Suvestinė redakcija nuo 1993-08-28 iki 1994-05-20

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1993, Nr. 30-709, i. k. 0932010NUTA-06-2104

LIETUVOS RESPUBLIKOS EKONOMIKOS MINISTERIJOS

N U T A R I M A S

1993 m. liepos 15 d. Nr.23-06-2104

Vilnius

Dėl prekių eksportą ir importą

reguliuojančių tvarkų

LAIKINO PREKIŲ ĮVEŽIMO Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ

T V A R K A

1. Laikino  prekių  įvežimo  į  Lietuvos  Respubliką  tvarka

(toliau  vadinama   -  tvarka)  reglamentuoja  prekių  (įskaitant

transporto  priemones)   įvežimo  į  Lietuvos  Respublikos  muitų

teritoriją (toliau  vadinama -  muitų teritoriją)  turint  tikslą

grąžinti atgal  per nustatytą laikotarpį jų neperdirbus, išskyrus

normalų jų nusidėvėjimą dėl įprastinio naudojimo, tvarką.

2. Laikino  įvežimo procedūra  gali  būti  taikoma  prekėms,

nurodytoms šios Tvarkos priede, kurios gali būti identifikuojamos

jas grąžinant.  Laikino įvežimo  procedūra gali  būti taikoma  ne

tiktai  prekėms,   tiesiogiai  įvežtoms  į  muitų  teritoriją  iš

užsienio,  bet   ir  gabentoms  tranzitu  ar  laikytoms  muitinės

sandėlyje.

3. Laikinai  įvežtos prekės  sąlyginai visiškai atleidžiamos

nuo importo  muitų ir  mokesčių, išskyrus prekes, kurios Lietuvos

Respublikos   Vyriausybės    sprendimu   sąlyginai    iš   dalies

atleidžiamos nuo  importo muitų  ir mokesčių.  Laikinai įvežamoms

prekėms  netaikomi   ekonominio  pobūdžio  įvežimo  draudimai  ir

apribojimai.

4.   Prekės laikinai įvežamos jas deklaruojant ir pateikiant

garantiją ar  sumokant užstatą Muitinės departamento prie Finansų

ministerijos nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos įstatymais ir

kitais teisės  aktais nustatytais  atvejais, kai  prekėms  įvežti

taikomi draudimai  ar  apribojimai,  prekės  gali  būti  laikinai

įvežamos   tiktai   pateikus   muitinei   įgaliotos   valstybinės

institucijos nustatyta tvarka išduotą leidimą.

5.      Siekiant   palengvinti   laikinai   įvežamų   prekių

identifikavimą laikino įvežimo procedūros užbaigimo metu, muitinė

turi teisę  pradedant laikino  įvežimo procedūrą, esant reikalui,

reikalauti  pateikti   jų  detalų   aprašymą,   charakteristikas,

schemas, fotografijas, nurodyti ženklus, numerius, markiravimą ir

kitus požymius, taip pat žymėti tokias prekes muitinio įforminimo

ženklais  (plombomis,   antspaudais,  perforacija)  bei  imti  jų

pavyzdžius.

6.   Laikinai įvežtos  prekės turi  būti grąžintos atgal per

muitinės  nustatytą   laikotarpį,  pakankamą   nurodytam  įvežimo

tikslui  pasiekti,  bet  ne  ilgesnį  kaip  12  mėnesių.  Muitinė

išimties būdu  dėl susidariusių ypatingų aplinkybių gali pratęsti

laikinojo įvežimo terminą.

7.   Muitinė gali leisti perduoti laikino įvežimo procedūros

vykdytojo teises kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, jeigu jis

tenkina šios procedūros vykdytojui nustatytas sąlygas ir prisiima

ankstesniojo vykdytojo įsipareigojimus.

8.   Laikino įvežimo  procedūra normaliai  baigiama laikinai

įvežtas prekes grąžinant atgal. Laikinai įvežtos prekės gali būti

grąžinamos viena ar keliomis siuntomis. Laikino įvežimo procedūra

gali būti  užbaigta ne  būtinai toje  pačioje muitinės įstaigoje,

kurioje ji pradėta.

9.  Laikino įvežimo procedūra taip pat gali būti užbaigta:

9.1.  muitinės sutikimu padėjus prekes į muitinės sandėlį ar

pradėjus tranzito procedūrą, numatant jas išvežti ar toliau jomis

disponuoti nustatyta tvarka;

9.2.   prekes importuojant,  jeigu importo  procedūrą galima

taikyti  tokioms   prekėms  sutinkamai  su  Lietuvos  Respublikos

įstatymais  ir   kitais  ją  reglamentuojančiais  teisės  aktais,

laikantis visų tokiam atvejui nustatytų sąlygų ir atliekant visus

privalomus formalumus;

9.3.  prekėms rimtai nukentėjus dėl nelaimingo atsitikimo ar

force majeure, jeigu sugadintos prekės:

9.3.1.   pateikiamos  muitinei  laikino  įvežimo  procedūrai

užbaigti,  sumokant   importo  muitus  ir  mokesčius,  nustatytus

tokioms prekėms jų pateikimo muitinei metu;

9.3.2.   neatlygintinai  perduodamos  muitinei,  atleidžiant

laikino  įvežimo   procedūros  vykdytoją  nuo  importo  muitų  ir

mokesčių mokėjimo;

9.3.3.   sunaikinamos muitinei  prižiūrint  laikino  įvežimo

procedūros vykdytojo ar kito suinteresuoto asmens lėšomis; už bet

kurias išlikusias dalis ar medžiagas, jas importuojant, turi b–ti

sumokami importo  muitai ir  mokesčiai, nustatyti tokioms prekėms

jų pateikimo muitinei metu;

9.4.   prekėmis disponuojant  9.3.2. arba  9.3.3.  punktuose

nurodytu būdu laikino įvežimo procedūros vykdytojo prašymu;

9.5.     laikino  įvežimo   procedūros  vykdytojui  įrodžius

muitinei priimtinu  būdu prekių  sunaikinimą ar visišką praradimą

dėl nelaimingo atsitikimo ar force majeure, atleidžiant laikinojo

įvežimo  procedūros  vykdytoją  nuo  importo  muitų  ir  mokesčių

mokėjimo.

10.   Užbaigus laikino įvežimo procedūrą šios Tvarkos 8 ir 9

punktuose nurodytais  būdais per  muitinės nustatytą  laikotarpį,

laikino  įvežimo   procedūros   vykdytojui   grąžinama   pateikta

garantija ar sumokėtas užstatas.

11.   Neužbaigus laikino  įvežimo  procedūros  per  muitinės

nustatytą laiko  periodą, prekės  laikomos  importuotomis  ir  iš

laikino  įvežimo   procedūros  vykdytojo  išieškomi  atitinkamoms

prekėms nustatyti importo muitai ir mokesčiai.

12.  Tvarka   įsigalioja  kartu   su  Lietuvos   Respublikos

Vyriausybės 1993  m. birželio  16 d.  nutarimu Nr.443 "Dėl prekių

eksporto ir  importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos" -

nuo 1993 m. liepos 15 d.

Ekonomikos ministras                    Julius Veselka

Pramonės ir prekybos ministras          Kazimieras Klimašauskas

Lietuvos Respublikos

vyriausiojo muitininko

pavaduotojas                            Paulius Darginavičius

____________

Laikino prekių įvežimo į

Lietuvos Respubliką tvarkos

p r i e d a s

PREKIŲ, KURIOMS GALI BŪTI TAIKOMA LAIKINO ĮVEŽIMO PROCEDŪRA,

S Ą R A Š A S

1.  Prekės,   skirtos  nekomercinėms   parodoms,  mugėms  ir

panašiems renginiams. Tokiems renginiams priskiriama:

1.1. prekybos,  pramonės, žemės ūkio ar amatų parodos, mugės

ar panašūs demonstravimo ar eksponavimo renginiai;

1.2. parodos  ar kiti  renginiai,  organizuojami  daugiausia

labdaros tikslais;

1.3. parodos  ar kiti  renginiai,  organizuojami  daugiausia

mokymo,  meno,   amatų,  sporto,   mokslo,  švietimo,   kultūros,

religijos, turizmo ar tarptautinio bendradarbiavimo tikslais;

1.4. tarptautinių  organizacijų  ar  jų  asociacijų  atstovų

susirinkimai, konferencijos ar kongresai;

1.5. oficialaus  ar memorialinio  pobūdžio deleguotų atstovų

susirinkimai;

Tokiems renginiams  nepriskiriamos parodos, mugės ir panašūs

renginiai, organizuojami  iš  užsienio  įvežtų  prekių  pardavimo

tikslais.

2. Spaudos,  radijo, televizijos,  kinematografijos, mokslo,

švietimo, kultūros,  medicinos darbuotojų,  sportininkų profesinė

įranga. Tokiai įrangai priskiriama:

2.1.  spaudos,   radijo,  televizijos   ir  kinematografijos

darbuotojų įranga:

2.1.1. personaliniai kompiuteriai;

2.1.2. telefakso įrenginiai;

2.1.3. visų  rūšių fotoaparatai,  kino, video ir televizijos

kameros;

2.1.4. garso  ar vaizdo  perdavimo,  įrašymo  ar  atgaminimo

aparatūra  (audio   ir  videomagnetofonai,   mikrofonai,  pultai,

garsiakalbiai);

2.1.5. garso ar vaizdo įrašų laikmenos, tuščios ar įrašytos;

2.1.6.  matavimo   ir  kontrolės  prietaisai  (oscilografai,

kontrolės   stendai,   įvairūs   matavimo   prietaisai,   įrankių

rinkiniai, videogeneratoriai ir kt.);

2.1.7.  apšvietimo   įranga   (prožektoriai,   konverteriai,

stovai);

2.1.8.  telekomunikacijos   įranga  (radijo  ir  televizijos

siųstuvai  bei  imtuvai,  terminaliniai  įrenginiai,  palydovinio

ryšio įrenginiai, kiti ryšio įrenginiai);

2.1.9.  muzikos   instrumentai,  kostiumai,  scenos  įranga,

pakylos, grimavimo ir šukavimo įranga;

2.1.10.  kiti   darbo  reikmenys   (kasetės,  eksponometrai,

lęšiai, monitoriai,  akumuliatoriai,  baterijos  ir  jų  įkrovimo

įtaisai, transformatoriai,  laikrodžiai,  chronometrai,  šildymo,

oro kondicionavimo ir ventiliacijos aparatūra ir kt.);

2.2.  Mašinų,   įrengimų,  transporto  priemonių  surinkimo,

kontrolės, priežiūros  ir remonto įrenginiai. Tokiems įrenginiams

priskiriama:

2.2.1. įrankiai;

2.2.2.  matavimo  ir  kontrolės  prietaisai  bei  įrenginiai

(temperatūros, slėgio,  ilgio, aukščio,  paviršiaus,  greičio  ir

kt.), įskaitant  elektros  prietaisus  (voltmetrus,  ampermetrus,

transformatorius, matavimo rezultatų užrašymo prietaisus ir kt.);

2.2.3. mašinų ir įrengimų fotografavimo įrenginiai;

2.2.4. laivų priežiūros aparatūra.

2.3.    Įrenginiai    reikalingi    verslininkams,    verslo

konsultantams, ekspertams ir panašių profesijų atstovams. Tokiems

įrenginiams priskiriama:

2.3.1. personaliniai kompiuteriai;

2.3.2. rašomosios mašinėlės;

2.3.3. garso  ar vaizdo  perdavimo,  įrašymo  ar  atgaminimo

aparatūra;

2.3.4. skaičiavimo prietaisai ir aparatūra.

2.4.  Įrenginiai,   reikalingi  topografijos  ar  geofizikos

specialistų darbui. Tokiems įrenginiams priskiriama:

2.4.1. matavimo prietaisai ir aparatūra;

2.4.2. gręžimo įrenginiai;

2.4.3. ryšių įrenginiai.

2.5.  Įrenginiai,   reikalingi  aplinkos   užteršimo  tyrimų

specialistams.

2.6.  Prietaisai   ir  aparatūra,   reikalinga   gydytojams,

chirurgams,  veterinarams,   akušeriams  ir   panašių   profesijų

atstovams.

2.7.  Įranga,   reikalinga   archeologams,   paleontologams,

geografams, zoologams ir kitiems mokslininkams.

2.8. Įranga,  reikalinga pramoginių  renginių organizavimui,

teatrams ir  orkestrams (muzikos  instrumentai, kostiumai, scenos

įranga ir kt.).

2.9. Įranga, reikalinga lektorių skaitomoms paskaitoms.

2.10.  Fotografavimo   ir  filmavimo   įranga  (visų   rūšių

fotoaparatai,  kino   ir  videokameros,  kasetės,  eksponometrai,

lęšiai, stovai, akumuliatoriai, baterijos ir jų įkrovimo įtaisai,

monitoriai, apšvietimo įranga ir kt.);

2.11.  transporto  priemonės,  specialiai  sukonstruotos  ar

pritaikytos aukščiau išvardintiems tikslams, pavyzdžiui, mobilios

kontrolės ar tyrimų laboratorijos, dirbtuvės ir pan.

3. Tara ir prekių pavyzdžiai. Jiems priskiriama:

3.1. tara  - dirbiniai  ir medžiagos,  naudojamos ar skirtos

naudoti, tokiame  pavidale, kokiame jos įvežtos, prekėms pakuoti,

apsaugoti, sudėti  ar atskirti,  išskyrus urmu  įvežamas pakavimo

medžiagas, pavyzdžiui, šiaudus, popierių, stiklo vatą, drožles ir

kt.;

3.2. konteineris  - transporto įrenginys (kilnojama krovinių

sekcija, kilnojama cisterna ar kita panaši struktūra);

3.3. padėklas  - įtaisas,  ant kurio  paviršiaus  gali  būti

sudėtas  tam   tikras  kiekis  prekių,  tokiu  būdu  suformuojant

pakrovimo vienetą,  skirtą transportuoti,  perkelti  ar  sukrauti

vieną ant kito panaudojant mechaninius įrenginius;

3.4. prekių  pavyzdžiai -  dirbiniai, esantys tipiškomis tam

tikros kategorijos  gaminamomis ar  numatomomis gaminti prekėmis,

išskyrus to  paties asmens įvežamus ar tam pačiam gavėjui skirtus

tapačius dirbinius,  jeigu jų  bendras kiekis  viršija  pagrįstai

reikalingą prekių pavyzdžių kiekį.

4. Prekės, skirtos mokymo, mokslo ir kultūros reikmėms. Joms

priskiriama:

4.1.  vaizdo   ar  garso  įrašymo  ar  atgaminimo  aparatūra

(projektoriai, magnetofonai, videomagnetofonai, televizoriai);

4.2. garso ar vaizdo įrašų laikmenos, tuščios ar įrašytos;

4.3. speciali  įranga (bibliotekų  įranga, kalbos  mokymo ir

vertimo įrenginiai, programinio mokymo įtaisai);

4.4. knygos, žurnalai, laikraščiai;

4.5. sporto  įranga (kamuoliai,  raketės, tinkleliai,  stalo

žaidimai, kitas sporto inventorius);

4.6.  laisvalaikio  užsiėmimams  skirti  daiktai  (žaidimai,

muzikos instrumentai,  teatro įranga,  piešimo, skulptūros, amatų

įrankiai);

4.7. religinis inventorius.

5. Keleivių  asmeninio naudojimo  daiktai. Jiems priskiriami

asmenų, kurie  nėra nuolatiniai  Lietuvos Respublikos gyventojai,

laikinai atvykstančių  į  Lietuvos  Respubliką  turizmo,  sporto,

darbo, profesinių  susirinkimų, gydymosi, mokslo ir pan. tikslais

daiktai, nauji  ar naudoti,  kurie pagrįstai gali būti reikalingi

keleiviui  jo   ar  jos   asmeniniam  naudojimui  kelionės  metu,

atsižvelgiant  į  visas  kelionės  aplinkybes,  išskyrus  prekes,

įvežamas komerciniais tikslais.

6. Turizmo  reklaminė  medžiaga.  Jai  priskiriamos  prekės,

įvežamos siekiant  reklamuoti turizmą į užsienio šalis, ypatingai

skatinant atvykti  į  kultūros,  religijos,  turizmo,  sporto  ar

profesiniais  tikslais   organizuojamus  renginius   (prospektai,

brėžiniai,  įrėmintos   ir  neįrėmintos   fotografijos,   knygos,

paveikslai,  skulptūros  ir  kiti  meno  kūriniai,  demonstracinė

įranga, filmai,  garso  ir  vaizdo  įrašai,  vėliavos,  modeliai,

amatininkų dirbinių pavyzdžiai, nacionaliniai kostiumai ir kt.).

7.   Gyvūnai,    įvežami   dresiravimo,   mokymo,   veisimo,

demonstravimo,  keliavimo,   tarnybos  (policijos  šunys,  aklųjų

vedliai), gelbėjimo, transporto ar medicinos tikslais.

8. Asmeninės  ir komercinės  transporto priemonės, įskaitant

įprastinei jų įrangai priskiriamus reikmenis ir atsargines dalis,

taip pat tepalus ir kurą, esančius įprastiniuose bakuose.

9. Mašinos,  mechanizmai, prietaisai  ir aparatūra,  įvežama

kontrolės ir demonstravimo tikslais.

10. Prekės,  įvežamos humanitarinės  pagalbos tikslais. Joms

priskiriama medicininė,  chirurginė ir  laboratorijų įranga, taip

pat prekės,  įvežamos  teikiant  pagalbą  stichinių  nelaimių  ir

katastrofų atvejais  (transporto priemonės, antklodės, palapinės,

surenkami namai bei kitos būtiniausios prekės).

11. Kitos  prekės, kurioms  laikinojo įvežimo procedūra gali

būti taikoma,  vadovaujantis Lietuvos  Respublikos tarptautinėmis

sutartimis, įstatymais ir kitais teisės aktais.

LAIKINO PREKIŲ IŠVEŽIMO IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS

T V A R K A

1. Laikino  prekių išvežimo  iš Lietuvos  Respublikos tvarka

(toliau vadinama  - tvarka) reglamentuoja laisvai cirkuliuojančių

Lietuvos Respublikos  muitų teritorijoje (toliau vadinama - muitų

teritorija) prekių  (įskaitant transporto priemones), išvežimo iš

muitų teritorijos  turint tikslą  grąžinti  atgal  per  nustatytą

laikotarpį jų  neperdirbus, išskyrus  normalų jų nusidėvėjimą dėl

įprastinio naudojimo, tvarką.

2. Laikino  išvežimo procedūra  gali būti  taikoma  prekėms,

nurodytoms   šios   Tvarkos   priede,   ir   kurios   gali   būti

identifikuojamos jas grąžinant.

3. Laikinai  išvežtos prekės sąlyginai visiškai atleidžiamos

nuo eksporto  muitų ir mokesčių, išskyrus prekes, kurios Lietuvos

Respublikos   Vyriausybės    sprendimu   sąlyginai    iš   dalies

atleidžiamos nuo  eksporto muitų  ir mokesčių. Laikinai įvežamoms

prekėms  netaikomi  ekonominio  pobūdžio  išvežimo  draudimai  ir

apribojimai.  Laikinai   išvežtas  prekes  grąžinant  atgal,  jos

atleidžiamos nuo  importo muitų  ir  mokesčių,  išskyrus  prekes,

kurios  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  sprendimu  iš  dalies

atleidžiamos nuo importo muitų ir mokesčių.

4.   Prekės laikinai  išvežamos jas  deklaruojant ir,  jeigu

joms yra  nustatyti  eksporto  muitai  ir  mokesčiai,  pateikiant

garantiją ar  sumokant užstatą Muitinės departamento prie Finansų

ministerijos nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos įstatymais ir

kitais teisės  aktais nustatytais  atvejais, kai  prekėms išvežti

taikomi draudimai  ar  apribojimai,  prekės  gali  būti  laikinai

įvežamos   tiktai   pateikus   muitinei   įgaliotos   valstybinės

institucijos nustatyta tvarka išduotą leidimą.

5.     Siekiant   palengvinti   laikinai   išvežamų   prekių

identifikavimą  laikino   išvežimo  procedūros   užbaigimo  metu,

muitinė turi  teisę pradedant  laikino išvežimo  procedūrą, esant

reikalui,    reikalauti     pateikti    jų    detalų    aprašymą,

charakteristikas,  schemas,   fotografijas,   nurodyti   ženklus,

numerius, markiravimą  ir kitus  požymius, taip pat žymėti tokias

prekes  muitinio  įforminimo  ženklais  (plombomis,  antspaudais,

perforacija) bei imti jų pavyzdžius.

6.   Laikinai išvežtos  prekės turi būti grąžintos atgal per

muitinės  nustatytą   laikotarpį,  pakankamą  nurodytam  išvežimo

tikslui pasiekti,  bet  ne  ilgesnį  kaip  12  mėnesių.  Muitinė,

išimties būdu, dėl susidariusių ypatingų aplinkybių gali pratęsti

laikino išvežimo terminą.

7.  Muitinė gali leisti perduoti laikino išvežimo procedūros

vykdytojo teises kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, jeigu jis

tenkina šios procedūros vykdytojui nustatytas sąlygas ir prisiima

ankstesniojo vykdytojo įsipareigojimus.

8.   Laikino išvežimo  procedūra normaliai baigiama laikinai

išvežtas prekes  grąžinant atgal.  Laikinai išvežtos  prekės gali

būti grąžinamos  viena ar  keliomis siuntomis.  Laikino  išvežimo

procedūra gali  būti užbaigta  ne būtinai  toje pačioje  muitinės

įstaigoje, kurioje ji pradėta.

9. Laikino išvežimo procedūra taip pat gali būti užbaigta:

9.1.  muitinės sutikimu padėjus prekes į muitinės sandėlį ar

pradėjus tranzito  procedūrą, numatant jas įvežti ar toliau jomis

disponuoti nustatyta tvarka;

9.2.   prekes eksportuojant, jeigu eksporto procedūrą galima

taikyti  tokioms   prekėms  sutinkamai  su  Lietuvos  Respublikos

įstatymais  ir   kitais  ją  reglamentuojančiais  teisės  aktais,

laikantis visų tokiam atvejui nustatytų sąlygų ir atliekant visus

privalomus formalumus;

9.3.  laikino   išvežimo  procedūros   vykdytojui   įrodžius

muitinei priimtinu  būdu sunaikinimą  ar  visišką  praradimą  dėl

nelaimingo  atsitikimo  ar  force  majeure,  atleidžiant  laikino

išvežimo procedūros  vykdytoją nuo  eksporto  muitų  ir  mokesčių

mokėjimo.

10.  Užbaigus laikino išvežimo procedūrą šios Tvarkos 8 ir 9

punktuose nurodytais  būdais per  muitinės nustatytą  laikotarpį,

laikino  išvežimo   procedūros  vykdytojui   grąžinama   pateikta

garantija ar sumokėtas užstatas.

11.   Neužbaigus laikino  išvežimo procedūros  per  muitinės

nustatytą laiko  periodą, prekės  laikomos eksportuotomis  ir  iš

laikino  išvežimo  procedūros  vykdytojo  išieškomi  atitinkamoms

prekėms nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai.

12.  Tvarka   įsigalioja  kartu   su  Lietuvos   Respublikos

Vyriausybės 1993  m. birželio  16 d.  nutarimu Nr.443 "Dėl prekių

eksporto ir  importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos" -

nuo 1993 m. liepos 15 d.

Ekonomikos ministras                                    J.Veselka

Pramonės ir prekybos ministras                     K.Klimašauskas

Lietuvos Respublikos

vyriausiasis muitininkas                               K.Pėdnyčia

_______________

Laikino prekių išvežimo iš

Lietuvos Respublikos tvarkos

p r i e d a s

PREKIŲ, KURIOMS GALI BŪTI TAIKOMA LAIKINO IŠVEŽIMO PROCEDŪRA,

S Ą R A Š A S

1.  Prekės,   skirtos  nekomercinėms   parodoms,  mugėms  ir

panašiems renginiams. Tokiems renginiams priskiriama:

1.1. prekybos,  pramonės, žemės ūkio ar amatų parodos, mugės

ar panašūs demonstravimo ar eksponavimo renginiai;

1.2. parodos  ar kiti  renginiai,  organizuojami  daugiausia

labdaros tikslais;

1.3. parodos  ar kiti  renginiai,  organizuojami  daugiausia

mokymo,  meno,   amatų,  sporto,   mokslo,  švietimo,   kultūros,

religijos, turizmo ar tarptautinio bendradarbiavimo tikslais;

1.4. tarptautinių  organizacijų  ar  jų  asociacijų  atstovų

susirinkimai, konferencijos ar kongresai;

1.5. oficialaus  ar memorialinio  pobūdžio deleguotų atstovų

susirinkimai;

Tokiems renginiams  nepriskiriamos parodos, mugės ir panašūs

renginiai, organizuojami  iš  užsienio  įvežtų  prekių  pardavimo

tikslais.

2. Spaudos,  radijo, televizijos,  kinematografijos, mokslo,

švietimo, kultūros,  medicinos darbuotojų,  sportininkų profesinė

įranga. Tokiai įrangai priskiriama:

2.1.  spaudos,   radijo,  televizijos   ir  kinematografijos

darbuotojų įranga:

2.1.1.  personaliniai kompiuteriai;

2.1.2.  telefakso įrenginiai;

2.1.3. visų  rūšių fotoaparatai,  kino, video ir televizijos

kameros;

2.1.4. garso  ar vaizdo  perdavimo,  įrašymo  ar  atgaminimo

aparatūra  (audio   ir  videomagnetofonai,   mikrofonai,  pultai,

garsiakalbiai);

2.1.5. garso ar vaizdo įrašų laikmenos, tuščios ar įrašytos;

2.1.6.  matavimo   ir  kontrolės  prietaisai  (oscilografai,

kontrolės   stendai,   įvairūs   matavimo   prietaisai,   įrankių

rinkiniai, videogeneratoriai ir kt.);

2.1.7.  apšvietimo   įranga   (prožektoriai,   konverteriai,

stovai);

2.1.8.  telekomunikacijos   įranga  (radijo  ir  televizijos

siųstuvai  bei  imtuvai,  terminaliniai  įrenginiai,  palydovinio

ryšio įrenginiai, kiti ryšio įrenginiai);

2.1.9.  muzikos   instrumentai,  kostiumai,  scenos  įranga,

pakylos, grimavimo ir šukavimo įranga;

2.1.10.  kiti   darbo  reikmenys   (kasetės,  eksponometrai,

lęšiai, monitoriai,  akumuliatoriai,  baterijos  ir  jų  įkrovimo

įtaisai, transformatoriai,  laikrodžiai,  chronometrai,  šildymo,

oro kondicionavimo ir ventiliacijos aparatūra ir kt.);

2.2.  Mašinų,   įrengimų,  transporto  priemonių  surinkimo,

kontrolės, priežiūros  ir remonto įrenginiai. Tokiems įrenginiams

priskiriama:

2.2.1. įrankiai;

2.2.2.  matavimo  ir  kontrolės  prietaisai  bei  įrenginiai

(temperatūros, slėgio,  ilgio, aukščio,  paviršiaus,  greičio  ir

kt.), įskaitant  elektros  prietaisus  (voltmetrus,  ampermetrus,

transformatorius, matavimo rezultatų užrašymo prietaisus ir kt.);

2.2.3. mašinų ir įrengimų fotografavimo įrenginiai;

2.2.4. laivų priežiūros aparatūra.

2.3.    Įrenginiai    reikalingi    verslininkams,    verslo

konsultantams, ekspertams ir panašių profesijų atstovams. Tokiems

įrenginiams priskiriama:

2.3.1. personaliniai kompiuteriai;

2.3.2. rašomosios mašinėlės;

2.3.3. garso  ar vaizdo  perdavimo,  įrašymo  ar  atgaminimo

aparatūra;

2.3.4. skaičiavimo prietaisai ir aparatūra.

2.4.  Įrenginiai,   reikalingi  topografijos  ar  geofizikos

specialistų darbui. Tokiems įrenginiams priskiriama:

2.4.1. matavimo prietaisai ir aparatūra;

2.4.2. gręžimo įrenginiai;

2.4.3. ryšių įrenginiai.

2.5.  Įrenginiai,   reikalingi  aplinkos   užteršimo  tyrimų

specialistams.

2.6.  Prietaisai   ir  aparatūra,   reikalinga   gydytojams,

chirurgams,  veterinarams,   akušeriams  ir   panašių   profesijų

atstovams.

2.7.  Įranga,   reikalinga   archeologams,   paleontologams,

geografams, zoologams ir kitiems mokslininkams.

2.8. Įranga,  reikalinga pramoginių  renginių organizavimui,

teatrams ir  orkestrams (muzikos  instrumentai, kostiumai, scenos

įranga ir kt.).

2.9. Įranga, reikalinga lektorių skaitomoms paskaitoms.

2.10.  Fotografavimo   ir  filmavimo   įranga  (visų   rūšių

fotoaparatai,  kino   ir  videokameros,  kasetės,  eksponometrai,

lęšiai, stovai, akumuliatoriai, baterijos ir jų įkrovimo įtaisai,

monitoriai, apšvietimo įranga ir kt.);

2.11.  transporto  priemonės,  specialiai  sukonstruotos  ar

pritaikytos aukščiau išvardintiems tikslams, pavyzdžiui, mobilios

kontrolės ar tyrimų laboratorijos, dirbtuvės ir pan.

3.  Tara ir prekių pavyzdžiai. Jiems priskiriama:

3.1. tara  - dirbiniai  ir medžiagos,  naudojamos ar skirtos

naudoti, tokiame pavidale, kokiame jos išvežtos, prekėms pakuoti,

apsaugoti, sudėti  ar atskirti,  išskyrus urmu išvežamas pakavimo

medžiagas, pavyzdžiui, šiaudus, popierių, stiklo vatą, drožles ir

kt.;

3.2. konteineris  - transporto įrenginys (kilnojama krovinių

sekcija, kilnojama cisterna ar kita panaši struktūra);

3.3. padėklas  - įtaisas,  ant kurio  paviršiaus  gali  būti

sudėtas  tam   tikras  kiekis  prekių,  tokiu  būdu  suformuojant

pakrovimo vienetą,  skirtą transportuoti,  perkelti  ar  sukrauti

vieną ant kito panaudojant mechaninius įrenginius;

3.4. prekių  pavyzdžiai -  dirbiniai, esantys tipiškomis tam

tikros kategorijos  gaminamomis ar  numatomomis gaminti prekėmis,

išskyrus to paties asmens išvežamus ar tam pačiam gavėjui skirtus

tapačius dirbinius,  jeigu jų  bendras kiekis  viršija  pagrįstai

reikalingą prekių pavyzdžių kiekį.

4. Prekės, skirtos mokymo, mokslo ir kultūros reikmėms. Joms

priskiriama:

4.1.  vaizdo   ar  garso  įrašymo  ar  atgaminimo  aparatūra

(projektoriai, magnetofonai, videomagnetofonai, televizoriai);

4.2. garso ar vaizdo įrašų laikmenos, tuščios ar įrašytos;

4.3. speciali  įranga (bibliotekų  įranga, kalbos  mokymo ir

vertimo įrenginiai, programinio mokymo įtaisai);

4.4. knygos, žurnalai, laikraščiai;

4.5. sporto  įranga (kamuoliai,  raketės, tinkleliai,  stalo

žaidimai, kitas sporto inventorius);

4.6.  laisvalaikio  užsiėmimams  skirti  daiktai  (žaidimai,

muzikos instrumentai,  teatro įranga,  piešimo, skulptūros, amatų

įrankiai);

4.7. religinis inventorius.

5. Keleivių  asmeninio naudojimo  daiktai. Jiems priskiriami

asmenų, kurie  yra nuolatiniai  Lietuvos Respublikos  gyventojai,

laikinai išvykstančių  iš Lietuvos  Respublikos turizmo,  sporto,

darbo, profesinių  susirinkimų, gydymosi, mokslo ir pan. tikslais

daiktai, nauji  ar naudoti,  kurie pagrįstai gali būti reikalingi

keleiviui  jo   ar  jos   asmeniniam  naudojimui  kelionės  metu,

atsižvelgiant  į  visas  kelionės  aplinkybes,  išskyrus  prekes,

išvežamas komerciniais tikslais.

6. Turizmo  reklaminė  medžiaga.  Jai  priskiriamos  prekės,

išvežamos siekiant  reklamuoti  turizmą  į  Lietuvos  Respubliką,

ypatingai  skatinant  atvykti  į  kultūros,  religijos,  turizmo,

sporto  ar   profesiniais   tikslais   organizuojamus   renginius

(prospektai, brėžiniai,  įrėmintos ir  neįrėmintos  fotografijos,

knygos,   paveikslai,   skulptūros   ir   kiti   meno   kūriniai,

demonstracinė įranga,  filmai, garso  ir vaizdo įrašai, vėliavos,

modeliai, amatininkų dirbinių pavyzdžiai, nacionaliniai kostiumai

ir kt.).

7.   Gyvūnai,   išvežami   dresiravimo,   mokymo,   veisimo,

demonstravimo,  keliavimo,   tarnybos  (policijos  šunys,  aklųjų

vedliai), gelbėjimo, transporto ar medicinos tikslais.

8. Asmeninės  ir komercinės  transporto priemonės, įskaitant

įprastinei jų įrangai priskiriamus reikmenis ir atsargines dalis,

taip pat tepalus ir kurą, esančius įprastiniuose bakuose.

9. Mašinos,  mechanizmai, prietaisai  ir aparatūra, išvežama

kontrolės ir demonstravimo tikslais.

10. Prekės,  išvežamos humanitarinės pagalbos tikslais. Joms

priskiriama medicininė,  chirurginė ir  laboratorijų įranga, taip

pat prekės,  išvežamos teikiant  pagalbą  stichinių  nelaimių  ir

katastrofų atvejais  (transporto priemonės, antklodės, palapinės,

surenkami namai bei kitos būtiniausios prekės).

11.  Kitos prekės, kurioms laikinojo išvežimo procedūra gali

būti taikoma,  vadovaujantis Lietuvos  Respublikos tarptautinėmis

sutartimis, įstatymais ir kitais teisės aktais.

LAIKINO PREKIŲ ĮVEŽIMO Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ PERDIRBTI

T V A R K A

Laikino  prekių  įvežimo  į  LIetuvos  Respubliką  perdirbti

tvarka (toliau  vadinama - tvarka) reglamentuoja prekių, laikinai

įvežtų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją (toliau vadinama -

muitų teritorija), turint tikslą per nustatytą laikotarpį atlikti

perdirbimo ar  remonto  operacijas  ir  po  to  grąžinimo  atgal,

tvarką.

1.  Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos apibrėžiamos taip:

1.4. "Kompensaciniai  produktai"  -  visi  produktai,  gauti

perdirbant  (įskaitant   surinkimą  ir   montažą),  apdirbant  ar

remontuojant (įskaitant  restauraciją) laikinai įvežtas perdirbti

prekes. Kompensacinių  produktų  gamybai  palengvinti  gali  būti

naudojami   produktai,    kurių   kompensaciniuose    produktuose

identifikuoti   neįmanoma    (pavyzdžiui,    cheminių    reakcijų

katalizatoriai, iniciatoriai, stabilizatoriai ir kt.);

1.5.   "Ekvivalentiškos    prekės"   -   prekės   naudojamos

kompensaciniams  produktams   gauti   vietoje   laikinai   įvežtų

perdirbti prekių, savo kokybe ir charakteristikomis atitinkančios

laikinai įvežtas perdirbti prekes;

1.6.  "Išeiga"   -  kompensacinių  produktų  kiekis,  gautas

perdirbus tam tikrą kiekį laikinai įvežtų perdirbti prekių;

2. Laikino  įvežimo  perdirbti  procedūra  taikoma  prekėms,

kurios gali  būti identifikuojamos jas grąžinant. Laikino įvežimo

perdirbti  procedūra   gali  būti   taikoma  ne  tiktai  prekėms,

tiesiogiai įvežtoms  į  muitų  teritoriją  iš  užsienio,  bet  ir

gabentoms tranzitu ar laikytoms muitinės sandėlyje.

3. Laikinai  įvežtos  perdirbti  prekės  sąlyginai  visiškai

atleidžiamos nuo  importo muitų  ir  mokesčių,  išskyrus  prekes,

kurios  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  sprendimu  iš  dalies

atleidžiamos nuo importo muitų ir mokesčių.

4. Laikino  įvežimo perdirbti  procedūra gali  būti taikoma,

kai kompensaciniai  produktai grąžinami siuntėjui ir kai laikinai

įvežtos  prekės   gali   būti   identifikuotos   kompensaciniuose

produktuose.  Šios   procedūros  vykdytoju   gali  būti  Lietuvos

Respublikoje registruotas  ūkio subjektas,  sudaręs  sutartį  dėl

laikinai įvežtų perdirbti užsienyje prekių perdirbimo ar remonto.

5. Prekės  laikinai įvežamos  perdirbti jas deklaruojant ir,

jeigu joms  yra nustatyti importo muitai ir mokesčiai, pateikiant

garantiją ar  sumokant užstatą Muitinės departamento prie Finansų

ministerijos nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos įstatymais ir

kitais teisės  aktais nustatytais  atvejais, kai  prekių įvežimui

taikomi draudimai  ar  apribojimai,  prekės  gali  būti  laikinai

įvežamos perdirbti tiktai pateikus muitinei įgaliotos valstybinės

institucijos nustatyta tvarka išduotą leidimą.

6. Siekiant  palengvinti laikinai  įvežamų perdirbti  prekių

identifikavimą kompensaciniuose  produktuose, muitinė  turi teisę

pradedant laikino  įvežimo perdirbti  procedūrą, esant  reikalui,

reikalauti  pateikti   jų  detalų   aprašymą,   charakteristikas,

schemas, fotografijas, nurodyti ženklus, numerius, markiravimą ir

kitus požymius, taip pat žymėti tokias prekes muitinio įforminimo

ženklais  (plombomis,   antspaudais,  perforacija)  bei  imti  jų

pavyzdžius.

7. Kompensaciniai  produktai turi  būti grąžinami  atgal per

muitinės   nustatytą    laikotarpį,   pakankamą    perdirbti   ar

suremontuoti  laikinai  įvežtoms  perdirbti  prekėms  ir  išvežti

kompensaciniams produktams,  bet  ne  ilgesnį  kaip  12  mėnesių.

Muitinė išimties  būdu dėl  susidariusių ypatingų aplinkybių gali

pratęsti laikino išvežimo perdirbti terminą.

8. Muitinės  sutikimu  kompensaciniai  produktai  gali  būti

gauti iš  ekvivalentiškų prekių.  Iš ekvivalentiškų  prekių gauti

kompensaciniai produktai  gali būti  išvežti  ir  prieš  laikinai

įvežamų perdirbti  prekių įvežimą.  Tokiu atveju  muitinė nustato

laikotarpį, per  kurį turi būti importuotos prekės, atitinkančios

kompensaciniams  produktams   gauti  sunaudotas   ekvivalentiškas

prekes, bet  ne ilgesnį  kaip 3 mėnesiai. Jeigu už kompensacinius

produktus  yra   nustatyti  eksporto   muitai,  laikino  išvežimo

perdirbti  procedūros   vykdytojas   turi   pateikti   atitinkamą

garantiją ar sumokėti užstatą.

9. Deklaruojant muitinei laikinai įvežamas perdirbti prekes,

būtina pateikti  informaciją apie  kompensacinių produktų išeigą.

Muitinė turi  teisę reikalauti  papildomų  dokumentų,  aprašančių

išeigos apskaičiavimo  metodiką, perdirbimo  ar remonto operacijų

vykdymą bei technines sąlygas.

10. Perdirbant  ar remontuojant  laikinai įvežtas  perdirbti

prekes,  dalį   operacijų  gali   atlikti  Lietuvos  Respublikoje

registruotas ūkio  subjektas, nesantis  laikino įvežimo perdirbti

procedūros vykdytoju,  tačiau sudaręs su juo sutartį atlikti dalį

perdirbimo  ar   remonto  operacijų.  Laikino  įvežimo  perdirbti

procedūros  vykdytojas   ir  tokiu   atveju  lieka  atsakingu  už

procedūros ir muitinės nustatytų sąlygų vykdymą.

11. Perdirbant  ar remontuojant  laikinai įvežtas  perdirbti

prekes, susidariusios  atliekos, kurios  nėra grąžinamos atgal ir

nepripažįstamos komerciniu  požiūriu  bevertėmis,  apmokestinamos

tokioms prekėms nustatytais importo muitais ir mokesčiais.

12.   Laikino įvežimo perdirbti procedūra normaliai baigiama

grąžinant   atgal    kompensacinius   produktus.   Kompensaciniai

produktai  gali  būti  grąžinami  viena  ar  keliomis  siuntomis.

Laikino  išvežimo  perdirbti  procedūra  gali  būti  užbaigta  ne

būtinai toje pačioje muitinės įstaigoje, kurioje ji pradėta.

13.   Laikino įvežimo perdirbti procedūra gali būti užbaigta

grąžinant  laikinai  įvežtas  perdirbti  prekes  tokiame  pačiame

pavidale, kokiame jos buvo įvežtos.

14. Laikino  įvežimo perdirbti  procedūra taip pat gali būti

užbaigta:

14.1.   muitinės sutikimu padėjus kompensacinius produktus į

muitinės sandėlį  ar pradėjus  tranzito procedūrą,  numatant juos

išvežti ar toliau jais disponuoti nustatyta tvarka;

14.2.   laikinai įvežtas  perdirbti prekes ar kompensacinius

produktus importuojant,  jeigu importo  procedūrą galima  taikyti

tokioms prekėms  sutinkamai su Lietuvos Respublikos įstatymais ir

kitais  ją  reglamentuojančiais  teisės  aktais,  laikantis  visų

tokiam atvejui  nustatytų sąlygų  ir atliekant  visus  privalomus

formalumus;

14.3 laikinai  įvežtoms perdirbti prekėms ar kompensaciniams

produktams rimtai  nukentėjus nuo  nelaimingo atsitikimo ar force

majeure, jeigu  sugadintos laikinai  įvežtos perdirbti  prekės ar

kompensaciniai produktai:

14.3.1. pateikiamos (-mi) muitinei laikino įvežimo perdirbti

procedūrai  užbaigti,   sumokant  importo  muitus  ir  mokesčius,

nustatytus tokioms prekėms jų pateikimo muitinei metu;

14.3.2.   neatlygintinai    perduodamos   (-mi)    muitineix

atleidžiant laikino  įvežimo  perdirbti  procedūros  vykdymą  nuo

importo muitų ir mokesčių mokėjimo;

14.3.3.  sunaikinamos   (-mi)  muitinei  prižiūrint  laikino

įvežimo perdirbti  procedūros  vykdytojo  ar  kito  suinteresuoto

asmens lėšomis;  už bet kurias išlikusias dalis ar medžiagas, jas

importuojant, turi  būti sumokami  importo muitai  ir  mokesčiai,

nustatyti tokioms prekėms jų pateikimo muitinei metu;

14.4.   laikinai    įvežtomis    perdirbti    prekėmis    ar

kompensaciniais  produktais   disponuojant  14.3.2   arba  14.3.3

punktuose nurodytu  būdu  laikino  įvežimo  perdirbti  procedūros

vykdytojo prašymu;

14.5.    laikino  įvežimo  perdirbti  procedūros  vykdytojui

įrodžius muitinei priimtinu būdu laikinai įvežtų perdirbti prekių

ar kompensacinių  produktų sunaikinimą  ar visišką  praradimą dėl

nelaimingo  atsitikimo  ar  force  majeure,  atleidžiant  laikino

išvežimo perdirbti  procedūros vykdytoją  nuo  importo  muitų  ir

mokesčių mokėjimo.

15.  Užbaigus   laikino  įvežimo  perdirbti  procedūrą  šios

Tvarkos 12,  13 ir  14 punktuose  nurodytais būdais  per muitinės

nustatytą  laikotarpį,   laikino  įvežimo   perdirbti  procedūros

vykdytojui grąžinama pateikta garantija ar sumokėtas užstatas.

16. Neužbaigus  laikino  įvežimo  perdirbti  procedūros  per

muitinės nustatytą  laikotarpį, laikinai įvežtos perdirbti prekės

laikomos importuotomis ir iš laikino įvežimo perdirbti procedūros

vykdytojo išieškomi atitinkamoms prekėms nustatyti importo muitai

ir mokesčiai.

17.  Ūkio  subjektai,  įvežantys  naftą  ir  naftos  žaliavą

perdirbti  Mažeikių   valstybinėje  naftos   perdirbimo   įmonėje

"Nafta", turi  iki 20  procentų naftos  produktų, gautų perdirbus

šias žaliavas, realizuoti Lietuvos Respublikoje.

15.  Tvarka   įsigalioja  kartu   su  LIetuvos   Respublikos

Vyriausybės 1993  m. birželio  16 d.  nutarimu Nr.443 "Dėl prekių

eksporto ir  importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos" -

nuo 1993 m. liepos 15 d.

Ekonomikos ministras                                    J.Veselka

Pramonės ir prekybos ministras                     K.Klimašauskas

Lietuvos Respublikos

vyriausiasis muitininkas                               K.Pėdnyčia

__________

LAIKINO PREKIŲ IŠVEŽIMO IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS PERDIRBTI

T V A R K A

Laikino prekių  išvežimo iš  LIetuvos Respublikos  perdirbti

tvarka (toliau  vadinama -  tvarka) reglamentuoja prekių, laisvai

cirkuliuojančių Lietuvos  Respublikos muitų  teritorijoje (toliau

vadinama -  muitų teritorija),  laikino išvežimo  iš  jos  turint

tikslą per  nustatytą laikotarpį  atlikti perdirbimo  ar  remonto

operacijas ir po to grąžinimo atgal, tvarką.

1. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos apibrėžiamos taip:

1.1.   "Kompensaciniai produktai"  - visi  produktai,  gauti

perdirbant užsienyje  (įskaitant surinkimą ir montažą), apdirbant

ar  remontuojant   (įskaitant  restauraciją)   laikinai  išvežtas

perdirbti prekes;

1.2.   "Ekvivalentiškos   prekės"   -   prekės,   naudojamos

kompensaciniams  produktams   gauti  vietoje   laikinai   išvežtų

perdirbti prekių, savo kokybe ir charakteristikomis atitinkančios

laikinai išvežtas perdirbti prekes;

1.3.  "Išeiga"   -  kompensacinių  produktų  kiekis,  gautas

perdirbus tam tikrą laikinai išvežtų perdirbti prekių kiekį.

2. Laikino  išvežimo perdirbti  procedūra gali  būti taikoma

prekėms, kurios gali būti identifikuojamos jas grąžinant.

3.   Laikinai išvežtos  perdirbti prekės  sąlyginai visiškai

atleidžiamos nuo  eksporto muitų  ir mokesčių,  išskyrus  prekes,

kurios  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  sprendimu  iš  dalies

atleidžiamos nuo  eksporto muitų  ir mokesčių.  Laikinai išvežtos

perdirbti  prekės,   jas  grąžinant   atgal   atlikus   užsienyje

perdirbimo  ar  remonto  operacijas,  visiškai  atleidžiamos  nuo

importo muitų  ir  mokesčių,  išskyrus  prekes,  kurios  Lietuvos

Respublikos Vyriausybės  sprendimu  iš  dalies  atleidžiamos  nuo

importo muitų ir mokesčių.

4.   Laikino išvežimo perdirbti procedūra gali būti taikoma,

kai kompensaciniai  produktai grąžinami siuntėjui ir kai laikinai

išvežtos  prekės   gali  būti   identifikuotos   kompensaciniuose

produktuose. Šios procedūros vykdytoju gali būti Lietuvos Respub-

likoje registruotas  ūkio subjektas, sudaręs sutartį dėl laikinai

išvežtų perdirbti užsienyje prekių perdirbimo ar remonto.

5.  Prekės laikinai išvežamos perdirbti jas deklaruojant ir,

jeigu joms yra nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai, pateikiant

garantiją ar  sumokant užstatą Muitinės departamento prie Finansų

ministerijos nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos įstatymais ir

kitais teisės  aktais nustatytais  atvejais, kai prekių išvežimui

taikomi draudimai  ar  apribojimai,  prekės  gali  būti  laikinai

išvežamos   perdirbti    tiktai   pateikus   muitinei   įgaliotos

valstybinės institucijos nustatyta tvarka išduotą leidimą.

6. Siekiant  palengvinti laikinai  išvežamų perdirbti prekių

identifikavimą kompensaciniuose  produktuose, muitinė  turi teisę

pradedant laikino  išvežimo perdirbti  procedūrą, esant reikalui,

reikalauti  pateikti   jų  detalų   aprašymą,   charakteristikas,

schemas, fotografijas, nurodyti ženklus, numerius, markiravimą ir

kitus požymius, taip pat žymėti tokias prekes muitinio įforminimo

ženklais  (plombomis,   antspaudais,  perforacija)  bei  imti  jų

pavyzdžius.

7.   Kompensaciniai produktai  turi būti grąžinami atgal per

muitinės nustatytą  laikotarpį, pakankamą  perdirbti, apdirbti ar

suremontuoti užsienyje  laikinai išvežtoms  perdirbti prekėms  ir

grąžinti kompensaciniams  produktams,  bet  ne  ilgesnį  kaip  12

mėnesių.  Muitinė   išimties  tvarka  dėl  susidariusių  ypatingų

aplinkybių gali pratęsti laikino išvežimo perdirbti terminą.

8.   Muitinės sutikimu  kompensaciniai produktai  gali  būti

gauti  užsienyje  iš  ekvivalentiškų  prekių.  Iš  ekvivalentiškų

prekių gauti  kompensaciniai produktai  gali būti įvežti ir prieš

laikinai išvežamų perdirbti prekių išvežimą. Tokiu atveju muitinė

nustato laikotarpį,  per  kurį  turi  būti  eksportuotos  prekės,

atitinkančios   kompensaciniams   produktams   gauti   sunaudotas

ekvivalentiškas prekes,  bet ne ilgesnį kaip 3 mėnesiai. Jeigu už

kompensacinius produktus  yra nustatyti  importo muitai,  laikino

išvežimo perdirbti procedūros vykdytojas turi pateikti atitinkamą

garantiją ar sumokėti užstatą.

9.    Deklaruojant  muitinei  laikinai  išvežamas  perdirbti

prekes, būtina  pateikti informaciją  apie kompensacinių produktų

išeigą.  Muitinė   turi  teisę  reikalauti  papildomų  dokumentų,

aprašančių išeigos  apskaičiavimo metodiką, perdirbimo ar remonto

operacijų vykdymą bei technines sąlygas.

10.  Laikino išvežimo perdirbti procedūra normaliai baigiama

grąžinant   atgal    kompensacinius   produktus.   Kompensaciniai

produktai  gali  būti  grąžinami  viena  ar  keliomis  siuntomis.

Laikino  išvežimo  perdirbti  procedūra  gali  būti  užbaigta  ne

būtinai toje pačioje muitinės įstaigoje, kurioje ji pradėta.

11.  Laikino išvežimo perdirbti procedūra gali būti užbaigta

grąžinant laikinai  išvežtas  perdirbti  prekes  tokiame  pačiame

pavidale, kokiame jos buvo išvežtos.

12.  Laikino išvežimo perdirbti procedūra taip pat gali būti

užbaigta:

12.1.   muitinės sutikimu padėjus kompensacinius produktus į

muitinės sandėlį  ar pradėjus  tranzito procedūrą,  numatant juos

įvežti ar toliau jais disponuoti nustatyta tvarka;

12.2.   laikinai išvežtas  perdirbti  prekes  eksportuojant,

jeigu  eksporto   procedūrą  galima   taikyti   tokioms   prekėms

sutinkamai  su  Lietuvos  Respublikos  įstatymais  ir  kitais  ją

reglamentuojančiais teisės  aktais, laikantis visų tokiam atvejui

nustatytų sąlygų ir atliekant visus privalomus formalumus;

12.3.   laikino  išvežimo  perdirbti  procedūros  vykdytojui

įrodžius  muitinei  priimtinu  būdu  laikinai  išvežtų  perdirbti

prekių ar kompensacinių produktų sunaikinimą ar visišką praradimą

dėl nelaimingo  atsitikimo ar  force majeure, atleidžiant laikino

išvežimo perdirbti  procedūros vykdytoją  nuo eksporto  muitų  ir

mokesčių mokėjimo.

13.  Užbaigus  laikino  išvežimo  perdirbti  procedūrą  šios

Tvarkos 10,  11 ir  12 punktuose  nurodytais būdais  per muitinės

nustatytą  laikotarpį,   laikino  išvežimo  perdirbti  procedūros

vykdytojui grąžinama pateikta garantija ar sumokėtas užstatas.

14. Neužbaigus  laikino išvežimo  perdirbti  procedūros  per

muitinės nustatytą laikotarpį, laikinai išvežtos perdirbti prekės

laikomos  eksportuotomis   ir  iš   laikino  išvežimo   perdirbti

procedūros vykdytojo  išieškomi  atitinkamoms  prekėms  nustatyti

eksporto muitai ir mokesčiai.

15.  Tvarka   įsigalioja  kartu   su  LIetuvos   Respublikos

Vyriausybės 1993  m. birželio  16 d.  nutarimu Nr.443 "Dėl prekių

eksporto ir  importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos" -

nuo 1993 m. liepos 15 d.

Ekonomikos ministras                                    J.Veselka

Pramonės ir prekybos ministras                     K.Klimašauskas

Lietuvos Respublikos

vyriausiasis muitininkas                               K.Pėdnyčia

_____________

Patvirtinta. Neteko galios nuo 1993-08-28

Priedo naikinimas:

Nr. 213, 1993-08-23, Žin. 1993, Nr. 41-864 (1993-08-27), i. k. 0933030ISAK00000213

TECHNINIO ETILO SPIRITO ĮVEŽIMO Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ IR

PREKYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOJE

T V A R K A

1. Įvežti  techninį etilo spiritą į Lietuvos Respubliką turi

teisę tik  Lietuvos Respublikos ūkio subjektai, turintys Pramonės

ir prekybos ministerijos išduotas kvotas.

2. Kvotos išduodamos ūkio subjektams, kurių metinis poreikis

daugiau kaip  7000 dekalitrų  techninio etilo  spirito,  pateikus

Pramonės ir prekybos ministerijai paraiškas, poreikio skaičiuotes

ir sutartis su užsienio šalių subjektais.

3. Kvotos įvežti techninį etilo spiritą gali būti išduodamos

visam pagal  sutartį  nustatytam  tiems  metams  kiekiui.  Kvotos

išrašomos trimis  egzemplioriais, iš  kurių pirmas  egzempliorius

skiriamas ūkio  subjektui, antras  - muitinei, trečias - Pramonės

ir prekybos ministerijai.

4. Įvežant  techninį etilo  spiritą, ūkio  subjektas privalo

pateikti muitinei  savo ir  muitinei skirtus kvotos egzempliorius

ir kokybės  sertifikatą.  Muitinės  pareigūnai  abiejuose  kvotos

egzemplioriuose daro  žymas, nurodydami ir įvežto techninio etilo

spirito kiekį.

5. Parduoti  techninį etilo  spiritą ūkio  subjektams, kurių

metinis  poreikis   metams  yra   mažesnis  negu  7000  dekalitrų

techninio  etilo   spirito,  turi   teisę  tik   akcinė  bendrovė

"Naugardukas" (Naugarduko 99, Vilnius, 2609).

6. Akcinė  bendrovė "Naugardukas"  iki kiekvieno  mėnesio 10

dienos  privalo   pateikti  Pramonės   ir  prekybos  ministerijai

informaciją  apie   praeitą  mėnesį   parduotą  kiekvienam   ūkio

subjektui techninio etilo spirito kiekį.

7. Muitinės  departamentas  prie  Finansų  ministerijos  iki

kiekvieno  mėnesio   25  dienos  pateikia  Pramonės  ir  prekybos

ministerijai informaciją  apie praeitą  mėnesį  įvežtą  techninio

etilo spirito kiekį.

8. Pramonės  ir prekybos  ministerija  privalo  kontroliuoti

kvotų išnaudojimą.

9.  Tvarka   įsigalioja  kartu   su   Lietuvos   Respublikos

Vyriausybės 1993  m. birželio  16 d. nutarimu Nr. 443 "Dėl prekių

eksporto ir  importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos" -

nuo 1993 m. liepos 15 d.

Ekonomikos ministras                                    J.Veselka

Pramonės ir prekybos ministras                     K.Klimašauskas

Lietuvos Respublikos

vyriausiasis muitininkas                               K.Pėdnyčia

__________

MAISTO PREKIŲ BEI MAISTO ŽALIAVŲ ĮVEŽIMO Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ

IR JŲ KOKYBĖS TIKRINIMO

T V A R K A

Bendrieji reikalavimai

1. Maisto  prekes bei  maisto žaliavas  (toliau  vadinama  -

maisto prekės)  gali įvežti ir užsiimti jų perdirbimu bei prekyba

ūkio subjektai,  įregistravę  atitinkamai  savo  veiklą  Lietuvos

Respublikos įstatymų  nustatyta tvarka.  Fizinių asmenų įvežtomis

maisto  prekėmis   prekiauti  tiesiogiai   arba   jas   perdirbus

draudžiama.

2. Maisto  prekių siuntos,  susidedančios iš  vienos  rūšies

prekių, prekių  kokybę turi  patvirtinti eksportuojančios  šalies

gamintojo arba  oficialios maisto prekių kokybę kontroliuojančios

institucijos  išduotas   kokybės  pažymėjimas   (originalas),   o

gyvulinės  kilmės   produktų  bei   žaliavų  -  ir  veterinarinis

sertifikatas.

3. Maisto  prekes, kurių  vartojimo terminai  yra pasibaigę,

įvežti į Lietuvos Respubliką draudžiama.

Importinių maisto prekių kokybės ekspertizė

4.  Importinių  maisto  prekių  medicininius  -  biologinius

kokybės rodiklius  kontroliuoja Sveikatos  apsaugos  ministerijos

Valstybinė  higienos   inspekcija,   o   veterinarinius   kokybės

rodiklius - Valstybinė veterinarijos tarnyba.

5. Vertinant  maisto prekių  kokybę, vadovaujamasi  Lietuvos

Respublikoje galiojančiais  šių prekių  kokybės  medicininiais  -

biologiniais  reikalavimais,  tarptautiniais  Codex  Alimentarius

komisijos reikalavimais,  higienos normomis  ir  taisyklėmis  bei

veterinariniais reikalavimais.

6. Juridiniai  asmenys, atsivežę  iš užsienio  šalių  maisto

prekes,  pirmoje   jų  iškrovimo   vietoje  pateikia  teritorijos

higienos  centrui  arba  veterinarijos  tarnybai  prekių  kokybės

dokumentus.  Minėtos  tarnybos  nustatyta  tvarka  atlieka  visos

maisto prekių  siuntos ekspertizę  ir išduoda patvirtintos formos

leidimą jas realizuoti arba perdirbti.

7. Tais atvejais, kai laboratorinių tyrimų atlikti nereikia,

leidimas realizuoti  maisto prekes  išduodamas ne vėliau kaip per

dvi darbo  dienas. Jeigu  reikalinga atlikti laboratorinį tyrimą,

leidimas realizuoti maisto prekes išduodamas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas.

8. Teritorinių  higienos centrų  arba veterinarijos  tarnybų

išduoti leidimai realizuoti maisto prekes galioja visoje Lietuvos

Respublikos teritorijoje.

9.  Maisto  prekės,  įvežtos  iš  Baltarusijos  ir  Ukrainos

Respublikų bei  Rusijos  Federacijos  Briansko,  Kalugos,  Tulos,

Čeliabinsko sričių,  gali būti realizuojamos arba perdirbamos tik

pakartotinai  ištyrus   jų  radioaktyvumą   Valstybinės  higienos

inspekcijos    arba     Valstybinės    veterinarijos     tarnybos

laboratorijose. Prekių  radiacijos lygis  neturi viršyti Lietuvos

Respublikoje leistinų radiacijos normų.

10. Lietuvos  Respublikos miestų ir rajonų higienos centrai,

veterinarijos  tarnybos,   nustatę   importinių   maisto   prekių

transportavimo,  laikymo,  realizavimo  terminų  pažeidimus,  dėl

kurių  maisto  prekės  netinka  gyventojų  mitybai,  sustabdo  jų

realizavimą.   Tokios    prekės   įstatymų    nustatyta   tvarka

konfiskuojamos ir sunaikinamos (atskirais atvejais, veterinarinei

tarnybai leidus, sušeriamos gyvuliams).

11.  Tranzitinių  maisto  krovinių  kokybės  ekspertizė  yra

neprivaloma.

Baigiamosios nuostatos

13.  Prekių   savininkas,  paskirstydamas  prekes  prekybos,

viešojo maitinimo  ar perdirbimo  įmonėms, važtaraščiuose  nurodo

leidimą išdavusio  higienos centro  arba  veterinarijos  tarnybos

pavadinimą, leidimo išdavimo datą ir numerį.

14. Tais atvejais, kai maisto prekių importuotojai arba šias

prekes parduodančios  įmonės, organizacijos  bei fiziniai asmenys

nesilaiko šios tvarkos reikalavimų, miestų (rajonų) valdybos arba

kitos įmones  registravusios institucijos,  turi panaikinti jiems

išduotus leidimus importuoti maisto produktus bei jais prekiauti.

15. Ši  tvarka taikoma ir importuojant alkoholinius gėrimus,

alų bei tabako gaminius.

16. Šios  tvarkos vykdymą  kontroliuoja Lietuvos Respublikos

vyriausiasis  valstybinis   gydytojas  higienistas   ir  Lietuvos

Respublikos vyriausiasis valstybinis veterinarijos inspektorius.

17.  Tvarka   įsigalioja  kartu   su  Lietuvos   Respublikos

Vyriausybės 1993  m. birželio  16 d.  nutarimu Nr.443 "Dėl prekių

eksporto ir  importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos" -

nuo 1993 m. liepos 15 d.

Ekonomikos ministras                                   J.Veselka

Sveikatos apsaugos ministras                           J.Brėdikis

Pramonės ir prekybos ministras                     K.Klimašauskas

Žemės ūkio ministras                                   R.Karazija

Lietuvos Respublikos

vyriausiasis muitininkas                               K.Pėdnyčia

Valstybinės veterinarijos

tarnybos viršininkas                                  K.Lukauskas

___________

Pakeitimai:

1.

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Įsakymas

Nr. 213, 1993-08-23, Žin., 1993, Nr. 41-864 (1993-08-27), i. k. 0933030ISAK00000213

Garantijų (užstato) suteikimo (ėmimo) ir grąžinimo tvarka