Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1130

Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio)
„Nemunas“ PLĖTRos programa

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ plėtros programos (toliau vadinama – Programa) paskirtis – sutelkti žemės, miško ir maisto ūkio mokslinių tyrimų, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialą (subjektų visumą), turintį bendrą ir tinklinę mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau vadinama – MTEP) infrastruktūrą ir kryptingai prisidedantį prie žemės, miškų ir maisto ūkio plėtros, žinių ekonomikos kūrimo, Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimo. Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) „Nemunas“ (toliau vadinama – Slėnis) steigiamas Lietuvos žemės, miškų ir maisto ūkio sektoriui plėtoti. Programa siekiama sukurti šiuolaikinę MTEP ir susijusią infrastruktūrą bendrosioms Lietuvos žemės, miškų ir maisto ūkio sektorių mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms, mokslinių rezultatų komercializavimui, technologijų perdavimui, naujų, žinioms imlių ūkio subjektų kūrimuisi, sudaryti sąlygas žemės, miškų ir maisto ūkio įmonėms, kurios imlios žinioms, bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis, tyrėjų grupėmis, didinti Lietuvos žemės, miškų ir maisto mokslo ir technologijų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

2. Programoje minimas žemės, miškų ir maisto ūkio sektorius apima žemės ūkio (įskaitant augalininkystės, gyvulininkystės, vandens ūkio), medžioklės, miškininkystės, medienos ir biomasės ruošos, maisto produktų ir gėrimų gamybos veiklas ir susijusias paslaugas. Atsižvelgiant į žemės, miškų ir maisto ūkio veiklų specifiškumą, Slėnis turi bendrą ir tinklinę MTEP infrastruktūrą.

3. Programos koordinatoriai – asociacija „Slėnis Nemunas“, Švietimo ir mokslo ministerija ir Ūkio ministerija.

4. Programa parengta vadovaujantis Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 2007, Nr. 40-1489), Aukštųjų technologijų plėtros 2007–2013 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1048 (Žin., 2006, Nr. 114-4356), ir įgyvendinant švietimo ir mokslo ministro ir ūkio ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. ISAK-207/4-33 „Dėl kvietimo rengti integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programų projektus“ (Žin., 2008, Nr. 22-828), taip pat Bendrąją nacionalinę kompleksinę programą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 (Žin., 2008, Nr. 7-262).

5. Programa padės siekti tikslų, nustatytų Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje, patvirtintoje Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu K(2007)1808, ir ją įgyvendinančiose programose – Ekonomikos augimo veiksmų programos, patvirtintos 2007 m. liepos 30 d. Europos Komisijos sprendimu K(2007)3740, pirmajame prioritete „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“, antrajame prioritete „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“, Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, patvirtintos 2007 m. rugsėjo 24 d. Europos Komisijos sprendimu K(2007)4475, antrajame prioritete „Mokymasis visą gyvenimą“, trečiajame prioritete „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“.

6. Programa taip pat padės siekti tikslų, nustatytų Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 (Žin., 2002, Nr. 60-2424), Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), Aukštųjų technologijų plėtros 2007–2013 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1048 (Žin., 2006, Nr. 114-4356), Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 335 (Žin., 2006, Nr. 39-1394), Pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje 2007–2010 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1050 (Žin., 2006, Nr. 114-4359), Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų, susijusių su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtra, tinklo pertvarkos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 989 (Žin., 2008, Nr. 117-4453), kituose strateginiuose Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) dokumentuose ir kituose teisės aktuose.

7. Pavieniai Programos priemonių įgyvendinamieji projektai turi atitikti Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132), Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789), taip pat Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašo, patvirtinto švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-977 (Žin., 2008, Nr. 44-1665), ir kitų teisės aktų reikalavimus.

8. Pagal Programos nuostatas ekonominę naudą iš sukurto Slėnio galės gauti ir verslo subjektai, kurie naudosis jo infrastruktūra ar mokslinių tyrimų rezultatais, kiek tai nepažeidžia ES ir Lietuvos teisės aktų dėl valstybės pagalbos.

9. Atviros prieigos centrų kūrimo ir valdymo taisyklės bus tvirtinamos švietimo ir mokslo ministro įsakymu.

II. APLINKOS ANALIZĖ

10. Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), pripažįstama, kad „per mažas įmonių aktyvumas investuojant į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas gali turėti rimtų pasekmių ilgalaikei Lietuvos ūkio plėtrai ir ekonomikos augimui“. Aktyvesnis MTEP veiklos plėtojimas, skatinant turimo mokslinio ir gamybinio potencialo telkimą ir bendradarbiavimą Slėnio mastu, leistų kurti ir diegti naujus, didesnės pridėtinės vertės produktus tradiciniuose Lietuvos ūkio sektoriuose. Tai paskatintų įmones aktyviau investuoti į MTEP, sudarytų reikiamas išankstines sąlygas stiprinti ilgalaikį Lietuvos ūkio konkurencingumą.

11. Viena iš tradicinių ir pagrindinių Lietuvos ūkio sričių, kur sukuriama beveik 9,2 procento Lietuvos bendrosios pridėtinės vertės, kur dirba daug įvairios kvalifikacijos darbuotojų, yra žemės, miškų ir maisto ūkis.

12. Lietuvos gamtinės sąlygos, infrastruktūra, intelektinis potencialas ir sukaupta patirtis leidžia plėtoti augalininkystę, gyvulininkystę ir gyvulių veislininkystę, sodininkystę ir daržininkystę, žuvininkystę, auginti techninius, bioenergetinius augalus, plėtoti ekologinį ūkininkavimą. Tačiau tolesnio žemės, miškų ir maisto ūkio konkurencingumo pagrindu turi tapti gebėjimas diegti naujausias technologijas, plėtoti inovacinę veiklą konkurencingiems procesams ir produktams kurti.

13. Žemės ūkis yra didžiausias žemės naudotojas ir pagrindinis kraštovaizdžio ir aplinkos kokybę lemiantis veiksnys. Europos žemės ūkio modelis atspindi daugiafunkcę ūkininkavimo svarbą kraštovaizdžio, maisto produktų, kultūros ir gamtos paveldo vertingumui ir įvairovei. Gerus ekonominius rezultatus privalu suderinti su tausojamuoju gamtos išteklių naudojimu ir atliekų lygiu – išlaikyti biologinę įvairovę, išsaugoti ekosistemas ir išvengti dykumėjimo.

14. Tolesnė žemės, miškų ir maisto ūkio raida turėtų prisidėti prie tvaraus vystymosi, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama sveikiems, aukštos kokybės produktams, aplinkosaugos požiūriu tvariems gamybos metodams, įskaitant ekologišką gamybą, atsinaujinančius energijos išteklius ir biologinės įvairovės apsaugą. Reformuotas žemės ir miškų ūkis, kaimo plėtra gali itin prisidėti prie konkurencingumo ir tvaraus vystymosi.

15. 2006 m. vasario 20 d. Tarybos sprendime 2006/144/EB dėl kaimo plėtros Bendrijos strateginių gairių (2007–2013 m. programavimo laikotarpis) (OL 2006 L 55, p. 20) numatyta, kad kaimo vietovių konkurencingumui, darbo vietų kūrimui ir naujovėms reikia taikyti strategiškesnį požiūrį. Privalu atkreipti didesnį dėmesį į ilgalaikes investicijas, skirtas žmonėms, pažangiajai patirčiai, kapitalui ūkio ir miškininkystės sektoriuose, naujiems ekologiškų ir visiems naudingų paslaugų teikimo būdams, naujų ir geresnių darbo vietų kūrimui. Šiame sprendime numatyti tokie pagrindiniai veiksmai prioritetams įgyvendinti: žemės ūkio sektoriaus restruktūrizavimas ir modernizavimas, integravimo į žemės ūkio ir maisto grandinę gerinimas, sąlygų inovacijai ir naudojimuisi moksliniais tyrimais, taikomąja veikla sudarymas ir panašiai.

16. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamentas ir Europos Taryba bendru sutarimu patvirtino Septintąją bendrąją programą (7BP), kurios viena iš programų – maistas, žemės ūkis, žuvininkystė ir biotechnologijos. Minėtosios programos strateginis tikslas – telkti mokslo, pramonės ir kitų suinteresuotų grupių pajėgas žinių bioekonomikai Europoje sukurti. Žinių bioekonomika – tai ekonomika, pagrįsta naujomis žiniomis ir inovacijomis, susijusiomis su darniu biologinių išteklių valdymu, gamyba ir naudojimu, leidžiančiu kurti saugius, ekologiškus ir konkurencingus žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, maisto, pašarų, sveikatos ir kitų ūkio sričių produktus.

17. Lietuvos žemės ūkyje ir jį aptarnaujančiuose sektoriuose kartu su maisto produktų ir gėrimų pramone sukurta bendroji pridėtinė vertė 2007 metais sudarė 9,2 procento visos Lietuvoje sukurtos bendrosios pridėtinės vertės. Žemės ūkio ir maisto produktų dalis sudarė apie 12,8 procento viso eksporto, užsienio prekybos balansas buvo teigiamas ir siekė daugiau kaip 0,5 mlrd. litų, tačiau labai žemas darbo našumas – jis keliskart mažesnis už ES valstybių vidurkį.

18. Miškų sektorius sukuria apie 4 procentus Lietuvos bendrojo vidaus produkto; medienos produktų pramonė – apie 10 procentų Lietuvos pramonės pridėtinės vertės. Miškų sektorius apima 220 tūkstančių privačių miško savininkų ir 52 tūkstančius medienos produktų pramonės ir miškininkystės darbuotojų. Tai yra viena sparčiausiai augančių ir teigiamą eksporto ir importo balansą turinčių Lietuvos pramonės šakų.

19. Viena iš perspektyviausių sričių – biomasės energetika. Lietuva įsipareigojo iki 2010 metų 12 procentų bendrosios energijos ir 7 procentus – elektros energijos pakeisti atsinaujinančiais energijos ištekliais, kurių 80–90 procentų sudarytų biomasė. Lietuva, vykdydama 2003 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 31 tomas, p. 188) nuostatas, 2004 metais išdėstė Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymą nauja redakcija (Žin., 2000, Nr. 64-1940; 2004, Nr. 28-870) ir jo vykdymą reglamentuojančią Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo 2004–2010 metais programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1056 (Žin., 2004, Nr. 133-4786), kurioje numatė iki 2010 metų 5,75 procento transporto sunaudojamų degalų pakeisti biodegalais. Jau 2008 metų pabaigoje bus įrengti 400 tūkst. tonų per metus biodegalų (bioeatanolio ir biodyzelino) gamybos pajėgumai, o iki 2020 metų Lietuvoje bus galima pagaminti iki 750–760 tūkst. tonų biodegalų per metus.

20. Maisto pramonė, glaudžiai susijusi su žemės ūkiu, šiuo metu turi modernią gamybinę infrastruktūrą, diegia pažangias gamybos technologijas. Kad būtų garantuota maisto produktų sauga ir gera kokybė, svarbu pramonės įmones aprūpinti tinkama žaliava, o tai labai priklauso nuo technologijų taikymo pirminėje grandyje – ūkininkų ūkiuose ir žemės ūkio įmonėse. Lietuvos maisto ūkio pridėtinė vertė turėtų būti didinama skatinant naujų produktų kūrimą, tolesnį gamybos procesų tobulinimą.

21. Šiuo metu žemės, miškų ir maisto ūkio srityje MTEP darbus vykdo 3 mokslo ir studijų institucijos, kurias kasmet baigia apie 1,5 tūkst. absolventų. Tai Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos veterinarijos akademija ir Kauno technologijos universitetas (maisto produktų technologijos). Dar yra 8 valstybės ir universitetų mokslo institutai, kuriuose mokslininkai ir tyrėjai atlieka įvairios tematikos tyrimus. Šiose įstaigose vykdomi unikalūs nacionalinio ir tarptautinio lygio MTEP darbai, skirti naujoms technologijoms kurti ir diegti žemės, miškų ir maisto ūkyje. Sukurtos technologijos unikalios tuo, kad yra pritaikytos Lietuvos gamtinėms ir klimato sąlygoms, specifiniams regionų poreikiams.

22. Žemės, miškų ir maisto ūkio sričių mokslo ir studijų institucijų mokslininkams vykdant Šeštosios bendrosios programos projektą INCO-CT-2004-003356 „Lietuvos maisto kokybės ir saugos tinklas“, buvo įkurtas virtualus Lietuvos maisto kokybės ir saugos tinklas (LIT-MKST). Tolesnis tikslas – įkurti LIT-MKST svečio narystę prie didelių, gerai įrengtų centrų Italijoje ir Švedijoje, sudarant sąlygas skatinti ir plėsti ryšį tarp LIT-MKST ir pasirinktų centrų, keistis informacija ir tyrimų rezultatais. Taip pat ketinama įgyvendinti projektą „BaltFood – Baltijos jūros regiono maisto klasterio tinklo sukūrimas“, kurio vienas iš tikslų – sujungti Baltijos jūros regione esančias maisto technologijų laboratorijas su mažo pajėgumo technologine įranga, siekiant efektyviai panaudoti įrangą naujoms technologijoms kurti atskirose ES valstybėse. Šiuo metu glaudžiai bendradarbiaujama su užsienio universitetais ir kitomis mokslinių tyrimų institucijomis. Planuojama toliau aktyviai dalyvauti tarptautinių mokslinių tyrimų programų veikloje (pavyzdžiui, atsinaujinančių energijos išteklių, klimato kaitos ir kitose temose), tęsti vykdomus tarptautinių programų MTEP projektus.

23. Inovacijų svarba Europos ūkininkavimo, žemės ūkio ir maisto, miškininkystės sektoriams nuolat didėja. Lietuva turi gerai išplėtotą žemės, miškų ir maisto ūkio mokslinių tyrimų tinklą, rengiami įvairių krypčių aukštos kvalifikacijos specialistai, todėl Lietuvos ūkio subjektams aktualios inovacijos galėtų pastebimai pagerinti perdirbimo įmonių ir ūkių veiklos rezultatus. Naujos bendradarbiavimo formos galėtų sudaryti sąlygas pasinaudoti moksliniais tyrimais ir taikomąja veikla, inovacijomis, būtų sukuriamos naujoviškos gaminių realizavimo rinkos ar padedama plėtoti atsinaujinančios energijos išteklių gamybą ir naudojimą energijai išgauti.

iii. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

24. Programos tikslas – plėtojant turimą bazę, sukurti specializuotą šakinį integruotą mokslo, studijų ir verslo centrą (slėnį) „Nemunas“, turintį infrastruktūrą, tinkamą žemės, miškų ir maisto ūkio sektorių viešiesiems ir privatiems tyrimams bei studijoms, taip pat sąlygas kurti žinioms imlias verslo įmones.

25. Svarbiausieji Programos uždaviniai:

25.1. Sukurti šiuolaikinę MTEP infrastruktūrą žemės, miškų ir maisto ūkio mokslinių tyrimų plėtros reikmėms.

25.2. Sutelkti bendrai veiklai aukščiausiosios kvalifikacijos Lietuvos ir užsienio mokslininkus ir kitus tyrėjus.

25.3. Atnaujinti ir modernizuoti susijusią studijų infrastruktūrą, stiprinti mokslo, studijų ir verslo sąveiką.

25.4. Sudaryti sąlygas verslo įmonėms bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis, kad mokslinių tyrimų rezultatų komercializavimo pagrindu formuotųsi žinioms imlių verslo įmonių pradmenys.

25.5. Išplėsti žemės, miškų ir maisto ūkio MTEP darbų apimtį nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1464, 2012-11-28, Žin., 2012, Nr. 142-7335 (2012-12-08)

IV. slėniO PLĖTRA

26. Investicijos į Slėnio MTEP infrastruktūrą sudarys palankias sąlygas plėtoti nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais svarbius žemės, miškų ir maisto ūkio mokslinius tyrimus, siekti mokslinių išradimų ir technologijų kūrimo plėtros ir aktyvesnio jų diegimo praktikoje. Inovacijos ir jų diegimas padidins su žemės, miškų ir maisto ūkio sektoriais susijusių Lietuvos įmonių konkurencingumą, užtikrins darnią ir ilgalaikę Lietuvos ūkio plėtrą.

27. Slėnyje steigiami centrai ir vykdomi projektai bus tiesiogiai susiję su jo plėtros kryptimis, suburs išskaidytą mokslinį potencialą, leis efektyviau naudoti šiuolaikinę mokslinių tyrimų įrangą. Įgyvendinant Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų, susijusių su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtra, tinklo pertvarkos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 989 (Žin., 2008, Nr. 117-4453), įsteigtas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, sujungus buvusius Lietuvos žemdirbystės institutą, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutą ir Lietuvos miškų institutą; prie Aleksandro Stulginskio universiteto (ankstesnis pavadinimas – Lietuvos žemės ūkio universitetas) prijungti Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio institutas ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institutas; prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (įsteigtas sujungus Kauno medicinos universitetą ir Lietuvos veterinarijos akademiją) prijungti Lietuvos veterinarijos akademijos Veterinarijos institutas ir Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas; prie Kauno technologijos universiteto prijungtas Kauno technologijos universiteto Maisto institutas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1464, 2012-11-28, Žin., 2012, Nr. 142-7335 (2012-12-08)

28. Pagrindinės Slėnio plėtros kryptys:

28.1. agrobiotechnologija, bioenergetika ir miškininkystė;

28.2. maisto technologijos, sauga ir sveikatingumas.

29. Pagal Slėnio plėtros ir MTEP kryptis bus kuriami atitinkami MTEP centrai:

29.1. Aleksandro Stulginskio universiteto teritorijoje bus formuojamas atviros prieigos nacionalinio lygio Žemės ir miškų ūkio jungtinis tyrimų centras, jungsiantis Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro dalies ir susijusių su būsimo centro veikla Aleksandro Stulginskio universiteto padalinių potencialą, jame bus vykdomi žemės ūkio ir miškų biologinių išteklių tvaraus naudojimo tyrimai – augalų raidos ir produktyvumo formavimosi dėsningumų, dirvožemio ekologijos, augalų adaptyvumo ir biopotencialo formavimo biotechnologiniais metodais, nanotechnologijų mokslo laimėjimų taikymo, klimato kaitos poveikio miško ekosistemoms, naujos kokybės medžių kūrimo ir kiti. Šis centras sujungs ne tik Slėnio veikloje dalyvaujančių institucijų mokslinį potencialą: į savo veiklą jis stengsis įtraukti kitų mokslo ir studijų institucijų, įmonių mokslininkus ir kitus tyrėjus, sudaryti visiems palankias sąlygas naudotis aukšto lygio MTEP įranga pagal atskirą susitarimą.

29.2. Inovatyvių, daugiatikslių ir stabilių miško išteklių naudojimo, miško informacinių sistemų, medžiojamųjų gyvūnų ir faunos, medienos kokybės, naudojimo ir apdirbimo, urbanizuotų ir natūralių teritorijų rekreacinio projektavimo, plantacinės miškininkystės technologijų MTEP darbus vykdys Slėnio Miškų sektoriaus tyrimų, studijų ir plėtros centras, kurio veikloje aktyviai dalyvaus Aleksandro Stulginskio universiteto ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkai ir kiti tyrėjai.

29.3. Maisto mokslo ir technologijų centro veikla skirta aplinką tausojančio, sveikesnio, saugesnio ir didesnės pridėtinės vertės maisto technologijoms kurti. Maisto mokslo ir technologijų centras buria mokslininkus ir kitus tyrėjus, šiuo metu dirbančius Kauno technologijos universiteto padaliniuose, kurių specializacija – maisto produktų technologija, ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre. Potencialo augimą užtikrins doktorantūros vykdymas kartu su Aleksandro Stulginskio universitetu ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, bendradarbiavimas su pramonės ir verslo įmonėmis, ten dirbančių mokslininkų pasitelkimas, šių įmonių tyrėjų intelektinio potencialo naudojimas.

29.4. Gyvūnų sveikatingumo ir gyvūninių žaliavų kokybės centro veikla bus orientuota į gyvūnų užkrečiamųjų ligų epidemiologijos, etiopatogenezės, gydymo ir profilaktikos MTEP sritis; bus siekiama kurti aukštos kokybės, saugesnes ir sveikesnes gyvūnines maisto žaliavas. Šiame centre mokslinį potencialą ketina sutelkti Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

29.5. Gyvūnų mitybos ir biotechnologijos tyrimus, skirtus plėtoti konkurencingai gyvulininkystei, teikiančiai vartotojams saugius ir geros kokybės gyvūninės kilmės produktus, vykdys Gyvūnų mitybos ir biotechnologijų centras, kuris telks Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkus ir kitus tyrėjus.

29.6. Augalų genetikos ir biotechnologijos centras vykdys žemės ūkiui ir pramonei reikšmingus augalų genetikos ir biotechnologijos fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus – tirs žemės ūkiui ir pramonei reikšmingų sodo, daržo ir lauko augalų genetinį potencialą, vykdys biotechnologinius augalų adaptyvumo, produktyvumo ir metabolizmo tyrimus, kurie įgalins didinti žemės ūkio gamybos efektyvumą, gerinti žemės ūkio produkcijos ir pramoninės žaliavos kokybę ir taikyti naujas augalinės žaliavos panaudojimo pramonėje technologijas. Šio centro MTEP veikloje ketina dalyvauti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai ir kiti tyrėjai.

29.7. Agroekologijos ir augalų biopotencialo mokslo ir studijų centro veiklos tikslas – kurti saugias, aplinkai palankias ir išteklius tausojančias agrotechnologijas konkurencingo ir saugaus maisto bei inovatyvių pramonės produktų žaliavos gamybai. Bus sudaromos sąlygos agronomijos srities magistrantams ir doktorantams vykdyti mokslinius tyrimus. Centro veikloje planuoja dalyvauti Aleksandro Stulginskio universiteto, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkai ir kiti tyrėjai.

29.8. Biosistemų inžinerijos, biomasės energetikos ir vandens inžinerijos centro tikslas – užtikrinti mokslinių tyrimų sistemos žemės, miškų, vandens ir maisto sektoriuose vientisumą, mokslinių laimėjimų inžinerinius sprendimus ir diegimą gamyboje kuriant saugias, aplinkai palankias ir išteklius tausojančias technologijas, gaminant konkurencingus produktus, vykdyti biosistemų inžinerijos ir bioenergetikos krypčių MTEP veiklą. Centro veikloje ketina dalyvauti Aleksandro Stulginskio universitetas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1464, 2012-11-28, Žin., 2012, Nr. 142-7335 (2012-12-08)

30. Slėnis, jį sudarantys MTEP ir kiti centrai burs mokslininkus, kitus tyrėjus ir specialistus, dirbančius Aleksandro Stulginskio universitete, Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Kauno technologijos universitete, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre ir viešojoje įstaigoje Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje. Be to, planuojama pasitelkti mokslininkus, kitus tyrėjus ir specialistus, dirbančius ūkio subjektuose, skatinti tyrėjų mobilumą. Mokslinio potencialo augimą užtikrins ir užsienyje dirbančių Lietuvos mokslininkų, užsienio mokslininkų pritraukimas, doktorantų rengimas doktorantūros studijose. Mokslininkai ir kiti tyrėjai bus telkiami pagal Slėnio mokslinio potencialo konsolidavimo priemonių planą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1464, 2012-11-28, Žin., 2012, Nr. 142-7335 (2012-12-08)

31. Slėnio MTEP infrastruktūros sukūrimas užtikrins mokslinių tyrimų tematikos tęstinumą, leis aktyviau dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų programose, bendradarbiauti su užsienio partneriais.

32. Slėnio veikla bus orientuota ne tik į MTEP: daug dėmesio bus skiriama ir studijų procesui tobulinti. Minėtina, kad su Slėnio veikla susijusiose institucijose studijuoja beveik 9,5 tūkst. studentų (apie 8 procentai visų Lietuvos studentų). Bus vykdomos tarpdalykinės ir tarpkryptinės magistrantūros ir doktorantūros studijos, rengiamos naujos ir tobulinamos esamos studijų programos, kad būsimųjų specialistų kvalifikacija geriau atitiktų darbo rinkos poreikius.

33. Glaudus mokslo ir studijų institucijų, žemės, miškų ir maisto ūkio įmonių bendradarbiavimas užtikrins aukštą rengiamų specialistų kvalifikaciją, leisiančią jiems greičiau įsitraukti į mokslinę ar gamybinę veiklą, taip pat padės tiksliau numatyti specialistų poreikį ir geriau jį tenkinti. Bendradarbiavimas su bendrovėmis, vykdant MTEP projektus, sudarys sąlygas studentams ir dėstytojams geriau suprasti rinkos poreikius. Tai savo ruožtu padės gerinti rengiamų specialistų kvalifikaciją, efektyviau naudoti mokslinių tyrimų bazę, įvairins tyrimų tematiką. Sukurti Slėnį suinteresuoti uždarosios akcinės bendrovės koncernas „Achemos grupė“, „Arvi ir Ko“ ir „Vakarų medienos grupė“, akcinės bendrovės ,,Kauno grūdai“ ir „Utenos mėsa“, Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacija LITBIOMA, Lietuvos melioracijos įmonių asociacija, Baltijos agroverslo institutas ir kiti ūkio subjektai.

34. Kad Slėnio steigėjai ir partneriai, mokslininkai, kiti tyrėjai, studentai ir verslininkai produktyviai bendradarbiautų, būtų užtikrinta mokslinio potencialo panaudojimo sinergija, būtų sukurta nuolatinė inovacijų paramos sistema, skirta mokslo ir verslo bendradarbiavimo tinklams ir inovacinei veiklai plėtoti, ir technologijų perdavimo inovatyvioms verslo įmonėms mechanizmas, Slėnyje ketinama įkurti Komunikavimo ir technologijų perdavimo centrą, išplėtoti atitinkamą infrastruktūrą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1464, 2012-11-28, Žin., 2012, Nr. 142-7335 (2012-12-08)

35. Į Slėnio Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro (toliau vadinama – Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras) veiklą bus įtrauktas Aleksandro Stulginskio universiteto Mokslo ir technologijų parkas (šiuo metu – Aleksandro Stulginskio universiteto ūkiskaitinis padalinys), išplėstos Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro funkcijos ir veikla. Sukūrus reikiamą infrastruktūrą, Aleksandro Stulginskio universiteto Mokslo ir technologijų parkas ir Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras sudarys vieną kompleksinį darinį, aptarnausiantį Slėnio dalyvius ir partnerius, studentus ir išorės vartotojus, užtikrinsiantį nuolatinį technologijų perdavimą ir inovacijų paramos sistemos funkcionavimą. Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro veikloje dalyvaus ir viešoji įstaiga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, kuri kartu su kitais Slėnio dalyviais vykdys inovacijų sklaidą, perduos technologijas žemės ūkio srities verslui, rengs mokymą inovacinės veiklos plėtojimo klausimais, organizuos mokslinių tyrimų krypčių sąsajas su verslo poreikiais, viešins Slėnio dalyvių ir partnerių vykdomų mokslinių tyrimų ir kitos veiklos rezultatus, organizuos jų inžinerinį pritaikymą ir diegimą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1464, 2012-11-28, Žin., 2012, Nr. 142-7335 (2012-12-08)

36. Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro veiklos uždaviniai:

36.1. Koordinuoti Slėnio steigėjų mokslo potencialą, orientuojant jį naujoms technologijoms kurti ir plėtoti.

36.2. Skatinti Slėnio steigėjų ir inovacinių įmonių bendradarbiavimą, kad mokslininkų žinios būtų panaudotos realią naudą teikiantiems produktams kurti.

36.3. Skatinti ir remti inovacijų pradžią ir žinioms imlių verslo įmonių inkubavimą.

36.4. Vykdyti rinkotyros ir rinkodaros taikomuosius tyrimus – atlikti agroinovacijų ekonominį įvertinimą, tyrimus, susijusius su specializuotos programinės įrangos, lemiančios pažangą informacijos, svarbios žemės ūkio verslo, mokslo ir studijų sritims, gavimo, kaupimo, perdavimo, saugojimo, atkūrimo, valdymo, vizualizavimo srityse.

36.5. Teikti rizikų žemės ūkyje valdymo, sprendimų priėmimo paramos, konsultavimo ir kitas inovacines informacines paslaugas.

36.6. Teikti virtualių produktų (informacinių sistemų) kūrimo žemės ūkio verslo, mokslo, studijų ir konsultavimo poreikiams tenkinti paslaugas.

36.7. Užtikrinti viešą geros kokybės prieigą prie mokslinės informacijos duomenų bazių.

36.8. Vykdyti Slėnio dalyvių ir partnerių veiklos viešinimo funkcijas, skleisti mokslo ir technologijų pasiekimus sektoriaus atstovams ir plačiajai visuomenei.

37. Pagrindinės mokslo ir verslo bendradarbiavimo formos ir numatomos priemonės (bendra MTEP infrastruktūra, bendri MTEP projektai, kasmetinės darbų programos, dalyvavimas rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus, kuriant įmonių tyrimų padalinius, verslo paramos infrastruktūros – eksperimentinės bazės sukūrimas, paslaugų inkubuojamoms įmonėms taikymas, pagalba kuriamoms naujoms įmonėms, verslumo ugdymo ir kitų mokymo programų įgyvendinimas ir taip toliau) bus taikomos Slėnyje, siekiant:

37.1. pritraukti tyrėjus į verslą, didinti pramonės absorbcinį potencialą ir kompetencijas, susijusias su inovacijų diegimu;

37.2. diegti technologijų perdavimo mechanizmus, komercializuoti tyrimų rezultatus;

37.3. ugdyti verslumo kultūrą;

37.4. kurti MTEP laboratorijas įmonėse, įmonių mokslinių tyrimų padalinius, kuriuos apimtų Slėnis.

V. Programos VERTINIMO KRITERIJAI

38. Programos vertinimo kriterijai yra šie:

38.1. įgyvendintų MTEP bazės plėtros projektų skaičius;

38.2. įkurtų atviros prieigos nacionalinio lygio centrų skaičius;

38.3. sukurtų ir veikiančių mokslinių tyrimų centrų skaičius;

38.4. įkurtų naujų mokslinių laboratorijų skaičius;

38.5. atnaujintų mokslinių laboratorijų skaičius;

38.6. vykdomų nacionalinių MTEP projektų skaičius;

38.7. vykdomų tarptautinių MTEP projektų skaičius;

38.8. vykdomų pagal ūkio subjektų užsakymus MTEP projektų skaičius;

38.9. pritrauktų privačių investicijų vertė (mln. litų);

38.10. įgyvendintų studijų infrastruktūros projektų skaičius;

38.11. sukurtų arba atnaujintų mokomųjų laboratorijų skaičius;

38.12. vykdomų technologijų perdavimo, komunikavimo funkcijas atliekančių centrų infrastruktūros kūrimo projektų skaičius;

38.13. pasirašytų MTEP bendradarbiavimo sutarčių tarp mokslo ir studijų institucijų ir įmonių skaičius;

38.14. MTEP veiklų, realizuotų sukurtose ir įdiegtose technologijose, dalis (procentais);

38.15. suorganizuotų Slėnio veiklą pristatančių tarptautinių renginių, mugių ar kitokių informacijos sklaidos priemonių skaičius;

38.16. sukurtų ir veikiančių technologijų perdavimo funkcijas atliekančių centrų skaičius;

38.17. smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų, įsikūrusių Komunikavimo ir technologijų perdavimo centre ir Verslo inkubatoriuje, skaičius (per 3 metus po Programos įgyvendinimo);

38.18. Slėnio pagrindu susikūrusių žinioms imlių įmonių skaičius (per 3 metus po Programos įgyvendinimo);

38.19. kiekvienais metais įgyvendintų bendrų su mokslo ir tyrimų institucijomis projektų skaičius;

38.20. žemės ir miškų ūkio parodomųjų bandymų projektų skaičius;

38.21. įvykdytų MTEP ir inovacijų aplinkos gerinimo projektų skaičius;

38.22. įmonių, pasinaudojusių inovacijų paramos paslaugomis, skaičius;

38.23. parengtų ir atnaujintų studijų programų skaičius;

38.24. studentų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius;

38.25. studentų, gavusių valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis (procentais);

38.26. parengtų kvalifikacijos tobulinimo programų skaičius;

38.27. dėstytojų (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų gavusių neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (procentais);

38.28. mokslininkų ir kitų tyrėjų (išskyrus studentus), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų gavusių neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (procentais);

38.29. studentų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų gavusių neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (procentais);

38.30. atliktų dėstytojų stažuočių skaičius;

38.31. finansuotų subsidijų mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei tiriamajai veiklai skaičius;

38.32. pagal darbo sutartis viešajame sektoriuje įdarbintų mokslininkų ir kitų tyrėjų (išskyrus studentus) skaičius;

38.33. finansuotų subsidijų studentų mokslinei tiriamajai veiklai skaičius;

38.34. paskelbtų mokslinių straipsnių skaičius;

38.35. atliktų studentų stažuočių ir praktikų skaičius;

38.36. įvykdytų mokslo ir studijų institucijų restruktūrizavimo projektų skaičius.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1464, 2012-11-28, Žin., 2012, Nr. 142-7335 (2012-12-08)

vI. NUMATOMI REZULTATAI

39. Numatomi Programos įgyvendinimo rezultatai (2013–2015 metais):

39.1. Bus įgyvendinti 8 MTEP bazės plėtros projektai.

39.2. Bus įkurtas vienas atviros prieigos nacionalinio lygio centras.

39.3. Bus įkurti 2 mokslinių tyrimų centrai.

39.4. Bus įkurtos 5 naujos mokslinės laboratorijos.

39.5. Bus atnaujintos 28 mokslinės laboratorijos.

39.6. Bus vykdoma 30 nacionalinių MTEP projektų.

39.7. Bus vykdomi 25 tarptautiniai MTEP projektai.

39.8. Bus vykdoma 30 MTEP projektų pagal ūkio subjektų užsakymus.

39.9. Bus pritraukta ne mažiau kaip 8,6 mln. litų privačių investicijų.

39.10. Bus įgyvendinti 4 studijų infrastruktūros projektai.

39.11. Bus sukurtos arba atnaujintos 5 mokomosios laboratorijos.

39.12. Bus vykdomi trys technologijų perdavimo, komunikavimo funkcijas atliekančių centrų infrastruktūros kūrimo projektai.

39.13. Bus pasirašyta 30 MTEP bendradarbiavimo sutarčių tarp mokslo ir studijų institucijų ir įmonių.

39.14. Bus sukurta ir įdiegta naujų technologijų ne mažiau kaip 15-ai procentų visų atliktų MTEP veiklų.

39.15. Bus suorganizuoti ne mažiau kaip 5 Slėnio veiklą pristatantys tarptautiniai renginiai, mugės ar kitokios informacijos sklaidos priemonės.

39.16. Bus sukurtas ir veiks vienas technologijų perdavimo funkcijas atliekantis centras.

39.17. Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų, įsikūrusių Komunikavimo ir technologijų perdavimo centre ir Verslo inkubatoriuje, skaičius (per 3 metus po Programos įgyvendinimo) – 40.

39.18. Slėnio pagrindu bus susikūrusios naujos žinioms imlios įmonės (per 3 metus po Programos įgyvendinimo) – 10.

39.19. Kiekvienais metais įgyvendintų bendrų su mokslo ir tyrimų institucijomis projektų skaičius – 4.

39.20. Žemės ir miškų ūkio parodomųjų bandymų projektų skaičius (per 3 metus po Programos įgyvendinimo) – 20.

39.21. Bus įvykdyti 2 MTEP ir inovacijų aplinkos gerinimo projektai.

39.22. Įmonių, pasinaudojusių inovacijų paramos paslaugomis, skaičius pasieks 40.

39.23. Bus parengtos ir atnaujintos 5 studijų programos.

39.24. Bus 350 studentų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas.

39.25. Bus 90 studentų, gavusių valstybės pripažįstamą kvalifikaciją.

39.26. Bus parengtos 8 kvalifikacijos tobulinimo programos.

39.27. Bus 220 dėstytojų (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, iš jų bus 90 procentų gavusiųjų neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus.

39.28. Bus 250 mokslininkų ir kitų tyrėjų (išskyrus studentus), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, iš jų bus 90 procentų gavusiųjų neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus.

39.29. Bus 300 studentų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, iš jų bus 90 procentų gavusiųjų neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus.

39.30. Bus atlikta 20 dėstytojų stažuočių.

39.31. Bus finansuota 10 subsidijų mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei tiriamajai veiklai.

39.32. Pagal darbo sutartis viešajame sektoriuje bus įdarbinta 20 mokslininkų ir kitų tyrėjų (išskyrus studentus).

39.33. Bus finansuota 15 subsidijų studentų mokslinei tiriamajai veiklai.

39.34. Bus paskelbta 350 mokslinių straipsnių.

39.35. Bus atlikta 30 studentų stažuočių ir praktikų.

39.36. Bus įvykdyti penki mokslo ir studijų institucijų restruktūrizavimo projektai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1464, 2012-11-28, Žin., 2012, Nr. 142-7335 (2012-12-08)

VII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA IR KONTROLĖ

40. Programa finansuojama Finansų ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Ūkio ministerijos, Žemės ūkio ministerijos ir kitų ministerijų koordinuojamų ES struktūrinių fondų ir kitų programų lėšomis:

40.1. Programos 25.1, 25.3 punktuose ir iš dalies – 25.5 punkte nurodytų uždavinių priemonės yra tiesiogiai susijusios su Bendrosios nacionalinės kompleksinės programos, patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 (Žin., 2008, Nr. 7-262), įgyvendinimu.

40.2. Programos 25.2 punkte nurodyto uždavinio priemonės yra tiesiogiai susijusios su Bendrosios nacionalinės mokslinių tyrimų ir mokslo bei verslo bendradarbiavimo programos, patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. ISAK-563 (Žin., 2008, Nr. 29-1036), įgyvendinimu.

40.3. Programos 25.4 punkte ir iš dalies – 25.5 punkte nurodytų uždavinių priemonės yra tiesiogiai susijusios su Ekonomikos augimo veiksmų programos pirmojo prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“, antrojo prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“, Kaimo plėtros 2007–2013 metais programos ir Valstybės investicijų programos priemonių įgyvendinimu.

41. Programa įgyvendinama 2008–2013 metais.

42. Programos įgyvendinimo priemonės, jų vykdytojai ir preliminarus lėšų poreikis pateikti jos priede „Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ plėtros programos pagrindimo ir įgyvendinimo aprašas“, kuris yra neatskiriama Programos dalis.

43. Asociacija „Slėnis Nemunas“ ir Programos įgyvendinimo priemonių ir veiklų vykdytojai pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai informaciją apie pavienius valstybės projektus. Programos priemones ir veiklas atitinkančių pavienių valstybės projektų Švietimo ir mokslo ministerijos koordinavimo srityse planavimas organizuojamas pagal Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašo reikalavimus.

44. Programos įgyvendinamųjų pavienių projektų stebėseną pagal jos priede pateiktus priemonių ir veiklų rodiklius atlieka viešosios įstaigos Centrinė projektų valdymo agentūra ir Lietuvos verslo paramos agentūra, Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija ir Žemės ūkio ministerija.

45. Asociacija „Slėnis Nemunas“, taip pat Programos įgyvendinimo priemonių ir veiklų vykdytojai kasmet, iki gruodžio 20 d., pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai informaciją apie tai, kaip įgyvendinamos Programos priemonės ir veiklų rodikliai. Pasibaigus metams, Švietimo ir mokslo ministerija kartu su savo metine veiklos ataskaita pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei Programos fizinių ir finansinių rodiklių įgyvendinimo ataskaitą.

46. Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Ūkio ministerija atlieka Programos stebėseną ir vertinimą. Veiklos vertinimas (strateginė analizė, įgyvendinimo kiekybinių ir kokybinių rezultatų rodiklių kontrolė, einamasis, tarpinis ir baigiamasis vertinimas) organizuojamas vadovaujantis Europos Sąjungos struktūrinės paramos vertinimo plano, patvirtinto finansų ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1K-018 (Žin., 2008, Nr. 9-314), nuostatomis.

––––––––––––––––

Objektas	Darbai	Lėšų poreikis, tūkst. litų
Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro pastatas Kauno r. sav., Akademijos miestelis	maždaug 2400 kv. metrų objekto statyba ir įrengimas	12 200
Asociacija „Slėnis Nemunas“	atviros prieigos laboratorijos MTEP įranga, kurios reikia inkubuojamoms įmonėms	3 900
Iš viso	16 100

2 lentelė. Slėnio „Nemunas“ plėtros programos uždavinių įgyvendinimo priemonės.

Uždaviniai	Priemonės	Vykdytojai	Vykdymo metai	Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų
Uždaviniai	Priemonės	Vykdytojai	Vykdymo metai	iš viso	2009 metais	2010 metais	2011 metais	2012 metais	2013 metais
1. Sukurti šiuolaikinę MTEP infrastruktūrą žemės, miškų ir maisto ūkio mokslinių tyrimų plėtros reikmėms	1.1. Įsteigti valstybinį mokslinių tyrimų institutą Agrarinių ir miškų mokslų centrą	Švietimo ir mokslo ministerija	2009–2011	–	–	–	–	–	–
	Sukurti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro infrastruktūrą	Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras	2009–2011	31 980 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)	10 000	15 000	6 980	–	–
	1.2. Įsteigti Žemės ir miškų ūkio jungtinį tyrimų centrą ir sukurti jo infrastruktūrą	Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras	2009–2011		10 000	15 000	6 980	–	–
	1.3. Įsteigti Miškų sektoriaus tyrimų, studijų ir plėtros centrą ir sukurti jo infrastruktūrą	Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Aleksandro Stulginskio universitetas	2009–2011	3 510 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)	1 800	1 710	–	–	–
	1.4. Įsteigti Maisto mokslo ir technologijų centrą ir sukurti jo infrastruktūrą	Kauno technologijos universitetas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras	2009–2011	5 370 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)	2 500	2 500	370	–	–
	1.5. Įsteigti Gyvūnų sveikatingumo ir gyvūninių žaliavų kokybės centrą ir sukurti jo infrastruktūrą	Lietuvos sveikatos mokslų universitetas	2009–2012	14 920 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)	2 920	5 000	5 000	2 000	–
	1.6. Įsteigti Gyvūnų mitybos ir biotechnologijų centrą ir sukurti jo infrastruktūrą	Lietuvos sveikatos mokslų universitetas	2009–2012	6 650 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)	2 650	2 000	2 000	–	–
	1.7. Įsteigti Augalų genetikos ir biotechnologijos centrą ir sukurti jo infrastruktūrą	Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Aleksandro Stulginskio universitetas	2009–2011	8 925 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)	3 000	3 000	2 925	–	–
	1.8. Įsteigti Agroekologijos ir augalų biopotencialo mokslo ir studijų centrą ir sukurti jo infrastruktūrą	Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Aleksandro Stulginskio universitetas	2009–2011	10 160 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)	3 000	3 000	4 160	–	–
	1.9. Įsteigti Biosistemų inžinerijos, biomasės energetikos ir vandens inžinerijos centrą ir sukurti jo infrastruktūrą	Aleksandro Stulginskio universitetas	2009–2012	13 485 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)	5 000	6 000	2 485	–	–
	1.10. Įsteigti asociaciją „Slėnis Nemunas“	Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, uždaroji akcinė bendrovė koncernas „Achemos grupė“, uždaroji akcinė bendrovė „Arvi ir ko“, akcinė bendrovė ,,Kauno grūdai“, Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacija LITBIOMA, akcinė bendrovė „Utenos mėsa“, Lietuvos melioracijos įmonių asociacija, uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų medienos grupė“, Baltijos agroverslo institutas ir kiti Slėnio dalyviai	2008	–	–	–	–	–	–
2. Sutelkti bendrai veiklai aukščiausiosios kvalifikacijos Lietuvos ir užsienio mokslininkus ir kitus tyrėjus	2.1. Inicijuoti mokslo ir studijų institucijų reorganizavimą	Švietimo ir mokslo ministerija	2009
	2.2. Įgyvendinti mokslo ir studijų institucijų reorganizavimą	Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno technologijos universitetas,	2009–2012	16 000 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)	2 000	7 000	6 000	1 000	–
3. Atnaujinti ir modernizuoti susijusią studijų infrastruktūrą, stiprinti mokslo, studijų ir verslo sąveiką	3.1. Išplėsti studijų infrastruktūrą, agroinovacijų ekonomikos ir vadybos bei žemės ūkio mokslo, mokymo ir konsultavimo informacinių technologijų centrą Aleksandro Stulginskio universitete	Aleksandro Stulginskio universitetas	2009–2012	12 900 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)	4 000	4 000	4 900	–	–
	3.2. Išplėsti studijų infrastruktūrą Lietuvos sveikatos mokslų universitete	Lietuvos sveikatos mokslų universitetas	2009–2012	7 100 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)	3 500	3 600	–	–	–
	3.3. Sukurti, atnaujinti ir įgyvendinti aukštojo mokslo studijų programas I ir II studijų pakopose	Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas	2009–2012	1 250 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos socialinis fondas)	–	750	500	–	–
4. Sudaryti sąlygas verslo įmonėms bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis, mokslinių tyrimų rezultatų komercinimo pagrindu formuotis žinioms imlių verslo įmonių pradmenims	4.1. Įsteigti Komunikavimo ir technologijų perdavimo centrą ir sukurti jo infrastruktūrą	Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, viešoji įstaiga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba	2009–2013	10 000 (Ūkio ministerija, Europos regioninės plėtros fondas) 6 100 (privačios lėšos)	6 100	5 000	5 000	–	–
	4.2. Įsteigti Gyvūnų veislinės vertės nustatymo ir parodų bei aukcionų centrą ir sukurti jo infrastruktūrą	Lietuvos sveikatos mokslų universitetas	2009–2012	19 000 (Žemės ūkio ministerija, Kaimo plėtros fondas) 28 348 (Finansų ministerija, valstybės biudžeto lėšos (Valstybės investicijų programa)	5 000	14 000	10 000	9 500	8 848
				iš viso	2009 metais	2010 metais	2011 metais	2012 metais	2013 metais
	4.3. Plėtoti Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro dalyvių kompetencijų ugdymą siekiant užtikrinti geros kokybės inovacijų paramos paslaugų teikimą	Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, viešoji įstaiga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba	2009–2013	1 700 (Ūkio ministerija, Europos regioninės plėtros fondas) 300 (privačios lėšos)	800	800	400	–	–
5. Išplėsti žemės, miškų ir maisto ūkio MTEP darbų apimtį nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais	5.1. Vykdyti parodomųjų žemės ir miškų ūkio bandymų diegimo projektus	Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Kauno technologijos universitetas	2009–2013	20 000 (Žemės ūkio ministerija, Kaimo plėtros fondas)	4 000	4 000	4 000	4 000	4 000
	5.2. Plėtoti MTEP veiklą, kurti ir atnaujinti jai skirtą technologinę ir informacinę infrastruktūrą	Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras	2009–2013	1 250 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)	750	500	–	–	–
	5.3. Ugdyti aukštojo mokslo studijų personalo (dėstytojų) kompetencijas	Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno technologijos universitetas	2009–2013	1 250 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos socialinis fondas)	750	500	–	–	–
	5.4. Ugdyti mokslininkų kompetencijas ir skatinti jų mobilumą (įskaitant doktorantūros studijas ir podoktorantūrines stažuotes)	Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas	2009–2013	1 250 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos socialinis fondas)	750	500	–	–

Lentelės pakeitimai:

Nr. 1464, 2012-11-28, Žin., 2012, Nr. 142-7335 (2012-12-08)

IV. Programos priemonIŲ ir veiklų finansavimo šaltiniai

13. Programos priemones ir veiklas atitinkantys pavieniai projektai įgyvendinami pagal ES struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo) projektų administravimo ir finansavimo arba nacionalinių teisės aktų reikalavimus. Projektų, finansuotinų pagal valstybės projektų planavimo procedūrą, koordinatoriai teikia papildomus aprašus, atitinkančius Švietimo ir mokslo ministerijos arba kitų ministerijų patvirtintus teisės aktus.

3 lentelė. Programos priemonių ir veiklų finansavimo šaltiniai

Prie-monės numeris*	Programos uždavinius atitinkančios priemonės ir veiklos	Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų	Finansavimo šaltiniai
Prie-monės numeris*	Programos uždavinius atitinkančios priemonės ir veiklos	Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų	Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas	Švietimo ir mokslo ministerija, Europos socialinis fondas	Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (Valstybės investicijų programa)	Ūkio ministerija, Europos regioninės plėtros fondas	Žemės ūkio ministerija, Kaimo plėtros programa	kiti
1.	Viešosios MTEP infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas
1.2.	Žemės ir miškų ūkio jungtinis tyrimų centras**	31 980	31 980	–	–	–	–	–
1.3.	Miškų sektoriaus tyrimų, studijų ir plėtros centras	3 510	3 510	–	–	–	–	–
1.4.	Maisto mokslo ir technologijų centras	5 370	5 370	–	–	–	–	–
1.5.	Gyvūnų sveikatingumo ir gyvūninių žaliavų kokybės centras	14 920	14 920	–	–	–	–	–
1.6.	Gyvūnų mitybos ir biotechnologijų centras	6 650	6 650	–	–	–	–	–
1.7.	Augalų genetikos ir biotechnologijos centras	8 925	8 925	–	–	–	–	–
1.8.	Agroekologijos ir augalų biopotencialo mokslo ir studijų centras	10 160	10 160	–	–	–	–	–
1.9.	Biosistemų inžinerijos, biomasės energetikos ir vandens inžinerijos centras	13 485	13 485	–	–	–	–	–
3.	Aukštojo mokslo studijų infrastruktūros kūrimas
3.1.	Studijų infrastruktūros, agroinovacijų ekonomikos ir vadybos, žemės ūkio mokslo, mokymo ir konsultavimo informacinių technologijų centrų plėtra Aleksandro Stulginskio universitete	12 900	12 900	–	–	–	–	–
3.2.	Studijų infrastruktūros plėtra Lietuvos sveikatos mokslų universitete	7 100	7 100	–	–	–	–	–
	Nacionalinės kompleksinės programos lėšos viešajai MTEP ir aukštojo mokslo studijų infrastruktūrai kurti ir atnaujinti, iš viso	115 000	115 000	–	–	–	–	–
4.	Kitos veiklos
4.1.	Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras	16 100	–	–	–	10 000	–	6 100
4.2.	Gyvūnų veislinės vertės nustatymo ir parodų-aukciono centras	47 348	–	–	28 348	–	19 000	–
5.1.	Parodomųjų žemės ir miškų ūkio bandymų diegimo projektai	20 000	–	–	–	–	20 000	–
4.3.	Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro dalyvių kompetencijų ugdymas, siekiant užtikrinti geros kokybės inovacijų paramos paslaugų teikimą	2 000	–	–	–	1 700	–	300
3.3.	Aukštojo mokslo studijų programų kūrimas, atnaujinimas ir įgyvendinimas I–II studijų pakopose	1 250	–	1 250	–	–	–	–
5.2.	MTEP veiklos vykdymas, jai skirtos technologinės ir informacinės infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas	1 250	1 250	–	–	–	–	–
5.3.	Aukštojo mokslo studijų personalo (dėstytojų) kompetencijų ugdymas	1 250	–	1 250	–	–	–	–
5.4.	Mokslininkų kompetencijų ugdymas ir mobilumo skatinimas (įskaitant doktorantūros studijas ir podoktorantūrines stažuotes)	1 250	–	1 250	–	–	–	–
	Kitoms veikloms, iš viso	90 448	1 250	3 750	28 348	11 700	39 000	6 400
2.	Mokslo ir studijų institucijų restruktūrizavimas
2.1.	Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos instituto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto integracija į Aleksandro Stulginskio universitetą	7 000	7 000	–	–	–	–	–
2.2.	Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto ir Lietuvos veterinarijos akademijos Veterinarijos instituto integracija į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą	5 000	5 000	–	–	–	–	–
2.3.	Kauno technologijos universiteto Maisto instituto integracija į Kauno technologijos universitetą	4 000	4 000	–	–	–	–	–
	Mokslo ir studijų institucijų restruktūrizavimui, iš viso	16 000	16 000	–	–	–	–	–
	Iš viso	221 448	132 250	3 750	28 348	11 700	39 000	6 400

Lentelės pakeitimai:

Nr. 1464, 2012-11-28, Žin., 2012, Nr. 142-7335 (2012-12-08)

V. PRELIMINARUS Programos įgyvendinimo grafikas

14. Programos priemonių koordinatoriai ir asociacija „Slėnis Nemunas“ įvertina preliminarų Programos įgyvendinimo grafiką per vienus metus nuo Programos įgyvendinimo pradžios.

4 lentelė. Preliminarus Programos įgyvendinimo grafikas

Veiklos numeris	Programos priemonės ir veiklos	2008 metai	2009 metai				2010 metai				2011 metai				2012 metai				2013 metai
		ketvirtis
		IV	I	II	III	IV	I	II	III	IV	I	II	III	IV	I	II	III	IV	I	II	III	IV
1.	Viešosios MTEP infrastruktūros kūrimas, atnaujinimas
1.1.	Agrarinių ir miškų mokslų centro įsteigimas
	Agrarinių ir miškų mokslų centro infrastruktūros sukūrimas
1.2.	Žemės ir miškų ūkio jungtinis tyrimų centras
1.3.	Miškų sektoriaus tyrimų, studijų ir plėtros centras
1.4.	Maisto mokslo ir technologijų centras
1.5.	Gyvūnų sveikatingumo ir gyvūninių žaliavų kokybės centras
1.6.	Gyvūnų mitybos ir biotechnologijų centras
1.7.	Augalų genetikos ir biotechnologijos centras
1.8.	Agroekologijos ir augalų biopotencialo mokslo ir studijų centras
1.9.	Biosistemų inžinerijos, biomasės energetikos ir vandens inžinerijos centras
1.10.	Asociacijos „Slėnis Nemunas“ įsteigimas
3.	Aukštojo mokslo studijų infrastruktūros kūrimas
3.1.	Studijų infrastruktūros, agroinovacijų ekonomikos ir vadybos bei žemės ūkio mokslo, mokymo ir konsultavimo informacinių technologijų centro plėtra Aleksandro Stulginskio universitete
3.2.	Studijų infrastruktūros plėtra Lietuvos sveikatos mokslų universitete
4.	Kitos veiklos
4.1.	Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras
4.2.	Gyvūnų veislinės vertės nustatymo ir parodų-aukcionų centras
5.1.	Parodomųjų žemės ir miškų ūkio bandymų diegimo projektai
4.3.	Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro dalyvių kompetencijų ugdymas, siekiant užtikrinti kokybiškų inovacijų paramos paslaugų teikimą
3.3.	Aukštojo mokslo studijų programų kūrimas, atnaujinimas ir įgyvendinimas I–II studijų pakopose
5.2.	MTEP veiklos vykdymas ir jai skirtos technologinės ir informacinės infrastruktūros kūrimas, atnaujinimas
5.3.	Aukštojo mokslo studijų personalo (dėstytojų) kompetencijų ugdymas
5.4.	Mokslininkų kompetencijų ugdymas ir mobilumo skatinimas (įskaitant doktorantūros studijas ir podoktorantūrines stažuotes)
2.	Mokslo ir studijų institucijų restruktūrizavimas

Lentelės pakeitimai:

Nr. 1464, 2012-11-28, Žin., 2012, Nr. 142-7335 (2012-12-08)

VI. Pagrindiniai programos priemones atitinkančių veiklų stebėsenos rodikliai

15. Programos uždavinius atitinkančių priemonių stebėsenos rodikliai taikomi įgyvendinant Ekonomikos augimo veiksmų programos pirmojo prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“, antrojo prioriteto „Verslo produktyvumo didinimo ir aplinkos verslui gerinimo“ ir Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos trečiojo prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ rodiklius. Programos priemones atitinkančių veiklų koordinatoriai atskirai teikia informaciją apie pavienių projektų rodiklius asociacijai „Slėnis Nemunas“. Programos priemonių koordinatoriai ir asociacija „Slėnis Nemunas“ įvertina ir detalizuoja Programos priemones, veiklas ir jas sudarančių pavienių projektų rodiklius per vienus metus nuo Programos įgyvendinimo pradžios.

5 lentelė. Programos priemones atitinkančių veiklų stebėsenos rodikliai

Rodiklio tipas	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Skaičiais išreikšti 2015 metų uždaviniai (Programos dalis)
Veikla	1.1–1.9. Viešosios MTEP infrastruktūros kūrimas, atnaujinimas
Produkto	MTEP bazės plėtros projektai	skaičius	8
Rezultato	Įkurti atviros prieigos nacionalinio lygio centrai	skaičius	1
	Įkurti mokslinių tyrimų centrai	skaičius	2
	Įkurtos mokslinės laboratorijos	skaičius	5
	Atnaujintos mokslinės laboratorijos	skaičius	28
	Įgyvendinta MTEP projektų:	skaičius	85
	Nacionalinių	skaičius	30
	Tarptautinių	skaičius	25
	pagal ūkio subjektų užsakymus	skaičius	30
	Pritraukta privačių investicijų	mln. litų	2,6
Veikla	3.1 ir 3.2. Aukštojo mokslo studijų infrastruktūros kūrimas
Produkto	Studijų infrastruktūros projektai	skaičius	4
Rezultato	Sukurtos arba atnaujintos mokomosios laboratorijos	skaičius	5
Veikla	4.1–4.3. Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras, Gyvūnų veislinės vertės nustatymo ir parodų-aukcionų centras
Produkto	Technologijų perdavimo, komunikavimo funkcijas atliekančių centrų ir susijusios infrastruktūros kūrimo projektai	skaičius	3
	MTEP ir inovacijų aplinkos gerinimo projektai	skaičius	2
	Pasirašytos tarp mokslo ir studijų institucijų ir įmonių MTEP bendradarbiavimo sutartys	skaičius	30
	MTEP veiklos, realizuotos sukurtose ir įdiegtose technologijose	procentai	15
	Organizuoti tarptautiniai renginiai ir mugės	skaičius	5
Rezultato	Sukurti ir veikia technologijų perdavimo funkcijas atliekantys centrai	skaičius	1
	Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, įsikūrę Komunikavimo ir technologijų perdavimo centre ir verslo inkubatoriuje (per 3 metus po Programos įgyvendinimo)	skaičius	40
	Įmonės, pasinaudojusios inovacijų paramos paslaugomis	skaičius	40
	Slėnio pagrindu susikūrusios naujos žinioms imlios įmonės (per 3 metus po Programos įgyvendinimo)	skaičius	10
	Kiekvienais metais įgyvendinta bendrų su mokslo ir studijų institucijomis projektų	skaičius	4
	Pritraukta privačių investicijų	mln. litų	6
Veikla	5.1. Parodomųjų žemės ir miškų ūkio bandymų diegimo projektai
Produkto	Parodomųjų žemės ir miškų ūkio bandymų ir infrastruktūros diegimo projektai	skaičius	20
Veikla	3.3. Aukštojo mokslo studijų programų kūrimas, atnaujinimas ir įgyvendinimas I–II studijų pakopose
Produkto	Parengtos / atnaujintos studijų programos	skaičius	5
Produkto	Studentai, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas	skaičius	350
Rezultato	Studentai, gavę valstybės pripažįstamą kvalifikaciją	procentai	90
Veikla	5.3. Aukštojo mokslo studijų personalo (dėstytojų) kompetencijų ugdymas
Produkto	Parengtos kvalifikacijos tobulinimo programos	skaičius	8
	Dėstytojai (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas	skaičius	220
	Mokslininkai ir kiti tyrėjai (išskyrus studentus), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas	skaičius	250
	Studentai, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas	skaičius	300
	Dėstytojų stažuotės	skaičius	20
Rezultato	Dėstytojai (aukštojo mokslo studijos), gavę neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus	procentai	90
	Mokslininkai ir kiti tyrėjai (išskyrus studentus), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus	procentai	90
	Studentai, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus	procentai	90
Veikla	5.2 ir 5.4. Mokslininkų kompetencijų ugdymas ir mobilumo skatinimas (įskaitant doktorantūros studijas ir podoktorantūrines stažuotes)
Produkto	Finansuota subsidijų mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei tiriamajai veiklai	skaičius	10
	Pagal darbo sutartis viešajame sektoriuje įdarbinti mokslininkai ir kiti tyrėjai (išskyrus studentus)	skaičius	20
	Finansuota subsidijų studentų mokslinei tiriamajai veiklai	skaičius	15
Rezultato	Paskelbta mokslinių straipsnių	skaičius	350
Rezultato	Atlikta studentų stažuočių ir praktikų	skaičius	30
Veikla	2. Mokslo ir studijų institucijų restruktūrizavimas
Produkto	Įvykdyta projektų	skaičius	5

Lentelės pakeitimai:

Nr. 1464, 2012-11-28, Žin., 2012, Nr. 142-7335 (2012-12-08)

VII. Programos organizacinis planas

16. Programos organizacinės priemonės skirtos Slėnio iniciatorių ir dalyvių bendradarbiavimui, interesų derinimui ir viešajai prieigai prie Slėnyje sukurtos infrastruktūros užtikrinti.

6 lentelė. Programos įgyvendinimo organizacinės priemonės

Organizacinė priemonė	Tikslai, uždaviniai, funkcijos
Asociacijos „Slėnis Nemunas“ veikla	Asociacijos „Slėnis Nemunas“ funkcijos: Slėnio tikslų įgyvendinimas; Slėnio partnerių interesų derinimas; atstovavimas Slėnio partnerių interesams; Slėnio plėtros dokumentų aprobavimas tarp Slėnio partnerių; Slėnio plėtros koordinavimas; Programos įgyvendinimas, veiklų ir projektų prioritetizavimas; pridedamosios vertės kūrimo užtikrinimas: nauda mokslui, studijoms, verslui, visuomenei; Slėnio efektyvaus valdymo užtikrinimas; pasiektų Slėnio veiklos rodiklių matavimas, stebėjimas ir vertinimas; Slėnio veiklos ir rezultatų viešinimas, atviros veiklos užtikrinimas; horizontalaus bendradarbiavimo tarp slėnių užtikrinimas, siekiant efektyviai panaudoti turimą turtą, mokslinius rezultatus ir išteklius; mokslo ir verslo efektyvaus bendradarbiavimo užtikrinimas; sukurtos mokslo tiriamosios infrastruktūros atviros prieigos užtikrinimas ir efektyvus panaudojimas
Slėnio sutartis	Sutartis numato Slėnio dalyvių vaidmenų pasiskirstymą, įsipareigojimus ir atsakomybę. Sutarties principinės nuostatos: Slėnio iniciatoriai ir dalyviai savo interesus ir poreikius jo infrastruktūroje įteisina sutarčių pagrindu, prisiimdami atitinkamus įsipareigojimus dėl infrastruktūros išlaikymo; mokslo ir verslo subjektai dalyvauja konkrečiuose Slėnio veiklos projektuose trumpalaikių sutarčių pagrindu; mokslininkų mainams skatinti ir aukščiausiosios kvalifikacijos mokslininkams pritraukti kuriamos darbo vietos

Organizacinė priemonė

Tikslai, uždaviniai, funkcijos

Asociacijos „Slėnis Nemunas“ veikla

Asociacijos „Slėnis Nemunas“ funkcijos:

Slėnio tikslų įgyvendinimas;

Slėnio partnerių interesų derinimas;

atstovavimas Slėnio partnerių interesams;

Slėnio plėtros dokumentų aprobavimas tarp Slėnio partnerių;

Slėnio plėtros koordinavimas;

Programos įgyvendinimas, veiklų ir projektų prioritetizavimas;

pridedamosios vertės kūrimo užtikrinimas: nauda mokslui, studijoms, verslui,

visuomenei;

Slėnio efektyvaus valdymo užtikrinimas;

pasiektų Slėnio veiklos rodiklių matavimas, stebėjimas ir vertinimas;

Slėnio veiklos ir rezultatų viešinimas, atviros veiklos užtikrinimas;

horizontalaus bendradarbiavimo tarp slėnių užtikrinimas, siekiant efektyviai panaudoti turimą turtą, mokslinius rezultatus ir išteklius;

mokslo ir verslo efektyvaus bendradarbiavimo užtikrinimas;

sukurtos mokslo tiriamosios infrastruktūros atviros prieigos užtikrinimas ir efektyvus panaudojimas

Slėnio sutartis

Sutartis numato Slėnio dalyvių vaidmenų pasiskirstymą, įsipareigojimus ir atsakomybę. Sutarties principinės nuostatos:

Slėnio iniciatoriai ir dalyviai savo interesus ir poreikius jo infrastruktūroje įteisina sutarčių pagrindu, prisiimdami atitinkamus įsipareigojimus dėl infrastruktūros išlaikymo;

mokslo ir verslo subjektai dalyvauja konkrečiuose Slėnio veiklos projektuose trumpalaikių sutarčių pagrindu;

mokslininkų mainams skatinti ir aukščiausiosios kvalifikacijos mokslininkams pritraukti kuriamos darbo vietos

VIII. Programos valdymo schema

17. Mokslo, studijų ir verslo interesams derinti kuriama asociacija „Slėnis Nemunas“ (jos struktūra pateikta 4 pav.). Asociacijos steigėjai ir nariai – mokslo ir studijų institucijos, mokslinių tyrimų institutai, verslo subjektai, pareiškę norą dalyvauti kuriant ir plėtojant Slėnį.

4 pav. Asociacijos „Slėnis Nemunas“ struktūra

18. Asociacijos „Slėnis Nemunas“ administracija užtikrina, kad būtų organizuojama visiems Slėnio dalyviams pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintas Atviros prieigos centrų kūrimo ir valdymo taisykles atvira prieiga prie MTEP infrastruktūros, sudaro strateginius, plėtros planus, vykdo Slėnio rinkodarą, atstovauja Slėnio dalyvių bendriems interesams savivaldos ir valstybės institucijose, inicijuoja bendrus projektus ir dalyvauja juos vykdant, plėtoja ryšius su kitais Lietuvos integruotais mokslo, studijų ir verslo centrais, užsienio valstybių partneriais, tarptautinėmis organizacijomis, skatina asociacijos „Slėnis Nemunas“ narių ir kitų Slėnio dalyvių bendradarbiavimą. Už atskirų Programos priemonių įgyvendinimą atsakingi tų priemonių vykdytojai.

IX. SLĖNIO TARYBA

19. Švietimo ir mokslo ministro ir ūkio ministro įsakymu suformuojama Slėnio taryba, kuri vykdo Programos įgyvendinimo stebėseną (5 pav.), t. y. atlieka šias funkcijas:

19.1. nagrinėja Programos įgyvendinimą, rengia atitinkamas ataskaitas Švietimo ir mokslo ministerijai ir Ūkio ministerijai;

19.2. vertina pasiektą pažangą įgyvendinant Programą;

19.3. prireikus svarsto, ar tikslinga atlikti Programos pakeitimus, ir teikia pasiūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai ir Ūkio ministerijai.

5 pav. Programos įgyvendinimo stebėsena

X. Programos komunikacijos (viešinimo) planas

20. Už Programos įgyvendinimo ir Slėnio veiklos viešinimą įvairiais lygiais atsakingos Švietimo ir mokslo ministerija ir Ūkio ministerija (Slėnio veiklos pristatymas valstybės lygiu), asociacija „Slėnis Nemunas“ ir atskirų priemonių vykdytojai (pranešimai visuomenei apie Slėnio veiklą, internetinis puslapis, informaciniai leidiniai, spaudos pranešimai, informacinė vaizdinė medžiaga, veiklos pristatymas konferencijose ir kita). Pagrindinės numatomos viešinimo priemonės:

20.1. informacinės medžiagos rengimas;

20.2. informacijos viešinimas internete;

20.3. informavimas ir viešinimas televizijos laidose;

20.4. informavimas ir viešinimas radijo laidose;

20.5. informavimas ir viešinimas spaudoje;

20.6. leidinių leidyba ir platinimas;

20.7. konferencijos;

20.8. kiti renginiai.

XI. Programos rizikos valdymo planas

21. Programos priemonių koordinatoriai ir asociacija „Slėnis Nemunas“ detaliai įvertina Programos priemones sudarančių pavienių projektų riziką, ekonominę naudą, valdymo iššūkius per vienus metus nuo Programos įgyvendinimo pradžios.

7 lentelė. Programos rizikos valdymo plano metmenys

Eil. Nr.	Rizikos tipas	Rizikos aprašymas	Rizikos mažinimo priemonės
1.	Investicijų ir jų finansavimo rizika
1.1.	Investicijų vertės didėjimas	investicijų vertė įgyvendinant projektą gali būti didesnė už numatytą pagal skaičiavimus	potencialių tiekėjų ir rangovų apklausa, jų komercinių pasiūlymų analizė
1.2.	Mažesnė už numatytą projekto nauda	daromos investicijos gali turėti mažesnę ekonominę naudą už pateiktą projekto prielaidose ir rezultatuose	panašių projektų patirties analizė, detalus ekonominis-finansinis projekto pagrindimas
2.	Ekonominė rizika – ekonominių prielaidų ir rezultatų netikslumas	vertinant projekto naudą, gali būti parinktos netikslios prielaidos, kurios iškreipia rezultatus	pasirinktos metodikos pagrindimas, prielaidų pagrįstumo kokybės vertinimas, variantų analizės parengimas darant skirtingas ekonomines prielaidas
3.	Techninė-technologinė rizika
3.1.	Investicijų kokybė	tiekėjai gali pateikti prastos kokybės įrangą	patikimų tiekėjų parinkimas, garantiniai reikalavimai tiekimo sutartyse, sutarčių ir įrangos draudimas
3.2.	Vėlavimas	projekto įgyvendinimo plane numatyta veikla gali vėluoti	sutartyse numatytos sankcijos, realus ir pagrįstas darbų planas (pasiliekant rezervą nenumatytiems atvejams)
4.	Kita rizika – organizacinė	pasikeičia komandos vadovas, atsakingas už Programos įgyvendinimą, arba suserga kitas komandos narys	užduočių programos paskirstymas įgyvendinimo komandai taip, kad nariai galėtų vienas kitą pakeisti

XII. Programos lėšų panaudojimo planas

22. Programos priemones atitinkančių pavienių projektų koordinatoriai atskirai teikia Programos koordinatoriams informaciją apie lėšų poreikį pavieniams projektams.

8 lentelė. Programos lėšų panaudojimo planas

Priemonės	Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų
Priemonės	2009 metais	2010 metais	2011 metais	2012 metais	2013 metais
1. Viešosios MTEP infrastruktūros kūrimas, atnaujinimas
1.2. Žemės ir miškų ūkio jungtinis tyrimų centras*	10 000	15 000	7 580
1.3. Miškų sektoriaus tyrimų, studijų ir plėtros centras	1 800	1 710
1.4. Maisto mokslo ir technologijų centras	2 500	2 500	370
1.5. Gyvūnų sveikatingumo ir gyvūninių žaliavų kokybės centras	2 920	5 000	5 000	2 000
1.6. Gyvūnų mitybos ir biotechnologijų centras	2 650	2 000	2 000
1.7. Augalų genetikos ir biotechnologijos centras	3 000	3 000	2 925
1.8. Agroekologijos ir augalų biopotencialo mokslo ir studijų centras	3 000	3 000	3 560
1.9. Biosistemų inžinerijos, biomasės energetikos ir vandens inžinerijos centras	5 000	6 000	2 485
3. Aukštojo mokslo studijų infrastruktūros kūrimas
3.1. Studijų infrastruktūros, agroinovacijų ekonomikos ir vadybos, žemės ūkio mokslo, mokymo ir konsultavimo informacinių technologijų centro plėtra Aleksandro Stulginskio universitete	4 000	4 000	4 900
3.2. Studijų infrastruktūros plėtra Lietuvos sveikatos mokslų universitete	3 500	3 600
4. Kiti projektai
4.1. Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras	6 100	5 000	5 000
4.2. Gyvūnų veislinės vertės nustatymo ir parodų-aukcionų centras	5 000	14 000	10 000	9 500	8 848
5.1. Parodomųjų žemės ir miškų ūkio bandymų diegimo projektai	4 000	4 000	4 000	4 000	4 000
4.3. Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro dalyvių kompetencijų ugdymas, siekiant užtikrinti geros kokybės inovacijų paramos paslaugų teikimą	800	800	400
3.3. Aukštojo mokslo studijų programų kūrimas, atnaujinimas ir įgyvendinimas I–II studijų pakopose		750	500
5.2. MTEP veiklos vykdymas, jai skirtos technologinės ir informacinės infrastruktūros kūrimas, atnaujinimas	750	500
5.3. Aukštojo mokslo studijų personalo (dėstytojų) kompetencijų ugdymas	750	500
5.4. Mokslininkų kompetencijų ugdymas ir mobilumo skatinimas (įskaitant doktorantūros studijas ir podoktorantūrines stažuotes)	750	500
2. Mokslo ir studijų institucijų restruktūrizavimas	2 000	7 000	6 000	1 000

Lentelės pakeitimai:

Nr. 1464, 2012-11-28, Žin., 2012, Nr. 142-7335 (2012-12-08)

––––––––––––––––––––

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1464, 2012-11-28, Žin., 2012, Nr. 142-7335 (2012-12-08)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2008 M. SPALIO 1 D. NUTARIMO NR. 1130 "DĖL INTEGRUOTO MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRO (SLĖNIO) "NEMUNAS" PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušra Bodin (2012-12-12)

aubodi@lrs.lt

* Priemonių numeriai atitinka pateiktuosius 2 lentelėje.

** Įskaitant Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro infrastruktūros sukūrimą.

* Įskaitant Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro infrastruktūros sukūrimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

DĖL INTEGRUOTO MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRO (SLĖNIO) „NEMUNAS“ PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO