@D1=19900212;D2=19931012;D3=19940103
Pakeitimai:
1. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-115, priimtas 90.04.05, Žin., 1990, Nr. 11-355
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO
6 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-394, priimtas 90.07.19, Žin., 1990, Nr. 22-538
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO
6 STRAIPSNIO PAKEITIMO
3. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-429, priimtas 90.07.30, Žin., 1990, Nr. 23-562
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO
15 STRAIPSNIO ANTROJO PUNKTO PAKEITIMO
4. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-796, priimtas 90.11.20, Žin., 1990, Nr. 34-823
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO
21 STRAIPSNIO PIRMOSIOS DALIES PAPILDYMO
5. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-1794, priimtas 91.09.12, Žin., 1991, Nr. 27-736
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO
6. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-3071, priimtas 92.11.19, Žin., 1992, Nr. 34-1035
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO
7. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-239, priimtas 93.07.16, Žin., 1993, Nr. 32-732
(93.07.28)
DĖL RAJONŲ VALDYBŲ ŽEMĖS ŪKIO SKYRIŲ ŽEMĖS REFORMOS
LAIKOTARPIU
8. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-273, priimtas 93.10.12, Žin., 1993, Nr. 54-1050
(93.10.20)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO
23 STRAIPSNIO 8 DALIES PAKEITIMO
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ
ĮSTATYMAS
I skyrius. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Vietos savivaldos samprata ir savivaldos
teisinis reguliavimas
1. Vietos savivalda - tai Respublikos
administracinių-teritorinių vienetų gyventojų ir jiems
atskaitingų vietos savivaldybės organų savarankiška veikla
Lietuvos TSR įstatymų nustatytose ribose spręsti savo reikalus ir
įgyvendinti priimtus sprendimus.
2. Savivaldybė - tai administracinio-teritorinio vieneto
gyventojų visuma su jų formojamais valstybinės valdžios ir
valdymo organais.
3. Vietos savivaldą Respublikoje reguliuoja Lietuvos TSR
Konstitucija, šis įstatymas, taip pat Lietuvos TSR apylinkės,
gyvenvietės (valsčiaus), Lietuvos TSR rajono (apskrities),
Lietuvos TSR miesto savivaldos įstatymai ir kiti Lietuvos TSR
įstatymai.
2 straipsnis. Vietos savivaldos principai
Vietos savivaldos principai yra šie:
1) tiesioginis Lietuvos TSR piliečių dalyvavimas rengiant,
svarstant, priimant ir realizuojant sprendimus jiems
reikšmingais visuomeninio gyvenimo klausimais;
2) atstovaujamųjų valstybinės valdžios organų viršenybė
prieš kitus savivaldybės organus;
3) savivaldybės organų bei jų pareigūnų atskaitingumas
gyventojams ir gyventojų vykdoma kontrolė. Savivaldybės
tarnautojai laikosi etikos;
4) ekonominis savarankiškumas;
5) viešumas ir reagavimas į visuomenės nuomonę;
6) socialinis teisingumas;
7) teisėtumas ir jo užtikrinimas;
8) sutartinių santykių savivaldybės organų veikloje
taikymo pirmenybė.
3 straipsnis. Vietos savivaldybės teritorinis
pagrindas
1. Vietos savivaldybės organizavimo pagrindas yra
Lietuvos TSR administraciniai- teritoriniai vienetai, kuriuos
nustato ir keičia Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba.
2. Nustatomos dvi savivaldybių pakopos: žemesnioji ir
aukštesnioji:
Žemesniosios pakopos savivaldybėms priskiriamos apylinkės,
gyvenvietės (valčiai), taip pat rajono (apskrities) miestai.
Aukštesniosios pakopos savivaldybėms priskiriami rajonai
(apskritys) ir respublikos miestai.
3. Atsižvelgdamos į gyventojų interesus bei pageidavimus,
atitinkamų savivaldybių Liaudies deputatų tarybos (toliau -
savivaldybių Tarybos arba Tarybos) Lietuvos TSR Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiumo leidimu gali savo teritoriją padalyti į
smulkesnius vienetus ir organizuoti jų valdymą.
4 straipsnis. Vietos savivaldos įgyvendinimo
mechanizmas
1. Vietos savivalda įgyvendinama tiesioginės ir
atstovaujamosios demokratijos formomis.
2. Svarbiausios tiesioginės demokratijos formos, kuriomis
įgyvendinama savivalda, yra pilietinė iniciatyva, gyventojų
dalyvavimas svarstant ir sprendžiant jiems reikšmingus
klausimus, atstovaujamųjų organų rinkimai, dalyvavimas
įgyvendinant priimtus sprendimus ir galimybė kontroliuoti
savivaldybės organų veiklą.
3. Vietos savivaldos atstovaujamosios demokratijos
pagrindą sudaro savivaldybių Tarybos, renkamos Lietuvos TSR
vietinių Liaudies deputatų tarybų deputatų rinkimų įstatymo
nustatyta tvarka.
Savivaldybių Tarybos formuoja joms pavaldžius ir
atskaitingus valdymo organus, jiems vadovauja ir kontroliuoja
jų veiklą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria savo atstovą
regione ir tvirtina jo veiklos nuostatus.
II skyrius. VIETOS SAVIVALDYBIŲ VALSTYBINĖS
VALDŽIOS ORGANAI
5 straipsnis. Liaudies deputatų taryba
1. Vietos savivaldybės atstovaujamasis valstybinės
valdžios organas yra Liaudies deputatų taryba. Taryba savo
teritorijoje jungia ir koordinuoja kitų savivaldybės organų
veiklą, vadovauja valstybiniam, ūkiniam ir
socialiniam-kultūriniam darbui, rūpinasi racionaliu gamtos
išteklių naudojimu ir aplinkos apsauga, užtikrina įstatymų
laikymąsi ir Vyriausybės sprendimų vykdymą, viešąją tvarką,
taip pat piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
2. Vietos savivaldybė turi juridinio asmens teises.
6 straipsnis. Tarybos sesija
1. Pagrindinė Tarybos darbo forma yra sesija.
2. Pirmąją naujai išrinktos Tarybos sesiją sušaukia
atitinkama rinkiminė komisija ne vėliau kaip per dvi savaites
po rinkimų, jeigu išrinkti ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos
deputatų. Ją pradeda rinkiminės komisijos pirmininkas ir
pirmininkauja iki Tarybos pirmininko išrinkimo.
Kitas Tarybos sesijas šaukia Tarybos pirmininkas savo
iniciatyva arba kaip to raštu, nurodydami svarstytinus
klausimus, reikalauja ne mažiau kaip trečdalis Tarybos
deputatų, taip pat savivaldybės valdymo organui pasiūlius.
Ne vėliau kaip per dvi savaites nuo deputatų reikalavimų
gavimo Tarybos pirmininkas privalo sušaukti sesiją. Jeigu per
nustatytą laiką sesija nesušaukiama, ją gali sukviesti ne
mažiau kaip trečdalis Tarybos deputatų savo sprendimu.
Jeigu nedalyvauja Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas,
Tarybai nusprendus, sesiją pradeda ir jos posėdžiams
pirmininkauja vienas iš deputatų.
3. Tarybos sesija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja ne
mažiau kaip du trečdaliai Tarybos deputatų.
Jeigu sesija neįvyko arba neapsvarstė visų klausimų dėl
to, kad nebuvo kvorumo, tai pakartotinė sesija ankstesniąja
darbotvarke arba posėdžiai neapsvarstytais klausimais yra
teisėti, kai juose dalyvauja Tarybos deputatų dauguma.
Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos
deputatų balsų dauguma, kai yra kvorumas, arba visų Tarybos
deputatų dauguma, išskyrus atvejus, kai kitaip numatyta
įstatymo.
7 straipsnis. Tarybos kompetencija
Taryba svarsto ir sprendžia šiuos klausimus:
1) deputatų įgaliojimų pripažinimas ir jų nutraukimas
prieš terminą įstatymų numatytais atvejais;
2) Tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo išrinkimas ir
atleidimas iš pareigų;
3) Tarybos nuolatinių ir kitų komisijų, deputatų grupių
bei kitų Tarybos organų sudarymas ir jų sudėties keitimas;
4) revizijos komisijos sudarymas ir jos sudėties keitimas;
5) Tarybai pavaldžių valdymo organų sudarymas ir jų
nuostatų tvirtinimas;
6) Tarybos sudaromų organų darbo ataskaitų svarstymas;
7) deputatų paklausimų svarstymas ir sprendimų dėl jų
priėmimas;
8) Tarybos reglamento tvirtinimas;
9) savivaldybės ekonominės ir socialinės raidos
pagrindinių krypčių nustatymas ir veiklos rezultatų
įvertinimas;
10) biudžeto ir jo įvykdymo apyskaitos tvirtinimas;
nebiudžetinių lėšų naudojimo sąmatų ir ataskaitų tvirtinimas;
11) savivaldybės nuosavybės klausimų sprendimas;
12) (išbrauktas)
13) mokesčių, rinkliavų ir atskaitymų į savąjį biudžetą
lengvatų nustatymas fiziniams bei juridiniams asmenims;
14) Vyriausybės nustatyta tvarka vietinių rinkliavų ėmimas,
vietinių savanoriškų paskolų skelbimas;
15) savivaldybės simbolių tvirtinimas;
16) įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės valdymo organų
sudaromų sutarčių (susitarimų) su kitomis savivaldybėmis,
juridiniais ir fiziniais asmenimis, užsienio firmomis bei
vietinės valdžios ir valdymo organais tvirtinimas;
17) pasiūlymų dėl administracinio-teritorinio suskirstymo
teikimas ir sprendimas įstatymų nustatyta tvarka;
18) kiti Lietuvos Respublikos įstatymų numatyti klausimai.
8 straipsnis. Tarybos pirmininkas
1. Tarybos darbą organizuoja Tarybos pirmininkas ar jo
pavaduotojas.
2. Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami Tarybos
sesijoje slaptu balsavimu Tarybos įgaliojimų laikui, bet ne
ilgiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Tarybos pirmininkas:
1) atstovauja Tarybai santykiuose su valstybės organais,
visuomeninėmis organizacijomis, kitais kolektyvais ir
piliečiais;
2) oraganizuoja Tarybos sesijos ir klausimų, pateikiamų
jai svarstyti, rengimą bei Tarybos sprendimų įgyvendinimo
kontrolę;
3) praneša deputatams ir visuomenei apie sesijos sušaukimo
vietą ir laiką, pateikiamus svarstyti klausimus;
4) koordinuoja nuolatinių ir kitų Tarybos sudaromų
komisijų bei deputatų grupių darbą;
5) pasirašo Tarybos sesijos protokolą, Tarybos sprendimus
ir su jais supažindina visuomenę;
6) vykdo kitus Tarybos pavedimus bei įstatymų nustatytus
įgaliojimus;
7) skiria ir atleidžia sekretoriato darbuotojus, suderinęs
su taryba, nustato tarybos sekretoriato struktūrą ir etatus.
Tarybos pirmininkas pirmininkauja Tarybos sesijoje.
Už savo veiklą jis atsakingas Tarybai. Jeigu Tarybos
pirmininkas negali eiti savo pareigų arba jo nėra, jo pareigas
eina Tarybos pirmininko pavaduotojas.
Tarybos pirmininkas savo kompetencijos klausimais priima
potvarkius. Taryba turi teisę panaikinti pirmininko potvarkius.
Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas gali būti Tarybos
sprendimu atleidžiami iš šių pareigų prieš terminą.
Tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo atleidimas iš pareigų
svarstomas Tarybos sesijoje, jeigu to pageidauja jis pats arba
reiklauja ne mažiau kaip trečdalis Tarybos deputatų.
Tarybos sprendimai dėl Tarybos pirmininko ar jo
pavaduotojo atleidimo iš pareigų priimami slaptu balsavimu.
Tarybos sprendimus dėl Tarybos pirmininko ar jo
pavaduotojo rinkimo, atleidimo iš pareigų pasirašo Tarybos
sesijoje pirmininkavęs deputatas (pirmojoje naujai išrinktos
Tarybos sesijoje renkant Tarybos pirmininiką - rinkiminės
komisijos pirmininkas).
9 straipsnis. Tarybos komisijos ir deputatų grupės
1. Tarybos komisijos ir deputatų grupės sudaromos
preliminariai nagrinėti bei rengti klausimams, taip pat padėti
įgyvendinti Tarybos sprendimus, kontroliuoti, kaip savivaldybės
teritorijoje esančios įmonės, įstaigos ir organizacijos vykdo
įstatymus ir Tarybos sprendimus. Taryba gali sudaryti
nuolatines ir kitas komisijas, deputatų grupes ar kitokius
organus.
2. Šių organų kompetenciją, neviršijančią pačios Tarybos
kompetencijos, nustato Taryba. Jie yra atsakingi ir atskatingi
juos išrinkusiai Tarybai.
III skyrius. ŽEMESNIOSIOS PAKOPOS SAVIVALDYBĖ
10 straipsnis. Žemesniosios pakopos savivaldybės
organai
Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
valdymo organas - apylinkės gyvenvietės (valsčiaus)
viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;
revizijos komisija.
Šių savivaldybės organų kompetenciją ir veiklos
organizavimą nustato šis įstatymas, Lietuvos TSR apylinkės,
gyvenvietės (valsčiaus) ir Lietuvos TSR miesto savivaldos
įstatymai.
11 straipsnis. Žemesniosios pakopos savivaldybės Taryba
Apylinkės, gyvenvietės (valsčiaus) ir rajono (apskrities)
miesto taryba vykdo šio įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintus
įgaliojimus. Be to, tik sesijoje svarstomi ir sprendžiami taip
pat šie klausimai:
1) viršaičio, mero rinkimas ir jų pavaduotojų skyrimas ir
atleidimas iš pareigų, atlyginimų šiems pareigūnams, taip pat
priemokos Tarybos pirmininkui ar pavaduotojui nustatymas pagal
Lietuvos TSR Ministrų Tarybos patvirtintas schemas ir
neviršijant nustatyto darbo apmokėjimo fondo;
2) rajono (apskrities) valdybos reikalavimas prieš terminą
atleisti iš pareigų rinktą, skirtą ar tvirtintą pareigūną,
jeigu jis nevykdo Lietuvos Respublikos įstatymų,
Aukščiausiosios Tarybos nutarimų ar Lietuvos Respublikos
Vyriausybės, taip pat aukštesniosios pakopos savivaldybės
Tarybos ir jos valdybos sprendimų arba juos šiurkščiai
pažeidžia.
Sprendimą šiuo klausimu Taryba priima per septynias dienas
nuo reikalavimo gavimo dienos ir apie tai praneša rajono
(apskrities) valdybai;
3) viršaičio, mero, jų pavaduotojų ir aparato bendros
asignavimų sumos nustatymas;
4) žemės skyriams juridiniams ir fiziniams asmenims
įstatymo numatytais atvejais ir tvarka.
12 straipsnis. Apylinkės, gyvenvietės (valsčiaus) ir
rajono (apskrities) miesto savivaldybių
valdymo organai
1. Apylinkės, gyvenvietės (valsčiaus) viršaitį ir miesto
merą renka atitinkama Tarybu slaptu balsavimu Tarybos
įgaliojimų laikui. Viršaičio, mero teikimu Taryba skiria
viršaičio, mero pavaduotoją.
2. Viršaičiu, meru ir jų pavaduotojais gali būti ne
jaunesni kaip 21 metų amžiaus Lietuvos TSR piliečiai, kurie
moka valstybinę kalbą. Viršaitis, meras ir jų pavaduotojai
negali būti šios Tarybos deputatai.
3. Savivaldybės valdymo organai veikia vadovaudamiesi
Lietuvos TSR įstatymais, Respublikos Vyriausybės bei
atitinkamos tarybos sprendimais ir užtikrina savivaldybės
valdymo funkcijų įgyvendinimą.
4. Viršaitis, meras ir jų pavaduotojai atsakingi ir
atskaitingi juos išrinkusiai Tarybai. Klausimą dėl šių
pareigūnų atleidimo iš pareigų prieš terminą trečdalio deputatų
pasiūlymu Taryba turi svarstyti sesijoje.
Tais atvejais, kai viršaitis, meras ar jų pavaduotojai
nevykdo Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos nutarimų, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės, taip pat aukštesniosios pakopos savivaldybės
Tarybos ir jos valdymo organų sprendimų arba juos šiurkščiai
pažeidžia, rajono (apskrities) valdyba gali reikalauti atleisti
šiuos pareigūnus iš pareigų, o atitinkama apylinkės,
gyvenvietės (valsčiaus), miesto Taryba ne vėliau kaip per
septynias dienas nuo reikalavimo gavimo sprendžia klausimą dėl
jų atleidimo iš pareigų. Kai apylinkės, gyvenvietės
(valsčiaus), miesto Taryba nesutinka su rajono (apskrities)
valdybos siūlymu, klausimą rajono (apskrities) valdybos teikimu
iš esmės sprendžia rajono (apskrities) Taryba.
Viršaičio, mero ar jų pavaduotojų atleidimo iš pareigų
klausimą rajono (apskrities) valdybos teikimu iš esmės gali
spręsti rajono (apskrities) Taryba ir tais atvejais, kai
apylinkės, gyvenvietės (valsčiaus), miesto Taryba nus-tatytu
laiku neapsvarsto rajono (apskrities) valdybos teikimo.
Jeigu apylinkės, gyvenvietės (valsčiaus), miesto Taryba
per septynias dienas nepriima sprendimo atleisti pareigūną iš
pareigų, o rajono (apskrities) valdyba neatšaukia savo
reikalavimo, pareigūnas nušalinamas nuo pareigų iki klausimą iš
esmės išspręs rajono (apskrities) Taryba.
Viršaitis, meras savo kompetencijos ribose leidžia
potvarkius ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi.
Viršaitis, meras priima ir atleidžia iš pareigų savo
aparato darbuotojus, nustato jiems atlyginimus pagal Lietuvos
TSR Ministrų Tarybos patvirtintas atlyginimų schemas ir
neviršijant nustatyto darbo apmokėjimo fondo.
13 straipsnis. Žemesniosios pakopos savivaldybės
revizijos komisija
Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos deputatai.
Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras
vykdo Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.
IV skyrius. AUKŠTESNIOSIOS PAKOPOS SAVIVALDYBĖ
14 straipsnis. Aukštesniosios pakopos savivaldybės
organai
1. Aukštesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:
valdžios organas - Liaudies deputatų taryba;
valdymo organai - rajono (apskrities) valdytojas ir jo
vadovaujama valdyba bei respublikos miesto meras ir jo
vadovaujama valdyba;
revizijos komisija.
2. Šių savivaldybės organų kompetenciją ir veiklos
organizavimą nustato šis įstatymas, Lietuvos TSR rajono
(apskrities) ir Lietuvos TSR miesto savivaldos įstatymai.
15 straipsnis. Aukštesniosios pakopos savivaldybės
Taryba
Rajono (apskrities), respublikos miesto Taryba vykdo šio
įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintus įgaliojimus. Be to, tik
sesijoje svarstomi ir sprendžiami taip pat šie klausimai:
1) (išbrauktas)
2) rajono (apskrities) valdytojo ir miesto mero rinkimas,
jų pavaduotojų ir sekretoriaus skyrimas ir atleidimas iš
pareigų; rajono (apskrities), miesto valdybos sudėties
tvirtinimas ir keitimas; skyrių ir kitų padalinių sudarymas, jų
kompetencijos nustatymas; vadovų tvirtinimas, išskyrus įstatymų
numatytus atvejus;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės reikalavimas prieš
terminą atleisti iš pareigų rinktą, skirtą ar tvirtintą
pareigūną, jeigu jis nevykdo Lietuvos Respublikos įstatymų,
Aukščiausiosios Tarybos nutarimų ar Lietuvos Respublikos
Vyriausybės sprendimų arba juos šiurkščiai pažeidžia.
Sprendimą šiuo klausimu Taryba priima per dešimt dienų nuo
reikalavimo gavimo dienos ir apie tai praneša Lietuvos
Respublikos Vyriausybei;
4) Tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo, Tarybos
sekretoriato, valdybos bei jos skyrių ir kitų padalinių bendros
asignavimų sumos nustatymas; Tarybos pirmininko ar jo
pavaduotojo, valdytojo, mero, jų pavaduotojų ir sekretoriaus,
Tarybos sekretoriato darbuotojų atlyginimų nustatymas pagal
Lietuvos TSR Ministrų Tarybos patvirtintas schemas ir
neviršijant nustatyto darbo apmokėjimo fondo.
16 straipsnis. Panaikintas
17 straipsnis. Rajono (apskrities) valdytojas ir
respublikos miesto meras
1. Rajono (apskrities) valdytoją, respublikos miesto merą
renka atitinkama Taryba slaptu balsavimu Tarybos įgaliojimų
laikui ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Rajono
(apskrities) valdytojo, miesto mero teikimu Taryba skiria
valdytojo, mero pavaduotojus ir sekretorių.
2. Rajono (apskrities) valdytoju, miesto meru, jų
pavaduotojais ir sekretoriumi gali būti ne jaunesni kaip 25
metų amžiaus Lietuvos TSR piliečiai, kurie turi aukštąjį
išsilavinimą ir moka valstybinę kalbą.
Rajono (apskrities) valdytojas, miesto meras, jų
pavaduotojai ir sekretorius negali būti šios Tarybos deputatai.
Jie atsakingi ir atskaitingi juos išrinkusiai Tarybai. Klausimą
dėl šių pareigūnų atleidimo iš pareigų prieš terminą trečdalio
deputatų pasiūlymu Taryba turi svarstyti sesijoje.
Tais atvejais, kai rajono (apskrities) valdytojas, miesto
meras, jų pavaduotojai ir sekretorius nevykdo Lietuvos
Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios
Tarybos nutarimų ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų
arba juos šiurkščiai pažeidžia, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
gali reikalauti atleisti šiuos pareigūnus iš pareigų, o Taryba
ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo reikalavimo gavimo
sprendžia klausimą dėl jų atleidimo iš pareigų. Kai Taryba
nesutinka su Lietuvos Respublikos Vyriausybės reikalavimu,
klausimą Vyriausybės teikimu iš esmės sprendžia Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba.
Neatidėliotinais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybė
gali kreiptis į Aukščiausiąją Tarybą dėl savivaldybių pareigūnų
įgaliojimų laikino sustabdymo nedelsiant arba jų atleidimo iš
pareigų.
3. Rajono (apskrities) valdytojas, miesto meras
kompetencijos ribose leidžia potvarkius ir kontroliuoja, kaip
jie vykdomi.
18 straipsnis. Rajono (apskrities) ir respublikos
miesto valdyba
1. Rajono (apskrities), miesto valdyba yra kolegialus
valdymo organas, į kurį įeina rajono (apskrities) valdytojas,
miesto meras, jų pavaduotojai, sekretorius, taip pat nariai,
kuriuos valdytojo, mero teikimu tvirtina Taryba savo įgaliojimų
laikui. Valdybos nariai negali būti šios Tarybos deputatai.
2. Rajono (apskrities), miesto valdybos darbą organizuoja
ir posėdžius šaukia rajono (apskrities) valdytojas, miesto
meras.
Valdybos sprendimai įgyvendinami valdytojo, mero
potvarkiais. Kilus nesutarimams tarp valdytojo, mero ir
valdybos, ginčą sprendžia savivaldybės Taryba.
3. Valdymo funkcijas konkrečiose srityse įgyvendina
skyriai ir kiti padaliniai, kurių vadovus skiria ir atleidžia
valdyba išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
Jeigu šių padalinių vadovai nevykdo Lietuvos Respublikos
įstatymų, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimų
ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų arba juos
šiurkščiai pažeidžia, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali
reikalauti juos atleisti iš pareigų. Šiuos reikalavimus rajono
(apskrities), miesto valdyba apsvarsto ne vėliau kaip per
septynias dienas nuo jų gavimo. Tais atvejais, kai rajono
(apskrities), miesto valdyba nesutinka su Lietuvos Respublikos
Vyriausybės reikalavimu atleisti pareigūną iš pareigų, šį
klausimą Vyriausybė teikia svarstyti rajono (apskrities),
miesto Tarybai, kuri jį apsvarsto ne vėliau kaip per dvylika
dienų nuo Vyriausybės teikimo gavimo rajono (apskrities),
miesto valdyboje.
Jeigu rajono (apskrities), miesto valdyba arba Taryba per
dvylika dienų nepriima sprendimo atleisti pareigūną iš pareigų,
o Vyriausybė neatšaukia savo reikalavimo, pareigūnas
atleidžiamas Vyriausybės nutarimu.
4. Savivaldybės valdymo organai veikia vdovaudamiesi
Lietuvos TSR įstatymais, Respublikos Vyriausybės bei
atitinkamos Tarybos sprendimais ir užtikrina savivaldybės
funkcijų įgyvendinimą.
19 straipsnis. Rajono (apskrities) ir respublikos
miesto revizijos komisija
1. Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios
pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos deputatai.
2. Revizijos komisija kontroliuoja, kaip valdytojas, meras
ir valdyba vykdo Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų bei
Tarybos sekretoriato finansinę veiklą.
V skyrius. VIETOS SAVIVALDYBIŲ EKONOMINIS PAGRINDAS
20 straipsnis. Savivaldybės ekonominis pagrindas
1. Savivaldybės ekonominį pagrindą sudaro atitinkamos
savivaldybės nuosavybė, savivaldybei priskirto vietinio ūkio
objektai, vietinių biudžetų, nebiudžetinės ir kitos
savivaldybės organų lėšos.
2. Savivaldybės teritorijoje veikiančios savivaldybės
vietiniam ūkiui nepriskirtos įmonės (susivienijimai) ir
organizacijos moka savivaldybei privalomų įmokų į biudžetą
dalį.
Juridinio asmens teises turinčios įmonės (susivienijimai),
organizacijos privalomų įmokų į biudžetą dalį savivaldybei
sumoka nustatyta tvarka ir už pavaldžius nesavarankiškus
struktūrinius vienetus. Šios lėšos mokamos tai savivaldybei,
kurios teritorijoje yra šie vienetai.
3. Savivaldybės teises į jos teritorijoje esančią žemę,
vandens telkinius, miškus ir kitus gamtos išteklius nustato
Lietuvos TSR įstatymai.
21 straipsnis. Savivaldybės nuosavybė
1. Savivaldybės nuosavybė - tai turtas, priklausantis
savivaldybei, kurį jos vardu valdo, naudoja ir disponuoja
atitinkama Taryba arba kiti jos įgalioti juridiniai ar fiziniai
asmenys, o operatyvinį valdymą atlieka atitinkama valdyba.
Savivaldybės finansinių ir materialinių išteklių naudojimo
teisėtumui, tikslingumui ir efektyvumui, taip pat savivaldybės
turto apsaugai kontroliuoti steigiama Tarybos kontrolės
tarnyba, kurios veiklą reglamentuoja įstatymai.
2. Savivaldybės nuosavybės teisės objektai gali būti šie:
komunalinis butų fondas, miesto (gyvenvietės) ūkio objektai ir
įrenginiai, savivaldybės įmonių pagrindinis ir apyvartinis
kapitalas, infrastruktūros objektai, į akcijas ir kitus
vertybinius popierius investuotas savivaldybės kapitalas.
3. Savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda:
1) perduodant savivaldybei įsatymo nustatyta tvarka
valstybinės nuosavybės objektus;
2) sukuriant naujus nuosavybės objektus;
3) sudarant sandorius ir kitais įstatymo numatytais
būdais.
4. Įgyvendindama nuosavybės teisę, savivaldybės Taryba:
1) steigia įmones, įstaigas ir organizacijas, kurioms gali
perduoti turtą valdyti įstatymo nustatyta tvarka;
2) (išbrauktas)
3) disponuoja jai priklausančiu turtu kitais įstatymo
numatytais būdais.
5. Savivaldybė turi pirmumo teisę įsigyti įstatymo
nustatyta tvarka jos teritorijoje esančius visuomeninius
pastatus, įrengimus ir kitus objektus, kurie gali būti
panaudoti vietinio ūkio reikalams.
22 straipsnis. Vietinis ūkis
1. Vietinis ūkis - tai savivaldybės teritorijoje
veikiančios įvairių nuosavybės formų įmonės ir organizacijos,
tenkinančios daugiausia vietos gamybinius bei gyventojų
socialinius poreikius. Jų veiklą įstatymo nustatyta tvarka
reguliuoja savivaldybės Taryba.
2. Savivaldybės vietiniam ūkiui paprastai priskiriamos
pramonės, žemės ūkio, statybos, statybos ir remonto,
komunalinio, butų ūkio, transporto, kelių, melioracijos
įrenginių eksploatavimo ir statybos, prekybos, ryšių, buitinio
gyventojų aptarnavimo, komunalinių ir socialinių objektų
projektavimo, gamtosaugos ir miškonaudos, liaudies švietimo,
kultūros ir kinofikacijos, sveikatos apsaugos ir gydomosios
profilaktikos, kūno kultūros ir sporto, socialinės rūpybos ir
kitos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos paskirties įmonės,
įstaigos ir organizacijos.
3. Įmones, įstaigas ir organizacijas vietiniam ūkiui
priskiria Lietuvos TSR Ministrų Taryba, atsižvelgdama į
savivaldybių siūlymus. Vietinio ūkio įmones, įstaigas ir
organizacijas priskirti aukštesniajam reguliavimo lygiui be
savivaldybės sutikimo negalima.
23 straipsnis. Savivaldybės finansiniai ištekliai
1. Savivaldybės finansinius išteklius sudaro savivaldybės
biudžetas, nebiudžetiniai fondai ir lėšos.
2. Kiekviena savivaldybė kasmet savarankiškai sudaro ir
tvirtina savo biudžetą.
3. Valstybės ir vietinių biudžetų, taip pat skirtingų
pakopų savivaldybių biudžetų santykius reguliuoja Lietuvos TSR
biudžetinės sandaros ir Lietuvos TSR mokesčių įstatymai.
4. Žemesniosios pakopos savivaldybės biudžeto pajamos
formojamos iš įstatymu priskirtų pajamų šaltinių ir iš
valstybinių mokesčių ir pajamų atskaitymų pagal aukštesniosios
Tarybos nustatytus stabilius normatyvus, taip pat iš dotacijų.
5. Aukštesniosios pakopos savivaldybės biudžeto pajamos
formuojamos iš įstatymu paskirtų pajamų šaltinių bei iš
valstybinių mokesčių ir pajamų atskaitymų pagal įstatymo
nustatytus normatyvus, taip pat iš dotacijų.
6. Atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvai
nustatomi ir dotacijos teikiamos remiantis patvirtinta jų
skaičiavimo metodika. Tais atvejais, kai vetinių biudžetų
pajamos ar išlaidos atskaitymų ilgalaikių normatyvų galiojimo
laikotarpiu keičiasi dėl Respublikos ar savivaldybės
valstybinės valdžios ir valdymo organų priimtų sprendimų,
pasikeitimų sumos kompensuojamos. Kompensacijų dydis
tarpusavyje derinamas. Abieju pakopų savivaldybių biudžetų
pajamos, papildomai gautos vykdant biudžetą, taip pat išlaidų
ekonomija lieka savivaldybėms.
7. Abiejų pakopų savivaldybės gali nustatyta tvarka kaupti
ir naudoti nebiudžetines lėšas ir fondus. Nebiudžetiniai fondai
gali būti sudaromi iš įmonių, organizacijų ir gyventojų
savanoriškų įnašų, privalomų įmokų už vietinius gamtos
išteklius, gamtosaugos pažeidimus, padarytą žalą, baudų už
administarcinius teisės pažeidimus ir iš kitų lėšų.
8. Savivaldybė gali naudotis banko kreditais, imti
paskolas, leisti akcijas ir rengti loterijas.
24 straipsnis.Pagrindinės socialinės ekonominės
savivaldybių valdybų teisės
1. Tik valdybos sprendžia dar ir šiuos klausimus:
1) rengia teritorijos ekonominės ir socialinės raidos
pagrindines kryptis, ilgalaikes (penkmečio) programas ir
prognozes, atsižvelgdamos į gamybinius pajėgumus, finansinius
ir darbo išteklius, socialinius ir finansinius normatyvus;
2) derina ir aprobuoja įmonių, nepriklausomai nuo jų
statuso, veiklos projektus statybos, darbo jėgos, vietinių
žaliavų ir antrinių išteklių, žemės, vandens ir miško
naudojimo, gamtos apsaugos, gyventojų aptarnavimo ir kitose
savivaldybės kompetencijos srityse;
3) rengia ir teikia siūlymus dėl gamybinių jėgų išvystymo
ir išdėstymo ilgalaikių schemų, rengia ir tvirtina miestų ir
gyvenviečių plėtojimo ir naujų kūrimo generalines schemas,
organizuoja jų įgyvendinimą, padeda rengti ir vykdyti
respublikines programas;
4) (išbrauktas)
5) išduoda leidimus ūkinei veiklai, registruoja įmones,
įstaigas, organizacijas, ūkius ir bendroves; nustato visų
objektų teritorijoje statybos, plėtimo ir rekonstrukcijos,
pastatų ir teritorijos užstatymo, architektūros bei landšafto
formavimo reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi;
6) sprendžia visų socialinės ir gamybinės infrastruktūros
objektų projektavimo ir statybos klausimus, gali vykdyti
vieningo užsakovo funkciją;
7) skirsto centralizuotai formuojamus išteklius vietinio
ūkio įmonėms, organizacijoms bei gyventojams, paskirsto
papildomas biudžeto lėšas;
8) skiria žemės sklypus, vykdo žemės naudojimo ir
apsaugos, žemėtvarkos valstybinį valdymą bei kontrolę ir
sprendžia kitus klausimus įstatymo nustatyta tvarka;
9) kartu su kitais valstybės organais rengia ir įgyvendina
gyventojų gelbėjimo ir liaudies ūkio apsaugos priemones
avarijų, katastrofų, stichinių nelaimių atvejais;
10) nustato ūkinės veiklos teritorijoje gamtosaugos bei
gamtonaudos reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jie
įgyvendinami. Jeigu nesilaikoma šių reikalvimų, gali sustabdyti
ūkinę veiklą;
11) sustabdo arba nutraukia maisto produktų ir liaudies
vartojamų prekių gamybą ir jų realizavimą, jei nesilaikoma
sanitarijos ir standartų reikalavimų;
12) teikia siūlymus dėl saugomų teritorijų steigimo,
organizuoja jų apsaugą ir padeda nustatyti naudojimo taisykles;
13) skelbia vietinės reikšmės saugomas teritorijas,
valstybinius architektūros, gamtos, istorijos ir kultūros
paminklus; organizuoja valstybinių paminklų apskaitą ir vykdo
jų apsaugą;
14) koordinuoja ir reguliuoja savo teritorijoje socialinės
infrastruktūros objektų išdėstymą, struktūrą ir veiklą, nustato
jų eksploatavimo tvarką ir sprendžia gyventojų aprūpinimo
gyvenamuoju plotu klausimus;
15) (išbrauktas)
16) reguliuoja darbo išteklių paskirstymą, migracijos
procesus, organizuoja racionalų gyventojų užimtumą, darbuotojų
perkvalifikavimą ir rengimą;
17) reguliuoja nustatyta tvarka kainas ir tarifus už visų
teritorijoje esančių įmonių teikiamas gyventojams paslaugas,
vietinio ūkio įmonių teikiamas paslaugas kitoms organizacijoms
ir produkcijos, gaminamos vietinio ūkio įmonėse, kainas;
18) (išbrauktas)
19) (išbrauktas)
20) įstatymų nustatyta tvarka tvirtina iš biudžeto
išlaikomų įstaigų ir organizacijų darbo užmokesčio fondą;
21) prireikus sudaro sutartis ir bendradarbiavimo
susitarimus su nevietinio ūkio įmonėmis, įstaigomis ir
organizacijomis, kitomis savivaldybėmis, užsienio firmomis bei
užsienio vietinės valdžios ir valdymo organais;
22) rengia ir įgyvendina priemones gyventojų pajamoms ir
išlaidoms subalansuoti;
23) nustatyta tvarka sudaro ir naudoja valiutinius fondus;
24) organizuoja valstybinės ir viešosios tvarkos, piliečių
teisių ir laisvių bei juridinių ir fizinių asmenų turto
apsaugą, kelių eismo priežiūrą; vadovauja pavaldiems vidaus
reikalų organams bei priešgaisrinės apsaugos tarnyboms.
2. Šiame straipsnyje įtvirtintas socialines ekonomines
teises skirtingų pakopų savivaldybių valdymo organams nustato
kiti įstatymai.
VI skyrius. VIETOS SAVIVALDOS TEISINĖS GARANTIJOS
25 straipsnis. Bendrieji savivaldos teisinių garantijų
klausimai
1. Savivaldybės organų sprendimai, priimti neviršijant
kompetencijos, yra privalomi visoms jos teritorijoje esančioms
įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, taip pat pareigūnams ir
gyventojams. Už jų nevykdymą gali būti taikomos Lietuvos TSR
įstatymų nustatytos poveikio priemonės.
2. Įstatymo nustatytos savivaldybių teisės negali būti
varžomos ar ribojamos, išskyrus valstybinio būtinumo atvejus,
numatytus Lietuvos TSR įstatymų.
3. Savivaldybės organai savo kompetenciją įgyvendina
savarankiškai. Tarpusavio susitarimu jie gali perduoti dalį
savo teisių (kartu su būtinais joms įgyvendinti ištekliais)
kitos pakopos savivaldybėms arba kitiems organams, jeigu toks
perdavimas numatytas įstatyme.
4. Įstatymo nustatytas funkcijas savivaldybės organams
galima perduoti tik valstybės organo ir savivaldybės organo
sutartimi.
26 straipsnis. Savivaldybės teisių įgyvendinimo
užtikrinimas
1. Tais atvejais, kai su savivaldybės interesais
susijusius reikalus svarsto aukštesnieji valstybės organai, jie
apie tai privalo pranešti savivaldybei. Savivaldybės Taryba
teikia savo pasiūlymus, kuriuos privalo išnagrinėti
aukštesnieji valstybės organai.
2. Savivaldybės Taryba, atsižvelgdama į gyventojų
interesus, turi teisę;
1) sustabdyti juridinių asmenų, esančių jos teritorijoje,
sprendimų vykdymą, jeigu jie prieštarauja Lietuvos TSR
įstatymams ar savivaldybės organų sprendimams, kol šį klausimą
išnagrinės kompetentingas valstybės organas. Tais atvejais,
kai juridinio asmens sprendimo vykdymas buvo sustabdytas
neteisėtai ir dėl to padaryta žala, savivaldybei gali būti
taikoma materialinė atsakomybė;
2) panaikinti jos teritorijoje statomų objektų suderinimą
bei sprendimus dėl žemės skyrimo statybai arba uždrausti
statybą tais atvejais, kai statytojas ar žemės naudotojas
pažeidžia sudarytas su savivaldybės organais sutartis arba
Lietuvos TSR įstatymus.
Tarp Tarybos sesijų savivaldybės valdymo organas gali
sustabdyti šių sprendimų vykdymą, vėliau pateikdamas savo
sprendimą tvirtinti Tarybos sesijoje;
3) reikalauti papildomos ekologinės ar kitos būtinos
ekspertizės arba ją organizuoti statomiems ir veikiantiems
objektams bei naudojamoms technologijoms;
4) įstatymo nustatyta tvarka savo teritorijoje padidinti
gyvenamosios aplinkos apsaugos reikalavimus ir taikyti už jų
pažeidimą ekonomines sankcijas.
27 straipsnis. Savivaldybės organų aktų užginčijimas
1. Savivaldybės valdymo organų veiklos teisėtumą prižiūri
prokuratūros organai bei kontroliuoja kiti tam įgalioti
valstybės organai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas
regione gali sustabdyti ir užprotestuoti atitinkamoje taryboje
ar Lietuvos Respublikos Vyriausybėje savivaldybės valdymo
organų sprendimus, jeigu jie neatitinka įstatymų ar
poįstatyminių aktų.
Savivaldybės valdymo organų ir pareigūnų sprendimus gali
panaikinti atitinkama Taryba.
2. Juridiniai ir fiziniai asmenys savivaldybės valdymo
organų ir pareigūnų sprendimus bei veiksmus turi teisę įstatymo
nustatyta tvarka skųsti liaudies teismui, arbitražui arba
atitinkamai Tarybai, o prieštaraujančius įstatymui Tarybos
sprendimus - aukštesniajai Tarybai.
3. Žemesniosios pakopos savivaldybės Tarybos turi teisę
užprotestuoti Lietuvos TSR Aukščiausiojoje Taryboje
aukštesniosios pakopos savivaldybės organų sprendimus
klausimais, kurie priskirti žemesniosios pakopos savivaldybės
išimtinei kompetencijai.
4. Aukštesniosios pakopos savivaldybės Taryba turi teisę
sustabdyti žemesniosios pakopos savivaldybės organų sprendimus,
jeigu jie prieštarauja Lietuvos TSR įstatymams. Kilus ginčui,
klausimą galutinai sprendžia Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba.
5. Lietuvos TSR Ministrų Taryba turi teisę užprotestuoti
Lietuvos TSR Aukščiausiojoje Taryboje aukštesniosios pakopos
savivaldybės Tarybos sprendimus, jeigu jie prieštarauja
Lietuvos TSR įstatymams.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę sustabdyti ir
panaikinti aukštesniosios pakopos savivaldybės valdymo organų
sprendimus, jeigu jie neatitinka įstatymų ar poįstatyminių
aktų. Kilus ginčui, galutinį sprendimą priima Seimas.
28 straipsnis. Savivaldybės Tarybos paleidimas
1. Savivaldybės Taryba gali būti paleista ir jos valdymo
organų veikla sustabdyta šiais atvejais:
1) kai savivaldybės organai vykdo veiksmus,
prieštaraujančius Lietuvos TSR Konstitucijai;
2) kai savivaldybės organai šiurkščiai pažeidžia Lietuvos
TSR įstatymus arba piliečių konstitucines teises, nepaisydami
kompetentingų Lietuvos TSR valstybinių organų reikalavimų
nutraukti neteisėtus veiksmus.
2. Savivaldybės Taryba paleidžiama motyvuotu Lietuvos TSR
Aukščiausiosios Tarybos sprendimu, kuris primamas remiantis
specialiai sudarytos Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos
deputatų komisijos išvada.
3. Paleidus savivaldybės Tarybą, Lietuvos TSR
Aukščiausioji Taryba priima vieną iš šių sprendimų:
1) per tris mėnesius surengti neeilinius atitinkamos
savivaldybės Tarybos rinkimus, pavedant valdymo funkcijas
įgyvendinti specialiam Vyriausybės įgaliotiniui;
2) sustabdyti atitinkamos savivaldybės teritorijoje vietos
savivaldos įstatymų galiojimą ir įvesti administracinį valdymą
iki vienerių metų pagal specialius Lietuvos TSR įstatymus.
Esant reikalui, administracinis valdymas gali būti
pratęstas.
4. Savivaldybės Taryba gali būti paleista ir tuo atveju,
kai ji ne mažiau kaip tris kartus iš eilės nesusirenka į sesiją
įstatymo nustatytos minimalios sudėties.
Siūlymą dėl savivaldybės Tarybos paleidimo Lietuvos TSR
Aukščiausiajai Tarybai teikia savivaldybės Tarybos pirmininkas.
Šiuo atveju Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba priima
sprendimą per tris mėnesius surengti neeilinius atitinkamos
savivaldybės Tarybos rinkimus.
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos
Prezidiumo Pirmininkas A. BRAZAUSKAS
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos
Prezidiumo Sekretorius L. SABUTIS
Vilnius, 1990 m. vasario 12 d.
Nr. XI-3676
_