Suvestinė redakcija nuo 2010-09-09 iki 2022-08-09

Dekretas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 71-2976, i. k. 1021050DEKR00001806

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

D E K R E T A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS IR UŽSIENIO VALSTYBIŲ PILIEČIŲ APDOVANOJIMO LIETUVOS VALSTYBĖS ORDINAIS IR MEDALIAIS VALSTYBĖS (LIETUVOS KARALIAUS MINDAUGO KARŪNAVIMO) DIENOS PROGA

2002 m. birželio 14 d. Nr. 1806

Vilnius

1 straipsnis.

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga už nuopelnus Lietuvos valstybei ir už pastangas garsinant Lietuvos vardą pasaulyje Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais apdovanoju šiuos Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečius:

Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi

Rolandą GEČĄ – Lietuvos kriminalinės policijos biuro Operatyvinės veiklos tarnybos 2-osios valdybos komisarą;

Rymantą GEDVILĄ – Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 2-osios valdybos vyresnįjį komisarą, Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos vyriausiojo komisaro pavaduotoją;

Gerardą GRIGALĮ – Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 2-osios valdybos 1-ojo skyriaus komisarą;

Arvydą ZEMENSKĄ – akcinės bendrovės Lietuvos žemės ūkio banko apsaugos darbuotoją-inkasatorių.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi

Generolą Christianą HVIDTĄ – Danijos kariuomenės vadą, paramos Lietuvos kariuomenei iniciatorių ir koordinatorių.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi

Władysławą BARTOSZEWSKĮ – buvusį Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministrą, aktyvų Lietuvos ir Lenkijos santykių stiprinimo bei Lietuvos siekio tapti NATO nare rėmėją;

Joachimą BITTERLICHĄ – Vokietijos Federacinės Respublikos nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Ispanijos Karalystėje, aktyvų Lietuvos siekio tapti NATO ir Europos Sąjungos nare rėmėją;

Perą CARLSENĄ – Danijos užsienio politikos instituto direktorių, buvusį Danijos Karalystės nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Lietuvoje;

Ricardą DIEZ-HOCHLEITNERĮ RODRIGUEZĄ – ambasadorių, Ispanijos Karalystės užsienio reikalų ministerijos Europos užsienio politikos generalinį direktorių, aktyvų Lietuvos ir Ispanijos santykių rėmėją;

Štefaną FÜLE’Ą – Čekijos Respublikos gynybos ministro pirmąjį pavaduotoją, buvusį Čekijos Respublikos nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Lietuvoje;

Vytautą E. GRUODĮ – Baltijos vadybos instituto generalinį direktorių, buvusį ilgametį Atviros Lietuvos fondo vykdantįjį direktorių, Lietuvos ekonominės plėtros agentūros generalinį direktorių;

Robertą E. HUNTERĮ – buvusį Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorių prie NATO ir Vakarų Europos Sąjungos, aktyvų Lietuvos siekio tapti NATO nare rėmėją;

Vladimirą JAKUNINĄ – fondo „Rusijos nacionalinės šlovės centras“ globos tarybos pirmininką, Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių rėmėją (Rusijos Federacija);

Bernardą LOWNĄ – profesorių daktarą, žymų kardiologą ir kovotoją už taiką, Nobelio premijos laureatą (JAV);

Markusą MECKELĄ – Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago narį, Vokietijos delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovą, NATO Parlamentinės Asamblėjos vicepirmininką;

Walterį SCHWIMMERĮ – Europos Tarybos generalinį sekretorių, aktyvų Lietuvos ir Europos Tarybos santykių rėmėją (Austrija);

Gary TITLEY – Europos parlamento narį, Europos parlamento ryšių su Lietuva grupės vadovą (Jungtinė Karalystė).

Skirsnio pakeitimai:

TAR pastaba. Lietuvos Respublikos Prezidento 2002 m. birželio 14 d. dekreto Nr. 1806 „Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga“ (Žin., 2002, Nr. 71-2976) 1 straipsnis ta apimtimi, kuria Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi apdovanotas Vladimiras Jakuninas – fondo „Rusijos nacionalinės šlovės centras“ globos tarybos pirmininkas, Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių rėmėjas (Rusijos Federacija), prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad Respublikos Prezidentas daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2010-09-07, Žin., 2010, Nr. 106-5466 (2010-09-09), i. k. 1101000NUTARG107485

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi

Juozą ADOMONĮ – Vilniaus dailės akademijos profesorių, buvusį ilgametį Keramikos katedros vedėją;

Robertą ANTINĮ – skulptorių, Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto dėstytoją;

Alą BAUBINIENĘ – profesorę habilituotą daktarę, Klaipėdos apskrities vyriausiojo gydytojo tarnybos konsultantę, buvusią ilgametę Pasaulio sveikatos organizacijos patarėją;

Jurgį BUČĄ – paveldosaugininką, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros vedėją, profesorių habilituotą daktarą;

Algimantą Jurgį ČEKUOLĮ – Lietuvos radijo ir televizijos politikos apžvalgininką, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto dėstytoją;

Pietrą U. DINĮ – lietuvių kalbos istoriką, baltistą, Pizos universiteto profesorių (Italijos Respublika);

Povilą GAIDĮ – aktorių, režisierių, Klaipėdos dramos teatro meno vadovą, docentą;

Aleksą GIRDENĮ – lietuvių kalbos tarmių tyrėją, baltistą, Vilniaus universiteto Baltistikos ir bendrosios kalbotyros katedros profesorių habilituotą daktarą;

Algimantą GURECKĄ – ilgametį Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės veikėją;

Viačeslavą IVANOVĄ – kalbininką, Los Angeles Kalifornijos universiteto profesorių, Maskvos užsienio literatūros bibliotekos direktorių (Rusijos Federacija);

Jūratę KAZICKAITĘ-ALTMAN – žurnalistę, Kazickų šeimos fondo prezidentę (JAV);

Vytautą KERNAGĮ – estrados artistą, autorinių dainų atlikėją, kultūrinių programų organizatorių ir vedėją;

Pavelą KOGANĄ – Maskvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovą ir vyriausiąjį dirigentą, Lietuvos muzikinės kultūros propaguotoją;

Juozą KOJELĮ – buvusį neginkluoto pasipriešinimo dalyvį, ilgametį Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės veikėją;

Vitaliją MACIEJAUSKIENĘ – Lietuvių kalbos vietovardžių žodyno autorę ir vyriausiąją rekdaktorę, Lietuvių kalbos instituto vyriausiąją mokslo darbuotoją, profesorę habilituotą daktarę;

Kęstutį MAKARIŪNĄ – Lietuvos mokslo tarybos pirmininką, profesorių habilituotą daktarą;

Guidą MICHELINĮ – Parmos universiteto profesorių daktarą, Lietuvos ir Italijos aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo iniciatorių ir organizatorių (Italijos Respublika);

Nijolę MISIŪNIENĘ – Kauno medicinos universiteto Reumatologijos klinikos profesorę habilituotą daktarę, Kauno medicinos universiteto Senato narę;

Kazimierą MORKŪNĄ – lietuvių kalbos tarmių tyrėją, Lietuvių kalbos instituto vyresnįjį mokslo darbuotoją, daktarą;

Henryką OWSIEJEWĄ – Lenkijos ir Lietuvos ūkio rūmų įkūrimo iniciatorių, rūmų prezidiumo narį;

Vilių PĖTERAITĮ – pedagogą, žodynininką, spaudos darbuotoją, Mažosios Lietuvos fondo įsteigėją ir ilgametį fondo pirmininką, Klaipėdos universiteto garbės daktarą, profesorių (Kanada);

Jocheną D. RANGE’Ą – lietuvių kalbos istoriką, filologą, Greifswaldo universiteto Baltistikos instituto vadovą, profesorių habilituotą daktarą (Vokietijos Federacinė Respublika);

Tomą REMEIKĮ – profesorių, Vilniaus universiteto garbės daktarą, Lietuvos politologų asociacijos garbės narį, buvusį ilgametį žurnalo „Politologija“ leidėją;

Algirdą SABALIAUSKĄ – lietuvių kalbos istoriką, baltistą, Lietuvių kalbos instituto vyriausiąjį mokslo darbuotoją, profesorių habilituotą daktarą;

Nijolę SLIŽIENĘ – lietuvių kalbos gramatikos tyrėją, Lietuvių kalbos instituto vyriausiąją mokslo darbuotoją, habilituotą daktarę;

Viktorą Algirdą SNIEČKŲ – profesorių, chemiką mokslininką, Kanados Karališkosios akademijos narį, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narį (Kanada);

Vincą URBUTĮ – lietuvių kalbos etimologijos ir žodžių darybos specialistą, Vilniaus universiteto Baltistikos ir bendrosios kalbotyros katedros profesorių habilituotą daktarą;

Aloyzą VIDUGIRĮ – lietuvių kalbos tarmių tyrėją, Lietuvių kalbos instituto vyresnįjį mokslo darbuotoją, daktarą;

Vytautą VITKAUSKĄ – Didžiojo lietuvių kalbos žodyno autorių ir vyriausiąjį redaktorių, Lietuvių kalbos instituto vyriausiąjį mokslo darbuotoją, profesorių habilituotą daktarą;

Mečislovą VITKŲ – Respublikinio rekonstrukcijos ir mikrochirurgijos centro vadovą, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentą.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi

Ievą ADOMAVIČIENĘ – pedagogę, Kanados lietuvių bendruomenės veikėją, Mažosios Lietuvos fondo valdybos narę, Mažosios Lietuvos moterų draugijos pirmininkę;

Dalią ANTANAITIENĘ – dailininkę, choreografę, Melburno lietuvių tautinių šokių grupių vadovę (Australija);

Marijoną BARKAUSKAITĘ – Vilniaus pedagoginio universiteto Pedagogikos katedros profesorę habilituotą daktarę;

Catherinę BLUE – ilgametę Škotijos lietuvių bendruomenės veikėją, Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos Škotijos skyriaus sekretorę;

Kazį ĖRINGĮ – Botanikos instituto neetatinį mokslo darbuotoją, habilituotą daktarą;

Praną GAIDĄ-GAIDAMAVIČIŲ – prelatą, Kanados lietuvių savaitraščio „Tėviškės žiburiai“ redaktorių;

Solomoną GINZBURGĄ – Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Dūmos deputatą, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities akademinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų asociacijos pirmininko pavaduotoją;

Algimantą KARKAUSKĄ – akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ generalinį direktorių, ilgametį Lietuvos automobilių kelių tiesimo ir priežiūros darbų specialistą;

Kazį KARUŽĄ – Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje Juozo Lukšos–Daumanto kuopos Los Angeles vadą (JAV);

Mareką KLOCZKO – Lenkijos ūkio rūmų generalinį sekretorių;

Augustiną MAJAUSKĄ – Lenkijos ir Lietuvos ūkio rūmų prezidentą;

Petrą MOLĮ – ilgametį Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių skautų veikėją;

Ireną MUSTEIKIENĘ – Vilniaus pedagoginio universiteto mokslo prorektorę, profesorę habilituotą daktarę;

Birutę NAGIENĘ – Monrealio lietuvių savaitraščio „Nepriklausoma Lietuva“ leidėją ir redaktorę, Kanados lietuvių bendruomenės krašto valdybos narę;

Zenoną PRANIAUSKĄ – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus pavaduotoją, Vyriausiosios valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininką;

Ernestą C. RASKAUSKĄ – advokatą, ilgametį humanitarinės pagalbos Lietuvos socialinės globos įstaigoms iniciatorių ir rėmėją (JAV);

Mariją REMIENĘ – JAV lietuvių bendruomenės kultūros tarybos pirmininkę, lietuvių išeivijos kultūros paramos Lietuvai iniciatorę ir vykdytoją;

Česlovą SENKEVIČIŲ – Kanados lietuvių savaitraščio „Tėviškės žiburiai“ redaktorių;

Viktorą Antaną SIDABRĄ – Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Švedijos Karalystėje pirmąjį sekretorių ryšiams su visuomene, buvusį JAV ambasados Vilniuje diplomatą, Amerikos centro Vilniuje įkūrimo iniciatorių;

Leonardą STREIKŲ – Viešosios įstaigos Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės direktorių;

Serą Conradą SWANĄ – heraldikos tyrinėtoją, mokslininką, Didžiosios Britanijos ir Lietuvos draugijos narį, labdaros fondo Lietuvai įkūrėją, humanitarinės pagalbos Lietuvai organizatorių (Jungtinė Karalystė);

Ireną Saulutę ŠPAKAUSKIENĘ – Lietuvos liaudies buities muziejaus etnografę, aktyvią ekspedicijų į lietuvių tremties vietas dalyvę;

Atsushį TAKEDĄ – daktarą, Japonijos atominės energetikos kompanijos patarėją, Lietuvos branduolinės saugos konsultacinio komiteto narį;

Klemensą TAMOŠIŪNĄ – ilgametį Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės veikėją, Lietuvių sąjungos tarybos pirmininką;

Aleksėjų TATJANINĄ – buvusį neginkluoto pasipriešinimo dalyvį;

Bronislavą TATJANINĄ – buvusią neginkluoto pasipriešinimo dalyvę;

Arnoldą TAUJANSKĄ – buvusį neginkluoto pasipriešinimo dalyvį, Lietuvos laisvės lygos narį;

Eleną TERLECKIENĘ – buvusią neginkluoto pasipriešinimo dalyvę, pogrindinės spaudos platintoją;

Algirdą Vaclovą VALIULĮ – Vilniaus Gedimino technikos universiteto prorektorių, Medžiagotyros ir suvirinimo katedros vedėją, profesorių habilituotą daktarą;

Romualdą WITKOWSKĮ – Seinų gminos seniūno pavaduotoją, Lenkijos ir Lietuvos turizmo rūmų prezidentą;

Bożeną WRÓBLEWSKĄ – Lenkijos ir Lietuvos ūkio rūmų direktorę;

Pulkininką leitenantą Albertą M. ZACCORĄ – buvusį Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos ir armijos atašė Lietuvoje;

Gintą Juozą ŽILĮ – aktorių, režisierių, Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovą, Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakulteto Dainavimo katedros docentą.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu

Antaniną ALEKNAVIČIENĘ – Prienų krašto muziejaus įkūrėją ir buvusią ilgametę direktorę, buvusią ilgametę Lietuvos kraštotyros draugijos Prienų skyriaus pirmininkę;

Ursulą Hedwig AMSLER – humanitarinės ir kultūrinės pagalbos Lietuvai iniciatorę ir organizatorę (Vokietijos Federacinė Respublika);

Joną AUGUSTAITĮ – buvusį ilgametį Šakių „Žiburio“ gimnazijos ir Šakių vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją, Lietuvių kalbos draugijos Šakių skyriaus pirmininką, tradicinių Zanavykų krašto Kalbos dienų iniciatorių bei organizatorių;

Kastytį BARISĄ – Vilniaus pedagoginio universiteto studentų akademinio choro AVE VITA meno vadovą ir dirigentą, Lietuvos muzikos akademijos dėstytoją;

Aleksejų BARTNIKĄ – Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Černiachovsko miesto pedagoginės kolegijos direktorių, Lietuvių mokytojų asociacijos Kaliningrado srityje pirmininką (Rusijos Federacija);

Irmą BRAŠKIENĘ – Vilniaus pedagoginio universiteto Sporto centro direktorę, sporto klubo „Šviesa“ pirmininkę;

Adelę CHOLODINSKIENĘ – muziejininkę, ilgametę Mažeikių muziejaus direktorę;

Baroną Johannesą Alexanderį Josefą Freiherrą von FALKENHAUSENĄ – Vokietijos Maltos ordino tarnybos socialinės pagalbos Lietuvai projektų iniciatorių ir koordinatorių (Vokietijos Federacinė Respublika);

Sophie FOUACE – asociacijos „Le Pont Neuf“ direktorę, Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų rėmimo bei kultūrinių mainų iniciatorę ir organizatorę (Prancūzijos Respublika);

Valdemarą GAIŽAUSKĄ – Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Operacinio vadovavimo dalies vyresnįjį specialistą;

Aleksandrą GUOBĮ – teatrologą, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorių, daktarą;

Jeaną Pierre’ą IVASKEVICIŲ – Akvitanijos ir Lietuvos asociacijos pirmininką, ilgametį paramos Lietuvos mokykloms iniciatorių ir organizatorių (Prancūzijos Respublika);

Oną JABLONSKIENĘ – Vilniaus Žirmūnų gimnazijos mokytoją ekspertę, ilgametę Matematikos mokytojų asociacijos prezidentę;

Juliją KARMAZO – Gervėčių krašto liaudies menininkę, Gervėčių krašto lietuvių bendruomenės narę (Baltarusijos Respublika);

Jūratę Teresę KAROSAITĘ – Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoją ekspertę;

Vidą KAZAKEVIČIENĘ – ilgametę Tauragės savivaldybės viešosios bibliotekos direktorę;

Kazimierą PAKELTĮ – pedagogą, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoją;

Adolfą Aloyzą PAULAUSKĄ – buvusį ilgametį Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotoją;

Hildą PISCIKAS – Lietuvos vaikų rėmimo fondo Jungtinėje Karalystėje steigėją ir sekretorę, ilgametę humanitarinės pagalbos Lietuvos sveikatos apsaugos įstaigoms iniciatorę ir organizatorę;

Aldoną SIMONAVIČIŪTĘ – Telšių K. Praniauskaitės viešosios bibliotekos Biržuvėnų filialo vedėją, Biržuvėnų muziejaus įkūrėją;

Elvydą SKUODYTĘ – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoją mokslo reikalams;

Konstanciją Elžbietą VINKELIENĘ – ilgametę Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Diliauskų filialo vyresniąją bibliotekininkę;

Mildą VIŠOMIRSKIENĘ – ilgametę Klaipėdos turizmo mokyklos direktorę.

Dariaus ir Girėno medaliu

Daną BABENSKĄ – daugkartinį aviacijos sporto čempioną, Pirmųjų pasaulio aviacijos sporto žaidynių prizininką;

Reginą GARMUTĘ-ČEPONIENĘ – tarptautinės klasės sklandymo sporto meistrę, daugkartinę čempionę;

Eleną Algimantą KRYŽANAUSKAITĘ – daugkartinę sklandymo sporto čempionę, Lietuvos aeroklubo vyresniąją specialistę;

Josifą LEGENZOVĄ – Lietuvos aviacijos sporto propaguotoją ir rėmėją;

Kazį MIKALAUSKĄ – motoskraidyklių sporto Lietuvoje pradininką, konstruktorių;

Zigmantą MOTIEKAITĮ – sklandymo ir akrobatinio sporto meistrą, sporto organizatorių, Lietuvos sporto informacijos centro direktorių;

Saulių PRIALGAUSKĄ – skraidyklių sporto Lietuvoje pradininką;

Vytautą SRIUBĄ – aviacijos sporto veteraną, tarptautinės klasės sklandymo sporto teisėją;

Rimą STEPONĖNĄ – aviacijos sporto veteraną, daugkartinį aviamodeliavimo sporto čempioną ir rekordininką;

Jurgį STRAZDĄ – daugkartinį aviacijos sporto čempioną ir prizininką.

2 straipsnis.

Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2010-09-07, Žin., 2010, Nr. 106-5466 (2010-09-09), i. k. 1101000NUTARG107485

Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2002 m. birželio 14 d. dekreto Nr. 1806 "Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga" 1 straipsnio ta apimtimi, kuria Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi apdovanotas Vladimiras Jakuninas, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo nuostatoms