Suvestinė redakcija nuo 1993-12-23 iki 1996-01-10
Nutarimas paskelbtas: Žin. 1992, Nr. 22-652, i. k. 0921100NUTA00000343
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS IR MIŠKO NAUDOJIMO SĄLYGŲ PATVIRTINIMO
1992 m. gegužės 12 d. Nr. 343
Vilnius
2. Pavesti rajonų (miestų) valdyboms:
Punkto pakeitimai:
Nr. 541, 1992-07-14, Žin., 1992, Nr. 26-774 (1992-09-20), i. k. 0921100NUTA00000541
2.1. kartu su Valstybiniu žemėtvarkos institutu bei Lietuvos valstybiniu miškotvarkos institutu, sudarant ūkinės veiklos apribojimo planus ar suteikiant žemės savininkams bei žemės naudotojams sklypus, taikyti Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.
Rajonų (miestų) valdybos, atsižvelgdamos į vietos gamtines sąlygas, gali keisti atskiriems žemės savininkams ar naudotojams taikomas Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, suderinus su atitinkamomis ministerijomis bei valstybinėmis tarnybomis ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu;
Punkto pakeitimai:
Nr. 541, 1992-07-14, Žin., 1992, Nr. 26-774 (1992-09-20), i. k. 0921100NUTA00000541
2.2. kartu su Valstybiniu žemėtvarkos institutu, įforminant pagal sudarytus kompleksinius ar preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus žemės savininkams ir žemės naudotojams dokumentus dėl žemės suteikimo, įrašyti į rajono (miestų) valdybos sprendimą ir į žemės nuosavybės aktą suteikto žemės sklypo Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 541, 1992-07-14, Žin., 1992, Nr. 26-774 (1992-09-20), i. k. 0921100NUTA00000541
3. Įpareigoti Statybos ir urbanistikos ministeriją iki 1992 m. birželio 30 d. išleisti ir išsiųsti rajonų valdyboms Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų rinkinį. Finansų ministerija turi skirti lėšų šiam rinkiniui išleisti.
4. Nustatyti, kad žemės savininkai ir žemės naudotojai privalo atlyginti žalą, atsiradusią pažeidus jiems Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343
SPECIALIOSIOS ŽEMĖS IR MIŠKO NAUDOJIMO SĄLYGOS
I. RYŠIŲ LINIJŲ APSAUGOS ZONOS
1. Ryšių linijų apsaugos zonoje (žemės juostoje, kurios plotis po 2 metrus abipus požeminio kabelio trasos arba orinės linijos kraštinių laidų ir 3 metrai aplink požeminį ar antžeminį stiprinimo punktą) be raštiško įmonių, aptarnaujančių šias ryšių linijas, leidimo ir darbų metu nesant tos įmonės atstovo draudžiama:
2. Ryšių linijas eksploatuojančios įmonės techniniams darbuotojams, suderinus su žemės naudotojais, suteikiama teisė laisvai vaikščioti ryšių linijų apsaugos zonose, o atliekant remonto darbus, važiuoti per jas, kasti duobes, tranšėjas atlyginant žemės naudotojams padarytus nuostolius. Šiems darbuotojams taip pat leidžiama persodinti medžius, genėti medžių šakas, kad būtų užtikrintas nustatytasis proskynų plotis.
II. KELIŲ SANITARINĖS APSAUGOS ZONOS
3. Atsižvelgiant į tai, kad būtina plėsti bei rekonstruoti kelių tinklą ir kad autotransportas daro neigiamą poveikį aplinkai, abipus kelio (nuo kelkraščių) nustatoma kelio sanitarinė apsaugos zona. Ši zona pažymima žemėnaudų planuose.
4. Kelio sanitarinės apsaugos zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į autotransporto eismo intensyvumą:
daugiau kaip 7000 automobilių per parą – po 150 metrų;
3001 – 7000 automobilių per parą – po 70 „;
701 – 3000 automobilių per parą – po 50 „;
250 – 700 automobilių per parą – po 20 „.
5. Jeigu kelio sanitarinėje apsaugos zonoje yra ištisinių želdinių juostos, už jų esančios žemės ūkio naudmenos naudojamos be jokių apribojimų.
6. Jeigu kelio sanitarinėje apsaugos zonoje ištisinių želdinių juostų nėra, žemės ūkio naudmenose draudžiama:
7. Kelio sanitarinėje apsaugos zonoje valstybinių institucijų teikimu žemės įstatymo numatyta tvarka pagal projektus gali būti paimama arba išperkama žemės juosta, kuri naudojama:
III. GELEŽINKELIŲ IR JŲ ĮRENGINIŲ APSAUGOS, REZERVINĖS BEI SANITARINĖS APSAUGOS ZONOS
8. Geležinkelio ir jo įrenginių apsaugos zona nustatoma:
8.2. užpustomuose ruožuose, taip pat ruožuose, einančiuose miškais, – po 45 metrus abipus kelio ašies (iš viso – 90 metrų);
9. Geležinkelio ir jo įrenginių apsaugos zonoje draudžiami:
10. Geležinkelio rezervinėje zonoje draudžiama:
11. Geležinkelio sanitarinė apsaugos zona yra 100 metrų pločio žemės juostos tarp kraštinių bėgių ir gyvenamųjų bei visuomeninių pastatų.
12. Geležinkelio sanitarinėje apsaugos zonoje draudžiama statyti gyvenamuosius namus, vaikų, medicinos, kultūros ir sporto įstaigas.
13. Ne mažiau kaip 50 procentų geležinkelio sanitarinės apsaugos zonos turi būti apželdinta medžiais ir krūmais.
IV. NAVIGACIJOS ŽENKLŲ VEIKIMO ZONOS
V. AEROUOSTŲ APSAUGOS ZONOS
16. Aerouosto apsaugos zonoje, nesuderinus su aerouosto administracija, draudžiama:
16.2. statyti 50 metrų aukščio (ir aukštesnius) objektus 30 kilometrų spinduliu nuo aerouosto kontrolinio taško;
16.3. tiesti ryšių, elektros tiekimo linijas (taip pat aukštosios įtampos), įrengti kitus objektus, skleidžiančius radijo ir elektromagnetines bangas;
16.5. statyti pramonės ir kitas įmones, dėl kurių veiklos blogėja matomumas aerouosto apsaugos zonoje;
VI. ELEKTROS LINIJŲ APSAUGOS ZONOS
Pakeistas skyriaus pavadinimas:
Nr. 940, 1993-12-16, Žin., 1993, Nr. 71-1334 (1993-12-22), i. k. 0931100NUTA00000940
17. Elektros oro linijų apsaugos zona vadinama žemės juosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių plokštumų, lygiagrečių elektros linijos ašiai, matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių jos laidų, Elektros oro linijos apsaugos zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į šios linijos įtampą:
iki 1 kV – po 2 metrus;
6,10 kV – po 10 „;
35 kV – po 15 „;
110 kV – po 20 „;
330 kV – po 30 „;
750 kV – po 40 „.
Punkto pakeitimai:
Nr. 940, 1993-12-16, Žin., 1993, Nr. 71-1334 (1993-12-22), i. k. 0931100NUTA00000940
18. Požeminės elektros kabelių linijos apsaugos zona vadinama žemės juosta, kurios plotis po 1 metrą nuo linijos konstrukcijų kraštinių taškų. Nuotolis nuo šios linijos iki pastatų ir statinių – 0,6 metro.
Punkto pakeitimai:
Nr. 940, 1993-12-16, Žin., 1993, Nr. 71-1334 (1993-12-22), i. k. 0931100NUTA00000940
19. Elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama:
Punkto pakeitimai:
Nr. 940, 1993-12-16, Žin., 1993, Nr. 71-1334 (1993-12-22), i. k. 0931100NUTA00000940
19.1. statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus;
19.2. vykdyti kalnakasybos, krovimo, žemės kasybos bei lyginimo, sprogdinimo, melioravimo ir laistymo darbus;
19.4. važiuoti mašinoms ar kitiems mechanizmams, kurių aukštis su kroviniu arba be jo yra daugiau kaip 4,5 metro nuo kelio paviršiaus (elektros oro linijų apsaugos zonoje);
Papildyta papunkčiu:
Nr. 940, 1993-12-16, Žin., 1993, Nr. 71-1334 (1993-12-22), i. k. 0931100NUTA00000940
19.5. įrengti gyvulių laikymo aikšteles, tverti vielų užtvaras ir metalines tvoras;
Papildyta papunkčiu:
Nr. 940, 1993-12-16, Žin., 1993, Nr. 71-1334 (1993-12-22), i. k. 0931100NUTA00000940
20. Elektros linijos apsaugos zonoje draudžiama:
Punkto pakeitimai:
Nr. 940, 1993-12-16, Žin., 1993, Nr. 71-1334 (1993-12-22), i. k. 0931100NUTA00000940
20.1. įrengti žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, visuomeninio transporto stoteles, visų rūšių mašinų ir mechanizmų stovėjimo aikšteles, organizuoti renginius, į kuriuos susirenka daug žmonių;
20.3. Neteko galios nuo 1993-12-23
Punkto naikinimas:
Nr. 940, 1993-12-16, Žin. 1993, Nr. 71-1334 (1993-12-22), i. k. 0931100NUTA00000940
20.7. leisti aitvarus ir kitokius skraidančiuosius įtaisus, taip pat kitaip pažeisti elektros oro linijos izoliaciją;
Papildyta papunkčiu:
Nr. 940, 1993-12-16, Žin., 1993, Nr. 71-1334 (1993-12-22), i. k. 0931100NUTA00000940
20.8. sustoti visokiam transportui, išskyrus geležinkelio (330 kV ir aukštesnės įtampos elektros oro linijų apsaugos zonose);
Papildyta papunkčiu:
Nr. 940, 1993-12-16, Žin., 1993, Nr. 71-1334 (1993-12-22), i. k. 0931100NUTA00000940
21. Elektros tinklų įmonių darbuotojams suteikiama teisė elektros oro linijos apsaugos zonoje laisvai vaikščioti, o atliekant eksploatavimo bei remonto darbus – važinėti ir kasti žemę, įspėjus žemės savininkus ar naudotojus. Kirsti medžius, esančius už proskynos, leidžiama tik suderinus su miško valdytoju ar savininku ir nustatytąja tvarka įforminus medžių kirtimo dokumentus. Visais atvejais turi būti atlyginti padaryti nuostoliai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 940, 1993-12-16, Žin., 1993, Nr. 71-1334 (1993-12-22), i. k. 0931100NUTA00000940
VII. MAGISTRALINIŲ DUJOTIEKIŲ IR NAFTOTIEKIŲ BEI JŲ
ĮRENGINIŲ APSAUGOS ZONOS
22. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų privaloma laikytis naudojantis žeme, esančia magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonoje. Magistraliniams dujotiekiams ir naftotiekiams priskiriami:
22.1. vamzdynai su atšakomis ir lupingais, uždaromąja armatūra, siurblinių ir kompresorinių prijungimo mazgais, valymo įrenginių paleidimo mazgais, dujų apskaitos mazgais, kondensato rinktuvais;
22.2. elektrocheminės vamzdynų apsaugos nuo korozijos įrenginiai, technologinių ryšių linijos ir įrenginiai, vamzdynų telemechanikos priemonės;
22.3. vamzdynų uždaromosios armatūros ir elektrocheminės apsaugos įrenginių distancinio valdymo įtaisai, elektros tiekimo linijos ir įrenginiai;
23. Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių trasos žymimos gelžbetoniniais arba mediniais skiriamaisiais ženklais (skydais su užrašais), kurių aukštis – 1,5–2 metrai nuo žemės. Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių vamzdynų skiriamieji ženklai išdėstomi remiantis bendru vamzdynus eksploatuojančios įmonės (organizacijos) ir žemės naudotojo aktu.
24. Magistraliniams dujotiekiams ir naftotiekiams nustatomos šios apsaugos zonos:
24.1. išilgai vamzdynų trasos – žemės juosta, kurios plotis po 50 metrų abipus vamzdyno ašies.
Žemės ir miškų ūkiui naudojamoje žemėje apsaugos zonos plotis – po 25 metrus abipus vamzdyno ašies;
24.2. išilgai kelių eilių vamzdynų trasos – žemės juosta, kurios plotis – po 50 metrų nuo kraštinių vamzdynų ašies. Žemės ūkio ir miško naudmenose esančios apsaugos zonos plotis – po 25 metrus nuo kraštinių vamzdynų ašies;
24.3. aplink pagrindines ir tarpines siurblines, rezervuarų parkus, kompresorines bei dujų paskirstymo stotis, dujų apskaitos mazgus, perpylimo estakadas, požemines dujų saugyklas, naftos bei naftos produktų šildymo punktus – 100 metrų pločio žemės juosta aplink nurodytųjų objektų teritoriją;
24.4. aplink rezervuarus kondensatui laikyti ir dujoms iš jo pašalinti, požeminius rezervuarus naftos produktams, kondensatui ir suskystintiesiems angliavandeniliams išleisti avarijos atveju – 50 metrų pločio žemės juosta aplink nurodytuosius objektus.
Rengiantis statyti bet kurios rūšies pastatus, įrenginius ar kitus objektus 350 m nuotoliu nuo magistralinių dujotiekių ar naftotiekių trasos, priešprojektinius pasiūlymus bei projektinę dokumentaciją būtina suderinti su magistralinius dujotiekius ir naftotiekius eksploatuojančia organizacija bei Valstybine darbo inspekcija.
Punkto pakeitimai:
Nr. 541, 1992-07-14, Žin., 1992, Nr. 26-774 (1992-09-20), i. k. 0921100NUTA00000541
Nr. 940, 1993-12-16, Žin., 1993, Nr. 71-1334 (1993-12-22), i. k. 0931100NUTA00000940
25. Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zonose be raštiško juos eksploatuojančių įmonių (organizacijų) sutikimo draudžiama:
25.8. įrengti pervažas per vamzdynų trasas, automobilių transporto, traktorių bei kitos technikos stovėjimo aikšteles;
25.11. daryti geologines nuotraukas, vykdyti paieškų, geodezijos bei kitus darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto bandinių (išskyrus dirvos pavyzdžius) ėmimu;
25.13. atidaryti neaptarnaujamųjų kabelinio ryšio punktų, katodinės ir drenažinės apsaugos stočių, stebėjimo šulinių ir kitų linijinių įrenginių angas, vartus ir duris, atsukti ir užsukti čiaupus, sklendes, išjungti arba įjungti vamzdynų ryšio, elektros tiekimo ir telemechanikos įtaisus;
25.15. ardyti vamzdyno pakrančių tvirtinimus, vandens pralaidas, žemės bei kitus įrenginius, saugančius dujotiekį ar naftotiekį nuo pažeidimų, o šalia esančią teritoriją – nuo dujų išsiveržimo ar naftos išsiliejimo avarijos atveju;
25.16. mėtyti ir vilkti vandens telkiniuose inkarus, grandines, vilkikus ir tralus, gilinti vandens telkinių dugną, kasti bei siurbti žemę;
26. Įmonėms ir organizacijoms, eksploatuojančioms magistralinius dujotiekius ir naftotiekius, leidžiama:
26.1. privažiuoti prie vamzdynų pagal privažiavimo schemą, suderintą su žemės naudotoju ir rajono savivaldybe, automobiliais ir kita technika;
26.3. kasti apsaugos zonoje iškasas vamzdynų izoliacijos kokybei ir jų elektrocheminės apsaugos nuo korozijos įrenginių būklei tikrinti bei kitiems darbams atlikti, suderinus (ne vėliau kaip prieš 5 paras) su žemės naudotojais;
27. Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių kapitaliniam remontui bei rekonstrukcijai atlikti, pervažoms per juos įrengti dujotiekius ir naftotiekius eksploatuojančioms įmonėms (organizacijoms) turi būti laikinai suteikiami normatyvuose numatyto dydžio žemės sklypai.
28. Žemės naudotojas, pastebėjęs dujotiekio ar naftotiekio gedimą arba dujų ar naftos nuotėkį, turi nedelsdamas apie tai pranešti dujotiekį ar naftotiekį eksploatuojančiai įmonei (organizacijai) arba atitinkamo rajono valdybai.
29. Įvykus magistralinio dujotiekio ar naftotiekio avarijai, juos eksploatuojanti įmonė (organizacija) nedelsdama imasi šią avariją likviduoti, pranešusi apie tai rajono valdybai ir žemės naudotojui.
30. Magistralinius dujotiekius ir naftotiekius eksploatuojančios įmonės (organizacijos), atlikusios planinius arba avarinius vamzdyno remonto bei atstatymo darbus, turi atlyginti žemės naudotojams nurodytųjų darbų metu padarytus nuostolius ir žemės naudmenas šių darbų rajone sutvarkyti taip, kad jos būtų tinkamos toliau naudoti pagal paskirtį.
VIII. KURO TIEKIMO BAZIŲ, DEGALINIŲ IR KIETOJO KURO CECHŲ APSAUGOS ZONOS
31. Kuro tiekimo bazių, degalinių ir kietojo kuro cechų apsaugos zoną sudaro ne mažesnė kaip 10 metrų pločio žemės juosta aplink šių objektų tvorą (už teritorijos ribos). Kuro tiekimo bazių, degalinių ir kietojo kuro cechų apsaugos zonoje esančiuose daržuose ir sodybiniuose sklypuose draudžiama statyti pastatus ir statinius, taip pat naudoti degias medžiagas bei atvirame ore kūrenti ugnį.
32. Atstumai nuo kuro tiekimo bazių pastatų ir įrenginių, kuriuose saugomi pavojingi sprogimo ar gaisro atžvilgiu naftos produktai, iki gretimų įmonių pastatų ir įrenginių, gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, gyvenviečių ir kitų objektų turi būti nustatomi remiantis šiais reikalavimais:
| Objektų pavadinimas |
Atstumas nuo kuro tiekimo bazės pastatų ir įrenginių (metrais) |
|
|
|
kuro tiekimo bazės talpa – didesnė kaip 100 tūkst. kub. metrų |
kuro tiekimo bazės talpa-100 tūkst. kub. metrų arba mažesnė |
| Gretimų įmonių pastatai ir įrenginiai |
100 |
40 |
| Miškų masyvai: |
|
|
| spygliuočių |
100 |
50 |
| lapuočių |
20 |
20 |
| Miško medžiagų, durpių, pluoštinių medžiagų sandėliai, daržinės ir atviri durpių telkiniai |
100 |
50
|
| Geležinkelio tinklai: |
|
|
| stotis |
100 |
80 |
| pralauka |
80 |
60 |
| geležinkelio linija |
50 |
40 |
| Automobilių keliai: |
|
|
| I, II ir III kategorijos |
50 |
30 |
| IV ir V kategorijos |
30 |
20 |
| Gyvenamieji ir visuomeniniai pastatai |
200 |
100 |
| Degalinių kolonėlės |
30 |
30 |
33. Atstumas nuo degalinių su skystojo kuro rezervuarais iki žemės sklypų ribos, vaikų darželių, mokyklų, gydymo ir profilaktikos įstaigų, gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų bei įrenginių turi būti ne mažesnis kaip 50 metrų.
IX. DUJOTIEKIŲ APSAUGOS ZONOS
35. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų privaloma laikytis naudojantis žeme, kuri priskirta dujotiekio apsaugos zonai ir per kurią eina antžeminis dujotiekis. Dujotiekio apsaugos zoną sudaro žemės juosta abipus dujotiekio (jo šulinio). Šios juostos plotis nustatomas šia tvarka:
36. Dujotiekio apsaugos zonoje be raštiško dujotiekį eksploatuojančios įmonės sutikimo draudžiama:
36.2. sandėliuoti statybines medžiagas bei konstrukcijas, trąšas, pašarus, kaupti grunto atliekas, rengti lauko stovyklas, kurti laužus;
36.5. kasti žemę ekskavatoriais, buldozeriais bei kita technika, taip pat kasinėti žemę ten, kur nutiesti katodinės apsaugos įžeminimo kontūrai, kabeliai ir laidai;
36.7. atidarinėti dujotiekio įrenginių (dujų reguliavimo punktų, šulinių, katodinių stočių) duris bei liukų dangčius, užversti juos, savavališkai jungti naujus dujotiekio įvadus prie veikiančių dujotiekių;
36.9. daryti geologines nuotraukas, vykdyti paieškas, geodezinius ir kitus tyrinėjimus, kasti duobes ir imti grunto pavyzdžius;
36.10. griauti ir rekonstruoti tiltus, pastatus ir kitus statinius, kurie gali užversti dujotiekio tinklus ir įrenginius arba statinius, kuriuose nutiesti dujotiekiai ir įrengti dujotiekio tinklai bei įrenginiai.
Šiuos darbus galima vykdyti tik tada, kai iš anksto susitarus su įmone, kurios žinioje yra šie tinklai ir įrenginiai, jie perkeliami į kitą vietą;
36.11. užversti ir laužyti skiriamuosius ženklus, įrengti dujotiekio trasose rūgščių, druskų, srutų bei šarmų nuotakus;
36.12. statyti pastatus ir kitus statinius arčiau kaip per 10 metrų nuo dujų reguliavimo punkto, jeigu dujų slėgis jame iki 6 kg/cm2, ir arčiau kaip per 15 metrų, jeigu dujų slėgis jame didesnis kaip 6 kg/cm2;
36.13. tiesti automobilių kelius arčiau kaip per 5 metrus nuo dujų reguliavimo punkto, jeigu dujų slėgis jame iki 6 kg/cm2, ir arčiau kaip per 8 metrus, jeigu dujų slėgis jame didesnis kaip 6 kg/cm2;
37. Antžeminio žemo slėgio dujotiekio apsaugos zonoje draudžiama:
37.1. laužyti dujotiekio armatūrą ir kitaip gadinti dujotiekį ir jo atramas, taip pat užversti juos;
37.2. atvirame ore sandėliuoti degius skysčius bei medžiagas arčiau kaip per 20 metrų nuo dujotiekio;
37.3. tiesti požemines inžinerines komunikacijas arčiau kaip per 1 metrą nuo dujotiekio atramos pamato;
38. Dujotiekį eksploatuojančios įmonės darbuotojams, suderinus su žemės naudotojais, leidžiama prieiti prie dujotiekio. Tuo atveju, kai reikia likviduoti dujotiekio avariją, dujų įmonės tarnyboms leidžiama važiuoti dujotiekio apsaugos zona ir dirbti darbus taip, kaip to reikalauja situacija, atlyginant žemės naudotojams padarytus nuostolius.
X. SUSKYSTINTŲJŲ DUJŲ ĮRENGINIŲ APSAUGOS ZONOS
40. Naudojant žemę, kurioje įrengti suskystintųjų dujų įrenginiai ir dujotiekiai, be raštiško eksploatuojančios įmonės sutikimo draudžiama:
40.4. statyti laikinus ūkinius pastatus (medinius sandėlius, stogines ir pan.) arčiau kaip per 8 metrus nuo grupinio balioninio įrenginio;
40.5. statyti gyvenamuosius namus, turinčius langų arba durų į požeminių suskystintųjų dujų rezervuarų pusę.
Šiuo atveju atstumas tarp požeminių suskystintųjų dujų rezervuarų ir gyvenamųjų namų turi būti ne mažesnis kaip:
10 metrų – jeigu rezervuarų bendra talpa ne didesnė kaip 10 kub. metrų;
15 metrų – jeigu rezervuarų bendra talpa nuo 10 iki 20 kub. metrų;
20 metrų – jeigu rezervuarų bendra talpa nuo 20 iki 50 kub. metrų;
40 metrų – jeigu rezervuarų bendra talpa nuo 50 iki 200 kub. metrų;
40.6. statyti gyvenamuosius namus, neturinčius langų ir durų į požeminių suskystintųjų dujų rezervuarų pusę.
Šiuo atveju atstumas tarp požeminių suskystintųjų dujų rezervuarų ir gyvenamųjų namų turi būti ne mažesnis kaip:
8 metrai – jeigu rezervuarų bendra talpa ne didesnė kaip 10 kub. metrų;
10 metrų – jeigu rezervuarų bendra talpa nuo 10 iki 20 kub. metrų;
15 metrų – jeigu rezervuarų bendra talpa nuo 20 iki 50 kub. metrų;
40 metrų – jeigu rezervuarų bendra talpa nuo 50 iki 200 kub. metrų;
40.7. statyti žemės ūkio pastatus (fermas, tvartus ir pan.) prie požeminių suskystintųjų dujų rezervuarų.
Šiuo atveju atstumas tarp požeminių suskystintųjų dujų rezervuarų turi būti ne mažesnis kaip:
8 metrai – jeigu rezervuarų bendra talpa ne didesnė kaip 10 kub. metrų;
10 metrų – jeigu rezervuarų bendra talpa nuo 10 iki 20 kub. metrų;
15 metrų – jeigu rezervuarų bendra talpa nuo 20 iki 50 kub. metrų;
25 metrai – jeigu rezervuarų bendra talpa nuo 50 iki 100 kub. metrų;
35 metrai – jeigu rezervuarų bendra talpa nuo 100 iki 200 kub. metrų;
40.9. statyti elektros transformatorines arba skirstymo įrenginius arčiau kaip per 15 metrų nuo įrenginio;
41. Suskystintųjų dujų įrenginį ir dujotiekį eksploatuojančios įmonės darbuotojams, suderinus su žemės naudotojais, leidžiama prieiti prie įrenginio ir dujotiekio. Tuo atveju, kai reikia likviduoti suskystintųjų dujų įrenginio arba dujotiekio avariją, dujų įmonės tarnyboms leidžiama važiuoti suskystintųjų dujų įrenginio zona ir dirbti darbus taip, kaip to reikalauja situacija, atlyginant žemės naudotojams padarytus nuostolius.
XI. SUSKYSTINTŲJŲ DUJŲ PILSTYMO STOČIŲ APSAUGOS ZONOS
43. Suskystintųjų dujų pilstymo stoties apsaugos zoną sudaro ne siauresnė kaip 10 metrų žemės juosta aplink dujų pilstymo stoties tvorą (už teritorijos ribos).
44. Suskystintųjų dujų pilstymo stoties apsaugos zonoje draudžiama:
45. Už suskystintųjų dujų pilstymo stoties apsaugos zonos statant pastatus (gyvenamuosius, visuomeninius, pramoninius) ir kitus statinius, nustatomi šie atstumai:
| Bendra suskystintųjų dujų rezervuarų talpa (kub. metrais) |
Maksimali vieno suskystintųjų dujų rezervuaro talpa (kub. metrais) |
Atstumas nuo suskystintųjų dujų rezervuarų iki pastatų (gyvenamųjų) visuomeninių, pramoninių) ir statinių (metrais) |
|
| antžeminių |
požeminių |
||
| Nuo 50 iki 200 |
25 |
80 |
40 |
| „ |
50 |
150 |
75 |
| „ |
100 |
200 |
100 |
| Nuo 200 iki 500 |
50 |
150 |
75 |
| „ |
100 |
200 |
100 |
| „ |
per 100, bet ne |
300 |
150 |
|
|
daugiau 200 |
|
|
| Nuo 500 iki 2000 |
100 |
200 |
100 |
| „ |
per 100, bet ne |
300 |
150 |
|
|
daugiau 600 |
|
|
| Nuo 2000 iki 8000 |
|
|
|
| įskaitytinai |
„ |
300 |
150 |
46. Už suskystintųjų dujų pilstymo stoties apsaugos zonos tiesiant kelius, nustatomi šie atstumai:
| Keliai |
Atstumas nuo suskystintųjų dujų rezervuarų iki kelių (metrais) |
|||
| bendra dujų rezervuarų talpa – iki 2000 kub. metrų |
bendra dujų rezervuarų talpa – virš 200 kub. metrų |
|||
| antžeminių |
požeminių |
antžeminių |
Požeminių |
|
| Geležinkelių atšakos (iki kelio ašies) ir automobilių keliai (iki važiuojamosios dalies) |
30 |
20 |
40 |
25 |
47. Atstumai nuo suskystintųjų dujų pilstymo stoties geležinkelio išpylimo estakados iki pastatų, kitų statinių bei kelių turi būti tokie patys kaip nurodyti 45 ir 46 šių sąlygų punktuose (prilyginus vienu metu galinčių stovėti išpylimo estakadoje geležinkelio cisternų talpą antžeminių rezervuarų talpai).
48. Minimalūs atstumai nuo suskystintųjų dujų pilstymo stoties antžeminių rezervuarų iki tų vietų, kur numatoma įrengti objektus, kuriuose vienu metu gali susirinkti daugiau kaip 800 žmonių (stadionus, turgus, parkus), taip pat iki statomų mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų turi būti 2 kartus didesni negu atstumai, nurodyti 45 šių sąlygų punkte.
XII. SUSKYSTINTŲJŲ DUJŲ DEGALINIŲ APSAUGOS ZONOS
49. Suskystintųjų dujų degalinės apsaugos zoną sudaro ne siauresnė kaip 10 metrų žemės juosta aplink suskystintųjų dujų degalinės tvorą (už teritorijos ribos).
50. Suskystintųjų dujų degalinės apsaugos zonoje draudžiama:
51. Už suskystintųjų dujų degalinės apsaugos zonos statant pastatus (gyvenamuosius, visuomeninius, pramoninius) ir kitus statinius, nustatomi šie atstumai:
| Bendra suskystintųjų dujų rezervuarų talpa (kub. metrais) |
Maksimali vieno suskystintųjų dujų rezervuaro talpa (kub. metrais) |
Atstumas nuo suskystintųjų dujų degalinių rezervuarų iki pastatų (gyvenamųjų, visuomeninių, pramoninių) ir statinių (metrais) |
|
| antžeminių |
požeminių |
||
| Nuo 50 iki 100 |
25 |
80 |
40 |
| „ |
50 |
100 |
50 |
| Nuo 100 iki 200 |
50 |
150 |
75 |
Už suskystintųjų dujų degalinės apsaugos zonos tiesiant kelius, nustatomi šie atstumai:
| Keliai |
Atstumas nuo suskystintųjų dujų degalinių rezervuarų iki kelių (metrais) |
|||
| bendra dujų rezervuarų talpa – iki 100 kub. metrų |
bendra dujų rezervuarų talpa – per 100 kub. metrų |
|||
| antžeminių |
požeminių |
antžeminių |
požeminių |
|
| Geležinkelių atšakos (iki kelio ašies) ir automobilių keliai (iki važiuojamosios dalies) |
20 |
15 |
30 |
20 |
Minimalus atstumas nuo statomų pastatų ir statinių iki suskystintųjų dujų degalinės kolonėlių turi būti ne mažesnis kaip 15 metrų, o iki degalinės tvoros – ne mažesnis kaip 10 metrų.
XIII. SUSKYSTINTŲJŲ DUJŲ BALIONŲ SANDĖLIŲ ZONOS
52. Suskystintųjų dujų balionų sandėlio teritorijai priklauso žemės plotas aplink suskystintųjų dujų balionų sandėlį, aptvertas tvora, nutolusia nuo sandėlio sienų 10 metrų atstumu.
53. Atstumas nuo suskystintųjų dujų balionų sandėlio (atsižvelgiant į jo talpą) iki statomų įvairios paskirties pastatų ir statinių turi būti ne mažesnis kaip:
50 metrų – iki gyvenamųjų namų;
100 metrų – iki negamybinių visuomeninių pastatų;
20 metrų – iki pramonės ir žemės ūkio įmonių pastatų, taip pat gamybinių buitinio aptarnavimo įmonių, automobilinių kelių (iki kelkraščio) ir geležinkelio atšakų (iki kelio ašies).
54. Atstumas nuo suskystintųjų dujų balionų sandėlio iki tiesiamų aukštos įtampos elektros linijų turi būti ne mažesnis kaip:
10 metrų – esant iki 20 kV įtampai;
15 metrų – esant iki 35 kV įtampai;
20 metrų – esant iki 110 kV įtampai;
25 metrai – esant iki 150 kV – 220 kV įtampai;
30 metrų – esant iki 350 kV – 500 kV įtampai.
55. Atstumas nuo elektros pastočių iki suskystintųjų dujų balionų sandėlio turi būti ne mažesnis kaip 15 metrų.
56. Mažesniu kaip 10 metrų atstumu nuo suskystintųjų dujų balionų sandėlio draudžiama naudoti degias medžiagas ir kurti atvirame ore ugnį.
XIV. GAMYBINIŲ OBJEKTŲ SANITARINĖS APSAUGOS IR TARŠOS POVEIKIO ZONOS
58. Gamybinio objekto sanitarinės apsaugos zona – žemės plotas tarp šių objektų ir gyvenamųjų pastatų. Gamybiniams objektams (atsižvelgiant į įmonės kenksmingumo klasę) nustatomos šios sanitarinės apsaugos zonos:
I kenksmingumo klasės įmonėms – 1000 metrų;
II „ – 500 „;
III „ – 300 „;
IV „ – 100 „;
V „ – 50 „.
59. Gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonos gali būti koreguojamos, atsižvelgiant į išmetimų kiekį, taršos foną, ir didinamos (ne daugiau kaip 3 kartus) rajono (miesto) valdybos sprendimu, suderinus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu, Sveikatos apsaugos ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, jeigu:
60. Gamybinių objektų taršos poveikio zona nustatoma ir koreguojama I–III kenksmingumo klasės įmonėms (pramonės rajonams), atsižvelgiant į faktinę atmosferos ir dirvožemio taršą, rajono (miesto) valdybos sprendimu aplinkos apsaugos ir higienos tarnybų teikimu.
61. Gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose draudžiama:
61.1. statyti pramonės įmones, gamybinius pastatus ir įrenginius, kurių gamybos teršalai gali pakenkti jau esančios įmonės darbuotojų sveikatai, sugadinti medžiagas, įrenginius, produkciją, taip pat padidinti gyvenamosios zonos taršą;
62. Gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose, atsižvelgiant į tai, kiek ir kokių kenksmingų medžiagų jose esama, suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija ir Žemės ūkio ministerija, gali būti leidžiama verstis žemės ūkiu, reglamentuojant kultūrų sėjomainą ir sudėtį, ūkio pobūdį.
63. Gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose leidžiama:
63.1. statyti įmones (išskyrus maisto) ir jų pastatus bei įrenginius žemesnės klasės kenksmingumo negu tie objektai, kuriems nustatytos sanitarinės apsaugos zonos;
63.2. statyti gaisrines, skalbyklas, pirtis, garažus, ne maisto produktų sandėlius, administracinius pastatus, konstravimo biurus, darbuotojų mokymo pastatus, taip pat parduotuves, valgyklas, poliklinikas, mokslinio tyrimo laboratorijas, kurios aptarnauja tą įmonę arba atitinkamo pramonės rajono darbuotojus;
63.3. įrengti budėtojo, avarines, apsaugos personalo patalpas, visuomeninio ir individualaus transporto stovėjimo aikšteles, tiesti vietines ir tranzitines komunikacijas, statyti elektros stotis, transformatorines, tiesti naftos ir dujų vamzdynus, įrengti artezinius techninio vandens gręžinius, vandens šaldymo, techninio vandens paruošimo įrenginius, geriamojo ir kanalizacinio vandenų siurblines, apytakinio vandens įrenginius, požeminius rezervuarus, įveisti medelynus, skirtus įmonių teritorijoms ir sanitarinėms apsaugos zonoms apželdinti.
64. Gamybinių objektų taršos poveikio zonoje, taikant žemės kainos, nuomos ir žemės mokesčio lengvatas (nuolaidą), rajono (miesto) valdybos sprendimu, suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija ir Žemės ūkio ministerija, gali būti reglamentuojama žemės ūkio kultūrų sudėtis ir sėjomaina, ūkio pobūdis.
XV. GYVULININKYSTĖS, PAUKŠTININKYSTĖS IR ŽEMĖS ŪKIO ĮMONIŲ
PASTATŲ SANITARINĖS APSAUGOS ZONOS
65. Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatams sanitarinės apsaugos zonos nustatomos šia tvarka:
| Žemės ūkio įmonių ar objektų pavadinimas |
Sanitarinės apsaugos zonos dydis (metrais) |
| Fermos: |
|
| arklių ir triušių |
100 |
| stambiųjų raguočių, avių, žvėrelių |
300 |
| paukščių |
300 |
| kiaulių |
500 |
| Paukštynai |
1000 |
| Veterinarinės ligoninės |
200 |
| Šiltnamiai: |
|
| šildomi mėšlu |
100 |
| šildomi buitinėmis atliekomis |
300 |
| šildomi elektra |
nenormuojama |
| Pašarų ruošimo cechai: |
|
| nenaudojant maisto atliekų |
nenormuojama |
| naudojant maisto atliekas |
100 |
| Pieno, vaisių, daržovių surinkimo įmonės ir |
|
| cechai |
nenormuojama |
| Automobilių, žemės ūkio technikos garažai ir |
|
| techninio aptarnavimo bei remonto parkai, |
|
| kuriuose yra daugiau nei 200 mašinų |
100 |
| Vaisių, daržovių, bulvių, grūdų ir kitos |
|
| Žemės ūkio produkcijos saugyklos ir sandėliai |
50 |
| Ūkiniai pastatai gyventojų gyvuliams ir |
|
| paukščiams laikyti daugiabučių namų kvartale |
50 |
| Sandėliai: |
|
| mineralinių trąšų |
200 |
| mineralinių trąšų ir nuodingųjų chemikalų: |
|
| iki 20 tonų talpos |
200 |
| nuo 20 iki 50 tonų talpos |
300 |
| nuo 50 iki 100 tonų talpos |
400 |
| nuo 100 iki 300 tonų talpos |
500 |
| nuo 300 iki 500 tonų talpos |
700 |
| daugiau kaip 500 tonų talpos |
1000 |
Specializuotiems pramoniniams kiaulininkystės ir gyvulininkystės kompleksams sanitarinės apsaugos zonos nustatomos atskirais normatyvais.
XVI. KURORTŲ APSAUGOS ZONOS
67. Kurortų apsaugos zonas sudaro 3 juostos: griežto režimo, apribojimų, stebėjimų (sutampanti su kurorto riba).
68. Pirmoji (griežto režimo) juosta apima teritoriją, kurioje yra mineralinio vandens ir gydomojo purvo telkiniai, upės, ežerai, jūra, paplūdimiai, kopos.
Pirmojoje juostoje draudžiama:
68.1. vykdyti darbus, nesusijusius su gamtinių gydomųjų išteklių (mineralinio vandens, gydomųjų durpių ir kt.) eksploatavimu;
69. Antroji (apribojimų) juosta apima teritoriją, iš kurios paviršiniai ir gruntiniai vandenys teka link mineralinio vandens ir gydomųjų durpių telkinių. Šiai juostai priklauso vietovės, supančios natūralias ir dirbtines mineralinio vandens, gydomojo purvo saugyklas, sanatorijų teritorijos, naujų sanatorijų statybų vietos, numatytos pagal generalinį planą, parkai, miškai, želdinių plotai, kuriuose dirbant būtina laikytis nustatytųjų taisyklių, kad nebūtų užteršti mineralinio vandens ir gydomųjų durpių telkiniai.
Antrojoje juostoje draudžiama:
69.2. kasti filtravimo šulinius, montuoti nutekamojo vandens valymo, požeminio filtravimo ir kitus panašius įrenginius;
XVII. VALSTYBINIO GEODEZINIO PAGRINDO PUNKTŲ APSAUGOS ZONOS
71. Valstybinio geodezinio pagrindo punkto apsaugos zoną sudaro 1 metro pločio žemės juosta aplink ženklo ribą (išorinį griovio kraštą, aptvarą arba signalo pagrindą).
XVIII. HIDROMETEOROLOGIJOS STOČIŲ APSAUGOS ZONOS
73. Hidrometeorologijos stočių (pasaulinės, europinės ir respublikinės reikšmės) aikštelėms skiriamas 1 ha žemės sklypas. Hidrometeorologijos stoties apsaugos zona – 200 metrų pločio žemės juosta aplink aikštelės ribą.
74. Hidrometeorologijos stoties apsaugos zonoje draudžiama:
XIX. ISTORIJOS IR KULTŪROS PAMINKLŲ TERITORIJOS, APSAUGOS, REGULIUOJAMO UŽSTATYMO IR SAUGOMO LANDŠAFTO ZONOS
75. Istorijos ir kultūros paminklams nustatomos:
76. Istorijos ir kultūros paminklo teritorijoje ir apsaugos zonoje draudžiama:
76.1. vykdyti statybos, žemės kasybos ir žemės ūkio darbus (išskyrus šienavimą).
Šių draudimų paisoma archeologijos paminklų, archeologiškai neištirto senamiesčių kultūrinio sluoksnio ir senovinių kapinių teritorijose;
77. Istorijos ir kultūros paminklo reguliuojamo užstatymo zonoje draudžiama statyti pastatus ir įrenginius, pažeidžiančius paminklo istorinę aplinką.
78. Istorijos ir kultūros paminklo saugomo landšafto zonoje draudžiama keisti paminklo istoriškai susiklosčiusį kraštovaizdį.
XX. POŽEMINIŲ VANDENS TELKINIŲ (VANDENVIEČIŲ) SANITARINĖS APSAUGOS ZONOS
81. Pirmojoje (griežto režimo) požeminių vandens telkinių (vandenviečių) juostoje draudžiama:
81.1. vykdyti statybos darbus, nesusijusius su vandens tiekimo įrenginių rekonstravimu, statyti pagalbinius pastatus, nesusijusius su vandens tiekimu;
81.4. išleisti nutekamuosius vandenis į atvirą telkinį, maudytis, girdyti ir ganyti gyvulius, skalbti, žvejoti, naudoti nuodinguosius chemikalus ir trąšas (organines ir mineralines);
82. Išžvalgytų, bet neeksploatuojamų požeminių vandens telkinių (vandenviečių) pirmojoje (griežto režimo) juostoje draudžiama:
83. Antrojoje požeminių vandens telkinių (vandenviečių) juostoje draudžiama:
83.2. statyti tepalų, degalų, mineralinių nuodingųjų medžiagų sandėlius, degalines, atliekų rinktuvus, pramoninių atliekų saugyklas ir kitus objektus, kurie gali chemiškai užteršti požeminius ir atvirus vandens telkinius;
83.3. steigti kapines, užkasti kritusius gyvulius, įrengti asenizacijos, filtracijos laukus, mėšlo saugyklas, siloso tranšėjas, statyti gyvulininkystės ir paukštininkystės įmones bei kitus objektus, kurie gali bakteriologiškai užteršti požeminius vandens telkinius;
XXI. ŽEMĖS SKLYPAI, KURIUOSE ĮRENGTOS MELIORACINĖS (SAUSINIMO, DRĖKINIMO) SISTEMOS BEI ĮRENGINIAI IR ATLIEKAMI MELIORACINIAI TYRIMAI
85. Žemės savininkas arba naudotojas, turintis sklypą, kuriame įrengtos melioracinės (sausinimo, drėkinimo) sistemos bei įrenginiai ir atliekami melioraciniai tyrimai, privalo:
85.1. prižiūrėti, saugoti ir naudoti jam priskirtas melioracines sistemas ir įrenginius, vegetacijos laikotarpiu netrukdyti drėkinimo sistemomis lietinti jam suteiktą žemės sklypą;
85.2. sudaryti sąlygas vietos savivaldybės atstovams ir melioracijos organizacijoms tikrinti ir remontuoti (rekonstruoti) jo žemėje esančius melioracinius įrenginius ir vykdyti melioracinius tyrimus;
85.3. žemės melioravimo (sausinimo ir kitokių darbų) projektus derinti su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu;
XXII. ŽEMĖS SKLYPAI, KURIUOSE ĮRENGTOS DRĖKINIMO SISTEMOS VALSTYBINIŲ KIAULININKYSTĖS ĮMONIŲ BEI ŪKINIŲ KIAULININKYSTĖS KOMPLEKSŲ IR FERMŲ SKYSTO MĖŠLO FILTRATUI IR ATSKIRŲ OBJEKTŲ
NUTEKAMIESIEMS VANDENIMS UTILIZUOTI
86. Žemės sklypuose, kuriuose įrengtos drėkinimo sistemos valstybinių kiaulininkystės įmonių bei ūkinių kiaulininkystės kompleksų ir fermų skysto mėšlo filtratui ir atskirų objektų nutekamiesiems vandenims utilizuoti, neturi būti trukdoma vegetacijos laikotarpiu utilizuoti skysto mėšlo filtratą ir nutekamuosius vandenis (drėkinimo sistema lietinti skysto mėšlo filtratą, nutekamuosius vandenis).
87. Žemės savininkai arba žemės naudotojai 86 šių sąlygų punkte nurodytuose žemės sklypuose privalo leisti vykdyti (arba patys vykdyti) reikiamus agrotechnikos darbus.
XXIII. NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ TELKINIŲ APSAUGOS ZONOS
89. Išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kurių ištekliai patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose žemės naudotojui (nuomininkui) draudžiama:
XXIV. KARSTINIS REGIONAS
91. Karstiniame regione yra nustatyta intensyvaus karsto zona su I–IV grupių žeme ir jos apsaugos rajonas.
92. Intensyvaus karsto zonoje draudžiama:
92.1. rengti požemines naftos saugyklas, filtracijos laukus gamtinėmis sąlygomis, fekalijų baseinus;
93. Intensyvaus karsto zonoje ir jos apsaugos rajone draudžiama:
93.1. naudoti karstines įgriuvas koncentruotam lietaus ir drenažo vandeniui nuleisti, šiukšlėms, buitinėms ir pramonės atliekoms versti, taip pat užpilti šias įgriuvas žemėmis;
94. Intensyvaus karsto zonoje nustatoma ši pasėlių struktūra ir tręšimo bei augalų apsaugos sistema:
94.1. I grupės žemėje (iki 20 įgriuvų 100 hektarų) javai turėtų sudaryti apie 50 procentų, daugiametės žolės – 40 procentų, o kaupiamosios kultūros – ne daugiau 10 procentų pasėlių.
I grupės žemės 1 hektarui tręšti per metus gali būti sunaudota ne daugiau kaip 90 kilogramų azoto, fosforo ir kalio trąšų (veikliosios medžiagos) bei 80 tonų kraikinio mėšlo.
I grupės žemėje draudžiama naudoti triazininius herbicidus bei chloro organinius insekticidus;
94.2. II grupės žemėje (20–25 įgriuvų 100 hektarų) negalima auginti kaupiamųjų kultūrų ir veisti naujų pramoninių sodų bei daržų.
II grupės žemei taikytina septynlaukė sėjomaina, kai apie 43 procentus pasėlių ploto užima javai ir 57 procentus – daugiametės žolės.
II grupės žemė tręšiama pagal augalų ir dirvožemio analizių duomenis, bet 1 hektarui tręšti per metus gali būti sunaudojama ne daugiau kaip 60 kilogramų azoto, fosforo ir kalio trąšų (veikliosios medžiagos) bei 60 tonų kraikinio mėšlo.
II grupės žemėje draudžiama naudoti herbicidus, retardantus bei insekticidus;
94.3. III grupės žemėje (50–80 įgriuvų 100 hektarų) turi vyrauti daugiamečių žolių pievos ir ganyklos, javai gali būti sėjami tik kaip daugiamečių žolių priešsėlis.
III grupės žemės 1 hektarui tręšti per metus gali būti sunaudota ne daugiau kaip 60 kilogramų mineralinių fosforo ir kalio trąšų (veikliosios medžiagos).
III grupės žemę draudžiama tręšti mineralinėmis azoto trąšomis, taip pat draudžiama vartoti pesticidus, išskyrus beicus;
94.4. IV grupės žemėje (daugiau kaip 80 įgriuvų 100 hektarų) gali būti tik pievos ir miškai. Šioje žemėje leidžiama auginti medinguosius ir vaistinius augalus.
IV grupės žemės negalima tręšti jokiomis trąšomis, taip pat draudžiama naudoti chemines augalų apsaugos priemones;
94.5. I–IV grupių žemėje aplink įgriuvą paliekama ne siauresnė kaip 25 metrų juosta. Šioje juostoje žemės negalima tręšti jokiomis trąšomis, draudžiama naudoti chemines augalų apsaugos priemones, ganyti gyvulius, galima tik šienauti;
94.6. I–IV grupių žemėje draudžiama naudoti amoniakinį vandenį ir skystą amoniaką, taip pat lėktuvais barstyti chemikalus ir mineralines trąšas;
94.7. I–IV grupių žemės savininkų sklypuose, suteiktuose asmeniniam ūkiui, taip pat kitiems žemės naudotojams priklausančiuose sklypuose tais atvejais, kai jų naudotojai yra sudarę sutartis gaminti ekologiškai švarią žemės ūkio produkciją, pasėlių struktūra gali būti nereglamentuojama, tačiau būtina laikytis tręšimo ir chemikalų vartojimo taisyklių, nustatytų atitinkamoms žemės grupėms.
XXV. MOLĖTŲ ASTRONOMIJOS OBSERVATORIJOS APSAUGOS ZONA
95. Molėtų astronomijos observatorijai nustatoma apsaugos zona. Ši zona yra ovalo formos ir tęsiasi nuo didžiojo teleskopo bokšto 4 kilometrus į pietus, po 3,5 kilometro į rytus ir vakarus bei 3 kilometrus į šiaurę. Šioje zonoje žemės naudotojams, nesuderinus su Molėtų astronomijos observatorijos administracija, draudžiama:
95.1. statyti naujus pramonės ir žemės ūkio objektus, gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, poilsiavietes;
XXVI. YPATINGOSIOS PASKIRTIES MIŠKAI
96. Miestų, kurortų miškuose, miško parkuose, miškuose, esančiuose 1 kilometro spinduliu apie respublikinės reikšmės sanatorijas, poilsio namus, pensionatus, profilaktoriumus, turistines bazes, draudžiami pagrindinio naudojimo plyni ir neplyni kirtimai (išskyrus atkuriamuosius kirtimus blogos būklės medynuose), taip pat draudžiama naudoti chemikalus. Pagal miškotvarkos projektus gali būti uždrausta kirsti kai kurias medžių rūšis bei apribotas ugdomųjų, sanitarinių ir landšaftinių kirtimų laikas.
97. Miškuose 1 kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių draudžiami pagrindinio naudojimo plyni ir neplyni kirtimai (išskyrus atkuriamuosius kirtimus blogos būklės medynuose), taip pat draudžiama naudoti trąšas ir chemikalus.
98. Priešeroziniuose miškuose (atskiruose iki 5 hektarų miškeliuose, esančiuose nemiškingose teritorijose), iki 3 hektarų miškeliuose, draudžiami plyni kirtimai visuose medynuose, išskyrus pušynus. Pušynuose leidžiami plyni kirtimai ne didesnėmis kaip 1 hektaro kulisėmis su ne mažesniu kaip 10 metrų šliejimo periodu. 3,1–5 hektarų miškeliuose draudžiamos plyno kirtimo biržės, didesnės kaip pusė miškelio ploto su ne mažesniu kaip 15 metrų šliejimo periodu.
99. Miško sklypuose, esančiuose daubų ir skardžių šlaituose, draudžiami plyni pagrindinio naudojimo kirtimai.
100. Retų paukščių lizdaviečių apsaugos juostose ir kurtinių tuokvietėse draudžiami plyni ir neplyni pagrindinio naudojimo kirtimai. Kiti kirtimai draudžiami nuo balandžio 1 dienos iki rugsėjo 1 dienos.
101. Retų, vertingų medžių rūšių medynuose, sėkliniuose draustiniuose, etaloniniuose medynuose, rekreacinės paskirties miško sklypuose, sklypuose su pastoviais tyrimų bareliais ir mikrodraustiniuose draudžiami plyni ir neplyni pagrindinio naudojimo kirtimai. Pagal miškotvarkos projektus gali būti nustatomi specialūs kirtimų laiko, būdo ir rūšių apribojimai.
102. 100 metrų pločio automobilių kelių apsaugos zonose draudžiami plyni kirtimai visuose ąžuolų, uosių, kitų kietųjų lapuočių medynuose ir pušynuose, taip pat kitų rūšių medynuose, kuriuose įrengtos poilsio ir autotransporto stovėjimo aikštelės.
103. Iki 25 metrų pločio kultūros ir gamtos paminklų apsaugos zonose draudžiami visų rūšių miško kirtimai, išskyrus landšaftinius, sanitarinius ir medžių, kurių šaknys ardo paminklus, kirtimus, taip pat draudžiama naudoti chemikalus, vykdyti miško želdymo darbus, išskyrus tuos, kurie atliekami pagal specialius landšafto tvarkymo projektus.
104. 100 metrų pločio pamiškėse, miškų masyvų šiaurės vakarų, vakarų ir pietvakarių pakraščiuose draudžiami plyni kirtimai, iki medynai, iškirsti už pamiškės juostos, atauga ir pasiekia ne mažesnį kaip 5 metrų aukštį.
XXVII. ŽEMĖS PLOTAI, KURIUOSE AUGA MIŠKUI NEPRISKIRTI ŽELDINIAI
(GIRAITĖS, MEDŽIŲ GRUPĖS, KRŪMAI)
106. Draudžiama transformuoti į žemės ūkio naudmenas ir vandenis žemės plotus, kuriuose auga giraitės, medžių grupės ir krūmai, esančius:
106.3. kalvotoje žemėje – kai atstumas tarp miškų, krūmynų ir želdinių grupių didesnis kaip 300 metrų, o jų užimamas plotas didesnis kaip 0,1 hektaro;
XXVIII. VANDENS TELKINIAI
107. Remiantis specialiosiomis vandens telkinių naudojimo sąlygomis, draudžiama:
107.3. reguliuoti dirbtinių vandens telkinių lygį didesne amplitude, negu numatyta eksploatavimo taisyklėse, nuleisti juos be aplinkos apsaugos tarnybų leidimo;
XXIX. VANDENS TELKINIŲ APSAUGOS JUOSTOS IR ZONOS
108. Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos nustatomos pagal patvirtintuosius jų nuostatus ir pažymimos žemėnaudų planuose.
109. Pakrantės apsaugos juostose draudžiama:
109.1. statyti statinius (išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą), tverti tvoras;
109.4. dirbti žemę, ardyti velėnas (išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, suderinus su aplinkos apsaugos tarnybomis), ganyti gyvulius;
109.5. įrengti poilsiavietes (išskyrus paplūdimius), statyti autotransporto priemones, kūrenti laužus;
109.6. ne miško žemėse kirsti medžius ir krūmus (išskyrus sausuolius, vėjovartas, vėjolaužas).
Archeologijos paminklų teritorijose leidžiamas atrankinis kirtimas;
110. Vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama:
110.1. rengti galvijų vasaros aikšteles, neišsprendus klausimų, susijusių su nuotėkų surinkimu ir nukenksminimu;
110.2. lieti srutas ir skystą mėšlą arčiau kaip per 100 metrų nuo kranto linijos, kai pakrantės nuolydis mažesnis nei 5 laipsniai, ir arčiau kaip per 200 metrų, kai pakrantės nuolydis didesnis nei 5 laipsniai;
110.3. statyti pramonės įmones, cechus, nuodingųjų chemikalų ir didesnius kaip 10 tonų talpos naftos produktų sandėlius, įrengti degalines, trąšų sandėlius bei aikšteles, technikos aikšteles, mechanines remonto dirbtuves;
Punkto pakeitimai:
Nr. 940, 1993-12-16, Žin., 1993, Nr. 71-1334 (1993-12-22), i. k. 0931100NUTA00000940
110.7. plynai kirsti medžius ir krūmus šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių, išskyrus piliakalnių šlaitus, tvarkomus pagal projektus;
110.8. auginant žemės ūkio kultūras, hektarui sunaudoti daugiau kaip 80 kilogramų azoto ir 15 kilogramų fosforo veikliosios medžiagos, jeigu skaičiavimų nenustatytos kitos ekologiniu požiūriu pagrįstos normos;
110.9. statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, valstiečio ūkio ir kitus pastatus už miestų ir gyvenviečių ribų arčiau kaip:
110.9.1. 100 metrų atstumu iki vandens telkinių kranto linijos, kai priekrantės terasos (salpos) šlaito nuolydis ne didesnis kaip 10 laipsnių arba priekrantės terasos (salpos) plotis didesnis kaip 150 metrų;
110.9.2. 50 metrų atstumu nuo priekrantės terasos (salpos) šlaito viršutinės briaunos (antroje terasoje), kai priekrantės terasos (salpos) plotis mažesnis kaip 150 metrų;
Taip pat nurodytuosius pastatus draudžiama statyti vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių;
Punkto pakeitimai:
Nr. 940, 1993-12-16, Žin., 1993, Nr. 71-1334 (1993-12-22), i. k. 0931100NUTA00000940
110.9.3. 50 metrų atstumu nuo kranto šlaito viršutinės briaunos, kai vandens telkiniams nustatytos tik pakrantės apsaugos juostos – sureguliuotoms upėms ir kanalams, kurių baseino plotas mažesnis kaip 10 kv. kilometrų, ir ežerams bei tvenkiniams, kurių plotas mažesnis kaip 0,5 hektaro.
Punkto pakeitimai:
Nr. 940, 1993-12-16, Žin., 1993, Nr. 71-1334 (1993-12-22), i. k. 0931100NUTA00000940
XXX. PELKĖS IR ŠALTINYNAI
111. Remiantis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis pelkėse ir šaltinynuose, draudžiama:
111.1. sausinti ir transformuoti į žemės ūkio naudmenas bei vandenis aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes ir jų apypelkius bei žemapelkes, kurių plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių gylis didesnis kaip 1 metras, ir jų apypelkius;
111.3. kasti:
natūralių aukštapelkių ir tarpinio tipo pelkių durpes;
natūralių žemapelkių, kurių plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių gylis didesnis kaip 1 metras, durpes be Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento leidimo;
XXXI. NATŪRALIOS (UŽLIEJAMOSIOS IR SAUSMINĖS) PIEVOS BEI GANYKLOS
112. Remiantis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis natūraliose (užliejamosiose ir sausminėse) pievose bei ganyklose, draudžiama sausinti, suarti natūralias (užliejamąsias ir sausmines) pievas bei ganyklas (išskyrus polderines) arba kitaip keisti jų būklę ir žolynų sudėtį. Natūralios (užliejamosios ir sausminės) pievos ir ganyklos – tai pievos ir ganyklos, kurios nesausinamos ir neariamos ne mažiau kaip 25 metus ir kuriose vyrauja natūralūs žolynai.
XXXII. AKMENYNAI
113. Remiantis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis akmenynuose, draudžiama naikinti akmenynus. Akmenynas – tai žemės plotas, kuriame akmenys užima 40 procentų paviršiaus arba hektaro žemės paviršiuje ir dirvoje iki 30 centimetrų gylyje yra daugiau kaip 100 kub. metrų akmenų.
XXXIII. REKREACINĖS TERITORIJOS
115. Žemės naudotojai, rekreacinėse teritorijose plėtodami ūkinę ir kitokią veiklą, turi šią veiklą tvarkyti taip, kad nebūtų keičiamas rekreacinių teritorijų kraštovaizdis, bloginama jo fizinė būklė bei estetinė vertė ir mažinamas bei naikinamas rekreacinis potencialas.
116. Rekreacinėse teritorijose žemės naudotojai privalo:
116.1. prižiūrėti ir tvarkyti rekreacines teritorijas, sodinti smulkius želdynus rekreacinėms sąlygoms pagerinti, ypač – vandens telkinių apsaugos juostose;
117. Rekreacinėse teritorijose žemės naudotojui draudžiama:
117.1. naudoti miško parkus, parkus ir skverus kitaip, negu numatyta patvirtintuose jų naudojimo nuostatuose;
117.2. statyti pastatus ir įrenginius, nesusijusius su rekreacija, taip pat rekreacijai skirtus pastatus ir įrenginius, jeigu jie neatitinka rekreacinių teritorijų normatyvų bei teisinių nuostatų (atstumas nuo vandens, aukštis, kultūros paveldo panaudojimas turizmo reikmėms);
117.3. statyti rekreacinių teritorijų apsaugos zonose statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas;
Punkto pakeitimai:
Nr. 940, 1993-12-16, Žin., 1993, Nr. 71-1334 (1993-12-22), i. k. 0931100NUTA00000940
117.4. užteršti aplinką ar kitaip trukdyti ilsėtis tam tikslui skirtose vietose, kelti pavojų poilsiaujančiųjų saugumui;
117.6. užtverti nustatytąsias turistines trasas, takus, kelius, taip pat naikinti kelius prie rekreacijai skirtų vandens telkinių, jų pakrančių, paplūdimių, lankytinų objektų, apžvalgos aikštelių;
117.7. užtverti kelius ar takus, vedančius į rekreacijos vietas iš poilsio namų, sanatorijų, autobusų bei geležinkelio stotelių, automobilių stovėjimo aikštelių;
XXXIV. NACIONALINIAI IR REGIONINIAI PARKAI (ESAMI IR PROJEKTUOJAMI)
118. Žemės naudmenų, esančių nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, paskirtis keičiama tik pagal projektus, suderintus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu ir parko administracija.
119. Miškai, esantys nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektus, suderintus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu.
120. Nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose draudžiama:
120.1. žaloti ir keisti reljefą, vykdyti žemės kasybos darbus, išskyrus tuos, kurie vykdomi statant objektus, suderintus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu;
120.5. plėsti ir statyti pramonės bei kenksmingųjų atliekų saugojimo ir perdirbimo įmones, išskyrus mažas įmones, kurių reikia parko veiklai užtikrinti;
120.6. steigti sodų bendrijas, specializuotus gėlininkystės, sodininkystės, šiltnaminės daržininkystės, tvenkininės žuvininkystės ir kitus ūkius, keičiančius tradicinį kraštovaizdį;
121. Nauji ir rekonstruojami statiniai bei įrenginiai nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose turi harmoningai derintis su gamta ir kultūros paveldu, juos statyti siūloma iš tradicinių statybinių medžiagų, laikantis tradicinės architektūros formų.
122. Nacionalinių ir regioninių parkų rezervatuose, draustiniuose ir apsaugos zonose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos atitinkamoms saugomoms teritorijoms.
123. Nacionalinių ir regioninių parkų miškuose draudžiama:
123.1. rezervatuose – vykdyti miškų kirtimo bei želdymo darbus, taip pat plėtoti kitą ūkinę veiklą, išskyrus miškų apsaugą.
Miškų ūkio ministerija, suderinusi su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu, gali leisti vykdyti sanitarinius kirtimus, kai reikia pašalinti sausuolius, vėjavartas, vėjalaužas, sniegolaužas;
123.2. draustiniuose – vykdyti pagrindinio naudojimo plynus kirtimus, išskyrus atkuriamuosius kirtimus blogos būklės medynuose, taip pat sakinti mišką, naudoti trąšas ir chemikalus.
Atrankiniais kirtimais leidžiama iškirsti tik gamtinę brandą pasiekusius medynus.
Pagal miškotvarkos projektus draustiniuose gali būti apribojami ugdomųjų bei sanitarinių kirtimų vykdymo laikas ir ugdomųjų kirtimų rūšys;
123.3. rekreacinėse zonose – vykdyti pagrindinio naudojimo plynus kirtimus, išskyrus atkuriamuosius kirtimus blogos būklės medynuose, ir ugdomuosius, sanitarinius bei landšaftinius kirtimus nuo gegužės l5 dienos iki rugsėjo l5 dienos, taip pat sakinti mišką, naudoti trąšas ir chemikalus.
Atrankiniais kirtimais leidžiama pašalinti tik menkaverčius ir gamtinę brandą pasiekusių pagrindinių rūšių medžius.
124. Ūkinėse ir apsaugos nacionalinių ir regioninių parkų zonose pagal miškotvarkos projektą gali būti apribotas biržių plotas, forma, šliejimo periodas, kirtimo laikas ir kai kurių vertingų medžių rūšių (ąžuolų, liepų ir kt.) kirtimas.
125. Norint nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose parinkti statybos vietą, statyti bei rekonstruoti statinius arba įrenginius, tiesti arba rekonstruoti kelius, vamzdynus, elektros tiekimo ir ryšių linijas, taip pat įrengti pažintinius takus, turistines trasas, poilsio ir transporto stovėjimo aikšteles, būtina šiuos klausimus suderinti su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu, parko administracija, taip pat žemės savininkais arba naudotojais.
XXXV. KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIAI (ESAMI IR PROJEKTUOJAMI)
127. Žemės naudmenų, esančių kraštovaizdžio draustiniuose, paskirtis keičiama tik pagal projektus, suderintus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu.
128. Miškai, esantys kraštovaizdžio draustiniuose, tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektus, suderintus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu.
129. Kraštovaizdžio draustinių teritorijose draudžiama:
129.1. žaloti ir keisti reljefą, vykdyti žemės kasybos darbus, išskyrus tuos, kurie vykdomi statant objektus, suderintus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu;
129.4. tiesinti ir gilinti natūralias upių vagas, statyti užtvankas, keisti vandens telkinių kranto linijas, įrengti didesnius kaip 0,05 hektaro vandens telkinius;
129.5. tręšti ir kultūrinti natūralias pievas ir ganyklas, transformuoti jas į kitas žemės naudmenas;
129.8. steigti sodų bendrijas, individualias ne žemės ūkio produkciją gaminančias įmones, specializuotus gėlininkystės, sodininkystės, šiltnaminės daržininkystės, tvenkininės žuvininkystės ir kitus ūkius, keičiančius tradicinį kraštovaizdį;
130. Kraštovaizdžio draustinių miškų atskiruose plotuose, nustatomuose pagal miškotvarkos projektus, draudžiami pagrindinio naudojimo plyni kirtimai, išskyrus atkuriamuosius kirtimus blogos būklės medynuose. Atrankiniais kirtimais leidžiama iškirsti tik gamtinę brandą pasiekusius medynus. Šiuose plotuose draudžiama sakinti mišką, naudoti trąšas ir chemikalus, taip pat gali būti apribotas biržių plotas, forma, šliejimo periodas, kirtimo laikas ir atskirų vertingų medžių rūšių (ąžuolų, liepų) kirtimas.
131. Norint kraštovaizdžio draustiniuose parinkti statybos vietą, statyti bei rekonstruoti statinius arba įrenginius, tiesti arba rekonstruoti kelius, vamzdynus, elektros tiekimo ir ryšių linijas, taip pat įrengti pažintinius takus, turistines trasas, poilsio ir transporto stovėjimo aikšteles, būtina šiuos klausimus suderinti su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu, taip pat žemės savininkais arba naudotojais.
132. Žemės, esančios kraštovaizdžio draustiniuose, savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad būtų galima prieiti prie saugomų kraštovaizdžio objektų, taip pat rekreacinių teritorijų ir objektų.
XXXVI. GEOLOGINIAI DRAUSTINIAI (ESAMI IR PROJEKTUOJAMI)
134. Žemės naudmenų, esančių geologiniuose draustiniuose, paskirtis keičiama tik pagal projektus, suderintus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu.
135. Miškai, esantys geologiniuose draustiniuose, tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektus, suderintus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu.
136. Geologinių draustinių teritorijose draudžiama:
137. Norint geologiniuose draustiniuose parinkti statybos vietą, statyti bei rekonstruoti statinius arba įrenginius, tiesti arba rekonstruoti kelius, vamzdynus, elektros tiekimo ir ryšių linijas, taip pat įrengti pažintinius takus, turistines trasas, poilsio ir transporto stovėjimo aikšteles, būtina šiuos klausimus suderinti su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu, taip pat žemės savininkais arba naudotojais.
138. Žemės, esančios geologiniuose draustiniuose, savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad būtų galima prieiti prie saugomų geologinių objektų.
XXXVII. GEOMORFOLOGINIAI DRAUSTINIAI (ESAMI IR PROJEKTUOJAMI)
140. Žemės naudmenų, esančių geomorfologiniuose draustiniuose, paskirtis keičiama tik pagal projektus, suderintus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu.
141. Geomorfologinių draustinių teritorijose draudžiama:
141.4. statyti statinius, sodinti mišką žemės ūkio naudmenose, miško laukymėse ir aikštėse, jeigu tai pažeidžia reljefo raiškumą;
141.6. steigti specializuotus gėlininkystės, sodininkystės, šiltnaminės daržininkystės, tvenkininės žuvininkystės ūkius;
142. Norint geomorfologiniuose draustiniuose parinkti statybos vietą, statyti bei rekonstruoti statinius arba įrenginius, tiesti arba rekonstruoti kelius, vamzdynus, elektros tiekimo ir ryšių linijas, įrengti pažintinius takus, turistines trasas, poilsio ir transporto stovėjimo aikšteles, būtina šiuos klausimus suderinti su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu, taip pat žemės savininkais arba naudotojais.
XXXVIII. HIDROLOGINIAI DRAUSTINIAI (ESAMI IR PROJEKTUOJAMI)
144. Hidrologinių draustinių teritorijose draudžiama:
144.1. statyti užtvankas, kitus nuotėkį reguliuojančius arba vandens lygį keičiančius hidrotechninius įtvarus;
XXXIX. HIDROGRAFINIAI DRAUSTINIAI (ESAMI IR PROJEKTUOJAMI)
146. Žemės naudmenų, esančių hidrografiniuose draustiniuose, paskirtis keičiama tik pagal projektus, suderintus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu.
147. Hidrografinių draustinių teritorijoje draudžiama:
148. Norint hidrografiniuose draustiniuose parinkti statybos vietą, statyti bei rekonstruoti statinius arba įrenginius, tiesti arba rekonstruoti kelius, vamzdynus, elektros tiekimo ir ryšių linijas, įrengti pažintinius takus, turistines trasas, poilsio ir transporto stovėjimo aikšteles, būtina šiuos klausimus suderinti su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu, taip pat žemės savininkais arba naudotojais.
XL. PEDOLOGINIAI (DIRVOŽEMIŲ) DRAUSTINIAI (ESAMI IR PROJEKTUOJAMI)
150. Miškai, esantys pedologiniuose (dirvožemių) draustiniuose, tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektus, suderintus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu.
151. Pedologinių (dirvožemių) draustinių teritorijose draudžiama:
152. Norint pedologiniuose (dirvožemių) draustiniuose tiesti arba rekonstruoti kelius, vamzdynus, elektros tiekimo ir ryšių linijas, įrengti pažintinius takus, turistines trasas, poilsio ir transporto stovėjimo aikšteles, būtina šiuos klausimus suderinti su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu, taip pat žemės savininkais arba naudotojais.
XLI. BOTANINIAI DRAUSTINIAI (ESAMI IR PROJEKTUOJAMI)
154. Žemės naudmenų, esančių botaniniuose draustiniuose, paskirtis keičiama tik pagal projektus, suderintus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu.
155. Miškai, esantys botaniniuose draustiniuose, tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektus, suderintus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu.
156. Botaninių draustinių teritorijose draudžiama:
156.5. tręšti ir kultūrinti natūralias pievas ir ganyklas, transformuoti jas į kitas žemės naudmenas;
157. Botaninių draustinių miškuose draudžiama:
157.1. vykdyti pagrindinio naudojimo plynus kirtimus, sakinti mišką sklypuose, kuriuose auga saugomi medynai arba augalų bendrijos;
157.2. vykdyti miško ūkinius darbus, neįšalus gruntui, sklypuose, kur auga augalų rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą;
158. Botaninių draustinių vandens telkiniuose draudžiama:
159. Botaniniuose draustiniuose išsikasti sodinukų sunaikintoms augalų augimvietėms restauruoti arba kolekcijoms papildyti leidžiama tik suderinus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu.
160. Norint botaniniuose draustiniuose parinkti statybos vietą, statyti bei rekonstruoti statinius arba įrenginius, tiesti arba rekonstruoti kelius, vamzdynus, elektros tiekimo ir ryšių linijas, įrengti pažintinius takus, turistines trasas, poilsio bei transporto stovėjimo aikšteles, būtina šiuos klausimus suderinti su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu, taip pat žemės savininkais arba naudotojais.
XLII. ZOOLOGINIAI (TERIOLOGINIAI, HERPETOLOGINIAI, ENTOMOLOGINIAI) DRAUSTINIAI (ESAMI IR PROJEKTUOJAMI)
161. Žemės naudmenų, esančių zoologiniuose (teriologiniuose, herpetologiniuose, entomologiniuose) draustiniuose, paskirtis keičiama tik pagal projektus, suderintus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu.
162. Miškai, esantys zoologiniuose (teriologiniuose, herpetologiniuose, entomologiniuose) draustiniuose, tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektus, suderintus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu.
163. Zoologinių (teriologinių, herpetologinių, entomologinių) draustinių teritorijose draudžiama:
163.1. keisti vietovės pobūdį, išskyrus tuos atvejus, kai gerinamos saugomų gyvūnų gyvenimo sąlygos;
163.8. statyti statinius ir įrenginius, nesusijusius su draustinio paskirtimi.
Draudžiama lankytis šiuose draustiniuose nuo balandžio 1 dienos iki rugsėjo 1 dienos (išskyrus bendro naudojimo kelius, dirbamus laukus). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas, atsižvelgdamas į saugomų gyvūnų rūšis, gali nustatyti kitą laiką.
164. Norint zoologiniuose (teriologiniuose, herpetologiniuose, entomologiniuose) draustiniuose parinkti statybos vietą, statyti bei rekonstruoti statinius arba įrenginius, tiesti arba rekonstruoti kelius, vamzdynus, elektros tiekimo ir ryšių linijas, įrengti pažintinius takus, būtina šiuos klausimus suderinti su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu, taip pat žemės savininkais arba naudotojais.
XLIII. ORNITOLOGINIAI DRAUSTINIAI (ESAMI IR PROJEKTUOJAMI)
165. Žemės naudmenų, esančių ornitologiniuose draustiniuose, paskirtis keičiama tik pagal projektus, suderintus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu.
166. Miškai, esantys ornitologiniuose draustiniuose, tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektus, suderintus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu.
167. Ornitologinių draustinių teritorijose draudžiama:
167.4. vykdyti pagrindinio naudojimo plynus kirtimus, sakinti mišką, taip pat vykdyti miškų ūkinius darbus nuo balandžio 1 dienos iki rugsėjo 1 dienos;
168. Norint ornitologiniuose draustiniuose parinkti statybos vietą, statyti bei rekonstruoti statinius arba įrenginius, tiesti arba rekonstruoti kelius, vamzdynus, elektros tiekimo ir ryšių linijas, įrengti pažintinius takus, būtina šiuos klausimus suderinti su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu, taip pat žemės savininkais arba naudotojais.
XLIV. ICHTIOLOGINIAI DRAUSTINIAI (ESAMI IR PROJEKTUOJAMI)
169. Žemės naudmenų, esančių ichtiologiniuose draustiniuose, paskirtis keičiama tik pagal projektus, suderintus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu.
170. Ichtiologinių draustinių teritorijose draudžiama:
171. Norint ichtiologiniuose draustiniuose parinkti statybos vietą, statyti bei rekonstruoti statinius arba įrenginius, tiesti arba rekonstruoti kelius, vamzdynus, elektros tiekimo ir ryšių linijas, įrengti pažintinius takus bei turistines trasas, būtina šiuos klausimus suderinti su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu, taip pat žemės savininkais arba naudotojais.
XLV. BOTANINIAI ZOOLOGINIAI DRAUSTINIAI (ESAMI IR PROJEKTUOJAMI)
172. Žemės naudmenų, esančių botaniniuose zoologiniuose draustiniuose, paskirtis keičiama tik pagal projektus, suderintus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu.
173. Miškai, esantys botaniniuose zoologiniuose draustiniuose, tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektus, suderintus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu.
174. Botaninių zoologinių draustinių teritorijose draudžiama:
174.5. tręšti ir kultūrinti natūralias pievas ir ganyklas, transformuoti jas į kitas žemės naudmenas;
175. Botaninių zoologinių draustinių miškuose draudžiama:
175.1. vykdyti pagrindinio naudojimo plynus kirtimus, sakinti mišką sklypuose, kuriuose auga saugomi medynai arba augalų bendrijos, gyvena į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti gyvūnai;
175.2. vykdyti miško ūkinius darbus, neįšalus gruntui, sklypuose, kur auga augalų rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą;
176. Norint botaniniuose zoologiniuose draustiniuose parinkti statybos vietą, statyti bei rekonstruoti statinius arba įrenginius, tiesti arba rekonstruoti kelius, vamzdynus, elektros tiekimo ir ryšių linijas, įrengti pažintinius takus, turistines trasas, poilsio ir transporto stovėjimo aikšteles, būtina šiuos klausimus suderinti su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu, taip pat žemės savininkais arba naudotojais.
XLVI. REZERVATŲ APSAUGOS ZONOS (ESAMOS IR PROJEKTUOJAMOS)
178. Žemės naudmenų, esančių rezervatų apsaugos zonose, paskirtis keičiama tik pagal projektus, suderintus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu.
179. Miškai, esantys rezervatų apsaugos zonose, tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektus, suderintus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu.
180. Rezervatų apsaugos zonose draudžiama:
180.4. vykdyti pagrindinio naudojimo plynus kirtimus, išskyrus atkuriamuosius kirtimus blogos būklės medynuose;
181. Norint rezervatų apsaugos zonose parinkti statybos vietą, statyti bei rekonstruoti statinius arba įrenginius, tiesti arba rekonstruoti kelius, vamzdynus, elektros tiekimo ir ryšių linijas, įrengti poilsio bei transporto stovėjimo aikšteles, būtina šiuos klausimus suderinti su rezervato administracija, taip pat žemės savininkais arba naudotojais.
XLVII. GAMTOS PAMINKLŲ APSAUGOS ZONOS
182. Gamtos paminklai ir jų apsaugos zonos tvarkomi tik pagal nustatytąja tvarka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento išduotas sąlygas ar suderintus projektus. Apie gamtos paminklus, jeigu nėra patvirtinto apsaugos zonos projekto, nustatomos tokio pločio apsaugos zonos:
| Gamtos paminklo pavadinimas |
Atstumas (metrais) |
Taškas, nuo kurio matuojamas atstumas |
| Reljefo formos (kalvos, daubos, ozai, kopos, griovos, karstinės įgriuvos) |
25 |
papėdė (apie teigiamas reljefo formas), šlaito viršutinė briauna (apie neigiamas reljefo formas) |
| Atodangos, olos, uolos |
25 |
viršutinė šlaito briauna |
| Akmenys |
5 |
statmena akmens projekcija į žemės paviršių |
| Šaltiniai, ežerėliai |
25 |
pakraštys |
| Medžiai |
pagal lajos plotį, bet ne mažiau kaip 5 |
medžio kamieno pagrindas |
Punkto pakeitimai:
Nr. 940, 1993-12-16, Žin., 1993, Nr. 71-1334 (1993-12-22), i. k. 0931100NUTA00000940
183. Gamtos paminklų apsaugos zonose draudžiama:
183.3. statyti statinius ir įrenginius, nesusijusius su gamtos paminklų eksponavimu ar tvarkymu.
Punkto pakeitimai:
Nr. 940, 1993-12-16, Žin., 1993, Nr. 71-1334 (1993-12-22), i. k. 0931100NUTA00000940
XLVIII. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos
185. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklams priskiriami: antžeminiai šilumos tiekimo vamzdynai, požeminės šilumos bei karšto vandens tiekimo trasos, šiluminės kameros, sklendžių aptarnavimo paviljonai, drenažo šuliniai ir kiti statiniai, termofikacinio vandens bei drenažo siurblinės, šalia šilumos tiekimo trasų pakloti drenažo vamzdžiai, telesignalizacijos kabeliai.
186. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 5 metrus nuo kanalo (vamzdyno) kraštų.
187. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonoje draudžiama:
188. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus eksploatuojančios įmonės (organizacijos) nustato sąlygas, kurių laikantis nurodytųjų tinklų apsaugos zonose galima atlikti šiuos darbus:
188.1. statyti nuolatinius, laikinus pastatus, įrenginius ir inžinerinius tinklus, kapitališkai juos remontuoti, rekonstruoti, griauti ir jų vietoje statyti naujus;
189. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus eksploatuojančių įmonių (organizacijų) darbuotojams leidžiama:
189.1. privažiuoti prie šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų trasų bei įrenginių automobiliais ar kita technika;
190. Žemės savininkas ar naudotojas, pastebėjęs šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų gedimą, turi nedelsdamas pranešti apie tai šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus eksploatuojančiai įmonei (organizacijai).
191. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus eksploatuojančios įmonės (organizacijos), atlikusios planinius arba avarinius vamzdyno remonto ar atstatymo darbus, turi atlyginti žemės savininkams arba naudotojams nurodytųjų darbų metu padarytus nuostolius ir žemės naudmenas šių darbų rajone sutvarkyti taip, kad jos būtų tinkamos toliau naudoti pagal paskirtį
Papildyta skyriumi:
Nr. 940, 1993-12-16, Žin., 1993, Nr. 71-1334 (1993-12-22), i. k. 0931100NUTA00000940
XLIX. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos
192. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklams ir įrenginiams priskiriami: vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos vamzdynai, kaupimo rezervuarai, sklendžių kameros, persiurbimo stotys, išleistuvai, vandentiekio bokštai, slėginiai rezervuarai, lietaus ir fekalinės kanalizacijos valymo įrenginiai.
193. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 5 metrus nuo vamzdynų ašies. Magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis, apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 10 metrų nuo vamzdynų ašies sausame grunte, o drėgname grunte – ne mažiau kaip po 25 metrus. Vandens rezervuarų, skaidrintuvų, kaupiklių apsaugos zonos plotis po 30 metrų, o vandentiekio bokštų ir kitų įrenginių – ne mažiau kaip po 15 metrų nuo išorinių sienelių.
194. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonose draudžiama:
194.2. įrengti sąvartynus, nuodingųjų atliekų saugojimo aikšteles, pilti chemines medžiagas ir jų tirpalus, naftą ir jos produktus;
194.4. vandens telkiniuose mesti ir vilkti inkarus, grandines, vilkimo lynus ir tralus, gilinti vandens telkinius, kasti bei siurbti jų dugną, cheminėmis medžiagomis naikinti augaliją, nesuderinus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu ir Sveikatos apsaugos ministerija;
195. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančios įmonės (organizacijos) nustato sąlygas, kurių laikantis nurodytųjų tinklų ir įrenginių apsaugos zonose galima atlikti šiuos darbus:
195.5. vykdyti geologines paieškas, geodezijos bei kitus darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto (išskyrus dirvos) bandinių ėmimu;
196. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančioms įmonėms (organizacijoms) leidžiama prie šių tinklų ir įrenginių privažiuoti automobiliais ir kita technika, aptarnauti ir remontuoti juos, įspėjus apie tai žemės savininką ar naudotoją.
197. Žemės savininkas ar naudotojas, pastebėjęs vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklo ar įrenginio gedimą, turi nedelsdamas apie tai pranešti vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančiai įmonei (organizacijai) arba miesto (rajono) valdybai, kuri privalo šią avariją tuojau pat likviduoti.
198. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančios įmonės (organizacijos), atlikusios planinius arba avarinius šių tinklų ar įrenginių remonto arba atstatymo darbus, turi atlyginti žemės savininkui ar naudotojui nurodytųjų darbų metu padarytus nuostolius ir žemės naudmenas šių darbų rajone sutvarkyti taip, kad jos būtų tinkamos toliau naudoti pagal paskirtį.
Papildyta skyriumi:
Nr. 940, 1993-12-16, Žin., 1993, Nr. 71-1334 (1993-12-22), i. k. 0931100NUTA00000940
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 541, 1992-07-14, Žin., 1992, Nr. 26-774 (1992-09-20), i. k. 0921100NUTA00000541
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 papildymo
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 940, 1993-12-16, Žin., 1993, Nr. 71-1334 (1993-12-22), i. k. 0931100NUTA00000940
Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų dalinio pakeitimo