Įsakymas netenka galios 2014-06-04:

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 3D-334, 2014-06-03, paskelbta TAR 2014-06-03, i. k. 2014-06082

Dėl žemės ūkio ministro 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 3D-597 „Dėl Lietuvos cukraus sektoriaus restruktūrizavimo programos patvirtinimo“ ir žemės ūkio ministro 2011 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 3D-186 „Dėl Lietuvos cukraus sektoriaus restruktūrizavimo programos priemonės kontrolės ir administravimo“ pripažinimo netekusiais galios

Suvestinė redakcija nuo 2010-12-31 iki 2014-06-03

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 133-5158, i. k. 1082330ISAK003D-597

Nauja redakcija nuo 2010-12-31:

Nr. 3D-1124, 2010-12-23, Žin. 2010, Nr. 156-7947 (2010-12-30), i. k. 1102330ISAK03D-1124

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO

MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS CUKRAUS SEKTORIAUS RESTRUKTŪRIZAVIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2008 m. lapkričio 7 d. Nr. 3D-597

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 (Žin., 1998, Nr. 83-2327; 2008, Nr. 46-1732), ir įgyvendindamas 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 320/2006, nustatančio laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL 2006 L 58, p. 42), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 72/2009 (OL 2009 L 30, p. 1), 6 straipsnio nuostatas, bei atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 968/2006, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 320/2006, nustatančio laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą, įgyvendinimo taisykles (OL 2006 L 176, p. 32), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1204/2009 (OL 2009 L 323, p. 64),

t v i r t i n u Lietuvos cukraus sektoriaus restruktūrizavimo programą (pridedama).

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ                                         KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2008-10-09 raštu Nr. (1.16-0203)-5K-0826894)-6K-0812935

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro 2008 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 3D-597

(Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro 2010 m. gruodžio 23 d.

įsakymo Nr. 3D- 1124 redakcija)

LIETUVOS CUKRAUS SEKTORIAUS RESTRUKTŪRIZAVIMO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos cukraus sektoriaus restruktūrizavimo programa (toliau – Restruktūrizavimo programa) parengta vadovaujantis 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 320/2006, nustatančiu laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą ir iš dalies keičiančiu reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL 2006 L 58, p. 42), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 72/2009 (OL 2009 L 30, p. 1), 2006 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 968/2006, nustatančiu išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 320/2006, nustatančio laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą, įgyvendinimo taisykles (OL 2006 L 176, p. 32), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1204/2009 (OL 2009 L 323, p. 64), 2008 m. liepos 14 d. Europos Komisijos sprendimo Nr. C(2008)3498, kuriuo nustatomos 2008–2009 prekybos metų įvairinimo pagalbos ir papildomos įvairinimo pagalbos, kurios skirtinos pagal laikinąją Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą, sumos (OL 2008 L 193, p. 16), nuostatomis ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ (Žin., 2006, Nr. 110-4171).

2. Lietuvai skirtą baltojo cukraus gamybos kvotą 2007–2008 prekybiniams metams baltojo cukraus gamintojai 2008–2009 prekybiniams metams sumažino 20 758 tonomis, arba apie 21 proc. Dėl šios priežasties papildoma parama, numatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 320/2006 7 straipsnyje, kai šalies kvota mažinama 50 proc. ir daugiau, Lietuvos cukrinių runkelių augintojams neskiriama.

II. RESTRUKTŪRIZAVIMO PROGRAMOS TIKSLAS, ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR UŽDAVINIAI

3. Restruktūrizavimo programos tikslas yra užtikrinti nuoseklų Lietuvos cukraus sektoriaus restruktūrizavimo procesą, sudarant ilgalaikes palankias sąlygas cukraus sektoriaus subjektams, paveiktiems restruktūrizavimo, išlaikyti ir vystyti savo konkurencingumą.

4. Restruktūrizavimo programai įgyvendinti pasirinkta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje, patvirtintoje 2007 m. spalio 19 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gruodžio 14 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2009)10216), III krypties „Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ 4 priemonė „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ (toliau – Kaimo atnaujinimas ir plėtra).

5. Restruktūrizavimo programos uždavinys – užtikrinti Restruktūrizavimo programos priemonių įgyvendinimą.

iii. Restruktūrizavimo situacijos LIETUVOJE įvertinimas

6. 2007–2008 prekybiniais metais Lietuvos baltojo cukraus gamybos kvota – 111 010 tonų, iš kurių 8 000 tonų yra papildoma baltojo cukraus kvota, kurią nusipirko UAB „Arvi cukrus“. 2007–2008 prekybiniais metais Lietuvoje veikė du cukraus gamintojai – AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ (iki 2008 metų AB „Danisco Sugar Kėdainiai“) ir UAB „Arvi cukrus“ – kuriems priklausė trys cukraus fabrikai (Panevėžyje, Kėdainiuose ir Marijampolėje).

Baltojo cukraus gamybos kvotos paskirstymas 2007–2008 prekybiniais metais

1 lentelė

Baltojo cukraus gamintojas	Skirta kvota, t
AB „Nordic Sugar Kėdainiai“	82 150
UAB „Arvi cukrus“	20 860 ir 8 000 papildoma baltojo cukraus kvota

Abu Lietuvos cukraus gamintojai pateikė tinkamai užpildytas paraiškas gauti restruktūrizavimo paramą ir restruktūrizavimo planus 2008–2009 prekybiniams metams.

Europos Komisija pritarė, kad abu Lietuvos cukraus gamintojai būtų restruktūrizuojami. UAB „Arvi cukrus“ turimą baltojo cukraus gamybos kvotą sumažino 2 817 tonomis (13,5 proc. nuo 20 860 tonų skirtos kvotos), o AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ – 17 941 tona (apie 22 proc. nuo 82 150 tonų skirtos kvotos). Iš viso Lietuvos gamintojai baltojo cukraus gamybos kvotą 2008–2009 prekybiniams metams sumažino 20 758 tonomis. Lietuvos baltojo cukraus kvota dėl jos sumažinimo nuo 2008–2009 prekybinių metų yra 90 252 tonos.

Nuo 2008–2009 prekybinių metų Lietuvoje lieka veikti (įgyvendinus AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ restruktūrizavimo planą) tik du fabrikai: UAB „Arvi cukrus“ fabrikas Marijampolėje ir AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ fabrikas Kėdainiuose.

Lietuvoje pastebimas cukrinių runkelių plotų ir augintojų skaičiaus mažėjimas. 2007–2008 prekybiniais metais baltojo cukraus gamintojai buvo sudarę 1 494 kvotinių cukrinių runkelių tiekimo sutartis. Cukriniai runkeliai buvo auginami 15,3 tūkst. ha plote. 2008–2009 prekybiniais metais kvotinių cukrinių runkelių tiekimo sutartis buvo sudarytos tik su 481 augintojais, kurie cukrinius runkelius augino 8,3 tūkst. ha plote. Ženklų augintojų skaičiaus ir cukrinių runkelių plotų sumažėjimą lėmė Lietuvos cukraus gamybos kvotos sumažėjimas po cukraus pramonės restruktūrizavimo, užsitęsusios derybos dėl cukrinių runkelių supirkimo kainos bei neaiškios cukrinių runkelių auginimo perspektyvos. Pažymėtina, kad 2008–2009 prekybiniais metais cukraus gamintojai iš lietuviškų cukrinių runkelių pagamino tik 55 690,08 tonas baltojo cukraus, t.y. įvykdė apie 62 proc. Lietuvos baltojo cukraus gamybos kvotos. 2009–2010 prekybiniais metais pastebimas cukrinių runkelių plotų padidėjimas, kuris sietinas su nauju Tarpprofesiniu susitarimo pasirašymu, kuriame aprašytos cukrinių runkelių auginimo perspektyvos.

7. Nuoseklus cukrinių runkelių arealų mažėjimas, kuris pastebimas 2007–2008 prekybinius metus lyginant su 2009–2010 prekybiniais metais, sietinas su cukrinių runkelių kokybės rodiklių gerėjimu ir derlingumo didėjimu.

Cukrinių runkelių plotai ir augintojų skaičius

2 lentelė

	2006–2007 prekybiniai metai	2007–2008 prekybiniai metai	2008–2009 prekybiniai metai	2009–2010 prekybiniai metai
Cukrinių runkelių augintojų skaičius, vnt.	2 022	1494	481	637
Cukrinių runkelių plotai, ha	17 408,7	15 313,6	8 391,10	13 378,8

8. Lietuvoje iki restruktūrizavimo procesų pradžios buvo susiformavę pastovūs cukrinių runkelių auginimo arealai. Daugiausia cukrinių runkelių buvo auginama vidurio Lietuvoje: iki 90 proc. cukrinių runkelių pasėlių plotų buvo Kėdainių, Vilkaviškio, Joniškio, Šakių, Panevėžio, Radviliškio, Šiaulių, Pakruojo rajonų savivaldybėse bei Marijampolės savivaldybėje, kuriuose tam yra tinkamiausios dirvos bei šie arealai išsidėstę šalia cukraus gamintojų fabrikų. Po restruktūrizavimo procesų Lietuvoje pastebimas cukrinių runkelių auginimo plotų išsidėstymo pasikeitimas, kuriam didžiausios įtakos turėjo Panevėžio fabriko uždarymas. Aštuoniuose rajonuose iš viso atsisakyta cukrinių runkelių auginimo. Joniškyje Panevėžyje ir Šiauliuose ženkliai sumažėjo auginimo plotai. Tuo tarpu Kauno, Kėdainių ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėse pastebimas cukrinių runkelių arealų padidėjimas.

Cukrinių runkelių pasėlių plotai ir augintojų, sudariusių su cukraus fabrikais tiekimo sutartis

2007–2008 ir 2009–2010 prekybiniais metais, skaičius pagal savivaldybę

3 lentelė

Savivaldybė	2007–2008 prekybiniai metai		2009–2010 prekybiniai metai
	Cukrinių runkelių augintojų, sudariusių su cukraus fabrikais tiekimo sutartis, skaičius, vnt.	Cukrinių runkelių pasėlių plotas, ha	Cukrinių runkelių augintojų, sudariusių su cukraus fabrikais tiekimo sutartis, skaičius, vnt.	Cukrinių runkelių pasėlių plotas, ha
Kėdainių r.	267	3134,4	146	3655,5
Vilkaviškio r.	239	1478,9	143	2142,98
Joniškio r.	141	1698,7	5	41
Šakių r.	135	1282,4	72	1180,4
Marijampolės	127	1201,0	93	1724
Panevėžio r.	122	1332,7	28	773,9
Radviliškio r.	104	859,8	40	679
Šiaulių r.	99	1251,9	22	680
Pakruojo r.	83	1093,3	27	498,5
Jonavos r.	45	330,6	9	181
Biržų r.	31	255,7	3	20,5
Kauno r.	27	889,3	27	1506,5
Raseinių r.	16	149,0	9	132
Pasvalio r.	14	41,3	4	13,5
Alytaus r.	10	110,0	5	120
Kelmės r.	6	48,9	3	28
Prienų r.	1	1,0	1	2
Kupiškio r.	6	66,0	0	0
Akmenės	9	39,2	0	0
Ukmergės	1	20,9	0	0
Anykščių r.	2	13,5	0	0
Telšių r.	3	5,0	0	0
Lazdijų r.	3	4,0	0	0
Jurbarko r.	1	4,0	0	0
Kaišiadorių r.	2	2,0	0	0
Iš viso	1494	15313,6	637	13378,8

9. Vadovaujantis informacija apie cukrinių runkelių augintojų skaičių, 2007–2008 prekybiniais metais sudariusių kvotinių cukrinių runkelių tiekimo sutartis, išskiriamos tos pačios rajonų savivaldybės: Kėdainių, Vilkaviškio, Joniškio, Šakių, Panevėžio, Radviliškio, Šiaulių, Pakruojo bei Marijampolės savivaldybė. 2009–2010 prekybiniais metais cukrinių runkelių augintojų skaičius sumažėjo daugiau nei dvigubai. Augintojų skaičiaus mažėjimą įtakojo Panevėžio fabriko uždarymas, taip pat vykstantis ūkių stambėjimas. Didžiausias augintojų skaičiaus ir cukrinių runkelių plotų mažėjimas buvo Joniškio, Panevėžio ir Šiaulių rajonų savivaldybėse.

10. Nuo vykdomos cukraus sektoriaus reformos kenčia ne tik tiesioginiai šio sektoriaus cukrinių runkelių augintojai, žemės ūkio paslaugas tiekusieji rangovai, bet ir rajonų savivaldybių ekonomika bei socialinė aplinka.

11. Panevėžio rajono savivaldybė neteko vienos įmonės, kurioje dirbo apie 100 gyventojų. Tačiau, vadovaujantis AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ restruktūrizavimo planu, darbuotojams jau yra išmokėtos išeitinės kompensacijos.

IV. RESTRUKTŪRIZAVIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR VERTINIMO KRITERIJAI

12. Restruktūrizavimo programoje numatytos priemonės bus įgyvendintos ne vėliau kaip iki 2011 m. rugsėjo 30 d.

13. Restruktūrizavimo programos tikslai bus įgyvendinti vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ nuostatomis.

14. Kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonės tikslas yra kurti kaimo regionuose patrauklią aplinką gyventi ir dirbti.

15. Kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonė skirta norint pasiekti, kad rajonų savivaldybės, kuriose vykdoma cukraus sektoriaus reforma, taptų patrauklesnės dirbti ir gyventi.

16. Kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonė leis cukrinių runkelių augintojams prisidėti prie jų rajonų savivaldybių plėtros, t. y.:

16.1. rekonstruoti pastatus;

16.2. atnaujinti ir išsaugoti istorinę, etnokultūrinę, architektūrinę vertę turinčius paveldo objektus ir kraštovaizdžio komponentus;

16.3. sutvarkyti ar sukurti viešąją infrastruktūrą;

16.4. puoselėti tradicinių amatų technologijas;

16.5. sudaryti sąlygas tradicinių amatų reprezentacijai ir prekybai amatų gaminiais.

17. Pagal Kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonę paramos gavėjais laikomos savivaldybės, veikiančios rajonuose, kuriose cukrinių runkelių augintojai buvo sudarę 2007–2008 metais kvotinių cukrinių runkelių tiekimo sutartis.

18. Subjektai, kurie dalyvaus Restruktūrizavimo programos priemonėse, turi užtikrinti, kad projekte numatytos išlaidos nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir EB fondų.

19. Restruktūrizavimo programos priemonėms finansuoti skirta įvairinimo parama paskirstoma rajonų savivaldybėms pagal cukrinių runkelių plotų ir cukrinių runkelių augintojų skaičiaus vidutinį procentinį sumažėjimą, lyginant 2007–2008 prekybinių metų duomenis su 2009–2010 prekybinių metų duomenimis.

Paramos pasiskirstymas pagal savivaldybes

4 lentelė

Savivaldybė	Augintojų skaičiaus sumažėjimas bendrame mažėjime, proc.	Cukrinių runkelių plotų sumažėjimas bendrame mažėjime, proc.	Vidutinis sumažėjimas, proc.	Paramos suma, Lt EŽŪGF (restruktūrizavimo fondas)
Radviliškio r.	7,467911319	4,234175807	5,851043563	393362,6314
Kėdainių r	14,11901984	0	7,059509918	474607,1992
Kauno r.	0	0	0	0
Kaišiadorių r.	0,233372229	0,046825796	0,140099013	9418,784124
Jonavos r.	4,200700117	3,502569566	3,851634841	258943,4175
Prienų r.	0	0	0	0
Raseinių r.	0,8168028	0,398019269	0,607411035	40835,92958
Jurbarko r.	0,116686114	0,093651593	0,105168854	7070,447607
Šakių r.	7,351225204	2,386944968	4,869085086	327346,0711
Vilkaviškio r.	11,20186698	0	5,600933489	376547,8605
Anykščių r.	0,233372229	0,316074125	0,274723177	18469,49705
Biržų r.	3,267211202	5,506573171	4,386892187	294928,4919
Kupiškio r.	0,700116686	1,544174286	1,122145486	75441,26042
Pakruojo r.	6,534422404	13,92498507	10,22970374	687737,6895
Panevėžio r.	10,96849475	13,08425131	12,02637303	808526,8365
Pasvalio r.	1,166861144	0,651815085	0,909338114	61134,33093
Ukmergės	0,116686114	0,4902895	0,303487807	20403,32827
Šiaulių r.	8,984830805	13,39089004	11,18786042	752154,0677
Joniškio r.	15,86931155	38,81156129	27,34043642	1838083,395
Akmenės	1,050175029	0,917574892	0,983874961	66145,40454
Telšių r.	0,350058343	0,117064491	0,233561417	15702,21322
Kelmės r.	0,350058343	0,488908139	0,419483241	28201,64127
Alytaus r.	0,583430572	0	0,291715286	19611,86774
Lazdijų r.	0,350058343	0,093651593	0,221854968	14915,1947
Marijampolės	3,967327888	0	1,983663944	133360,7006
Iš viso:	100	100	100	6722948,26

20. Didžiausia paramos suma yra skirta Joniškio, Panevėžio, Šiaulių ir Pakruojo rajonų savivaldybėms.

21. Restruktūrizavimo programos priemonėms finansuoti skirta paramos suma, numatyta 4 lentelėje, kuri būtų skirta 13 rajonų savivaldybėms, kurių vidutinis sumažėjimas nesudarė 1 proc. bendro vidutinio sumažėjimo, yra skiriama Panevėžio rajono savivaldybei.

Paramos pasiskirstymas pagal savivaldybes

5 lentelė

Savivaldybė	Paramos suma, Lt EŽŪGF (restruktūrizavimo fondas)
Joniškio r.	1 838 083,39
Panevėžio r.	1 110 435,41
Šiaulių r.	752 154,06
Pakruojo r.	687 737,68
Kėdainių r.	474 607,19
Radviliškio r.	393 362,63
Vilkaviškio r.	376 547,86
Šakių r.	327 346,07
Biržų r.	294 928,49
Jonavos r.	258 943,41
Marijampolės	133 360,70
Kupiškio r.	75 441,26
Iš viso:	6 722 948,15

22. Rajono savivaldybei nepanaudojus paramos, nurodytos 5 lentelėje, parama skiriama Panevėžio rajono savivaldybei.

V. RESTRUKTŪRIZAVIMO PROGRAMOS FINANSAVIMAS

23. Vadovaujantis Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2008)3498, Lietuvai Restruktūrizavimo programos priemonėms finansuoti iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (restruktūrizavimo fondo) (toliau – EŽŪGF (restruktūrizavimo fondas) yra skirta 1 947 100,40 EUR parama (6 722 948,26 Lt).

24. Restruktūrizavimo programos priemonės paramos intensyvumas pagal Kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonę bus finansuojama iš EŽŪGF (restruktūrizavimo fondas) iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų pagal pateiktą projektą.

25. Parama priemonėms, numatytoms Restruktūrizavimo programoje, bus mokama iki 2012 m. rugsėjo 30 d.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26. Už Restruktūrizavimo programos įgyvendinimą ir tinkamą lėšų paskirstymą atsakingos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.

27. Restruktūrizavimo programos priemonių kontrolės ir administravimo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras.

_________________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 3D-1124, 2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 156-7947 (2010-12-30), i. k. 1102330ISAK03D-1124

Dėl žemės ūkio ministro 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 3D-597 "Dėl Lietuvos cukraus sektoriaus restruktūrizavimo programos patvirtinimo" pakeitimo