Suvestinė redakcija nuo 2014-07-03 iki 2016-06-30

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 113-5106, i. k. 103233GISAK0001A-55

 

Nauja redakcija nuo 2014-07-03:

Nr. 1A-36, 2014-06-20, paskelbta TAR 2014-07-02, i. k. 2014-09514

 

 

VALSTYBINĖ GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS

TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL VEISLINIŲ KIAULIŲ PRODUKTYVUMO KONTROLĖS, VERTINIMO IR INFORMACIJOS KAUPIMO TAISYKLIŲ BEI KIAULIŲ KONTROLINIO PENĖJIMO, SKERDIMO, SKERDENŲ IR MĖSOS KOKYBĖS VERTINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2003 m. lapkričio 10 d. Nr. 1A-55

Vilnius

 

Vadovaudamasis Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3D-228 „Dėl Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų ir administracijos struktūros patvirtinimo“, 5.13 papunkčiu bei vykdydamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. kovo 21 d. pavedimą Nr. 9D-34 (1.14) „Dėl kiaulių veislininkystę reglamentuojančių taisyklių“,

t v i r t i n u pridedamas:

1. Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės, vertinimo ir informacijos kaupimo taisykles;

2. Veislinių kiaulių kontrolinio penėjimo, skerdimo, skerdenų ir mėsos kokybės vertinimo taisykles.

 

 

VIRŠININKAS                                                                        KĘSTUTIS JUOZAS SAIKEVIČIUS

 

 


 

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie žemės ūkio ministerijos viršininko 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1A-55 (Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie žemės ūkio ministerijos viršininko 2014 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 1A –  36 redakcija)

 

Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės, vertinimo IR informacijos kaupimo taisyklės

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.   Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės, vertinimo ir informacijos kaupimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja veislinių kiaulių produktyvumo kontrolę, vertinimą ir informacijos apie kiaulių veislinę vertę kaupimą.

2.  Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolę ir vertinimą vykdo kiaulių kontrolės asistentai.

3. Veislinių kiaulių produktyvumo duomenų registravimą kiaulių veislininkystės  informacinėje sistemoje vykdo veislinių kiaulių laikytojas, kiaulių kontrolės asistentai arba pripažintų veislininkystės institucijų atstovai. Vykdant veislinių kiaulių produktyvumo kontrolę dalyvauja valstybiniai veislininkystės inspektoriai.  

4.   Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

Grynaveislė kiaulė – kiaulė, kurios tėvai ir protėviai yra įrašyti arba ji pati yra įrašyta arba tinkama būti įrašyta  į tos pačios kiaulių veislės kilmės knygą.

Kiaulių produktyvumo kontrolė – kiaulių individualių ir veislės produktyvumo savybių nustatymas, duomenų apskaita, registravimas ir kaupimas kiaulių veislininkystės informacinėje sistemoje.

Kiaulių veislininkystė – selekcijos priemonių sistema kiaulėms veisti ir (arba) genetiškai tobulinti.

Kilmės pažymėjimas – oficialus dokumentas, išduodamas pripažintos veislininkystės institucijos, kuriuo patvirtinama gyvulio ar gemalo tapatybė ir apibūdinama jo kilmė, produktyvumas ir kitas veislinės savybės.

Mišrūnė kiaulė –  kiaulė, gauta kryptingai sukryžminus kelių veislių ar linijų grynaveisles kiaules; kiaulės, kurios pačios yra  gautos sukryžminus kelių veislių ar linijų kiaules; grynaveisles kiaules su kiaulėmis, priskiriamomis prie  vienos iš nurodytų kategorijų. Veislinė mišrūnė kiaulė turi būti įtraukta registrą.

Veislinis kiaulių prieauglis kiaulaitės – nuo gimimo iki pripažinimo tinkamomis veisti arba naudoti jų kiaušialąstes ir gemalus. Kuiliukai – nuo gimimo iki pripažinimo tinkamais kergti arba naudoti sėklinimui jų spermą.

Veislinis kuilys – kuilys, kurio kilmė ir individualios veislinės savybės atitinka veislei keliamus reikalavimus.

Veislinė paršavedė – kiaulė nuo pirmo apsiparšiavimo, kurios kilmė ir individualios veislinės savybės atitinka veislės reikalavimus ir kuri yra įregistruota kiaulių veislininkystės apskaitos sistemoje ir pagal produktyvumo kontrolės bei genetinės vertės nustatymo rezultatus pripažinta tinkama veisti arba naudoti jos kiaušialąstes ir gemalus.

Veislinis kiaulių branduolys – geriausių veislinių kiaulių grupė, skirta pakaitiniam prieaugliui gauti.

5. Įvertintos veislinės kiaulės įrašomos į atitinkamos kiaulių veislės kilmės knygą vadovaujantis Kiaulių kilmės knygų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 220 „Dėl kilmės knygų nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

6. Lietuvoje veisiamos kiaulės pagal atitikimą veislių požymiams skirstomos į keturias veislių grupes:

6.1.    pirmoji – Lietuvos baltosios ir jų tipai, didžiosios baltosios (jorkšyrai), bei jų pirmos kartos mišrūnai;

6.2.    antroji – landrasai bei jų pirmos kartos mišrūnai;

6.3.    trečioji – pjetrėnai, hempšyrai, diurokai ir jų mišrūnai;

6.4.    ketvirtoji – Lietuvos vietinės, Lietuvos baltosios senojo genotipo (genofondinės) kiaulės.

7. Lietuvoje veisiamos kiaulės pagal produktyvumo kryptį skirstomos į motininę ir tėvinę veisles:

7.1. motininės veislės – Lietuvos vietinės, Lietuvos baltosios, didžiosios baltosios, jorkšyrai, landrasai;

7.2. tėvinės veislės – motininių veislių specializuotos tėvinės linijos, diurokai, pjetrėnai, hempšyrai ir jų mišrūnai.

8. Veislinės kiaulės turi būti suženklintos vadovaujantis Veislinių kiaulių registravimo ir ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 3D-376, nustatyta tvarka.

9. Pirmosios ir antrosios veislių grupių veisliniai kuiliai, veislinės paršavedės ir jų prieauglis vertinami pagal patvirtintą BLUP (Best linear unbased prediction) metodiką, o trečiosios ir ketvirtosios veislių grupių kiaulės vertinamos šių Taisyklių nustatyta tvarka pagal 100 balų sistemą. Kuiliai ir paršavedės pagal palikuonių penėjimosi bei  mėsinės savybes, mėsos kokybę vertinami atskira 100 balų sistema.

10. Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės, įvertinimo duomenys kaupiami kiaulių veislininkystės informacinėje sistemoje.

 

II. REGISTRUOJAMI ir KONTROLIUOJAMI VEISLINIŲ KIAULIŲ PRODUKTYVUMO RODIKLIAI

 

11. Turi būti registruojami ir kontroliuojami šie kontroliuojamų veislinių kiaulių produktyvumo rodikliai:

11.1. Veislinių paršavedžių:

11.1.1. kilmė (atsižvelgiant į tėvo ir motinos įvertinimų vidurkį);

11.1.2. gimusių gyvų, negyvų, mumifikuotų paršelių skaičius (praėjus ne daugiau kaip 24 valandoms po gimimo);

11.1.3. 21 dienos amžiaus vados arba individualus gyvasis svoris (kg);

11.1.4. atjunkytų paršelių skaičius (vnt.) ir individualus gyvasis svoris (kg);

11.1.5. palikuonių penėjimosi bei  mėsinės savybės, mėsos kokybė.

11.2. Veislinių kuilių:

11.2.1. kilmė (atsižvelgiant į tėvo ir motinos įvertinimų vidurkį);

11.2.2. reprodukcinės savybės (iš apsėklintų ar sukergtų su kuiliu  paršavedžių  gimusių gyvų paršelių skaičius);  

11.2.3. išsivystymas (gyvasis svoris (kg) ir kūno ilgis (cm)) (pagal ūkio poreikį);

11.2.4. eksterjeras (bendroji išvaizda, konstitucija ir tipingumas savo veislei, kumpiai, kojos, lyties organai) ir sveikatingumas;

11.2.5. palikuonių penėjimosi bei  mėsinės savybės, mėsos kokybė. Kuiliai pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes, mėsos kokybę vertinami iki jiems sueina 24 mėnesiai. Kuilys įvertinamas pagal su jo sperma apsėklintų ar sukergtų 4 paršavedžių ne mažiau kaip 10 palikuonių.

11.3. Veislinio prieauglio:

11.3.1.                       kilmė;

11.3.2. išsivystymas (gyvasis svoris ( kg));

11.3.3. amžius (dienomis), vidutinis lašinių storis (mm) bei raumeningumas (%) (nustatytas ultragarsu, kai palikuonys pasiekia 85 - 110 kg gyvąjį svorį).

 

III. VEISLINIŲ KIAULIŲ SVĖRIMAS IR MATAVIMAS

 

12. Gali būti registruojamas 21 dienos amžiaus vados gyvasis svoris – sveriamas visas paršelių lizdas kartu (įvertinant paršavedę, dvidešimt pirmą dieną po apsiparšiavimo sveriami visi paršeliai, taip sužinant paršavedžių pieningumą).

13.  Veislinis prieauglis sveriamas, kai pasiekia 85–110 kg gyvąjį svorį.

14.  Veisliniai kuiliai sveriami ir matuojami 12 ir 24 mėn. amžiaus.

15.  Gali būti registruojamas kiekvieno gimusio ir nujunkyto paršelio gyvasis svoris (gimusių paršelių svoris nustatomas praėjus ne daugiau kaip 24 valandoms po gimimo). Atjunkymo metu gali būti sveriamas kiekvienas paršelis.

 

IV. VEISLINIŲ KIAULIŲ PRODUKTYVUMO KONTROLĖ

 

16. Veislinių kiaulių produktyvumo pirminiai duomenys įrašomi į kiaulių veislininkystės  informacinę sistemą. Pagal poreikį pirminiai duomenys gali būti  registruojami šių Taisyklių 1, 2, 3 ir 4 prieduose nurodytose formose. Už pirminių duomenų tikslumą atsakingi veislinių kiaulių savininkai arba jų įgalioti asmenys.

17. Veislinių kiaulių produktyvumo pirminės apskaitos kontrolę vykdo kiaulių kontrolės asistentai. 

18. Kiaulių kontrolės asistentai atlieka pirminį selekcinį veislinių kiaulių vertinimą, analizuoja įvertinto veislinio prieauglio tolimesnį panaudojimą, analizuoja veislinių kiaulių produktyvumo apskaitą, tikrina kiaulių savininko padarytus pirminius įrašus apie:

18.1.  veislinių paršavedžių sukergimą ar apsėklinimą;

18.2.  apsiparšiavimo data;

18.3.  veislinių paršavedžių vislumą;

18.4.  paršelių lizdo ir inventorinius numerius;

18.5. 21 dienos amžiaus vados gyvąjį svorį;

18.6.  atjunkytų paršelių skaičių;

18.7.  veislinio prieauglio pardavimą;

18.8.  veislinio prieauglio, paršavedžių ir kuilių išbrokavimą.

19.    Kiaulių veislininkystės informacinėje sistemoje registruojami šie bandoje įvykusių pasikeitimų duomenys:

19.1. kiekvienos veislinės paršavedės gimimo vieta ir data, inventorinis (tatuiruotas) ir unikalus plastmasinio ausų įsago numeris (toliau – ind. Nr.), sukergimo (sėklinimo) data ir kergimo eiliškumas, vardas, kuilio ind. Nr., gimimo vieta ir data;

19.2. apsiparšiavimo data, kelintas apsiparšiavimas, ind. Nr., veislė, gimusių paršelių skaičius, gimusių gyvų paršelių skaičius, jų lytis bei lizdo numeris;

19.3. kiekvienos veislinės paršavedės 21 dienos amžiaus vados svoris, paršelių skaičius;

19.4. paršelių atjunkymo data, skaičius atjunkymo metu, kiekvieno ir bendras jų svoris, inventoriniai numeriai, spenių skaičius, paršelių tolimesnis panaudojimas;

19.5. veislinės paršavedės, kuilio, prieauglio išbrokavimo data, ind. Nr, išbrokavimo priežastis;

19.6. veislinio prieauglio ženklinimas – registruojama ženklinimo data, ind. Nr.;

19.7. veislei atrinktų paršelių skaičius, jų gimimo data ir ind. Nr.;

19.8.  parduoto veislinio prieauglio ind. Nr., lytis, pardavimo tikslas, naujasis savininkas;

20.  Kiaulių veislininkystės  informacinėje sistemoje kaupiami šie duomenys:

20.1.  veislinių kiaulių kilmės duomenys:

20.1.1. veislinių kiaulių (paršavedžių, kuilių ar prieauglio) ind. Nr.;

20.1.2. apsiparšiavimo data ir gyvulio savininkas;

20.1.3. lytis;

20.1.4. veislė;

20.1.5. linija/šeima;

20.1.6. tėvų, protėvių genealogijos duomenys;

20.2. kergimo/sėklinimo duomenys:

20.2.1. paršavedės ind. Nr.;

20.2.2. kuilio ind. Nr.;

20.2.3. sukergimo/sėklinimo data;

20.2.4. būdas (kergimas ar sėklinimas);

20.3.  apsiparšiavimo duomenys:

20.3.1. paršavedės ir kuilio ind. Nr.;

20.3.2. lizdo numeris;

20.3.3. apsiparšiavimo data;

20.3.4. paršelių veislė;

20.3.5. gimusių paršelių skaičius (iš viso);

20.3.6. gimusių gyvų paršelių skaičius;

20.3.7. kiaulaičių ir kuiliukų skaičius;

20.3.8. 21 dienos vados gyvasis svoris (kg) ir paršelių skaičius;

20.3.9. atjunkymo data ir atjunkytų paršelių skaičius, jų tolimesnė paskirtis;

20.4. prieauglio lašinių storio ir raumeningumo įvertinimo ultragarsu duomenys;

20.5. paršavedžių ir kuilių įvertinimo kontrolinio penėjimo metodu (palikuonių penėjimosi bei  mėsinių savybių, mėsos kokybės) duomenys;

20.6. paršavedžių, kuilių ir veislinio prieauglio kompleksinio įvertinimo duomenys.

 

V. VEISLINIO KIAULIŲ PRIEAUGLIO RAUMENINGUMO NUSTATYMAS

 

21. Veislinio kiaulių prieauglio raumeningumą nustato kiaulių kontrolės asistentas ar jo įgaliotas asmuo.

22. Veislinio prieauglio raumeningumas ir lašinių storis nustatomas ultragarso aparatais, jiems pasiekus 5 - 7 mėn. amžių ir 85 – 110 kg gyvąjį svorį. Matavimas atliekamas specialiame gardelyje.

23. Prieš nustatant veislinio prieauglio raumeningumą, į ultragarsinio matavimo prietaisą įrašomas prieauglio inventorinis Nr., lizdo Nr., amžius dienomis ir gyvasis svoris (kg). Matuojamas lašinių storis dviejose vietose:

23.1.  ties 3–4 juosmens slanksteliu ir 7 cm link papilvės nuo vidurinės nugaros linijos (FAT1)(A);

23.2.  10 cm nuo paskutinio šonkaulio galinio krašto link galvos ir 7 cm link papilvės nuo vidurinės nugaros linijos( FAT2)(B). Šioje vietoje nustatomas taip pat ilgiausiojo nugaros raumens storis, mm. Matavimo vietos parodytos 1 paveiksle.

24. Prieauglio raumeningumo duomenys įrašomi į kiaulių veislininkystės informacinę sistemą. Už duomenų teisingumą atsako kiaulių kontrolės asistentai. Veislinis prieauglis, neatitinkantis veislei keliamų reikalavimų, brokuojamas.

 

1 paveikslas

 

VI. VEISLINIŲ KIAULIŲ ĮVERTINIMAS

 

25. Visos veislinės kiaulės (išskyrus šių Taisyklių 6 punkte paminėtas trečios ir ketvirtos veislių grupės kiaules) vertinamos BLUP metodu pagal patvirtintas tam tikros veislės ar veislių grupės įvertinimo metodikas.

26. Veislinių kiaulių įvertinimas BLUP metodu atliekamas naudojantis kiaulių veislininkystės informacinėje sistemoje sukauptais duomenimis, atlikus jų loginę kontrolę.

27. Gali būti įvertinimas bet kurio amžiaus veislinis prieauglis, paršavedės ir kuiliai.

28. Veislinės kiaulės vertinamos pagal produktyvumo bei reprodukcinius rodiklius.

29. Veislinių kiaulių produktyvumo  požymiai:

29.1.  priesvoris per parą;

29.2.  pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio;

29.3.  lašinių storis;

29.4.  raumeningumas;

30.   Veislinių kiaulių reprodukciniai požymiai:

30.1.  gimusių paršelių skaičius (iš viso);

30.2.  vidutinis apsiparšiavimų skaičius per metus.

31. Vertinamieji požymiai analizuojami pagal multivariacinį gyvulio modelį. Genetiniai vertinimo parametrai perskaičiuojami kas metai.

32. Veislinės vertės rodikliai perskaičiuojami į bioekonominį (biologinės ir ekonominės veislinės vertės) indeksą, pagal kurį įvertinti gyvuliai išvardijami nuo geriausio iki blogiausio. Standartizuoti bioekonominiai indeksai ir veislinės vertės rodikliai pagal pagrindinius selekcijos požymius pateikiami naudotojams. Vertinimo periodiškumas – du kartai per savaitę.

33. Veislinės kiaulės, kurių bioekonominis indeksas yra 100 arba mažesnis, laikomos populiacijos rodiklių blogintojomis ir veislei nenaudojamos.

34. Įvertinimo BLUP metodu rezultatai skelbiami kiaulių veislininkystės informacinėje sistemoje.

 

VII. VEISLINIŲ KIAULIŲ ATRINKIMO VEISLEI REIKALAVIMAI

 

35. Minimalūs reikalavimai atrenkant veislinį prieauglį savo bandai papildyti:

35.1. pirmosios veislių grupės kiaulėms – pagal raumeningumą, įvertintą ultragarsu – veislinėms kiaulaitėms ne mažiau kaip 54 % raumenų, veisliniams kuiliukams – ne mažiau kaip 56% raumenų;

35.2. antrosios veislių grupės kiaulėms – pagal raumeningumą, įvertintą ultragarsu – veislinėms kiaulaitėms ne mažiau kaip 55 % raumenų, veisliniams kuiliukams – ne mažiau kaip 57% raumenų;

35.3. trečiosios veislių grupės kiaulėms – pagal raumeningumą, įvertintą ultragarsu – veislinėms kiaulaitėms ne mažiau kaip 56 % raumenų, veisliniams kuiliukams – ne mažiau kaip 58% raumenų;

35.4.  veislei atrenkamas produktyviausių paršavedžių prieauglis – sveiki, gerai išsivystę kuiliukai ir kiaulaitės, turintys 14 normalių spenių (išlyga – ne mažiau kaip 12);

35.5.  veislei atrinktas prieauglis vertinamas pagal eksterjerą, konstituciją ir sveikatą.

36. Kiaulės, kurios turi kraterinių spenių arba mažiau nei 12 spenių (6 ir 6), arba kurių priekinės kojos ryškios „x” formos yra susiaurėjusios už menčių arba juosmens, įlinkusi nugara, trumpas, riestas (mopsiškas), kreivas snukis ir netaisyklingas dantų sukandimas, ilgas, plokščias kaklas, dviguba ketera, stora oda, stori vokai, akys matinės spalvos, nevertinamos ir išbrokuojamos.

37. Veislinis prieauglis, kuiliai ir paršavedės, kurie netipingi savo veislei, taip pat brokuojami.

38. Jeigu veislinė paršavedė atvedė mažiau nei 7 paršelius, toks apsiparšiavimas laikomas „avariniu” ir duomenys į produktyvumo vidurkio apskaičiavimą neįrašomi. Veislinės paršavedės, patyrusios daugiau nei vieną „avarinį” apsiparšiavimą, nevertinamos ir išbrokuojamos.

 

VIII. TREČIOSIOS IR KETVIRTOSIOS GRUPIŲ VEISLINIŲ KIAULIŲ VERTINIMAS

 

39. Ketvirtosios veislių grupės kiaulės vertinamos pagal raumeningumą bet nevykdoma jų atranka, nes jos turi išlaikyti veislei būdingas savybes, populiacijos per mažos, jos turi būti išsaugotos.

40. Veislinio kiaulių prieauglio vertinimas:

40.1.  trečiosios ir ketvirtosios veislių grupės veislinis prieauglis vertinamas balais pagal kilmę, išsivystymą (svoris nuo 2 iki 5 (iki 8 ketvirtosios veislių grupės) mėn., raumeningumą pasiekus 85–110 kg gyvąjį svorį, matuojant ultragarso aparatu;

40.2.  dviejų mėnesių ir vyresnis veislinis prieauglis, iki bus įvertintas pagal raumeningumą, gali gauti už kilmę 50 balų (1 lentelė), už išsivystymą iki 50 balų (2, 3 lentelės);

40.3.  veislinis prieauglis, pasiekęs 85–110 kg gyvąjį svorį, vertinamas pagal:

40.3.1. kilmę – iki 40 balų (1 lentelė);

40.3.2. išsivystymą (gyvasis svoris, kg) – iki 30 balų (2, 3 lentelės);

40.3.3. lašinių storį ir raumeningumą – iki 30 balų (4 lentelė) (vidutinio lašinių storio ir raumeningumo balai dalijami pusiau);

40.4.  balai už kilmę skiriami pagal tėvo ir motinos įvertinimų vidurkį (1lentelė). Įvertinus pagal raumeningumą, veislinio prieauglio vertinimas laikomas galutiniu;

41. Mišrūnai vertinami pagal motininę pusę. Mišrūnai, gauti sėklinant su tėvinės ar specializuotų linijų kuiliais, vertinami pagal tėvinę pusę.

42.     Veislinių paršavedžių vertinimas:

42.1.  veislinės paršavedės po pirmo apsiparšiavimo vertinamos pagal:

42.1.1. kilmę – iki 10 balų (1 lentelė);

42.1.2. 85–110 kg gyvojo svorio raumeningumą – iki 30 balų (4 lentelė). Vidutinio lašinių storio ir raumeningumo balai dalijami pusiau;

42.1.3. eksterjerą – iki 10 balų (5 lentelė);

42.1.4. vislumą – iki 25 balų (6 lentelė);

42.1.5. 21 dienos amžiaus vados gyvąjį svorį (kg) – iki 25 balų (6 lentelė);

42.2. balai už kilmę skiriami pagal tėvo ir motinos įvertinimų vidurkį;

42.3. antro, trečio ir ketvirto apsiparšiavimų paršavedės vertinamos pagal:

42.3.1. kilmę – iki 10 balų (1 lentelė);

42.3.2. jų  palikuonių raumeningumą – iki 30 balų (4 lentelė). Vidutinio lašinių storio ir raumeningumo balai dalijami pusiau, o jeigu palikuonių įvertinta mažiau nei 4, vertinama pagal pačios veislinės paršavedės raumeningumą;

42.3.3. eksterjerą – iki 10 balų (5 lentelė);

42.3.4. vislumą – iki 25 balų (6 lentelė);

42.3.5. 21 dienos amžiaus vados gyvąjį svorį (kg) – iki 25 balų (6 lentelė);

42.4.  paskutinį kartą veislinės paršavedės vertinamos po 4 apsiparšiavimo;

42.5.  veislinių paršavedžių reprodukcinės savybės vertinamos pagal vislumą – gimusių gyvų paršelių skaičių vadoje ir 21 dienos amžiaus paršelių vados gyvąjį svorį (pieningumą);

42.6.  pirmaparšės vertinamos pagal pirmojo apsiparšiavimo rezultatus, kitos – pagal vidutinius visų apsiparšiavimų rodiklius;

42.7.  jeigu veislinė paršavedė atvedė mažiau nei 7 paršelius, toks apsiparšiavimas laikomas „avariniu” ir duomenys į produktyvumo vidurkio apskaičiavimą neįrašomi. Veislinės paršavedės, patyrusios daugiau kaip vieną „avarinį” apsiparšiavimą, nevertinamos ir išbrokuojamos.

43.     Veislinių kuilių vertinimas: trečiosios ir ketvirtosios grupių veisliniai kuiliai vertinami 12 ir 24 mėn. amžiaus 100 balų sistema. Veisliniai kuiliai gali būti iš naujo įvertinami 36 mėnesių amžiaus, jeigu paaiškėja naujų duomenų, turinčių įtakos jų veislinei vertei:

43.1.  12 mėn. amžiaus kuilys vertinamas pagal:

43.1.1. kilmę – iki 30 balų (1 lentelė);

43.1.2. raumeningumą 85–110 kg gyvojo svorio – iki 30 balų (4 lentelė). Vidutinio lašinių storio ir raumeningumo balai dalijami pusiau;

43.1.3. eksterjerą – iki 20 balų (5 lentelė);

43.1.4. išsivystymą –  iki 20 balų (7 lentelė);

43.2.  24 mėn. amžiaus veislinis kuilys vertinamas pagal:

43.2.1. kilmę – iki 10 balų (1 lentelė);

43.2.2. 4 veislinių paršavedžių 16 palikuonių raumeningumą – iki 30 balų (4 lentelė). Vidutinio lašinių storio ir raumeningumo balai dalijami pusiau;

43.2.3. eksterjerą – iki 20 balų (5 lentelė);

43.2.4. išsivystymą (svorio ir ilgio balai dalijami pusiau) – iki 20 balų (7 lentelė);

43.2.5. reprodukcines savybes (ne mažiau kaip su 6 paršavedėmis) – iki 20 balų (8 lentelė);

43.3. balai už kilmę skiriami pagal tėvo ir motinos įvertinimų vidurkį;

43.4. veislinio kuilio reprodukcinės savybės vertinamos pagal visų su juo sukergtų paršavedžių vislumą („avariniai“ apsiparšiavimai neįskaitomi);

43.5. veisliniai kuiliai pagal palikuonių penėjimosi bei  mėsines savybes, mėsos kokybę, iki jiems sueis 24 mėn.  vertinami atskira 100 balų sistema.

_______________________________

 

1 lentelė. Trečiosios ir ketvirtosios veislių grupių veislinio prieauglio, paršavedžių ir kuilių įvertinimas pagal kilmę

 

Tėvų balų vidurkis

Gyvulio įvertinimas balais, kai balų maksimumas:

50

40

30

10

10

5

4

3

1

20

10

8

6

2

30

15

12

9

3

40

20

16

12

4

50

25

20

15

5

60

30

24

18

6

70

35

28

21

7

80

40

32

24

8

90

45

36

27

9

100

50

40

30

10

 

 

 

2 lentelė. Trečiosios veislių grupės veislinio prieauglio išsivystymo vertinimas

 

Amžius mėnesiais

 

2

3

4

5

6

7

8

 

Gyvasis svoris

kg

Balai

Gyvasis svoris

kg

Balai

Gyvasis svoris

kg

Balai

Gyvasis svoris

kg

Balai

Gyvasis svoris

kg

Balai

Gyvasis svoris

kg

Balai

Gyvasis svoris

kg

Balai

 

KUILIUKAI

15,5

0

24

0

34

0

52

0

70

0

82

0

100

0

16

5

25

5

36

5

54

3

72

3

85

3

102

3

16,5

10

26

10

38

10

56

6

74

6

88

6

105

6

17

15

27

15

40

15

58

9

76

9

91

9

108

9

17,5

20

28

20

42

20

60

12

78

12

94

12

111

12

18

25

29

25

44

25

62

15

80

15

97

15

114

15

19

30

30

30

46

30

64

18

82

18

100

18

116

18

20

35

31

35

48

35

66

21

84

21

102

21

118

21

21

40

32

40

50

40

68

24

86

24

104

24

120

24

22

45

33

45

52

45

70

27

88

27

106

27

122

27

23

50

34

50

54

50

72

30

90

30

108

30

124

30

KIAULAITĖS

15,5

0

24

0

34

0

52

0

68

0

82

0

98

0

16

5

25

5

36

5

54

3

70

3

84

3

100

3

16,5

10

26

10

38

10

56

6

72

6

87

6

103

6

17

15

27

15

40

15

58

9

74

9

90

9

106

9

17,5

20

28

20

42

20

60

12

76

12

93

12

109

12

18

25

29

25

44

25

62

15

78

15

96

15

112

15

19

30

30

30

46

30

64

18

80

18

98

18

114

18

20

35

31

35

48

35

66

21

82

21

100

21

116

21

21

40

32

40

50

40

68

24

84

24

102

24

118

24

22

45

33

45

52

45

70

27

86

27

104

27

120

27

23

50

34

50

54

50

72

30

88

30

106

30

122

30

Pastaba. Nustatant raumeningumą, jei veislinis prieauglis yra 85 kg gyvojo svorio, bet jaunesnis nei 5 mėn. amžiaus, už išsivystymą skiriama 30 balų.


3 lentelė. Ketvirtosios veislių grupės veislinio prieauglio išsivystymo vertinimas

 

Amžius mėnesiais

 

2

3

4

5

6

7

8

 

Gyvasis svoris

kg

Balai

Gyvasis svoris

kg

Balai

Gyvasis svoris

kg

Balai

Gyvasis svoris

kg

Balai

Gyvasis svoris

kg

Balai

Gyvasis svoris

kg

Balai

Gyvasis svoris

kg

Balai

 

KUILIUKAI (Lietuvos vietinės)

12

0

19

0

30

0

38

0

51

0

62

0

75

0

12,5

5

20

5

31

5

40

5

53

5

64

3

77

3

13

10

21

10

33

10

42

10

55

9

66

6

79

6

13,5

15

22

15

34

15

44

15

57

12

68

9

81

9

14

20

23

20

35

20

45

20

58

15

70

12

83

12

14,5

25

24

25

36

25

46

25

59

20

73

15

86

15

15

30

25

30

37

30

48

30

61

25

75

18

88

18

16

35

26

35

38

35

50

35

63

30

77

21

90

21

17

40

27

40

39

40

52

40

65

40

79

24

92

24

17,5

45

28

45

40

45

53

45

67

45

81

27

94

27

18

50

29

50

41

50

54

50

69

50

82

30

95

30

KIAULAITĖS (Lietuvos vietinės)

12

0

19

0

30

0

38

0

48

0

61

0

72

0

12,5

5

20

5

31

5

40

5

50

5

63

3

74

3

13

10

21

10

32

10

42

10

52

10

65

6

76

6

13,5

15

22

15

33

15

43

15

54

15

67

9

78

9

14

20

23

20

34

20

44

20

55

20

69

12

80

12

14,5

25

24

25

35

25

45

25

56

25

70

15

82

15

15

30

25

30

36

30

46

30

58

30

72

18

84

18

16

35

26

35

37

35

47

35

59

35

74

21

86

21

17

40

27

40

38

40

48

40

61

40

76

24

88

24

17,5

45

28

45

39

45

49

45

63

45

78

27

90

27

18

50

29

50

40

50

50

50

65

50

80

30

92

30

KUILIUKAI (Lietuvos baltosios senojo genotipo)

15,5

0

24

0

34

0

52

0

68

0

80

0

100

0

16

5

25

5

36

5

54

5

70

3

83

3

102

3

16,5

10

26

10

38

10

56

10

72

6

85

6

104

6

17

15

27

15

40

15

58

15

74

9

88

9

106

9

17,7

20

28

20

42

20

60

20

76

12

90

12

108

12

18

25

29

25

44

25

62

25

78

15

92

15

110

15

19

30

30

30

46

30

64

30

80

18

94

18

112

18

20

35

31

35

48

35

66

35

82

21

96

21

114

21

21

40

32

40

50

40

68

40

84

24

98

24

116

24

22

45

33

45

52

45

70

45

86

27

100

27

118

27

23

50

34

50

54

50

72

50

88

30

102

30

120

30

KIAULAITĖS (Lietuvos baltosios senojo genotipo)

15,5

0

24

0

34

0

52

0

66

0

79

0

98

0

16

5

25

5

36

5

54

5

68

3

81

3

100

3

16,5

10

26

10

38

10

56

10

70

6

84

6

102

6

17

15

27

15

40

15

58

15

72

9

86

9

104

9

17,5

20

28

20

42

20

59

20

74

12

88

12

106

12

18

25

29

25

44

25

60

25

76

15

90

15

108

15

19

30

30

30

46

30

61

30

78

18

92

18

110

18

20

35

31

35

48

35

62

35

80

21

94

21

112

21

21

40

32

40

50

40

63

40

82

24

96

24

114

24

22

45

33

45

52

45

64

45

84

27

98

27

116

27

23

50

34

50

54

50

66

50

86

30

100

30

118

30

Pastaba. Nustatant raumeningumą, jei veislinis prieauglis yra 85 kg gyvojo svorio, bet jaunesnis nei 6 mėn. amžiaus, už išsivystymą skiriama 30 balų

 

 

 

4 lentelė. Gyvų veislinių kiaulių raumeningumo (%) ir lašinių storio (mm) nustatymas ultragarsu

 

Gyvasis svoris

kg

BALAI

0

3

6

9

12

15

18

21

24

27

30

Raumeningumo %

Vidutinis lašinių storis mm

Raumeningumo %

Vidutinis lašinių storis

mm

Raumeningumo %

Vidutinis lašinių storis

mm

Raumeningumo %

Vidutinis lašinių storis

mm

Raumeningumo %

Vidutinis lašinių storis

mm

Raumeningumo %

Vidutinis lašinių storis

mm

Raumeningumo %

Vidutinis lašinių storis

mm

Raumeningumo %

Vidutinis lašinių storis

mm

Raumeningumo %

Vidutinis lašinių storis

mm

Raumeningumo %

Vidutinis lašinių storis

mm

Raumeningumo %

Vidutinis lašinių storis

mm

TREČIOJI VEISLIŲ GRUPĖ

85-90

53

17

54

16

55

15

56

14

57

13

58

12

59

11

60

10

61

9

62

8

63

7

91-95

52

18

53

17

54

16

55

15

56

14

57

13

58

12

59

11

60

10

61

9

62

8

96-100

51

19

52

18

53

17

54

16

55

15

56

14

57

13

58

12

59

11

60

10

61

9

101-105

50

20

51

19

52

18

53

17

54

16

55

15

56

14

57

13

58

12

59

11

60

10

106-110

49

21

50

20

51

19

52

18

53

17

54

16

55

15

56

14

57

13

58

12

59

11

KETVIRTOJI VEISLIŲ GRUPĖ - Lietuvos vietinės

85-90

41

28

42

27

43

26

44

25

45

24

46

23

47

22

48

21

49

20

50

19

51

18

91-95

40

29

41

28

42

27

43

26

44

25

47

24

48

23

49

22

50

21

51

20

50

19

96-100

39

30

40

29

41

28

42

27

43

26

44

25

45

24

46

23

47

22

48

21

49

20

101-105

38

31

39

30

40

29

41

28

42

27

43

26

44

25

45

24

46

23

47

22

48

21

106-110

37

32

38

31

39

30

40

29

41

28

42

27

43

26

44

25

45

24

46

23

47

22

KETVIRTOJI VEISLIŲ GRUPĖ - Lietuvos baltosios senojo genotipo (genofondinės)

85-90

44

24

45

23

46

22

47

21

48

20

49

19

50

18

51

17

52

16

53

15

54

14

91-95

43

25

44

24

45

23

46

22

47

21

48

20

49

19

50

18

51

17

52

16

53

15

96-100

42

26

43

25

44

24

45

23

46

22

47

21

48

20

49

19

50

18

51

17

52

16

101-105

41

27

42

26

43

25

44

24

45

23

46

22

47

21

48

20

49

19

50

18

51

17

106-110

40

28

41

27

42

26

43

25

44

24

45

23

46

22

47

21

48

20

49

19

50

18

 

Pastaba. Lašinių vidutinis storis nustatomas kaip lašinių storio 1 taške (FAT 1) ir 2 taške (FAT 2) aritmetinis vidurkis. Vidutinio lašinių storio ir raumeningumo balai dalijami pusiau.

 

 

 

 

 

5 lentelė. Veislinių kuilių ir veislinių paršavedžių eksterjero vertinimas

 

Požymiai

kuiliai

paršavedės

balai

 

Bendroji išvaizda,konstitucija,veislės požymiai

 

8

 

4

 

Kumpiai

 

4

 

2

 

Kojos

 

3

 

2

 

Paršavedės tešmuo ,speniai

 

-

 

2

 

Kuilio lyties organai

 

5

 

-

 

Iš viso:

 

20

 

10

 

 

6 lentelė. Veislinių paršavedžių reprodukcinių savybių vertinimas

 

Vislumas

21 dienos amžiaus vados gyvasis svoris

paršelių skaičius

balai

kg

balai

TREČIOJI VEISLIŲ GRUPĖ

5,5

0

28

0

6,0

2

30

2

6,5

4

33

4

7,0

6

35

6

7,5

8

38

8

8,0

10

40

10

8,5

13

43

13

9,0

16

45

16

9,5

19

48

19

10,0

22

50

22

10,5 ir daugiau

25

53 ir daugiau

25

KETVIRTOJI VEISLIŲ GRUPĖ –Lietuvos vietinės

6,0

0

24

6

6,5

4

26

8

7,0

6

28

10

7,5

10

30

12

8,0

14

32

14

8,5

16

34

16

9,0

18

36

18

9,5

20

38

20

10,0

22

40

22

10,5 ir daugiau

25

42 ir daugiau

25

KETVIRTOJI VEISLIŲ GRUPĖ-Lietuvos baltosios senojo genotipo

6,0

0

24

4

6,5

2

26

5

7,0

4

28

7

7,5

6

30

9

8,0

8

32

11

8,5

10

34

14

9,0

13

36

17

9,5

16

38

19

10,0

19

40

21

10,5

22

42

23

11,0 ir daugiau

25

44 ir daugiau

25

 

 

 

7 lentelė. Trečiosios ir ketvirtosios veislių grupių veislinių kuilių išsivystymo vertinimas

 

Amžius mėnesiais

12

24

Svoris

kg

Balai

Kūno ilgis,

cm

Balai

Svoris

kg

Balai

Kūno ilgis, cm

Balai

 

118

 

0

 

112

 

0

 

188

 

0

 

127

 

0

 

122

 

2

 

114

 

2

 

192

 

2

 

129

 

2

 

125

 

4

 

116

 

4

 

195

 

4

 

131

 

4

 

128

 

6

 

118

 

6

 

198

 

6

 

133

 

6

 

131

 

8

 

119

 

8

 

201

 

8

 

134

 

8

 

134

 

10

 

120

 

10

 

204

 

10

 

135

 

10

 

137

 

12

 

122

 

12

 

208

 

12

 

137

 

12

 

140

 

14

 

124

 

14

 

212

 

14

 

139

 

14

 

143

 

16

 

126

 

16

 

216

 

16

 

141

 

16

 

146

 

18

 

127

 

18

 

220

 

18

 

142

 

18

 

149

 

20

 

128

 

20

 

224

 

20

 

143

 

20

 

 

 

8 lentelė. Veislinių kuilių reprodukcinių savybių vertinimas

 

Rodikliai

Balai

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

Trečioji veislių grupė

Paršavedžių vislumas

5,5

6,0

6,5

7,0

7,5

8,0

8,5

9,0

9,5

10,0

10,5 ir daugiau

Ketvirtoji veislių grupė-Lietuvos vietinės

Paršavedžių vislumas

5,5

6,0

6,5

7,0

7,5

8,0

8,5

9,0

9,5

10,0

10,5 ir daugiau

Ketvirtoji veislių grupė- Lietuvos baltosios senojo genotipo

Paršavedžių vislumas

6,0

6,5

7,0

7,5

8,0

8,5

9,0

9,5

10,0

10,5

11,0 ir daugiau

 

 

Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės,

vertinimo ir informacijos kaupimo taisyklių

1 priedas

 

VEISLINIO KUILIO LAPAS

 

Vardas_______________

Raumeningumas %_____________________________

 

Individualus Nr.    ______

Įrašytas į KK: ženklas ir Nr.___________

 

 

 

BLUP______________________________

 

Veislė (veisliškumas)

 

 

Linija________

Spenių sk.

dešinėje/kairėje  

 

(Kraujo laipsnis %)

 

 

 

 

Atsivedimo data

 

 

 

Atsivedimo vieta________________________________________________________________

 

metai mėnuo diena

savininkas

 

Laikytojas

________________________________________

 

įsigijimo data, savininkas

 

Apdovanojimai parodose ______________________________________________________________________________________________

 

data, vieta, gautas apdovanojimas

 

I. KILMĖ

 

Vardas, ind. Nr.

M

 

 

T

 

 

 

KK ženklas ir Nr.

Ind. Nr.      KK  Nr.        

Ind. Nr.   KK Nr.

 

Atsivedimo data ir vieta

 

 

 

Veislė (veisliškumas) (Kraujo laipsnis % )

 

 

 

Bendras įvertinimas: balai, klasė

 

 

 

Vardas, ind. Nr.

MM

MT

TM

TT

 

KK ženklas ir Nr.

 

 

 

 

 

Atsivedimo data ir vieta

 

 

 

 

 

Veislė (veisliškumas) (Kraujo laipsnis % )

 

 

 

 

 

Bendras įvertinimas: balai, klasė

 

 

 

 

 

Vardas, ind. Nr.

MMM

MMT

MTM

MTT

TMM

TMT

TTM

TTT

 

KK ženklas ir Nr.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Veislė (veisliškumas) (Kraujo laipsnis % )

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bendras įvertinimas: balai, klasė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

II. KUILIO ĮVERTINIMAS

Vertinimo data

Amžius mėnesiais

Kilmė balais

Raumeningumas

balais

Išsivystymas

Vidutinis

paršavedžių

vislumas

 

Kontrolinis penėjimas ir skerdimas

Bendras

įvertinimas

Pastabos

Priesvoris per parą

Pašarų sąnaudos

1 kg priesvorio

Skerdenos puselės

ilgis

Lašinių storis už

paskutinio šonk.

Mėsos kokybė (balais)

Balų suma

85-110 kg gyvojo svorio

Palikuonių

Gyvasis svoris

Kūno ilgis

Balų vidurkis

Balų suma

 

Svoris kg

Raumeningumas %

Balai

Vidut. laš.storis mm

Balai

Vidut. balų suma

Vidutinis svoris kg

Raumeningumas %

Balai

Vidut. laš.st.mm

Balai

Vidut. balų suma

 

 

Eksterjeras

kg

balai

cm

Balai

vnt

Balai

g

Balai

p.v.

Balai

cm

Balai

mm

Balai

 

12

 

 

 

 

 

 

 

-

-

-

-

-

-

 

 

 

 

 

 

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

 

-

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

24

 

-

-

-

-

-

-

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

36

 

-

-

-

-

-

-

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

III. KUILIO PANAUDOJIMO DUOMENYS

 

Eil. Nr.

Kergtos (sėklintos) paršavedės vardas, ind. Nr., veislė

Paršavedės kergimo (sėklinimo) data

Paršavedės apsiparšiavimo data

Paršavedė atsivedė paršelių

Pastabos

iš viso

iš jų: gyvų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kuilio išleidimo data----------------------------priežastys------------------------------------------------------

Formos pakeitimai:

Nr. 1A-36, 2014-06-20, paskelbta TAR 2014-07-02, i. k. 2014-09514

 

 

 

 

Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės,

vertinimo ir informacijos kaupimo taisyklių

2 priedas

 

VEISLINĖS PARŠAVEDĖS LAPAS

 

Vardas_______________

Raumeningumas %_____________________________

Individualus Nr.    ______

Įrašyta į KK: ženklas ir Nr.___________

__________________________

Veislė (veisliškumas)

 

 

BLUP ______________________________

(Kraujo laipsnis % )

 

Šeima________

Spenių sk.

dešinėje/kairėje

Atsivedimo data

 

 

 

Atsivedimo vieta_______________________________________________________________

metai mėnuo diena

savininkas

Laikytojas

________________________________________

įsigijimo data, savininkas

Apdovanojimai parodose ______________________________________________________________________________________________

data, vieta, gautas apdovanojimas

I. KILMĖ

Vardas, ind. Nr.

M

 

 

T

 

 

KK ženklas ir Nr.

Ind. Nr.      KK  Nr.        

Ind. Nr.   KK Nr.

Atsivedimo data ir vieta

 

 

Veislė (veisliškumas) (kraujo laipsnis % )

 

 

Bendras įvertinimas: balai, klasė

 

 

Vardas, ind. Nr.

MM

MT

TM

TT

KK ženklas ir Nr.

 

 

 

 

Atsivedimo data ir vieta

 

 

 

 

Veislė (veisliškumas) (kraujo laipsnis % )

 

 

 

 

Bendras įvertinimas: balai, klasė

 

 

 

 

Vardas, ind. Nr.

MMM

MMT

MTM

MTT

TMM

TMT

TTM

TTT

KK ženklas ir Nr.

 

 

 

 

 

 

 

 

Veislė (veisliškumas) (kraujo laipsnis % )

 

 

 

 

 

 

 

 

Bendras įvertinimas: balai, klasė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

II. PARŠAVEDĖS ĮVERTINIMAS

Vertinimo data

Amžius mėnesiais

apsiparšiavimo eilės nr.

Kilmė balais

 

Raumeningumas

Eksterjeras  balais

 

Reprodukcinės savybės

 

Kontrolinis penėjimas ir skerdimas

Bendras

įvertinimas

Pastabos

Priesvoris per parą

Pašarų sąnaudos

1 kg priesvorio

Skerdenos puselės

ilgis

Lašinių storis už

paskutinio šonk.

Mėsos kokybė (balais)

Balų suma

85-110 kg gyvojo svorio

 

Palikuonių

Vislumas

Pieningumas

Balų suma

 

Svoris kg

Raumeningumas %

Balai

Vidut.laš.storis mm

Balai

Vidut.balų suma

Vidutinis  svoris kg

Raumeningumas %

Balai

Vidut.laš.st.mm

Balai

Vidut.balų suma

vnt

balai

kg

Balai

g

Balai

p.v.

Balai

cm

Balai

mm

Balai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-

-

-

-

-

-

 

 

 

 

 

-

-

-

-

-

-

-

-

 

-

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-

-

-

-

-

-

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-

-

-

-

-

-

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

III. PARŠAVEDĖS REPRODUKCINĖS SAVYBĖS

 

Apsipar-šiavimo eil. Nr.

Kuilio vardas, ind. Nr., veislė

Kergimo (sėklinimo) data

Apsipar-šiavimo data

Lizdo Nr.

Atsivedė paršelių

21 dienos paršelių

Atjunkomų paršelių

Pastabos

iš viso

iš jų: gyvų

skaičius

vados svoris (pieningumas) kg

amžius dienomis

skaičius

vidutinis vieno paršelio svoris kg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paršavedės išleidimo data------------------------ priežastys-------------------------------------------------------

 

Formos pakeitimai:

Nr. 1A-36, 2014-06-20, paskelbta TAR 2014-07-02, i. k. 2014-09514

 

 

 

 

Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės,

vertinimo ir informacijos kaupimo taisyklių

3 priedas

 

 

KIAULIŲ KERGIMO – SĖKLINIMO ŽURNALAS

 

Savininkas-----------------------------------------------------------------------------

 

Eil. Nr.

Paršavedės kergimo - sėklinimo data

Paršavedės

Kuilio

Apsiparšiavimo data

vardas

veislė

ind. Nr.

vardas

veislė

ind. Nr.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Formos pakeitimai:

Nr. 1A-36, 2014-06-20, paskelbta TAR 2014-07-02, i. k. 2014-09514

 

 

 

 

Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės,

vertinimo ir informacijos kaupimo taisyklių

4 priedas

 

APSIPARŠIAVIMŲ IR PRIEAUGLIO APSKAITOS KNYGA

 

Savininkas-----------------------------------------------------------------------------

Paršavedė---------------------------------------------------------------------------------Lizdo Nr. ---------------

(vardas, veislė,  ind. Nr., KK ženklas, bendras įvertinimo balas)

Sukergimo data----------------------------------------Apsiparšiavimo data------------------------------- Kelintas paršavedės apsiparšiavimas ...............

Kuilys-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

(vardas, veislė, ind. Nr., KK ženklas, bendras įvertinimo balas)

Atsivedė paršelių: iš viso---------------iš jų gyvų-------------negyvų----------

 

Eil. Nr.

Lytis

Ausies Nr.

Spenių skaičius d/k

Atjunkomų paršelių

Paršelių paskirtis

(veislei, mėsai)

Veislinio prieauglio vertinimas

Veislinio prieauglio realizavimo data

Tatuiruotas

Įsegtas

Amžius dienomis

Gyvasis svoris, kg

Vertinimo data

Amžius mėn.

Raumeningumas

Kilmė balais

Bendras įvertinimas

Gyvasis svoris, kg

Raumeningumas  %

Balai

Vidut. lašinių storis mm

Balai

Vidut.balų suma

balų suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

21 dienos paršelių skaičius----------ir vados svoris---------kg                                                                               Žyma apie paršelių:  pridėjimą------------ --------------------------                                                                Bendras atjunkomų paršelių svoris..............kg                                                                                                                        atėmimą------

Formos pakeitimai:

Nr. 1A-36, 2014-06-20, paskelbta TAR 2014-07-02, i. k. 2014-09514

 

 

 

 

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko

2014 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1A –36

 

 

 

VEISLINIŲ kiaulių KONTROLINIO PENĖJIMO, SKERDimO, sKERDENŲ ir mėsos kokybės vertinimO TAISYKLĖS

 

I. bendrosios nuostatos

 

1. Veislinių kiaulių kontrolinio penėjimo, skerdimo, skerdenų ir mėsos kokybės vertinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato vertinamų veislinių kuilių ir paršavedžių palikuonių atrinkimo kontroliniam penėjimui tvarką, kontrolinio penėjimo, skerdimo, skerdenų vertinimo ir mėsinių savybių nustatymo, mėginių paėmimo ir mėsos kokybės reikalavimus.

2. Veislinių kuilių ir veislinių paršavedžių palikuonių penėjimosi ir mėsinės savybės vertinamos AB „Kiaulių veislininkystė“ kontrolinio penėjimo stotyje (toliau – Stotis). Gali būti vertinamas osteochondrozės ydos pasireiškimas.

3. Veislinis kuilys vertinamas ne mažiau kaip pagal keturių su juo sukergtų veislinių paršavedžių 10 palikuonių, o veislinės paršavedės – pagal jos pačios vados 4 paršelius.

4. Veisliniai kuiliai pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei raumeningumą vertinami iki jiems sueina 24 mėnesiai.

5. Vertinami grynaveisliai ir mišrūnai paršeliai, gauti mišrinant skirtingų veislių gyvulius. Iš palikuonių nustatomas heterozės efektyvumas mišrinant skirtingas veisles. Daromos išvados, kokias veisles efektyviausia mišrinti tarpusavyje siekiant norimų tam tikros veislės savybių.

6. Pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes vertinamos veislinės pirmaparšės paršavedės. Efektyviems mišrinimo variantams išaiškinti gali būti vertinamos ir veislinės antraparšės paršavedės.

7. Veislinis kuilys vertinamas pagal su juo apsėklintos tos pačios veislės grynaveislės paršavedės palikuonis. Efektyviems mišrinimo variantams išaiškinti kuilys vertinamas pagal palikuonis, gautus mišrinant skirtingų veislių gyvulius.

 

II. PARŠELIŲ ATRINKIMAS KONTROLINIAM PENĖJIMUI

 

8. Paršelius kontroliniam penėjimui atrenka kiaulių kontrolės asistentas ir Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybiniai veislininkystės inspektorius, dalyvaujant veislinio gyvulio savininkui arba jo įgaliotam asmeniui.  

9. Kontroliniam penėjimui atrenkami paršeliai:

9.1. veislinių paršavedžių, kurių vadoje iki atjunkomojo amžiaus išaugo ne mažiau kaip 9 paršeliai. Paršeliai turi būti ne vyresni kaip 80 dienų ir turi sverti ne daugiau kaip 27 kg. Atrenkamų paršelių gyvasis svoris turi atitikti vidutinį lizdo paršelio gyvąjį svorį, o tarpusavio paršelių svorio skirtumas neturi viršyti 4 kg;

9.2. atrenkamos dvi kiaulaitės ir du kastratai. Išimtiniais atvejais gali būti atrenkamos trys kiaulaitės ir vienas kastratas arba trys kastratai ir viena kiaulaitė.

10. Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus reikalavimus atliekami kontroliniam penėjimui atrinktų paršelių veterinariniai tyrimai.

11.  Išvežant paršelius kontroliniam penėjimui, ūkyje užpildoma paršelių siuntimo kortelė, kurioje nurodoma kiekvieno paršelio atsivedimo data, ind. Nr., gyvasis svoris (kg), kuilio ir paršavedės ind. Nr., gimimo datos bei jų veislė. Siuntimo kortelės duomenis parašu patvirtina kiaulių kontrolės asistentas ir gyvulio savininkas arba jo įgaliotas asmuo.

 

III. VEISLINIŲ KIAULIŲ KONTROLINIS PENĖJIMAS

 

12. Kontrolinio penėjimo tiksli pašarų apskaita pradedama, kai paršeliai pasiekia 30 kg gyvojo svorio ir yra ne vyresni kaip 90 dienų amžiaus.

13. Kontroliniam penėjimui atrinkti paršeliai Stotyje paleidžiami į išplautus, išdezinfekuotus gardus.

14.  Pristačius paršelius į Stotį vieno lizdo paršeliai laikomi bendrame garde, apskaitos sistemoje užpildoma gardo kortelė. Jų atvežimo į Stotį datos, ind. Nr., gimimo datos, gyvasis svoris įrašomi į „Kiaulių kontrolinio penėjimo duomenų kaupimo ir analizės programą“.

15. Prieš pradedant kontrolinį penėjimą į „Kiaulių kontrolinio penėjimo duomenų kaupimo ir analizės programą“ įrašomi šie duomenys:

15.1. kontroliuojamos kiaulių grupės numeris (kiekvienais metais nuo sausio 1 d. grupės pradedamos numeruoti nuo vieneto);

 

15.2. paršelių gimimo data;

 

15.3. paršelių atvežimo į Stotį data;

 

15.4. paršelių laikytojas;

 

15.5. paršelių veislė;

 

15.6. paršelių šėryklos numeris;

 

15.7. paršeliui Stotyje įsegto plastmasinio įsago numeris;

 

15.8. paršelio inventorinis Nr.;

 

15.9. gyvo paršelio svoris, atvežus jį į Stotį;

 

15.10. paršelio lytis;

 

15.11. kuilio ind. Nr.;

 

15.12. kuilio inventorinis Nr.;

 

15.13. kuilio laikytojas;

15.14. kuilio gimimo data;

 

15.15. kuilio gimimo vieta;

 

15.16. kuilio veislė;

 

15.17. kuilio linija;

 

15.18. paršavedės inventorinis. Nr.;

 

15.19. paršavedės ind. Nr.;

 

15.20. paršavedės gimimo data;

 

15.21. paršavedės gimimo vieta;

 

15.22. paršavedės veislė;

 

15.23. paršavedės šeima.

 

16. Kontrolinio penėjimo tvartuose turi būti ne mažiau kaip 18 20º C temperatūra, o santykinė oro drėgmė ne didesnė kaip 70 procentų.

17. Stotyje vedamas kontroliuojamų kiaulių sveikatingumo žurnalas, kuriame įrašomi visi susirgimai.

18. Kontroliuojamos kiaulės šeriamos standartiniais kombinuotaisiais pašarais, iki soties duodama švaraus vandens. Standartinį kombinuotąjį pašarą sudaro 80 – 85 proc. miežinių miltų, 8 – 14 proc. sojos rupinių, 0 – 4 proc. žuvies miltų ir 2 – 3 proc. mineralinių pašarų (mineralinių medžiagų, vitaminų ir amino rūgščių priedų). Miežinių miltų 30 – 45 proc. gali būti pakeičiami kvietiniais miltais.

19. Kontroliuojamos kiaulės šeriamos du kartus per parą – 7 val. ryte ir 16 val. vakare.

20. Suėstas pašaras apskaitomas pagal kompiuterinėje programoje sudarytą šėrimo kreivę.

21. Kontroliuojamos kiaulės sveriamos kontrolės pradžioje ir pabaigoje. Svėrimo datos, gyvasis svoris ir priaugimas registruojami apskaitos formose. Baigiant kontrolinį penėjimą, kiaulės sveriamos dažniau, kad neperaugtų 95 kg gyvojo svorio.

22. Kontroliuojamos kiaulės, du mėnesius paeiliui vidutiniškai per parą priaugančios mažiau kaip po 600 gramų, išbrokuojamos.

23. Iš kontroliuojamos grupės išbrokavus 2 palikuonis, paršavedė vertinama pagal dviejų palikuonių kontrolinio penėjimo rezultatus, o išbrokavus tris palikuonis – nevertinama.

24.  Veislinis kuilys įvertinamas pagal su juo sukergtų 4 veislinių paršavedžių ne mažiau kaip 10 palikuonių.

25.  Kontrolinis penėjimas baigiamas, kai kontroliuojamos kiaulės pasiekia 95 kg gyvąjį svorį.

26. Baigus kontrolinį penėjimą, nustatoma kiekvienos kontroliuotos kiaulės:

26.1. kontrolės dienų trukmė;

26.2. vidutinis priesvoris per parą kontrolės metu;

26.3. amžius dienomis pasiekus 100 kg gyvojo svorio;

26.4. sunaudotas bendras kombinuotųjų pašarų kiekis (kg);

26.5. sunaudotas kombinuotųjų pašarų kiekis kilogramui priesvorio priaugti. Skaičiuojant sušertus pašarus vienam kilogramui priaugti, atimama 2 proc. kombinuotųjų pašarų nuo bendro sušerto pašarų kiekio.

27.  Kontroliuojamai kiaulei pasiekus 95 kg gyvąjį svorį, ultragarsu nustatomas lašinių storis ir raumeningumas.

 

IV. VEISLINIŲ KIAULIŲ KONTROLINIS SKERDIMAS, SKERDENOS VERTINIMAS IR MĖSOS KOKYBĖS NUSTATYMAS

 

28. Skerdenų vertinimą atlieka vyriausiasis kontrolinio penėjimo ir skerdenų vertinimo specialistas.

29. Kontroliuojamos kiaulės skerdžiamos, kai pasiekia 95 kg gyvąjį svorį. Prieš skerdimą kiaulės alkinamos 12 val. Joms duodama tik vandens (iki soties).

30. Paskerdus kontroliuojamą kiaulę ir išėmus iš plikinimo vonios, skerdimo knygutėje įrašomas jos skerdimo eilės ir Stotyje įsegto plastmasinio įsago numeris. Eilės numeris štampuojamas ant priekinių ir užpakalinių kojų.

31. Nustatoma šiltos skerdenos masė (be vidaus organų, galvos, kojų ir uodegos) šimto gramų tikslumu. Nustatomas lašinių storis keteroje, ties 6–7 krūtinės slanksteliu ir ploniausioje vietoje. Skerdena paliekama 24 val. atvėsinimo patalpoje, kurios temperatūra (0 – +4) º C.

32. Po skerdenos atvėsimo (praėjus 24 valandoms) išmatuojama kairioji skerdenos puselė:

32.1.  skerdenos puselės ilgis ir bekono puselės ilgis cm. Skerdenos ilgis matuojamas juostele nuo kaklo pirmojo slankstelio dubenėlio krašto iki gaktikaulio priekinio krašto, o bekono puselės ilgis – nuo pirmojo krūtinės slankstelio priekinio krašto iki gaktikaulio priekinio krašto;

32.2.  lašinių storis mm: ties 6–7 krūtinės slanksteliu, ties 10 šonkauliu, ties paskutiniu šonkauliu, ties ketera – storiausioje vietoje, juosmens srityje – ploniausioje vietoje, kryžiaus kaulo srityje trijose vietose – storiausioje, ploniausioje ir storiausioje vietoje už raumens;

32.3.  vidutinis lašinių storis nustatomas taip: pirmiausia apskaičiuojamas vidutinis lašinių storis kryžiaus srityje (trijų matavimų suma dalijama iš trijų). Po to šis vidurkis sumuojamas su lašinių storio ties 6–7 krūtinės slanksteliu, keteroje storiausioje vietoje bei ploniausioje vietoje juosmens srityje rodikliais ir suma dalijama iš 4. Lašinių storis matuojamas su oda;

32.4.  papilvės storis. Jis matuojamas 3 vietose: spenių linijoje – paslėpsnyje, 5 cm nuo paskutinio spenio, pilvo viduryje, lygiagrečiai su paskutiniu krūtinės slanksteliu, ir 3 cm nuo krūtinkaulio pilvo link. Vidutinis papilvės storis apskaičiuojamas išvedant aritmetinį vidurkį.

33. Skerdenos kairioji puselė pjaustoma. Ties 5–6 krūtinės slanksteliu nupjaunama priekinė skerdenos puselės dalis – mentė. Užpakalinė skerdenos puselės dalis (kumpis) nupjaunama ties priešpaskutiniu juosmens slanksteliu. Nupjovus mentę ir kumpį, lieka vidurinioji dalis. Visos trys dalys pasveriamos atskirai 100 g tikslumu.

34. Ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio, mėsos ir lašinių plotas (kvadratiniais centimetrais) matuojamas ties pjūviu tarp pirmojo ir antrojo juosmens slankstelių. Ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotas fiksuojamas fotokamera, duomenys suvedami į apskaitos programą, kuri apskaičiuoja ilgiausio nugaros raumens plotą.

35. Apskaičiuojama šiltos skerdenos su galva, kojomis ir vidaus riebalais išeiga. Ji parodo skerdimo nuostolius. Skerdenos išeiga apskaičiuojama pagal formulę:

a x 100

s

kur:                  a – šiltos skerdenos su galva, kojomis ir vidaus riebalais masė (kg);

s – gyvasis svoris (kg).

36. Apskaičiuojama skerdenos be galvos, kojų ir vidaus riebalų išeiga. Tai skerdenos be kojų, galvos, vidaus riebalų masės santykis su gyvos kiaulės svoriu, išreikštas procentais.

37. Kiekvienos kontrolinio penėjimo grupės kiaulių skerdenų įvertinimo duomenys apskaičiuojami vidutiniais aritmetiniais dydžiais.

38. Skerdžiant mažesnio ar didesnio gyvojo svorio kiaules, skerdenos masės, skerdenos ir bekono puselės ilgio, lašinių storio, ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio ploto, kumpio masės rodikliai perskaičiuojami 100 kg svorį. Perskaičiuojant taikomi tokie koeficientai:

38.1.  skerdenos masei – 0,7;

38.2.  skerdenos ir bekono puselės ilgiui – 0,2;

38.3.  lašinių storiui – 0,3;

38.4.  ilgiausiojo nugaros raumens, mėsos skerspjūvio plotui – 0,1;.

38.5.  kumpio masei – 0,1.

39. Mėginiai mėsos kokybiniams rodikliams tirti imami po skerdenos atvėsinimo praėjus 24 valandoms.

40. Mėginiai tyrimams imami iš ilgiausiojo nugaros raumens (musculus longissimus dorsi) tarpe tarp 12 ir paskutinio šonkaulio. Imama 500–550 g raumens.

41. Veislinių kuilių ir paršavedžių įvertinimas pagal palikuonių mėsos kokybės rodiklius vykdomas pagal Kiaulių vertinimo pagal palikuonių mėsos kokybę metodiką, patvirtintą Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos viršininko 2013 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 1A-25.

42. Įvertinimas pagal palikuonių mėsos kokybės rodiklius vykdomas Aleksandro Stulginskio universiteto Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centre.

43. Baigus kontrolinį penėjimą, įvertinus kuilį pagal ne mažiau kaip 10 palikuonių, o paršavedę – ne mažiau kaip pagal 2 palikuonis, įvertinus palikuonių mėsos kokybę, duomenys registruojami kiaulių veislininkystės informacinėje sistemoje.

44. Kontrolinio penėjimo ir skerdimo, mėsos kokybės rezultatai vertinami 100 balų sistema (1 – 5 lentelės).

45. Kontrolinio penėjimo, mėsos kokybės duomenys registruojami kaupiami, saugomi ir analizuojami kiaulių veislininkystės informacinėje sistemoje.

46. Stotis, įvertinusi kuilį ar paršavedę pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei mėsos kokybę, apie įvertinimo rezultatus per 5 darbo dienas praneša veislinių kiaulių savininkui paštu, elektroniniu paštu, arba rezultatai gali būti skelbiami Stoties interneto svetainėje, o apibendrintus kiekvieno ketvirčio visų įvertinimų rezultatus pateikia Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

 

1 lentelė. Lietuvos baltųjų, didžiųjų baltųjų, jorkšyrų veislės kuilių ir paršavedžių vertinimas pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei raumeningumą

 

 

Priesvoris per parą

 

Pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio

 

Skerdenos puselės ilgis

 

Lašinių storis už paskutinio šonkaulio

 

g

 

balai

 

p.v.

 

balai

 

cm

 

balai

 

mm

 

balai

600 – 625

0

3,6

0

89

0

26

0

626 – 650

3

3,5

3

90

1

25

1

651 – 675

4

3,4

4

91

2

24

2

676 – 700

7

3,3

7

92

4

23

4

701 – 725

10

3,2

10

93

6

22

6

726 – 750

13

3,1

13

94

8

21

8

751 – 775

15

3,0

15

95

10

20

10

776 – 800

17

2,9

17

96

12

19

12

801 – 825

20

2,8

20

97

13

18

13

826 – 850

23

2,7

23

98

14

17

14

851 ir daugiau

25

2,6 ir mažiau

25

99 ir daugiau

15

16 ir mažiau

15

 

 

2 lentelė. Landrasų veislės kuilių ir paršavedžių vertinimas pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei raumeningumą

 

 

Priesvoris per parą

 

Pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio

 

Skerdenos puselės ilgis

 

Lašinių storis už paskutinio šonkaulio

 

g

 

balai

 

p.v.

 

balai

 

cm

 

balai

 

mm

 

balai

600 – 625

 

0

3,5

 

0

 

93

0

22

0

626 – 650

 

3

3,4

 

3

 

94

1

21

1

651 – 675

 

4

3,3

 

4

 

95

2

20

2

676 – 700

 

7

3,2

 

7

 

96

4

19

4

701 – 725

 

10

3,1

 

10

 

97

6

18

6

726 – 750

 

13

3,0

 

13

 

98

8

17

8

751 – 775

 

15

 

2,9

 

15

 

99

10

16

10

776 – 800

 

17

 

2,8

 

17

 

100

12

15

12

801 – 825

 

20

 

2,7

 

20

 

101

13

14

13

826 – 850

 

23

 

2,6

 

23

 

102

14

 

13

14

851 ir daugiau

 

25

 

2,5 ir mažiau

 

25

 

103 ir daugiau

15

 

12 ir mažiau

15

 

 

3 lentelė. Trečiosios veislių grupės (pjetrėnų, diurokų, hempšyrų) kuilių ir paršavedžių vertinimas pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei raumeningumą

 

 

Priesvoris per parą

 

Pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio

 

Skerdenos puselės ilgis

 

Lašinių storis už paskutinio šonkaulio

 

g

 

balai

 

p.v.

 

balai

 

cm

 

balai

 

mm

 

balai

576-600

 

0

3,6

 

0

 

87

 

0

 

24

 

0

601-625

 

3

3,5

 

3

 

88

1

 

23

1

626-650

 

4

3,4

 

4

 

89

2

 

22

2

651-675

 

7

3,3

 

7

 

90

4

 

21

4

676-700

 

10

3,2

 

10

 

91

6

 

20

6

701-725

 

13

3,1

 

13

 

92

8

 

19

8

726-750

 

15

 

3,0

 

15

 

93

10

 

18

10

751-775

 

17

 

2,9

 

17

 

94

12

 

17

12

776-800

 

20

 

2,8

 

20

 

95

13

 

16

13

801-825

 

23

 

2,7

 

23

 

96

14

 

15

14

826 ir daugiau

 

25

 

2,6 ir mažiau

 

25

 

97 ir daugiau

15

 

14 ir mažiau

15

 

 

4 lentelė. Ketvirtosios veislių grupės kuilių ir paršavedžių vertinimas pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei raumeningumą

 

 

Priesvoris per parą

 

Pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio

 

Skerdenos puselės ilgis

 

Lašinių storis už paskutinio šonkaulio

 

g

 

balai

 

p.v.

 

balai

 

cm

 

balai

 

mm

 

balai

 

Lietuvos vietinės

 

501-525

 

0

 

4,8

 

0

 

87

 

0

 

35

 

0

 

526-550

 

3

 

4,7

 

3

 

88

1

 

34

1

 

551-575

 

4

 

4,6

 

4

 

89

2

 

33

2

 

576-600

 

7

 

4,5

 

7

 

90

4

 

32

4

 

601-625

 

10

 

4,4

 

10

 

91

6

 

31

6

 

626-650

 

13

 

4,3

 

13

 

92

8

 

30

8

 

651-675

 

15

 

4,2

 

15

 

93

10

 

29

10

 

676-700

 

17

 

4,1

 

17

 

94

12

 

28

12

 

701-725

 

20

 

4,0

 

20

 

95

13

 

27

13

 

726-750

 

23

 

3,9

 

23

 

96

14

 

26

14

 

751 ir daugiau

 

25

 

3,8 ir mažiau

 

25

 

97 ir daugiau

15

 

25 ir mažiau

15

 

Lietuvos baltosios senojo genotipo

 

551-575

 

0

 

4,3

 

0

 

91

 

0

 

34

 

0

 

576-600

 

3

 

4,2

 

3

 

92

1

 

33

1

 

601-625

 

4

 

4,1

 

4

 

93

2

 

32

2

 

626-650

 

7

 

4,0

 

7

 

94

4

 

31

4

 

651-675

 

10

 

3,9

 

10

 

95

6

 

30

6

 

676-700

 

13

 

3,8

 

13

 

96

8

 

29

8

 

701-725

 

15

 

3,7

 

15

 

97

10

 

28

10

 

726-750

 

17

 

3,6

 

17

 

98

12

 

27

12

 

751-775

 

20

 

3,5

 

20

 

99

13

 

26

13

 

776-800

 

23

 

3,4

 

23

 

100

14

 

25

14

 

801 ir daugiau

 

25

 

3,3 ir mažiau

 

25

 

101 ir daugiau

15

 

24 ir mažiau

15

 

 

5 lentelė. Kiaulių mėsos kokybės rodiklių standartiniai reikalavimai (48 val. po skerdimo)

 

Sausosios

medžiagos, %

*pH

Švelnumas

Rausvumas

* Vandeningumas, %

Vandens rišlumas %

Virimo nuostoliai, %

* Kietumas, kg/cm2

Tarpraumeniniai

riebalai, %

Proteinai, %

22,0-27,0

5,5-5,9

48,0-58,0

7,0-11,0

3,0-7,0

58,0 ir daugiau

30,0 ir mažiau

2,0 ir mažiau

1,8-2,8

20,0 ir daugiau

 

* pH, vandeningumo, kietumo rodikliai neatitinkantys standartinių reikalavimų, mažinami po 3 balus.

Jeigu mėsos kokybės standartiniam reikalavimui atitinka:

10 rodiklių (100 %) skiriama 20 balų,

jeigu 9 rodikliai – 18 balų,

jeigu 8 rodikliai – 16 balų,

jeigu 7 rodikliai – 14 balų,

jeigu 6 rodikliai (60 %) – 12 balų,

jeigu 5 rodikliai – 10 balų,

jeigu 4 rodikliai – 8 balai,

jeigu 3 rodikliai – 6 balai,

jeigu 2 rodikliai – 4 balai,

jeigu 1 rodiklis – 2 balai,

jeigu 0 rodiklis – 0 balų

 

Papildyta priedu:

Nr. 1A-36, 2014-06-20, paskelbta TAR 2014-07-02, i. k. 2014-09514

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Įsakymas

Nr. 1A-49, 2010-08-10, Žin., 2010, Nr. 102-5331 (2010-08-28), i. k. 110233GISAK0001A-49

Dėl Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. 1A-55 "Dėl Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės, vertinimo, informacijos kaupimo ir teikimo taisyklių bei apskaitos lapų, žurnalų ir knygų formų patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Įsakymas

Nr. 1A-36, 2014-06-20, paskelbta TAR 2014-07-02, i. k. 2014-09514

Dėl Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. 1A-55 „Dėl Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės, vertinimo, informacijos kaupimo ir teikimo taisyklių bei apskaitos lapų, žurnalų ir knygų formų patvirtinimo“ pakeitimo