Suvestinė redakcija nuo 2024-05-10

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2010, Nr. 54-2668, i. k. 1102080ISAK00ĮV-261

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL KONCERTINĖS ĮSTAIGOS VALSTYBINIO CHORO „VILNIUS“ NUOSTATŲ

2010 m. gegužės 5 d. Nr. ĮV-261

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 104-2322; 2010, Nr. 15-699) 4 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo (Žin., 2004, Nr. 96-3523) 19 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 940 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymą“ (Žin., 2004, Nr. 127-4566) bei įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 387 „Dėl įgaliojimų suteikimo Kultūros ministerijai įgyvendinti koncertinės įstaigos valstybinio choro „Vilnius“ savininko teises ir pareigas“ (Žin., 2010, Nr. 41-1978) 1 punktą:

1. Tvirtinu pridedamus Koncertinės įstaigos valstybinio choro „Vilnius“ nuostatus (pridedama).

2. Pavedu koncertinės įstaigos valstybinio choro „Vilnius“ vadovui Vladui Bagdonui per 30 dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo teisės aktų nustatyta tvarka pateikti koncertinės įstaigos valstybinio choro „Vilnius“ nuostatus įregistruoti Juridinių asmenų registre.

Kultūros ministras                                                                 Remigijus Vilkaitis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2010 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ĮV-261

(2024 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. ĮV-404

redakcija)

KONCERTINĖS ĮSTAIGOS VALSTYBINIO CHORO “VILNIUS”

NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Koncertinė įstaiga Valstybinis choras „Vilnius“ (toliau vadinama Koncertinė įstaiga) yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, biudžetinė įstaiga (juridinio asmens kodas 302484147), turintis sąskaitą (-as) banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Koncertinės įstaigos buveinės adresas – Skroblų g. 19, Vilnius, Lietuvos Respublika. Sprendimą dėl Koncertinės įstaigos buveinės pakeitimo priima Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

2. Koncertinės įstaigos savininkė yra valstybė. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Kultūros ministerija, kuri atlieka Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme nustatytas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas.

3. Koncertinės įstaigos finansavimo šaltiniai – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai ir kitos Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatyme nurodytos lėšos.

4. Koncertinės įstaigos vieši pranešimai skelbiami Koncertinės įstaigos interneto svetainėje (https://chorasvilnius.lt), socialinio bendravimo svetainėje „Facebook“ ir gali būti skelbiami kitose visuomenės informavimo priemonėse.

5. Koncertinė įstaiga įgyvendina valstybės politiką Lietuvos Respublikos kultūros ministrui pavestoje profesionaliojo ir mėgėjų meno srityje.

6. Koncertinės įstaigos nuostatai keičiami Biudžetinių įstaigų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

II SKYRIUS

KONCERTINĖS ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAI IR FUNKCIJOS

7. Koncertinės įstaigos veiklos sritis – profesionalusis scenos menas. Scenos meno rūšis – muzika.

8. Koncertinės įstaigos veiklos tikslai – formuoti savitą profesionaliojo scenos meno kryptį ir pristatyti Lietuvoje ir užsienyje aukštos meninės vertės klasikinio ir šiuolaikinio profesionaliojo scenos meno kūrinius, ugdyti visuomenės poreikį profesionaliajam scenos menui, užtikrinti profesionaliojo scenos meno prieinamumą visoms šalies visuomenės grupėms.

9. Koncertinė įstaiga, įgyvendindama veiklos tikslus, atlieka šias funkcijas:

9.1. organizuoja profesionaliojo scenos meno kūrimą, viešą atlikimą;

9.2. vykdo kultūrinę edukaciją;

9.3. rengia gastroles šalyje ir užsienyje.

III SKYRIUS

KONCERTINĖS ĮSTAIGOS TEISĖS

10. Koncertinė įstaiga, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų ir atlikdama jos kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę:

10.1. formuoti kūrybinės veiklos kryptį, pasirinkti kūrybinius darbuotojus, autorius, atlikėjus ir sudaryti repertuarą, atitinkantį jos veiklos tikslus;

10.2. savarankiškai nustatyti bilietų, kitų teikiamų mokamų paslaugų kainas, įkainius, tarifus, išskyrus tuos atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus kainas ir kitus normatyvus reguliuoja valstybė ar Europos Sąjungos teisės aktai;

10.3. įsigyti ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus;

10.4. gauti pajamas iš turto nuomos ir paslaugų teikimo;

10.5. plėtoti kūrybinius ryšius su Lietuvos ir užsienio valstybių partneriais;

10.6. įsigyti autorių turtines teises į kūrinius, užsakyti kūrinius ir juos viešai atlikti;

10.7. sudaryti darbo grupes ir (ar) komisijas Įstaigos kūrybinės ir ūkinės veiklos klausimams nagrinėti;

10.8. stoti į pelno nesiekiančias asociacijas bei dalyvauti jų veikloje;

10.9. gauti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;

10.10. gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, taip pat kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų informaciją ir pasiūlymus Įstaigos kompetencijai priskirtais klausimais;

10.11. organizuoti konferencijas, seminarus, Įstaigos darbuotojų kompetencijų ugdymo kursus, kitus renginius, susijusius su Įstaigos veikla.

11.     Įstaiga gali turėti ir kitas įstatymų bei kitų teisės aktų suteiktas teises.

IV SKYRIUS

KONCERTINĖS ĮSTAIGOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

12. Koncertinei įstaigai vadovauja Koncertinės įstaigos vadovas, kurį Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Profesionaliojo scenos meno įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka konkurso būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia kultūros ministras. Kultūros ministerija sudaro su Koncertinės įstaigos vadovu terminuotą 5 metų darbo sutartį. Koncertinės įstaigos vadovas yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas kultūros ministrui.

13. Koncertinės įstaigos veikla organizuojama vadovaujantis metiniu veiklos planu, kurį tvirtina kultūros ministras, ir šiais nuostatais.

14. Koncertinės įstaigos padalinių veiklą ir vidaus tvarką reglamentuoja Koncertinės įstaigos tvirtinamais administracijos padalinių nuostatais, Koncertinės įstaigos darbo reglamentu, vidaus tvarkos taisyklėmis, darbuotojų pareigybių aprašymais.

15. Koncertinės įstaigos vadovas:

15.1. vykdo Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas;

15.2. priima įsakymus, pasirašo sutartis, susitarimus, kitus dokumentus, kontroliuoja jų vykdymą arba jų kontrolę paveda kitiems Koncertinės įstaigos darbuotojams;

15.3. atstovauja Koncertinei įstaigai arba suteikia įgaliojimus Koncertinės įstaigos darbuotojams atstovauti Koncertinei įstaigai teisme ir kitose Lietuvos ir užsienio institucijose, įstaigose, įmonėse ar organizacijose;

15.4. teikia Kultūros ministerijai Koncertinės įstaigos metinės veiklos ataskaitą;

15.5. vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jai nustatytas funkcijas bei Kultūros ministerijos pavedimus.

16. Laikinai nesant Koncertinės įstaigos vadovui, jo funkcijas atlieka kultūros ministro paskirtasis Koncertinės įstaigos darbuotojas.

17. Įstaigos vidaus auditą vykdo Kultūros ministerijos Centralizuotas vidaus audito skyrius.

V SKYRIUS

MENO TARYBOS SUDARYMAS, JOS KOMPETENCIJA IR VEIKLA

18. Koncertinėje įstaigoje trejų metų laikotarpiui sudaroma kolegiali patariamojo balso teisę turinti 7 narių meno taryba. Meno tarybos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina Koncertinės įstaigos vadovas.

19. Meno tarybą sudaro Koncertinės įstaigos darbuotojų 2 atstovai, Koncertinės įstaigos vadovo 3 atstovai ir kultūros ministro 2 atstovai. Meno tarybos nariu gali būti skiriamas ir ne Koncertinės įstaigos darbuotojas. Meno tarybai negali vadovauti Koncertinės įstaigos vadovas.

20. Meno taryba:

20.1. svarsto ir vertina metinius veiklos planus ir jų  ataskaitas;

20.2. svarsto profesionaliojo scenos meno kūrinius, kūrybinei veiklai reikšmingus kitus renginius bei Koncertinės įstaigos kultūrinę edukaciją;

20.3. svarsto gastrolių planus ir repertuarą;

20.4 svarsto biudžetinės Koncertinės įstaigos pertvarkymo į viešąją įstaigą klausimą.

21. Meno taryba, apsvarsčiusi 20 punkte nurodytus klausimus, teikia siūlymus Koncertinės įstaigos vadovui.

22. Meno taryba iš savo narių išsirenka pirmininką. Meno tarybos pirmininkas organizuoja Meno tarybos darbą ir atsako už jos veiklą.

23. Meno tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė narių.

24. Jeigu Meno tarybos narys atlieka savo pareigas netinkamai arba dėl pateisinamų priežasčių tinkamai jų atlikti negali, į jo vietą Koncertinės įstaigos vadovo sprendimu skiriamas kitas narys likusiam kadencijos laikui.

25. Jeigu nepasibaigus kadencijai pasikeičia daugiau nei 2/3 Meno tarybos narių, tvirtinama nauja Meno tarybos sudėtis likusiam kadencijos laikui.

26. Meno tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27. Koncertinė įstaiga gali būti reorganizuojamas, pertvarkomas ar likviduojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Biudžetinių įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.

_____________________________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Įsakymas

Nr. ĮV-496, 2018-06-14, paskelbta TAR 2018-09-17, i. k. 2018-14579

Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. ĮV-261 „Dėl Koncertinės įstaigos valstybinio choro „Vilnius“ nuostatų“ pakeitimo

2.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Įsakymas

Nr. ĮV-404, 2024-05-09, paskelbta TAR 2024-05-09, i. k. 2024-08563

Dėl kultūros ministro 2010 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. ĮV-261 „Dėl koncertinės įstaigos Valstybinio choro „Vilnius“ nuostatų“ pakeitimo