Suvestinė redakcija nuo 2014-07-03 iki 2016-06-30

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 113-5106, i. k. 103233GISAK0001A-55

Nauja redakcija nuo 2014-07-03:

Nr. 1A-36, 2014-06-20, paskelbta TAR 2014-07-02, i. k. 2014-09514

VALSTYBINĖ GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS

TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKAS

ĮSAKYMAS

DĖL VEISLINIŲ KIAULIŲ PRODUKTYVUMO KONTROLĖS, VERTINIMO IR INFORMACIJOS KAUPIMO TAISYKLIŲ BEI KIAULIŲ KONTROLINIO PENĖJIMO, SKERDIMO, SKERDENŲ IR MĖSOS KOKYBĖS VERTINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2003 m. lapkričio 10 d. Nr. 1A-55

Vilnius

Vadovaudamasis Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3D-228 „Dėl Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų ir administracijos struktūros patvirtinimo“, 5.13 papunkčiu bei vykdydamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. kovo 21 d. pavedimą Nr. 9D-34 (1.14) „Dėl kiaulių veislininkystę reglamentuojančių taisyklių“,

t v i r t i n u pridedamas:

1. Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės, vertinimo ir informacijos kaupimo taisykles;

2. Veislinių kiaulių kontrolinio penėjimo, skerdimo, skerdenų ir mėsos kokybės vertinimo taisykles.

VIRŠININKAS KĘSTUTIS JUOZAS SAIKEVIČIUS

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie žemės ūkio ministerijos viršininko 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1A-55 (Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie žemės ūkio ministerijos viršininko 2014 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 1A – 36 redakcija)

Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės, vertinimo IR informacijos kaupimo taisyklės

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės, vertinimo ir informacijos kaupimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja veislinių kiaulių produktyvumo kontrolę, vertinimą ir informacijos apie kiaulių veislinę vertę kaupimą.

2. Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolę ir vertinimą vykdo kiaulių kontrolės asistentai.

3. Veislinių kiaulių produktyvumo duomenų registravimą kiaulių veislininkystės informacinėje sistemoje vykdo veislinių kiaulių laikytojas, kiaulių kontrolės asistentai arba pripažintų veislininkystės institucijų atstovai. Vykdant veislinių kiaulių produktyvumo kontrolę dalyvauja valstybiniai veislininkystės inspektoriai.

4. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

Grynaveislė kiaulė – kiaulė, kurios tėvai ir protėviai yra įrašyti arba ji pati yra įrašyta arba tinkama būti įrašyta į tos pačios kiaulių veislės kilmės knygą.

Kiaulių produktyvumo kontrolė – kiaulių individualių ir veislės produktyvumo savybių nustatymas, duomenų apskaita, registravimas ir kaupimas kiaulių veislininkystės informacinėje sistemoje.

Kiaulių veislininkystė – selekcijos priemonių sistema kiaulėms veisti ir (arba) genetiškai tobulinti.

Kilmės pažymėjimas – oficialus dokumentas, išduodamas pripažintos veislininkystės institucijos, kuriuo patvirtinama gyvulio ar gemalo tapatybė ir apibūdinama jo kilmė, produktyvumas ir kitas veislinės savybės.

Mišrūnė kiaulė – kiaulė, gauta kryptingai sukryžminus kelių veislių ar linijų grynaveisles kiaules; kiaulės, kurios pačios yra gautos sukryžminus kelių veislių ar linijų kiaules; grynaveisles kiaules su kiaulėmis, priskiriamomis prie vienos iš nurodytų kategorijų. Veislinė mišrūnė kiaulė turi būti įtraukta registrą.

Veislinis kiaulių prieauglis – kiaulaitės – nuo gimimo iki pripažinimo tinkamomis veisti arba naudoti jų kiaušialąstes ir gemalus. Kuiliukai – nuo gimimo iki pripažinimo tinkamais kergti arba naudoti sėklinimui jų spermą.

Veislinis kuilys – kuilys, kurio kilmė ir individualios veislinės savybės atitinka veislei keliamus reikalavimus.

Veislinė paršavedė – kiaulė nuo pirmo apsiparšiavimo, kurios kilmė ir individualios veislinės savybės atitinka veislės reikalavimus ir kuri yra įregistruota kiaulių veislininkystės apskaitos sistemoje ir pagal produktyvumo kontrolės bei genetinės vertės nustatymo rezultatus pripažinta tinkama veisti arba naudoti jos kiaušialąstes ir gemalus.

Veislinis kiaulių branduolys – geriausių veislinių kiaulių grupė, skirta pakaitiniam prieaugliui gauti.

5. Įvertintos veislinės kiaulės įrašomos į atitinkamos kiaulių veislės kilmės knygą vadovaujantis Kiaulių kilmės knygų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 220 „Dėl kilmės knygų nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

6. Lietuvoje veisiamos kiaulės pagal atitikimą veislių požymiams skirstomos į keturias veislių grupes:

6.1. pirmoji – Lietuvos baltosios ir jų tipai, didžiosios baltosios (jorkšyrai), bei jų pirmos kartos mišrūnai;

6.2. antroji – landrasai bei jų pirmos kartos mišrūnai;

6.3. trečioji – pjetrėnai, hempšyrai, diurokai ir jų mišrūnai;

6.4. ketvirtoji – Lietuvos vietinės, Lietuvos baltosios senojo genotipo (genofondinės) kiaulės.

7. Lietuvoje veisiamos kiaulės pagal produktyvumo kryptį skirstomos į motininę ir tėvinę veisles:

7.1. motininės veislės – Lietuvos vietinės, Lietuvos baltosios, didžiosios baltosios, jorkšyrai, landrasai;

7.2. tėvinės veislės – motininių veislių specializuotos tėvinės linijos, diurokai, pjetrėnai, hempšyrai ir jų mišrūnai.

8. Veislinės kiaulės turi būti suženklintos vadovaujantis Veislinių kiaulių registravimo ir ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 3D-376, nustatyta tvarka.

9. Pirmosios ir antrosios veislių grupių veisliniai kuiliai, veislinės paršavedės ir jų prieauglis vertinami pagal patvirtintą BLUP (Best linear unbased prediction) metodiką, o trečiosios ir ketvirtosios veislių grupių kiaulės vertinamos šių Taisyklių nustatyta tvarka pagal 100 balų sistemą. Kuiliai ir paršavedės pagal palikuonių penėjimosi bei mėsinės savybes, mėsos kokybę vertinami atskira 100 balų sistema.

10. Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės, įvertinimo duomenys kaupiami kiaulių veislininkystės informacinėje sistemoje.

II. REGISTRUOJAMI ir KONTROLIUOJAMI VEISLINIŲ KIAULIŲ PRODUKTYVUMO RODIKLIAI

11. Turi būti registruojami ir kontroliuojami šie kontroliuojamų veislinių kiaulių produktyvumo rodikliai:

11.1. Veislinių paršavedžių:

11.1.1. kilmė (atsižvelgiant į tėvo ir motinos įvertinimų vidurkį);

11.1.2. gimusių gyvų, negyvų, mumifikuotų paršelių skaičius (praėjus ne daugiau kaip 24 valandoms po gimimo);

11.1.3. 21 dienos amžiaus vados arba individualus gyvasis svoris (kg);

11.1.4. atjunkytų paršelių skaičius (vnt.) ir individualus gyvasis svoris (kg);

11.1.5. palikuonių penėjimosi bei mėsinės savybės, mėsos kokybė.

11.2. Veislinių kuilių:

11.2.1. kilmė (atsižvelgiant į tėvo ir motinos įvertinimų vidurkį);

11.2.2. reprodukcinės savybės (iš apsėklintų ar sukergtų su kuiliu paršavedžių gimusių gyvų paršelių skaičius);

11.2.3. išsivystymas (gyvasis svoris (kg) ir kūno ilgis (cm)) (pagal ūkio poreikį);

11.2.4. eksterjeras (bendroji išvaizda, konstitucija ir tipingumas savo veislei, kumpiai, kojos, lyties organai) ir sveikatingumas;

11.2.5. palikuonių penėjimosi bei mėsinės savybės, mėsos kokybė. Kuiliai pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes, mėsos kokybę vertinami iki jiems sueina 24 mėnesiai. Kuilys įvertinamas pagal su jo sperma apsėklintų ar sukergtų 4 paršavedžių ne mažiau kaip 10 palikuonių.

11.3. Veislinio prieauglio:

11.3.1. kilmė;

11.3.2. išsivystymas (gyvasis svoris ( kg));

11.3.3. amžius (dienomis), vidutinis lašinių storis (mm) bei raumeningumas (%) (nustatytas ultragarsu, kai palikuonys pasiekia 85 - 110 kg gyvąjį svorį).

III. VEISLINIŲ KIAULIŲ SVĖRIMAS IR MATAVIMAS

12. Gali būti registruojamas 21 dienos amžiaus vados gyvasis svoris – sveriamas visas paršelių lizdas kartu (įvertinant paršavedę, dvidešimt pirmą dieną po apsiparšiavimo sveriami visi paršeliai, taip sužinant paršavedžių pieningumą).

13. Veislinis prieauglis sveriamas, kai pasiekia 85–110 kg gyvąjį svorį.

14. Veisliniai kuiliai sveriami ir matuojami 12 ir 24 mėn. amžiaus.

15. Gali būti registruojamas kiekvieno gimusio ir nujunkyto paršelio gyvasis svoris (gimusių paršelių svoris nustatomas praėjus ne daugiau kaip 24 valandoms po gimimo). Atjunkymo metu gali būti sveriamas kiekvienas paršelis.

IV. VEISLINIŲ KIAULIŲ PRODUKTYVUMO KONTROLĖ

16. Veislinių kiaulių produktyvumo pirminiai duomenys įrašomi į kiaulių veislininkystės informacinę sistemą. Pagal poreikį pirminiai duomenys gali būti registruojami šių Taisyklių 1, 2, 3 ir 4 prieduose nurodytose formose. Už pirminių duomenų tikslumą atsakingi veislinių kiaulių savininkai arba jų įgalioti asmenys.

17. Veislinių kiaulių produktyvumo pirminės apskaitos kontrolę vykdo kiaulių kontrolės asistentai.

18. Kiaulių kontrolės asistentai atlieka pirminį selekcinį veislinių kiaulių vertinimą, analizuoja įvertinto veislinio prieauglio tolimesnį panaudojimą, analizuoja veislinių kiaulių produktyvumo apskaitą, tikrina kiaulių savininko padarytus pirminius įrašus apie:

18.1. veislinių paršavedžių sukergimą ar apsėklinimą;

18.2. apsiparšiavimo data;

18.3. veislinių paršavedžių vislumą;

18.4. paršelių lizdo ir inventorinius numerius;

18.5. 21 dienos amžiaus vados gyvąjį svorį;

18.6. atjunkytų paršelių skaičių;

18.7. veislinio prieauglio pardavimą;

18.8. veislinio prieauglio, paršavedžių ir kuilių išbrokavimą.

19. Kiaulių veislininkystės informacinėje sistemoje registruojami šie bandoje įvykusių pasikeitimų duomenys:

19.1. kiekvienos veislinės paršavedės gimimo vieta ir data, inventorinis (tatuiruotas) ir unikalus plastmasinio ausų įsago numeris (toliau – ind. Nr.), sukergimo (sėklinimo) data ir kergimo eiliškumas, vardas, kuilio ind. Nr., gimimo vieta ir data;

19.2. apsiparšiavimo data, kelintas apsiparšiavimas, ind. Nr., veislė, gimusių paršelių skaičius, gimusių gyvų paršelių skaičius, jų lytis bei lizdo numeris;

19.3. kiekvienos veislinės paršavedės 21 dienos amžiaus vados svoris, paršelių skaičius;

19.4. paršelių atjunkymo data, skaičius atjunkymo metu, kiekvieno ir bendras jų svoris, inventoriniai numeriai, spenių skaičius, paršelių tolimesnis panaudojimas;

19.5. veislinės paršavedės, kuilio, prieauglio išbrokavimo data, ind. Nr, išbrokavimo priežastis;

19.6. veislinio prieauglio ženklinimas – registruojama ženklinimo data, ind. Nr.;

19.7. veislei atrinktų paršelių skaičius, jų gimimo data ir ind. Nr.;

19.8. parduoto veislinio prieauglio ind. Nr., lytis, pardavimo tikslas, naujasis savininkas;

20. Kiaulių veislininkystės informacinėje sistemoje kaupiami šie duomenys:

20.1. veislinių kiaulių kilmės duomenys:

20.1.1. veislinių kiaulių (paršavedžių, kuilių ar prieauglio) ind. Nr.;

20.1.2. apsiparšiavimo data ir gyvulio savininkas;

20.1.3. lytis;

20.1.4. veislė;

20.1.5. linija/šeima;

20.1.6. tėvų, protėvių genealogijos duomenys;

20.2. kergimo/sėklinimo duomenys:

20.2.1. paršavedės ind. Nr.;

20.2.2. kuilio ind. Nr.;

20.2.3. sukergimo/sėklinimo data;

20.2.4. būdas (kergimas ar sėklinimas);

20.3. apsiparšiavimo duomenys:

20.3.1. paršavedės ir kuilio ind. Nr.;

20.3.2. lizdo numeris;

20.3.3. apsiparšiavimo data;

20.3.4. paršelių veislė;

20.3.5. gimusių paršelių skaičius (iš viso);

20.3.6. gimusių gyvų paršelių skaičius;

20.3.7. kiaulaičių ir kuiliukų skaičius;

20.3.8. 21 dienos vados gyvasis svoris (kg) ir paršelių skaičius;

20.3.9. atjunkymo data ir atjunkytų paršelių skaičius, jų tolimesnė paskirtis;

20.4. prieauglio lašinių storio ir raumeningumo įvertinimo ultragarsu duomenys;

20.5. paršavedžių ir kuilių įvertinimo kontrolinio penėjimo metodu (palikuonių penėjimosi bei mėsinių savybių, mėsos kokybės) duomenys;

20.6. paršavedžių, kuilių ir veislinio prieauglio kompleksinio įvertinimo duomenys.

V. VEISLINIO KIAULIŲ PRIEAUGLIO RAUMENINGUMO NUSTATYMAS

21. Veislinio kiaulių prieauglio raumeningumą nustato kiaulių kontrolės asistentas ar jo įgaliotas asmuo.

22. Veislinio prieauglio raumeningumas ir lašinių storis nustatomas ultragarso aparatais, jiems pasiekus 5 - 7 mėn. amžių ir 85 – 110 kg gyvąjį svorį. Matavimas atliekamas specialiame gardelyje.

23. Prieš nustatant veislinio prieauglio raumeningumą, į ultragarsinio matavimo prietaisą įrašomas prieauglio inventorinis Nr., lizdo Nr., amžius dienomis ir gyvasis svoris (kg). Matuojamas lašinių storis dviejose vietose:

23.1. ties 3–4 juosmens slanksteliu ir 7 cm link papilvės nuo vidurinės nugaros linijos (FAT1)(A);

23.2. 10 cm nuo paskutinio šonkaulio galinio krašto link galvos ir 7 cm link papilvės nuo vidurinės nugaros linijos( FAT2)(B). Šioje vietoje nustatomas taip pat ilgiausiojo nugaros raumens storis, mm. Matavimo vietos parodytos 1 paveiksle.

24. Prieauglio raumeningumo duomenys įrašomi į kiaulių veislininkystės informacinę sistemą. Už duomenų teisingumą atsako kiaulių kontrolės asistentai. Veislinis prieauglis, neatitinkantis veislei keliamų reikalavimų, brokuojamas.

1 paveikslas

VI. VEISLINIŲ KIAULIŲ ĮVERTINIMAS

25. Visos veislinės kiaulės (išskyrus šių Taisyklių 6 punkte paminėtas trečios ir ketvirtos veislių grupės kiaules) vertinamos BLUP metodu pagal patvirtintas tam tikros veislės ar veislių grupės įvertinimo metodikas.

26. Veislinių kiaulių įvertinimas BLUP metodu atliekamas naudojantis kiaulių veislininkystės informacinėje sistemoje sukauptais duomenimis, atlikus jų loginę kontrolę.

27. Gali būti įvertinimas bet kurio amžiaus veislinis prieauglis, paršavedės ir kuiliai.

28. Veislinės kiaulės vertinamos pagal produktyvumo bei reprodukcinius rodiklius.

29. Veislinių kiaulių produktyvumo požymiai:

29.1. priesvoris per parą;

29.2. pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio;

29.3. lašinių storis;

29.4. raumeningumas;

30. Veislinių kiaulių reprodukciniai požymiai:

30.1. gimusių paršelių skaičius (iš viso);

30.2. vidutinis apsiparšiavimų skaičius per metus.

31. Vertinamieji požymiai analizuojami pagal multivariacinį gyvulio modelį. Genetiniai vertinimo parametrai perskaičiuojami kas metai.

32. Veislinės vertės rodikliai perskaičiuojami į bioekonominį (biologinės ir ekonominės veislinės vertės) indeksą, pagal kurį įvertinti gyvuliai išvardijami nuo geriausio iki blogiausio. Standartizuoti bioekonominiai indeksai ir veislinės vertės rodikliai pagal pagrindinius selekcijos požymius pateikiami naudotojams. Vertinimo periodiškumas – du kartai per savaitę.

33. Veislinės kiaulės, kurių bioekonominis indeksas yra 100 arba mažesnis, laikomos populiacijos rodiklių blogintojomis ir veislei nenaudojamos.

34. Įvertinimo BLUP metodu rezultatai skelbiami kiaulių veislininkystės informacinėje sistemoje.

VII. VEISLINIŲ KIAULIŲ ATRINKIMO VEISLEI REIKALAVIMAI

35. Minimalūs reikalavimai atrenkant veislinį prieauglį savo bandai papildyti:

35.1. pirmosios veislių grupės kiaulėms – pagal raumeningumą, įvertintą ultragarsu – veislinėms kiaulaitėms ne mažiau kaip 54 % raumenų, veisliniams kuiliukams – ne mažiau kaip 56% raumenų;

35.2. antrosios veislių grupės kiaulėms – pagal raumeningumą, įvertintą ultragarsu – veislinėms kiaulaitėms ne mažiau kaip 55 % raumenų, veisliniams kuiliukams – ne mažiau kaip 57% raumenų;

35.3. trečiosios veislių grupės kiaulėms – pagal raumeningumą, įvertintą ultragarsu – veislinėms kiaulaitėms ne mažiau kaip 56 % raumenų, veisliniams kuiliukams – ne mažiau kaip 58% raumenų;

35.4. veislei atrenkamas produktyviausių paršavedžių prieauglis – sveiki, gerai išsivystę kuiliukai ir kiaulaitės, turintys 14 normalių spenių (išlyga – ne mažiau kaip 12);

35.5. veislei atrinktas prieauglis vertinamas pagal eksterjerą, konstituciją ir sveikatą.

36. Kiaulės, kurios turi kraterinių spenių arba mažiau nei 12 spenių (6 ir 6), arba kurių priekinės kojos ryškios „x” formos yra susiaurėjusios už menčių arba juosmens, įlinkusi nugara, trumpas, riestas (mopsiškas), kreivas snukis ir netaisyklingas dantų sukandimas, ilgas, plokščias kaklas, dviguba ketera, stora oda, stori vokai, akys matinės spalvos, nevertinamos ir išbrokuojamos.

37. Veislinis prieauglis, kuiliai ir paršavedės, kurie netipingi savo veislei, taip pat brokuojami.

38. Jeigu veislinė paršavedė atvedė mažiau nei 7 paršelius, toks apsiparšiavimas laikomas „avariniu” ir duomenys į produktyvumo vidurkio apskaičiavimą neįrašomi. Veislinės paršavedės, patyrusios daugiau nei vieną „avarinį” apsiparšiavimą, nevertinamos ir išbrokuojamos.

VIII. TREČIOSIOS IR KETVIRTOSIOS GRUPIŲ VEISLINIŲ KIAULIŲ VERTINIMAS

39. Ketvirtosios veislių grupės kiaulės vertinamos pagal raumeningumą bet nevykdoma jų atranka, nes jos turi išlaikyti veislei būdingas savybes, populiacijos per mažos, jos turi būti išsaugotos.

40. Veislinio kiaulių prieauglio vertinimas:

40.1. trečiosios ir ketvirtosios veislių grupės veislinis prieauglis vertinamas balais pagal kilmę, išsivystymą (svoris nuo 2 iki 5 (iki 8 ketvirtosios veislių grupės) mėn., raumeningumą pasiekus 85–110 kg gyvąjį svorį, matuojant ultragarso aparatu;

40.2. dviejų mėnesių ir vyresnis veislinis prieauglis, iki bus įvertintas pagal raumeningumą, gali gauti už kilmę 50 balų (1 lentelė), už išsivystymą iki 50 balų (2, 3 lentelės);

40.3. veislinis prieauglis, pasiekęs 85–110 kg gyvąjį svorį, vertinamas pagal:

40.3.1. kilmę – iki 40 balų (1 lentelė);

40.3.2. išsivystymą (gyvasis svoris, kg) – iki 30 balų (2, 3 lentelės);

40.3.3. lašinių storį ir raumeningumą – iki 30 balų (4 lentelė) (vidutinio lašinių storio ir raumeningumo balai dalijami pusiau);

40.4. balai už kilmę skiriami pagal tėvo ir motinos įvertinimų vidurkį (1lentelė). Įvertinus pagal raumeningumą, veislinio prieauglio vertinimas laikomas galutiniu;

41. Mišrūnai vertinami pagal motininę pusę. Mišrūnai, gauti sėklinant su tėvinės ar specializuotų linijų kuiliais, vertinami pagal tėvinę pusę.

42. Veislinių paršavedžių vertinimas:

42.1. veislinės paršavedės po pirmo apsiparšiavimo vertinamos pagal:

42.1.1. kilmę – iki 10 balų (1 lentelė);

42.1.2. 85–110 kg gyvojo svorio raumeningumą – iki 30 balų (4 lentelė). Vidutinio lašinių storio ir raumeningumo balai dalijami pusiau;

42.1.3. eksterjerą – iki 10 balų (5 lentelė);

42.1.4. vislumą – iki 25 balų (6 lentelė);

42.1.5. 21 dienos amžiaus vados gyvąjį svorį (kg) – iki 25 balų (6 lentelė);

42.2. balai už kilmę skiriami pagal tėvo ir motinos įvertinimų vidurkį;

42.3. antro, trečio ir ketvirto apsiparšiavimų paršavedės vertinamos pagal:

42.3.1. kilmę – iki 10 balų (1 lentelė);

42.3.2. jų palikuonių raumeningumą – iki 30 balų (4 lentelė). Vidutinio lašinių storio ir raumeningumo balai dalijami pusiau, o jeigu palikuonių įvertinta mažiau nei 4, vertinama pagal pačios veislinės paršavedės raumeningumą;

42.3.3. eksterjerą – iki 10 balų (5 lentelė);

42.3.4. vislumą – iki 25 balų (6 lentelė);

42.3.5. 21 dienos amžiaus vados gyvąjį svorį (kg) – iki 25 balų (6 lentelė);

42.4. paskutinį kartą veislinės paršavedės vertinamos po 4 apsiparšiavimo;

42.5. veislinių paršavedžių reprodukcinės savybės vertinamos pagal vislumą – gimusių gyvų paršelių skaičių vadoje ir 21 dienos amžiaus paršelių vados gyvąjį svorį (pieningumą);

42.6. pirmaparšės vertinamos pagal pirmojo apsiparšiavimo rezultatus, kitos – pagal vidutinius visų apsiparšiavimų rodiklius;

42.7. jeigu veislinė paršavedė atvedė mažiau nei 7 paršelius, toks apsiparšiavimas laikomas „avariniu” ir duomenys į produktyvumo vidurkio apskaičiavimą neįrašomi. Veislinės paršavedės, patyrusios daugiau kaip vieną „avarinį” apsiparšiavimą, nevertinamos ir išbrokuojamos.

43. Veislinių kuilių vertinimas: trečiosios ir ketvirtosios grupių veisliniai kuiliai vertinami 12 ir 24 mėn. amžiaus 100 balų sistema. Veisliniai kuiliai gali būti iš naujo įvertinami 36 mėnesių amžiaus, jeigu paaiškėja naujų duomenų, turinčių įtakos jų veislinei vertei:

43.1. 12 mėn. amžiaus kuilys vertinamas pagal:

43.1.1. kilmę – iki 30 balų (1 lentelė);

43.1.2. raumeningumą 85–110 kg gyvojo svorio – iki 30 balų (4 lentelė). Vidutinio lašinių storio ir raumeningumo balai dalijami pusiau;

43.1.3. eksterjerą – iki 20 balų (5 lentelė);

43.1.4. išsivystymą – iki 20 balų (7 lentelė);

43.2. 24 mėn. amžiaus veislinis kuilys vertinamas pagal:

43.2.1. kilmę – iki 10 balų (1 lentelė);

43.2.2. 4 veislinių paršavedžių 16 palikuonių raumeningumą – iki 30 balų (4 lentelė). Vidutinio lašinių storio ir raumeningumo balai dalijami pusiau;

43.2.3. eksterjerą – iki 20 balų (5 lentelė);

43.2.4. išsivystymą (svorio ir ilgio balai dalijami pusiau) – iki 20 balų (7 lentelė);

43.2.5. reprodukcines savybes (ne mažiau kaip su 6 paršavedėmis) – iki 20 balų (8 lentelė);

43.3. balai už kilmę skiriami pagal tėvo ir motinos įvertinimų vidurkį;

43.4. veislinio kuilio reprodukcinės savybės vertinamos pagal visų su juo sukergtų paršavedžių vislumą („avariniai“ apsiparšiavimai neįskaitomi);

43.5. veisliniai kuiliai pagal palikuonių penėjimosi bei mėsines savybes, mėsos kokybę, iki jiems sueis 24 mėn. vertinami atskira 100 balų sistema.

_______________________________

1 lentelė. Trečiosios ir ketvirtosios veislių grupių veislinio prieauglio, paršavedžių ir kuilių įvertinimas pagal kilmę


Tėvų balų vidurkis	Gyvulio įvertinimas balais, kai balų maksimumas:
Tėvų balų vidurkis	50	40	30	10
10	5	4	3	1
20	10	8	6	2
30	15	12	9	3
40	20	16	12	4
50	25	20	15	5
60	30	24	18	6
70	35	28	21	7
80	40	32	24	8
90	45	36	27	9
100	50	40	30	10

2 lentelė. Trečiosios veislių grupės veislinio prieauglio išsivystymo vertinimas

Amžius mėnesiais
2			3		4		5		6		7		8
Gyvasis svoris kg		Balai	Gyvasis svoris kg	Balai	Gyvasis svoris kg	Balai	Gyvasis svoris kg	Balai	Gyvasis svoris kg	Balai	Gyvasis svoris kg	Balai	Gyvasis svoris kg	Balai
KUILIUKAI
15,5	0	24	0	34	0	52	0	70	0	82	0	100	0
16	5	25	5	36	5	54	3	72	3	85	3	102	3
16,5	10	26	10	38	10	56	6	74	6	88	6	105	6
17	15	27	15	40	15	58	9	76	9	91	9	108	9
17,5	20	28	20	42	20	60	12	78	12	94	12	111	12
18	25	29	25	44	25	62	15	80	15	97	15	114	15
19	30	30	30	46	30	64	18	82	18	100	18	116	18
20	35	31	35	48	35	66	21	84	21	102	21	118	21
21	40	32	40	50	40	68	24	86	24	104	24	120	24
22	45	33	45	52	45	70	27	88	27	106	27	122	27
23	50	34	50	54	50	72	30	90	30	108	30	124	30
KIAULAITĖS
15,5	0	24	0	34	0	52	0	68	0	82	0	98	0
16	5	25	5	36	5	54	3	70	3	84	3	100	3
16,5	10	26	10	38	10	56	6	72	6	87	6	103	6
17	15	27	15	40	15	58	9	74	9	90	9	106	9
17,5	20	28	20	42	20	60	12	76	12	93	12	109	12
18	25	29	25	44	25	62	15	78	15	96	15	112	15
19	30	30	30	46	30	64	18	80	18	98	18	114	18
20	35	31	35	48	35	66	21	82	21	100	21	116	21
21	40	32	40	50	40	68	24	84	24	102	24	118	24
22	45	33	45	52	45	70	27	86	27	104	27	120	27
23	50	34	50	54	50	72	30	88	30	106	30	122	30

Pastaba. Nustatant raumeningumą, jei veislinis prieauglis yra 85 kg gyvojo svorio, bet jaunesnis nei 5 mėn. amžiaus, už išsivystymą skiriama 30 balų.

3 lentelė. Ketvirtosios veislių grupės veislinio prieauglio išsivystymo vertinimas

Amžius mėnesiais
2			3		4		5		6			7		8
Gyvasis svoris kg		Balai	Gyvasis svoris kg	Balai	Gyvasis svoris kg	Balai	Gyvasis svoris kg	Balai	Gyvasis svoris kg		Balai	Gyvasis svoris kg	Balai	Gyvasis svoris kg	Balai
KUILIUKAI (Lietuvos vietinės)
12	0	19	0	30	0	38	0		51	0	62	0	75	0
12,5	5	20	5	31	5	40	5		53	5	64	3	77	3
13	10	21	10	33	10	42	10		55	9	66	6	79	6
13,5	15	22	15	34	15	44	15		57	12	68	9	81	9
14	20	23	20	35	20	45	20		58	15	70	12	83	12
14,5	25	24	25	36	25	46	25		59	20	73	15	86	15
15	30	25	30	37	30	48	30		61	25	75	18	88	18
16	35	26	35	38	35	50	35		63	30	77	21	90	21
17	40	27	40	39	40	52	40		65	40	79	24	92	24
17,5	45	28	45	40	45	53	45		67	45	81	27	94	27
18	50	29	50	41	50	54	50		69	50	82	30	95	30
KIAULAITĖS (Lietuvos vietinės)
12	0	19	0	30	0	38	0		48	0	61	0	72	0
12,5	5	20	5	31	5	40	5		50	5	63	3	74	3
13	10	21	10	32	10	42	10		52	10	65	6	76	6
13,5	15	22	15	33	15	43	15		54	15	67	9	78	9
14	20	23	20	34	20	44	20		55	20	69	12	80	12
14,5	25	24	25	35	25	45	25		56	25	70	15	82	15
15	30	25	30	36	30	46	30		58	30	72	18	84	18
16	35	26	35	37	35	47	35		59	35	74	21	86	21
17	40	27	40	38	40	48	40		61	40	76	24	88	24
17,5	45	28	45	39	45	49	45		63	45	78	27	90	27
18	50	29	50	40	50	50	50		65	50	80	30	92	30
KUILIUKAI (Lietuvos baltosios senojo genotipo)
15,5	0	24	0	34	0	52	0		68	0	80	0	100	0
16	5	25	5	36	5	54	5		70	3	83	3	102	3
16,5	10	26	10	38	10	56	10		72	6	85	6	104	6
17	15	27	15	40	15	58	15		74	9	88	9	106	9
17,7	20	28	20	42	20	60	20		76	12	90	12	108	12
18	25	29	25	44	25	62	25		78	15	92	15	110	15
19	30	30	30	46	30	64	30		80	18	94	18	112	18
20	35	31	35	48	35	66	35		82	21	96	21	114	21
21	40	32	40	50	40	68	40		84	24	98	24	116	24
22	45	33	45	52	45	70	45		86	27	100	27	118	27
23	50	34	50	54	50	72	50		88	30	102	30	120	30
KIAULAITĖS (Lietuvos baltosios senojo genotipo)
15,5	0	24	0	34	0	52	0		66	0	79	0	98	0
16	5	25	5	36	5	54	5		68	3	81	3	100	3
16,5	10	26	10	38	10	56	10		70	6	84	6	102	6
17	15	27	15	40	15	58	15		72	9	86	9	104	9
17,5	20	28	20	42	20	59	20		74	12	88	12	106	12
18	25	29	25	44	25	60	25		76	15	90	15	108	15
19	30	30	30	46	30	61	30		78	18	92	18	110	18
20	35	31	35	48	35	62	35		80	21	94	21	112	21
21	40	32	40	50	40	63	40		82	24	96	24	114	24
22	45	33	45	52	45	64	45		84	27	98	27	116	27
23	50	34	50	54	50	66	50		86	30	100	30	118	30
Pastaba. Nustatant raumeningumą, jei veislinis prieauglis yra 85 kg gyvojo svorio, bet jaunesnis nei 6 mėn. amžiaus, už išsivystymą skiriama 30 balų

4 lentelė. Gyvų veislinių kiaulių raumeningumo (%) ir lašinių storio (mm) nustatymas ultragarsu

Gyvasis svoris kg		BALAI
		0		3		6		9		12		15		18		21		24		27		30
		Raumeningumo %	Vidutinis lašinių storis mm	Raumeningumo %	Vidutinis lašinių storis mm	Raumeningumo %	Vidutinis lašinių storis mm	Raumeningumo %	Vidutinis lašinių storis mm	Raumeningumo %	Vidutinis lašinių storis mm	Raumeningumo %	Vidutinis lašinių storis mm	Raumeningumo %	Vidutinis lašinių storis mm	Raumeningumo %	Vidutinis lašinių storis mm	Raumeningumo %	Vidutinis lašinių storis mm	Raumeningumo %	Vidutinis lašinių storis mm	Raumeningumo %	Vidutinis lašinių storis mm
TREČIOJI VEISLIŲ GRUPĖ
85-90		53	17	54	16	55	15	56	14	57	13	58	12	59	11	60	10	61	9	62	8	63	7
91-95		52	18	53	17	54	16	55	15	56	14	57	13	58	12	59	11	60	10	61	9	62	8
96-100		51	19	52	18	53	17	54	16	55	15	56	14	57	13	58	12	59	11	60	10	61	9
101-105		50	20	51	19	52	18	53	17	54	16	55	15	56	14	57	13	58	12	59	11	60	10
106-110		49	21	50	20	51	19	52	18	53	17	54	16	55	15	56	14	57	13	58	12	59	11
KETVIRTOJI VEISLIŲ GRUPĖ - Lietuvos vietinės
85-90		41	28	42	27	43	26	44	25	45	24	46	23	47	22	48	21	49	20	50	19	51	18
91-95		40	29	41	28	42	27	43	26	44	25	47	24	48	23	49	22	50	21	51	20	50	19
96-100		39	30	40	29	41	28	42	27	43	26	44	25	45	24	46	23	47	22	48	21	49	20
101-105		38	31	39	30	40	29	41	28	42	27	43	26	44	25	45	24	46	23	47	22	48	21
106-110		37	32	38	31	39	30	40	29	41	28	42	27	43	26	44	25	45	24	46	23	47	22
KETVIRTOJI VEISLIŲ GRUPĖ - Lietuvos baltosios senojo genotipo (genofondinės)
85-90		44	24	45	23	46	22	47	21	48	20	49	19	50	18	51	17	52	16	53	15	54	14
91-95		43	25	44	24	45	23	46	22	47	21	48	20	49	19	50	18	51	17	52	16	53	15
96-100		42	26	43	25	44	24	45	23	46	22	47	21	48	20	49	19	50	18	51	17	52	16
101-105		41	27	42	26	43	25	44	24	45	23	46	22	47	21	48	20	49	19	50	18	51	17
106-110		40	28	41	27	42	26	43	25	44	24	45	23	46	22	47	21	48	20	49	19	50	18
	Pastaba. Lašinių vidutinis storis nustatomas kaip lašinių storio 1 taške (FAT 1) ir 2 taške (FAT 2) aritmetinis vidurkis. Vidutinio lašinių storio ir raumeningumo balai dalijami pusiau.

5 lentelė. Veislinių kuilių ir veislinių paršavedžių eksterjero vertinimas

Požymiai

kuiliai

paršavedės

balai

Bendroji išvaizda,konstitucija,veislės požymiai

Kumpiai

Kojos

Paršavedės tešmuo ,speniai

Kuilio lyties organai

Iš viso:

6 lentelė. Veislinių paršavedžių reprodukcinių savybių vertinimas

Vislumas		21 dienos amžiaus vados gyvasis svoris
paršelių skaičius	balai	kg	balai
TREČIOJI VEISLIŲ GRUPĖ
5,5	0	28	0
6,0	2	30	2
6,5	4	33	4
7,0	6	35	6
7,5	8	38	8
8,0	10	40	10
8,5	13	43	13
9,0	16	45	16
9,5	19	48	19
10,0	22	50	22
10,5 ir daugiau	25	53 ir daugiau	25
KETVIRTOJI VEISLIŲ GRUPĖ –Lietuvos vietinės
6,0	0	24	6
6,5	4	26	8
7,0	6	28	10
7,5	10	30	12
8,0	14	32	14
8,5	16	34	16
9,0	18	36	18
9,5	20	38	20
10,0	22	40	22
10,5 ir daugiau	25	42 ir daugiau	25
KETVIRTOJI VEISLIŲ GRUPĖ-Lietuvos baltosios senojo genotipo
6,0	0	24	4
6,5	2	26	5
7,0	4	28	7
7,5	6	30	9
8,0	8	32	11
8,5	10	34	14
9,0	13	36	17
9,5	16	38	19
10,0	19	40	21
10,5	22	42	23
11,0 ir daugiau	25	44 ir daugiau	25

7 lentelė. Trečiosios ir ketvirtosios veislių grupių veislinių kuilių išsivystymo vertinimas

Amžius mėnesiais

Svoris

Balai

Kūno ilgis,

Balai

Svoris

Balai

Kūno ilgis, cm

Balai

118

112

188

127

122

114

192

129

125

116

195

131

128

118

198

133

131

119

201

134

120

204

135

137

122

208

137

140

124

212

139

143

126

216

141

146

127

220

142

149

128

224

143

8 lentelė. Veislinių kuilių reprodukcinių savybių vertinimas

Rodikliai	Balai
Rodikliai	0	2	4	6	8	10	12	14	16	18	20
Trečioji veislių grupė
Paršavedžių vislumas	5,5	6,0	6,5	7,0	7,5	8,0	8,5	9,0	9,5	10,0	10,5 ir daugiau
Ketvirtoji veislių grupė-Lietuvos vietinės
Paršavedžių vislumas	5,5	6,0	6,5	7,0	7,5	8,0	8,5	9,0	9,5	10,0	10,5 ir daugiau
Ketvirtoji veislių grupė- Lietuvos baltosios senojo genotipo
Paršavedžių vislumas	6,0	6,5	7,0	7,5	8,0	8,5	9,0	9,5	10,0	10,5	11,0 ir daugiau

Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės,

vertinimo ir informacijos kaupimo taisyklių

1 priedas

VEISLINIO KUILIO LAPAS

Vardas_______________

Raumeningumas %_____________________________

Individualus Nr. ______

Įrašytas į KK: ženklas ir Nr.___________

BLUP______________________________

Veislė (veisliškumas)

Linija________

Spenių sk.

dešinėje/kairėje

(Kraujo laipsnis %)

Atsivedimo data

Atsivedimo vieta________________________________________________________________

metai mėnuo diena

savininkas

Laikytojas

________________________________________

įsigijimo data, savininkas

Apdovanojimai parodose ______________________________________________________________________________________________

data, vieta, gautas apdovanojimas

I. KILMĖ

Vardas, ind. Nr.

KK ženklas ir Nr.

Ind. Nr. KK Nr.

Atsivedimo data ir vieta

Veislė (veisliškumas) (Kraujo laipsnis % )

Bendras įvertinimas: balai, klasė

Vardas, ind. Nr.

KK ženklas ir Nr.

Atsivedimo data ir vieta

Veislė (veisliškumas) (Kraujo laipsnis % )

Bendras įvertinimas: balai, klasė

Vardas, ind. Nr.

MMM

MMT

MTM

MTT

TMM

TMT

TTM

TTT

KK ženklas ir Nr.

Veislė (veisliškumas) (Kraujo laipsnis % )

Bendras įvertinimas: balai, klasė

II. KUILIO ĮVERTINIMAS

Vertinimo data

Amžius mėnesiais

Kilmė balais

Raumeningumas

balais

Išsivystymas

Vidutinis

paršavedžių

vislumas

Kontrolinis penėjimas ir skerdimas

Bendras

įvertinimas

Pastabos

Priesvoris per parą

Pašarų sąnaudos

1 kg priesvorio

Skerdenos puselės

ilgis

Lašinių storis už

paskutinio šonk.

Mėsos kokybė (balais)

Balų suma

85-110 kg gyvojo svorio

Palikuonių

Gyvasis svoris

Kūno ilgis

Balų vidurkis

Balų suma

Svoris kg

Raumeningumas %

Balai

Vidut. laš.storis mm

Balai

Vidut. balų suma

Vidutinis svoris kg

Raumeningumas %

Balai

Vidut. laš.st.mm

Balai

Vidut. balų suma

Eksterjeras

balai

Balai

vnt

Balai

p.v.

Balai

III. KUILIO PANAUDOJIMO DUOMENYS

Eil. Nr.	Kergtos (sėklintos) paršavedės vardas, ind. Nr., veislė	Paršavedės kergimo (sėklinimo) data	Paršavedės apsiparšiavimo data	Paršavedė atsivedė paršelių		Pastabos
Eil. Nr.	Kergtos (sėklintos) paršavedės vardas, ind. Nr., veislė	Paršavedės kergimo (sėklinimo) data	Paršavedės apsiparšiavimo data	iš viso	iš jų: gyvų	Pastabos

Kuilio išleidimo data----------------------------priežastys------------------------------------------------------

Formos pakeitimai:

Nr. 1A-36, 2014-06-20, paskelbta TAR 2014-07-02, i. k. 2014-09514

Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės,

vertinimo ir informacijos kaupimo taisyklių

2 priedas

VEISLINĖS PARŠAVEDĖS LAPAS

Vardas_______________

Raumeningumas %_____________________________

Individualus Nr. ______

Įrašyta į KK: ženklas ir Nr.___________

__________________________

Veislė (veisliškumas)

BLUP ______________________________

(Kraujo laipsnis % )

Šeima________

Spenių sk.

dešinėje/kairėje

Atsivedimo data

Atsivedimo vieta_______________________________________________________________

metai mėnuo diena

savininkas

Laikytojas

________________________________________

įsigijimo data, savininkas

Apdovanojimai parodose ______________________________________________________________________________________________

data, vieta, gautas apdovanojimas

I. KILMĖ

Vardas, ind. Nr.

KK ženklas ir Nr.

Ind. Nr. KK Nr.

Atsivedimo data ir vieta

Veislė (veisliškumas) (kraujo laipsnis % )

Bendras įvertinimas: balai, klasė

Vardas, ind. Nr.

KK ženklas ir Nr.

Atsivedimo data ir vieta

Veislė (veisliškumas) (kraujo laipsnis % )

Bendras įvertinimas: balai, klasė

Vardas, ind. Nr.

MMM

MMT

MTM

MTT

TMM

TMT

TTM

TTT

KK ženklas ir Nr.

Veislė (veisliškumas) (kraujo laipsnis % )

Bendras įvertinimas: balai, klasė

II. PARŠAVEDĖS ĮVERTINIMAS

Vertinimo data

Amžius mėnesiais

apsiparšiavimo eilės nr.

Kilmė balais

Raumeningumas

Eksterjeras balais

Reprodukcinės savybės

Kontrolinis penėjimas ir skerdimas

Bendras

įvertinimas

Pastabos

Priesvoris per parą

Pašarų sąnaudos

1 kg priesvorio

Skerdenos puselės

ilgis

Lašinių storis už

paskutinio šonk.

Mėsos kokybė (balais)

Balų suma

85-110 kg gyvojo svorio

Palikuonių

Vislumas

Pieningumas

Balų suma

Svoris kg

Raumeningumas %

Balai

Vidut.laš.storis mm

Balai

Vidut.balų suma

Vidutinis svoris kg

Raumeningumas %

Balai

Vidut.laš.st.mm

Balai

Vidut.balų suma

vnt

balai

Balai

p.v.

Balai

III. PARŠAVEDĖS REPRODUKCINĖS SAVYBĖS

Apsipar-šiavimo eil. Nr.

Kuilio vardas, ind. Nr., veislė

Kergimo (sėklinimo) data

Apsipar-šiavimo data

Lizdo Nr.

Atsivedė paršelių

21 dienos paršelių

Atjunkomų paršelių

Pastabos

iš viso

iš jų: gyvų

skaičius

vados svoris (pieningumas) kg

amžius dienomis

skaičius

vidutinis vieno paršelio svoris kg

Paršavedės išleidimo data------------------------ priežastys-------------------------------------------------------

Formos pakeitimai:

Nr. 1A-36, 2014-06-20, paskelbta TAR 2014-07-02, i. k. 2014-09514

Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės,

vertinimo ir informacijos kaupimo taisyklių

3 priedas

KIAULIŲ KERGIMO – SĖKLINIMO ŽURNALAS

Savininkas-----------------------------------------------------------------------------

Eil. Nr.	Paršavedės kergimo - sėklinimo data	Paršavedės			Kuilio			Apsiparšiavimo data
Eil. Nr.	Paršavedės kergimo - sėklinimo data	vardas	veislė	ind. Nr.	vardas	veislė	ind. Nr.	Apsiparšiavimo data

Formos pakeitimai:

Nr. 1A-36, 2014-06-20, paskelbta TAR 2014-07-02, i. k. 2014-09514

Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės,

vertinimo ir informacijos kaupimo taisyklių

4 priedas

APSIPARŠIAVIMŲ IR PRIEAUGLIO APSKAITOS KNYGA

Savininkas-----------------------------------------------------------------------------

Paršavedė---------------------------------------------------------------------------------Lizdo Nr. ---------------

(vardas, veislė, ind. Nr., KK ženklas, bendras įvertinimo balas)

Sukergimo data----------------------------------------Apsiparšiavimo data------------------------------- Kelintas paršavedės apsiparšiavimas ...............

Kuilys-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

(vardas, veislė, ind. Nr., KK ženklas, bendras įvertinimo balas)

Atsivedė paršelių: iš viso---------------iš jų gyvų-------------negyvų----------

Eil. Nr.

Lytis

Ausies Nr.

Spenių skaičius d/k

Atjunkomų paršelių

Paršelių paskirtis

(veislei, mėsai)

Veislinio prieauglio vertinimas

Veislinio prieauglio realizavimo data

Tatuiruotas

Įsegtas

Amžius dienomis

Gyvasis svoris, kg

Vertinimo data

Amžius mėn.

Raumeningumas

Kilmė balais

Bendras įvertinimas

Gyvasis svoris, kg

Raumeningumas %

Balai

Vidut. lašinių storis mm

Balai

Vidut.balų suma

balų suma

21 dienos paršelių skaičius----------ir vados svoris---------kg Žyma apie paršelių: pridėjimą------------ -------------------------- Bendras atjunkomų paršelių svoris..............kg atėmimą------

Formos pakeitimai:

Nr. 1A-36, 2014-06-20, paskelbta TAR 2014-07-02, i. k. 2014-09514

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko

2014 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1A –36

VEISLINIŲ kiaulių KONTROLINIO PENĖJIMO, SKERDimO, sKERDENŲ ir mėsos kokybės vertinimO TAISYKLĖS

I. bendrosios nuostatos

1. Veislinių kiaulių kontrolinio penėjimo, skerdimo, skerdenų ir mėsos kokybės vertinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato vertinamų veislinių kuilių ir paršavedžių palikuonių atrinkimo kontroliniam penėjimui tvarką, kontrolinio penėjimo, skerdimo, skerdenų vertinimo ir mėsinių savybių nustatymo, mėginių paėmimo ir mėsos kokybės reikalavimus.

2. Veislinių kuilių ir veislinių paršavedžių palikuonių penėjimosi ir mėsinės savybės vertinamos AB „Kiaulių veislininkystė“ kontrolinio penėjimo stotyje (toliau – Stotis). Gali būti vertinamas osteochondrozės ydos pasireiškimas.

3. Veislinis kuilys vertinamas ne mažiau kaip pagal keturių su juo sukergtų veislinių paršavedžių 10 palikuonių, o veislinės paršavedės – pagal jos pačios vados 4 paršelius.

4. Veisliniai kuiliai pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei raumeningumą vertinami iki jiems sueina 24 mėnesiai.

5. Vertinami grynaveisliai ir mišrūnai paršeliai, gauti mišrinant skirtingų veislių gyvulius. Iš palikuonių nustatomas heterozės efektyvumas mišrinant skirtingas veisles. Daromos išvados, kokias veisles efektyviausia mišrinti tarpusavyje siekiant norimų tam tikros veislės savybių.

6. Pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes vertinamos veislinės pirmaparšės paršavedės. Efektyviems mišrinimo variantams išaiškinti gali būti vertinamos ir veislinės antraparšės paršavedės.

7. Veislinis kuilys vertinamas pagal su juo apsėklintos tos pačios veislės grynaveislės paršavedės palikuonis. Efektyviems mišrinimo variantams išaiškinti kuilys vertinamas pagal palikuonis, gautus mišrinant skirtingų veislių gyvulius.

II. PARŠELIŲ ATRINKIMAS KONTROLINIAM PENĖJIMUI

8. Paršelius kontroliniam penėjimui atrenka kiaulių kontrolės asistentas ir Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybiniai veislininkystės inspektorius, dalyvaujant veislinio gyvulio savininkui arba jo įgaliotam asmeniui.

9. Kontroliniam penėjimui atrenkami paršeliai:

9.1. veislinių paršavedžių, kurių vadoje iki atjunkomojo amžiaus išaugo ne mažiau kaip 9 paršeliai. Paršeliai turi būti ne vyresni kaip 80 dienų ir turi sverti ne daugiau kaip 27 kg. Atrenkamų paršelių gyvasis svoris turi atitikti vidutinį lizdo paršelio gyvąjį svorį, o tarpusavio paršelių svorio skirtumas neturi viršyti 4 kg;

9.2. atrenkamos dvi kiaulaitės ir du kastratai. Išimtiniais atvejais gali būti atrenkamos trys kiaulaitės ir vienas kastratas arba trys kastratai ir viena kiaulaitė.

10. Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus reikalavimus atliekami kontroliniam penėjimui atrinktų paršelių veterinariniai tyrimai.

11. Išvežant paršelius kontroliniam penėjimui, ūkyje užpildoma paršelių siuntimo kortelė, kurioje nurodoma kiekvieno paršelio atsivedimo data, ind. Nr., gyvasis svoris (kg), kuilio ir paršavedės ind. Nr., gimimo datos bei jų veislė. Siuntimo kortelės duomenis parašu patvirtina kiaulių kontrolės asistentas ir gyvulio savininkas arba jo įgaliotas asmuo.

III. VEISLINIŲ KIAULIŲ KONTROLINIS PENĖJIMAS

12. Kontrolinio penėjimo tiksli pašarų apskaita pradedama, kai paršeliai pasiekia 30 kg gyvojo svorio ir yra ne vyresni kaip 90 dienų amžiaus.

13. Kontroliniam penėjimui atrinkti paršeliai Stotyje paleidžiami į išplautus, išdezinfekuotus gardus.

14. Pristačius paršelius į Stotį vieno lizdo paršeliai laikomi bendrame garde, apskaitos sistemoje užpildoma gardo kortelė. Jų atvežimo į Stotį datos, ind. Nr., gimimo datos, gyvasis svoris įrašomi į „Kiaulių kontrolinio penėjimo duomenų kaupimo ir analizės programą“.

15. Prieš pradedant kontrolinį penėjimą į „Kiaulių kontrolinio penėjimo duomenų kaupimo ir analizės programą“ įrašomi šie duomenys:

15.1. kontroliuojamos kiaulių grupės numeris (kiekvienais metais nuo sausio 1 d. grupės pradedamos numeruoti nuo vieneto);

15.2. paršelių gimimo data;

15.3. paršelių atvežimo į Stotį data;

15.4. paršelių laikytojas;

15.5. paršelių veislė;

15.6. paršelių šėryklos numeris;

15.7. paršeliui Stotyje įsegto plastmasinio įsago numeris;

15.8. paršelio inventorinis Nr.;

15.9. gyvo paršelio svoris, atvežus jį į Stotį;

15.10. paršelio lytis;

15.11. kuilio ind. Nr.;

15.12. kuilio inventorinis Nr.;

15.13. kuilio laikytojas;

15.14. kuilio gimimo data;

15.15. kuilio gimimo vieta;

15.16. kuilio veislė;

15.17. kuilio linija;

15.18. paršavedės inventorinis. Nr.;

15.19. paršavedės ind. Nr.;

15.20. paršavedės gimimo data;

15.21. paršavedės gimimo vieta;

15.22. paršavedės veislė;

15.23. paršavedės šeima.

16. Kontrolinio penėjimo tvartuose turi būti ne mažiau kaip 18 – 20º C temperatūra, o santykinė oro drėgmė – ne didesnė kaip 70 procentų.

17. Stotyje vedamas kontroliuojamų kiaulių sveikatingumo žurnalas, kuriame įrašomi visi susirgimai.

18. Kontroliuojamos kiaulės šeriamos standartiniais kombinuotaisiais pašarais, iki soties duodama švaraus vandens. Standartinį kombinuotąjį pašarą sudaro 80 – 85 proc. miežinių miltų, 8 – 14 proc. sojos rupinių, 0 – 4 proc. žuvies miltų ir 2 – 3 proc. mineralinių pašarų (mineralinių medžiagų, vitaminų ir amino rūgščių priedų). Miežinių miltų 30 – 45 proc. gali būti pakeičiami kvietiniais miltais.

19. Kontroliuojamos kiaulės šeriamos du kartus per parą – 7 val. ryte ir 16 val. vakare.

20. Suėstas pašaras apskaitomas pagal kompiuterinėje programoje sudarytą šėrimo kreivę.

21. Kontroliuojamos kiaulės sveriamos kontrolės pradžioje ir pabaigoje. Svėrimo datos, gyvasis svoris ir priaugimas registruojami apskaitos formose. Baigiant kontrolinį penėjimą, kiaulės sveriamos dažniau, kad neperaugtų 95 kg gyvojo svorio.

22. Kontroliuojamos kiaulės, du mėnesius paeiliui vidutiniškai per parą priaugančios mažiau kaip po 600 gramų, išbrokuojamos.

23. Iš kontroliuojamos grupės išbrokavus 2 palikuonis, paršavedė vertinama pagal dviejų palikuonių kontrolinio penėjimo rezultatus, o išbrokavus tris palikuonis – nevertinama.

24. Veislinis kuilys įvertinamas pagal su juo sukergtų 4 veislinių paršavedžių ne mažiau kaip 10 palikuonių.

25. Kontrolinis penėjimas baigiamas, kai kontroliuojamos kiaulės pasiekia 95 kg gyvąjį svorį.

26. Baigus kontrolinį penėjimą, nustatoma kiekvienos kontroliuotos kiaulės:

26.1. kontrolės dienų trukmė;

26.2. vidutinis priesvoris per parą kontrolės metu;

26.3. amžius dienomis pasiekus 100 kg gyvojo svorio;

26.4. sunaudotas bendras kombinuotųjų pašarų kiekis (kg);

26.5. sunaudotas kombinuotųjų pašarų kiekis kilogramui priesvorio priaugti. Skaičiuojant sušertus pašarus vienam kilogramui priaugti, atimama 2 proc. kombinuotųjų pašarų nuo bendro sušerto pašarų kiekio.

27. Kontroliuojamai kiaulei pasiekus 95 kg gyvąjį svorį, ultragarsu nustatomas lašinių storis ir raumeningumas.

IV. VEISLINIŲ KIAULIŲ KONTROLINIS SKERDIMAS, SKERDENOS VERTINIMAS IR MĖSOS KOKYBĖS NUSTATYMAS

28. Skerdenų vertinimą atlieka vyriausiasis kontrolinio penėjimo ir skerdenų vertinimo specialistas.

29. Kontroliuojamos kiaulės skerdžiamos, kai pasiekia 95 kg gyvąjį svorį. Prieš skerdimą kiaulės alkinamos 12 val. Joms duodama tik vandens (iki soties).

30. Paskerdus kontroliuojamą kiaulę ir išėmus iš plikinimo vonios, skerdimo knygutėje įrašomas jos skerdimo eilės ir Stotyje įsegto plastmasinio įsago numeris. Eilės numeris štampuojamas ant priekinių ir užpakalinių kojų.

31. Nustatoma šiltos skerdenos masė (be vidaus organų, galvos, kojų ir uodegos) šimto gramų tikslumu. Nustatomas lašinių storis keteroje, ties 6–7 krūtinės slanksteliu ir ploniausioje vietoje. Skerdena paliekama 24 val. atvėsinimo patalpoje, kurios temperatūra (0 – +4) º C.

32. Po skerdenos atvėsimo (praėjus 24 valandoms) išmatuojama kairioji skerdenos puselė:

32.1. skerdenos puselės ilgis ir bekono puselės ilgis cm. Skerdenos ilgis matuojamas juostele nuo kaklo pirmojo slankstelio dubenėlio krašto iki gaktikaulio priekinio krašto, o bekono puselės ilgis – nuo pirmojo krūtinės slankstelio priekinio krašto iki gaktikaulio priekinio krašto;

32.2. lašinių storis mm: ties 6–7 krūtinės slanksteliu, ties 10 šonkauliu, ties paskutiniu šonkauliu, ties ketera – storiausioje vietoje, juosmens srityje – ploniausioje vietoje, kryžiaus kaulo srityje trijose vietose – storiausioje, ploniausioje ir storiausioje vietoje už raumens;

32.3. vidutinis lašinių storis nustatomas taip: pirmiausia apskaičiuojamas vidutinis lašinių storis kryžiaus srityje (trijų matavimų suma dalijama iš trijų). Po to šis vidurkis sumuojamas su lašinių storio ties 6–7 krūtinės slanksteliu, keteroje storiausioje vietoje bei ploniausioje vietoje juosmens srityje rodikliais ir suma dalijama iš 4. Lašinių storis matuojamas su oda;

32.4. papilvės storis. Jis matuojamas 3 vietose: spenių linijoje – paslėpsnyje, 5 cm nuo paskutinio spenio, pilvo viduryje, lygiagrečiai su paskutiniu krūtinės slanksteliu, ir 3 cm nuo krūtinkaulio pilvo link. Vidutinis papilvės storis apskaičiuojamas išvedant aritmetinį vidurkį.

33. Skerdenos kairioji puselė pjaustoma. Ties 5–6 krūtinės slanksteliu nupjaunama priekinė skerdenos puselės dalis – mentė. Užpakalinė skerdenos puselės dalis (kumpis) nupjaunama ties priešpaskutiniu juosmens slanksteliu. Nupjovus mentę ir kumpį, lieka vidurinioji dalis. Visos trys dalys pasveriamos atskirai 100 g tikslumu.

34. Ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio, mėsos ir lašinių plotas (kvadratiniais centimetrais) matuojamas ties pjūviu tarp pirmojo ir antrojo juosmens slankstelių. Ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotas fiksuojamas fotokamera, duomenys suvedami į apskaitos programą, kuri apskaičiuoja ilgiausio nugaros raumens plotą.

35. Apskaičiuojama šiltos skerdenos su galva, kojomis ir vidaus riebalais išeiga. Ji parodo skerdimo nuostolius. Skerdenos išeiga apskaičiuojama pagal formulę:

a x 100

kur: a – šiltos skerdenos su galva, kojomis ir vidaus riebalais masė (kg);

s – gyvasis svoris (kg).

36. Apskaičiuojama skerdenos be galvos, kojų ir vidaus riebalų išeiga. Tai skerdenos be kojų, galvos, vidaus riebalų masės santykis su gyvos kiaulės svoriu, išreikštas procentais.

37. Kiekvienos kontrolinio penėjimo grupės kiaulių skerdenų įvertinimo duomenys apskaičiuojami vidutiniais aritmetiniais dydžiais.

38. Skerdžiant mažesnio ar didesnio gyvojo svorio kiaules, skerdenos masės, skerdenos ir bekono puselės ilgio, lašinių storio, ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio ploto, kumpio masės rodikliai perskaičiuojami 100 kg svorį. Perskaičiuojant taikomi tokie koeficientai:

38.1. skerdenos masei – 0,7;

38.2. skerdenos ir bekono puselės ilgiui – 0,2;

38.3. lašinių storiui – 0,3;

38.4. ilgiausiojo nugaros raumens, mėsos skerspjūvio plotui – 0,1;.

38.5. kumpio masei – 0,1.

39. Mėginiai mėsos kokybiniams rodikliams tirti imami po skerdenos atvėsinimo praėjus 24 valandoms.

40. Mėginiai tyrimams imami iš ilgiausiojo nugaros raumens (musculus longissimus dorsi) tarpe tarp 12 ir paskutinio šonkaulio. Imama 500–550 g raumens.

41. Veislinių kuilių ir paršavedžių įvertinimas pagal palikuonių mėsos kokybės rodiklius vykdomas pagal Kiaulių vertinimo pagal palikuonių mėsos kokybę metodiką, patvirtintą Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos viršininko 2013 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 1A-25.

42. Įvertinimas pagal palikuonių mėsos kokybės rodiklius vykdomas Aleksandro Stulginskio universiteto Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centre.

43. Baigus kontrolinį penėjimą, įvertinus kuilį pagal ne mažiau kaip 10 palikuonių, o paršavedę – ne mažiau kaip pagal 2 palikuonis, įvertinus palikuonių mėsos kokybę, duomenys registruojami kiaulių veislininkystės informacinėje sistemoje.

44. Kontrolinio penėjimo ir skerdimo, mėsos kokybės rezultatai vertinami 100 balų sistema (1 – 5 lentelės).

45. Kontrolinio penėjimo, mėsos kokybės duomenys registruojami kaupiami, saugomi ir analizuojami kiaulių veislininkystės informacinėje sistemoje.

46. Stotis, įvertinusi kuilį ar paršavedę pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei mėsos kokybę, apie įvertinimo rezultatus per 5 darbo dienas praneša veislinių kiaulių savininkui paštu, elektroniniu paštu, arba rezultatai gali būti skelbiami Stoties interneto svetainėje, o apibendrintus kiekvieno ketvirčio visų įvertinimų rezultatus pateikia Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

1 lentelė. Lietuvos baltųjų, didžiųjų baltųjų, jorkšyrų veislės kuilių ir paršavedžių vertinimas pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei raumeningumą

Priesvoris per parą		Pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio		Skerdenos puselės ilgis		Lašinių storis už paskutinio šonkaulio
g	balai	p.v.	balai	cm	balai	mm	balai
600 – 625	0	3,6	0	89	0	26	0
626 – 650	3	3,5	3	90	1	25	1
651 – 675	4	3,4	4	91	2	24	2
676 – 700	7	3,3	7	92	4	23	4
701 – 725	10	3,2	10	93	6	22	6
726 – 750	13	3,1	13	94	8	21	8
751 – 775	15	3,0	15	95	10	20	10
776 – 800	17	2,9	17	96	12	19	12
801 – 825	20	2,8	20	97	13	18	13
826 – 850	23	2,7	23	98	14	17	14
851 ir daugiau	25	2,6 ir mažiau	25	99 ir daugiau	15	16 ir mažiau	15

2 lentelė. Landrasų veislės kuilių ir paršavedžių vertinimas pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei raumeningumą

Priesvoris per parą

Pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio

Skerdenos puselės ilgis

Lašinių storis už paskutinio šonkaulio

balai

p.v.

balai

600 – 625

3,5

626 – 650

3,4

651 – 675

3,3

676 – 700

3,2

701 – 725

3,1

726 – 750

3,0

751 – 775

2,9

776 – 800

2,8

100

801 – 825

2,7

101

826 – 850

2,6

102

851 ir daugiau

2,5 ir mažiau

103 ir daugiau

12 ir mažiau

3 lentelė. Trečiosios veislių grupės (pjetrėnų, diurokų, hempšyrų) kuilių ir paršavedžių vertinimas pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei raumeningumą

Priesvoris per parą

Pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio

Skerdenos puselės ilgis

Lašinių storis už paskutinio šonkaulio

balai

p.v.

balai

576-600

3,6

601-625

3,5

626-650

3,4

651-675

3,3

676-700

3,2

701-725

3,1

726-750

3,0

751-775

2,9

776-800

2,8

801-825

2,7

826 ir daugiau

2,6 ir mažiau

97 ir daugiau

14 ir mažiau

4 lentelė. Ketvirtosios veislių grupės kuilių ir paršavedžių vertinimas pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei raumeningumą

Priesvoris per parą

Pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio

Skerdenos puselės ilgis

Lašinių storis už paskutinio šonkaulio

balai

p.v.

balai

Lietuvos vietinės

501-525

4,8

526-550

4,7

551-575

4,6

576-600

4,5

601-625

4,4

626-650

4,3

651-675

4,2

676-700

4,1

701-725

4,0

726-750

3,9

751 ir daugiau

3,8 ir mažiau

97 ir daugiau

25 ir mažiau

Lietuvos baltosios senojo genotipo

551-575

4,3

576-600

4,2

601-625

4,1

626-650

4,0

651-675

3,9

676-700

3,8

701-725

3,7

726-750

3,6

751-775

3,5

776-800

3,4

100

801 ir daugiau

3,3 ir mažiau

101 ir daugiau

24 ir mažiau

5 lentelė. Kiaulių mėsos kokybės rodiklių standartiniai reikalavimai (48 val. po skerdimo)

Sausosios

medžiagos, %

*pH

Švelnumas

Rausvumas

* Vandeningumas, %

Vandens rišlumas %

Virimo nuostoliai, %

* Kietumas, kg/cm²

Tarpraumeniniai

riebalai, %

Proteinai, %

22,0-27,0

5,5-5,9

48,0-58,0

7,0-11,0

3,0-7,0

58,0 ir daugiau

30,0 ir mažiau

2,0 ir mažiau

1,8-2,8

20,0 ir daugiau

* pH, vandeningumo, kietumo rodikliai neatitinkantys standartinių reikalavimų, mažinami po 3 balus.

Jeigu mėsos kokybės standartiniam reikalavimui atitinka:

10 rodiklių (100 %) skiriama 20 balų,

jeigu 9 rodikliai – 18 balų,

jeigu 8 rodikliai – 16 balų,

jeigu 7 rodikliai – 14 balų,

jeigu 6 rodikliai (60 %) – 12 balų,

jeigu 5 rodikliai – 10 balų,

jeigu 4 rodikliai – 8 balai,

jeigu 3 rodikliai – 6 balai,

jeigu 2 rodikliai – 4 balai,

jeigu 1 rodiklis – 2 balai,

jeigu 0 rodiklis – 0 balų

Papildyta priedu:

Nr. 1A-36, 2014-06-20, paskelbta TAR 2014-07-02, i. k. 2014-09514

Pakeitimai:

Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Įsakymas

Nr. 1A-49, 2010-08-10, Žin., 2010, Nr. 102-5331 (2010-08-28), i. k. 110233GISAK0001A-49

Dėl Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. 1A-55 "Dėl Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės, vertinimo, informacijos kaupimo ir teikimo taisyklių bei apskaitos lapų, žurnalų ir knygų formų patvirtinimo" pakeitimo

Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Įsakymas

Nr. 1A-36, 2014-06-20, paskelbta TAR 2014-07-02, i. k. 2014-09514

Dėl Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. 1A-55 „Dėl Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės, vertinimo, informacijos kaupimo ir teikimo taisyklių bei apskaitos lapų, žurnalų ir knygų formų patvirtinimo“ pakeitimo