksčiau kaip trečią darbo dieną po mokėjimo paraiškos gavimo Valstybės iždo departamente dienos;

11.3. iš valstybės pinigų fondų lėšoms atidarytų sąskaitų vadovaujantis valstybės pinigų fondus reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.

12. Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius (toliau – Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius), kiekvieną dieną vertindamas ir tikslindamas biudžetinių metų dienos ir mėnesio ir biudžetinių metų valstybės piniginių išteklių srautų prognozes, rengia optimalius valstybės piniginių išteklių išdavimo iš sąskaitų variantus numatytoms išlaidoms pagal Valstybės iždo departamentui pateiktas mokėjimo paraiškas apmokėti, visiems reikalingiems pavedimams į ES finansinės paramos, kitos tarptautinės finansinės paramos ir kitoms pagal ES teisės aktus ar kitus tarptautinius susitarimus gaunamoms ir valstybės biudžetui priskiriamoms lėšoms atidarytas sąskaitas atlikti bei laikinai laisviems valstybės piniginiams ištekliams investuoti.

ANTRASIS SKIRSNIS

ES FINANSINĖS PARAMOS LĖŠŲ

ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų valdymas

13. Dalis lėšų, gautų į ES finansinės paramos lėšoms atidarytas sąskaitas, išskyrus 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų pradines išankstinio finansavimo sumas, 2014–2020 metų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų pradines išankstinio finansavimo sumas, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo išankstinio finansavimo sumas, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo išankstinio finansavimo sumas, Vidaus saugumo fondo išankstinio finansavimo sumas, 2014–2020 metų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pradines išankstinio finansavimo sumas ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo pradines išankstinio finansavimo sumas bei sumas, gautas į 2007–2013 metų ir 2014–2020 metų Ignalinos programos, ES solidarumo fondo, 2007–2013 metų Kaimynystės ir partnerystės programos, 2014–2020 metų Kaimynystės ir partnerystės programos, 2014-2020 m. Europos kaimynystės priemonės Lietuvos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimo per sieną programos, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, Transeuropinių energetikos tinklų programos TEN-E paramos lėšoms atidarytas sąskaitas, įvertinus planuojamų mokėjimų iš šių sąskaitų prognozes, gali būti naudojama grąžintinai valstybės iždo reikmėms finansuoti. Kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos nėra naudojamos grąžintinai valstybės iždo reikmėms finansuoti.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-164, 2017-04-25, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07647

14. Laikantis optimalaus valstybės piniginių išteklių laikymo sąskaitose principo ir atsižvelgiant į taisyklių 13 punkte numatytas išimtis, lėšos, gaunamos į ES finansinės paramos lėšoms atidarytas sąskaitas, kai jų suma vienoje sąskaitoje viršija 100 eurų, kitą darbo dieną po jų pervedimo į ES finansinės paramos lėšų sąskaitas dienos pervedamos į tarpinę ES lėšų sąskaitą, atidarytą ES finansinės paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų srautų subalansavimo lėšoms (toliau – tarpinė ES lėšų sąskaita).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-164, 2017-04-25, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07647

15. Valstybės iždo departamentas išduoda ES finansinės paramos lėšas ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas tokia tvarka:

15.1. Valstybės iždo departamento Finansavimo skyrius (toliau – Finansavimo skyrius), gavęs informaciją, kad asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžios įstaigos pateikė Valstybės iždo departamentui mokėjimo paraiškas dėl ES finansinės paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos priemonių finansavimo, iki kiekvienos darbo dienos pabaigos prieš kitą mokėjimo pavedimų ar elektroninės mokėjimų informacijos perdavimo į Lietuvos banką darbo dieną pateikia Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriui ir Valstybės iždo departamento Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyriui (toliau – ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius) mokėjimų poreikio duomenis apie numatomas valstybės biudžeto išlaidas pagal asignavimų valdytojus, nurodydamas ES finansinės paramos lėšomis ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis įgyvendinamų priemonių pavadinimus, finansavimo šaltinius, šioms lėšoms atidarytas sąskaitas, iš kurių bus apmokamos išlaidos, ir sumas eurais arba kita valiuta dviejų skaičių po kablelio tikslumu;

15.2. ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius, atsižvelgdamas į Finansavimo skyriaus pateiktus mokėjimų poreikio duomenis, nurodytus taisyklių 15.1 papunktyje, gautus vykdomuosius raštus ir kitus dokumentus, pagal kuriuos privaloma pervesti ES finansinės paramos lėšas ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas iš ES finansinės paramos lėšoms atidarytų sąskaitų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšoms atidarytų sąskaitų, ir įvertinęs ES finansinės paramos lėšų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų sąskaitų ir tarpinės ES lėšų sąskaitos lėšų likučius, numatomų mokėjimo pavedimų perdavimo į Lietuvos banką darbo dieną perveda trūkstamas lėšų sumas iš valstybės biudžeto lėšų sąskaitos į tarpinę ES lėšų sąskaitą (jeigu joje tą dieną trūksta lėšų), iš kurios lėšos pervedamos į atidarytas atitinkamas ES finansinės paramos sąskaitas ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšoms atidarytas sąskaitas. Valstybės biudžeto lėšos, pervestos grąžintinai iš valstybės biudžeto lėšų sąskaitos į tarpinę ES lėšų sąskaitą, grąžinamos į valstybės biudžeto lėšų sąskaitą įvertinus gautų įplaukų į tarpinę ES lėšų sąskaitą sumas;

15.3. Jei trūkstamos lėšos pervedamos iš tarpinės ES lėšų sąskaitos į ES finansinės paramos lėšoms atidarytas sąskaitas, kuriose esančios lėšos nėra naudojamos grąžintinai valstybės iždo reikmėms finansuoti, ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšoms atidarytas sąskaitas, šios lėšos grąžinamos į tarpinę ES lėšų sąskaitą iškart atsiradus galimybei (kai gaunamos įplaukos iš finansavimo sumų davėjų, gaunamos palūkanos, grąžinamos išmokėtos lėšos ar gaunamos kitos įplaukos).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-164, 2017-04-25, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07647

16. ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius, gavęs Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus prašymą pervesti grąžintinai valstybės iždo reikmėms ES finansinės paramos lėšoms atidarytose sąskaitose esančias laikinai laisvas ES finansinės paramos lėšas, vadovaudamasis taisyklių 15 punktu, perveda jas iš tarpinės ES lėšų sąskaitos į valstybės biudžeto lėšų sąskaitą, užtikrindamas, kad tarpinėje ES lėšų sąskaitoje lieka pakankamai lėšų numatytoms išlaidoms pagal pateiktas mokėjimo paraiškas, vykdomuosius raštus ir kitus dokumentus apmokėti.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-164, 2017-04-25, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07647

17. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius įvertinęs, kad, atlikus visus planuojamus mokėjimus, valstybės biudžeto lėšų sąskaitoje dar liko arba liks laikinai laisvų ES finansinės paramos lėšų, pateikia informaciją (nurodo konkrečias sumas) Valstybės iždo departamento Apskaitos ir atskaitomybės skyriui (toliau – Apskaitos ir atskaitomybės skyrius). Apskaitos ir atskaitomybės skyrius, gavęs šią informaciją, tą pačią darbo dieną nurodytas sumas perveda į tarpinę ES lėšų sąskaitą.

TREČIASIS SKIRSNIS

KITŲ PAGAL ES TEISĖS AKTUS AR KITUS TARPTAUTINIUS SUSITARIMUS GAUNAMŲ VALSTYBĖS BIUDŽETUI PRISKIRIAMŲ LĖŠŲ VALDYMAS

18. Dalis lėšų, gautų į klimato lėšų sąskaitą, įvertinus planuojamų mokėjimų prognozes, gali būti naudojama grąžintinai valstybės iždo reikmėms finansuoti.

Valstybės iždo departamento Apskaitos ir atskaitomybės skyrius, gavęs Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus prašymą grąžintinai naudoti valstybės iždo reikmėms dalį klimato lėšų sąskaitoje esančių lėšų, perveda jas į valstybės biudžeto lėšų sąskaitą. Lėšų grąžinimą iš valstybės biudžeto lėšų sąskaitos į klimato lėšų sąskaitą Apskaitos ir atskaitomybės skyrius atlieka gavęs Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus prašymą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-164, 2017-04-25, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07647

19. Kai Europos Komisija į susitarimų lėšų sąskaitas perveda bendradarbiavimo užkardant neteisėtą tabako gaminių apyvartą susitarimų lėšas kita valiuta, kitą darbo dieną po jų pervedimo į susitarimų lėšų sąskaitas dienos Apskaitos ir atskaitomybės skyrius konvertuoja jas į eurus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-164, 2017-04-25, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07647

20. Apskaitos ir atskaitomybės skyrius susitarimų lėšų sąskaitose eurais laikomas lėšas ar jų dalį perveda naudoti pagal tikslinę paskirtį į valstybės biudžeto lėšų sąskaitą pagal Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus pateiktą prašymą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-164, 2017-04-25, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07647

21. Finansavimo skyrius, gavęs informaciją, kad Valstybės iždo departamentui pateikta mokėjimo paraiška išmokėti lėšas iš klimato lėšų sąskaitos, iki kiekvienos darbo dienos pabaigos pateikia Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriui mokėjimų poreikio duomenis apie planuojamas išlaidas iš klimato lėšų sąskaitos, nurodydamas mokėtinas sumas eurais dviejų skaičių po kablelio tikslumu.

TREČIASIS¹ SKIRSNIS

LAIKINAI LAISVŲ LĖŠŲ GARANTINIO FONDO SĄSKAITOJE VALDYMAS

21¹. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba), sukaupusi vieno mėnesio vidutinių metinių Garantinio fondo išlaidų dydžio kasos apyvartos lėšas, laikinai laisvas Garantinio fondo lėšas perveda pasibaigus mėnesiui per 3 darbo dienas į Garantinio fondo sąskaitą.

21². Jeigu Garantinio fondo lėšų nepakanka ateinančio mėnesio Garantinio fondo lėšų sąmatoje numatytoms išlaidoms, Fondo valdyba kreipiasi į Finansų ministeriją dėl lėšų pervedimo iš Garantinio fondo sąskaitos. Finansų ministerija per 3 darbo dienas nuo Fondo valdybos kreipimosi dienos perveda lėšas į Fondo valdybos nurodytą sąskaitą.

21³. Fondo valdyba prognozinę informaciją apie numatomas kaupti ar panaudoti Garantinio fondo sąskaitos lėšas teikia Finansų ministerijai vadovaudamasi Valstybės piniginių išteklių srautams prognozuoti skirtos informacijos teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1K-275 „Dėl Valstybės piniginių išteklių srautams prognozuoti skirtos informacijos teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Valstybės piniginių išteklių srautams prognozuoti skirtos informacijos teikimo taisyklės).

21⁴. Dalis Garantinio fondo sąskaitos lėšų, įvertinus planuojamų mokėjimų prognozes, gali būti investuojama vadovaujantis Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklės).

21⁵. Iš Garantinio fondo sąskaitos lėšų apmokamos dėl Garantinio fondo sąskaitos tvarkymo, Garantinio fondo laikinai laisvų piniginių išteklių investavimo patirtos tiesioginės išlaidos (įskaitant Lietuvos banko taikomus Garantinio fondo sąskaitos tvarkymo mokesčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) saugojimo mokesčius, sumokėtus VVP saugotojui, neigiamų palūkanų mokėjimus Lietuvos bankui už Garantinio fondo sąskaitoje esantį lėšų likutį ir kitus Garantinio fondo sąskaitos lėšų investavimo mokėjimus, bet neapsiribojant visais šiais mokesčiais ir mokėjimais).

Papildyta skirsniu:

Nr. 1K-164, 2017-04-25, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07647

KETVIRTASIS SKIRSNIS

LAIKINAI LAISVŲ VALSTYBĖS PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ INVESTAVIMAS

22. Investuojant valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje sukauptus laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius vadovaujamasi Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklėse nustatytais limitais ir saugumo ir likvidumo principais, tačiau siekiama investicijų grąža turi būti ne mažesnė negu atitinkamos trukmės Vokietijos Vyriausybės vertybinių popierių pelningumas, kuris finansų rinkų dalyvių visuotinai laikomas bendru palūkanų normų etalonu, arba Lietuvos banko terminuotųjų indėlių palūkanos (imama mažesnė reikšmė).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-164, 2017-04-25, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07647

23. Valstybės iždo departamentas, investuodamas laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius, vadovaujasi šiais apribojimais:

23.1. bendra investicijų (įskaitant valstybės pinigų fondų investuotas lėšas) į visų vienoje šalyje veiklą vykdančių komercinių bankų pinigų rinkos priemones ir indėlius suma negali būti didesnė kaip 700 mln. eurų, o sudarant sandorius, kai įkeičiamas finansinis turtas, nominali suma negali būti didesnė kaip 560 mln. eurų;

23.2. bendra investicijų į vienai komercinių bankų grupei priklausančių bankų pinigų rinkos priemones ir indėlius, kai nėra gautas finansinis užstatas, suma negali būti didesnė kaip 200 mln. eurų. Tuo atveju, kai yra gaunamas finansinis užstatas, suma negali būti didesnė kaip 160 mln. eurų;

23.3. investicijų į Lietuvos banko pinigų rinkos priemones suma išlaikoma stabilios 50–100 mln. eurų apimties, kai investavimo pelningumas yra teigiamas. Kai nėra galimybių saugiai arba priimtinomis sąlygomis laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius investuoti į kitas priemones nei Lietuvos banko pinigų rinkos priemonės, laikinai laisvi valstybės piniginiai ištekliai investuojami į Lietuvos banko pinigų rinkos priemones didesne apimtimi, negu šiame punkte numatyta tokių investicijų suma.

24. Investavimo sprendimus dėl investicijų į konkrečias investavimo priemones ir jų priešlaikinio susigrąžinimo siūlo Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius (toliau – Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius), o priima Valstybės iždo departamento direktorius. Investavimo pelningumas į konkrečias investavimo priemones gali būti mažesnis už 0 procentų, tačiau ne mažesnis nei palūkanų norma, taikoma už Lietuvos banke laikomus valstybės piniginius išteklius.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-164, 2017-04-25, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07647

Nr. 1K-279, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-09-30, i. k. 2019-15442

25. Laikinai laisvi valstybės piniginiai ištekliai gali būti investuojami į priemones, kurių terminas ilgesnis, negu numatyta valstybės piniginių išteklių srautų prognozėse, kai yra sudarytos galimybės naudoti lanksčias valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimo priemones trumpalaikiam grynųjų pinigų stygiui padengti, o investicijų grąža yra pakankama įvertinant trumpalaikių valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimo priemonių sąnaudas. Priimant sprendimus dėl laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taip pat vadovaujamasi taisyklių 63–69 punktais.

III SKYRIUS

PROGNOZAVIMO PRINCIPAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

26. Prognozavimo principas – numatyti sudaromų valstybės piniginių išteklių srautų prognozių rūšis ir jų detalumą, sudarymo periodiškumą, optimalius prognozių ir panaudojimo variantus.

27. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius sudaro šias valstybės piniginių išteklių srautų prognozes:

27.1. biudžetinių metų dienos ir mėnesio:

27.1.1. valstybės biudžeto pajamų ir valstybės biudžeto asignavimų poreikio;

27.1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikio (toliau – skolinimosi poreikis) ir jo finansavimo poreikio;

27.1.3. bendrą biudžetinių metų dienos ir mėnesio valstybės biudžeto pajamų, valstybės biudžeto asignavimų poreikio, skolinimosi poreikio ir jo finansavimo poreikio – metinę valstybės piniginių išteklių srautų prognozę;

27.2. biudžetinių metų skolinimosi poreikio ir jo finansavimo poreikio bei grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio;

27.3. trejiems ateinantiems metams:

27.3.1. grynųjų skolinių įsipareigojimų pokyčio;

27.3.2. skolinimosi poreikio.

28. Metinės valstybės piniginių išteklių srautų prognozė ir grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio prognozė sudaromos likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki metų pradžios ir pagal poreikį tikslinama. Grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio prognozė trejiems ateinantiems metams sudaroma likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki ateinančių metų pradžios.

29. Sudarant valstybės piniginių išteklių srautų prognozes, nuolat analizuojami duomenys ir rengiamos ataskaitos apie:

29.1. valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje sukauptus valstybės piniginius išteklius ir jų išmokėjimą (išmokėjimo dinamiką, pokytį) bei numatomą patvirtinto metinio Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito įvykdymą (arba viršijimą), į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimus dėl skolinimosi poreikio. Šias ataskaitas kartą per mėnesį rengia Valstybės iždo departamentas ir teikia finansų ministrui, finansų viceministrui ir vyriausiajam patarėjui, pagal veiklos sritį koordinuojantiems Valstybės iždo departamentą;

29.2. nuokrypį nuo valstybės piniginių išteklių srautų biudžetinių metų dienos ir mėnesio prognozės. Šias ataskaitas kartą per mėnesį Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius rengia ir teikia Valstybės iždo departamento direktoriui ir jo pavaduotojams.

30. Rengdamas valstybės piniginių išteklių srautų prognozes, Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius naudoja informaciją, gautą iš:

30.1. Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (toliau – Mokesčių politikos departamentas) – apie numatomą patvirtinto metinio biudžeto pajamų plano vykdymą, kuri turi būti pateikta Valstybės iždo departamentui iki kiekvieno mėnesio 15 dienos;

30.2. Finansų ministerijos Europos Sąjungos investicijų departamento (toliau – ES investicijų departamentas) – apie planuojamus 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų lėšų mokėjimus ir galimus jų keitimus kiekvieną mėnesį einamaisiais biudžetiniais metais, kuri turi būti pateikta Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriui iki kiekvieno mėnesio 15 dienos.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1K-164, 2017-04-25, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07647

31. Institucijos ir įstaigos, kurioms skirti valstybės biudžeto asignavimai, įskaitant ES finansinės paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, informaciją Valstybės iždo departamentui teikia vadovaudamosi Valstybės piniginių išteklių srautams prognozuoti skirtos informacijos teikimo taisyklėmis.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-164, 2017-04-25, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07647

ANTRASIS SKIRSNIS

skolinimosi poreikių PROGNOZĖS ir grynŲjŲ skolinių įsipareigojimų pokyčiŲ PROGNOZĖS

32. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, sudarydamas trejų ateinančių metų skolinimosi poreikių prognozes, naudoja duomenis apie valstybės biudžeto balansą, grąžinamas paskolas, išperkamus VVP ir kitas mokamas sumas, finansuojamas iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-164, 2017-04-25, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07647

33. Užsienio valiutas konvertuojant į eurus, naudojami prognozuojami euro ir užsienio valiutų santykiai, atsižvelgiant į esamą situaciją valiutų rinkoje, komercinių bankų teikiamas prognozes ir valiutų kursų kitimo tendencijas.

34. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, rengdamas trejų ateinančių metų valstybės biudžeto finansinių rodiklių projektus, skaičiuoja ir pagal poreikį tikslina skolinimosi poreikių prognozes. Metiniai skolinimosi poreikiai skaičiuojami trejiems ateinantiems metams tūkstančių eurų tikslumu.

35. Skolinimosi poreikių prognozės gali būti tikslinamos atsižvelgiant į faktinius ir planuojamus valstybės išlaidų ir grąžinamų paskolų ar išperkamų VVP, numatomų finansuoti valstybės vardu pasiskolintomis lėšomis, pokyčius, taip pat į kitas valstybės piniginių išteklių srautų prognozes.

36. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriui pagal kompetenciją raštu teikia šiuos duomenis apie trejų ateinančių metų skolinimosi poreikius pamečiui:

36.1. Valstybės iždo departamento Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius (toliau – Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius):

36.1.1. apie pagal jau pasirašytas paskolų sutartis Valstybės investicijų programoje numatytiems investicijų projektams finansuoti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų neišimtų paskolų dalių bendras sumas;

36.1.2. apie valstybės garantuojamų paskolų atidėjinių sumas, skolininkų grąžinamų paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, sumas;

36.2. Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius – apie lėšų, reikalingų Valstybės investicijų programoje numatytiems investicijų projektams finansuoti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų pagal numatomas pasirašyti sutartis, metines sumas;

36.3. Fiskalinės politikos departamentas – apie projektuojamo valdžios sektoriaus balansų metines sumas, išskaidytas pagal subsektorius pinigų srautais ir kaupiamuoju būdu;

36.4. Finansų ministerijos Biudžeto departamentas (toliau – Biudžeto departamentas) – apie įstatymuose ir rengiamuose įstatymų projektuose (išskyrus dėl atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo) numatytas galimybes valstybės išlaidas finansuoti valstybės vardu pasiskolintomis lėšomis;

36.5. ES investicijų departamentas – apie projektų vykdytojams planuojamų išmokėti 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų lėšų ir valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšų metines sumas;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1K-164, 2017-04-25, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07647

36.6. Finansų ministerijos Nacionalinio fondo departamentas (toliau – Nacionalinio fondo departamentas) – apie Europos Komisijai einamaisiais ir kitais finansiniais metais numatomas teikti mokėjimo paraiškas;

36.7. Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamentas – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo skolintų lėšų poreikį valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo funkcijai įgyvendinti;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1K-164, 2017-04-25, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07647

36.8. Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamentas – apie skolintų lėšų poreikį Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme numatytoms priemonėms taikyti;

36.9. gaunama kita informacija, reikalinga skaičiuojant trejų ateinančių metų skolinimosi poreikius.

37. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, naudodamas VBAMS ir jos posistemius VSPIVS ir Valstybės iždo finansų valdymo ir apskaitos (toliau – FVIS), apskaičiuoja atitinkamais biudžetiniais metais valstybės vardu paimtų vidaus ir užsienio paskolų grąžinamas sumas, vidaus ir užsienio VVP išperkamas sumas ir sumas, grąžinamas pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus.

38. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, sudarydamas trejų ateinančių metų skolinimosi poreikių prognozes, apskaičiuoja prognozuojamus valstybės piniginių išteklių likučių pokyčius per trejus ateinančius metus, taip pat skolinimosi poreikius skolintis pirma laiko siekiant sumažinti perfinansavimo riziką vėlesniais metais, galimus skolinimosi poreikius valstybės piniginių išteklių srautams subalansuoti, susijusius su finansinio užstato pateikimu pagal išvestinių finansinių priemonių sandorius.

39. Atsižvelgdamas į numatomą biudžetinių metų skolinimosi poreikį ir numatomus valstybės skolos grąžinimus Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius sudaro grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio prognozę ir informaciją apie grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą teikia Biudžeto departamentui, rengiančiam Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.

40. Sprendimą dėl skolinimosi poreikio ir grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio dydžių, kurie turės būti nurodyti Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, priima finansų ministro įsakymu, kuriuo patvirtintos šios taisyklės, sudaryta komisija (toliau – Komisija).

TrEČIASIS SKIRSNIS

VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMŲ PROGNOZĖS

41. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, sudarydamas biudžetinių metų dienos ir mėnesio valstybės biudžeto pajamų prognozes, naudoja duomenis apie valstybės biudžeto pajamas:

41.1. administruojamas Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento;

41.2. tiesiogiai pervedamas į valstybės iždo sąskaitas;

41.3. gaunamas kaip ES finansinė parama ir kita tarptautinė finansinė parama.

42. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius sudaro biudžetinių metų dienos ir mėnesio valstybės biudžeto pajamų prognozių projektą vadovaudamasis:

42.1. Fiskalinės politikos departamento pateiktomis planuojamomis valstybės biudžeto pajamų metinėmis sumomis trejiems ateinantiems biudžetiniams metams;

42.2. Biudžeto departamento pateiktu Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu;

42.3. asignavimų valdytojų ir (arba) kitų įstaigų pateikta informacija apie planuojamas gauti ES finansinės paramos lėšas ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas;

42.4. penkerių praėjusių biudžetinių metų faktiniais duomenimis;

42.5. VSPIVS duomenimis apie gautinas palūkanas už perskolintas ar kitaip investuotas lėšas;

42.6. kita informacija, susijusia su numatomomis gauti valstybės biudžeto pajamomis.

43. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius kiekvieną dieną tikslina sudarytas einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų dienos ir mėnesio prognozes vadovaudamasis:

43.1. Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu;

43.2. finansų ministro patvirtintais einamųjų biudžetinių metų planais: valstybės biudžeto pajamų paskirstymu pagal ketvirčius, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento administruojamų valstybės biudžeto pajamų paskirstymu pagal ketvirčius;

43.3. finansų ministro patvirtintu einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų ir programų finansavimo (ketvirčiais) planu;

43.4. Mokesčių politikos departamento pateiktu einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų paskirstymu pagal mėnesius, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento pateiktais jų administruojamų valstybės biudžeto pajamų paskirstymu pagal mėnesius ir pajamų, gaunamų tiesiogiai į valstybės iždo sąskaitas, paskirstymu pagal mėnesius;

43.5. Apskaitos ir atskaitomybės skyriaus pateikta informacija apie faktinį valstybės biudžeto pajamų surinkimą: kas mėnesį – mokesčių ir kitų įmokų į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus apyskaita, kasdien – operatyvia informacija apie į valstybės biudžetą surinktas dienos pajamas;

43.6. Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento kiekvieną dieną teikiama dienos informacija apie surinktas valstybės biudžeto pajamas ir įmonėms bei gyventojams grąžintus mokesčius;

43.7. VSPIVS duomenimis apie gautinas palūkanas už perskolintas ar kitaip investuotas lėšas;

43.8. Nacionalinio fondo departamento teikiama informacija apie einamaisiais ir kitais finansiniais metais numatomas teikti Europos Komisijai 2007–2013 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos, 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos ir 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų mokėjimo paraiškas;

43.9. asignavimų valdytojų ir (arba) kitų įstaigų pateikta informacija apie einamaisiais biudžetiniais metais planuojamas gauti ES finansinės paramos lėšas, išskyrus taisyklių 43.8 papunktyje nurodytas lėšas, ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas (pagal ketvirčius);

43.10. kita informacija, susijusia su numatomomis gauti valstybės biudžeto pajamomis.

44. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, remdamasis Apskaitos ir atskaitomybės skyriaus kasdien teikiama operatyvia informacija apie į valstybės biudžetą surinktas dienos pajamas, atitinkamos dienos prognozuojamo dydžio lėšas prilygina faktinėms pajamoms.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMŲ POREIKIO PROGNOZĖS

45. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, sudarydamas biudžetinių metų dienos ir mėnesio valstybės biudžeto asignavimų poreikio prognozes, naudoja duomenis apie iš valstybės biudžeto asignavimų finansuojamas programas ir šioms programoms skirtas asignavimų dalis, kurias sudaro ES finansinės paramos lėšos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos.

46. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius sudaro biudžetinių metų dienos ir mėnesio valstybės biudžeto asignavimų poreikio prognozes vadovaudamasis:

46.1. Fiskalinės politikos departamento pateiktomis planuojamomis valstybės biudžeto išlaidų metinėmis sumomis trejiems ateinantiems biudžetiniams metams;

46.2. Biudžeto departamento pateiktu Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu;

46.3. Biudžeto departamento, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis apie savivaldybėms planuojamas mokėti dotacijas;

46.4. Europos Sąjungos ir tarptautinių santykių departamento pateiktais duomenimis apie planuojamus mokesčius ES ir tarptautinėms finansų organizacijoms ir planuojamus mokėjimus į ES biudžetą;

46.5. VSPIVS duomenimis apie mokėtinas palūkanas už valstybės vardu pasiskolintas lėšas;

46.6. penkerių praėjusių biudžetinių metų faktiniais duomenimis;

46.7. valstybės biudžeto asignavimų poreikiu ir kita asignavimų valdytojų per VBAMS pateikta informacija, susijusia su valstybės biudžeto asignavimų poreikiu iš valstybės biudžeto asignavimų finansuojamoms programoms.

47. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius kiekvieną dieną tikslina sudarytas einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto asignavimų poreikio dienos ir mėnesio prognozes vadovaudamasis:

47.1. finansų ministro pavirtintu einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų ir programų finansavimo (ketvirčiais) planu;

47.2. VSPIVS duomenimis apie mokėtinas palūkanas už valstybės vardu pasiskolintas lėšas;

47.3. kiekvieną dieną ir mėnesį asignavimų valdytojų teikiamomis išlaidų prognozėmis per VBAMS;

47.4. kiekvieną mėnesį ir ketvirtį ES investicijų departamento teikiama informacija apie projektų vykdytojams planuojamas išmokėti ES finansinės paramos (2014–2020 metų ES struktūrinių fondų) lėšas;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1K-164, 2017-04-25, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07647

47.5. kiekvieną dieną asignavimų valdytojų į VBAMS įvestų mokėjimo paraiškų duomenimis (VBAMS MOK-04B forma);

47.6. esant poreikiui ES finansinę paramą ir kitą tarptautinę finansinę paramą administruojančių institucijų ir (ar) įstaigų pateikta informacija apie projektų vykdytojams planuojamas išmokėti lėšas;

47.7. esant poreikiui kita asignavimų valdytojų teikiama informacija dėl valstybės biudžeto asignavimų poreikio ir iš valstybės biudžeto asignavimų finansuojamų programų lėšų dalies, kurią sudaro ES finansinės paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos, panaudojimo.

48. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, remdamasis Finansavimo skyriaus informacija apie valstybės biudžeto, ES finansinės paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų mokėjimų poreikį ateinančiai darbo dienai, atitinkamos dienos prognozuojamo dydžio lėšas prilygina faktinėms išlaidoms.

49. Valstybės iždo departamentas siekia, kad ne mažesnė kaip 85 procentų valstybės biudžeto asignavimų dalis, neįtraukus ES finansinės paramos lėšų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, būtų prognozuojama ir stebima kiekvieną dieną 20 darbo dienų į priekį asignavimų valdytojų lygmeniu. Tokiu būdu siekiama gauti iš asignavimų valdytojų tikslesnius duomenis valstybės biudžeto asignavimų poreikio prognozėms sudaryti.

PENKTASIS SKIRSNIS

SKOLINIMOSI POREIKIO FINANSAVIMO PROGNOZĖS

50. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, sudarydamas biudžetinių metų dienos ir mėnesio, biudžetinių metų skolinimosi poreikio finansavimo prognozes, naudoja šiuos duomenis:

50.1. apie valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų faktinio plano vykdymą;

50.2. iš VSPIVS apie valstybės skolos grąžinimą pagal atskiras skolinimosi priemones, t. y. paskolų valstybės vardu grąžinimą, VVP išpirkimą, įsipareigojimų pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus įvykdymą;

50.3. apie valstybės vardu pasiskolintų lėšų panaudojimą Lietuvos Respublikos einamųjų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatytiems tikslams ir kitiems tikslams, kai dėl to yra priimtas atskiras įstatymas;

50.4. apie valstybės garantuojamų paskolų specialiuosius atidėjinius;

50.5. apie valstybės perskolinamų paskolų lėšų srautus;

50.6. apie galimą skolinimosi poreikį valstybės piniginių išteklių srautams subalansuoti, susijusį su finansinio užstato pateikimu pagal išvestinių finansinių priemonių sandorius;

50.7. kitus duomenis, susijusius su valstybės skolintų lėšų srautais.

51. Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius siūlo planuojamas skolinimosi priemones. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius planuoja ir nuolat tikslina laikotarpiui iki einamųjų biudžetinių metų pabaigos skolinimosi valstybės vardu sumas pagal atskiras skolinimosi vidaus ir užsienio finansų rinkose priemones. Planuojant skolinimosi sumas, vadovaujamasi taisyklių 61.4 papunktyje nurodytais duomenimis.

IV SKYRIUS

FAKTINIO GRYNOJO SKOLINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ POKYČIO APSKAIČIAVIMAS

52. Metinis grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis yra per biudžetinius metus Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtų ir per šiuos metus įvykdytų įsipareigojimų sumų skirtumas.

53. Mėnesio grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis yra per mėnesį Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtų ir per šį mėnesį įvykdytų įsipareigojimų sumų skirtumas.

54. Skaičiuojant mėnesio grynąjį skolinių įsipareigojimų pokytį, įsipareigojimai užsienio valiuta perskaičiuojami į eurus oficialiu Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtų įsipareigojimų prisiėmimo ar įsipareigojimų įvykdymo dienos euro ir užsienio valiutos santykiu.

55. Metinis grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis gaunamas susumavus biudžetinių metų kiekvieno mėnesio Vyriausybės grynuosius skolinių įsipareigojimų pokyčius. Šis pokytis gali būti tikslinamas iki kitų biudžetinių metų antro ketvirčio.

56. Metinis ir mėnesio grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis apskaičiuojamas eurais cento tikslumu.

57. Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius apskaičiuoja faktinį praėjusio mėnesio grynąjį skolinių įsipareigojimų pokytį iki kiekvieno mėnesio 25 dienos.

58. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius apskaičiuoja prognozuojamą patvirtinto metinio grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito įvykdymą (arba viršijimą) metų pabaigoje iki kiekvieno mėnesio 30 dienos.

59. Faktinis metinio grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito įvykdymas (arba viršijimas) apskaičiuojamas iki kitų metų sausio 25 dienos iš patvirtinto metinio grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito dydžio atimant faktinio metinio grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio sumą.

V SKYRIUS

APDAIRUMO (ATSARGUMO) PRINCIPAS

60. Apdairumo (atsargumo) principas – valstybės piniginių išteklių srautų valdymo procesai ir skolinimosi poreikio ir skolos valdymo gairių įgyvendinimo procesai suderinami užtikrinant, kad valstybės iždo sąskaitose visada būtų protingumo kriterijų atitinkantis laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likutis, laikantis taisyklių 61 punkte nurodytų laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likučio limitų.

61. Valstybės piniginių išteklių srautų valdymo ir skolinimosi poreikio ir skolos valdymo gairių įgyvendinimo procesų suderinimas:

61.1. užtikrinamas kuo didesnis galimų trumpalaikio valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimo priemonių pasirinkimas;

61.2. ilgalaikiai VVP vidaus rinkoje, atsižvelgiant į rinkos paklausą, taip pat išlaidų ir rizikos analizės išvadas, esant priimtinoms sąlygoms, išleidžiami tolygiomis sumomis;

61.3. įvertinus skolinimosi sąnaudas ir VVP paklausą, didinama vidaus VVP pasiūla;

61.4. sudarant einamųjų biudžetinių metų skolinimosi poreikio prognozę ir vykdant skolinimąsi, laikomasi šių didžiausią ir mažiausią mėnesio galimą laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likutį ir metų pabaigos laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likučio pokytį (įskaitant laikinai laisvus investuotus valstybės piniginius išteklius) rodančių rodiklių:

61.4.1. mėnesio didžiausias galimas laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likučio (įskaitant laikinai laisvus investuotus valstybės piniginius išteklius) limitas apskaičiuojamas kaip slenkančio 12 paskutinių mėnesių laikotarpio santykinių rodiklių, apskaičiuojamų kaip finansinių valstybės biudžeto, skolintų ir laikinai laisvų ir naudotinų grąžintinai valstybės iždo reikmėms ES finansinės paramos lėšų likučių mėnesio vidurkio ir ateinančių trijų mėnesių visų mokėjimų sumos vidurkis, kuris neturi būti didesnis kaip 40 procentų;

61.4.2. mėnesio mažiausias galimas laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likučio (įskaitant laikinai laisvus investuotus valstybės piniginius išteklius) limitas apskaičiuojamas kaip finansinių valstybės biudžeto, skolintų ir laikinai laisvų ir naudotinų grąžintinai valstybės iždo reikmėms ES finansinės paramos lėšų likučių (papildomai įskaitant Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų, skirtų su valstybės skoliniais įsipareigojimais susijusiems mokėjimams grąžintinai finansuoti, likutį) mėnesio vidurkio ir ateinančių trijų mėnesių skolos ir palūkanų mokėjimų sumos santykis, kuris neturi būti mažesnis kaip 40 procentų;

61.4.3. Seimo rinkimų metais laikotarpiu, prasidedančiu prieš 6 mėnesius iki rinkimų datos ir pasibaigiančiu mėnesį, kai po Seimo rinkimų suformuota Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti (toliau – rinkimų laikotarpis), valstybės iždo sąskaitose gali būti sukauptas didesnis nei įprastai laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likutis, padedantis užtikrinti sklandų ir savalaikį mokėjimų atlikimą rinkimų laikotarpiu. Prognozuojant rinkimų laikotarpio laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likučių, įskaitant finansų ministro nustatyta tvarka investuotus ir grąžintinai panaudotus valstybės piniginius išteklius, apimtis, įvertinama, ar mėnesio protingumo kriterijų atitinkantis laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likutis vidutiniškai ne mažesnis kaip 5 procentai atitinkamų metų valstybės biudžeto asignavimų, neįskaitant gautų ES finansinės paramos išankstinio finansavimo sumų, net jei taip būtų viršytas taisyklių 61.4.1 papunktyje nurodytas rodiklis;

61.4.4. kai skolinamasi pirma laiko siekiant sumažinti perfinansavimo riziką grąžinant santykinai didelės apimties skolas (200 mln. eurų ekvivalento ir didesnes), skaičiuojant taisyklių 61.4.1 ir 61.4.2 papunkčiuose nurodytus rodiklius, valstybės piniginių išteklių sumos, kurios skirtos konkrečioms skoloms grąžinti, atimamos iš laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likučio ir atitinkamai prognozuojamų bendros mokėjimų sumos, bendros grąžinamos skolos ir mokamų palūkanų sumų. Tokie pirma laiko pasiskolinti valstybės piniginiai ištekliai yra investuojami į aukščiausio saugumo investavimo priemones;

61.4.5. Neteko galios nuo 2017-05-06

Papunkčio naikinimas:

Nr. 1K-164, 2017-04-25, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07647

VI SKYRIUS

RIZIKOS VALDYMO PRINCIPAS

62. Rizikos valdymo principas – numatyti priemones, leidžiančias prognozuoti rizikos atsiradimo atvejus ir imtis veiksmų jiems likviduoti ar neigiamoms įvykių pasekmėms sumažinti.

63. Valdant valstybės piniginius išteklius vertinama kredito, rinkos, perfinansavimo, likvidumo ir operacinė rizika.

64. Valdant su investicijomis susijusią kredito riziką, saugiausiomis potencialiomis investavimo priemonėmis pagal emitento tipą prioriteto tvarka laikomos centrinių bankų pinigų rinkos priemonės ir skolos vertybiniai popieriai, vyriausybių vertybiniai popieriai, tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Lietuva, skolos vertybiniai popieriai, atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, sudaromi su komerciniais bankais, komercinių bankų pinigų rinkos priemonės ir skolos vertybiniai popieriai.

65. Valdant su investicijomis susijusią rinkos riziką, kai investuojama iki 9 mėnesių laikotarpiui, neinvestuojama į rinkos riziką turinčias investavimo priemones. Kai investuojama ilgesniam nei 9 mėnesių laikotarpiui į rinkos riziką turinčias investavimo priemones, investuojama į didesnį likvidumą ir mažesnę rinkos riziką turinčias investavimo priemones. Priimant sprendimus dėl investavimo į VVP, kurių likutinė trukmė ilgesnė negu investavimo perspektyvos, vertinami šie atitinkamai likvidumo ir rinkos rizikos apibūdinimo duomenys:

65.1. VVP emisijų dydžiai, VVP kainos kintamumo rodikliai, kotiruotes teikiančių ūkio subjektų skaičius ir kotiruojamos sumos, kiti prieinami likvidumą rodantys duomenys, kurių šaltiniai – informacinės sistemos Bloomberg ir Reuters, Europos biržų duomenys, finansinių tarpininkų teikiama informacija;

65.2. VVP vertės kitimo riziką rodančio skaičiavimo (angl. Value-at-risk) metodu gauti rezultatai, finansinė trukmė, VVP kainos kintamumo ir kiti rodikliai.

66. Laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius investavus į rinkos riziką turinčias investavimo priemones, rinkos rizikos ir investavimo grąžos stebėsena atliekama ne rečiau nei kartą per dvi savaites, jeigu numatomas investuotų valstybės piniginių išteklių susigrąžinimo poreikis vėliau nei po 2 mėnesių, ir ne rečiau nei kartą per savaitę, jeigu numatomas investuotų valstybės piniginių išteklių susigrąžinimo poreikis – iki 2 mėnesių.

67. Investuoti valstybės piniginiai ištekliai susigrąžinami anksčiau arba ieškoma ekonomiškai naudingesnių galimybių tai atlikti negu poreikis pagal piniginių išteklių srautų prognozes, kai:

67.1. turima informacijos dėl emitento kreditingumo pablogėjimo ir Valstybės iždo departamento direktorius priima sprendimą investuotus valstybės piniginius išteklius susigrąžinti;

67.2. viršijami nustatyti kredito rizikos limitai ir iki investicijų termino pabaigos lieka daugiau kaip 60 dienų. Valstybės iždo departamento direktorius priima sprendimą dėl konkrečios investuotų valstybės piniginių išteklių susigrąžinimo datos, kuri yra ankstesnė, negu praėjus 60 dienų po limitų viršijimo užfiksavimo datos;

67.3. investavus į VVP, kurių terminas ilgesnis negu investavimo terminas, investicijos grąža dėl rinkos rizikos pasireiškimo sumažėja iki palūkanų normos, kuri būtų gaunama investuojant į terminuotiesiems indėliams atidarytas sąskaitas pagal terminuotųjų indėlių sutartis arba atitinkamos trukmės Vokietijos Vyriausybės vertybinius popierius (imama mažesnė investicijų grąžos norma), arba yra prognozuojamas sumažėjimas iki tokios palūkanų normos, o iki suplanuoto investuotų valstybės piniginių išteklių susigrąžinimo laikotarpio lieka mažiau nei 6 mėnesiai. Valstybės iždo departamento direktorius per 7 dienas nuo analizės išvadų pateikimo dienos priima sprendimą dėl investuotų valstybės piniginių išteklių susigrąžinimo;

67.4. investavus į VVP, kurių terminas ilgesnis negu planuojama investicijų susigrąžinimo data, VVP kaina, augusi ne mažiau kaip 60 dienų, rodo kainos mažėjimo tendenciją per vėlesnes 15 dienų, o atlikus išsamią investicijų vertės kitimo analizę prognozuojamas tolesnis investicijų vertės sumažėjimas, lemsiantis riziką dėl nepriimtinos investicijų grąžos, t. y. mažesnės, negu numatyta taisyklių 22 punkte, arba finansinius nuostolius. Valstybės iždo departamento direktorius per 7 dienas nuo analizės išvadų pateikimo dienos priima sprendimą dėl investuotų valstybės piniginių išteklių susigrąžinimo.

68. Tais atvejais, kai valstybės piniginių išteklių, investuotų į rinkos riziką turinčias priemones, susigrąžinimas, atsižvelgiant į valstybės piniginių išteklių poreikio laikotarpį, sukeltų finansinius nuostolius, tai yra susigrąžintų investuotų valstybės piniginių išteklių vertė būtų mažesnė negu investuota valstybės piniginių išteklių suma, įvertinamos ir palyginamos galimų nuostolių ir naujo skolinimosi sąnaudos, išanalizuojamos priežastys, nulėmusios investicijų nuostolingumą, nustatomos investicijų vertės kitimo perspektyvos ir Valstybės iždo departamento direktorius priima sprendimą dėl tokių investuotų valstybės piniginių išteklių susigrąžinimo nedelsiant arba atidedant iki 12 mėnesių laikotarpiui.

69. Valdant perfinansavimo riziką užtikrinama, kad valstybės piniginiai ištekliai, reikalingi su valstybės skoliniais įsipareigojimais susijusiems mokėjimams vykdyti, būtų valstybės biudžeto, skolintų lėšų joms atidarytose sąskaitose arba terminuotųjų indėlių jiems atidarytose sąskaitose pagal terminuotųjų indėlių sutartis ne vėliau kaip 4 darbo dienos iki su skoliniais įsipareigojimais susijusių mokėjimų vykdymo dienos, jeigu skoliniai įsipareigojimai yra užsienio valiuta, ir ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas, jeigu skoliniai įsipareigojimai – eurais, kai momentinių skolinių įsipareigojimų vykdymo sumos viršija 15 mln. eurų. Papildomai įskaitomi Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų, skirtų su valstybės skoliniais įsipareigojimais susijusiems mokėjimams grąžintinai finansuoti, likučiai joms atidarytose sąskaitose arba terminuotųjų indėlių jiems atidarytose sąskaitose.

70. Valdydamas operacinę riziką, Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius koordinuoja 2 kartus per metus Valstybės iždo departamento darbuotojų darbų vadovų ir procesų aprašų atnaujinimą.

71. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius atlieka šias analizes:

71.1. likvidumo ir perfinansavimo rizikos, apimančias esamus likvidžių valstybės piniginių išteklių likučius, prognozuojamus valstybės piniginių išteklių likučius ir srautus, tarp jų ir su skoliniais įsipareigojimais susijusių mokėjimų vykdymu 3 mėnesių prognozuojamam laikotarpiui, ir kartą per savaitę teikia atitinkamą ataskaitą Valstybės iždo departamento direktoriui ir jo pavaduotojui, koordinuojančiam Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus veiklą;

71.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose ir įstatymuose su valstybės vardu pasiskolintomis lėšomis susijusių nustatytų limitų vykdymo ir kartą per mėnesį teikia limitų vykdymo ataskaitą finansų ministrui ir finansų viceministrui, pagal veiklos sritį koordinuojančiam Valstybės iždo departamento veiklą;

71.3. prognozuojamų lėšų, jų srautų, skolinimosi bei investavimo faktinio vykdymo pokyčių per tam tikrą laikotarpį ir kartą per mėnesį teikia atitinkamą ataskaitą finansų ministrui, finansų viceministrui, pagal veiklos sritį koordinuojančiam Valstybės iždo departamento veiklą, ir Valstybės iždo departamento direktoriui ir jo pavaduotojui, koordinuojančiam Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus veiklą;

71.4. kredito ir investicijų rinkos rizikos, apimančias investicijų ir sudarytų finansinių išvestinių priemonių limitų vykdymą, sudarytų išvestinių finansinių priemonių sandorių verčių kitimo duomenis, pagrindinių sandorių šalių kreditingumą rodančių rodiklių tendencijas, investicijų vertės kitimo riziką per atitinkamą laikotarpį, ir kartą per savaitę teikia atitinkamą ataskaitą Valstybės iždo departamento direktoriui ir jo pavaduotojui, koordinuojančiam Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus veiklą;

71.5. siekdamas Vyriausybės nustatytų valstybės skolos valdymo tikslų, turimų skolinių įsipareigojimų ir skolos valdymo alternatyvų ir ne rečiau kaip du kartus per metus teikia atitinkamą ataskaitą Valstybės iždo departamento direktoriui ir jo pavaduotojui, koordinuojančiam Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus veiklą;

71.6. rinkos rodiklių, apimančias svarbiausių rinkos rodiklių ir jų kitimo statistiką ir galimas prognozes, ir kartą per savaitę teikia ataskaitą Valstybės iždo departamento direktoriui ir jo pavaduotojui, koordinuojančiam Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus veiklą;

71.7. operacinės rizikos, apimančias veiklos rizikos incidentus Valstybės iždo departamente, ir teikia atitinkamą ataskaitą Valstybės iždo departamento direktoriui ir jo pavaduotojui, koordinuojančiam Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus veiklą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-164, 2017-04-25, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07647

VII SKYRIUS

PAPILDOMUMO PRINCIPAS

72. Papildomumo principas – laikinai laisvos valstybės pinigų fondų lėšos gali būti naudojamos grąžintinai valstybės piniginių išteklių srautams subalansuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis tais atvejais, kai:

72.1. trūksta lėšų mokėjimams atlikti ir nėra investuotų valstybės biudžeto, klimato kaitos, susitarimų, ES finansinės paramos ir skolintų lėšų arba investuotų valstybės biudžeto, klimato kaitos, susitarimų, ES finansinės paramos ir skolintų lėšų susigrąžinimas užtruktų ilgiau arba būtų įgyvendinamas mažiau palankiomis sąlygomis negu susigrąžinant investuotas iš valstybės pinigų fondų lėšas;

72.2. trūksta lėšų valstybės biudžeto, klimato kaitos, susitarimų, ES finansinės paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos arba skolintų lėšų sąskaitose ir yra laikinai laisvų ir neinvestuotų lėšų valstybės pinigų fondų sąskaitose.

73. Garantinio fondo sąskaitos lėšų likutis, atsižvelgiant į Garantinio fondo sąskaitos piniginių išteklių srautų prognozes, įskaitomas į laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likučius skaičiuojant taisyklių 61.4.1 ir 61.4.2 papunkčiuose nustatytus rodiklius.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-164, 2017-04-25, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07647

74. Susiklosčius taisyklių 72.1 ir 72.2 papunkčiuose nurodytoms situacijoms valstybės piniginių išteklių lėšos naudojamos tokia eilės tvarka: laikinai laisvos Garantinio fondo lėšos, Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšos, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-164, 2017-04-25, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07647

75. Esant poreikiui naudoti grąžintinai laikinai laisvas valstybės pinigų fondų lėšas valstybės biudžeto, klimato kaitos, susitarimų, ES finansinės paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos valstybės piniginių išteklių srautams subalansuoti, Valstybės iždo departamento skyriai perveda pinigų fondų lėšas vadovaudamiesi tokia tvarka:

75.1. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius informuoja ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrių nurodydamas lėšų poreikio sumą, valstybės pinigų fondo pavadinimą ir pervedimo datą, o ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius perveda šias lėšas į valstybės biudžeto lėšų sąskaitą;

75.2. kai yra grąžintinai panaudotos laikinai laisvos atitinkamų valstybės pinigų fondų lėšos ir atitinkamų valstybės pinigų fondų lėšoms atidarytose sąskaitose trūksta lėšų mokėjimams atlikti, ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius informuoja Prognozavimo ir rizikos valdymo ir Apskaitos ir atskaitomybės skyrius apie mokėjimų iš valstybės pinigų fondų lėšoms atidarytų sąskaitų poreikio duomenis. Apskaitos ir atskaitomybės skyrius perveda trūkstamas lėšų sumas į valstybės pinigų fondų lėšoms atidarytas sąskaitas iš valstybės biudžeto lėšų sąskaitos, o Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius užtikrina, kad valstybės biudžeto lėšų sąskaitoje būtų pakankamas lėšų likutis pervedimams atlikti.

76. Kai yra grąžintinai panaudotos laikinai laisvos atitinkamų valstybės pinigų fondų lėšos ir nebėra poreikio naudoti šias lėšas, Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius informuoja Apskaitos ir atskaitomybės skyrių, nurodydamas grąžinamų lėšų sumą, valstybės pinigų fondo pavadinimą ir pervedimo datą. Apskaitos ir atskaitomybės skyrius perveda šias lėšas iš valstybės biudžeto lėšų sąskaitos į valstybės pinigų fondų lėšoms atidarytas sąskaitas.

77. Esant poreikiui naudoti grąžintinai laikinai laisvas valstybės pinigų fondų lėšas skolintų valstybės piniginių išteklių srautams subalansuoti, Valstybės iždo departamento skyriai perveda valstybės piniginius išteklius vadovaudamiesi tokia tvarka:

77.1. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius informuoja ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrių nurodydamas valstybės pinigų fondų lėšų poreikio sumą, valstybės pinigų fondo pavadinimą ir pervedimo datą, o ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius šias lėšas perveda į skolintų lėšų sąskaitą;

77.2. kai yra grąžintinai panaudotos laikinai laisvos atitinkamų valstybės pinigų fondų lėšos ir atitinkamų valstybės pinigų fondų lėšoms atidarytose sąskaitose trūksta lėšų mokėjimams atlikti, ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius informuoja Prognozavimo ir rizikos valdymo ir Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius apie mokėjimų iš valstybės pinigų fondų lėšoms atidarytų sąskaitų poreikį. Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius trūkstamas sumas perveda į valstybės pinigų fondų sąskaitas iš skolintų lėšų sąskaitos, o Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius užtikrina, kad skolintų lėšų sąskaitoje būtų pakankamas lėšų likutis pervedimams atlikti.

78. Kai yra grąžintinai panaudotos laikinai laisvos atitinkamo valstybės pinigų fondo lėšos ir nebėra poreikio naudoti šias lėšas, Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius informuoja Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrių, nurodydamas grąžinamų lėšų sumą, valstybės pinigų fondo pavadinimą ir pervedimo datą. Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius perveda šias lėšas iš skolintų lėšų sąskaitos į valstybės pinigų fondų lėšoms atidarytas sąskaitas.

_______________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801

Nr. 1K-281, 2016-07-08, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20677

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ PLATINIMO VIDAUS RINKOJE PASLAUGŲ TEIKĖJŲ IR TARPININKŲ ATRANKOS TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių platinimo vidaus rinkoje paslaugų teikėjų ir tarpininkų atrankos taisyklėse (toliau – taisyklės) nustatoma:

1.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) aukciono organizatoriaus (VVP platinimo aukciono būdu atveju) atrankos tvarka;

1.2. VVP platinimo paslaugų teikėjų (VVP platinimo mažmeniniu būdu atveju) atrankos tvarka;

1.3. Tarpininkų (VVP platinimo jungtiniu būdu atveju) atrankos tvarka;

1.4. Tarpininkų (VVP platinimo dvišalių derybų būdu atveju) atrankos tvarka;

1.5. Šių taisyklių 1.1–1.4 punktuose nurodytų subjektų pateiktų pasiūlymų dėl šiuose punktuose nurodytų paslaugų teikimo (toliau – pasiūlymas) vertinimo Finansų ministerijoje tvarka.

2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo“ ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801

II. VVP AUKCIONO ORGANIZATORIAUS ATRANKA

3. Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija), pasirinkdama VVP aukciono organizatorių (vertybinių popierių platinimo aukciono būdu atveju), raštu kreipiasi į ne mažiau kaip tris potencialius VVP aukciono organizavimo paslaugas teikiančius finansinių paslaugų teikėjus (toliau – paslaugų teikėjas), turinčius technines galimybes organizuoti vertybinių popierių platinimą aukciono būdu, su prašymu pateikti pasiūlymą dėl VVP platinimo aukciono būdu galimybių.

4. Pasiūlyme turi būti nurodyta siūloma VVP platinimo strategija, VVP platinimo išlaidos, techninės infrastruktūros galimybės, pasiūlymo įgyvendinimo terminas, paslaugų teikėjo patirtis vertybinių popierių aukciono organizavimo paslaugų teikimo srityje ir kita Finansų ministerijos prašyme nurodyta informacija.

5. Pasiūlymai vertinami šių taisyklių VI skyriuje nustatyta tvarka.

III. VVP PLATINIMO MAŽMENINIU BŪDU PASLAUGŲ TEIKĖJŲ ATRANKA

6. Finansų ministerija, pasirinkdama VVP platinimo paslaugų teikėjus (vertybinių popierių platinimo mažmeniniu būdu atveju), raštu kreipiasi į ne mažiau kaip tris potencialius VVP platinimo paslaugas teikiančius paslaugų teikėjus, turinčius technines galimybes platinti VVP, su prašymu pateikti pasiūlymą dėl VVP platinimo mažmeniniu būdu galimybių.

7. Tuo atveju, jeigu Finansų ministerija yra atrinkusi VVP platinimo paslaugų teikėją (-us) (vertybinių popierių platinimo mažmeniniu būdu atveju) šių taisyklių nustatyta tvarka, kiti potencialūs VVP platinimo paslaugų teikėjai (vertybinių popierių platinimo mažmeniniu būdu atveju), turintys technines galimybes platinti VVP ir pageidaujantys teikti VVP platinimo mažmeniniu būdu paslaugą savo iniciatyva, gali kreiptis į Finansų ministeriją su pasiūlymu dėl VVP platinimo mažmeniniu būdu. Pasiūlymas priimamas ir VVP platinimo paslaugų teikimo (vertybinių popierių platinimo mažmeniniu būdu atveju) sutartis sudaroma tik tuo atveju, jeigu naujų pasiūlymų teikėjų siūlomos VVP platinimo išlaidos yra ne didesnės už esamų VVP platinimo paslaugų teikėjų (vertybinių popierių platinimo mažmeniniu būdu atveju), atrinktų šių taisyklių nustatyta tvarka, pasiūlytas VVP platinimo išlaidas.

8. Pasiūlyme turi būti nurodyta siūloma VVP platinimo strategija, VVP platinimo išlaidos, techninės infrastruktūros galimybės, pasiūlymo įgyvendinimo terminas, paslaugų teikėjo patirtis VVP platinimo srityje ir kita Finansų ministerijos prašyme nurodyta informacija.

9. Pasiūlymai vertinami šių taisyklių VI skyriuje nustatyta tvarka, išskyrus šių taisyklių 7 punkte nurodytą atvejį.

IV. VVP PLATINIMO JUNGTINIU BŪDU TARPININKŲ ATRANKA

10. Finansų ministerija, pasirinkdama VVP platinimo tarpininkus (vertybinių popierių platinimo jungtiniu būdu atveju), raštu kreipiasi į ne mažiau kaip tris tarpininkus su prašymu pateikti pasiūlymą dėl VVP platinimo jungtiniu būdu galimybių.

11. Pasiūlyme turi būti nurodyta siūloma VVP platinimo strategija, VVP platinimo išlaidos, pasiūlymo įgyvendinimo terminas, pasiūlymo galiojimo terminas, paslaugų teikėjo patirtis VVP platinimo srityje ir kita Finansų ministerijos prašyme nurodyta informacija.

12. Pasiūlymai vertinami šių taisyklių VI skyriuje nustatyta tvarka.

V. VVP PLATINIMO DVIŠALIŲ DERYBŲ BŪDU TARPININKŲ ATRANKA

13. Finansų ministerija, pasirinkdama VVP platinimo tarpininkus (vertybinių popierių platinimo dvišalių derybų būdu atveju), raštu kreipiasi į ne mažiau kaip tris tarpininkus su prašymu pateikti pasiūlymą dėl VVP platinimo dvišalių derybų būdu galimybių.

14. Pasiūlyme turi būti nurodyta VVP platinimo ir su tuo susijusios išlaidos, pasiūlymo pateikimo ir galiojimo terminas ir kita Finansų ministerijos prašyme nurodyta informacija.

15. Pasiūlymai vertinami šių taisyklių VI skyriuje nustatyta tvarka.

16. Finansų ministerija kreiptis į VVP platinimo tarpininkus (vertybinių popierių platinimo dvišalių derybų būdu atveju) su prašymu pateikti pasiūlymą dėl VVP platinimo tik dvišalių derybų būdu galimybių gali tik tuo atveju, jeigu, atsižvelgdama į finansų rinkų būklę ir jos kitimo tendencijas, vertybinių popierių paklausą, palūkanų dydį ir jų kitimo tendencijas vertybinių popierių aukcionuose, yra apklaususi ne mažiau nei tris tarpininkus ir nustato, kad nėra galimybės (nė vienas iš apklaustųjų tarpininkų nepateikia alternatyvios pasiskolinimo galimybės) arba yra ribotos galimybės, galinčios sukelti riziką dėl efektyvios skolinimosi valstybės vardu strategijos įgyvendinimo, atitinkamą lėšų sumą atitinkamam terminui pasiskolinti aukciono, jungtiniu ar mažmeniniu būdu ir (arba) atitinkamos lėšų sumos atitinkamam terminui skolinimosi naudojant kitas skolinimosi valstybės vardu priemones ir būdus (imant paskolas, platinant vertybinius popierius vidaus ar užsienio rinkose arba pasirašant kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus) kaina būtų didesnė už tarpininkų siūlomą kainą platinant vertybinius popierius dvišalių derybų būdu.

VI. PASIŪLYMŲ VERTINIMAS

17. Pasiūlymus vertina ir VVP platinimo vidaus rinkoje paslaugų teikėjus ir tarpininkus atrenka Finansų ministerija. Finansų ministras pasiūlymams vertinti ir VVP platinimo vidaus rinkoje paslaugų teikėjams ir tarpininkams atrinkti bei kitiems su tuo susijusiems šiame skyriuje nurodytiems Finansų ministerijos veiksmams atlikti įsakymu, kuriuo patvirtintos šios taisyklės, sudaro komisiją (toliau – Komisija).

18. Finansų ministerija pagal pasiūlymų vertinimo kriterijus ir siekiant objektyviai palyginti pateiktus pasiūlymus rengia pasiūlymų suvestinę.

19. Pasiūlymai vertybinių popierių platinimo dvišalių derybų būdu atveju gali būti vertinami tik tuo atveju, jeigu tarpininko siūlomų VVP pelningumas (įvertintas atsižvelgiant į skolinimosi valiutą):

19.1. ne daugiau kaip puse procentinio punkto viršija per paskutinius 3 mėnesius įvykusiame (įvykusiuose) panašios likutinės trukmės (trukmės skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) VVP aukciono būdu išleistų VVP vidutinį svertinį pelningumą arba;

19.2. jeigu šių taisyklių 19.1 punkte numatyto panašios trukmės VVP aukciono (-ų) nebuvo – ne daugiau kaip puse procentinio punkto viršija per paskutinius 3 mėnesius panašios likutinės trukmės (trukmės skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) VVP platinimo jungtiniu arba dvišalių derybų būdu išleistų VVP vidutinį svertinį pelningumą arba;

19.3. jeigu šių taisyklių 19.1 ir 19.2 punktuose numatytų panašios trukmės VVP nėra – ne daugiau kaip puse procentinio punkto viršija panašios likutinės trukmės (trukmės skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) antrinėje rinkoje kotiruojamų VVP vidutinį pelningumą;

19.4. jeigu šių taisyklių 19.1–19.3 punktuose numatytų panašios trukmės VVP nėra – VVP pelningumas panašiai trukmei apskaičiuojamas interpoliavimo, o nesant tokiai galimybei – ekstrapoliavimo būdais.

20. Pasiūlymai, išskyrus vertybinių popierių platinimo dvišalių derybų būdu atveju, vertinami pagal šiuos pagrindinius vertinimo kriterijus:

20.1. VVP platinimo išlaidos;

20.2. paslaugų teikėjo arba tarpininko techninės infrastruktūros galimybės ir prieinamumas potencialiems investuotojams arba pasirenkant VVP aukciono organizatorių (vertybinių popierių platinimo aukciono būdu atveju) – prieinamumas potencialiems VVP aukciono dalyviams;

20.3. VVP platinimo strategija;

20.4. paslaugų teikėjo arba tarpininko patirtis VVP platinimo srityje arba pasirenkant VVP aukciono organizatorių (vertybinių popierių platinimo aukciono būdu atveju) – vertybinių popierių aukciono organizavimo paslaugų teikimo srityje;

20.5. terminas, per kurį paslaugų teikėjas arba tarpininkas įsipareigoja suteikti arba pradėti teikti VVP platinimo paslaugas arba VVP aukciono organizavimo paslaugas;

20.6. kiti šių taisyklių 20.1–20.5 punktuose nenurodyti vertinimo kriterijai.

21. Pasiūlymai vertybinių popierių platinimo dvišalių derybų būdu atveju vertinami pagal šiuos pagrindinius vertinimo kriterijus:

21.1. VVP platinimo ir su tuo susijusios išlaidos;

21.2. terminas, per kurį tarpininkas įsipareigoja suteikti VVP platinimo paslaugas ir tokio termino galimas pratęsimas pagal skolinimosi valstybės vardu poreikį;

21.3. kiti šių taisyklių 21.1–21.2 punktuose nenurodyti vertinimo kriterijai.

22. Pasiūlymai, išskyrus vertybinių popierių platinimo dvišalių derybų būdu atveju, vertinami pagal kriterijus šia tvarka:

22.1. pagal kiekvieną kriterijų nuo 1 iki 10 balų;

22.2. balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:

22.2.1. B1 x 0,40, kur B1 – pasiūlymui pagal 20.1 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

22.2.2. B2 x 0,20, kur B2 – pasiūlymui pagal 20.2 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

22.2.3. B3 x 0,15, kur B3 – pasiūlymui pagal 20.3 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

22.2.4. B4 x 0,15, kur B4 – pasiūlymui pagal 20.4 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

22.2.5. B5 x 0,05, kur B5 – pasiūlymui pagal 20.5 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

22.2.6. B6 x 0,05, kur B6 – pasiūlymui pagal 20.6 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

22.3. sudėjus visus pagal koeficientus pakoreguotus konkretaus pasiūlymo vertinimo balus, gaunamas galutinis to pasiūlymo įvertinimas, kuris įforminamas Komisijos sprendimu.

23. Pasiūlymai vertybinių popierių platinimo dvišalių derybų būdu atveju vertinami pagal kriterijus šia tvarka:

23.1. pagal kiekvieną kriterijų nuo 1 iki 10 balų;

23.2. balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:

23.2.1. B1 x 0,80, kur B1 – pasiūlymui pagal 21.1 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

23.2.2. B2 x 0,10, kur B2 – pasiūlymui pagal 21.2 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

23.2.3. B3 x 0,10, kur B3 – pasiūlymui pagal 21.3 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

23.3. sudėjus visus pagal koeficientus pakoreguotus konkretaus pasiūlymo vertinimo balus, gaunamas galutinis to pasiūlymo įvertinimas, kuris įforminamas Komisijos sprendimu.

24. Tuo atveju, jeigu dėl techninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, atitinkamas finansines arba tarpininkavimo paslaugas pateikti gali tik vienas paslaugų teikėjas, Finansų ministerija gali kreiptis į vieną tokį paslaugų teikėją ir tarpininką dėl pasiūlymo pateikimo.

25. Finansų ministerija gali prašyti paslaugų teikėjų ir tarpininkų patikslinti savo pateiktus pasiūlymus.

26. Finansų ministerija, atsižvelgdama į kiekvieno pasiūlymo galutinį įvertinimą, priima sprendimą dėl geriausio (-ių) pasiūlymo (-ų). Atrinkus keletą iš geriausių pasiūlymų, Finansų ministerija derasi su šiuos pasiūlymus pateikusiais paslaugų teikėjais ir tarpininkais dėl pasiūlymų sąlygų gerinimo.

27. Tuo atveju, jei tobulinant VVP aukciono organizavimo ir (arba) VVP platinimo (VVP platinimo mažmeniniu būdu atveju) procesus yra reikalingos papildomos paslaugos, kurias gali suteikti tik jau pasirinktas paslaugų teikėjas, Finansų ministerija kreipiasi į tokį paslaugų teikėją dėl papildomų paslaugų teikimo. Tokiu atveju privaloma pagrįsti reikiamų atlikti papildomų paslaugų kainą.

28. Siekiant sudaryti didesnes galimybes potencialiems investuotojams įsigyti jungtiniu arba mažmeniniu būdu platinamus VVP, Finansų ministerija gali priimti sprendimą pasirinkti daugiau nei vieną VVP platinimo paslaugų teikėją ir tarpininką.

29. Atsižvelgdama į skolinimosi valstybės vardu poreikį ir šiame skyriuje nustatyta tvarka atlikus pasiūlymų vertinimus, Finansų ministerija gali priimti sprendimą pasirinkti daugiau nei vieną pasiūlymą dėl VVP platinimo dvišalių derybų būdu.

30. Finansų ministerijos siūlomi sprendimai išdėstomi rašte finansų ministrui (jeigu buvo sudaryta Komisija – įrašomi Komisijos posėdžio protokole) ir suderinami su finansų ministru ir finansų viceministru (jo laikinai nesant – finansų ministro paskirtu jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru), kuriam pagal finansų ministro nustatytą veiklos sritį priskirta Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento veiklos sritis.

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31. Finansų ministerija per 3 darbo dienas raštu informuoja paslaugų teikėjus ir tarpininkus apie Finansų ministerijos priimtą sprendimą dėl geriausio (-ių) pasiūlymo (-ų).

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2

012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417

(Lietuvos Respublikos finansų ministro

2021 m. gruodžio 23 d. įsakymo

Nr. 1K-400 redakcija)

PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ, IŠLEIDŽIAMŲ UŽSIENIO RINKOSE, PASKOLŲ IR KITŲ ĮSIPAREIGOJAMŲJŲ SKOLOS DOKUMENTŲ VERTINIMO TAISYKLĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų užsienio rinkose, paskolų ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų vertinimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) reglamentuojama:

1.1. pasiūlymų dėl finansinių paslaugų, susijusių su Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP), išleidžiamų užsienio rinkose, išleidimu, platinimu, priešlaikiniu išpirkimu ir keitimu, paskolų valstybės vardu ir finansinių paslaugų pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, išskyrus Vyriausybės depozitinių įsipareigojimų sutartis, suteikimu (toliau – finansinės paslaugos), teikimo (toliau bendrai – pasiūlymai) vertinimas;

1.2. geriausio pasiūlymo (ar kelių pasiūlymų) išrinkimas, sutarties dėl VVP išleidimo pasirašymas ir finansinių paslaugų teikėjų informavimas.

2. Finansinės paslaugos perkamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – VVP išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklės), taip pat tarptautine praktika.

3. Taisyklėmis vadovaujasi Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamento (toliau – Valstybės iždo departamentas) Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus (toliau – Skolinimosi skyrius) valstybės tarnautojai ir įsakymu, kuriuo patvirtintos Taisyklės, sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymo komisija (toliau – Komisija), atlikdami pasiūlymų vertinimą.

4. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Valstybės skolos įstatyme ir VVP išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėse.

5. Komisija priima sprendimus dėl konkretaus skolinimosi būdo, reikiamos skolinimosi apimties, planuojamo skolinimosi laiko, komisinio mokesčio dydžio (jei platinant VVP toks dydis nustatomas iš anksto), finansinių paslaugų teikėjų, į kuriuos bus kreipiamasi dėl pasiūlymo pateikimo ar patikslinimo, sąrašo bei geriausio (-ių) (ekonomiškai naudingiausio (-ių)) pasiūlymo (-ų) ir rengia teikimą finansų ministrui.

II SKYRIUS

PASIŪLYMŲ VERTINIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS PASIŪLYMŲ VERTINIMO NUOSTATOS

6. Komisijai priėmus sprendimą dėl konkretaus skolinimosi ir (arba) refinansavimo prieš laiką išperkant VVP ar juos keičiant būdo, reikiamos skolinimosi ir (arba) refinansavimo apimties, planuojamo skolinimosi ir (arba) refinansavimo laiko ir potencialių finansinių paslaugų teikėjų sąrašo, įgaliotas Skolinimosi skyriaus valstybės tarnautojas, kurio pareigybės aprašyme priskirtos atitinkamos funkcijos (toliau – įgaliotas valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Komisijos sprendimu, parengia raštą, kuriuo Finansų ministerija kreipiasi į Komisijos atrinktą (-us) potencialų (-ius) finansinių paslaugų teikėją (-us) arba su potencialiais finansinių paslaugų teikėjais sutartais būdais kreipiasi į Komisijos atrinktus ne mažiau kaip 3 arba, jei numatoma leisti VVP dvišalių derybų būdu arba kitais VVP išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėse nustatytais atvejais, – Komisijos atrinktą vieną ar daugiau potencialų (-ius) finansinių paslaugų teikėją (-us), prašydama per nustatytą laiką jos nurodytu elektroninio pašto adresu atsiųsti pasiūlymus.

7. Finansų ministerija kreiptis į potencialų (-ius) finansinių paslaugų teikėją (-us) su prašymu pateikti pasiūlymą arba priimti potencialaus finansinių paslaugų teikėjo pasiūlymą (dėl VVP platinimo dvišalių derybų būdu) galimybių gali tik tuo atveju, jeigu, atsižvelgdama į finansų rinkų būklę ir jos kitimo tendencijas, VVP paklausą, palūkanų normos dydį ir jų kitimo tendencijas, nustato, kad nėra galimybės (nė vienas iš apklaustųjų potencialių finansinių paslaugų teikėjų nepateikia alternatyvios pasiskolinimo galimybės) arba yra ribotos galimybės, galinčios sukelti riziką dėl efektyvios skolinimosi valstybės vardu strategijos įgyvendinimo, atitinkamą lėšų sumą tam tikram terminui pasiskolinti kitomis skolinimosi valstybės vardu priemonėmis ir būdais (imant paskolas, platinant VVP vidaus ar užsienio rinkose arba pasirašant kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus) ir (arba) atitinkamos lėšų sumos atitinkamam terminui skolinimosi naudojant kitas skolinimosi valstybės vardu priemones ir būdus (imant paskolas, platinant vertybinius popierius vidaus ar užsienio rinkose arba pasirašant kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus) kaina būtų didesnė už potencialaus finansinių paslaugų teikėjo siūlomą kainą platinant VVP dvišalių derybų būdu.

8. Jeigu dėl techninių priežasčių, dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, arba dėl kitų Komisijos pripažintų pagrįstomis priežasčių finansines paslaugas teikti gali tik konkretus finansinių paslaugų teikėjas, Komisija gali siūlyti Skolinimosi skyriui kreiptis į vieną tokį finansinių paslaugų teikėją prašant su finansinių paslaugų teikėju sutartu būdu pateikti pasiūlymą.

9. Įgaliotas valstybės tarnautojas rengia pasiūlymų suvestinę ir ją teikia Komisijai.

10. Pasiūlymus vertina Komisija. Komisijos sprendimu finansinių paslaugų teikėjai gali būti prašomi patikslinti savo pasiūlymus.

ANTRASIS SKIRSNIS

PASIŪLYMŲ (DĖL VVP, IŠLEIDŽIAMŲ UŽSIENIO RINKOSE, IŠLEIDIMO IR PLATINIMO) VERTINIMAS

11. Vertinant pasiūlymus (dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose, išleidimo ir platinimo), atsižvelgiama į šias aplinkybes:

11.1. padėtį ir tendencijas užsienio rinkose;

11.2. jau išleistų VVP antrinės prekybos rezultatus;

11.3. užsienio šalių, turinčių panašius kredito reitingus kaip Lietuvos Respublika, vyriausybių išleistų vertybinių popierių platinimo pirminėje rinkoje ir antrinės prekybos rezultatus.

12. Vertinant pasiūlymus, prioritetas teikiamas šiems tikslams:

12.1. užtikrinti VVP emisijos išplatinimą ir jos likvidumą;

12.2. didinti investuotojų skaičių, pritraukiant naujų investuotojų;

12.3. užtikrinti efektyvią rinkodaros, emisijos platinimo ir pristatymo kampanijos (angl. road-show) strategiją.

13. Finansų ministerijai nustatant pasiūlymo sąlygas, Komisija, atsižvelgdama į Europos investicijų banko atitinkama valiuta išleistų atitinkamos trukmės vertybinių popierių platintojams paskutiniame viešame sandoryje mokėto komisinio mokesčio dydį, Europos Komisijos skolinimosi ir skolos valdymo operacijoms taikomą įkainių sąrašą, nurodytą 2021 m. balandžio 14 d. Komisijos sprendime (ES, Euratomas) 2021/625 dėl pirminių maklerių tinklo sukūrimo ir tinkamumo kriterijų, taikomų suteikiant sindikuotųjų sandorių, kuriuos vykdo Komisija skolindamasi Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos vardu, valdymo ir bendro valdymo įgaliojimus, nustatymo su visais pakeitimais 8 straipsnio d punkte, ir (arba) ir (arba) užsienio šalių, turinčių panašius kredito reitingus kaip Lietuvos Respublika, atitinkama valiuta išleistų atitinkamos trukmės vertybinių popierių platintojams paskutiniuose viešuose sandoriuose mokėto komisinio mokesčio dydį, gali apskaičiuoti komisinio mokesčio, į kurį įskaičiuojamos teisinių paslaugų, fiskalinio ar mokėjimų agento paslaugų, vertybinių popierių įtraukimo į biržos sąrašus bei pristatymo kampanijos (angl. road-show) ir kitos išlaidos, dydį. Apie mokesčio dydį finansinių paslaugų teikėjai informuojami į juos kreipiantis Taisyklių 6 ir 8 punktuose nustatytais atvejais.

14. Finansų ministerijai nustačius (Komisijai apskaičiavus) mokesčio dydį Taisyklių 13 punkte nustatyta tvarka, pasiūlymai vertinami pagal kriterijus šia tvarka:

14.1. pasiūlymai vertinami suteikiant jiems pagal kiekvieną kriterijų nuo 1 iki 10 balų;

14.2. vertinant pasiūlymus (kai VVP išleidžiami užsienio rinkose jungtinio platinimo būdu), pasiūlymo vertinimo balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:

14.2.1. B1 × 0,25, kur B1 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.2 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

14.2.2. B2 × 0,25, kur B2 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.3 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

14.2.3. B3 × 0,2, kur B3 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.4 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

14.2.4. B4 × 0,15, kur B4 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.5 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

14.2.5. B5 × 0,15, kur B5 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.6 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

14.3. vertinant pasiūlymus dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose dvišalių derybų būdu, išleidimo ir platinimo, balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:

14.3.1. B1 × 0,4, kur B1 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.3 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

14.3.2. B2 × 0,2, kur B2 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.4 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

14.3.3. B3 × 0,2, kur B3 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.5 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

14.3.4. B4 × 0,2, kur B4 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.6 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

14.4. sudėjus visus pagal koeficientus pakoreguotus konkretaus pasiūlymo balus, gaunamas galutinis to pasiūlymo įvertinimas.

15. Pasiūlymai vertinami suteikiant jiems balus pagal šiuos kriterijus:

15.1. su VVP išleidimu ir platinimu susijusias emitento išlaidas (komisinio mokesčio, teisinių paslaugų, fiskalinio agento paslaugų, vertybinių popierių įtraukimo į biržos sąrašus bei pristatymo kampanijos (angl. road-show) ir kitas išlaidas);

15.2. siūlomą VVP rinkodaros, emisijos platinimo ir reklamos strategiją, preliminarų investuotojų į VVP pasiskirstymą pagal šalis ir investuotojų tipus;

15.3. finansinių paslaugų teikėjo patirtį išleidžiant užsienio šalių vyriausybių vertybinius popierius;

15.4. finansinių paslaugų teikėjo aktyvumą teikiant rinkos analizių išvadas ir Finansų ministerijos ankstesnių metų patirtį dirbant su finansinių paslaugų teikėju;

15.5. finansinių paslaugų teikėjo prekybos VVP antrinėje rinkoje aktyvumą;

15.6. kitus Komisijos pripažintus svarbiais kriterijus.

16. Pasiūlymai dėl VVP priešlaikinio išpirkimo ar keitimo sandorio skelbiant viešą pasiūlymą supirkti VVP per Finansų ministerijos atrinktą (-us) finansinių paslaugų teikėją (-us) vertinami suteikiant pasiūlymui (-ams) balus pagal šiuos kriterijus:

16.1. su VVP išleidimu, platinimu, priešlaikiniu išpirkimu ir (arba) keitimu susijusias emitento išlaidas (komisinio mokesčio, teisinių paslaugų, fiskalinio agento paslaugų, vertybinių popierių įtraukimo į biržos sąrašus, pristatymo kampanijos (angl. road-show) ir kitas išlaidas);

16.2. siūlomą VVP rinkodaros, emisijos platinimo, priešlaikinio išpirkimo ir (arba) keitimo ir pristatymo kampanijos (angl. road-show) strategiją, preliminarų investuotojų į platinamus VVP (jei tokie yra) pasiskirstymą pagal šalis ir investuotojų tipus;

16.3. finansinių paslaugų teikėjo (-ų) patirtį išleidžiant užsienio šalių vyriausybių vertybinius popierius ir vykdant finansines operacijas (vyriausybių vertybinių popierių priešlaikinį išpirkimą ir (arba) keitimą);

16.4. finansinių paslaugų teikėjo (-ų) aktyvumą atliekant rinkos analizes ir Finansų ministerijos ankstesnių metų patirtį dirbant su finansinių paslaugų teikėju (-ais);

16.5. finansinių paslaugų teikėjo (-ų) prekybos VVP antrinėje rinkoje aktyvumą;

16.6. kitus Komisijos pripažintus svarbiais kriterijus.

17. Finansų ministerijai nenustačius (Komisijai neapskaičiavus) mokesčio dydžio Taisyklių 13 punkte nustatyta tvarka, pasiūlymai vertinami pagal kriterijus šia tvarka:

17.1. pasiūlymai vertinami suteikiant jiems pagal kiekvieną kriterijų nuo 1 iki 10 balų;

17.2. vertinant pasiūlymus (kai VVP išleidžiami užsienio rinkose jungtinio platinimo būdu), pasiūlymo vertinimo balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:

17.2.1. B1 × 0,3, kur B1 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.1 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

17.2.2. B2 × 0,2, kur B2 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.2 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

17.2.3. B3 × 0,15, kur B3 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.3 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

17.2.4. B4 × 0,15, kur B4 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.4 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

17.2.5. B5 × 0,1, kur B5 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.5 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

17.2.6. B6 × 0,1, kur B6 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.6 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

17.3. vertinant pasiūlymus dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose dvišalių derybų būdu, išleidimo ir platinimo, balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:

17.3.1. B1 × 0,5, kur B1 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.1 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

17.3.2. B2 × 0,15, kur B2 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.3 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

17.3.3. B3 × 0,15, kur B3 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.4 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

17.3.4. B4 × 0,1, kur B4 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.5 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

17.3.5. B5 × 0,1, kur B5 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.6 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

17.4. vertinant pasiūlymus dėl VVP priešlaikinio išpirkimo ar keitimo sandorio skelbiant viešą pasiūlymą supirkti VVP per Finansų ministerijos atrinktą (-us) finansinių paslaugų teikėją (-us) balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:

17.4.1. B1 x 0,3, kur B1 – pasiūlymui pagal Taisyklių 16.1 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

17.4.2. B2 x 0,2, kur B2 – pasiūlymui pagal Taisyklių 16.2 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

17.4.3. B3 x 0,15, kur B3 – pasiūlymui pagal Taisyklių 16.3 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

17.4.4. B4 x 0,15, kur B4 – pasiūlymui pagal Taisyklių 16.4 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

17.4.5. B5 x 0,1, kur B5 – pasiūlymui pagal Taisyklių 16.5 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

17.4.6. B6 x 0,1, kur B6 – pasiūlymui pagal Taisyklių 16.6 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

17.5. sudėjus visus pagal koeficientus pakoreguotus konkretaus pasiūlymo balus, gaunamas galutinis to pasiūlymo įvertinimas.

TREČIASIS SKIRSNIS

PASIŪLYMŲ (DĖL PASKOLŲ VALSTYBEI SUTEIKIMO IR FINANSINIŲ PASLAUGŲ PAGAL KITUS ĮSIPAREIGOJAMUOSIUS SKOLOS DOKUMENTUS, IŠSKYRUS VYRIAUSYBĖS DEPOZITINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ SUTARTIS, TEIKIMO) VERTINIMAS

18. Vertinant pasiūlymus (dėl paskolų valstybei suteikimo ir finansinių paslaugų pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, išskyrus Vyriausybės depozitinių įsipareigojimų sutartis, teikimo), atsižvelgiama į šias aplinkybes:

18.1. padėtį ir tendencijas finansų rinkose;

18.2. VVP pelningumą antrinėje rinkoje;

18.3. palūkanų normas ir jų kitimo tendencijas vidaus ir užsienio rinkose;

18.4. anksčiau paimtų paskolų ar pasirašytų kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų sąlygas.

19. Pasiūlymai vertinami suteikiant jiems balus pagal šiuos kriterijus:

19.1. pagrindines paskolos ar kitų finansinių paslaugų teikimo finansines sąlygas (palūkanų normos tipą, palūkanų normos dydį arba bazinę palūkanų normą ir rizikos priedo dydį ir kt.) ir kitas su paskolos ėmimu ar kitų finansinių paslaugų pirkimu susijusias išlaidas (komisinio mokesčio, įsipareigojimo mokesčio, teisinių paslaugų ir kitas išlaidas);

19.2. laikotarpį, per kurį finansinių paslaugų teikėjas įsipareigoja suteikti paskolą ar finansines paslaugas pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, išskyrus Vyriausybės depozitinių įsipareigojimų sutartis;

19.3. sindikato (jei paskolą arba kitas finansines paslaugas teikia bankų sindikatas) sudėtį ir potencialias galimybes suteikti siūlomas paslaugas ar padidinti paskolos sumą;

19.4. Finansų ministerijos ankstesnių metų patirtį dirbant su finansinių paslaugų teikėju;

19.5. kitus Komisijos pripažintus svarbiais kriterijus.

20. Pasiūlymai vertinami pagal kriterijus šia tvarka:

20.1. pasiūlymai vertinami suteikiant jiems pagal kiekvieną kriterijų nuo 1 iki 10 balų;

20.2. balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:

20.2.1. B1 × 0,8, kur B1 – pasiūlymui pagal Taisyklių 19.1 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

20.2.2. B2 × 0,1, kur B2 – pasiūlymui pagal Taisyklių 19.2 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

20.2.3. B3 × 0,04, kur B3 – pasiūlymui pagal Taisyklių 19.3 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

20.2.4. B4 × 0,04, kur B4 – pasiūlymui pagal Taisyklių 19.4 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

20.2.5. B5 × 0,02, kur B5 – pasiūlymui pagal Taisyklių 19.5 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

20.3. sudėjus visus pagal koeficientus pakoreguotus konkretaus pasiūlymo balus, gaunamas galutinis to pasiūlymo įvertinimas.

21. Atsižvelgiant į tai, kad Vokietijos Federacinės Respublikos rinkoje paskolų (vok. Schuldscheindarlehen) ir vertybinių popierių (vok. Namensschuldverschreibung) charakteristikos, komisiniai mokesčiai ir platinimo būdas yra identiški, minėtų paskolų vertinimas atliekamas kaip VVP, išleidžiamų užsienio rinkose dvišalių derybų būdu, vertinimas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PASIŪLYMŲ VERTINIMO BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22. Pasiūlymai dėl Vyriausybės depozitinių įsipareigojimų sutarčių pasirašymo vertinami pagal įsakymu, kuriuo patvirtintos Taisyklės, patvirtintą Paskolų ėmimo valstybės vardu iš valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir (ar) užsienio šalių vyriausybių ir Vyriausybės depozitinių įsipareigojimų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą.

23. Pasiūlymuose pateikta informacija sudaro tarnybos paslaptį.

III SKYRIUS

GERIAUSIO PASIŪLYMO PRIĖMIMAS IR FINANSINIŲ PASLAUGŲ TEIKĖJŲ INFORMAVIMAS

24. Išrinkus kelis pasiūlymus, Komisijos sprendimu Skolinimosi skyrius gali dar derėtis su šiuos pasiūlymus pateikusiais finansinių paslaugų teikėjais dėl pasiūlymų sąlygų gerinimo.

25. Kai Taisyklių 6 punkte nustatytais atvejais kreipiamasi tik į vieną finansinės paslaugos teikėją, pasiūlymų suvestinė nerengiama ir jų vertinimas neatliekamas. Komisija priima sprendimą priimti pasiūlymą ar jo nepriimti.

26. Komisijos posėdžio pirmininkas Komisijos sprendimą suderina su finansų ministru ir galutinį Finansų ministerijos sprendimą perduoda vykdyti Skolinimosi skyriui.

27. Finansų ministerijai išrinkus geriausią pasiūlymą (ar kelis pasiūlymus) dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose, išleidimo ir platinimo, priešlaikinio išpirkimo ar keitimo, Komisija gali siūlyti kitam (-iems) finansinių paslaugų teikėjui (-ams) prisijungti prie atrinktų finansinių paslaugų teikėjų išleidžiant ir platinant VVP, išleidžiamus užsienio rinkose, juos prieš laiką išperkant ar keičiant tik tuo atveju, jeigu bendros finansinių paslaugų teikėjų VVP platinimo, priešlaikinio išpirkimo ar keitimo išlaidos yra ne didesnės už Taisyklių II skyriuje nustatyta tvarka atrinkto (-ų) finansinių paslaugų teikėjo (-ų) išlaidas.

___________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1K-400, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26869

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417

LIETUVOS RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ EUROPOPIERIŲ PROGRAMOS dalyvių atrankos IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KOMERCINIŲ EUROpopierių pasirašymo PROCEDŪRŲ APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programos dalyvių atrankos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo procedūrų aprašas (toliau – aprašas) reglamentuoja:

1.1. Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programos, tvirtinamos finansų ministro (toliau – KE programa), įgyvendinsiančių finansinių paslaugų teikėjų (toliau – KE programos dalyviai) atrankos procedūras;

1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės komercinių europopierių (toliau – VKEP) pasirašymo Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje (toliau – Finansų ministerija) procedūras, įgyvendinant KE programą, ir su šios programos įgyvendinimu susijusias Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo sutartis (toliau – VKEP sutartys).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801

3. Aprašu vadovaujasi Finansų ministerijos valstybės tarnautojai, atlikdami KE programos dalyvių atrankos ir VKEP pasirašymo procedūras.

4. Sprendimus dėl KE programos parengimo, jos didžiausios sumos, finansinių paslaugų teikėjų, į kuriuos bus kreipiamasi dėl KE programos parengimo, sąrašo, geriausio (-ių) pasiūlymo (-ų) ir skolinimosi pasirašant VKEP Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento (toliau – departamentas) Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus (toliau – Skolinimosi skyrius) siūlymu priima įsakymu, kuriuo patvirtintas šis aprašas, sudaryta komisija (toliau – Komisija).

II. KE PROGRAMOS DALYVIŲ ATRANKA

5. Komisijai priėmus sprendimą dėl KE programos parengimo, jos didžiausios sumos, KE programos dalyviams už VKEP platinimą mokamo komisinio mokesčio dydžio ir finansinių paslaugų teikėjų, į kuriuos būtų kreipiamasi dėl KE programos parengimo ir jos įgyvendinimo, sąrašo, Skolinimosi skyriaus valstybės tarnautojas, kuriam jo pareigybės aprašyme priskirtos atitinkamos funkcijos (toliau – įgaliotas valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Komisijos sprendimu, parengia raštą, kuriuo Finansų ministerija kreipiasi į Komisijos atrinktus finansinių paslaugų teikėjus, arba kitais su finansinių paslaugų teikėjais sutartais būdais kreipiasi į Komisijos atrinktus ne mažiau kaip 3 finansinių paslaugų teikėjus, nurodydamas Komisijos patvirtintus mokesčių dydžius už VKEP platinimą ir prašydamas per nustatytą laiką raštu pateikti pasiūlymus dėl KE programos parengimo ir (arba) VKEP platinimo.

6. Įgaliotas valstybės tarnautojas, siekdamas išsiaiškinti galimų KE programos dalyviams už programos parengimą ir VKEP platinimą mokamų komisinių mokesčių dydį, turi teisę šiuo tikslu iki Komisijai nustatant KE programos dalyviams už VKEP platinimą mokamų komisinių mokesčių komisinio mokesčio dydį susisiekti su vienu ar keliais finansinių paslaugų teikėjais.

7. Finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymus vertina Komisija. Komisijos sprendimu finansinių paslaugų teikėjai gali būti prašomi patikslinti savo pasiūlymus.

8. Įgaliotas valstybės tarnautojas rengia pasiūlymų suvestinę.

9. Pasiūlymai dėl KE programos parengimo vertinami suteikiant jiems balus pagal šiuos pagrindinius kriterijus:

9.1. komisinio mokesčio už KE programos parengimą dydį;

9.2. finansinių paslaugų teikėjo patirtį išleidžiant kitų šalių vyriausybių vertybinius popierius ir komercinius europopierius;

9.3. finansinių paslaugų teikėjo aktyvumą teikiant rinkos analizes ir Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojų ankstesnių metų patirtį dirbant su finansinių paslaugų teikėju.

10. Pasiūlymai dėl KEP parengimo vertinami pagal kriterijus šia tvarka:

10.1. pasiūlymai vertinami suteikiant jiems pagal kiekvieną kriterijų nuo 1 iki 10 balų;

10.2. balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:

10.2.1. B1 x 0,8, kur B1 – pasiūlymui pagal 9.1 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

10.2.2. B2 x 0,1, kur B2 – pasiūlymui pagal 9.2 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

10.2.3. B3 x 0,1, kur B3 – pasiūlymui pagal 9.3 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

10.2.4. sudėjus visus pagal koeficientus pakoreguotus konkretaus pasiūlymo balus, gaunamas galutinis to pasiūlymo įvertinimas.

11. Pasiūlymai dėl VKEP platinimo vertinami suteikiant jiems balus pagal šiuos pagrindinius kriterijus:

11.1. finansinių paslaugų teikėjo patirtį išleidžiant kitų šalių vyriausybių vertybinius popierius ir komercinius europopierius;

11.2. finansinių paslaugų teikėjo aktyvumą teikiant rinkos analizes ir Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojų ankstesnių metų patirtį dirbant su finansinių paslaugų teikėju.

12. Pasiūlymai dėl VKEP platinimo vertinami pagal kriterijus šia tvarka:

12.1. pasiūlymai vertinami suteikiant jiems pagal kiekvieną kriterijų nuo 1 iki 10 balų;

12.2. balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:

12.2.1. B1 x 0,5, kur B1 – pasiūlymui pagal 11.1 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

12.2.2. B2 x 0,5, kur B2 – pasiūlymui pagal 11.2 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

12.2.3. sudėjus visus pagal koeficientus pakoreguotus konkretaus pasiūlymo balus, gaunamas galutinis to pasiūlymo įvertinimas.

13. Balai kiekvienam pasiūlymui skiriami bendru Komisijos narių susitarimu.

III. SPRENDIMO DĖL GERIAUSIO (-IŲ) PASIŪLYMO (-Ų) PRIĖMIMAS IR FINANSINIŲ PASLAUGŲ TEIKĖJŲ INFORMAVIMAS

14. Komisija, atsižvelgdama į kiekvieno pasiūlymo galutinį įvertinimą, bendru susitarimu priima sprendimą dėl geriausio (-ių) pasiūlymo (-ų). Atrinkus keletą pasiūlymų, Komisijos sprendimu Skolinimosi skyrius gali dar derėtis su šiuos pasiūlymus pateikusiais finansinių paslaugų teikėjais dėl pasiūlymų sąlygų gerinimo.

15. Komisija turi teisę nustatyti minimalų balą, kurį gavę pasiūlymai laikomi geriausiais.

16. Komisijos posėdžiui pirmininkaujantis asmuo Komisijos sprendimą dėl geriausio (-ių) pasiūlymo (-ų), nurodytą aprašo 14 punkte, suderina su finansų ministru ir suderintą sprendimą perduoda vykdyti Skolinimosi skyriui, kuris organizuoja KE programos parengimą ir VKEP sutarčių su atrinktais finansinių paslaugų teikėjais pasirašymą.

17. Komisijos nariai ir įgaliotas valstybės tarnautojas privalo pasiūlymuose pateiktą informaciją laikyti paslaptyje.

IV. VKEP PASIRAŠYMAS

18. Komisija priima sprendimą skolintis pasirašant VKEP pagal KE programą ir tvirtina Skolinimosi skyriaus parengtą pasirašytinų VKEP preliminarių sąlygų (t. y. pasirašymo datos, trukmės, valiutos, bendros nominaliosios vertės ir pelningumo (arba rizikos priedo prie nurodytos palūkanų normos bazės) (toliau – VKEP pelningumas)) (toliau – VKEP preliminarios sąlygos) projektą. Sprendimą dėl VKEP preliminarių sąlygų pasirašo finansų viceministras, pagal finansų ministro nustatytą veiklos sritį (toliau – finansų viceministras).

19. Įgaliotas valstybės tarnautojas, siekdamas išsiaiškinti galimą VKEP pelningumą ir VKEP rinkos sąlygas bei tendencijas, turi teisę šiuo tikslu iki Komisijai patvirtinant VKEP preliminarias sąlygas susisiekti su vienu ar keliais KE programos dalyviais. Įgaliotas valstybės tarnautojas taip pat turi teisę neįpareigojamai iš anksto pranešti KE programos dalyviams apie Finansų ministerijos ketinimą artimiausiu metu pasirašyti VKEP (nurodydamas arba nenurodydamas planuojamų pasirašyti VKEP bendros nominaliosios vertės ir trukmės).

20. Įgaliotas valstybės tarnautojas, vadovaudamasis finansų viceministro pasirašytu sprendimu, su KE programos dalyviais sutartais būdais susisiekia su KE programos dalyviais ir praneša apie Finansų ministerijos pageidavimą pasirašyti VKEP, nurodydamas VKEP preliminarias sąlygas ir sutaria terminą, iki kurio KE programos dalyviai gali pateikti pasiūlymus.

21. Jeigu nėra nė vieno KE programos dalyvio (-ių) pateikto pasiūlymo, atitinkančio VKEP preliminarias arba geresnes sąlygas, VKEP nepasirašomi arba, atskiru Komisijos pasiūlytu finansų viceministro sprendimu, pasirašomi geriausiomis iš pasiūlytųjų sąlygomis.

22. Visiems pasiūlymus pateikusiems KE programos dalyviams siūlant vienodą VKEP pelningumą, kuris atitinka VKEP preliminarias sąlygas arba jos yra geresnės, ir kitoms sąlygoms, dėl kurių buvo priimtas preliminarus sprendimas skolintis pasirašant VKEP, nepakitus, įgaliotas valstybės tarnautojas susisiekia su visais apklaustais KE programos dalyviais ir patvirtina Finansų ministerijai priimtiną VKEP pelningumą.

23. Jeigu KE programos dalyvių pateiktuose pasiūlymuose nurodyti skirtingi VKEP pelningumai, o KE programos dalyvio (-ių) pasiūlymas (-ai), kuriame (-iuose) nurodytas mažiausias VKEP pelningumas, atitinka VKEP preliminarias sąlygas arba jos yra geresnės, ir kitos sąlygos, dėl kurių buvo priimtas preliminarus sprendimas skolintis pasirašant VKEP, nepakito, įgaliotas valstybės tarnautojas susisiekia su visais apklaustais KE programos dalyviais, praneša jiems Finansų ministerijai priimtiną (mažiausią) VKEP pelningumą ir sutaria terminą, iki kurio KE programos dalyviai gali pateikti atnaujintus pasiūlymus, nurodydami KE programos dalyvio norimą pasirašyti nominaliąją vertę Finansų ministerijai priimtinu (mažiausiu) VKEP pelningumu.

24. Gavus KE programos dalyvių atnaujintus pasiūlymus pasirašyti Finansų ministerijos nurodyto pelningumo VKEP, jei KE programos dalyvių bendra norima pasirašyti VKEP nominalioji vertė yra didesnė nei pageidauta pasirašyti VKEP nominalioji vertė, nurodyta finansų viceministro pasirašytame sprendime, nurodytame 18 punkte, ji gali būti proporcingai padalijama pasiūlymus pateikusiems KE programos dalyviams.

25. Jei pasirašytų nurodyto pelningumo VKEP nominalioji vertė yra mažesnė už pageidautą pasirašyti VKEP bendrąją nominaliąją vertę, nurodytą finansų viceministro pasirašytame sprendime, nurodytame 18 punkte, esant būtinumui, vadovaujantis aprašo 18–24 punktais, gali būti pasirašomi papildomi VKEP.

26. Galutinai sutarus su KE programos dalyviais dėl VKEP pasirašymo, įgaliotas valstybės tarnautojas nedelsdamas turi parengti ir iki VKEP sutartyse numatyto laiko išsiųsti pasirašymo ir mokėjimo agentui (angl. Issuing and Paying Agent) ir KE programos dalyviams (jei su jais nesutarta kitaip) patvirtinamąjį raštą dėl VKEP pasirašymo, kurį pagal Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 5 straipsnio 3 dalį pasirašo finansų ministras arba kitas valstybės tarnautojas, kuriam finansų ministro teikimu Vyriausybės nutarimu suteikti atitinkami įgaliojimai. Šiame rašte nurodomi sandorio duomenys: KE programos dalyvio pavadinimas, pasirašomų VKEP nominalioji vertė, VKEP pasirašymo ir lėšų, gautų pasirašius VKEP, grąžinimo datos, sutartas pelningumas (arba rizikos priedas prie nurodytos palūkanų normos bazės) ir kiti VKEP sutartyse nustatyti rekvizitai bei sąlygos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801

27. Skolinimosi skyrius perduoda departamento Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriui patvirtinamojo rašto kopiją ir įveda sandorio duomenis į Valstybės skolos ir piniginių išteklių valdymo sistemą. Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius reikiamus duomenis įtraukia į atitinkamus apskaitos dokumentus.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28. Informacija, pateikta KE programos dalyvių pasiūlymuose, sudaro tarnybos paslaptį.

29. Prireikus teisinių ir (arba) finansinių konsultacijų dėl pasirašomų dokumentų, Finansų ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, gali pirkti reikiamas paslaugas iš Lietuvos Respublikos ar užsienio asmenų, teikiančių tokias paslaugas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801

30. Įgaliotas valstybės tarnautojas gali žodžiu derėtis su KE programos dalyviais tik tokiu atveju, jeigu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu yra pateikęs savanorišką rašytinį raštišką sutikimą, kad jo pokalbiai, susiję su VKEP pasirašymu, būtų įrašomi.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801

31. Įgalioto valstybės tarnautojo pokalbiai, susiję su konkrečių VKEP pasirašymu, privalo būti įrašomi ir šių pokalbių įrašai saugomi ne trumpiau nei 12 mėn. nuo lėšų, gautų pasirašius VKEP, grąžinimo dienos.

32. Prieš pokalbį KE programos dalyvio atstovas, su kuriuo įgaliotas valstybės tarnautojas ketina aptarti VKEP pasirašymo sąlygas, turi būti įspėtas, kad pokalbis bus įrašomas, jeigu tai nenumatyta VKEP sutartyse su KE programos dalyviais.

33. Pokalbių įrašų perklausa gali būti atliekama, jeigu yra būtina pateikti įrodymus, susijusius su VKEP pasirašymo procedūromis pagal patvirtintą KE programą.

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu

Nr. 1K-417

(Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. gruodžio 23 d. įsakymo

Nr. 1K-400 redakcija)

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ NAUDOJIMO TAISYKLĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Finansinių priemonių naudojimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) reglamentuojama:

1.1. sandorių dėl finansinių priemonių naudojimo, valdant gautus ir (arba) gautinus valstybės piniginius išteklius (tarp jų ir laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius) (toliau – valstybės piniginiai ištekliai) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis valstybės vardu prisiimtus ar planuojamus prisiimti įsipareigojimus, išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius (toliau – VVP), pasirašius paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus (toliau – skolinantis valstybės vardu prisiimti įsipareigojimai), sudarymo, novacijos, pakeitimo, nutraukimo, garantijų ir finansinio turto (užstato) priėmimo ar pateikimo ir finansinių operacijų, naudojant finansines priemones (toliau – finansinės operacijos), vykdymo reikalavimai;

1.2. finansinių priemonių naudojimo poreikio planavimo, pasiūlymų vertinimo, sprendimų priėmimo ir sandorių sudarymo, novacijos, pakeitimo ir nutraukimo tvarka.

2. Finansinių priemonių naudojimo tikslas – kuo efektyviau valdyti valstybės piniginius išteklius ir skolinantis valstybės vardu prisiimtus įsipareigojimus, atsižvelgiant į likvidumo, rinkos, perfinansavimo ir kredito riziką.

3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

3.1. Ateities sandoris (angl. future) – standartinės sumos ir termino išankstinis sandoris, kuriuo jo šalys įsipareigoja nustatytu laiku ateityje pirkti arba parduoti tam tikrą kiekį finansinio turto už sandorio sudarymo dieną sutartą kainą. Šiais sandoriais yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje („Bloomberg“, „Reuters“ ir pan.).

3.2. Atpirkimo sandoris (angl. repo agreement) – sandoris, kuriuo viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja parduoti ar įkeisti finansines priemones ar pinigus kitai šaliai (pirkėjui), o ši sumoka pirkimo kainą, ir kuriuo pardavėjas įsipareigoja nustatytu laiku ateityje atpirkti iš pirkėjo tas pačias ar lygiavertes finansines priemones ar tokią pat pinigų sumą už sutartą kainą.

3.3. Atvirkštinis atpirkimo sandoris (angl. reverse repo agreement) – sandoris, kuriuo viena šalis (pirkėjas) perka ar priima įkaitu finansines priemones ar pinigus iš kitos šalies (pardavėjo), o ši įsipareigoja nustatytu laiku ateityje atpirkti iš pirkėjo tas pačias ar lygiavertes finansines priemones ar tokią pat pinigų sumą už sutartą kainą.

3.4. Finansinės paslaugos – vertybinių popierių platinimas, paskolų teikimas, skolinimas arba tarpininkavimas pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus ir finansinių paslaugų pagal kitus su skolinimusi susijusius dokumentus teikimas, kitos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme nurodytos finansinės paslaugos.

3.5. Finansinis turtas – turtas, kuris yra:

3.5.1. pinigai ir pinigų ekvivalentai;

3.5.2. sutartinė teisė pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi galimai sau palankiomis sąlygomis;

3.5.3. įsigyti vertybiniai popieriai;

3.5.4. sutartinė teisė gauti pinigus ar kitą Taisyklių 3.5.1–3.5.3 papunkčiuose išvardytą finansinį turtą iš kito subjekto.

3.6. Finansinių paslaugų teikimo dokumentai – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir finansinių paslaugų teikėjo finansinių paslaugų pirkimo sutartys, taip pat sutartys, susitarimai, patvirtinamieji laiškai ir kiti dokumentai, reikalingi išvestinėms finansinėms priemonėms naudoti ir finansinėms operacijoms vykdyti.

3.7. Finansinių priemonių rizikos draudimas (angl. hedging) – turtinių interesų draudimas, kai parenkant vieną arba kelias finansines priemones siekiama, kad jų dabartinės vertės pasikeitimas arba sukuriami pinigų srautai iš dalies arba visiškai kompensuotų draudžiamos finansinės priemonės dabartinės vertės praradimą arba jos sukuriamų pinigų srautų pasikeitimus.

3.8. Išankstinis sandoris (angl. forward) – sandoris, kuriuo susitariama nustatytu laiku ateityje už sutartą kainą pirkti ar parduoti prekę, finansinį turtą ar finansinį įsipareigojimą.

3.9. Nevykdomų kredito įsipareigojimų apsikeitimo sandoris (angl. credit default swap) – sandoris, susietas su konkretaus emitento išleistu ar pasirašytu skoliniu įsipareigojimu, pagal kurį viena sandorio šalis moka įmokas, o emitentui tapus nemokiam gauna iš kitos sandorio šalies išmoką ir, jei turi, perleidžia skolinį įsipareigojimą.

3.10. Palūkanų normų apsikeitimo sandoris (angl. interest rate swap) – sandoris, pagal kurį fiksuota palūkanų norma keičiama kintama palūkanų norma ir atvirkščiai arba kintama palūkanų norma keičiama kita kintama palūkanų norma ar fiksuota palūkanų norma keičiama kita fiksuota palūkanų norma.

3.11. Palūkanų normų ir valiutų apsikeitimo sandoris (angl. cross currency swap) – sandoris, pagal kurį, fiksuotą palūkanų normą keičiant kintama palūkanų norma ir atvirkščiai arba kintamą palūkanų normą keičiant kita kintama palūkanų norma ar fiksuotą palūkanų normą keičiant kita fiksuota palūkanų norma, keičiama ir sandorio valiuta.

3.12. Pasirinkimo sandoris (angl. option) – sandoris, pagal kurį be papildomo mokesčio arba už tam tikrą mokestį ar kitokį atlygį įsigyjama teisė, bet ne įsipareigojimas ateityje su finansiniu turtu atlikti finansines operacijas sandorio sudarymo dieną sutartomis sąlygomis. Tokia teisė gali būti parduodama (tampa įsipareigojimu) mainais už tam tikrą kitą įsigyjamą teisę arba mokestį ar kitokį atlygį.

3.13. Skolinio įsipareigojimo priešlaikinis refinansavimas (toliau – refinansavimas) – anksčiau prisiimto skolinio įsipareigojimo padengimas kitu skoliniu įsipareigojimu nesuėjus skolinio įsipareigojimo įvykdymo terminui arba naujo skolinio įsipareigojimo sutarties sudarymas nutraukiant anksčiau galiojusią sutartį.

3.14. Valiutų apsikeitimo sandoris (angl. currency swap) – dviejų sandorių – šios dienos valiutų keitimo ir išankstinio valiutų keitimo – derinys, kai sandorių šalys sutaria apsikeisti valiutomis tam tikram laikotarpiui. Pagal valiutų apsikeitimo sandorį šalys neatidėliotinai perka arba parduoda sutartą vienos valiutos sumą už kitą valiutą ir sutaria parduoti arba pirkti tą pačią valiutos sumą už kitą valiutą nustatytu laiku ateityje už sandorio sudarymo dieną sutartą kainą.

3.15. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo“.

4. Valstybės piniginiams ištekliams ir skolinantis valstybės vardu prisiimtiems įsipareigojimams valdyti ir rizikai drausti (taikant finansinių priemonių rizikos draudimą) gali būti naudojamos šios finansinės priemonės:

4.1. atpirkimo sandoris;

4.2. atvirkštinis atpirkimo sandoris;

4.3. išvestinės finansinės priemonės:

4.3.1. valiutų apsikeitimo sandoris;

4.3.2. palūkanų normų apsikeitimo sandoris;

4.3.3. palūkanų normų ir valiutų apsikeitimo sandoris;

4.3.4. pasirinkimo sandoris;

4.3.5. išankstinis sandoris;

4.3.6. ateities sandoris;

4.3.7. nevykdomų kredito įsipareigojimų apsikeitimo sandoris;

4.3.8. kitos išvestinės finansinės priemonės, kurias naudoja Tarptautinės apsikeitimo sandorių ir išvestinių priemonių asociacijos (angl. International Swaps and Derivatives Association – ISDA) nariai;

4.4. kitos finansų rinkoje naudojamos finansinės priemonės arba finansinių priemonių kombinacijos.

5. Valstybės piniginiams ištekliams ir skolinantis valstybės vardu prisiimtiems įsipareigojimams valdyti gali būti vykdomos šios finansinės operacijos:

5.1. kito finansinio užstato, nei gaunamo sudarant atvirkštinius atpirkimo sandorius, priėmimas ir pateikimas;

5.2. garantijų priėmimas Taisyklių 26.1 papunktyje nustatytomis sąlygomis;

5.3. su refinansavimu susijusios finansinės operacijos:

5.3.1. Vyriausybės išleistų VVP priešlaikinio išpirkimo sandoris;

5.3.2. Vyriausybės išleistų VVP keitimo sandoris;

5.3.3. kitų skolinių įsipareigojimų priešlaikinis įvykdymas.

6. Valdant valstybės piniginius išteklius ir skolinantis valstybės vardu prisiimtus įsipareigojimus, finansinės priemonės netaikomos ir finansinės operacijos nevykdomos spekuliaciniais tikslais.

7. Finansinės priemonės gali būti naudojamos siekiant pakeisti skolinio įsipareigojimo:

7.1. valiutą;

7.2. palūkanų normą;

7.3. trukmę;

7.4. likvidumą;

7.5. rinkos vertę;

7.6. kitas charakteristikas.

8. Finansinės priemonės naudojamos atsižvelgiant į:

8.1. Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolos valdymo strategiją reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus tikslus ir uždavinius;

8.2. esamą situaciją vidaus ir užsienio finansų rinkose;

8.3. palūkanų normas ir jų kitimo tendencijas vidaus ir užsienio finansų rinkose;

8.4. valiutų kursų kitimo tendencijas;

8.5. kitas aplinkybes, kurios gali būti svarbios konkrečiu atveju.

II SKYRIUS

SANDORIŲ DĖL FINANSINIŲ PRIEMONIŲ NAUDOJIMO SUDARYMO, NOVACIJOS, PAKEITIMO, NUTRAUKIMO, GARANTIJŲ IR UŽSTATO PRIĖMIMO AR PATEIKIMO IR FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI

PIRMASIS SKIRSNIS

ATPIRKIMO IR ATVIRKŠTINIO ATPIRKIMO SANDORIŲ SUDARYMO REIKALAVIMAI IR KREDITO RIZIKOS BEI SANDORIO VERTĖS APSKAIČIAVIMO TVARKA

9. Finansų ministerija atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius gali sudaryti su užsienio banku, Lietuvos Respublikoje veikiančiu Lietuvos banko licenciją turinčiu banku arba Lietuvos Respublikoje įsteigtu užsienio banko filialu ar atstovybe. Sandoriai sudaromi atsižvelgiant į bendruosius Tarptautinės vertybinių popierių asociacijos (angl. International Securities Market Association) ir Obligacijų rinkos asociacijos (angl. The Bond Market Associciation) sandorių sutarčių (angl. Global Master Repurchase Agreement) principus.

10. Sudarant atvirkštinį atpirkimo sandorį:

10.1. priimtini tik pagal Taisyklių 11 punktą tinkamais įkeisti (pirkti) pripažinti vertybiniai popieriai, nurodyti Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklės), 10.1–10.3 papunkčiuose;

10.2. įkeistų (perkamų) vertybinių popierių bendros rinkos vertės ir sandorio vertės santykis negali būti mažesnis nei 100 procentų, o konkretus santykio dydis nustatomas atsižvelgiant į:

10.2.1. sandorio šalies kredito riziką;

10.2.2. įkeičiamų (perkamų) vertybinių popierių emitento kredito reitingus;

10.2.3. įkeičiamų (perkamų) vertybinių popierių kainos kintamumą;

10.2.4. įkeičiamų (perkamų) vertybinių popierių likvidumą;

10.2.5. kitus Komisijos pripažintus svarbiais rodiklius.

11. Sudarant atvirkštinį atpirkimo sandorį tinkamais įkeisti (pirkti) laikomi tokie skolos vertybiniai popieriai:

11.1. kurie atitinka šias sąlygas:

11.1.1. skolos vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybos sąrašą Lietuvos Respublikoje, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ar Šveicarijos Konfederacijoje pagal nustatytas taisykles veikiančioje, reguliuojamoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje; ir (arba)

11.1.2. skolos vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybą užsienio valstybėje – ne Europos Sąjungos valstybėje narėje – pagal nustatytas taisykles veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje;

11.2. kurie tinkamais įkeisti (pirkti) yra pripažinti Europos Centrinio Banko ir (arba) kurių antrinė apyvarta neapribota ir jie yra pakankamai likvidūs, ir (arba) kurie išleisti eurais nematerialia forma;

11.3. kurių nominalioji vertė yra fiksuota ir nustatyta be išlygų;

11.4. kurių atkarpų (jeigu tokios yra) išmokos negali tapti neigiamu pinigų srautu, o atkarpa turi būti fiksuotųjų palūkanų atkarpa arba kintamųjų palūkanų atkarpa, susieta su nuoroda į rinkoje taikomą referencinę (etaloninę) palūkanų normą arba infliaciją;

11.5. kurių suteiktos teisės į pagrindinę sumą ir (arba) palūkanas yra vertinamos taip pat (pari passu) kaip kitų to paties emitento skolos vertybinių popierių savininkų teisės ar kitų tos pačios emisijos dalių savininkų teisės arba turi pirmenybę prieš juos.

12. Sudarant atvirkštinį atpirkimo sandorį įsigyjamas finansinis turtas (užstatas) turi atitikti Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, o jo vertė – neviršyti Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklėse nustatytų limitų.

13. Atpirkimo sandorio esama sandorio šalies kredito rizika apskaičiuojama kaip pateikto finansinio turto (užstato) dabartinės vertės ir pasiskolintų lėšų skirtumas. Atvirkštinio atpirkimo sandorio esama kredito rizika apskaičiuojama kaip paskolintų lėšų ir susikaupusių gautinų palūkanų sumos ir gauto finansinio turto (užstato) dabartinės vertės skirtumas. Kai skirtumas yra lygus nuliui arba neigiamas, laikoma, kad kitos sandorio šalies kredito rizikos nėra.

14. Pateikto finansinio turto (užstato) tikėtina didžiausia galima vertė apskaičiuojama finansinio turto dabartinę vertę padidinant turto vertės istorinio kintamumo (angl. volatility) santykiniu dydžiu, padidintu 50 procentų, per laikotarpį, lygų likutinei sandorio trukmei. Gauto finansinio turto (užstato) tikėtina mažiausia galima vertė apskaičiuojama finansinio turto dabartinę vertę sumažinant turto vertės istorinio kintamumo santykiniu dydžiu, padidintu 50 procentų, per laikotarpį, lygų likutinei sandorio trukmei.

15. Atpirkimo sandorio tikėtina didžiausia galima sandorio šalies kredito rizika apskaičiuojama kaip esama kredito rizika vadovaujantis Taisyklių 13 punktu, vietoj finansinio turto (užstato) dabartinės vertės naudojant finansinio turto (užstato) didžiausią galimą vertę pagal Taisyklių 14 punktą. Atvirkštinio atpirkimo sandorio tikėtina didžiausia galima kredito rizika apskaičiuojama kaip esama kredito rizika, vietoj finansinio turto dabartinės vertės naudojant finansinio turto mažiausią galimą vertę.

16. Sandorio šalies esamoji kredito rizika atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorių galiojimo laikotarpiu, o tikėtina didžiausia galima kredito rizika – sudarant sandorius, apskaičiuojama stebint Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklėse nustatytų limitų vykdymą ir vertinama bendrai su rizika, kylančia iš investavimo sandorių. Sudarydama atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius, Finansų ministerija gali pirkti finansinio tarpininkavimo paslaugas siekdama sumažinti kredito riziką atliekant atsiskaitymus sandorių termino pradžioje, pabaigoje arba viso sandorio metu.

ANTRASIS SKIRSNIS

IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ SANDORIŲ SUDARYMO, NOVACIJOS, PAKEITIMO AR NUTRAUKIMO IR GARANTIJŲ BEI UŽSTATO PRIĖMIMO AR PATEIKIMO REIKALAVIMAI

17. Finansų ministerija išvestinių finansinių priemonių sandorį (-ius) gali sudaryti su užsienio banku, Lietuvos Respublikoje veikiančiu Lietuvos banko licenciją turinčiu banku, Lietuvos Respublikoje įsteigtu užsienio banko filialu ar atstovybe arba kita finansų įstaiga, kuriai tarptautinių kredito reitingų agentūrų „Standard & Poor’s“ ir (arba) „Moody’s“, ir (arba) „Fitch Ratings“ suteiktus ilgalaikius kredito reitingus atitinkančių verčių aritmetinis vidurkis (toliau – kredito reitingo įvertis), nurodytas Taisyklių priede, yra ne mažesnis nei 19.

Kredito reitingo įvertis apskaičiuojamas nustatant finansų įstaigai suteiktus kredito reitingus atitinkančių verčių, nustatytų pagal Taisyklių priedą, atsižvelgiant į reitingų perspektyvas (teigiama, neigiama ar stabili), aritmetinį vidurkį. Jei finansų įstaigai suteikti tik dviejų tarptautinių kredito agentūrų reitingai, vidurkis vedamas iš dviejų; jei suteiktas tik vienas reitingas, jo vertė mažinama per pusę. Kredito reitingo perspektyvai esant teigiamai, prie reitingo vertės pridedamas 1 balas, esant neigiamai – atimamas 1 balas, kai perspektyva stabili, vertė nekeičiama.

18. Kai sandorio trukmė yra iki 2 metų, Lietuvos Respublikoje veikiančiam, Lietuvos banko licenciją turinčiam, tačiau savo reitingo neturinčiam komerciniam bankui arba kitai finansų įstaigai, turinčiai licenciją teikti finansines paslaugas, gali būti taikomi to banko ar įstaigos patronuojančiojo banko, jeigu jis įsteigtas Europos Sąjungoje, Europos ekonominės erdvės valstybėje arba Šveicarijos Konfederacijoje, reitingai.

19. Išvestinių finansinių priemonių sandorių, sudaromų su viena sandorio šalimi, bendroji nominalioji vertė sudarant sandorį negali viršyti 25 procentų visų sudarytų išvestinių finansinių priemonių sandorių nominaliosios sumos.

20. Išvestinių finansinių priemonių sandorių su viena sandorio šalimi tikėtina didžiausia grynoji bendroji dabartinė vertė sudarant sandorį negali viršyti šių kredito rizikos limitų:

20.1. 10 procentų banko kapitalo bazės, kuri yra lygi pirmojo lygio kapitalo dydžio ir nerealizuoto pelno dydžio skirtumui (jeigu susidaro nuostolis, naudojamas tik pirmojo lygio kapitalo dydis), kai kitos sandorio šalies kredito reitingo įvertis yra ne mažesnis kaip 25;

20.2. 5 procentų banko kapitalo bazės, kuri yra lygi pirmojo lygio kapitalo dydžio ir nerealizuoto pelno dydžio skirtumui (jeigu susidaro nuostolis, naudojamas tik pirmojo lygio kapitalo dydis), kai kitos sandorio šalies kredito reitingo įvertis yra mažesnis, negu nurodyta Taisyklių 20.1 papunktyje, ir ne mažesnis už 19.

21. Tikėtina didžiausia grynoji dabartinė išvestinių finansinių priemonių sandorio vertė yra grynoji dabartinė sandorio vertė, padidinta 20 procentų nominaliosios sandorio sumos dydžiu, kai sandorio sąlygos numato apsikeitimą pagrindine skolos dalimi, arba padidinta 5 procentų nominaliosios sandorio sumos dydžiu, kai sandorio sąlygos nenumato pagrindinės skolos dalies apsikeitimo, o likutinė sandorio trukmė – ilgesnė kaip 5 metai. Kai likutinė sandorio trukmė 5 metai ar trumpesnė, grynoji dabartinė sandorio vertė didinama atitinkamai 10 procentų ir 2,5 procento nominaliosios sandorio sumos dydžiais.

22. Išvestinių finansinių priemonių sandorių galiojimo laikotarpiu grynoji dabartinė sandorių su viena sandorio šalimi vertė turi atitikti Taisyklių 20.1 ir 20.2 papunkčiuose nustatytus reikalavimus. Sandorių sudarymo momentu pagal Taisyklių 21 punktą apskaičiuota tikėtina didžiausia grynoji dabartinė išvestinių finansinių priemonių sandorių vertė turi atitikti Taisyklių 20.1 ir 20.2 papunkčiuose nustatytus reikalavimus.

23. Finansų ministerijai sudarant nevykdomų kredito įsipareigojimų apsikeitimo sandorius, grynoji dabartinė sandorio vertė ir tikėtina didžiausia dabartinė sandorio vertė yra laikomos lygiomis, o grynoji dabartinė vertė atitinka draudžiamąją nominaliosios skolos dalį.

24. Išvestinių finansinių priemonių sandorio pakeitimo sumažinant jo vertę (toliau – vertės sumažinimas) ir nutraukimo atvejais jo grynoji dabartinė vertė nustatoma vienu iš šių būdų:

24.1. naudojant informacinės ar prekybos sistemos („Bloomberg“, „Reuters“ ir pan.) skaičiuoklę;

24.2. apklausus bent tris finansinių paslaugų teikėjus. Tokiu atveju apskaičiuota grynoji dabartinė vertė yra lygi:

24.2.1. finansinių paslaugų teikėjų pateiktų grynųjų dabartinių verčių, atmetus didžiausią ir mažiausią vertes, aritmetiniam vidurkiui, jei pateiktos daugiau nei 3 vertės;

24.2.2. finansinių paslaugų teikėjų pateiktų grynųjų dabartinių verčių aritmetiniam vidurkiui, jei pateiktos dvi arba trys vertės;

24.2.3. grynajai dabartinei vertei, jei tokio sandorio grynąją dabartinę vertę pateikia tik vienas finansinių paslaugų teikėjas.

25. Finansinių operacijų, naudotinų kredito rizikai valdyti ir nurodytų Taisyklių 5.1 ir 5.2 papunkčiuose, vykdymo sąlygos:

25.1. už sandorio šalies įsipareigojimų vykdymą priimama garantija turi atitikti (arba būti palankesnė) garantuojamų įsipareigojimų charakteristikas – trukmę, sumą ir kitas;

25.2. sudaromų papildomų susitarimų dėl finansinio užstato pateikimo (vienpusio arba dvipusio), kurie yra susieti su išvestinių finansinių priemonių sandoriais, sąlygos, tokios kaip mažiausia pervestina finansinio užstato suma ir (arba) toleruotina kredito rizikos suma, įvertinamos skaičiuojant atitiktį kredito rizikos limitams, nustatytiems Taisyklių 20.1 ir 20.2 papunkčiuose, sandorių sudarymo ir galiojimo metu.

26. Sandorio šaliai, su kuria yra sudaryta sutartis dėl išvestinių finansinių priemonių taikymo, nebeatitinkant reikalavimų dėl Taisyklių 20.1 ir 20.2 papunkčiuose nustatytų kredito rizikos limitų (toliau – reikalavimų neatitinkanti šalis), įsakymu, kuriuo patvirtintos Taisyklės, sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymo komisija (toliau – Komisija) gali siūlyti Finansų ministerijai:

26.1. kreiptis į reikalavimų neatitinkančią šalį su pasiūlymu dėl rizikos mažinimo, t. y. dėl kito banko ar finansų įstaigos, atitinkančios kredito rizikos limitus, garantijos suteikimo už reikalavimų neatitinkančios šalies įsipareigojimų pagal sandorį vykdymą (tokiu atveju reikalavimų neatitinkančios šalies kredito rizika būtų prilyginama garantiją suteikusio banko ar finansų įstaigos kredito rizikai), arba

26.2. novacijos būdu pakeisti reikalavimų neatitinkančią šalį nekeičiant kitų esminių sandorio sąlygų; arba

26.3. kreiptis į reikalavimų neatitinkančią šalį, kad ji pateiktų finansinį turtą (užstatą) atsižvelgdama į grynąją dabartinę sandorių vertę.

27. Kai sandorio šalis yra reikalavimų neatitinkanti šalis dėl vienašališkų Finansų ministerijos veiksmų (kitų išvestinių finansinių priemonių sandorių vertės sumažinimo, nutraukimo ar pan.), Komisija gali nuspręsti neteikti Taisyklių 26 punkte numatytų siūlymų.

28. Reikalavimų neatitinkančiai šaliai nesutikus priimti Finansų ministerijos pasiūlymo dėl rizikos mažinimo, pateikto atsižvelgus į pagal Taisyklių 26 punktą pateiktą Komisijos siūlymą, arba per Finansų ministerijos nurodytą terminą nepateikus duomenų, kad imtasi įgyvendinti pasiūlymą dėl rizikos mažinimo, Komisija gali siūlyti Finansų ministerijai priimti vieną iš šių sprendimų:

28.1. palikti sandorį galioti;

28.2. sumažinti sandorio vertę (gavus kitos sandorio šalies sutikimą);

28.3. nutraukti sandorį (gavus kitos sandorio šalies sutikimą).

29. Kriterijai, kuriuos Komisija įvertina taikydama Taisyklių 28 punktą ir 67.3 papunktį:

29.1. sandorio šalies kredito rizikos pablogėjimą nulėmusios priežastys;

29.2. sandorių su sandorio šalimi grynoji dabartinė vertė;

29.3. sandorių su sandorio šalimi tikėtina didžiausia grynoji dabartinė vertė;

29.4. sandorio likutinė trukmė;

29.5. kiti galimi veiksniai.

30. Sandorio šaliai kreipusis į Finansų ministeriją dėl novacijos, naujoji sandorio šalis turi tenkinti šiuos reikalavimus:

30.1. kredito rizikos limitai perėmus sandorį neviršijami;

30.2. kredito reitingo įvertis ne mažesnis nei esamos sandorio šalies;

30.3. novacija nepadidina operacinės rizikos.

31. Keičiant išvestinių finansinių priemonių sandorio sąlygas (iš sandorio be užstato į sandorį su užstatu), tačiau nekeičiant sandorio šalies, esamo sandorio vertė ir sandorio su užstatu sąlygos nustatomos vienu iš šių būdų:

31.1. esamo sandorio vertė – vertė, apskaičiuota vadovaujantis Taisyklių 24.1 papunkčiu, sandorio su užstatu sąlygos – Komisijos išrinktas geriausias pasiūlymas, gautas apklausus bent tris finansinių paslaugų teikėjus ir gautus pasiūlymus įvertinus Taisyklių III skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka;

31.2. esamo sandorio vertė – vertė, apskaičiuota vadovaujantis Taisyklių 24.2 papunkčiu, sandorio su užstatu sąlygos – Komisijos išrinktas geriausias pasiūlymas, gautas apklausus bent tris finansinių paslaugų teikėjus ir gautus pasiūlymus įvertinus Taisyklių III skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka.

TREČIASIS SKIRSNIS

SU REFINANSAVIMU SUSIJUSIŲ FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI

32. Su refinansavimu susijusios finansinės operacijos (ar jų kombinacijos), numatytos Taisyklių 5.3 papunktyje, gali būti vykdomos šiais tikslais:

32.1. siekiant ekonominio efekto (sutaupymo);

32.2. siekiant sumažinti perfinansavimo riziką arba įgyvendinant kitus Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolos valdymo strategiją reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus tikslus ir uždavinius;

32.3. siekiant panaikinti papildomų neparankių apribojimų turinčius skolinius įsipareigojimus;

32.4. siekiant pakeisti skolos ar išvestinių finansinių priemonių portfelio struktūrą.

33. Finansų ministerija VVP priešlaikinį išpirkimą gali vykdyti:

33.1. priešlaikinio išpirkimo aukciono būdu vidaus rinkoje per Finansų ministerijos atrinktą VVP aukciono organizatorių;

33.2. paskelbdama viešą pasiūlymą supirkti VVP per Finansų ministerijos atrinktą (atrinktus) finansinių paslaugų teikėją (-us);

33.3. per tarpininkus antrinėje vertybinių popierių rinkoje:

33.3.1. pirkdama VVP priešlaikinio išpirkimo tikslu ir juos anuliuodama ne vėliau nei 6 mėnesiai nuo įsigijimo dienos;

33.3.2. anuliuodama investavimo ar kitais tikslais, pavyzdžiui, kai siekiama teikti finansinį turtą kaip užstatą ar skolinti, įsigytus VVP.

34. Finansų ministerija VVP keitimą gali vykdyti:

34.1. aukciono būdu vidaus rinkoje per Finansų ministerijos atrinktą (-us) VVP aukciono organizatorių;

34.2. paskelbdama viešą pasiūlymą keisti VVP per Finansų ministerijos atrinktą (-us) finansinių paslaugų teikėją (-us).

35. Finansų ministerija, siekdama įsigyti santykinai nedidelę (iki 10 procentų emisijos nominaliosios vertės, bet ne daugiau nei 200 mln. eurų) VVP sumą ar VVP emisijos dalį arba gavusi investuotojo (-ų) pasiūlymą prieš laiką išpirkti VVP (neribojant sumos vienam investuotojui), arba turėdama informacijos apie įsigytus norimus prieš laiką išpirkti VVP, gali priešlaikinį VVP išpirkimą vidaus ir užsienio rinkose vykdyti per tarpininkus, neskelbdama priešlaikinio VVP išpirkimo aukciono ar viešo pasiūlymo supirkti VVP.

36. Jeigu VVP emisija, kurios dalis ar ji visa įsigyta priešlaikinio išpirkimo tikslu, buvo apdrausta nuo valiutos kurso ir (arba) palūkanų normos rizikos sudarant išvestines finansines priemones, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo VVP emisijos (ar jos dalies) anuliavimo tokių išvestinių finansinių priemonių nominalioji vertė turi būti sumažinta atitinkama suma vienu iš šių būdų:

36.1. sumažinant išvestinių finansinių priemonių, kurias taikant buvo apdrausta atitinkama VVP emisija, sandorio (-ių) vertę (-es);

36.2. nutraukiant išvestinių finansinių priemonių, kurias taikant buvo apdrausta atitinkama VVP emisija, sandorį (-ius);

36.3. sudarant priešpriešinio apdraudimo sandorį (-ius).

37. Refinansavimo skaičiavimai atliekami vienu iš šių būdų:

37.1. apskaičiuojamos sutaupytos lėšos (sąnaudos), kurias sudaro skirtumas tarp dabartinės refinansuotino skolinio įsipareigojimo rinkos vertės (kainos) ir skolinio įsipareigojimo išpirkimo vertės (kainos), įvertinant susijusias sąnaudas (priešlaikinio skolos grąžinimo baudas, sudarytų išvestinių finansinių priemonių sandorio (-ių) vertės sumažinimo, nutraukimo ir kitas sąnaudas), arba

37.2. apskaičiuojamas skirtumas tarp refinansuotino skolinio įsipareigojimo būsimųjų mokėjimų dabartinės vertės (išpirkimo kainos, įskaičiuojant susijusias sąnaudas, įskaitant rinkos kainos ir pirkimo kainos skirtumą) ir atitinkamos apimties ir trukmės planuojamo prisiimti skolinio įsipareigojimo būsimųjų mokėjimų dabartinės vertės (įskaitant naujo skolinimosi priedo sąnaudas ir išvestinių finansinių priemonių sandorio (-ių) sudarymo sąnaudas).

38. Dabartinė skolinių įsipareigojimų vertė (kaina) apskaičiuojama atliekant diskontavimą – remiantis VVP, denominuotų ta pačia valiuta, kuria yra denominuotas planuojamas refinansuoti skolinis įsipareigojimas, pelningumo kreive. Kai rinkoje išleistų VVP skaičius yra per mažas ir (arba) išleistų VVP trukmė yra per trumpa, dėl ko trūksta pelningumo kreivės reikšmių, kreivė papildoma taikant visuotinai pripažintos pelningumo kreivės reikšmes ir interpoliuotus ir (arba) ekstrapoliuotus Lietuvos rizikos priedus, atsižvelgiant į trukmę. Visuotinai pripažintos euro valiutos pelningumo kreivės reikšmėmis laikomos EURIBOR palūkanų normos ir prekybos sistemoje skelbiamų tokios pačios trukmės apsikeitimo sandorių eurais vidutiniai pelningumai (angl. EUR MidSwap rate), Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio valiutos pelningumo kreivės reikšmėmis – Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės vertybinių popierių pelningumai, kitų valiutų – tų šalių vyriausybių vertybinių popierių pelningumai ir (arba) tų šalių tarpbankinės rinkos palūkanų normos. Pelningumo kreivė gali būti sukuriama naudojant išvestinių finansinių priemonių skaičiuokles. Atliekant refinansavimo skaičiavimus ir diskontuojant esamų skolinių įsipareigojimų ir naujo skolinio įsipareigojimo pinigų srautus, naudojamos tos pačios pelningumo kreivės reikšmės. Dėl objektyvių priežasčių gali būti naudojami kiti dabartinės vertės skaičiavimo būdai.

39. Diskonto norma reikalingai trukmei apskaičiuojama pagal formulę:

kur:

r – palūkanų norma procentais;

t – trukmė metais.

40. Naujo skolinimosi palūkanų norma nustatoma pagal VVP pelningumus (arba prie visuotinai pripažintos pelningumo kreivės atitinkamos reikšmės pridedant interpoliuotus ir (arba) ekstrapoliuotus Lietuvos rizikos priedus pagal trukmę) ir pridedant Finansų ministerijos prognozuojamą naujo skolinimosi priedą. Naujo skolinimosi pagal kintamą palūkanų normą galutinė palūkanų norma nustatoma naudojant palūkanų normų prognozes.

41. Skolinis įsipareigojimas refinansuojamas laikantis šių sąlygų:

41.1. kai skolinis įsipareigojimas refinansuojamas siekiant ekonominio efekto (sutaupymo), turi būti sutaupyta ne mažiau kaip 1 procentas refinansuojamo skolinio įsipareigojimo nominaliosios sumos;

41.2. kai skolinis įsipareigojimas refinansuojamas dėl perfinansavimo rizikos sumažinimo, siekiant pakeisti skolos ar išvestinių finansinių priemonių portfelio struktūrą arba įgyvendinant kitus Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolos valdymo strategiją reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus tikslus ir uždavinius, planuojamos sąnaudos neturi viršyti 5 procentų refinansuojamo skolinio įsipareigojimo nominaliosios sumos;

41.3. kai skolinis įsipareigojimas refinansuojamas dėl neparankių sutartinių apribojimų, planuojamos sąnaudos neturi viršyti 10 procentų refinansuojamo skolinio įsipareigojimo nominaliosios sumos.

42. Kai skolinis įsipareigojimas refinansuojamas:

42.1. siekiant ekonominio efekto (sutaupymo), naudojamas Taisyklių 37.1 papunktyje nurodytas refinansavimo skaičiavimo būdas;

42.2. įgyvendinant kitus Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolos valdymo strategiją reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus tikslus ir uždavinius, pasirenkamas vienas iš Taisyklių 37.1 arba 37.2 papunktyje nurodytų refinansavimo skaičiavimo būdų;

42.3. siekiant kitų, Taisyklių 32 punkte nurodytų, tikslų, naudojamas Taisyklių 37.2 papunktyje nurodytas refinansavimo skaičiavimo būdas.

43. Skolinių įsipareigojimų refinansavimo skaičiavimai atliekami ir atitiktis Taisyklių 41 punkte nustatytoms sąlygoms nustatoma atsižvelgiant į planuojamas sutaupyti refinansavimo lėšas ar sąnaudas, apskaičiuotas pagal Taisyklių 37 punktą. Komisija, siūlydama Finansų ministerijai vykdyti refinansavimą, gali siūlyti refinansavimą vykdyti prisiimant ilgesnės nei refinansuojamo skolinio įsipareigojimo trukmės naują skolinį įsipareigojimą.

III SKYRIUS

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMO IR SU REFINANSAVIMU SUSIJUSIŲ FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO POREIKIO PLANAVIMAS, PASIŪLYMŲ VERTINIMAS, SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS, SANDORIŲ SUDARYMAS, NOVACIJA, PAKEITIMAS IR NUTRAUKIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMO IR SU REFINANSAVIMU SUSIJUSIŲ FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO POREIKIO PLANAVIMAS IR PRELIMINARIŲ SĄLYGŲ NUSTATYMAS

44. Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius (toliau – Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius) ir Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius (toliau – Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius), atsižvelgdami į skolinimosi valstybės vardu planus (skolinimosi poreikį, planuojamas pasiskolinti sumas ir naudotinas skolinimosi priemones, planuojamus pagal įsakymu, kuriuo patvirtintos Taisyklės, patvirtintas Valstybės piniginių išteklių valdymo taisykles), kitus Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolos valdymo strategiją reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus tikslus ir uždavinius ar situaciją finansų rinkose, planuoja finansinių priemonių taikymą, su refinansavimu susijusių finansinių operacijų vykdymą ir su tuo susijusių finansinių paslaugų pirkimą bei paslaugų teikimo dokumentų pasirašymą. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius teikia Komisijai pasiūlymus dėl finansinių priemonių taikymo ir su refinansavimu susijusių finansinių operacijų vykdymo. Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius, vadovaudamasis Komisijos sprendimais, organizuoja sandorių dėl finansinių priemonių taikymo ir su refinansavimu susijusių finansinių operacijų vykdymo sudarymą.

45. Komisija, atsižvelgdama į Prognozavimo ir rizikos valdymo bei Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrių pasiūlymus dėl konkrečių finansinių priemonių ir operacijų parinkimo, jų apimties, pagal Taisyklių 46 ir 47 punktus atrenka finansinių paslaugų teikėjus, į kuriuos būtų kreipiamasi dėl pasiūlymų pateikimo, ir nustato pagrindines numatomo sandorio preliminarias sąlygas. Kai finansinės operacijos vykdomos pagal Taisyklių 33.2, 33.3 ar 34.2 papunkčius, visos ar dalis sandorio sąlygų (išperkama suma, pelningumas ir pan.) gali būti nustatoma pasirinkus finansinių paslaugų teikėją.

46. Atrenkant finansinių paslaugų teikėjus, į kuriuos bus kreipiamasi su prašymu pateikti pasiūlymus dėl finansinių paslaugų teikimo, atsižvelgiama į šias aplinkybes:

46.1. atrenkant finansinių paslaugų teikėjus dėl paslaugų, susijusių su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, – Finansų ministerijos turimus sandorius su finansinių paslaugų teikėjais ir neišnaudotą kredito rizikos limitą;

46.2. finansinių paslaugų teikėjų padėtį konkrečiose su atitinkamų finansinių paslaugų teikimu susijusiose rinkose (užimama rinkos dalis, aktyvumas, reputacija ir pan.);

46.3. finansinių paslaugų teikėjų kredito reitingo įverčius;

46.4. Finansų ministerijos valstybės tarnautojų ankstesnę patirtį dirbant su finansinių paslaugų teikėjais;

46.5. kitas aplinkybes, kurios gali būti svarbios konkrečiu atveju.

47. Jeigu dėl techninių priežasčių, dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, arba dėl kitų Komisijos pripažintų pagrįstomis priežasčių finansines paslaugas gali teikti tik konkretus finansinių paslaugų teikėjas, Komisija gali siūlyti Finansų ministerijai kreiptis į konkretų finansinių paslaugų teikėją su prašymu pateikti pasiūlymą.

ANTRASIS SKIRSNIS

FINANSINIŲ PASLAUGŲ TEIKĖJŲ APKLAUSA, JŲ PASIŪLYMŲ VERTINIMAS IR GERIAUSIŲ PASIŪLYMŲ ATRINKIMAS

48. Įgaliotas Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus valstybės tarnautojas, kuriam pagal pareigybės aprašyme nustatytą kompetenciją yra suteikta teisė naudoti tiesiogines ir išvestines finansines priemones valstybės skolinių įsipareigojimų rizikingumui mažinti (toliau – įgaliotas valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Komisijos priimtu sprendimu, nurodytu Taisyklių 45 punkte, telefonu, elektroniniu paštu ar kitais su finansinių paslaugų teikėjais sutartais būdais kreipiasi į Komisijos atrinktus finansinių paslaugų teikėjus (išskyrus Taisyklių 47 punkte nurodytas išimtis), prašydamas per nustatytą laiką raštu popieriuje arba elektroniniu paštu pateikti pasiūlymus dėl finansinių paslaugų suteikimo.

49. Finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymai dėl išvestinių finansinių priemonių taikymo gali būti vertinami kartu su kitais finansinių paslaugų teikėjo pateiktais bendrais finansinių paslaugų pasiūlymais, susijusiais su Vyriausybės skolinimusi (toliau – bendras pasiūlymas), nevykdant atskiros finansinių paslaugų teikėjų atrankos dėl išvestinių finansinių priemonių taikymo, kai pasiūlymas dėl išvestinių finansinių priemonių taikymo pateikiamas kartu su bendru pasiūlymu ir tenkinamos šios sąlygos:

49.1. išvestinių finansinių priemonių sandorio nominalioji suma yra ne daugiau kaip 100 mln. eurų ekvivalentas;

49.2. bendras pasiūlymas negalioja nesudarius išvestinių finansinių priemonių sandorio.

50. Bendrų pasiūlymų ir pasiūlymų dėl su refinansavimu susijusių finansinių operacijų, vykdomų pagal Taisyklių 33.2 ar 34.2 papunktį, vykdymo paslaugų pirkimo vertinimai atliekami vadovaujantis Pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų užsienio rinkose, ir paskolų vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis įsakymu, kuriuo patvirtintos Taisyklės.

51. Finansinių operacijų tarpininkas (-ai) pagal Taisyklių 33.3 papunktį parenkamas (-ami) apklausus ne mažiau kaip tris Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šveicarijos Konfederacijoje licencijuotas finansų įstaigas (bankus ir finansų maklerio įmones), turinčias teisę teikti investicines paslaugas, vykdančias visus jas prižiūrinčių institucijų nustatytus reikalavimus, turinčias teisę verstis banko veikla arba turinčias finansų maklerio įmonės A kategoriją ne trumpiau kaip vienus metus, arba pagal su ne mažiau kaip trimis šio punkto sąlygas atitinkančiomis finansų įstaigomis pasirašytas atitinkamas tarpininkavimo sutartis pasirinkus geriausias sąlygas siūlančią finansų įstaigą. Komisija nustato pagrindines numatomo sandorio sudarymo preliminarias sąlygas ir galimas maksimalias šių sąlygų kitimo ribas.

52. Gautus finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymus vertina Komisija, kuri gali siūlyti Finansų ministerijai prašyti finansinių paslaugų teikėjų patikslinti savo pasiūlymus.

53. Finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymai vertinami suteikiant jiems balus pagal šiuos kriterijus:

53.1. finansinės paslaugos kainą ar kitą ekvivalentą;

53.2. sutarties sąlygas ir jų įtaką sandoriui;

53.3. kitus Komisijos pripažintus svarbiais kriterijus.

54. Finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymai pagal kriterijus vertinami šia tvarka:

54.1. suteikiant pagal kiekvieną kriterijų nuo 1 iki 10 balų;

54.2. apskaičiuojant balų sumą pagal kriterijus. Skaičiuojama taip:

54.2.1. B1 x 0,75, kur B1 – pasiūlymui pagal Taisyklių 53.1 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

54.2.2. B2 x 0,2, kur B2 – pasiūlymui pagal Taisyklių 53.2 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

54.2.3. B3 x 0,05, kur B3 – pasiūlymui pagal Taisyklių 53.3 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;

54.3. sudėjus visus pagal koeficientus patikslintus konkretaus pasiūlymo balus, gaunamas galutinis to pasiūlymo įvertinimas.

55. Balai už kiekvieną finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymą skiriami Komisijos sprendimu. Atsižvelgdama į kiekvieno pasiūlymo galutinį vertinimo balą, Komisija priima sprendimą dėl geriausio pasiūlymo ir nustato pagrindines numatomo sandorio sudarymo preliminarias sąlygas ir galimas šių sąlygų maksimalias kitimo ribas. Atrinkus keletą pasiūlymų, gali būti priimtas sprendimas derėtis su šiuos pasiūlymus pateikusiais finansinių paslaugų teikėjais dėl pasiūlymų sąlygų gerinimo.

56. Komisijos posėdžio pirmininkas Komisijos sprendimą dėl geriausio pasiūlymo, priimtą pagal Taisyklių 55 punktą, suderina su finansų ministru ir finansų viceministru, kuriam pagal finansų ministro nustatytą veiklos sritį priskirta Valstybės iždo departamento veiklos sritis (jo nesant – su finansų ministro paskirtu jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru), ir suderintą sprendimą (toliau – su vadovybe suderintas sprendimas) perduoda vykdyti Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriui.

TREČIASIS SKIRSNIS

SPRENDIMO DĖL FINANSINIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMO IR SU REFINANSAVIMU SUSIJUSIŲ FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO PRIĖMIMAS IR SANDORIŲ SUDARYMO TVARKA

57. Įgaliotas valstybės tarnautojas, vadovaudamasis su vadovybe suderintu sprendimu, telefonu, elektroniniu paštu ar kitais su finansinių paslaugų teikėjais sutartais būdais kreipiasi į Komisijos atrinktus finansinių paslaugų teikėjus, prašydamas per nustatytą laiką pateikti konkrečias sąlygas sandoriui dėl finansinių priemonių taikymo arba su refinansavimu susijusių finansinių operacijų vykdymo sudaryti.

58. Komisijos atrinktam finansinių paslaugų teikėjui pateikus konkrečias sąlygas sandoriui dėl finansinių priemonių taikymo arba su refinansavimu susijusių finansinių operacijų vykdymo sudaryti, kurios atitinka Taisyklių 55 punkte nustatyta tvarka Komisijos nustatytas pagrindines numatomo sandorio sudarymo preliminarias sąlygas arba patenka į Komisijos nustatytas galimas maksimalias šių sąlygų kitimo ribas, įgaliotas valstybės tarnautojas:

58.1. jeigu su finansinių paslaugų teikėjais yra sutarta tam tikrą sandorį sudaryti elektroninių ryšių priemonėmis – telefonu ar elektroniniu paštu, sudaro sandorį telefonu ar elektroniniu paštu ir parengia sutartį ar kitus reikiamus dokumentus dėl šio sandorio patvirtinimo arba kreipiasi į sandorio šalį ar užsienio teisininkus, su kuriais sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis, dėl šių dokumentų parengimo;

58.2. jeigu su finansinių paslaugų teikėjais yra sutarta tam tikrą sandorį sudaryti kitomis negu Taisyklių 58.1 papunktyje nurodytomis priemonėmis, parengia rašytinę sutartį ar kitus reikiamus dokumentus dėl šio sandorio sudarymo arba kreipiasi į sandorio šalį ar užsienio teisininkus, su kuriais sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis, dėl šių dokumentų parengimo.

59. Komisijos atrinktam finansinių paslaugų teikėjui pateikus konkrečias sąlygas sandoriui dėl finansinių priemonių taikymo arba su refinansavimu susijusių finansinių operacijų vykdymo sudaryti, kurios neatitinka Taisyklių 55 punkte nustatyta tvarka Komisijos nustatytų pagrindinių numatomų sandorio sudarymo preliminarių sąlygų arba nepatenka į Komisijos nustatytas galimas maksimalias šių sąlygų kitimo ribas, įgaliotas valstybės tarnautojas:

59.1. jeigu Komisija buvo atrinkusi daugiau negu vieną finansinių paslaugų teikėją, eilės tvarka kreipiasi į antrąjį ir paskesnius geriausius pasiūlymus pateikusius finansinių paslaugų teikėjus dėl atitinkamo sandorio sudarymo Taisyklių 58 punkte nustatyta tvarka;

59.2. jeigu nė vienas iš Komisijos atrinktų finansinių paslaugų teikėjų nepasiūlo sudaryti sandorio Komisijos nustatytomis pagrindinėmis numatomų sandorių sudarymo preliminariomis sąlygomis ar jų pasiūlytos sąlygos nepatenka į Komisijos nustatytas galimas maksimalias šių sąlygų kitimo ribas arba sudaryti sandoriai su kitais (kai Komisija yra atrinkusi daugiau nei vieną finansinių paslaugų teikėją) finansinių paslaugų teikėjais nepatenkina viso finansinių priemonių naudojimo arba su refinansavimu susijusių finansinių operacijų vykdymo poreikio, tą pačią dieną informuoja apie tai Komisijos pirmininką (jo nesant – Komisijos pirmininko pavaduotoją, o jų abiejų nesant – Komisijos narį – Valstybės iždo departamento direktorių, jo nesant – Valstybės iždo departamento valstybės tarnautoją, laikinai atliekantį departamento direktoriaus funkcijas), kuris šaukia Komisijos posėdį siūlomoms sandorio sudarymo sąlygoms svarstyti arba naujai finansinių paslaugų teikėjų atrankai organizuoti.

60. Finansų ministerijos įgalioti atstovai per 5 darbo dienas informuoja finansinių paslaugų teikėjus jų nurodytais kontaktiniais telefono numeriais žodžiu arba raštu – nusiųsdami jų nurodytais elektroninio pašto adresais elektroninę žinutę – apie Finansų ministerijos priimtą sprendimą dėl jų pateikto pasiūlymo.

61. Kai su refinansavimu susijusios finansinės operacijos vykdomos pagal Taisyklių 33.2 ar 34.2 papunktį, Komisija, atsižvelgdama į VVP paklausą, situaciją rinkoje ir investuotojų pageidaujamą (-us) pelningumą (-us), priima sprendimą dėl konkrečių sandorio sąlygų, kurį Komisijos posėdžio pirmininkas suderina su finansų ministru ir finansų viceministru, kuriam pagal finansų ministro nustatytą veiklos sritį priskirta Valstybės iždo departamento veiklos sritis (jo nesant – su finansų ministro paskirtu jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru), ir apie suderintą sprendimą informuoja Komisijos atrinktą (-us) finansinių paslaugų teikėją (-us).

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SPRENDIMO DĖL IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ SANDORIŲ NOVACIJOS, PAKEITIMO IR NUTRAUKIMO PRIĖMIMAS IR IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ SANDORIŲ NOVACIJOS, PAKEITIMO IR NUTRAUKIMO TVARKA

62. Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius teikia Komisijai pasiūlymus dėl išvestinių finansinių priemonių sandorio (-ių) novacijos, pakeitimo ir nutraukimo (išskyrus pasiūlymus dėl veiksmų reikalavimų neatitinkančios šalies atžvilgiu). Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius teikia Komisijai pasiūlymus dėl Finansų ministerijos veiksmų reikalavimų neatitinkančios šalies atžvilgiu.

63. Įgaliotas valstybės tarnautojas, vadovaudamasis Komisijos sprendimu dėl išvestinių finansinių priemonių sandorio su reikalavimų neatitinkančia šalimi vertės sumažinimo pagal Taisyklių 28.2 papunktį arba sandorio nutraukimo pagal Taisyklių 28.3 papunktį, kreipiasi į finansinių paslaugų teikėją su rašytiniu siūlymu sumažinti sandorio vertę ar sandorį nutraukti grynąja dabartine verte, kuri nustatoma pagal Taisyklių 24.1 papunktį. Finansinių paslaugų teikėjui:

63.1. sutikus nutraukti sandorį nurodyta verte, įgaliotas valstybės tarnautojas imasi visų reikalingų veiksmų sandorio nutraukimui įforminti;

63.2. nesutikus nutraukti sandorio nurodyta verte, Komisija gali priimti sprendimą sutikti su finansinių paslaugų teikėjo pasiūlyta sandorio verte, jei reikalavimų neatitinkančios šalies pasiūlytos sąlygos yra ne blogesnės nei grynoji dabartinė vertė, apskaičiuota pagal Taisyklių 24.2 papunktį.

64. Sandorio šaliai pateikus rašytinį prašymą Finansų ministerijai dėl išvestinių finansinių priemonių sandorio vertės sumažinimo arba nutraukimo:

64.1. Komisija gali priimti sprendimą sutikti sumažinti išvestinių finansinių priemonių sandorio vertę ar sandorį nutraukti, kai pagal Taisyklių 24.1 papunktį apskaičiuota grynoji dabartinė vertė yra ne blogesnė nei sandorio šalies pateikta sandorio vertė;

64.2. sandorio šaliai nesutikus sumažinti sandorio vertę arba sandorį nutraukti pagal Taisyklių 64.1 papunktį, suderinusi su finansų ministru ir finansų viceministru, kuriam pagal finansų ministro nustatytą veiklos sritį priskirta Valstybės iždo departamento veiklos sritis (jo laikinai nesant – finansų ministro paskirtu jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru), Komisija gali nuspręsti sutikti su sandorio šalies pasiūlytomis sandorio sąlygomis, jei pasiūlyta sandorio vertė yra ne blogesnė nei grynoji dabartinė vertė, apskaičiuota pagal Taisyklių 24.2 papunktį.

65. Komisijai nusprendus sumažinti išvestinių finansinių priemonių sandorio (-ių) vertę, vadovaujantis Taisyklių 36.1 papunkčiu, ar sandorį nutraukti, vadovaujantis Taisyklių 36.2 papunkčiu:

65.1. įgaliotas valstybės tarnautojas pateikia rašytinį prašymą visiems finansinių paslaugų teikėjams, su kuriais yra sudaryti išvestinių finansinių priemonių, kurias taikant buvo apdrausta atitinkama VVP emisija, sandoriai, kad šie pateiktų grynąsias dabartines vertes, kurios būtų priimtina sąlyga sumažinti sandorio vertę ar sandorį nutraukti;

65.2. gautus pasiūlymus Komisija vertina Taisyklių III skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka ir išrenka geriausią (-ius) pasiūlymą (-us);

65.3. jeigu bent vienas iš apklaustų finansinių paslaugų teikėjų yra reikalavimų neatitinkanti šalis, siūloma sumažinti sandorio vertę ar nutraukti sandorį geriausiomis iš gautų pasiūlymų sąlygomis pagal Taisyklių 65.2 papunktį;

65.4. nesant reikalavimų neatitinkančios šalies ar jai nesutikus su Taisyklių 65.3 papunktyje nurodytais veiksmais, sumažinti sandorio vertę ar nutraukti sandorį siūloma geriausią pasiūlymą pateikusiam finansinių paslaugų teikėjui;

65.5. jeigu Komisija buvo atrinkusi daugiau negu vieną finansinių paslaugų teikėją, įgaliotas valstybės tarnautojas eilės tvarka kreipiasi į antrąjį ir paskesnius geriausius pasiūlymus pateikusius finansinių paslaugų teikėjus dėl sandorio vertės sumažinimo ar nutraukimo. Jei yra reikalavimų neatitinkanti šalis ar ji nesutiko su Taisyklių 65.3 papunktyje nurodytais veiksmais, prieš kiekvieną kreipimąsi kartojamas Taisyklių 65.4 papunktyje nurodytas veiksmas.

66. Sandorio šaliai pateikus rašytinį prašymą Finansų ministerijai dėl išvestinių finansinių priemonių sandorio sąlygų keitimo iš sandorio be užstato į sandorį su užstatu, Komisija gali siūlyti Finansų ministerijai:

66.1. sutikti pakeisti sandorio sąlygas ne blogesnėmis sąlygomis, nei apskaičiuota pagal Taisyklių 24.1 papunktį;

66.2. sandorio šaliai nesutikus su sandorio sąlygų keitimu pagal Taisyklių 66.1 papunktį – sutikti su sandorio šalies pasiūlytomis sandorio sąlygomis, jei sandorio šalies pasiūlyta sandorio vertė yra ne blogesnė nei apskaičiuota pagal Taisyklių 24.2 papunktį;

66.3. finansinių paslaugų teikėjui nesutikus su sandorio sąlygų keitimu pagal Taisyklių 66.2 papunktį, įvertinusi Taisyklių 29 punkte nustatytus kriterijus:

66.3.1. palikti sandorį galioti;

66.3.2. sumažinti sandorio vertę ar nutraukti esamą sandorį, vadovaujantis Taisyklių 64 punkte nustatyta tvarka, ir sudaryti naują sandorį su finansinių paslaugų teikėju, atrinktu Taisyklių III skyriaus antrajame ir trečiajame skirsniuose nustatyta tvarka.

67. Komisijai priėmus sprendimą dėl išvestinių finansinių priemonių sandorio novacijos, pakeitimo ar nutraukimo, Komisijos posėdžio pirmininkas su vadovybe suderintą sprendimą perduoda vykdyti Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriui. Įgaliotas valstybės tarnautojas kreipiasi į sandorio šalį dėl sutarties ar kitų reikiamų dokumentų dėl atitinkamo sandorio novacijos, pakeitimo ar nutraukimo parengimo.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

68. Informacija, pateikta finansų institucijų pasiūlymuose, sudaro tarnybos paslaptį.

69. Prireikus teisinių ir (arba) finansinių konsultacijų dėl pasirašomų dokumentų, Finansų ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, gali pirkti reikiamas paslaugas iš Lietuvos Respublikos ar užsienio asmenų, teikiančių tokias paslaugas.

70. Finansinių paslaugų teikėjas, su kuriuo įgaliotas valstybės tarnautojas ketina aptarti finansinės paslaugos pirkimo ir finansinių priemonių taikymo sąlygas Taisyklių 58 punkte nustatytu būdu, prieš pokalbį turi būti įspėtas, kad pokalbis bus įrašomas, išskyrus atvejus, kai tokia nuostata yra įtraukta į su finansinių paslaugų teikėjais sudarytas sutartis.

71. Įgaliotas valstybės tarnautojas gali žodžiu kreiptis į finansinių paslaugų teikėją dėl sandorio sudarymo tik tokiu atveju, jeigu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, yra informuotas, kad pokalbiai, susiję su finansinių paslaugų pirkimu ir finansinių priemonių taikymu, įrašomi.

72. Pokalbių įrašų perklausa gali būti atliekama, jeigu būtina pateikti įrodymus, susijusius su sandorio dėl finansinių paslaugų pirkimo sudarymu ir finansinių priemonių taikymo procedūromis.

73. Įsipareigojimų pagal sudarytus sandorius dėl finansinių priemonių ir finansinių operacijų vykdymą organizuoja ir jų apskaitą atlieka Valstybės iždo departamento Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyrius.

_____________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1K-281, 2016-07-08, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20677

Nr. 1K-400, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26869

Finansinių priemonių naudojimo taisyklių

priedas

KREDITO REITINGŲ VERTĖS

Moody’s		Standard & Poor’s		Fitch Ratings
Ilgalaikis kredito reitingas (angl. „Long Term Rating“)		Ilgalaikis kredito reitingas užsienio valiuta (angl. „Long Term Foreign Issuer Credit Rating“)		Ilgalaikio kredito skolinimosi nemokumo reitingas (angl. „Long Term Issuer Default Rating“)
Reitingas	Vertė	Reitingas	Vertė	Reitingas	Vertė
Aaa	32	AAA	32	AAA	32
Aa1	30	AA+	30	AA+	30
Aa2	28	AA	28	AA	28
Aa3	26	AA-	26	AA-	26
A1	24	A+	24	A+	24
A2	22	A	22	A	22
A3	20	A-	20	A-	20
Baa1	18	BBB+	18	BBB+	18
Baa2	16	BBB	16	BBB	16
Baa3	14	BBB-	14	BBB-	14
Ba1	12	BB+	12	BB+	12
Ba2	10	BB	10	BB	10
Ba3	8	BB-	8	BB-	8
B1	6	B+	6	B+	6
B2	4	B	4	B	4
B3	2	B-	2	B-	2
Caa1	0	CCC+	0	CCC+	0
Caa2	0	CCC	0	CCC	0
Caa3	0	CCC-	0	CCC-	0
Ca	0	CC	0	CC	0
C	0	C	0	C	0
WR	0	D	0	DDD	0
		NR	0	DD	0
				RD	0
				D	0
				WD	0
				PIF	0
				NR	0

Papildyta priedu:

Nr. 1K-281, 2016-07-08, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20677

Priedo pakeitimai:

Nr. 1K-400, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26869

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417

(Lietuvos Respublikos finansų ministro

2021 m. liepos 27 d. įsakymo

Nr. 1K-260 redakcija)

Reikalavimų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono dalyviams aprašas

I skyrius

Bendrosios nuostatos

1. Reikalavimų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono dalyviams apraše (toliau – Aprašas) nustatomi reikalavimai Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, platinamų vidaus rinkoje pagal vidutinės trukmės vertybinių europopierių programą arba be jos (toliau – VVP), aukciono dalyviams (toliau – Aukciono dalyviai), teisės būti Aukciono dalyviu įgijimo ir netekimo tvarka, Aukciono dalyvių pareigos.

2. Įsakymu, kuriuo patvirtintas Aprašas, sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymo komisija (toliau – Komisija):

2.1. vertina Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės licencijuotos kredito įstaigos arba finansų maklerio įmonės (toliau kartu – įmonė) tinkamumą būti Aukciono dalyve;

2.2. teikia siūlymą Aprašo priede nustatytos formos Aukciono dalyvio sutartį Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vardu pasirašančiam finansų viceministrui (tam, kuriam finansų ministras yra priskyręs kuruoti Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentą) arba jo funkcijas laikinai atliekančiam kitam finansų viceministrui (toliau – finansų viceministras) dėl Aukciono dalyvio sutarties su įmone (toliau – Aukciono dalyvio sutartis) sudarymo;

2.3. vertina, ar įmonė tinkamai atlieka Apraše nustatytas pareigas;

2.4. rengia ir teikia finansų viceministrui siūlymus dėl sudarytos Aukciono dalyvio sutarties pakeitimo, jos vykdymo sustabdymo, vykdymo atnaujinimo ir sutarties nutraukimo.

II SKYRIUS

reikalavimai Aukciono dalyviams

3. Įmonė įgyja teisę būti Aukciono dalyve, jeigu yra pasirašiusi Aukciono dalyvio sutartį.

4. Įmonė, norinti tapti Aukciono dalyve (siekianti, kad su ja Finansų ministerija sudarytų Aukciono dalyvio sutartį), turi:

4.1. atitikti Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir turėti teisę teikti investicines paslaugas nuosavybės vertybinių popierių rinkoje ir (ar) skolos vertybinių popierių rinkoje bei jų subrinkose, nurodytose akcinės bendrovės NASDAQ OMX Vilnius (toliau – NASDAQ) nario paraiškoje, t. y. įmonė turi turėti teisę:

4.1.1. pirkti ir parduoti vertybinius popierius savo ir klientų vardu ir klientų sąskaita;

4.1.2. pirkti ir parduoti vertybinius popierius savo vardu ir savo sąskaita;

4.2. būti NASDAQ nare ir atitikti NASDAQ keliamus reikalavimus norint gauti prieigą prie VVP aukcionų subrinkos;

4.3. būti Nasdaq CSD SE Lietuvos filialo (toliau – CSD LT) dalyve arba turėti su CSD LT dalyviu sudarytą sutartį, pagal kurią įmonė per CSD LT valdomą sistemą gali vykdyti atsiskaitymus vertybiniais popieriais bei lėšomis mokėjimo sistemose;

4.4. būti tarptautinio vertybinių popierių depozitoriumo Euroclear Belgium ar Clearstream Banking SA Luxembourg dalyve arba su atitinkamo depozitoriumo dalyviu turėti sudarytą sutartį, pagal kurią įmonė per Euroclear Belgium ar Clearstream Banking SA Luxembourg valdomą sistemą gali vykdyti atsiskaitymus vertybiniais popieriais bei lėšomis mokėjimo sistemose;

4.5. atitikti NASDAQ nariui NASDAQ keliamas sąlygas;

4.6. pateikti Finansų ministerijai Aprašo III skyriuje nurodytus dokumentus.

5. Įmonė netenka teisės dalyvauti VVP aukcionuose, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

5.1. yra sustabdytas Aukciono dalyvio sutarties vykdymas arba nutraukta Aukciono dalyvio sutartis;

5.2. yra apribota, sustabdyta arba nutraukta narystė NASDAQ;

5.3. NASDAQ sustabdo įmonės prieigą prie VVP aukcionų subrinkos;

5.4. NASDAQ valdyba priima sprendimą, kad įmonė nesilaiko NASDAQ valdybos patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono taisyklių (toliau – Aukciono taisyklės).

III SKYRIUS

Aukciono dalyvio sutartIs

6. Įmonės, norinčios tapti Aukciono dalyvėmis (siekiančios, kad su jomis Finansų ministerija sudarytų Aukciono dalyvio sutartis), turi Finansų ministerijai pateikti:

6.1. motyvacinį laišką apie įmonės veiklos ketinimus VVP srityje (prekybos mastus, teikiamas paslaugas ar veiklos ypatumus ir pan.), kuriame taip pat turi būti nurodytas įmonės adresas, telefonų numeriai, elektroninio pašto adresai, įmonės vadovų vardai, pavardės ir pareigos ir kitos galimos priemonės keistis informacija;

6.2. informaciją apie prekybos vadovą (atsakingą už dalyvavimą VVP aukcione), už techninius klausimus atsakingą asmenį, už rizikos kontrolę atsakingą asmenį ir darbuotoją (-us), kuris (-ie) dalyvaus VVP aukcione (užsienio bankų filialai turi pateikti šią informaciją apie minėtus užsienio banko, kuriam priklauso užsienio banko filialas, asmenis), ir jų kontaktinius duomenis;

6.3. informaciją apie įvykius, turinčius arba galinčius turėti įtakos įmonės finansinei veiklai ir stabilumui arba galinčius sutrukdyti laiku atsiskaityti už įsigytus VVP;

6.4. savo nuožiūra kitą reikšmingą informaciją, galinčią turėti įtakos vertinant įmonės tinkamumą būti Aukciono dalyve.

7. Visi Finansų ministerijai pateikiami dokumentai turi būti parengti lietuvių kalba arba pateiktas patvirtintas jų vertimas į lietuvių kalbą.

8. Jeigu pateikti netinkami (su trūkumais) dokumentai ar Komisijai kyla klausimų, ar Aukciono dalyvis galės visada ir laiku sumokėti už VVP, tinkamai vykdyti savo pareigas, sąžiningai ir aktyviai tarpininkauti VVP rinkoje, ar savo veikla nesumažins investuotojų pasitikėjimo VVP rinka ir jos infrastruktūra, įmonė, gavusi Komisijos prašymą dėl dokumentų trūkumų pašalinimo ar papildomų dokumentų ir informacijos pateikimo, turi pašalinti dokumentų trūkumus ar pateikti papildomus dokumentus per Komisijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 (penkios) darbo dienos.

9. Vertinimą dėl įmonės tinkamumo būti Aukciono dalyve Komisija atlieka, siūlymą dėl Aukciono dalyvio sutarties (ne)sudarymo finansų viceministrui pateikia per 60 (šešiasdešimt) dienų nuo visų (įskaitant papildomus, kurių pareikalavo Komisija) tinkamų dokumentų, informacijos ar paaiškinimų gavimo dienos.

10. Įmonės vertinimo metu įvertinama:

10.1. visa viešai prieinama informacija apie įmonės finansinę padėtį;

10.2. įmonės (kuriai buvo ar yra pritaikytos ją prižiūrinčios priežiūros institucijos poveikio priemonės) arba jos stebėtojų tarybos nario, valdybos nario, vadovo (kurie buvo pripažinti kaltais dėl nusikaltimų arba baudžiamųjų nusižengimų finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai arba kuriems skirta administracinė nuobauda dėl administracinių nusižengimų, susijusių su finansų sistema, ekonomika ir verslo tvarka) veiklos galimas neigiamas poveikis VVP rinkai.

10.3. viešai paskelbta informacija apie galimą įmonės ar su jos veikla susijusią nusikalstamą veiklą ar kita informacija, kuri gali sumažinti investuotojų pasitikėjimą VVP rinka ir jos infrastruktūra. Šiuo atveju Komisija Finansų ministerijos vardu gali kreiptis į atitinkamas priežiūros arba teisėsaugos institucijas dėl išsamesnės informacijos pateikimo.

11. Įmonės vertinimo metu Komisija Finansų ministerijos vardu kreipiasi į:

11.1. NASDAQ dėl informacijos:

11.1.1. ar įmonė yra NASDAQ narė ir ar ši narystė nėra apribota, sustabdyta arba nutraukta;

11.1.2. ar įmonė tenkina NASDAQ reikalavimus norint gauti prieigą prie VVP aukcionų subrinkos;

11.2. CSD LT dėl informacijos, ar įmonė yra CSD LT dalyvė arba ar turi su CSD LT dalyviu sudarytą sutartį, pagal kurią įmonė per CSD LT valdomą sistemą gali vykdyti atsiskaitymus vertybiniais popieriais bei lėšomis mokėjimo sistemose.

12. Įmonė laikoma netinkama būti Aukciono dalyve, jeigu ji neatitinka Aprašo 4 punkte nustatytų sąlygų, nepateikia šiame Aprašo skyriuje nurodytų dokumentų, informacijos ar paaiškinimų arba informacija, susijusi su įmone, gali turėti neigiamos įtakos investuotojų pasitikėjimui VVP rinka ir jos infrastruktūra dėl Aprašo 10 punkte nurodytų aplinkybių.

13. Informacija apie Aukciono dalyvio sutarčių sudarymą, vykdymo sustabdymą, vykdymo atnaujinimą, nutraukimą skelbiama Finansų ministerijos interneto svetainėje ir NASDAQ informacinėje sistemoje. Finansų ministerijos interneto svetainėje taip pat nurodomi kontaktai, kuriais Finansų ministerijai Aukciono dalyviai teikia informaciją Apraše nurodytais klausimais.

14. Informaciją, padedančią nustatyti, ar įmonė atitinka Aprašo II skyriuje nustatytus reikalavimus, ir tai patvirtinančius įrodymus įmonės teikia savo iniciatyva taip pat Finansų ministerijai pareikalavus.

15. Aukciono dalyvio sutartis sudaroma lietuvių kalba ir yra neterminuota. Kasmet peržiūrima, ar Aukciono dalyvis atitinka Aprašo 4 punkte nustatytas sąlygas, ar vykdo Aprašo IV skyriuje ir Aukciono dalyvio sutartyje nustatytas pareigas ir ar nepakito Aukciono dalyvio reputacija, galinti turėti neigiamos įtakos investuotojų pasitikėjimui VVP rinka ir jos infrastruktūra.

IV SKYRIUS

Aukciono dalyvių pareigos

16. Aukciono dalyvis turi priimti kiekvieną jo nustatytos formos kliento, kuriam Aukciono dalyvis teikia investicines paslaugas, pavedimą dėl VVP įsigijimo arba pardavimo aukcione, jeigu nepažeidžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai, nepiktnaudžiauti išskirtine teise dalyvauti aukcione, sąžiningai tarpininkauti tarp Finansų ministerijos, kaip emitento, ir investuotojo ir tinkamai atlikti su tuo susijusius veiksmus, kad nebūtų pakenkta Finansų ministerijos, kaip emitento, reputacijai.

17. Sudarant VVP pirkimo ir pardavimo sandorius pagal Aukciono dalyvių skelbiamus pelningumus apskaičiuotos VVP kainos sandorio šalims turi būti galutinės, t. y. apimti visas galimas papildomas sandorių sudarymo išlaidas (tarpininkavimo atlyginimus ir pan.).

18. Aukciono dalyvis turi pateikti rinkos sąlygas atitinkančius konkurencinius pasiūlymus kiekvienam VVP aukcionui ir nupirkti ne mažiau kaip 1 (vieną) procentą visų per ketvirtį aukcionuose parduotų VVP nominaliąja verte. Finansų ministerija atitinkamose VVP aukciono sąlygose gali nustatyti, kad atitinkamame VVP aukcione konkurencinio pasiūlymo pateikimas neprivalomas ir (arba) išplatinti VVP neįskaičiuojami į visų per ketvirtį aukcionuose parduotų VVP skaičių, tačiau Aukciono dalyvio tokiuose aukcionuose nupirkti VVP visais atvejais įskaičiuojami į jo per ketvirtį įsigytų VVP skaičių.

19. Aukciono dalyvis turi Aukciono taisyklėse nustatytu laiku ir tvarka sumokėti už VVP aukcione nupirktus arba turėti (pateikti) parduotus VVP, kurie nėra įkeisti ar kitaip nėra apribotos teisės jais disponuoti, pagal kiekvieną sandorį. Daliniai atsiskaitymai už sandorius negalimi.

20. Jeigu Aukciono dalyvis laiku neatsiskaito už VVP aukcione įsigytus VVP, jis privalo, išskyrus Aukciono dalyvio sutartyje nustatytais atvejais, Finansų ministerijai kartu su mokėjimu už VVP aukcione įsigytus VVP sumokėti delspinigius ir baudą, kurie apskaičiuojami pagal formulę:

, kur:

DP – delspinigiai ir bauda eurais;

KB – bendra VVP, už kuriuos nebuvo sumokėta, kaina, apskaičiuota pagal aukciono rezultatus;

Y – didžiausias VVP pelningumas pagal patenkintus Aukciono dalyvių pasiūlymus VVP, už kuriuos nebuvo sumokėta, emisijos aukcione;

d – dienų skaičius nuo pagal VVP aukciono sąlygas VVP aukciono apmokėjimo dienos iki faktinio atsiskaitymo už aukcione įsigytus VVP dienos.

21. Jeigu Aukciono dalyvis CSD LT nustatyta tvarka per 2 (dvi) darbo dienas nuo atsiskaitymo už VVP aukcione įsigytus VVP dienos nesumoka už šiuos VVP ir dėl to atsiskaitymas (-ai) už VVP aukcione sudarytą (-us) VVP įsigijimo sandorį (-ius) nutraukiamas (-i), jis privalo Finansų ministerijai sumokėti 1 (vieną) procentą VVP aukcione sudaryto (-ų) VVP įsigijimo sandorio (-ių) nominaliosios vertės dydžio baudą, kuri negali būti mažesnė nei 3 000 (trys tūkstančiai) eurų.

22. Aukciono dalyvis bent vienoje iš visuotinai pripažintų ir naudojamų informacinių (prekybos) sistemų (pavyzdžiui, NASDAQ, Bloomberg, Refinitiv) turi nuolat skelbti visų turimų VVP emisijų pirkimo ir pardavimo pelningumus bei pagal šiuos pelningumus perkamų ir parduodamų VVP skaičių. Finansų ministerija gali nustatyti emisijas, kurioms šis reikalavimas netaikomas.

23. Aukciono dalyviai iki kiekvieno mėnesio 13 (tryliktos) darbo Transeuropinėje automatizuotoje realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemoje (TARGET2) dienos turi pateikti Finansų ministerijai informaciją apie praeitą mėnesį pirminėje ir antrinėje VVP rinkose sudarytus sandorius dėl eurais denominuotų VVP, naudodami Ekonomikos ir finansų komiteto Europos Sąjungos valstybių skolų rinkų pakomitečio patvirtintą ataskaitų formą (angl. Harmonized Reporting Format). Ši informacija apie sandorius pateikiama XML formatu, atsižvelgiant į Informacijos pateikimo gaires, paskelbtas interneto svetainėje adresu http://finmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/valstybes-skolos-valdymas/vyriausybes-vertybiniai-popieriai/vvp-aukcionai/vvp-aukciono-dalyviams. Šiame punkte nurodyta informacija pradedama teikti ne vėliau kaip praėjus 3 (trims) mėnesiams nuo Aukciono dalyvio sutarties sudarymo dienos, jei Aukciono dalyvio sutartyje nėra nustatyta kita data.

24. Aukciono dalyviai:

24.1. Finansų ministerijos prašymu, atsižvelgdami į situaciją finansų rinkose (įskaitant VVP antrinės apyvartos duomenis), pasitarimų ar susitikimų su jos atstovais metu teikia įvairios trukmės indikatyvią VVP kainodarą VVP aukcionuose;

24.2. savo nuožiūra informuoja Finansų ministerijos nurodytus asmenis apie reikšmingus įvykius Lietuvos pinigų ir kapitalo rinkose, teikia kitą informaciją ir komentarus, kurie gali būti naudingi Finansų ministerijai platinant VVP bei formuojant ir vykdant Vyriausybės skolinimosi politiką;

24.3. nėra atsakingi už Finansų ministerijos sprendimus, priimtus remiantis Aukciono dalyvių Finansų ministerijai pateikta informacija, išskyrus atvejus, jei tokia informacija klaidinga ir dėl to kyla rizika Finansų ministerijos reputacijai ir VVP aukcionų sistemos funkcionavimui;

24.4. turi dalyvauti Finansų ministerijos rengiamuose susitikimuose su Aukciono dalyviais. Aukciono dalyviai, neturintys nuolatinės buveinės ar savo atstovo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir negalintys atsiųsti savo atstovo į Finansų ministerijos rengiamą fizinį susitikimą, turi susisiekti su Finansų ministerija telefonu arba elektroniniu paštu ir aptarti susitikimo dienotvarkėje numatytus klausimus;

24.5. turi dalyvauti VVP aukcionų sistemos testavimuose ir tobulinimo procesuose, kurie reikalingi sklandžiam VVP aukcionų organizavimui užtikrinti.

25. Aukciono dalyvis privalo nedelsdamas pranešti Finansų ministerijai:

25.1. apie statuto (įstatų) pakeitimus, susijusius su kapitalo didinimu (mažinimu);

25.2. apie įmonės reorganizavimą ir likvidavimą;

25.3. apie įvykius, turinčius įtakos įmonės finansinei veiklai ir stabilumui arba galinčius sutrukdyti laiku atsiskaityti už įsigytus VVP;

25.4. apie Aprašo 6.2 papunktyje nurodytų asmenų arba jų kontaktų pasikeitimus.

26. Užsienio įmonės Aprašo 25 punkte nurodytą informaciją turi pateikti ne tik apie save, bet ir apie patronuojančiąsias užsienio šalių finansų ir kredito įstaigas, o užsienio bankų filialai – apie užsienio banką, kuriam priklauso užsienio banko filialas, ir, išskyrus Aprašo 25.1 papunktyje nurodytą informaciją, – apie save.

V SKYRIUS

AUKCIONO DALYVIO SUTARTIES VYKDYMO SUSTABDYMAS, VYKDYMO ATNAUJINIMAS IR NUTRAUKIMAS

27. Finansų ministerija Aukciono dalyvio sutarties vykdymą gali sustabdyti:

27.1. Aukciono dalyvio motyvuotu prašymu arba

27.2. esant bent vienai iš šių sąlygų:

27.2.1. kai yra pagrindas manyti, kad:

27.2.1.1. yra aplinkybių, dėl kurių pagal Aprašo 12 punktą įmonė būtų laikoma netinkama būti Aukciono dalyve arba

27.2.1.2. Aukciono dalyvis nesilaiko Aukciono taisyklių, netinkamai vykdo Aprašo IV skyriuje ir Aukciono dalyvio sutartyje nustatytas pareigas;

27.2.2. Aukciono dalyvis reorganizuojamas, keičiasi jo valdymo organai;

27.2.3. jeigu yra apribota, sustabdyta arba nutraukta narystė NASDAQ;

27.2.4. jeigu NASDAQ sustabdo įmonės prieigą prie VVP aukcionų subrinkos;

27.2.5. kitais atvejais, galinčiais turėti įtakos tolesnei įmonės veiklai ir VVP rinkos funkcionavimui.

28. Apie Aukciono dalyvio sutarties vykdymo sustabdymą, sustabdymo pratęsimą arba vykdymo atnaujinimą (kai nebėra Aprašo 27.2 papunktyje nurodytų sąlygų) Finansų ministerija praneša Aukciono dalyviui prieš 1 (vieną) darbo dieną atitinkamoje Aukciono dalyvio sutartyje nurodytu Aukciono dalyvio elektroninio pašto adresu.

29. Finansų ministerija turi teisę nutraukti Aukciono dalyvio sutartį, raštu informuodama Aukciono dalyvį ne mažiau kaip prieš 15 (penkiolika) dienų, esant bent vienai iš šių sąlygų:

29.1. kai yra aplinkybių, dėl kurių pagal Aprašo 12 punktą įmonė būtų laikoma netinkama būti Aukciono dalyve;

29.2. kai Aukciono dalyvis nesilaiko Aukciono taisyklių, netinkamai atlieka pareigas, nustatytas Aprašo IV skyriuje, arba pažeidžia Aukciono dalyvio sutartį;

29.3. kai per 6 (šešis) mėnesius po Aukciono dalyvio sutarties vykdymo sustabdymo dienos vis dar yra Aprašo 27.2 papunktyje nustatytos sąlygos.

30. Be sąlygų, nustatytų Aprašo 29 punkte, Aukciono dalyvio sutartis gali būti nutraukta ir kitais Aukciono dalyvio sutartyje nurodytais pagrindais.

31. Jeigu Finansų ministerija atsisako sudaryti Aukciono dalyvio sutartį arba Aukciono dalyvio sutartyje nustatyta tvarka ji nutraukiama, Aukciono dalyvis Aprašo nustatyta tvarka gali kreiptis į Finansų ministeriją dėl naujos Aukciono dalyvio sutarties sudarymo ne anksčiau kaip po 6 (šešių) mėnesių nuo Finansų ministerijos atsisakymo sudaryti Aukciono dalyvio sutartį priėmimo arba Aukciono dalyvio sutarties nutraukimo dienos ir tik tuo atveju, jeigu atitinka visas Aukciono dalyviui Aprašo 4 punkte nustatytas sąlygas.

_____________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1K-260, 2021-07-27, paskelbta TAR 2021-07-27, i. k. 2021-16546

Reikalavimų Lietuvos Respublikos

Vyriausybės vertybinių popierių aukciono

dalyviams aprašo

priedas

(Aukciono dalyvio sutarties forma)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ AUKCIONO DALYVIO SUTARTIS

20 m. d. Nr.

Vilnius

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atstovaujama finansų viceministro (-ės) ___________________, veikiančio (-ios) pagal Reikalavimų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų dalyviams aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417 „Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo“ (toliau – Reikalavimai aukciono dalyviams), 2.2 papunktį,

_____________________________________ (toliau – Aukciono dalyvis), atstovaujamas (-a) _________________________, veikiančio (-ios) pagal ____________________________________, toliau Finansų ministerija ir Aukciono dalyvis atskirai gali būti vadinami Šalimi, o kartu – Šalimis, sudaro šią sutartį (toliau – Sutartis).

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Aukciono dalyvis, atitinkantis Reikalavimus aukciono dalyviams, pagal Sutartį įgyja teisę dalyvauti akcinės bendrovės NASDAQ OMX Vilnius (toliau – NASDAQ) rengiamuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, platinamų vidaus rinkoje pagal vidutinės trukmės obligacijų eurais programą arba be jos (toliau – VVP), aukcionuose.

2. Šalys įsipareigoja vadovautis NASDAQ valdybos patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono taisyklėmis (toliau – Aukciono taisyklės), Reikalavimais aukciono dalyviams ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais VVP aukcionų organizavimą, vykdymą ir atsiskaitymus.

3. Aukciono dalyvis neturi teisės skelbti arba teikti jokios kitos informacijos, susijusios su VVP siūlymu, pardavimu ir išleidimu, nei nurodyta VVP emisijos sąlygose, jų pakeitimuose ar papildymuose.

4. Aukciono dalyvis pripažįsta ir sutinka, kad Finansų ministerijos parengtame VVP informaciniame prospekte (kartu su vėlesniais pakeitimais ar papildymais) (toliau – Informacinis prospektas) yra pateiktos sąlygos ir apribojimai, susiję su išleidžiamais VVP, ir Aukciono dalyvis bei bet kuri trečioji šalis, kurios vardu Aukciono dalyvis perka VVP, kartu ar kiekvienas atskirai privalo laikytis Informaciniame prospekte nurodytų sąlygų ir apribojimų.

5. Finansų ministerija nėra atsakinga už tai, ar Aukciono dalyvis gaus bet kokį Aukciono dalyvio privalomą gauti sutikimą, patvirtinimą ar leidimą, kuriuos pagal bet kurioje jurisdikcijoje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus Aukciono dalyviui privaloma gauti, siekiant įsigyti, pirkti, siūlyti, parduoti ar pateikti VVP.

II SKYRIUS

FINANSŲ MINISTERIJOS TEISĖS IR PAREIGOS

6. VVP aukciono būdu į pirminę apyvartą išleidžia ir prieš laiką išperka Finansų ministerija. VVP aukcionus organizuoja ir vykdo NASDAQ Aukciono taisyklėse nustatyta tvarka.

7. Finansų ministerija įsipareigoja:

7.1. VVP emisijų, platinamų aukciono būdu, sąlygas ir preliminarius VVP aukcionų grafikus iš anksto skelbti Finansų ministerijos interneto svetainėje, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo“. Finansų ministerija ne vėliau kaip 5 (penkios) darbo dienos iki VVP aukciono dienos turi teisę vienašališkai keisti VVP aukcionų grafike numatyto VVP aukciono sąlygas arba jį atšaukti;

7.2. Aukciono dalyvio pagal Sutarties 12.9 papunktį teikiamus duomenis naudoti ir viešai skelbti tik agreguotus (išvestinius), nenurodant konkretaus VVP aukciono dalyvio. Minėti duomenys bus naudojami Aukciono dalyvio veiklai pagal Sutartį vertinti, VVP rinkos tendencijoms analizuoti bei statistinėms ataskaitoms, įskaitant Ekonomikos ir finansų komiteto Europos Sąjungos valstybių skolų rinkų pakomitečiui skirtas ataskaitas, rengti.

8. Finansų ministerija turi teisę vienašališkai nutraukti VVP aukciono dalyvio sutartis su visais VVP aukciono dalyviais iš karto. Šiuo atveju Finansų ministerija apie Sutarties nutraukimą įspėja Aukciono dalyvį raštu ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį.

9. Finansų ministerija ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) darbo dienas turi raštu pranešti Aukciono dalyviui apie Finansų ministerijos rengiamą susitikimą su VVP aukciono dalyviais arba apie organizuojamą VVP aukcionų sistemos testavimą ir tobulinimo procesus, kurie reikalingi sklandžiam VVP aukcionų organizavimui užtikrinti.

10. Finansų ministerija turi ir kitų teisių ir pareigų, nustatytų Aukciono taisyklėse ir Reikalavimuose aukciono dalyviams.

III SKYRIUS

AUKCIONO DALYVIO TEISĖS IR PAREIGOS

11. Aukciono dalyvis turi teisę:

11.1. Aukciono taisyklėse nustatyta tvarka pateikti pasiūlymus pirkti arba parduoti VVP;

11.2. vienašališkai nutraukti Sutartį, apie tai prieš 1 (vieną) mėnesį raštu įspėjęs Finansų ministeriją.

12. Aukciono dalyvis privalo:

12.1. atitikti visus reikalavimus ir kriterijus, taikomus Aukciono dalyviui, bei nuolat atlikti pareigas, nurodytas Reikalavimuose aukciono dalyviams, ir laikytis visų taikomų teisės aktų ir taisyklių kiekvienoje jurisdikcijoje, kurioje jis įsigyja, perka, siūlo, parduoda, pateikia, turi ar platina VVP, VVP išleidimo sąlygų ar bet kokio kito dokumento nuostatų arba bet kurio jų pakeitimo ar papildymo arba bet kokio kito pasiūlymo ar sąlygų, susijusių su VVP, visais atvejais savo sąskaita;

12.2. priimti kiekvieną jo nustatytos formos kliento, kuriam Aukciono dalyvis teikia investicines paslaugas, pavedimą dėl VVP įsigijimo arba pardavimo aukcione, jeigu nepažeidžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai nepiktnaudžiauti išskirtine teise dalyvauti aukcione, sąžiningai tarpininkauti tarp Finansų ministerijos, kaip emitento, ir investuotojo ir tinkamai atlikti su tuo susijusius veiksmus, kad nebūtų pakenkta Finansų ministerijos, kaip emitento, reputacijai;

12.3. apsaugoti ir apginti Finansų ministeriją nuo bet kokių ieškinių, reikalavimų, nuostolių ar žalos, atlyginti Finansų ministerijai bet kokius nuostolius ar išlaidas (įskaitant (bet neapsiribojant) visas pagrįstas išlaidas ir mokesčius, sumokėtus ar patirtus ginčijant ar ginant bet kurį iš pirmiau nurodytų dalykų), kuriuos Finansų ministerija gali patirti dėl to, kad Aukciono dalyvis nevykdo savo įsipareigojimų pagal Sutartį, ypač dėl to, kad Aukciono dalyvis nesilaiko įsipareigojimų, nurodytų Sutarties 12.1 ir 12.2 papunkčiuose;

12.4. sudarydamas VVP pirkimo ir pardavimo sandorius pagal VVP aukciono dalyvių skelbiamus pelningumus, apskaičiuoti VVP kainas sandorio šalims taip, kad jos apimtų visas galimas papildomas sandorių sudarymo išlaidas (tarpininkavimo atlyginimus ir pan.) ir būtų galutinės;

12.5. pateikti rinkos sąlygas atitinkančius konkurencinius pasiūlymus kiekvienam VVP aukcionui ir nupirkti ne mažiau kaip 1 (vieną) procentą visų per ketvirtį aukcionuose parduodamų VVP, išskyrus Reikalavimuose aukciono dalyviams nustatytas išimtis. Aukcionuose, kuriuose parduodamų VVP skaičius neskelbiamas, šio papunkčio reikalavimas skaičiuojamas nuo parduotų VVP skaičiaus;

12.6. Aukciono taisyklėse nustatytu laiku ir tvarka sumokėti už VVP aukcione nupirktus arba turėti (pateikti) parduotus VVP, kurie nėra įkeisti ar kitaip nėra apribotos teisės jais disponuoti, pagal kiekvieną sandorį. Daliniai atsiskaitymai už sandorius negalimi;

12.7. jeigu laiku neatsiskaito už VVP aukcione įsigytus VVP, Finansų ministerijai kartu su mokėjimu už VVP aukcione įsigytus VVP sumokėti, išskyrus Sutarties 16 punkte nurodytą atvejį arba Finansų ministerijai sutinkant, kad vėlavimas įvyko ne dėl Aukciono dalyvio kaltės arba dėl operatyviai pašalintos klaidos, pildant atsiskaitymo instrukcijas, delspinigius ir baudą, kurie apskaičiuojami pagal formulę:

, kur:

DP – delspinigiai ir bauda eurais;

KB – bendra VVP, už kuriuos nebuvo sumokėta, kaina, apskaičiuota pagal aukciono rezultatus;

Y – didžiausias VVP pelningumas pagal patenkintus VVP aukciono dalyvių pasiūlymus VVP, už kuriuos nebuvo sumokėta, emisijos aukcione;

d – dienų skaičius nuo pagal VVP aukciono sąlygas VVP aukciono apmokėjimo dienos iki faktinio atsiskaitymo už aukcione įsigytus VVP dienos;

12.8. jeigu Aukciono dalyvis Nasdaq CSD SE Lietuvos filialo (toliau – CSD LT) nustatyta tvarka per 2 (dvi) darbo dienas nuo atsiskaitymo už VVP aukcione įsigytus VVP dienos nesumoka už šiuos VVP ir dėl to atsiskaitymas (-ai) už VVP aukcione sudarytą (-us) VVP įsigijimo sandorį (-ius) nutraukiamas (-i), Finansų ministerijai sumokėti 1 (vieną) procentą VVP aukcione sudaryto (-ų) VVP įsigijimo sandorio (-ių) nominaliosios vertės dydžio baudą, kuri negali būti mažesnė nei 3 000 (trys tūkstančiai) eurų, išskyrus Sutarties 16 punkte nurodytą atvejį;

12.9. bent vienoje iš visuotinai pripažintų ir naudojamų informacinių (prekybos) sistemų (pavyzdžiui, NASDAQ, Bloomberg, Refinitiv) nuolat skelbti visų turimų VVP emisijų pirkimo ir pardavimo pelningumus bei pagal skelbiamus pelningumus perkamų ir parduodamų VVP skaičių. Finansų ministerija gali nustatyti emisijas, kurioms šis reikalavimas netaikomas;

12.10. iki kiekvieno mėnesio 13 (tryliktos) darbo Transeuropinėje automatizuotoje realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemoje (TARGET2) dienos pateikti Finansų ministerijai informaciją apie praeitą mėnesį pirminėje ir antrinėje VVP rinkose sudarytus sandorius su eurais denominuotais VVP, naudodamas Ekonomikos ir finansų komiteto Europos Sąjungos valstybių skolų rinkų pakomitečio patvirtintą ataskaitų formą. Ši informacija pradedama teikti nuo 20** m. ***** **d.;

12.11. savo nuožiūra informuoti Finansų ministeriją apie reikšmingus įvykius Lietuvos pinigų ir kapitalo rinkose, teikti kitą informaciją bei komentarus, kurie gali būti naudingi Finansų ministerijai platinant VVP bei formuojant ir vykdant Vyriausybės skolinimosi politiką. Aukciono dalyvis nėra atsakingas už Finansų ministerijos sprendimus, priimtus remiantis Aukciono dalyvio Finansų ministerijai pateikta informacija;

12.12. dalyvauti Finansų ministerijos rengiamuose susitikimuose su VVP aukciono dalyviais arba organizuojamuose VVP aukcionų sistemos testavimuose ir tobulinimo procesuose, kurie reikalingi sklandžiam VVP aukcionų organizavimui užtikrinti;

12.13. nedelsdamas pranešti Finansų ministerijai:

12.13.1. apie statuto (įstatų) pakeitimus, susijusius su kapitalo didinimu (mažinimu);

12.13.2. apie Aukciono dalyvio reorganizavimą ir likvidavimą;

12.13.3. apie įvykius, turinčius įtakos Aukciono dalyvio finansinei veiklai ir stabilumui arba galinčius sutrukdyti laiku atsiskaityti už įsigytus VVP;

12.13.4. apie Sutarties 7.2 papunktyje nurodytų asmenų arba jų kontaktinių duomenų pasikeitimus pagal Reikalavimus aukciono dalyviams.

13. Aukciono dalyvis turi ir kitų teisių ir pareigų, nustatytų Aukciono taisyklėse ir Reikalavimuose aukciono dalyviams.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14. Finansų ministerija turi teisę vienašališkai pakeisti Reikalavimus aukciono dalyviams, įskaitant teisę nustatyti papildomus reikalavimus, kriterijus bei pareigas Aukciono dalyviams, o NASDAQ – Aukciono taisykles. Apie Reikalavimų aukciono dalyviams pakeitimą Finansų ministerija raštu įspėja Aukciono dalyvį ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki pakeitimo, o apie Aukcionų taisyklių pakeitimą NASDAQ informuoja paskelbdama NASDAQ interneto svetainėje. Jeigu Finansų ministerija iki Reikalavimų aukciono dalyviams pakeitimo įsigaliojimo dienos ir (arba) per 1 (vieną) mėnesį nuo Aukciono taisyklių pakeitimo paskelbimo NASDAQ interneto svetainėje dienos negauna Aukciono dalyvio rašytinio prieštaravimo dėl pakeitimų, laikoma, kad Aukciono dalyvis sutiko su jais, ir tuo atveju, jei Sutartis neatitinka pakeistų Reikalavimų aukciono dalyviams ir (arba) Aukciono taisyklių, laikoma, kad Sutartis yra atitinkamai pakeista pagal Reikalavimus aukciono dalyviams ir (arba) Aukciono taisykles. Jeigu Aukciono dalyvis nesutinka su Reikalavimų aukciono dalyviams ir (arba) Aukciono taisyklių pakeitimais, Finansų ministerija turi teisę nutraukti Sutartį be išankstinio įspėjimo apie Sutarties nutraukimą.

15. Finansų ministerija, be kitų Sutartyje nurodytų pagrindų, turi teisę nutraukti Sutartį, raštu informuodama Aukciono dalyvį ne vėliau kaip prieš 15 (penkiolika) dienų, esant bent vienai iš šių sąlygų:

15.1. kai atsiranda aplinkybių, dėl kurių pagal Reikalavimus aukciono dalyviams Aukciono dalyvis būtų laikomas netinkamu būti Aukciono dalyviu;

15.2. kai Aukciono dalyvis netinkamai atlieka pareigas, nustatytas Reikalavimuose aukciono dalyviams ir Aukciono taisyklėse, arba pažeidžia Sutartį;

15.3. kai per 6 (šešis) mėnesius po Sutarties vykdymo sustabdymo vis dar galioja Sutarties vykdymo sustabdymo sąlygos.

16. Šalys susitaria klausimus, susijusius su nenugalimos jėgos aplinkybėmis (force majeure), spręsti pagal Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“. Taip pat Šalys susitaria, kad dėl nenugalimos jėgos aplinkybių (force majeure) Šalių įsipareigojimų vykdymas gali būti atidėtas ne ilgesniam kaip 2 (dviejų) darbo dienų laikotarpiui. Šiam laikotarpiui pasibaigus bet kuri Šalis turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir sandorį dėl VVP pirkimo–pardavimo, apie tai nedelsdama pranešusi kitai Šaliai.

17. Sutarties vykdymas gali būti sustabdytas Reikalavimuose aukciono dalyviams nurodytais atvejais. Apie Sutarties vykdymo sustabdymą Finansų ministerija raštu praneša Aukciono dalyviui prieš 1 (vieną) darbo dieną. Sustabdžius Sutarties vykdymą Šalys privalo visiškai įvykdyti savo įsipareigojimus, atsiradusius iki Sutarties vykdymo sustabdymo.

18. Sutarties vykdymo sustabdymas arba Sutarties nutraukimas neatleidžia Šalių nuo pagal Sutartį prisiimtų ir taikomų įsipareigojimų visiško įvykdymo (tarpusavio atsiskaitymų, delspinigių, baudų sumokėjimo ir kt.). Šalys, sustabdžiusios Sutarties vykdymą arba nutraukusios Sutartį, privalo visiškai įvykdyti savo įsipareigojimus, atsiradusius iki Sutarties vykdymo sustabdymo arba Sutarties nutraukimo.

19. Sutartis gali būti pakeista rašytiniu Šalių susitarimu arba Sutarties 14 punkte nustatyta tvarka.

20. Sutartis gali būti nutraukta Aukciono dalyvio iniciatyva (Sutarties 11.2 papunktis), Finansų ministerijos iniciatyva (Sutarties 8, 14 ir 15 punktai), bet kurios iš Šalių iniciatyva (Sutarties 16 punktas), taip pat rašytiniu Šalių susitarimu.

21. Ginčai tarp Šalių, susiję su Sutartimi, sprendžiami derybų būdu, o nesusitarus per 30 (trisdešimt) dienų nuo ginčo pradžios – vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos teisme.

22. Sutartis sudaryta lietuvių kalba dviem vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais, po vieną kiekvienai Šaliai.

V SKYRIUS

ŠALIŲ ADRESAI IR REKVIZITAI

Lietuvos Respublikos finansų ministerija

Lukiškių g. 2

LT-01512 Vilnius

Tel. (8 5) 239 0000

El. paštas treasury@finmin.lt

Patvirtindamos tai, Šalys, veikdamos per savo įgaliotus atstovus, pasirašo Sutartį:

Finansų viceministras (-ė)

____________________

(parašas)

____________________

(vardas, pavardė)

_______________________

(pareigų pavadinimas)

____________________

(parašas)

_______________________

(vardas, pavardė)

Priedo pakeitimai:

Nr. 1K-260, 2021-07-27, paskelbta TAR 2021-07-27, i. k. 2021-16546

2 priedas. Neteko galios nuo 2016-02-01

Priedo naikinimas:

TAR pastaba. neteko galios

Nr. 1K-13, 2016-01-11, paskelbta TAR 2016-01-12, i. k. 2016-00517

Priedo pakeitimai:

Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu

Nr. 1K-417

(Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. gruodžio 23 d. įsakymo

Nr. 1K-400 redakcija)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ, PLATINAMŲ AUKCIONO BŪDU, DIDŽIAUSIO (MAŽIAUSIO) PELNINGUMO RIBOS IR (ARBA) EMISIJOS SUMOS NUSTATYMO TAISYKLĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, platinamų aukciono būdu, didžiausio (mažiausio) pelningumo ribos ir (arba) emisijos sumos nustatymo taisyklėse (toliau – Taisyklės) reglamentuojama:

1.1. skolinimosi poreikio Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, platinamų aukciono būdu (toliau – VVP), aukcione ketvirtinių sumų bei pelningumų ir rizikos priedų pokyčių ribų nustatymas;

1.2. didžiausio pelningumo ribos, pagal kurią tenkinami VVP pardavimo aukcione gauti konkurenciniai pavedimai, nustatymas;

1.3. mažiausio pelningumo ribos, pagal kurią tenkinami priešlaikinio VVP išpirkimo aukcione gauti konkurenciniai pavedimai, nustatymas;

1.4. VVP aukcione platinamos arba išperkamos VVP emisijos sumos nustatymas;

1.5. vertybinio popieriaus ar apsikeitimo sandorių išvestinio pelningumo apskaičiavimo metodika;

1.6. VVP pardavimo arba priešlaikinio išpirkimo aukciono paskelbimo neįvykusiu tvarka.

2. Taisyklėmis vadovaujasi įsakymu, kuriuo patvirtintos Taisyklės, sudarytos:

2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymo komisija (toliau – Komisija), Taisyklių nustatyta tvarka priimdama sprendimą dėl VVP aukcionuose numatomų pasiskolinti ketvirtinių sumų;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1K-245, 2023-06-26, paskelbta TAR 2023-06-26, i. k. 2023-12675

2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono komisija (toliau – Aukciono komisija), Taisyklių nustatyta tvarka priimdama sprendimą dėl VVP platinimo ir (arba) jų priešlaikinio išpirkimo aukciono būdu.

3. VVP aukcionai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo“, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono taisyklėmis, patvirtintomis AB NASDAQ Vilnius 2021 m. birželio 30 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 21-118.

4. VVP aukciono dieną ne vėliau kaip per 15 minučių po VVP aukcione pateikiamų pavedimų priėmimo pabaigos VVP aukciono organizatorius, kuris pagal sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, organizuoja VVP aukcionus (toliau – VVP aukciono organizatorius), su Finansų ministerija sutartu būdu Finansų ministerijai perduoda informaciją apie VVP aukcione gautus pavedimus.

5. Ne vėliau kaip per 60 minučių po VVP aukcione pateikiamų pavedimų priėmimo pabaigos įgaliotas Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus valstybės tarnautojas, kuriam pagal pareigybės aprašyme nustatytą kompetenciją priskirta funkcija palaikyti ryšius su birža VVP klausimais (toliau – įgaliotas valstybės tarnautojas), elektroninėmis priemonėmis (telefonu (žodžiu arba trumpąja žinute), elektroniniu paštu arba kitu su VVP aukciono organizatoriumi sutartu būdu) VVP aukciono organizatoriui praneša Aukciono komisijos nustatytą pelningumo ribą, pagal kurią tenkinami VVP aukcione gauti konkurenciniai pavedimai, arba išleidžiamos ar prieš laiką išperkamos emisijos sumą.

6. Neteko galios nuo 2023-06-27

Punkto naikinimas:

Nr. 1K-245, 2023-06-26, paskelbta TAR 2023-06-26, i. k. 2023-12675

II SKYRIUS

SKOLINIMOSI POREIKIO VVP AUKCIONE KETVIRTINIŲ SUMŲ IR PELNINGUMŲ BEI RIZIKOS PRIEDŲ POKYČIŲ RIBŲ NUSTATYMAS

7. Komisija, priėmusi sprendimą dėl metinio skolinimosi poreikio dydžio, nustato:

7.1. VVP aukcionuose numatomas pasiskolinti ketvirtines sumas;

7.2. Taisyklių 9.3.1.1, 9.3.1.3, 9.3.1.4, 9.3.2.1, 9.3.2.3, 10.3.2 ir 10.3.3 papunkčiuose nustatytas pelningumų ir rizikos priedų pokyčių ribas (baziniais punktais).

8. Jeigu per praeitą ketvirtį VVP aukciono būdu pasiskolintų lėšų suma yra daugiau nei 20 procentų didesnė arba daugiau nei 20 procentų mažesnė už atitinkamą ketvirtį planuotą pasiskolinti lėšų sumą, rengiamas naujas Komisijos posėdis, kurio metu nustatomos VVP aukcionuose numatomos pasiskolinti ketvirtinės sumos iki einamųjų metų pabaigos.

III SKYRIUS

PARDAVIMO AUKCIONE IŠLEIDŽIAMŲ VVP SUMOS IR (ARBA) DIDŽIAUSIO PELNINGUMO RIBOS NUSTATYMAS

9. Didžiausią VVP pelningumo ribą ir (arba) išleidžiamos VVP emisijos sumą Aukciono komisija nustato tokia tvarka:

9.1. VVP pardavimo aukcione gavus konkurencinių pavedimų sąrašą, išdėstytą pelningumo didėjimo tvarka, imamas atitinkamos skolinimosi poreikio sumos pasiūlytas vidutinis svertinis pelningumas (toliau – skolinimosi poreikio pelningumas) ir lyginamas su:

9.1.1. paskutiniame VVP aukcione, vykusiame ne anksčiau nei prieš 3 mėnesius nuo VVP aukciono, kuriame nustatomas platinamos VVP emisijos pelningumas, dienos, jei yra, parduotų tokios pačios arba artimiausios trukmės (likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 45 dienos) (toliau – tokia pati trukmė) VVP vidutiniu svertiniu pelningumu;

9.1.2. vieną darbo dieną prieš VVP pardavimo aukcioną Lietuvos bankui teikiamų, o jei kotiruotės iš Lietuvos banko negautos arba jos nereprezentatyvios (pvz., VVP emisiją kotiruoja mažiau nei 3 bankai), – „Bloomberg“ informacinėje ir prekybos sistemoje (toliau – prekybos sistema) skelbiamų tokios pačios trukmės VVP emisijos (-ų) pirkimo (angl. bid) pelningumų vidurkiu (-ais). Nesant tokios galimybės, skaičiuojamas išvestinis VVP pelningumas pagal Taisyklių V skyriuje pateiktą metodiką;

9.1.3. vieną darbo dieną prieš VVP pardavimo aukcioną skelbiama tokios pačios trukmės EURIBOR palūkanų norma;

9.1.4. prekybos sistemoje skelbiamu tokios pačios trukmės Vokietijos Federacinės Respublikos vyriausybės vertybinių popierių pirkimo (angl. bid) pelningumu antrinėje rinkoje. Nesant tokios galimybės, skaičiuojamas išvestinis Vokietijos Federacinės Respublikos vyriausybės vertybinių popierių pelningumas pagal Taisyklių V skyriuje pateiktą metodiką;

9.1.5. prekybos sistemoje skelbiamu tokios pačios trukmės apsikeitimo sandorių vidutiniu pelningumu (angl. MidSwap rate). Nesant tokios galimybės, skaičiuojamas išvestinis apsikeitimo sandorių vidutinis pelningumas pagal Taisyklių V skyriuje pateiktą metodiką;

9.1.6. kitu rodikliu, jei dėl objektyvių, Aukciono komisijos argumentuotų, priežasčių neįmanoma skolinimosi poreikio pelningumo palyginti su Taisyklių 9.1.1–9.1.5 papunkčiuose nurodytais rodikliais ir palūkanų normomis;

9.2. VVP pardavimo aukcione išleidžiamų VVP emisijos didžiausią pelningumo ribą ir (arba) sumą Aukciono komisija nustato atsižvelgdama į skolinimosi poreikį, situaciją rinkoje ir VVP aukcione pateiktus pavedimus, Finansų ministerijos galimybes pasiskolinti naudojant kitas skolinimosi priemones ir kitas svarbias aplinkybes, išskyrus Taisyklių 9.3 papunktyje nustatytus atvejus;

9.3. Neteko galios nuo 2023-06-27

Papunkčio naikinimas:

Nr. 1K-245, 2023-06-26, paskelbta TAR 2023-06-26, i. k. 2023-12675

9.4. Skaičiuojant rizikos priedus, skolinimosi poreikio pelningumas lyginamas su rodikliu, buvusiu vieną darbo dieną prieš VVP pardavimo aukcioną, o faktinis vidutinis svertinis pelningumas – su šių VVP pardavimo aukciono dieną buvusiu rodikliu.

IV SKYRIUS

PRIEŠLAIKINIO IŠPIRKIMO AUKCIONE IŠPERKAMŲ VVP SUMOS IR (ARBA) MAŽIAUSIO PELNINGUMO RIBOS NUSTATYMAS

10. Mažiausią VVP pelningumo ribą ir (arba) prieš laiką išperkamos VVP emisijos sumą Aukciono komisija nustato tokia tvarka:

10.1. VVP priešlaikinio išpirkimo aukcione gavus konkurencinių pavedimų sąrašą, išdėstytą pelningumo mažėjimo tvarka, pagal išpirkimo planą VVP vidutinis svertinis pelningumas (toliau – išpirkimo pelningumas) lyginamas su:

10.1.1. vieną darbo dieną prieš VVP priešlaikinio išpirkimo aukcioną Lietuvos bankui teikiamu (-ais), o jei kotiruotės iš Lietuvos banko negautos arba jos nereprezentatyvios, – prekybos sistemoje skelbiamu (-ais) tokios pačios arba artimiausios trukmės (VVP likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 45 dienos) VVP emisijos (-ų) pardavimo (angl. ask) pelningumų vidurkiu (-iais). Nesant tokios galimybės, skaičiuojamas išvestinis VVP pelningumas pagal Taisyklių V skyriuje pateiktą metodiką;

10.1.2. paskutiniame VVP priešlaikinio išpirkimo aukcione, vykusiame ne anksčiau nei prieš 3 mėnesius nuo VVP aukciono dienos, išpirktų tokios pačios trukmės VVP vidutiniu svertiniu pelningumu;

10.1.3. vieną darbo dieną prieš VVP priešlaikinio išpirkimo aukcioną prekybos sistemoje skelbiamu tokios pačios trukmės Vokietijos Federacinės Respublikos vyriausybės vertybinių popierių pardavimo (angl. ask) pelningumu antrinėje rinkoje. Nesant tokios galimybės, skaičiuojamas išvestinis Vokietijos Federacinės Respublikos vyriausybės vertybinių popierių pelningumas pagal Taisyklių V skyriuje pateiktą metodiką;

10.1.4. vieną darbo dieną prieš VVP priešlaikinio išpirkimo aukcioną prekybos sistemoje skelbiamu tokios pačios trukmės apsikeitimo sandorių eurais vidutiniu pelningumu (angl. MidSwap rate). Nesant tokios galimybės, skaičiuojamas išvestinis apsikeitimo sandorių vidutinis pelningumas pagal Taisyklių V skyriuje pateiktą metodiką;

10.1.5. kitu rodikliu, jei dėl objektyvių, Aukciono komisijos argumentuotų, priežasčių neįmanoma palyginti išpirkimo pelningumo su Taisyklių 10.1.1–10.1.4 papunkčiuose nurodytais rodikliais;

10.2. VVP priešlaikinio išpirkimo aukcione išperkamų VVP emisijos mažiausią pelningumo ribą ir sumą Aukciono komisija nustato pagal numatytą išpirkimo planą, išskyrus Taisyklių 10.3 papunktyje nustatytus atvejus;

10.3. Neteko galios nuo 2023-06-27

Papunkčio naikinimas:

Nr. 1K-245, 2023-06-26, paskelbta TAR 2023-06-26, i. k. 2023-12675

10.4. Skaičiuojant rizikos priedus, išpirkimo pelningumas lyginamas su rodikliu, buvusiu vieną darbo dieną prieš VVP pardavimo aukcioną, o faktinis vidutinis svertinis pelningumas – su VVP priešlaikinio išpirkimo aukciono dieną buvusiu rodikliu.

V SKYRIUS

Išvestinio VERTYBINIŲ POPIERIŲ AR APSIKEITIMO SANDORIŲ pelningumo apskaičiavimo metodika

11. Norimos trukmės (dienomis) išvestinis vertybinių popierių ar apsikeitimo sandorių pelningumas apskaičiuojamas pagal formulę:

kur:

y – išvestinis vertybinių popierių ar apsikeitimo sandorių pelningumas (procentais tūkstantųjų tikslumu);

x – vertybinių popierių ar apsikeitimo sandorių likutinė trukmė (dienomis);

ln – natūrinis logaritmas.

12. Koeficientai a ir b apskaičiuojami mažiausių kvadratų metodu pagal šias formules:

;

kur:

n – skaičiavime naudojamų vertybinių popierių emisijų ar apsikeitimo sandorių reikšmių skaičius;

y_i – i-osios vertybinių popierių emisijos ar apsikeitimo sandorių pelningumas (procentais tūkstantųjų tikslumu);

x_i – i-osios vertybinių popierių emisijos ar apsikeitimo sandorio likutinė trukmė (dienomis).

13. Norimos trukmės (dienomis) vertybinių popierių išvestinis pelningumas apskaičiuojamas tokia tvarka:

13.1. atrenkami keturių vertybinių popierių emisijų (nesant tokios galimybės – ne mažiau kaip dviejų vertybinių popierių emisijų), kurios pagal likutinę trukmę artimiausios vertybiniam popieriui, kurio išvestinį pelningumą norima apskaičiuoti, likutinei trukmei, pelningumai ir apskaičiuojami kiekvienos vertybinių popierių emisijos pelningumų vidurkiai. Ne mažiau kaip po vieną atrinktą emisiją turi būti ilgesnės ir trumpesnės trukmės už vertybinio popieriaus, kurio išvestinį pelningumą norima apskaičiuoti, likutinę trukmę (jeigu tokių emisijų esama);

13.2. naudojant atrinktus duomenis, pritaikomos Taisyklių 11 ir 12 punktuose nurodytos formulės ir apskaičiuojamas išvestinis norimos trukmės vertybinio popieriaus pelningumas.

14. Norimos trukmės (dienomis) apsikeitimo sandorių išvestinis pelningumas apskaičiuojamas tokia tvarka:

14.1. atrenkami dviejų apsikeitimo sandorių trukmių, kurios artimiausios apsikeitimo sandorio, kurio išvestinį pelningumą norima apskaičiuoti, likutinei trukmei, vidutiniai pelningumai;

14.2. naudojant atrinktus duomenis, pritaikomos Taisyklių 11 ir 12 punktuose nurodytos formulės ir apskaičiuojamas išvestinis norimos trukmės apsikeitimo sandorio pelningumas.

15. Skaičiuojant išvestinį pelningumą VVP pardavimo aukcionui naudojami vertybinių popierių emisijų pirkimo pelningumai, o VVP priešlaikinio išpirkimo aukcionui – vertybinių popierių emisijų pardavimo pelningumai.

16. Taisyklių 9.1.2 ir 10.1.1 papunkčiuose nustatytais atvejais skaičiuojant išvestinį pelningumą naudojami vieną dieną prieš VVP aukcioną Lietuvos bankui teikiamų, o jei kotiruotės iš Lietuvos banko negautos arba jos nereprezentatyvios, – prekybos sistemoje skelbiamų VVP emisijų pelningumų vidurkiai, o skaičiuojant faktinį išvestinį pelningumą naudojami VVP aukciono dienos pelningumų vidurkiai.

VI SKYRIUS

VVP PARDAVIMO ARBA PRIEŠLAIKINIO IŠPIRKIMO AUKCIONO PASKELBIMAS NEĮVYKUSIU

17. Aukciono komisija gali VVP pardavimo ir (arba) priešlaikinio VVP išpirkimo aukcioną paskelbti neįvykusiu:

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-245, 2023-06-26, paskelbta TAR 2023-06-26, i. k. 2023-12675

17.1. priešlaikinio VVP išpirkimo aukciono atveju – jeigu sandorių vykdymo kaštai (mokesčiai VVP aukciono organizatoriui ir vertybinių popierių depozitoriumui) mažina visų VVP aukcione pateiktų pasiūlymų prieš laiko išpirkti VVP emisiją vidutinį svertinį pelningumą daugiau nei 10 bazinių punktų;

17.2. jeigu skolinimosi poreikio pelningumas ar jo rizikos priedas (-ai), įvertinus Vyriausybės skolinimosi poreikį, situaciją rinkoje, Finansų ministerijos galimybes pasiskolinti naudojant kitas skolinimosi priemones ir kitas svarbias aplinkybes, viršija Taisyklių 9.1 papunktyje nurodytus palyginamuosius rodiklius Taisyklių 9.3 papunktyje nurodytais dydžiais;

17.3. jeigu išpirkimo pelningumas ar jo rizikos priedas (-ai), įvertinus situaciją rinkoje, Finansų ministerijos galimybes išpirkti šiuos VVP ir kitas svarbias aplinkybes, yra mažesnis už Taisyklių 10.1 papunktyje nurodytus palyginamuosius rodiklius Taisyklių 10.3.1–10.3.4 papunkčiuose nurodytais dydžiais;

17.4. dėl kitų objektyvių, Aukciono komisijos argumentuotų, priežasčių.

____________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801

Nr. 1K-400, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26869

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417

(Lietuvos Respublikos finansų ministro

2023 m. birželio 26 d. įsakymo

Nr. 1K-245 redakcija)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS TAUPYMO LAKŠTŲ IŠLEIDIMO IR APYVARTOS ORGANIZAVIMO TAISYKLĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų (toliau – taupymo lakštai) emisijų pagrindinių sąlygų nustatymo principai, taupymo lakštų išleidimo, platinimo, įsigijimo, palūkanų normos nustatymo ir skaičiavimo, išpirkimo ir (arba) atkarpos išmokų mokėjimo, apskaitos organizavimo tvarka ir pavyzdinė taupymo lakštų įsigijimo sutarties forma.

2. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

2.1. Asmeninė Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų sąskaita – finansinių priemonių savininko vardu kredito įstaigoje atidaroma asmeninė finansinių priemonių sąskaita, kurios įrašai yra nuosavybės teisės į Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštus įrodymas.

2.2. Investuotojas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštus (toliau – investuotojas) – fizinis asmuo, kuris sudarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo sutartį su Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų platintoju ir kuriam nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštai.

2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų apyvartos organizavimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų platinimas, palūkanų mokėjimas, išpirkimas, įrašų finansinių priemonių sąskaitose darymas ir išplatintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų apskaita.

2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisija – vienodas teises suteikiančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų visuma, kuri atpažįstama pagal tarptautinį finansinių priemonių atpažinties numerį (ISIN kodą).

2.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijos sąlygos – Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emitento nustatomos ir šių taupymo lakštų emitento ir platintojų interneto svetainėse skelbiamos sąlygos, kuriomis platinama ir išperkama Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisija.

2.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emitentas (toliau – emitentas) – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

2.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išpirkimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išpirkimo dieną šių taupymo lakštų platintojo vykdomas lėšų, gautų iš Nasdaq CSD SE Lietuvos filialo, atstovaujančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emitentui, pervedimas investuotojui į Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštus.

2.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išpirkimo diena – Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatyta diena, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emitentas taupymo lakštams išpirkti skirtas lėšas perveda Nasdaq CSD SE Lietuvos filialui, kuris gautas lėšas perveda Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų platintojams.

2.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo sutartis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų platintojo ir investuotojo į šiuos lakštus sutartis dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo, sudaroma šių lakštų platintojo nustatytu būdu (raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis).

2.10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų pirmalaikio išpirkimo diena – Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatyta diena, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštai gali būti išperkami anksčiau negu tam tikros emisijos sąlygose nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išpirkimo dieną.

2.11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų platinimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo sutarčių tarp investuotojo į Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų platintojo sudarymas ir lėšų už pirminėje finansinių priemonių apyvartoje įsigyjamus Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštus sumokėjimas.

2.12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų platintojas (toliau – platintojas) – Lietuvos Respublikoje veikianti finansų įstaiga, sudariusi su Lietuvos Respublikos finansų ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų apyvartos organizavimo sutartį ir turinti teisę Lietuvoje vykdyti operacijas su vertybiniais popieriais.

2.13. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo“.

II SKYRIUS

TAUPYMO LAKŠTŲ EMISIJŲ SĄLYGŲ NUSTATYMAS

3. Taupymo lakštų emisijų sąlygų nustatymas:

3.1. Taupymo lakštai – kapitalo rinkoje negalintys cirkuliuoti vertybiniai popieriai. Jie nėra viešosios ir neviešosios antrinės finansinių priemonių apyvartos objektas.

3.2. Taupymo lakštai platinami nominaliąja taupymo lakštų verte.

3.3. Taupymo lakštai platinami kiekvienos taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatytomis dienomis. Įsigytų taupymo lakštų apmokėjimo diena yra darbo diena, einanti po paskutinės taupymo lakštų platinimo dienos.

3.4. Emitentas, atsižvelgdamas į situaciją finansų rinkoje, valstybės finansines galimybes, Lietuvos Respublikoje veikiančių kredito įstaigų atitinkamos trukmės indėlių palūkanas, tarpbankinės pinigų rinkos palūkanas ir kitus svarbius rodiklius, turi teisę nutraukti tam tikros taupymo lakštų emisijos taupymo lakštų platinimą anksčiau, negu yra nustatytas taupymo lakštų platinimo pabaigos terminas, arba pratęsti taupymo lakštų platinimo terminą. Tokiu atveju emitentas ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki atitinkamame sprendime nurodytos dienos, kurią nutraukiamas arba pratęsiamas taupymo lakštų platinimas, platintojui ir centriniam depozitoriumui – Nasdaq CSD SE Lietuvos filialui – privalo pateikti sprendimą dėl taupymo lakštų platinimo nutraukimo anksčiau, negu yra nustatytas platinimo pabaigos terminas, arba taupymo lakštų platinimo termino pratęsimo.

3.5. Palūkanos nustatomos ir skelbiamos ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki atitinkamos taupymo lakštų emisijos platinimo pradžios dienos ir galioja iki tokios taupymo lakštų emisijos išpirkimo dienos.

3.6. Taupymo lakštų emisijos trukmė, kuri negali būti trumpesnė nei vieni metai, skaičiuojama nuo taupymo lakštų apmokėjimo dienos iki paskutinės darbo dienos, einančios prieš taupymo lakštų išpirkimo dieną.

3.7. Emitentas išperka taupymo lakštus sumokėdamas jų nominaliosios vertės sumą ir už atitinkamą laikotarpį priskaičiuotas palūkanas, išskyrus atvejus, kai taupymo lakštai išperkami pirma laiko.

3.8. Jeigu taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatyta taupymo lakštų pirmalaikio išpirkimo galimybė, tokie taupymo lakštai gali būti išperkami anksčiau nei taupymo lakštų išpirkimo dieną. Jei taupymo lakštų emisijos sąlygose nenustatyta kitaip, taupymo lakštai gali būti pirma laiko išperkami kiekvieno mėnesio paskutinę dieną. Jei mėnesio paskutinė diena yra ne darbo diena, taupymo lakštai pirma laiko išperkami kitą darbo dieną. Už pirma laiko išperkamus taupymo lakštus sumokama jų nominaliosios vertės suma be pirmalaikio išpirkimo dieną priskaičiuotų palūkanų. Jei už taupymo lakštų pirmalaikio išpirkimo dieną išperkamus taupymo lakštus buvo išmokėtos palūkanos, atitinkama suma yra mažinama taupymo lakštų pirmalaikio išpirkimo dieną mokėtina suma už taupymo lakštus. Taupymo lakštų pirmalaikis išpirkimas neatliekamas iki galutinio taupymo lakštų išpirkimo likus mažiau nei vienam mėnesiui.

3.9. Mažiausias ir didžiausias viena taupymo lakštų įsigijimo sutartimi (pavyzdinė sutarties forma pateikiama Taisyklių priede) galimų įsigyti taupymo lakštų skaičius neribojamas.

3.10. Taupymo lakštų įsigijimo sutarties pateikimas investuotojui ir jos patvirtinimas saugiu elektroniniu parašu per elektroninės bankininkystės sistemą ar naudojant kitas technologijas visiškai užtikrina sutarties teksto apsaugą, joje yra pakankamai duomenų sandorio šalims nustatyti. Laikoma, kad investuotojas, patvirtinęs taupymo lakštų įsigijimo sutartį ir tokiu būdu išreiškęs savo valią įsigyti taupymo lakštų, yra susipažinęs su visomis sąlygomis, nurodytomis Taisyklėse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose taupymo lakštų apyvartą.

3.11. Taupymo lakštų išleidimo forma – nemateriali. Nuosavybės teisė į taupymo lakštus fiksuojama įrašais asmeninėse taupymo lakštų sąskaitose. Asmenines taupymo lakštų sąskaitas atidaro ir tvarko platintojas.

III SKYRIUS

Taupymo lakštų išleidimas

4. Emitentas iki kiekvieno mėnesio pirmos darbo dienos Finansų ministerijos interneto svetainėje finmin.lt ir (arba) kitose visuomenės informavimo priemonėse paskelbia ir pateikia centriniam depozitoriumui taupymo lakštų išleidimo preliminarų 3 mėnesių grafiką, kuriame nurodo taupymo lakštų:

4.1. platinimo laikotarpį, nurodydamas pirmąją ir paskutinę platinimo dienas;

4.2. išleidimo (apmokėjimo) dieną;

4.3. galiojimo trukmę dienomis;

4.4. išpirkimo dieną (-as).

5. Emitentas, nusprendęs išleisti taupymo lakštų emisiją, kreipiasi į centrinį depozitoriumą dėl emisijos registravimo ir tarptautinio finansinių priemonių atpažinties kodo (ISIN) suteikimo numatomai platinti naujai taupymo lakštų emisijai.

6. Emitentas ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatomos taupymo lakštų emisijos platinimo pradžios Finansų ministerijos interneto svetainėje finmin.lt ir (arba) kitose visuomenės informavimo priemonėse paskelbia taupymo lakštų emisijos sąlygas.

7. Emitentas, nusprendęs išleisti taupymo lakštų emisiją, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki kiekvienos taupymo lakštų emisijos platinimo pradžios platintojui ir centriniam depozitoriumui privalo pateikti sprendimą dėl taupymo lakštų emisijos išleidimo.

8. Platintojas, gavęs emitento sprendimą dėl taupymo lakštų emisijos išleidimo, emitento ir platintojo taupymo lakštų apyvartos organizavimo sutartyje nustatyta tvarka savo oficialiose interneto svetainėse ir informacinėse sistemose paskelbia emitento sprendime dėl taupymo lakštų emisijos išleidimo nurodytą informaciją.

IV SKYRIUS

Taupymo lakštų platinimUI IR ĮSIGIJIMUI KELIAMI REIKALAVIMAI

9. Taupymo lakštai platinami per Finansų ministerijos pasirinktus platintojus.

10. Platintojai privalo:

10.1. pasirašyti su Finansų ministerija taupymo lakštų apyvartos organizavimo sutartį;

10.2. įdiegti technines ir organizacines priemones, kurios užtikrintų sklandų taupymo lakštų platinimą ir tinkamą apskaitą;

10.3. ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki pirmosios taupymo lakštų emisijos platinimo per platintoją pradžios paskelbti savo interneto svetainėje padalinių, kuriuose įdiegtos techninės ir organizacinės taupymo lakštų platinimo ir išpirkimo priemonės ir kuriuose galima įsigyti taupymo lakštų, sąrašą, jei taupymo lakštų platinimas vykdomas ne tik elektroniniu būdu;

10.4. taupymo lakštų platinimo laikotarpiu savo interneto svetainėje nurodyti visus platintojo investuotojui taikomus ar taikytinus mokesčius ar mokėjimus, susijusius su taupymo lakštų įsigijimu ir apyvarta.

11. Investuotojas, norintis įsigyti taupymo lakštų, privalo:

11.1. platintojui pateikti savo asmens tapatybės patvirtinimo dokumentą arba kitus platintojo reikalaujamus duomenis, reikalingus investuotojui identifikuoti;

11.2. turėti sąskaitą ir sutartį dėl finansinių priemonių sąskaitų pas pasirinktą platintoją tvarkymo;

11.3. taupymo lakštų įsigijimo sutarties pasirašymo momentu turėti savo sąskaitoje pas pasirinktą platintoją pakankamai lėšų įsigyjamiems taupymo lakštams apmokėti, jei platintojas nenustato kitaip.

12. Siekiant išvengti klaidų finansinių priemonių ir lėšų apskaitoje, lėšos investuotojams negali būti grąžinamos be centrinio depozitoriumo sutikimo, kai platintojas perduoda centriniam depozitoriumui, atstovaujančiam emitentui, informaciją apie išplatintus taupymo lakštus ir už juos sukauptas lėšas. Centrinis depozitoriumas taupymo lakštų platinimo laikotarpiu kiekvieną darbo dieną pateikia emitentui ataskaitą apie numatomų išplatinti taupymo lakštų skaičių ir jo pokytį nuo praeitos darbo dienos.

13. Platintojas lėšas, gautas už investuotojams parduotus taupymo lakštus, taupymo lakštų apmokėjimo dieną ne vėliau kaip iki 16 val. privalo pervesti į centrinio depozitoriumo, atstovaujančio emitentui, nurodytą sąskaitą arba ne vėliau kaip 15.30 val. pateikti centriniam depozitoriumui mokestinį pavedimą gauti išplatintų taupymo lakštų skaičių, kad centriniam depozitoriumui būtų užtikrinta galimybė ne vėliau kaip iki 16 val. nuskaityti šias lėšas nuo platintojo sąskaitos.

14. Centrinis depozitoriumas, gavęs iš platintojų lėšas už išplatintus taupymo lakštus, nedelsdamas, ne vėliau kaip iki tos pačios darbo dienos 16 val., naujai išplatintus taupymo lakštus įregistruoja platintojų bendrosiose finansinių priemonių sąskaitose centrinio depozitoriumo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje ir pateikia platintojams pranešimus dėl išplatintų taupymo lakštų įregistravimo.

15. Centrinis depozitoriumas, atstovaujantis emitentui, lėšas, gautas iš platintojų už parduotus taupymo lakštus, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip iki apmokėjimo už taupymo lakštus dienos 17 val., pervesti į emitento nurodytą sąskaitą ir įregistruoti naujai išplatintus taupymo lakštus emisijos registracijos sąskaitoje centrinio depozitoriumo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje.

16. Centrinis depozitoriumas, įregistravęs išplatintus taupymo lakštus, privalo emitentui pranešti apie išplatintų taupymo lakštų, esančių taupymo lakštų emisijos registracijos sąskaitoje, skaičių.

17. Jeigu taupymo lakštus įsigyja arba kitus Taisyklėse numatytus veiksmus atlieka asmuo, kuris pagal Taisyklių nuostatas negali būti pripažintas investuotoju, tokio asmens atlikti veiksmai laikomi negaliojančiais, taupymo lakštų įsigijimo sutartis su juo automatiškai nutraukiama, o pervestos lėšos grąžinamos į tą pačią sąskaitą, iš kurios jos buvo pervestos, ir palūkanos už įsigytus taupymo lakštus nemokamos. Lėšų grąžinimo terminas nustatomas atskiru platintojo sprendimu (lėšos turi būti pervestos kuo skubiau), ne vėliau nei iki atitinkamos taupymo lakštų emisijos, už kurios platinamus taupymo lakštus buvo pervestos lėšos, išpirkimo pradžios.

V SKYRIUS

TAUPYMO LAKŠTŲ PALŪKANŲ NORMOS NUSTATYMAS IR PALŪKANŲ UŽ TAUPYMO LAKŠTUS SKAIČIAVIMAS

18. Taupymo lakštų metinė palūkanų norma nustatoma likus 4 darbo dienoms iki taupymo lakštų platinimo pradžios. Taupymo lakštų palūkanų norma apvalinama mažėjančia linkme vieno ženklo po kablelio tikslumu.

19. Taupymo lakštų palūkanų norma nustatoma imant paskutiniame Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) aukcione, vykusiame ne anksčiau nei prieš 3 mėnesius nuo taupymo lakštų emisijos platinimo pradžios, išplatintų tokios pačios arba artimiausios trukmės (likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 45 dienos) (toliau – tokia pati trukmė) VVP vidutinį svertinį pelningumą, iš jo atimant emitento platintojams mokamą komisinio mokesčio dydį ir centriniam depozitoriumui už taupymo lakštų atsiskaitymų organizavimą mokamą komisinio mokesčio dydį ir gautą skaičių apvalinant vieno ženklo po kablelio tikslumu.

20. Jeigu per pastaruosius 3 mėnesius nebuvo:

20.1. tokios pačios trukmės VVP aukciono, VVP vidutiniu svertiniu pelningumu laikomas tiesiškai interpoliuojant (nesant tokios galimybės – ekstrapoliuojant) apskaičiuotas ne vėliau kaip per pastaruosius 3 mėnesius ir ne mažiau kaip 2 VVP aukcionuose išplatintų VVP pelningumų dydis;

20.2. 2 VVP aukcionų, VVP vidutiniu svertiniu pelningumu laikomas tiesiškai interpoliuojant (nesant tokios galimybės – ekstrapoliuojant) apskaičiuotas 2 artimiausios likutinės trukmės VVP vidutinių pirkimo pelningumų antrinėje rinkoje dydis.

21. Jeigu apskaičiuota taupymo lakštų palūkanų norma yra neigiama, laikoma, kad ji yra lygi 0 procentų.

22. Jeigu taupymo lakštų palūkanų normai nustatyti Taisyklių 19 ir 20 punktuose nurodytų duomenų nepakanka, skaičiuojamas išvestinis pelningumas naudojant apskaičiuotas bent 2 kitų trukmių taupymo lakštų palūkanų normas. Jeigu duomenų nepakanka ir bent 2 kitų trukmių taupymo lakštų palūkanų normoms apskaičiuoti, naudojama paskutinė tokios pačios trukmės taupymo lakštų palūkanų norma.

23. Už taupymo lakštų išpirkimo dieną palūkanos neskaičiuojamos. Apskaičiuojant palūkanų išmoką už taupymo lakštus laikoma, kad mėnuo ir metai turi faktinį dienų skaičių.

VI SKYRIUS

Taupymo lakštų išpirkimas ir (arba) atkarpos išmokų mokėjimas

24. Jeigu taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatyta, kad taupymo lakštai gali būti išpirkti pirma laiko:

24.1. investuotojas platintojo nustatytu būdu (raštu tiesiogiai ar per platintojo elektroninės bankininkystės sistemą) pateikia platintojui prašymą dėl taupymo lakštų pirmalaikio išpirkimo ne anksčiau kaip mėnesio, kurio paskutinę darbo dieną nori pirma laiko išpirkti taupymo lakštus, pirmą dieną ir ne vėliau kaip iki to mėnesio 15 dienos. Kai investuotojas raštu pateikia platintojui prašymą dėl taupymo lakštų pirmalaikio išpirkimo, platintojas blokuoja prašyme nurodytą taupymo lakštų skaičių investuotojo asmeninėje taupymo lakštų sąskaitoje iki jų išpirkimo dienos. Toks prašymas negali būti atšaukiamas po mėnesio, kurio paskutinę darbo dieną norima pirma laiko išpirkti taupymo lakštus, 15 dienos. Jeigu atitinkamo mėnesio 15 diena yra ne darbo diena, prašymas turi būti pateiktas ne vėliau nei kitą darbo dieną;

24.2. vadovaudamasis emitento nustatytomis taupymo lakštų emisijos sąlygomis, platintojas apskaičiuoja investuotojui priklausančią išmokėti sumą ir ne vėliau kaip prieš 11 dienų iki nustatytos taupymo lakštų pirmalaikio išpirkimo dienos pateikia centriniam depozitoriumui pranešimą dėl taupymo lakštų pirmalaikio išpirkimo.

25. Centrinis depozitoriumas ne vėliau kaip prieš 10 dienų ir pakartotinai ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki taupymo lakštų pirmalaikio išpirkimo dienos, emisijos išpirkimo ir (arba) atkarpos išmokų mokėjimo dienos, pasibaigus apskaitos dienai, suformuoja ir pateikia emitentui pranešimą, kuriame nurodo emitento mokėtinų lėšų sumą, kurią emitentas turi pervesti į centrinio depozitoriumo nurodytą sąskaitą.

26. Emitentas taupymo lakštų pirmalaikio išpirkimo dieną, taupymo lakštų išpirkimo ir (arba) atkarpos išmokų mokėjimo dieną ne vėliau kaip iki 9 val. lėšas taupymo lakštams išpirkti ir (arba) atkarpos išmokoms mokėti perveda į centrinio depozitoriumo nurodytą sąskaitą, skirtą atsiskaityti už taupymo lakštus.

27. Centrinis depozitoriumas taupymo lakštų pirmalaikio išpirkimo dieną, taupymo lakštų išpirkimo ir (arba) atkarpos išmokų mokėjimo dieną sutikrina emitento pervestų lėšų sumą ir platintojų bendrosiose sąskaitose įregistruotų taupymo lakštų skaičių ir tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 12 val. perveda lėšas į platintojų sąskaitas.

28. Taupymo lakštai išperkami ir atkarpų išmokos išmokamos tiems investuotojams, kuriems paskutinės iki taupymo lakštų išpirkimo ir (arba) atkarpos išmokos mokėjimo dienos darbo dienos pabaigoje nuosavybės teise priklausė taupymo lakštai, tai yra atitinkamais apskaitiniais įrašais jie buvo fiksuoti investuotojų asmeninėse taupymo lakštų sąskaitose platintojų apskaitos sistemoje.

29. Centrinis depozitoriumas taupymo lakštų išpirkimo dieną, pervedęs lėšas Taisyklių 27 punkte nustatyta tvarka, uždaro emisijos registracijos ir platintojų bendrąsias finansinių priemonių sąskaitas ir apie taupymo lakštų išpirkimą informuoja emitentą.

30. Platintojas, iš centrinio depozitoriumo gavęs pranešimą apie įvykdytą lėšų už taupymo lakštus pervedimą ir išmokėjęs gautas lėšas investuotojams, apskaitoje padaro įrašus, patvirtinančius šios operacijos atlikimą.

31. Platintojai taupymo lakštų išpirkimo ir (arba) atkarpos išmokų mokėjimo dieną privalo atsiskaityti su investuotojais už išperkamus taupymo lakštus, sumokėdami taupymo lakštų nominaliosios vertės sumą ir už atitinkamą laikotarpį apskaičiuotas palūkanas arba tik atkarpos išmoką.

32. Taupymo lakštai laikomi išpirktais (emitentas už juos palūkanų nebemoka) ir (arba) atkarpų išmokos laikomos sumokėtomis ir tuo atveju, jeigu jų išpirkimo ir (arba) atkarpų išmokų išmokėjimo dieną dėl ne nuo platintojo priklausančių priežasčių nepavyksta pervesti lėšų į investuotojo sąskaitą finansų įstaigoje arba jeigu tokios lėšos buvo grąžintos iš finansų įstaigų, kai investuotojas platintojo neinformavo apie savo sąskaitos, nurodytos taupymo lakštų įsigijimo sutartyje, pasikeitimą ar uždarymą. Tokios lėšos platintojo sąskaitoje saugomos nemokamai.

VII SKYRIUS

TAUPYMO LAKŠTŲ APSKAITOS ORGANIZAVIMAS

33. Platintojas, iš centrinio depozitoriumo finansinių priemonių atsiskaitymo sistemos gavęs pranešimą dėl išplatintų taupymo lakštų įregistravimo, atidaro investuotojo vardu asmeninę taupymo lakštų sąskaitą. Tik visiškai apmokėti taupymo lakštai gali būti įrašomi į tokią sąskaitą.

34. Asmeninėje taupymo lakštų sąskaitoje, atidarytoje investuotojo vardu, fiksuojama nuosavybės teisė į taupymo lakštus. Asmeninėje taupymo lakštų sąskaitoje taip pat fiksuojami disponavimo taupymo lakštais apribojimai ir kiti suvaržymai, jeigu jie nustatomi teisės aktuose nustatyta tvarka.

35. Kai investuotojas apmoka įsigytus taupymo lakštus ir platintojas investuotojo vardu atidaro asmeninę taupymo lakštų sąskaitą arba į ją įrašo investuotojo įsigytus ir apmokėtus taupymo lakštus, platintojo buveinėje arba platintojo nurodytame padalinyje investuotojo pageidavimu gali būti išduodamas platintojo nustatytos formos šios sąskaitos išrašas.

36. Operacijos su asmeninėse taupymo lakštų sąskaitose esančiais taupymo lakštais vykdomos pagal investuotojų pavedimus platintojui ir kitais teisėtais pagrindais. Įrašai asmeninėse taupymo lakštų sąskaitose be investuotojų sutikimo gali būti daromi tik įstatymų nustatytais atvejais.

37. Platintojai taupymo lakštų apskaitą organizuoja ir vykdo Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių vertybinių popierių apskaitą, nustatyta tvarka.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

38. Platintojas informaciją apie jo turimus ir tvarkomus investuotojų asmens ir kitus duomenis tvarko taupymo lakštų platinimo tikslais. Asmens duomenys tvarkomi laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytų reikalavimų.

39. Taisyklių priede pateikta taupymo lakštų įsigijimo sutarties forma yra pavyzdinė. Prireikus ji gali būti, nepažeidžiant Taisyklių nuostatų, sutarties šalių patikslinta, išskyrus esmines sutarties sąlygas, kuriomis laikomos:

39.1. platintojo pareigos;

39.2. investuotojo teisės;

39.3. sutarties šalių atsakomybė;

39.4. sutarties ir jos nuostatų aiškinimas bei sutartyje nereglamentuotų klausimų sprendimas, taikant Lietuvos teisę.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1K-245, 2023-06-26, paskelbta TAR 2023-06-26, i. k. 2023-12675

Patvirtinta. Neteko galios nuo 2023-06-27

Priedo naikinimas:

Nr. 1K-245, 2023-06-26, paskelbta TAR 2023-06-26, i. k. 2023-12675

Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo

lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo

taisyklių

priedas

(Pavyzdinė Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo sutarties forma)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS TAUPYMO LAKŠTŲ

ĮSIGIJIMO SUTARTIS

(Data ir sutarties registracijos numeris)

Vilnius

[Juridinio asmens pavadinimas, adresas, kodas] (toliau – Platintojas), veikiantis (-i) pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Emitentas) ir Platintojo [data] sudarytą sutartį [numeris], atstovaujamas (-a) [juridinio asmens įgalioto asmens vardas, pavardė], veikiančio (-ios) pagal [atstovavimo pagrindas],

ir [vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas] (toliau – Investuotojas), toliau kartu vadinami (-os) šalimis, o kiekvienas (-a) atskirai – šalimi,

žinodami (-os) (suprasdami (-os), įvertindami (-os), pripažindami (-os), atsižvelgdami (-os) ar pan.), kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų (toliau – taupymo lakštai) išleidimo ir apyvartos organizavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417 „Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo“ (toliau – Taisyklės), sutinka, kad šioje taupymo lakštų įsigijimo sutartyje (toliau – Sutartis) vartojamos sąvokos atitinka Taisyklėse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose taupymo lakštų apyvartą, vartojamas sąvokas, ir sudaro Sutartį.

I SKYRIUS

SUTARTIES DALYKAS

1.1. Sutartimi Investuotojas perka emisijos [numeris] taupymo lakštus.

1.2. Investuotojo įsigyjamų taupymo lakštų rekvizitai:

	Skaitmenimis	Žodžiais
Taupymo lakštų ISIN kodas
Taupymo lakštų skaičius	[vienetai]
Taupymo lakštų vieneto nominalioji vertė	[eurai]
Taupymo lakštų nominalioji vertė	[eurai]
Taupymo lakštų apmokėjimo diena

II SKYRIUS

KAINA

2.1. Investuotojas už įsigyjamus taupymo lakštus turi sumokėti [suma skaitmenimis]
([suma žodžiais]) eurus Sutarties 1.2 papunktyje nurodytą įsigytų taupymo lakštų apmokėjimo dieną.

2.2. Sutarties sudarymo metu Investuotojo sąskaitoje turi būti pakankamai lėšų sumokėti už įsigytus taupymo lakštus.

III SKYRIUS

MOKĖJIMO TVARKA

3.1. Investuotojas už įsigyjamus taupymo lakštus atsiskaito lėšomis, kurios yra [asmeninė (bendroji jungtinė sutuoktinių)] nuosavybė [ir Investuotojas turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą disponuoti šiomis lėšomis].

IV SKYRIUS

IŠPIRKIMAS IR PALŪKANŲ MOKĖJIMAS

4.1. Taupymo lakštų išpirkimas ir palūkanų mokėjimas:

Emisijos [numeris] taupymo lakštai išperkami [data].

Metinė palūkanų norma (atkarpos dydis) – [procentai].

Atkarpos išmokos (-ų) mokėjimo data (-os) ______ __________ ___ d.

4.2. Investuotojui priklausančias lėšos:

pervedamos

£[]

į sąskaitą Nr. ________________, [BIC kodas]

[finansų įstaigos pavadinimas]

investuojamos

£[]

į taupymo lakštų išpirkimo dieną platinamą taupymo lakštų emisiją, jeigu Investuotojas iki paskutinės taupymo lakštų galiojimo dienos nepraneša kitaip. Neinvestuotų lėšų likutį (sumą iki vieno lakšto pardavimo kainos) pervesti į

sąskaitą Nr. ____________ , [BIC kodas]

[finansų įstaigos pavadinimas].

4.3. Įrašus atitinkamoje asmeninėje taupymo lakštų sąskaitoje padaro Platintojas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vertybinių popierių apskaitą, reikalavimais.

V SKYRIUS

ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

5.1. Šalys įsipareigoja tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus Sutartimi, ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais galėtų padaryti žalos viena kitai.

5.2. Platintojo teisės:

5.2.1. tvarkyti Investuotojo pateikiamus asmens duomenis;

5.2.2. tvarkyti taupymo lakštų įsigijimo, apmokėjimo, išpirkimo ir palūkanų už juos mokėjimo operacijas, atidaryti ir tvarkyti Investuotojo vardu atidarytą asmeninę taupymo lakštų sąskaitą;

5.2.3. kitos Sutartyje ir Taisyklėse nustatytos teisės.

5.3. Platintojo pareigos:

5.3.1. vykdyti taupymo lakštų įsigijimo, išpirkimo ir sumokėjimo už juos priežiūrą;

5.3.2. atidaryti Investuotojo vardu asmeninę vertybinių popierių sąskaitą ir ją tvarkyti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vertybinių popierių apskaitą ir taupymo lakštų apyvartą, ir Sutarties sąlygomis;

5.3.3. užtikrinti Investuotojo pateikiamų asmens duomenų saugumą, t. y. apsaugoti juos nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo ir nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo;

5.3.4. kitos Sutartyje ir Taisyklėse nustatytos pareigos.

5.4. Investuotojo teisės:

5.4.1. Sutartyje ir Taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais gauti palūkanas už turimus taupymo lakštus, jų išpirkimo dieną – taupymo lakštų nominaliosios vertės sumą ir palūkanas, o taupymo lakštų pirmalaikio išpirkimo dieną – taupymo lakštų nominaliosios vertės sumą, išskyrus atvejus, jeigu investuotojui buvo išmokėtos ankstesnės atkarpos išmokos, tada išmokama taupymo lakštų nominaliosios vertės suma mažinama bendra išmokėtų atkarpos išmokų suma;

5.4.2. jei taupymo lakštų emisijos sąlygose nenustatyta kitaip, pateikti Platintojui prašymą dėl taupymo lakštų pirmalaikio išpirkimo Sutartyje ir Taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais;

5.4.3. kitos Sutartyje ir Taisyklėse nustatytos pareigos.

5.5. Investuotojo pareigos:

5.5.1. pasikeitus Sutartyje nurodytiems duomenims, nedelsiant, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, apie pasikeitimą raštu informuoti Platintoją. Priešingu atveju lėšos už išperkamus taupymo lakštus ir (arba) atkarpų išmokas bus pervedamos į Platintojui žinomas Investuotojo sąskaitas finansų įstaigose, iš kurių buvo atlikti mokėjimai atsiskaitant už įsigytus taupymo lakštus;

5.5.2. jeigu Investuotojas neįvykdo Sutarties 5.5.1 papunktyje nurodyto reikalavimo, nereikšti pretenzijų dėl Platintojo veiksmų, įvykdytų remiantis turimais duomenimis;

5.5.3. įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka atlyginti žalą, padarytą Platintojui ar kitiems asmenims neteisėta veika;

5.5.4. jeigu Investuotojas Sutartimi įsigyjamus taupymo lakštus perveda finansų tarpininkui, kuris nėra taupymo lakštų platintojas, savo lėšomis apmokėti tokio finansų tarpininko taikomus mokesčius;

5.5.5. kitos Sutartyje ir Taisyklėse nustatytos pareigos.

VI SKYRIUS

ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ

6.1. Platintojas atsako už taupymo lakštų apskaitą, įrašų padarymą Investuotojo asmeninėje taupymo lakštų sąskaitoje laiku, taip pat už lėšų pervedimą laiku išperkant taupymo lakštus ir sumokant atkarpų išmokas į Investuotojo nurodytą sąskaitą finansų įstaigoje, iš kurios buvo atlikti mokėjimai atsiskaitant už įsigytus taupymo lakštus.

6.2. Platintojas neatsako už taupymo lakštų emisijos platinimo nutraukimą, jei iš Emitento gauna nurodymą nutraukti šios emisijos platinimą.

6.3. Jeigu dėl Platintojo kaltės taupymo lakštai laiku neišperkami ir (arba) nesumokamos palūkanos, Investuotojams mokami delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigiai apskaičiuojami nuo laiku nesumokėtos sumos pagal tos emisijos sąlygose nustatytą taupymo lakštų metinę palūkanų normą, apskaičiuotą už visą taupymo lakštų emisijos trukmę, pridėjus prie jos 200 bazinių punktų ir gautą dydį dalijant iš 360. Šio punkto nuostatos taikomos išperkant taupymo lakštus pirma laiko, pasibaigus jų trukmei ir (arba) mokant atkarpos išmokas.

6.4. Šalys atleidžiamos nuo atsakomybės, jeigu nevykdo Sutarties sąlygų dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, numatytų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“.

VII SKYRIUS

TAIKYTINA TEISĖ IR GINČŲ SPRENDIMAS

7.1. Sutarčiai ir jos nuostatų aiškinimui bei Sutartyje nereglamentuotų klausimų sprendimui taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

7.2. Ginčai, kylantys dėl Sutarties ar susiję su Sutartimi, sprendžiami derybomis. Kilus ginčui, šalis raštu išdėsto savo nuomonę kitai šaliai ir pasiūlo ginčo sprendimą. Gavusi pasiūlymą ginčą spręsti derybomis, šalis privalo į jį atsakyti per 10 dienų nuo pasiūlymo ginčą spręsti derybomis gavimo dienos. Nepavykus ginčų išspręsti derybomis per 30 dienų nuo pirmojo pasiūlymo ginčą spręsti derybomis gavimo dienos, ginčai sprendžiami teisme Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

8.1. Įrašai atitinkamoje asmeninėje taupymo lakštų sąskaitoje padaromi vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vertybinių popierių apskaitą.

8.2. Duomenis apie Investuotoją ir jo sąskaitoje esančius taupymo lakštus Platintojas gali perduoti tretiesiems asmenims tik teisės aktuose nustatyta tvarka.

8.3. Sutartis įsigalioja, kai Investuotojas sumoka už perkamus taupymo lakštus, ir galioja iki visų Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo dienos.

8.4. Sutartis gali būti pildoma ir keičiama pasirašant susitarimą dėl Sutarties keitimo.

8.5. Šalys susirašinėja lietuvių kalba.

8.6. Šalių vienos kitai siunčiami pranešimai turi būti siunčiami šalių rekvizituose nurodytu pašto adresu, faksu, elektroninio pašto adresu.

8.7. Apie visus šalių rekvizitų pakeitimus šalys privalo raštu informuoti viena kitą per 3 (tris) darbo dienas nuo rekvizitų pasikeitimo dienos. Šalis, per nustatytą terminą kitos šalies neinformavusi apie rekvizitų pakeitimus, negali reikšti pretenzijų, kad kita šalis netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, jei išsiuntė pranešimus arba atsiskaitė pagal paskutinius žinomus kitos šalies rekvizitus.

8.8. Šaliai pranešus kitą adresą, dokumentai privalo būti siunčiami naujuoju adresu.

IX SKYRIUS

ŠALIŲ REKVIZITAI

Platintojas		Investuotojas

_______________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1K-400 redakcija)

PASKOLŲ ĖMIMO VALSTYBĖS VARDU IŠ VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBĖS KONTROLIUOJAMŲ ĮMONIŲ IR (AR) UŽSIENIO ŠALIŲ VYRIAUSYBIŲ IR VYRIAUSYBĖS DEPOZITINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ SUTARČIŲ SUDARYMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Paskolų ėmimo valstybės vardu iš valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir (ar) užsienio šalių vyriausybių ir Vyriausybės depozitinių įsipareigojimų sutarčių sudarymo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) reglamentuojamas paskolų iš valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir (ar) užsienio šalių vyriausybių arba užsienio šalies skolos valdymo įstaigų, kurios įpareigotos valdyti arba dalyvauja valdant valstybės skolą, sutarčių (toliau – paskolų sutartys) ir Vyriausybės depozitinių įsipareigojimų sutarčių (toliau – depozitinės sutartys) (toliau kartu paskolų sutartys ir depozitinės sutartys – sutartys) sąlygų nustatymas, pasiūlymų dėl sutarčių teikimas, sprendimų dėl sutarčių sudarymo priėmimas ir sutarčių sudarymas.

2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo“.

3. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius (toliau – Prognozavimo skyrius) planuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu pagal paskolų sutartis ir pagal depozitines sutartis poreikį (toliau – skolinimosi poreikis). Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius (toliau – Skolinimosi skyrius) teikia įsakymu, kuriuo patvirtintas Aprašas, sudarytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymo komisijai (toliau – Komisija) pasiūlymus dėl paskolų, nurodytų Apraše, ėmimo ir (ar) depozitinių sutarčių pasirašymo, jų terminų ir sąlygų ir, vadovaudamasis Komisijos sprendimais, organizuoja paskolų ir depozitinių sutarčių sudarymą.

4. Komisija nustato mokėtinų palūkanų pagal sutartis normų lygį (diskretiškų arba išreikštų formule ir susietų su rinkos palūkanų normomis) ir nustato numatomo sandorio sąlygas:

4.1. minimalų ir (arba) maksimalų sandorio terminą (-us);

4.2. mažiausią vieno sandorio sumą;

4.3. pasiūlymų pateikimo terminą (-us) ir numatomą (-us) paskolų sutarčių pasirašymo laikotarpį (-us);

4.4. didžiausią bendrą visų sandorių sumą;

4.5. lėšų pervedimo terminą (-us);

4.6. kitas papildomas sąlygas.

5. Skolinimosi skyrius, vadovaudamasis Komisijos sprendimais, nurodytais Aprašo 4 punkte, parengia Finansų ministerijos kvietimą, kuriuo kviečia potencialias sutarčių šalis – paskolų teikėjus ir depozitinių sutarčių šalis – per nustatytą terminą raštu pateikti pasiūlymus dėl paskolų suteikimo kvietime nurodytomis sąlygomis.

6. Kvietimas gali būti pateikiamas potencialioms sutarčių šalims su jomis sutartomis priemonėmis (paštu, elektroniniu paštu ar pan.) arba paskelbiamas Finansų ministerijos interneto svetainėje www.finmin.lrv.lt.

7. Į kvietimą atsiliepusios potencialios sutarčių šalys pateikia Finansų ministerijai kvietime nurodytas sąlygas atitinkantį rašytinį pasiūlymą ir pateikia šiuos dokumentus:

7.1. įmonės:

7.1.1. sutikimą su kvietime nurodytomis sąlygomis;

7.1.2. dokumentus, kuriais įrodoma, kad paskolos teikėjas yra valstybės ar savivaldybės kontroliuojama įmonė;

7.1.3. dokumentus, kuriais įrodoma, kad įmonė turi teisę teikti paskolas;

7.1.4. dokumentus, kuriais įrodomi įmonės atstovo įgaliojimai sudaryti paskolos sutartį;

7.1.5. rašytinį įmonės numatomos suteikti paskolos lėšų kilmės patvirtinimą;

7.2. vyriausybės:

7.2.1. dokumentus, kuriais įrodoma, kad vyriausybė turi teisę teikti paskolas ir (arba) pasirašyti depozitines sutartis;

7.2.2. dokumentus, kuriais įrodomi vyriausybės atstovo įgaliojimai sudaryti paskolos ir (arba) depozitinę sutartis.

8. Jeigu potencialios sutarčių šalys Finansų ministerijai jau yra pateikusios Aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus ir juose nurodyti faktai nepasikeičia, su pasiūlymu šių dokumentų teikti nebereikia, tačiau pasiūlyme turi būti patvirtinta, kad Aprašo 7 punkte nurodyti dokumentai ir šiuose dokumentuose nurodyti faktai nesikeitė ir yra galiojantys.

9. Potencialios sutarčių šalys gali kreiptis į Finansų ministeriją su sandorio pasiūlymu net ir nesant Finansų ministerijos kvietimo. Tokiame rašytiniame kreipimesi turi būti nurodytos siūlomo sudaryti sandorio sąlygos: suma, valiuta, palūkanų norma ir sandorio terminas, ir pateikti Aprašo 7 punkte nurodyti dokumentai.

10. Jeigu Finansų ministerija gauna daugiau nei vieną pasiūlymą dėl sutarčių sudarymo, atitinkantį Komisijos nustatytas numatomo sandorio sąlygas, sandoriai su sutarčių šalimis sudaromi eilės tvarka pradedant nuo mažiausio siūlomo pelningumo, o jeigu siūlomi pelningumai yra vienodi, – pagal pateiktų pasiūlymų sumą pradedant nuo didžiausios, o jeigu pateiktų pasiūlymų sumos yra vienodos, – pagal pasiūlymų pateikimo Finansų ministerijai datą pradedant nuo anksčiausios, iki bus pasiekta Komisijos nustatyta skolinimosi poreikio suma. Tokiu atveju Komisija, priimdama sprendimus dėl sandorio sudarymo su konkrečiomis sutarčių šalimis, atsižvelgia į Komisijos Aprašo 4 punkte nustatyta tvarka nustatytą numatomo sandorio sąlygą – priimtinų palūkanų normų lygį.

11. Jeigu gauti pasiūlymai atitinka Komisijos nustatytas numatomo sandorio sąlygas, bet netenkina skolinimosi poreikio sumos, sutartys gali būti sudaromos su visomis pasiūlymus pateikusiomis sutarčių šalimis. Šiuo atveju Komisija gali Aprašo 4–6 punktuose nustatyta tvarka pakartotinai kviesti potencialias sutarčių šalis pateikti pasiūlymus dėl likusios skolinimosi poreikio sumos ir nustatyti pakoreguotas numatomo sandorio sąlygas. Komisija, priimdama sprendimus, atsižvelgia į savo sprendimą dėl priimtinų palūkanų normų lygių pagal Aprašo 4 punktą.

12. Pasiūlymus svarsto Komisija ir, atsižvelgdama į skolinimosi poreikį, jo apimtis, sandorio terminus ir sąlygas, gali priimti sprendimą skolintis sudarant sutartis, jei sprendimas skolintis nepažeidžia Vyriausybės skolinimosi ir skolos valdymo gairių nuostatų ir tenkinamas vienas iš šių kriterijų:

12.1. yra skolinimosi poreikis tokiai pačiai ar artimai trukmei (likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) (toliau – tokia pati trukmė) kaip ir pateiktame pasiūlyme arba siūlomas sutarties terminas yra 12 mėnesių ar ilgesnės trukmės ir sutartyje nustatyta palūkanų norma (atsižvelgiant į visas galimas papildomas išlaidas, išskyrus pinigų pervedimo išlaidas) yra geresnė lyginant su:

12.1.1. tokios pačios trukmės Vyriausybės vertybinių popierių, išleistų aukciono būdu (toliau – VVP) per paskutinius 3 mėnesius, vidutine svertine palūkanų norma;

12.1.2. jeigu per paskutinius 3 mėnesius nebuvo išleista Aprašo 12.1.1 papunktyje nurodytų VVP, – bent vienoje iš visuotinai pripažintų ir naudojamų informacinių ir prekybos sistemų (pvz., NASDAQ Vilnius, „Bloomberg“, „Refinitiv“) (toliau – prekybos sistemos) skelbiamų arba Lietuvos bankui teikiamų tokios pačios trukmės VVP emisijų pirkimo (angl. bid) pelningumų vidurkiu;

12.1.3. jeigu dėl objektyvių priežasčių negalima palūkanų normos apskaičiuoti Aprašo 12.1.1 ir 12.1.2 papunkčiuose nustatyta tvarka, – apskaičiuota reikiamos trukmės tikėtina pelningumo reikšme, t. y. bent vienoje iš prekybos sistemų skelbiamų arba Lietuvos bankui teikiamų artimiausių pagal likutinę trukmę VVP emisijų pirkimo pelningumų vidurkiai yra interpoliuojami ar ekstrapoliuojami;

12.2. nėra skolinimosi poreikio terminui, nurodytam Aprašo 12.1 papunktyje, tačiau pasiūlyme dėl sandorio nurodyta palūkanų norma (atsižvelgiant į visas galimas papildomas išlaidas, išskyrus pinigų pervedimo išlaidas) sprendimo dėl sandorio sudarymo metu yra ne didesnė nei palūkanų norma, mokama už lėšų likutį Lietuvos banko sąskaitose, ir nėra rizikos viršyti Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.

13. Finansų ministerija raštu informuoja pasiūlymus pateikusias sandorio šalis apie Finansų ministerijos priimtą sprendimą dėl jų pateikto pasiūlymo per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

14. Sutartis rengia ir jų pasirašymą organizuoja Skolinimosi skyrius. Vadovaudamasis Valstybės skolos įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, sutartis pasirašo finansų ministras arba jo įgaliotas (-i) finansų viceministras (-ai).

15. Informacija, pateikta sutarčių šalių pasiūlymuose, sudaro tarnybos paslaptį.

16. Įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis vykdymą organizuoja ir jų apskaitą atlieka Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyrius.

_____________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1K-400, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26869

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-082, 2013-02-21, Žin., 2013, Nr. 21-1040 (2013-02-26), i. k. 1132050ISAK001K-082

Dėl finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1K-417 "Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-177, 2013-05-10, Žin., 2013, Nr. 50-2516 (2013-05-15), i. k. 1132050ISAK001K-177

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-282, 2013-08-19, Žin., 2013, Nr. 89-4448 (2013-08-22), i. k. 1132050ISAK001K-282

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-362, 2013-11-08, Žin., 2013, Nr. 117-5903 (2013-11-13), i. k. 1132050ISAK001K-362

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-116, 2014-04-23, paskelbta TAR 2014-04-24, i. k. 2014-04715

Dėl finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1K-417 „Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo“ pakeitimo

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-452, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-12, i. k. 2014-19588

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-13, 2016-01-11, paskelbta TAR 2016-01-12, i. k. 2016-00517

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-281, 2016-07-08, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20677

10.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-405, 2016-11-14, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-27003

11.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-164, 2017-04-25, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07647

12.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-279, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-09-30, i. k. 2019-15442

13.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-260, 2021-07-27, paskelbta TAR 2021-07-27, i. k. 2021-16546

14.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-400, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26869

15.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-245, 2023-06-26, paskelbta TAR 2023-06-26, i. k. 2023-12675