Nutarimas paskelbtas: Žin., 2000, Nr. 12-301

Neoficialus nutarimo tekstas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

 

2000 m. vasario 1 d. Nr. 112

Vilnius

 

DĖL GYVENTOJŲ EVAKAVIMO ORGANIZAVIMO TVARKos
patvirtinimo

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 115–3230) 32 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Gyventojų evakavimo organizavimo tvarką (pridedama).

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                                Andrius Kubilius

 

 

 

Krašto apsaugos ministras                                                                         Česlovas Stankevičius

______________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 112

 

GYVENTOJŲ EVAKAVIMO ORGANIZAVIMO TVARKA

 

I. Bendrosios nuostatoS

1. Ši tvarka nustato gyventojų evakavimo organizavimą, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų, ūkio subjektų, gyventojų pareigas ir teises gyventojų evakavimo ir pasirengimo jam metu.

2. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos:

dezaktyvavimas – radioaktyviųjų medžiagų šalinimas;

degazavimas – nuodingųjų medžiagų kenksmingumo šalinimas;

ribota ekstremali situacija – dėl ekstremalaus įvykio susidariusi padėtis,  kurios metu žuvo ar dingo be žinios ne daugiau kaip 5 žmonės arba ne daugiau kaip 20 žmonių sutrikdytos fiziologinės ar socialinės gyvenimo sąlygos, arba nuostoliai sudaro nuo 200 iki 1 tūkstančio minimalių mėnesinių algų dydžio sumą ir ekstremalaus įvykio teritorijos ribos neišplito už ūkio subjekto teritorijos, o padariniai yra šalinami ūkio subjekto gelbėjimo pajėgomis ir (arba) pasitelkus specialiąsias tarnybas;

vietinė ekstremali situacija – dėl ekstremalaus įvykio susidariusi padėtis, kurios metu žuvo ar dingo be žinios 6-20  žmonių arba 20-60 žmonių sutrikdytos fiziologinės ar socialinės gyvenimo sąlygos, arba nuostoliai sudaro nuo 1 iki 2 tūkstančių minimalių mėnesinių algų dydžio sumą ir ekstremalaus įvykio teritorijos ribos neišplito už savivaldybės  teritorijos, o padariniai yra šalinami ne tik specialiųjų tarnybų pajėgomis, bet ir panaudojant kitus savivaldybės turimus materialinius išteklius arba juos gavus iš kitų savivaldybių;

regioninė ekstremali situacija – dėl ekstremalaus įvykio susidariusi padėtis, kurios metu žuvo ar dingo be žinios daugiau kaip 20 žmonių arba daugiau kaip 60 žmonių sutrikdytos fiziologinės ar socialinės gyvenimo sąlygos, arba nuostoliai sudaro daugiau kaip 2 tūkstančius minimalių mėnesinių algų dydžio sumą ir ekstremalaus įvykio teritorijos ribos išplito apskrityje už vienos savivaldybės teritorijos, o padariniai yra šalinami ne tik apskrities teritorijoje esamų specialiųjų tarnybų pajėgomis, bet ir panaudojant kitus apskrityje turimus materialinius išteklius arba juos gavus iš kitų apskričių;

krašto ekstremali situacija – dėl ekstremalaus įvykio susidariusi padėtis, kai jo padariniai apima vieną ir daugiau  apskričių teritorijų arba į ekstremalios situacijos valdymą įsitraukia valstybinio lygio civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijos;

ūkio subjektas – Lietuvos Respublikoje registruota ir veikianti įmonė, užsienio įmonės filialas ar atstovybė.

3. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijos gyventojų evakavimą organizuoja šiais  būdais:

3.1. pagal gyvenamąją vietą – evakavimas organizuojamas pagal  gyvenamąją vietą, per  gyventojų surinkimo punktus arba tiesiai iš gyvenamųjų vietų bei slėptuvių;

3.2. pagal darbo vietą – evakavimas organizuojamas pagal darbo vietą vadovaujantis ūkio subjektų sudarytais personalo evakavimo planais;

3.3. pagal gyvenamąją ir darbo vietas – evakavimas organizuojamas teritoriniu principu.

4. Gyventojai evakuojami tiesiogiai arba per gyventojų surinkimo punktus taip:

4.1. tiesiogiai gyventojai evakuojami iš gyvenamųjų ir (arba) darbo vietų,  kurios yra užterštoje arba pavojingoje gyventi bei dirbti teritorijoje;

4.2. per gyventojų surinkimo punktus gyventojai evakuojami iš teritorijos, kuri pagal apskrities ar savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo centro prognozę gali būti užteršta ir kurioje pavojinga gyventi bei dirbti.

5. Atsižvelgiant į ekstremalios situacijos mastą, gyventojų evakavimas gali būti laikinasis, ilgalaikis arba negrįžtamasis:

5.1. laikinasis gyventojų evakavimas – gyventojų evakavimas iš jų gyvenamųjų ir (arba) darbo vietų iki trumpalaikių teritorijos švarinimo darbų pabaigos;

5.2. ilgalaikis gyventojų evakavimas – gyventojų evakavimas suteikiant jiems laikinas gyvenamąsias vietas, kai atliekami ilgai trunkantys teritorijos švarinimo darbai;

5.3. negrįžtamasis gyventojų evakavimas – gyventojų evakavimas, kai užterštoje teritorijoje (gyvenamosiose patalpose) negali būti atlikti būtini švarinimo darbai arba juos atlikti kainuoja brangiau, negu apgyvendinti gyventojus naujoje vietoje, arba gyvenamosios patalpos neatitinka reikalavimų ir  netinkamos gyventi. 

 

II. GyventojŲ evakavimo planavimas

6. Evakuoti gyventojus iš galimų ekstremalių įvykių vietos planuojama iš anksto. Gyventojų evakavimo planavimas yra sudedamoji civilinės saugos veiksmų ekstremalių situacijų atvejais  plano dalis.

7. Atsižvelgiant į  ekstremalios situacijos mastą ir kilmę, gyventojų evakavimas planuojamas valstybėje, apskrityje, savivaldybėje, seniūnijoje ir ūkio subjekte.

 

8. Už gyventojų (darbuotojų) evakavimo planų sudarymą ir  jų vykdymą yra atsakingi:

8.1. valstybėje – Civilinės saugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Civilinės saugos departamentas) direktorius;

8.2. apskrityje – apskrities viršininkas;

8.3. savivaldybėje – savivaldybės administracijos direktorius;

8.4. seniūnijoje – seniūnas;

8.5. ūkio subjekte – ūkio subjekto vadovas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1414, 2003-11-13, Žin., 2003, Nr. 108-4835 (2003-11-19)

Nr. 984, 2004-08-18, Žin., 2004, Nr. 130-4667 (2004-08-21)

 

9. Apskrities, savivaldybės, seniūnijos gyventojų ir ūkio subjektų darbuotojų evakavimo planai sudaromi pagal Civilinės saugos departamento parengtas rekomendacijas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 984, 2004-08-18, Žin., 2004, Nr. 130-4667 (2004-08-21)

 

III. GyventojŲ evakavimo organizavimas

10. Atsižvelgiant į ekstremalios situacijos mastą, gyventojų evakavimas organizuojamas valstybiniu, apskrities, savivaldybės lygiu.

11. Valstybiniu lygiu gyventojų evakavimą organizuoja:

11.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisija;

11.2. Ekstremalių situacijų valdymo centras;

11.3. ministerijos, kitos valstybės valdymo institucijos pagal savo kompetenciją per jų ekstremalių situacijų valdymo centrus.

12. Apskrities lygiu gyventojų evakavimą organizuoja:

12.1. apskrities viršininkas per apskrities ekstremalių situacijų valdymo centrą;

12.2. apskrities civilinės saugos departamentas.

 

13. Savivaldybės lygiu gyventojų evakavimą organizuoja:

13.1 savivaldybės administracijos direktorius per ekstremalių situacijų valdymo centrą;

13.2. gyventojų evakavimo komisija, sudaryta prie savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo centro.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1414, 2003-11-13, Žin., 2003, Nr. 108-4835 (2003-11-19)

 

14. Seniūnijose gyventojų evakavimą organizuoja seniūnai.

15. Ūkio subjektų vadovai evakavimą organizuoja savo įmonėse.

16. Gyventojų evakavimui organizuoti sudaromos (įkuriami):

16.1. gyventojų evakavimo komisijos;

16.2. gyventojų surinkimo punktai;

16.3. tarpiniai  gyventojų evakavimo punktai;

16.4. evakuotų gyventojų priėmimo komisijos;

16.5. evakuotų gyventojų priėmimo punktai.

 

17. Gyventojų evakavimą organizuoja gyventojų evakavimo komisijos, sudarytos prie savivaldybių ekstremalių situacijų valdymo centrų, joms vadovauja savivaldybių administracijų direktorių paskirti vadovai. Gyventojų evakavimo komisijos sudaromos iš atitinkamos savivaldybės administracijos, sveikatos apsaugos, policijos, autotransporto ir kitų įstaigų pareigūnų.

Gyventojų evakavimo komisijų uždavinius ir tipinę organizacinę struktūrą nustato krašto apsaugos ministras.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1414, 2003-11-13, Žin., 2003, Nr. 108-4835 (2003-11-19)

 

18. Gyventojų surinkimo punktų paskirtis – surinkti gyventojus ir organizuoti evakavimą. Šiuos punktus sudaro ir praktiniams veiksmams rengia savivaldybės administracijos direktorius. Gyventojų surinkimo punktų veiklą koordinuoja ir kontroliuoja savivaldybės gyventojų evakavimo komisija.

Gyventojų surinkimo punktų uždavinius ir tipinę organizacinę struktūrą nustato krašto apsaugos ministras.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1414, 2003-11-13, Žin., 2003, Nr. 108-4835 (2003-11-19)

 

19. Tarpinių gyventojų evakavimo punktų paskirtis – perregistruoti evakuojamus gyventojus, patikrinti jų cheminį užterštumą, vykdyti dozimetrinę kontrolę ir išsiųsti gyventojus į evakuotų gyventojų priėmimo punktus. Šiuos punktus sudaro ir praktiniams veiksmams rengia savivaldybės administracijos direktorius. Tarpinių gyventojų evakavimo punktų veiklą koordinuoja ir kontroliuoja savivaldybės gyventojų evakavimo komisija.

Tarpinio gyventojų evakavimo punkto uždavinius ir tipinę organizacinę struktūrą nustato krašto apsaugos ministras.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1414, 2003-11-13, Žin., 2003, Nr. 108-4835 (2003-11-19)

 

20. Evakuotų gyventojų priėmimo komisiją sudaro savivaldybės administracijos direktorius. Ji sudaroma iš savivaldybės administracijos, padalinių ir tarnybų vadovų arba jų pavaduotojų, medicinos, policijos ir kitų tarnybų, susijusių su evakuotų gyventojų priėmimu, apgyvendinimu ir aprūpinimu, atstovų. Komisija organizuoja evakuotų gyventojų priėmimą, apgyvendinimą ir būtiniausių paslaugų jiems suteikimą, o jai vadovauja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas vadovas. Evakuotų gyventojų apgyvendinimo vietas nustato savivaldybių administracijų direktoriai, atsižvelgdami į Civilinės saugos departamento parengtas rekomendacijas.

Evakuotų gyventojų priėmimo komisijos uždavinius ir tipinę organizacinę struktūrą nustato krašto apsaugos ministras.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1414, 2003-11-13, Žin., 2003, Nr. 108-4835 (2003-11-19)

 

21. Evakuotų gyventojų priėmimo punktus sudaro ir praktiniams veiksmams rengia savivaldybės, kurioje bus apgyvendinti evakuojamieji, administracijos direktorius. Jų veiklą koordinuoja ir kontroliuoja savivaldybės evakuotų gyventojų priėmimo komisija.

Evakuotų gyventojų priėmimo punkto uždavinius ir tipinę organizacinę struktūrą nustato krašto apsaugos ministras.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1414, 2003-11-13, Žin., 2003, Nr. 108-4835 (2003-11-19)

 

22. Atsižvelgiant į ekstremalios situacijos mastą, organizuojama inžinerinė (kelių būklės nustatymas, maršrutų žvalgymas), medicininė (priešepideminių priemonių įgyvendinimas, infekcinių ligonių nustatymas, jų izoliavimas ir gydymas) ir radiacinė-cheminė žvalgyba. Žvalgybą organizuoja apskričių viršininkai ir savivaldybių administracijų direktoriai, o vykdo priešgaisrinės, žmonių paieškos ir gelbėjimo bei civilinės saugos tarnybos. Žvalgybą vykdančių padalinių veiklą koordinuoja atitinkamo lygio civilinės saugos institucijos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1414, 2003-11-13, Žin., 2003, Nr. 108-4835 (2003-11-19)

 

23. Kai ekstremali situacija susidaro dėl radioaktyviojo (cheminio) užterštumo,  gyventojai evakuojami dviem būdais:

23.1. kai radioaktyvusis (cheminis) užterštumas nenustatytas, gyventojai iš gyvenamosios vietos arba per gyventojų surinkimo punktus  evakuojami tiesiogiai tuo pačiu transportu iki laikinojo apgyvendinimo vietos;

23.2. kai radioaktyvusis (cheminis) užterštumas nustatytas, siekiant išvengti teršalų išplitimo ir kontroliuoti evakuojamų gyventojų užterštumą, evakuojama dviem etapais:

23.2.1. iš gyvenamosios vietos arba per gyventojų surinkimo punktus iki tarpinių gyventojų evakavimo punktų  – savivaldybės (arba savivaldybės pasitelktomis) transporto priemonėmis;

23.2.2. nuo tarpinių gyventojų evakavimo punktų iki laikinojo apgyvendinimo vietos – iš kitų savivaldybių pasitelktu transportu.

24. Gyventojai, kurie evakuojasi nuosavu transportu, vyksta tiesiai į laikinojo apgyvendinimo vietas, o esant radioaktyviajam (cheminiam) užterštumui – per tarpinius gyventojų  evakavimo punktus.

25. Gyventojų evakavimas vykdomas naudojant valstybei, savivaldybėms ir fiziniams bei juridiniams asmenims priklausantį transportą.

 

IV. Gyventojų perspėjimas ir informavimas

26. Gyventojams perspėti ir informuoti naudojama valstybinė perspėjamoji ir informacinė sistema “Signalas”, lokalinės valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės 30 kilometrų įtakos zonos, Kauno užtvindymo zonos perspėjamosios sistemos, į kurias įjungtos centralizuoto valdymo elektros sirenos, radijo taškai, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos studijų kompleksų aparatinės. Šią sistemą dar papildo vietinio įjungimo elektros sirenos.

 

27. Savivaldybėse ir kitose gyvenvietėse, ten, kur nėra centralizuoto valdymo arba vietinio įjungimo elektros sirenų, naudojami policijos, ugniagesių arba kiti specialios paskirties automobiliai, turintys garso stiprinimo įrangą ir vykstantys pagal iš anksto parengtus ir savivaldybių administracijų direktorių patvirtintus maršrutus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1414, 2003-11-13, Žin., 2003, Nr. 108-4835 (2003-11-19)

 

28. Informaciją apie gyventojų evakavimą seniūnijoms, ūkio subjektams perduoda savivaldybių administracijų direktoriai, panaudodami visas veikiančias ryšių priemones ir pasiuntinius pagal iš anksto parengtas ir patvirtintas schemas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1414, 2003-11-13, Žin., 2003, Nr. 108-4835 (2003-11-19)

 

29. Ūkio subjektų darbuotojai perspėjami jų vadovų nustatyta tvarka, naudojant vietinio įjungimo elektros sirenas arba kitas garso priemones, ir informuojami per vietinio radijo transliavimo tinklo vidaus bei lauko garsiakalbius arba per pasiuntinius.

 

V. Sprendimo evakuoti gyventojus  priėmimas ir vadovavimas gyventojų evakavimui

30. Jeigu iškyla pavojus gyventojams, kad būtų išsaugota žmonių gyvybė, sveikata bei turtas, priimamas sprendimas evakuoti gyventojus iš teritorijų, kuriose pavojinga gyventi.

 

31. Atsižvelgiant į ekstremalios situacijos mastą ir pavojų gyventojams, sprendimą dėl jų evakavimo priima ir evakavimui vadovauja:

31.1. kai kuriais ekstremalių situacijų atvejais, kai būtina gyventojus iškeldinti skubiai, – priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos ir policijos pareigūnai;

31.2. susidarius ribotai ekstremaliai situacijai – ūkio subjekto, kurio teritorijoje atsitiko ekstremalus įvykis, vadovas;

31.3. susidarius vietinei ekstremaliai situacijai – savivaldybių administracijų direktoriai;

31.4. susidarius regioninei ekstremaliai situacijai – apskričių viršininkai;

31.5. susidarius krašto ekstremaliai situacijai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisija.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1414, 2003-11-13, Žin., 2003, Nr. 108-4835 (2003-11-19)

 

VI. Užterštų teritorijų sanitarinis švarinimas ir konservavimas

32. Evakavimo metu ir jį užbaigus apskričių viršininkai arba savivaldybių administracijų direktoriai organizuoja užterštų teritorijų sanitarinį švarinimą (atliekamos numatytos sanitarijos ir higienos priemonės: išvalomi šiukšlių vamzdžiai ir šiukšlių rinktuvai, maisto produktų sandėliai ir šaldytuvai, perpumpuojami fekaliniai vandenys, sunaikinami ir užkasami likę naminiai gyvuliai, chemikalais apdorojami rūsiai, šiukšlių rinktuvai, maisto produktų sandėliai ir šaldytuvai, vykdomos kitos priemonės), o prireikus, atsižvelgdami į ekstremalios situacijos mastą, – užterštų teritorijų konservavimą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1414, 2003-11-13, Žin., 2003, Nr. 108-4835 (2003-11-19)

 

VII. Evakuotųjų grįžimas į nuolatines gyvenamąsias vietas

33. Atsižvelgdami į Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, kitų Vyriausybės įstaigų pasiūlymus ir gyventojų saugos kriterijus bei higienos normas, sprendimą dėl evakuotųjų grįžimo į nuolatines gyvenamąsias vietas priima apskrities viršininkas, savivaldybių administracijų direktoriai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1414, 2003-11-13, Žin., 2003, Nr. 108-4835 (2003-11-19)

 

34. Ekstremalios situacijos padariniams išplitus už apskrities ribų, sprendimą dėl evakuotųjų grįžimo į nuolatines gyvenamąsias vietas priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisija.

35. Kai kuriais ekstremalių situacijų atvejais sprendimą dėl evakuotųjų grįžimo į nuolatines gyvenamąsias vietas gali priimti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, policijos pareigūnai, ūkio subjektų vadovai.

36. Organizuotam evakuotų gyventojų grįžimui į nuolatines gyvenamąsias vietas vadovauja tos vietovės, iš kurios buvo evakuoti gyventojai, ekstremalių situacijų valdymo centro vadovas.

 

VIII. Ministerijų, kitų valstybės valdymo institucijų veiksmai gyventojų evakavimo metu

37. Susisiekimo ministerija:

37.1. užtikrina ryšių ir civilinės saugos perspėjimo sistemų darbą;

37.2. užtikrina skubų telegramų perdavimą adresatams;

37.3. suteikia sąlygas pagal nustatytus slaptažodžius be eilės vesti tarptautinius bei tarpmiestinius pasikalbėjimus telefonu;

37.4. organizuoja papildomus tiesioginius telefono, telegrafo ir radijo ryšius, papildomai įrengia galinę ryšių aparatūrą, patalpų ir teritorijos įgarsinimą, skiria ryšių priemonių eksploatavimo ir techninės priežiūros specialistus;

37.5. organizuoja centralizuotą žinybinių ryšių panaudojimą ekstremalių situacijų valdymo centrų reikmėms;

37.6. organizuoja geležinkelio, oro transporto panaudojimą;

37.7. organizuoja kelių priežiūrą gyventojų evakavimo maršrutuose;

37.8. valstybės mastu organizuoja ir koordinuoja gyventojams evakuoti skirto transporto parengimą, paskirstymą ir naudojimą.

38. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl socialinės pagalbos ir garantijų suteikimo evakuotiems ir nukentėjusiems asmenims.

39. Sveikatos apsaugos ministerija:

39.1. kai teritorinių administracinių vienetų (savivaldybių, apskričių) sveikatos priežiūros išteklių ir pajėgų pakanka užtikrinti evakuojamų gyventojų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą, konsultuoja šias institucijas sveikatos priežiūros organizavimo klausimais;

39.2. kai teritorinių administracinių vienetų (savivaldybių, apskričių) sveikatos priežiūros išteklių ir pajėgų nepakanka užtikrinti evakuojamų gyventojų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą ir minėtos institucijos kreipiasi pagalbos, koordinuoja asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, teikdama sveikatos priežiūros paslaugas evakuojamiesiems:

39.2.1. koordinuoja būtinosios medicinos pagalbos organizavimą evakuojamiesiems;

39.2.2. koordinuoja visuomenės sveikatos priežiūros  organizavimą evakuojamiesiems;

39.3. koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų evakavimą;

39.4. vykdo valstybinę radiacinės saugos priežiūrą ir kontrolę;

39.5. vykdo valstybinę geriamojo vandens ir maisto produktų saugos kontrolę;

39.6. vykdo valstybinę užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą ir kontrolę;

39.7. vykdo maisto produktų laikymo ir maisto gaminimo higienos normų laikymosi kontrolę.

40. Ūkio ministerija:

40.1. numato ir įgyvendina priemones, užtikrinančias būtiną energijos ir kuro tiekimą ekstremaliomis aplinkybėmis;

40.2. koordinuoja Lietuvos Respublikos valstybės rezervo materialinių išteklių formavimą, saugojimą, naudojimą ir apskaitos tvarkymą;

40.3. rūpinasi Lietuvos Respublikos valstybės rezervo (naftos produktų, pramoninių ir maisto prekių bei gamybinės techninės produkcijos) kaupimu, atnaujinimu ir saugojimu.

41. Vidaus reikalų ministerija:

41.1. užtikrina viešąją tvarką gyventojų susitelkimo, įsodinimo į transportą, išlaipinimo ir laikinojo apgyvendinimo vietose, gyventojų evakavimo maršrutuose;

41.2. organizuoja  nelaimės zonoje esančio valstybinio, visuomeninio ir privataus turto  apsaugą;

41.3. vykdo nelaimės zonos apsaugą  ir be atskiro leidimo neįleidžia į šią zoną žmonių ir transporto;

41.4. organizuoja žuvusiųjų atpažinimą, dingusiųjų asmenų apskaitą ir paiešką;

41.5. remdamasi Lietuvos Respublikos gyventojų registru, tvarko evakuotų gyventojų apskaitą, teikia adresų informacijos tarnybai duomenis apie laikinai įregistruotus gyventojus;

41.6. kontroliuoja ir reguliuoja autotransporto ir pėsčiųjų kolonų eismą nustatytais maršrutais, organizuoja autotransporto kolonų palydą;

41.7. registruoja evakuotus gyventojus laikinojo apgyvendinimo vietose.

42. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos:

42.1. vykdo priešgaisrinę apsaugą, organizuoja gaisrų gesinimą ir atlieka pirminius gelbėjimo darbus;

42.2. vykdo inžinerinę ir radiacinę-cheminę žvalgybą.

43. Kitos ministerijos ir valstybės valdymo institucijos pagal savo kompetenciją planuoja ir organizuoja gyventojų evakavimo materialinį techninį aprūpinimą bei minimalių gyvenimo sąlygų sudarymą laikinojo apgyvendinimo vietose.

 

Antraštės pakeitimai:

Nr. 1414, 2003-11-13, Žin., 2003, Nr. 108-4835 (2003-11-19)

IX. APSKRIČIŲ VIRŠININKŲ IR SAVIVALDYBIŲ ADMINISTRACIJŲ DIREKTORIŲ FUNKCIJOS GYVENTOJŲ EVAKAVIMO IR PASIRENGIMO JAM METU

44. Apskrities viršininkas:

44.1. koordinuoja savivaldybių, jų ekstremalių situacijų valdymo centrų, ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, esančių apskrities teritorijoje, padalinių veiklą;

44.2. organizuoja savivaldybių, ministerijų ir Vyriausybės įstaigų padalinių, ūkio subjektų bei gyventojų informavimą ir perspėjimą;

44.3. atsižvelgdamas į ekstremalios situacijos mastą, priima sprendimą ir vadovauja gyventojų evakavimui;

44.4. organizuoja evakuojamų gyventojų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą apskrities teritorijoje.

 

45. Savivaldybės administracijos direktorius:

45.1. su transporto savininkais iš anksto sudaro sutartis dėl transporto, kurio prireiks gyventojams evakuoti ir pasirengimo evakavimui metu, suteikimo ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas;

45.2. sudaro ir rengia praktiniams veiksmams gyventojų evakavimo komisiją, evakuotų gyventojų priėmimo komisiją, gyventojų surinkimo ir priėmimo punktus, tarpinius gyventojų evakavimo punktus bei tvirtina šių punktų nuostatus  ir sudėtį;

45.3. organizuoja evakuojamų gyventojų aprūpinimą transportu, maisto produktais ir kitomis buities prekėmis;

45.4. atsižvelgdamas į ekstremalios situacijos mastą, priima sprendimą ir vadovauja gyventojų evakavimui;

45.5. prireikus apgyvendina evakuotus gyventojus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1414, 2003-11-13, Žin., 2003, Nr. 108-4835 (2003-11-19)

 

X. Gyventojų evakavimo ypatybės radiacinės avarijos VALSTYBĖS ĮMONĖJE Ignalinos atominėje elektrinėje atveju

46. Įvykus radiacinei avarijai valstybės įmonėje Ignalinos atominėje elektrinėje, gyventojai turi būti evakuojami pagal Civilinės saugos departamento parengtą Lietuvos Respublikos gyventojų apsaugos radiacinės avarijos Ignalinos atominėje elektrinėje atveju planą. Šio plano pagrindu Ignalinos, Zarasų ir Visagino savivaldybių administracijų direktoriai rengia detaliuosius gyventojų evakavimo planus ir derina evakuojamų gyventojų apgyvendinimo klausimus su savivaldybių, į kurias evakuojami gyventojai, administracijų direktoriais.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1414, 2003-11-13, Žin., 2003, Nr. 108-4835 (2003-11-19)

 

47. Atsižvelgiant į ekstremalios situacijos mastą, sprendimą evakuoti gyventojus priima ir evakavimui vadovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisija.

48. Gyventojų evakavimas vykdomas tiesiogiai iš užterštos teritorijos arba per gyventojų surinkimo punktus, atsižvelgiant į konkrečią padėtį ir vietos ypatybes.

49. Gyventojų evakavimas planuojamas iš valstybės įmonės Ignalinos  atominės elektrinės 30 kilometrų zonos. Atsižvelgiant į susidariusią radiacinę situaciją, gali būti evakuojami gyventojai, gyvenantys ir už 30 kilometrų zonos ribos.

50. Gyventojai evakuojami teritoriniu principu. Esant vienodoms sąlygoms, pirmiausia evakuojami Visagino gyventojai.

51. Gyventojų evakavimo metu Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybės įrengia tarpinius gyventojų evakavimo punktus, o Utenos rajono savivaldybė – atsarginį tarpinį gyventojų evakavimo punktą.

 

XI. Gyventojų evakavimo ypatybės karo grėsmės ar karo atveju

52. Karo grėsmės ar karo atveju, kai valstybėje paskelbiama karo padėtis, gyventojų evakavimui vadovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisija, kuri vykdo savo uždavinius ir funkcijas įstatymų nustatyta tvarka.

 

XII. Gyventojų teisĖs evakavimo metu

53. Lietuvos gyventojai evakavimo metu turi teisę į gyvybės ir sveikatos apsaugą, materialinę ir finansinę paramą, taip pat teisę gauti informaciją apie galimą pavojų.

 

XIII. GyventojŲ pareigos evakavimo metu

54. Lietuvos gyventojai evakavimo metu turi:

54.1. atpažinti civilinės saugos signalus ir mokėti elgtis juos išgirdę;

54.2. mokėti naudotis individualiosiomis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis;

54.3. pranešti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijoms apie susidariusią ekstremalią situaciją arba šios situacijos grėsmę;

54.4. laikytis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų;

54.5. vykdyti visus gyventojų evakavimo komisijos nurodymus ir rekomendacijas;

54.6. atvykę į laikinojo apgyvendinimo vietą, vykdyti visus vietos savivaldos vykdomųjų institucijų nurodymus ir reikalavimus;

54.7. gavę pranešimą apie jų evakavimo pradžią, vykdyti visus gyventojų evakavimo valdymo institucijų nurodymus.

––––––––––––––––––––-

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1414, 2003-11-13, Žin., 2003, Nr. 108-4835 (2003-11-19)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2000 M. VASARIO 1 D. NUTARIMO NR. 112 "DĖL GYVENTOJŲ EVAKAVIMO ORGANIZAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 984, 2004-08-18, Žin., 2004, Nr. 130-4667 (2004-08-21)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2000 M. VASARIO 1 D. NUTARIMO NR. 112 "DĖL GYVENTOJŲ EVAKAVIMO ORGANIZAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

 

*** Pabaiga ***

 

 

Redagavo: Angonita Rupšytė (2004-08-28)

anrups@lrs.lt