Suvestinė redakcija nuo 2012-11-01 iki 2012-12-31
Nutarimas paskelbtas: Žin. 1992, Nr. 22-652, i. k. 0921100NUTA00000343
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS IR MIŠKO NAUDOJIMO SĄLYGŲ PATVIRTINIMO
1992 m. gegužės 12 d. Nr. 343
Vilnius
2. Nustatyti, kad:
2.1. specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, taip pat valstybinių parkų planavimo schemose nustatytų kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentai (valstybiniuose parkuose) konkrečiam žemės (miško) sklypui nustatomi priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, sprendimus dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, taip pat sudarant valstybinės žemės pirkimo - pardavimo, nuomos bei panaudos sutartis;
2.2. tvirtinant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, kartu turi būti nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių pagrindu taikomi ūkinės veiklos apribojimai, taip pat valstybinių parkų planavimo schemose nustatytų kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentai kiekvienam įsigyjamam privatinėn nuosavybėn, suteikiamam naudotis ar išsinuomojamam žemės sklypui;
Punkto pakeitimai:
Nr. 1150, 2010-08-12, Žin., 2010, Nr. 98-5089 (2010-08-17), i. k. 1101100NUTA00001150
2.3. žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 22 straipsnio ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539), nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1364, 2003-11-04, Žin., 2003, Nr. 105-4709 (2003-11-07), i. k. 1031100NUTA00001364
Nr. 1150, 2010-08-12, Žin., 2010, Nr. 98-5089 (2010-08-17), i. k. 1101100NUTA00001150
Punkto pakeitimai:
Nr. 1640, 1995-12-29, Žin., 1996, Nr. 2-43 (1996-01-10), i. k. 0951100NUTA00001640
Nr. 414, 1997-04-28, Žin., 1997, Nr. 38-940 (1997-05-02), i. k. 0971100NUTA00000414
3. Įpareigoti Statybos ir urbanistikos ministeriją iki 1992 m. birželio 30 d. išleisti ir išsiųsti rajonų valdyboms Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų rinkinį. Finansų ministerija turi skirti lėšų šiam rinkiniui išleisti.
4. Nustatyti, kad žemės savininkai ir žemės naudotojai privalo atlyginti žalą, atsiradusią pažeidus jiems Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640
redakcija)
SPECIALIOSIOS ŽEMĖS IR MIŠKO NAUDOJIMO SĄLYGOS
I. RYŠIŲ LINIJŲ APSAUGOS ZONOS
1. Ryšių linijų apsaugos zonoje (žemės juostoje, kurios plotis po 2 metrus abipus požeminio kabelio trasos arba orinės linijos kraštinių laidų ir 3 metrai aplink požeminį ar antžeminį stiprinimo punktą) be raštiško įmonių, aptarnaujančių šias ryšių linijas, leidimo ir darbų metu nesant tos įmonės atstovo draudžiama:
2. Ryšių linijas eksploatuojančios įmonės techniniams darbuotojams suteikiama teisė laisvai vaikščioti ryšių linijų apsaugos zonose, o atliekant remonto darbus, važiuoti per jas, kasti jose duobes, tranšėjas, suderinus šiuos darbus su žemės savininkais ir naudotojais ir atlyginant žemės naudotojams padarytus nuostolius. Šiems darbuotojams taip pat leidžiama persodinti medžius, genėti medžių šakas, kad būtų užtikrintas nustatytasis proskynų plotis.
II. KELIŲ APSAUGOS ZONOS
3. Siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatomos kelių apsaugos zonos:
3.1. Kelių apsaugos zonų pločiai priklausomai nuo kelio reikšmės yra:
3.2. Kelių apsaugos zonas miestuose, kaimo gyvenamosiose vietovėse įstatymų nustatyta tvarka gali tikslinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme numatyti planavimo organizatoriai, turintys teisę tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius, detaliuosius, specialiuosius planus).
4. Už kelių priežiūrą atsakingos įmonės darbuotojams suteikiama teisė laisvai vaikščioti kelių apsaugos zonose, o statant laikinus sniegą sulaikančius statinius (sniegatvores, jų atramas), įrengiant sniego volus, tranšėjas, vandens nuleidimo įrenginius ar atliekant šalikelės griovių valymo ir grunto paskleidimo darbus, važiuoti per jas, šiai įmonei informavus apie tai žemės savininkus ar naudotojus ir atlyginus jiems padarytus nuostolius įstatymų nustatyta tvarka.
5. Kelių apsaugos zonose leidžiama:
5.1. statyti statinius ar įrenginius laikantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą ir saugaus eismo reikalavimus pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytą tvarką ir suderintus projektus;
6. Kelių apsaugos zonose draudžiama:
6.1. statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus, kurie nesusiję su transporto ir keleivių aptarnavimu;
6.2. įrengti išorinę reklamą, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus, bloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, tuo keldama pavojų eismo dalyviams;
6.4. statyti paminklinius akcentus-simbolius, įrengti karjerus, vandens telkinius, sandėliuoti medžiagas be kelio ir žemės valdytojo ar jų savininko leidimo;
7. Kelių apsaugos zonose medžiai, jų grupės ir krūmai, augantys ne miško žemėje, nukertami ar kitaip pertvarkomi nustatytąja tvarka savivaldybės institucijai išdavus leidimą.
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 110, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 11-407 (2003-01-31), i. k. 1031100NUTA00000110
III. GELEŽINKELIO KELIŲ IR JŲ ĮRENGINIŲ APSAUGOS ZONA
8. Geležinkelio kelių, elektros tiekimo, ryšių ir signalizacijos įrenginių (toliau vadinama – įrenginiai) apsaugos zona smulkiau skirstoma taip:
8.1. geležinkelio viešojo (bendrojo) naudojimo kelių ir jų įrenginių apsaugos zona:
8.1.1. miestuose po 20 metrų abipus kraštinių kelių ašių, bet zonos riba negali būti arčiau kaip 5 metrai iki kelio statinio;
8.1.2. kaimo vietovėse – po 45 metrus abipus kraštinių kelių ašių, bet zonos riba negali būti arčiau kaip 5 metrai iki kelio statinio;
8.2. geležinkelio privažiuojamųjų kelių ir jų įrenginių apsaugos zona sutampa su kelio statinio ribomis, bet negali būti arčiau kaip 3,1 metro nuo kelio ašies;
9. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje augantys medžiai negali būti aukštesni už nuotolį nuo medžio iki pirmojo bėgio.
10. Geležinkelio viešojo (bendrojo) naudojimo kelių ir jų įrenginių apsaugos zoną aptarnaujančios įmonės techniniai darbuotojai ir jų įgalioti asmenys turi teisę laisvai vaikščioti šių kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, atlikti remonto, statybos ar kitus darbus, susijusius su geležinkelio naudojimu, važinėti, kasti žemę, tiesti vamzdynus, kabelius, oro elektros ir ryšių linijas, šiai įmonei informavus apie tai žemės savininkus ar naudotojus ir atlyginus jiems padarytus nuostolius įstatymų nustatyta tvarka. Likviduojant avarijas ir jų padarinius arba siekiant išvengti avarijų, leidžiama privažiuoti prie geležinkelio taip, kaip reikia pagal situaciją, o žemės savininkui ar naudotojui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Geležinkelio apsaugos zonoje, nurodytoje 8.1 punkte, iki geležinkelio želdinių apsaugos zonos ribos ne miško paskirties žemėje augantys medžiai, jų grupės ir krūmai (įskaitant ir augančius vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose), keliantys pavojų eismo saugumui, žmonėms ar statiniams, nukertami ar kitaip pertvarkomi be atskiro savivaldybės institucijų leidimo ir neatlyginant želdinių vertės.
11. Geležinkelio želdinių apsaugos techniniai darbuotojai turi teisę laisvai vaikščioti geležinkelio želdinių apsaugos zonoje, sodinti vėjo greitį mažinančias želdinių juostas ir kirsti želdinius, keliančius pavojų eismo saugumui, įrengti apsaugos nuo sniego, smėlio, vėjo, vandens užtvaras ir sutvirtinti dirvą.
12. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje draudžiama:
13. Geležinkelio viešojo (bendrojo) naudojimo kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje be viešojo (bendrojo) naudojimo geležinkelių valdytojo, o geležinkelio želdinių apsaugos zonoje – be želdinius eksploatuojančios įmonės rašytinio sutikimo draudžiama:
13.1. kasti žemę giliau kaip 0,3 metro, mechanizuotai lyginti gruntą, vykdyti sprogdinimo ir melioravimo darbus;
14. Jeigu geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose nustatytos ir kitų objektų apsaugos zonos, kuriose galioja panašūs apribojimai kaip minėtose geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose, taikomi tos zonos apribojimai, kur jie nustatyti griežtesni.
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 110, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 11-407 (2003-01-31), i. k. 1031100NUTA00000110
Nr. 127, 2004-02-04, Žin., 2004, Nr. 21-642 (2004-02-07), i. k. 1041100NUTA00000127
IV. KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO REZERVINĖS TERITORIJOS
15. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinėse teritorijose (toliau vadinama – rezervinės teritorijos) leidžiama statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti statinius, atsižvelgiant į uosto plėtros perspektyvas ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka projektus suderinus su valstybės įmone Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Rezervinėse teritorijose draudžiama: statyti gyvenamuosius namus, viešojo naudojimo ir kitos paskirties pastatus ir statinius, kurių funkcinė paskirtis nesusijusi su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veikla; vykdyti kitą statybą negavus valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rašytinio sutikimo; keisti esamą statinių funkcinę paskirtį, jeigu tai nesusiję su statinių naudojimu uosto reikmėms.
Keičiant rezervinėse teritorijose esančių statinių funkcinę paskirtį, paskirties pakeitimas privalo būti raštu suderintas su valstybės įmone Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 1070, 2004-08-26, Žin., 2004, Nr. 133-4799 (2004-08-30), i. k. 1041100NUTA00001070
V. AERODROMŲ APSAUGOS IR SANITARINĖS APSAUGOS ZONOS
16. Aerodromų apsaugos zonoje, nesuderinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka su Civilinės aviacijos administracija ir (ar) kariuomenės vadu (karinių aerodromų apsaugos zonoje), draudžiama statyti, rekonstruoti ir įrengti:
Punkto pakeitimai:
Nr. 627, 2012-05-29, Žin., 2012, Nr. 64-3239 (2012-06-07), i. k. 1121100NUTA00000627
16.1. oro ryšių, aukštos įtampos elektros tiekimo linijas, objektus, skleidžiančius radijo bei elektromagnetines bangas ir sprogimo atžvilgiu pavojingus objektus;
16.2. pramonės ir kitus objektus, dėl kurių veiklos blogėja matomumas, taip pat objektus, spinduliuojančius šviesą ir galinčius kelti pavojų orlaivių skrydžių saugai;
16.3. sąvartynus, gyvulininkystės, žvėrininkystės fermas, taip pat kitus objektus, apie kuriuos gali telktis daug paukščių;
16.4. kitus objektus, esančius:
16.4.1. iki 300 metrų atstumu nuo aerodromo kilimo ir tūpimo tako ir aerodromų prieigų zonose – nepriklausomai nuo objektų aukščio;
16.4.2. iki 600 metrų atstumu nuo aerodromo kilimo ir tūpimo tako – 20 metrų ir aukštesnius (aerodromo kontrolės taško atžvilgiu);
17. Kai skrydžių maršrutai nekerta gyvenamųjų namų teritorijos ribos ir kai nėra taršos veiksnių sklaidos skaičiavimų, orientacinis atstumas tarp lėktuvų tūpimo maršruto horizontalios projekcijos ir gyvenamosios teritorijos ribos turi būti ne trumpesnis kaip 2–3 kilometrai.
Sraigtasparnių tūpimo aikštelių apsaugos zonos teritorijos riba sraigtasparnių kilimo (tūpimo) kryptimi turi būti ne trumpesnė kaip 2 kilometrai, kitomis kryptimis – ne trumpesnė kaip 300 metrų.
Aerodromų sanitarinė apsaugos zona nustatoma atsižvelgiant į triukšmo lygį. Patikslinimui gali būti atsižvelgta į elektromagnetinės energijos dydžius, oro, dirvožemio ir vandens cheminę taršą.
Aerodromų sanitarinėje apsaugos zonoje draudžiama statyti gyvenamuosius namus, sveikatos priežiūros, vaikų ugdymo bei auklėjimo, socialinės globos ir poilsio įstaigas, stadionus, įrengti rekreacinius objektus (parkus, miesto sodus ir kita).
Aerodromų sanitarinėje apsaugos zonoje objektų statyba bei rekonstrukcija ir ūkinė veikla šioje zonoje turi būti suderinta su visuomenės sveikatos centru apskrityje ir Civilinės aviacijos administracija. Teritorijos naudojimas konkrečiai žemės ūkio (laukininkystės, sodininkystės) veiklai turi būti papildomai suderintas su Žemės ūkio ministerija.
Punkto pakeitimai:
Nr. 574, 2012-05-23, Žin., 2012, Nr. 61-3063 (2012-05-30), i. k. 1121100NUTA00000574
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 1036, 2002-07-03, Žin., 2002, Nr. 70-2887 (2002-07-10), i. k. 1021100NUTA00001036
VI. ELEKTROS LINIJŲ APSAUGOS ZONOS
18. Elektros oro linijos apsaugos zona – žemės juosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių plokštumų, lygiagrečių elektros linijos ašiai, matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių jos laidų. Elektros oro linijos apsaugos zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į šios linijos įtampą:
iki 1 kV – po 2 metrus;
6 ir 10 kV – po 10 metrų;
35 kV – po 15 metrų;
110 kV – po 20 metrų;
330 ir 400 kV – po 30 metrų;
750 kV – po 40 metrų.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1150, 2010-08-12, Žin., 2010, Nr. 98-5089 (2010-08-17), i. k. 1101100NUTA00001150
19. Požeminės elektros kabelių linijos apsaugos zona – žemės juosta, kurios plotis po 1 metrą nuo linijos konstrukcijų kraštinių taškų. Nuotolis nuo šios linijos iki pastatų ir statinių – 0,6 metro.
20. Elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama:
20.1. statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus;
20.2. vykdyti kalnakasybos, krovimo, žemės kasybos bei lyginimo, sprogdinimo, melioravimo ir laistymo darbus;
20.4. važiuoti mašinoms ar kitiems mechanizmams, kurių aukštis su kroviniu arba be jo yra daugiau kaip 4,5 metro nuo kelio paviršiaus (elektros oro linijos apsaugos zonoje);
21. Elektros linijos apsaugos zonoje draudžiama:
21.1. įrengti žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, visuomeninio transporto stoteles, visų rūšių mašinų ir mechanizmų aikšteles, organizuoti renginius, į kuriuos susirenka daug žmonių;
21.6. leisti aitvarus ir kitokius skraidančiuosius įtaisus, taip pat kitaip pažeisti elektros oro linijos izoliaciją;
22. Elektros tinklų įmonių darbuotojams suteikiama teisė elektros oro linijos apsaugos zonoje laisvai vaikščioti, o atliekant eksploatavimo bei remonto darbus – važinėti ir kasti žemę, įspėjus apie tai žemės savininkus ar naudotojus. Kirsti medžius, esančius už proskynos, leidžiama tik suderinus tai su miško valdytoju ar savininku ir nustatytąja tvarka įforminus medžių kirtimo dokumentus. Visais atvejais žemės ir miško savininkams ir naudotojams turi būti atlyginti padaryti nuostoliai.
Vykdant bet kokią kitą ūkinę veiklą elektros tinklų apsaugos zonose būtina laikytis Energetikos ministerijos patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių.
VII. MAGISTRALINIŲ DUJOTIEKIŲ IR NAFTOTIEKIŲ BEI JŲ ĮRENGINIŲ APSAUGOS ZONOS
23. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų privaloma laikytis naudojantis žeme, esančia magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonose. Prie magistralinių dujotiekių ir naftotiekių priskiriami:
23.1. vamzdynai su atšakomis ir lupingais, uždaromąja armatūra, siurblinių ir kompresorinių prijungimo, valymo įrenginių paleidimo, dujų apskaitos mazgais, kondensato rinktuvais;
23.2. elektrocheminės vamzdynų apsaugos nuo korozijos įrenginiai, technologinių ryšių linijos ir įrenginiai, vamzdynų telemechanikos priemonės;
23.3. vamzdynų uždaromosios armatūros ir elektrocheminės apsaugos įrenginių distancinio valdymo įtaisai, elektros tiekimo linijos ir įrenginiai;
24. Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių trasos žymimos gelžbetoniniais arba mediniais skiriamaisiais ženklais (skydais su užrašais), kurių aukštis – 1,5-2 metrai nuo žemės. Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių vamzdynų skiriamieji ženklai išdėstomi remiantis bendru vamzdynus eksploatuojančios įmonės (organizacijos) ir žemės naudotojo aktu.
25. Nustatomos šios magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zonos:
25.1. išilgai vamzdynų trasos – žemės juosta, kurios plotis – po 25 metrus abipus vamzdyno ašies;
Punkto pakeitimai:
Nr. 539, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 42-1939 (2003-05-01), i. k. 1031100NUTA00000539
25.2. išilgai kelių eilių vamzdynų trasos – žemės juosta, kurios plotis – po 25 metrus nuo kraštinių vamzdynų ašies;
Punkto pakeitimai:
Nr. 539, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 42-1939 (2003-05-01), i. k. 1031100NUTA00000539
25.3. aplink magistralinių dujotiekių ir naftotiekių įrenginius – 25 metrų pločio žemės juosta aplink nurodytųjų objektų teritoriją;
Punkto pakeitimai:
Nr. 539, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 42-1939 (2003-05-01), i. k. 1031100NUTA00000539
25.4. aplink rezervuarus kondensatui laikyti ir dujoms iš jo pašalinti, požeminius rezervuarus naftos produktams, kondensatui ir suskystintiesiems angliavandeniliams išleisti avarijos atveju – 50 metrų pločio žemės juosta aplink nurodytuosius objektus (naftotiekio ir naftos produktų vamzdynų avarijos atveju – 100 metrų pločio žemės juosta aplink vamzdyną).
Rengiantis statyti bet kuriuos pastatus, įrenginius ar kitus objektus 350 metrų atstumu nuo magistralinio dujotiekio ar naftotiekio trasos, priešprojektinius pasiūlymus bei projektinę dokumentaciją būtina suderinti su magistralinius dujotiekius ir naftotiekius eksploatuojančia organizacija bei Valstybine darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
26. Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zonose be raštiško juos eksploatuojančių įmonių (organizacijų) sutikimo draudžiama:
26.8. įrengti pervažas per vamzdynų trasas, automobilių transporto, traktorių bei kitos technikos aikšteles;
26.11. daryti geologines nuotraukas, vykdyti paieškų, geodezijos bei kitus darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto bandinių (išskyrus dirvos pavyzdžius) ėmimu;
26.13. atidaryti neaptarnaujamųjų kabelinio ryšio punktų, katodinės ir drenažinės apsaugos stočių, stebėjimo šulinių ir kitų linijinių įrenginių angas, vartus ir duris, atsukti ir užsukti čiaupus, sklendes, išjungti arba įjungti vamzdynų ryšio, elektros tiekimo ir telemechanikos įtaisus;
26.15. ardyti vamzdyno pakrančių tvirtinimus, vandens pralaidas, žemės bei kitus įrenginius, saugančius dujotiekį ar naftotiekį nuo pažeidimų, o šalia esančią teritoriją – nuo dujų išsiveržimo ar naftos išsiliejimo avarijos atveju;
26.16. mesti ir vilkti vandens telkiniuose inkarus, grandines, vilkikus ir tralus, gilinti vandens telkinių dugną, kasti bei siurbti žemę;
27. Įmonėms ir organizacijoms, eksploatuojančioms magistralinius dujotiekius ir naftotiekius, leidžiama:
27.1. privažiuoti automobiliais ir kita technika prie vamzdynų pagal privažiavimo schemą, suderintą su žemės savininku ir (ar) naudotoju;
Punkto pakeitimai:
Nr. 539, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 42-1939 (2003-05-01), i. k. 1031100NUTA00000539
27.2. apsaugos zonoje prižiūrėti ir remontuoti vamzdynus, pjauti žolę, kirsti krūmus ir atlikti kitus vamzdynų trasos priežiūros darbus;
Punkto pakeitimai:
Nr. 539, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 42-1939 (2003-05-01), i. k. 1031100NUTA00000539
27.3. kasti apsaugos zonoje iškasas vamzdynų izoliacijos kokybei ir jų elektrocheminės apsaugos nuo korozijos įrenginių būklei tikrinti bei kitiems darbams atlikti, suderinus (ne vėliau kaip prieš 5 paras) šiuos darbus su žemės savininkais ir (ar) naudotojais;
Punkto pakeitimai:
Nr. 539, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 42-1939 (2003-05-01), i. k. 1031100NUTA00000539
28. Žemės savininkas ir (ar) naudotojas, pastebėjęs dujotiekio ar naftotiekio gedimą arba dujų ar naftos nuotėkį, turi nedelsdamas apie tai pranešti dujotiekį ar naftotiekį eksploatuojančiai įmonei (organizacijai).
Punkto pakeitimai:
Nr. 539, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 42-1939 (2003-05-01), i. k. 1031100NUTA00000539
29. Įvykus magistralinio dujotiekio ar naftotiekio avarijai, jį eksploatuojanti įmonė (organizacija) nedelsdama imasi šią avariją likviduoti, pranešusi apie tai merui (valdybai) ir žemės naudotojui.
30. Magistralinius dujotiekius ir naftotiekius eksploatuojančios įmonės (organizacijos), atlikusios planinius arba avarinius vamzdyno remonto ir atstatymo darbus, turi atlyginti žemės savininkams ir (ar) naudotojams nurodytųjų darbų metu padarytus nuostolius ir žemės naudmenas šių darbų rajone sutvarkyti taip, kad jos būtų tinkamos toliau naudoti pagal paskirtį.
Punkto pakeitimai:
Nr. 539, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 42-1939 (2003-05-01), i. k. 1031100NUTA00000539
VIII. KURO TIEKIMO BAZIŲ, DEGALINIŲ IR KIETOJO KURO CECHŲ APSAUGOS ZONOS
31. Kuro tiekimo bazių ir kietojo kuro cechų apsaugos zoną sudaro ne siauresnė kaip 10 metrų žemės juosta aplink šių objektų tvorą (už teritorijos ribos). Skystojo kuro degalinių apsaugos zoną sudaro 2 metrų žemės juosta aplink degalinės sklypo ribas. Kuro tiekimo bazių, kietojo kuro cechų ir skystojo kuro degalinių apsaugos zonoje esančiuose žemės sklypuose draudžiama statyti statinius, sandėliuoti degiąsias medžiagas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 345, 1998-03-24, Žin., 1998, Nr. 30-798 (1998-03-28), i. k. 0981100NUTA00000345
32. Atstumai nuo kuro tiekimo bazių gaisro bei sprogimo atžvilgiu pavojingų naftos ir jos produktų sandėliavimo pastatų bei įrenginių iki gretimų objektų nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos normų „Naftos ir jos produktų sandėliai“ priešgaisriniais reikalavimais (RSN 157-94).
33. Atstumai nuo skystojo kuro degalinių kolonėlių ir požeminių rezervuarų iki pastatų, jų teritorijų, gatvių, automobilių kelių, orinių elektros tiekimo linijų, geležinkelių, dujotiekių, miško (daugiau kaip 3 hektarų ploto) ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose. Nustatant šiuos atstumus, turi būti įvertinta planuojamos teritorijos geografinė padėtis ir ypatumai, poveikis aplinkai, gretimų pastatų paskirtis ir jų atsparumas ugniai, degalinėje naudojamos įrangos patikimumas sprogimo, gaisro, oro ir grunto saugos požiūriu.
Nustatytąja tvarka suderintuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose nurodyti atstumai yra privalomi. Šie atstumai negali būti mažesni už nustatytus minimaliuosius.
Nustatomi šie minimalūs atstumai nuo skystojo kuro degalinių kolonėlių ir požeminių rezervuarų iki:
mokyklų, ikimokyklinių ugdymo įstaigų, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, bendrojo naudojimo (žmonių susitelkimo) statinių, 1–2 butų gyvenamųjų namų, daugiabučių gyvenamųjų namų sienų artimiausių taškų – 50 metrų;
kitos paskirties pastatų sienų artimiausių taškų, kai pastatai yra I–III atsparumo ugniai, – 15 metrų, kai IIIa–V atsparumo ugniai, – 25 metrai;
orinių elektros tiekimo linijų – 1,5 atramos aukščio;
gatvių važiuojamosios dalies – 10 metrų;
automobilių kelių sankasos krašto, kai kelias I, II ir III kategorijos, – 30 metrų, kai IV ir V kategorijos, – 20 metrų;
bendro naudojimo geležinkelio artimiausio bėgio – 40 metrų;
aukšto slėgio dujotiekio ašies – 40 metrų;
miško (daugiau kaip 3 hektarų ploto) ribos – 40 metrų.
Jeigu skystojo kuro rezervuarai yra sumontuoti ant žemės, šie minimalūs atstumai didinami du kartus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 345, 1998-03-24, Žin., 1998, Nr. 30-798 (1998-03-28), i. k. 0981100NUTA00000345
IX. DUJOTIEKIŲ APSAUGOS ZONOS
35. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų privaloma laikytis naudojantis žeme, kuri priskirta prie dujotiekio apsaugos zonos. Iki 16 barų slėgio dujotiekio apsaugos zoną sudaro žemės juosta išilgai vamzdynų trasos, kurios plotis – po 2 metrus abipus vamzdyno ašies.
Dujų reguliavimo punkto apsaugos zona – 10 metrų pločio žemės juosta aplink šio punkto sienas.
36. Dujotiekio apsaugos zonoje draudžiama:
36.7. atidaryti dujotiekio įrenginių (dujų reguliavimo punktų, šulinių, katodinių stočių) duris ir atidengti liukų dangčius, užversti juos;
36.8. daryti geologines nuotraukas, atlikti paieškas, geodezinius ir kitus tyrinėjimus, kasti duobes ir imti grunto pavyzdžius;
36.9. griauti, rekonstruoti ir remontuoti tiltus, pastatus ir kitus statinius, kurie gali užversti dujotiekio tinklus ir įrenginius, arba statinius, kuriuose įrengti dujotiekio tinklai ir įrenginiai.
Šiuos darbus galima atlikti iš anksto susitarus su įmone, kuriai nuosavybės teise priklauso šie tinklai ir įrenginiai;
37. Antžeminio dujotiekio apsaugos zonoje draudžiama laužyti dujotiekio armatūrą ar kitaip gadinti dujotiekį ir jo atramas, taip pat užversti juos.
38. Dujotiekį eksploatuojančios įmonės darbuotojams leidžiama prieiti prie dujotiekio, suderinus tai su žemės savininkais ir (ar) naudotojais. Kai reikia likviduoti dujotiekio avariją, dujų įmonės tarnyboms leidžiama važiuoti dujotiekio apsaugos zona ir dirbti darbus taip, kaip reikia pagal situaciją, atlyginant žemės savininkams ir (ar) naudotojams padarytus nuostolius.
39. Jeigu dujotiekio apsaugos zona sutampa su kitų objektų apsaugos zonomis, darbus, susijusius su objektų eksploatavimu, šiose teritorijose atlieka suinteresuotos šalys savitarpio susitarimu.
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 539, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 42-1939 (2003-05-01), i. k. 1031100NUTA00000539
X. SUSKYSTINTŲJŲ DUJŲ ĮRENGINIŲ APSAUGOS ZONOS
40. Naudotis žeme, kurioje įrengti suskystintųjų dujų įrenginiai ir dujotiekiai, be raštiško eksploatuojančios įmonės sutikimo draudžiama:
40.4. statyti laikinuosius ūkinius pastatus (medinius sandėlius, stogines ir pan.) arčiau kaip per 8 metrus nuo grupinio balioninio įrenginio;
40.5. statyti gyvenamuosius namus, turinčius langų arba durų į požeminių suskystintųjų dujų rezervuarų pusę.
Šiuo atveju atstumas tarp požeminių suskystintųjų dujų rezervuarų ir gyvenamųjų namų turi būti ne mažesnis kaip:
10 metrų – jeigu bendra rezervuarų talpa ne didesnė kaip 10 kub. metrų;
15 metrų – jeigu bendra rezervuarų talpa nuo 10 kub. metrų iki 20 kub. metrų;
20 metrų – jeigu bendra rezervuarų talpa nuo 20 kub. metrų iki 50 kub. metrų;
40 metrų – jeigu bendra rezervuarų talpa nuo 50 kub. metrų iki 200 kub. metrų;
40.6. statyti gyvenamuosius namus, neturinčius langų ir durų į požeminių suskystintųjų dujų rezervuarų pusę.
Šiuo atveju atstumas tarp požeminių suskystintųjų dujų rezervuarų ir gyvenamųjų namų turi būti ne mažesnis kaip:
8 metrai – jeigu bendra rezervuarų talpa ne didesnė kaip 10 kub. metrų;
10 metrų – jeigu bendra rezervuarų talpa nuo 10 kub. metrų iki 20 kub. metrų;
15 metrų – jeigu bendra rezervuarų talpa nuo 20 kub. metrų iki 50 kub. metrų;
40 metrų – jeigu bendra rezervuarų talpa nuo 50 kub. metrų iki 200 kub. metrų;
40.7. statyti žemės ūkio pastatus (fermas, tvartus ir pan.) prie požeminių suskystintųjų dujų rezervuarų.
Šiuo atveju atstumas tarp požeminių suskystintųjų dujų rezervuarų ir žemės ūkio pastatų turi būti ne mažesnis kaip:
8 metrai – jeigu bendra rezervuarų talpa ne didesnė kaip 10 kub. metrų;
10 metrų – jeigu bendra rezervuarų talpa nuo 10 kub. metrų iki 20 kub. metrų;
15 metrų – jeigu bendra rezervuarų talpa nuo 20 kub. metrų iki 50 kub. metrų;
25 metrai – jeigu bendra rezervuarų talpa nuo 50 kub. metrų iki 100 kub. metrų;
35 metrai – jeigu bendra rezervuarų talpa nuo 100 kub. metrų iki 200 kub. metrų;
40.9. statyti elektros transformatorines arba skirstymo įrenginius arčiau kaip per 15 metrų nuo įrenginio;
41. Suskystintųjų dujų įrenginį ir dujotiekį eksploatuojančios įmonės darbuotojams leidžiama prieiti prie įrenginio ir dujotiekio, suderinus tai su žemės naudotojais. Kai reikia likviduoti suskystintųjų dujų įrenginio arba dujotiekio avariją, dujų įmonės tarnyboms leidžiama važiuoti suskystintųjų dujų įrenginio zona ir dirbti darbus taip, kaip to reikalauja situacija, atlyginant žemės naudotojams padarytus nuostolius.
XI. SUSKYSTINTŲJŲ DUJŲ PILSTYMO STOČIŲ APSAUGOS ZONOS
43. Suskystintųjų dujų pilstymo stoties apsaugos zoną sudaro ne siauresnė kaip 10 metrų žemės juosta aplink dujų pilstymo stoties tvorą (už teritorijos ribos).
44. Suskystintųjų dujų pilstymo stoties apsaugos zonoje draudžiama:
45. Už suskystintųjų dujų pilstymo stoties apsaugos zonos statant pastatus (gyvenamuosius, visuomeninius, pramoninius) ir kitus statinius, nustatomi šie atstumai:
| Bendra suskystintųjų dujų rezervuarų talpa (kub. metrais) |
Maksimali vieno su- skystintųjų dujų rezervuaro talpa (kub. metrais) |
Atstumas nuo suskystintųjų dujų rezervuarų iki pastatų (gyvenamų- jų visuomeninių, pramoninių) ir kitų statinių (metrais) |
|
| antžeminių |
požeminių |
||
| Nuo 50 iki 200 |
25 |
80 |
40 |
| „ |
50 |
150 |
75 |
| „ |
100 |
200 |
100 |
| Nuo 200 iki 500 |
50 |
150 |
75 |
| „ |
100 |
100 |
100 |
| „ |
daugiau kaip 100, bet ne daugiau kaip 200 |
300 |
150 |
| Nuo 500 iki 2000 |
100 |
200 |
100 |
| „ |
daugiau kaip 100, bet ne daugiau kaip 600 |
300 |
150 |
| Nuo 2000 iki 8000 |
„ |
300 |
150 |
Odoruotųjų dujų skirstymo stočių sanitarinė apsaugos zona – 500 metrų iki gyvenamųjų pastatų. Šioje zonoje draudžiama statyti visuomeninius, gyvenamuosius ir pramoninius objektus.
46. Už suskystintųjų dujų pilstymo stoties apsaugos zonos tiesiant kelius, nustatomi šie atstumai:
| Keliai |
Atstumas nuo suskystintųjų dujų rezervuarų iki kelių (metrais) |
|||
| bendra dujų rezervuarų talpa – iki 200 kub. metrų |
bendra dujų rezervuarų talpa – daugiau kaip 200 kub. metrų |
|||
| antžeminių |
požeminių |
antžeminių |
požeminių |
|
| Geležinkelių atšakos (iki kelio ašies) ir automobilių keliai (iki važiuojamosios dalies) |
30 |
20 |
40 |
25 |
47. Atstumai nuo suskystintųjų dujų pilstymo stoties geležinkelio išpylimo estakados iki pastatų, kitų statinių bei kelių turi būti tokie patys, kaip nurodyti 45 ir 46 punktuose (vienu metu galinčių stovėti išpylimo estakadoje geležinkelio cisternų talpą prilyginus antžeminių rezervuarų talpai).
48. Minimalūs atstumai nuo suskystintųjų dujų pilstymo stoties antžeminių rezervuarų iki tų vietų, kur numatoma įrengti objektus, kuriuose vienu metu gali susirinkti daugiau kaip 800 žmonių (stadionus, turgus, parkus), taip pat iki statomų mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų turi būti 2 kartus didesni už atstumus, nurodytus 45 punkte.
XII. SUSKYSTINTŲJŲ DUJŲ DEGALINIŲ APSAUGOS ZONOS
49. Suskystintųjų dujų degalinės apsaugos zoną sudaro ne siauresnė kaip 10 metrų žemės juosta aplink suskystintųjų dujų degalinės tvorą (už teritorijos ribos).
50. Suskystintųjų dujų degalinės apsaugos zonoje draudžiama:
51. Už suskystintųjų dujų degalinės apsaugos zonos statant pastatus (gyvenamuosius, visuomeninius, pramoninius) ir kitus statinius, nustatomi šie atstumai:
| Bendra suskystintųjų dujų rezervuarų talpa (kub. metrais) |
Maksimali vieno suskystintųjų dujų rezervuaro talpa (kub. metrais) |
Atstumas nuo suskystintųjų dujų degalinių rezervuarų iki pastatų (gyvenamųjų, visuomeninių, pramoninių) ir kitų statinių (metrais) |
|
| antžeminių |
požeminių |
||
| Iki 100 |
25 |
80 |
40 |
| „ |
50 |
100 |
50 |
| Nuo 100 iki 200 |
50 |
150 |
75 |
52. Už suskystintųjų dujų degalinės apsaugos zonos tiesiant kelius, nustatomi šie atstumai:
| Keliai |
Atstumas nuo suskystintųjų dujų degalinių rezervuarų iki kelių (metrais) |
|||
| bendra dujų rezervuarų talpa – iki 100 kub. metrų |
bendra dujų rezervuarų talpa – daugiau kaip 100 kub. metrų |
|||
| antžeminių |
požeminių |
antžeminių |
požeminių |
|
| Geležinkelių atšakos (iki kelio ašies) ir automobilių keliai (iki važiuojamosios dalies) |
20 |
15 |
30 |
20 |
XIII. SUSKYSTINTŲJŲ DUJŲ BALIONŲ SANDĖLIŲ ZONOS
54. Suskystintųjų dujų balionų sandėlio teritorijai priklauso žemės plotas aplink suskystintųjų dujų balionų sandėlį, aptvertas tvora, nutolusia nuo sandėlio sienų 10 metrų atstumu.
55. Atstumas nuo suskystintųjų dujų balionų sandėlio (atsižvelgiant į jo talpą) iki statomų įvairios paskirties pastatų ir kitų statinių turi būti ne mažesnis kaip:
50 metrų – iki gyvenamųjų pastatų;
100 metrų – iki negamybinių visuomeninių pastatų;
20 metrų – iki pramonės ir žemės ūkio įmonių pastatų, taip pat gamybinių buities paslaugų įmonių, automobilių kelių (iki kelkraščio) ir geležinkelio atšakų (iki kelio ašies).
56. Atstumas nuo suskystintųjų dujų balionų sandėlio iki tiesiamų aukštos įtampos elektros linijų turi būti ne mažesnis kaip:
10 metrų – esant iki 20 kV įtampai;
15 metrų – esant iki 35 kV įtampai;
20 metrų – esant iki 110 kV įtampai;
25 metrai – esant iki 150 kV – 220 kV įtampai;
30 metrų – esant iki 350 kV – 500 kV įtampai.
57. Atstumas nuo elektros pastočių iki suskystintųjų dujų balionų sandėlio turi būti ne mažesnis kaip 15 metrų.
58. Mažesniu kaip 10 metrų atstumu nuo suskystintųjų dujų balionų sandėlio draudžiama naudoti degias medžiagas ir kurti atvirame ore ugnį.
XIV. GAMYBINIŲ IR KOMUNALINIŲ OBJEKTŲ SANITARINĖS APSAUGOS IR TARŠOS POVEIKIO ZONOS
60. Gamybinio objekto sanitarinė apsaugos zona – žemės plotas tarp šių objektų ir gyvenamųjų pastatų. Nustatomos šio dydžio gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonos (atsižvelgiant į įmonės kenksmingumo klasę):
I kenksmingumo klasės įmonių – 1000 metrų;
II “ – 500 “;
III “ – 300 “;
IV “ – 100 “;
V “ – 50 “.
Įmonės kenksmingumo klasė nustatoma pagal normatyvą CH-245-71.
61. Jeigu pramonės įmonės išdėstytos kompleksiškai (pramonės rajonas, įmonių grupė) ir tarp jų nėra kitokios paskirties objektų, gali būti nustatoma bendra jų sanitarinė apsaugos zona, iš išorės gaubianti atskirų įmonių sanitarines apsaugos zonas.
62. Katilinių, šiluminių elektrinių sanitarinės apsaugos zonos dydis nustatomas pagal teršiančiųjų medžiagų ir triukšmo sklaidos skaičiavimus, taip pat atsižvelgiant į šių objektų poveikį aplinkai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 809, 2012-07-04, Žin., 2012, Nr. 80-4168 (2012-07-10), i. k. 1121100NUTA00000809
621. 30 kW ir didesnės įrengtosios galios vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonos dydis nustatomas pagal triukšmo sklaidos ir kitos aplinkos taršos skaičiavimus atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.
Papildyta punktu:
Nr. 809, 2012-07-04, Žin., 2012, Nr. 80-4168 (2012-07-10), i. k. 1121100NUTA00000809
63. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarines apsaugos zonas gali tikslinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391) numatyti planavimo organizatoriai, turintys teisę tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius, detaliuosius, specialiuosius planus), kai jie įvertina teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai ir juos suderina su Aplinkos ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1346, 1999-12-03, Žin., 1999, Nr. 104-2995 (1999-12-08), i. k. 0991100NUTA00001346
64. Komunalinių objektų sanitarinių apsaugos zonų dydžiai yra šie:
| Įrenginio pavadinimas |
Sanitarinių apsaugos zonų dydžiai (metrais), kai įrenginių našumas per parą (tūkst. kub. metrų) |
||||
| nuo 0,005 iki 0,05 |
nuo 0,05 iki 0,2 |
nuo 0,2 iki 5 |
nuo 5 iki 50 |
daugiau kaip 50 |
|
| Atviri mechaninio ir (arba) biologinio ir (arba) cheminio nuotekų valymo įrenginiai |
– |
100 |
200 |
400 |
500 |
| Nuotekų dumblo sausinimo ir (arba) kaupimo aikštelės |
100 |
150 |
200 |
400 |
500 |
| Nuotekų dumblo apdorojimo įrenginiai (biodujų gavyba ir (arba) terminis dumblo apdorojimas ir (arba) kompostavimas) |
100 |
150 |
200 |
400 |
500 |
| Uždari mechaninio ir (arba) biologinio ir (arba) cheminio nuotekų valymo įrenginiai |
– |
– |
– |
100 |
200 |
| Mechaniškai apvalytų nuotekų antžeminė filtravimo sistema |
100 |
200 |
300 |
400 |
500 |
Punkto pakeitimai:
Nr. 823, 2011-07-13, Žin., 2011, Nr. 89-4249 (2011-07-16), i. k. 1111100NUTA00000823
65. Mėšlo ir srutų kaupimo įrenginių, esančių prie pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, sanitarinių apsaugos zonų dydžiai nustatomi atsižvelgiant į 73 punkte pateiktus sanitarinių apsaugos zonų dydžius.
Punkto pakeitimai:
Nr. 823, 2011-07-13, Žin., 2011, Nr. 89-4249 (2011-07-16), i. k. 1111100NUTA00000823
66. Gyvenamųjų ir įmonių teritorijų lietaus vandens ir gamybinių nuotekų pirminio valymo įrenginių sanitarinių apsaugos zonų dydžiai nurodyti HN 43-1993.
67. Kitos paskirties komunalinių objektų sanitarinės apsaugos zonos yra šio dydžio:
respublikinės atliekų perdirbimo įmonės – 1000 metrų;
buitinių atliekų sąvartyno – 500 metrų;
regioninių toksinių atliekų aikštelių – 500 metrų;
gyvulių laidojimo vietų – 500 metrų;
steigiamų naujų kapinių – 100 metrų;
krematoriumų – 200 metrų;
antrinių žaliavų surinkimo bazės – 300 metrų;
rajoninių antrinių žaliavų surinkimo punktų – 100 metrų;
automobilių (sunkvežimių, autobusų)
techninio aptarnavimo įmonių – 100 metrų.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1150, 2010-08-12, Žin., 2010, Nr. 98-5089 (2010-08-17), i. k. 1101100NUTA00001150
68. Nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų turi būti šie atstumai:
| 0bjektų, iki kurių nustatomi atstumai, pavadinimas |
Atstumas (metrais) |
|||||||
| nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių, kai mašinų skaičius |
nuo techninio aptarnavimo stočių, kai postų skaičius |
|||||||
| 10 ir mažiau |
11–50 |
51–100 |
101–300 |
daugiau kaip 300 |
10 ir mažiau |
11–30 |
daugiau kaip 30 |
|
| Gyvenamieji namai |
10 |
15 |
25 |
35 |
50 |
11 |
25 |
50 |
| Visuomeniniai pastatai |
10 |
10 |
15 |
25 |
25 |
15 |
20 |
20 |
| Vaikų įstaigos |
15 |
25 |
25 |
50 |
x |
50 |
x |
x |
| Medicinos įstaigų stacionarai |
25 |
50 |
x |
x |
x |
50 |
x |
x |
x – nustatoma suderinus su visuomenės sveikatos centru apskrityje.
Punkto pakeitimai:
Nr. 574, 2012-05-23, Žin., 2012, Nr. 61-3063 (2012-05-30), i. k. 1121100NUTA00000574
69. Gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose draudžiama:
69.1. statyti pramonės įmones, gamybinius pastatus ir įrenginius, kurių gamybos teršalai gali pakenkti jau esančios įmonės darbuotojų sveikatai, sugadinti medžiagas, įrenginius, produkciją, taip pat padidinti gyvenamosios zonos taršą;
70. Gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose, atsižvelgiant į tai, kiek ir kokių kenksmingų medžiagų jose esama, gali būti leidžiama verstis žemės ūkiu, reglamentuojant kultūrų sėjomainą ir sudėtį, ūkio pobūdį, suderinus šį klausimą su Sveikatos apsaugos ministerija.
Punkto pakeitimai:
Nr. 823, 2011-07-13, Žin., 2011, Nr. 89-4249 (2011-07-16), i. k. 1111100NUTA00000823
71. Gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose leidžiama:
71.1. statyti įmones (išskyrus maisto) ir jų pastatus bei įrenginius, žemesnės kenksmingumo klasės negu tie objektai, kuriems nustatytos sanitarinės apsaugos zonos;
71.2. statyti gaisrines, skalbyklas, pirtis, garažus, ne maisto produktų sandėlius, administracinius pastatus, konstravimo biurus, darbuotojų mokymo pastatus, taip pat parduotuves, valgyklas, poliklinikas, mokslo tiriamąsias laboratorijas, kurios aptarnauja tą įmonę arba atitinkamo pramonės rajono darbuotojus;
71.3. įrengti budėtojo, avarines, apsaugos personalo patalpas, visuomeninio ir individualaus transporto aikšteles, tiesti vietines ir tranzitines komunikacijas, statyti elektros stotis, transformatorines, tiesti naftos ir dujų vamzdynus, įrengti artezinius techninio vandens gręžinius, vandens šaldymo, techninio vandens paruošimo įrenginius, geriamojo ir kanalizacijos vandens siurblines, apytakinio vandens įrenginius, požeminius rezervuarus, įveisti medelynus, skirtus įmonių teritorijoms ir sanitarinėms apsaugos zonoms apželdinti.
72. Neteko galios nuo 2011-07-17
Punkto naikinimas:
Nr. 823, 2011-07-13, Žin. 2011, Nr. 89-4249 (2011-07-16), i. k. 1111100NUTA00000823
XV. PASTATŲ, KURIUOSE LAIKOMI ŪKINIAI GYVŪNAI, SU ESANČIAIS PRIE JŲ MĖŠLO IR SRUTŲ KAUPIMO ĮRENGINIAIS ARBA BE JŲ, SANITARINĖS APSAUGOS ZONOS
Pakeistas skyriaus pavadinimas:
Nr. 823, 2011-07-13, Žin., 2011, Nr. 89-4249 (2011-07-16), i. k. 1111100NUTA00000823
73. Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinių apsaugos zonų dydžiai yra:
| Pastatuose, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, nustatytų sutartinių gyvulių skaičius (SG)* |
Sanitarinės apsaugos zonos dydis (metrais) |
| Triušių (nuo 300) |
100 |
| Arklių, avių, ožkų, žvėrelių, paukščių, išskyrus broilerius ir vištas (nuo 300) |
300 |
| Kiaulių (nuo 300 iki 499) |
500 |
| Kiaulių (nuo 500 iki 2300) |
1500 |
| Broilerių, vištų (nuo 300) |
1000 |
| Galvijų: |
|
| nuo 300 iki 1199 |
300 |
| nuo 1200 |
500 |
_______________
*Sutartinių gyvulių skaičius nustatomas vadovaujantis aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro nustatyta tvarka
Punkto pakeitimai:
Nr. 531, 1996-05-06, Žin., 1996, Nr. 43-1057 (1996-05-10), i. k. 0961100NUTA00000531
Nr. 823, 2011-07-13, Žin., 2011, Nr. 89-4249 (2011-07-16), i. k. 1111100NUTA00000823
74. Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, sanitarinėse apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius objektus, išskyrus objektus, aptarnaujančius įmonę ar ūkininko ūkį ir (ar) su įmonės ar ūkininko ūkio ūkine veikla susijusius objektus. Esamus pastatus, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai ir kurių sanitarinėse apsaugos zonose yra gyvenamųjų namų ir (ar) visuomeninių objektų, galima rekonstruoti tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka nustačius, kad ūkinė veikla nedarys neigiamos įtakos visuomenės sveikatai. Ši nuostata taikoma tik tuo atveju, kai rekonstravimo tikslas yra keisti ūkinės komercinės veiklos rūšį, didinti laikomų ūkinių gyvūnų skaičių.
Punkto pakeitimai:
Nr. 531, 1996-05-06, Žin., 1996, Nr. 43-1057 (1996-05-10), i. k. 0961100NUTA00000531
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
Nr. 823, 2011-07-13, Žin., 2011, Nr. 89-4249 (2011-07-16), i. k. 1111100NUTA00000823
XVI. KURORTŲ APSAUGOS ZONOS
75. Kurortų apsaugos zonas sudaro 3 juostos: pirmoji – griežto režimo, antroji – apribojimų, trečioji – stebėjimų.
76. Pirmoji juosta apima teritorijas, kuriose yra mineralinio vandens, gydomųjų purvo ar durpių telkinių ir kitų gydomųjų bei rekreacinių gamtos išteklių (upės, ežerai, jūra, paplūdimiai, kopos).
Pirmojoje juostoje draudžiama:
76.1. vykdyti statybos, kasybos ir kitus teritorijos tvarkymo darbus, nesusijusius su gydomųjų ir rekreacinių išteklių naudojimu;
77. Antroji juosta apima teritorijas, iš kurių paviršiniai ir gruntiniai vandenys teka link mineralinio vandens, purvo bei gydomųjų durpių telkinių bei kitų gydomųjų gamtos išteklių.
Šiai juostai priklauso vietovės, supančios natūralias ir dirbtines mineralinio vandens, gydomojo purvo saugyklas, sanatorijų teritorijos, naujų sanatorijų ir kitų greta esančių kurorto pastatų statybos sklypai, numatyti kurorto generaliniame plane ir detaliuosiuose planuose, miškai ir kiti želdiniai.
Antrojoje juostoje draudžiama:
77.1. vykdyti statybos ir kasybos darbus, nesusijusius su kurorto paskirtimi ir jo plėtojimu bei aplinkos tvarkymu;
XVII. VALSTYBINIO GEODEZINIO PAGRINDO PUNKTŲ APSAUGOS ZONOS
79. Valstybinio geodezinio pagrindo punkto apsaugos zoną sudaro 1 metro pločio žemės juosta aplink ženklo ribą (išorinį griovio kraštą, aptvarą arba signalo pagrindą).
XVIII. HIDROMETEOROLOGIJOS STOČIŲ APSAUGOS ZONOS
81. Hidrometeorologijos stočių (pasaulinės, europinės ir respublikinės reikšmės) aikštelėms skiriamas 1 hektaro žemės sklypas. Hidrometeorologijos stoties apsaugos zona – 200 metrų pločio žemės juosta aplink aikštelės ribą.
82. Hidrometeorologijos stoties apsaugos zonoje draudžiama:
XIX. NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ TERITORIJA IR APSAUGOS ZONOS
83. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą (Žin., 1995, Nr. 3-37) nustatomos šios nekilnojamųjų kultūros vertybių (išskyrus statinių priklausinius) individualios apsaugos zonos:
84. Kol nenustatytos nekilnojamųjų kultūros vertybių individualios apsaugos zonos, taikomos laikinosios zonos:
85. Prieš skelbiant nekilnojamąsias kultūros vertybes kultūros paminklais, turi būti nustatytos jų individualios apsaugos zonos.
86. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos saugomos kartu su šiomis vertybėmis. Jų priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas nustato apsaugos reglamentas.
87. Apsaugos nuo fizinio poveikio zonoje draudžiama:
87.3. statyti statinius, kurie nėra skirti nekilnojamosioms kultūros vertybėms apsaugoti ir šių vertybių naudojimui garantuoti;
88. Vizualinės apsaugos zonoje draudžiami darbai, kurie gali pakenkti nekilnojamųjų kultūros vertybių kraštovaizdžiui ar optimaliai jų apžvalgai.
89. Nekilnojamųjų kultūros vertybių priešavariniams, remonto ar pritaikymo darbams bei šiems darbams jų teritorijoje atlikti reikalingas Kultūros vertybių apsaugos departamento leidimas.
XX. POŽEMINIŲ VANDENS TELKINIŲ (VANDENVIEČIŲ) SANITARINĖS APSAUGOS ZONOS
91. Požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarines apsaugos zonas sudaro trys juostos, kurios nustatomos kiekvienai požeminio vandens vandenvietei atskirai, vadovaujantis požeminio vandens vandenviečių ir vandentiekio vamzdynų sanitarinių apsaugos zonų projektavimo ir priežiūros higienos normomis bei taisyklėmis HN 44-1993.
Turi būti užpildytas kiekvieno požeminio vandens ėmimo gręžinio pasas, kuriame nurodomas sanitarinės apsaugos zonos dydis. Jeigu šio paso nėra arba jame nenurodytas sanitarinės apsaugos zonos dydis, siūloma, kad veikiančio gruntinio horizonto gręžinio griežtojo režimo juosta būtų 50 metrų, o giliau slūgsančių vandeningų horizontų gręžinio – 30 metrų.
92. Pirmojoje (griežtojo režimo) požeminių vandens telkinių (vandenviečių) juostoje draudžiama:
92.1. vykdyti statybos darbus, nesusijusius su vandens tiekimo įrenginių rekonstravimu, statyti pagalbinius pastatus, nesusijusius su vandens tiekimu;
92.4. išleisti nutekamuosius vandenis į atvirą telkinį, maudytis, girdyti ir ganyti gyvulius, skalbti, žvejoti, naudoti nuodinguosius chemikalus ir trąšas (organines ir mineralines);
93. Išžvalgytų, bet neeksploatuojamų požeminių vandens telkinių (vandenviečių) pirmojoje (griežtojo režimo) juostoje draudžiama:
94. Antrojoje požeminių vandens telkinių (vandenviečių) juostoje draudžiama:
94.2. statyti tepalų, degalų, mineralinių nuodingųjų medžiagų sandėlius, degalines, atliekų rinktuvus, pramoninių atliekų saugyklas ir kitus objektus, kurie gali chemiškai užteršti požeminius ir atviruosius vandens telkinius;
94.3. steigti kapines, užkasti kritusius gyvulius, įrengti asenizacijos, filtracijos laukus, mėšlo saugyklas, siloso tranšėjas, statyti gyvulininkystės ir paukštininkystės įmones bei kitus objektus, kurie gali bakteriologiškai užteršti požeminius vandens telkinius;
XXI. ŽEMĖS SKLYPAI, KURIUOSE ĮRENGTOS VALSTYBEI PRIKLAUSANČIOS MELIORACIJOS SISTEMOS BEI ĮRENGINIAI
96. Pagal Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymą (Žin., 1993, Nr. 71-1326; 1995, Nr. 53-1298) žemės savininkas arba naudotojas, turintis sklypą, kuriame įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, privalo:
96.2. neatlygintinai atlikti jam priskirtų melioracijos įrenginių smulkius priežiūros darbus pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą sąrašą;
96.3. leisti Žemės ūkio ministerijos ir valstybinių melioracijos tarnybų įgaliotiems asmenims tikrinti ir remontuoti jų žemėje esančius melioracijos įrenginius, atlikti nustatytuosius priežiūros darbus (suderinus šį klausimą su naudotojais);
XXII. ŽEMĖS SKLYPAI, KURIUOSE ĮRENGTOS DRĖKINIMO SISTEMOS KIAULININKYSTĖS ĮMONIŲ BEI ŪKINIŲ KIAULININKYSTĖS KOMPLEKSŲ IR FERMŲ SKYSTO MĖŠLO FILTRATUI IR ATSKIRŲ OBJEKTŲ NUTEKAMIESIEMS VANDENIMS UTILIZUOTI
98. Žemės sklypuose, kuriuose įrengtos drėkinimo sistemos kiaulininkystės įmonių bei ūkinių kiaulininkystės kompleksų ir fermų skysto mėšlo filtratui ir atskirų objektų nutekamiesiems vandenims utilizuoti, neturi būti trukdoma vegetacijos laikotarpiu utilizuoti skysto mėšlo filtratą ir nutekamuosius vandenis (drėkinimo sistema lietinti skysto mėšlo filtratą, nutekamuosius vandenis).
99. Žemės savininkai arba žemės naudotojai 98 punkte nurodytuose žemės sklypuose privalo leisti vykdyti (arba patys vykdyti) reikiamus agrotechnikos darbus.
XXIII. NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ TELKINIAI
101. Išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kurių ištekliai patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose žemės savininkui, naudotojui draudžiama:
102. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (Žin., 1991, Nr. 21-545; 1992, Nr. 3-40, Nr. 7-155, Nr. 11-278, Nr. 15-405; 1993, Nr. 5-83, Nr. 32-725; 1994, Nr. 7-100, Nr. 14-229, Nr. 43-778; 1995, Nr. 39-965, Nr. 50-1226, Nr. 59-1465, Nr. 85-1916, Nr. 103-2299) perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose sklypai gali būti grąžinami ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka asmuo, kuriam grąžinama žemė.
XXIV. KARSTINIS REGIONAS
103. Karstiniame regione yra nustatyta intensyvaus karsto zona su I–IV grupių žeme ir jos apsaugos rajonas.
104. Intensyvaus karsto zonoje draudžiama:
104.1. rengti požemines naftos saugyklas, filtravimo laukus gamtinėmis sąlygomis, fekalijų baseinus;
105. Intensyvaus karsto zonoje ir jos apsaugos rajone draudžiama:
105.1. naudoti karstines įgriuvas koncentruotam lietaus ir drenažo vandeniui nuleisti, šiukšlėms, buities ir pramonės atliekoms versti, taip pat užpilti šias įgriuvas žeme;
106. Intensyvaus karsto zonoje nustatoma ši pasėlių struktūra ir tręšimo bei augalų apsaugos sistema:
106.1. I grupės žemėje (iki 20 įgriuvų 100 hektarų) javai turėtų sudaryti apie 50 procentų, daugiametės žolės – 40 procentų, o kaupiamosios kultūros – ne daugiau kaip 10 procentų pasėlių.
I grupės žemės hektarui tręšti per metus gali būti sunaudota ne daugiau kaip 90 kilogramų azoto, fosforo ir kalio trąšų (veikliosios medžiagos) bei 80 tonų kraikinio mėšlo.
I grupės žemėje draudžiama naudoti triazininius herbicidus bei chloro organinius insekticidus;
106.2. II grupės žemėje (20–25 įgriuvų 100 hektarų) negalima auginti kaupiamųjų kultūrų ir veisti naujų pramoninių sodų bei daržų.
II grupės žemei taikytina septynlaukė sėjomaina, kai apie 43 procentus pasėlių ploto užima javai ir 57 procentus – daugiametės žolės.
II grupės žemė tręšiama pagal augalų ir dirvožemio analizių duomenis, bet hektarui šios žemės tręšti per metus gali būti sunaudojama ne daugiau kaip 60 kilogramų azoto, fosforo ir kalio trąšų (veikliosios medžiagos) bei 60 tonų kraikinio mėšlo.
II grupės žemėje draudžiama naudoti herbicidus, retardantus bei insekticidus;
106.3. III grupės žemėje (50–80 įgriuvų 100 hektarų) turi vyrauti daugiamečių žolių pievos ir ganyklos, javai gali būti sėjami tik kaip daugiamečių žolių priešsėlis.
III grupės žemės hektarui tręšti per metus gali būti sunaudota ne daugiau kaip 60 kilogramų mineralinių fosforo ir kalio trąšų (veikliosios medžiagos).
III grupės žemę draudžiama tręšti mineralinėmis azoto trąšomis, taip pat draudžiama naudoti pesticidus, išskyrus beicus;
106.4. IV grupės žemėje (daugiau kaip 80 įgriuvų 100 hektarų) gali būti tik pievos ir miškai. Šioje žemėje leidžiama auginti medinguosius ir vaistinius augalus.
IV grupės žemės negalima tręšti jokiomis trąšomis, taip pat draudžiama naudoti chemines augalų apsaugos priemones;
106.5. I–IV grupių žemėje aplink įgriuvą paliekama ne siauresnė kaip 25 metrų juosta. Šioje juostoje žemės negalima tręšti jokiomis trąšomis, draudžiama naudoti chemines augalų apsaugos priemones, ganyti gyvulius, galima tik šienauti;
106.6. I–IV grupių žemėje draudžiama naudoti amoniakinį vandenį ir skystąjį amoniaką, taip pat lėktuvais barstyti chemikalus ir mineralines trąšas;
XXV. MOLĖTŲ ASTRONOMIJOS OBSERVATORIJOS APSAUGOS ZONA
107. Molėtų astronomijos observatorijai nustatoma apsaugos zona. Ši zona yra ovalo formos ir tęsiasi nuo didžiojo teleskopo bokšto 4 kilometrus į pietus, po 3,5 kilometro į rytus ir vakarus bei 3 kilometrus į šiaurę. Šioje zonoje žemės savininkams ir naudotojams, nesuderinus su Molėtų astronomijos observatorijos administracija, draudžiama:
107.1. statyti naujus pramonės ir žemės ūkio objektus, gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, poilsiavietes;
XXVI. MIŠKO NAUDOJIMO APRIBOJIMAI
108. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą (Žin., 1994, Nr. 96-1872) miško naudojimo teisės gali būti apribotos visuomenės, aplinkos bei miško apsaugos interesais.
109. Miestų, kurortų miškuose, miško parkuose, miškuose, esančiuose kilometro spinduliu apie respublikinės reikšmės sanatorijas, poilsio namus, pensionus, profilaktoriumus, turistines bazes, draudžiami pagrindiniai plyni ir neplyni kirtimai (išskyrus atkuriamuosius kirtimus blogos būklės medynuose), taip pat draudžiama naudoti chemikalus. Pagal miškotvarkos projektus gali būti uždrausta kirsti kai kurių rūšių medžius, taip pat apribotas ugdomųjų, sanitarinių ir landšaftinių kirtimų laikas.
110. Miškuose kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių draudžiami pagrindiniai plyni ir neplyni kirtimai (išskyrus atkuriamuosius kirtimus blogos būklės medynuose), taip pat draudžiama naudoti trąšas ir chemikalus.
111. Atskiruose iki 5 hektarų ploto laukų apsauginiuose miškeliuose, nutolusiuose nuo artimiausiojo miško daugiau kaip 400 metrų, plyni pagrindiniai kirtimai draudžiami. Ši nuostata netaikoma gryniesiems pušynams, drebulynams, juodalksnynams ir baltalksnynams. Šiuose medynuose plyni pagrindiniai kirtimai leidžiami ne didesnėmis kaip 2 hektarų biržėmis, taikant pušynams 15 metų, o kitų rūšių medynams 10 metų šliejimo periodą. Atskiras iki 2 hektarų ploto miškelis gali būti plynai nukirstas 2 biržėmis, o didesnio ploto – ne mažiau kaip 3 biržėmis.
112. Miško sklypuose, esančiuose daubų ir skardžių šlaituose, draudžiami plyni pagrindinio naudojimo kirtimai.
113. Retųjų paukščių lizdaviečių apsaugos juostose ir kurtinių tuokvietėse draudžiami plyni ir neplyni pagrindiniai kirtimai. Kiti kirtimai draudžiami nuo balandžio 1 dienos iki rugsėjo 1 dienos.
Saugomose Lietuvos raudonosios knygos rūšių radimvietėse pagal miškotvarkos projektus gali būti nustatomi specialūs kirtimų laiko, būdo ir rūšių apribojimai.
114. Retų, vertingų rūšių medžių medynuose, etaloniniuose medynuose, rekreaciniuose miško sklypuose ir sklypuose su nuolatiniais tyrimų bareliais draudžiami plyni ir neplyni pagrindiniai kirtimai. Pagal miškotvarkos projektus gali būti nustatomi specialūs kirtimų laiko, būdo ir rūšių apribojimai.
115. 100 metrų pločio magistralinių ir krašto kelių apsaugos zonose draudžiami plyni kirtimai klevų, ąžuolų, liepų, maumedžių medynuose bei kituose, turinčiuose rekreacinę, estetinę reikšmę medynuose, taip pat medynuose, kuriuose įrengtos poilsio ir autotransporto aikštelės.
116. Iki 25 metrų pločio kultūros ir gamtos paminklų apsaugos zonose draudžiami visų rūšių miško kirtimai, išskyrus landšaftinius, sanitarinius ir medžių, kurių šaknys ardo paminklus, kirtimus, taip pat draudžiama naudoti chemikalus, vykdyti miško želdymo darbus, išskyrus tuos, kurie atliekami pagal specialius landšafto tvarkymo projektus.
117. 100 metrų pločio pamiškėse, miškų masyvų šiaurės vakarų, vakarų ir pietvakarių pakraščiuose draudžiami plyni kirtimai medynuose, dengiančiuose vėjams neatsparius medynus.
118. Pelkių mineralinio grunto salose (iki 5 hektarų) draudžiami plyni pagrindinio naudojimo kirtimai.
1181. Regioninių buitinių atliekų sąvartynų sanitarinėse apsaugos zonose esančiuose miškuose draudžiama vykdyti pagrindinius plynus miško kirtimus, išskyrus plynus sanitarinius kirtimus.
Papildyta punktu:
Nr. 264, 2005-03-14, Žin., 2005, Nr. 35-1140 (2005-03-17), i. k. 1051100NUTA00000264
119. Privatūs miškai turi būti tvarkomi pagal Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 825 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 51-1256).
XXVII. SAUGOTINI ŽELDINIAI (MEDŽIAI IR KRŪMAI), AUGANTYS NE MIŠKŲ ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖJE.
Pakeistas skyriaus pavadinimas:
Nr. 207, 2008-03-12, Žin., 2008, Nr. 33-1152 (2008-03-20), i. k. 1081100NUTA00000207
120. Saugotiniems želdiniai (medžiai ir krūmai) priskiriami ir tvarkomi Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. 207, 2008-03-12, Žin., 2008, Nr. 33-1152 (2008-03-20), i. k. 1081100NUTA00000207
121. Neteko galios nuo 2008-03-21
Punkto naikinimas:
Nr. 207, 2008-03-12, Žin. 2008, Nr. 33-1152 (2008-03-20), i. k. 1081100NUTA00000207
122. Neteko galios nuo 2008-03-21
Punkto naikinimas:
Nr. 207, 2008-03-12, Žin. 2008, Nr. 33-1152 (2008-03-20), i. k. 1081100NUTA00000207
123. Neteko galios nuo 2008-03-21
Punkto naikinimas:
Nr. 207, 2008-03-12, Žin. 2008, Nr. 33-1152 (2008-03-20), i. k. 1081100NUTA00000207
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 1364, 2003-11-04, Žin., 2003, Nr. 105-4709 (2003-11-07), i. k. 1031100NUTA00001364
XXVIII. VANDENS TELKINIAI
124. Pagal specialiąsias vandens telkinių naudojimo sąlygas draudžiama:
124.2. reguliuoti dirbtinių vandens telkinių lygį didesne amplitude, negu numatyta eksploatavimo taisyklėse, nuleisti juos be Aplinkos ministerijos leidimo;
Punkto pakeitimai:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
124.3. tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo;
Punkto pakeitimai:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
124.4. naudoti per parą daugiau kaip 10 kub. metrų (m3/d) vandens, neturint nustatytąja tvarka Aplinkos ministerijos išduoto gamtos išteklių naudojimo leidimo.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
XXIX. VANDENS TELKINIŲ APSAUGOS JUOSTOS IR ZONOS
125. Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos nustatomos pagal patvirtintus jų nuostatus ir pažymimos ūkinės veiklos apribojimų planuose. Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos miestuose, miesteliuose ir kaimuose tvarkomos pagal miestų, miestelių ir kaimų planavimo projektus.
126. Pakrantės apsaugos juostose draudžiama:
126.1. statyti statinius (išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą), tverti tvoras;
126.4. dirbti žemę, ardyti velėnas (išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, suderinus šį darbą su aplinkos apsaugos tarnybomis), ganyti gyvulius;
126.5. įrengti poilsiavietes (išskyrus paplūdimius), statyti autotransporto priemones, kūrenti laužus;
126.6. ne miškų ūkio paskirties žemėje kirsti saugotinus medžius ir krūmus;
Punkto pakeitimai:
Nr. 207, 2008-03-12, Žin., 2008, Nr. 33-1152 (2008-03-20), i. k. 1081100NUTA00000207
126.7. vykdyti pagrindinius plynus miško kirtimus, naikinti miško paklotę.
Punkto pakeitimai:
Nr. 207, 2008-03-12, Žin., 2008, Nr. 33-1152 (2008-03-20), i. k. 1081100NUTA00000207
127. Vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama:
127.1. įrengti galvijų vasaros aikšteles, neišsprendus klausimų, susijusių su nuotekų surinkimu ir nukenksminimu;
127.2. lieti srutas arba skystą mėšlą:
127.2.1. neįterpiant jų į gruntą, arčiau nei per 100 metrų nuo kranto linijos, kai pakrantės nuolydis mažesnis kaip 5 laipsniai, ir arčiau nei per 200 metrų nuo kranto linijos, kai pakrantės nuolydis didesnis kaip 5 laipsniai;
127.3. statyti pramonės įmones, cechus, nuodingųjų chemikalų, trąšų sandėlius bei aikšteles, pavojingų atliekų surinkimo punktus, naftos produktų sandėlius, degalines, mechanines remonto dirbtuves bei technikos aikšteles, taip pat kitus objektus, galinčius turėti neigiamos įtakos gamtinei aplinkai, nesuderinus šio klausimo su Aplinkos ministerija (tačiau visais atvejais atstumai nuo šių objektų iki vandens telkinio kranto linijos turi būti ne mažesni už nurodytuosius 127.9 punkte);
Punkto pakeitimai:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
127.7. plynai kirsti medžius ir krūmus šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių, išskyrus piliakalnių šlaitus, tvarkomus pagal projektus;
127.8. auginant žemės ūkio kultūras, hektarui sunaudoti daugiau kaip 80 kilogramų azoto ir 15 kilogramų fosforo veikliosios medžiagos, jeigu skaičiavimų nenustatytos kitos ekologiniu požiūriu pagrįstos normos;
127.9. statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip:
127.9.1. 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų – nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje).
Esamose sodybose mažesniu atstumu gali būti statomas ir rekonstruojamas gyvenamasis namas bei jo priklausiniai (tvartas, garažas, lauko virtuvė, klėtis, daržinė, malkinė, asmeninio naudojimo pirtis, kurios bendrasis plotas ne didesnis kaip 25 kv. metrai, ir kt.), kai projektuose numatomos neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemonės, suderintos su Aplinkos ministerija.
Nurodytuosius pastatus taip pat draudžiama statyti vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių;
Punkto pakeitimai:
Nr. 531, 1996-05-06, Žin., 1996, Nr. 43-1057 (1996-05-10), i. k. 0961100NUTA00000531
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
XXIX1. Žuvininkystės tvenkinių apsaugos juostos
1271. Pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas aplink žuvininkystės tvenkinius ir jų vandens tiekimo ir išleidimo kanalus nustatomos 20 metrų pločio apsaugos juostos (toliau vadinama – žuvininkystės tvenkinių apsaugos juostos).
1272. Žuvininkystės tvenkinių apsaugos juostose draudžiama:
1272.1. statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, statinius, skirtus žuvininkystės tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti);
1272.2. naudoti pesticidus ir kitus chemikalus, neskirtus žuvininkystės tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti;
1272.5. statyti autotransporto priemones, išskyrus specialiąsias, kurių reikia žuvininkystės tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti;
Papildyta skyriumi:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
XXX. PELKĖS IR ŠALTINYNAI
128. Pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pelkėse ir šaltinynuose draudžiama:
128.1. sausinti ir transformuoti į žemės ūkio naudmenas bei vandenis aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes ir jų apypelkius bei žemapelkes, kurių plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių gylis didesnis kaip 1 metras, ir jų apypelkius;
128.3. kasti natūralių aukštapelkių ir tarpinio tipo pelkių durpes, taip pat natūralių žemapelkių, kurių plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių gylis didesnis kaip 1 metras, durpes be Aplinkos ministerijos leidimo;
Punkto pakeitimai:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
XXXI. NATŪRALIOS (UŽLIEJAMOSIOS IR SAUSMINĖS) PIEVOS BEI GANYKLOS
129. Pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas natūraliose (užliejamosiose ir sausminėse) pievose bei ganyklose draudžiama sausinti, suarti natūralias (užliejamąsias ir sausmines) pievas bei ganyklas (išskyrus polderines) arba kitaip keisti jų būklę ir žolynų sudėtį. Natūralios (užliejamosios ir sausminės) pievos ir ganyklos – tai pievos ir ganyklos, kurios nesausinamos ir neariamos ne mažiau kaip 25 metus ir kuriose vyrauja natūralūs žolynai.
XXXII. AKMENYNAI
130. Pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas akmenynuose draudžiama juos naikinti. Akmenynas – tai žemės plotas, kuriame akmenys užima 40 procentų paviršiaus arba hektaro žemės paviršiuje ir dirvoje iki 30 centimetrų gylyje yra daugiau kaip 100 kub. metrų akmenų.
131. Be Aplinkos ministerijos leidimo draudžiama sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti pavienius, didesnius kaip 0,5 kub. metro akmenis.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
XXXIII. REKREACINĖS TERITORIJOS
132. Žemės savininkai ir naudotojai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintose rekreacinėse teritorijose plėtodami ūkinę ir kitokią veiklą, turi šią veiklą tvarkyti taip, kad nebūtų keičiamas rekreacinių teritorijų kraštovaizdis, bloginama jo fizinė būklė bei estetinė vertė ir mažinamas bei naikinamas rekreacinis potencialas.
133. Rekreacinėse teritorijose žemės naudotojai privalo:
133.1. rekreacines teritorijas įrengti pagal detalųjį planą, jas prižiūrėti ir tvarkyti, sodinti jose smulkius želdynus rekreacinėms sąlygoms pagerinti, ypač – vandens telkinių apsaugos juostose;
134. Rekreacinėse teritorijose žemės naudotojui draudžiama:
134.1. naudoti miško parkus, parkus ir skverus kitaip, negu numatyta patvirtintuose jų naudojimo nuostatuose;
134.2. statyti pastatus ir įrenginius, nesusijusius su rekreacija, taip pat rekreacijai skirtus pastatus ir įrenginius, jeigu jie neatitinka rekreacinių teritorijų normatyvų bei teisinių nuostatų (atstumas nuo vandens, aukštis, kultūros paveldo naudojimas turizmo reikmėms), išskyrus statybą esamose namų valdose;
134.3. statyti rekreacinių teritorijų apsaugos zonose statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas;
134.4. teršti aplinką ar kitaip trukdyti ilsėtis tam tikslui skirtose vietose, kelti pavojų poilsiaujančiųjų saugumui;
134.6. užtverti nustatytąsias turistines trasas, takus, kelius, taip pat naikinti kelius prie rekreacijai skirtų vandens telkinių, jų pakrančių, paplūdimių, lankytinų objektų, apžvalgos aikštelių;
134.7. užtverti kelius ar takus, vedančius į rekreacijos vietas iš poilsio namų, sanatorijų, autobusų bei geležinkelio stotelių, automobilių aikštelių;
XXXIV. Nacionaliniai ir regioniniai parkai
135. Nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose nustatomi bendrieji veiklos apribojimai ir apribojimai pagal šių parkų funkcines (funkcinio prioriteto) zonas. Parkų planavimo schemų kraštovaizdžio (teritorijos) tvarkymo reglamentai juos papildo ir patikslina.
136. Pagal bendruosius apribojimus visose nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose draudžiama:
136.2. plėsti ir statyti kenksmingųjų atliekų saugojimo bei perdirbimo ir pramonės įmones, išskyrus mažas įmones, kurios neprieštarauja parko tikslams ir uždaviniams;
136.5. kurti stambius specializuotus (sodininkystės, gėlininkystės, šiltnaminės daržininkystės, paukštininkystės, žvėrininkystės, tvenkininės žuvininkystės ir kt.) ūkius, darkančius tradicinį kraštovaizdžio pobūdį;
136.6. žaloti reljefo formas ir natūralius hidrografinio tinklo elementus, pertvarkyti hidrologinį režimą, sakinti medžius;
136.7. vykdyti bet kokius statybos, žemės kasybos bei rekreacijos infrastruktūros įrengimo darbus be nustatytąja tvarka parengto projekto, kuris, be kitų institucijų, turi būti suderintas su Aplinkos ministerija ir parko administracija. Statybos ir rekonstravimo darbai gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos;
Punkto pakeitimai:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
137. Miškai, esantys nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, tvarkomi, naudojami ir atkuriami, miškotvarkos projektai rengiami vadovaujantis Miškų apsaugos ir naudojimo saugomose teritorijose taisyklėmis bei kitais teisės aktais ir teritorijų planavimo dokumentais.
138. Žemės ūkio paskirties žemė, esanti nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, tvarkoma pagal žemėtvarkos projektus parengtus vadovaujantis atitinkamais teisės aktais ir teritorijų planavimo dokumentais.
139. Pastatai nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
140. Žemės naudmenų, esančių nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, sudėtis keičiama tik pagal nustatytąja tvarka parengtus teritorijų planavimo dokumentus, kurie, be kitų institucijų, turi būti suderinti su Aplinkos ministerija ir parko administracija.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
141. Žemės, esančios nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, savininkai ir naudotojai negali trukdyti lankyti saugomų kraštovaizdžio objektų, taip pat teritorijų planavimo dokumentais nustatytų rekreacinių teritorijų.
142. Nacionalinių ir regioninių parkų funkcinėse (funkcinio prioriteto) zonose nustatomi šie veiklos apribojimai:
142.1. rezervatuose ūkinė veikla draudžiama Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
142.2. kraštovaizdžio, geologiniuose, geomorfologiniuose, telmologiniuose, hidrografiniuose, pedologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose, botaniniuose-zoologiniuose, genetiniuose, talasologiniuose draustiniuose taikomi veiklos apribojimai, nurodyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXXV-XLV2 skyriuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamuose Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose;
Punkto pakeitimai:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin., 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
142.3. apsaugos zonose draudžiama transformuoti į žemės ūkio naudmenas miškus ir krūmynus, didesnius nei 0,1 ha, sausinti ir versti kitomis naudmenomis pelkes, didesnes nei 0,5 ha, taip pat naikinti jų apypelkį, keisti pelkių augmeniją, kasti durpes, kultūrinti ir versti kitomis naudmenomis natūralias pievas;
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 1135, 1996-09-30, Žin., 1996, Nr. 93-2193 (1996-10-04), i. k. 0961100NUTA00001135
XXXV. KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIAI
143. Kraštovaizdžio draustiniuose draudžiama veikla, numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje. Kraštovaizdžio draustiniuose taip pat draudžiama:
143.1. vykdyti pagrindinius plynus kirtimus sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos, įrašytos į Augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 (Žin., 1998, Nr. 108-2976) (toliau vadinama – saugomos augalų bendrijos), yra į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 592 (Žin., 2004, Nr. 68-2374; 2007, Nr. 22-856) (toliau vadinama – griežtai saugomos EB svarbos rūšys), įrašytų augalų augaviečių arba gyvūnų radaviečių, yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331) (toliau vadinama – Lietuvos raudonoji knyga), įrašytų augalų, grybų augaviečių arba gyvūnų radaviečių (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius);
143.2. vykdyti miško kirtimus, neįšalus gruntui, sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos, griežtai saugomos EB svarbos augalų rūšys, griežtai saugomos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos grybų ir augalų rūšys (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius);
143.3. kurti ir plėsti sodų bendrijas, specializuotus gėlininkystės, sodininkystės, šiltnaminės daržininkystės, tvenkininės žuvininkystės ir kitus tokio pobūdžio ūkius;
143.5. įrengti kempingus, stovyklavietes ir poilsiavietes, išskyrus stovyklavietes ir poilsiavietes, numatytas saugomų teritorijų planavimo dokumentuose arba prie bendruosiuose ir/ar specialiuosiuose planuose pažymėtų vandens ir dviračių turizmo trasų, taip pat statyti transporto priemones ir kurti laužus ne tam skirtose vietose;
143.6. naikinti ar žaloti saugomų teritorijų riboženklius, informacinius stendus, savavališkai keisti jų vietą;
143.7. statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius ir kilnojamuosius objektus/įrenginius: namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sandėliukus, garažus, bitininkų/sodininkų vagonėlius/namelius (išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei kituose teisės aktuose, ir teisės aktų nustatyta tvarka masinių renginių organizavimo tikslu naudojamus laikinus statinius, objektus ir įrenginius);
143.8. ne keliuose važinėti, statyti ar kitaip eksploatuoti motorines transporto priemones (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones), išskyrus specialiąsias transporto priemones, žemės ir miškų ūkio techniką, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
143.9. tvarkyti, naudoti ir atkurti miškus draustiniuose ne pagal miškotvarkos projektus, patvirtintus teisės aktų nustatyta tvarka;
143.11. tręšti, kalkinti ir kultūrinti natūralias pievas ir ganyklas, keisti jas į kitas žemės naudmenas;
Punkto pakeitimai:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
Nr. 319, 2008-04-02, Žin., 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
144. Neteko galios nuo 2008-04-18
Punkto naikinimas:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin. 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
Punkto pakeitimai:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
145. Neteko galios nuo 2008-04-18
Punkto naikinimas:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin. 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
146. Neteko galios nuo 2008-04-18
Punkto naikinimas:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin. 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
147. Neteko galios nuo 2008-04-18
Punkto naikinimas:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin. 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
148. Neteko galios nuo 2008-04-18
Punkto naikinimas:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin. 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
XXXVI. GEOLOGINIAI DRAUSTINIAI
149. Geologiniuose draustiniuose draudžiama veikla, numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje. Geologiniuose draustiniuose taip pat draudžiama:
149.1. vykdyti pagrindinius plynus kirtimus sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos, yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų, grybų augaviečių arba gyvūnų radaviečių (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius);
149.2. vykdyti miško kirtimus, neįšalus gruntui, sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos, griežtai saugomos EB svarbos augalų rūšys, griežtai saugomos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos grybų ir augalų rūšys (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius);
149.3. kurti ir plėsti sodų bendrijas, specializuotus gėlininkystės, sodininkystės, šiltnaminės daržininkystės, tvenkininės žuvininkystės ir kitus tokio pobūdžio ūkius;
149.5. įrengti kempingus, stovyklavietes ir poilsiavietes, išskyrus stovyklavietes ir poilsiavietes, numatytas saugomų teritorijų planavimo dokumentuose arba prie bendruosiuose ir/ar specialiuosiuose planuose pažymėtų vandens ir dviračių turizmo trasų, taip pat statyti transporto priemones ir kurti laužus ne tam skirtose vietose;
149.6. naikinti ar žaloti saugomų teritorijų riboženklius, informacinius stendus, savavališkai keisti jų vietą;
149.7. statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius ir kilnojamuosius objektus/įrenginius: namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sandėliukus, garažus, bitininkų/sodininkų vagonėlius/namelius (išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose, ir teisės aktų nustatyta tvarka masinių renginių organizavimo tikslu naudojamus laikinus statinius, objektus ir įrenginius);
149.8. ne keliuose važinėti, statyti ar kitaip eksploatuoti motorines transporto priemones (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones), išskyrus specialiąsias transporto priemones, žemės ir miškų ūkio techniką, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
149.9. tvarkyti, naudoti ir atkurti miškus draustiniuose ne pagal miškotvarkos projektus, patvirtintus teisės aktų nustatyta tvarka;
149.10. griauti, kasinėti, užpilti atodangas, karstines įgriuvas ir smegduobes, išskyrus atvejus, kai šie reiškiniai kelia pavojų statiniams, įrenginiams ar žmonių gyvybei. Tokiu atveju turi būti gautas savivaldybės ir valstybinio parko ar biosferos rezervato direkcijos leidimas. Jeigu minėtus darbus planuojama atlikti teritorijose, kuriose nėra jų priežiūrą organizuojančios valstybinio parko ar biosferos rezervato direkcijos, turi būti gautas savivaldybės institucijos ir regiono aplinkos apsaugos departamento leidimas;
149.12. pilti į karstines įgriuvas ir smegduobes kietąsias atliekas, nuotekas, nuoplovas, perteklinį ir drenažo vandenį, kitus skysčius;
149.13. naikinti, žaloti, rinkti, atkasti, užkasti, perkelti į kitą vietą riedulynus (akmenynus) (natūralias riedulių sankaupas).
Punkto pakeitimai:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
Nr. 319, 2008-04-02, Žin., 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
150. Neteko galios nuo 2008-04-18
Punkto naikinimas:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin. 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
Punkto pakeitimai:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
151. Neteko galios nuo 2008-04-18
Punkto naikinimas:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin. 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
152. Neteko galios nuo 2008-04-18
Punkto naikinimas:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin. 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
153. Neteko galios nuo 2008-04-18
Punkto naikinimas:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin. 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
XXXVII. GEOMORFOLOGINIAI DRAUSTINIAI
154. Geomorfologiniuose draustiniuose draudžiama veikla, numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje. Geomorfologiniuose draustiniuose taip pat draudžiama:
154.1. vykdyti pagrindinius plynus kirtimus sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos, yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų, grybų augaviečių arba gyvūnų radaviečių (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius);
154.2. vykdyti miško kirtimus, neįšalus gruntui, sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos, griežtai saugomos EB svarbos augalų rūšys, griežtai saugomos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos grybų ir augalų rūšys (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius);
154.3. kurti ir plėsti sodų bendrijas, specializuotus gėlininkystės, sodininkystės, šiltnaminės daržininkystės, tvenkininės žuvininkystės ir kitus tokio pobūdžio ūkius;
154.5. įrengti kempingus, stovyklavietes ir poilsiavietes, išskyrus stovyklavietes ir poilsiavietes, numatytas saugomų teritorijų planavimo dokumentuose arba prie bendruosiuose ir/ar specialiuosiuose planuose pažymėtų vandens ir dviračių turizmo trasų, taip pat statyti transporto priemones ir kurti laužus ne tam skirtose vietose;
154.6. naikinti ar žaloti saugomų teritorijų riboženklius, informacinius stendus, savavališkai keisti jų vietą;
154.7. statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius ir kilnojamuosius objektus/įrenginius: namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sandėliukus, garažus, bitininkų/sodininkų vagonėlius/namelius (išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose, ir teisės aktų nustatyta tvarka masinių renginių organizavimo tikslu naudojamus laikinus statinius, objektus ir įrenginius);
154.8. ne keliuose važinėti, statyti ar kitaip eksploatuoti motorines transporto priemones (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones), išskyrus specialiąsias transporto priemones, žemės ir miškų ūkio techniką, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
154.9. tvarkyti, naudoti ir atkurti miškus draustiniuose ne pagal teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintus miškotvarkos projektus;
154.10. sausinti žemę, išskyrus esamų melioracijos sistemų priežiūrą, remontą ir rekonstravimą, keisti natūralias vandenskyrų ribas;
154.11. plynai kirsti medžius ir krūmus šlaituose, kurių nuolydis 15 laipsnių ir statesniuose, taip pat kalvų viršūnėse (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius, ir atvejus, kai pagal patvirtintus saugomų teritorijų planavimo dokumentus numatyta eksponuoti reljefo formas ir/ar paveldo objektus);
Punkto pakeitimai:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
Nr. 319, 2008-04-02, Žin., 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
155. Neteko galios nuo 2008-04-18
Punkto naikinimas:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin. 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
156. Neteko galios nuo 2008-04-18
Punkto naikinimas:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin. 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
XXXVIII. TELMOLOGINIAI (PELKIŲ) DRAUSTINIAI
157. Telmologiniuose draustiniuose draudžiama veikla, numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje. Telmologiniuose draustiniuose taip pat draudžiama:
157.1. vykdyti pagrindinius plynus kirtimus sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos, yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų, grybų augaviečių arba gyvūnų radaviečių (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius);
157.2. vykdyti miško kirtimus, neįšalus gruntui, sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos, griežtai saugomos EB svarbos augalų rūšys, griežtai saugomos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos grybų ir augalų rūšys, išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius);
157.3. kurti ir plėsti sodų bendrijas, specializuotus gėlininkystės, sodininkystės, šiltnaminės daržininkystės, tvenkininės žuvininkystės ir kitus tokio pobūdžio ūkius;
157.5. įrengti kempingus, stovyklavietes ir poilsiavietes, kitą poilsiui skirtą infrastruktūrą, išskyrus stovyklavietes ir poilsiavietes, numatytas saugomų teritorijų planavimo dokumentuose arba prie bendruosiuose ir/ar specialiuosiuose planuose pažymėtų vandens ir dviračių turizmo trasų, taip pat statyti transporto priemones ir kurti laužus ne tam skirtose vietose;
157.6. naikinti ar žaloti saugomų teritorijų riboženklius, informacinius stendus, savavališkai keisti jų vietą;
157.7. statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius ir kilnojamuosius objektus/įrenginius: namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sandėliukus, garažus, bitininkų/sodininkų vagonėlius/namelius (išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose, ir teisės aktų nustatyta tvarka masinių renginių organizavimo tikslu naudojamus laikinus statinius, objektus ir įrenginius);
157.8. ne keliuose važinėti, statyti ar kitaip eksploatuoti motorines transporto priemones (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones), išskyrus specialiąsias transporto priemones, žemės ir miškų ūkio techniką, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
157.9. tvarkyti, naudoti ir atkurti miškus draustiniuose ne pagal miškotvarkos projektus, patvirtintus teisės aktų nustatyta tvarka;
157.10. keisti hidrologinį režimą (išskyrus gamtotvarkos planuose numatytus pažeisto hidrologinio režimo atkūrimo darbus);
157.12. vykdyti pagrindinius plynus kirtimus pelkėse ir jų apypelkiuose 100 metrų atstumu nuo pelkės ribos, taip pat pelkių mineralinio grunto salose;
157.13. lankytis nuo balandžio l d. iki rugpjūčio l d. (išskyrus vykdant leidžiamus žemės ūkio ar miškų ūkio, mokslo tiriamuosius, draustinio tvarkymo darbus, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, saugomų teritorijų kontrolę, stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius, taip pat lankant ir/ar eksploatuojant šiose teritorijose esančius statinius).
Punkto pakeitimai:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin., 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
XXXIX. HIDROGRAFINIAI DRAUSTINIAI
158. Hidrografiniuose draustiniuose draudžiama veikla, numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje. Hidrografiniuose draustiniuose taip pat draudžiama:
158.1. vykdyti pagrindinius plynus kirtimus sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos, yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų, grybų augaviečių arba gyvūnų radaviečių (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius);
158.2. vykdyti miško kirtimus, neįšalus gruntui, sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos, griežtai saugomos EB svarbos augalų rūšys, griežtai saugomos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos grybų ir augalų rūšys (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius);
158.3. kurti ir plėsti sodų bendrijas, specializuotus gėlininkystės, sodininkystės, šiltnaminės daržininkystės, tvenkininės žuvininkystės ir kitus tokio pobūdžio ūkius;
158.5. įrengti kempingus, stovyklavietes ir poilsiavietes, išskyrus stovyklavietes ir poilsiavietes, numatytas saugomų teritorijų planavimo dokumentuose arba prie bendruosiuose ir/ar specialiuosiuose planuose pažymėtų vandens ir dviračių turizmo trasų, taip pat statyti transporto priemones ir kurti laužus ne tam skirtose vietose;
158.6. naikinti ar žaloti saugomų teritorijų riboženklius, informacinius stendus, savavališkai keisti jų vietą;
158.7. statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius ir kilnojamuosius objektus/įrenginius: namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sandėliukus, garažus, bitininkų/sodininkų vagonėlius/namelius (išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose, ir teisės aktų nustatyta tvarka masinių renginių organizavimo tikslu naudojamus laikinus statinius, objektus ir įrenginius);
158.8. ne keliuose važinėti, statyti ar kitaip eksploatuoti motorines transporto priemones (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones), išskyrus specialiąsias transporto priemones, žemės ir miškų ūkio techniką, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
158.9. tvarkyti, naudoti ir atkurti miškus draustiniuose ne pagal teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintus miškotvarkos projektus;
Punkto pakeitimai:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
Nr. 319, 2008-04-02, Žin., 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
159. Neteko galios nuo 2008-04-18
Punkto naikinimas:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin. 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
160. Neteko galios nuo 2008-04-18
Punkto naikinimas:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin. 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
XL. PEDOLOGINIAI (DIRVOŽEMIŲ) DRAUSTINIAI
161. Pedologiniuose draustiniuose draudžiama veikla, numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje. Pedologiniuose draustiniuose taip pat draudžiama:
161.1. vykdyti pagrindinius plynus kirtimus sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos, yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų, grybų augaviečių arba gyvūnų radaviečių (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius);
161.2. vykdyti miško kirtimus, neįšalus gruntui, sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos, griežtai saugomos EB svarbos augalų rūšys, griežtai saugomos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos grybų ir augalų rūšys (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius);
161.3. kurti ir plėsti sodų bendrijas, specializuotus gėlininkystės, sodininkystės, šiltnaminės daržininkystės, tvenkininės žuvininkystės ir kitus tokio pobūdžio ūkius;
161.5. įrengti poilsiui skirtą infrastruktūrą, statyti transporto priemones ir kurti laužus ne tam skirtose vietose;
161.6. naikinti ar žaloti saugomų teritorijų riboženklius, informacinius stendus, savavališkai keisti jų vietą;
161.7. statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius ir kilnojamuosius objektus/įrenginius: namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sandėliukus, garažus, bitininkų/sodininkų vagonėlius/namelius (išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose, ir teisės aktų nustatyta tvarka masinių renginių organizavimo tikslu naudojamus laikinus statinius, objektus ir įrenginius);
161.8. ne keliuose važinėti, statyti ar kitaip eksploatuoti motorines transporto priemones (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones), išskyrus specialiąsias transporto priemones, žemės ir miškų ūkio techniką, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
161.9. tvarkyti, naudoti ir atkurti miškus draustiniuose ne pagal miškotvarkos projektus, patvirtintus teisės aktų nustatyta tvarka;
161.10. ardyti natūralią dirvožemio dangą ir miško paklotę (išskyrus atvejus, kai atkuriamas ar įveisiamas miškas);
161.11. keisti hidrologinį režimą (išskyrus atvejus, kai pažeisto hidrologinio režimo atkūrimo darbai numatyti gamtotvarkos planuose);
161.13. vykdyti plynus kirtimus, gruntui neįšalus, atlikti kitus ūkinius darbus, kurių metu gali būti suardyta dirvožemio danga (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius).
Punkto pakeitimai:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
Nr. 319, 2008-04-02, Žin., 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
162. Neteko galios nuo 2008-04-18
Punkto naikinimas:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin. 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
163. Neteko galios nuo 2008-04-18
Punkto naikinimas:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin. 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
XLI. BOTANINIAI DRAUSTINIAI
164. Botaniniuose draustiniuose draudžiama veikla, numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje. Botaniniuose draustiniuose taip pat draudžiama:
164.1. vykdyti pagrindinius plynus kirtimus sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos, yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų, grybų augaviečių arba gyvūnų radaviečių (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius);
164.2. vykdyti miško kirtimus, neįšalus gruntui, sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos, griežtai saugomos EB svarbos augalų rūšys, griežtai saugomos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos grybų ir augalų rūšys (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius);
164.3. kurti ir plėsti sodų bendrijas, specializuotus gėlininkystės, sodininkystės, šiltnaminės daržininkystės, tvenkininės žuvininkystės ir kitus tokio pobūdžio ūkius;
164.5. įrengti kempingus, stovyklavietes ir poilsiavietes, išskyrus stovyklavietes ir poilsiavietes, numatytas saugomų teritorijų planavimo dokumentuose arba prie bendruosiuose ir/ar specialiuosiuose planuose pažymėtų vandens ir dviračių turizmo trasų, taip pat statyti transporto priemones ir kurti laužus ne tam skirtose vietose;
164.6. naikinti ar žaloti saugomų teritorijų riboženklius, informacinius stendus, savavališkai keisti jų vietą;
164.7. statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius ir kilnojamuosius objektus/įrenginius: namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sandėliukus, garažus, bitininkų/sodininkų vagonėlius/namelius (išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose, ir teisės aktų nustatyta tvarka masinių renginių organizavimo tikslu naudojamus laikinus statinius, objektus ir įrenginius);
164.8. ne keliuose važinėti, statyti ar kitaip eksploatuoti motorines transporto priemones (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones), išskyrus specialiąsias transporto priemones, žemės ir miškų ūkio techniką, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
164.9. tvarkyti, naudoti ir atkurti miškus draustiniuose ne pagal miškotvarkos projektus, patvirtintus teisės aktų nustatyta tvarka;
164.12. miško laukymėse ir aikštėse, natūraliose pievose ir ganyklose sodinti medžius didesniame nei 0,1 hektaro žemės plote;
164.13. rinkti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų, taip pat draustinyje saugomų rūšių augalus ir grybus kitais tikslais ir sąlygomis, negu yra numatyta Laukinių augalų ir grybų naudojimo mokslo, kultūros, švietimo, auklėjimo ir estetikos tikslams, botaninių ir mikologinių kolekcijų sudarymo ar pildymo tvarkoje, patvirtintoje aplinkos ministro 2000 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 139 (Žin., 2000, Nr. 32-910);
164.16. vykdyti pagrindinius plynus kirtimus ir sakinti mišką sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius);
164.18. vykdyti plynus kirtimus pelkėse (išskyrus atvejus, kai tai yra būtina vykdant gamtotvarkos plane numatytus gamtotvarkos darbus, ir stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius);
Punkto pakeitimai:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
Nr. 319, 2008-04-02, Žin., 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
165. Neteko galios nuo 2008-04-18
Punkto naikinimas:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin. 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
Punkto pakeitimai:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
166. Neteko galios nuo 2008-04-18
Punkto naikinimas:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin. 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
167. Neteko galios nuo 2008-04-18
Punkto naikinimas:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin. 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
168. Neteko galios nuo 2008-04-18
Punkto naikinimas:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin. 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
XLII. ZOOLOGINIAI (TERIOLOGINIAI, HERPETOLOGINIAI, ENTOMOLOGINIAI) DRAUSTINIAI
170. Zoologiniuose (teriologiniuose, herpetologiniuose, entomologiniuose) draustiniuose draudžiama veikla, numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje. Zoologiniuose (teriologiniuose, herpetologiniuose, entomologiniuose) draustiniuose taip pat draudžiama:
170.1. vykdyti pagrindinius plynus kirtimus sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos, yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų, grybų augaviečių arba gyvūnų radaviečių (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius);
170.2. vykdyti miško kirtimus, neįšalus gruntui, sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos, griežtai saugomos EB svarbos augalų rūšys, griežtai saugomos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos grybų ir augalų rūšys (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius);
170.3. kurti ir plėsti sodų bendrijas, specializuotus gėlininkystės, sodininkystės, šiltnaminės daržininkystės, tvenkininės žuvininkystės ir kitus tokio pobūdžio ūkius;
170.5. įrengti kempingus, stovyklavietes ir poilsiavietes, kitą poilsiui skirtą infrastruktūrą, išskyrus stovyklavietes ir poilsiavietes, numatytas saugomų teritorijų planavimo dokumentuose arba prie bendruosiuose ir/ar specialiuosiuose planuose pažymėtų vandens ir dviračių turizmo trasų, taip pat statyti transporto priemones ir kurti laužus ne tam skirtose vietose;
170.6. naikinti ar žaloti saugomų teritorijų riboženklius, informacinius stendus, savavališkai keisti jų vietą;
170.7. statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius ir kilnojamuosius objektus/įrenginius: namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sandėliukus, garažus, bitininkų/sodininkų vagonėlius/namelius (išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose, ir teisės aktų nustatyta tvarka masinių renginių organizavimo tikslu naudojamus laikinus statinius, objektus ir įrenginius);
170.8. ne keliuose važinėti, statyti ar kitaip eksploatuoti motorines transporto priemones (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones), išskyrus specialiąsias transporto priemones, žemės ir miškų ūkio techniką, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
170.9. tvarkyti, naudoti ir atkurti miškus draustiniuose ne pagal miškotvarkos projektus, patvirtintus teisės aktų nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
Nr. 319, 2008-04-02, Žin., 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
171. Be reikalavimų, nustatytų 170 punkte, zoologiniuose draustiniuose draudžiama:
171.1. keisti vandens telkinių hidrologinį, terminį ir cheminį režimą (išskyrus atvejus, kai pažeisto hidrologinio režimo atkūrimo darbai numatyti gamtotvarkos planuose), sausinti žemę (išskyrus esamų melioracijos sistemų priežiūrą, remontą ir rekonstravimą), ją kalkinti;
Punkto pakeitimai:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
Nr. 319, 2008-04-02, Žin., 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
172. Be reikalavimų, nustatytų 170 ir 171 punktuose, teriologiniuose, herpetologiniuose, entomologiniuose draustiniuose taip pat draudžiama:
172.4. lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. (išskyrus vykdant leidžiamus žemės ar miškų ūkio, draustinio tvarkymo, mokslo tiriamuosius darbus, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, saugomų teritorijų kontrolę, stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius, taip pat lankant ir/ar eksploatuojant šiose teritorijose esančius statinius). Atsižvelgiant į saugomų gyvūnų rūšis, aplinkos ministro įsakymu gali būti nustatytas kitas lankymosi laikas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin., 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
1721. Entomologiniuose draustiniuose aplinkos ministro nustatyta tvarka gali būti ribojami kai kurių rūšių medžių (ąžuolų, beržų ir kitų) sanitariniai kirtimai.
Papildyta punktu:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin., 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
XLIII. ORNITOLOGINIAI DRAUSTINIAI
173. Ornitologiniuose draustiniuose draudžiama veikla, numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje. Ornitologiniuose draustiniuose taip pat draudžiama:
173.1. vykdyti pagrindinius plynus kirtimus sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos, yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų, grybų augaviečių arba gyvūnų radaviečių (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius);
173.2. vykdyti miško kirtimus, neįšalus gruntui, sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos, griežtai saugomos EB svarbos augalų rūšys, griežtai saugomos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos grybų ir augalų rūšys (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius);
173.3. kurti ir plėsti sodų bendrijas, specializuotus gėlininkystės, sodininkystės, šiltnaminės daržininkystės, tvenkininės žuvininkystės ir kitus tokio pobūdžio ūkius;
173.5. įrengti kempingus, stovyklavietes ir poilsiavietes, kitą poilsiui skirtą infrastruktūrą, išskyrus stovyklavietes ir poilsiavietes, numatytas saugomų teritorijų planavimo dokumentuose arba prie bendruosiuose ir/ar specialiuosiuose planuose pažymėtų vandens ir dviračių turizmo trasų, taip pat statyti transporto priemones ir kurti laužus ne tam skirtose vietose;
173.6. naikinti ar žaloti saugomų teritorijų riboženklius, informacinius stendus, savavališkai keisti jų vietą;
173.7. statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius ir kilnojamuosius objektus/įrenginius: namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sandėliukus, garažus, bitininkų/sodininkų vagonėlius/namelius (išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose, ir teisės aktų nustatyta tvarka masinių renginių organizavimo tikslu naudojamus laikinus statinius, objektus ir įrenginius);
173.8. ne keliuose važinėti, statyti ar kitaip eksploatuoti motorines transporto priemones (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones), išskyrus specialiąsias transporto priemones, žemės ir miškų ūkio techniką, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
173.9. tvarkyti, naudoti ir atkurti miškus draustiniuose ne pagal miškotvarkos projektus, patvirtintus teisės aktų nustatyta tvarka;
173.10. keisti vandens telkinių hidrologinį, terminį ir cheminį režimą (išskyrus atvejus, kai pažeisto hidrologinio režimo atkūrimo darbai numatyti gamtotvarkos planuose), sausinti žemę (išskyrus esamų melioracijos sistemų priežiūrą, remontą ir rekonstravimą), ją kalkinti;
173.14. skraidyti motorinėmis skraidyklėmis ir lėktuvais žemiau kaip l kilometro aukštyje, išskyrus stichinių nelaimių atvejus;
173.15. medžioti paukščius, o kitus gyvūnus – nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. (išskyrus atvejus, kai varninių paukščių ar kitų žalingų gyvūnų gausos reguliavimas numatytas saugomų teritorijų planavimo dokumentuose);
173.17. lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. (išskyrus vykdant leidžiamus žemės ūkio ar miškų ūkio, draustinio tvarkymo, mokslo tiriamuosius darbus, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, saugomų teritorijų kontrolę, stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius), taip pat lankant ir/ar eksploatuojant šiose teritorijose esančius statinius). Atsižvelgiant į saugomas paukščių rūšis, aplinkos ministro įsakymu gali būti nustatytas kitas lankymosi laikas;
173.18., atlikti miškų ūkio darbus nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d. , sakinti mišką, vykdyti pagrindinius plynus kirtimus (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius).
Punkto pakeitimai:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
Nr. 319, 2008-04-02, Žin., 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
174. Neteko galios nuo 2008-04-18
Punkto naikinimas:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin. 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
Punkto pakeitimai:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
175. Neteko galios nuo 2008-04-18
Punkto naikinimas:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin. 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
XLIV. ICHTIOLOGINIAI DRAUSTINIAI
176. Ichtiologiniuose draustiniuose draudžiama veikla, numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje. Ichtiologiniuose draustiniuose taip pat draudžiama:
176.1. vykdyti pagrindinius plynus kirtimus sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos, yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų, grybų augaviečių arba gyvūnų radaviečių (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius);
176.2. vykdyti miško kirtimus, neįšalus gruntui, sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos, griežtai saugomos EB svarbos augalų rūšys, griežtai saugomos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos grybų ir augalų rūšys (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius);
176.3. kurti ir plėsti sodų bendrijas, specializuotus gėlininkystės, sodininkystės, šiltnaminės daržininkystės, tvenkininės žuvininkystės ir kitus tokio pobūdžio ūkius;
176.5. įrengti kempingus, stovyklavietes ir poilsiavietes, išskyrus stovyklavietes ir poilsiavietes, numatytas saugomų teritorijų planavimo dokumentuose arba prie bendruosiuose ir/ar specialiuosiuose planuose pažymėtų vandens ir dviračių turizmo trasų, taip pat statyti transporto priemones ir kurti laužus ne tam skirtose vietose;
176.6. naikinti ar žaloti saugomų teritorijų riboženklius, informacinius stendus, savavališkai keisti jų vietą;
176.7. statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius ir kilnojamuosius objektus/įrenginius: namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sandėliukus, garažus, bitininkų/sodininkų vagonėlius/namelius (išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose, ir teisės aktų nustatyta tvarka masinių renginių organizavimo tikslu naudojamus laikinus statinius, objektus ir įrenginius);
176.8. ne keliuose važinėti, statyti ar kitaip eksploatuoti motorines transporto priemones (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones), išskyrus specialiąsias transporto priemones, žemės ir miškų ūkio techniką, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
176.9. tvarkyti, naudoti ir atkurti miškus draustiniuose ne pagal miškotvarkos projektus, patvirtintus teisės aktų nustatyta tvarka;
176.10. keisti vandens telkinių hidrologinį, terminį ir cheminį režimą (išskyrus atvejus, kai pažeisto hidrologinio režimo atkūrimo darbai numatyti gamtotvarkos planuose), sausinti žemę (išskyrus esamų melioracijos sistemų priežiūrą, remontą ir rekonstravimą), ją kalkinti;
Punkto pakeitimai:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
Nr. 319, 2008-04-02, Žin., 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
177. Ichtiologiniuose draustiniuose esančiose upėse ir upeliuose bebrų gausa reguliuojama aplinkos ministro 2003 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 265 „Dėl bebrų populiacijos gausos reguliavimo“ (Žin., 2003, Nr. 55-2467) nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin., 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
XLV1. GENETINIAI DRAUSTINIAI
1781. Genetiniuose draustiniuose draudžiama veikla, numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje. Genetiniuose draustiniuose taip pat draudžiama:
1781.1. vykdyti pagrindinius plynus kirtimus sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos, yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų, grybų augaviečių arba gyvūnų radaviečių (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius);
1781.2. vykdyti miško kirtimus, neįšalus gruntui, sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos, griežtai saugomos EB svarbos augalų rūšys, griežtai saugomos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos grybų ir augalų rūšys (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius);
1781.3. kurti ir plėsti sodų bendrijas, specializuotus gėlininkystės, sodininkystės, šiltnaminės daržininkystės, tvenkininės žuvininkystės ir kitus tokio pobūdžio ūkius;
1781.5. įrengti kempingus, stovyklavietes ir poilsiavietes, išskyrus stovyklavietes ir poilsiavietes, numatytas saugomų teritorijų planavimo dokumentuose arba prie bendruosiuose ir/ar specialiuosiuose planuose pažymėtų vandens ir dviračių turizmo trasų, taip pat statyti transporto priemones ir kurti laužus ne tam skirtose vietose;
1781.6. naikinti ar žaloti saugomų teritorijų riboženklius, informacinius stendus, savavališkai keisti jų vietą;
1781.7. statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius ir kilnojamuosius objektus/įrenginius: namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sandėliukus, garažus, bitininkų/sodininkų vagonėlius/namelius (išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose, ir teisės aktų nustatyta tvarka masinių renginių organizavimo tikslu naudojamus laikinus statinius, objektus ir įrenginius);
1781.8. ne keliuose važinėti, statyti ar kitaip eksploatuoti motorines transporto priemones (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones), išskyrus specialiąsias transporto priemones, žemės ir miškų ūkio techniką, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
1781.9. tvarkyti, naudoti ir atkurti miškus draustiniuose ne pagal miškotvarkos projektus, patvirtintus teisės aktų nustatyta tvarka;
1781.10. naikinti ir žaloti augalus, priskiriamus tikslinėms augalų rūšims (augalų rūšys, dėl kurių genetinės įvairovės palaikymo ir išsaugojimo įsteigtas draustinis) ar palydovinėms augalų rūšims (augalų rūšys, kurios medyne padeda geriausiems medžiams augti, valytis šakas, formuoti stiebus ir lajas, atlieka dirvų apsaugos ir gerinimo funkcijas);
1781.12. atkurti medyną sodinamąja medžiaga, išauginta ne iš tame pačiame draustinyje surinktų sėklų;
1781.14. kirsti miške tikslines augalų rūšis pridengiančius medžius, pridengiantį pomiškį ir traką, kai be jų priedangos tikslinės augalų rūšys neišsilaiko, niokoti miško paklotę;
1781.15. ardyti natūralią dirvožemio dangą, miško paklotę ir žolinę dangą (išskyrus atvejus, kai skatinamas augalų, priskiriamų tikslinėms augalų rūšims, žėlimas);
1781.16. sausinti žemę (išskyrus esamų melioracijos sistemų priežiūrą, remontą ir rekonstravimą), ją užtvindyti, tręšti ir naudoti cheminius preparatus, išskyrus tuos, kurie naudojami kovai su ligomis ir kenkėjais;
1781.17. važinėti motorinėmis transporto priemonėmis (išskyrus atvejus, kai reikia išvežti nukirstus medžius, nušienautą žolę, vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir saugomų teritorijų kontrolę);
Papildyta skyriumi:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin., 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
XLV2. TALASOLOGINIAI DRAUSTINIAI
1782. Talasologiniuose draustiniuose draudžiama veikla, numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje. Talasologiniuose draustiniuose taip pat draudžiama:
1782.2. tvarkyti jūros dugną, transformuoti saugomų augalų ir gyvūnų rūšių ir natūralias buveines, jeigu tai pažeistų cheminę vandens sudėtį, keistų, terštų ar kitaip pablogintų šių buveinių būklę;
1782.5. statyti 55 milimetrų ir didesnio akytumo žvejybos tinklus nuo lapkričio 16 d. iki balandžio 15 d. tokiame gylyje, kur nuo vandens paviršiaus iki viršutinės tinklo ribos yra mažiau kaip 15 metrų;
Papildyta skyriumi:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin., 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
XLV. BOTANINIAI ZOOLOGINIAI DRAUSTINIAI
178. Botaniniuose zoologiniuose draustiniuose draudžiama veikla, numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje. Botaniniuose zoologiniuose draustiniuose taip pat draudžiama:
178.1. vykdyti pagrindinius plynus kirtimus sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos, yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų, grybų augaviečių arba gyvūnų radaviečių (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius);
178.2. vykdyti miško kirtimus neįšalus gruntui, sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos, griežtai saugomos EB svarbos augalų rūšys, griežtai saugomos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos grybų ir augalų rūšys (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius);
178.3. kurti ir plėsti sodų bendrijas, specializuotus gėlininkystės, sodininkystės, šiltnaminės daržininkystės, tvenkininės žuvininkystės ir kitus tokio pobūdžio ūkius;
178.5. įrengti kempingus, stovyklavietes ir poilsiavietes, išskyrus stovyklavietes ir poilsiavietes, numatytas saugomų teritorijų planavimo dokumentuose arba prie bendruosiuose ir/ar specialiuosiuose planuose pažymėtų vandens ir dviračių turizmo trasų, taip pat statyti transporto priemones ir kurti laužus ne tam skirtose vietose;
178.6. naikinti ar žaloti saugomų teritorijų riboženklius, informacinius stendus, savavališkai keisti jų vietą;
178.7. statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius ir kilnojamuosius objektus/įrenginius: namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sandėliukus, garažus, bitininkų/sodininkų vagonėlius/namelius (išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose, ir teisės aktų nustatyta tvarka masinių renginių organizavimo tikslu naudojamus laikinus statinius, objektus ir įrenginius);
178.8. ne keliuose važinėti, statyti ar kitaip eksploatuoti motorines transporto priemones (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones), išskyrus specialiąsias transporto priemones, žemės ir miškų ūkio techniką, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
178.9. tvarkyti, naudoti ir atkurti miškus draustiniuose ne pagal miškotvarkos projektus, patvirtintus teisės aktų nustatyta tvarka;
178.12. rinkti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų, taip pat draustinyje saugomų rūšių augalus ir grybus kitais tikslais ir sąlygomis, negu yra numatyta Laukinių augalų ir grybų naudojimo mokslo, kultūros, švietimo, auklėjimo ir estetikos tikslams, botaninių ir mikologinių kolekcijų sudarymo ar pildymo tvarkoje, patvirtintoje aplinkos ministro 2000 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 139;
Punkto pakeitimai:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
Nr. 319, 2008-04-02, Žin., 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
179. Neteko galios nuo 2008-04-18
Punkto naikinimas:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin. 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
Punkto pakeitimai:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
180. Neteko galios nuo 2008-04-18
Punkto naikinimas:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin. 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
181. Neteko galios nuo 2008-04-18
Punkto naikinimas:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin. 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
182. Neteko galios nuo 2008-04-18
Punkto naikinimas:
Nr. 319, 2008-04-02, Žin. 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
XLVI. REZERVATŲ APSAUGOS ZONOS
183. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą žemės naudmenų, esančių rezervatų apsaugos zonose, sudėtis keičiama tik pagal projektus, suderintus su Aplinkos ministerija.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
184. Miškai, esantys rezervatų apsaugos zonose, tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektus, suderintus su Aplinkos ministerija.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
185. Rezervatų apsaugos zonose draudžiama:
185.3. naudoti trąšas ir pesticidus ne žemės ūkio naudmenose, sandėliuoti gamybos ir buities atliekas bei teršti aplinką;
185.4. vykdyti pagrindinio naudojimo plynus kirtimus 300 metrų pločio juostoje aplink gamtinį rezervatą, išskyrus atkuriamuosius kirtimus blogos būklės medynuose, sakinti mišką;
XLVII. GAMTOS PAMINKLŲ APSAUGOS ZONOS
186. Gamtos paminklai ir jų apsaugos zonos tvarkomi tik pagal nustatytąja tvarka Aplinkos ministerijos išduotas sąlygas ar suderintus projektus. Apie gamtos paminklus, jeigu nėra patvirtinto apsaugos zonos projekto, nustatomos tokio pločio apsaugos zonos:
| Gamtos paminklo pavadinimas |
Atstumas (metrais) |
Taškas, nuo kurio matuojamas atstumas |
| Reljefo formos (kalvos, daubos, ozai, kopos, griovos, karstinės įgriuvos) |
25 |
papėdė (apie teigiamas reljefo formas), šlaito viršutinė briauna (apie neigiamas reljefo formas) |
| Atodangos, olos, uolos |
25 |
viršutinė šlaito briauna |
| Akmenys |
5 |
statmena akmens projekcija į žemės paviršių |
| Šaltiniai, ežerėliai |
25 |
pakraštys |
| Medžiai |
pagal lajos plotį, bet ne mažiau kaip 5 |
medžio kamieno pagrindas |
Punkto pakeitimai:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
187. Gamtos paminklų apsaugos zonose draudžiama:
XLVIII. ŠILUMOS IR KARŠTO VANDENS TIEKIMO TINKLŲ APSAUGOS ZONOS
189. Prie šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų priskiriami: antžeminiai šilumos tiekimo vamzdynai, požeminės šilumos bei karšto vandens tiekimo trasos, šiluminės kameros, sklendžių aptarnavimo paviljonai, drenažo šuliniai, termofikacinio vandens bei drenažo siurblinės, šalia šilumos tiekimo trasų pakloti drenažo vamzdžiai, telesignalizacijos kabeliai ir kiti statiniai, skirti nurodytiesiems tinklams aptarnauti.
190. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 5 metrus nuo kanalo (vamzdyno) kraštų, kameros išorinės sienos.
191. Žemės valdų savininkai, naudotojai, numatantys šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonoje statyti arba griauti įvairius statinius, įrenginius, požeminius tinklus, kloti kelių dangą arba dirbti kitus darbus, privalo nustatytąja tvarka gauti leidimą atlikti žemės darbus, taip pat šilumos ir karšto vandens tinklus eksploatuojančios įmonės raštišką sutikimą.
192. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus eksploatuojančios įmonės (organizacijos) nustato darbus, atliekamus šių tinklų apsaugos zonoje, taip pat jų atlikimo sąlygas.
193. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonoje draudžiama:
193.3. įrengti sąvartynus, nuodingųjų atliekų saugojimo aikšteles, pilti chemines medžiagas ir jų tirpalus, naftą, jos produktus;
193.4. daužyti mechanizmais įšalusį gruntą, mėtyti daiktus, sveriančius daugiau kaip 50 kilogramų, dirbti žemės darbus didesniame kaip 0,3 metro gylyje, taip pat lyginti gruntą, pilti rūgštis bei šarmus arčiau kaip už 10 metrų nuo kanalo (vamzdyno) krašto;
194. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus eksploatuojančioms įmonėms šių tinklų apsaugos zonoje leidžiama:
194.2. dirbti žemės darbus, jeigu tai būtina aptarnaujant, remontuojant šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus;
195. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklai remontuojami suderinus šį klausimą su žemės savininkais ar naudotojais. Darbai, kuriais siekiama išvengti avarijų arba likviduoti jų padarinius, gali būti dirbami iš anksto jų nesuderinus su žemės savininkais ar naudotojais, tačiau pranešus jiems apie tai prieš pradedant darbus.
Žemės savininkas ar naudotojas, pastebėjęs šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų gedimą, turi nedelsdamas apie tai pranešti šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus eksploatuojančiai įmonei (organizacijai).
Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus eksploatuojančios įmonės (organizacijos), atlikusios planinius arba avarinius vamzdyno remonto ar atstatymo darbus, turi atlyginti žemės savininkams arba naudotojams nurodytųjų darbų metu susidariusius nuostolius ir žemės naudmenas šių darbų rajone sutvarkyti taip, kad jos būtų tinkamos toliau naudoti pagal paskirtį.
Žemės savininkai ar naudotojai, sugadinę arba pažeidę šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus, jų apsaugos nuo korozijos įrengimus, vamzdynų telemechanikos priemones, elektros tiekimo linijas, vamzdyno žymėjimo ženklus bei kitus įrengimus, susijusius su šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklais, privalo atlyginti nuostolius.
XLIX. VANDENTIEKIO, LIETAUS IR FEKALINĖS KANALIZACIJOS TINKLŲ IR ĮRENGINIŲ APSAUGOS ZONOS
196. Prie vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių priskiriami: vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos vamzdynai, kaupimo rezervuarai, sklendžių kameros, persiurbimo stotys, išleistuvai, vandentiekio bokštai, slėginiai rezervuarai, lietaus ir fekalinės kanalizacijos valymo įrenginiai.
197. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 5 metrus nuo vamzdynų ašies. Magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis, apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 10 metrų nuo vamzdynų ašies sausame grunte, o drėgname grunte – ne mažiau kaip po 25 metrus. Vandens rezervuarų, skaidrintuvų, kaupiklių apsaugos zonos plotis po 30 metrų, o vandentiekio bokštų ir kitų įrenginių – ne mažiau kaip po 15 metrų nuo išorinių sienelių.
198. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonose draudžiama:
198.2. įrengti sąvartynus, nuodingųjų atliekų saugojimo aikšteles, pilti chemines medžiagas ir jų tirpalus, naftą ir jos produktus;
198.4. vandens telkiniuose mesti ir vilkti inkarus, grandines, vilkimo lynus ir tralus, gilinti vandens telkinius, kasti bei siurbti jų dugną, cheminėmis medžiagomis naikinti augaliją, nesuderinus šių darbų su Aplinkos ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija;
Punkto pakeitimai:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
199. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančios įmonės nustato sąlygas, kurių laikantis nurodytųjų tinklų ir įrenginių apsaugos zonose galima atlikti šiuos darbus:
199.2. sodinti medžius ir krūmus, nesuderinus to su nurodytuosius tinklus ir įrenginius eksploatuojančiomis įmonėmis;
199.5. vykdyti geologines paieškas, geodezijos bei kitus darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto (išskyrus dirvą) bandinių ėmimu;
200. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančioms įmonėms (organizacijoms) leidžiama prie šių tinklų ir įrenginių privažiuoti automobiliais ir kita technika, aptarnauti ir remontuoti juos, įspėjus apie tai žemės savininką ar naudotoją.
201. Žemės savininkas ar naudotojas, pastebėjęs vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklo ar įrenginio gedimą, turi nedelsdamas apie tai pranešti vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančiai įmonei (organizacijai) arba miesto (rajono) valdybai, kuri privalo šią avariją tuojau pat likviduoti.
202. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančios įmonės (organizacijos), atlikusios planinius arba avarinius šių tinklų ir įrenginių remonto arba atstatymo darbus, turi atlyginti žemės savininkui ar naudotojui nurodytųjų darbų metu padarytus nuostolius ir žemės naudmenas šių darbų rajone sutvarkyti taip, kad jos būtų tinkamos toliau naudoti pagal paskirtį.
L. KIETŲJŲ BUITINIŲ ATLIEKŲ SĄVARTYNAI IR SANITARINĖS APSAUGOS ZONOS
203. Įrengti kietųjų buitinių atliekų sąvartynus draudžiama:
203.1. visose vandenviečių ir mineralinių šaltinių sanitarinėse apsaugos zonose, išžvalgytų naudingųjų iškasenų ir požeminių vandens telkinių plotuose, aerodromų, magistralinių dujotiekių bei naftotiekių vamzdynų ir jų įrenginių, hidrometeorologijos stočių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos intensyvaus karsto zonoje, šaltiniuotose vietose ir pelkėse, rezervatuose, nacionaliniuose bei regioniniuose parkuose, draustiniuose, saugomų kraštovaizdžio objektų (gamtos ir kultūros paminklų) teritorijose bei jų apsaugos zonose, rekreacinėse teritorijose bei kurortų apsaugos zonose;
203.3. miškuose ir arčiau kaip per 25 metrus nuo jų.
Sąvartynai, įrengti arčiau kaip per 100 metrų nuo miško pakraščio, turi būti apsupti ne siauresne kaip 3 metrų pločio mineralizuota žemės juosta;
203.4. visų natūralių ir dirbtinių vandens telkinių pakrančių juostose ir apsaugos zonose, kurios nustatomos pagal galiojančius nuostatus;
203.5. prie vandens telkinių, arčiau kaip per:
500 metrų – nuo ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 100 hektarų, upių, kurių baseino plotas didesnis kaip 100 kv. kilometrų, ruožų;
200 metrų – nuo ežerų ir tvenkinių, kurių plotas nuo 0,5 hektaro iki 100 hektarų, natūralių upių, kurių baseino plotas nuo 10 hektarų iki 100 kv. kilometrų;
150 metrų – nuo nereguliuotų upelių, kurių plotas mažesnis kaip 10 kv. kilometrų, griovių, taip pat ežerų bei tvenkinių, kurių plotas mažesnis kaip 0,5 hektaro;
LI. PAVOJINGŲ ATLIEKŲ LAIKINOJO SAUGOJIMO AIKŠTELĖS IR SURINKIMO PUNKTAI BEI JŲ SANITARINĖS APSAUGOS ZONOS
205. Įrengti pavojingų atliekų laikinojo saugojimo aikšteles draudžiama visose vandenviečių ir mineralinių šaltinių sanitarinėse apsaugos zonose, išžvalgytų naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens telkinių plotuose, magistralinių dujotiekių bei naftotiekių vamzdynų ir jų įrenginių, hidrometeorologijos stočių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos intensyvaus karsto zonoje, šaltiniuotose vietose ir pelkėse, rezervatuose, nacionaliniuose bei regioniniuose parkuose, draustiniuose, saugomų kraštovaizdžio objektų (gamtos ir kultūros paminklų) teritorijose bei jų apsaugos zonose, rekreacinėse teritorijose bei kurortų apsaugos zonose.
206. Nustatomos tokio dydžio pavojingų atliekų laikinojo saugojimo aikštelių ir surinkimo punktų sanitarinės apsaugos zonos:
|
|
Sanitarinės apsaugos zonos dydis (metrais) |
|
| pavojingų atliekų laikinojo sau- gojimo aikštelių |
pavojingų atliekų surinkimo punktų |
|
| Gyvenamieji kvartalai, gyvenvietės, sodybos |
500 |
50 |
| Miškai |
100 |
25 |
| Žemės ūkio naudmenos (ganyklos, dirbama žemė) |
100 |
- |
| Ruožai upių, kurių baseino plotas didesnis kaip 100 kv. kilometrų |
500 |
200 |
| Natūralios upės, kurių baseino plotas mažesnis kaip 100 kv. kilometrų, ir sureguliuotos upės, kurių baseino plotas didesnis kaip 10 kv. kilometrų |
300 |
100 |
| Sureguliuotos upės, kurių baseino plotas mažesnis kaip 10 kv. kilometrų, ir melioracijos kanalai |
200 |
50 |
| Ežerai ir tvenkiniai, kurių baseino plotas didesnis kaip 100 hektarų |
500 |
200 |
| Ežerai ir tvenkiniai, kurių baseino plotas mažesnis kaip 0,5 hektaro |
200 |
50 |
| Ežerai ir tvenkiniai, kurių baseino plotas nuo 0,5 hektaro iki 100 hektarų |
300 |
100 |
207. Pavojingų atliekų laikinojo saugojimo aikštelių sanitarinėse apsaugos zonose draudžiama:
LII. DIRVOŽEMIO APSAUGA
LIII. VALSTYBINIŲ (NACIONALINIŲ IR REGIONINIŲ) PARKŲ APSAUGOS ZONOS
209. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą žemės naudmenų, esančių valstybinių parkų apsaugos zonose, sudėtis keičiama tik pagal projektus, suderintus su Aplinkos ministerija ir parko administracija.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
210. Valstybinių parkų apsaugos zonose draudžiama statyti statinius, jeigu tai pažeidžia reljefo raiškumą, didina parko teritorijos vizualinę taršą.
211. Valstybinių parkų apsaugos zonose taip pat draudžiama statyti bei rekonstruoti statinius arba įrenginius, tiesti arba rekonstruoti kelius, vamzdynus, elektros ir ryšių linijas, įrengti poilsio bei transporto aikšteles, nesuderinus šių darbų su Aplinkos ministerija ir parko administracija.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
LIV. VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS OBJEKTŲ, ĮRENGINIŲ VEIKIMO IR APSAUGOS ZONOS
212. Prie valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių priskiriama:
212.9. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) padalinių dislokacijos vieta.
Punkto pakeitimai:
Nr. 627, 2012-05-29, Žin., 2012, Nr. 64-3239 (2012-06-07), i. k. 1121100NUTA00000627
213. Pasienio juostos veikimo zonos plotis – ne mažiau kaip 5 metrai (atsižvelgiant į kraštovaizdžio ypatumus). Šioje zonoje draudžiama bet kokia veikla, nesusijusi su valstybės sienos apsauga.
Punkto pakeitimai:
Nr. 627, 2012-05-29, Žin., 2012, Nr. 64-3239 (2012-06-07), i. k. 1121100NUTA00000627
214. Valstybės sienos ženklams yra nustatomos skirtingo ilgio veikimo zonos. Atstumas tarp dviejų ženklų, pastatytų sienos linijoje arba kitur, turi būti toks, kad bet kuriame atkarpos taške būtų matyti abu gretimi ženklai.
Valstybės sienos ženklo veikimo zonoje draudžiami statybos, mechanizuoti žemės kasybos bei žemės ūkio darbai, nesuderinti su Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Pastatyto valstybės sienos ženklo apsaugos zona yra 2,5 metro spindulio. Šioje zonoje draudžiama bet kokia veikla, nesusijusi su valstybės sienos apsauga.
Punkto pakeitimai:
Nr. 627, 2012-05-29, Žin., 2012, Nr. 64-3239 (2012-06-07), i. k. 1121100NUTA00000627
215. Prie pasienio juostos gali būti įrengiami pasienio keliai ir takai, kurių reikia valstybės sienai saugoti. Keliais ir takais naudojasi tik pasienio Valstybės sienos apsaugos tarnybos, saugantys valstybės sieną. Kitokia veikla, nesusijusi su valstybės sienos apsauga, draudžiama.
Punkto pakeitimai:
Nr. 627, 2012-05-29, Žin., 2012, Nr. 64-3239 (2012-06-07), i. k. 1121100NUTA00000627
216. Prie pasienio juostos ar kelių bei takų, kurių reikia valstybės sienai saugoti, gali būti įrengiama viena arba dvi kontrolinės pėdsakų juostos. Juostos veikimo zona – 10–15 metrų. Kontrolinė pėdsakų juosta skirta valstybės sienos pažeidėjų pėdsakams fiksuoti, joje draudžiama bet kokia veikla, nesusijusi su valstybės sienos apsauga.
217. Prie kontrolinės pėdsakų juostos gali būti įrengtos inžinerinės užtvaros, kurių veikimo zona – 5-20 metrų. Šioje zonoje draudžiama bet kokia veikla, nesusijusi su valstybės sienos apsauga.
218. Signalizacinėms apsaugos sistemoms ir kompleksams nustatomos skirtingo ilgio veikimo zonos, atsižvelgiant į saugomos valstybės sienos reljefą, vietovę, naudojamų techninių priemonių charakteristiką.
219. Atsižvelgiant į stebimo valstybės sienos ruožo reljefą, vietovę, naudojamų techninių priemonių charakteristiką, techniniams stebėjimo postams nustatomos skirtingo ilgio veikimo zonos, užtikrinančios valstybės sienos apsaugą.
Techninių stebėjimo postų veikimo zonoje, nesuderinus atitinkamų darbų su Valstybės sienos apsaugos tarnybos departamento padaliniu, draudžiama:
Punkto pakeitimai:
Nr. 627, 2012-05-29, Žin., 2012, Nr. 64-3239 (2012-06-07), i. k. 1121100NUTA00000627
219.1. statyti objektus, kurie turėtų įtakos signalizacinių apsaugos sistemų ir kompleksų veikimui, vietovės stebėjimui;
Punkto pakeitimai:
Nr. 627, 2012-05-29, Žin., 2012, Nr. 64-3239 (2012-06-07), i. k. 1121100NUTA00000627
219.2. tiesti ryšių, elektros tiekimo linijas (taip pat aukštos įtampos), įrengti kitus objektus, skleidžiančius radijo ir elektromagnetines bangas;
220. Pasienio kontrolės punktų veikimo zona yra šių punktų teritorijos riba.
Pasienio kontrolės punktų veikimo zonoje bet kokia veikla, nesusijusi su valstybės sienos apsauga, derinama su Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Punkto pakeitimai:
Nr. 627, 2012-05-29, Žin., 2012, Nr. 64-3239 (2012-06-07), i. k. 1121100NUTA00000627
LV. RADIOLOKATORIŲ APSAUGOS ZONOS
221. Nustatomos šios radiolokatorių apsaugos zonos:
221.1. bendroji radiolokatoriaus apsaugos zona – 1,5 kilometro spindulio teritorija nuo karinio ar civilinės aviacijos radiolokatoriaus;
222. Bendrojoje radiolokatoriaus apsaugos zonoje statinių statyba, rekonstravimas ir įrenginių įrengimas turi būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka derinami su Civilinės aviacijos administracija (bendrojoje civilinės aviacijos radiolokatoriaus apsaugos zonoje) ar kariuomenės vadu (bendrojoje karinio radiolokatoriaus apsaugos zonoje). Specialiojoje radiolokatoriaus apsaugos zonoje statinių ir įrenginių, kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra 50 metrų ir daugiau, statyba ir rekonstravimas ar įrengimas turi būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suderinti su kariuomenės vadu.
Skyriaus pakeitimai:
TAR pastaba. Taikoma tik teritorijų planavimo ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūroms, pradedamoms po šio nutarimo įsigaliojimo.
Nr. 627, 2012-05-29, Žin., 2012, Nr. 64-3239 (2012-06-07), i. k. 1121100NUTA00000627
LVI. KRAŠTO APSAUGOS OBJEKTŲ ĮTAKOS ZONOS
LVII. VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO AR VADOVYBĖS APSAUGOS DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS SAUGOMŲ OBJEKTŲ APSAUGOS ZONA
224. Valstybės saugumo departamento ar Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Vadovybės apsaugos departamentas) saugomiems objektams nustatoma 200 metrų apsaugos zona.
225. Valstybės saugumo departamento saugomi objektai: Valstybės saugumo departamento ir specialios paskirties įstaigos prie Valstybės saugumo departamento patikėjimo teise arba pagal panaudos sutartį valdomi pastatai su jiems priskirtais žemės sklypais ir priklausiniais.
226. Vadovybės apsaugos departamento saugomi objektai: Lietuvos Respublikos prezidentūros, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastatai, Respublikos Prezidento, Ministro Pirmininko rezidencijų pastatai su jiems priskirtais žemės sklypais ir priklausiniais ar valstybinės reikšmės saugomos teritorijos.
227. Valstybės saugumo departamento ar Vadovybės apsaugos departamento saugomų objektų apsaugos zonoje statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius, keisti žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį, taip pat nustatytą naudojimo ir tvarkymo režimą, perleisti ar nuomoti žemės sklypus ir (ar) statinius užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms leidžiama tik suderinus su Valstybės saugumo departamentu ar Vadovybės apsaugos departamentu.
Papildyta skyriumi:
Nr. 643, 2011-06-01, Žin., 2011, Nr. 71-3389 (2011-06-11), i. k. 1111100NUTA00000643
Priedo pakeitimai:
Nr. 1640, 1995-12-29, Žin., 1996, Nr. 2-43 (1996-01-10), i. k. 0951100NUTA00001640
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 541, 1992-07-14, Žin., 1992, Nr. 26-774 (1992-09-20), i. k. 0921100NUTA00000541
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 papildymo
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 940, 1993-12-16, Žin., 1993, Nr. 71-1334 (1993-12-22), i. k. 0931100NUTA00000940
Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų dalinio pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1640, 1995-12-29, Žin., 1996, Nr. 2-43 (1996-01-10), i. k. 0951100NUTA00001640
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr.343 "Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" dalinio pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 531, 1996-05-06, Žin., 1996, Nr. 43-1057 (1996-05-10), i. k. 0961100NUTA00000531
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 "Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" dalinio pakeitimo
5.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1135, 1996-09-30, Žin., 1996, Nr. 93-2193 (1996-10-04), i. k. 0961100NUTA00001135
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 "Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" dalinio pakeitimo
6.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 414, 1997-04-28, Žin., 1997, Nr. 38-940 (1997-05-02), i. k. 0971100NUTA00000414
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 "Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" dalinio pakeitimo
7.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 345, 1998-03-24, Žin., 1998, Nr. 30-798 (1998-03-28), i. k. 0981100NUTA00000345
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 "Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" dalinio pakeitimo
8.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1346, 1999-12-03, Žin., 1999, Nr. 104-2995 (1999-12-08), i. k. 0991100NUTA00001346
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 "Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" dalinio pakeitimo
9.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1036, 2002-07-03, Žin., 2002, Nr. 70-2887 (2002-07-10), i. k. 1021100NUTA00001036
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 "Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" pakeitimo
10.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 110, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 11-407 (2003-01-31), i. k. 1031100NUTA00000110
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 "Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" pakeitimo
11.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 539, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 42-1939 (2003-05-01), i. k. 1031100NUTA00000539
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 "Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" pakeitimo
12.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1364, 2003-11-04, Žin., 2003, Nr. 105-4709 (2003-11-07), i. k. 1031100NUTA00001364
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 "Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" pakeitimo
13.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 127, 2004-02-04, Žin., 2004, Nr. 21-642 (2004-02-07), i. k. 1041100NUTA00000127
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 "Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" pakeitimo
14.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1070, 2004-08-26, Žin., 2004, Nr. 133-4799 (2004-08-30), i. k. 1041100NUTA00001070
Dėl ūkinės veiklos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinėse teritorijose apribojimų
15.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 264, 2005-03-14, Žin., 2005, Nr. 35-1140 (2005-03-17), i. k. 1051100NUTA00000264
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 "Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" papildymo
16.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1031, 2007-09-26, Žin., 2007, Nr. 105-4294 (2007-10-11), i. k. 1071100NUTA00001031
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 "Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" pakeitimo
17.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 207, 2008-03-12, Žin., 2008, Nr. 33-1152 (2008-03-20), i. k. 1081100NUTA00000207
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 "Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" pakeitimo
18.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 319, 2008-04-02, Žin., 2008, Nr. 44-1643 (2008-04-17), i. k. 1081100NUTA00000319
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 "Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" pakeitimo
19.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1150, 2010-08-12, Žin., 2010, Nr. 98-5089 (2010-08-17), i. k. 1101100NUTA00001150
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 "Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" pakeitimo
20.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 643, 2011-06-01, Žin., 2011, Nr. 71-3389 (2011-06-11), i. k. 1111100NUTA00000643
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 "Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" papildymo
21.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 823, 2011-07-13, Žin., 2011, Nr. 89-4249 (2011-07-16), i. k. 1111100NUTA00000823
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 "Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" pakeitimo
22.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 574, 2012-05-23, Žin., 2012, Nr. 61-3063 (2012-05-30), i. k. 1121100NUTA00000574
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 "Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" pakeitimo
23.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 627, 2012-05-29, Žin., 2012, Nr. 64-3239 (2012-06-07), i. k. 1121100NUTA00000627
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 "Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" pakeitimo
24.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 809, 2012-07-04, Žin., 2012, Nr. 80-4168 (2012-07-10), i. k. 1121100NUTA00000809
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 "Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" pakeitimo