Įsakymas netenka galios 2012-05-25:

Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Įsakymas

Nr. 1A-22, 2012-05-21, Žin., 2012, Nr. 59-2981 (2012-05-24), i. k. 112233GISAK0001A-22

Dėl Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2002 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 20 "Dėl Galvijų veislininkystės srities taisyklių patvirtinimo" pripažinimo netekusiu galios

 

Suvestinė redakcija nuo 2004-10-10 iki 2012-05-24

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 59-2410, i. k. 102233GISAK00000020

 

 

VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL GALVIJŲ VEISLININKYSTĖS SRITIES TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2002 m. birželio 4 d. Nr. 20

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) 3, 4, 5 straipsniais, žemės ūkio ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 460 „Dėl Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos“ (Žin., 2000, Nr. 1-20, Nr. 64-2367) patvirtintų Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 6.10 punktu,

 

1. Tvirtinu pridedamas:

 

1.1. Neteko galios nuo 2004-10-10

Punkto naikinimas:

Nr. 1A-29, 2004-09-20, Žin. 2004, Nr. 149-5436 (2004-10-09), i. k. 104233GISAK0001A-29

 

1.2. Veislinių buliukų ir bulių atrankos bei įvertinimo taisykles.

 

2. Pavedu:

 

2.1. veislinių galvijų vertinimo tvarkos priežiūrą vykdyti rajonų valstybiniams veislininkystės inspektoriams;

 

2.2. įsakymo vykdymo kontrolę – Tarnybos viršininko pavaduotojui A. Šileikai.

 

 

 

VIRŠININKAS KĘSTUTIS                                                                        JUOZAS SAIKEVIČIUS


 

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės

priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko

2002 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 20

 

VEISLINIŲ BULIUKŲ IR BULIŲ ATRANKOS IR VERTINIMO TAISYKLĖS

 

Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 87/328, Komisijos sprendimais 86/130 EEB, 94/515 EEB nuostatomis.

 

I. VEISLINIŲ BULIUKŲ ATRINKIMAS

 

1. Viešoji įstaiga Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras apie rinktinės karvės atvestą buliuką nedelsdama praneša veislinių buliukų auginimo stočiai UAB „Panevėžio veislininkystė“, nurodydamas jo kilmę. Jei buliukas pagal kilmę tinkamas auginti veislei, buliukų auginimo stoties atstovas kartu su atitinkamo rajono Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyriausiuoju specialistu – valstybiniu veislininkystės inspektoriumi vyksta į ūkį įvertinti buliuko išsivystymą ir nustatę, kad jis tinka veislei, priima sprendimą dėl jo pirkimo. Veisliniai buliukai į auginimo stotį turi būti perkami kiek galima jaunesni (iki 6 mėn.). Rekomenduojama buliukui pašalinti ragus.

2. Ruošiamas parduoti į auginimo stotį veislinis buliukas turi būti laikomas atskirai nuo telyčaičių bei kitų buliukų. Sveikas ir normaliai išsivystęs buliukas turi sverti ne mažiau kaip: 1 mėn. – 50 kg, 2 mėn. – 70 kg, 3 mėn. – 90 kg ir 4 mėn. – 120 kg.

3. Veislei parduodamo buliuko kilmę savininkas patikslina pagal kraujo grupes.

4. Parduodant veislinį buliuką, pateikiamas jo kilmės pažymėjimas bei jo motinos įvertinimo pagal požymių kompleksą duomenys.

5. Veislinių buliukų kilmės pažymėjimuose turi būti nurodyta ne mažiau kaip trijų kartų duomenys.

6. Prieš perkant buliukus į auginimo stotį, jie skirstomi pagal tėvų veislinę vertę (2 lentelė) į dvi grupes:

6.1. pirma – 41 ir daugiau balų;

6.2. antra – iki 40 balų.

7. Atsižvelgiant į buliukų priskyrimą grupei, parduodant veislei nustatomas jų veislinės vertės priedas.

 

II. BULIŲ VERTINIMAS VEISLINIŲ BULIUKŲ AUGINIMO STOTYJE

 

8. Į auginimo stotį nupirktus veislinius buliukus 12–14 mėn. amžiaus įvertina žemės ūkio ministro 1999 05 13 įsakymu Nr. 201 „Dėl ekspertų grupės sudarymo“ sudaryta komisija.

9. Veisliniai buliukai vertinami 100 balų sistema pagal požymių kompleksą: tėvų veislinę vertę, augimo spartą, eksterjerą ir veisimosi savybes (1 lentelė).

 

1 lentelė. Veislinių bulių vertinimas prieš atrenkant spermos gamybai

POŽYMIAI

BALAI

Tėvų veislinė vertė

60

Augimo sparta

10

Bendra išvaizda, tipingumas veislei, eksterjeras

15

Veisimosi savybės

15

 

10. Bulių tėvų veislinė vertė (2 lentelė) nustatoma: tėvo – pagal jo įvertinimo rezultatus – baltymų kg × 2 ir riebalų kg sumą, motinos pagal rinktinės karvės įvertinimą balais pagal požymių kompleksą.

 

2 lentelė. Veislinių buliukų įvertinimas pagal tėvų veislinę vertę

Rodikliai

Balai

 

5

10

15

20

25

30

Tėvo įvertinimas:

baltymų kg ×2 ir riebalų kg sumą

1–7

8–14

15–21

22–28

29–35

36 ir daugiau

Motinos įvertinimas pagal požymių kompleksą balais

-

-

-

61–70

71–80

81–100

 

III. VEISLINIŲ BULIŲ VERTINIMAS PAGAL AUGIMO SPARTĄ

 

11. Pagal augimo spartą veisliniai buliukai vertinami 3, 6 ir 12 mėn. amžiaus (3 lentelė).

 

3 lentelė. Veislinių buliukų vertinimas pagal augimo spartą

Amžius, mėn.

Svoris, kg

Taškai

 

89 ir mažiau

1

3

90–99

2

 

100 ir daugiau

3

 

169 ir mažiau

1

6

170–179

2

 

180 ir daugiau

3

 

379 ir mažiau

1

 

380–389

2

12

390–399

3

 

400 ir daugiau

4

 

12. Vertinant pagal augimo spartą iš dvynių kilusius buliukus, svorio reikalavimai sumažinami: 3 ir 6 mėn. amžiaus – 10 kg, 12 mėn. amžiaus – 20 kg.

 

IV. VEISLINIŲ BULIŲ VERTINIMAS PAGAL EKSTERJERĄ

 

13. Buliai vertinami juos apžiūrint pagal tipingumą veislei, bendrą kūno sudėjimą ir konstituciją, masę, krūtinės ir liemens išsivystymą, nugarą, juosmenį, kryžių, galūnes bei lytinių organų išsivystymą

(4 lentelė).

 

4 lentelė. Bulių vertinimas pagal eksterjerą

POŽYMIAI

 

TAŠKAI

(maksimalus vertinimas)

Bendras kūno sudėjimas, krūtinė, liemuo, konstitucija ir tipingumas veislei

3

Masė

3

Nugara, juosmuo, kryžius

2

Galūnės, jų forma, pastatymas, nagos

4

Lytiniai organai

3

 

14. Veisliniai buliukai laikomi netinkamais veislei ir išbrokuojami, jei nustatomi šie eksterjero trūkumai: per smulkus kūno sudėjimas, karviška galva, dviguba ketera, įlinkusi arba kuprota nugara, stogo formos užpakalis, X arba O kojų forma, kardiškas arba drambliškas kojų pastatymas, minkštos čiurnos. Buliukas taip pat išbrokuojamas, jei jam nustatomi ryškūs lytinių organų morfologiniai trūkumai. Buliukas gali būti nepaliekamas veislei, jei jo plaukų spalva netipiška tai veislei.

 

V. BULIŲ VERTINIMAS PAGAL VEISIMOSI SAVYBES

 

15. Buliai vertinami 12 mėn. amžiaus pagal šviežios spermos kokybę (visų ejakuliatų vidurkį) (5 lentelė).

 

5 lentelė. Bulių vertinimas pagal šviežios spermos kokybę

Požymiai

Rodikliai

Taškai

Ejakuliato tūris, ml

1,5–2,5

1

 

daugiau kaip 2,5

2

Spermatozoidų tankis, mlrd. /ml

0,8–1,0

2

 

daugiau kaip 1,0

3

Spermatozoidų judrumas, balais

7,0–7,5

1

 

7,6–8,0

2

 

daugiau kaip 8,0

3

Patologinių spermatozoidų kiekis, proc.

20–25

1

 

mažiau kaip 20

2

 

6 lentelė. Bulių vertinimas pagal atšildytos kriokonservuotos spermos kokybę

 

POŽYMIAI

RODIKLIAI

TAŠKAI

 

Spermatozoidų judrumas, proc.

40–45

2

 

 

daugiau kaip 45

3

 

Spermatozoidų išsilaikymo trukmė 38±0,5oC temperatūroje, val.

5–6

1

 

 

daugiau kaip 6

2

 

16. Veislinių buliukų spermos kokybė nustatoma pagal Lietuvos standartą LST 1467: 1997 „Bulių sperma. Kokybės reikalavimai“.

17. Jei 12–14 mėn. amžiaus vertinamasis buliukas nėra pakankamai lytiškai aktyvus arba jo spermos kokybė neatitinka reikalavimų, atliekamas pakartotinis įvertinimas. 5 ir 6 lentelėse išdėstytų reikalavimų neatitinkantys buliukai išbrokuojami.

18. Sėklinimo centrams atrinktų buliukų kraujo pavyzdžiai siunčiami į citogenetinių tyrimų laboratoriją jų kariotipui ištirti chromosomų skaičiaus ir struktūros pokyčių atžvilgiu. Pokyčių turintys buliukai išbrokuojami.

19. Veisliniai buliukai, įvertinti pagal požymių kompleksą, skirstomi į grupes:

19.1. pirma – nuo 81 iki 100 balų;

19.2. antra – nuo 71 iki 80 balų;

19.3. trečia – nuo 61 iki 70 balų.

20. Pirmos arba antros grupių buliukai tinka spermai kaupti ir parduodami sėklinimo centrams. Trečios grupės buliukai ir likę pirmos arba antros grupių buliukai gali būti parduoti ir panaudoti karvėms bei telyčioms kergti.

 

VI. BULIŲ PATIKRINIMAS IR ĮVERTINIMAS PAGAL PALIKUONIS

 

21. Iš kiekvieno veislinio buliuko, išauginto buliukų auginimo stotyje ar atvežto iš užsienio ir neįvertinto pagal palikuonis, turi būti sukaupta po 1000 dozių spermos. Bulių vertinimui pirmiausia sėklinamos pirmaveršės ir antraveršės karvės daugelyje kontroliuojamų bandų, bet ne mažiau kaip 5 bandose. Tai pat gali būti sėklinamos ir vyresnės karvės bei telyčios. Apsėklinti karves tikrinamųjų bulių sperma būtina 4–5 mėn. laikotarpiu nuo buliaus atsivežimo į sėklinimo centrą.

22. Atrenkant bandas buliams vertinti reikia atsižvelgti į tai, kad tikrinamųjų pieninių veislių bulių sperma nebūtų sėklinamos nežinomos kilmės, negiminingų populiacijų (žalosios karvės juodmargiais buliais ir atvirkščiai) karvės ir mišrūnės su mėsinėmis veislėmis. Taip pat turi būti vengiama artimo giminingo poravimo.

23. Tikrinamieji buliai įvertinami pagal apvaisinimo galią remiantis viešosios įstaigos Kaimo verslo plėtros ir informacijos centro (toliau – KVPIC) duomenimis. Išbrokuojami tie buliai, kurių apvaisinimo galia yra 10 proc. mažesnė nei vidutinė kitų tuose pačiuose ūkiuose atitinkamais mėnesiais naudotų bulių.

24. Atvestos tikrinamųjų bulių dukterys užregistruojamos KVPIC pagal galvijų ženklinimo ir apskaitos nuostatus, taip pat registruojamas jų motinų veršiavimosi lengvumas atvedant tikrinamųjų bulių dukteris.

25. KVPIC teikia informaciją apie visas esančias tikrinamųjų bulių dukteris pagal bulių savininkų užsakymus, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Informacijoje nurodomi tikrinamųjų bulių dukterų savininkai, dukterų pasiskirstymas pagal amžių (iki 6 mėn.; nuo 7 mėn. iki apsėklinimo; apsėklintos ir veršingos) ir bandos produktyvumo kontrolės metodas. Bulių vertinimui tinkamos tik nuo laktacijos pradžios kontroliuotos dukterys. Iki pirmos laktacijos pabaigos, bet ne trumpiau kaip 240 dienų, kontroliuotų karvių savininkai gali būti materialiai skatinami už dalyvavimą šalies bulių vertinimo programoje ir tikrinamojo buliaus dukters išsaugojimą iki laktacijos pabaigos.

26. Registruojami apsiveršiavusių dukterų duomenys: karvės numeris, bandos kodas, gimimo, sėklinimo, apsiveršiavimo datos ir amžius, veršiavimosi lengvumas ir rezultatas bei visi produktyvumo duomenys per pirmą ir tolesnes laktacijas, gauti kontroliuojant pagal galvijų produktyvumo kontrolės tvarką.

28. Visos 24–35 mėn. amžiaus apsiveršiavusios tikrinamųjų bulių dukterys ir visos tuose ūkiuose esančios bendraamžės – kitų bulių dukterys – įvertinamos pagal eksterjerą. Jų eksterjerą linijiniu metodu vertina atitinkamos populiacijos 2–3 karvių eksterjero vertinimo ekspertai. Eksterjero vertintojai kiekvieną mėnesį pateikia duomenis populiacijos (veislių grupės) ekspertams, o šie – per 10 dienų KVPIC.

29. Bulių veislinei vertei nustatyti taikomas genetinio vertinimo BLUP metodas, patvirtintas žemės ūkio ministro 2001 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 324 „Dėl galvijų genetinio įvertinimo pagal produktyvumo požymius metodikos ir veislinių bulių vertinimo komisijos“.

____________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Įsakymas

Nr. 1A-29, 2004-09-20, Žin., 2004, Nr. 149-5436 (2004-10-09), i. k. 104233GISAK0001A-29

Dėl Rinktinių karvių atrankos ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo