Redaguota: 1994.11.21.
Pakeitimai:
1.Parlamentas, Įstatymas,
Nr.1-648, priimtas 94.11.08.; Žin., 1994, Nr.89-1721
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ALTERNATYVIOS (DARBO) TARNYBOS
PRIEVOLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ALTERNATYVIOS (DARBO) TARNYBOS PRIEVOLĖS
Į S T A T Y M A S
I. Bendrieji nuostatai
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 19 iki 27
metų - krašto apsaugos prievolininkai, kurie dėl savo įsitikinimų
negali atlikti tikrosios krašto apsaugos tarnybos, atlieka
alternatyvią (darbo) tarnybą.
2 straipsnis. Alternatyvios (darbo) tarnybos prievolės
įstatymą įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
II. Šaukimas į alternatyvią (darbo) tarnybą
3 straipsnis. Šaukimą į alternatyvią (darbo) tarnybą
reglamentuoja Lietuvos Respublikos laikinasis krašto apsaugos
prievolės įstatymas ir šis įstatymas.
4 straipsnis. Krašto apsaugos preivolininkai, pageidaujantys
atlikti alternatyvią (darbo) tarnybą, motyvuotu pareiškimu raštu
kreipiasi į miesto (rajono) savivaldybių naujokų šaukimo
komisiją.
5 straipsnis. Miesto (rajono) savivaldybės naujokų šaukimo
komisija piliečio pareiškimą dėl alternatyvios (darbo) tarnybos
privalo apsvarstyti ir pateikti išvadas per 20 dienų nuo
pareiškimo gavimo.
Į komisijos posėdį kviečiamas ir pareiškėjas. Jeigu jis
neatvyksta be pateisinamų priežasčių, komisija gali priimti
sprendimą ir pareiškėjui nedalyvaujant.
Naujokų šaukimo komisija išduoda siuntimą į alternatyvią
(darbo) tarnybą.
6 straipsnis. Preiškėjas, gavęs naujokų šaukimo komisijos
sprendimą ir nesutinkantis su juo, turi teisę per 15 dienų nuo
sprendimo gavimo kreiptis į apylinkės teismą. Teismo sprendimas
gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos aukščiausiajam teismui,
kurio sprendimas yra galutinis.
Pakeitimai:
1.Nr.1-648; 1994.11.08.; Žin., 1994, Nr.89-1721.
7 straipsnis. Alternatyvi (darbo) tarnyba atidedama Lietuvos
Respublikos laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo 23, 24
ir 25 straipsniuose numatytais atvejais.
Mokslui baigti alternatyvią (darbo) tarnybą atideda miesto
(rajono) savivaldybių naujokų šaukimo komisija.
8 straipsnis. Anksčiau laiko iš alternatyvios (darbo)
tarnybos atleidžiami piliečiai, jeigu atsiranda nors viena
Lietuvos Respublikos laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo
23 straipsnio "a" papunktyje ar 25 straipsnyje numatyta sąlyga.
9 straipsnis. Piliečiai, atlikę alternatyvią (darbo)
tarnybą, į krašto apsaugos mokymus ir pratybas nešaukiami.
10 straipsnis. Alternatyvios (darbo) tarnybos prievolininkai
ekologinių katastrofų, stichinių ir gamybinių nelaimių atvejais
ar gresiant valstybės saugumui gali būti mobilizuojami Lietuvos
Respublikos įstatymų numatyta tvarka.
11 straipsnis. Piliečiai iki 45 metų pakartotinai į
alternatyvią (darbo) tarnybą šaukiami tik mobilizacijos atvejais.
III. Alternatyvios (darbo) tarnybos atlikimas
12 straipsnis. Alternatyvią (darbo) tarnybą piliečiai atlieka
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytose vietose bei
objektuose. Krašto apsaugos departamentas sudaro alternatyvios
(darbo) tarnybos atlikimo sutartis su savivaldybėmis, įmonėmis,
įstaigomis ir organizacijomis.
13 straipsnis. Piliečiams, atliekantiems alternatyvią
(darbo) tarnybą, draudžiama eiti vadovaujančias pareigas ar būti
bet kokios kategorijos pareigūnu, vykdyti administracines
funkcijas.
14 straipsnis. Alternatyvi (darbo) tarnyba, atsižvelgiant į
valstybės interesus ir šaukiamiesiems sutikus, atskiru
Vyriausybės nutarimu gali būti atliekama ne Lietuvos
Respublikoje.
Šiuo atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti
tarnybos laiko sutrumpinimo tvarką.
15 straipsnis. Alternatyvios (darbo) tarnybos trukmė - 24
mėnesiai.
Piliečiams, baigusiems aukštąsias mokyklas, tarnybos trukmė
- 12 mėnesių.
Viena tikrosios krašto apsaugos tarnybos diena prilygsta
dviem alternatyvios (darbo) tarnybos dienoms.
16 straipsnis. Siuntimą gavęs asmuo atvyksta nurodytu laiku
į konkrečią tarnybos vietą. Kelionės išlaidas apmoka valstybė.
Alternatyvi (darbo) tarnyba prasideda pirmąją piliečio
įdarbinimo įstaigoje, įmonėje, organizacijoje dieną.
17 straipsnis. Įmonė, įstaiga, organizacija apie piliečių,
atliekančių alternatyvią (darbo) tarnybą, atvykimą bei įdarbinimą
per penkias dienas praneša Krašto apsaugos departamento
teritoriniam skyriui.
18 straipsnis. Alternatyvios (darbo) tarnybos eigą
kontroliuoja Krašto apsaugos departamento teritoriniai skyriai.
19 straipsnis. Likus 30 dienų iki alternatyvios (darbo)
tarnybos pabaigos, Krašto apsaugos departamento teritoriniai
skyriai apie tai informuoja įstaigas, įmones ir organizacijas,
kuriose dirba prievolininkai.
20 straipsnis. Piliečių, atliekančių alternatyvią (darbo)
tarnybą, ir įmonių, įstaigų, organizacijų darbo santykius
reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo įstatymai, išskyrus šiame
įstatyme numatytus atvejus.
21 straipsnis. Alternatyvią (darbo) tarnybą piliečiai
atlieka Krašto apsaugos departamento sudarytų sutarčių sąlygomis.
Sutartys negali būti nutrauktos piliečio, įmonės, įstaigos,
organizacijos administracijos iniciatyva be Krašto apsaugos
departamento sutikimo.
22 straipsnis. Be pateisinamos priežasties praleista
alternatyvioje (darbo) tarnyboje darbo diena pratęsia šią tarnybą
dviem darbo dienomis.
Asmenys, vengiantys atlikti alternatyvią (darbo) tarnybą,
atsako įstatymų nustatyta tvarka.
23 straipsnis. Piliečiams, atliekantiems alternatyvią
(darbo) tarnybą, kasmet suteikiamos 12 darbo dienų atostogos.
Piliečio pageidavimu atostogos gali būti pratęstos dar 12 darbo
dienų, tačiau šios dienos neįskaitomos į alternatyvios (darbo)
tarnybos laiką.
24 straipsnis. Piliečiai, atliekantys alternatyvią (darbo)
tarnybą, norėdami pereiti į tikrąją krašto apsaugos tarnybą,
raštu kreipiasi į Krašto apsaugos departamento vyriausiąją
naujokų šaukimo komisiją. Ji privalo pareiškėjui atsakyti per 10
dienų.
IV. Baigiamieji nuostatai
25 straipsnis. Piliečiams, alternatyvios (darbo) tarnybos
metu tapusiems nedarbingais, valstybė garantuoja socialinį
aprūpinimą.
26 straipsnis. Valstybė garantuoja tarnaujančių pagal šį
įstatymą asmenų draudimą nuo nelaimingų atsitikimų.
27 straipsnis. Piliečiams, atliekantiems alternatyvią
(darbo) tarnybą, mokama 85 procentai darbo užmokesčio, bet ne
mažiau kaip valstybės nustatytas minimalus pragyvenimo lygis.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOIOS TARYBOS
PIRMININKAS V. LANDSBERGIS
Vilnius, 1990 m. spalio 16 d.
Nr.I-681
_