Įsakymas netenka galios 1998-08-06:

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 286, 1998-07-16, Žin., 1998, Nr. 69-2025 (1998-08-05), i. k. 0982210ISAK00000286

Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo

Suvestinė redakcija nuo 1997-06-13 iki 1998-08-05

Įsakymas paskelbtas: Žin. 1994, Nr. 34-633, i. k. 0932210ISAK00000262

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS

Į S A K Y M A S

DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO LAIVYBOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

1993 m. liepos 3 d. Nr. 262

Vilnius

Vykdant Tarptautinių jūros konvencijų reikalavimus ir siekiant užtikrinti saugią laivybą jūrų uoste ir jo prieigose, išsaugoti uosto vandenis nuo užteršimo nafta ir jos produktais bei sumažinti gaisrų galimybes laivuose,

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisykles (pridedama).

2. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonui organizuoti ir kontroliuoti šių taisyklių vykdymą, su jų reikalavimais supažindinti visų įplaukiančių į uostą laivų kapitonus bei Lietuvos Respublikoje įregistruotų laivų savininkus.

3. Šio įsakymo vykdymo kontrolę pavesti Susisiekimo ministerijos vandens transporto departamentui.

SUSISIEKIMO MINISTRAS JONAS BIRŽIŠKIS

Patvirtinta:

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos

1993 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 262

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos

T A I S Y K L Ė S

1. Bendrieji nuostatai

1.1. Taisyklių juridinis pagrindas.

Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei potvarkiais dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono ir Lietuvos jūrų uostų direkcijos bei jų įstatais, o taip pat Tarptautinėmis konvencijomis dėl priemonių apsaugoti okeaną nuo teršimo, dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje ir dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje.

1.2. Taisyklių galiojimas.

Šios taisyklės galioja uosto akvatorijoje, jūriniame reide, o taip pat toje uosto teritorijos dalyje, kurioje yra navigaciniai ženklai su jų matomumo zonomis.

Uosto akvatorijos ir teritorijos ribos nurodytos šių taisyklių 4.1 ir 4.11^* prieduose.

Uosto akvatorijoje veikia 1972 m. Tarptautinės laivų eismo taisyklės (TLET-72).

1.3. Taisyklių kalba.

Taisyklės parašytos valstybine ir anglų kalba.

1.4. Gelbėjimo darbai.

Patekusių į nelaimę uosto akvatorijoje, jūriniame reide ir uosto prieigose laivų, jų įgulų, keleivių bei atskirų asmenų gelbėjimo darbus organizuoja ir asmeniškai jiems vadovauja uosto kapitonas. Uosto kapitono nurodymu visi uoste ir reide stovintys laivai, jų įgulų nariai bei uosto klientai privalo dalyvauti gelbėjimo darbuose, pasitelkdami jų žinioje esančius žmones ir panaudodami esamą techniką, materialines vertybes, ryšių priemones, įrengimus bei prietaisus.

Gelbėjimo darbai uosto prieigose vykdomi nepaisant uosto ribų ir tokiame atstume, kad kuo efektyviau būtų galima panaudoti techniką.

1.5. Navigaciniai ženklai.

Kranto švyturiai ir navigaciniai radijo švyturiai, kiti kranto ir vandens navigaciniai ženklai eksploatuojami Lietuvos jūrų uostų direkcijos švyturių eksploatacijos ir hidrografinės grupės.

Kranto švyturių bei navigacijos radijo švyturių duomenys pateikti navigaciniuose aprašymuose bei jūrlapiuose, kitų kranto ir vandens navigacinių ženklų duomenys nurodyti šių taisyklių 4.11 priede.

1.6. Dugno gilinimas.

Uosto akvatorijoje, įplaukimo į uostą jūros zonoje gilinimo, projektinių gylių palaikymo bei kitus hidrotechninius darbus organizuoja ir atlieka Lietuvos jūrų uostų direkcija. Šių darbų projektai ir konkretus jų vykdymas derinami su uosto kapitonu.

1.7. Taisyklių vykdymas.

Šių taisyklių veikimo ribos yra numatytos šio skyriaus 1.2 punkte. Taisykles privalo vykdyti visi juridiniai ir fiziniai asmenys, veikiantys arba esantys uosto ribose.

2. Reikalavimai

2.1. Pranešimai prieš laivui atplaukiant.

Likus 72 valandoms iki laivo atplaukimo į uostą, laivo kapitonas apie tai praneša uosto kapitonui. Tai pirminis pranešimas. Jame nurodoma: laivo pavadinimas, laivo vėliava, registracijos uostas, pagrindiniai laivo matmenys, laivo grimzlė gėlame vandenyje, duomenys apie krovinį.

Šis pranešimas kartojamas likus 48 ir 24 valandoms iki laivo atplaukimo į uostą.

Jeigu reiso trukmė trumpesnė už minėtą laiką, tai pranešimas siunčiamas tuoj pat, laivui išplaukus iš uosto.

Likus 2 valandoms iki laivo atplaukimo į uostą, daromas paskutinis pranešimas. Jame pakartojamas laivo pavadinimas, nurodoma laivo grimzlė gėlame vandenyje, patikslinamas laivo atplaukimo laikas, užsakomas (jeigu reikia) locmanas ir radiolokacinis laivo vedimas (kapitonui pageidaujant).

Uosto laivybos priežiūros tarnyba perduoda laivo kapitonui leidimą, leidžiantį ar neleidžiantį laivui įplaukti į uostą, nurodo laivo švartavimo krantinėje arba inkaravimo vietas.

2.2. Laivų atplaukimo įforminimas. Laivui atplaukus į uostą, jis įforminamas uosto laivybos priežiūros tarnyboje per laivo atstovą arba agentą. Tam reikalingi dokumentai:

laivams, esantiems laivų Registro įskaitoje:

2.2.1. laivo matavimo liudijimas;

2.2.2. laivo sanitarinis liudijimas;

2.2.3. pilietinės atsakomybės garantijos liudijimas (dėl užteršimo naftos produktais – laivai, pervežantys daugiau kaip 2000 t naftos produktų);

2.2.4. laivo nepavojingumo užteršimui nafta tarptautinis liudijimas;

2.2.5. laivo krovinių deklaracija;

2.2.6. bendroji deklaracija;

2.2.7. laivo įgulos sąrašas;

2.2.8. keleivių sąrašas;

laivams, nesantiems laivų Registro įskaitoje:

2.2.9. bendroji deklaracija;

2.2.10. laivo įgulos sąrašas.

Laivo įplaukimas į uostą turi būti įformintas per 6 valandas nuo laivo įplaukimo į uostą momento.

Laivams, kurie išplaukimą įformina kartą per 3 mėnesius, įplaukimas įforminamas radiotelefonu, pranešant:

2.2.11. laivo pavadinimą;

2.2.12. laivo kapitono pavardę;

2.2.13. laivo išplaukimo įforminimo datą;

2.2.14. laivo įgulos narių skaičių;

2.2.15. ypatingus atsitikimus reiso metu.

Išplaukimą įforminti 3 mėnesiams turi teisę tik tie laivai, kurie plaukia žvejoti į Baltijos jūrą ir laivo savininkas raštu garantuoja, kad tie laivai neplauks į užsienio uostus.

Žvejybiniams laivams galiojančius laivo kapitono žvejybos bilietą ir laivo žvejybos žurnalą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 179, 1997-05-13, Žin., 1997, Nr. 54-1254 (1997-06-12), i. k. 0972210ISAK00000179

2.3. Laivų grimzlė.

Leidžiama laivų grimzlė atskirose uosto akvatorijos vietose nurodyta šių taisyklių 4.2 priede. Nenurodytose uosto vietose leidžiamą laivų grimzlę praneša uosto locmanas, o laivų statykloje bei laivo remonto įmonėse – šių įmonių akvatorijų kapitonai. Už pranešamos laivo grimzlės dydžių tikslumą atsako laivo kapitonas. Jis taip pat atsako už padarinius, įvykusius dėl praneštos laivo grimzlės netikslumo.

Paprastai laivo grimzlė gėlame vandenyje nurodoma metrais ir jo dešimtosiomis dalimis.

Leidžiama laivų grimzlė uosto akvatorijoje nurodoma esant nuliniam vandens lygiui.

Duomenis apie vandens lygį uosto akvatorijoje tiesiogiai pateikia uosto laivybos priežiūros tarnyba telefonu, radiotelefonu, radiograma pagal laivo kapitono paklausimą.

2.4. Laivų greitis.

Visoje uosto akvatorijoje nustatomas ne didesnis kaip 6 mazgų laivų greitis. Laivai, kurių pats mažiausias nuolatinis greitis yra didesnis nei 6 mazgai, privalo plaukti pertraukiamu eigos variklių darbo režimu. Praplaukiant vietas, kuriose laivo sukeltos bangos yra pavojingos, plaukiama pačiu mažiausiu greičiu, prie kurio laivą dar galima valdyti.

Laivo greitis neribojamas, jei laivas uosto kapitono nurodymu plaukia gelbėjimo tikslais. Tačiau ir šiais atvejais laivo kapitonas kai kuriose uosto akvatorijos vietose plaukia tik leistinu greičiu.

2.5. Locmanų veikla.

Visame Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikia valstybinių locmanų tarnyba, kuri yra uosto kapitono valdybos struktūrinis padalinys ir Laivų eismo tarnybos (LET) sudėtinė dalis.

Locmanų veiklos zona yra nuo bujos Nr. 1 (jūroje) iki vidaus reidų ar uosto bei laivų remonto įmonių ir laivų statyklos krantinių.

Vedant laivą į plaukiojantį doką, prie doko laivo vedimas perduodamas dokmeisteriui. Be to, locmanai peršvartuoja laivus uoste nuo vienos krantinės prie kitos krantinės. Remontuojami laivai laivų remonto įmonėse peršvartuojami tų įmonių locmanų ar kapitonų, ar valstybinių uosto locmanų pagalba, sudarius toms įmonėms su uosto kapitono valdyba ar locmanų brolija atitinkamus kontraktus.

Vedant laivus būtina laikytis locmanų tarnybos įstatuose numatytų reikalavimų bei tvarkos.

2.6. Laivų eismo valdymas.

Laivų eismo tarnyba (LET) valdo laivų plaukimą nuo locmanų bujos Nr. 1 uosto prieigose, visuose reiduose ir visame uoste iki tarptautinės perkėlos. LET locmanai-operatoriai budi visą parą. Šaukinys – „Radijo-5“.

Dideli ir stambūs laivai bei visi tanklaiviai laivų ir uosto saugumui užtikrinti, nepriklausomai nuo to, ar yra laive locmanas ar ne, vedami ir jų plaukimas kontroliuojamas LET pagalba (radarų pagalba). Už LET teikiamas paslaugas sutinkamai su uoste veikiančiais tarifais imamas mokestis. Mažiems ir vidutiniams laivams, jei laive yra locmanas, LET paslauga nebūtina.

LET teikia laivams šias paslaugas:

valdo laivų plaukiojimą;

vykdo laivų plaukiojimo radiolokacinę kontrolę;

vykdo laivų vietos radiolokacinę kontrolę laivams nuleidus inkarus;

perduoda savo kompetencijoje turimą navigacinę ir kitokią informaciją;

radiolokaciniu būdu veda laivus.

LET atsako už savo nurodymus laivams radiolokacinės aparatūros tikslumo ribose.

Laivo, kuris naudojasi LET paslaugomis, kapitonas privalo budėti 9-ajame radiotelefoniniame kanale (šaukinys: „Klaipėda radijo – 5“), jeigu laivui nenurodytas kitas kanalas.

Laivų su nuleistais inkarais kapitonai privalo budėti 16- ajame radiotelefoniniame kanale.

Jeigu radiotelefoninis ryšys nutrūksta, laivas privalo išplaukti iš laivybinio kanalo zonos, kol nebus atstatytas ryšys.

Privaloma vykdyti LET nurodymus dėl:

plaukimo eiliškumo,

plaukimo maršruto ir greičio,

inkaravimosi vietos,

veiksmų, siekiant išvengti pavojaus.

Gavęs LET nurodymus, laivas privalo juos pakartoti.

LET ir laivo radiopokalbiai užrašomi ir saugojami 3 paras. Pasibaigus nurodytam terminui, LET nepriima laivų savininkų ir kapitonų pretenzijų.

LET paslaugų teikimas neatleidžia laivo kapitono nuo atsakomybės už laivo saugumą.

2.7. Laivai reiduose.

Jūriniame reide laivams inkaruotis skirtos vietos ribojamos koordinatėmis:

2.7.1. 55^o44',5N, 20^o 52', OE 55^o 47',0N, 20^o 53', IE – Tiktai

55^o 44',5N, 20^o 55',5E 55^o 47', ON, 20^o55',5E tanklaiviams

2.7.2. 55^o 41',8N, 20^o52', OE 55^o 43',7N, 20^o52', OE – Visiems

55^o 43',7N, 20^o 55',5E 55^o 41',8N, 20^o 55',5E kitiems

laivams

Visuose reiduose laivai su nuleistais inkarais privalo budėti 16-ajame radiotelefoniniame ryšių kanale.

Reiduose stovinčių laivų įgulos su krantu susisiekia uosto keleivinio laivo pagalba, kuris bazuojasi uosto generalinių krovinių rajono prieplaukoje Nr. 7 ir plaukioja pagal nustatytą tvarkaraštį.

Inkaravimosi vietą reiduose laivai pasirenka taip, kad pasikeitus vėjo arba srovės krypčiai, besisukdamas ant inkaro laivas neužkliūtų už kitų laivų, vandens navigacinių ženklų, seklumų, kanalo briaunų, hidrotechninių įrengimų.

2.8. Laivai prieplaukose.

Laivas kiek galima priplaukia prie prieplaukos nurodytu kampu:

laivai iki 1000 BRT – ne didesniu kaip 30^o kampu;

laivai, didesni kaip 1000 BRT – ne didesniu kaip 20^o kampu.

Jeigu nurodytu kampu priplaukti prie prieplaukos laivas negali, reikalavimus įvykdo padedant vilkikams.

Tanklaiviai prie prieplaukų stovi priekiu į uosto vartus. Jeigu tai neįvykdoma, iš uosto laivybos priežiūros tarnybos (LPT) gaunamas specialus leidimas švartuotis kitaip.

Jei nesišvartuodamas prie prieplaukos laivas naudojo inkarą (inkarus), prisišvartavęs įtraukia į vietą.

Laivo stovėjimui prieplauką ruošia ta organizacija, kurios žinioje ji yra.

Pertempti laivą išilgai prieplaukos tuo pačiu bortu į prieplaukos pusę leidžiama:

be locmano, jei pertempiama atstumu, neviršijančiu laivo ilgio;

su locmanu, jeigu pertempiama atstumu, viršijančiu laivo ilgį.

Laivui stovint prieplaukoje ir esant sudėtingoms hidrometeorologinėms sąlygoms (kai vėjo greitis viršija 20 m/s, uosto akvatorijoje jaučiamas jūros bangavimas, jaučiama povandeninė trauka, pavojingas laivo stovėjimui ledonešis, didelis akvatorijos vandens lygio svyravimas), jo galimybę stovėti ar laivui pasilikti prie prieplaukos sprendžia uosto laivybos priežiūros tarnyba, dalyvaujant laivo kapitonui.

Jei šiuo atveju laivui reikia atsitraukti nuo prieplaukos, tai daroma tik vilkikams padedant, naudojantis locmano paslaugomis ir laive turi būti laivo kapitonas arba jo vyresnysis padėjėjas.

Tanklaiviai su naftos produktais stovėti gali tik:

prie prieplaukų Nr. 1, 2, 3 uosto naftos krovimo rajone;

prie degalų tiekimo laivams bazavimosi vietų;

prie naftos krantinės uosto šaldomųjų krovinių rajone;

jūriniame reide.

Dviems laivams stovėti bortas prie borto galima tik leidus uosto laivybos priežiūros tarnybai.

Mažesni nei 1000 BRT laivai, uosto laivybos priežiūros tarnybai leidus, gali stovėti bortas prie borto 3 korpusais, bet tik uosto šaldomųjų krovinių rajone.

Laivų statyklos bei remonto įmonių akvatorijose stovintys laivai laikosi vietinių taisyklių.

Stovinčių prieplaukose laivų eigos variklių parengtis ir įgulos narių skaičius turi užtikrinti jų stovėjimo uoste saugumą.

Laivų, stovinčių uosto prieplaukose, eigos variklius, inkaravimosi bei vairavimo įrenginius išvesti iš parengties tuoj pat veikti galima tik suderinus su uosto laivybos priežiūros tarnyba pagal kapitono paraišką, nurodant eigos variklių išvedimo laiką. Šiuo atveju už laivo saugumą uoste atsako laivo kapitonas ir laivo savininkas.

Laivai, stovintys laivų savininkų prieplaukose, gali išvesti iš parengties tuoj pat veikti eigos variklius, inkaravimosi bei vairavimo įrenginius tik laivų savininkams leidus ir suderinus su LPT. Šių laivų saugumas uoste užtikrinamas jų savininko organizuotomis priemonėmis.

Pakeisti laivo stovėjimo vietą galima uosto iniciatyva 1 kartą per parą, prieš dvi valandas apie tai pranešant laivo vadovybei.

Orų prognozė sužinoma iš uosto laivybos priežiūros tarnybos bet kuriuo paros metu per radiotelefoninį ryšį (kanalas Nr. 9).

Apie artėjančią audrą arba pavojingus laivybai hidrometeorologinius reiškinius laivybos priežiūros tarnyba praneša per laivų savininkų dispečerines, o laivams, registruotiems kituose uostuose, tiesiogiai laivų vadovybei arba per laivų agentus.

Stovėti prie uosto prieplaukų laivai gali tik leidus prieplaukos savininkui ir suderinus su uosto laivybos priežiūros tarnyba.

Audros arba pavojingų laivybai hidrometeorologinių reiškinių metu, kai laivams stovėti prie prieplaukų pavojinga, laivai uosto laivybos priežiūros tarnybos nurodymu privalo pakeisti stovėjimo vietą ar išplaukti į vidaus ar išorinį reidus.

Pagal laivo kapitono paraišką į uosto dispečerinę iš laivo paimamos atliekos, nutekamieji vandenys bei vandenys su naftos priemaiša.

Atplaukę į uostą, vidaus plaukiojimo laivai pateikia uosto laivybos priežiūros tarnybai vidaus vandenų laivybos inspekcijos užplombuotus išsiurbimo čiaupus. Plombos patikrinamos ir laivui išplaukiant iš uosto.

Laivo stovėjimo vietos kordoninės dalies (nuo prieplaukos krašto iki pirmojo bėgio) švarą ties laivu palaiko laivo įgula.

Prieplaukoje stovintis laivas, pastebėjęs vandenyje naftos dėmes, privalo nedelsdamas apie tai pranešti uosto laivybos priežiūros tarnybai, įrašydamas į laivo žurnalą.

2.9. Plaukiojimas akvatorijoje.

Laivai, plaukiantys laivybiniu kanalu, pradedant nuo bujos Nr. 1 jūriniame reide ir baigiant jūrinio kelto prieplaukomis, naudojasi kelio teise. Visi kiti laivai, plaukiojantys skersai arba įstrižai kanalo, minėtiems laivams privalo duoti kelią.

Laivams plaukioti uosto akvatorijoje galima tik hidrometeorologinėmis sąlygomis, nustatytomis laivų Registro.

Sportiniams ir pramoginiams laivams, nesantiems laivų Registro įskaitoje, leidžiama plaukioti akvatorijoje, jei tai nekelia pavojaus kitiems laivams ir tik gavus LET leidimą.

Plaukiojimą akvatorijoje reguliuoja Laivų eismo tarnyba. Todėl prieš pradėdamas plaukiojimą akvatorijoje, laivas privalo gauti tam leidimą (kanalas Nr. 9).

Laivų eismo tarnyba prireikus uždraudžia laivų plaukiojimą uosto akvatorijoje arba vėl leidžia, pranešdama apie tai per laivų savininkų dispečerines, o laivams, registruotiems kituose uostuose, tiesiogiai arba per laivų agentus.

Laivams, neturintiems radiolokatorių, plaukiojimas uosto akvatorijoje leidžiamas tik matant toliau nei 0,5 jūrmylės ir gavus LET leidimą.

Laivai, turintys radiolokatorių, gali plaukioti uosto akvatorijoje, matant mažiau nei 0,5 jūrmylės tik gavus LET leidimą.

Laivams, kurių grimzlė yra 4 ir daugiau metrų, plaukiojimas laivybiniu kanalu yra vienpusis ir tik su locmano pagalba.

Laivams, plaukiojantiems laivybiniu kanalu ir likusia uosto akvatorijos dalimi, aplenkti vienas kitą galima, laikantis TLET-72 ir plaukiant ne greičiau kaip 6 mazgai, suderinus veiksmus tarpusavyje ir su LET.

Laivų prasilenkimas uosto akvatorijoje su laivais, atliekančiais dugno gilinimo darbus ir iškėlusius specialius ženklus arba šviesas, vykdomas laikantis specialių taisyklių (4.7 priedas).

2.10. Plaukiojimas užšąlusiame uoste.

Laivų plaukiojimas užšalusioje uosto akvatorijoje ir jūriniame reide leidžiamas laivams, turintiems laivų Registro ledo klasę. Kitiems laivams plaukioti akvatorijoje, esant ledui, galima tik uosto kapitonui arba jo įgaliotam pareigūnui leidus (LPT).

Uosto kapitonas praneša laivams apie ledo storį uosto akvatorijoje bei laivų plaukiojimo sąlygas.

Paraišką ledlaužiams laivo kapitonas pateikia kartu su paraiška locmanui. Ši paraiška reiškia, kad laivo kapitonas susipažino su ledo stoviu, įvertino laivo technines galimybes ir nusprendė plaukti per ledą.

Paskui ledlaužį plaukiant laivų vilkstinei, ledlaužiui ir vilkstinei vadovauja locmanas. Jei locmano nėra, vilkstinei vadovauja ledlaužio kapitonas.

Ledlaužio darbą gali vykdyti uosto vilkikai arba kiti laivai, turintys laivų Registro ledo klasę.

Laivams plaukiant su ledlaužiu, tarp jų palaikomas radijo ryšys, darbas vykdomas laikantis ženklų reikalavimų.

Laivams plaukiant per ledą, visame laivybiniame kanale leidžiamas tik vienpusis plaukiojimas.

Reikalingi duomenys apie laivą, pateikusį paraišką plaukti per ledą, sužinomi radiotelefonu.

2.11. Laivų vilkimas.

Velkant laivus, už vilkimo saugumą atsako pareigūnas, vadovaujantis vilkimo darbams.

Vilkti laivus laivybiniame kanale galima tik leidus laivų eismo tarnybai.

Vilkti laivus švartavimosi ar inkaravimosi metu galima tik uosto laivų eismo tarnybai leidus.

Vilkti leidžiama iki hidrometeorologinių sąlygų ribos, nurodytos vilkiko ir velkamojo laivo dokumentuose.

Vilkimui vadovauja:

velkant laivus, didesnius kaip 1000 BRT – šių laivų kapitonai;

velkant laivus, turinčius 1000 BRT ir mažesnius – galingiausio vilkiko kapitonas.

Vilkikų kiekį pasirenka laivo kapitonas, atsižvelgdamas į locmano pasiūlymus, šių taisyklių rekomendacijas (4.8 priedas)*.

Leidžiama vilkti kelis laivus vienoje vilkstinėje, tačiau vilkstinės bendras ilgis neturi viršyti 100 metrų, o plotis – 25 metrus.

Laivai, naudodamiesi vilkikų paslaugomis, privalo vilkimui pateikti patikimus lynus arba virves.

Sudėtingų objektų vilkimas vykdomas tik šviesiu paros metu. Sudėtingi objektai:

įvairių tipų sieliai;

pontonai, plaustai, plaukiojančios prieplaukos;

plaukiojantys dokai, plaukiojančios dirbtuvės, plaukiojantys bokštai;

burlaiviai be mechaninio variklio, debarkaderiai, velkamieji povandeniniai aparatai.

Velkant privalomas abipusis radiotelefoninis arba garsinių signalų ryšys.

2.12. Laivų išplaukimo įforminimas.

Išplaukimas įforminamas uosto laivybos priežiūros tarnyboje per laivo atstovą arba agentą. Reikalingi šie dokumentai:

2.12.1. laivams, esantiems laivų Registro įskaitoje:

laivo patentas;

laivo sertifikatas;

laivo tinkamumo plaukiojimui liudijimas;

laivo matavimų liudijimas;

laivo sanitarinis liudijimas;

leidimas naudotis laivo radijo stotimi;

laivo krovos žymių liudijimas;

leidimas vežioti keleivius (keleiviniams laivams);

tarptautinis liudijimas, patvirtinantis laivo nepavojingumą užteršimui nafta;

liudijimas laivo įgulos minimumui;

laivo krovinių deklaracija;

laivo stovumo skaičiavimai;

laivo įgulos sąrašas;

laivo keleivių sąrašas;

medicinos įstaigos viza, leidžianti įgulai išplaukti (laivams, įregistruotiems Lietuvos Respublikos uostuose);

pilietinės atsakomybės garantijos liudijimas dėl užterštumo nafta (laivams, vežantiems daugiau kaip 2000 t naftos produktų);

diplomai ir kvalifikaciniai liudijimai;

bendroji deklaracija;

priešgaisrinis sertifikatas;

asmens dokumentai;

licencija, suteikianti teisę vežti laivu keleivius ir krovinius.

2.12.2. laivams, nesantiems laivų Registro įskaitoje:

laivo bilietas;

laivo tinkamumo plaukiojimui liudijimas;

bendroji deklaracija;

įgulos sąrašas;

diplomai ir kvalifikaciniai liudijimai;

asmens dokumentai ir SKK pažyma;

licencija, suteikianti teisę vežti laivu keleivius ir krovinius.

2.12.3. laivams, išplaukiantiems eigos išbandymams:

laivo kapitono paraišką išplaukimui;

laivų Registro leidimas išplaukti eigos išbandymams;

įgulos sąrašas su medicininės įstaigos atžyma;

laivų remonto įmonės specialistų sąrašas su medicininės įstaios sutikimu;

laivo pareigų sąrašas;

diplomai, kvalifikaciniai liudijimai.

2.12.4. laivams, išplaukiantiems į jūrinį reidą:

laivo kapitono radiotelefoninis prašymas leisti išplaukti į jūrinį reidą;

žodinis pranešimas, kad laive yra galiojantis Laivo tinkamumo plaukiojimui liudijimas;

žodinis pranešimas, kad laive užtenka specialistų eigos budėjimui ir laivo saugumui užtikrinti;

žodinis pranešimas, kad radijo ryšio priemonės su uostu užtikrinamos.

Už šių žinių teisingumą laivo kapitonas atsako nustatyta tvarka. Šie duomenys užrašomi ir uosto laivybos tarnybos žurnale. Uosto Laivybos priežiūros tarnyba šiuos duomenis gali patikrinti.

2.12.5. vidaus plaukiojimo laivams:

žodinis laivo kapitono pateikimas tų duomenų, kurie užrašomi į laivybos priežiūros tarnyboje išplaukiančių laivų registracijos žurnalą. Tie duomenys sutvirtinami laivo kapitono parašu žurnalo skiltyje „pastabos“.

2.12.6. laivų įguloms (įgulos dalims), išvykstančioms į kitame uoste esantį laivą:

nustatytos formos prašymas įforminti išvykimą;

įgulos (jos dalies) sąrašas;

diplomai ir kvalifikaciniai liudijimai;

asmens dokumentai;

2.12.7. laivams, kuriem įforminamas išplaukimas 3 mėnesiams:

radiotelefoninė paraiška leidimui išplaukti;

įgulos narių skaičius;

laivo tinkamumo plaukiojimui liudijimo galiojimo data;

licencija, suteikianti teisę vežti laivu keleivius ir krovinius.

2.12.8. vietinio plaukiojimo laivams:

laivo sertifikatas, laivo patentas arba laivo bilietas;

laivo tinkamumo plaukiojimui liudijimas;

bendroji deklaracija;

įgulos sąrašas;

diplomai ir kvalifikaciniai liudijimai;

asmens dokumentai;

licencija, suteikianti teisę vežti laivu keleivius ir krovinius.

3. Draudimai

3.1. Vandens ir oro teršiniai.

Uosto akvatorijoje draudžiama pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Tarptautinių konvencijų, kurių dalyvė yra Lietuva, reikalavimus dėl aplinkos išsaugojimo nuo teršimo.

Uosto akvatorijoje draudžiama:

3.1.1. išmesti ir išpilti už borto bet kokias medžiagas ir atliekas; jas būtina laikyti laive, kol bus atiduotos į uosto talpyklas pagal laivo vadovybės paraišką;

3.1.2. teršti orą tirštais dūmais ir kenksmingomis dujomis; 3.1.3. nuimti plombas nuo laivo užbortinių kiaurymių vožtuvų, tai nesuderinus su uosto laivybos priežiūros tarnyba;

3.1.4. vykdyti bet kokius veiksmus laive su nafta, jos produktais ir kenksmingomis medžiagomis, vandenimis ir atliekomis, turinčiomis tų medžiagų priemaišų, tų veiksmų neįrašius „Laivo naftos operacijų žurnale“;

3.1.5. laivui išplaukti į jūrą arba marias su rezervuarais, užpildytais kenksmingomis medžiagomis ir atliekomis;

3.1.6. teršti prieplauką arba reidą, kur laivas krauna kenksmingus krovinius arba atiduoda iš laivo atliekas;

3.1.7. lieti vandenį iš latakų ir išorinių kiaurymių;

3.1.8. naikinti naftos dėmes apie laivą įgulos jėgomis, naudojant chemikalus ir nepranešus apie tai uosto laivybos priežiūros inspekcijai;

3.1.9. nepranešti apie kenksmingų medžiagų išpylimą ar išmetimą iš laivo, pastebėtas naftos dėmes uosto laivybos priežiūros tarnybai ir nepažymėti laivo žurnale;

3.1.10. nuleisti valtis ir jomis plaukioti, plauti laivą ir dažyti jo korpusą.

3.2. Hidrotechniniai įrenginiai.

Uoste draudžiama:

3.2.1. švartuotis ne tam skirtose vietose;

3.2.2. gadinti hidrotechninius įrenginius;

3.2.3. tvirtinti švartovus už hidrotechninių įrenginių dalių ir ne tam skirtų vietų;

3.2.4. sukti laivo sraigtą arčiau kaip 10 metrų nuo prieplaukos laivams, turintiems didesnę kaip 1000 BRT talpą, arba esant laivo grimzlei laivagalyje daugiau kaip 4 metrai;

3.2.5. bandyti laivo variklius, laivui stovint prieplaukoje;

3.2.6. daryti hidrotechninių darbų projektus, nesuderinus su uosto kapitonu;

3.2.7. pradėti hidrotechninius darbus ir akvatorijos gylių matavimus be uosto kapitono leidimo;

3.2.8. artintis laivui prie prieplaukos didesniu kaip 20-o kampu laivams, turintiems mažesnę kaip 1000 BRT talpą, ir 10-o kampu laivams, turintiems didesnę kaip 1000 BRT talpą;

3.2.9. krauti bet kokius krovinius, įrenginius ant prieplaukų kordoninės dalies (nuo prieplaukos briaunos iki pirmojo bėgio, o jei bėgio nėra – 2,5 metro juostoje);

3.2.10. laivui pasvirti daugiau kaip 4-o kampu į priešingą nuo prieplaukos pusę;

3.2.11. priplaukti laivams prie prieplaukų, nesuderinus su uosto laivybos priežiūros tarnyba;

3.2.12. laivu sugadinus hidrotechninius įrenginius apie tai nepranešti uosto laivybos priežiūros tarnybai ir neįforminti reikalingais dokumentais;

3.2.13. hidrotechniniais statiniais užstoti kranto ir vandens navigacinius ženklus;

3.2.14. nuleisti inkarus povandeninio kabelio zonoje;

3.2.15. vykdyti dugno gręžinius bei imti jo mėginius be uosto kapitono leidimo;

3.2.16. baigus hidrotechnines statybas, palikti statybines atliekas, priemones bei prietaisus;

3.2.17. naudoti hidrotechninius įrenginius be priėmimo akto ir neįtraukiant uosto kapitono į priėmimo komisiją.

3.3. Statybos darbai uoste.

Uoste draudžiama:

3.3.1. statiniais užstoti navigacinius ženklus;

3.3.2. naudotis statybos projektais, nesuderintais su uosto kapitonu;

3.3.3. palikti statybines atliekas, priemones bei prietaisus statybų vietose, jas baigus statyti;

3.3.4. palikti nesutvarkytą aplinką statybos vietoje, baigus statybinius darbus;

3.3.5. naudoti statinius be priėmimo komisijos atitinkamo įvertinimo bei įforminimo.

3.4. Priešgaisrinė apsauga.

Uoste laivams draudžiama:

3.4.1. naudotis atvira ugnimi, tai nesuderinus su uosto priešgaisrine tarnyba;

3.4.2. naudoti priešgaisrinės sistemos gesinimo žarnų sujungimus, neatitinkančius tarptautinių standartų;

3.4.3. priešgaisrines priemones naudoti ne pagal paskirtį;

3.4.4. priešgaisrinę sistemą palikti užpildytą vandeniu, esant neigiamai oro temperatūrai;

3.4.5. priešgaisrinę sistemą išvesti iš naudojimo, neįrengus ją pakeičiančios sistemos;

3.4.6. laivų remonto įmonių atstovams laive naudoti atvirą ugnį be laivo kapitono raštiško leidimo ir nesuderinus su uosto priešgaisrine tarnyba;

3.4.7. laive naudoti bet kokias papildomas šildymo bei maisto gaminimo priemones, nesuderinus su uosto priešgaisrine tarnyba;

3.4.8. laive naudoti bet kokias papildomas apšvietimo priemones, išskyrus elektrines, techniškai tvarkingas;

3.4.9. įplaukti į uostą tanklaiviams, nepranešus uosto kapitonui apie krovinių rezervuarų degazavimą;

3.4.10. stovėti naftos krovimo krantinėse be kibirkštis gesinančių tinklelių ant variklių išmetamųjų vamzdžių;

3.4.11. pradėti degių krovinių arba sprogstamų medžiagų krovos darbus, nesuderinus su uosto priešgaisrine tarnyba;

3.4.12. stovėti uoste nedegazavus rezervuarų, kai nafta ar jos produktai iškrauti;

3.4.13. rūkyti laivuose ne tam skirtose vietose;

3.4.14. švartuotis prie naftos krovimo prieplaukų kitais tikslais;

3.4.15. naudojant atvirą ugnį, taisyti laivus, stovinčius prie naftos krovimo prieplaukų arba stovinčius kitose vietose, bet kraunančius naftą;

3.4.16. viršyti nustatytą spaudimą laivo naftos ir jos produktų krovimo sistemoje ir lanksčiuose vamzdžiuose;

3.4.17. uoste stovėti laivams, kurių priešgaisrinės priemonės ir sistemos neatitinka laivų Registro reikalavimų;

3.4.18. uoste stovėti laivams, kurių priešgaisrinės priemonės neparuoštos naudojimui;

3.4.19. naudoti atvirą ugnį laivuose, stovinčiuose arčiau kaip 100 metrų nuo laivų, vykdančių naftos, jos produktų arba degių bei sprogstamų medžiagų krovos darbus;

3.4.20. laive laikyti pirotechnines signalines priemones ne tam skirtoje, specialiai įrengtoje vietoje;

3.4.21. naudoti pirotechnines signalines priemones ne pagal paskirtį;

3.4.22. priimti naftos kilmės kurą ne iš specialių naftos kuro laivų-bunkeriuotojų, tai nesuderinus su uosto priešgaisrine tarnyba;

3.4.23. bunkeriuoti laivą naftos kilmės kuru iš laivo-bunkeriuotojo arba kito laivo: jei viename iš jų priešgaisrinė sistema techniškai netvarkinga; abiejuose laivuose nepasiruošta gaisro gesinimui; viename iš laivų vykdomi darbai, naudojant atvirą ugnį; esant laive keleiviams ir nepasiruošus užtikrinti jų saugumą;

3.4.24. tanklaiviuose krauti degias medžiagas, jei laive yra pašalinių žmonių (išskyrus pareigūnus), jei žmonės, dirbantys tanklaivyje, turi su savimi degtukų, žiebtuvėlių, metalinių daiktų, galinčių įskelti žiežirbą;

3.4.25. tanklaivyje švartavimuisi bei vilkimui naudoti metalinius lynus (leidžiama naudoti tik natūralaus pluošto arba sintetines virves);

3.4.26. tanklaiviuose apšvietimui bei pasišvietimui naudoti priemones, sukeliančias dujų sprogimą;

3.4.27. įeiti į rezervuarus bei cisternas, jei jos nedegazuotos;

3.4.28. vykdyti naftos bei jos produktų krovos darbus, kai žaibuoja;

3.4.29. vilkti tanklaivį, vilkike neįvedus tokio pat priešgaisrinio režimo, kaip ir tanklaivyje;

3.4.30. krauti naftą ir jos produktus iš nesavaeigio laivo, šalia nesant vilkikui.

3.5. Laivų sanitarinis apdorojimas.

Draudžiama vykdyti laivų sanitarinį apdorojimą:

3.5.1. ne specialistams;

3.5.2. nesuderinus su uosto medicininiu karantininiu skyriumi (MKS);

3.5.3. ne uosto vadovybės skirtoje vietoje;

3.5.4. pažeidžiant darbų technologiją;

3.5.5. pažeidžiant organizacinius darbų reikalavimus;

3.5.6. paliekant laivą be priežiūros, jei įgula iš laivo pašalinama;

3.5.7. neperspėjus greta stovinčių laivų;

3.5.8. arčiau kitų laivų bei statinių, kuriuose yra žmonių, nei leidžia taisyklės;

3.5.9. kai prie laivo borto stovi kiti laivai su įgula;

3.5.10. kai yra abejonių, kad laivas nepakankamai gerai pritvirtintas prie prieplaukos.

3.6. Karantininės priemonės.

Paskelbus laivui karantiną, draudžiama:

3.6.1. įlipti į laivą bet kokiam pareigūnui be specialaus uosto laivų sanitarinės inspekcijos leidimo, išskyrus uosto locmaną;

3.6.2. išlipti iš laivo bet kokiam pareigūnui be specialaus uosto laivų sanitarinės inspekcijos leidimo, išskyrus uosto locmaną;

3.6.3. stovėti uoste ne toje vietoje, kurią paskyrė uosto vadovybė;

3.6.4. švartuoti prie borto kitus laivus su įgula, išskyrus locmaninį laivą;

3.6.5. pažeidinėti uosto laivų sanitarinės inspekcijos nurodymus bei reikalavimus, laive paskelbus karantiną.

3.7. Hidrometeorologinės sąlygos.

Uosto akvatorijoje draudžiama:

3.7.1. plaukioti, kai vėjo greitis viršija ribas, nurodytas laivo dokumentuose;

3.7.2. laivams su mediniu korpusu plaukioti be specialaus uosto kapitono leidimo, esant ledui;

3.7.3. vilkti laivus, kai vėjo greitis viršija ribas, nurodytas vilkikų ir velkamų laivų dokumentuose;

3.7.4. esant ribotam matomumui (iki 0,5 jūrmylės), plaukioti laivams, kurių radiolokatoriai neveikia arba jų visai neturi;

3.7.5. esant ribotam matomumui, laivams plaukioti su veikiančiais radiolokatoriais be uosto laivybos priežiūros tarnybos leidimo;

3.7.6. esant rūkui, laivams, stovintiems su nuleistu inkaru, naudoti kitus garsinius signalus, išskyrus tuos, kurie nurodyti TLET-72;

3.7.7. vilkti laivus, esant ribotam matomumui;

3.7.8. esant vėjo greičiui didesniam kaip 20 m/s, peršvartuoti, pertempti laivus, jiems priplaukti prie krantinių arba nuo jų nuplaukti (be atskiro uosto kapitono leidimo kiekvienam laivui).

3.8. Laivų kiekis krantinėse.

Uoste draudžiama:

3.8.1. švartuoti laivus vienas prie kito, išskyrus aptarnaujančius laivus, prie uosto generalinių krovinių, naftos krovimo ir tarptautinės perkėlos rajonų prieplaukų;

3.8.2. švartuoti daugiau nei du didesnius kaip 1000 BRT laivus ir daugiau nei tris, kurių talpa 1000 ir mažiau BRT, uosto šaldomų krovinių rajono prieplaukose;

3.8.3. švartuoti laivus vienas prie kito, nesutikus laivų kapitonams;

3.8.4. švartuoti laivus šalia kitų laivų prieplaukose, paliekant mažesnius tarpus tarp laivų kaip 25 metrai, uosto generalinių krovinių rajone;

3.8.5. švartuoti laivus šalia kitų laivų prieplaukose, paliekant tarpus tarp laivų mažesnius kaip uosto šaldomųjų krovinių rajone.

3.9. Tvarka akvatorijoje.

Uosto akvatorijoje draudžiama:

3.9.1. naudoti garsinius signalus, nesusijusius su laivo manevravimu arba realaus pavojaus atveju;

3.9.2. naudoti denio garsiakalbius, jei tai nesusiję su laivo manevravimo komandomis arba realaus pavojaus atveju;

3.9.3. retransliuoti kitų radijo stočių bendrąsias laidas;

3.9.4. tamsiu paros metu apšviesti plaukiančius laivus;

3.9.5. laivo išorėje naudoti įvairių spalvų šviesas, išskyrus numatytas TLET-72;

3.9.6. plaukiant įjungti laivo išorės apšvietimą;

3.9.7. plaukti su neužtemdytais laivo langais ir iliuminatoriais;

3.9.8. naudoti signalines kibirkštis (raketas) bei žiežirbas (falšlejerius), nesant tam būtino reikalo, susijusio su plaukiojimu arba laivo saugumu;

3.9.9. maudytis;

3.9.10. gaudyti žuvį;

3.9.11. organizuoti laivų regatas, kitus sportinius arba pramoginius renginius, trukdančius laivų plaukiojimui, nesuderinus su uosto kapitonu;

3.9.12. nutūpti arba pakilti hidroplanams;

3.9.13. vykdyti dugno gilinimo darbus be uosto kapitono leidimo;

3.9.14. kelti nuskendusius objektus be uosto kapitono leidimo;

3.9.15. vykdyti gylio matavimo, hidrotechninius, sprogdinimo, dugno gręžimo darbus be uosto kapitono leidimo;

3.9.16. paduodant švartovus, naudoti kietas svaidykles;

3.9.17. vykdyti laivo eigos bandymus;

3.9.18. vykdyti magnetinio kompaso likutinės deviacijos nustatymo darbus ne tam skirtoje vietoje;

3.9.19. švartuotis prie vandens navigacinių ženklų;

3.9.20. statyti vandens navigacinius ženklus bei kitokius plaukiojančius objektus ir reidinę rangą be uosto kapitono leidimo;

3.9.21. naudoti povandeninius plaukiojančius bei velkamus įtaisus, nesuderinus su uosto kapitonu;

3.9.22. švartuotis prie prieplaukų, nuleisti inkarus be uosto laivybos priežiūros tarnybos leidimo;

3.9.23. plaukti akvatorija, negavus laivų eismo tarnybos leidimo;

3.9.24. išjungti kranto ir vandens navigacinių ženklų žibintus tamsiu paros metu, negavus uosto kapitono sutikimo;

3.9.25. iš šono įplaukti į laivybinį kanalą, kai išilgai jo plaukia kiti laivai;

3.9.26. smulkiems laivams plaukioti išilgai laivybinio kanalo;

3.9.27. laivams, stovint jūriniame arba vidiniuose reiduose, perdavinėti vienas kitam krovinius ir daiktus be uosto vadovybės sutikimo;

3.9.28. plaukioti perkrautais laivais arba su didesniu žmonių skaičiumi nei nurodyta laivo dokumentuose;

3.9.29. išplaukti iš uosto į jūrą arba marias, to neįforminus uosto laivybos priežiūros tarnyboje;

3.9.30. plaukioti arba vadovauti laivui, neturint atitinkamo diplomo arba kvalifikacinio liudijimo;

3.9.31. eksploatuoti laivą, pasibaigus laivo tinkamumo plaukioti galiojimo terminui;

3.9.32. gelbėjimo ir priešgaisriniams laivams stovėti prie prieplaukos su prišvartuotu prie borto kitu laivu iš akvatorijos pusės;

3.9.33. laikyti laivų variklių parengtį didesnę, nei to reikalauja laivo saugumas;

3.9.34. gelbėjimo laivus, neišvestus iš parengties tuoj pat išplaukti į jūrą, laikyti šioje parengtyje ne ilgiau kaip 6 valandas;

3.9.35. plaukioti be locmano laivams, turintiems grimzlę, didesnę kaip 4,0 m, išskyrus vietinio plaukiojimo laivus.

3.10. Laivų radijo stočių panaudojimo tvarka.

Laivams, stovintiems uoste, laivų statyklos ir remonto įmonių akvatorijose draudžiama:

3.10.1. naudotis laivo aparatūra, išskyrus nelaimės ar pavojaus atvejus arba gavus specialų uosto kapitono leidimą;

3.10.2. vesti asmeninio pobūdžio pokalbius radiotelefonu, ryšių kanalais, skirtais kitiems tikslams.

LIETUVOS JŪRŲ UOSTŲ

DIREKCIJOS DIREKTORIUS V. GREIČIŪNAS

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO

JŪRŲ UOSTO KAPITONAS N. SEVERINČIK

______________

Uosto laivybos taisyklių

4.1 priedas

Akvatorija ir jos dalys

1. Uosto akvatorijos ribos.

1.1. Šiaurės vakaruose – linija, jungianti uosto vartų molų galus;

1.2. rytuose – pagal kontinentinio kranto liniją, išskyrus 30 metrų juostą prie įmonių teritorijų, prieinančių prie marių kranto;

1.3. pietuose – linija, jungianti taškus:

1.3.1. 55^o 39'6“N

21^o 07'9“E

1.3.2. 55^o 39'2“N

21^o 09'0“E

1.4. vakaruose – pagal Neringos pusiasalio rytinę kranto liniją, išskyrus 30 metrų juostą išilgai kranto.

2. Uosto akvatorijos dalys ir jų ribos.

2.1. Šiaurinio reido ribos.

2.1.1. iš šiaurės: geografinė lygiagretė, praeinanti per bują Nr. 3;

2.1.2. iš rytų: laivybinio kanalo vakarinė linija;

2.1.3. iš pietų: geografinė lygiagretė, praeinanti per bują Nr. 5;

2.1.4. iš vakarų: linija, praeinanti 30 metrų nuo Neringos pusiasalio rytinio kranto.

Reidas skiriamas dviems stambiems laivams arba keturiems vidutiniams laivams stovėti prisišvartavus prie švartavimosi plūdžių. Stambių laivų ilgis privalo neviršyti 180 metrų. Vidutiniai laivai gali stovėti vienoje stovėjimo vietoje dviem korpusais.

2.2. Rytinio reido ribos.

2.2.1. iš šiaurės: stati laivybiniam kanalui linija, praeinanti per bują Nr. 4;

2.2.2. iš rytų: linija, praeinanti 30 metrų nuo Kartono kombinato prieplaukų;

2.2.3. iš pietų: stati laivybiniam kanalui linija, praeinanti per Kartono kombinato ir „Smiltynės perkėlos“ įmonės teritorijų sandūrą;

2.2.4. iš vakarų: laivybinio kanalo rytinė riba.

2.3. Uosto generalinių krovinių rajono operatyvinės akvatorijos ribos.

2.3.1. iš šiaurės: linija, statmena pietinio molo galui;

2.3.2. iš pietų: stati krantinei linija, praeinanti per prieplaukos Nr. 12 vidurį;

2.3.3. iš rytų: rytinio kranto riba;

2.3.4. iš vakarų: pietinio molo ir vakarinio kranto riba.

2.4. Uosto šaldomų krovinių rajono operatyvinės akvatorijos ribos.

2.4.1. iš šiaurės: geografinė lygiagretė, praeinanti per krantinės Nr. 11 pradžią;

2.4.2. iš rytų: uosto rajono prieplaukos;

2.4.3. iš pietų: geografinė lygiagretė, praeinanti per krantinės Nr. 25 pabaigą;

2.4.4. iš vakarų: tarptautinio kelto kanalo ir operatyvinės akvatorijos rytinė riba.

2.5. Uosto Tarptautinio kelto rajono operatyvinės akvatorijos ribos.

2.5.1. iš šiaurės: laivybinio kanalo pabaiga;

2.5.2. iš rytų: linija nuo bujos Nr. 25 iki bujos Nr. 17;

2.5.3. iš pietų: kelto rajono šiaurinė krantinė;

2.5.4. iš vakarų: linija nuo kelto rajono krantinės NW kampo iki bujos Nr. 19 ir nuo bujos Nr. 19 iki Nr. 17.

2.6. Laivybinio kanalo ribos.

Laivybinis kanalas tęsiasi sąsiaurio viduriu nuo bujos Nr. 1 jūriniame reide iki uosto Tarptautinio kelto rajono operatyvinės akvatorijos. Laivybinio kanalo šoninės ribos pažymėtos vandens navigaciniais ženklais pagal lateralinę sistemą.

2.7. Jūrinio reido ribos.

2.7.1. iš šiaurės: =55^o 47', ON,

2.7.2. iš rytų: =20^o 55', 5E,

2.7.3. iš pietų: =55^o 44', 5N,

2.7.4. iš vakarų: =20^o 52', 0E.

______________

Uosto laivybos taisyklių

4.2 priedas

Uosto prieplaukos, reidai ir leidžiama laivų grimzlė gėlame vandenyje

(esant nuliniam vandens lygiui)

a) Uosto Generalinių krovinių rajonas (prekybos uostas)

Prieplaukos:

Nr. 1 .................................................................................................................................. 8,0 m

Nr. 2 ................................................................................................................................... 7,7 „

Nr. 3, 4, 5, 6 ....................................................................................................................... 7,7 „

Nr. 8, 9 ............................................................................................................................... 8,7 „

Nr. 10 ................................................................................................................................. 8,1 „

Nr. 11, 12 ........................................................................................................................... 9,0 „

Nr. 13, 14 ......................................................................................................................... 10,5 „

Nr. 15 ................................................................................................................................. 6,7 „

b) Kartono kombinatas

Senoji prieplauka ............................................................................................................... 4,8 m

Naujoji prieplauka .............................................................................................................. 3,7 „

c) Uosto Naftos krovimo rajonas

Prieplaukos:

Nr. 1 .................................................................................................................................. 9,5 m

Nr. 2 ................................................................................................................................. 10,5 „

Nr. 3 ................................................................................................................................. 10,5 „

d) Uosto Šaldomų krovinių rajonas (žvejybos uostas)

Prieplaukos:

Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 .............................................................................................................. 4,0 m

Nr. 7, 8, 9, 10, 11 ............................................................................................................... 5,5 „

Nr. 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 ..................................................................... 7,5 „

Nr. 24 ................................................................................................................................. 6,0 „

Nr. 25 ................................................................................................................................. 5,5 „

Degalų bazė ...................................................................................................................... 7,5 m

Prieplauka prie jūrų akvariumo ........................................................................................... 4,0 „

e) Uosto Tarptautinio kelto rajonas

Prieplaukos:

Rytinė ............................................................................................................................... 9,3 m

Vakarinė ............................................................................................................................. 9,0 „

f) Reidai:

Šiaurinis reidas .................................................................................................................. 7,5 m

Rytinis reidas ..................................................................................................................... 3,5 „

g) Operatyvinės akvatorijos

Uosto Generalinių krovinių rajone .......................................................................................... m

Uosto Šaldomų krovinių rajone ......................................................................................... 7,5 „

Uosto Tarptautinio kelto rajone ......................................................................................... 7,5 „

______________

Uosto laivybos taisyklių

4.3 priedas

Paslaugos laivams

1. Krovos darbai

2. Naftos krovimo darbai

3. Vilkikų paslaugos

4. Locmanų paslaugos

5. Šaldomų krovinių sandėliavimas

6. Geležinkelio vagonų tiekimas

7. Laivų aprūpinimas vandeniu, kuru, tepalais, ledu

8. Aprūpinimas krovininiu autotransportu

9. Gelbėjimosi priemonių taisymas

10. Narų paslaugos

11. Navigacinių prietaisų taisymas

12. Magnetinio kompaso deviacijos darbai

13. Radiolokacinių stočių derinimas

14. Jūrlapių ir navigacinių priemonių korektūra

15. Radioaparatūros taisymas

16. Lagų taisymas ir derinimas

17. Laivų atplaukimo (išplaukimo) įforminimas

18. Priešgaisrinės tarnybos paslaugos

19. Sanitarinės laivų inspekcijos paslaugos

20. Laivų ir jūrininkų dokumentų įforminimas bei išdavimas

21. Naudotų naftos produktų bei nafta užterštų vandenų priėmimas

22. Laivų-bunkeriuotojų paslaugos

23. Supažindinimas su paskutine hidrometeorologine informacija

24. Laivų žurnalų registracija ir tvirtinimas

25. Radiogramų, teletaipogramų siuntimas

______________

Uosto laivybos taisyklių

4.4 priedas

Laivų klasifikacija

a) Smulkūs laivai – laivai, nesantys laivų Registro įskaitoje. Tai savaeigiai laivai, kurių eigos variklių galia iki 55 kW (75 AJ), ir nesavaeigiai laivai, kurių talpa iki 80 BRT;

b) Maži laivai – laivai, esantys laivų Registro įskaitoje, kurių talpa iki 450 BRT;

c) Vidutiniai laivai – laivai, kurių talpa nuo 450 iki 3000 BRT;

d) Dideli laivai – laivai, kurių talpa nuo 3000 iki 15000 BRT;

e) Stambūs laivai – laivai, kurių talpa nuo 15000 ir daugiau BRT.

______________

Uosto laivybos taisyklių

4.5 priedas

Radiotelegrafinis ir radiotelefoninis ryšiai

Uosto radijo stotis nuolat veikia 2182 dažniu.

Radiotelefoninis ryšys užmezgamas 16 ryšių kanalu, o po to sekančiam informacijos perdavimui naudojami kiti sutartiniai ryšių kanalai:

- uosto laivybos tarnyba – 9 kanalas, šaukinys „Radijo – 5“

- uosto locmanų tarnyba – 9 kanalas, šaukinys „Radijo – 5“

- laivų plaukiojimo tarnyba – 9 kanalas, šaukinys „Radijo – 1“

______________

Uosto laivybos taisyklių

4.6 priedas

Uosto telefono abonentų sąrašas

Uosto kapitono valdyba

Uosto kapitonas	19047,	99509
Sekretorė	19047
Uosto laivybos priežiūros tarnyba (LPT)	99244
Laivų eismo tarnyba (LET)	99443
Locmanų taryba (LT)	99244
Dokumentinis skyrius	73514
Akvatorijos tarnyba Lietuvos jūrų uostų direkcija	57186,	10537
Uosto Generalinių krovinių rajono administracija	14594,	99411
Uosto Šaldomų krovinių rajono administracija	38941,	38978
Uosto Tarptautinio kelto rajono administracija	55255,	54930
Uosto Naftos krovimo rajono administracija	14611,	14487

______________

Uosto laivybos taisyklių

4.7 priedas

Laivų prasilenkimo su dugno gilintojais

t a i s y k l ė s

1. Dugno gilintojas, dirbantis laivybiniame kanale arba farvateryje, o taip pat ir kitose vietose, kur plaukioja laivai, visą jo buvimo darbinėje vietoje laiką būna iškėlęs ženklus ir šviesas, numatytas TLET-72 taisyklėje 27(b) ir, jeigu jis trukdo plaukti kitiems laivams, tai rodo papildomus ženklus ir šviesas, išdėstytas statmenai:

a) tamsiu paros laiku – du raudonus žiburius, matomus aplink, o šviesiu paros laiku – du juodus rutulius – toje pusėje, kurioje plaukti pavojinga;

b) tamsiu paros laiku – du žalius žiburius, matomus aplink, o šviesiu paros laiku – du juodus rombus – toje pusėje, kurioje laivams leidžiama praplaukti.

Žiburiai privalo būti matomi 3 jūrmylių nuotoliu.

2. Jeigu laivams praplaukti pro gilintoją pavojinga iš abiejų pusių, jis privalo rodyti po du raudonus žiburius tamsiu paros laiku ir po du juodus rutulius šviesiu paros laiku iš abiejų pusių statmenai vienas virš kito.

3. Jeigu dugno gilintojas stovi skersai kanalo arba farvaterio, jis privalo išdėstyti aukščiau nurodytus žiburius ir ženklus pagal laivų plaukimo kryptį.

4. Nuotolis tarp ženklų – 1,5 metro, tarp žiburių – 2 m.

5. Ženklai ir žiburiai pakeliami rėjos galuose arba kitose laivams gerai matomose vietose.

6. Šalandos, stovinčios prie gilintojo šonų, tamsiu paros laiku privalo savo priekyje ir laivagalyje iškelti po baltą žiburį, matomą aplink 3 jūrmylių nuotolyje.

7. Pagalbinėse plaukiojančiose priemonėse, palaikančiose inkaravimosi lyną, pontonuose, gylio matavimo plūdėse tamsiu paros metu privalo būti pakelti balti žiburiai, matomi aplink 2 jūrmylių nuotoliu, o šviesiu paros metu – raudonos vėliavėlės.

8. Gilintojas, baigęs dugno gilinimo darbus, nuleidžia minėtus aukščiau ženklus ir žiburius ir naudoja ženklus bei žiburius (pagal TLET-72 reikalavimus).

9. Gilintojas rūko metu duoda garsinius ženklus kaip laivas, su nuleistu inkaru, pagal TLET-72 35(g) straipsnį. Perspėdamas artėjančius laivus, gilintojas paduoda garsinį signalą laivo staugu: trumpas – ilgas – trumpas (._____.).

10. Nežiūrint į gilintojo pakeltus ženklus, laivas negali praplaukti pro jį, negavęs papildomo leidimo. Priplaukęs prie gilintojo, laivas per 5 kalbetovus privalo turėti mažiausią eigą ir užklausti gilintoją ilgu garsu su laivo staugu.

11. Gilintojas, atsakydamas į laivo užklausimą, atsako: ilgu garsu – „Plaukite dešinėn pagal savo plaukimo kryptį“; dviem ilgais garsais – „Plaukite kairėn pagal savo plaukimo kryptį“; trimis ilgais garsais – „Praplaukti neleidžiama“.

12. Laivas, gavęs iš gilintojo atsakomąjį garsinį ženklą į savo užklausimą, plaukia nurodyta puse pro gilintoją pačia mažiausia eiga ir didžiausiu galimu nuotoliu nuo jo arba laukia leidimo praplaukti.

13. Jeigu gilintojas neatsako į užklausimą, tai reikia suprasti kaip draudimą praplaukti iš abiejų pusių.

14. Gilintojas privalo iš anksto paruošti kelią laivų praplaukimui. Laivui priplaukus prie gilintojo per 5 kalbetovų nuotolį, praplaukimo kelias turi būti jau paruoštas, o gilintojas prisišliejęs prie kanalo briaunos. Jei gilintojas to savalaikiai negali įvykdyti, jis duoda draudimo ženklą.

15. Jeigu kelią užsako vienu metu du laivai, plaukiantys priešingomis kryptimis, pirmumo teisė suteikiama laivui:

- plaukiančiam pasroviui;

- išplaukiančiam iš uosto;

- plaukiančiam jūros link.

16. Draudžiama laivui praplaukti pro gilintoją, tempiant paskui save lynus, virves, tralus, pusiau nuleistus inkarus ir kitus daiktus.

17. Statyti prie gilintojo šono dvi šalandas viena prie kitos iš leidžiamos laivams praplaukti pusės neleidžiama.

18. Po to, kai gilintojas padavė garsinį ženklą, leidžiantį laivui praplaukti, nuplaukti nuo gilintojo šono šalaudoms, buksyriniams laivams draudžiama, iki laivas nepraplauks.

19. Draudžiama gilintojui užimti kanalą arba farvaterį, kai jis nedirba. Nedirbančiu laikomas gilintojas, kai nuimti jo avantiniai bei papiljoniniai inkarai.

20. Gilintojas, dirbantis su velkamu arba atakuojančiu priėmėju, privalo pakelti ženklus ir žiburius pagal TLET-72 straipsnį 27(d), t. y. kaip laivai, tiesiantys povandeninį laidą.

______________

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 179, 1997-05-13, Žin., 1997, Nr. 54-1254 (1997-06-12), i. k. 0972210ISAK00000179

Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių papildymo