Suvestinė redakcija nuo 2017-01-01 iki 2017-07-31
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 50-1598, i. k. 0991010ISTAIII-1185
Nauja įstatymo redakcija nuo 2003-03-21:
(20 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalys įsigalioja nuo 2004-01-01)
Nr. IX-1355, 2003-03-05, Žin., 2003, Nr. 28-1125 (2003-03-21)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ
ĮSTATYMAS
1999 m. gegužės 18 d. Nr. VIII-1185
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Bendrosios nuostatos
1. Šis Įstatymas nustato:
2) atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų teises (gretutines teises);
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Atgaminimas – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto (viso arba dalies) tiesioginis ar netiesioginis, nuolatinis ar laikinas kopijų (kopijos) padarymas bet kuriuo būdu ir bet kuria forma, įskaitant elektroninę formą.
2. Atlikėjas – aktorius, dainininkas, muzikantas, šokėjas ar kitas asmuo, vaidinantis, dainuojantis, skaitantis, deklamuojantis, kitaip atliekantis literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius. Šiame Įstatyme atlikėju taip pat laikomas orkestro, ansamblio ar choro vadovas ir dirigentas.
3. Audiovizualinio kūrinio gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kurio iniciatyva ir atsakomybe sukuriamas audiovizualinis kūrinys.
4. Audiovizualinis kūrinys – kinematografinis kūrinys ar kitas kinematografinėmis priemonėmis išreikštas kūrinys, sudarytas iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį, lydimą arba nelydimą garso, įrašytas (užfiksuotas) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje.
5. Autorių teisių subjektas – autorius, kitas fizinis arba juridinis asmuo, šio Įstatymo nustatytais atvejais turintis išimtines turtines autorių teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas).
6. Citata – palyginti trumpa ištrauka iš kito kūrinio, skirta paties autoriaus teiginiams įrodyti arba padaryti juos suprantamus, arba teikti nuorodą į kito autoriaus požiūrį ar mintis, suformuluotus originale.
7. Duomenų bazė – susistemintas ar metodiškai sutvarkytas kūrinių, duomenų arba kitokios medžiagos rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu, išskyrus kompiuterių programas, naudojamas tokių duomenų bazėms kurti ar valdyti.
8. Fonograma – kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas, užfiksuotas techninėmis priemonėmis kokioje nors materialioje garso laikmenoje.
9. Fonogramos gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kurio iniciatyva ir atsakomybe užfiksuotas pirmasis kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas.
10. Fotografijos kūrinys – vaizdas, užfiksuotas šviesos ar bet kokio kito spinduliavimo būdu ant šviesai jautraus paviršiaus ir nepaisant fiksavimo technologijos (cheminės, elektroninės ar kitokios) pasižymintis kompozicijos, objektų parinkimo ar jų fiksavimo originalumu. Atskiras audiovizualinio kūrinio kadras nėra fotografijos kūrinys, o tik to kūrinio dalis.
11. Gretutinių teisių objektas – tiek tiesioginis (gyvas atlikimas), tiek į garso ar audiovizualinę laikmeną įrašytas kūrinio atlikimas, fonograma, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmasis įrašas, transliuojančiosios organizacijos radijo ir (ar) televizijos transliacija.
12. Gretutinių teisių subjektas – atlikėjas, fonogramos gamintojas, transliuojančioji organizacija, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojas, kitas fizinis arba juridinis asmuo, šio Įstatymo nustatytais atvejais turintis išimtines gretutines teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės gretutinės teisės (gretutinių teisių perėmėjas).
13. Informacija apie teisių valdymą – bet kokia autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektų teikiama informacija, pagal kurią identifikuojamas kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas, šių teisių subjektai, arba informacija apie kūrinio, gretutinių ar sui generis teisių objekto naudojimo nuostatas ir sąlygas, taip pat bet kokius numerius, grafinius žymenis ar kodus, žyminčius tokią informaciją.
14. Išleidimas – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto pakankamo pagrįstiems visuomenės poreikiams patenkinti egzempliorių kiekio pagaminimas, nesvarbu, kokiu gamybos būdu, jeigu tas kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas tapo viešai prieinamas šių teisių subjektų leidimu.
15. Kabelinė retransliacija – tuo pačiu metu vykstantis, nepakeistas ir nesutrumpintas viešam priėmimui skirtų radijo ir (ar) televizijos programų, transliuojamų laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant palydovines sistemas, perdavimas viešam priėmimui kabelinėmis ar mikrobanginėmis priemonėmis.
16. Kabelinės retransliacijos operatorius – fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudojasi kabelinėmis ar mikrobanginėmis priemonėmis ir bendraisiais priėmimo tinklais, kai televizijos ar radijo stočių signalai paskirstomi į daugiau kaip 40 butų (valdų).
17. Kolektyviai administruojama daugiateritorė licencija – kolektyvinio administravimo organizacijos suteikta licencija naudoti kūrinius, galiojanti daugiau negu vienos valstybės narės teritorijoje.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
18. Kolektyviai administruojamas repertuaras – visuma kūrinių ar (ir) gretutinių teisių objektų, teises į kuriuos administruoja kolektyvinio administravimo organizacija.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
19. Kolektyviai administruojamų autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojas (toliau – kolektyviai administruojamų teisių turėtojas) – asmuo, išskyrus kolektyvinio administravimo organizaciją, kuriam priklauso kolektyviai administruojamos autorių teisės ar gretutinės teisės arba kuris pagal kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo sutartį ar pagal šį Įstatymą turi teisę į dalį kolektyvinio administravimo pajamų.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
20. Kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojas – asmuo, kuris naudoja kūrinius ir (ar) gretutinių teisių objektus pagal kolektyvinio administravimo organizacijos suteiktą licenciją ir moka kolektyviai administruojamų autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojams atlyginimą arba kompensaciją, tačiau nėra kūrinių ar gretutinių teisių objektų vartotojas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
21. Kolektyvinio administravimo organizacijos narys – autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojas arba šių teisių turėtojams atstovaujantis asmuo, taip pat kita kolektyvinio administravimo organizacija ar šių teisių turėtojų asociacija, atitinkanti narystės reikalavimus ir kolektyvinio administravimo organizacijos priimta į organizaciją.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
22. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo atskaitymai (toliau – kolektyvinio administravimo atskaitymai) – kolektyvinio administravimo organizacijos atskaitoma dalis iš pajamų, gautų už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, arba iš investuotų pajamų už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, kuria padengiamos organizacijos patiriamos autorių teisių arba gretutinių teisių administravimo sąnaudos.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
23. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo atstovavimo sutartis (toliau – kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartis) – kolektyvinio administravimo organizacijų tarpusavio sutartis, kuria viena organizacija įgalioja kitą organizaciją administruoti jos atstovaujamų autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų teises, įskaitant atstovavimo sutartis dėl daugiateritorių licencijų teikimo.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
24. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo nepriklausomas subjektas (toliau – kolektyvinio administravimo nepriklausomas subjektas) – juridinis asmuo, kuris įstatymo ir sutarties pagrindu administruoja autorių teises ar gretutines teises daugiau negu vieno šių teisių turėtojo naudai, kurio vienintelis ar pagrindinis tikslas – bendra tų teisių turėtojų nauda ir kuris nėra valdomas ar kontroliuojamas teisių turėtojų ir yra įsteigtas kaip pelno siekiantis asmuo.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
25. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo organizacija (toliau – kolektyvinio administravimo organizacija) – juridinis asmuo, kuris įstatymo ir sutarties pagrindu administruoja autorių teises arba gretutines teises daugiau negu vieno šių teisių turėtojo naudai, kurio vienintelis arba pagrindinis tikslas – bendra tų teisių turėtojų nauda ir kuris atitinka vieną ar abu šiuos kriterijus: jį valdo ar kontroliuoja jo paties nariai per kolektyvinio administravimo organizacijos organus; jis įsteigtas kaip pelno nesiekiantis asmuo.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
26. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo pajamos (toliau – kolektyvinio administravimo pajamos) – kolektyvinio administravimo organizacijos surinktas atlyginimas už suteiktas išimtines teises naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus ir atlyginimas, gautas įgyvendinus teisę į atlyginimą arba teisę į kompensaciją.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
27. Komerciniai tikslai – tikslai, kuriais siekiama tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos; su jais paprastai nesiejama veikla, kurią gera valia vykdo galutiniai vartotojai.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
28. Kompiuterių programa – žodžiais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu pateikiamų instrukcijų, kurios sudaro galimybę kompiuteriui atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą, visuma, kai tos instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonėmis, kurias kompiuteris gali perskaityti; ši sąvoka apima ir parengiamąją projektinę tokių instrukcijų medžiagą, jeigu pagal ją galima būtų sukurti minėtą instrukcijų visumą.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
29. Kūrinys – originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
30. Kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudoja kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų originalus ar jų kopijas (bet kokiu būdu juos atgamina, išleidžia, importuoja, parduoda, nuomoja, teikia panaudai ar kitaip platina, naudoja viešam atlikimui ar viešam rodymui, transliuoja, retransliuoja ar kitaip viešai juos skelbia). Atlikėjas nelaikomas viešai atliekamo kūrinio ar gretutinių teisių objekto naudotoju, jeigu jis neorganizuoja ir (ar) nefinansuoja kūrinio ar gretutinių teisių objekto panaudojimo viešam atlikimui.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
31. Licencija – autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto (licenciaro) leidimas, suteikiantis kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojui (licenciatui) teisę naudoti kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalą arba jo kopijas (licencijos dalyką) nurodytoje teritorijoje tokiu būdu ir tokiomis sąlygomis, kaip numatyta licencinėje sutartyje. Licencija gali būti išimtinė arba neišimtinė. Neišimtine licencija licenciaras suteikia licenciatui teisę naudoti licencijos dalyką pasilikdamas teisę suteikti tokią teisę kitiems asmenims ir pats naudoti licencijos dalyką. Išimtinė licencija – tokia licencija, pagal kurią licenciaras, suteikęs licenciatui teisę naudoti licencijos dalyką, netenka teisės suteikti tokias pačias licencijas kitiems asmenims ir neturi teisės pats naudoti licencijos dalyką licenciatui perduotų teisių dalyje.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
32. Negalia – sveikatos sutrikimas, dėl kurio asmuo negali savarankiškai naudotis tokios formos autorių teisių ir gretutinių teisių objektais, kokios jie buvo teisėtai išleisti ar viešai paskelbti. Negalia šiame Įstatyme apima visišką ir dalinę regos ar klausos negalią, galūnių negalią, varžančią galėjimą laikyti knygą ar kitą leidinį ir jais manipuliuoti, suvokimo (mokymosi) negalią.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
33. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinys – kūrinys ar fonograma, kurių nė vienas iš teisių turėtojų nenustatytas arba, jeigu vienas ar daugiau iš jų nustatyti, nė vienas iš jų nebuvo surastas nepaisant kruopščios teisių turėtojų paieškos, atliktos ir įregistruotos šio Įstatymo nustatyta tvarka.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
34. Neteisėta kopija – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto kopija, pagaminta arba importuota į Lietuvos Respubliką be teisių subjektų ar jų tinkamai įgalioto asmens leidimo (nesudarius sutarties arba pažeidžiant joje nustatytas sąlygas, išskyrus šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas gali būti atgaminamas be leidimo), taip pat kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto kopija, kurioje be teisių subjektų leidimo panaikinta arba pakeista informacija apie teisių valdymą.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
35. Nuoma – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalo ar kopijos perdavimas naudoti tam tikrą laiką siekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
36. Panauda – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalo ar kopijos perdavimas tam tikrą laiką neatlygintinai naudotis bibliotekose ar kitose viešai prieinamose įstaigose.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
37. Sui generis teisių subjektas – duomenų bazės gamintojas, kuris parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo duomenų bazių gamintojo sui generis teisės.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
38. Taikomosios dailės kūrinys – bet koks rankų darbo ar pramoniniu būdu sukurtas dailės kūrinys, skirtas praktiniam naudojimui.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
39. Transliacija – garsų arba vaizdų ir garsų arba jų išraiškos viešas perdavimas bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant palydovinį ryšį; užkoduotų signalų perdavimas laikomas transliacija tuo atveju, jeigu transliuojančioji organizacija aprūpina visuomenę specialiais atkodavimo prietaisais arba duoda leidimą juos įsigyti.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
40. Transliuojančioji organizacija – juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra radijo ir (ar) televizijos programų rengimas ir transliacija, taip pat kabelinės retransliacijos operatorius, rengiantis ir transliuojantis savo laidas ir programas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
41. Viešas atlikimas – kūrinio vaidinimas, dainavimas, grojimas, deklamavimas, skaitymas, šokis ar kitas kūrinio viešo atlikimo būdas tiek tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek pasitelkus bet kokias priemones ar įrangą kokioje nors viešoje vietoje, kur tuo pačiu metu dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
42. Viešas paskelbimas – kūrinio viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Gretutinių teisių objekto viešas paskelbimas – bet koks gretutinių teisių objekto viešas perdavimas, įskaitant fonogramoje įrašytų garsų arba garsų išraiškos padarymą viešai girdimais, išskyrus transliaciją.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
43. Viešas rodymas – bet koks kūrinio, jo originalo ar kopijos rodymas tiesiogiai (paroda) arba ekrane panaudojant skaidres, televizijos vaizdą ar kitais panašiais būdais, taip pat audiovizualinio kūrinio atskirų kadrų rodymas ne eilės tvarka kokioje nors vietoje, kur dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė, nesvarbu, ar jie yra toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, ar skirtingose vietose ir skirtingu metu.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
3 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
1. Šio Įstatymo nuostatos taikomos:
1) autoriams ir gretutinių teisių subjektams, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje fiziniai asmenys, arba juridiniai asmenys, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje;
2) autoriams, nepaisant jų pilietybės ir gyvenamosios vietos, turintiems teises į kūrinius, pirmą kartą išleistus Lietuvos Respublikoje, įskaitant kūrinius, tuo pat metu išleistus Lietuvos Respublikoje ir užsienyje. Kūrinys laikomas tuo pat metu išleistu keliose šalyse, jeigu jis buvo išleistas Lietuvos Respublikos teritorijoje per 30 dienų nuo jo pirmojo išleidimo kitoje šalyje;
3) audiovizualinių kūrinių autoriams, jeigu šių kūrinių gamintojo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;
4) Lietuvos Respublikoje pastatytų architektūros kūrinių autoriams ar kitų meno kūrinių, kurie sudaro Lietuvos Respublikoje esančio pastato ar kito statinio dalį, autoriams;
5) atlikėjams, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje fiziniai asmenys, taip pat atlikėjams, kurie kūrinį atlieka Lietuvos Respublikos teritorijoje arba kurių atlikimas yra šio Įstatymo ginamų fonogramų dalis arba naudojamas transliuojamose programose ar originaliose laidose, kurioms taikoma šio Įstatymo numatyta apsauga;
6) transliuojančiosioms organizacijoms ir kabelinės retransliacijos operatoriams, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje arba kurių laidos ir programos transliuojamos iš Lietuvos Respublikoje esančių siųstuvų, taip pat transliuojančiosioms organizacijoms, kurių programos transliuojamos palydovinio ryšio priemonėmis, kai programas perduodantys nustatyto dažnio signalai nusiunčiami į palydovą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
2. Šio Įstatymo nuostatos dėl sui generis teisių taikomos duomenų bazių gamintojams, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje fiziniai asmenys, arba juridiniai asmenys, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje.
3. Šio Įstatymo nuostatos taip pat taikomos autoriams, gretutinių teisių subjektams ir duomenų bazių gamintojams, kurių teisės Lietuvos Respublikoje ginamos pagal Lietuvos Respublikos ratifikuotas tarptautines sutartis bei kitus teisės aktus, privalomus Lietuvos Respublikai pagal jos tarptautinius įsipareigojimus.
II SKYRIUS
AUTORIŲ TEISĖS
PIRMASIS SKIRSNIS
AUTORIŲ TEISIŲ OBJEKTAI
4 straipsnis. Autorių teisių objektai
1. Autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas.
2. Autorių teisių objektai:
1) knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai ir kiti literatūros kūriniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę, taip pat kompiuterių programos;
3) rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslinės paskaitos, studijos, monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti mokslo kūriniai);
4) dramos, muzikiniai dramos, pantomimos, choreografijos ir kiti scenoje atlikti skirti kūriniai ir režisuoti spektakliai, taip pat scenarijai ir scenarijų planai;
6) audiovizualiniai kūriniai (kino filmai, televizijos filmai, televizijos laidos, videofilmai, diafilmai ir kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai), radijo laidos;
7) skulptūros, tapybos bei grafikos kūriniai, monumentalioji dekoratyvinė dailė, kiti dailės kūriniai, taip pat scenografijos kūriniai;
9) architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai);
11) iliustracijos, žemėlapiai, planai, sodų ir parkų projektai, eskizai ir trimačiai kūriniai, susiję su geografijos, topografijos ar tiksliųjų mokslų sritimis;
3. Be to, autorių teisių objektais laikomi:
1) išvestiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais (vertimai, inscenizacijos, adaptacijos, anotacijos, referatai, apžvalgos, muzikinės aranžuotės, statinės ir interaktyvios interneto svetainės ir kiti išvestiniai kūriniai);
2) kūrinių rinkiniai ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas;
4. Autorių teisės išvestiniams kūriniams ir rinkiniams taikomos nepažeidžiant autorių teisių į kūrinį ar kūrinius, kurių pagrindu buvo sukurtas išvestinis kūrinys arba sudarytas rinkinys, bet netaikomos duomenims ar medžiagai, nesantiems autorių teisių objektais, iš kurių sudaryta duomenų bazė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
5 straipsnis. Autorių teisės nesaugomi objektai
Autorių teisių objektais nelaikomi:
1) idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys;
2) teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai (sprendimai, nuosprendžiai, nuostatai, normos, teritorijų planavimo ir kiti oficialūs dokumentai), taip pat jų oficialūs vertimai;
3) oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai, piniginiai ženklai ir kiti valstybės simboliai bei ženklai), kurių apsaugą reglamentuoja kiti teisės aktai;
ANTRASIS SKIRSNIS
AUTORIŲ TEISIŲ SUBJEKTAI
6 straipsnis. Autorius
2. Fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, yra laikomas to kūrinio autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai vietoj autoriaus vardo nurodytas pseudonimas, nekeliantis jokių abejonių dėl tikrojo autoriaus vardo.
3. Kai kūrinyje yra nurodytas autoriaus pseudonimas, keliantis abejonių dėl tikrojo autoriaus vardo, arba kūrinyje nenurodytas autoriaus vardas, leidėjas, kurio vardas nurodytas kūrinyje, laikomas, jeigu neįrodyta kitaip, autoriaus atstovu, turinčiu teisę ginti autorių teises ir užtikrinti jų įgyvendinimą tol, kol to kūrinio autorius atskleis savo vardą ir pareikš apie savo kūrinio autorystę.
7 straipsnis. Bendraautorystė
1. Kai kūrinį bendru kūrybiniu darbu sukuria du arba daugiau fizinių asmenų, jie laikomi bendraautoriais, nepaisant to, ar tas kūrinys sudaro nedalomą visumą, ar susideda iš dalių, kurių kiekviena gali turėti savarankišką reikšmę. Bendrai sukurto kūrinio dalis laikoma turinčia savarankišką reikšmę, jeigu ji gali būti panaudota atskirai nuo kitų to kūrinio dalių.
2. Bendraautorių tarpusavio santykiai ir kiekvienam iš bendraautorių skiriama autorinio atlyginimo dalis nustatomi sutartyje. Jeigu bendraautorių susitarimo dėl autorinio atlyginimo nėra, autorių teises į kūrinį visi bendraautoriai įgyvendina kartu, o atlyginimas jiems paskirstomas atsižvelgiant į kiekvieno bendraautorio kūrybos indėlį. Nė vienas iš bendraautorių neturi teisės, neturėdamas tam pakankamo pagrindo, uždrausti naudoti bendrą kūrinį.
3. Kiekvienas bendraautoris turi teisę savo nuožiūra panaudoti savo sukurtą bendro kūrinio dalį, turinčią savarankišką reikšmę, jeigu kitaip nenustatyta bendraautorių sudarytoje sutartyje.
8 straipsnis. Autorių teisės į kolektyvinius kūrinius
1. Turtinės autorių teisės į kolektyvinį kūrinį (enciklopedijas, enciklopedinius žodynus, periodinius mokslo kūrinių rinkinius, laikraščius, žurnalus, kitus kolektyvinius kūrinius) priklauso fiziniam arba juridiniam asmeniui, kurio iniciatyva ir kuriam vadovaujant kūrinys buvo sukurtas.
9 straipsnis. Autorių teisės į kūrinius, sukurtus atliekant tarnybines pareigas ar darbo funkcijas
1. Kūrinio, sukurto atliekant tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę kūrinį.
10 straipsnis. Autorių teisės į kompiuterių programas
1. Kompiuterių programos autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę programą. Kompiuterių programa saugoma pagal šį Įstatymą, jeigu ji yra originali. Nustatant kompiuterių programos originalumą, netaikomi jokie kokybės ar meninės vertės kriterijai.
11 straipsnis. Autorių teisės į audiovizualinius kūrinius
1. Autorių teisės į audiovizualinį kūrinį priklauso jį sukūrusiems autoriams, kuriais laikomi režisierius, scenarijaus autorius, dialogo autorius, dailininkas, operatorius ir muzikos (su tekstu arba be teksto), sukurtos specialiai šiam audiovizualiniam kūriniui, autorius. Anksčiau sukurtų kūrinių, kurie yra perdirbti arba įtraukti į audiovizualinį kūrinį, autoriai turi autorių teises į savo kūrinius.
2. Audiovizualinio kūrinio autoriai (išskyrus muzikos kūrinių, specialiai sukurtų audiovizualiniam kūriniui ar įtrauktų į audiovizualinį kūrinį, autorius), sudarydami su audiovizualinio kūrinio gamintoju audiovizualinio kūrinio sukūrimo (pastatymo) sutartį, taip pat anksčiau sukurtų kūrinių autoriai, suteikdami teisę perdirbti savo kūrinius ar įtraukti juos į audiovizualinį kūrinį, kartu perduoda prodiuseriui šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtines autorių teises, taip pat teisę subtitruoti ar dubliuoti audiovizualinį kūrinį, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.
3. Autorinio atlyginimo dydis už perduotas turtines autorių teises į audiovizualinį kūrinį nustatomas šalių susitarimu atskirai už kiekvieną audiovizualinio kūrinio panaudojimo būdą, susijusį su perduotomis turtinėmis autorių teisėmis.
4. Nepaisant šio straipsnio 2 dalies nuostatų, audiovizualinio kūrinio bendraautoriai turi neatšaukiamą teisę gauti tam tikrą autorinį atlyginimą už audiovizualinio kūrinio nuomą. Šį atlyginimą moka fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems audiovizualinio kūrinio gamintojas perdavė arba suteikė teisę nuomoti audiovizualinius kūrinius ar jų kopijas. Ši teisė paprastai įgyvendinama per kolektyvinio administravimo organizaciją.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
5. Audiovizualinio kūrinio gamintojas autoriaus arba kolektyvinio administravimo organizacijos prašymu turi suteikti autoriui arba kolektyvinio administravimo organizacijai šio straipsnio 4 dalyje nurodytai teisei įgyvendinti reikalingą informaciją.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
12 straipsnis. Autorių teisių apsaugos ženklas
Autorius arba kitas autorių teisių subjektas gali pranešti visuomenei apie savo turtines teises panaudodamas autorių teisių apsaugos ženklą. Jį sudaro trys elementai: apskritime arba lenktiniuose skliaustuose įrašyta raidė C, autoriaus arba kito autorių teisių subjekto vardas (pavadinimas) ir kūrinio pirmojo išleidimo metai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
TREČIASIS SKIRSNIS
AUTORIŲ TEISĖS
13 straipsnis. Autorių teisių atsiradimas
14 straipsnis. Autorių asmeninės neturtinės teisės
1. Kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, turi šias asmenines neturtines teises:
1) teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė);
2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą);
2. Autorių asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims. Po autoriaus mirties asmeninių neturtinių teisių priežiūra įgyvendinama šio Įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
3. Kompiuterių programų ir duomenų bazių autoriaus asmeninės neturtinės teisės negali būti naudojamos tokiu būdu, kuris nepagrįstai suvaržytų autorių turtinių teisių į šias kompiuterių programas ir duomenų bazes turėtojo teises, tarp jų ir teisę savo nuožiūra adaptuoti, keisti ir platinti šiuos kūrinius, išskyrus atvejus, kai tokie veiksmai pažeistų autoriaus garbę ar reputaciją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
15 straipsnis. Autorių turtinės teisės
1. Autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:
5) platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant;
2. Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus).
3. Autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją. Už kūrinio transliaciją, retransliaciją ar kitokį viešą kūrinio paskelbimą, įskaitant kūrinio padarymą viešai prieinamą perduodant kompiuterių tinklais (internete), autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai tiesioginis (gyvas) kūrinio atlikimas transliuojamas, retransliuojamas ar kitaip viešai skelbiamas, tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su kolektyvinio administravimo organizacijomis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
4. Autorius, perdavęs fonogramos gamintojui teisę nuomoti kūrinį, įrašytą į fonogramą, turi neatšaukiamą teisę į tam tikrą autorinį atlyginimą už kūrinio nuomą. Šį atlyginimą moka fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems fonogramos gamintojas perdavė arba suteikė teisę nuomoti fonogramas ar jų kopijas. Ši teisė paprastai įgyvendinama per kolektyvinio administravimo organizaciją.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
5. Fonogramų gamintojas autoriaus arba kolektyvinio administravimo organizacijos prašymu turi suteikti autoriui arba kolektyvinio administravimo organizacijai šio straipsnio 4 dalyje nurodytai teisei įgyvendinti reikalingą informaciją.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
6. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos netaikomos tais atvejais, kai kompiuterių programos nėra pagrindinis platinimo objektas (kompiuterių programos buitinėje technikoje ir kt.).
7. Išimtinė teisė nuomoti ar teikti panaudai kūrinio originalą ar jo kopiją netaikoma pastatams ir taikomosios dailės kūriniams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
16 straipsnis. Kūrinio platinimas po pirmojo pardavimo ar kitokio nuosavybės teisių į kūrinį perdavimo
1. Autoriui ar jo teisių perėmėjui, kuris pardavė ar kitu būdu perdavė nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje kūrinio originalą ar jo kopijas, Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) išimtinė teisė platinti teisėtai apyvartoje esantį kūrinį ar jo kopijas.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos išimtinei teisei nuomoti ar teikti panaudai parduotą ar kitaip perduotą nuosavybėn kūrinį ar jo kopijas.
3. Teikiant panaudai knygas ir vaizduojamojo meno leidinius (dailės ir fotografijų albumus) bibliotekose, jų autoriai arba jų teisių paveldėtojai turi teisę gauti kompensacinį atlyginimą už perduotą išimtinę teisę teikti kūrinį panaudai. Šio kompensacinio atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), atsižvelgdama į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijos siūlymus. Šis atlyginimas nemokamas teikiant panaudai knygas ir kitus leidinius švietimo ir mokslo įstaigų bibliotekose.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
17 straipsnis. Meno kūrinio ir rankraščio originalo perpardavimo teisė
1. Autorius turi neatšaukiamą teisę gauti kompensacinį atlyginimą už kiekvieną meno kūrinio originalo ir literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo perpardavimą (perpardavimo teisė), kai jie parduodami po pirmojo nuosavybės teisių į juos perleidimo, atlikto paties autoriaus (toliau šiame straipsnyje – kompensacinis atlyginimas). Kitiems asmenims ši teisė pereina tik po autoriaus mirties paveldėjimo tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
2. Meno kūrinio originalas šiame straipsnyje reiškia paties autoriaus sukurtus vaizduojamosios dailės, taikomosios dailės ir fotografijos kūrinius. Meno kūrinio originalais taip pat laikomi paties autoriaus arba jo leidimu padarytos, sunumeruotos ir pasirašytos arba kitais būdais autoriaus patvirtintos meno kūrinio kopijos.
3. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta perpardavimo teisė taikoma visiems perpardavimo veiksmams, kuriuos atliekant kaip pirkėjai, pardavėjai arba tarpininkai dalyvauja dailės salonai, meno galerijos, muziejai, antikvariatai, meno kūrinių aukcionų rengėjai, kiti asmenys, prekiaujantys meno kūriniais, tarpininkaujantys juos parduodant ar vertinant. Tarpininkas kartu su pardavėju yra solidariai atsakingi už kompensacinio atlyginimo sumokėjimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
4. Kompensacinis atlyginimas mokamas, kai meno kūrinio arba literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo perpardavimo kaina atskaičius mokesčius yra ne mažesnė kaip 300 eurų. Kompensacinis atlyginimas, su sąlyga, kad jo suma už vieną perparduotą meno kūrinio arba literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalą neviršys 12 500 eurų, apskaičiuojamas taikant šiuos tarifus:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1183, 2014-10-07, paskelbta TAR 2014-10-17, i. k. 2014-14295
5. Autoriai ar jų teisių paveldėtojai gali perduoti jiems priklausiančią perpardavimo teisę įgyvendinti kolektyvinio administravimo organizacijai. Pirkėjai, pardavėjai arba tarpininkai autoriams arba jiems atstovaujančiai kolektyvinio administravimo organizacijai turi suteikti perpardavimo teisei įgyvendinti reikalingą informaciją. Šios informacijos galima reikalauti trejus metus po perpardavimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
6. Perpardavimo teisės galiojimo terminams mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 37 straipsnio 1 dalies nuostatos.
7. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta perpardavimo teisė trečiųjų šalių autoriams ar jų teisių paveldėtojams Lietuvos Respublikoje taikoma tik tuo atveju, jeigu trečiosios šalies, kuriai priklauso autorius ar jo teisių paveldėtojas, įstatymai numato perpardavimo teisę Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių autoriams ir jų teisių paveldėtojams.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
Nr. XI-656, 2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-621 (2010-02-02)
18 straipsnis. Dailės ir architektūros kūrinio prieinamumo teisė
1. Dailės kūrinio originalo savininkas turi leisti kūrinio autoriui atgaminti kūrinį ar panaudoti jį savo parodai, jeigu autoriaus teisės atgaminti kūrinį ar jį viešai rodyti (eksponuoti) nėra perduotos kūrinio originalo savininkui, su sąlyga, kad nebus pažeisti kūrinio savininko teisėti interesai ir bus užtikrintas kūrinio saugumas.
2. Dailės kūrinio originalo savininkas negali sunaikinti kūrinio, prieš tai nepasiūlęs grąžinti jį autoriui. Kai kūrinio originalo grąžinti autoriui nėra galimybių, jam turi būti sudarytos sąlygos tam tikru būdu padaryti kūrinio kopiją.
3. Architektūros kūrinio užsakovas turi leisti kūrinio autoriui be papildomo autorinio atlyginimo dalyvauti realizuojant pastato ar kito statinio projektą (vykdant rengiamos statybos dokumentacijos, pastato ar kito statinio statybos darbų autorinę priežiūrą), jeigu kitaip nenustatyta autorinėje kūrinio užsakymo sutartyje.
4. Architektūros kūrinio (pastato ar kito statinio) savininkas be autoriaus leidimo gali keisti pastatą ar kitą statinį, kai tai daroma dėl techninių priežasčių arba dėl pastato ar kito statinio praktinio naudojimo, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TURTINIŲ TEISIŲ APRIBOJIMAI
19 straipsnis. Turtinių teisių apribojimo sąlygos
1. Apriboti turtines teises leidžiama specialiais šio Įstatymo numatytais atvejais. Turtinių teisių apribojimas neturi prieštarauti įprastiniam kūrinio naudojimui ir nepagrįstai pažeisti teisėtų autoriaus arba kito autorių teisių subjekto interesų.
2. Šio Įstatymo nustatytais atvejais, kai turtinių teisių apribojimai gali būti taikomi tik nekomerciniais tikslais, nustatant, ar kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas buvo panaudotas nekomerciniais tikslais, turi būti atsižvelgiama į naudojimo paskirtį. Kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojo teisinė forma, organizacinė struktūra ir finansavimo būdas šiuo atveju nėra lemiami veiksniai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
20 straipsnis. Kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais
1. Be kūrinio autoriaus arba kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo fiziniam asmeniui išimtinai savo asmeniniam naudojimui nekomerciniais tikslais leidžiama atgaminti teisėtai išleisto ar viešai paskelbto kūrinio egzempliorių.
2. Kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais reprografijos būdu (bet kokiu fotokopijavimo būdu ar naudojant kitus panašaus pobūdžio procesus, kai atgaminama popieriuje ar kitoje panašioje laikmenoje) reglamentuoja šio Įstatymo 201 straipsnio nuostatos.
3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, kai atgaminami šie kūriniai:
4. Autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai turi teisę gauti kompensacinį atlyginimą už šio straipsnio 1 dalyje numatytą audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais (toliau šiame straipsnyje – kompensacinis atlyginimas).
5. Kompensacinis atlyginimas turi būti mokamas už šio Įstatymo 1 priede nustatytus pirmą kartą Lietuvos Respublikoje parduodamus civilinėje apyvartoje esančius, pagamintus Lietuvos Respublikoje ar į jos teritoriją įvežtus atgaminti asmeniniam naudojimui skirtus įrenginius (toliau šiame straipsnyje – įrenginiai) ir tuščias analogines ir skaitmenines garso ir audiovizualines laikmenas (toliau šiame straipsnyje – tuščios laikmenos). Kompensacinį atlyginimą privalo mokėti asmenys, parduodantys šiuos įrenginius ir tuščias laikmenas (toliau šiame straipsnyje – kompensacinio atlyginimo mokėtojai) Lietuvos Respublikoje.
6. Tuščių laikmenų ir įrenginių, už kuriuos turi būti mokamas kompensacinis atlyginimas, sąrašas ir kompensacinio atlyginimo tarifai, nustatyti šio Įstatymo 1 priede, turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip kas dveji metai. Kitas kompensacinio atlyginimo mokėjimo sąlygas ir tvarką, atsižvelgdama į tai, ar taikomos, ar netaikomos šio Įstatymo 74 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos techninės apsaugos priemonės, nustato Vyriausybė, suderinusi su kompensacinio atlyginimo mokėtojams atstovaujančiomis asociacijomis ir kolektyvinio administravimo organizacijomis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
7. Sumokėtas kompensacinis atlyginimas Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinamas šiais atvejais:
1) kai tuščios laikmenos ir įrenginiai yra įsigyti profesionalioms reikmėms. Profesionaliomis reikmėmis šiame straipsnyje laikomos transliuojančiųjų organizacijų ir asmenų, tiražuojančių audiovizualinius kūrinius ir fonogramose įrašytus kūrinius ar gretutinių teisių objektus audiovizualinių kūrinių ir fonogramų gamintojams, reikmės, susijusios su kūrinių ar gretutinių teisių objektų įrašymu, ir asmenų, kurie tuščias laikmenas ir įrenginius įsigyja akivaizdžiai kitiems tikslams negu kūrinių atgaminimas asmeniniam naudojimui, reikmės (pvz., kai kūriniai atgaminami viešojo valdymo ir gynybos įstaigose ir organizacijose, ligoninėse, švietimo įstaigose, bibliotekose ir valstybės archyvuose, muziejuose, mokslinių tyrimų įstaigose bei organizacijose ir kai kūrinių atgaminimas yra skirtas išimtinai tų įstaigų ir organizacijų veiklos reikmėms);
8. Kompensacinį atlyginimą šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems teisių subjektams Vyriausybės nustatyta tvarka surenka, paskirsto ir moka Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos kolektyvinio administravimo organizacijos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
9. 25 procentai Vyriausybės nustatyta tvarka surinkto kompensacinio atlyginimo skiriama kūrybinės veiklos programoms ir autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms.
10. Iš surinkto kompensacinio atlyginimo atskaičius šio straipsnio 9 dalyje nustatytą sumą ir kolektyvinio administravimo organizacijų išlaidas kompensaciniam atlyginimui surinkti, paskirstyti ir grąžinti, likusi suma paskirstoma taip:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
1) už tuščias garso laikmenas ir įrenginius surinktos kompensacinio atlyginimo dalies 1/3 skiriama autoriams, 1/3 – atlikėjams ir 1/3 – fonogramų gamintojams (įskaitant transliuojančiąsias organizacijas, už jų pagamintas fonogramas);
11. Apskaitos dokumentuose, kuriais įforminamas šio straipsnio 5 dalyje nustatytas laikmenų ir įrangos pardavimas, kompensacinio atlyginimo suma turi būti apskaičiuota, išskirta ir nurodyta atskira eilute, o išrašomų sąskaitų pastabose nurodoma, kad laikmenas ar įrangą įsigijęs asmuo turi teisę susigrąžinti kompensacinį atlyginimą šio straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
201 straipsnis. Kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais reprografijos būdu
1. Leidžiama be kūrinio autoriaus arba kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo atgaminti asmeniniais tikslais reprografijos būdu (bet kokiu fotokopijavimo būdu ar naudojant kitus panašaus pobūdžio procesus, kai atgaminama popieriuje ar kitoje panašioje laikmenoje) teisėtai išleistą straipsnį ar kitą trumpą kūrinį arba trumpą rašytinio kūrinio ištrauką su iliustracijomis ar be jų, kai atgaminama nekomerciniais tikslais.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos reprografijos būdu viso knygos teksto ar didesnės jo dalies arba muzikos kūrinio natų atgaminimui.
3. Autorių teisių subjektai ir leidėjai turi teisę gauti kompensacinį atlyginimą už šio straipsnio 1 dalyje numatytą kūrinių atgaminimą reprografijos būdu (toliau šiame straipsnyje – kompensacinis atlyginimas).
4. Kompensacinis atlyginimas turi būti mokamas už atgaminimo reprografijos būdu paslaugas, teikiamas fiziniams asmenims, ir už šio Įstatymo 2 priede numatytus pirmą kartą Lietuvos Respublikoje parduodamus civilinėje apyvartoje esančius, pagamintus Lietuvos Respublikoje ar į jos teritoriją įvežtus atgaminti asmeniniam naudojimui skirtus reprografijos įrenginius (toliau šiame straipsnyje – reprografijos įrenginiai). Kompensacinį atlyginimą privalo mokėti asmenys, teikiantys reprografijos paslaugas, ir asmenys, parduodantys reprografijos įrenginius (toliau šiame straipsnyje – kompensacinio atlyginimo mokėtojai) Lietuvos Respublikoje.
5. Reprografijos įrenginių, už kuriuos turi būti mokamas kompensacinis atlyginimas, sąrašas, kompensacinio atlyginimo už reprografijos įrenginius ir už atgaminimo reprografijos būdu paslaugas tarifai, nustatyti šio Įstatymo 2 priede, turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip kas dveji metai. Kitas kompensacinio atlyginimo mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė, suderinusi su kompensacinio atlyginimo mokėtojams atstovaujančiomis asociacijomis ir kolektyvinio administravimo organizacijomis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2238, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00367
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
6. Už reprografijos įrenginius sumokėtas kompensacinis atlyginimas Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinamas šiais atvejais:
1) kai reprografijos įrenginiai yra įsigyti profesionalioms reikmėms. Profesionaliomis reikmėmis šiame straipsnyje laikomos reprografijos paslaugas teikiančių asmenų reikmės ir asmenų, kurie reprografijos įrenginius įsigyja akivaizdžiai kitiems tikslams negu kūrinių atgaminimas asmeniniam naudojimui, reikmės (pvz., kai kūriniai atgaminami viešojo valdymo ir gynybos įstaigose ir organizacijose, ligoninėse, švietimo įstaigose, bibliotekose ir valstybės archyvuose, muziejuose, mokslinių tyrimų įstaigose bei organizacijose ir kai kūrinių atgaminimas yra skirtas išimtinai tų įstaigų ir organizacijų veiklos reikmėms);
7. Kompensacinį atlyginimą šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams Vyriausybės nustatyta tvarka surenka, paskirsto ir moka Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos kolektyvinio administravimo organizacijos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
8. 25 procentai Vyriausybės nustatyta tvarka surinkto kompensacinio atlyginimo skiriama kūrybinės veiklos programoms ir autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms.
9. Iš surinkto kompensacinio atlyginimo atskaičius šio straipsnio 8 dalyje nustatytą sumą ir kolektyvinio administravimo organizacijų išlaidas kompensaciniam atlyginimui surinkti, paskirstyti ir grąžinti, likusi suma paskirstoma taip:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
1) 60 procentų skiriama autoriams, iš jų: 20 procentų – mokslinės ir dalykinės literatūros kūrinių autoriams, 15 procentų – grožinės literatūros ir eseistikos kūrinių autoriams, 15 procentų – vaizduojamojo meno kūrinių autoriams ir 10 procentų – publicistikos kūrinių autoriams (žurnalistams);
10. Apskaitos dokumentuose, kuriais įforminamas reprografijos įrenginių pardavimas, numatytas šio straipsnio 4 dalyje, kompensacinio atlyginimo suma turi būti apskaičiuota, išskirta ir nurodyta atskira eilute, o išrašant sąskaitas jų pastabose nurodoma, kad reprografijos įrenginius įsigijęs asmuo turi teisę susigrąžinti kompensacinį atlyginimą šio straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2238, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00367
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
21 straipsnis. Citavimas
Leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, atgaminti, išleisti ir viešai skelbti (įskaitant padarymą viešai prieinamos kompiuterių tinklais) nedidelę teisėtai išleisto ar viešai paskelbto literatūros ir mokslo kūrinio dalį tiek originalo kalba, tiek išverstą į kitą kalbą, kaip citatą (pvz., kritikos ar apžvalgos tikslais) kitame kūrinyje, jeigu toks panaudojimas yra sąžiningas ir neviršija citavimo tikslui reikalingo masto.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
22 straipsnis. Kūrinio panaudojimas mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais
Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama:
1) kaip pavyzdį nekomerciniais mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais atgaminti, viešai paskelbti ir viešai rodyti nedidelius teisėtai išleistus ar viešai paskelbtus kūrinius ir trumpas teisėtai išleistų ar viešai paskelbtų kūrinių ištraukas tiek originalo kalba, tiek išverstus į kitą kalbą, kiek tai susiję su mokymo programomis ir neviršija mokymui ar moksliniam tyrimui reikalingo masto;
2) kaip pavyzdį nekomerciniais tikslais atgaminti, viešai paskelbti ir viešai rodyti mokinių mokymosi pasiekimams vertinti sukurtus kūrinius, kiek tai susiję su mokymo ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programomis ir neviršija mokymui ar pedagogų kvalifikacijos tobulinimui reikalingo masto;
3) naudoti kūrinius, esančius bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, nekomerciniais mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais juos padarant viešai prieinamus kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose, jeigu kūrinio nėra viešoje prekyboje ir autorių teisių subjektai nėra uždraudę tokio kūrinių panaudojimo. Šio apribojimo tikslais šiame punkte nurodytos įstaigos gali atgaminti įsigytus kūrinių egzempliorius, tačiau tik tam, kad būtų įmanoma techniškai padaryti kūrinį viešai prieinamą kompiuterių tinklais. Tuo pačiu metu negali būti padaroma prieinamų kompiuterių tinklais daugiau kūrinio egzempliorių, negu jų yra šiose įstaigose. Šiame punkte nurodytos įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų naudojamos efektyvios techninės apsaugos priemonės, neleidžiančios atgaminti kūrinių kopijų, taip pat bet kokiu būdu perkelti ar perduoti kūrinių turinio informaciją už įstaigų terminalų ribų į išorės tinklus;
Pastaba. 22 straipsnio 3 punktas taikomas tik tų kūrinių ir gretutinių teisių objektų atžvilgiu, kurie išleisti ar kitaip viešai paskelbti po šio įstatymo (Nr. XI-1833) įsigaliojimo.
4) nekomerciniais tikslais viešai atlikti ir viešai rodyti kūrinį formaliojo ir neformaliojo švietimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo mokyklų (lopšelių, lopšelių-darželių, darželių, specialiųjų poreikių vaikų ikimokykliniam ugdymui skirtų lopšelių, lopšelių-darželių ir darželių) koncertuose, parodose, kurie yra šių įstaigų vykdomo ugdymo proceso dalis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
23 straipsnis. Kūrinių panaudojimas bibliotekų, mokymo įstaigų, muziejų, archyvų fondams ir kolekcijoms išsaugoti
Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama nekomerciniais tikslais atgaminti bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose esančius kūrinius, išskyrus kompiuterių tinklais (internete) paskelbtus kūrinius, tam, kad būtų išsaugotas arba atgamintas prarastas, sunaikintas arba tapęs netinkamas naudoti šiame straipsnyje nurodytų įstaigų fondų ar kolekcijų egzempliorius arba kai reikia atkurti prarastą, sunaikintą ar tapusį netinkamą naudoti kitos panašios bibliotekos, mokymo įstaigos, muziejaus arba archyvo nuolatinės kolekcijos egzempliorių, jeigu tokio egzemplioriaus neįmanoma gauti kitais būdais. Pakartotiniai šio atgaminimo atvejai leidžiami, jeigu jie vienas su kitu nesusiję.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
24 straipsnis. Kūrinio panaudojimas informacijos tikslais
1. Leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą:
1) atgaminti spaudoje, viešai skelbti (įskaitant padarymą viešai prieinamų kompiuterių tinklais) išleistus ar viešai paskelbtus straipsnius aktualiomis ekonomikos, politikos ar religijos temomis, taip pat analogiško pobūdžio transliuojamus kūrinius, jeigu autoriai ar kiti tų kūrinių autorių teisių subjektai nėra uždraudę taip naudoti kūrinius, nurodant šaltinį, įskaitant autoriaus vardą, išleistuose ar viešai paskelbtuose kūrinių egzemplioriuose arba kitais būdais;
2) atgaminti ir viešai skelbti literatūros ir meno kūrinius, kai iš jų atlikimo vietos ar viešos parodos pateikiama informacija apie visuomenės gyvenimo įvykius arba dienos įvykių apžvalgos spaudoje, per radiją ar televiziją, jeigu tokį kūrinių naudojimą pateisina informacijos pateikimo tikslas ir tai yra pagalbinė informacijos medžiaga;
3) informuojant visuomenę atgaminti laikraščiuose, periodiniuose leidiniuose ar bet kuriuo būdu viešai skelbti politines kalbas, ištraukas iš viešų paskaitų ar kitų panašių kūrinių, taip pat teismo proceso metu pasakytas kalbas tiek, kiek tai pateisina informavimo tikslai;
4) atgaminti, išleisti ir viešai paskelbti kūrinius meno kūrinių viešai parodai ar pardavimui reklamuoti, kiek to reikia pranešti apie renginį, išskyrus bet kokį kitą komercinį naudojimą;
2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos netaikomos išimtinei autorių teisei sudaryti arba leisti sudaryti tokių kūrinių rinkinius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
25 straipsnis. Kūrinių panaudojimas neįgaliems žmonėms skirtais būdais
1. Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atstovaujantiems neįgalių žmonių interesams, kai jie veikia nekomerciniais tikslais, leidžiama teisėtai išleistą ar viešai paskelbtą kūrinį naudoti nekomerciniais tikslais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais būdais, jeigu tuo kūriniu galės naudotis ir prieigą prie jo turės tik neįgalūs žmonės, kiek tai pateisinama konkrečia negalia, išskyrus atvejus, kai tie kūriniai buvo specialiai sukurti šiam tikslui.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo tikslais galima atgaminti, išleisti, adaptuoti ir viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamos kompiuterių tinklais (internete), kūrinio garsinę versiją (taip pat ir elektroninės formos) ir versiją Brailio raštu.
3. Intelekto ir skaitymo sutrikimų turinčių asmenų poreikiams leidžiama atgaminti, išleisti, adaptuoti ir viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamų kompiuterių tinklais (internete), specialiai pritaikytus jiems kūrinius. Kūrinių pritaikymas intelekto ir skaitymo sutrikimų turintiems asmenims reiškia kūrinių perdirbimą supaprastinant leksiką, gramatiką ir (ar) morfologiją, sutrumpinant tekstą, t. y. tokiu būdu, kad kūriniai taptų suvokiami tokių sutrikimų turintiems asmenims.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
26 straipsnis. Kūrinio panaudojimas religinių apeigų metu
Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama nekomerciniais tikslais atgaminti, viešai skelbti ir viešai atlikti kūrinį religinių apeigų metu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
27 straipsnis. Kūrinio panaudojimas visuomenės saugumo tikslais
28 straipsnis. Architektūros ir skulptūros kūrinių autorių teisių apribojimas
1. Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama:
1) atgaminti ir viešai paskelbti architektūros kūrinius ir skulptūras, sukurtus nuolat stovėti viešosiose vietose, išskyrus atvejus, kai jie eksponuojami parodose ir muziejuose;
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos netaikomos, kai architektūros kūrinys ar skulptūra yra pagrindinis vaizdavimo objektas reprodukcijoje ir kai tai daroma siekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos.
3. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos nesuteikia teisės atgaminti architektūros kūrinius pastatų ar kitų statinių pavidalu ir daryti skulptūrų kopijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
29 straipsnis. Kūrinio laikinas atgaminimas
1. Leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo:
1) atlikti laikinus atgaminimo veiksmus, kurie yra trumpalaikiai arba atsitiktiniai, sudarantys neatskiriamą ir esminę technologinio proceso dalį ir atliekami tik tam, kad tarpininkas galėtų užtikrinti veiksmingą perdavimą kompiuterių tinklais tarp trečiųjų asmenų, arba tam, kad paskui būtų teisėtai (kai tai leidžia autorių teisių subjektas arba to neriboja šis Įstatymas) pasinaudota kūriniu, jeigu tokie laikini atgaminimo veiksmai atskirai neturi ekonominės vertės;
30 straipsnis. Kompiuterių programų archyvavimas ir atgaminimas adaptavimo tikslais
1. Asmuo, turintis teisę naudoti kompiuterių programą, be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo turi teisę pasidaryti kompiuterių programos kopijas ar adaptuoti programą, jei tos kopijos ar programos adaptavimas būtini tam, kad:
1) būtų galima naudotis šia kompiuterių programa pagal paskirtį, kuriai kompiuterių programa buvo įsigyta, įskaitant programos klaidų ištaisymą;
2. Asmuo, turintis teisę naudoti kompiuterių programos kopiją, be autoriaus ar kito programos autorių teisių subjekto leidimo turi teisę išbandyti, nagrinėti ar patikrinti, kaip programa veikia, kad galėtų nustatyti, kokiomis idėjomis ir principais pagrįsti bet kurie programos elementai, jeigu jis tai daro atlikdamas veiksmus, kuriuos turi teisę atlikti (įdiegia programą, rodo ekrane, perduoda ar išsaugo programos duomenis).
3. Jokia kompiuterių programos kopija ar adaptuota programa negali būti be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo naudojama kitokiems tikslams, negu nustatyti šio straipsnio 1 dalyje.
31 straipsnis. Kompiuterių programos dekompiliavimas
1. Autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimas nebūtinas, kai reikia atgaminti kompiuterių programos kodą ar jį išversti tam, kad būtų galima gauti informaciją, užtikrinančią savarankiškai sukurtos kompiuterių programos ir kitų programų suderinamumą, jeigu:
1) šiuos veiksmus atlieka licenciją turintis asmuo ar kitas asmuo, turintis teisę naudotis programos kopija, ar jų įgaliotas tai atlikti asmuo;
2) informacija, užtikrinanti programų suderinamumą, prieš tai nebuvo laisvai prieinama šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims;
2. Draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas gautą informaciją:
1) naudoti kitiems tikslams negu savarankiškai sukurtos kompiuterių programos suderinamumui užtikrinti;
2) perduoti kitiems asmenims, išskyrus atvejus, kai tai būtina savarankiškai sukurtos programos suderinamumui užtikrinti;
32 straipsnis. Duomenų bazių naudojimas
1. Teisėtas duomenų bazės ar jos kopijos naudotojas be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo turi teisę atlikti šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, jei šie veiksmai reikalingi tam, kad teisėtas duomenų bazės naudotojas galėtų sužinoti duomenų bazės turinį ir juo tinkamai naudotis.
2. Kai teisėtam duomenų bazės naudotojui leidžiama naudotis tik bazės dalimi, šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tik tai duomenų bazės daliai.
4. Išleista arba viešai paskelbta duomenų bazė gali būti be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo naudojama kaip pavyzdys mokymo ar mokslinio tyrimo tikslais, jeigu yra nurodomas jos šaltinis ir naudojimą pateisina siekiamas nekomercinis tikslas, taip pat visuomenės ir valstybės saugumo interesais, viešojo administravimo bei teismo proceso tikslais.
33 straipsnis. Dailės kūrinio rodymas
Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, autoriaus vardą, leidžiama nekomerciniais tikslais viešai rodyti dailės kūrinio originalą ar jo kopiją, kai kūrinys yra parduotas ar kitu būdu nuosavybės teisės į jį perduotos kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui ir kai autorius ar jo teisių perėmėjas žino ar turi pagrindą žinoti, kad toks viešas kūrinių rodymas (paroda) yra įsigijusio kūrinį fizinio arba juridinio asmens įprastinės veiklos dalis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1454, 2008-03-13, Žin., 2008, Nr. 35-1243 (2008-03-27)
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
PENKTASIS SKIRSNIS
AUTORIŲ TEISIŲ GALIOJIMO TERMINAI
34 straipsnis. Autorių teisių galiojimo terminas
1. Autorių turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties, neatsižvelgiant į kūrinio teisėto padarymo viešai prieinamu datą.
35 straipsnis. Specialūs autorių turtinių teisių galiojimo terminai
1. Autorių turtinės teisės į kūrinį, sukurtą bendraautorystės pagrindu, galioja visą bendraautorių gyvenimą ir 70 metų po paskutinio bendraautorio mirties.
2. Autorių turtinės teisės į kūrinį, kuriame nenurodytas autoriaus vardas arba nurodytas autoriaus pseudonimas, galioja 70 metų po kūrinio teisėto padarymo viešai prieinamu datos. Jei tokio kūrinio autoriaus tapatybė nekelia abejonių arba per nurodytą terminą paaiškėja autoriaus tikrasis vardas, autorių turtinės teisės į tokį kūrinį galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties.
3. Autorių turtinės teisės į kolektyvinį kūrinį galioja 70 metų po kūrinio teisėto padarymo viešai prieinamu datos. Kai kūrinį sukūrusių fizinių asmenų tapatybė viešai prieinamame kūrinyje nekelia abejonių, taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos.
4. Autorių turtinės teisės į audiovizualinį kūrinį galioja, kol gyvi režisierius, scenarijaus autorius, dialogų autorius, dailininkas, operatorius bei specialiai audiovizualiniam kūriniui sukurtos muzikos autorius ir 70 metų po paskutiniojo iš jų mirties.
5. Autorių turtinės teisės į muzikos kūrinį su žodžiais galioja visą muzikos kūrinio su žodžiais autorių (kompozitoriaus ir žodžių autoriaus) gyvenimą ir 70 metų po ilgiausiai išgyvenusio autoriaus mirties, neatsižvelgiant į tai, ar šie asmenys laikomi bendraautoriais, ar ne, su sąlyga, kad jų sukurtos kūrinio dalys (muzika ir žodžiai) buvo specialiai kuriamos tam muzikos kūriniui su žodžiais.
Pastaba. 5 dalis taikoma muzikos kūrinių su žodžiais autoriams (kompozitoriams ir žodžių autoriams), jeigu iki 2013 m. lapkričio 1 d. nėra pasibaigę kompozitoriaus ar žodžių autoriaus teisių galiojimo terminai, taip pat autoriams (kompozitoriams ir žodžių autoriams), kurių muzikos kūriniai su žodžiais sukurti po 2013 m. lapkričio 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-888, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-27, i. k. 2014-05732
36 straipsnis. Turtinės teisės į kūrinį, išleistą pasibaigus autorių teisių galiojimo terminui
1. Fizinis arba juridinis asmuo, pirmą kartą teisėtai išleidęs ar kitaip teisėtai viešai paskelbęs anksčiau neišleistą kūrinį, pasibaigus jo autorių teisių galiojimo terminui, įgyja šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas autorių išimtines turtines teises į kūrinį.
37 straipsnis. Autorių teisių galiojimo terminų skaičiavimas
1. Šio Įstatymo 34–36 straipsniuose nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo sausio 1 dienos po tų metų, kada buvo juridinis faktas, kurio pagrindu pradedamas skaičiuoti terminas.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
AUTORIŲ TURTINIŲ TEISIŲ PERDAVIMAS IR LICENCIJŲ SUTEIKIMAS.
AUTORINĖS SUTARTYS
38 straipsnis. Autorių turtinių teisių perdavimas
1. Autorių turtinės teisės gali būti perduodamos sutartimi, paveldėjimo tvarka ir kita įstatymų nustatyta tvarka.
2. Autorių turtinių teisių perdavimas gali būti visiškas arba dalinis, atlygintinis arba neatlygintinis.
3. Negali būti perduodamos teisės į visus būsimus arba aiškiai neidentifikuotus autoriaus kūrinius. Autorių turtinių teisių perdavimas negali būti taikomas kūrinio panaudojimo būdams, kurie autoriaus turtinių teisių perdavimo metu neegzistuoja ar yra nežinomi.
4. Autorių asmeninės neturtinės teisės kitiems asmenims neperduodamos. Jos nepriklauso nuo autorių turtinių teisių, lieka jiems ir tais atvejais, kai turtinės teisės perduodamos kitiems asmenims.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
39 straipsnis. Autorinės sutartys
1. Pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.
2. Šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtines teises autorius gali perduoti kitiems asmenims pagal autorinę sutartį dėl teisių perdavimo arba suteikti pagal autorinę licencinę sutartį (išimtinė arba neišimtinė licencija). Licencija laikoma išimtine tik tuo atveju, jei tai tiesiogiai nurodyta sutartyje. Asmuo, kuriam perduotos autorių turtinės teisės, laikomas autorių turtinių teisių perėmėju.
3. Sutartys dėl kūrinių redagavimo, mokymų, konsultavimo, organizacinių ir techninių paslaugų ar kitokių paslaugų teikimo nelaikomos autorinėmis. Autorinėmis sutartimis taip pat nelaikomos sutartys, kurių dalykas nėra autorių turtinių teisių į kūrinį perdavimas ar suteikimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
40 straipsnis. Autorinių sutarčių sąlygos
1. Autorinėje sutartyje turi būti šios sąlygos:
1) kūrinio pavadinimas (užsienio autorių kūrinių pavadinimai nurodomi ir originalo kalba), išskyrus kolektyvinio administravimo organizacijų išduodamas licencijas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
3) perduodamos ar suteikiamos autorių turtinės teisės (kūrinio panaudojimo būdai), licencijos rūšis (išimtinė ar neišimtinė licencija);
2. Preziumuojama, kad pagal autorinę sutartį perduodama tik tiek autorių teisių, kiek jų reikia konkrečios sutarties tikslams pasiekti. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodytas turtinių teisių perdavimo ar suteikimo terminas, sutarties šalis gali nutraukti autorinę sutartį prieš vienerius metus raštu pranešusi kitai šaliai apie sutarties nutraukimą. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodyta galiojimo teritorija, laikoma, kad turtinės teisės yra perduotos ar suteiktos Lietuvos Respublikos teritorijoje.
3. Jeigu pagal autorinę sutartį perduotos visos autorių turtinės teisės, laikoma, kad šios teisės perduotos tik dėl sutartyje nurodytų kūrinio naudojimo būdų. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodyti kūrinio naudojimo būdai, laikoma, kad autorinė sutartis sudaryta tik dėl tų kūrinio naudojimo būdų, kurie sutarties šalims yra būtini siekiant tikslo, dėl kurio ta sutartis buvo sudaryta.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
41 straipsnis. Autorinė kūrinio užsakymo sutartis
1. Pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį autorius įsipareigoja sukurti sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį ir perduoti užsakovui sutartyje nurodytas autorių turtines teises į kūrinį arba suteikti užsakovui teises naudoti kūrinį nurodant kūrinio naudojimo būdą, o užsakovas įsipareigoja sumokėti autoriui sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.
42 straipsnis. Autorinių sutarčių forma
1. Autorinė sutartis dėl turtinių teisių perdavimo, autorinė licencinė sutartis ir autorinė kūrinio užsakymo sutartis sudaromos raštu. Rašytinė sutarties forma neprivaloma sutartims dėl kūrinių skelbimo periodiniuose leidiniuose.
2. Kai materialiose laikmenose užfiksuotos kompiuterių programos ir elektroninės duomenų bazės platinamos per prekybos tinklą, teisė naudotis kompiuterių programomis ar elektroninėmis duomenų bazėmis suteikiama pagal licencinę sutartį, kuri pirkėjui pateikiama kompiuterių programos ar duomenų bazės pakuotėje (paketo licencija). Paketo licencijoje nurodytos sąlygos kompiuterių programos ar elektroninės duomenų bazės naudotojui yra privalomos, jeigu naudotojui suteikiama galimybė susipažinus su paketo licencijos sąlygomis per protingą laiką atsisakyti sutarties ir grąžinti įsigytas kompiuterių programas ar elektronines duomenų bazes. Jos turi būti pateikiamos laikantis Vartotojų teisių gynimo ir Valstybinės kalbos įstatymų reikalavimų. Kai kompiuterių programos ar elektroninės duomenų bazės pateikiamos kompiuterių tinklais, teisė naudotis kompiuterių programa ar duomenų baze naudotojui gali būti suteikiama licencine sutartimi, kuri pateikiama elektronine forma ir kurią naudotojas turi patvirtinti prieš pradėdamas naudoti kompiuterių programą ar elektroninę duomenų bazę.
3. Autorinių sutarčių negaliojimo pagrindus nustato Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios sandorių negaliojimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
43 straipsnis. Leidybos sutartis
1. Leidybos sutartimi autorius ar kitas autorių teisių subjektas perduoda ar suteikia leidėjui už sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą teisę atgaminti spausdinimo ar kitokiu būdu literatūros, mokslo ar meno kūrinį pagaminant pagrįstiems visuomenės poreikiams patenkinti pakankamą egzempliorių kiekį ir teisę juos platinti.
2. Kūrinio rankraštis, jo kopija ar kita laikmena, iš kurių kūrinys atgaminamas, priklauso autoriui nuosavybės teise, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.
3. Leidybos teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos netaikomos periodiniams leidiniams ir kitiems kolektyviniams kūriniams.
4. Leidybos teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos taikomos ir literatūros, mokslo ar meno kūrinio užsakymo atvejais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
44 straipsnis. Leidybos sutarties forma ir sąlygos
2. Leidybos sutartyje, be šio Įstatymo 40 ir 41 straipsniuose nurodytų sąlygų, turi būti nustatyta kūrinio pateikimo tvarka ir (ar) būdas, kūrinio aprobavimo tvarka ir terminai, autorių teisės ir pareigos rengiant kūrinį spaudai (kūrinio pakeitimas, redagavimas, korektūros skaitymas ir kita), didžiausias ir (ar) mažiausias išleidžiamų kūrinio kopijų (egzempliorių) skaičius, jų platinimo tvarka, autoriui perduodamų išleisto kūrinio kopijų (autorinių egzempliorių, kuriais laikomi ne daugiau kaip dešimt išleidžiamo kūrinio kopijų) skaičius ir kitos sąlygos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
45 straipsnis. Kūrinio išleidimas knyga
1. Kai kūrinys išleidžiamas knyga, be šio Įstatymo 40 ir 44 straipsniuose nustatytų sąlygų, leidybos sutartyje turi būti nurodyta:
2. Jeigu leidybos sutartyje nenurodyta kalba ar kalbos, kuriomis kūrinys turi būti išleistas, leidėjas turi teisę išleisti kūrinį tik originalo kalba.
3. Jeigu leidėjas per penkerius metus nuo kūrinio perdavimo neišleido kūrinio visomis leidybos sutartyje nurodytomis kalbomis, autorius gali nutraukti sutartį dėl kūrinio išleidimo likusiomis kalbomis.
4. Šio straipsnio 3 dalis taikoma ir užsienio autorių kūrinių vertimams į lietuvių bei kitas kalbas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
46 straipsnis. Leidėjo pareigos pagal leidybos sutartį
1. Pagal leidybos sutartį leidėjas privalo:
1) išleisti kūrinį sutartu būdu ir forma per sutartyje nustatytą terminą be pakeitimų, kuriems autorius nepritarė, ir ant kiekvieno išleisto kūrinio egzemplioriaus nurodyti autoriaus vardą arba autoriaus nurodytą pseudonimą ar kitą autorių identifikuojančią informaciją;
5) sutartyje nustatytais terminais ir nustatyta tvarka apskaičiuoti ir sumokėti autorinį atlyginimą;
6) grąžinti autoriui išleisto kūrinio originalą (rankraštį), jo kopiją ar kitą laikmeną, iš kurios kūrinys atgamintas, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip;
2. Kūrinio antrasis ir vėlesni leidimai arba papildomi tiražai galimi tik tuo atveju, kai leidybos sutartyje dėl to susitarta ir numatytas atlyginimas autoriui ne mažesnis kaip 5 procentai leidėjo pajamų iš atitinkamo leidimo ar tiražo. Leidėjas privalo apie numatomą kūrinio naują leidimą ar papildomą tiražą iš anksto pranešti autoriui, kad šis per protingą terminą galėtų padaryti reikalingus kūrinio pakeitimus. Šie pakeitimai neturi keisti kūrinio pobūdžio ir neprotingai didinti kūrinio išleidimo išlaidų.
3. Jeigu kūrinys nebuvo išleistas per sutartyje nustatytą terminą, autorius gali nutraukti sutartį net ir tais atvejais, kai nėra leidėjo kaltės. Sumokėtas pagal sutartį autorinis atlyginimas tokiu atveju lieka autoriui. Autorius, patyręs nuostolių, kurių šis autorinis atlyginimas nepadengia, gali prašyti atlyginti šiuos nuostolius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
47 straipsnis. Autoriaus pareigos pagal leidybos sutartį
Pagal leidybos sutartį autorius privalo:
2) pateikti savo sukurtą originalų sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį, kuris nepažeidžia kitų asmenų teisių;
Straipsnio numeracijos pakeitimas:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
48 straipsnis. Autorinio atlyginimo pagal autorinę sutartį dydis ir mokėjimo tvarka
1. Pagal autorinę sutartį mokamo autorinio atlyginimo dydis nustatomas šalių susitarimu, jeigu šis Įstatymas nenustato kitaip.
2. Autorinis atlyginimas autorinėje sutartyje nustatomas procentais nuo naudotojo pajamų, gautų už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, konkrečia pinigų suma arba kitu nurodytu būdu. Šalys autorinėje sutartyje gali numatyti autorinio atlyginimo ar jo dalies mokėjimą avansu.
49 straipsnis. Autorių turtinių teisių paveldėjimas ir asmeninių neturtinių teisių apsaugos tvarka
2. Autorius turi teisę ta pačia tvarka, kaip skiriamas testamento vykdytojas, nurodyti asmenį, kuriam jis paveda saugoti asmenines neturtines teises. Jeigu autorius nėra davęs tokių nurodymų, autorių asmenines neturtines teises saugo jo įpėdiniai. Kai įpėdinių nėra, taip pat kai pasibaigia šio Įstatymo nustatyti autorių turtinių teisių galiojimo terminai, autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugą Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija.
50 straipsnis. Nuosavybės teisės į kūrinį perleidimas
1. Autorių teisės į kūrinį nesiejamos su nuosavybės teise į materialųjį objektą, kuriuo tas kūrinys išreikštas. Autorius ar kitas autorių teisių subjektas, perleidęs nuosavybės teisę į materialųjį objektą, kuriuo išreikštas kūrinys, nelaikomas perleidusiu autorių turtines teises ar suteikusiu licenciją, leidžiančią naudoti tą kūrinį, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.
III SKYRIUS
GRETUTINĖS TEISĖS
51 straipsnis. Gretutinių teisių įgyvendinimo sąlygos
1. Gretutinės teisės įgyvendinamos nepažeidžiant šio Įstatymo II skyriuje nustatytų autorių teisių į literatūros, mokslo ir meno kūrinius.
2. Fonogramos gamintojas ir (ar) atlikėjas, informuodamas apie savo gretutines teises, turi teisę ant kiekvieno fonogramos egzemplioriaus arba ant kiekvienos fonogramos pakuotės naudoti užrašą, kurį sudaro apskritime įrašyta lotyniška raidė P, išimtinių gretutinių teisių subjekto vardas (pavadinimas) ir pirmieji fonogramos išleidimo metai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
52 straipsnis. Atlikėjų asmeninės neturtinės teisės
1. Atlikėjas, nepaisant jo išimtinių turtinių teisių, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitiems asmenims, turi asmenines neturtines teises į savo tiesioginį (gyvą) atlikimą ar atlikimo įrašą. Atlikėjas turi teisę reikalauti, kad naudojant atlikimą ar jo įrašą jis būtų įvardytas kaip atlikėjas, ir prieštarauti dėl atlikimo ar jo įrašo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl atlikėjo garbei ar reputacijai galinčio padaryti žalos bet kokio kito kėsinimosi į atlikimą ar jo įrašą.
53 straipsnis. Atlikėjų turtinės teisės
1. Atlikėjas turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:
1) transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti neįrašytą (neužfiksuotą) atlikimą, išskyrus tuos atvejus, kuriais pats atlikimas yra radijo ar televizijos laida;
2. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta teisė padaryti atlikimo įrašą viešai prieinamą apima jo perdavimą laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku (pvz., kompiuterių tinklais (internete) pagal pareikalavimą arba kitokiais būdais).
3. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta išimtinė teisė platinti atlikimo įrašą ar jo kopijas, išskyrus teisę nuomoti ir teikti panaudai atlikimo įrašą ar jo kopijas, Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) į atlikėjo ar jo teisių perėmėjo arba jų leidimu į Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje parduotą ar kitu būdu perduotą nuosavybėn ir teisėtai komercinėje apyvartoje esantį atlikimo įrašą ar jo kopijas.
4. Su audiovizualinio kūrinio gamintoju sudarydamas sutartį dėl audiovizualinio atlikimo įrašo, atlikėjas perduoda gamintojui šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose nurodytas teises, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Atlyginimo dydis nustatomas šalių susitarimu atskirai už kiekvieną perduotą turtinę teisę (atlikimo audiovizualinio įrašo naudojimo būdą). Atlikėjas, perdavęs audiovizualinio kūrinio gamintojui teisę nuomoti atlikimo audiovizualinio įrašo originalą ar jo kopijas, turi neatšaukiamą teisę gauti tam tikrą atlyginimą už atlikimo audiovizualinio įrašo ar jo kopijos nuomą.
5. Atlikėjas, kuris sudarydamas sutartį su fonogramos gamintoju perdavė fonogramos gamintojui teisę nuomoti į fonogramą įrašytą atlikimą, turi neatšaukiamą teisę į tam tikrą atlyginimą už fonogramos ar jos kopijos nuomą.
6. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytos teisės į atlyginimą paprastai įgyvendinamos per kolektyvinio administravimo organizaciją. Šį atlyginimą moka fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems fonogramos ar audiovizualinio kūrinio gamintojas perdavė arba suteikė teisę nuomoti tas fonogramas, audiovizualinius įrašus ar jų kopijas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
7. Audiovizualinio kūrinio gamintojas atlikėjo ar kolektyvinio administravimo organizacijos prašymu turi suteikti atlikėjui ar kolektyvinio administravimo organizacijai šio straipsnio 4 dalyje numatytoms teisėms įgyvendinti reikalingą informaciją.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
54 straipsnis. Fonogramų gamintojų teisės
1. Fonogramos gamintojas turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:
2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta teisė padaryti fonogramą ar jos kopiją viešai prieinamą apima jų perdavimą laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku (pvz., kompiuterių tinklais (internete) pagal pareikalavimą arba kitokiais būdais).
3. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta išimtinė teisė platinti fonogramą ar jos kopijas, išskyrus teisę nuomoti ir teikti panaudai fonogramą ar jos kopijas, Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) į fonogramos gamintojo ar jo teisių perėmėjo arba jų leidimu į Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje parduotą ar kitu būdu perduotą nuosavybėn ir teisėtai komercinėje apyvartoje esančią fonogramą ar jos kopijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
55 straipsnis. Teisė į atlyginimą už transliavimą ir viešą paskelbimą
1. Atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų (nepaisant jų išleidimo vietos) fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą. Šį atlyginimą privalo mokėti fiziniai arba juridiniai asmenys, naudojantys fonogramas ar jų kopijas. Atlyginimo dydis ir jo mokėjimo sąlygos nustatomos fonogramų naudotojų ir kolektyvinio administravimo organizacijų sutartyje. Atlyginimo dydis nustatomas procentais nuo naudotojo pajamų arba konkrečia pinigų suma. Šis atlyginimas atlikėjams ir fonogramų gamintojams dalijamas po lygiai, jeigu kitaip nenustatyta jų tarpusavio sutartyje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
2. Jeigu fonogramų naudotojai ir kolektyvinio administravimo organizacijos nesutaria dėl atlyginimo dydžio ir jo mokėjimo sąlygų, bet kuri iš šalių gali kreiptis į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją arba į kitą tarpininką prašydama tarpininkauti derybose. Jeigu šalys nepriima derybose tarpininkaujant pateikto pasiūlymo, atlyginimo dydį ir mokėjimo sąlygas nustato teismas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atlyginimą renka bei paskirsto atlikėjams ir fonogramų gamintojams kolektyvinio administravimo organizacijos, Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojančios tokio pobūdžio teises, atsižvelgdamos į šio Įstatymo V skyriaus nuostatas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
56 straipsnis. Transliuojančiųjų organizacijų teisės
1. Transliuojančiosios organizacijos turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:
5) viešai skelbti savo transliacijas, jeigu tai vyksta už įėjimo mokestį visuomenei prieinamose vietose;
6) padaryti savo transliacijų įrašus ar jų kopijas viešai prieinamus, įskaitant perdavimą kompiuterių tinklais (internete);
2. Kabelinės retransliacijos operatoriai, retransliuojantys transliuojančiųjų organizacijų transliacijas, neturi į jas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių.
3. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta išimtinė teisė platinti transliacijų įrašus ar jų kopijas Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) į transliuojančiosios organizacijos ar jos teisių perėmėjo arba jų leidimu į Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje parduotą ar kitu būdu perduotą nuosavybėn ir teisėtai komercinėje apyvartoje esantį transliacijos įrašą ar jo kopijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
57 straipsnis. Audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojo teisės
1. Audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojas turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:
3) platinti audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat juos importuojant ir eksportuojant;
2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta išimtinė teisė platinti audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ar jo kopijas, išskyrus teisę nuomoti ir teikti panaudai, Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) į gamintojo ar jo teisių perėmėjo arba jų leidimu į Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje parduotą ar kitu būdu perduotą nuosavybėn ir teisėtai komercinėje apyvartoje esantį audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ar jo kopijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
58 straipsnis. Gretutinių teisių apribojimai
1. Be gretutinių teisių subjektų leidimo ir be atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir atlikėjo vardą, leidžiama naudoti atlikimą, fonogramą, audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ir transliuojančiosios organizacijos transliaciją arba jų įrašus:
1) laikiniems atgaminimo veiksmams, kurie yra trumpalaikiai arba atsitiktiniai, sudarantys neatskiriamą ir esminę technologinio proceso dalį ir atliekami tik tam, kad tarpininkas galėtų užtikrinti veiksmingą perdavimą kompiuterių tinklais tarp trečiųjų asmenų, arba tam, kad paskui būtų teisėtai (kai tai leidžia gretutinių teisių subjektas arba to neriboja šis Įstatymas) pasinaudota gretutinių teisių objektu, jeigu tokie laikini atgaminimo veiksmai atskirai neturi ekonominės vertės;
2) atgaminti, viešai skelbti trumpas gretutinių teisių objektų ištraukas aktualių įvykių apžvalgose tiek, kiek to reikia informacijai apie tuos įvykius;
3) naudoti gretutinių teisių objektus, esančius bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose taip, kaip nurodyta šio Įstatymo 22 straipsnio 3 punkte;
4) atgaminti gretutinių teisių objektą bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, išskyrus gretutinių teisių objektą, paskelbtą kompiuterių tinklais (internete), nesiekiant tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos, kai gretutinių teisių objekto kopija daroma tam, kad būtų išsaugotas arba atgamintas prarastas, sunaikintas arba tapęs netinkamas naudoti šiame punkte nurodytų įstaigų fondų ar kolekcijų egzempliorius arba kai reikia atkurti prarastą, sunaikintą ar tapusį netinkamą naudoti kitos panašios bibliotekos, mokymo įstaigos, muziejaus arba archyvo nuolatinės kolekcijos egzempliorių, jeigu tokio egzemplioriaus neįmanoma gauti kitais būdais. Pakartotiniai tokio atgaminimo atvejai leidžiami, jeigu jie vienas su kitu nesusiję;
5) kaip pavyzdį nekomerciniais mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais atgaminti, viešai paskelbti nedidelį teisėtai išleistą ar viešai paskelbtą gretutinių teisių objektą ar jo ištrauką, kiek tai susiję su mokymo programomis ir neviršija mokymui ar moksliniam tyrimui reikalingo masto;
6) nekomerciniais tikslais viešai paskelbti gretutinių teisių objektus formaliojo ir neformaliojo švietimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo mokyklų (lopšelių, lopšelių-darželių, darželių, specialiųjų poreikių vaikų ikimokykliniam ugdymui skirtų lopšelių, lopšelių-darželių ir darželių) koncertuose, kurie yra šių įstaigų vykdomo ugdymo proceso dalis;
7) trumpalaikiams gretutinių teisių objektų įrašams, kuriuos daro transliuojančiosios organizacijos ar transliuojančiosios organizacijos vardu ir atsakomybe veikiantis asmuo savo pačių įranga ir savo transliacijoms. Tokie įrašai gali būti saugomi ne ilgiau kaip 30 dienų ir juos panaudojus transliacijai turi būti ištrinti. Išimtinai dokumentinio pobūdžio įrašai gali būti perduoti saugoti oficialiems valstybės archyvams;
9) panaudoti visuomenės saugumo tikslais arba siekiant užtikrinti tinkamą valstybės valdžios, valdymo ar teismo proceso veiksmų atlikimą ar pranešimą apie juos;
2. Be gretutinių teisių subjektų leidimo fiziniam asmeniui išimtinai savo asmeniniam naudojimui nekomerciniais tikslais leidžiama atgaminti teisėtai išleisto ar viešai paskelbto atlikimo, fonogramos, audiovizualinio kūrinio (filmo) ar transliuojančiosios organizacijos transliacijos įrašo kopiją. Atlyginimas už gretutinių teisių objekto atgaminimą asmeniniam naudojimui nekomerciniais tikslais gretutinių teisių subjektams mokamas šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti gretutinių teisių apribojimai turi neprieštarauti įprastiniam šių teisių objektų naudojimui ir nepažeisti atlikėjų, fonogramų gamintojų, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų ar transliuojančiųjų organizacijų teisėtų interesų.
4. Atlikėjų, fonogramų gamintojų, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų teisė į kabelinę retransliaciją įgyvendinama tik per gretutinių teisių kolektyvinio administravimo organizacijas šio Įstatymo 65 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Ši nuostata netaikoma transliuojančiųjų organizacijų teisėms į jų pačių retransliuojamas laidas ir programas, nepaisant to, ar šios teisės priklauso pačiai transliuojančiajai organizacijai, ar jai jas perdavė kiti autorių teisių ar gretutinių teisių subjektai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
59 straipsnis. Gretutinių teisių galiojimo terminai
1. Atlikėjų asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai. Atlikėjų turtinės teisės galioja 50 metų po atlikimo datos. Jeigu per šį laikotarpį atlikimo įrašas teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas, atlikėjų turtinės teisės galioja:
1) 50 metų po pirmojo atlikimo įrašo, kuris nėra fonograma, išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau;
2. Fonogramų gamintojų teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį:
1) fonograma teisėtai išleidžiama, fonogramų gamintojų teisės galioja 70 metų nuo pirmojo teisėto išleidimo datos;
3. Transliuojančiųjų organizacijų teisės galioja 50 metų po pirmojo transliacijos viešo perdavimo, nepaisant to, ar ši transliacija perduota laidais, ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant perdavimą kabeliniais tinklais ir palydoviniu ryšiu.
4. Audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojo teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį audiovizualinis kūrinys (filmas) teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas, gamintojo teisės saugomos 50 metų po pirmojo tokio išleidimo arba pirmojo tokio viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau.
5. Šiame straipsnyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo sausio 1 dienos po tų metų, kada buvo juridinis faktas, kurio pagrindu pradedamas skaičiuoti terminas.
Pastaba. Straipsnis taikomas atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių teisių galiojimo terminai – 50 metų po atlikimo įrašo ir fonogramos pirmojo teisėto išleidimo arba pirmojo teisėto viešo paskelbimo – nepasibaigė iki 2013 m. lapkričio 1 d., taip pat atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių atlikimo įrašai ir fonogramos sukurti po 2013 m. lapkričio 1 d. (Nr. XII-888)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-888, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-27, i. k. 2014-05732
591 straipsnis. Atlikėjų teisė nutraukti teisių perdavimo ar suteikimo sutartis
1. Jeigu praėjus 50 metų po to, kai fonograma buvo teisėtai išleista arba neišleista fonograma buvo viešai teisėtai paskelbta, fonogramos gamintojas ar jo teisių perėmėjas neišleidžia į apyvartą pakankamo visuomenės poreikiams patenkinti parduoti skirtų fonogramų kopijų skaičiaus arba nepadaro fonogramų viešai prieinamų laidais arba bevielio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku, atlikėjas gali šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nutraukti teisių perdavimo ar suteikimo sutartį.
2. Teisių perdavimo ar suteikimo sutartis gali būti nutraukta, jeigu per vienus metus nuo atlikėjo rašytinio pranešimo apie ketinimą nutraukti sutartį išsiuntimo dienos fonogramų gamintojas ar jo teisių perėmėjas nepradeda naudoti fonogramos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais. Kai fonogramoje įrašytas kolektyvo (choro, ansamblio, orkestro ir pan.) atlikimas, teisę nutraukti teisių perdavimo ar suteikimo sutartį įgyvendina kolektyvo įgaliotas atstovas, o kai įgaliojimo nutraukti teisių perdavimo ar suteikimo sutartį nėra, – kolektyvo vadovas.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta atlikėjų teisė nutraukti teisių perdavimo ar suteikimo sutartį yra neatšaukiama. Sutartys dėl šios teisės atsisakymo negalioja.
Pastaba. Straipsnis taikomas atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių teisių galiojimo terminai – 50 metų po atlikimo įrašo ir fonogramos pirmojo teisėto išleidimo arba pirmojo teisėto viešo paskelbimo – nepasibaigė iki 2013 m. lapkričio 1 d., taip pat atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių atlikimo įrašai ir fonogramos sukurti po 2013 m. lapkričio 1 d. (Nr. XII-888)
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XII-888, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-27, i. k. 2014-05732
Papildyta nuo 2014-06-01:
592 straipsnis. Atlikėjų teisė į papildomą atlyginimą už fonogramų panaudojimą
1. Praėjus 50 metų po fonogramos teisėto išleidimo ar teisėto viešo paskelbimo, atlikėjai turi teisę kasmet gauti papildomą atlyginimą iš fonogramų gamintojų ar jų teisių perėmėjų už savo atlikimo įrašų, užfiksuotų fonogramose, atgaminimą, platinimą ir padarymą viešai prieinamų laidais arba bevielio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku, jeigu atlikėjų ir fonogramų gamintojų sudarytose teisių perdavimo ar suteikimo sutartyse buvo numatytas tik vienkartinis atlyginimas atlikėjams už teisių perdavimą ar suteikimą fonogramų gamintojams.
2. Atlikėjams skirtam papildomam atlyginimui mokėti fonogramų gamintojai ar jų teisių perėmėjai kasmet skiria 20 procentų kasmetinių pajamų, kurias fonogramų gamintojai ar jų teisių perėmėjai gavo už fonogramų panaudojimą šio straipsnio 1 dalyje numatytais būdais ankstesniais metais negu tie, kuriais mokamas šis kasmetinis papildomas atlyginimas. Kasmetinio papildomo atlyginimo skaičiavimui ir mokėjimui neturi įtakos jokie fonogramų gamintojo ar jo teisių perėmėjo ir atlikėjo numatyti mokėjimai avansu ar atskaitymai pagal atlikėjo ir fonogramų gamintojo sutartį dėl fonogramoje įrašyto atlikimo įrašo naudojimo. Fonogramų gamintojai ar jų teisių perėmėjai turi suteikti atlikėjams pastarųjų rašytiniu prašymu informaciją, kuri gali būti reikalinga siekiant gauti kasmetinį papildomą atlyginimą.
3. Atlikėjams skirtą papildomą atlyginimą fonogramų gamintojai ar jų teisių perėmėjai moka vieną kartą per metus, pasibaigus metams, kuriais atitinkami fonogramose įrašyti atlikimo įrašai buvo panaudoti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Šį atlyginimą surenka, paskirsto ir atlikėjams sumoka Vyriausybės įgaliotos institucijos paskirta atsakinga kolektyvinio administravimo organizacija. Atlikėjams skirto papildomo atlyginimo surinkimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta atlikėjų teisė į papildomą atlyginimą yra neatšaukiama. Sutartys dėl šios teisės atsisakymo negalioja.
Pastaba. Straipsnis taikomas atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių teisių galiojimo terminai – 50 metų po atlikimo įrašo ir fonogramos pirmojo teisėto išleidimo arba pirmojo teisėto viešo paskelbimo – nepasibaigė iki 2013 m. lapkričio 1 d., taip pat atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių atlikimo įrašai ir fonogramos sukurti po 2013 m. lapkričio 1 d. (Nr. XII-888)
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XII-888, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-27, i. k. 2014-05732
60 straipsnis. Turtinių teisių perdavimas ir licencijų suteikimas
1. Šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nurodytos atlikėjų turtinės teisės gali būti perduodamos pagal sutartį, paveldėjimo tvarka ar kita įstatymų nustatyta tvarka.
2. Fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų turtinės teisės gali būti perduodamos pagal sutartį ar kita įstatymų nustatyta tvarka.
3. Atlikėjai, fonogramų gamintojai, transliuojančiosios organizacijos ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojai turtines teises į gretutinių teisių objektus gali suteikti pagal licencinę sutartį.
4. Sutartims dėl gretutinių turtinių teisių perdavimo ir licencinėms sutartims dėl turtinių teisių suteikimo taikomos mutatis mutandis šio Įstatymo 38–46, 48 ir 50 straipsnių nuostatos.
5. Kai kūrinį atlieka kolektyvas (choras, ansamblis, orkestras, aktorių grupė ir pan.), sutartis dėl atlikėjų turtinių teisių perdavimo ar licencijos suteikimo sudaro kolektyvo įgaliotas atstovas. Kai tokio įgaliojimo nėra, sutartį gali sudaryti kolektyvo vadovas.
IV SKYRIUS
DUOMENŲ BAZIŲ GAMINTOJŲ TEISĖS
(SUI GENERIS TEISĖS)
61 straipsnis. Duomenų bazių gamintojų teisės
1. Duomenų bazės gamintojas, kuris įrodo, kad parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, turi teisę uždrausti šiuos veiksmus:
1) bet kokiu būdu ar forma visam laikui ar laikinai perkelti visą duomenų bazės turinį ar esminę jo dalį į kitą laikmeną;
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos duomenų bazių gamintojų teisės gali būti perduodamos kitiems asmenims pagal sutartį, paveldėjimo tvarka ar kita įstatymų nustatyta tvarka.
3. Duomenų bazių gamintojų teisės saugomos nepažeidžiant autorių teisių į duomenų bazės sudarymą ir autorių teisių bei gretutinių teisių į kūrinius ir gretutinių teisių objektus, kurie sudaro duomenų bazės turinį.
4. Teisė platinti duomenų bazės egzempliorius, išskyrus teisę nuomoti, Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) į duomenų bazės gamintojo arba jo leidimu Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje parduotus ar kitu būdu perduotus nuosavybėn ir komercinėje apyvartoje teisėtai esančius duomenų bazės egzempliorius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
62 straipsnis. Duomenų bazės teisėtų naudotojų teisės ir pareigos
1. Duomenų bazės, kuri teisėtai bet kuriuo būdu tapo viešai prieinama, gamintojas negali kliudyti teisėtiems duomenų bazės naudotojams perkelti į kitas laikmenas ar naujai panaudoti bet kokiais tikslais nedideles (vertinant kokybiniu ir (ar) kiekybiniu požiūriu) duomenų bazės turinio dalis.
2. Jeigu teisėtas naudotojas turi teisę panaudoti tik tam tikras duomenų bazės dalis, šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tik toms duomenų bazės dalims.
3. Duomenų bazės, kuri teisėtai bet kuriuo būdu tapo viešai prieinama, teisėtas naudotojas neturi teisės atlikti veiksmus, kurie prieštarautų įprastam duomenų bazės naudojimui arba pažeistų duomenų bazės gamintojo teisėtus interesus.
4. Duomenų bazės, kuri teisėtai bet kuriuo būdu tapo viešai prieinama, teisėtas naudotojas privalo nepažeisti autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų teisių į kūrinius ir gretutinių teisių objektus, kurie sudaro duomenų bazės turinį.
63 straipsnis. Duomenų bazių gamintojų teisių apribojimai
1. Duomenų bazės, kuri bet kuriuo būdu tapo viešai prieinama, teisėtas naudotojas turi teisę be duomenų bazės gamintojo leidimo perkelti ar naujai panaudoti didesnę jos turinio dalį, kai:
2) duomenų bazės dalis pateikiama kaip pavyzdys mokymo ar įvairių sričių mokslinio tyrimo tikslais, jeigu yra nurodomas jos šaltinis ir naudojimą pateisina siekiamas nekomercinis tikslas;
64 straipsnis. Duomenų bazių apsaugos galiojimo terminai
1. Šio Įstatymo 61 straipsnyje nurodytos duomenų bazių gamintojų teisės saugomos 15 metų po duomenų bazės sudarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį duomenų bazė kuriuo nors būdu tapo viešai prieinama, duomenų bazių gamintojų teisės saugomos 15 metų po duomenų bazės viešo paskelbimo datos.
2. Bet koks kokybiškai ir kiekybiškai įvertintas esminis duomenų bazės turinio pakeitimas, įskaitant pakeitimus dėl vėlesnių papildymų, išbraukimų ir pataisų, kuriuos galima laikyti kokybiškai ir kiekybiškai įvertintomis naujomis esminėmis investicijomis, suteikia teisę duomenų bazei taikyti naują apsaugos galiojimo terminą.
V SKYRIUS
KOLEKTYVINIS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ADMINISTRAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
65 straipsnis. Kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo taikymo sritis
1. Kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas (toliau – kolektyvinis administravimas) gali būti taikomas šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:
2) kūrinių ir gretutinių teisių objektų transliavimui, retransliavimui, kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką);
3) kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimui ir padarymui viešai prieinamų kompiuterių tinklais (įskaitant internetinių muzikos paslaugų teikimą);
5) muzikos ir literatūros kūrinių atgaminimui garso įrašais (fonogramoms), literatūros, muzikos ir kitų meno kūrinių atgaminimui audiovizualiniais įrašais (audiovizualiniams kūriniams);
6) kūrinių, gretutinių teisių objektų ar jų kopijų nuomai ir panaudai, išskyrus kompiuterių programas ir duomenų bazes;
7) dailės ir taikomojo meno kūrinių, fotografijų, schemų ir brėžinių atgaminimui (reprodukcijoms) leidiniuose ir reklaminėje medžiagoje;
2. Kolektyvinis administravimas privalomai taikomas šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:
1) kūrinių ir gretutinių teisių objektų kabelinei retransliacijai, išskyrus atvejus, kai tai yra pačių kabelinės retransliacijos operatorių programos;
2) fonogramų, išleistų komerciniais tikslais transliavimui, retransliavimui ir kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką);
3) kūrinių atgaminimui reprografijos būdu (bet kokiu fotokopijavimo būdu ar naudojant kitus panašaus pobūdžio procesus, kai atgaminama popieriuje ar kitoje panašioje laikmenoje);
3. Tuo atveju, kai autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas nėra suteikęs įgaliojimų jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai administruoti jo išimtinę teisę leisti kūrinio ar gretutinių teisių objekto retransliaciją, laikoma, kad tokius įgaliojimus turi kolektyvinio administravimo organizacija, Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojanti tokio pobūdžio teises. Toks autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas turi tokias pačias teises ir įsipareigojimus pagal retransliacijos operatorių ir kolektyvinio administravimo organizacijos sudarytas sutartis kaip ir kiti teisių subjektai, kurie yra suteikę tai kolektyvinio administravimo organizacijai tokius įgaliojimus. Jeigu išimtines teises į kūrinių ar gretutinių teisių objektų retransliaciją Lietuvos Respublikoje administruoja daugiau negu viena kolektyvinio administravimo organizacija, autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas gali pasirinkti, kuri iš jų bus laikoma įgaliota kolektyviai administruoti jo teises į kūrinių ar gretutinių teisių objektų kabelinį retransliavimą, pateikdamas pasirinktai kolektyvinio administravimo organizacijai rašytinį laisvos formos prašymą sudaryti sutartį dėl jo teisių kolektyvinio administravimo. Jeigu per trejų metų laikotarpį teisių subjektas nepasirenka kolektyvinio administravimo organizacijos, kuri bus įgaliota administruoti jo teises į kūrinių ar gretutinių teisių objektų kabelinę retransliaciją, tokią įgaliotą kolektyvinio administravimo organizaciją skiria Vyriausybės įgaliota institucija.
66 straipsnis. Kolektyvinio administravimo subjektai
1. Kolektyvinio administravimo subjektais laikomi:
1) Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos ekonominės erdvės valstybėse (toliau šiame skyriuje – valstybės narės) įsteigtos kolektyvinio administravimo organizacijos;
2) Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse įsteigti kolektyvinio administravimo nepriklausomi subjektai;
2. Šio skyriaus pirmojo, antrojo, trečiojo, ketvirtojo, penktojo ir septintojo skirsnių nuostatos (išskyrus šio Įstatymo 7228 straipsnio 2 dalies 4, 5, 6 punktų nuostatas ir 7230 straipsnio 2 dalies nuostatas) taikomos visoms kolektyvinio administravimo organizacijoms.
3. Šio skyriaus šeštojo skirsnio nuostatos, šio Įstatymo 7228 straipsnio 2 dalies 4, 5, 6 punktų nuostatos ir 7230 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos tik toms kolektyvinio administravimo organizacijoms, kurios administruoja autorių teises naudoti muzikos kūrinius internete daugelyje teritorijų ir teikia naudotojams kolektyviai administruojamas daugiateritores licencijas.
4. Tais atvejais, kai šio Įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje numatytas atskiras kolektyvinio administravimo funkcijas kolektyvinio administravimo organizacijų pavedimu atlieka jų valdomi ar kontroliuojami subjektai, jiems šio skyriaus nuostatos taikomos tiek, kiek jos taikomos tas funkcijas tiesiogiai atliekančioms kolektyvinio administravimo organizacijoms.
67 straipsnis. Kolektyvinio administravimo apimtis ir pagrindiniai veiklos principai
1. Kolektyvinis administravimas vykdomas pagal kolektyvinio administravimo organizacijos su kolektyviai administruojamų teisių turėtojais pasirašytas sutartis (toliau – kolektyvinio administravimo sutartys), kuriose kolektyviai administruojamų teisių turėtojai suteikia pasirinktai kolektyvinio administravimo organizacijai leidimą kolektyviai administruoti jų turimas autorių teises ar gretutines teises. Kolektyvinio administravimo organizacija negali atsisakyti administruoti kolektyviai administruojamų teisių turėtojų turimų autorių teisių ar gretutinių teisių, tam tikrų kategorijų teisių ir tam tikrų rūšių kūrinių ar gretutinių teisių objektų, jeigu jų administravimas patenka į jos veiklos sritį, išskyrus atvejus, kai kolektyvinio administravimo organizacija pateikia objektyvias ir pagrįstas atsisakymo administruoti šias teises priežastis.
2. Kolektyvinis administravimas apima šias kolektyvinio administravimo organizacijų atliekamas funkcijas:
1) kolektyviai administruojamo repertuaro licencijų naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus teikimą;
2) kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo stebėjimą, siekiant nustatyti, ar jų naudojimo būdai ir sąlygos atitinka licencinėse sutartyse numatytas sąlygas, taip pat atskleisti neteisėtus kolektyviai administruojamų kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo atvejus. Kolektyvinio administravimo organizacijos atliekamos stebėjimo funkcijos apima kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo peržiūras jų viešo atlikimo ar rodymo vietose, radijo ir televizijos programų, internetinių turinio prieigų ir kitų žiniasklaidos priemonių peržiūrą, išleistų kūrinių duomenų bazėse ir kataloguose esančios informacijos analizę;
5) kolektyviai administruojamų autorių teisių ir gretutinių teisių gynimą teisme pagal kolektyvinio administravimo organizacijų savarankišką ieškinio teisę ir kitose institucijose be atskiro teisių turėtojų įgaliojimo;
3. Vykdydamos kolektyvinio administravimo veiklą, kolektyvinio administravimo organizacijos turi laikytis šių pagrindinių veiklos principų:
2) nustatyti kolektyviai administruojamų teisių turėtojams tik tas pareigas, kurios pagrįstai reikalingos jų teisėms ar interesams veiksmingai administruoti ir ginti;
3) taikyti kolektyviai administruojamų teisių turėtojų teisėms, kurias administruoja pagal kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartis, tokias pačias kolektyvinio administravimo sąlygas nustatydamos atlyginimo tarifus, kolektyvinio administravimo atskaitymus ir kolektyvinio administravimo pajamų paskirstymą, kokias taiko savo kolektyviai administruojamų teisių turėtojų teisėms.
ANTRASIS SKIRSNIS
KOLEKTYVINIO ADMINISTRAVIMO ORGANIZACIJOS STEIGIMAS IR VALDYMAS, KOLEKTYVIAI ADMINISTRUOJAMŲ TEISIŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR KOLEKTYVINIO ADMINISTRAVIMO ORGANIZACIJOS NARYSTĖS SĄLYGOS
68 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos steigimas
1. Kolektyvinio administravimo organizacija steigiama įstatymų numatytais pagrindais kolektyvinio administravimo organizacijos steigėjams pasirenkant įstatymų numatytą juridinio asmens teisinę formą.
2. Kolektyvinio administravimo organizacijos steigimo, registravimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarkai šio Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir pasirinktos teisinės formos juridinio asmens veiklą reglamentuojančio įstatymo nuostatoms.
69 straipsnis. Kolektyviai administruojamų teisių turėtojų teisės
1. Kolektyviai administruojamų teisių turėtojai, sudarydami su pasirinkta kolektyvinio administravimo organizacija kolektyvinio administravimo sutartį, turi teisę:
1) suteikti leidimą administruoti visas jų turimas autorių teises ar gretutines teises, tam tikrų kategorijų teises ar tam tikrų rūšių kūrinius ir gretutinių teisių objektus jų pasirinktoje teritorijoje, nepriklausomai nuo kolektyvinio administravimo organizacijos įsteigimo vietos, jos buveinės vietos arba teisių turėtojo gyvenamosios vietos ar buveinės, kilmės šalies ar pilietybės;
2) numatyti sutartyje galimybę savarankiškai (ne kolektyvinio administravimo būdu) teikti licencijas naudoti kolektyviai administruojamus kūrinius ar gretutinių teisių objektus nekomerciniais tikslais;
3) šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka panaikinti kolektyvinio administravimo organizacijai suteiktą leidimą administruoti visas jų turimas autorių teises ar gretutines teises, savo pasirinkimu atšaukti leidimą administruoti tam tikrų kategorijų teises ar tam tikrų rūšių kūrinius ir gretutinių teisių objektus jų pasirinktoje teritorijoje.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kolektyviai administruojamų teisių turėtojų teisės, jų įgyvendinimo sąlygos ir tvarka turi būti išdėstytos kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose arba narystės sąlygose. Kolektyvinio administravimo organizacija iki kolektyvinio administravimo sutarties sudarymo turi informuoti teisių turėtoją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas kolektyviai administruojamų teisių turėtojų teises ir šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytas jų įgyvendinimo sąlygas.
3. Įgyvendindami šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą teisę panaikinti suteiktą leidimą administruoti visas jų turimas autorių teises ar gretutines teises arba atšaukti leidimą administruoti pasirinktas teises, tam tikrų kategorijų teises ir tam tikrų rūšių kūrinius ar gretutinių teisių objektus jų pasirinktoje teritorijoje, kolektyviai administruojamų teisių turėtojai prieš 6 mėnesius iki leidimo administruoti šias teises panaikinimo arba atšaukimo turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai laisvos formos pranešimą, kuriame turi būti nurodytos pagrįstos leidimo administruoti šias teises panaikinimo ar atšaukimo priežastys. Kolektyvinio administravimo organizacija gali nutarti, kad kolektyvinio administravimo organizacijai suteikto leidimo panaikinimas ar atšaukimas įsigalioja tik pasibaigus finansiniams metams.
4. Jeigu kolektyvinio administravimo organizacija turi kolektyviai administruojamų teisių turėtojui mokėtinų sumų, surinktų už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą pagal kolektyvinio administravimo organizacijos licenciją, suteiktą iki leidimo kolektyviai administruoti teises panaikinimo ar leidimo administruoti pasirinktas arba tam tikrų kategorijų teises atšaukimo, teisių turėtojo teisės, numatytos šio Įstatymo 727, 728, 729, 7215, 7217, 7224 ir 7227 straipsniuose, lieka galioti iki leidimo kolektyviai administruoti teises panaikinimo ar leidimo administruoti pasirinktas arba tam tikrų kategorijų teises atšaukimo įsigaliojimo.
5. Kolektyvinio administravimo organizacija, kuriai buvo panaikintas leidimas administruoti visas teises ar atšauktas leidimas administruoti pasirinktas arba tam tikrų kategorijų teises, negali reikalauti, kad teisių turėtojas suteiktų leidimą administruoti tas teises ar jų dalį kitai kolektyvinio administravimo organizacijai ar kitaip riboti teisių turėtojų galimybes pasirinkti šiame Įstatyme numatytus teisių įgyvendinimo būdus.
70 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijų narystės sąlygos
1. Kolektyvinio administravimo organizacija priima į kolektyvinio administravimo organizacijos narius kolektyviai administruojamų teisių turėtojus ir jiems atstovaujančius asmenis, taip pat kitas kolektyvinio administravimo organizacijas ir teisių turėtojų asociacijas, jeigu jie atitinka narystės reikalavimus, grindžiamus objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais. Narystės reikalavimai ir kriterijai turi būti numatyti kolektyvinio administravimo įstatuose ar narystės sąlygose ir skelbiami viešai kolektyvinio administravimo organizacijos interneto svetainėje.
2. Tais atvejais, kai kolektyvinio administravimo organizacija atsisako priimti į kolektyvinio administravimo organizacijos narius kolektyviai administruojamų teisių turėtojus ar kitus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus, jiems turi būti pateikiamos aiškios kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose ar narystės sąlygose numatytos priežastys, dėl kurių buvo priimtas toks kolektyvinio administravimo organizacijos sprendimas.
3. Kolektyvinio administravimo organizacija turi užtikrinti:
1) kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose numatytą tinkamą ir veiksmingą visų kolektyvinio administravimo organizacijos narių dalyvavimo kolektyvinio administravimo organizacijos sprendimų priėmimo procese tvarką, pagal kurią priimant sprendimus įvairių kategorijų nariams turi būti atstovaujama atsižvelgiant į teisingo ir proporcingo atstovavimo skirtingų kategorijų nariams (pagal turimas autorių teises ir (ar) gretutines teises) principą;
2) galimybę kolektyvinio administravimo organizacijos nariams bendrauti su kolektyvinio administravimo organizacija elektroninėmis priemonėmis kolektyviai administruojamų teisių įgyvendinimo ir gynimo klausimais, taip pat siekiant įgyvendinti kitas su naryste kolektyvinio administravimo organizacijoje susijusias kolektyvinio administravimo organizacijos narių teises;
71 straipsnis. Kolektyviai administruojamų teisių turėtojų, kurie nėra kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, teisės
1. Kolektyvinio administravimo organizacijos ir kolektyviai administruojamų teisių turėtojų, kurie nėra kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, santykiams, atsirandantiems pagal kolektyvinio administravimo sutartis, įskaitant kolektyvinio administravimo dvišales ir daugiašales sutartis su užsienio kolektyvinio administravimo organizacijomis, taikomos šio Įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 7217 straipsnio, 7225straipsnio 3 dalies ir 7227 straipsnio nuostatos.
2. Kolektyviai administruodama šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kolektyviai administruojamų teisių turėtojų teises, kolektyvinio administravimo organizacija turi taikyti tokias pačias sąlygas, kokios taikomos kolektyviai administruojant teisių turėtojų – kolektyvinio administravimo organizacijos narių teises. Kolektyvinio administravimo organizacijos turi sudaryti sąlygas šiems kolektyviai administruojamų teisių turėtojams ar jų atstovams reguliariai gauti informaciją apie jų teisių kolektyvinį administravimą (kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo sąlygas, kolektyvinio administravimo pajamas) ir kitą informaciją, susijusią su jų teisių kolektyviniu administravimu.
72 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos organai
1. Kolektyvinio administravimo organizacijoje turi būti šie organai:
1) visuotinis kolektyvinio administravimo organizacijos narių susirinkimas (toliau – visuotinis narių susirinkimas) ar kitas organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises;
721 straipsnis. Visuotinis narių susirinkimas
1. Visuotinis narių susirinkimas yra kolektyvinio administravimo organizacijos organas, kurio veikloje dalyvauja ir savo balsavimo teisėmis naudojasi kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, neatsižvelgiant į organizacijos teisinę formą, narystės trukmę, gaunamas kolektyvinio teisių administravimo pajamas. Visuotinio narių susirinkimo įgaliojimus gali vykdyti atstovų, kuriuos kas ketveri metai renka kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, susirinkimas (toliau šiame straipsnyje – atstovų susirinkimas), su sąlyga, kad visuotinio narių susirinkimo teises (įgaliojimus) turintis atstovų susirinkimas užtikrins tinkamą ir veiksmingą narių dalyvavimą kolektyvinio administravimo organizacijos sprendimų priėmimo procese ir teisingą bei proporcingą atstovavimą įvairių kategorijų nariams, atsižvelgiant į teisingo ir proporcingo atstovavimo skirtingų kategorijų nariams (pagal turimas autorių teises ir (ar) gretutines teises) principą.
2. Visuotinis narių susirinkimas (atstovų susirinkimas):
1) priima sprendimus dėl kolektyvinio administravimo organizacijos įstatų ir narystės sąlygų pakeitimų;
2) skiria (renka) ir atšaukia valdymo organų narius, vertina jų veiklos rezultatus, tvirtina jų atlyginimus, kitas pinigines ir nepinigines išmokas, išskyrus atvejus, kai įgaliojimai priimti tokius sprendimus įstatuose numatyti priežiūros funkciją atliekančiam organui;
3) nustato licencijų naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus teikimo ir atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą mokėjimo sąlygas;
4) nustato kolektyvinio administravimo organizacijos taikomų atlyginimo tarifų (įskaitant atlyginimo tarifų nuolaidas) patvirtinimo bendrąsias sąlygas (išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus);
5) tvirtina kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinų sumų paskirstymo tvarkos aprašą ir teisių turėtojams nepaskirstomų sumų panaudojimo tvarkos aprašą, priima sprendimus dėl nepaskirstomų sumų panaudojimo;
6) tvirtina kolektyvinio administravimo atskaitymų tvarkos aprašą ir nustato kolektyvinio administravimo atskaitymų dydžius, taip pat tvirtina kitų (ne kolektyvinio administravimo) atskaitymų iš kolektyvinio administravimo pajamų ir bet kurių pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, įskaitant atskaitymų kolektyviai administruojamų teisių turėtojų socialinėms, kultūros ar švietimo paslaugų reikmėms, tvarkos aprašą;
7) tvirtina bendrosios investicijų valdymo tvarkos, taikomos kolektyvinio administravimo pajamoms ir bet kurioms pajamoms, gautoms iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, aprašą (toliau – bendrosios investicijų valdymo tvarkos aprašas);
10) priima sprendimus dėl kitų juridinių asmenų steigimo, kitų įmonių, jų akcijų arba teisių įsigijimo patvirtinimo, taip pat sprendimus dėl kolektyvinio administravimo organizacijos reorganizavimo (jungimo ar skaidymo) ar likvidavimo;
11) svarsto pasiūlymus ir priima sprendimus dėl paskolų ėmimo, paskolų teikimo ir jų laidavimo patvirtinimo;
12) priima sprendimus dėl auditoriaus ar audito įmonės šio Įstatymo 7219 straipsnio 4 dalyje numatytam auditui atlikti paskyrimo ir atšaukimo;
13) tvirtina kolektyvinio administravimo organizacijos metinę skaidrumo ataskaitą, kurioje teikiama informacija pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą skaidrumo ataskaitai būtinos informacijos sąrašą;
14) tvirtina kolektyvinio administravimo organizacijoje taikomos į valdymo organą paskirtų ar išrinktų asmenų interesų deklaravimo tvarkos aprašą (toliau – interesų deklaravimo tvarkos aprašas) ir skundų nagrinėjimo tvarkos aprašą;
3. Kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose gali būti numatyta, kad visuotinio narių susirinkimo sprendimu šio straipsnio 2 dalies 8, 9, 10 ir 11 punktuose numatytos visuotinio narių susirinkimo funkcijos gali būti perduotos priežiūros funkciją atliekančiam organui.
4. Visuotinis narių susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Visuotinio narių susirinkimo sušaukimo tvarką, kvorumą ir sprendimų priėmimo tvarką nustato kolektyvinio administravimo organizacijos pasirinktą teisinę formą reglamentuojantis įstatymas ir kolektyvinio administravimo organizacijos įstatai.
722 straipsnis. Atstovavimas kolektyvinio administravimo organizacijos nariams visuotiniame narių susirinkime ir balsavimo teisės perleidimas
1. Kiekvienas kolektyvinio administravimo organizacijos narys turi teisę įstatymų nustatyta tvarka įgalioti kitą asmenį (atstovą) jo vardu dalyvauti ir balsuoti visuotiniame narių susirinkime, jeigu dėl tokio įgaliojimo nekyla interesų konfliktų.
2. Įgaliojimas galioja tik vienam visuotiniam narių susirinkimui. Atstovas gali atstovauti tik vienam jį įgaliojusiam kolektyvinio administravimo organizacijos nariui. Visuotiniame narių susirinkime atstovas naudojasi tokiomis pačiomis teisėmis, kokias turėtų jį įgaliojęs narys. Atstovas balsuoja laikydamasis jį įgaliojusio nario nurodymų.
723 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos valdymo organo pareigos ir asmenų, paskirtų ar išrinktų į valdymo organą, interesų deklaravimas
1. Kolektyvinio administravimo organizacijos valdymo organas turi nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo pareigas, taikydamas patikimas administracines, apskaitos ir vidaus kontrolės procedūras.
2. Šio Įstatymo 721 straipsnio 2 dalies 14 punkte nurodytame interesų deklaravimo tvarkos apraše turi būti numatyti valdymo organui taikomi reikalavimai, kurie leistų išvengti valdymo organo ir kolektyviai administruojamų teisių turėtojų interesų konfliktų, taip pat nustatytos procedūros, kurios leistų valdyti, stebėti ir atskleisti esamus ar galimus interesų konfliktus, siekiant išvengti jų neigiamo poveikio kolektyvinio administravimo organizacijos atstovaujamų teisių turėtojų kolektyviniams interesams.
3. Į kolektyvinio administravimo organizacijos valdymo organą paskirti ar išrinkti fiziniai asmenys, remdamiesi interesų deklaravimo tvarkos aprašu, turi pateikti visuotiniam narių susirinkimui metinę individualią interesų deklaraciją, kurioje turi būti nurodoma informacija apie:
1) asmeninių interesų ir kolektyviai administruojamų teisių turėtojų interesų faktinius arba galimus konfliktus;
2) praėjusiais finansiniais metais iš kolektyvinio administravimo organizacijos gautą atlyginimą, kitas pinigines ar nepinigines išmokas;
3) praėjusiais finansiniais metais kolektyvinio administravimo organizacijos jiems, kaip teisių turėtojams, išmokėtas kolektyvinio administravimo pajamas;
724 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos valdymo priežiūra
1. Kolektyvinio administravimo organizacijos valdymo priežiūrą užtikrina kolektyvinio administravimo organizacijos priežiūros organas (stebėtojų taryba, revizijos komisija ar kt.), kuris prižiūri, kaip veikia ir savo pareigas atlieka kolektyvinio administravimo organizacijos vienasmenis ar kolegialus valdymo organas.
2. Kolektyvinio administravimo organizacijos priežiūros organo sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose, atsižvelgiant į teisingo ir proporcingo atstovavimo skirtingų kategorijų kolektyvinio administravimo organizacijos nariams (pagal turimas autorių teises ir (ar) gretutines teises) principą.
3. Priežiūros organo darbas organizuojamas posėdžiuose, kurie šaukiami reguliariai kolektyvinio administravimo organizacijos įstatuose nustatyta tvarka. Priežiūros organo funkcijas nustato kolektyvinio administravimo organizacijos įstatai ir visuotinis narių susirinkimas.
4. Priežiūros organas ne rečiau kaip kartą per metus visuotiniam narių susirinkimui teikia veiklos ataskaitą. Kiekvienas priežiūros organo narys visuotiniam narių susirinkimui pateikia metinę individualią interesų deklaraciją, kurioje turi būti pateikta šio Įstatymo 723 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija.
TREČIASIS SKIRSNIS
KOLEKTYVINIO ADMINISTRAVIMO ORGANIZACIJOS PAJAMŲ IR TURTO ADMINISTRAVIMAS
725 straipsnis. Kolektyvinio administravimo pajamų administravimas
1. Kolektyvinio administravimo organizacija, įgyvendindama šio Įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatytas kolektyvinio administravimo funkcijas, turi užtikrinti kruopštų ir skaidrų kolektyvinio administravimo pajamų surinkimą, teisių turėtojams mokėtinų sumų paskirstymą ir išmokėjimą.
2. Kolektyvinio administravimo organizacija turi:
1) atskiroje banko sąskaitoje laikyti lėšas, gautas kaip kolektyvinio administravimo pajamas ir pajamas iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų;
3. Kolektyvinio administravimo organizacija negali naudoti kolektyvinio administravimo pajamų ir pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, kitiems tikslams negu šių pajamų paskirstymas ir išmokėjimas kolektyviai administruojamų teisių turėtojams, išskyrus atvejus, kai kolektyvinio administravimo organizacijai šio Įstatymo 721 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta tvarka leidžiama atskaityti kolektyvinio administravimo atskaitymus arba naudoti kolektyvinio administravimo pajamas ar pajamas, gautas iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, šio Įstatymo 721 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta tvarka.
726 straipsnis. Kolektyvinio administravimo pajamų ir turto investavimas
1. Kolektyvinio administravimo organizacija, investuodama kolektyvinio administravimo pajamas ir pajamas, gautas iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, kitą finansinį ar materialųjį turtą, turi vadovautis šio Įstatymo 721 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu bendrosios investicijų valdymo tvarkos aprašu ir 721 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu kolektyvinio administravimo veiklos rizikos valdymo tvarkos aprašu.
2. Bendrosios investicijų valdymo tvarkos apraše turi būti užtikrinti teisių turėtojų interesai, kurie įgyvendinami vadovaujantis šiais reikalavimais:
1) jeigu investuojant gali kilti interesų konfliktas tarp kolektyvinio administravimo organizaciją valdančių asmenų ir kolektyviai administruojamų teisių turėtojų, investavimo objektai turi būti pasirenkami atsižvelgiant vien tik į kolektyviai administruojamų teisių turėtojų interesus;
2) investicijų portfelis (finansinis ir materialusis (kilnojamasis ir nekilnojamasis) turtas) turi būti valdomas laikantis saugumo, likvidumo ir pelningumo principų. Investavimo strategija turi būti diversifikuota taip, kad būtų išvengta per didelio pasitikėjimo kuriais nors konkrečiais investavimo objektais.
727 straipsnis. Kolektyvinio administravimo atskaitymai ir kiti atskaitymai
1. Kolektyvinio administravimo organizacija, prieš sudarydama kolektyvinio administravimo sutartį su teisių turėtoju, turi pateikti teisių turėtojui išsamią informaciją apie kolektyvinio administravimo organizacijoje taikomus kolektyvinio administravimo atskaitymus ir kitus atskaitymus (pavyzdžiui, socialinėms, kultūros arba švietimo paslaugų reikmėms) iš kolektyvinio administravimo pajamų ir bet kurių kitų pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti atskaitymai turi būti pagrįsti ir nustatyti remiantis kolektyvinio administravimo organizacijos teisių turėtojams teikiamų kolektyvinio administravimo paslaugų ir šio Įstatymo 728 straipsnyje numatytų socialinių, kultūros ar švietimo reikmių, jeigu kolektyvinio administravimo organizacija finansuoja tokių reikmių paslaugas, objektyviais vertinimo kriterijais.
3. Kolektyvinio administravimo atskaitymai neturi viršyti pagrįstų ir dokumentais patvirtintų sąnaudų, kolektyvinio administravimo organizacijos patirtų administruojant autorių teises ar gretutines teises. Kolektyvinio administravimo atskaitymams taikomus jų naudojimo ir skaidrumo reikalavimus kolektyvinio administravimo organizacija turi taikyti visiems kitiems atskaitymams, daromiems siekiant padengti kolektyvinio administravimo sąnaudas.
728 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos atskaitymai socialinių, kultūros ar švietimo paslaugų reikmėms
1. Kolektyvinio administravimo organizacija gali finansuoti kolektyviai administruojamų teisių turėtojų socialinių, kultūros arba švietimo paslaugų reikmes, nustatydama tam tikslui atskaitymus iš kolektyvinio administravimo pajamų ar iš bet kurių pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų.
729 straipsnis. Kolektyvinio administravimo pajamų paskirstymas ir išmokėjimas
1. Nepažeisdama šio Įstatymo 7211 straipsnio 3 dalies ir 7224 straipsnio nuostatų bei vadovaudamasi šio Įstatymo 721 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinų sumų paskirstymo tvarkos aprašu, kolektyvinio administravimo organizacija turi reguliariai, kruopščiai, kiek įmanoma tiksliai ir proporcingai, atsižvelgdama į kūrinių ir gretutinių teisių objektų faktinį naudojimą, paskirstyti kolektyvinio administravimo pajamas ir išmokėti kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinas sumas.
2. Kolektyvinio administravimo organizacija, taip pat jos narės kolektyvinio administravimo organizacijos turi paskirstyti kolektyvinio administravimo pajamas ir išmokėti teisių turėtojams mokėtinas sumas ne vėliau kaip per devynis mėnesius, pasibaigus finansiniams metams, kuriais buvo surinktos kolektyvinio teisių administravimo pajamos, išskyrus atvejus, kai kolektyvinio administravimo organizacijos neturi galimybės laikytis šio termino dėl objektyvių priežasčių, susijusių su kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų pranešimais apie kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą, su tokiu panaudojimu susijusių teisių nustatymu, teisių turėtojų nustatymu ir paieška, informacijos, kuri leistų kūrinius ir gretutinių teisių objektus priskirti konkretiems teisių turėtojams, paieška.
3. Kolektyvinio administravimo organizacija, atsižvelgdama į šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, turi taikyti visas būtinas priemones kolektyviai administruojamų teisių turėtojų tapatybei ar gyvenamajai vietai arba buveinei nustatyti. Kolektyvinio administravimo organizacija turi patikrinti šio Įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytus kolektyvinio administravimo organizacijos narių registracijos duomenis, kitų turimų duomenų bazių duomenis, taip pat Lietuvos Respublikos informacinių išteklių valdymo įstatyme nurodytų registrų, žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų, kurias naudoja kolektyvinio administravimo organizacija, duomenis.
4. Kolektyvinio administravimo organizacija ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai pasibaigia šio straipsnio 2 dalyje nustatytas kolektyvinio administravimo pajamų paskirstymo ir teisių turėtojams mokėtinų sumų išmokėjimo terminas, turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijos nariams ir visoms kolektyvinio administravimo organizacijoms, su kuriomis ji yra sudariusi atstovavimo sutartis, informaciją apie kūrinius ar gretutinių teisių objektus, kurių vieno ar daugiau teisių turėtojų tapatybė ar gyvenamoji vieta arba buveinė nebuvo nustatyta. Šioje informacijoje, jeigu įmanoma, turi būti pateikti šie duomenys:
5. Jeigu kolektyvinio administravimo organizacijos taikytos priemonės, nurodytos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, nedavė rezultatų, kolektyvinio administravimo organizacija ne vėliau kaip per vienerius metus, pasibaigus šio straipsnio 4 dalyje numatytam trijų mėnesių terminui, turi viešai paskelbti informaciją apie kūrinius ar gretutinių teisių objektus, kurių teisių turėtojų nepavyko nustatyti ar surasti, nurodydama, jeigu įmanoma, šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytą informaciją apie tuos kūrinius ar gretutinių teisių objektus.
6. Kolektyvinio administravimo pajamas, kurios dėl objektyvių priežasčių, numatytų šio straipsnio 2 dalyje, nebuvo paskirstytos ir išmokėtos kolektyviai administruojamų teisių turėtojams per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, kolektyvinio administravimo organizacija turi laikyti atskiroje, nepaskirstytų kolektyvinio administravimo pajamų, sąskaitoje.
7210 straipsnis. Kolektyviai administruojamų teisių turėtojams nepaskirstomų sumų naudojimas
1. Tais atvejais, kai teisių turėtojams mokėtinų sumų neįmanoma paskirstyti ir išmokėti, nors kolektyvinio administravimo organizacija ėmėsi visų šio Įstatymo 729 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų būtinų priemonių teisių turėtojų tapatybei ar gyvenamajai vietai arba buveinei nustatyti, praėjus trejiems metams nuo finansinių metų, kuriais buvo surinktos kolektyvinio teisių administravimo pajamos, pabaigos, tos nepaskirstytos sumos laikomos teisių turėtojams nepaskirstomomis sumomis.
2. Sprendimą dėl teisių turėtojams nepaskirstomų sumų panaudojimo priima visuotinis narių susirinkimas, vadovaudamasis šio Įstatymo 721 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytame teisių turėtojams nepaskirstomų sumų panaudojimo tvarkos apraše nustatytais kriterijais. Šis sprendimas netrukdo paaiškėjusiems teisių turėtojams pareikalauti tokių sumų iš kolektyvinio administravimo organizacijos. Šiems reikalavimams taikomi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyti senaties terminai.
7211 straipsnis. Atstovavimo sutartyse numatyti kolektyvinio administravimo atskaitymai, kolektyvinio administravimo pajamų paskirstymas ir išmokėjimas
1. Kolektyvinio administravimo organizacija, administruodama teises pagal sudarytas atstovavimo sutartis, iš atstovaujamajai kolektyvinio administravimo organizacijai surinktų kolektyvinio administravimo pajamų ir bet kurių kitų pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, negali daryti jokių atskaitymų, išskyrus kolektyvinio administravimo atskaitymus. Ši nuostata netaikoma, kai atstovaujamoji kolektyvinio administravimo organizacija yra davusi aiškų leidimą dėl kitų konkrečių, atstovavimo sutartyje numatytų, atskaitymų.
2. Atstovaujančioji kolektyvinio administravimo organizacija turi reguliariai, kruopščiai, kiek įmanoma tiksliai ir proporcingai, atsižvelgdama į kūrinių ir gretutinių teisių objektų faktinį naudojimą, paskirstyti ir išmokėti atstovaujamoms kolektyvinio administravimo organizacijoms mokėtinas sumas.
3. Atstovaujančioji kolektyvinio administravimo organizacija turi paskirstyti ir išmokėti atstovaujamoms kolektyvinio administravimo organizacijoms mokėtinas sumas ne vėliau kaip per devynis mėnesius, pasibaigus finansiniams metams, kuriais buvo surinktos kolektyvinio teisių administravimo pajamos, išskyrus atvejus, kai kolektyvinio administravimo organizacija neturi galimybės laikytis šių terminų dėl objektyvių priežasčių, susijusių su kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojų pranešimais apie kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą, su tokiu panaudojimu susijusių teisių nustatymu, teisių turėtojų nustatymu ir paieška arba informacijos, kuri leistų kūrinius ir gretutinių teisių objektus priskirti konkretiems teisių turėtojams, paieška.
4. Atstovaujamoji kolektyvinio administravimo organizacija, taip pat jos narės kolektyvinio administravimo organizacijos, turi paskirstyti ir išmokėti iš atstovaujančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos gautas sumas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai kolektyvinio administravimo organizacija gavo šias sumas iš atstovaujančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos, išskyrus atvejus, kai kolektyvinio administravimo organizacija ar jos nariai, kurie yra teisių turėtojams atstovaujantys subjektai, neturi galimybės laikytis šio termino dėl objektyvių priežasčių, susijusių su kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojų pranešimais apie kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą, su tokiu panaudojimu susijusių teisių nustatymu, teisių turėtojų nustatymu ir paieška arba informacijos, kuri leistų kūrinius ir gretutinių teisių objektus priskirti konkretiems teisių turėtojams, paieška.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KOLEKTYVINIO ADMINISTRAVIMO ORGANIZACIJŲ SANTYKIAI SU KOLEKTYVIAI ADMINISTRUOJAMŲ KŪRINIŲ AR GRETUTINIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ NAUDOTOJAIS
7212 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos ir jų teikimo sąlygos
1. Kolektyvinio administravimo organizacija licenciją naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus suteikia kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojams (toliau šiame skyriuje – naudotojai), sudarydama su jais licencinę sutartį. Licencinė sutartis paprastai sudaroma prisijungimo būdu pagal kolektyvinio administravimo organizacijos standartines sąlygas. Licencinėje sutartyje turi būti nurodytos šios sąlygos:
2) kolektyviai administruojamo repertuaro apibūdinimas (tais atvejais, kai suteikiama licencija naudoti konkretų kūrinį ar gretutinių teisių objektą, nurodomas kūrinio ar gretutinių teisių objekto pavadinimas);
4) įpareigojimai dėl naudotojo teiktinų pranešimų apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą ir pranešimų teikimo sąlygos;
2. Prašymą suteikti licenciją naudotojas turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pradžios pagal laikantis šio Įstatymo 721 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų sąlygų kolektyvinio administravimo organizacijos patvirtintą licencijų teikimo tvarkos aprašą (toliau šiame skyriuje – licencijų teikimo tvarkos aprašas). Licencijų teikimo tvarkos apraše turi būti numatytos aiškios, objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais pagrįstos standartinės licencijų teikimo sąlygos. Kolektyvinio administravimo organizacija prašymą pateikusiems naudotojams turi sudaryti sąlygas susipažinti su kolektyviai administruojamu repertuaru. Naudotojas turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai informaciją apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo būdus ir komercinės veiklos sritį ar tikslus, kuriems bus naudojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai, taip pat kitą informaciją, kuri gali būti svarbi sudarant licencinę sutartį.
3. Kolektyvinio administravimo organizacija, gavusi naudotojo prašymą suteikti licenciją, be pagrįstos priežasties nedelsdama (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią buvo gautas naudotojo prašymas) licencijų teikimo tvarkos apraše nustatyta forma akceptuoja naudotojo prašymą, suteikdama naudotojui licenciją naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus, arba, jeigu naudotojas nepateikė visos informacijos, būtinos licencijai suteikti, nurodo naudotojui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kolektyvinio administravimo organizacijos pranešimo gavimo pateikti reikalingą informaciją. Gavusi visą reikalingą informaciją, kolektyvinio administravimo organizacija be pagrįstos priežasties nedelsdama (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią buvo gauta visa reikalinga informacija) suteikia naudotojui licenciją.
4. Kolektyvinio administravimo organizacija gali atsisakyti suteikti licenciją, pateikdama naudotojui pagrįstą paaiškinimą apie atsisakymo suteikti licenciją priežastis, nustatytas licencijų teikimo tvarkos apraše, remdamasi šiais pagrindais:
1) kolektyvinio administravimo organizacija neturi kolektyviai administruojamame repertuare kūrinių ar gretutinių teisių objektų, kurių naudojimui prašoma suteikti licenciją;
2) kolektyviai administruojamų teisių turėtojai kolektyvinio administravimo sutartyje yra uždraudę naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus tokiais būdais ir (ar) sąlygomis, kurie yra nurodyti naudotojo pateiktame prašyme;
3) komercinės veiklos sritis ar tikslai, kuriems bus naudojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai, gali pažeisti kolektyviai administruojamų teisių turėtojų (autorių ar atlikėjų) garbę ar reputaciją;
4) naudotojas yra skolingas kolektyvinio administravimo organizacijai už kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą arba kitaip pažeidžia anksčiau suteiktos kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos sąlygas ir, prieš pateikdamas prašymą licencijai gauti, nesiėmė priemonių apmokėti pateiktą kolektyvinio administravimo organizacijos sąskaitą ir (ar) nutraukti neteisėtus veiksmus;
5) prašyme suteikti licenciją nėra informacijos apie kūrinių ar gretutinių teisių naudojimo būdus ar kitos licencijų teikimo tvarkos apraše nurodytos licencinei sutarčiai sudaryti būtinos informacijos ir šie prašymo trūkumai nebuvo pašalinti šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka gavus kolektyvinio administravimo organizacijos pranešimą.
5. Kolektyvinio administravimo organizacijos ir naudotojo (naudotojų) suderinta valia gali būti pradėtos individualios ar kolektyvinės derybos dėl licencinės sutarties sudarymo. Derybose dalyvaujančios šalys viena kitai turi pateikti visą deryboms reikalingą informaciją, vadovaudamosi sąžiningumo, teisėtumo ir protingumo principais.
6. Tais atvejais, kai kolektyvinio administravimo organizacija suteikia licenciją naudotojui, kuris internetu teikia naujos rūšies kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo paslaugą, prieinamą valstybių narių visuomenei trumpiau negu trejus metus, kolektyvinio administravimo organizacija neprivalo šių naujų internetinių paslaugų atveju sutartomis sąlygomis vadovautis kaip precedentu teikdama licenciją teikti kitas internetines paslaugas.
7. Kolektyvinio administravimo organizacija turi sudaryti sąlygas naudotojams teikti prašymus licencijai gauti elektroninėmis priemonėmis, taip pat tokiomis priemonėmis bendrauti su ja kitais licencijų teikimo, licencinės sutarties sudarymo ir kitais klausimais. Licencinėje sutartyje šalys gali numatyti galimybę naudotojui elektroninėmis priemonėmis teikti pranešimus apie licencijoje nurodytų teisių naudojimą.
7213 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos taikomi atlyginimo tarifai
1. Kolektyvinio administravimo organizacija, teikdama naudotojams licencijas naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus ir administruodama kolektyviai administruojamų pajamų surinkimą ir išieškojimą, taiko pagal šio Įstatymo 721 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas sąlygas patvirtintus atlyginimų tarifus ir galimas jų nuolaidas (išskyrus šio Įstatymo numatytais atvejais patvirtintus kompensacinių atlyginimų tarifus, taip pat atlyginimų tarifus, taikomus privalomo kolektyvinio administravimo srityse).
2. Kolektyvinio administravimo organizacijos taikomi atlyginimo tarifai turi būti pagrįsti, inter alia, atsižvelgiant į teisių naudojimo prekyboje ekonominę vertę, kūrinių ir gretutinių teisių objektų pobūdį ir naudojimo sritį, taip pat kolektyvinio administravimo organizacijos teikiamų paslaugų ekonominę vertę.
3. Šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto privalomo kolektyvinio administravimo atveju teikiant licenciją kūrinių ir gretutinių teisių objektų retransliacijai, atlyginimo, mokamo už suteiktą teisę retransliuoti kūrinius ir gretutinių teisių objektus, tarifai nustatomi kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų (retransliacijos operatorių) derybų būdu. Negalima be pagrįstos priežasties šalių derybų nutraukti, taip pat trukdyti atskiriems teisių turėtojams dalyvauti derybose. Jeigu derybų šalims nepavyksta susitarti dėl atlyginimo tarifų ir sudaryti licencinę sutartį dėl teisių į kūrinių ir gretutinių teisių objektų retransliaciją, bet kuri iš derybų šalių gali kreiptis į šio Įstatymo 7230 straipsnio 1 dalyje numatytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją ar kitą tarpininkavimo derybose (mediacijos) paslaugas teikiantį tarpininką, prašydama tarpininkauti derybose dėl atlyginimo tarifų ir licencinės sutarties sudarymo.
7214 straipsnis. Naudotojų pranešimai apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą ir pranešimų teikimo sąlygos
1. Kolektyvinio administravimo organizacijos prašymu naudotojai turi per 10 darbo dienų nuo kolektyvinio administravimo organizacijos prašymo gavimo dienos pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai pranešimą apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą (toliau – naudotojo pranešimas). Naudotojo pranešime turi būti nurodyta naudotojo turima teisinga informacija apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, kuri kolektyvinio administravimo organizacijai yra būtina jos funkcijoms atlikti (surinkti kolektyvinio administravimo pajamas, jas paskirstyti ir išmokėti kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinas sumas).
PENKTASIS SKIRSNIS
KOLEKTYVINIO ADMINISTRAVIMO ORGANIZACIJŲ VEIKLOS SKAIDRUMAS IR TEIKIAMOS ATASKAITOS
7215 straipsnis. Kolektyviai administruojamų teisių turėtojams teikiama informacija apie jų teisių administravimą
1. Kolektyvinio administravimo organizacija turi ne rečiau kaip kartą per metus kiekvienam kolektyviai administruojamų teisių turėtojui, kuriam ji priskyrė kolektyvinio administravimo pajamų arba pervedė mokėjimus, pateikti informaciją apie jo teisių administravimą tuo laikotarpiu, su kuriuo susijusi teikiama informacija. Kolektyvinio administravimo organizacijos informacijoje turi būti pateikti duomenys apie:
1) visus kolektyvinio administravimo organizacijos turimus kolektyviai administruojamų teisių turėtojo kontaktinius duomenis, kuriuos teisių turėtojas yra suteikęs kolektyvinio administravimo organizacijai naudoti nustatant jo tapatybę, gyvenamąją vietą ar buveinę;
3) teisių turėtojui sumokėtas sumas pagal administruojamų teisių kategorijas ir kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pobūdį;
4) laikotarpį, kuriuo pagal suteiktas teises buvo naudojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai, teisių turėtojui priskirtas ir sumokėtas sumas už šių kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių, susijusių su naudotojų pranešimais, numatytais šio Įstatymo 7214 straipsnyje, kolektyvinio administravimo organizacija negali pateikti šios informacijos;
6) kitus taikytus (ne kolektyvinio administravimo) atskaitymus, įskaitant kitais įstatymais numatytus valstybės administruojamus gyventojų pajamų ir kitus mokesčius, taip pat atskaitymus socialinių, kultūros arba švietimo paslaugų reikmėms;
7) visas dar neišmokėtas teisių turėtojui priskirtas kolektyvinio administravimo pajamas už bet kurį teisių administravimo laikotarpį;
2. Tais atvejais, kai kolektyvinio administravimo organizacija priskiria kolektyvinio administravimo pajamų savo nariams, kurie yra kolektyvinio administravimo subjektai, atsakingi už tokių pajamų paskirstymą atstovaujamiems teisių turėtojams, kolektyvinio administravimo organizacija turi pateikti šiems nariams informaciją, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, jeigu jie tos informacijos neturi.
3. Šio straipsnio 1 dalyje numatytą informaciją ne rečiau kaip kartą per metus šio straipsnio 2 dalyje nurodyti kolektyvinio administravimo subjektai turi pateikti kiekvienam teisių turėtojui, kuriam jie priskyrė kolektyvinio administravimo pajamų, pervedė mokėjimus tuo laikotarpiu, su kuriuo susijusi teikiama informacija.
7216 straipsnis. Atstovaujamoms kolektyvinio administravimo organizacijoms teikiama informacija
Kolektyvinio administravimo organizacija ne rečiau kaip kartą per metus elektroninėmis priemonėmis turi pateikti informaciją kolektyvinio administravimo organizacijai, kurios administruojamas teises tą laikotarpį, su kuriuo susijusi informacija, ji administravo pagal atstovavimo sutartį. Kolektyvinio administravimo organizacija atstovaujamai kolektyvinio administravimo organizacijai turi pateikti informaciją apie:
1) priskirtas kolektyvinio administravimo pajamas, kolektyvinio administravimo organizacijos sumokėtas sumas pagal kolektyviai administruojamų teisių kategorijas ir kūrinių ar gretutinių teisių objektų, teises į kuriuos ji administruoja pagal atstovavimo sutartį, naudojimo pobūdį ir visas priskirtas nesumokėtas kolektyvinio teisių administravimo pajamas už bet kurį teisių administravimo laikotarpį;
4) informaciją apie bet kurias naudotojams suteiktas ar nesuteiktas licencijas, susijusias su kūriniais ar gretutinių teisių objektais, kuriems taikoma atstovavimo sutartis;
5) visuotinio narių susirinkimo sprendimus, susijusius su teisių administravimu pagal atstovavimo sutartį;
7217 straipsnis. Informacija, teikiama esant kolektyviai administruojamų teisių turėtojų, kitų kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų prašymams
Kolektyvinio administravimo organizacija, nepažeisdama šio Įstatymo 7222 straipsnio nuostatų, gavusi pagrįstą bet kurios kolektyvinio administravimo organizacijos, kurios atstovaujamų teisių turėtojų teises administruoja pagal atstovavimo sutartį, kolektyviai administruojamo teisių turėtojo ar naudotojo prašymą, be pagrįstos priežasties nedelsdama (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai buvo gautas prašymas) turi pateikti elektroninėmis priemonėmis prašymą pateikusiai kolektyvinio administravimo organizacijai, teisių turėtojui ar naudotojui informaciją apie:
1) kolektyviai administruojamą repertuarą, tiesiogiai arba pagal atstovavimo sutartis administruojamas teises ir teritorijas, kuriose tos teisės galioja;
7218 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos informacijos viešinimas
1. Kolektyvinio administravimo organizacija turi viešai skelbti savo interneto svetainėje šią informaciją:
2) savo narystės sąlygas ir leidimo administruoti teises panaikinimo ar atšaukimo sąlygas, jeigu jos nenumatytos įstatuose;
3) kolektyvinio administravimo organizacijos patvirtintame licencijų teikimo tvarkos apraše numatytas licencinių sutarčių standartines sąlygas ir kolektyvinio administravimo organizacijos patvirtintus ar kolektyvinių derybų būdu nustatytus atlyginimų tarifus (įskaitant atlyginimų tarifų nuolaidas ir jų taikymo sąlygas);
4) kolektyvinio administravimo organizacijos kolegialaus valdymo organo ir priežiūros funkcijas atliekančio organo narių sąrašus;
7) kitų (ne kolektyvinio administravimo) atskaitymų iš kolektyvinio administravimo pajamų ir bet kurių pajamų, gautų iš investuotų kolektyvinio administravimo pajamų, įskaitant atskaitymų socialinėms, kultūros ir švietimo paslaugų reikmėms, tvarkos aprašą;
8) kolektyvinio administravimo atstovavimo sutarčių sąrašą ir kolektyvinio administravimo organizacijų, su kuriomis sudarytos atstovavimo sutartys, pavadinimus;
11) šio Įstatymo 7219 straipsnio 1 dalyje numatytą kolektyvinio administravimo organizacijos metinę skaidrumo ataskaitą (toliau – skaidrumo ataskaita), įskaitant specialiąją ataskaitą, kuri yra skaidrumo ataskaitos sudedamoji dalis;
7219 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijos skaidrumo ataskaita
1. Kiekviena kolektyvinio administravimo organizacija, neatsižvelgiant į jos teisinę formą, kiekvienais metais turi parengti skaidrumo ataskaitą, įskaitant specialiąją ataskaitą, kuri yra skaidrumo ataskaitos sudedamoji dalis, iki kitų metų rugpjūčio 31 dienos, pasibaigus finansiniams metams, už kuriuos teikiama skaidrumo ataskaita.
2. Skaidrumo ataskaitoje kolektyvinio administravimo organizacija turi pateikti su kolektyviniu administravimu susijusią kolektyvinio administravimo organizacijos apskaitos informaciją (finansines ataskaitas), veiklos ir kitą informaciją pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą skaidrumo ataskaitai būtinos informacijos sąrašą (toliau – informacijos sąrašas).
3. Specialiojoje ataskaitoje, kuri yra skaidrumo ataskaitos sudedamoji dalis, pateikiama informacija apie socialinių, kultūros ir švietimo paslaugų reikmėms šio Įstatymo 728 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitytų sumų panaudojimą. Specialiojoje ataskaitoje turi būti pateikiama informacija pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informacijos sąrašą.
4. Skaidrumo ataskaitoje pateikiama apskaitos informacija (finansinės ataskaitos) turi būti patikrinta Lietuvos Respublikos audito įstatymo nustatyta tvarka. Auditoriaus išvada dėl finansinių ataskaitų audito turi būti įtraukta į skaidrumo ataskaitą.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
KOLEKTYVIAI ADMINISTRUOJAMOS DAUGIATERITORĖS LICENCIJOS NAUDOTI MUZIKOS KŪRINIUS INTERNETE
7220 straipsnis. Kolektyviai administruojamų daugiateritorių licencijų taikymo sritis ir sąlygos
1. Visos Lietuvos Respublikos teritorijoje įsteigtos kolektyvinio administravimo organizacijos, teikdamos kolektyviai administruojamas daugiateritores licencijas (toliau – daugiateritorės licencijos) asmenims, teikiantiems vartotojams internetines muzikos paslaugas atsisiųsti muzikos kūrinių įrašus arba klausytis muzikos kūrinių įrašų srautinio duomenų siuntimo režimu ar kitais internetinės muzikos kūrinių prieigos būdais (toliau – internetinių muzikos paslaugų teikėjai), turi laikytis šio Įstatymo 7221–7226 straipsnių nuostatų.
2. Kolektyvinio administravimo organizacijų tiesiogiai ar netiesiogiai, visiškai ar iš dalies valdomų ar kontroliuojamų subjektų kolektyvinio administravimo veiklai taikomos šio skirsnio atitinkamos nuostatos, kurios būtų taikomos, jeigu šią kolektyvinio administravimo veiklą vykdytų pačios kolektyvinio administravimo organizacijos.
3. Šio Įstatymo 7221–7226 straipsnių nuostatos netaikomos kolektyvinio administravimo organizacijoms, kai jos, laikydamosi konkurencijos taisyklių, numatytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsniuose, teikia daugiateritores licencijas naudoti muzikos kūrinius internete transliuojančiosioms organizacijoms, kurios viešai skelbia savo radijo ar televizijos programas, tuo pačiu metu, kai vyksta jų transliacija ar vėliau, pasibaigus šiai transliacijai, taip pat bet kokiai kitai pačios transliuojančiosios organizacijos ar jos užsakymu sukurtai internete pateikiamai medžiagai, įskaitant jos peržiūras, papildančias pirmąją radijo ar televizijos programos transliaciją.
7221 straipsnis. Reikalavimai daugiateritores licencijas teikiančioms kolektyvinio administravimo organizacijoms
1. Kolektyvinio administravimo organizacija, teikianti daugiateritores licencijas, turi gebėti atlikti šias funkcijas:
1) elektroniniu būdu efektyviai ir skaidriai tvarkyti duomenis, reikalingus daugiateritorėms licencijoms administruoti, įskaitant duomenis, reikalingus pagal daugiateritores licencijas teikiamam kolektyviai administruojamam muzikos kūrinių repertuarui (toliau – daugiateritoris muzikos kūrinių repertuaras) nustatyti ir tvarkyti bei jo naudojimui stebėti;
2) išrašyti ir pateikti elektroniniu būdu sąskaitas už muzikos kūrinių naudojimą internetinių muzikos paslaugų teikėjams;
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytoms funkcijoms atlikti kolektyvinio administravimo organizacija turi būti kompetentinga:
1) kiek įmanoma tiksliau nustatyti kolektyviai administruojamų teisių turėtojų muzikos kūrinius ar jų dalis;
2) kiek įmanoma tiksliau nustatyti teises į kiekvieną muzikos kūrinį ar jo dalį, teisių galiojimo teritoriją ir tų kūrinių ar jų dalių teisių turėtojus, kurių teisėms kolektyvinio administravimo organizacija atstovauja;
3) taikyti tarptautinėse kolektyviai administruojamų muzikos kūrinių duomenų bazėse muzikos kūriniams suteiktus skaitmeninius identifikavimo kodus teisių turėtojams ir muzikos kūriniams nustatyti;
7222 straipsnis. Pagal daugiateritores licencijas teikiamo muzikos kūrinių repertuaro informacijos skaidrumas ir tikslumas
1. Kolektyvinio administravimo organizacija, teikianti daugiateritores licencijas, turi patvirtinti daugiateritorio muzikos kūrinių repertuaro informacijos rinkimo, tikslinimo ir teikimo tvarkos aprašą (toliau – daugiateritorio muzikos kūrinių repertuaro informacijos tvarkos aprašas), pagal kurį, gavusi pagrįstą internetinių muzikos paslaugų teikėjų ar atstovaujamų teisių turėtojų arba kitų kolektyvinio administravimo organizacijų prašymą, turi teikti jiems elektroninėmis priemonėmis naujausią informaciją, kuri leistų nustatyti kolektyvinio administravimo organizacijos administruojamą daugiateritorį muzikos kūrinių repertuarą. Tokia informacija apima:
2. Kolektyvinio administravimo organizacija gali taikyti technines ar kitas pagrįstas priemones šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos duomenų tikslumui ir vientisumui apsaugoti, jų pakartotiniam naudojimui kontroliuoti ir konfidencialiai komercinei informacijai apsaugoti.
3. Teisių turėtojai, kitos kolektyvinio administravimo organizacijos ir internetinių muzikos paslaugų teikėjai gali pagal daugiateritorio muzikos kūrinių repertuaro informacijos tvarkos aprašą pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai prašymą ištaisyti informaciją, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, ir 7221 straipsnio 2 dalyje nurodytus kolektyvinio administravimo organizacijos tvarkomus duomenis. Tokie teisių turėtojų, kolektyvinio administravimo organizacijų ir internetinių muzikos paslaugų teikėjų prašymai turi būti pagrįsti įrodymais, kad duomenys arba informacija, susijusi su jų teisėmis naudoti muzikos kūrinius internete, yra netikslūs. Kolektyvinio administravimo organizacija, gavusi pagrįstą prašymą, turi nedelsdama imtis priemonių ištaisyti duomenis ar patikslinti informaciją,
4. Kolektyvinio administravimo organizacija turi suteikti kolektyviai administruojamų teisių turėtojams, kurių muzikos kūriniai yra įtraukti į jos daugiateritorį muzikos kūrinių repertuarą, priemones elektronine forma teikti jai informaciją apie jų muzikos kūrinius, teises į tuos muzikos kūrinius ir teritorijas, kuriose teisių turėtojai suteikia leidimą kolektyvinio administravimo organizacijai administruoti jų teises.
5. Šio straipsnio 4 dalies nuostatos taip pat taikomos, kai kolektyvinio administravimo organizacija, vadovaudamasi šio Įstatymo 7225 ir 7226 straipsnių nuostatomis, kolektyviai administruoja teises ir teikia daugiateritores licencijas pagal kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartį, jeigu kitaip nenustatyta kolektyvinio administravimo organizacijų atstovavimo sutartyje.
7223 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijų santykiai su internetinių muzikos paslaugų teikėjais
1. Kolektyvinio administravimo organizacija turi stebėti, kaip internetinių muzikos paslaugų teikėjai, kuriems suteikta daugiateritorė licencija, naudoja kolektyvinio administravimo organizacijos administruojamus muzikos kūrinius, atsižvelgdami į licencinėje sutartyje numatytus muzikos kūrinių naudojimo būdus ir sąlygas.
2. Internetinių muzikos paslaugų teikėjai turi teikti kolektyvinio administravimo organizacijoms tikslią informaciją apie faktinį muzikos kūrinių naudojimą internete. Kolektyvinio administravimo organizacija turi sudaryti sąlygas internetinių muzikos paslaugų teikėjams tokią informaciją teikti elektroniniu būdu, numatydama tokiems elektroniniams duomenų mainams bent vieną pranešimų teikimo formą.
3. Kolektyvinio administravimo organizacija sąskaitas internetinių muzikos paslaugų teikėjams turi pateikti elektroniniu būdu. Atsižvelgiant į šio Įstatymo 7221 straipsnio 2 dalies nuostatas, sąskaitoje turi būti nurodyti kūriniai ar jų dalys ir jų naudojimo teisės, suteiktos daugiateritorėje licencijoje, ir faktinis muzikos kūrinių panaudojimas, kiek tai yra įmanoma pagal internetinių paslaugų teikėjo pateiktą informaciją.
4. Kolektyvinio administravimo organizacija internetinių muzikos paslaugų teikėjui turi nedelsdama (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai internetinių muzikos paslaugų teikėjas pateikė informaciją apie faktinį muzikos kūrinių naudojimą internete) pateikti tikslias sąskaitas, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma dėl priežasčių, susijusių su internetinių muzikos paslaugų teikėjo veiksmais ar neveikimu.
5. Internetinių muzikos paslaugų teikėjas kolektyvinio administravimo organizacijos nustatyta tvarka gali pareikšti pretenziją dėl sąskaitos tikslumo, įskaitant atvejus, kai internetinių muzikos paslaugų teikėjas gauna sąskaitas iš vienos ar kelių kolektyvinio administravimo organizacijų už tų pačių muzikos kūrinių naudojimą internete.
7224 straipsnis. Pagal daugiateritores licencijas surinktų kolektyvinio administravimo pajamų paskirstymas
1. Kolektyvinio administravimo organizacija nedelsdama, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai internetinių muzikos paslaugų teikėjai praneša apie faktinį muzikos kūrinių panaudojimą, turi paskirstyti pagal daugiateritores licencijas surinktas kolektyvinio administravimo pajamas, nustatydama kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinas sumas kiek įmanoma tiksliau ir proporcingai, atsižvelgdama į muzikos kūrinių faktinį naudojimą internete, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma dėl priežasčių, susijusių su internetinių paslaugų teikėjo veiksmais ar neveikimu.
2. Kolektyvinio administravimo organizacija, vykdydama mokėjimą pagal šio straipsnio 1 dalį, turi pateikti teisių turėtojams informaciją apie:
1) muzikos kūrinio naudojimo laikotarpį, už kurį teisių turėtojui paskirtos mokėtinos sumos, ir teritorijas, kuriose tas kūrinys naudotas;
2) kolektyvinio administravimo organizacijos surinktas kolektyvinio administravimo pajamas už kiekvieną suteiktą teisę naudoti muzikos kūrinius internete, kurią administruoti visiškai ar iš dalies leidimą suteikė teisių turėtojas, atskaitymus iš šių pajamų ir sumas, kurias kolektyvinio administravimo organizacija paskirstė;
3. Kai kolektyvinio administravimo organizacija, vadovaudamasi šio Įstatymo 7225 ir 7226 straipsnių nuostatomis, įgalioja kitą kolektyvinio administravimo organizaciją teikti daugiateritores licencijas, įgaliotoji kolektyvinio administravimo organizacija tiksliai ir nedelsdama, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai internetinių muzikos paslaugų teikėjai praneša apie faktinį muzikos kūrinių panaudojimą, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma dėl priežasčių, susijusių su internetinių muzikos paslaugų teikėjo veiksmais ar neveikimu, paskirsto šio straipsnio 1 dalyje nurodytas kolektyvinio administravimo pajamas ir teikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją įgaliojančiajai kolektyvinio administravimo organizacijai. Įgaliojančioji kolektyvinio administravimo organizacija yra atsakinga už tolesnį tokių pajamų paskirstymą ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos teikimą teisių turėtojams, jeigu kitaip nenustatyta kolektyvinio administravimo organizacijų atstovavimo sutartyje.
7225 straipsnis. Kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartys dėl įgaliojimo teikti daugiateritores licencijas
1. Visos kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartys dėl įgaliojimo teikti daugiateritores licencijas turi būti neišimtinės. Įgaliotoji kolektyvinio administravimo organizacija administruoja suteiktas teises ir teikia daugiateritores licencijas laikydamasi teisių turėtojų nediskriminavimo principų.
2. Kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartyje turi būti numatytos šios sąlygos:
1) pagrindinės sąlygos, kuriomis bus teikiamos daugiateritorės licencijos naudoti įgaliojančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos muzikos kūrinius internete (muzikos kūrinių naudojimo internete būdai, taikomi atlyginimo už suteiktas teises naudoti kūrinius tarifai, teikiamų daugiateritorių licencijų galiojimo terminai ir galiojimo teritorijos);
2) visos sąlygos, susijusios su teikiamų atstovavimo paslaugų kaina (kolektyvinio administravimo atskaitymai ir kiti galimi atskaitymai iš kolektyvinio administravimo pajamų, surinktų už įgaliojančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos muzikos kūrinių repertuaro naudojimą);
7226 straipsnis. Pareiga atstovauti kitai kolektyvinio administravimo organizacijai teikiant daugiateritores licencijas
1. Tais atvejais, kai kolektyvinio administravimo organizacija neteikia ir nesiūlo teikti naudotojams savo muzikos kūrinių repertuaro daugiateritorių licencijų, ji turi pateikti kitai kolektyvinio administravimo organizacijai prašymą sudaryti su ja kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartį teikti daugiateritores licencijas. Paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija turi sutikti su tokiu prašymu sudaryti atstovavimo sutartį, jeigu ji jau teikia arba siūlo teikti tos pačios kategorijos teisių vienos ar daugiau kolektyvinio administravimo organizacijų muzikos kūrinių repertuaro daugiateritores licencijas.
2. Paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija atsako prašančiajai kolektyvinio administravimo organizacijai raštu ir be pagrįstos priežasties nedelsdama (ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai buvo gautas prašymas sudaryti kolektyvinio administravimo atstovavimo sutartį).
3. Atsižvelgiant į šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija administruoja prašančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos muzikos kūrinių repertuarą tomis pačiomis sąlygomis, kokiomis ji administruoja savo pačios kolektyviai administruojamą repertuarą.
4. Paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija turi įtraukti prašančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos muzikos kūrinių repertuarą į visus savo pasiūlymus, kuriuos ji teikia internetinių muzikos paslaugų teikėjams.
5. Kolektyvinio administravimo atskaitymai už paslaugą, kurią paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija teikia prašančiajai organizacijai, neturi viršyti kolektyvinio administravimo sąnaudų, kurias pagrįstai patiria paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija.
6. Prašančioji kolektyvinio administravimo organizacija turi pateikti paprašytajai kolektyvinio administravimo organizacijai informaciją, susijusią su savo muzikos kūrinių repertuaru, kurios reikia teikiant daugiateritores licencijas. Kai informacijos nepakanka arba ji pateikta tokia forma, kuri neleidžia paprašytajai kolektyvinio administravimo organizacijai vykdyti šio skirsnio nuostatų, paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija turi teisę imti atlygį už sąnaudas, pagrįstai patirtas vykdant tuos reikalavimus, arba atsisakyti administruoti tuos muzikos kūrinius, apie kuriuos turima informacija yra nepakankama arba netinkama naudoti.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
KOLEKTYVINIO ADMINISTRAVIMO ORGANIZACIJŲ VEIKLOS UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS IR VALSTYBINĖ PRIEŽIŪRA
7227 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijoje taikoma skundų nagrinėjimo tvarka
1. Kolektyvinio administravimo organizacijos turi nustatyti savo nariams, teisių turėtojams ir atstovaujamoms kolektyvinio administravimo organizacijoms laiku ir veiksmingai taikomą skundų nagrinėjimo tvarką, kuria būtų nagrinėjami skundai, susiję su leidimais administruoti teises ir tokių leidimų panaikinimu arba atšaukimu, narystės sąlygomis, kolektyviai administruojamų teisių turėtojams mokėtinų sumų surinkimu, paskirstymu ir atskaitymų iš šių sumų bei kitais kolektyvinio administravimo klausimais.
2. Kolektyvinio administravimo organizacija į pateiktus skundus turi atsakyti raštu. Tais atvejais, kai kolektyvinio administravimo organizacija atmeta skundą kaip nepagrįstą, ji turi nurodyti skundo atmetimo priežastis.
7228 straipsnis. Valstybinė kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos priežiūra
1. Valstybinę kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos priežiūrą vykdo Vyriausybės įgaliota institucija.
2. Vykdydama kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos priežiūrą, Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:
1) sudaro, nuolat atnaujina ir viešai skelbia Lietuvos Respublikoje įsisteigusių kolektyvinio administravimo organizacijų (įskaitant Lietuvos Respublikoje įsteigtus trečiųjų šalių kolektyvinio administravimo organizacijų filialus ir atstovybes), kitose valstybėse narėse įsisteigusių, Lietuvos Respublikos teritorijoje kolektyvinio administravimo veiklą vykdančių, kolektyvinio administravimo organizacijų sąrašą, taip pat daugiateritores licencijas siūlančių ir (ar) teikiančių kolektyvinio administravimo organizacijų sąrašą (toliau – kolektyvinio administravimo organizacijų sąrašai). Kolektyvinio administravimo organizacijų sąrašuose esančią ir nuolat atnaujinamą informaciją apie Lietuvos Respublikoje įsisteigusias kolektyvinio administravimo organizacijas Vyriausybės įgaliota institucija teikia Europos Komisijai;
2) vykdo Lietuvos Respublikoje įsisteigusių kolektyvinio administravimo organizacijų (įskaitant Lietuvos Respublikoje įsteigtus trečiųjų šalių kolektyvinio administravimo organizacijų filialus ir atstovybes) ir kitose valstybėse narėse įsisteigusių, Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdančių, kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos teisėtumo ir skaidrumo stebėseną ir taiko atitinkamai šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytas priemones kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos teisėtumui ir skaidrumui užtikrinti;
3) organizuoja ir užtikrina šio Įstatymo 7230 straipsnyje numatytą ikiteisminį kolektyvinio administravimo ginčų sprendimą ir tarpininkavimą derybose;
4) rengia ir teikia Europos Komisijos reguliarioms konsultacijoms, organizuojamoms su teisių turėtojų, kolektyvinio administravimo organizacijų, naudotojų, vartotojų ir kitų suinteresuotųjų grupių atstovais, informaciją apie daugiateritorių licencijų teikimo praktiką Lietuvos Respublikoje;
5) nagrinėja, apibendrina ir viešai skelbia informaciją, susijusią su šio straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų Europos Komisijos organizuojamų konsultacijų išvadomis, taip pat su naudotojų, vartotojų, teisių turėtojų ir kitų suinteresuotų asmenų teikiama informacija apie daugiateritorių licencijų teikimo sąlygas ir plėtrą;
6) rengia ir teikia Europos Komisijai daugiateritorių licencijų teikimo veiklos ir šios veiklos plėtros ataskaitas, kuriose pateikiama informacija apie Lietuvos Respublikoje siūlomas daugiateritores licencijas, apie kolektyvinio administravimo organizacijų kompetencijos ir veiklos sąlygų atitiktį šio Įstatymo 7221–7226 straipsnių nuostatoms, taip pat informaciją apie naudotojų, vartotojų, teisių turėtojų ir kitų suinteresuotų asmenų pateiktus daugiateritorių licencijų plėtros vertinimus;
3. Kolektyvinio administravimo organizacijų nariai, teisių turėtojai, naudotojai, kolektyvinio administravimo organizacijos ir kiti suinteresuoti asmenys gali pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai apie veiklą ar aplinkybes, kurios galimai pažeidžia šiame Įstatyme nustatytus kolektyvinio administravimo veiklai taikomus reikalavimus. Šių asmenų prašymus, pranešimus ir skundus Vyriausybės įgaliota institucija nagrinėja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
4. Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, numatytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę gauti visą su kolektyvinių teisių administravimu susijusią jai reikalingą informaciją iš kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų, taip pat informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų, įmonių ir organizacijų, kuri gali būti aktuali kolektyvinio administravimo veiklos teisėtumui ir skaidrumui užtikrinti.
5. Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi šio straipsnio 3 dalyje numatytą pranešimą apie kolektyvinio administravimo organizacijos veiklą ar aplinkybes, kurios galimai pažeidžia šiame Įstatyme nustatytus kolektyvinio administravimo veiklai taikomus reikalavimus, prireikus gali atlikti kolektyvinio administravimo organizacijos su kolektyviniu administravimu susijusios veiklos patikrinimą.
6. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikoje įsisteigusios kolektyvinio administravimo organizacijos (įskaitant Lietuvos Respublikoje įsteigtus trečiųjų šalių kolektyvinio administravimo organizacijų filialus ir atstovybes) nesilaiko šiame Įstatyme kolektyvinio administravimo veiklai numatytų reikalavimų, Vyriausybės įgaliota institucija taiko veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias priemones:
1) įpareigoja ir nustato terminą per kurį kolektyvinio administravimo organizacijos turi pašalinti kolektyvinio administravimo veikloje nustatytus šio Įstatymo reikalavimų pažeidimus, ir apie priimtas priemones informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją;
2) kreipiasi į teismą dėl laikinojo pobūdžio priemonės – kolektyvinio administravimo organizacijos veiklos sustabdymo taikymo, iki bus ištaisyti kolektyvinio administravimo veiklos pažeidimai, jeigu kolektyvinio administravimo organizacija nevykdo šios dalies 1 punkte numatytų Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimų;
7. Kai Vyriausybės įgaliota institucija mano, kad kitoje valstybėje narėje įsisteigusi, Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdanti, kolektyvinio administravimo organizacija galimai nesilaiko tos valstybės narės, kurioje ji įsisteigusi, nacionalinės teisės nuostatų dėl kolektyvinio administravimo ir daugiateritorių licencijų teikimo, ji gali visą atitinkamą informaciją ir prašymą pagal kompetenciją imtis atitinkamų priemonių perduoti valstybės narės, kurioje įsisteigusi kolektyvinio administravimo organizacija, kompetentingai institucijai.
8. Vyriausybės įgaliota institucija be pagrįstos priežasties nedelsdama (ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai buvo gautas prašymas) turi atsakyti į kitos valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos pagrįstą prašymą suteikti informaciją klausimais, susijusiais su kolektyviniu administravimu, daugiateritorių licencijų teikimu ir Lietuvos Respublikos teritorijoje įsisteigusių kolektyvinio administravimo organizacijų veikla.
9. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytus klausimus Vyriausybės įgaliota institucija taip pat gali perduoti svarstyti šio straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytai ekspertų grupei.
7229 straipsnis. Ginčų sprendimas
Kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų ginčai, susiję su taikomomis ar siūlomomis kolektyvinio administravimo organizacijų licencijų teikimo sąlygomis, licencinių sutarčių pažeidimais, ir kiti ginčai, kilę dėl šiame Įstatyme nustatytų kolektyvinio administravimo nuostatų taikymo, sprendžiami teisme.
7230 straipsnis. Ikiteisminis ginčų sprendimas ir tarpininkavimas derybose
1. Kolektyvinio administravimo organizacijos, kolektyvinio administravimo organizacijų nariai, teisių turėtojai ar naudotojai visus ginčus, kilusius dėl šiame Įstatyme nustatytų kolektyvinio administravimo nuostatų taikymo, įskaitant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus ginčus dėl kolektyviai administruojamų daugiateritorių licencijų, gali perduoti spręsti Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijai (toliau – Komisija).
2. Komisija sprendžia Lietuvos Respublikos teritorijoje įsisteigusių kolektyvinio administravimo organizacijų, teikiančių ar siūlančių teikti daugiateritores licencijas, ginčus:
1) su faktiniais ar potencialiais internetinių muzikos paslaugų teikėjais – dėl šio Įstatymo 7212, 7222 ir 7223 straipsnių nuostatų taikymo;
3. Komisija taip pat atlieka šias funkcijas:
1) Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu nagrinėja su valstybine kolektyvinio administravimo veiklos priežiūra susijusius klausimus, numatytus šio Įstatymo 7228 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse, ir teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai išvadas ir pasiūlymus;
2) Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymu teikia siūlymus dėl šio Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatyto kompensacinio atlyginimo už knygų panaudą bibliotekose dydžio ir mokėjimo tvarkos;
3) kolektyvinio administravimo organizacijų ar naudotojų prašymu tarpininkauja šio Įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje numatytose kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų derybose dėl atlikėjams ir fonogramų gamintojams mokamo atlyginimo dydžio ir jo mokėjimo sąlygų kolektyviai administruojant šio Įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę į atlyginimą už fonogramų transliavimą ir viešą paskelbimą;
4) kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų suderintu prašymu tarpininkauja šio Įstatymo 7212 straipsnio 5 dalyje numatytose individualiose ar kolektyvinėse derybose dėl licencinių sutarčių sudarymo;
5) šio Įstatymo 7213 straipsnio 3 dalyje numatytomis sąlygomis tarpininkauja derybose dėl teisės retransliuoti kūrinius ir gretutinių teisių objektus bei atlyginimo už suteiktą retransliacijos teisę tarifų;
4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus ginčus Komisija sprendžia pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą ikiteisminio kolektyvinio administravimo ginčų sprendimo tvarkos aprašą. Šio straipsnio 3 dalies 3–6 punktuose numatytas tarpininkavimo funkcijas Komisija atlieka pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą tarpininkavimo derybose tvarkos aprašą. Šiuose tvarkos aprašuose numatytos ginčų sprendimo ir tarpininkavimo procedūros turi būti skubios, nepriklausomos ir nešališkos. Ginčo sprendimo ar tarpininkavimo derybose procesas negali trukti ilgiau kaip 30 darbo dienų, skaičiuojant nuo ginčo sprendimo ar tarpininkavimo proceso pirmojo posėdžio dienos. Komisijos nariai dalyvauja ginčo sprendimo ar tarpininkavimo procese tik pasirašę nešališkumo deklaraciją, kurioje patvirtina savo nešališkumą ir nepriklausomumą nuo ginčo ar derybų šalių.
5. Komisija sudaroma dvejiems metams iš 7 narių Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka perkant Komisijos narių nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas. Komisijos nariais gali būti fiziniai asmenys, turintys teisinį arba kitą (socialinių ar humanitarinių mokslų) aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip trejų metų profesinės, ekspertinės ar mokslinės veiklos patirtį autorių teisių ir gretutinių teisių srityje arba ne mažesnę kaip trejų metų civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugų teikimo patirtį.
6. Komisija neturi juridinio asmens statuso. Komisijos nuostatus, sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina, jos veiklos organizacinį ir techninį aptarnavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija. Komisijos narių paslaugos apmokamos pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos ir Komisijos narių sudarytas atlygintinų paslaugų teikimo sutartis iš šiam tikslui Vyriausybės įgaliotai institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
7231 straipsnis. Asmens duomenų apsauga
1. Kolektyvinio administravimo subjektai, šiame skyriuje nustatytais tikslais tvarkydami asmens duomenis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ir šiame skyriuje numatytų reikalavimų.
2. Taikydami šiame skyriuje numatytas būtinas priemones teisių turėtojų tapatybei ar gyvenamajai vietai nustatyti, kolektyvinio administravimo subjektai turi teisę valstybės registrų ir informacinių sistemų bei asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka gauti šioms priemonėms įgyvendinti būtinus asmens duomenis iš valstybės registrų ir (ar) informacinių sistemų.
Skyriaus pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
VI skyriaus pakeitimas:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
VI SKYRIUS
AUTORIŲ TEISIŲ, GRETUTINIŲ TEISIŲ IR SUI GENERIS TEISIŲ GYNIMAS
73 straipsnis. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimas
74 straipsnis. Techninės apsaugos priemonės
1. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai šiame Įstatyme nustatytoms teisėms įgyvendinti arba apsaugoti gali naudoti veiksmingas technines apsaugos priemones (bet kokią technologiją, įtaisus ar jų sudedamąsias dalis), skirtas normaliai veikiant uždrausti arba riboti su autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektais atliekamus veiksmus, kurių neleidžia autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektai.
2. Techninės apsaugos priemonės laikomos veiksmingomis tais atvejais, kai saugomo autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudojimą teisių subjektai kontroliuoja taikydami prieigos kontrolę ar apsaugą (kodavimą, elementų perstatymą arba kitokį kūrinio ar kito teisių objekto transformavimą) arba kopijų kontrolės būdą, užtikrinantį siekiamą apsaugą. Tokios techninės apsaugos priemonės neturi trukdyti elektroninei įrangai normaliai veikti ir jos technologinei plėtrai.
3. Bet kokių veiksmingų techninių apsaugos priemonių šalinimas ar vengimas, kai asmuo tai daro žinodamas ar turėdamas žinoti, kad jis siekia pašalinti autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektų taikomas technines apsaugos priemones ar jų išvengti, yra laikomas techninių apsaugos priemonių pažeidimu.
4. Pažeidimu taip pat laikomi šie su veiksmingų techninių apsaugos priemonių šalinimu ar vengimu susiję veiksmai:
1) įtaisų, gaminių ar jų sudedamųjų dalių, suprojektuotų, pagamintų ar pritaikytų tam, kad sudarytų galimybę pašalinti bet kokias veiksmingas technines apsaugos priemones arba padėtų jų išvengti, taip pat įtaisų, gaminių ar jų sudedamųjų dalių, kurių paskirtis ribota komerciniu požiūriu arba kuriuos galima panaudoti kitiems tikslams negu techninių apsaugos priemonių šalinimas ar vengimas, gaminimas, importavimas, platinimas, pardavimas, nuoma, reklamavimas pardavimui ar nuomai arba laikymas komerciniais tikslais;
5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalys netaikomos tobulinant ar naudojant bet kokius techninių apsaugos priemonių šalinimo ar vengimo būdus, būtinus šio Įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnyje nurodytiems veiksmams atlikti.
75 straipsnis. Techninių apsaugos priemonių taikymo apribojimai
1. Kai autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektų taikomos techninės apsaugos priemonės šių teisių naudotojams trukdo pasinaudoti autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimais, numatytais šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, 201 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 25 straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnyje, 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 58 straipsnio 1 dalies 4, 5, 7, 8, 9 punktuose ir 2 dalyje ir 63 straipsnio 1 dalyje, teisių naudotojams turi būti sudarytos sąlygos ar suteiktos tinkamos priemonės (pvz., dekodavimo prietaisai ir kitos), leidžiančios pasinaudoti teisėtai prieinamais autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektais tiek, kad teisių naudotojai turėtų nekomercinės naudos iš jų interesais numatytų autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimų.
2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma kūriniams, gretutinių teisių ir sui generis teisių objektams, kurie teikiant dialogines užsakomąsias paslaugas kompiuterių tinklais (internete) padaryti viešai prieinami visuomenės nariams individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Tokių paslaugų teikimo sąlygos nustatomos sutartyse.
3. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, norintys taikyti savanoriškas priemones, užtikrinančias galimybę pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimais, turi suteikti Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie norimą taikyti priemonę ir kitą informaciją, susijusią su šios priemonės įgyvendinimu, įskaitant informaciją apie vykstančias teisių subjektų, teisių naudotojų ir kitų suinteresuotų asmenų derybas. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę paskirti savo atstovą dalyvauti tose derybose.
4. Kai autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai nesiima priemonių (pvz., nesuteikia dekodavimo prietaisų, nesudaro sutarčių su teisių naudotojais ir kitų), kurios sudarytų sąlygas pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais teisių apribojimais, teisių naudotojai, turintys teisę gauti nekomercinės naudos iš šių apribojimų, gali kreiptis į Komisiją prašydami tarpininkauti šiame ginče. Tarpininkas (tarpininkai) teikia pasiūlymus ir padeda šalims susitarti. Jeigu šalys nesutinka su tarpininko (tarpininkų) pasiūlymu, ginčą sprendžia Vilniaus apygardos teismas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
76 straipsnis. Informacijos apie teisių valdymą pažeidimas
Informacijos apie teisių valdymą pažeidimu laikoma bet kokios informacijos apie teisių valdymą panaikinimas ar pakeitimas be teisių subjektų leidimo, taip pat autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių objektų, kuriuose be leidimo panaikinta ar pakeista informacija apie teisių valdymą, platinimas, importavimas platinimo tikslais, transliavimas, viešas paskelbimas arba padarymas viešai prieinamais, kai asmuo tai daro žinodamas arba turėdamas žinoti, kad šiais veiksmais jis skatina, leidžia, palengvina ar slepia šiame Įstatyme saugomų teisių pažeidimą.
77 straipsnis. Teisių gynimo būdai
1. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, taip pat kolektyvinio administravimo organizacijos, gindamos administruojamas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti:
4) atkurti pažeistas asmenines neturtines teises (įpareigoti padaryti reikiamus taisymus, apie pažeidimą paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu);
5) išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu;
6) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio Įstatymo 84 straipsnyje numatytais atvejais – ir neturtinę žalą;
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
2. Siekdamas užtikrinti įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, taip pat draudimo atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala (šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai) vykdymą, teismas teisę reikšti tokius reikalavimus turinčių asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją šiems asmenims pateikti tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą.
3. Kai asmens, kuriam priimamas įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus ar taikomos 82 straipsnyje nurodytos atkuriamosios priemonės, veiksmuose dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo nėra kaltės, teismas šio asmens prašymu gali įpareigoti jį sumokėti nukentėjusiai šaliai piniginę kompensaciją, jeigu taikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus gynimo būdus atsirastų neproporcingai didelė žala tam asmeniui ir jeigu piniginė kompensacija nukentėjusiai šaliai yra priimtina ir pakankama. Laikoma, kad piniginę kompensaciją sumokėjęs asmuo įgyja teisę naudoti kūrinį, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektą.
78 straipsnis. Teisė reikalauti taikyti tarpininkui draudimus
1. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti uždrausti tarpininkui teikti elektroninių ryšių tinklais paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises. Draudimas teikti šias paslaugas apima su autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu susijusios informacijos perdavimo sustabdymą arba, jei tarpininkas techniškai gali atlikti, tokios informacijos pašalinimą, arba prieigos prie autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises pažeidžiančios informacijos panaikinimą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu tarpininku laikomas fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant Lietuvos Respublikoje įregistruotus užsienio juridinio asmens filialą ar atstovybę, teikiantis elektroninių ryšių tinklais paslaugas, kurias sudaro trečiųjų asmenų pateiktos informacijos perdavimas elektroninių ryšių tinklais arba galimybės naudotis elektroninių ryšių tinklais suteikimas ir (arba) pateiktos informacijos saugojimas.
79 straipsnis. Teisė gauti informaciją
1. Nagrinėdamas bylą dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo, teismas, remdamasis pagrįstu ir laikantis proporcingumo principo parengtu ieškovo prašymu, teismo proceso metu gali įpareigoti asmenis nedelsiant pateikti informaciją apie kūrinių, kitų šio Įstatymo saugomų teisių objektų kopijų, prekių ir paslaugų, pažeidžiančių autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises, kilmę ir platinimo būdus, ypač:
1) kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijų, prekių (paslaugų) gamintojų, platintojų, tiekėjų ir kitų ankstesnių valdytojų, taip pat didmenine ir mažmenine prekyba užsiimančių asmenų, kuriems buvo skirti nurodyti objektai (paslaugos), vardus (pavadinimus) ir adresus;
2) duomenis apie pagamintų, pateiktų, gautų ar užsakytų kūrinių, kitų saugomų teisių objektų, prekių kiekį ir kainą, kuri buvo sumokėta ar turėjo būti sumokėta už tas prekes ar paslaugas;
2. Pateikti šioje dalyje nurodytą informaciją, kiek tai neprieštarauja nuostatoms dėl parodymų prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius davimo ir dėl informacijos šaltinių arba asmens duomenų tvarkymo slaptumo, gali būti įpareigoti šio Įstatymo saugomų teisių pažeidėjai, kiti asmenys, kurie turi komerciniais tikslais savo žinioje šio Įstatymo saugomas teises pažeidžiančias kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijas ir prekes, kurie komerciniais tikslais naudojasi šio Įstatymo saugomas teises pažeidžiančiomis paslaugomis arba kurie komerciniais tikslais teikia paslaugas, kurias tretieji asmenys naudoja darydami šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimą, taip pat tie, kurie tokių asmenų nurodymu dalyvauja gaminant ar platinant šio Įstatymo saugomas teises pažeidžiančias kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijas, prekes arba teikiant šio Įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias paslaugas.
80 straipsnis. Įrodymai
1. Teismas šalies, kuri pateikė visus pagrįstai turimus ir jos reikalavimus pakankamai pagrindžiančius įrodymus ir kuri nurodė priešingos šalies turimus ir jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, prašymu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali iš priešingos šalies išreikalauti šios turimus prašomus įrodymus, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos apsauga. Teismas pakankamą gaminių skaičiaus atrankinę dalį laiko įtikinamu įrodymu, kad buvo šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimas.
2. Jeigu šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimas padarytas komerciniais tikslais ir yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka iš priešingos šalies gali išreikalauti ir banko, finansinius ar komercinius dokumentus, jei garantuojama konfidencialios informacijos apsauga. Jeigu tokie įrodymai per teismo nustatytą terminą nepateikiami be svarbių priežasčių arba atsisakoma leisti jais pasinaudoti, teismas turi teisę priimti sprendimą remdamasis jam pateiktais įrodymais.
81 straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės
1. Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo padarytas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimas, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tai yra:
3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio Įstatymo nustatytas teises;
4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos kūrinių, kitų pagal šį Įstatymą saugomų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises;
5) areštuoti pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant banko sąskaitas, ypač priemones ir įrangą, kurios, kaip įtariama, daugiausia naudojamos pagal šį Įstatymą saugomas teises pažeidžiančioms kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijoms, prekėms sukurti ar gaminti;
2. Jeigu pritaikytos šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžiamos ar šis pažeidimas tęsiamas, teismas gali įpareigoti pažeidimo padarymu įtariamus asmenis pateikti tinkamą žalos kompensavimo užtikrinimą asmeniui, prašiusiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslais suinteresuoto asmens prašymu teismas gali įpareigoti kompetentingas institucijas pateikti banko, finansinius ar komercinius dokumentus arba sudaryti galimybę jais pasinaudoti.
4. Teismas turi teisę įpareigoti asmenį, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikti visus pagrįstai turimus įrodymus, galinčius pakankamai įtikinti, kad jis ar asmuo, kurio interesais prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagal šį Įstatymą saugomų teisių subjektas ar naudotojas ir kad pareiškėjo teisė pažeidžiama arba kad gresia toks pažeidimas.
5. Teismas asmens, pateikusio visus pagrįstai turimus ir jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, kad buvo pažeistos arba gresia, kad bus pažeistos, jo pagal šį Įstatymą saugomos teisės, prašymu gali taikyti su įtariamu pažeidimu susijusių įrodymų užtikrinimo priemones, tai yra:
1) išsamiai aprašyti pagal šį Įstatymą saugomas teises pažeidžiančių kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijas ir prekes ir jas sulaikyti arba tik aprašyti;
2) areštuoti ir paimti pagal šį Įstatymą saugomas teises pažeidžiančias kūrinių ir kitų saugomų teisių objektų kopijas, prekes, o prireikus – medžiagas ir priemones, kurios naudojamos jų gamybai ir (arba) platinimui bei su jomis susijusius dokumentus;
6. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, ypač tais atvejais, kai delsimas galėtų padaryti nepataisomą žalą pareiškėjui arba kai yra įrodoma grėsmė, kad įrodymai gali būti sunaikinti. Kai tokios priemonės taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, atsakovui turi būti pranešta nedelsiant, tai yra iš karto tas priemones pritaikius. Atsakovo prašymu, įskaitant jo prašymą būti išklausytam, teismas pritaikytas laikinąsias apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemones gali panaikinti ar pakeisti kitomis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Jeigu teismas taikytas laikinąsias apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemones panaikina arba jos tampa nepagrįstomis dėl asmens, kuris kreipėsi dėl tų priemonių taikymo, veikimo ar neveikimo, arba įsiteisėja teismo sprendimas, nustatantis, kad pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl tokių priemonių taikymo.
82 straipsnis. Atkuriamosios priemonės
1. Šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atšaukti, išimti iš apyvartos kūrinių, kitų šio Įstatymo saugomų objektų kopijas, prekes taip, kad teisių turėtojui nebūtų padaryta žala ir būtų užtikrinta jo teisių apsauga (pvz., perdirbti į kitas prekes ar taikyti panašias priemones), ar sunaikinti kopijas ir prekes, kurias teismas nustatė kaip pažeidžiančias šio Įstatymo saugomas teises, o prireikus – ir priemones bei įrangą, daugiausia naudojamas nurodytiems objektams sukurti ar gaminti.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos nepaisant kitų asmens, prašančio taikyti šias priemones, žalos, atsiradusios dėl jo teisių pažeidimo, atlyginimo reikalavimų. Be to, šios priemonės taikomos neatlygintinai, pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumo ir taikomos priemonės santykį, trečiųjų asmenų teisėtus interesus.
3. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės gali būti taikomos asmeniui, kurio veiksmuose nėra kaltės dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo, teismas šio asmens prašymu gali taikyti šio Įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje numatytą alternatyvią priemonę, jeigu ši priemonė nukentėjusiai šaliai yra priimtina ir pakankama.
83 straipsnis. Turtinės žalos atlyginimas. Kompensacija
2. Nustatydamas dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Neteisėtos kūrinių ar kitų šio Įstatymo saugomų teisių objektų kopijos gali būti perduotos atitinkamai autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektams šių prašymu.
3. Šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojant kūrinius ar kitus objektus (į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą tokių kūrinių ar kitų objektų naudojimą, arba atlyginimą, mokamą už panašių kūrinių ar kitų objektų teisėtą naudojimą, arba kūrinio ar kito teisių objekto naudojimo būdui labiausiai tinkamus atlyginimus), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių subjektų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl kūrinio naudojimo sutarčių sudarymo ir kita).
4. Vietoj dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti:
1) kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; arba
5. Kai pažeidėjas atlieka veiksmus nežinodamas ir neturėdamas žinoti, kad jis pažeidžia šio Įstatymo saugomas teises (tai yra jo veiksmuose nėra kaltės), teismas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto reikalavimu gali išreikalauti pažeidėjo gautą naudą. Pažeidėjo gauta nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas šio Įstatymo saugomas teises. Pažeidėjo gauta nauda nustatoma ir išieškoma neatsižvelgiant į tai, ar pats teisių subjektas tokią naudą, kokią gavo pažeidėjas, būtų gavęs, ar ne. Nustatant pažeidėjo gautą naudą, teisių subjektas turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas bendras pajamas; kokia yra pažeidėjo grynoji nauda (nauda, atskaičius išlaidas), turi įrodyti pats pažeidėjas.
84 straipsnis. Neturtinės žalos atlyginimas
85 straipsnis. Teismo sprendimo paskelbimas
Sprendimą dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo priimantis teismas šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą, įskaitant viso ar dalies sprendimo paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse ar kitokiu būdu. Teismo sprendimas arba informacija apie priimtą teismo sprendimą gali būti paskelbta po teismo sprendimo įsiteisėjimo, jeigu teismas nenustato kitaip. Teismo sprendimo paskelbimo būdas ir kiek skelbti nustatoma pačiame sprendime. Autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektas gali reikalauti, kad pažeidėjas iš anksto sumokėtų į teismo nurodytą sąskaitą pinigų sumą, reikalingą informacijai apie priimtą teismo sprendimą ar teismo sprendimui paskelbti.
86 straipsnis. Kolektyvinio administravimo organizacijų ieškiniai dėl kolektyviai administruojamų teisių turėtojų interesų
1. Kolektyvinio administravimo organizacijos kolektyviai administruojamas autorių teises ir gretutines teises gina teisme pagal savarankišką ieškinio teisę be atskiro kolektyviai administruojamų autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų įgaliojimo pareikšdamos ieškinį dėl kolektyvinio administravimo pajamų išieškojimo iš kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų, kurie be kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos ar nemokėdami kolektyvinio administravimo pajamų naudoja kūrinius ar gretutinių teisių objektus.
2. Išieškomų kolektyvinio administravimo pajamų dydis ar ieškinio suma nustatoma remiantis kolektyvinio administravimo organizacijos taikomais atlyginimo tarifais. Kai kūriniai ir gretutinių teisių objektai naudojami viešai skelbiant, įskaitant foninę muziką, po to, kai nustatytas neteisėto kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo faktas, laikoma, kad jie buvo naudojami ne mažiau kaip vieną mėnesį, jeigu neįrodyta kitaip.
3. Teismas, nustatęs, kad kolektyviai administruojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos, priima sprendimą išieškoti iš naudotojo du kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą.
4. Išieškotas kolektyvinio administravimo pajamas kolektyvinio administravimo organizacija paskirsto ir išmoka kolektyviai administruojamiems teisių turėtojams mokėtinas sumas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
87 straipsnis. Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė
Administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimus nustato atitinkamai Administracinių nusižengimų kodeksas ir Baudžiamasis kodeksas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2617, 2016-09-20, paskelbta TAR 2016-09-29, i. k. 2016-24191
88 straipsnis. Muitinės priežiūros priemonių taikymas
Neteisėtoms kūrinių, kitų šio Įstatymo saugomų objektų kopijoms, šio Įstatymo saugomas teises pažeidžiančioms prekėms, kurios importuojamos iš trečiųjų valstybių į Lietuvos Respubliką arba iš jos eksportuojamos į trečiąsias valstybes, gali būti taikomos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytos muitinės priežiūros priemonės.
VII SKYRIUS
NENUSTATYTŲ TEISIŲ TURĖTOJŲ KŪRINIAI IR JŲ NAUDOJIMO SĄLYGOS
89 straipsnis. Kūriniai ir fonogramos, kuriems taikomos nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo sąlygos
1. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo sąlygos taikomos Lietuvos Respublikoje, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos ekonominės erdvės valstybėse (toliau – valstybės narės) pirmą kartą išleistiems kūriniams ir fonogramoms arba neišleistiems, bet pirmą kartą Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse transliuotiems kūriniams ir fonogramoms, kuriems taikoma autorių teisių ar gretutinių teisių apsauga:
1) knygų, dienoraščių, laikraščių, žurnalų arba kitų rašytinių kūrinių forma išleistiems kūriniams, esantiems Lietuvos Respublikos viešai prieinamų bibliotekų, muziejų, archyvų, kino ir (ar) garso paveldo įstaigų, švietimo įstaigų ir mokslinių tyrimų institutų (toliau – kultūros, švietimo ir mokslo įstaigos) kolekcijose;
2) audiovizualiniams kūriniams ir fonogramoms, esantiems kultūros, švietimo ir mokslo įstaigų kolekcijose;
3) iki 2002 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių visuomeninių transliuojančiųjų organizacijų pagamintiems audiovizualiniams kūriniams ir fonogramoms, kuriuos savo archyve turi Lietuvos Respublikos visuomeninė transliuojančioji organizacija – viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – visuomeninis transliuotojas).
2. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo sąlygos taip pat taikomos:
1) šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems kūriniams ir fonogramoms, kurie niekada nebuvo išleisti ar transliuoti, jeigu viešą prieigą prie šių kūrinių ir fonogramų teisių turėtojų leidimu suteikė Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių narių kultūros, švietimo ir mokslo įstaigos ar visuomeninės transliuojančiosios organizacijos, jeigu pagrįstai galima manyti, kad teisių turėtojai nepareikš prieštaravimo dėl šių kūrinių ir fonogramų naudojimo būdų ir sąlygų, numatytų šio Įstatymo 94 straipsnyje;
90 straipsnis. Kūrinių ir fonogramų pripažinimo nenustatytų teisių turėtojų kūriniais sąlygos
1. Kūrinys ar fonograma pripažįstami nenustatytų teisių turėtojų kūriniu tik šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka atlikus kruopščią kūrinio ar fonogramos teisių turėtojų paiešką ir atliktos teisių turėtojų paieškos rezultatus įregistravus šio Įstatymo 93 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Tais atvejais, kai yra daugiau negu vienas kūrinio ar fonogramos teisių turėtojas ir ne visi iš jų buvo nustatyti arba kai vienas ar daugiau iš šių teisių turėtojų buvo nustatyti, tačiau kruopščios teisių turėtojų paieškos, kuri atlikta šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka ir kurios rezultatai įregistruoti šio Įstatymo 93 straipsnyje nustatyta tvarka, metu nebuvo surasti, kūrinys ar fonograma gali būti naudojami kaip nenustatytų teisių turėtojų kūriniai šio Įstatymo 94 straipsnyje numatytais naudojimo būdais ir sąlygomis, jeigu nustatyti ir surasti kūrinio ar fonogramos teisių turėtojai pagal turimas savo autorių teises ar gretutines teises suteikė leidimą naudoti kūrinį ar fonogramą.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų nustatytų ir surastų teisių turėtojų autorių teisėms į kūrinį ar gretutinėms teisėms į fonogramą netaikomi jokie apribojimai, susiję su šių teisių įgyvendinimu.
4. Negali būti preziumuojama, kad kūrinys ar fonograma yra nenustatytų teisių turėtojų kūrinys, dėl šių aplinkybių:
1) kūrinys išleistas ar transliuotas nenurodant autoriaus vardo arba nurodant autoriaus pseudonimą, atsižvelgus į šio Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą autoriaus asmeninę neturtinę teisę į autoriaus vardą;
91 straipsnis. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai
1. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinius savo veiklos srityse nekomerciniais tikslais, vykdydamos savo įprastinę veiklą, susijusią su viešojo intereso tikslais kultūros sklaidos, paveldo apsaugos, švietimo, mokslo ir visuomenės informavimo srityse, gali naudoti tik šio Įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje nurodytos kultūros, švietimo ir mokslo įstaigos ir visuomeninis transliuotojas (toliau – nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai), jeigu naudojami nenustatytų teisių turėtojų kūriniai yra jų kolekcijose.
2. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, siekdami įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus viešojo intereso tikslus, susijusius su nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimu, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sudaryti su kitais asmenimis bendradarbiavimo, jungtinės veiklos (partnerystės), paslaugų ir kitas sutartis.
92 straipsnis. Teisių turėtojų paieškos sąlygos, tvarka ir paieškos šaltiniai
1. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, prieš pradėdami naudoti jų kolekcijose esančius kūrinius ir (ar) fonogramas kaip nenustatytų teisių turėtojų kūrinius, turi atlikti kiekvieno iš jų kruopščią teisių turėtojų paiešką. Kruopšti teisių turėtojų paieška atliekama renkant ir tikrinant informaciją iš atitinkamų konkrečios rūšies kūriniams ir fonogramoms tinkamų paieškos šaltinių, kurių pavyzdinį sąrašą, pasikonsultavusi su teisių turėtojų ir nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojų asociacijomis ir įvertinusi jų rekomendacinius pasiūlymus, sudaro ir tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Visus teisių turėtojų paieškos dokumentus nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai saugo iki tų kūrinių ar fonogramų autorių teisių ar gretutinių teisių galiojimo terminų pabaigos.
2. Teisių turėtojų paieška atliekama valstybėje narėje, kurioje:
1) kūrinys ar fonograma buvo pirmą kartą išleisti arba, jei nebuvo išleisti, pirmą kartą buvo transliuoti;
3. Kai yra pagrįstų įrodymų, kad svarbios informacijos apie teisių turėtojus galima rasti ne tik valstybėse narėse, arba paaiškėja, kad audiovizualinio kūrinio gamintojas nė vienoje iš valstybių narių neturi buveinės arba gyvenamosios vietos, tikrinami ir kitose šalyse esantys paieškos šaltiniai.
93 straipsnis. Teisių turėtojų paieškos rezultatų registravimas. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusas
1. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, atlikę teisių turėtojų paiešką ir padarę išvadą, kad kūrinys ar fonograma laikomi nenustatytų teisių turėtojų kūriniu, informaciją apie teisių turėtojų paieškos rezultatus pateikia Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai (toliau – atsakinga nacionalinė įstaiga), kuri yra atsakinga už teisių turėtojų paieškos rezultatų surinkimą ir registravimą bendroje viešai prieinamoje Europos Komisijos Vidaus rinkos derinimo tarnybos duomenų bazėje (toliau – duomenų bazė).
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje duomenų bazėje registruojami šie duomenys:
2) teisių turėtojų paieškos, po kurios buvo padaryta nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudotojo išvada, kad kūrinys ar fonograma laikomi nenustatytų teisių turėtojų kūriniu, rezultatai;
3) nenustatytų teisių turėtojų kūrinio pavadinimas arba trumpas aprašymas, jeigu nėra pavadinimo, ir pobūdis (rašytinis kūrinys, audiovizualinis kūrinys ar fonograma);
4) autorius (bendraautoriai), atlikėjas (atlikėjų kolektyvas), audiovizualinio kūrinio ar fonogramos gamintojas, leidėjas (jeigu tokia informacija nurodyta kūrinyje ar fonogramoje);
3. Atsakingai nacionalinei įstaigai šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka įregistravus teisių turėtojų paieškos rezultatus, kūrinys ar fonograma įgyja nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą ir gali būti naudojami šio Įstatymo 94 straipsnyje numatytais būdais ir sąlygomis.
4. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusui Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse taikomas tarpusavio pripažinimo principas. Pagal tarpusavio pripažinimo principą kūrinys ar fonograma, kurie įgijo nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą bet kurioje valstybėje narėje, laikomi nenustatytų teisių turėtojų kūriniu ir Lietuvos Respublikoje. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai šiuos nenustatytų teisių turėtojų kūrinius gali naudoti šio Įstatymo 94 straipsnyje nustatytais būdais ir sąlygomis.
94 straipsnis. Leistini nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo būdai ir sąlygos
1. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai turi teisę savo kolekcijose esančius nenustatytų teisių turėtojų kūrinius naudoti šiais būdais:
1) atgaminti juos taip, kaip apibrėžta šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, skaitmeninimo, padarymo viešai prieinamų, indeksavimo, sisteminimo, išsaugojimo arba atkūrimo tikslais;
2. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, naudodami nenustatytų teisių turėtojų kūrinius šio straipsnio 1 dalyje numatytais būdais, gali gauti pajamų išimtinai tik patiriamoms nenustatytų teisių turėtojų kūrinių atgaminimo ir jų padarymo viešai prieinamų išlaidoms padengti.
95 straipsnis. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimas
1. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusas bet kuriuo metu gali būti panaikintas paaiškėjusio teisių turėtojo iniciatyva. Šiuo tikslu teisių turėtojas pateikia nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojui laisvos formos prašymą panaikinti nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą, susijusį su jo autorių ir (ar) gretutinėmis teisėmis (toliau – prašymas). Prie prašymo pridedami dokumentai, įrodantys autorių teisių ir (ar) gretutinių teisių į nenustatytų teisių turėtojų kūrinį turėjimą (autorinės kūrinio užsakymo sutartys, autorių teisių ar gretutinių teisių perdavimo ar suteikimo sutartys, leidybos sutartys, autorių teisių ar gretutinių teisių paveldėjimo teisės liudijimai, kolektyvinio administravimo organizacijų pažymos ir kiti dokumentai, kuriuose yra informacija apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą). Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, įvertinę teisių turėtojų pateiktą prašymą ir dokumentus, įrodančius autorių teisių ir (ar) gretutinių teisių į kūrinį ar fonogramą turėjimą, ir padarę išvadą dėl nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimo, šią informaciją pateikia šio Įstatymo 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka registruoti atsakingai nacionalinei įstaigai. Teisių turėtojų pateiktų dokumentų, kurių pagrindu padaryta išvada dėl nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimo, kopijas nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai saugo iki tų kūrinių ar fonogramų autorių teisių ar gretutinių teisių galiojimo terminų pabaigos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
2. Panaikinus nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą, kūrinys ar fonograma toliau gali būti naudojami šio Įstatymo 94 straipsnio 1 dalyje numatytais būdais tik gavus teisių turėtojo ar jo įgalioto asmens leidimą (išskyrus kūrinio ar fonogramos atgaminimą šio Įstatymo 23 straipsnyje ir 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytais išsaugojimo tikslais).
96 straipsnis. Teisė gauti kompensaciją panaikinus nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą
1. Šio Įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka panaikinus nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą, teisių turėtojai turi teisę gauti vienkartinę kompensaciją už buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudojimą šio Įstatymo 94 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais. Prašymus išmokėti šią kompensaciją teisių turėtojai pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai. Sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo ir jos dydžio Vyriausybės įgaliota institucija priima atsižvelgdama į kompensavimo už nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimą ekspertų komisijos (toliau – ekspertų komisija) rekomendacines išvadas. Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimas ir ekspertų komisijos išvados priimamos įvertinus konkretaus buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio nekomercines naudojimo sąlygas (kūrinio ar fonogramos viešą prieinamumą, naudojimo būdus, poreikį išsaugoti arba atgaminti prarastus, sunaikintus arba tapusius netinkamus naudoti egzempliorius, nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojo siekiamų viešojo intereso tikslų svarbą, galimą padarytą žalą teisių turėtojams). Ekspertų komisiją iš 7 narių – Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, kolektyvinio administravimo organizacijų ir Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovų – 2 metams sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
2. Kompensacija už buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudojimą neturi viršyti 10 bazinių socialinių išmokų dydžio sumos. Ši kompensacijos suma paskirstoma ir mokama proporcingai jo teisių turėtojams. Kompensacija teisių turėtojams išmokama iki kitų metų kovo 31 dienos, pasibaigus metams, kuriais Vyriausybės įgaliota institucija, atsižvelgusi į ekspertų komisijos rekomendacines išvadas, priėmė sprendimą dėl kompensacijos mokėjimo ir jos dydžio. Kitas kompensacijos už buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudojimą mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
3. Kompensacija už buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudojimą mokama iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytų lėšų, kurių poreikis nustatomas atsižvelgus į šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimtus sprendimus dėl kompensacijų mokėjimo ir jų dydžio.
Papildyta skyriumi:
Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223
Lietuvos Respublikos
autorių teisių ir gretutinių
teisių įstatymo
1 priedas
TUŠČIOS GARSO IR AUDIOVIZUALINĖS LAIKMENOS IR ĮRENGINIAI, UŽ KURIUOS MOKAMAS KOMPENSACINIS ATLYGINIMAS UŽ AUDIOVIZUALINIŲ KŪRINIŲ IR FONOGRAMOSE ĮRAŠYTŲ KŪRINIŲ ATGAMINIMĄ ASMENINIAIS TIKSLAIS, IR KOMPENSACINIO ATLYGINIMO TARIFAI
| I. Tuščios laikmenos |
Kompensacinio atlyginimo tarifas (eurais) |
||
| 1. Visų tipų kompaktiniai diskai (CD+R, CD+RW, CD-R, CD-RW) 2. Visų tipų universalieji diskai (DVD+R, DVD+RW, DVD-R, DVD-RW, DVD RAM, HD-DVD, dvisluoksniai DVD) 3. Diskai „Blu-ray“ |
6 proc.
6 proc. 6 proc. |
||
| Pastaba. Kompensacinis atlyginimas skaičiuojamas nuo šiame priede numatytų Lietuvos Respublikoje parduodamų civilinėje apyvartoje esančių, Lietuvos Respublikoje pagamintų ar į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų įrenginių ir tuščių laikmenų pirmojo pardavimo Lietuvos Respublikoje kainos be mokesčių. |
|||
| 4. Atminties kortelės (neintegruotos): iki 8 GB nuo 8,1 GB iki 16 GB nuo 16,1 GB iki 32 GB nuo 32,1 GB iki 64 GB nuo 64,1 GB iki 128 GB nuo 128,1 GB iki 256 GB didesnės negu 256 GB |
0,14 Eur 0,29 Eur 0,58 Eur 0,87 Eur 1,44 Eur 2,02 Eur 2,89 Eur |
||
| 5. USB atmintinės: iki 8 GB nuo 8,1 GB iki 16 GB nuo 16,1 GB iki 32 GB nuo 32,1 GB iki 64 GB nuo 64,1 GB iki 128 GB nuo 128,1 GB iki 256 GB didesnės negu 256 GB |
0,14 Eur 0,29 Eur 0,58 Eur 0,87 Eur 1,44 Eur 2,02 Eur 2,89 Eur |
||
| 6. Išoriniai ir vidiniai neintegruoti asmeninių kompiuterių pastoviosios būsenos diskai (SSD) ir standieji diskai (HDD): iki 512 GB nuo 512,1 GB iki 1 TB nuo 1,001 TB iki 3 TB didesni negu 3 TB |
1,44 Eur 2,31 Eur 2,89 Eur 4,34 Eur |
||
| Pastabos: 1. Kompensacinis atlyginimas neturi būti mokamas už stacionarių kompiuterių, nešiojamųjų kompiuterių ir hibridinių kompiuterių pastoviosios būsenos diskus (SSD) ir standžiuosius diskus (HDD), kurie yra į juos integruoti pardavimo metu. 2. Be to, kompensacinis atlyginimas neturi būti mokamas už tarnybinėms stotims, duomenų masyvams ir panašioms profesionalioms techninėms reikmėms paprastai naudojamus kompiuterių standžiuosius diskus (HDD) su SCSI, iSCSI, SAS, FC, FATA sąsajomis. |
|||
| II. Įrenginiai |
Kompensacinio atlyginimo tarifas (eurais) |
||
| 1. Skaitmeniniai ir analoginiai garso ir vaizdo leistuvai su atminties įtaisu bei garso ir vaizdo įrašymo funkcija (garsajuosčių, vaizdajuosčių leistuvai, CD, DVD, HD-DVD, diskų „Blu-ray“ leistuvai, namų kino sistemos, muzikos centrai, magnetolos, automobilių magnetolos, radijo imtuvai, MP3 leistuvai, MP4 leistuvai, HD medijos leistuvai ir kiti leistuvai) 2. Mobilieji telefonai su atminties įtaisu ir garso ir vaizdo įrašymo funkcija 3. Televizoriai su atminties įtaisu ir garso ir vaizdo įrašymo funkcija 4. TV imtuvai (priedėliai) su atminties įtaisu ir garso ir vaizdo įrašymo funkcija |
iki 2 GB nuo 2,1 GB iki 4 GB nuo 4,1 GB iki 8 GB nuo 8,1 GB iki 16 GB nuo 16,1 GB iki 256 GB nuo 256,1 GB iki 512 GB nuo 512,1 GB iki 768 GB nuo 768,1 GB iki 1 TB nuo 1,001 TB iki 3 TB didesni negu 3 TB |
0,43 Eur 1,01 Eur 1,44 Eur 2,89 Eur 4,34 Eur 5,79 Eur 7,24 Eur 8,69 Eur 10,14 Eur 11,58 Eur |
|
| 5. Stacionarūs kompiuteriai, nešiojamieji kompiuteriai, hibridiniai kompiuteriai |
5,79 Eur |
||
| 6. Planšetiniai kompiuteriai ir žaidimų konsolės |
|
4,34 Eur |
|
Įstatymas papildytas nauju 1 priedu:
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
Priedo pakeitimai:
Nr. XII-1183, 2014-10-07, paskelbta TAR 2014-10-17, i. k. 2014-14295
Nr. XII-2237, 2015-12-22, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-21024
Lietuvos Respublikos
autorių teisių ir gretutinių
teisių įstatymo
2 priedas
REPROGRAFIJOS ĮRENGINIAI, UŽ KURIUOS MOKAMAS KOMPENSACINIS ATLYGINIMAS, KOMPENSACINIO ATLYGINIMO UŽ REPROGRAFIJOS ĮRENGINIUS IR UŽ ATGAMINIMO REPROGRAFIJOS BŪDU PASLAUGAS TARIFAI
| I. Reprografijos įrenginiai, už kuriuos mokamas kompensacinis atlyginimas, ir kompensacinio atlyginimo už reprografijos įrenginius tarifai |
||||
| Įrenginiai |
Įrenginio sparta |
Kompensacinio atlyginimo tarifas (procentais) |
||
| 1. Nespalviniai kopijuokliai |
1,8–2,00 |
|||
| mažos spartos (nuo 12 iki 23 kopijų per minutę) |
1,8 |
|||
| vidutinės spartos (nuo 24 iki 45 kopijų per minutę) |
1,9 |
|||
| didelės spartos (nuo 46 iki 90 kopijų per minutę) |
2,00 |
|||
| 2. Spalviniai kopijuokliai |
2,7–3,00 |
|||
| mažos spartos (nuo 12 iki 23 kopijų per minutę) |
2,7 |
|||
| vidutinės spartos (nuo 24 iki 45 kopijų per minutę) |
2,85 |
|||
| didelės spartos (nuo 46 iki 90 kopijų per minutę) |
3,00 |
|||
| 3. Nespalviniai daugiafunkciai kopijuokliai |
0,6–0,7 |
|||
| mažos spartos (nuo 12 iki 23 kopijų per minutę) |
0,6 |
|||
| vidutinės spartos (nuo 24 iki 45 kopijų per minutę) |
0,65 |
|||
| didelės spartos (nuo 46 iki 90 kopijų per minutę) |
0,7 |
|||
| 4. Spalviniai daugiafunkciai kopijuokliai |
0,9–1,00 |
|||
| mažos spartos (nuo 12 iki 23 kopijų per minutę) |
0,9 |
|||
| vidutinės spartos (nuo 24 iki 45 kopijų per minutę) |
0,95 |
|||
| didelės spartos (nuo 46 iki 90 kopijų per minutę) |
1,00 |
|||
| Pastaba. Kompensacinio atlyginimo tarifas nustatomas procentais nuo šiame priede numatytų Lietuvos Respublikoje parduodamų civilinėje apyvartoje esančių, Lietuvos Respublikoje pagamintų ar į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų reprografijos įrenginių pirmojo pardavimo Lietuvos Respublikoje kainos be mokesčių. |
||||
| II. Kompensacinio atlyginimo už atgaminimo reprografijos būdu paslaugas tarifai (eurais) |
||||
| Reprografijos įrenginio galingumas |
Už paslaugas, teikiamas bibliotekose, švietimo įstaigose, mokslo ir studijų institucijose ar netoli švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų |
Už paslaugas, teikiamas toli nuo švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų |
Už paslaugas, teikiamas vietovėse, kuriose nėra švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų |
|
| Mažiau kaip 6 kopijos per minutę |
17,37 |
11,58 |
8,68 |
|
| Nuo 6 iki 19 kopijų per minutę |
34,75 |
23,16 |
17,37 |
|
| Nuo 20 iki 39 kopijų per minutę |
52,13 |
37,65 |
26,06 |
|
| Nuo 40 iki 59 kopijų per minutę |
81,09 |
55,02 |
34,75 |
|
| Nuo 60 iki 89 kopijų per minutę |
98,47 |
75,30 |
49,23 |
|
| Daugiau kaip 89 kopijos per minutę |
115,84 |
92,67 |
57,92 |
|
| Pastabos: 1. Reprografijos paslaugas teikiantys asmenys kompensacinį atlyginimą, skaičiuojamą už reprografijos paslaugas, moka vieną kartą per metus, pasibaigus kalendoriniams metams, už kuriuos mokamas kompensacinis atlyginimas. 2. Laikoma, kad reprografijos paslaugos teikiamos netoli švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, jeigu švietimo įstaiga, mokslo ir studijų institucija yra ne toliau kaip už 500 metrų nuo reprografijos paslaugų teikimo vietos. 3. Tais atvejais, kai reprografijos paslaugoms naudojami reprografijos įrenginiai, darantys spalvotas kopijas, kompensacinio atlyginimo tarifai didinami 25 procentais. |
||||
Įstatymas papildytas 2 priedu:
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
Priedo pakeitimai:
Nr. XII-2238, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00367
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo
3 priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 134).
2. 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 15 tomas, p. 459).
3. 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 230).
4. 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/84/EB dėl originalaus meno kūrinio perpardavimo teisės autoriaus naudai (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 240).
5. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 2 tomas, p. 32).
6. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/115/EB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje (kodifikuota redakcija) (OL 2006 L 376, p. 28).
7. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų (kodifikuota redakcija) (OL 2006 L 372, p. 12).
8. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (kodifikuota redakcija) (OL 2009 L 111, p. 16).
9. 2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/77/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų (OL 2011 L 265, p. 1).
10. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/28/ES dėl tam tikro leistino nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo (OL 2012 L 299, p. 5).
Papildyta punktu:
Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223
11. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje (OL 2014 L 84, p. 72).
Papildyta punktu:
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
Priedo pakeitimai:
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
Nr. XII-888, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-27, i. k. 2014-05732
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1886, 2000 07 20, Žin., 2000, Nr. 66-1985 (2000 08 04)
AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO 73 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1355, 2003-03-05, Žin., 2003, Nr. 28-1125 (2003-03-21)
AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas taikomas autoriams bei gretutinių teisių subjektams, jeigu jo įsigaliojimo metu nėra pasibaigę iki šio Įstatymo įsigaliojimo galioję jų teisių į literatūros, mokslo ir meno kūrinius ar gretutinių teisių objektus apsaugos terminai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį.
Kai fonogramų gamintojų teisių apsaugos, suteiktos pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (Žin., 1999, Nr. 50-1598; 2000, Nr. 60-1985) 50 straipsnio 2 dalį, terminas pasibaigia 2002 m. gruodžio 22 d., fonogramų gamintojų teisių apsauga pagal šį Įstatymą iš naujo nesuteikiama.
Bet kokie veiksmai, padaryti iki šio Įstatymo įsigaliojimo ir nepažeidę tuo metu galiojusių įstatymų nuostatų, nelaikomi teisės pažeidimu ir nėra pagrindas atsirasti pagal šį Įstatymą suteikiamai teisei į autorinį ar kitą atlyginimą.
Iki šio Įstatymo įsigaliojimo sudarytos sutartys taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio Įstatymo nuostatoms.
Šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 20 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalys įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
Nauja įstatymo redakcija
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)
AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO 2, 4, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 22, 38, 40, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 51, 53, 54, 56, 57, 61, 65, 72 STRAIPSNIŲ, VI SKYRIAUS IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1454, 2008-03-13, Žin., 2008, Nr. 35-1243 (2008-03-27)
AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-656, 2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-621 (2010-02-02)
AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO 17, 71 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 71(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)
AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO 2, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 28, 33, 39, 58, 75 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 20(1) STRAIPSNIU IR 1, 2 PRIEDAIS ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 4, 5, 10, 15, 17, 18 straipsniai įsigalioja 2012 m. kovo 1 d.
Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 22 straipsnio 3 punktas, taip pat šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punktas taikomi tik tų kūrinių ir gretutinių teisių objektų atžvilgiu, kurie išleisti ar kitaip viešai paskelbti po šio įstatymo įsigaliojimo.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-888, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-27, i. k. 2014-05732
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1185 35, 59 STRAIPSNIŲ IR 3 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 59-1, 59-2 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2014 m. birželio 1 d.
Šio įstatymo 1 straipsnis taikomas muzikos kūrinių su žodžiais autoriams (kompozitoriams ir žodžių autoriams), jeigu iki 2013 m. lapkričio 1 d. nėra pasibaigę kompozitoriaus ar žodžių autoriaus teisių galiojimo terminai, taip pat autoriams (kompozitoriams ir žodžių autoriams), kurių muzikos kūriniai su žodžiais sukurti po 2013 m. lapkričio 1 d.
Šio įstatymo 2, 3 ir 4 straipsniai taikomi atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių teisių galiojimo terminai – 50 metų po atlikimo įrašo ir fonogramos pirmojo teisėto išleidimo arba pirmojo teisėto viešo paskelbimo – nepasibaigė iki 2013 m. lapkričio 1 d., taip pat atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių atlikimo įrašai ir fonogramos sukurti po 2013 m. lapkričio 1 d.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1183, 2014-10-07, paskelbta TAR 2014-10-17, i. k. 2014-14295
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 17 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 17 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo VII skyriumi įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2237, 2015-12-22, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-21024
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1 priedo pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2238, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00367
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 20-1 straipsnio ir 2 priedo pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2617, 2016-09-20, paskelbta TAR 2016-09-29, i. k. 2016-24191
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 87 straipsnio pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2708, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26894
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 11, 15, 16, 17, 20, 20-1, 40, 53, 55, 58, 59-2, 75, 77, 86, 95, 96 straipsnių, V skyriaus ir 3 priedo pakeitimo įstatymas