PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 55

LIETUVOS PAŠTO SEKTORIAUS 2004–2008 METŲ PLĖTROS STRATEGIJA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pašto sektorius – svarbi Lietuvos ūkio dalis. Lietuvos pašto sektoriaus 2004–2008 metų plėtros strategija (toliau vadinama – Strategija) parengta atsižvelgiant į pašto sektoriaus pokyčius pasaulyje ir nustato svarbiausiuosius sektoriaus plėtros tikslus ir uždavinius penkeriems metams.

2. Rengiant Strategiją, išanalizuota Lietuvos pašto sektoriaus būklė, pašto sektoriaus plėtros netolygumai tarp Lietuvos Respublikos ir Europos valstybių, šių netolygumų mastas.

3. Rengiant Strategiją, vadovautasi ne tik pašto sektoriaus būklės, bet ir stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analize, t. y. nagrinėta, kaip naudotis stiprybėmis galimybėms įgyvendinti arba grėsmėms sumažinti, kaip ištaisyti silpnybes naudojantis galimybėmis, kokias silpnybes reikia pašalinti, kad sumažėtų grėsmės.

4. Vadovaujantis sektoriaus būklės, stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analize, suformuluoti Strategijos tikslai, numatytos priemonės ir uždaviniai šiems tikslams pasiekti, taip pat per tam tikrą laiką pasiektos pažangos vertinimo kriterijai.

5. Manoma, kad teigiamą poveikį Lietuvos pašto sektoriaus raidai turės integracija į Europos Sąjungos struktūras, netradicinių (finansinių, logistikos, mažmeninės prekybos, draudimo produktų pardavimo ir panašių) paslaugų teikimas.

6. Pašto paslaugų rinkos plėtra tiesiogiai susijusi su šalies ekonomikos augimu. Manoma, kad sektoriaus augimo tempai turėtų būti panašūs į bendrojo vidaus produkto (toliau vadinama – BVP) augimo tempus. Lietuvos pašto rinka turės būti liberalizuota, ir kartu užtikrintas universaliųjų pašto paslaugų prieinamumas.

7. Lietuvos pašto sektoriaus plėtrai didžiausią poveikį darys eurointegracijos ir globalizacijos procesai, informacinių technologijų plėtra, todėl siekiant sukurti ir išlaikyti ekonomiškai aktyvų ir stiprų pašto sektorių reikia tobulinti pašto veiklą reglamentuojančią teisinę bazę. Lietuvos pašto rinka bus palaipsniui liberalizuojama, dėl to didės pašto paslaugų teikėjų konkurencija.

8. Strategijoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pašto įstatyme (Žin., 1999, Nr. 36-1070; 2001, Nr. 94-3306).

II. PAŠTO SEKTORIAUS BŪKLĖS ANALIZĖ

Lietuvos pašto rinkos analizė

9. Lietuvos pašto rinka jau šiandien dirba didelės konkurencijos sąlygomis. Atsižvelgiant į šalies ekonomikos plėtros tempus, galima daryti išvadą, kad BVP augimas skatins ir pašto sektoriaus plėtrą. Valstybės įmonė Lietuvos paštas (toliau vadinama – valstybės paštas), teikdama universaliąsias pašto paslaugas, privalo užtikrinti šių paslaugų prieinamumą, teikti pašto paslaugas tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse, kuriose dėl mažo gyventojų tankio ir verslo klientų stokos jas teikti neretai nuostolinga.

10. Pastaruosius 3 metus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti universaliųjų pašto paslaugų tarifai nekito. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, šie tarifai, ko gero, didės, taps panašūs į Europos Sąjungos valstybėse taikomus tarifus. Didžiumą paštu siunčiamų siuntinių rinkos priklauso valstybės paštui. Didėjant BVP ir klientų perkamajai galiai, reikia vis daugiau geresnės kokybės pašto paslaugų. Nagrinėjant pasiuntinių pašto paslaugų įkainių vidaus rinkoje kitimo tendencijas, galima pažymėti, kad dėl itin didelės konkurencijos tarifai ateityje mažės. Šiuo metu visų Lietuvos vidaus rinkos dalyvių teikiamų minėtųjų paslaugų vidutiniai įkainiai panašūs.

11. Informacijos spausdinimo, dėjimo į vokus ir pristatymo paslaugų rinka auga ir kinta bemaž sparčiausiai, kadangi šių paslaugų plėtra daugiausia priklauso nuo informacinių technologijų plėtros. Ateityje dėl greitos šių paslaugų plėtros ir rinkos stabilizavimo (kiek tai susiję su dalyviais) jų įkainiai gali šiek tiek mažėti.

12. Galiojančiame Lietuvos Respublikos pašto įstatyme (toliau vadinama – Pašto įstatymas) reklaminio pašto paslaugos nepriskiriamos universaliosioms, todėl nepriklauso ir rezervuotosioms pašto paslaugoms. Pastaruosius 3 metus valstybės pašto ir kitų rinkos dalyvių teikiamos reklaminio pašto siuntimo paslaugos įkainiai supanašėjo.

13. Laikraščių ir periodinių leidinių pristatymo paslauga priskiriama prie kitų pašto paslaugų ir išlieka gana svarbus, nors ir mažėjantis valstybės pašto pajamų šaltinis. Valstybės paštas pristato laikraščius ir periodinius leidinius visoje Lietuvoje, tačiau kiti pašto rinkos dalyviai (didžiausių Lietuvos dienraščių leidėjai) veikia tik pelningiausiuose rinkos segmentuose ir nustato prenumeratos kainas galutiniuose pardavimo taškuose. Tai riboja laikraščių ir periodinių leidinių pristatymo paslaugos įkainių dydį. Manoma, kad didėjant leidėjų konkurencijai šios paslaugos teikimo įkainiai šiek tiek mažės.

14. Apibendrinant Lietuvos pašto rinkos būklę, galima teigti, kad daugiausia teikiama universaliųjų pašto paslaugų. Prie sparčiausiai populiarėjančių paslaugų galima priskirti ir informacijos spausdinimo, dėjimo į vokus ir pristatymo, taip pat reklaminio pašto paslaugas. Didžiausia konkurencija yra ir artimiausiu metu išliks pašto siuntinių rinkoje.

Europos pašto rinkos analizė

15. Lietuvos pašto sektoriaus raidai neabejotinai turės įtakos šalies integracija į Europos Sąjungą. Europos Sąjungos valstybių pašto sektoriuje pastebima didėjanti paslaugų įvairovė ir jų apimties persiskirstymas. Tradicinės pašto paslaugos, kurių didžiąją dalį sudaro pašto korespondencijos paslaugos, užleidžia vietą logistikos ir finansų paslaugoms. Didėjanti šių paslaugų paklausa rodo Europos Sąjungos ekonomikos pažangą ir didėjančią gyventojų perkamąją galią.

16. Pašto rinkos ekspertai teigia, jog Vidurio ir Rytų Europos valstybių pašto rinkos augimas gali būti tiesiogiai susijęs su BVP augimu. Lietuvoje BVP vienam gyventojui ir laiškų skaičius vienam gyventojui, palyginant su valstybėmis kandidatėmis, yra nedidelis, todėl tikėtina, kad didėjant BVP gana sparčiai turėtų daugėti paštu siunčiamų laiškų ir siuntų. Tą skatins ir integracija į Europos Sąjungos struktūras.

17. Auganti ekonomika keičia pašto korespondencijos struktūrą. Didėjant ūkio subjektų pajamoms, daugėja verslo dalyvių siunčiamos pašto korespondencijos. Pajamų didėjimas keičia ne tik pašto korespondencijos siuntėjų struktūrą, bet ir gavėjus.

18. Galima įžvelgti kelias Europos pašto rinkos plėtros tendencijas: lėtai didėja tradicinių pašto paslaugų apimtis, pašto rinkos dalyviai stambėja jungdamiesi tarpusavyje arba įsigydami kitus rinkos dalyvius, atsiranda papildomų paslaugų (pvz., logistikos), esami įkainiai išlaikomi mažinant paslaugų teikimo sąnaudas.

Pašto sektoriaus plėtros netolygumai tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos valstybių

19. Europos Sąjungos valstybių pagrindinių pašto sektoriaus rodiklių analizė pagal paslaugų apimtį, prieinamumą, paštų tinklo tankį, pašto įmonės efektyvumą rodo, kad skirtingose valstybėse šie rodikliai labai skirtingi. Vokietija, Švedija ir Airija lyginamajai analizei pasirinktos siekiant palyginti reguliuojamą (Lietuvos) ir liberalizuotą (Švedijos) pašto rinkas, valstybės (Lietuvos) ir iš dalies privatizuotą (Vokietijos) paštą, panašaus dydžio valstybių (Lietuvos ir Airijos) valstybės paštus.

20. Nustatyta, kad Lietuvos pašto paslaugų apimtis 5 kartus mažesnė nei Airijos.

21. Tiriant pašto paslaugų prieinamumą, informacija išnagrinėta dviem aspektais – gyventojų skaičius, tenkantis vienam paštui, ir pristatymų skaičius per savaitę. Nustatyta, kad šis rodiklis nedaug atsilieka nuo Europos Sąjungos rodiklių.

22. Pagal paštų tinklo tankį, kuris glaudžiai susijęs su paslaugų prieinamumu, Lietuvą lenkia tik Švedija (3 kartus). Aiškiai matyti, kad tinklo tankis ir paslaugų apimtis tarpusavyje nesusiję. Tai rodo, kad esama pašto infrastruktūra išnaudojama nevisiškai.

23. Valstybės pašto darbuotojų darbo efektyvumas Lietuvoje irgi keletą kartų mažesnis nei pasirinktose Europos Sąjungos valstybėse. Vadinasi, norint, kad Lietuvos pašto sektoriaus darbuotojų darbo efektyvumas būtų toks kaip Europos Sąjungos valstybėse, reikia optimizuoti ne tik pašto infrastruktūrą, bet ir darbuotojų skaičių, kadangi pašto paslaugų plėtra nekompensuos esamo efektyvumo didinimo potencialo. Kitas galimas veiklos efektyvumo didinimo būdas – plėtoti nepagrindinę veiklą, kuri leistų naudoti turimą rezervą.

III. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ, GRĖSMIŲ ANALIZĖ

24. Rengiant Strategiją, atlikta Lietuvos pašto sektoriaus stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių analizė.

25. Atliekant pašto sektoriaus stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių analizę, nustatyti šie pagrindiniai sektoriaus plėtrai įtakos turėsiantys veiksniai: pašto rinkos liberalizavimas, pašto rinkos globalizavimas, pašto rinkos reguliavimas, pašto paslaugų kokybės reikalavimai, taisyklės ir standartai, alternatyvūs informacijos siuntimo kanalai.

Šie veiksniai lemia atitinkamas sektoriaus raidos tendencijas, kurių pasireiškimo kryptis ir intensyvumas nėra lengvai numatomi. Pažymėtina, kad pašto sektoriaus raidos tendencijos gali tiek kelti grėsmę, tiek leisti sėkmingai plėtoti sektorių.

Pašto rinkos liberalizavimas

26. Lietuvos pašto rinkos liberalizavimo procesus daugiausia lems Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (toliau vadinama – direktyva 97/67/ EB) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/39/EB, iš dalies pakeičiančios direktyvą 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų rinkos tolesnio atvėrimo konkurencijai (toliau vadinama – direktyva 2002/39/EB), nuostatų įgyvendinimas.

27. Pašto rinkos liberalizavimas skatins konkurenciją. Liberalizuotos rinkos dalyviai, siekdami išlaikyti ir didinti turimą rinkos dalį, stengsis išlaikyti esamus ir pritraukti naujus vartotojus, gerindami pašto siuntų paslaugų kokybę, stengdamiesi didinti jų apimtį, teikdami naujas rinkos poreikius atitinkančias paslaugas (pvz., logistikos, finansinės paslaugos).

28. Liberalizuotoje pašto rinkoje valstybės pašto konkurentai veiklą stengiasi plėtoti tankiai apgyvendintose vietovėse, išnaudodami masto ekonomiją, kuri riboja tarifų, kartu ir valstybės pajamų, didėjimą. Tai savo ruožtu mažina valstybės galimybes subsidijuoti universaliąsias pašto paslaugas, todėl kyla pavojus, kad nebus vykdoma viena svarbiausiųjų direktyvos 97/67/EB nuostatų – užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų prieinamumą, t. y. užtikrinti, kad minėtosios paslaugos būtų teikiamos už visiems vartotojams prieinamą kainą, neatsižvelgiant į jų geografinę padėtį.

29. Neigiama pašto rinkos liberalizavimo pasekmė gali būti rinkos dalyvių smulkėjimas, t. y. rinkos dalyviai stengsis dirbti efektyviau pasirinkdami pelningiausias sritis ir teikdami nedaug paslaugų. Daug smulkių rinkos dalyvių mažintų valstybės galimybes juos kontroliuoti ir užtikrinti jų veiklos skaidrumą. Dėl nepakankamos rinkos dalyvių priežiūros gali prastėti jų teikiamų pašto paslaugų, ypač universaliųjų, kokybė.

30. Taigi tiesioginis pašto rinkos liberalizavimo rezultatas – didėjanti konkurencija, kuri skatina rinkos dalyvius dirbti efektyviau, todėl tikėtini teigiami nacionalinio pašto sektoriaus poslinkiai: patrauklūs tarifai, didėjanti teikiamų pašto ir kitokių paslaugų įvairovė. Be to, didėjanti konkurencija verčia valstybę užtikrinti efektyvų rinkos veikimą. Taigi, patobulinus įstatyminę bazę ir atitinkamą pašto rinkos reguliavimo mechanizmą, atsirastų galimybė kontroliuoti konkurenciją, užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų tarifų skaidrumą teikiant vartotojams prieinamas pašto paslaugas.

Pašto rinkos globalizavimas

31. Stambieji pašto paslaugų rinkos dalyviai – „Deutsche Post“, „KPN“, „Postal Office“ ir kiti – didina įtaką tarptautinėje rinkoje, norėdami įgyti didesnį vartotojų pasitikėjimą ir užsitikrinti savo verslo plėtrą. Mažesnių Europos šalių valstybės pašto įmonės, kurios neturi užtektinai lėšų intensyviai plėtrai, siekia pakliūti į didelių pašto įmonių globą dviem būdais – per privatizaciją arba pasirašydamos strateginės partnerystės sutartis. Tikėtina, kad strateginio partnerio atėjimas į Lietuvą turėtų būti siejamas su valstybės paštu. Strateginio partnerio atėjimas galėtų padidinti naujus tarptautinio pašto siuntų srautus, suteiktų galimybę gauti ir tinkamai naudoti papildomus finansinius išteklius. Išskirtinė stiprioji nacionalinio pašto sektoriaus savybė, galinti padėti priimti rinkos globalizavimo iššūkius, yra ta, kad Lietuva galėtų būti patraukli strateginiam partneriui geografiškai gerai išplėtota valstybės pašto infrastruktūra. Neigiamą įtaką strateginio partnerio apsisprendimui ateiti į Lietuvos rinką gali turėti ir valstybės pašto valstybės įmonės statusas, vidinių procesų neefektyvumas, silpna informacinių technologijų ir techninė bazė, perteklinė valstybės pašto infrastruktūra.

32. Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą suteikia ne tik neabejotinas Lietuvos pašto rinkos plėtros galimybes, bet ir didina priklausomybę nuo Europos Sąjungos sprendimų, dėl to būtina keisti įstatyminę bazę.

Pašto rinkos reguliavimas

33. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos pašto sektoriaus veikla bus reguliuojama atsižvelgiant į direktyvą 97/ 67/EB, nustatančią universaliųjų pašto paslaugų, rezervuotų universaliųjų pašto paslaugų teikimo, tarifų nustatymo principus ir universaliųjų pašto paslaugų apskaitos, kokybės standartus, reglamentuojančią techninių standartų derinimą, nepriklausomų nacionalinių reguliavimo institucijų steigimą, ir direktyvą 2002/39/EB, patikslinančią rezervuotąsias paslaugas, tarifų nustatymo principus, vartotojų skundų nagrinėjimo tvarką, nustatančią nacionalinės reguliavimo institucijos (Lietuvoje – Ryšių reguliavimo tarnyba) svarbą.

34. Įgyvendinus tinkamas rinkos reguliavimo priemones, galima patikslinti pašto paslaugų sąvokas ir reikalavimus, taip standartizuoti paslaugas, nustatyti kokybės standartus, suteikti Ryšių reguliavimo tarnybai reikiamus įgaliojimus. Šių priemonių įgyvendinimo rezultatas – užtikrintas universaliųjų pašto paslaugų prieinamumas ir tarifų skaidrumas.

35. Pagrindinė priemonė efektyviai pašto rinkos veiklai užtikrinti – su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis, Lietuvos pašto sektoriaus strateginiais tikslais ir uždaviniais suderintas naujas Lietuvos Respublikos pašto įstatymas. Turėtų būti numatytos ir priemonės pašto rinkos reguliuotojo galioms (funkcijoms) išplėsti.

Pašto paslaugų kokybės reikalavimai, standartai ir taisyklės

36. Vieną pagrindinių pristatymo laiko kokybės reikalavimų numato direktyva 97/67/EB. Pašto paslaugų kokybės reikalavimų, kitos veiklos standartų laikymasis turėtų tenkinti vartotojų poreikius. Kokybės reikalavimams įgyvendinti prireiktų nemažų investicijų, tai didintų paslaugų sąnaudas. Pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymą, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas pašto paslaugų teikėjai privalo atskirai apskaityti universaliųjų pašto paslaugų savikainą. Šią sistemą reikėtų pradėti taikyti nuo įstojimo į Europos Sąjungą datos. Tačiau šis reikalavimas kelia problemų pašto paslaugų teikėjams, nes minėtajai sistemai sukurti ir įdiegti reikia daug išteklių. Siekiant įvykdyti nustatytuosius reikalavimus, būtina įdiegti sekimo ir brūkšninio kodo sistemas, kitaip tobulinti turimą techninę bazę. Viena stipriausių valstybės pašto sektoriaus savybių – esami kokybės kontrolės sistemos pagrindai.

Alternatyvūs informacijos siuntimo kanalai

37. Elektroninės informacijos priemonės labai mažina pašto paslaugų poreikį. Labai mažėja ir paslaugų, susijusių su finansinių ataskaitų ir sąskaitų siuntimu klientams. Plintančios elektroninės prekybos paslaugos daro poveikį tikslinės reklaminės medžiagos ir prekių, siunčiamų tradiciniu paštu, kiekiui, skatina naujų produktų atsiradimą (pvz., hibridinis paštas).

38. Viena stipriausiųjų valstybės pašto sektoriaus savybių – palyginti gerai išplėtota pašto siuntų rinka, tačiau su alternatyviais informacijos kanalais susijusių paslaugų plėtrą gali stabdyti silpna informacinių technologijų ir techninė bazė, patirties teikti elektronines paslaugas stoka, taip pat neišsamiai reglamentuotas paslaugų teikimas (pvz., elektroninio parašo įteisinimas).

III. STRATEGINIAI TIKSLAI

39. Apibendrinus veiksnius, turėsiančius įtakos Lietuvos pašto sektoriaus plėtrai, pašto verslo raidos tendencijas (galimybes, grėsmes), pašto sektoriaus stiprybes ir silpnybes, suformuluoti svarbiausieji strateginiai 2004-2008 metų tikslai, uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti. Strategija parengta atsižvelgiant į rinkos raidos tendencijas, joje nubrėžtos aiškios tolesnės pašto sektoriaus plėtros kryptys, tačiau paliekama galimybė lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius.

40. Svarbiausieji Lietuvos pašto sektoriaus strateginiai tikslai yra:

40.1. didinti Lietuvos pašto paslaugų rinkos patrauklumą vartotojams ir investuotojams;

40.2. optimaliai liberalizuoti Lietuvos pašto paslaugų rinką;

40.3. užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų prieinamumą;

40.4. užtikrinti pašto paslaugų konkurencingumą.

IV. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO UŽDAVINIAI

41. Atsižvelgiant į Strategijoje nurodytas pašto sektoriaus stiprybes, silpnybes, galimybes, grėsmes ir strateginius tikslus, pašto sektoriaus uždaviniai yra:

41.1. liberalizuoti rezervuotųjų universaliųjų pašto paslaugų teikimą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose nustatytais terminais ir užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų teikėjo pajamas iš rezervuotųjų universaliųjų pašto paslaugų teikimo;

41.2. užtikrinti prieinamas, geros kokybės universaliąsias pašto paslaugas;

41.3. išnagrinėti galimybę iki 2006 metų panaikinti valstybės subsidijas;

41.4. užtikrinti ir prižiūrėti pašto rinkos dalyvių veiklos skaidrumą ir naudotojų teisių apsaugą;

41.5. pertvarkyti valstybės paštą, siekiant didinti jo veiklos efektyvumą;

41.6. skatinti esamų pašto paslaugų plėtrą ir naujų diegimą, siekiant, kad pašto sektoriaus BVP augimas skatintų kurti naujas darbo vietas.

V. SIEKIAMI REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI

42. Rezervuotųjų universaliųjų pašto paslaugų teikimas bus liberalizuotas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų nustatytais terminais ir užtikrintos universaliųjų pašto paslaugų teikėjo pajamos iš rezervuotųjų universaliųjų pašto paslaugų teikimo parengus naująjį Lietuvos Respublikos pašto įstatymą, atitinkantį Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų nuostatas, ir įstatymo lydimuosius teisės aktus, reglamentuojančius pašto rinkos dalyvių veiklą.

43. Pagrindiniai šio uždavinio įgyvendinimo priežiūros kriterijai yra:

43.1. laiko faktorius;

43.2. valstybės pašto turima rinkos dalis.

44. Prieinamas, geros kokybės universaliąsias pašto paslaugas užtikrins efektyvios šių paslaugų teikėjo pašto tinklo charakteristikos, kompensavimo už privalomą šių paslaugų teikimą mechanizmas.

45. Pagrindiniai šio uždavinio įgyvendinimo priežiūros kriterijai yra:

45.1. universaliųjų pašto paslaugų teikimo taškų skaičius;

45.2. klientų skundų skaičius;

45.3. siuntų pristatymo laikas (dienomis);

45.4. nepristatytų siuntų ir iš viso persiųstų siuntų santykis (procentais);

45.5. bendrų sektoriaus pajamų dalis, kurią sudaro kompensacijos (procentais).

46. Iki 2006 metų numatoma panaikinti valstybės subsidijas (išanalizavus universaliųjų pašto paslaugų savikainos skaičiavimo metodiką).

47. Pagrindinis šio uždavinio įgyvendinimo priežiūros kriterijus – valstybės metinių subsidijų dydis (litais).

48. Numatomos šios priemonės pašto rinkos dalyvių veiklos skaidrumui ir naudotojų teisių apsaugai užtikrinti:

48.1. nustatyti naujajame Lietuvos Respublikos pašto įstatyme skundų tarp pašto paslaugų teikėjų, pašto paslaugų teikėjų ir naudotojų nagrinėjimo principus;

48.2. nustatyti pagal naujajame Lietuvos Respublikos pašto įstatyme apibrėžtus principus (Ryšių reguliavimo tarnybos atsakomybė) skundų tarp pašto paslaugų teikėjų, pašto paslaugų teikėjų ir naudotojų nagrinėjimo procedūras.

49. Pagrindiniai šių priemonių įgyvendinimo priežiūros kriterijai – laiko kriterijus (priemonių įvykdymo data – 2004 metai) ir gautų (išnagrinėtų) per nustatytąjį laiką skundų skaičiaus santykis (procentais).

50. Numatoma įgyvendinti šias priemones valstybės paštui pertvarkyti, siekiant didinti jo veiklos efektyvumą:

50.1. Neteko galios nuo 2004-12-05

Punkto naikinimas:

Nr. 1527, 2004-12-01, Žin. 2004, Nr. 174-6444 (2004-12-04), i. k. 1041100NUTA00001527

Punkto pakeitimai:

Nr. 1190, 2004-09-20, Žin., 2004, Nr. 142-5192 (2004-09-23), i. k. 1041100NUTA00001190

50.2. perduoti iki 2004 m. gruodžio 31 d. perteklinį valstybės pašto turtą valstybės įmonei Valstybės turto fondui;

50.3. parengti iki 2004 m. gegužės 1 d. valstybės pašto pertvarkymo į akcinę bendrovę įstatymo projektą (tai numatyta Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo (Žin., 2002, Nr. 103-4604) 2 straipsnio 3 dalyje;

50.4. Neteko galios nuo 2004-09-24

Punkto naikinimas:

Nr. 1190, 2004-09-20, Žin. 2004, Nr. 142-5192 (2004-09-23), i. k. 1041100NUTA00001190

50.5. įgyvendinti iki 2004 m. gruodžio 31 d. Susisiekimo ministerijos sprendimą dėl valstybės pašto pertvarkymo į akcinę bendrovę;

Punkto pakeitimai:

Nr. 1190, 2004-09-20, Žin., 2004, Nr. 142-5192 (2004-09-23), i. k. 1041100NUTA00001190

50.6. įregistruoti akcinės bendrovės Lietuvos pašto akcijas Vertybinių popierių komisijoje;

50.7. parengti iki 2008 m. gruodžio 31 d. akcinės bendrovės Lietuvos pašto privatizavimo galimybių analizę;

50.8. skatinti iki 2008 m. gruodžio 31 d. pašto paslaugų plėtrą naudojant esamą infrastruktūrą;

50.9. didinti valstybės pašto veiklos (vidinių) procesų efektyvumą, atsižvelgiant į šiuo metu rengiamą pasiūlymą dėl centralizuotos informacinės valdymo sistemos plėtros.

51. Šių priemonių įgyvendinimo priežiūros kriterijai yra:

51.1. laiko kriterijus;

51.2. valstybės pašto pajamos patalpų kvadratiniam metrui (litais);

51.3. valstybės pašto paslaugų apimties pokytis per metus pagal rūšis (litais, vienetais, procentais);

51.4. valstybės pašto paslaugų (išskyrus universaliąsias pašto paslaugas) pelningumas (procentais);

51.5. valstybės pašto paslaugų (pagal rūšis) kiekis darbuotojui (vienetais);

51.6. pajamos valstybės pašto darbuotojui (litais);

51.7. sąnaudos valstybės pašto darbuotojui (litais);

51.8. pajamų (sąnaudų) koeficientas.

52. Būtina skatinti plėsti esamas pašto paslaugas, diegti naujas, siekiant, kad pašto sektoriaus BVP augimas leistų kurti naujas darbo vietas, šiuo tikslu nuolat sekti teisinės bazės pokyčius, o prireikus siūlyti šiuos pokyčius.

53. Pagrindiniai šių priemonių įgyvendinimo priežiūros kriterijai yra:

53.1. darbo vietų skaičiaus pokytis sektoriuje (procentais);

53.2. metinis sektoriaus pajamų už paslaugas (pagal rūšis) pokytis (procentais);

53.3. bendrų sektoriaus pajamų dalis, kurią sudaro pajamos už integruotas paslaugas (procentais).

VI. STEBĖSENA IR ATSKAITOMYBĖ

54. Siekiant užtikrinti tinkamą strateginių tikslų įvykdymą, būtina nuolat stebėti Lietuvos pašto sektoriaus būklę. Lietuvos pašto sektoriaus stebėsenos ataskaitos rengiamos kartą per metus. Minėtąsias ataskaitas rengia ir teikia Susisiekimo ministerija. Ataskaitų gavėja – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ataskaitose turi būti informacija apie Strategijoje numatytų uždavinių įvykdymo būklę, o prireikus – papildomas priemones.

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

55. Susisiekimo ministerija pagal kompetenciją prižiūri, kaip laikomasi Strategijos nuostatų, ir atsižvelgdama į išorės ir vidaus pokyčius teikia pasiūlymus dėl jos tobulinimo.

56. Strategijos nuostatoms įgyvendinti bus parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimų projektai.

______________

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1190, 2004-09-20, Žin., 2004, Nr. 142-5192 (2004-09-23), i. k. 1041100NUTA00001190

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. 55 "Dėl Lietuvos pašto sektoriaus 2004-2008 metų plėtros strategijos patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1527, 2004-12-01, Žin., 2004, Nr. 174-6444 (2004-12-04), i. k. 1041100NUTA00001527

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. 55 "Dėl Lietuvos pašto sektoriaus 2004-2008 metų plėtros strategijos patvirtinimo" pakeitimo