Suvestinė redakcija nuo 2014-12-12

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 9-314, i. k. 1082050ISAK001K-018

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS VERTINIMO PLANO PATVIRTINIMO

 

2008 m. sausio 15 d. Nr. 1K-018

Vilnius

 

Vadovaudamasis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 „Dėl Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“ 5.7.5.1 papunkčiu,

Preambulės pakeitimai:

Nr. 1K-430, 2014-12-05, paskelbta TAR 2014-12-11, i. k. 2014-19443

 

Tvirtinu Europos Sąjungos struktūrinės paramos vertinimo planą (pridedama).

 

 

 

FINANSŲ MINISTRAS                                                                       RIMANTAS ŠADŽIUS

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1K-018

 

EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS VERTINIMO PLANAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Europos Sąjungos struktūrinės paramos vertinimo planas (toliau vadinama – vertinimo planas) yra planavimo dokumentas, kuriame nustatyti Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinės paramos vertinimo (toliau vadinama – vertinimas) Lietuvoje tikslai ir uždaviniai 2007–2013 metams, suplanuotos priemonės ir finansiniai ištekliai šiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.

2. Vertinimo planas parengtas vadovaujantis:

2.1. 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1083/2006, nustatančiu bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1260/ 1999 (OL 2006 L 210, p. 25);

2.2. Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637).

3. Vertinimo planas apima Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją (toliau vadinama – Strategija) ir ją įgyvendinančias Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo, Sanglaudos skatinimo ir Techninės paramos veiksmų programas (toliau vadinama – veiksmų programos) siekiant, kad vertinimas atitiktų nacionalinius poreikius, vertinimo veiksmai būtų koordinuojami, o vertinimo rezultatai naudojami vertinimo tikslams įgyvendinti.

4. Vertinimo plane vartojama programos sąvoka apima Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą (toliau vadinama – BPD) ir veiksmų programas.

5. Vertinimo plane vartojamos sąvokos:

Baigiamasis vertinimas – įgyvendinus programą atliekamas vertinimas, kai analizuojamas programos lėšų panaudojimas, nustatomi planuoti ir neplanuoti programos padariniai, programos veiksmingumas, naudingumas, socialinis ir ekonominis poveikis.

Einamasis vertinimas – įgyvendinant programą atliekamas strateginis ar veiklos vertinimas.

Išankstinis vertinimas – planuojant programą atliekamas vertinimas, kuriuo siekiama optimizuoti lėšų paskirstymą ir tobulinti programą.

Išorinis vertinimas – vertinimas, atliekamas asmenų, nepriklausančių už programą atsakingai institucijai.

Strateginis vertinimas – vertinimas, kai analizuojamas programos ar kelių programų ryšys su Bendrijos ir nacionalinėmis strategijomis ir vertinamas tos programos ar programų indėlis, siekiant minėtų strategijų tikslų.

Tarpinis vertinimas – įgyvendinant programą atliekamas vertinimas, kuriuo siekiama nustatyti programos tikslų pasiekimo tikimybę ir prireikus atlikti tam tikrų programos pakeitimų.

Teminis vertinimas – vertinimas, kai analizuojamas konkretus klausimas ar tema, siekiant tobulinti programą ar įvertinti patirtį, reikalingą rengiant naujas programas.

Veiklos vertinimas – vertinimas, kai analizuojama programos ar jos dalies įgyvendinimo eiga, siekiant papildyti programos stebėseną ir tobulinti programos įgyvendinimą.

Vertinimo koordinavimo grupė – Lietuvos Respublikos finansų ministro sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė ES struktūrinės paramos vertinimui koordinuoti.

Vertinimo galimybės – vertinimui atlikti reikalingų žmonių išteklių, žinių, įgūdžių, taisyklių, procedūrų, normų ir tradicijų derinys.

Vertinimo paklausa – už programą atsakingų institucijų poreikis atlikti vertinimą.

Vertinimo pasiūla – nepriklausomų konsultantų siūlomos vertinimo paslaugos.

Vidinis vertinimas – vertinimas, kurį atlieka už programą atsakingos institucijos darbuotojai, kurių funkcijos nepriklauso nuo reglamento (EB) Nr. 1083/2006 59 straipsnio b ir c punktuose nurodytų institucijų.

Vidurinis vertinimas – tarpinis vertinimas, atliekamas įpusėjus programos įgyvendinimui.

Kitos šiame vertinimo plane vartojamos sąvokos atitinka Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėse vartojamas sąvokas.

 

II. VERTINIMO NUOSTATOS ES STRUKTŪRINĖS PARAMOS 2007–2013 METAMS ES REGLAMENTUOSE

 

6. Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 47–49 straipsniai nurodo vertinimo tikslus, vertinimo būdus, nustato ES valstybių narių ir Europos Komisijos atsakomybę vertinimo srityje.

7. Pagal reglamentą (EB) Nr. 1083/2006 vertinimas turi būti atliekamas:

7.1. prieš programavimo laikotarpį (išankstinis);

7.2. jo metu (einamasis);

7.3. jam pasibaigus (baigiamasis).

8. Pagal pobūdį vertinimas skirstomas į strateginį ir veiklos vertinimą. Strateginio pobūdžio yra išankstinis vertinimas, einamasis strateginis vertinimas ir baigiamasis vertinimas. Lietuvoje 2006 m. atliktas visų veiksmų programų išankstinis vertinimas, kuris yra privalomas Konvergencijos tikslo veiksmų programoms. Europos Komisija yra atsakinga už veiksmų programų baigiamąjį vertinimą, kuris yra privalomas ir organizuojamas glaudžiai bendradarbiaujant su valstybe nare. Einamuosius strateginius vertinimus Lietuva, kaip ir Europos Komisija, organizuos pagal poreikį.

9. Lietuva, įgyvendindama veiksmų programas, privalės atlikti einamuosius veiklos vertinimus tais atvejais, kai:

9.1. stebėsenos metu nustatomos veiksmų programų įgyvendinimo problemos (esant dideliems nukrypimams nuo pradinių tikslų);

9.2. teikiami Europos Komisijai prašymai dėl veiksmų programų keitimo.

10. Vertinimo plano 9 punkte nurodytais atvejais vertinimo rezultatai turi būti pateikiami Stebėsenos komitetui, sudarytam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 „Dėl laikinojo Bendro stebėsenos komiteto Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo, Sanglaudos skatinimo ir Techninės paramos veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti steigimo“ (Žin., 2007, Nr. 10-396), ir Europos Komisijai.

 

III. NACIONALINIAI VERTINIMO POREIKIAI

 

11. Vertinimas turi atitikti ne tik reglamento (EB) Nr. 1083/2006 47–49 straipsnių nuostatas, bet ir nacionalinius vertinimo poreikius, kadangi vertinimas yra viena iš priemonių ES struktūrinės paramos panaudojimo veiksmingumui didinti.

12. Pagal reglamentą (EB) Nr. 1083/2006 nereikalaujama atlikti visų veiksmų programų vertinimo jų įgyvendinimo metu. Lietuvoje bus atliekami einamieji strateginiai ir veiklos vertinimai pagal poreikį, sutelkiant dėmesį investicijoms, kur vertinimas gali sukurti pridėtinę vertę. Todėl koordinuojančioji, vadovaujančioji ir tarpinės institucijos (toliau vadinama – atsakingos už vertinimą institucijos), atsižvelgdamos į nacionalinius vertinimo poreikius, turės inicijuoti einamuosius strateginius ir veiklos vertinimus.

13. Nacionaliniai vertinimo poreikiai bus nustatomi:

13.1. išankstinio vertinimo rezultatais, rekomendacijomis;

13.2. veiksmų programų rengimo patirtimi ir derybų su Europos Komisija rezultatais;

13.3. veiksmų programų įgyvendinimo rezultatais;

13.4. besikeičiančiais socialiniais ir ekonominiais poreikiais;

13.5. ES ar nacionaliniais strateginiais dokumentais;

13.6. kita tinkama informacija.

 

IV. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

14. Vertinimo vizija – ES reglamentų reikalavimus ir nacionalinius vertinimo poreikius atitinkantys vertinimo rezultatai, naudojami visuose Strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimo etapuose kaip svarbi sprendimų priėmimo proceso dalis, kad būtų tobulinama Strategija ir veiksmų programos bei jų valdymas ir užtikrinama ES struktūrinės paramos pridėtinė vertė.

15. Vertinimo tikslas – gerinti ES struktūrinės paramos panaudojimo kokybę, veiksmingumą ir nuoseklumą, Strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimą.

16. Siekiant vertinimo tikslo, 2007–2013 metais turi būti įgyvendinti šie uždaviniai:

16.1. organizuoti ir atlikti vertinimą, atitinkantį ES reglamentų reikalavimus bei nacionalinius vertinimo poreikius, ir naudoti jo rezultatus;

16.2. stiprinti vertinimo galimybes Lietuvoje.

17. Įgyvendinant 16.1 punkte nurodytą uždavinį bus atliekami einamieji veiklos ir einamieji strateginiai vertinimai.

18. Einamieji veiklos vertinimai bus atliekami per visą 2007–2013 m. laikotarpį siekiant prisidėti prie tinkamo veiksmų programų įgyvendinimo, lėšų įsisavinimo ir efektyvaus jų panaudojimo (daugiausia vertinant produkto ir rezultato rodiklius).

19. Pagrindinės einamųjų veiklos vertinimų sritys:

19.1. stebėsenos nustatytų veiksmų programų (prioritetų) įgyvendinimo problemų (esant dideliems nukrypimams nuo pradinių tikslų) vertinimai. Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos vertinimų metu bus analizuojami veiksmų programų įgyvendinimo kiekybiniai ir kokybiniai duomenys, yra šie:

19.1.1. fizinių produkto ir (arba) rezultato rodiklių įgyvendinimas;

19.1.2. lėšų dalis, dėl kurios pasirašytos sutartys;

19.1.3. išmokėtų lėšų dalis;

19.1.4. kiti kriterijai (veiksmų programos įgyvendinimo etapas, investicijų sritis, suteiktos paramos tipas ir kita);

19.2. veiksmų programų (prioritetų ir (arba) priemonių) įgyvendinimo eigos vertinimai, susiję su kokybiškų veiksmų programų metinių įgyvendinimo ataskaitų rengimu. Vertinimų metu bus analizuojamas veiksmų programų (prioritetų ir (arba) priemonių) įgyvendinimas, atsižvelgiant į:

19.2.1. išorinius pokyčius (strateginių konteksto rodiklių analizė);

19.2.2. lėšų įsisavinimą (finansinių rodiklių analizė);

19.2.3. rezultatų pasiekimą (produkto ir rezultato rodiklių analizė);

19.2.4. geros praktikos pavyzdžius ir kita;

19.3. veiksmų programų rodiklių vertinimai. Šių vertinimų metu bus analizuojamas veiksmų programų (prioritetų ir (arba) priemonių) rodiklių tinkamumas, stebėsenos duomenų kokybė ir patikimumas, renkami papildomi duomenys, reikalingi veiksmų programų rodikliams įvertinti ir kita;

19.4. veiksmų programų administravimo efektyvumo vertinimai. Vertinimų metu bus analizuojamos ES struktūrinę paramą administruojančių institucijų atliekamos funkcijos, veiksmų programų administravimo bei finansavimo procesas ir nustatytos procedūros;

19.5. veiksmų programų (prioritetų) įgyvendinimo pokyčių, siekiant nustatytų tikslų, tarpinis vertinimas, kuris bus organizuojamas pagal poreikį, – nebūtinai visos veiksmų programos bus vertinamos kartu ir visos apimties.

20. Einamieji strateginiai vertinimai bus organizuojami pagal poreikį, siekiant įvertinti, kaip ES struktūrinė parama prisideda prie Europos Bendrijos ir nacionalinių tikslų. Bus atliekami ne tik veiksmų programų, bet ir Strategijos vertinimai, be to, einamieji strateginiai vertinimai gali apimti ir kitas ES finansuojamas programas, taip pat programas, finansuojamas iš nacionalinio biudžeto.

21. Pagrindinės einamųjų strateginių vertinimų sritys:

21.1. vertinimai, susiję su ES politikos strateginiais prioritetais: moksliniais tyrimais ir inovacijomis, verslo aplinka ir smulkiojo bei vidutinio verslo plėtra, užimtumu, socialine aprėptimi, švietimu, mokymusi visą gyvenimą, ekonomine infrastruktūra ir kitais. Be to, bus aktualūs vertinimai, susiję su nauja administracinių gebėjimų ir viešojo administravimo efektyvumo sritimi, kuri bus finansuojama 2007–2013 m. laikotarpiu;

21.2. vertinimai, susiję su ES politikos „horizontaliaisiais“ prioritetais: lygiomis galimybėmis, informacine visuomene, regionine plėtra, darniu vystymusi, kurios numatytos Strategijoje ir veiksmų programose. Taip pat bus aktualūs vertinimai novatoriškų veiksmų ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse;

21.3. vertinimai, susiję su Strategijos ir veiksmų programų tęstinio tinkamumo bei nuoseklumo analize, besikeičiant socialinei ir ekonominei situacijai, taip pat vertinimai, susiję su struktūrinių fondų poveikio makroekonominiams rodikliams prognozėmis ir įvertinimu. Bus svarbu įvertinti investicijų, bendrai finansuojamų iš ES fondų lėšų (BPD ir veiksmų programų lėšų), poveikį Lietuvos ūkio plėtrai, atskiriems ūkio sektoriams ir regionams;

21.4. vertinimai, prisidedantys prie strateginių ataskaitų parengimo. Pagal reglamento (EB) Nr. 1083/2006 29 straipsnį Lietuva turės kasmet rengti ir Europos Komisijai pateikti nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos Lietuvoje ataskaitą, kurioje turės būti trumpa dalis apie veiksmų programų indėlį į minėtos programos įgyvendinimą; vėliausiai iki 2009 m. ir 2012 m. pabaigos turės būti pateiktos trumpos ataskaitos, kuriose turi būti nurodomas veiksmų programų indėlis įgyvendinant ES sanglaudos politikos tikslus, ES fondų užduotis, Strategijos prioritetus, Lisabonos strategijos tikslus;

21.5. vertinimai, susiję su Lietuvos ūkio plėtra po 2013 metų. Šių vertinimų metu bus analizuojamos Lietuvos ūkio plėtros tendencijos, siekiant nustatyti Lietuvos plėtros prioritetus ir galimas ES fondų investavimo sritis 2014–2020 metais.

22. Visi vertinimai bus atliekami atsižvelgiant į vertinimo kriterijus. Pagrindiniai vertinimo kriterijai, pagal kuriuos formuluojami vertinimo klausimai, yra:

22.1. tinkamumas, pagal kurį vertinama programos (ar jos dalies) tikslų atitiktis socialinėms ir ekonominėms šalies ar regiono problemoms bei tikslinių grupių poreikiams;

22.2. nuoseklumas, pagal kurį vertinamas ryšys tarp programos dalių ir jų indėlis siekiant Europos Bendrijos ir nacionalinių tikslų;

22.3. efektyvumas, pagal kurį vertinamas programos (ar jos dalies) finansinių ir kitų sąnaudų santykis su rezultatais;

22.4. rezultatyvumas, pagal kurį vertinamas programos (ar jos dalies) tikslų pasiekimo laipsnis;

22.5. poveikis, pagal kurį vertinamas socialinis ir ekonominis pokytis, pasireiškiantis dėl programos (ar jos dalies) įgyvendinimo;

22.6. tvarumas, pagal kurį vertinama programos (ar jos dalies) rezultatų ir poveikio tęstinumo tikimybė pasibaigus ES struktūrinei paramai.

23. Įgyvendinant 16.2 punkte nurodytą uždavinį bus įgyvendinamos vertinimo galimybių stiprinimo priemonės, būtinos užtikrinti vertinimo veiksmingumą, kokybę ir naudą.

24. Atsižvelgiant į esamos situacijos analizę bei Finansų ministerijos atliktos apklausos duomenis, vertinimo galimybių stiprinimo srityje bus įgyvendinamos priemonės tiek vertinimo paklausai, tiek vertinimo pasiūlai stiprinti.

25. Vertinimo galimybių stiprinimo priemonės bus įgyvendinamos, atsižvelgiant į skirtingus vertinimo galimybių lygius:

25.1. asmeninį lygį (darbuotojų žinios, gebėjimai ir įgūdžiai);

25.2. institucinį lygį (vertinimo organizacinės struktūros, nuostatai, taisyklės ir procedūros);

25.3. tarpinstitucinį lygį (įvairūs bendradarbiavimo tinklai, darbo grupės ir procedūros, kurios užtikrina viešojo sektoriaus institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių bendradarbiavimą vertinimo srityje);

25.4. visuomenės lygį (tradicijos, formuojančios visuomenės, profesinių organizacijų ir viešojo sektoriaus institucijų vertinamąjį požiūrį ir norą žinoti, teisės normos, įpareigojančios atlikti vertinimą, išorinio vertinimo paslaugų teikėjai ir panašiai).

26. Siekiant stiprinti asmenines vertinimo galimybes, bus organizuojami individualius poreikius atitinkantys mokymai (paskaitos, seminarai, pažintiniai vizitai kitų šalių institucijose, apsikeitimo patirtimi renginiai), rengiama ir tobulinama metodinė medžiaga (gairės, vadovai, taisyklės).

27. Siekiant stiprinti institucines vertinimo galimybes, reikės aiškiai apibrėžti vertinimo funkciją ES struktūrinę paramą reglamentuojančiuose teisės aktuose bei atsakingų už vertinimą institucijų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose (atsakingų padalinių nuostatuose, darbuotojų pareigybių aprašymuose ir kita), paskirti darbuotojus, atsakingus už vertinimą.

28. Siekiant stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą vertinimo srityje bus plėtojama Vertinimo koordinavimo grupės veikla (pasitarimai, diskusijos, mokymai ir kitos bendradarbiavimo formos), bus organizuojami vertinimo ataskaitų ir kitų vertinimo klausimų aptarimai, į kuriuos bus kviečiamos ne tik ES struktūrinę paramą administruojančių institucijų atstovai, bet ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai. Įgyvendinant vertinimo projektus, apimančius kelių institucijų kompetencijos sritis, bus plėtojamas institucijų bendradarbiavimas, sudarant tarpinstitucines projektų priežiūros darbo grupes, organizuojant bendrus pasitarimus ir panašiai.

29. Visuomenės vertinimo galimybių lygis apima vertinamąjį požiūrį visuomenėje, profesinėse organizacijose ir viešajame sektoriuje. Siekiant stiprinti visuomenės suinteresuotumą vertinimu ir suaktyvinti vertinimo rinką (vertinimo pasiūlą), bus organizuojamos įvairios vertinimo sklaidos priemonės, plačiau supažindinama su vertinimu, kaip valdymo priemone, plėtojamas bendradarbiavimas su aukštųjų mokyklų studentais ir dėstytojais, nepriklausomais vertintojais, organizuojant įvairius apsikeitimo patirtimi, viešo vertinimo rezultatų pristatymo ir kitus sklaidos renginius. Taip bus stiprinamas dialogas su atitinkamomis visuomenės grupėmis ir mokomasi iš sukauptos patirties.

 

V. VERTINIMO PRINCIPAI

 

30. Planuojant, organizuojant ir atliekant vertinimą, svarbu laikytis proporcingumo, nepriklausomumo, partnerystės ir skaidrumo principų. Šie principai ypač aktualūs atliekant einamuosius vertinimus.

31. Proporcingumas. Šis principas, kurį reglamentuoja reglamento (EB) Nr. 1083/2006 13 straipsnis, reikalauja, kad finansiniai ir administraciniai ištekliai, naudojami vertinimams atlikti, būtų paskirstyti proporcingai atsižvelgiant į veiksmų programoms įgyvendinti numatytas lėšų sumas. Vertinimo planui įgyvendinti rengiamuose metiniuose planuose turi būti laikomasi šio principo, t. y. vertinimo projektų skaičius ir apimtis numatomi proporcingai, atsižvelgiant į veiksmų programų finansinę proporciją ir potencialias rizikos sritis įgyvendinant veiksmų programas.

32. Nepriklausomumas. Nors ES struktūrinę paramą administruojančios institucijos turi aktyviai dalyvauti vertinimo procese ir bendradarbiauti su vertinimo ekspertais, vertinimas turi būti nepriklausomas, kad būtų užtikrintas vertinimo rezultatų objektyvumas ir patikimumas. Tuo tikslu planuojama, kad vertinimus atliks nepriklausomi ekspertai, parinkti taikant viešųjų pirkimų procedūras, arba koordinuojančiosios ir tarpinių institucijų darbuotojai, kurių funkcijos, kaip reikalauja reglamento (EB) Nr. 1083/2006 47 straipsnio 3 dalis, nepriklauso nuo reglamento (EB) Nr. 1083/2006 59 straipsnio b ir c punktuose nurodytų institucijų. Europos Komisija rekomenduoja, kad vertintojai būtų nepriklausomi ir nuo vadovaujančiosios institucijos. Vertinimas turi būti planuojamas, organizuojamas ir atliekamas taip, kad būtų užtikrintas tinkamas nepriklausomumo principo įgyvendinimas.

33. Partnerystė. Partnerystės principo taikymas vertinimo srityje turi užtikrinti vertinimo proceso atvirumą, skaidrumą, sudaryti sąlygas vertinimo galimybių stiprinimui ir vertinimo kultūros ugdymui. Siekiant užtikrinti partnerystės principo laikymąsi, vertinimo veiklai koordinuoti bus sudaryta Vertinimo koordinavimo grupė, pagal poreikį bus sudaromos tarpinstitucinės vertinimo projektų priežiūros darbo grupės. Vertinimo planas bus pristatomas visuomenei, atliekant vertinimus bus įtraukiami socialiniai ir ekonominiai partneriai.

34. Skaidrumas. Siekiant užtikrinti vertinimo skaidrumą ir paskatinti viešas diskusijas, vertinimo ataskaitos bus skelbiamos internete ir viešai prieinamos visiems, kas domisi vertinimo rezultatais. Vertinimo rezultatai bus viešai aptariami tuo tikslu organizuojamų seminarų metu, be to, kasmet, rengiant metines veiksmų programų įgyvendinimo ataskaitas, bus teikiama informacija apie vertinimo veiklą ir jos rezultatus.

 

VI. VERTINIMO FINANSAVIMAS

 

35. Pagal reglamento (EB) Nr. 1083/2006 nuostatas vertinimas bus finansuojamas iš ES fondų lėšų, numatytų veiksmų programų techninės paramos prioritetuose bei Techninės paramos veiksmų programoje, ir valstybės biudžeto lėšų (1 priedas).

36. Vertinimo uždaviniams įgyvendinti planuojamos priemonės, finansavimo apimtys, taip pat planuojami vertinimo rezultatai numatyti 2 priede „Priemonės vertinimo uždaviniams įgyvendinti 2007–2013 metais“.

 

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

37. Vertinimo planui įgyvendinti bus sudaromi jį detalizuojantys metiniai vertinimo planai. Į metinius vertinimo planus bus įtraukiami visi atsakingų už vertinimą institucijų inicijuoti vertinimo ir vertinimo gebėjimų stiprinimo projektai, finansuotini iš ES fondų lėšų, numatytų veiksmų programų techninės paramos prioritetuose bei Techninės paramos veiksmų programoje.

38. Vertinimo koordinavimo grupė reguliariai svarstys metinių vertinimo planų įgyvendinimą, teiks pasiūlymus atsakingoms už vertinimą institucijoms, vykdys kitą su vertinimo koordinavimu susijusią veiklą.

39. Planuojant ir įgyvendinant vertinimo projektus, turi būti atsižvelgiama į atitinkamus Europos Komisijos metodinius dokumentus.

 

_________________

 

 

 

Europos Sąjungos struktūrinės paramos vertinimo plano

1 priedas

 

 

Planuojamos lėšos Europos Sąjungos struktūrinės paramos

vertinimui 2007–2013 metais

 

 

 

 

 

 

 

 

Veiksmų programos pavadinimas

Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų lėšos vertinimui ir viešinimui eurais

Planuojamos lėšos vertinimui  2007–2013 m.

 

ES fondų dalis, mln. eurų

Valstybės biudžeto lėšų dalis, mln. eurų

Iš viso, mln. eurų

 

Žmonių išteklių plėtros veiksmų programos 5 prioritetas

1 809 155,00

0,31

0

0,31

 

Ekonomikos augimo veiksmų programos 6 prioritetas

3 735 000,00

0,25

0

0,25

 

Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 4 prioritetas

5 055 089,00

0,38

0

0,38

 

Techninės paramos veiksmų programa

4 790 526,00

2,42

0,43

2,85

 

Iš viso

15 389 770,00

3,36

0,43

3,79

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Priedo pakeitimai:

Nr. 1K-430, 2014-12-05, paskelbta TAR 2014-12-11, i. k. 2014-19443

 

 

Europos Sąjungos struktūrinės paramos  vertinimo plano

2 priedas

 

Priemonės Europos Sąjungos struktūrinės paramos vertinimo uždaviniams įgyvendinti 2007–2013 metais

 

 

Uždavinys/Priemonė

Rezultatas

Terminas

Planuojami finansiniai ištekliai

1.

Uždavinys – organizuoti,  ir atlikti Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinės paramos vertinimą (toliau – vertinimas), atitinkantį ES teisės reikalavimus bei nacionalinius vertinimo poreikius, ir naudoti jo rezultatus

Iki 3,36 mln. eurų veiksmų programose vertinimui numatytų ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų.

 

1.1.

Organizuoti ir atlikti einamuosius strateginius  vertinimus.

Pagal patvirtintus metinius vertinimo planus įgyvendinti:

- vidutiniškai 3 einamieji strateginiai vertinimai kasmet;

- 2007–2013 m. atlikta ne mažiau kaip 3 ES struktūrinės paramos poveikio makroekonominiams rodikliams vertinimai.

Pateiktos vertinimo ataskaitos su išvadomis ir rekomendacijomis.

2008–2015 m.

Iki 2,09 mln. eurų veiksmų programose vertinimui numatytų ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų.

1.2.

Organizuoti ir atlikti einamuosius veiklos vertinimus.

Pagal patvirtintus metinius vertinimo planus įgyvendinti  einamieji veiklos vertinimai (100 proc. pagal pasirašytas projektų finansavimo ir administravimo sutartis).

Pateiktos vertinimo ataskaitos  su išvadomis ir rekomendacijomis.

2008–2015 m.

Iki 1,27 mln. eurų veiksmų programose vertinimui numatytų  ES fondų  ir valstybės biudžeto lėšų.

2.

Uždavinys – stiprinti ES struktūrinės paramos vertinimo galimybes Lietuvoje

Iki 0,43 mln. eurų veiksmų programose vertinimui numatytų  ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų.

 

2.1.

Sukurti tinkamą ES struktūrinės paramos vertinimo institucinę sąrangą Lietuvoje bei skirti tam atitinkamus žmonių išteklius.

Sudaryta Vertinimo koordinavimo grupė;

Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento Vertinimo skyriaus (toliau – Vertinimo skyrius) darbuotojų skaičius padidintas (iki penkių);

Ministerijose ir (ar) kitose valstybės institucijose paskirtas ne mažiau kaip 1 darbuotojas, atsakingas už vertinimą.

2007 m. IV ketvirtis – 2008 m. IV ketvirtis.

Techninės paramos lėšos, skirtos einamajai vadovaujančiosios institucijos veiklai

2.2.

Sustiprinti vadovaujančiosios ir ministerijų ir (ar) kitų valstybės institucijų darbuotojų ES struktūrinės paramos vertinimo gebėjimus.

Vertinimo renginiai, į kuriuos kviečiami už vertinimą atsakingi darbuotojai (kasmet įgyvendinamas ne mažiau kaip vienas vertinimo renginys).

 

Parengta (papildyta ar atnaujinta) metodinė medžiaga.

2008–2015 m.;

 

 

 

 

Vertinimo gairės – iki 2007 m. IV ketvirčio; (vėliau – pagal poreikį)

Techninės paramos lėšos, skirtos einamajai vadovaujančiosios institucijos veiklai, vertinimo galimybių stiprinimo projektų lėšos

2.3.

Plėtoti ir aktyvinti Lietuvos vertinimo paslaugų rinką, bendradarbiaujat su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis.

Vertinimo renginiai, į kuriuos kviečiami aukštųjų mokyklų  atstovai ( pagal poreikį);

sudaryta galimybė besidomintiems studentams atlikti praktiką Finansų ministerijos Vertinimo skyriuje (pagal poreikį).

2008–2015 m.

Techninės paramos lėšos, skirtos einamajai vadovaujančiosios institucijos veiklai, vertinimo galimybių stiprinimo projektų lėšos

2.4.

Didinti žinias apie ES struktūrinės paramos vertinimo galimybes ir naudą.

Vertinimo planas paskelbtas ES struktūrinių fondų interneto svetainėje;

Visos vertinimo ataskaitos ir rezultatai paskelbti ES struktūrinių fondų interneto svetainėje;

Vertinimo rezultatų vieši pristatymai tikslinėms grupėms (100 proc.);

Organizuotos tarptautinės vertinimo konferencijos (ne mažiau kaip 4 per 2008-2015 m.);

Įgyvendintos  vertinimo sklaidos priemonės:  straipsniai, informaciniai leidiniai ir kt. (ne mažiau kaip 5 vnt. per 2008-2015 m.)

Per 1 mėn. nuo patvirtinimo datos;

2008–2015 m.

 

Techninės paramos lėšos, skirtos einamajai vadovaujančiosios institucijos veiklai, vertinimo galimybių stiprinimo projektų lėšos

2.5.

Skatinti socialinių ir ekonominių partnerių dalyvavimą vertinimo veikloje.

Vertinimo rezultatų pateikimas Stebėsenos komitetui (vertinimų apžvalgos ir informacija metinėse veiksmų programų  įgyvendinimo ataskaitose ir/arba vertinimų pristatymai );

Socialinių ir ekonominių partnerių įtraukimas į vertinimo planavimo, įgyvendinimo ir viešinimo veiklą (galimybė siūlyti vertinimo temas, dalyvauti vertinimų priežiūros komisijose, vertinimo rezultatų  pristatymuose ir kt.).

2008–2015 m.

Techninės paramos lėšos, skirtos einamajai vadovaujančiosios institucijos veiklai

 

2.6.

Sukurti tinkamą teisinį pagrindą ES struktūrinės paramos vertinimui.

Apibrėžti ES struktūrinės paramos vertinimo funkciją ES struktūrinę paramą reglamentuojančiuose teisės aktuose bei vadovaujančiosios ir  ministerijų ir (ar) kitų valstybės institucijų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose (atsakingų padalinių nuostatai, darbuotojų pareigybių aprašymai ir kita).

iki 2008 m. I ketvirčio.

Techninės paramos lėšos, skirtos einamajai vadovaujančiosios institucijos veiklai

2.7.

Suplanuoti ES struktūrinės paramos vertinimui skirtų finansinių ir žmonių išteklių naudojimą.

Parengtas metinis vertinimo planas pagal patvirtintą vertinimo planą (6 metiniai vertinimo planai).

 

Nuo 2008 m. iki 2013 m. (kasmet). 

Techninės paramos lėšos, skirtos einamajai vadovaujančiosios institucijos veiklai

 

 

__________________________________

 

 

Priedo pakeitimai:

Nr. 1K-430, 2014-12-05, paskelbta TAR 2014-12-11, i. k. 2014-19443

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-430, 2014-12-05, paskelbta TAR 2014-12-11, i. k. 2014-19443

Dėl finansų ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1K-018 „Dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos vertinimo plano patvirtinimo“ pakeitimo