Suvestinė redakcija nuo 2015-01-01

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2009, Nr. 48-1904, i. k. 1091100NUTA00000306

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL NACIONALINĖS LITUANISTIKOS PLĖTROS 2009–2015 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2009 m. balandžio 15 d. Nr. 306

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 1991, Nr. 7-191; 2002, Nr. 68-2758; 2007, Nr. 105-4287) 11 straipsnio 2 dalimi ir 24 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programą (pridedama).

2. Nustatyti, kad Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes iš Lietuvos mokslo tarybai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.

3. Pasiūlyti Lietuvos mokslo tarybai įgyvendinti Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programą.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              ANDRIUS KUBILIUS

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                               GINTARAS STEPONAVIČIUS

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. balandžio 15 d.

nutarimu Nr. 306

NACIONALINĖ lituanistikos PLĖTROS

2009–2015 metŲ programa

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos (toliau vadinama – Programa) paskirtis ? plėtoti ir skatinti lituanistikos mokslinius tyrimus, padėti įgyvendinti lituanistikos mokslinių tyrimų prioritetą šiuos tyrimus papildomai finansuojant, sustiprinti lituanistikos mokslinių tyrimų rezultatų indėlį į valstybės humanistikos plėtrą, suteikti mokslinį pagrindą tautinės savimonės ugdymui ir lituanistinio paveldo apsaugai. Programa taip pat turėtų veiksmingai koordinuoti ir integruoti svarbiausiuosius lituanistikos mokslinius tyrimus Lietuvoje.

2. Programoje vartojamos sąvokos:

Lituanistikos moksliniai tyrimai – moksliniai tyrimai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos ir kalbos raida, paveldas ir dabartis.

Lituanistikos sklaida – lituanistikos mokslinių tyrimų rezultatų viešinimas, platinimas ir panaudojimas praktiniams visuomenės socialiniams ir kultūriniams poreikiams, taip pat visuomenės supažindinimas su lituanistikos mokslinių tyrimų rezultatais.

Lituanistikos mokslinių tyrimų sintetiniai veikalai – mokslo krypties ar šakos tyrimų etapo rezultatus apibendrinantys, sisteminantys ir interpretuojantys veikalai, kuriantys pagrindą tolesniam tos krypties ar šakos moksliniam pažinimui.

Fundamentiniai lituanistikos mokslinių tyrimų šaltiniai – Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos ir kalbos raidos pažinimo svarbiausieji rašytiniai, vaizdo, garso šaltiniai ir šių sričių tyrimų empirinių duomenų ištekliai.

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

3. Lituanistikos tyrimų prioritetą įteisina Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 1991, Nr. 7-191; 2002, Nr. 68-2758) 24 straipsnio 1 dalis. Valstybės parama lituanistikos moksliniams tyrimams išreikšta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1182 (Žin., 2002, Nr. 74-3180), 2007 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 166 (Žin., 2007, Nr. 21-766), kuriais patvirtintos Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros 2002–2006 metų (ir atitinkamai 2007–2010 metų) prioritetinės kryptys (kryptis „Tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis“). Labai reikšmingą paramą lituanistikos tyrimams suteikė Lituanistikos mokslinių tyrimų prioriteto įgyvendinimo 2007–2008 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1017 (Žin., 2006, Nr. 111-4230). Prioritetinių mokslinių tyrimų programos tikslus atitinkantys mokslininkų iniciatyva vykdyti lituanistikos tyrimai buvo finansuojami per Lietuvos valstybinį mokslo ir studijų fondą.

4. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, per 17 metų atlikta nemaža lituanistikos darbų. Pažymėtina Lietuvių kalbos instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos istorijos instituto, Kultūros, filosofijos ir meno instituto, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Vilniaus dailės akademijos veikla. Baigtas leisti daugiatomis Lietuvių kalbos žodynas (20 tomų ir internetinis variantas www.lkz.lt), paskelbta fundamentinių lituanistikos veikalų, iš kurių minėtinos keleriopos Lietuvos statuto publikacijos, kasmet leidžiamos Lietuvos Metrikos knygos, autorių kolektyvo parengta Lietuvos istorija (jau išleisti 2 tomai), Dabartinės lietuvių kalbos gramatika (išleista lietuvių ir anglų kalbomis) ir kiti veikalai. Sukurtos tinkamos sąlygos Lietuvos istorijos instituto, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkams, įrengtos lituanistikos medžiagos saugyklos. Pradėjo funkcionuoti pirmieji lietuvių kultūros šaltinių elektroniniai sąvadai – integralios duomenų saugyklos. Viena iš jų – „Aruodai“ (www.aruodai.lt), apimsiantys visų lietuvių etninės kultūros sričių – kalbos, folkloro, etnologijos, archeologijos ir istorijos – šaltinius.

Pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrine parama, 2006–2008 metais sukurta tarptautinė mokslinė lituanistikos publikacijų duomenų bazė „Lituanistika“, kurioje laikomos ir tarptautiniu mastu tapo prieinamos ekspertų atrinktos svarbiausios Lietuvos periodinių mokslo leidinių publikacijos. Ši bazė sudaro sąlygas ne tik plačiau paskleisti reikšmingas lituanistikos publikacijas, bet ir išsamiau pristatyti pasauliui šios srities Lietuvos mokslinį potencialą.

5. Nuveikti darbai leido išsaugoti tam tikrą lituanistikos tyrimų potencialą ir infrastruktūrą. Vis dėlto jie visų pirma buvo skirti likusioms po sovietmečio spragoms užglaistyti. Atėjo laikas pažvelgti į ateitį, ne tik remti atskirus tyrimus, bet ir veiksmingai juos koordinuoti, formuluoti fundamentinius kompleksinių tyrimų uždavinius, laiku publikuoti tyrimų rezultatus, juos skleisti pasinaudojant šiuolaikinėmis technologijomis. Tarpusavyje suderinti ir persipynę išsamūs įvairių mokslo institucijų lituanistikos tyrimai galėtų pateikti rekomendacijų ir siūlymų, kaip spręsti opiausias, strategiškai svarbias valstybei ir visuomenei problemas. Antai:

5.1. Labai aktualu spręsti teorines bendrinės lietuvių kalbos normų kodifikavimo problemas ir sukurti planingo jų įtvirtinimo vartosenoje priemones. Kaip ir daugelio šiuolaikinių kalbų, lietuvių kalbos raidos pokyčiai rodo naujų tyrimų, ypač šnekamosios kalbos, poreikį. Dėl spartėjančios globalizacijos ir vis labiau įsigalinčios tarptautinės anglų kalbos kintanti nacionalinių kalbų situacija viso pasaulio kalbos specialistus verčia iš naujo peržiūrėti esamas veiklos strategijas. Kalbos ir terminų norminimo problemos, susijusios su naryste Europos Sąjungoje, kelia naujų uždavinių vertėjams ir lietuvių administracinės kalbos normintojams. Nors Lietuvoje užtikrintos sąlygos visaverčiam lietuvių kalbos funkcionavimui (veikia Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 15-344), kiti lietuvių kalbai išsaugoti skirti kalbos teisės ir planavimo dokumentai), vis dar labai trūksta svarių šiuolaikiškų, ypač tarpdalykinių, tyrimų, kurie teoriškai pagrįstų aktualią lietuvių kalbos tvarkybą ir norminimą. Nepakankamai ištirti, publikuojami ir taikomi daug vertingos medžiagos lituanistikai teikiantys lietuvių kalbos šaltiniai – senieji raštai, tarmės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paminklai.

5.2. Lietuvos kultūros politika stokoja gebėjimų plėtoti krašto kultūrą taip, kad reikšmingos nacionalinio paveldo vertybės rastų dermę su europinės kultūros vertybėmis. Dėl to ir toliau išlieka aktualios šios strateginės Lietuvos visuomenės reikmės: spartinti demokratinės pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės kūrimąsi; plėtoti nacionalinę kultūrą, kuri būtų atvira tautos, Europos ir pasaulio vertybėms, kultūrų dialogui, pajėgtų išsaugoti ir stiprinti tautines tradicijas globalizacijos ir sociokultūrinės integracijos sąlygomis; užtikrinti etnokultūrinį tapatumą ir istorinį tęstinumą.

5.3. Globalizacija – plačiausias dabarties Lietuvos ūkio, visuomenės ir kultūros plėtros procesų kontekstas – atveria galimybes įsilieti į pasaulinės plėtros procesus ir pasinaudoti jų pranašumais. Kita vertus, tinkamai tais procesais nepasinaudojus esama rizikos likti pasaulinės plėtros nuošalėje ir prarasti tapatybę. Dėl to daugiau dėmesio būtina skirti savimonę ir patriotizmo nuostatas ugdančių literatūros ir tautosakos kūrinių tyrimams, plačioms istoriografinėms sintezėms, kurios būtų grindžiamos intelektine analize ir atitiktų šiuolaikinį pasaulinį lygį. Lietuvos istorijos sintezė apibendrintų Lietuvos istorinio-kultūrinio paveldo ir tautinės savimonės savitumus, atskleistų Lietuvos indėlį į pasaulio kultūrą, pakeltų ir įtvirtintų valstybinio pilietinio mąstymo lygį, koreguotų užsienio istorikų koncepcijas, formuotų objektyvesnį požiūrį į Lietuvos valstybės praeitį ir dabartį. Naujos mokslo žinios, gautos plėtojant lituanistikos mokslinius tyrimus, būtų ypač svarbios nacionalinių ir tarptautinių interesų dermei šiuolaikiniame pasaulyje užtikrinti.

5.4. Lietuvių tautos kultūros vertybėms (tai viena iš svarbiausiųjų lituanistikos mokslinių tyrimų sričių) suvokti būtini išsamūs lietuviškojo mentaliteto tyrimai, t.y. folkloro, mitologijos, etnologijos ir kultūros istorijos šaltinių tyrimai, susieti su kalbotyros, istorijos mokslais, archeologija. Šiuolaikinių skaitmeninių technologijų panaudojimas garantuotų ne tik minėtų šaltinių išsaugojimą ateities kartoms ir prieinamumą visuomenei, bet ir padėtų šaltinius sparčiau atpažinti (identifikuoti), juos tirti. Itin svarbus vaidmuo čia būtų skiriamas moderniosios folkloristikos ir kultūrinės antropologijos studijoms ir šiuolaikinei mitologijai, tiriančiai lietuvių pasaulėvaizdį, kuris susiformavo tradicinėje visuomenėje ir nulėmė specifines kultūrines, lingvistines ir etnografines raiškas.

5.5. Tautinės kultūros sklaidos etapų ir procesų pažinimas nėra išsamus, o tam tikrais atvejais – ir apskritai neįmanomas, jeigu nedisponuojama fundamentiniais Lietuvos filosofijos istorijos tyrimais, visumine akademine jos samprata. Lietuvos filosofijos, kuriai jau 500 metų, šaltiniai gali pasiūlyti tobulesnių ir tapačių konceptualių metodologinių priemonių. Šaltinių tyrimai numato visą tirtinų problemų kompleksą: tai filosofijos epochų periodizacija, krypčių identifikacija, atstovautų koncepcijų analizė ir įvertinimas (laikmečio ir šiandienos teoriniu kontekstu), patirtų recepcijų mastas, gylis ir sąveikos, recepcijos ir originalumo santykis, sąveika su kitomis tautos intelektinės ir kūrybinės veiklos sritimis, su raštijos, meno ir švietimo sklaida, poveikis tautos intelektinei savimonei, tautos sąjūdžiams ir kita.

6. Fundamentiniai lituanistikos tyrimai neatsiejami nuo baltistikos tyrimų, kuriems plėtoti stinga Lietuvoje parengtų aukštos mokslinės kvalifikacijos specialistų. Dėl nuolatinės lėšų stokos menkai ugdoma mokslinė tyrėjų kvalifikacija aukštosiose mokyklose ir valstybiniuose mokslo institutuose. Būtina skatinti fundamentines sinchronines, diachronines ir tipologines baltistikos studijas.

III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

7. Programos tikslas – sutelkti mokslinį potencialą ir lėšas fundamentiniams ir taikomiesiems lituanistikos tyrimams plėtoti, jų rezultatams publikuoti ir skleisti visuomenei (Lietuvoje ir užsienyje), reikiamai mokslinei infrastruktūrai kurti ir stiprinti.

8. Tikslui, nurodytam 7 punkte, pasiekti nustatomi šie Programos uždaviniai:

8.1. mokslinių tyrimų įvairiose lituanistikos kryptyse vykdymas;

8.2. lituanistinių mokslinės informacijos išteklių palaikymas ir plėtra;

8.3. lituanistikos tarptautinių ryšių ir tarptautinio pripažinimo skatinimas;

8.4. lituanistikos rezultatų sklaida.

9. Uždaviniai, nurodyti 8 punkte, sprendžiami įgyvendinant Programos priede „Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos įgyvendinimo priemonių planas“ nurodytas priemones.

IV. Numatomi rezultatai

10. Įgyvendinus Programą:

10.1. suintensyvės aktualių lituanistikos mokslinių tyrimų projektų rengimas ir įgyvendinimas (bus parengta ir įgyvendinta ne mažiau kaip 30 projektų);

10.2. bus parengta ir išleista svarbiausių lituanistikos mokslinių tyrimų sričių sintetinių veikalų ir fundamentinių šaltinių (ne mažiau kaip 250 leidinių);

10.3. paspartės lituanistinių šaltinių ir kitos medžiagos, kurios reikia lituanistikos moksliniams tyrimams, skaitmeninimas (bus įskaitmeninta ne mažiau kaip 120 lituanistikos mokslinių tyrimų išteklių);

10.4. bus sukurta lituanistikos mokslinės informacijos išteklių duomenų bazių, užtikrintas jų palaikymas ir prieinamumas (tyrėjams, Lietuvos visuomenei, užsienio vartotojams – ne mažiau kaip 16 duomenų bazių);

10.5. bus paskatintas tyrėjų kvalifikacijos tobulinimas (ne mažiau kaip 10 procentų tyrėjų iš bendro humanitarinių ir socialinių mokslų sričių tyrėjų skaičiaus);

10.6. suaktyvės lituanistikos mokslinių tyrimų rezultatų sklaida tarptautiniu mastu: bus parengta, išleista ir išplatinta (užsienyje) reikšmingų lituanistikos mokslo darbų užsienio kalbomis (ne mažiau kaip 45 mokslo darbai), pagerės lituanistinės mokslinės literatūros lietuvių kalba prieinamumas užsienio lituanistams (bus išleista ne mažiau kaip 30 leidinių), bus surengta tarptautinių lituanistikos mokslo renginių (ne mažiau kaip 7 renginiai);

10.7. suaktyvės lituanistikos mokslinių tyrimų rezultatų sklaida visuomenėje: bus išleista ir išplatinta visuomenei skirtų lituanistikos taikomųjų ir mokslo populiarinimo darbų, publikacijų žiniasklaidoje (ne mažiau kaip 220 darbų ir publikacijų), surengta informacinių renginių tyrėjams ir Lietuvos visuomenei, moksleiviams ir studentams (ne mažiau kaip 60 renginių);

10.8. bus sukurtas, palaikomas ir plečiamas tarptautinis internetinis lituanistikos (baltistikos) centrų tinklas, skirtas mokslinėms diskusijoms, internetinėms konferencijoms, informacijos sklaidai (ne mažiau kaip 150 lituanistikos (baltistikos) centrų tinklo dalyvių ir vartotojų).

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI

11. Programos rezultatai vertinami ją pabaigus. Programos uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai:

11.1. lituanistikos mokslinių tyrimų projektų, parengtų ir įgyvendintų vykdant Programą, skaičius;

11.2. parengtų ir publikuotų svarbiausių lituanistikos mokslinių tyrimų sričių sintetinių veikalų ir fundamentinių šaltinių skaičius;

11.3. įskaitmenintų lituanistikos mokslinių tyrimų išteklių skaičius;

11.4. sukurtų ir palaikomų lituanistikos mokslinės informacijos išteklių duomenų bazių skaičius;

11.5. patobulinusių kvalifikaciją tyrėjų dalis (procentais) iš bendro humanitarinių ir socialinių mokslų sričių tyrėjų skaičiaus;

11.6. parengtų, išleistų ir užsienyje išplatintų reikšmingų lituanistikos mokslo darbų užsienio kalbomis skaičius; užsienio lituanistams išplatintos lituanistinės mokslinės literatūros lietuvių kalba kiekis; organizuotų tarptautinių lituanistinių mokslo renginių skaičius;

11.7. parengtų, išleistų ir išplatintų visuomenei skirtų lituanistikos taikomųjų ir mokslo populiarinimo darbų, publikacijų žiniasklaidoje skaičius; informacinių renginių tyrėjams ir Lietuvos visuomenei, moksleiviams ir studentams skaičius;

11.8. sukurto lituanistikos (baltistikos) centrų tinklo dalyvių ir vartotojų skaičius.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

12. Programą įgyvendina Lietuvos mokslo taryba pagal Programos įgyvendinimo tvarkos aprašą, kuris tvirtinamas Lietuvos mokslo tarybos nutarimu. Kasmet pagal Programos įgyvendinimo tvarkos aprašo nuostatas bus rengiami Programos mokslinių tyrimų projektų ir kitų rūšių veiklos, nurodytos jos priede, vykdymo konkursai. Programos priemonių vykdytojai – Lietuvos mokslo taryba ir jos atrinktos Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijos, taip pat tyrėjų grupės.

13. Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų, skirtų Lietuvos mokslo tarybai.

14. Programai įgyvendinti, išankstiniais skaičiavimais, 2009–2014 metais reikėtų 28 115,5 tūkst. litų, 2015 metais – 1 544,28 tūkst. eurų. Lėšų Programos priemonėms paskirstymas pateiktas priede.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1002, 2014-09-24, paskelbta TAR 2014-09-29, i. k. 2014-13065

15. Lietuvos mokslo tarybos atrinkti konkrečių Programos priemonių vykdytojai kasmet atsiskaito Lietuvos mokslo tarybai kaip nustatyta Programos įgyvendinimo tvarkos apraše. Informaciją apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus Lietuvos mokslo taryba pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei savo metinėje veiklos ataskaitoje.

_________________

Nacionalinės lituanistikos plėtros
2009–2015 metų programos
priedas

NACIONALINĖS LITUANISTIKOS PLĖTROS 2009–2015 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

Programos uždaviniai	Priemonės pavadinimas	Įvykdymo terminas	Atsakingi vykdytojai	Preliminarus lėšų poreikis							Finansavimo šaltinis
				tūkst. litų						tūkst. eurų
				2009 metais	2010 metais	2011 metais	2012 metais	2013 metais	2014 metais	2015 metais
1. Mokslinių tyrimų įvairiose lituanistikos mokslų kryptyse rėmimas ir rezultatų sklaida	1.1. lituanistikos mokslinių tyrimų projektų parengimas ir įgyvendinimas	2009–2015 metai	Lietuvos mokslo taryba	120	550	600	635	660	685	179,56	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai
	1.2. svarbiausių lituanistikos mokslinių tyrimų sintetinių veikalų ir fundamentinių lituanistikos šaltinių parengimas ir leidyba			108	495	540	571	594	616,5	161,61
	1.3. lituanistinių mokslo žurnalų rėmimas ir leidyba			72	165	180	190,5	198	205,5	53,87
	1.4. monografijų, tęstinių mokslo studijų rengimas ir leidyba			84	385	420	444,5	462	479	125,7
	1.5. lituanistikos mokslinių tyrimų išteklių skaitmeninimas			96	440	480	508	528	548	143,65
	1.6. tyrėjų kvalifikacijos tobulinimas: parama tyrėjų stažuotėms, komandiruotėms, ekspedicijoms, darbui archyvuose			96	440	480	507	528	547,5	143,65
	Iš viso 1 uždaviniui			576	2 475	2 700	2 856	2 970	3 081,5	808,04
2. Lituanistinių mokslinės informacijos išteklių palaikymas ir plėtra	2.1. tarptautinės bibliografinės mokslinės duomenų bazės „Lituanistika“ naudojimo sąlygų ir infrastruktūros sukūrimas ir palaikymas	2009–2015 metai	Lietuvos mokslo taryba	96	220	240	254	264	274	71,83	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai
	2.2. naujų lituanistikos duomenų bazių kūrimas, palaikymas ir plėtra			168	385	420	444,5	462	479,5	125,7
	2.3. internetinių prieigų kūrimas			48	220	240	254	264	274	71,83
	Iš viso 2 uždaviniui			312	825	900	952,5	990	1 027,5	269,36
3. Lituanistikos tarptautinių ryšių ir tarptautinio pripažinimo skatinimas	3.1. lituanistinės mokslinės literatūros sklaida lietuvių ir užsienio kalbomis	2009–2015 metai	Lietuvos mokslo taryba	84	385	420	444,5	462	479,5	125,7	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai
	3.2. lituanistikos darbų elektroninės leidybos skatinimas			48	220	240	254	264	274	71,83
	3.3. tarptautinių lituanistikos mokslo renginių rėmimas			48	220	240	254	264	274	71,83
	Iš viso 3 uždaviniui			180	825	900	952,5	990	1 027,5	269,36
4. Lituanistikos sklaida	4.1. lituanistikos taikomųjų ir mokslo populiarinimo darbų rengimas ir leidyba	2009–2015 metai	Lietuvos mokslo taryba	72	330	360	381	396	411	107,74	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai
	4.2. edukacinių ir informacinių renginių rėmimas			60	275	300	317	330	342,5	89,78
	Iš viso 4 uždaviniui			132	605	660	698,5	726	753,5	197,52
	Iš viso Programai			1 200	4 730	5 160	5 459,5	5 676	5 890	1 544,28

__________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1002, 2014-09-24, paskelbta TAR 2014-09-29, i. k. 2014-13065

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1002, 2014-09-24, paskelbta TAR 2014-09-29, i. k. 2014-13065

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 306 „Dėl Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos patvirtinimo“pakeitimo