Suvestinė redakcija nuo 2016-12-14 iki 2017-05-02

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 104-3867, i. k. 105221SISAK000V-133

Nauja redakcija nuo 2010-01-10:

Nr. V-199, 2009-12-28, Žin. 2010, Nr. 3-147 (2010-01-09), i. k. 109221SISAK000V-199

LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJOS

DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JŪRŲ LAIVŲ REGISTRE ĮREGISTRUOTŲ

LAIVŲ PATIKRINIMO IR LIUDIJIMŲ IŠDAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“

2005 m. liepos 28 d. Nr. V-133

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų valstybinės vėliavos kontrolės Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių jūrų uostuose vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 3-06 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų valstybinės vėliavos kontrolės Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių jūrų uostuose vykdymo taisyklių patvirtinimo“, 3 punktu,

t v i r t i n u Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų patikrinimo ir liudijimų išdavimo tvarkos aprašą (pridedama).

DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAS

L. E. DIREKTORIAUS PAREIGAS ROBERTINAS TARASEVIČIUS

PATVIRTINTA

Lietuvos saugios laivybos administracijos

direktoriaus 2016 m. gruodžio 9 d.

įsakymu Nr. V-352

LIETUVOS RESPUBLIKOS JŪRŲ LAIVŲ REGISTRE ĮREGISTRUOTŲ LAIVŲ PATIKRINIMO IR LIUDIJIMŲ IŠDAVIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų patikrinimo ir liudijimų išdavimo tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas) nustato Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre (toliau – registras) įregistruotų laivų patikrinimo periodiškumą, apimtį, vykdymo bei liudijimų išdavimo tvarką, laivo sulaikymo uoste kriterijus, pranešimų apie laivo sulaikymą pateikimą ir sprendimo dėl laivo sulaikymo apskundimą.

2. Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis:

2.1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 3-06 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų valstybinės vėliavos kontrolės Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių jūrų uostuose vykdymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Registre įregistruotų laivų valstybinės vėliavos kontrolės Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių jūrų uostuose vykdymo taisyklės).

2.2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3-87 „Dėl Keleivinių laivų saugaus plaukiojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Keleivinių laivų saugaus plaukiojimo taisyklės).

2.3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 3-17 „Dėl Žvejybos laivų, kurių ilgis 24 m ir daugiau, saugos ir kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Žvejybos laivų saugos ir kontrolės taisyklės).

2.4. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 3-518/A1-563/V-923 „Dėl Laivų ir jų įgulų atitikties tarptautiniams reikalavimams dėl darbo jūrų laivyboje vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Laivų ir jų įgulų atitikties tarptautiniams reikalavimams dėl darbo jūrų laivyboje vertinimo tvarkos aprašas).

2.5. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3-295 „Dėl Lietuvos Respublikoje įregistruotų laivybos kompanijų ir jūrų laivų saugios laivybos valdymo sistemų vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Laivybos kompanijų ir jūrų laivų saugios laivybos valdymo sistemų vertinimo tvarkos aprašas).

2.6. Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. V-62 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų apsaugos planų tvirtinimo, laivų apsaugos sistemų tikrinimo ir Tarptautinių laivų apsaugos liudijimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Registre įregistruotų laivų apsaugos planų tvirtinimo, laivų apsaugos sistemų tikrinimo ir Tarptautinių laivų apsaugos liudijimų išdavimo taisyklės).

2.7. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1177/2010 Dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL 2010, L 334, p. 1).

3. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

3.1. Laivo patikrinimas – laivo dokumentų, įgulos gyvenimo ir darbo sąlygų, įgulos veiksmų avarinėse situacijose patikrinimas, Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų reikalavimų saugiai laivybai, taršos iš laivų prevencijos vykdymo kontrolė, laivo korpuso konstrukcijų, įrenginių, sistemų ir mechanizmų techninės būklės įvertinimas.

Kitos tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme ir Registre įregistruotų laivų valstybinės vėliavos kontrolės Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių jūrų uostuose vykdymo taisyklėse.

II SKYRIUS

LAIVŲ PATIKRINIMO PERIODIŠKUMAS

4. Krovininiai laivai, kurių bendroji talpa (toliau – BT) 500 ir daugiau, Lietuvos Respublikos jūrų uostuose (toliau – jūrų uostas) turi būti tikrinami ne rečiau kaip kas 6 mėnesius. Jeigu, patikrinus laivą užsienio uoste, užsienio valstybės uosto kontrolės pareigūnai laive rado trūkumų, laivą Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau – Administracija) turi tikrinti jam atplaukus į jūrų uostą nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo paskutinio laivo patikrinimo.

5. Keleiviniai laivai, plaukiojantys tarptautiniais reisais, tikrinami ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių Keleivinio laivo saugumo liudijimui išduoti, kaip tai numatyta Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje SOLAS 74 su papildymais I dalies 12(a)(i), 14 (b)(i)(1), 14(b)(ii)(1) ir 14(b)(iii)(1) taisyklėse.

Keleiviniai laivai, plaukiojantys vidiniais jūriniais reisais, tikrinami Registre įregistruotų laivų valstybinės vėliavos kontrolės Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių jūrų uostuose vykdymo taisyklių nustatytais periodais.

6. Krovininiai laivai, kurių BT mažiau nei 500, tikrinami ne rečiau kaip kas 5 metus Laivo saugaus plaukiojimo liudijimui (1 priedas) su įrangos sąrašu (2 priedas) išduoti. Saugaus plaukiojimo liudijimas išduodamas 5 metų laikotarpiui. Laivo saugaus plaukiojimo liudijimo patvirtinimui laivai tikrinami kiekvienais metais. Laivo patikrinimas turi būti atliktas pusės metų laikotarpiu, atsižvelgiant į Laivo saugaus plaukiojimo liudijimo galiojimo datą (3 mėnesiai iki Saugaus plaukiojimo liudijimo galiojimo datos ar 3 mėnesiai po šio liudijimo galiojimo datos, išskyrus paskutiniuosius Saugaus plaukiojimo liudijimo galiojimo metus).

7. Žvejybos laivai, kurių ilgis 24 metrai ir daugiau, tikrinami ne rečiau kaip kas 4 metus Žvejybos laivo atitikties liudijimui išduoti, kaip tai numatyta Žvejybos laivų kontrolės taisyklėse. Žvejybos laivo atitikties liudijimo patvirtinimui laivai tikrinami kiekvienais metais. Patikrinimas turi būti atliktas pusės metų laikotarpiu, atsižvelgiant į Žvejybos laivo atitikties liudijimo galiojimo datą (3 mėnesiai iki Žvejybos laivo atitikties liudijimo galiojimo datos ir 3 mėnesiai po šio liudijimo galiojimo datos, išskyrus paskutiniuosius Žvejybos laivo atitikties liudijimo galiojimo metus).

8. Žvejybos laivai, kurių ilgis mažesnis kaip 24 metrai, tikrinami ne rečiau kaip kas 5 metus Laivo saugaus plaukiojimo liudijimui su įrangos sąrašu išduoti. Laivo saugaus plaukiojimo liudijimo galiojimo patvirtinimui žvejybos laivai tikrinami kiekvienais metais. Patikrinimas turi būti atliktas pusės metų laikotarpiu, atsižvelgiant į Laivo saugaus plaukiojimo liudijimo galiojimo datą (3 mėnesiai iki Laivo saugaus plaukiojimo liudijimo galiojimo datos ar 3 mėnesiai po šio liudijimo galiojimo datos, išskyrus paskutiniuosius Laivo saugaus plaukiojimo liudijimo galiojimo metus).

9. Registre įregistruoti laivai, išskyrus žvejybos laivus, dėl jų atitikties 2006 m. Darbo jūrų laivyboje konvencijos reikalavimams tikrinami pagal tvarkos aprašo 3 priedo nuostatas.

10. Lietuvos Respublikoje įregistruotų Laivybos kompanijų ir jų laivų patikrinimai pagal Tarptautinio saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodekso reikalavimus vykdomi vadovaujantis Laivybos kompanijų ir jūrų laivų saugios laivybos valdymo sistemų vertinimo tvarkos aprašu.

11. Laivų tikrinimas pagal Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso reikalavimus vykdomas vadovaujantis Registre įregistruotų laivų apsaugos planų tvirtinimo, laivų apsaugos sistemų tikrinimo ir Tarptautinių laivų apsaugos liudijimų išdavimo taisyklėmis.

12. Jeigu laivo patikrinimas dėl Saugaus plaukiojimo liudijimo arba Žvejybos laivo atitikties liudijimo išdavimo atliekamas likus trims mėnesiams iki liudijimo galiojimo datos, tai naujas liudijimas išduodamas penkeriems (žvejybos laivui – keturiems) metams nurodant ankstesnio liudijimo datą – mėnesį ir dieną. Jeigu laivas turi įgaliotos klasifikacinės bendrovės išduotą Laivo klasės liudijimą, tai Saugaus plaukiojimo liudijimo ir Žvejybos laivo atitikties liudijimo galiojimo data turi būti tokia pat kaip Laivo klasės liudijimo galiojimo data.

Jeigu laivo patikrinimas dėl Saugaus plaukiojimo liudijimo arba Žvejybos laivo atitikties liudijimo išdavimo atliekamas pasibaigus Saugaus plaukiojimo liudijimo arba Žvejybos laivo atitikties liudijimo galiojimui, naujų Saugaus plaukiojimo arba Žvejybos laivo atitikties liudijimų galiojimo datos nustatomos pagal faktinę laivo patikrinimo užbaigimo datą: Saugaus plaukiojimo liudijimo galiojimas – ne ilgesnis kaip penkeri metai, Žvejybos laivo atitikties liudijimo – ne ilgesnis kaip ketveri metai.

13. Laivo kasmetinio patikrinimo terminas negali būti pratęsiamas. Jeigu laivo kasmetinis patikrinimas nebuvo atliktas nustatytu laiku, Saugaus plaukiojimo liudijimas ir Žvejybos laivo atitikties liudijimas netenka galios. Tokiu atveju laivui taikomas papildomas kasmetinis patikrinimas, o atitinkamas liudijimas pakeičiamas naujai išduodamu Saugaus plaukiojimo ar Žvejybos laivo atitikties liudijimu su tokia pat galiojimo data, kuri buvo nurodyta netekusiame galios liudijime. Laivo papildomo kasmetinio patikrinimo akte nurodoma, kad naujas liudijimas išduotas dėl to, kad laivo kasmetinis patikrinimas nebuvo atliktas laiku. Ši nuostata netaikoma, jei laivas neeksploatuojamas arba remontuojamas, o laivo savininkas apie tai informavo Administraciją. Jeigu laivo kasmetinis patikrinimas atliekamas anksčiau nustatyto termino, tai tokiam pat laikotarpiui perkeliama kito kasmetinio patikrinimo data. Šiuo atveju Saugaus plaukiojimo ar Žvejybos laivo atitikties liudijimų galiojimo data nesikeičia. Jeigu laivas turi įgaliotos klasifikacinės bendrovės Laivo klasės liudijimą, neatlikus laivo kasmetinio patikrinimo šio liudijimo patvirtinimui, Laivo klasės liudijimo galiojimas sustabdomas arba laivas praranda klasę, o Saugaus plaukiojimo liudijimas arba Žvejybos laivo atitikties liudijimas netenka galios.

14. Jeigu laivui esant užsienio uoste baigiasi Saugaus plaukiojimo ar Žvejybos laivo atitikties liudijimų galiojimo laikas ir nėra galimybės atlikti laivo patikrinimą, laivo savininko arba valdytojo motyvuotu prašymu Administracija pratęsia liudijimų galiojimą ne ilgesniam kaip penkių mėnesių terminui, vienkartiniam laivo perplaukimui iki uosto, kuriame bus atliekamas laivo patikrinimas ir išduoti nauji Saugaus plaukiojimo ar Žvejybos laivo atitikties liudijimai.

15. Laivų savininkai (valdytojai) pateikia Administracijai patvirtintos formos paraišką (4 priedas) dėl laivų patikrinimo pagal tvarkos aprašo 9 punktą.

III SKYRIUS

LAIVŲ PATIKRINIMO VYKDYMAS, PATIKRINIMO APIMTIS, LIUDIJIMŲ IŠDAVIMAS

16. Krovininių laivų, kurių BT 500 ir daugiau, patikrinimas vykdomas Administracijos iniciatyva. Inspektorius laivo tikrinimą vykdo tvarkos aprašo 5 priede nustatyta patikrinimo apimtimi, užpildydamas Tikrinimo lapą (6 priedas) ir Laivo patikrinimo aktą (7 Priedas).

17. Laivų, kurių BT mažiau negu 500, patikrinimas vykdomas, kai laivo savininkas (valdytojas) pateikia paraišką Administracijai. Paraiška gali būti pateikta elektroniniu paštu arba faksu ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki planuojamos laivo patikrinimo datos, jeigu laivo patikrinimas bus atliekamas Lietuvos jūrų uoste. Paraiškoje turi būti nurodytas laivo patikrinimo tikslas (liudijimo išdavimas ar kasmetinis liudijimo galiojimo patvirtinimas), uostas ir krantinės, prie kurios stovi laivas, numeris.

Jeigu laivo patikrinimas vykdomas užsienio valstybės uoste, laivo savininkas arba valdytojas pateikia paraišką ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki laivo patikrinimo datos. Šiuo atveju laivo savininkas (valdytojas) atlygina visas su laivo patikrinimu susijusias išlaidas.

18. Laivų, kurių techninę priežiūrą vykdo įgaliotos klasifikacinės bendrovės, patikrinimas atliekamas tik po to, kai įgaliota klasifikacinė bendrovė atliko laivo patikrinimą ir išdavė laikiną liudijimą. Laivo patikrinimas vykdomas tvarkos aprašo 5 priede nurodyta apimtimi, užpildant Laivo patikrinimo aktą (7 priedas) irTikrinimo lapą (6 priedas).

19. Laivų, kurių BT mažiau negu 500, žvejybos laivų, kurių ilgis 24 metrai ir daugiau, ir žvejybos laivų, kurių ilgis mažesnis negu 24 metrai, kurių techninę priežiūrą vykdo įgaliotos klasifikacinės bendrovės, patikrinimas vykdomas tvarkos aprašo 5 priede nustatyta patikrinimo apimtimi, užpildant Laivo patikrinimo aktą (7 priedas) ir Tikrinimo lapą (6 priedas).

Laivų, kurių BT mažiau negu 300, žvejybos laivų, kurių ilgis mažesnis negu 24 metrai, kurių techninę priežiūrą vykdo Administracija, patikrinimas vykdomas tvarkos aprašo 5 priede nustatyta patikrinimo apimtimi, užpildant Laivo patikrinimo aktą (7 priedas) ir Tikrinimo lapą (6 priedas). Laivo techninės būklės vertinimas vykdomas tvarkos aprašo 8 priede nustatyta patikrinimo apimtimi.

20. Jeigu, patikrinus laivą, nustatoma, kad laivas atitinka saugios laivybos ir taršos iš laivų prevencijos reikalavimus, laivui išduodamas (patvirtinamas) Saugaus plaukiojimo ar Žvejybos laivo atitikties liudijimas. Patikrinęs laivą, inspektorius užpildo, pasirašo ir pateikia laivo kapitonui laivo patikrinimo aktą, patikrinimo akto ir Tikrinimo lapo duomenis jis suveda į Laivų inspektavimo informacinės sistemos (toliau – LIIS) duomenų bazės laivo bylą. Liudijimą pasirašo Administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Jeigu patikrinimo tikslas – Saugaus plaukiojimo ar Žvejybos laivo atitikties liudijimo patvirtinimas, inspektorius, patikrinęs laivą, savo parašu ir spaudu patvirtina liudijimo galiojimą.

21. Jeigu laivo patikrinimas vykdomas užsienio uoste, inspektorius išduoda laikiną (galiojimo laikas iki 5 mėnesių) liudijimą. Remdamasi šiuo patikrinimu, Administracija išduoda Saugaus plaukiojimo ar Žvejybos laivo atitikties liudijimą.

22. Saugaus plaukiojimo ar Žvejybos laivo atitikties liudijimas išduodamas arba patvirtinamas tik po to, kai laive nustatyti visi trūkumai pašalinti.

IV SKYRIUS

LAIVO SULAIKYMAS UOSTE

22. Jeigu, patikrinęs laivą, inspektorius nusprendžia, kad laivas kelia grėsmę žmonių gyvybei jūroje ar aplinkai, vadovaudamasis tvarkos aprašo 5 priedo IV skyriaus nuostatomis, sulaiko laivą uoste tol, kol bus pašalinti trūkumai. Inspektorius įteikia laivo kapitonui Pranešimą apie laivo sulaikymą (9 priedas), laivo patikrinimo aktą, kuriame nurodoma, kad laivas sulaikomas. Jeigu laivo patikrinimas buvo vykdomas Saugaus plaukiojimo ar Žvejybos laivo atitikties liudijimo galiojimo patvirtinimui, šio liudijimo galiojimas nepatvirtinamas. Jeigu trūkumai, dėl kurių laivas sulaikomas uoste, susiję su laivo klase, laivą sulaikęs inspektorius apie tai informuoja įgaliotos klasifikacinės bendrovės, suteikusios laivui klasę, atstovybę Lietuvoje.

23. Jeigu laivas tikrinamas ir sulaikomas užsienio valstybės uoste, visas išlaidas, susijusias su laivo patikrinimu, apmoka laivo savininkas (valdytojas).

24. Pašalinęs trūkumus, laivo kapitonas arba savininkas (valdytojas) raštu pateikia Administracijai paraišką pakartotiniam laivo patikrinimui atlikti. Jeigu trūkumai pašalinti, inspektorius leidžia laivui išplaukti iš uosto. Prieš laivui išplaukiant iš uosto laivo savininkas (valdytojas) turi apmokėti visas išlaidas, susijusias su laivo patikrinimu po sulaikymo, arba pateikti Administracijai garantijas, kad laivui išplaukus iš uosto visos išlaidos bus apmokėtos.

25. Jeigu, pakartotinai patikrinus laivą, nustatoma, kad trūkumai nepašalinti, laivas lieka sulaikytas uoste tol, kol bus pašalinti nurodyti trūkumai. Jeigu trūkumai, dėl kurių laivas buvo sulaikytas užsienio valstybės uoste, negali būti pašalinti tame uoste, laivo savininko (valdytojo) motyvuotu prašymu Administracija gali leisti laivui perplaukti į artimiausią uostą remontui.

V SKYRIUS

PRANEŠIMAI

26. Sulaikęs laivą uoste, inspektorius apie tai nedelsiant informuoja VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto priežiūros tarnybą (toliau – uosto priežiūros tarnyba). Jeigu inspektorius, pakartotinai atlikęs laivo patikrinimą, leidžia laivui išplaukti iš uosto, jis nedelsdamas išsiunčia pranešimą uosto priežiūros tarnybai.

27. Jeigu laivas sulaikomas valstybės uosto kontrolės pareigūnų užsienio valstybės jūrų uoste, apie laivo sulaikymą Administracija informuoja Susisiekimo ministeriją.

28. Informacija apie laivų sulaikymus Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių jūrų uostuose bei sulaikymų priežastys kiekvieną mėnesį skelbiamos Administracijos interneto svetainėje.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

29. Jeigu laivo savininkas (valdytojas) nesutinka su inspektoriaus sprendimu dėl laivo sulaikymo jūrų uoste, jis per 14 darbo dienų raštu gali apskųsti inspektoriaus sprendimą Administracijos direktoriui. Skundo pateikimas nesustabdo laivo sulaikymo. Administracijos direktorius per dvi darbo dienas priima sprendimą dėl laivo sulaikymo pagrįstumo ir raštu apie tai informuoja laivo savininką (valdytoją).

30. Vadovaujantis tvarkos aprašu priimti Administracijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

___________________

Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre

įregistruotų laivų patikrinimo ir liudijimų

išdavimo tvarkos aprašo

3 priedas

LAIVŲ PATIKRINIMO PAGAL 2006 M. DARBO JŪRŲ LAIVYBOJE KONVENCIJOS REIKALAVIMUS IR LIUDIJIMŲ IŠDAVIMO TVARKA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Laivo patikrinimas, liudijimų išdavimas arba patvirtinimas vykdomas pagal Laivų ir jų įgulų atitikties tarptautiniams reikalavimams dėl darbo jūrų laivyboje vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

2. Prieš pradedant laivo patikrinimą, inspektorius parengia planą, kuris turi apimti visų 2006 m. Darbo jūrų laivyboje konvencijoje (toliau – Konvencija) įvardytų 14 patikrinimo sričių patikrinimą. Planas suderinamas su laivo savininku (laivo kapitonu).

3. Laivų, kurių BT mažiau kaip 500, patikrinimas turi būti atliekamas kas 3 metai, patikrinimo rezultatus įforminant laivo patikrinimo aktu (Tvarkos aprašo 7 priedas).

4. Laivo savininkas^* pateikia užpildytą paraišką (Tvarkos aprašo 4 priedas), kurioje nurodo, kokios apimties patikrinimas turi būti atliekamas, prideda užpildytas Darbo jūrų laivyboje deklaracijos (toliau – Deklaracija) I ir II dalis. Jeigu patikrinimas turi būti atliktas naujam laivui arba laivui, kuriame buvo perdarytos gyvenamosios arba tarnybinės patalpos, turi būti pateikti atitinkami brėžiniai ir jų specifikacijos.

5. Laivo patikrinimą vykdo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro pavirtinta tvarka atestuoti inspektoriai.

6. Inspektorius turi teisę:

6.1. laisvai patekti į laivą ir į visas laivo patalpas;

6.2. reikalauti pateikti brėžinius, liudijimus, bandymų protokolus bei kitą dokumentaciją, atlikti tyrimus, individualiai kalbėtis su įgulos nariais ir kapitonu, siekiant įsitikinti, jog laive vykdomi Konvencijos reikalavimai;

6.3. reikalauti, kad nustatyti trūkumai būtų ištaisyti;

6.4. jeigu nustatyti trūkumai kelia didelį pavojų jūrininkų saugai, sveikatai ar saugumui, uždrausti laivui išplaukti iš uosto, kol nebus pašalinti trūkumai;

6.5. patvirtinti Deklaracijos II dalį.

7. Inspektorius privalo:

7.1. laikytis konfidencialumo ir nepranešti laivo savininkui, jo atstovui ar laivo operatoriui apie skundo šaltinį;

7.2. būti nešališkas santykiuose su laivų savininkais, jūrininkais ar kitomis suinteresuotomis šalimis;

7.3. neturėti tiesioginių ar netiesioginių interesų, susijusių su veikla, kurią jis privalo tikrinti;

7.4. neatskleisti jokių komercinių paslapčių ar konfidencialių darbo procesų ar asmeninio pobūdžio informacijos, kurią jis gali sužinoti atlikdamas savo pareigas, net nutraukus darbo sutartį;

7.5. parengti laivo patikrinimo ataskaitą, užpildant laivo patikrinimo aktą (Tvarkos aprašo 7 priedas) ir trūkumų aprašą (šio priedo 2 priedas), išsiųsti suinteresuotoms institucijoms;

7.6. pareikalauti, kad laive, laisvai prieinamoje vietoje, būtų iškabinta informacija apie patikrinimo metu nustatytus trūkumus ir jų pašalinimo laiką.

II SKYRIUS

DOKUMENTŲ ĮVERTINIMAS

8. Inspektorius patikrinimą pradeda susipažindamas su dokumentais, vadovaudamasis atitinkamais Tikrinimo lapo punktais (šio priedo 1 priedas). Visų pirma, tikrinama Deklaracijos II dalies atitiktis nacionalinių teisės aktų, nurodytų Deklaracijos I dalyje, reikalavimams. Deklaracijos turi būti pildomos ir anglų kalba.

9. Pateikiami dokumentai turi būti originalai arba patvirtintos jų kopijos.

10. Jeigu, vertinant Deklaracijos II dalį, nustatoma, kad laivo savininkas nevisiškai įgyvendina teisės aktų, nurodytų Deklaracijos I dalyje, nuostatas, Deklaracijos II dalis su pastabomis grąžinama laivo savininkui. Pataisyta Deklaracijos II dalis iš naujo kartu su paraiška (Tvarkos aprašo 4 priedas) pateikiama Administracijai.

III SKYRIUS

LAIVO IR JO ĮGULOS PATIKRINIMAS

11. Laivo ir įgulos atitikties Konvencijos nuostatoms vertinimas vykdomas dviem aspektais:

11.1. laivo gyvenamųjų, tarnybinių patalpų, virtuvės ir maisto sandėliavimo ir laikymo patalpų patikrinimas;

11.2. žmogiškasis faktorius: įgulos sudėtis, amžius, darbo sutartys, darbo apmokėjimas, medicininiai liudijimai, darbo ir poilsio valandos, darbo sauga ir kiti klausimai.

12. Patikrinimas laive pradedamas įvadiniu pasitarimu, kurio metu inspektorius:

a) prisistato laivo vadovybei bei įgulos atstovams;

b) supažindina su patikrinimo planu, t. y. patikrinimo apimtimi ir patikrinimo objektais;

c) suderina patikrinimo eiliškumą su paskirtais įgulos atstovais, įvardija įgulos narius, su kuriais bus kalbamasi individualiai;

d) suderina baigiamojo pasitarimo laiką.

13. Inspektorius, apžiūrėdamas laivo patalpas, remdamasis objektyviais individualiais pokalbiais su įgulos nariais, susipažinęs su pateiktais dokumentais, įsitikina, ar darbo ir poilsio sąlygos laive atitinka nacionalinių teisės aktų reikalavimus įgyvendinant Konvencijos nuostatas (Deklaracijos I dalis) ir ar laivo savininko pasirinktos priemonės užtikrina esamų reikalavimų įgyvendinimą ir nuolatinį jų vykdymo gerinimą (Deklaracijos II dalis).

14. Visi vertinimo metu nustatyti trūkumai turi būti nurodyti patikrinimo akte (Tvarkos aprašo 7 priedas) ir glaustai išdėstyti rastų trūkumų aprašo formoje (šio priedo 2 priedas užpildomas ir anglų kalba), pridedant papildomą objektyvią informaciją (nuotraukos, kopijos ir t. t.). Šie trūkumai turi būti inspektoriaus įvertinti pagal svarbą.

15. Trūkumų klasifikavimas:

15.1. Pastaba – oficialus pastebėjimas, atliekant laivo patikrinimą arba vertinant Deklaracijos II dalį, patvirtintas objektyvia informacija, kuriuo nustatoma galimybė pagerinimui ir kuris, jeigu nebus šalinamas, gali ateityje tapti trūkumu.

15.2. Trūkumas – tiksliai nustatytų reikalavimų nevykdymas, patvirtintas objektyvia informacija. Jeigu inspektorius nustato konkrečioje srityje keletą panašių trūkumų arba laive panašūs trūkumai kartojasi, inspektorius privalo tokius trūkumus perkvalifikuoti į svarbius trūkumus.

15.3. Svarbus trūkumas – nustatytų Konvencijos reikalavimų nevykdymas, pažeidžiantis jūrininkų teises, sukeliantis pavojų jūrininkų sveikatai, saugumui ir reikalaujantis neatidėliotino pašalinimo. Svarbus trūkumas yra pagrindas inspektoriui neišleisti laivo iš uosto tol, kol nebus pašalintos priežastys, sukeliančios pavojų jūrininkams. Priklausomai nuo laivo savininko veiksmų šalinant priežastis, svarbus trūkumas gali būti perkvalifikuotas į trūkumą, nustatant konkretų laikotarpį šio trūkumo pašalinimui. Svarbus trūkumas gali būti perkvalifikuotas į trūkumą tik po to, kai inspektorius pakartotinai patikrins priežasčių pašalinimą laive. Jeigu svarbus trūkumas nustatomas atliekant laivo patikrinimą Darbo jūrų laivyboje liudijimo patvirtinimui, inspektorius privalo informuoti laivo savininką, kad, neatidėliotinai nepašalinus šio trūkumo priežasčių, bus sustabdytas liudijimo galiojimas.

15.4. Inspektoriaus veiksmai, nustačius svarbų trūkumą, perkvalifikuojant jį į trūkumą:

15.4.1. laivo savininkas neatidėliotinai vykdo trūkumų, kurie tiesiogiai kelia grėsmę jūrininkų sveikatai ir saugai, koregavimo veiksmus;

15.4.2. jeigu šiuos veiksmus inspektorius vertina kaip pakankamus, jis perkvalifikuoja svarbius trūkumus į trūkumus;

15.4.3. priklausomai nuo trūkumų skaičiaus ir pobūdžio inspektorius turi nuspręsti, kokios apimties bus ir kiek užtruks papildomas laivo patikrinimas;

15.4.4 laivo savininkas turi įvertinti svarbius trūkumus ir juos pašalinti. Veiksmai, kurių imasi laivo savininkas, šalindamas svarbius trūkumus, turi užtikrinti šių trūkumų pašalinimą ir jų nepasikartojimą ateityje;

15.4.5. atliekant pakartotinį laivo patikrinimą inspektoriui turi būti pateikti objektyvūs įrodymai, kad šalinant trūkumus buvo atlikti efektyvūs veiksmai ir kad ateityje bus užtikrintas jų nepasikartojimas.

16. Trūkumų aprašas pristatomas laivo savininkui arba jo atstovui / kapitonui baigiamojo pasitarimo metu. Laivo savininkas arba jo atstovas / kapitonas, pasirašydamas patvirtina, kad susipažino su nustatytais trūkumais. Trūkumų aprašas saugomas laive ir turi būti laisvai prieinamas jūrininkams arba jų atstovams. Jeigu trūkumai nepašalinami iškart, laivo savininkas Administracijai per 10 darbo dienų pateikia trūkumų pašalinimo planą, nurodant konkrečias trūkumų pašalinimo datas. Trūkumai turi būti pašalinti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo laivo patikrinimo datos.

17. Skundų nagrinėjimas laive turi būti vykdomas pagal Skundų dėl darbo jūrų laivyboje reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, galimų pažeidimų priėmimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

_________________

Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre

įregistruotų laivų patikrinimo ir liudijimų

išdavimo tvarkos aprašo

5 priedas

KROVININIŲ LAIVŲ, KURIŲ BENDROJI TALPA DAUGIAU NEGU 500, PATIKRINIMO APIMTIS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Prieš pradėdamas laivo patikrinimą, inspektorius turi susipažinti su laivo patikrinimų Lietuvos ir užsienio uostuose rezultatais. Reikia atkreipti dėmesį, ar trūkumai buvo pašalinti laiku.

2. Prieš pradedant laivo patikrinimą, rekomenduojama parengti planą, kuris aprėptų visus patikrinimo objektus. Šį planą, prieš pradedant laivo patikrinimą, reikia aptarti su laivo kapitonu ir vyr. mechaniku, kad vykdant patikrinimą nebūtų sukeltas pavojus laive esantiems žmonėms ir laivo saugumui.

3. Laivo mechanizmai, įranga, sistemos negali būti tikrinami laivo remonto metu, tikrinimus galima atlikti tik įsitikinus (pagal pateiktus dokumentus), kad objektas nėra remontuojamas.

4. Laivo vadovai privalo pranešti apie neveikiančius mechanizmus, laivo konstrukcijos, įrangos pasikeitimus, jeigu tokie pasikeitimai buvo atlikti po paskutinio laivo patikrinimo. Nauja sumontuota įranga turi atitikti Laivų įrenginių sertifikavimo nuostatų, patvirtintų susisiekimo ministro įsakymu, reikalavimus, jeigu šiai įrangai šie reikalavimai taikomi.

5. Laive turi būti galiojantys liudijimai, patvirtinantys, kad laivas atitinka klasifikacinės bendrovės taisyklių ir laivui taikomų tarptautinių konvencijų reikalavimus.

6. Laivo patikrinimas neturi būti vykdomas kartu su įgaliotos klasifikacinės bendrovės patikrinimu.

7. Šio priedo IV skyriuje nurodyti laivų sulaikymo kriterijai kiekvienu atveju turi būti taikomi remiantis profesine patirtimi ir įvertinus, ar sprendimas sulaikyti laivą tikslingas ir įgyvendinamas konkrečioje situacijoje. Priimant sprendimą būtina užtikrinti laive esančių žmonių gyvybės saugumą ir aplinkos taršos prevenciją.

II SKYRIUS

DOKUMENTACIJA

8. Laive, atsižvelgiant į laivo tipą, turi būti dokumentai, nurodyti Dokumentų, kurie turi būti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotuose laivuose, sąraše, patvirtintame Lietuvos saugios laivybos administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus įsakymu.

9. Tikrinama, ar laivo įgula pagal sudėtį ir kvalifikaciją atitinka Minimalios įgulos sudėties liudijimo reikalavimus. Jeigu vadovaujančios įgulos sudėtyje yra ne Lietuvos Respublikos piliečių, jie turi pateikti Administracijos išduotus jūrinio laipsnio diplomo patvirtinimus. Eiliniai jūrininkai, nurodyti Minimalios įgulos sudėties liudijime, turi pateikti atitinkamus kvalifikacinius liudijimus. Tikrinama, ar visi įgulos nariai turi galiojančius tarptautinius sveikatos pažymėjimus. Įsitikinama, kad įgulos nariai, kurie įrašyti į laivo aliarmo tvarkaraštį, turi atitinkamą pasirengimą (gelbėjimo katerio, valties, plausto vado, minios valdymo ir t. t.).

10. Tikrinama, ar laiku pagal pranešimus jūrininkams koreguojami jūrlapiai ir navigacinė literatūra, ar vykdomas reiso planavimas, kaip tai numatyta Saugaus laivo valdymo vadove, ar panaikinta magnetinio kompaso rodmenų paklaida.

11. Įsitikinama, ar:

11.1. laive yra Šiukšlių tvarkymo planas ir Šiukšlių tvarkymo registracijos žurnalas, atkreipiant dėmesį į tai, kaip vykdomi šiukšlių apdorojimo plano reikalavimai, ar teisingai pildomas žurnalas;

11.2. teisingai pildomas naftos produktų ir naftuotų vandenų valymo operacijų žurnalas;

11.3. žurnale laiku daromi įrašai keičiant kuro sistemas su skirtingu sieros kiekiu;

11.4. bunkeruojant laivą pateikiami dokumentai, patvirtinantys kuro sudėtį, paimami kuro mėginiai ir laive jie laikomi ne mažiau kaip 12 mėnesių;

11.5. žurnale daromi įrašai apie ozono sluoksnį ardančių medžiagų kiekį laive, jų papildymą arba perdavimą kranto utilizavimo įmonei;

11.6. laive yra Administracijos patvirtinta laivo stovumo informacija ir Veiksmų laivo korpuso pažeidimo atveju planas ir ar vadovaujantys įgulos nariai, atsakingi už laivo pakrovimą ir iškrovimą, atlieka laivo stovumo skaičiavimus;

11.7. laive yra Avarinis kovos su naftos tarša planas (SOPEP), patikrinama, ar kontaktinių duomenų priedas atnaujintas.

12. Tikrinama, ar:

12.1. Krovinio tvirtinimo vadovas patvirtintas Administracijos arba įgaliotos klasifikacinės bendrovės;

12.2. kovos su gaisru planai yra pakabinti laivo patalpose ir ar yra laivo antstato išorėje lengvai prieinamose vietose;

12.3. laivo dienyne yra įrašas, nustatantis darbo laive kalbą, ar laivo dienyne (arba kitame nustatytos formos žurnale) yra įrašai apie įgulos mokymus ir pratybas avarinėse situacijose (laivo palikimas, gaisras, kovos su tarša, piratų, teroristinis užpuolimas);

12.4. parengti gelbėjimosi įrangos priežiūros planai ir instrukcijos, kaip naudotis gelbėjimosi priemonėmis pagal Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (toliau – SOLAS 74) reikalavimus, ar šios instrukcijos prieinamos kiekvienam įgulos nariui, ar pakabintos bendrojo naudojimo patalpose (valgykla, poilsio salonas, koridoriai), ar jos parengtos kiekvienam įgulos nariui suprantama kalba;

12.5. laivo aliarmo tvarkaraštis atitinka SOLAS 74 reikalavimus, ar atnaujintas pagal įgulos pasikeitimus, ar pakabintas vairinėje, koridoriuose, pagrindinės jėgainės valdymo patalpoje; ar tvarkaraštyje numatytas pagrindinių atsakingų asmenų pavadavimas, jeigu paskirtas asmuo nebegali vykdyti savo funkcijų (susirgo, susižeidė ir kt.); ar Keleivinių laivų aliarmo tvarkaraščio forma yra pavirtinta Administracijos;

12.6. keleiviniuose laivuose vykdomos Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 (toliau – Reglamentas) nuostatos, susijusios su keleivių vežimo paslaugomis ir jūrų kruizais:

12.6.1. ar keleiviams kaip vežimo sutarties įrodymas išduodami bilietai;

12.6.2. keleiviams teikiama būtiniausia informacija;

12.6.3. užtikrinamos riboto judumo asmenų teisės;

12.6.4. aptarnaujantis personalas apmokytas pagal Reglamento IV priedo nuostatas.

III SKYRIUS

LAIVO KORPUSO, ĮRENGINIŲ, MECHANIZMŲ IR SISTEMŲ PATIKRINIMAS

13. Apžiūrint laivo korpusą būtina įvertinti laivo korpuso apkalos būklę – jeigu randama įlenkimų, įtrūkimų, denio apkalos gofrų, laikinų užsandarinimų (cemento dėžės), keliančių vandens patekimo į patalpas grėsmę arba galinčių daryti įtaką korpuso konstrukcijos tvirtumui, būtina pareikalauti klasifikacinės bendrovės laivo korpuso pažeidimų apžiūros ir jos sprendimo dėl galimos tolimesnės laivo eksploatacijos.

14. Iš vidaus būtina apžiūrėti laivų, kuriems daugiau nei 12 metų, forpiko patalpas ir bent vieną iš balastinių dvigubo dugno cisternų, jeigu šios cisternos užpildomos ne kuru, o užbortiniu vandeniu. Tanklaiviuose ir balkeriuose turi būti laivo korpuso konstrukcijų likutinio storio matavimo byla ir klasifikacinės bendrovės, vykdančios techninę laivo priežiūrą, liudijimas, patvirtinantis korpuso konstrukcijų būklės tinkamumą nustatytam laivo plaukiojimo rajonui.

15. Tikrinama:

15.1. krovininių triumų dangčių būklė, triumų dangčių uždarymo mechanizmų ir vamzdynų būklė, atkreipiant dėmesį į dangčio užsandarinimo tarpinių būklę; taip pat laivo išorinio kontūro (antstato) vandeniui nelaidžių durų, ventiliacijos angų užsandarinimo dangčių, cisternų alsuoklių bei cisternų užpildymo lygio matavimo vamzdžių ir jų užsandarinimo įrangos būklė;

15.2. pleištinių durų vandeniui nelaidžiose pertvarose būklė, durų uždarymo signalizacija ir jų valdymas iš visų valdymo vietų; tikrinama, ar balkerių krovininiuose triumuose veikia vandens lygio signalizacija;

15.3. avarinių išėjimų iš patalpų būklė, atkreipiant dėmesį į durų ir trapų techninę būklę, pagrindinį ir avarinį apšvietimą;

15.4. laivo vairo mechanizmo valdymas iš visų valdymo vietų, įsitikinama, kad laivo vadovaujantis personalas moka perjungti laivo valdymą iš visų valdymo vietų ir žino, kaip valdyti laivą sugedus pagrindiniam laivo valdymo mechanizmui, įsitikinama, kad vairinėje ir laivo vairo mechanizmų patalpoje yra pakabinta laivo avarinio valdymo schema; taip pat tikrinama, ar yra patikimas ryšys tarp vairinės ir kitų vairo valdymo vietų.

16. Apžiūrima ir įvertinama:

16.1. laivo inkaravimo, švartavimo mechanizmų, švartavimo lynų būklė, atkreipiant dėmesį į susidėvėjimą ir avarinius išjungiklius;

16.2. magistralinių vamzdynų gaisro gesinimo vandeniu sistemos būklė, atkreipiant dėmesį į laikinus kiaurymių užsandarinimus apkabomis; hidrantų, gaisrinių žarnų ir jų švirkštų būklė. Kilus įtarimui dėl žarnų būklės, jos išbandomos darbiniu slėgiu, įjungus pagrindinius gaisro gesinimo siurblius.

17. Tikrinamas avarinio gaisro gesinimo siurblio veikimas, prijungus prie labiausiai nutolusių hidrantų dvi žarnas, įsitikinama, kad magistralėje sukuriamas reikalaujamas slėgis.

18. Tikrinama, ar patalpose, kur įrengta tūrinio gaisro gesinimo sistema, veikia šios sistemos įjungimo garso ir šviesos signalizacija. Įsitikinama, kad patalpose veikia gaisro aptikimo signalizacija. Patikrinama, ar veikia gaisro aptikimo signalizacijos sistema tik iš avarinio elektros energijos šaltinio, išjungus pagrindinį maitinimą elektra. Patikrinama, ar laive yra imitatoriai, leidžiantys patikrinti gaisro aptikimo sistemos įvairaus veikimo principų daviklius. Patikrinama, ar laive yra įranga, leidžianti nustatyti tūrinio gaisro gesinimo medžiagos kiekį talpose.

19. Įsitikinama, kad Gaisro gesinimo planas atitinka nešiojamų gaisro gesintuvų, priešgaisrinės įrangos ir sistemų išdėstymą laive. Patikrinama ventiliatorių, kuro bei tepalo siurblių, garo katilo išjungimo galimybė iš nuotolinių valdymo postų. Patikrinama, ar veikia priešgaisrinių durų nuotolinis valdymas ir signalizacija, ar veikia priešgaisrinių sklendžių valdymas ventiliacijos kanaluose. Patikrinama, ar veikia nuotolinis kertamųjų kranų valdymas kuro ir tepalo cisternų vamzdynuose. Įsitikinama, kad nešiojami gaisro gesintuvai nustatytu periodiškumu tikrinami kranto specializuotose įmonėse.

20. Tikrinama, ar visa priešgaisrinė įranga prižiūrima, išbandoma pagal planus ir instrukcijas, kaip tai numatyta SOLAS 74 II-2 dalies 14, 15 taisyklėse. Įsitikinama, kad laive reguliariai vykdomi kovos su gaisru mokymai.

21. Inspektorius, suderinęs su laivo kapitonu, siekdamas įvertinti įgulos narių pasirengimą kovai su gaisru, gali pareikalauti pademonstruoti imituoto gaisro gesinimą, naudojant gaisrininkų aprangą ir suslėgto oro kvėpavimo aparatus.

22. Tikrinant pagrindinę jėgainę ir pagalbinius mechanizmus, būtina atkreipti dėmesį į patalpų ir mechanizmų būklę ir švarą: kuro arba tepalų nutekėjimai iš variklių ar siurblių gali kelti gaisro grėsmę. Būtina atkreipti dėmesį į vamzdynų, armatūros, variklių detalių, kurių temperatūra būna aukšta, šiluminės izoliacijos būklę. Patikrinama, ar neišmontuoti kontroliniai matavimo prietaisai, apsaugos ir signalizacijos sistemos.

23. Tikrinama, ar veikia pagrindinio variklio avarinio sustabdymo sistema iš vairinės ir centrinio valdymo pulto. Pasirinktinai patikrinama, ar veikia pagrindinės jėgainės ir pagalbinių variklių avarinės signalizacijos ir apsaugos sistemos. Patikrinama, ar pradeda veikti automatinis pagalbinis variklis, esantis parengimo padėtyje, sugedus veikiančiam varikliui, jeigu laive tokia sistema numatyta.

24. Tikrinama, ar veikia garo katilo ir šiukšlių deginimo krosnies avarinės signalizacijos bei apsaugos sistemos, garo katilo aukšto slėgio avarinis apsaugos vožtuvas.

25. Jeigu neveikia bent vienas iš generatorių, reikia įsitikinti, kad likusių generatorių galingumo užtenka saugiai laivo eksploatacijai.

26. Tikrinamas avarinio generatoriaus automatinis įsijungimas, išjungus pagrindinį maitinimo šaltinį. Įsitikinama, kad avarinio variklio būklė užtikrina maitinimą visiems įrenginiams, prijungtiems prie avarinio paskirstymo skydo.

27. Išjungus pagrindinį maitinimo šaltinį, patikrinama, ar avarinio apšvietimo jėgainės veikimui gyvenamosiose ir tarnybinėse patalpose pakanka tik akumuliatorinių baterijų. Tikrinama akumuliatorinių baterijų būklė.

28. Pagal prietaisų ant pagrindinio paskirstymo skydo rodmenis tikrinama, ar elektros tinklų izoliacijos varžos dydis atitinka nustatytus reikalavimus.

29. Prieš pradedant tikrinti naftuotų vandenų valymo įrangą, įsitikinama, kad įrangos sudėtis atitinka Jūros apsaugos nuo užteršimo nafta tarptautinio liudijimo A priede (tanklaiviams – B priede) numatytą sudėtį. Patikrinama, ar veikia naftuotų vandenų valymo įranga. Įsitikinama, kad veikia signalizacija ir apsauga, jeigu išpilamame už borto vandenyje naftos kiekis viršija 15 dalių iš milijono (ppm). Laive turi būti saugomi po paskutinio įgaliotos klasifikacinės bendrovės inspektoriaus laivo naftuotos įrangos patikrinimo išvalyto nuo naftos produktų laboratoriniai vandens analizės rezultatai. Įsitikinama, kad laive nėra sumontuotų vamzdynų, leidžiančių išpilti nafta užterštus vandenis tiesiai už borto nenaudojant valymo įrangos.

30. Įsitikinama, kad laive nuotekos tvarkomos, kaip to reikalauja Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (toliau – MARPOL) IV dalies nuostatos.

31. Įsitikinama, kad laive šiukšlės tvarkomos pagal patvirtintą Šiukšlių apdorojimo planą ir atitinka MARPOL V dalies nuostatas.

32. Prieš pradedant tikrinti laivo gelbėjimosi priemones ir įrangą, įsitikinama, kad šių priemonių ir įrangos kiekis bei sudėtis atitinka Tarptautinio krovininio laivo saugios įrangos liudijimo E priedo nuorodas.

33. Tikrinama, ar gelbėjimosi valčių, plaustų, ratų, liemenių ženklinimas atitinka Tarptautinio gelbėjimosi įrangos kodekso reikalavimus. Įsitikinama, kad gelbėjimosi valčių ir jų nuleidimo įranga prižiūrima pagal laivo savininko sudarytus planus, kaip tai numatyta Saugaus laivo valdymo vadovo procedūrose.

34. Siekiant įvertinti techninę būklę, suderinus su laivo kapitonu ir atitinkamomis uosto kapitono tarnybomis, į vandenį nuleidžiama gelbėjimosi valtis ir atliekamas bandomasis plaukiojimas, maksimaliai apkraunant valties variklį. Valtis turi būti nuleidžiama į vandenį be įgulos. Numetamų valčių išbandymas turi būti vykdomas tik su kapitono sutikimu ir įvertinus situaciją akvatorijoje prie krantinės, kur prišvartuotas laivas.

35. Tikrinamas laivo įgulos pasirengimas palikti laivą esant avarinei situacijai, apklausiant įgulos narius, atsakingus už valties parengimą nuleidimui ir jos nuleidimą, atkreipiant dėmėsį į įgulos pasirengimą ir valčių pakabinimo kablių konstrukcijos išmanymą, jeigu valčių nuleidimui laive naudojami kabliai, kurie gali būti atkabinami ir su apkrova. Įvertinama įgulos narių apranga, gelbėjimosi liemenių arba hidrokostiumų naudojimas, kiekvieno įgulos nario pareigų žinojimas.

36. Įsitikinama, kad pripučiami gelbėjimosi plaustai ir hidrostatiniai plaustų atkabinimo įrenginiai yra patikrinti specializuotose kranto įmonėse, kaip tai numatyta SOLAS 74 III dalies 20 taisyklėje, ir teisingai pritvirtinti prie laivo konstrukcijų. Patikrinama, ar prie plaustų ir gelbėjimo valčių nuleidimo vietų yra nuleidimo instrukcijos, ar veikia šių vietų avarinis apšvietimas, ar veikia vandens paviršiaus apšvietimas valčių (plaustų) nuleidimo už borto vietose.

37. Įsitikinama, kad gelbėjimo valčių pakabinimo kabliai, kurie gali būti atkabinami ir su apkrova, yra kruopščiai tikrinami kiekvienais metais ir kas penkeri metai išbandomi, kaip tai numatyta SOLAS 74 III dalies 20 taisyklėje ir Įrangos techninės priežiūros procedūroje laivo Saugaus valdymo vadove.

38. Tikrinamas gelbėjimo valties išsausinimo siurblys, prožektorius, įsitikinama, kad kuro bakas užpildytas kuru pagal oro sąlygas, atitinkančias laivo plaukiojimo rajoną. Patikrinama, ar galioja maisto raciono, geriamojo vandens, vaistų vartojimo laikas.

39. Prieš pradedant radijo navigacinės įrangos patikrinimą krovininiuose laivuose, įsitikinama, kad ji atitinka Tarptautinio krovininio laivo saugios radijo įrangos liudijimo R priedo ir Tarptautinio krovininio laivo saugios įrangos liudijimo E priedo, o keleiviniuose laivuose – Keleivinio laivo saugumo liudijimo P priedo reikalavimus.

40. Tikrinama, ar veikia laivo reiso duomenų registravimo įranga (VDR), laivo Automatinės identifikavimo sistemos (toliau – AIS) įranga. Įsitikinama, kad laivavedžiai moka įvesti duomenis į AIS, žino, kaip naudoti VDR įrangą, įvykus laivo avarijai.

41. Tikrinama, ar laivas siunčia informaciją, reikalaujamą pagal SOLAS 74 V dalies 19-1 taisyklės nuostatas, ir laivo kapitonas žino šios aparatūros išjungimo procedūrą.

42. Tikrinama, ar atliktas kasmetinis VDR ir AIS įrangos patikrinimas specializuotose kranto įmonėse.

43. Jeigu laive naudojami elektroniniai jūrlapiai, tikrinama, ar jų koregavimas atliekamas laiku.

44. Įsitikinama, kad budintys laivavedžiai moka naudotis navigacine ir Pasauline jūrinio ryšio ir laivybos saugumo sistemos (GMDSS) aparatūra.

45. Tikrinama, ar laive registruojami navigaciniai incidentai, kaip to reikalaujama SOLAS 74 V dalies 28 taisyklėje.

46. Tikrinama, ar budintys laivavedžiai moka siųsti nelaimės signalus GMDSS ir Ultra trumpųjų bangų (UTB) siųstuvais.

47. Tikrinama, ar įgulos nariai moka naudotis avarinę palydovinę vietą nurodančia buja (EPIRB).

48. Tikrinama, ar veikia GMDSS ir UTB, išjungus pagrindinį maitinimo elektra šaltinį. Patikrinama GMDSS avarinių akumuliatorinių baterijų būklė.

49. Tikrinama, ar radaras 9 GHZ režimu priima radarinio paieškos ir gelbėjimo atsakiklio (SART) signalus.

IV SKYRIUS

LAIVO SULAIKYMO UOSTE KRITERIJAI

50. Laive nėra privalomų dokumentų arba pasibaigęs jų galiojimo laikas.

51. Laivo įgula neatitinka Minimalios įgulos sudėties liudijimo reikalavimų.

52. Pagrindinės jėgainės arba kitų svarbių mechanizmų, elektros įrangos gedimai kelia grėsmę saugiai laivo eksploatacijai.

53. Neišvalytos pagrindinės jėgainės patalpos, vamzdynų šiluminė izoliacija persisunkusi kuru arba tepalais, patalpose yra daug tepaluotų vandenų, neveikia nusausinimo sistema.

54. Neveikia avarinis generatorius, avarinis apšvietimas, sugedusios avarinės akumuliatoriaus baterijos.

55. Nepakankamai individualių gelbėjimosi priemonių arba jos netinkamos naudoti. Neveikia gelbėjimo valčių (plaustų) nuleidimo įranga.

56. Nepakankamas kiekis arba nepatikimas priešgaisrinių įrenginių, siurblių, gaisrinės signalizacijos, stacionarios tūrinės gaisro gesinimo sistemos, priešgaisrinių sklendžių ventiliacijos kanaluose, nuotolinių momentinio uždarymo ventilių kuro ir tepalo sistemose, nuotolinio ventiliacijos, kuro ir tepalo siurblių išjungimo sistemų veikimas.

57. Nepakankamas gesinimo skysčio kiekis arba nepatikimas stacionarios priešgaisrinės sistemos veikimas tanklaivių krovininiame denyje. Nepatikimas inertinių dujų sistemos veikimas tanklaiviuose.

58. Nepakankamas kiekis arba netinkamos naudojimui signalinės ugnys, ženklai ir garso signalai.

59. Radijo įrenginių gedimas arba nepatikimas šių įrenginių nelaimės signalo siuntimas į eterį.

60. Nekoreguoti jūrlapiai ir kita navigacinė literatūra planuojamo reiso jūros rajonams.

61. Laive nėra ir nerengiamas planas kitam laivo reisui.

62. Laive nėra arba nepatikimai veikia navigaciniai įrenginiai, privalomi pagal SOLAS 74 taisyklę V-12(o).

63. Siurblinės ventiliacijos kanalai neatitinka SOLAS 74 reikalavimų (tanklaiviams).

64. Dyzeliniuose varikliuose aukšto slėgio kuro tiekimo vamzdžiai neatitinka SOLAS 74 konvencijos reikalavimų.

65. Laivo įgula nepasirengusi veiksmams avarinėse situacijose (gaisras laive, laivo palikimas, piratų, teroristinis užpuolimas, naftos prapylimas).

66. Nevykdomi konvencijos SOLAS 74 XI dalies 2 taisyklės reikalavimai laivo korpuso konstrukcijų būklės sustiprintos kontrolės programos įgyvendinimui.

67. Nėra arba netinkamai veikia VDR aparatūra.

68. Žymus laivo korpuso deformavimas, korozija, galinti turėti įtakos laivo korpuso stiprumui ir sandarumui. Laivo antstatas, denio ir korpuso apkala surūdijusi, nenudažyta.

69. Akivaizdus laivo stovumo nepakankamumas.

70. Kapitonas nepateikia informacijos, patvirtinančios, kad jis reiso metu galėtų tinkamai įvertinti ir apskaičiuoti laivo stovumą, keičiantis reiso sąlygoms.

71. Nėra triumų dangčių, vandeniui nelaidžių durų, ventiliacinių angų uždarymo įrenginių arba netinkama jų būklė.

72. Laivas perkrautas.

73. Ant laivo korpuso apkalos nėra arba nematomi krovininės žymos ženklai.

74. Laive nėra arba tinkamai neveikia naftuotų vandenų filtravimo, naftos išpylimo į jūrą valdymo ir kontrolės arba 15 ppm koncentracijos signalizacijos įrenginiai.

75. Nepakankamas planuojamam laivo reisui laisvas tūris kuro (tepalo) nutekėjimų arba naftuotų vandenų cisternose.

76. Laive nėra Operacijų su nafta ir jos produktais registracijos žurnalo.

77. Laive naudojamas kuras, kuriame sieros kiekis neatitinka reikalavimų.

78. Laive rasta nelegali naftuotų vandenų nusausinimo sistema.

79. Nėra Šiukšlių tvarkymo plano.

80. Nėra Šiukšlių tvarkymo registracijos žurnalo.

81. Laivo įgula nežino Šiukšlių tvarkymo plano reikalavimų.

82. Laivo įgulos vadovaujantys nariai neturi laivo valstybės vėliavos administracijos diplomų patvirtinimų, nėra dokumento, patvirtinančio, kad dėl diplomų patvirtinimo buvo kreiptasi į laivo vėliavos šalies administraciją.

83. Įgulos sudėtis ir kvalifikacija neatitinka Minimalios įgulos sudėties liudijimo reikalavimų.

84. Laivo įgulos nariai neturi kvalifikacijos liudijimų.

85. Prasidėjus reisui nėra galimybės organizuoti budėjimo, nes nėra pailsėjusių įgulos narių.

86. Laive organizuotas laivavedžių ir mechanikų budėjimas neatitinka Administracijos reikalavimų.

87. Laive nepakankamas maisto atsargų ir geriamojo vandens kiekis būsimam reisui.

88. Laivo gyvenamųjų ir tarnybinių patalpų būklė – antisanitarinė.

89. Gyvenamosios patalpos nešildomos.

90. Laivas neatitinka 2006 m. Darbo jūrų laivyboje konvencijos reikalavimų.

__________________

Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre

įregistruotų laivų patikrinimo ir liudijimų

išdavimo tvarkos aprašo

8 priedas

LAIVO KORPUSO KONSTRUKCIJŲ, MECHANIZMŲ, SISTEMŲ IR ĮRANGOS TECHNINĖS BŪKLĖS VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Laivo korpuso konstrukcijų, mechanizmų, sistemų ir įrangos techninės būklės vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato laivų techninės būklės vertinimo tvarką ir reikalavimus.

2. Laivo savininko prašymu laivo korpuso konstrukcijų, mechanizmų, sistemų ir įrangos techninės būklės vertinimą (toliau – laivo techninės būklės vertinimas) Lietuvos saugios laivybos administracijos (toliau – Administracija) inspektoriai (toliau – inspektorius) atlieka tik eksploatuojamuose krovininiuose laivuose, kurių bendroji talpa (toliau – BT) yra 300 ir mažiau, ir žvejybos laivuose, kurių ilgis yra mažesnis negu 24 m.

3. Laivo žymus modernizavimas (laivo korpuso matmenų pakeitimas, pvz., pailginimas, anstato arhitektūros pakeitimas, pagrindinio variklio keitimas) prilyginamas naujo laivo statybai, todėl šiuo atveju projektinę dokumentaciją vertina ir patvirtina įgaliotos klasifikacinės bendrovės ekspertai. Šios bendrovės atlieka ir modernizavimo darbų vykdymo priežiūrą.

4. Laive turi būti techninė dokumentacija, reikalaujama klasifikacinės bendrovės (administracijos), pagal kurios taisyklių reikalavimus buvo pastatytas laivas. Dokumentacija gali būti elektroninio formato. Minimali techninės dokumentacijos apimtis:

4.1. Laivo pagrindinių matmenų brėžiniai, korpuso apkalos išklotinė su korpuso konstrukcijų likutinio storio matavimais.

4.2. Laivo kuro, tepalo, gaisro gesinimo, balasto sistemų brėžiniai, schemos.

4.3. Laivo elektros įrangos schemos, elektros generatorių apkrovimo balanso paskaičiavimai.

4.4. Inkaravimo, švartavimo įrangos brėžiniai, schemos.

4.5. Navigacinių žibintų, garso signalų sertifikatai, žibintų ir garso signalų išdėstymo laive schemos.

4.6. Navigacinių radijo ryšio antenų išdėstymo laive brėžiniai.

4.7. Laivo povandeninės dalies apžiūros doke (arba ant kranto) korpuso konstrukcijų defektavimo ir atliktų darbų aktai.

4.8. Įgaliotos klasifikacinės bendrovės, kuri vykdė laivo techninę priežiūrą, apžiūrų ir patikrinimų aktai ir liudijimai.

5. Laivo techninės būklės vertinimas vykdomas atliekant laivo korpuso konstrukcijų, mechanizmų, sistemų ir įrangos apžiūras patikrinimo metu. Apžiūrų apimtis priklauso nuo laivo patikrinimo paskirties.

6. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

6.1. Pirmasis laivo patikrinimas – laivo patikrinimas, kurio tikslas – pirmą kartą išduoti Saugaus plaukiojimo liudijimą arba Žvejybos laivo atitikties liudijimą

6.2. Kasmetinis laivo patikrinimas – laivo patikrinimas, kurio tikslas – Saugaus plaukiojimo liudijimo arba Žvejybos laivo atitikties liudijimo patvirtinimas.

6.3. Neeilinis laivo patikrinimas – laivo patikrinimas Administracijos iniciatyva po laivo avarijos arba laivo savininkui prašant po remonto Saugaus plaukiojimo liudijimo arba Žvejybos laivo atitikties liudijimo išdavimui arba patvirtinimui.

6.4. Periodinis laivo patikrinimas – laivo patikrinimas kas penkeri metai, kurio tikslas – Saugaus plaukiojimo liudijimo išdavimas, arba kas ketveri metai, kurio tikslas – Žvejybos laivo atitikties liudijimo, kurio galiojimo laikas pasibaigė, išdavimas.

6.5. Laivo povandeninės dalies patikrinimas – laivo povandeninės korpuso dalies, sraigto, vairo įrangos, užbortinių ir dugno kingstonų ir kitos paskirties vožtuvų apžiūra doke arba laivą iškėlus ant kranto, siekiant įvertinti jo techninę būklę.

7. Laivo techninei būklei įvertinti inspektorius kartu su laivo savininku sudaro laivo būklės vertinimo planą (Tvarkos aprašo 2 priedas)

8. Atlikus laivo techninės būklės vertinimą pagal plane numatytas priemones, inspektorius parengia laivo techninės būklės vertinimo ataskaitą, kuri susideda iš:

8.1. Laivo korpuso konstrukcijų, mechanizmų, sistemų ir įrangos techninių apžiūrų ir jų vykdymo kontrolės plano (Tvarkos aprašo 1 priedas).

8.2. Laivo techninės apžiūros doke/ant kranto ataskaitos (Tvarkos aprašo 1 priedas).

8.3. Navigacinių žibintų ir garso signalinės įrangos sąrašo (Tvarkos aprašo 3 priedas).

8.4. Patikrintų objektų nuotraukų. Visi tikrinami objektai turi būti fotografuojami.

9. Pasirašytą Laivo techninės būklės vertinimo ataskaitą inspektorius (-iai) perduoda laivo kapitonui arba savininkui ir įveda į atitinkamo laivo bylą Laivų inspektavimo informacinėje sistemoje (LIIS).

Laivo techninės būklės vertinimo ataskaita turi būti saugoma laive visą laivo registracijos Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre laiką.

Jeigu būklės vertinimo išvada patvirtina, kad laivas gali būti saugiai eksploatuojamas, inspektorius, priklausomai nuo laivo patikrinimo apimties (periodinis, kasmetinis), parengia naujus arba patvirtina esamus liudijimus.

Pasirašytų naujų liudijimų arba patvirtintų liudijimų kopijas inspektorius įveda į LIIS.

10. Laivo savininkas arba remonto įmonė, teikianti objektą apžiūrai, turi jį paruošti, kad būtų laikomasi darbo saugos taisyklių reikalavimų (ventiliacija, apšvietimas, saugus priėjimas ir t. t.). Prieš apžiūrint cisternas iš vidaus turi būti įsitikinta, kad inspektoriaus darbas cisternos viduje bus saugus. Atliekant šiuos darbus, turi būti laikomasi darbams uždarose pavojingose patalpose nustatytų procedūrų. Jeigu nesilaikoma darbo saugos taisyklių reikalavimų, inspektorius turi atsisakyti objekto apžiūros.

11. Nustatydamas leistiną mechanizmų detalių susidėvėjimą ir priimdamas sprendimą dėl laivo korpuso konstrukcijų, mechanizmų, priešgaisrinės įrangos ir sistemų tinkamumo tolesnei eksploatacijai ar jų išbandymui, inspektorius vadovaujasi gamintojo nustatytomis normomis, įgaliotų klasifikacinių bendrovių taisyklių, pagal kurių reikalavimus buvo pastatytas laivas, nuostatomis arba šio Tvarkos aprašo 4 priedo rekomendacijomis.

II SKYRIUS

LAIVO PATIKRINIMAS

Pirmas laivo patikrinimas

12. Pirmas laivo patikrinimas atliekamas įregistravus laivą Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre (toliau – Registras) laivo savininkui prašant išduoti Laivo saugaus plaukiojimo liudijimą arba Žvejybos laivo atitikties liudijimą. Prieš atliekant laivo būklės vertinimą, reikia iš įgaliotos klasifikacinės bendrovės arba jūrinės administracijos, kuri vykdė šio laivo techninę priežiūrą, gauti informaciją apie laivo būklę.

13. Jeigu laivas turi galiojančius dokumentus, patvirtinančius laivo tinkamumą plaukioti nustatytame plaukiojimo rajone, laivo būklės vertinimą galima apriboti patikrinimo apimtimi, taikoma konkrečiam laivui, kaip tai nurodyta Registre įregistruotų laivų patikrinimo ir liudijimų išdavimo tvarkos aprašo 4 priede.

14. Jeigu pirmas laivo patikrinimas atliekamas įregistravus jį Registre, o dokumentų, patvirtinančių laivo tinkamumą nustatytam plaukiojimo rajonui, galiojimas pasibaigęs, prieš atliekant laivo būklės vertinimą, reikia iš įgaliotos klasifikacinės bendrovės arba jūrinės administracijos, kuri vykdė šio laivo techninę priežiūrą, gauti visą informaciją apie buvusius trūkumus arba taikytus apribojimus. Šiuo atveju turi būti atliktas laivo povandeninės dalies patikrinimas. Laivams, kuriems daugiau kaip 15 metų, suderinus su inspektoriumi matavimo vietas, atliekamas korpuso apkalos ir konstrukcijų, mechanizmų pamatų/atramų storio likutinis matavimas. Storio matavimus gali atlikti tiktai įgaliotų klasifikacinių bendrovių pripažintos įmonės.

15. Laivų būklės vertinimas:

15.1. Atliekant laivo korpuso apkalos vertinimą, būtina naudotis plaktuku (svoris – ne mažiau 200 g), apdaužant įtartinas vietas. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į denio apkalos būklę sujungimo su širstreku, falšborto sujungimu su deniu vietose, denio apkalos būklę tralo pakėlimo slipe vietose. Atkreiptinas dėmesys į ventiliacijos kanalų ir pertvarų suvirinimo vietas, cisternų oro alsuoklių pritvirtinimo denyje vietas. Apžiūrint triumų komingsus, būtina atkreipti dėmesį į komingsų sujungimą su denio apkala, komingsų būklę užsandarinimo gumų vietose.

Suderinus su inspektoriumi, iš vidaus turi būti apžiūrėtos forpiko, achterpiko ir balasto cisternos. Cisternų, garo katilų, suslėgto oro indų, anglies dvideginio indų išbandymas turi būti vykdomas slėgiu, kaip to reikalauja įgaliotos klasifikacinės bendrovės, pagal kurios suderintą projektą buvo pastatytas laivas, taisyklės arba vadovaujantis šio Tvarkos aprašo 4 priedo rekomendacijomis. Korpuso konstrukcijų, cisternų, krovimo įrangos suvirinimo darbus gali atlikti tik suvirintojai, turintys įgaliotų klasifikacinių bendrovių kvalifikacijos patvirtinimą tokiems dabams atlikti.

15.2. Pagrindiniai, pagalbiniai varikliai, kompresoriai, siurbliai, elektros generatoriai, atsižvelgiant į jų darbo valandų skaičių, vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis, turi būti pateikti apžiūrai iš dalies išardyti. Apžiūrų apimtį kiekvienu konkrečiu atveju nustato inspektorius. Inspektoriui turi būti pateikti detalių defektavimo rezultatai. Jeigu remonto arba eksploatacijos metu keičiama įranga, mechanizmai, atliekami korpuso remonto darbai inspektoriui turi būti pateikti tokios įrangos, mechanizmų, metalo sertifikatai, patvirtinantys jų galimą panaudojimą laivuose.

15.3. Laivo vairas, sraigto velenas, sraigto veleno guoliai turi būti apžiūrėti laivui stovint doke (ant kranto), turi būti patikrintas vairo plunksnos sandarumas, atliktas detalių defektavimas. Inspektoriui turi būti pateiktas laivo povandeninės dalies defektavimo aktas.

15.4. Turi būti patikrinta akumuliatorinių baterijų būklė, išbandant tiesioginiu apkrovimu pagal paskirtį.

15.5. Turi būti atliktas visos elektros įrangos, kabelių izoliacijos varžos matavimas nešiojamu ommetru. Matavimo protokolas turi būti pateiktas inspektoriui, kuris gali pareikalauti atlikti šiuos matavimus jam stebint. Minimali izoliacijos varžos reikšmė neturi būti mažesnė nei nurodyta šio Tvarkos aprašo 4 priede.

15.6. Jeigu prieš atliekant patikrinimą buvo remontuojami laivo pagrindiniai, pagalbiniai mechanizmai, sistemos ar įrenginiai, laivui stovint prie krantinės turi būti atlikti šių mechanizmų bandymai ir, jeigu inspektoriaus nuožiūra reikia atlikti laivo bandymus jūroje, tokie bandymai turi būti atlikti pagal suderintą su inspektoriumi bandymų programą.

15.7. Turi būti patikrinta ozono sluoksnį ardančių medžiagų turinčios laivo įrangos, sistemų (jeigu tokių yra) būklė.

Periodinis laivo patikrinimas

16. Laivo būklės vertinimas periodinio patikrinimo metu vykdomas tokia pat apimtimi, kaip nurodyta šio Tvarkos aprašo II skyriuje, netaikant 12 ir 14 punkto reikalavimų.

17. Laivo povandeninės dalies patikrinimas turi būti atliekamas du kartus per 5 metų laikotarpį. Laikotarpis tarp laivo povandeninės dalies patikrinimų neturi viršyti 36 mėnesių. Laivų, povandeninės dalies apžiūra doke, suderinus su Administracija, gali būti pakeista į laivo povandeninės dalies apžiūrą naudojant specialią stebėjimo aparatūrą narų pagalba ir stebint Administracijos inspektoriui.

18. Jeigu, pasibaigus Laivo saugaus plaukiojimo liudijimo galiojimui, laivas yra užsienio uoste ir negali būti atliktas jo periodinis patikrinimas, laivo savininko motyvuotu prašymu Administracija ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui gali pratęsti šio liudijimo galiojimą.

Kasmetinis laivo patikrinimas

19. Vertinant laivo techninę būklę kasmetinio laivo patikrinimo metu, tikrinami pagal paskirtį veikiantys laivo pagrindiniai ir pagalbiniai varikliai, sistemos, mechanizmai, įrenginiai šio Tvarkos aprašo 4 priede nurodyta apimtimi, atsižvelgiant į konkretų laivą. Jeigu mechanizmai buvo remontuojami, jų išbandymo apimtis turi būti suderinta su inspektoriumi.

20. Inspektorius turi įsitikinti, kad laive po paskutinio jo patikrinimo nebuvo pakeisti mechanizmai, įranga.

___________________

Priedų pakeitimai:

1 priedas

2 priedas

3 priedo 1 pr.

3 priedo 2 pr.

3 priedo 3 pr.

4 priedas

6 priedas

7 priedas

8 priedo 1 pr.

8 priedo 2 pr.

8 priedo 3 pr.

8 priedo 4 pr.

9 priedas

Pakeitimai: