Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1996.11.19)
Pakeitimai:
1.
Parlamentas, Įstatymas
Nr. I-1608, 96.11.05, Žin., 1996, Nr.110-2507 (96.11.15)
LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
M I Š K Ų
ĮSTATYMAS
1994 m. lapkričio 22 d. Nr.I-671
Vilnius
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Pagrindinės miškų politikos kryptys
Miškas yra vienas pagrindinių Lietuvos gamtos turtų,
tarnaujantis valstybės ir piliečių gerovei, saugantis
kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, tvarkomas pagal
nenutrūkstamo ir daugiatikslio naudojimo principus, laiduojant
nuosavybės formų įvairovę. Lietuvoje dominuoja valstybinė miškų
nuosavybė.
Miškuose turi būti efektyviai ūkininkaujama, nepažeidžiami
valstybės ekonominiai ir ekologiniai interesai.
Miškuose turi būti užtikrinta aplinkos, augalijos ir
gyvūnijos įvairovės, kraštovaizdžio, gamtinių, kultūrinių
vertybių apsauga ir jų harmoninga sąveika.
Lietuvos teritorijos miškingumas turi būti didinamas, jo
didinimo galimybės nustatomos rengiant teritorinio planavimo
(kraštotvarkos) dokumentus.
Valstybės miškų politiką formuoja Lietuvos Respublikos
Seimas, o ją įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota
Miškų ūkio ministerija.
2 straipsnis. Įstatymo tikslai ir galiojimas
Miškų įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos miško
valdytojų, savininkų ir naudotojų teises ir pareigas naudojant,
atkuriant, auginant ir saugant miškus, derina miško savininkų ir
visuomenės interesus, nustato pagrindinius miškų tvarkymo
principus.
Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos tarptautinėse
sutartyse yra nustatytos kitos miško naudojimo, atkūrimo ir
apsaugos taisyklės, negu numato Lietuvos Respublikos miškų
įstatymas, yra taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.
3 straipsnis. Pagrindinės sąvokos
Miško žemė - apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku
(kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai,
miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei
plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame
pačiame plote esantys miško keliai ir sausinimo grioviai,
kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos
sandėliai bei kiti su mišku susijusių įrengimų užimti plotai,
poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, pelkės, smėlynai,
taip pat žemė, skirta miškui įveisti.
Miško žemė gali būti miškų ūkio arba konservacinės
paskirties.
Miškas - ne mažesnis kaip 0,1 ha, apaugęs medžiais ir kita
miško augalija arba laikinai jos netekęs (kirtavietės,
degimvietės), žemės plotas.
Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, miestuose ar
gyvenvietėse bei kapinėse esančios medžių grupės, siauros - iki
10 m pločio - medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai bei
krūmai ir miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti
parkai nelaikomi mišku. Šių želdinių priežiūros, apsaugos ir
naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Miško valda - privačios arba valstybinės nuosavybės teise
valdomas miško žemės sklypas.
Miško savininkai - valstybė ir Lietuvos Respublikos
piliečiai, įstatymo nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisę į
miškus.
Valstybinio miško valdytojai - miškų urėdijos, rezervatai,
valstybiniai parkai, įmonės bei organizacijos, kurioms įstatymų
ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suteikta
miškų valdymo teisė.
Miško naudotojai - miško valdytojai ir privataus miško
savininkai bei miško nuomininkai, naudojantys miško išteklius,
taip pat kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie įgijo miško
išteklių naudojimo teisę.
Miškų urėdija - valstybinių miškų valdymo ir tvarkymo
institucija, nustatyta tvarka jai suteiktoje valdyti valstybinėje
žemėje atkurianti, prižiūrinti, sauganti mišką bei naudojanti
miško išteklius. Miškų urėdijų tipinius nuostatus tvirtina
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Regioninė valstybinė miškų inspekcija - inspekcija, vykdanti
jai priskirtoje teritorijoje miškų urėdijų, kitų miškų
valdytojų, naudotojų ir savininkų valstybinę miškų kontrolę.
Miško ištekliai - mediena, techninė žaliava, vaistažolės,
grybai, uogos, riešutai, miško augalai, numesti ragai, miško
gyvūnai.
Miškų grupė - miško plotai, kuriuose panašūs pagrindiniai
ūkio tikslai, ūkininkavimo režimas ir miškų funkcinė paskirtis.
Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai - Miškų ūkio
ministerijos, jos regioninių valstybinių miškų inspekcijų, miškų
urėdijų ir valstybinių parkų vadovaujantys darbuotojai ir
specialistai, kurių sąrašą tvirtina miškų ūkio ministras.
4 straipsnis. Miškų grupės
Miškai skirstomi į keturias grupes.
I grupė - rezervatiniai miškai. Valstybinių rezervatų,
valstybinių parkų bei biosferos monitoringo teritorijose esančių
rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai.
Ūkininkavimo tikslas - palikti miškus natūraliai augti.
Jokie miško kirtimai, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų
teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus,
neatliekami.
II grupė - specialios paskirties miškai. Joje skiriami du
pogrupiai.
A - ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio,
telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-
zoologinių draustinių ir draustinių, esančių valstybiniuose
parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose, miškai, saugomų
gamtos išteklių sklypų bei priešeroziniai ir kiti miškai.
Ūkininkavimo tikslas - išsaugoti arba atkurti miško
ekosistemas. Leidžiami atkuriamieji kirtimai gamtinę brandą
pasiekusiuose medynuose bei tokie kirtimai atitinkamų saugomų
teritorijų nuostatuose numatytais atvejais ir kitos brandos
amžiaus medynuose, visų rūšių ugdymo ir sanitariniai kirtimai.
B - rekreaciniai miškai. Miško parkai, kurortiniai miškai,
valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško
sklypai ir kiti miškai.
Ūkininkavimo tikslas - formuoti ir išsaugoti rekreacinę
miško aplinką. Leidžiami atkuriamieji kirtimai gamtinę brandą
pasiekusiuose medynuose, visų rūšių ugdymo, sanitariniai ir
kraštovaizdžio formavimo kirtimai.
III grupė - apsauginiai miškai. Tai geologinių,
geomorfologinių, hidrografinių, kartografinių ir kultūrinių
draustinių bei šių rūšių draustinių, esančių valstybiniuose
parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose, miškai, apsaugos
zonų ir kiti miškai.
Ūkininkavimo tikslas - formuoti produktyvius medynus,
galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandenų, žmogaus gyvenamosios
aplinkos apsaugos funkcijas. Leidžiami neplyni ir nedidelio ploto
(iki 6 ha) plyni, ugdymo bei sanitariniai kirtimai.
IV grupė - ūkiniai miškai. Tai visi kiti miškai, nepriskirti
I-III miškų grupėms, tarp jų valstybinių parkų ūkinių zonų
miškai.
Ūkininkavimo tikslas - laikantis gamtosaugos reikalavimų
formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną.
Leidžiami visi kirtimai. Plynų kirtimų biržės negali būti
didesnės kaip 10 hektarų.
Miškų ūkio ministerijai leidus, plynų kirtimų biržės pagal
miškotvarkos projektus III miškų grupėje gali būti padidintos
iki 8 ha, IV - iki 15 ha. Kitais atvejais biržes didinti galima
tik suderinus su Aplinkos apsaugos ministerija.
Paskiros draustinių ir rekreacinių miškų dalys, remiantis
teritorinio planavimo dokumentais, gali būti priskirtos
skirtingoms miškų grupėms.
Miškų skirstymo į grupes tvarką nustato, o kitus miškus
nustatytoms grupėms priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
5 straipsnis. Miškų nuosavybė
Pagal nuosavybės formas miškai skirstomi į valstybinius ir
privačius.
Miškų nuosavybės santykius reguliuoja šis įstatymas,
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas bei kiti įstatymai.
Privačių miškų valdos neskaidomos į dalis, jei valda yra
arba tampa mažesnė kaip 5 ha. Saugomose teritorijose tai
reguliuoja Saugomų teritorijų įstatymas.
Pirkti mišką tomis pačiomis sąlygomis turi pirmenybę:
1) gretimų valdų savininkai;
2) asmenys, turintys aukštąjį arba specialųjį vidurinį
miškininkystės išsilavinimą.
Miško žemė visuomenės poreikiams iš miško valdytojų ir
savininkų gali būti paimama (išperkama) Žemės įstatymo nustatyta
tvarka.
Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso
valstybinės reikšmės miškai, jeigu jie yra priskirti:
1) valstybiniams rezervatams, nacionalinių ir regioninių
parkų rezervatams;
2) Kuršių nerijos nacionaliniam parkui;
3) apsauginiams miškams iki 7 km pločio juostoje nuo
Baltijos jūros ir Kuršių marių, ypač vertingiems rekreaciniams
miškams, miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės
sėklininkystės objektams, kurortų sanitarinės apsaugos I - II
zonoms, miestų miškams, miško parkams, miško genetiniams
rezervatams, miško medelynams ir miško sėklinėms plantacijoms.
Valstybinės reikšmės miškams taip pat priskiriami kiti pagal
Lietuvos Respublikos žemės reformos ir kitus įstatymus
neprivatizuotini miškai, išskyrus miškus, kurie įstatymų
nustatyta tvarka grąžinami privatinėn nuosavybėn.
6 straipsnis. Valstybinės miško žemės nuoma
Valstybinė miško žemė nenuomojama. Išimtį sudaro vykdant
žemės reformą likę neprivatizuoti nedideli, tarp privačių valdų
įsiterpę, teritoriškai nepatogūs miškų urėdijoms ir valstybiniams
parkams valdyti miško žemės sklypai. Šie sklypai gali būti
išnuomojami fiziniams ir juridiniams asmenims Lietuvos
Respublikos žemės ir Žemės nuomos įstatymų nustatyta tvarka.
7 straipsnis. Valstybinis miškų valdymas ir Miškų
įstatymo vykdymo priežiūra
Valstybinių miškų savininko funkcijas atlieka Lietuvos
Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybinė
institucija. Miškų ūkio ministerija vykdo visų Lietuvos miškų
valstybinio valdymo funkcijas. Valstybinių miškų ūkinio
valdymo funkcijas atlieka, miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą
bei miško išteklių naudojimą organizuoja Generalinė miškų
urėdija prie Miškų ūkio ministerijos, kurios nuostatus
tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Miškų ūkio ministerija ir jos regioninės valstybinės miškų
inspekcijos kontroliuoja, kaip vykdomas Miškų įstatymas, vykdo
Lietuvos Respublikoje valstybinę miškų būklės, naudojimo,
atkūrimo ir apsaugos kontrolę. Miškų urėdijų ir valstybinių parkų
valstybinės miškų tarnybos pareigūnams gali būti pavedama jiems
priskirtų kontroliuoti miško savininkų, valdytojų ir naudotojų
miškų būklės naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinė kontrolė.
Valstybinės miškų kontrolės nuostatus tvirtina Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai turi teisę: turėti ir
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nešioti
tarnybinį ginklą, stabdyti visų rūšių transportą, gabenantį
medieną miškuose esančiais keliais bei miško žemės teritorijoje,
ir tikrinti šios medienos įsigijimo bei transportavimo teisėtumo
dokumentus, sustabdyti, apriboti arba uždrausti neteisėtą ūkinę
veiklą miško valdoje, jeigu ja pažeidžiamas šis įstatymas, kitų
norminių aktų reikalavimai ar daroma žala miškui.
Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai neturi teisės dirbti
samdos pagrindais, būti steigėjais ir akcininkais privačiose
medienos ruošos, medienos perdirbimo, prekybos mediena ir
medžioklės aptarnavimo įmonėse.
Valstybinės miškų tarnybos pareigūnų nuostatus tvirtina
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Aplinkos apsaugos ministerija, vykdydama valstybinį gamtos
išteklių naudojimo reguliavimą miškuose bei jų apsaugos kontrolę:
kontroliuoja nustatyta tvarka Lietuvos teritorijos
miškingumo didinimą, miškų išdėstymą ir kraštovaizdžio formavimą;
atlieka miškų naudojimo programų ekspertizę ir
kontroliuoja, kaip šios programos vykdomos;
derina pagrindinio kirtimo apimtis ir kontroliuoja, ar
laikomasi patvirtintos kirtimo normos;
derina miškotvarkos projektus ir kontroliuoja, kaip miško
valdytojai ir savininkai laikosi šio miškotvarkos projekto
reikalavimų naudodami ir atkurdami miškus;
derina ir kontroliuoja, kaip miško žemė paverčiama kitomis
naudmenomis;
derina melioracijos, bendro naudojimo kelių, naudingųjų
iškasenų telkinių, komunikacinių bei kitų statybos objektų
dislokavimo vietas ir projektus;
kartu su Miškų ūkio ministerija nustato miškų ūkio veiklos
apribojimus saugomose teritorijose, grybų, uogų, riešutų,
vaistažolių ir kitų miško produktų rinkimo tvarką ir kontroliuoja
jos laikymąsi, numato retų bei nykstančių augalų, grybų, gyvūnų
apsaugos priemones, kontroliuoja, kad jos būtų įgyvendintos;
tvirtina gyvūnų ir vaistažolių naudojimo limitus,
reglamentuoja ir kontroliuoja miško gyvūnų apskaitą ir naudojimą;
derina ir kontroliuoja aviacheminių kovos priemonių
naudojimą prieš miško kenkėjus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1608, 96.11.05, Žin., 1996, Nr.110-2507 (96.11.15)
8 straipsnis. Ekonominis miškų ūkio reguliavimas
Miškų urėdijų miškų atkūrimo, ugdymo, priežiūros, apsaugos,
medienos ruošos bei miškotvarkos darbai, gamybinių ir gyvenamųjų
objektų statybos ir remonto, miško kelių tiesimo ir remonto,
žemės sausinimo sistemų priežiūros darbai, pagrindinių priemonių
įsigijimas ir remontas bei kita miškų ūkio veikla apmokama iš
Miško fondo lėšų.
Miško fondas miškų urėdijose sudaromas: iš pajamų už
parduotą nenukirstą mišką ir žaliavinę medieną (miške, tarpiniame
ir galutiniame sandėlyje), šalutinį miško naudojimą (šienavimas
ir gyvulių ganymas, medžių sula, grybai ir uogos, vaistažolės,
miško paklotės ir lapų rinkimas), antraeilių miško medžiagų ruošą
(sakų, kelmų, karnų ir žievės, šakelių, naujametinių eglučių ir
kitų dekoratyvinių medžiagų), už išnuomotus miško plotus
medžioklei, poilsio ir verslų organizavimui, pajamų už parduotą
žemės ūkio ir medžioklės produkciją, miško sėklas, sodmenis bei
suteiktas įvairias paslaugas, iš gautų lėšų už atlygintus miškų
ūkio nuostolius dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo
paskirties pakeitimo, nuostolius, netesybas ir baudas už miško
pažaidas bei Nenukirsto miško pardavimo taisyklių pažeidimą ir
kitų pagal Miško fondo sudarymo ir naudojimo tvarką numatytų
šaltinių.
Miško fondas neapmokestinamas, jo sudarymo ir naudojimo
tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Miško fondas taip pat gali būti sudaromas valstybiniuose
parkuose bei kitose miško įmonėse ir organizacijose.
Žemės mokestis už miško žemę neimamas.
Miškų urėdijų ir valstybinių parkų padaliniai, perdirbantys
žaliavinę medieną, ją perka ta pačia tvarka kaip ir kiti medienos
vartotojai ir moka įstatymų nustatytus mokesčius.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali teikti subsidijas bei
lengvatinius kreditus miškams įveisti, atkurti, auginti,
priešgaisrinei ir sanitarinei miškų apsaugai bei miškų
infrastruktūrai plėtoti. Jeigu ribojama miško valdytojų,
savininkų ir naudotojų ūkinė veikla, jiems teikiamos mokesčių bei
kitos lengvatos ir kompensacijos įstatymų ir Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka.
Racionaliau ir efektyviau miškų ūkiui tvarkyti miško
savininkai gali savanoriškai jungtis į kooperacines struktūras,
kurti tikslinius fondus ar kitaip kaupti lėšas miško ūkinei
veiklai plėtoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė skatina šių
struktūrų veiklą.
9 straipsnis. Piliečių buvojimas miške
Piliečiai turi teisę laisvai lankytis miškuose, išskyrus
rezervatų ir specialios paskirties (pasienio zona, kariniai
objektai ir kt.) miškus. Jie gali rinkti vaistažoles, vaisius,
riešutauti, uogauti ir grybauti, laikyti bites aviliuose ir
bitidėse, laikydamiesi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos
aplinkos apsaugos įstatymo bei poįstatyminių aktų. Išimtį sudaro
privatūs miškai iki 100 m atstumu apie miško savininkų sodybas
ir miškai, kuriuose tai apribota kitų įstatymų.
Rajonų ir miestų savivaldybės miškų urėdijų ir valstybinių
parkų teikimu, o miestų miškuose - be šio teikimo, kai yra
svarbių priežasčių (didelis gaisrų pavojus, miško kirtimai,
specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti
miško išteklius, miško verslai ir pan.), gali visuose miškuose
uždrausti ar apriboti piliečių lankymąsi bei vaistažolių, grybų,
uogų ir kitų miško produktų rinkimą.
Miškų lankymą ir miško produktų rinkimą saugomose
teritorijose reguliuoja Saugomų teritorijų įstatymas ir šių
teritorijų nuostatai.
Uždraustų ar apribotų lankyti miškų ribas rodo miško
valdytojo, savininko ar naudotojo pastatyti informaciniai
ženklai.
Miško lankytojai, pastebėję miške gaisrą, privalo jį
užgesinti, o jeigu negali užgesinti, turi nedelsdami pranešti
miškų urėdijai, valstybiniam parkui, valstybinei priešgaisrinės
apsaugos tarnybai, policijai ar vietos savivaldybei.
II. MIŠKO NAUDOJIMAS
10 straipsnis. Miško savininkų, valdytojų ir naudotojų
pareigos
Miškai turi būti tvarkomi pagal miško nenutrūkstamo
naudojimo principą, kad mediena bei kita miško produkcija būtų
nuolat tiekiama ir būtų išlaikyta metinė ar periodinė pusiausvyra
tarp medienos prieaugio ir jos paruošų.
Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti
miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku
ir tinkamai atkurti iškirstą mišką, mišką naudoti tokiais būdais,
kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai
ūkininkauti miško žemėje (miške), palaikyti dirvožemio našumą,
išsaugoti biologinę įvairovę, laikytis šiame bei kituose
įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose nustatytų taisyklių.
Miško naudotojai privalo sutvarkyti miško plotus, kurie buvo
sudarkyti naudojant mišką, taip, kad jie tiktų naudoti pagal
paskirtį, tausoti miško kelius, sausinimo sistemas ir kitus
technologinius įrenginius, nepažeisti miško valdytojų, savininkų
ir kitų naudotojų teisių bei teisėtų interesų.
Miško valdytojai ir naudotojai valstybiniuose miškuose
privalo laikytis Nenukirsto miško pardavimo taisyklių. Šias
taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Valstybiniuose miškuose medienos ruošėjai per miško naudojimo
leidime nustatytus terminus, įskaitant pratęstus terminus,
privalo iškirsti mišką ir išvežti pagamintą medieną. Miško
kirtimo ir pagamintos medienos išvežimo terminai, jeigu medienos
ruošėjas pageidauja, pratęsiami laikotarpiui iki 6 mėnesių. Per
nustatytą terminą, įskaitant ir pratęstąjį, neiškirstas miškas ir
neišvežta žaliavinė mediena neatlygintinai pereina miško
valdytojo žinion ir realizuojama bendrais pagrindais, o gautos
lėšos įskaitomos į Miško fondą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta žaliavinės
medienos apskaitos ir ženklinimo tvarka yra privaloma visiems
miško valdytojams, savininkams ir naudotojams.
11 straipsnis. Miško valdytojų, savininkų ir naudotojų
teisė naudotis mišku bei jo ištekliais
Privačių miškų savininkai teisę naudotis mišku įgyja gavę
žemės sklypo nuosavybę patvirtinantį dokumentą.
Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus tvirtina
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Valstybinio miško išteklių naudojimo teisė įgyjama gavus
atitinkamą miško valdytojo leidimą. Tokio leidimo išdavimo tvarką
nustato Miškų ūkio ministerija.
Miškai gali būti naudojami medienos ir kitų miško produktų
ruošai, poilsiui, moksliniams tyrimams, mokymui, medžioklei,
bitininkystei, gamtinių kompleksų apsaugai bei kitiems šiam
įstatymui neprieštaraujantiems tikslams.
Miško valdytojai ir savininkai nustatyta tvarka gali
išnuomoti miško plotus medžioklei, vaistažolių ruošai, poilsiui,
moksliniams tyrimams, šalutiniam miško naudojimui.
Miško naudotojai turi teisę leidime nustatyta tvarka tiesti
technologinius miško kelius, įrengti miško produkcijos krovimo
bei transporto stovėjimo aikšteles, montuoti gamybinius įrengimus
ir atlikti kitus su miško ruoša susijusius darbus.
Miško naudojimo nustatyti terminai ir sąlygos įrašomi miško
naudojimo leidimuose.
Miško naudotojų teises saugo Lietuvos Respublikos įstatymai.
Pažeistos teisės turi būti atstatomos, o padaryti nuostoliai -
atlyginami.
Miško naudojimo teisės gali būti apribotos įstatymų
nustatyta tvarka visuomenės, aplinkos bei miško apsaugos
interesais.
Užsienio valstybių subjektams teisė naudoti miško išteklius
gali būti suteikta Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
12 straipsnis. Miško išteklių naudojimo teisės
nutraukimas
Valstybinio miško išteklių naudojimo teisė nutraukiama,
kai: pasibaigia miško naudojimo terminas; miško naudotojas savo
noru atsisako naudoti mišką; nesilaikoma leidime naudoti mišką
nustatytų reikalavimų ir miško kirtimo bei apsaugos taisyklių;
perleidžiama miško naudojimo teisė ar likviduojamas juridinis
asmuo, kuris turėjo teisę naudoti miško išteklius; miškas
paimamas visuomenės poreikiams, taip pat miško ir aplinkos
apsaugos interesais.
Miško išteklių naudojimo teisė privačiuose miškuose
nutraukiama Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose
nustatyta tvarka.
13 straipsnis. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis
Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik
išimtiniais atvejais, derinant valstybės, miško savininko ir
visuomenės interesus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka.
Miško iškirtimas technologinėms ir gamybinėms miškų ūkio
reikmėms (daigynams įrengti, miško ūkiniams keliams tiesti,
priešgaisrinėms juostoms, technologiniams proskiebiams, poilsio
aikštelėms ir medienos sandėliams įrengti, nustatyta tvarka
žvyrui ir smėliui kasti ūkio reikmėms, kitiems miško įrenginiams)
nėra miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis.
Jeigu įstatymų nustatyta tvarka įveisiamas miškas ne miško
žemėje, šiam plotui įsigalioja Miškų įstatymas.
14 straipsnis. Miško žemės sausinimas, tręšimas ir kelių
tiesimas
Miško žemės sausinimas, tręšimas ir nuodingųjų cheminių
medžiagų naudojimas negali prieštarauti Aplinkos apsaugos
įstatymui ir atitinkamiems norminiams aktams.
Miško žemės sausinimo sistemų ir miško kelių, einančių per
keleto miško savininkų ir valdytojų valdas, priežiūrą ir remontą
privalo atlikti tų valdų savininkai ir valdytojai.
Nedideli miško žemės sausinimo sistemų priežiūros darbai
atliekami, miško keliai tiesiami miško savininkų, valdytojų,
naudotojų ir miško fondo lėšomis.
Kiti visų miškų sausinimo darbai finansuojami iš biudžeto.
15 straipsnis. Tarnybinės žemės dalos
Miškų urėdijos ir valstybiniai parkai turi teisę jiems
suteiktose žemėse skirti savo darbuotojams tarnybines žemės
dalas. Jų skyrimo normas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė. Ši žemė neprivatizuojama.
III. VALSTYBINIS MIŠKŲ KADASTRAS IR
MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS
16 straipsnis. Valstybinė miškų inventorizacija, miškų
apskaita ir miškų kadastras
Valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos
tikslas - įvertinti miško išteklius, jų kokybę, teikti žinias
apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę.
Valstybinė miškų inventorizacija atliekama visose miško
valdose. Miškų urėdijose, valstybiniuose rezervatuose ir
valstybiniuose parkuose inventorizuojamos ir apskaitomos ne tik
miško, bet ir ne miško žemės (žemės ūkio naudmenos, vandenys ir
pan.).
Valstybinės miškų inventorizacijos specialistai turi teisę
įeiti į visas miško valdas, atlikti inventorizacijos darbus ir
gauti reikiamą informaciją jai vykdyti.
Valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos
tvarką, turinį ir periodiškumą nustato Miškų ūkio ministerija, o
saugomose teritorijose (rezervatai, valstybiniai parkai ir
valstybiniai draustiniai) - Miškų ūkio ministerija kartu su
Aplinkos apsaugos ministerija.
Remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis,
tvarkoma miškų apskaita, sudaromas valstybinis miškų kadastras
bei rengiami miškotvarkos projektai.
Valstybinis miškų kadastras apima visumą duomenų apie
miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir
ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Miškų ūkio
ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos apsaugos
ministerija.
Valstybinė miškų inventorizacija ir apskaita privačiuose
miškuose atliekama valstybės lėšomis, kituose miškuose -
valstybės, miško valdytojų ir miško fondo lėšomis.
17 straipsnis. Miškotvarkos projektas
Miškotvarkos projektas yra pagrindas miško ūkiui
organizuoti. Jis privalomas visoms miško valdoms, išskyrus
savininkų, turinčių miškų iki 3 ha ne miškų masyvuose. Miškai
turi būti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal šį projektą.
Miškų ūkio ministerija, atsižvelgdama į valdos dydį, nustato jo
turinį ir kitus rodiklius, taip pat medynų kirtimo amžių visuose
miškuose. Pagrindiniai kirtimai atliekami brandžiuose,
perbrendusiuose miškuose, miško kirtimo taisyklėse numatytais
atvejais ir pribręstančiuose medynuose. Metinė pagrindinių
kirtimų norma nustatoma kiekvienam miškų valdytojui bei
savininkui pagal Miškų ūkio ministerijos patvirtintą metodiką.
Privalomos vykdyti projekto dalys - pagrindinių kirtimų norma,
miško atkūrimas bei gamtosaugos reikalavimai.
Lietuvos Respublikos miško kirtimo normą valstybiniuose
miškuose tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Valstybinių miškų valdytojai, turintys miškų daugiau kaip
500 ha, ir piliečiai, valdantys bendrosios nuosavybės teise
daugiau kaip 500 ha miškų, privalo neviršyti metinės pagrindinių
kirtimų normos, išskyrus stichinių nelaimių atvejus ir jeigu ši
norma nebuvo išnaudota ankstesniais metais, skaičiuojant nuo jos
patvirtinimo metų. Kitais atvejais leidimą viršyti metinę
pagrindinių kirtimų normą gali leisti tik Miškų ūkio ministerija,
suderinusi su Aplinkos apsaugos ministerija. Kiti miško
savininkai ir valdytojai, nepažeisdami miško kirtimo taisyklių
reikalavimų, gali nukrypti nuo metinės normos, bet privalo
laikytis dešimtmečio kirtimų normos.
Miškotvarkos projektai tvirtinami Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka.
Miškotvarkos projektus rengia valstybinė miškotvarkos
tarnyba ar Miškų ūkio ministerijos leidimus (licencijas) turintys
fiziniai ir juridiniai asmenys. Šiuos leidimus turintys asmenys
gali atlikti ir miškų inventorizaciją, o inventorizavimo duomenis
pateikti valstybinei miškotvarkos tarnybai.
Miškotvarkos projektai rengiami valstybės, miško savininkų,
valdytojų ir miško fondo lėšomis.
IV. MIŠKO ATKŪRIMAS, AUGINIMAS IR KIRTIMAS
18 straipsnis. Miško atkūrimas ir įveisimas
Mišką privalo atkurti jo valdytojai, savininkai bei
naudotojai savo lėšomis, vadovaudamiesi Miškų ūkio ministerijos
patvirtintais nuostatais.
Miškas ne miško žemėse gali būti įveisiamas suderinus su
miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba pagal žemėtvarkos ar
miškotvarkos projektus. Jis įveisiamas valstybės, miško
valdytojų, savininkų ir miško fondo lėšomis.
Želdintinose kirtavietėse ir degimvietėse dirbtiniu būdu
miškas atkuriamas ne vėliau kaip per dvejus metus po jų
atsiradimo. Miškas dirbtiniu būdu įveisiamas ir atkuriamas
genetiniu - ekologiniu pagrindu, selekcinės kilmės sodmenimis
(sėklomis). Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai gali uždrausti
miško valdytojams, savininkams ir naudotojams tolesnius
pagrindinius kirtimus, kol nebus atkurtas iškirstasis miškas.
Išimtys leidžiamos, kai dėl stichinių nelaimių miškas žūva
dideliuose plotuose.
Miško atkūrimas ir įveisimas taip pat apima menkaverčių
medynų rekonstrukciją, želdinių (dirbtinai įveistų ir natūraliai
atžėlusių) papildymą, priežiūrą ir apsaugą iki jaunuolynas
susiformuoja. Žuvę želdiniai per dvejus metus atkuriami.
Iškirsti ąžuolynai, klevynai, liepynai, uosynai ir pušynai,
augę jiems tinkamose augimvietėse, turi būti vėl atkurti tomis
pačiomis medžių rūšimis.
Miškų ūkio ministerija organizuoja miško genofondo apsaugą
ir selekcinės sėklininkystės bazės kūrimą, nustato sėklų bei
sodmenų kokybės reikalavimus.
19 straipsnis. Medynų auginimas ir kirtimas
Medynų augimą reguliuoja ugdymo ir rekonstrukciniai
kirtimai, kitos miškų priežiūros bei žemės derlingumo didinimo
priemonės pagal Miškų ūkio ministerijos patvirtintus normatyvus
ir taisykles.
Ugdymo kirtimai atliekami nebrandžiuose medynuose jų našumui
ir stabilumui didinti bei bioįvairovei išsaugoti. Šiais kirtimais
reguliuojamas medynų tankumas ir rūšinė sudėtis.
Sanitariniai kirtimai atliekami miško sveikatingumui
palaikyti ir gerinti.
Pagrindiniai kirtimai atliekami laikantis Miškų ūkio
ministerijos patvirtintų taisyklių.
Taip pat gali būti atliekami kirtimai kraštovaizdžiui
formuoti, biotechninėms priemonėms vykdyti, priešgaisrinėms
juostoms įrengti, technologinių įrenginių vietoms paruošti ir
kiti kirtimai.
V. MIŠKŲ APSAUGA
20 straipsnis. Miškų apsaugos uždaviniai
Miškas ir jo produkcija saugomi nuo neteisėtų veiksmų:
savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų,
miško produkcijos grobstymo, miško teršimo, šiukšlinimo, miško
padegimo, naminių gyvulių daromos žalos.
Miškas taip pat saugomas nuo ligų, kenkėjų, laukinių žvėrių
daromos žalos, gaisrų ir kitų stichinių nelaimių, mechaninių
miško dirvožemio ir medžių pakenkimų.
21 straipsnis. Miškų apsauga nuo gaisrų ir stichinių
nelaimių
Miškuose privalo būti sukurta ir palaikoma vientisa
valstybinė priešgaisrinių priemonių sistema, apimanti stebėjimo,
profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šią vientisą
valstybinę priešgaisrinių priemonių sistemą rengia ir organizuoja
jos įgyvendinimą Miškų ūkio ministerija ir jai pavaldžios miškų
urėdijos bei valstybiniai parkai kartu su miestų (rajonų)
savivaldybėmis. Miško valdytojai, savininkai, naudotojai ir
lankytojai privalo laikytis Miškų priešgaisrinės apsaugos
taisyklių. Šias taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
Miškų urėdijos bei valstybiniai parkai ir savivaldybės
skiria lėšų vientisai valstybinei priešgaisrinio stebėjimo ir
gaisrų gesinimo sistemai visose miško valdose. Miško valdytojai
ir savininkai savo lėšomis įgyvendina profilaktines
priešgaisrines priemones (įrengia priešgaisrines juostas ir
laužavietes, valo užšlemštą mišką ir kita).
Stichinių nelaimių miškuose atvejais Lietuvos Respublikos
Vyriausybė arba jos įgaliota Miškų ūkio ministerija turi teisę
nustatyti specialias apsaugos ir nelaimių padarinių šalinimo
priemones, kurios yra privalomos visiems miško valdytojams,
savininkams ir naudotojams.
22 straipsnis. Miškų apsauga nuo ligų ir kenkėjų
Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi laikytis
Miškų sanitarinės apsaugos taisyklių, informuoti miškų urėdijas
bei valstybinius parkus vietose apie medžių ligų ir kenkėjų
židinius, nustatytais terminais išvežti iš miško arba tinkamai
apsaugoti nuo kenkėjų paliekamą miške spygliuočių medieną. Miškų
sanitarinės apsaugos taisykles tvirtina Miškų ūkio ministerija.
Masiniai kenkėjų ir ligų židiniai lokalizuojami ir
likviduojami valstybės, miško valdytojų, savininkų ir Miško
fondo lėšomis.
23 straipsnis. Miškų apsauga nuo naminių gyvulių ir
žvėrių daromos žalos
Naminių gyvulių ganiava valstybinėse miško žemėse
draudžiama, išskyrus Miškų ūkio ministerijos numatytus atvejus.
Privačiuose miškuose ganiava draudžiama kirtavietėse,
natūraliuose ir kultūriniuose iki 20 metų jaunuolynuose.
Medžiojamų žvėrių skaičius miško žemėse, išskyrus
specializuotus medžioklei skirtus plotus, turi būti reguliuojamas
taip, kad būtų garantuotas ekosistemos stabilumas ir žvėrių
skaičiaus bei pašarų išteklių miške pusiausvyra. Reguliuojant
žvėrių skaičių miške, laikomasi Aplinkos apsaugos ir kitų
įstatymų reikalavimų.
24 straipsnis. Miškų apsauga nuo kenksmingos taršos
Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai informuoja miškų
urėdijas bei valstybinius parkus vietose apie pramoninės taršos
poveikį miškams. Leistiną taršos intensyvumą ir žalos miškams
atlyginimą reguliuoja Aplinkos apsaugos įstatymas.
Žuvę ar pažeisti miškai, jei nustatyti kaltininkai, turi
būti atkuriami teršėjų lėšomis, kitais atvejais - valstybės,
specialiųjų fondų, miško valdytojų ir savininkų lėšomis.
VI. ATSAKOMYBĖ UŽ MIŠKŲ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
25 straipsnis. Atsakomybė
Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę Miškų įstatymo
reikalavimus, traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka.
26 straipsnis. Neteisėta veika padarytos žalos
atlyginimas
Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą miško
valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ir interesams,
privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atstatyti
iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką
nustato įstatymai ir poįstatyminiai aktai.
Mediena, įgyta pažeidžiant šį įstatymą, konfiskuojama
valstybės arba savininko naudai įstatymų nustatyta tvarka.
Nuostolių sumos išieškomos nukentėjusios šalies naudai.
Nuostoliai už žalą, padarytą valstybiniam miškui, išieškomi į
Miško fondą.
Pareikšti ieškinius dėl neteisėta veika padarytos žalos turi
teisę:
1) miško valdytojai, savininkai ir naudotojai, kurių miškui,
turtui ar interesams padaryta žala;
2) miškų naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinę kontrolę
vykdančios institucijos bei jų pareigūnai už šio įstatymo
pažeidimus.
VII. ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMAS
27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.
Įsigaliojus Lietuvos Respublikos miškų įstatymui, netenka
galios Lietuvos Respublikos miškų kodeksas (Žin., 1979, Nr. 19-
241).
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS