Suvestinė redakcija nuo 2016-07-01 iki 2017-12-31
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 13-310, i. k. 0991010ISTAIII-1031
Nauja redakcija nuo 2016-07-01:
Nr. XII-2400, 2016-06-02, paskelbta TAR 2016-06-15, i. k. 2016-16850
LIETUVOS RESPUBLIKOS
administracinių ginčų komisijų
įstatymAS
1999 m. sausio 14 d. Nr. VIII-1031
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ir savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų sudarymo tvarką ir kompetenciją.
2 straipsnis. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sudarymas
1. Savivaldybių tarybos sudaro savivaldybių visuomenines administracinių ginčų komisijas su sprendžiamojo balso teise. Savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija sudaroma 4 metams savivaldybės tarybos sprendimu tarybos kadencijos laikotarpiui iš 5 narių, iš kurių pirmininkas ir sekretorius turi turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos narių kandidatūras, iš jų savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kandidatūras, savivaldybės tarybai teikia savivaldybės meras.
2. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir kiti nariai turi teisę atsistatydinti. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar kitas narys savivaldybės tarybos sprendimu atleidžiamas nepasibaigus įgaliojimų laikui, kai:
3) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimą ar nusikaltimą, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti pareigų;
3. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar kito nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
3 straipsnis. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos kompetencija
1. Savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.
2. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nesprendžia:
1) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų;
4 straipsnis. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos darbas
1. Savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją techniškai aptarnauja savivaldybės administracija.
5 straipsnis. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sudarymas
1. Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją 4 metams iš 5 narių sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė). Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Narių kandidatūras, iš jų ir pirmininko kandidatūrą, Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (toliau – teisingumo ministras).
2. Pasibaigus Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narių įgaliojimų laikui, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos nariai pareigas eina, iki jie paskiriami kitai kadencijai arba iki paskiriami nauji nariai.
3. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininkas ir kiti nariai turi teisę atsistatydinti. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar kitas narys Vyriausybės nutarimu atleidžiamas nepasibaigus įgaliojimų laikui, kai:
3) jis nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 dienų iš eilės ar ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių;
4) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimą ar nusikaltimą, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;
4. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininko ar kito nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
5. Kai Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar kitas narys atleidžiamas nepasibaigus jo įgaliojimų laikui ar jo įgaliojimai nutrūksta, teisingumo ministras vietoj jo Vyriausybei teikia naują kandidatūrą likusiam Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kadencijos laikotarpiui.
6 straipsnis. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos statusas
1. Vyriausioji administracinių ginčų komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija, juridinis asmuo, biudžetinė įstaiga. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos nuostatus tvirtina Vyriausybė.
2. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininko ir kitų narių darbas Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje laikytinas darbu pagrindinėje darbovietėje ir apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, priėmimo į darbą tvarką, darbo užmokesčio jiems mokėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai.
7 straipsnis. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kompetencija
1. Vyriausioji administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.
2. Vyriausioji administracinių ginčų komisija nesprendžia:
1) Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų;
8 straipsnis. Skundo (prašymo) teisė
Į administracinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Su prašymais į administracinių ginčų komisiją kreipiasi viešojo administravimo subjektai, o su skundais – kiti asmenys.
9 straipsnis. Skundo (prašymo) padavimas administracinių ginčų komisijai
1. Administracinių ginčų komisijai duodamas skundas (prašymas) turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai gali būti paduodamas raštu tiesiogiai, siunčiamas paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis. Paduodant skundą (prašymą) elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama pasirašant saugiu elektroniniu parašu.
2. Administracinių ginčų komisijai duodamas skundas (prašymas) turi būti surašytas valstybine kalba, o jeigu jis surašytas kita kalba, turi būti pridedamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas skundo (prašymo) vertimas į valstybinę kalbą. Šioje dalyje nustatytas reikalavimas taikomas ir skundo (prašymo) priedams.
3. Prie skundo (prašymo) pridedami šie priedai:
2) jeigu būtina, – dokumentas, patvirtinantis reikalavimų ar prieštaravimų skundžiamai institucijai, įstaigai įteikimo datą;
4. Skunde (prašyme) turi būti nurodyta, ar nagrinėjant skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijos posėdyje bus reikalingas vertėjas.
10 straipsnis. Skundų (prašymų) padavimo administracinių ginčų komisijai terminai
1. Skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos.
11 straipsnis. Praleisto termino atnaujinimas
1. Pareiškėjo prašymu administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys skundo (prašymo) padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties.
2. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas skundas (prašymas). Kai prašymas atnaujinti terminą paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, skundas (prašymas) taip pat paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis.
3. Prašymą atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti išnagrinėja administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo prašymo su termino praleidimo priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo. Termino skundui (prašymui) paduoti atnaujinimas įforminamas rezoliucija. Jeigu atsisakoma atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti, administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą. Administracinių ginčų komisijos pirmininko ar jo paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimas atsisakyti atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo gavimo apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
12 straipsnis. Skundo (prašymo), paduodamo administracinių ginčų komisijai, priėmimas, bylų sujungimas ir išskyrimas
1. Teisės aktų nustatyta tvarka užregistruotas skundas (prašymas) perduodamas administracinių ginčų komisijos pirmininkui ar jo paskirtam kitam administracinių ginčų komisijos nariui, kuris ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo gavimo išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą.
2. Administracinių ginčų komisijos pirmininko ar jo paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu:
2) praleistas skundo (prašymo) padavimo administracinių ginčų komisijai terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar toks prašymas atmetamas;
3. Administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys priima sprendimą nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, jeigu:
1) skundas (prašymas) neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytų reikalavimų ir (ar) šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų;
4. Atsisakęs priimti skundą (prašymą) nagrinėti ar nustatęs pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą. Jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą pašalina skundo (prašymo) trūkumus, skundas (prašymas) laikomas paduotu pradinio jo pateikimo administracinių ginčų komisijai dieną. Nepašalinus per nustatytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys atsisako jį priimti ir grąžina skundą (prašymą) jį padavusiam asmeniui.
5. Administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys, nustatęs, kad administracinių ginčų komisijoje yra skirtingų pareiškėjų skundų (prašymų) dėl to paties atsakovo to paties individualaus administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos gali juos sujungti į vieną bylą.
6. Kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys kai kuriuos iš jų gali išskirti į atskirą bylą (bylas).
7. Skundo (prašymo) priimtinumo (bylos pradėjimo), bylų sujungimo ar bylos išskyrimo į atskirą bylą (bylas) klausimas išsprendžiamas administracinių ginčų komisijos pirmininko ar jo paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario rezoliucija.
13 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijoje
1. Administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, rengdamas bylą posėdžiui, išsprendžia šiuos pasirengimo nagrinėti bylą administracinių ginčų komisijoje klausimus:
1) prireikus įpareigoja pareiškėją per nurodytą terminą pateikti su skundu (prašymu) susijusius įrodymus ir (ar) papildomus rašytinius paaiškinimus;
2) išsiunčia atsakovui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundo (prašymo) nuorašus ir paprašo per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą pateikti atsiliepimą į skundą (prašymą) ir su skundu (prašymu) susijusią medžiagą (įrodymus, paaiškinimus);
3) suderina su administracinių ginčų komisijos pirmininku bylos nagrinėjimo administracinių ginčų komisijos posėdyje datą ir laiką; išsiunčia bylos šalims ir jų atstovams pranešimus apie posėdžio vietą, datą ir laiką, kartu pasiūlo bylos šalims išspręsti ginčą taikiai;
2. Administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, turi teisę:
1) reikalauti iš skundžiamo viešojo administravimo subjekto paaiškinimo, atsiliepimo, dokumentų, medžiagos ir informacijos, susijusių su administracinių ginčų komisijos posėdžiui rengiama byla, taip pat gauti raštu ar žodžiu valstybės tarnautojų paaiškinimus dėl ginčo dalyko;
2) prašyti kitų viešojo administravimo subjektų dokumentų, medžiagos ar kitos bylai nagrinėti reikalingos informacijos;
3) pasitelkti savivaldybių institucijų, administracinių ginčų komisijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, taip pat specialistus, viešojo administravimo subjektus, kitus fizinius ar juridinius asmenis (šių asmenų sutikimu), kad jie pateiktų paaiškinimą ir (ar) išvadą dėl skundo (prašymo) ar atliktų kitus pasirengimo nagrinėti bylą ar bylos nagrinėjimo veiksmus.
3. Administracinių ginčų komisijos reikalaujama medžiaga ar dokumentų kopijos turi būti jai perduotos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Prireikus administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, šį terminą gali pratęsti.
14 straipsnis. Skundo (prašymo) nagrinėjimo administracinių ginčų komisijoje terminai
1. Administracinių ginčų komisijai paduotas skundas (prašymas) turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos.
15 straipsnis. Bylos šalys ir jų atstovai
1. Bylos šalimis laikomi: pareiškėjas (skundą (prašymą) padavęs subjektas); atsakovas (viešojo administravimo subjektas, kurio individualūs administraciniai aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos sprendimas gali turėti įtakos).
2. Atstovais pagal įstatymą administracinių ginčų komisijoje yra asmenys, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 3 ir 7 dalyse. Valstybei ir Vyriausybei administracinių ginčų komisijoje atstovauja valstybės institucijos ir įstaigos (valstybės atstovai) pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose joms suteiktus įgaliojimus.
16 straipsnis. Skundo (prašymo) nagrinėjimas administracinių ginčų komisijos posėdyje, administracinių ginčų komisijos pirmininko ar kito nario nušalinimas
1. Administracinių ginčų komisijos posėdį organizuoja ir jam pirmininkauja administracinių ginčų komisijos pirmininkas arba jo paskirtas vyriausias pagal amžių administracinių ginčų komisijos narys.
2. Su bylos medžiaga administracinių ginčų komisijos nariai susipažįsta iki administracinių ginčų komisijos posėdžio.
4. Administracinių ginčų komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip trys administracinių ginčų komisijos nariai.
5. Iki skundo (prašymo) nagrinėjimo pradžios administracinių ginčų komisijos posėdyje patikrinama atvykusių į posėdį bylos šalių ir jų atstovų tapatybė ir įgaliojimai.
6. Bylos šalių ir (ar) jų atstovų neatvykimas į administracinių ginčų komisijos posėdį, jeigu jiems buvo apie tai tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti skundą (prašymą) ir priimti sprendimą.
7. Tais atvejais, kai į administracinių ginčų komisijos posėdį neatvyksta nei bylos šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdį jiems buvo tinkamai pranešta, administracinių ginčų komisija gali nuspręsti nagrinėti skundą (prašymą) rašytinio proceso tvarka, tai yra nedalyvaujant nei bylos šalims, nei jų atstovams. Nagrinėjant skundą (prašymą) rašytinio proceso tvarka, administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašas nedaromas, posėdžio protokolas nerašomas, posėdžio forma yra laisva.
8. Administracinių ginčų komisijos posėdis pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu apie ginčo dalyką, bylos šalis, administracinių ginčų komisijos sudėtį posėdyje, administracinių ginčų komisijos posėdžio sekretorių. Administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas supažindina bylos šalis su posėdžio tvarka, eiga ir bylos šalių procesinėmis teisėmis. Bylos šalims suteikiama galimybė pateikti papildomus prašymus, dokumentus, pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams. Bylos šalių prašymai sprendžiami nedelsiant.
9. Administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar kitas narys negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu jis yra bylos šalies giminaitis; jeigu jis arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Administracinių ginčų komisijos pirmininko ar kito (kitų) nario (narių) nušalinimo klausimas išsprendžiamas administracinių ginčų komisijos posėdyje, bylos šalims nedalyvaujant.
10. Bylos nagrinėjimas posėdyje pradedamas administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, pranešimu apie pareiškėjo skundą (prašymą) ir pareiškėjo reikalavimo administracinių ginčų komisijai paskelbimu. Po to išklausomas pareiškėjas (pareiškėjai), jo (jų) įgaliotas atstovas (atstovai), atsakovo atstovas (atstovai), trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas gali nutraukti kalbą, jeigu ja nukrypstama nuo ginčo esmės. Bylos šalims ir jų atstovams po jų kalbų administracinių ginčų komisijos nariai gali užduoti klausimų. Po to bylos šalys dėl nagrinėjamo ginčo gali trumpai atsakyti į viena kitos argumentus, užduoti viena kitai klausimų. Bylą nagrinėjant posėdyje, taip pat ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai, apžiūrimi daiktiniai įrodymai ir kita. Bet kuriai iš bylos šalių pageidaujant, paskelbiami byloje esantys rašytiniai įrodymai.
17 straipsnis. Taikos sutarties sudarymas
1. Bylos šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį.
3. Bylos šalys gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti administracinių ginčų komisijai iki jos posėdžio ar posėdžio metu, taip pat po sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijoje, priėmimo, bet nepasibaigus šio įstatymo 21 straipsnyje nurodytam sprendimo apskundimo terminui.
4. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).
5. Jeigu taikos sutartis atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, administracinių ginčų komisija sprendimu ją patvirtina ir bylą nutraukia. Šiame sprendime turi būti nurodytos tvirtinamos taikos sutarties sąlygos. Prieš tvirtindama taikos sutartį, administracinių ginčų komisija išaiškina bylos šalims šių procesinių veiksmų pasekmes. Taikos sutartis pridedama prie bylos. Jeigu taikos sutartis neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, administracinių ginčų komisija jos netvirtina ir ginčą išsprendžia iš esmės.
6. Jeigu bylos šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją administracinių ginčų komisijai po sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą (prašymą), priėmimo, administracinių ginčų komisija, patvirtinusi taikos sutartį, nauju sprendimu panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, šio įstatymo 21 straipsnyje nurodyto termino eiga sustabdoma.
18 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos posėdžio eigos fiksavimas
1. Administracinių ginčų komisijos posėdžio eigai fiksuoti daromas garso įrašas ar rašomas posėdžio protokolas. Sprendimą dėl posėdžių eigos fiksavimo būdo priima administracinių ginčų komisija. Bylos šalys ir jų atstovai turi teisę susipažinti su administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašu ar posėdžio protokolu, taip pat gauti posėdžio garso įrašo skaitmeninę kopiją ar posėdžio protokolo kopiją.
2. Administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašas ar protokolas yra sudedamoji bylos dalis. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašui taikomus reikalavimus, susipažinimo su posėdžio garso įrašu ar protokolu ir garso įrašų skaitmeninių kopijų darymo tvarką nustato Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininkas. Jeigu savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos posėdžių eiga fiksuojama garso įrašu, savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašui taikomus reikalavimus, susipažinimo su posėdžio garso įrašu ar protokolu ir garso įrašų skaitmeninių kopijų darymo tvarką nustato savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkas.
3. Jeigu administracinių ginčų komisijos posėdžių eiga fiksuojama protokolu, jame įrašomi šie duomenys: posėdžio vieta ir data, pradžia ir pabaiga; administracinių ginčų komisijos pavadinimas ir sudėtis; posėdyje dalyvaujančių bylos šalių ir jų atstovų, kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų vardai ir pavardės; nagrinėjamo skundo (prašymo) turinys; bylos šalių ir jų atstovų, kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, prašymai; balsavimo rezultatai; informacija apie sprendimo priėmimo terminą, jo apskundimo tvarką.
19 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo priėmimas
1. Administracinių ginčų komisijos sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo skundo (prašymo) išnagrinėjimo, bylos šalims nedalyvaujant.
2. Administracinių ginčų komisija priima sprendimą bendru sutarimu. Kai bendro sutarimo nėra, sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma posėdyje dalyvavusių administracinių ginčų komisijos narių. Jeigu administracinių ginčų komisijos posėdyje dalyvauja keturi komisijos nariai ir balsai dėl sprendimo priėmimo pasiskirsto po lygiai, lemia administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininko balsas. Posėdyje dalyvavęs administracinių ginčų komisijos narys, nesutinkantis su priimtu sprendimu, gali išdėstyti raštu savo atskirąją nuomonę. Atskiroji nuomonė bylos šalims nesiunčiama, bet pridedama prie bylos.
20 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimų rūšys ir sprendimo turinys, bylos nutraukimas, skundo (prašymo) palikimas nenagrinėto
1. Administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi skundą (prašymą), priima vieną iš šių sprendimų:
2. Administracinių ginčų komisija priima sprendimą nutraukti bylą, jeigu:
2) yra įsiteisėjęs teismo ar administracinių ginčų komisijos sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis ar administracinių ginčų komisijos sprendimas bylą nutraukti;
5) mirus fiziniam asmeniui ar likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių;
3. Administracinių ginčų komisija gali nepriimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus.
4. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į administracinių ginčų komisiją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
5. Administracinių ginčų komisija priima sprendimą palikti skundą (prašymą) nenagrinėtą, jeigu:
2) administracinių ginčų komisijoje ar teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
6. Pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas palikti skundą (prašymą) nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į administracinių ginčų komisiją su skundu (prašymu) bendra tvarka.
7. Administracinių ginčų komisijos sprendime įrašoma: sprendimo priėmimo vieta ir data; administracinių ginčų komisijos pavadinimas ir sudėtis; posėdyje dalyvavusių bylos šalių, jų atstovų vardai ir pavardės; skundo (prašymo) turinys; administracinių ginčų komisijos nustatytos aplinkybės, jų teisinis įvertinimas; priimto sprendimo esmė ir motyvai; sprendimo apskundimo tvarka ir terminas.
8. Administracinių ginčų komisijos sprendimą pasirašo administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas ir kiti administracinių ginčų komisijos nariai, dalyvavę bylos nagrinėjime.
21 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo apskundimas
Pareiškėjas ar atsakovas, nesutinkantys su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 1 ar 2 dalyje, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo gavimo apskųsti apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
22 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymas
1. Administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas, taip pat administracinių ginčų komisijos sprendimas patvirtinti šalių taikos sutartį turi būti vykdomi nuo jo gavimo dienos.
2. Neįvykdytas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas, taip pat neįvykdytas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas patvirtinti šalių taikos sutartį, kurie nebuvo apskųsti per šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytą terminą, vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Apskundus šioje dalyje nurodytą Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą, jis vykdomas po to, kai skundas (prašymas) lieka nepatenkintas.
3. Pareiškėjas turi teisę kreiptis į apygardos administracinį teismą su prašymu užtikrinti neįvykdyto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimo, kuriuo išspręstas ginčas, taip pat neįvykdyto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimo patvirtinti šalių taikos sutartį, vykdymą, jeigu nurodyti sprendimai nebuvo apskųsti per šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytą terminą. Apskundus šioje dalyje nurodytą savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimą, kreiptis dėl sprendimo ar sprendimu patvirtintos taikos sutarties įvykdymo užtikrinimo galima po to, kai skundas lieka nepatenkintas.
23 straipsnis. Žalos atlyginimo klausimų sprendimas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1930, 2000-09-19, Žin., 2000, Nr. 85-2569 (2000-10-11), i. k. 1001010ISTAIII-1930
Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 2, 5, 9, 13, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1941, 2000-09-19, Žin., 2000, Nr. 85-2578 (2000-10-11), i. k. 1001010ISTAIII-1941
Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 3, 4, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-664, 2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4083 (2001-12-30); Žin., 2002, Nr. 5-0 (2002-01-18), i. k. 1011010ISTA00IX-664
Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-948, 2002-06-11, Žin., 2002, Nr. 64-2578 (2002-06-26), i. k. 1021010ISTA00IX-948
Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 3, 6, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1389, 2003-03-25, Žin., 2003, Nr. 35-1463 (2003-04-11), i. k. 1031010ISTA0IX-1389
Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1947, 2003-12-23, Žin., 2004, Nr. 4-48 (2004-01-07), i. k. 1031010ISTA0IX-1947
Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1782, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5032 (2008-11-15), i. k. 1081010ISTA00X-1782
Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-925, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 76-3871 (2010-06-30), i. k. 1101010ISTA00XI-925
Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 2, 3, 5, 6, 18 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1534, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4173 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1534
Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2400, 2016-06-02, paskelbta TAR 2016-06-15, i. k. 2016-16850
Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymas