Suvestinė redakcija nuo 2013-06-02
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 134-5201, i. k. 1081100NUTA00001170
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL INTEGRUOTO MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRO (SLĖNIO) „SANTAKA“ PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2008 m. lapkričio 12 d. Nr. 1170
Vilnius
Įgyvendindama Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), 92 punkto 1 tikslo lentelės 14 punktą ir vadovaudamasi Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 2007, Nr. 40-1489), 21 punktu, atsižvelgdama į Mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 366 (Žin., 2005, Nr. 45-1449; 2007, Nr. 114-4644), 2008 m. liepos 17 d. posėdyje priimtus sprendimus ir Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros komisijos, sudarytos švietimo ir mokslo ministro ir ūkio ministro 2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-1118/4-231 (Žin., 2007, Nr. 64-2465), 2008 m. rugsėjo 22 d. posėdžio protokolą Nr. TE-31, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamą Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ plėtros programą (toliau vadinama – Programa).
2. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai iki 2009 m. sausio 1 d. patvirtinti:
3. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai, Ūkio ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai dalyvauti įgyvendinant Programą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 465, 2013-05-31, Žin., 2013, Nr. 57-2876 (2013-06-01), i. k. 1131100NUTA00000465
4. Rekomenduoti Kauno technologijos universitetui, Kauno medicinos universitetui, Kauno miesto savivaldybei, viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, akcinei bendrovei Turto bankui, Viešajai įstaigai KTU regioniniam mokslo parkui, viešajai įstaigai „Technopolis“, viešajai įstaigai Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkui ir asociacijai „Santakos slėnis“ dalyvauti įgyvendinant Programą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 465, 2013-05-31, Žin., 2013, Nr. 57-2876 (2013-06-01), i. k. 1131100NUTA00000465
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. lapkričio 12 d.
nutarimu Nr. 1170
Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „SANTAKA“ PLĖTROS programa
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ plėtros programos (toliau vadinama – Programa) paskirtis – sutelkti mokslinių tyrimų, studijų ir imlaus žinioms verslo potencialą, sukurti bendro naudojimo ir tinklinę mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau vadinama – MTEP) infrastruktūrą ir kryptingai vykdyti Lietuvos ūkiui svarbius šių krypčių MTEP darbus: darnioji chemija (taip pat ir biofarmacija); mechatronika ir susijusios elektroninės technologijos; ateities energetika (taip pat ir aplinkos inžinerija); informacinės ir telekomunikacinės technologijos.
2. Programos koordinatoriai – asociacija „Santakos slėnis“, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, priemonių vykdytojai, nurodyti priede.
3. Programa parengta vadovaujantis Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 2007, Nr. 40-1489), Aukštųjų technologijų plėtros 2007–2013 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1048 (Žin., 2006, Nr. 114-4356), ir įgyvendinant švietimo ir mokslo ministro ir ūkio ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. ISAK-207/4-33 „Dėl kvietimo rengti integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programų projektus“ (Žin., 2008, Nr. 22-828), Bendrąją nacionalinę mokslinių tyrimų ir mokslo bei verslo bendradarbiavimo programą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. ISAK-563 (Žin., 2008, Nr. 29-1036), taip pat Bendrąją nacionalinę kompleksinę programą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 (Žin., 2008, Nr. 7-262).
4. Programa padės įgyvendinti Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje, patvirtintoje Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu K(2007)1808, ir ją įgyvendinančiose programose – Ekonomikos augimo veiksmų programos, patvirtintos 2007 m. liepos 30 d. Europos Komisijos sprendimu K(2007)3740, pirmajame prioritete „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“, antrajame prioritete „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“, Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, patvirtintos 2007 m. rugsėjo 24 d. Europos Komisijos sprendimu K(2007)4475, antrajame prioritete „Mokymasis visą gyvenimą“, trečiajame prioritete „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ – numatytus tikslus, prioritetus, uždavinius.
5. Programa taip pat padės siekti tikslų, nustatytų Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 (Žin., 2002, Nr. 60-2424), Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), Aukštųjų technologijų plėtros 2007–2013 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1048 (Žin., 2006, Nr. 114-4356), Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 335 (Žin., 2006, Nr. 39-1394), Pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje 2007–2010 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1050 (Žin., 2006, Nr. 114-4359), Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų, susijusių su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtra, tinklo pertvarkos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 989 (Žin., 2008, Nr. 117-4453), ir kituose strateginiuose Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) dokumentuose ir kituose teisės aktuose.
6. Pavienes Programos priemones įgyvendinantys projektai privalo atitikti Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132), Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789), ir Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-977 (Žin., 2008, Nr. 44-1665), taip pat kitų teisės aktų reikalavimus.
7. Pagal Programos nuostatas ekonominę naudą iš sukurto Slėnio galės gauti ir verslo subjektai, kurie naudosis Slėnio infrastruktūra ar mokslinių tyrimų rezultatais, kiek tai nepažeidžia ES ir Lietuvos teisės aktų dėl valstybės pagalbos.
II. APLINKOS ANALIZĖ
9. Lietuvos ūkis orientuotas į žemas ir vidutiniškai žemas technologijas, lėtai diegiamos inovacijos. Ekonomikos augimą ateityje gali užtikrinti aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų naudojimas gamybai, inovatyvios gamybos plėtimas. Lietuvos ūkio konkurencingumas ir gebėjimas įsilieti į pasaulio ekonomiką priklauso nuo mokslo gebėjimo kurti ir parengti naujas technologijas, verslo noro diegti inovacijas, valstybės gebėjimo remti šią veiklą.
10. Pastaraisiais metais MTEP išlaidos Lietuvoje didėjo: 2004 metais – 472,7 mln. litų, 2005 metais – 542 mln. litų, o 2006 metais – 657,8 mln. litų (Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys). Analizuojant šių išlaidų pasiskirstymą MTEP veiklai, matyti ši tendencija: mažėja fundamentinių tyrimų išlaidos (nuo 52,6 procento 1995 metais iki 32,3 procento 2006 metais), tačiau didėja eksperimentinės plėtros išlaidos (nuo 7,8 procento 1995 metais iki 29 procentų 2006 metais). Tai rodo, kad vis daugiau mokslinių tyrimų skirta verslui, t. y. siekiama tenkinti verslo subjektų poreikius: kuriamos naujos medžiagos, technologijos, produktai, įrenginiai arba iš esmės tobulinami jau sukurtieji ar įdiegtieji. Tačiau MTEP veiklai skiriama BVP dalis pakito nedaug (nuo 0,76 procento 2004 metais iki 0,8 procento 2008 metais). Nors pastaraisiais metais išlaidos absoliučiais dydžiais moksliniams tyrimams Lietuvoje didėja sparčiau nei ES vidurkis (milijonui gyventojų), Lietuva atsilieka pagal kitus rodiklius. Lietuvoje maždaug keturis kartus mažiau nei kitose valstybėse skelbiama į tarptautiniu mastu pripažįstamas mokslo duomenų bazes įtraukiamų publikacijų. Išradimų ar patentuotinų technologinių sprendimų taip pat itin mažai. Be to, tarp ES valstybių Lietuva paskutinė pagal tokius inovatyvumą lemiančius ar apibūdinančius rodiklius kaip bendras technologinis lygis, patentų skaičius, užsienio technologijų licencijavimas.
11. Lietuvoje didelė takoskyra tarp verslo subjektų ir mokslo ir studijų institucijų. ES valstybių verslo subjektų 2004 metų apklausos, kaip atliekami MTEP darbai, rezultatai parodė, kad Lietuvoje tik kas penktas verslo subjektas vykdė mokslinius tyrimus, t. y. 19 procentų verslo subjektų, Italijoje – 75 procentai, Suomijoje – 74 procentai, Nyderlanduose – 71 procentas verslo subjektų.
12. Pagrindinės priežastys, lemiančios tokią padėtį:
12.1. Verslas per mažai naudojasi šalies mokslo ir studijų sistemos MTEP rezultatais, nes mokslinių tyrimų kryptys arba menkai susijusios su verslo plėtra ir poreikiais, arba tyrimų bazė per skurdi reikšmingiems naujiems produktams sukurti ir įdiegti pramonėje. Įmonės mažai investuoja į MTEP ir menkai skatinamos tai daryti.
13. Lietuva – maža ir neįstengia kurti naujų visų mokslo krypčių žinių, taigi daugiausia dėmesio turi būti skiriama toms kryptims, kur yra mokslinis ir gamybinis potencialas, reikia daugiausia inovacijų ir gebama į jas investuoti. Programos iniciatoriai nustatė šias perspektyviausias kryptis: darnioji chemija (taip pat ir biofarmacija), mechatronika ir susijusios elektroninės technologijos, ateities energetika (taip pat ir aplinkos inžinerija), informacinės ir telekomunikacinės technologijos.
13.1. Chemijos pramonė – vienas iš modernios ekonomikos atributų. Plėtojamos technologijos, atsiranda vis daugiau naujos kartos vartojimo produktų, kurie sukuriami taikant chemijos mokslo ir kitų mokslo šakų žinias, taigi vis svarbesnis čia mokslo ir verslo bendradarbiavimas. Lietuvos chemijos pramonės įmonėse ir susijusiose studijų ir mokslo institucijose sukauptas geriausias intelektinis potencialas, generuojami didžiausi pinigų srautai. Lietuvos apdirbamojoje pramonėje dirba 763 darbuotojai, atliekantys MTEP darbus, iš jų 16 procentų dirba chemijos pramonėje, o iš 60,1 mln. litų, Lietuvos apdirbamosios pramonės išleistų MTEP veiklai, 20 procentų – chemijos pramonės išlaidos. Lietuvos chemijos ir plastikų pramonės įmonės generuoja apie 5,6 procento BVP (2006 metais), jose dirba 13487 darbuotojai (2006 metais), pagamintos produkcijos augimas: 14,8 procento per metus – chemijos, 23,5 procento per metus – plastikų pramonė. Viena iš sparčiausiai Lietuvoje plėtojamų chemijos pramonės šakų – farmacija. Sėkmingai veikia kelios farmacijos įmonės, kurių pagrindinė veikla susijusi su naujų vaistinių medžiagų paieška, vaistų formų kūrimu ir tyrimais naudojant tiek naujas vaistines medžiagas, tiek jau žinomas, siekiant optimizuoti jų tiekimą į organizmą ir vykdant jų biofarmacinius tyrimus. Ypač intensyviai pastaraisiais metais plėtojama farmacinių biotechnologijų pramonė. Farmacinių biotechnologijų tolesnei plėtrai palaikyti būtina kurti naujos kartos vaistų formas, užtikrinančias veiksmingą ir valdomą peptidinių ir proteininių vaistinių medžiagų tiekimą į atitinkamus organizmo audinius ir (ar) organus.
13.2. Mechatronika (taip pat ir susijusios elektroninės sistemos, biomedicininė inžinerija) apima tarpusavyje susijusias sritis, sudarančias palankias sąlygas kurti žinias ir kooperuoti gamybą. Kuo plačiau pramonėje diegiamos mechatroninės sistemos didintų darbo našumą (kuris Lietuvoje mažesnis už ES valstybių vidurkį), mažintų produkcijos gamybos energinį imlumą, nes tvariau būtų naudojami ištekliai. Mechatronikai Lietuvoje galima priskirti iki 20 procentų visos apdirbamosios ir gavybos pramonės. Beveik visose Lietuvos pramonės šakose yra tarptautiniu mastu konkurencingų įmonių, gaminančių aukštosiomis technologijomis pagrįstus produktus, priskirtinus mechatronikai. Dar daugiau įmonių mechatronines technologijas taiko tradiciniams produktams (chemija, leidyba, statyba, popieriaus gamyba) gaminti, nors pagal gaminamą produkciją priklauso vidutinių ar net žemų technologijų grupėms. Tiesiogiai su mechatronika susijusios pramonės šakos sukuria apie 5–6 procentus viso Lietuvos ūkio sukuriamos pridėtinės vertės, pasižymi stabilia plėtra ir yra patrauklios užsienio investuotojams. Didžiausias mechatronikos mokslo potencialas sutelktas Kauno technologijos universitete (toliau vadinama – KTU).
13.3. Informacinės ir komunikacinės technologijos – svarbiausias globalizacijos ir technologinės pažangos variklis, žinių visuomenės kūrimo pagrindas. Šis sektorius susijęs su skaitmeninės informacijos (duomenų) valdymo ir apdorojimo technologijomis, apimančiomis kompiuterinę techniką, programinę įrangą ir skaitmenines paslaugas. Lietuvos informacinių technologijų (toliau vadinama – IT) įmonių MTEP išlaidos 2005 metais – 34,9 mln. litų. Jos sparčiai didėja (pavyzdžiui, 2005 metais 64 procentais didesnės nei 2004 metais). IT sektoriaus sukurta pridėtinė vertė sudaro beveik 5,5 procento viso šalies BVP, o kompiuterių ir su jais susijusios veiklos sektoriaus, kurio dalį sudaro programinės įrangos ir paslaugų sektorius, pridėtinė vertė – apie 0,5 procento šalies BVP.
13.4. Energetikos sektorius pagal svarbą šalies ūkio šakoms, darbuotojų skaičių, bendrą ilgalaikį energetikos įmonių turtą ir lėšas, skiriamas importuojantiems energijos ištekliams įsigyti, – vienas reikšmingiausių Lietuvoje. Energija būtina bendrajai pridėtinei vertei kurti, gamybai plėtoti ir paslaugoms teikti, gyventojų judumui, komfortui ir gyvenimo kokybei užtikrinti. Energetikos sektoriaus indėlis į šalies ekonomikos plėtrą vis svaresnis – nuo 5,6 procento BVP 2000 metais iki 7,2 procento BVP 2005 metais. Pagrindiniai energetikos moksliniai tyrimai atliekami Lietuvos energetikos institute, bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio institucijomis ir ūkio subjektais (pavyzdžiui, pagal kontraktus ir sutartis 2006 metais institute atlikta MTEP darbų už 11 mln. litų, iš jų už 7,7 mln. litų – pagal sutartis su Lietuvos institucijomis ir pramonės įmonėmis).
iii. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
14. Programos tikslas – įkurti Slėnį, kuriame būtų atliekami viešieji ir privatūs tyrimai, steigiamos žinioms imlios įmonės ir teikiamos žinioms imlios paslaugos.
15. Programos uždaviniai:
15.1. sutelkti vienoje teritorijoje mokslinių tyrimų, studijų ir imlaus žinioms verslo potencialą, kryptingai vykdyti Lietuvos ūkiui svarbius MTEP darbus, sukurti Slėnio centrinę ir periferinę infrastruktūrą, modernizuoti ir išplėtoti Slėnio proveržio krypčių veiklai būtinų mokslo ir studijų institucijų tiriamąją bazę ir sutelkti mokslinį potencialą;
IV. slėniO plėtra
16. Investicijos į Slėnio infrastruktūrą sudarys palankias sąlygas plėtoti nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais svarbius mokslinius tyrimus, plėtoti ir aktyviau diegti mokslinius išradimus ir technologijas. Inovacijos didins Lietuvos įmonių konkurencingumą, užtikrins ilgalaikę ir darnią Lietuvos ūkio plėtrą.
17. Slėnyje steigiami centrai ir laboratorijos, vykdomi projektai bus tiesiogiai susiję su Slėnio plėtros kryptimis, suburs išskaidytą mokslinį potencialą, leis efektyviau naudoti šiuolaikinę mokslinių tyrimų įrangą:
17.1. Palaipsniui bus sukurta nauja atviros prieigos darniosios chemijos (taip pat ir biofarmacijos), mechatronikos ir su ja susijusių technologijų, ateities energetikos, informacinių ir telekomunikacinių technologijų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros infrastruktūra. Nauja MTEP įranga bus naujuose ir atnaujintuose pastatuose, jau veikiančiose mokslo ir studijų institucijų laboratorijose. Bus suformuotos laboratorijos, kuriose dirbantys tyrėjai ir atliekama veikla bus finansuojami tiek mokslo ir studijų institucijų, tiek verslo institucijų lėšomis.
17.2. Slėnyje steigiamas Darniosios chemijos mokslo centras, atliksiantis šių krypčių darniosios chemijos tyrimus: efektyvūs ir aplinkai draugiški metodai cheminėms medžiagoms gauti; biopolimerai ir sintetiniai polimerai: sintezė, modifikavimas ir taikymas aukštosioms technologijoms; funkcinės medžiagos optoelektronikai; taikomoji ir pramoninė neorganinė chemija – draugiški aplinkai procesai, efektyvios trąšos; nanostruktūrinių sorbentų, katalizatorių ir rišamųjų medžiagų sintezė ir tyrimas.
17.3. Slėnyje veiksiantis Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras sieks inicijuoti ir plėtoti natūralių, biotechnologiniais ir cheminės sintezės metodais gautų biologiškai aktyvių junginių biomolekulinius, farmakologinius ir farmacinius tyrimus, platesnį šių junginių praktinį taikymą.
17.4. Slėnyje bus įsteigtas Ateities energetikos technologijų mokslo centras, kuris numato aktyviai vykdyti MTEP darbus, susijusius su ateities energetikos technologijų (vandenilio, branduolinė ir termobranduolinė atsinaujinanti ir alternatyvi energetika) kūrimu, kurti inovacijas, taupančias energijos išteklius, mažinančias jų poveikį aplinkai, didinti energijos naudojimo efektyvumą ir skatinti alternatyvių ir atsinaujinančių energijos šaltinių kūrimą ir naudojimą.
17.5. Informacinių technologijų tyrimų centras sieks aktyvinti atliekamus IT mokslinius tyrimus ir diegimo darbus. Pagrindinės tyrimų kryptys: objektinės orientacijos duomenų bazių ir paskirstytųjų komponentinių sistemų projektavimo technologijos; virtualiosios ir e. bibliotekos; e. dokumentų kolekcijos ir paieškos sistemos; paskirstytųjų duomenų bazių ir transakcijų modeliavimas; aplikacijų tinklelio aplinkoms modeliavimas ir tyrimai; atvirųjų IT ir standartų taikymo schemos; intelektualių būsto technologijų ir buitinių IT prietaisų tyrimai ir kūrimas; mikrojutiklinių sistemų tyrimai ir kūrimas.
17.6. Pagrindinės Biomedicininės inžinerijos instituto tyrimų kryptys – biosensorių, keitiklių ir elektrodų, bevielių diagnostikos ir stebėsenos technologijų medicininei diagnostikai ir fiziologinei stebėsenai kūrimas ir tyrimas, kita.
17.7. Slėnyje integruoto KTU Fizikinės elektronikos instituto (šiuo metu atskiras juridinis vienetas) pagrindu bus įsteigtas Medžiagų mokslo institutas. Šiame institute numatoma plėtoti MTEP darbus, susijusius su mikrostruktūrų, mikrosistemų, mikroelektromechaninių ir puslaidininkinių prietaisų kūrimo technologijomis.
17.8. Elektronikos ir telekomunikacijų technologijų centras numato vykdyti šiuos MTEP darbus: skaitmeninės antžeminės televizijos siųstuvų projektavimas ir tyrimai; interaktyvios skaitmeninės televizijos eksperimentinė plėtra; judesio monitorinių sistemų projektavimas ir tyrimai; naujos kartos didelių matmenų videoekranų technologijų analizė ir jų vaizdo kokybės gerinimas; duomenų vizualizavimo programos ir monitoringas; intelektualaus geozondavimo, duomenų vizualizacijos tyrimai ir kita.
17.9. Slėnyje veiks Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centras, įsteigtas įgyvendinant projektą kartu su partneriais (Vilniaus Gedimino technikos universitetu ir Klaipėdos universitetu). Tada sukurta nacionalinio mechatronikos tinklo pirminė užuomazga, įsteigtos modernios ir lanksčios, galinčios greitai prisitaikyti prie tyrimų pobūdžio laboratorijos, turinčios modulinę laboratorinę bandymų įrangą, kurią galima greitai išplėsti atsižvelgiant į sprendžiamų uždavinių specifiką. Slėnyje šio centro MTEP infrastruktūrą ketinama toliau plėtoti siekiant didinti vykdomų mechatronikos tyrimų apimtį ir gerinti kokybę.
17.10. Slėnyje bus išplėtota Telematikos laboratorija, kurios darbų pagrindinės kryptys: inovacinės neinvazinės fiziologinių ir pramoninių matavimų technologijos, jų tyrimai ir plėtra. Bus sukurta unikali Ultragarso ir neardomų bandymų instituto MTEP infrastruktūra, skirta neardomųjų bandymų srities tyrimams ir inovacinių technologijų plėtrai.
18. Technologijų perdavimas, verslo inkubavimas, eksperimentinė plėtra – vieni svarbiausiųjų mokslo ir verslo ryšių stiprinimo ir palaikymo, naujų technologijų ir žinių perdavimo įmonėms būdų, sudarantys palankias sąlygas steigti naujas, „pumpurines“ įmones (angl. k. „spin-off“), komercinti mokslinių tyrimų rezultatus. Taigi Slėnio mokslo tiriamoji veikla aprėps ir taikomąją fazę, bus kuriamos, visapusiškai išbandomos, tobulinamos ir perduodamos verslui technologijos. Taip bus spartinamas ir skatinamas aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų diegimas Lietuvos verslo įmonėse, o mokslo ir studijų institucijų tyrėjams sudaromos palankios sąlygos kurti „pumpurines“ įmones, naują veiklą plėtojančias moderniausių technologijų pagrindu.
19. Slėnyje siekiama sukurti efektyviai veikiančią technologijų perdavimo, naujų įmonių palaikymo įvairiose steigimo fazėse sistemą – nuo idėjos ar inovacijos atsiradimo iki visiško išvystymo ar įdiegimo stabiliai veikiančioje įmonėje.
20. Pagrindiniai Slėnio technologijų perdavimo ir plėtros sistemos uždaviniai:
20.3. sudaryti palankią aplinką komercinti mokslo rezultatus, diegti verslo įmonėse inovatyvius produktus ir technologijas;
20.4. sudaryti palankias sąlygas formuotis imlaus žinioms verslo įmonių pradmenims iš mokslo ir studijų institucijų padalinių, tyrėjų grupių ar mokslo ir verslo bendradarbiavimo;
20.5. telkti modernias Lietuvos įmones, tobulinti ir parduoti didelės ir vidutinės pridėtinės vertės produktus ir paslaugas;
21. Šiuos uždavinius įgyvendinti padės į Slėnio veiklą integruoti mokslo ir technologijų parkai, veikiantys Kaune:
21.1. Viešoji įstaiga KTU regioninis mokslo parkas;
Punkto pakeitimai:
Nr. 465, 2013-05-31, Žin., 2013, Nr. 57-2876 (2013-06-01), i. k. 1131100NUTA00000465
22. Minėtų institucijų dalyvavimas Slėnio technologijų perdavimo ir plėtros veikloje būtinas todėl, kad vienas technologijų parkas ar inkubatorius nepajėgtų tenkinti labai skirtingų verslo poreikių. Šių institucijų dalyvavimas ir bendradarbiavimas užtikrintų optimalų skirtingų sričių inkubuojamų įmonių poreikių tenkinimą, efektyvų technologijų diegimą visose Slėnio plėtros kryptyse.
23. Sukurta aukšto lygio eksperimentinės plėtros bazė užtikrins sėkmingą taikomųjų mechatronikos, chemijos, informacinių ir komunikacinių technologijų plėtrą. Sukurta baze per atviros prieigos sutartis lengvatinėmis sąlygomis galės naudotis mokslo ir technologijų parkuose steigiamos naujos technologinės įmonės ar Lietuvos ir užsienio verslo subjektų tyrimų ir eksperimentinės plėtros padaliniai, tai labai aktyvins mokslo ir verslo bendradarbiavimą, verslo sąsają su KTU, Kauno medicinos universitetu (toliau vadinama – KMU), Kaune esančiais mokslinių tyrimų institutais.
Punkto pakeitimai:
Nr. 465, 2013-05-31, Žin., 2013, Nr. 57-2876 (2013-06-01), i. k. 1131100NUTA00000465
24. Bus siekiama užtikrinti glaudų mokslo, studijų ir įvairių sričių verslo bendradarbiavimą tiek atliekant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, tiek rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus. Glaudus verslo ir mokslo bendradarbiavimas padės tiksliau numatyti specialistų poreikį. Bendradarbiavimas su verslo bendrovėmis vykdant MTEP projektus leis studentams ir dėstytojams geriau suprasti rinkos ir darbdavių poreikius, pagerės studijų kokybė, rengiamų specialistų kvalifikacija, efektyviau bus naudojama mokslinių tyrimų ir studijų bazė.
25. Slėnis ir jį sudarantys MTEP centrai vienys mokslininkus ir tyrėjus, dirbančius KTU, KMU (ir universiteto mokslo institutuose – Biomedicininių tyrimų institute, Endokrinologijos institute, Kardiologijos institute, Psichofiziologijos ir reabilitacijos institute), Lietuvos energetikos institute, KTU Fizikinės elektronikos institute. Ketinama kviestis mokslininkus ir tyrėjus, dirbančius stambiausiose Lietuvos verslo įmonėse, skatinti tyrėjų judumą. Mokslinio potencialo plėtrą užtikrins ir bendradarbiavimas su užsienyje dirbančiais Lietuvos mokslininkais, užsienio mokslininkais, doktorantų rengimas doktorantūros studijose.
26. Slėnio MTEP infrastruktūros sukūrimas užtikrins vykdomų mokslinių tyrimų tematikos tęstinumą, leis aktyviau dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų programose, bendradarbiauti su užsienio partneriais:
26.1. Ketinama aktyviai bendradarbiauti su užsienio mokslo ir studijų institucijomis, mokslo ir technologijų parkais. Tai padėtų supažindinti galimus užsienio investuotojus su Slėnio galimybėmis, pritraukti papildomas investicijas ir mokslinį potencialą.
26.2. Numatoma prisidėti prie 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos (angl. k. „7th Framework programme“) projektų įgyvendinimo. Slėnio mokslininkai 2008 metais pradėjo vykdyti šiuos programos projektus: „Advanced arterial hypotension adverse event prediction through a novel Bayesian neural network“ (AVERT-IT); „Empowering Biomedical and Bioengineering SMEs to promote participation in FP7 projects“ (SM-BIO-POWER); „Functional Liquid Crystalline Dendrimers: Synthesis of New Materials, Resource for New Applications“ (DENDREAMERS); „Continuous health monitoring and non-destructive assessment of composites and composite repairs on surface transport applications“ (COMPAIR); „Development of an ultrasonic technique, sensors and systems for the volumetric examination of alumnio-thermic rail welds“ (RAILECT); „Autonomous Robot for Automated Inspection of Nozzle Welds“ (NozzleInspect) ir kitus.
26.3. Slėnio dalyviai yra pasirašę ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis su Amerikos branduoline asociacija, Universita degli Studi di Milano-Bicocca (Italija) ir kitais mokslo centrais. Pavyzdžiui, biomedicininės inžinerijos srityje labai domimasi diagnostikos, sveikatinimo technologijų plėtra (Ispanija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Makedonija, Latvija). Bendradarbiavimą su užsienio mokslo centrais galėtų organizuoti Slėnis. Kai kurios iš šių valstybių jau yra pareiškusios norą bendradarbiauti, šiuo metu dirbama drauge su Barselonos universitetu (Ispanija).
27. Slėnio veikla neapsiribos tik moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, bus skiriama daug dėmesio ir studijų gerinimui. Antai su Slėnio veikla susijusiose institucijose studijuoja beveik 22 tūkst. studentų, t. y. apie 20 procentų visų Lietuvos studentų. Bus vykdomos tarpdalykinės ir tarpkryptinės magistrantūros ir doktorantūros studijos, rengiamos naujos ir tobulinamos esamos studijų programos, kad rengiamų specialistų kvalifikacija geriau atitiktų darbo rinkos poreikius.
28. Glaudus mokslo ir studijų institucijų ir įmonių bendradarbiavimas Slėnyje užtikrins aukštą rengiamų specialistų kvalifikaciją, greitesnį jų įsitraukimą į mokslinę ar gamybinę veiklą, taip pat padės tiksliau numatyti ir geriau tenkinti specialistų poreikį. Bendradarbiavimas su įmonėmis vykdant MTEP projektus leis studentams ir dėstytojams geriau suprasti rinkos poreikius, gerės rengiamų specialistų kvalifikacija, efektyviau bus naudojama mokslinių tyrimų bazė, įvairės tyrimų tematika. Sudarytos bendradarbiavimo plėtojant šią veiklą sutartys su stambiausiais Lietuvos apdirbamosios pramonės subjektais – koncernais „Achemos grupė“ ir „MG Baltic Investment“, įmonių grupe „Tiltra Group AB“.
29. Išskirtinis mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys – Slėnyje steigiamų centrų ir universitetinių ligoninių bendradarbiavimas. Moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra laikomi tyrimai, vykdomi universitetinėse ligoninėse. Universitetinių ligoninių bandymų ir diagnostikos laboratorijose atliekami tyrimai ir visi kiti su sveikata susiję tyrimai priskirtini sveikatos priežiūros paslaugoms. Taigi Slėnyje numatoma sukurti infrastruktūra ir intelektiniais ištekliais pasinaudos ne tik farmacijos pramonės, kiti verslo dalyviai, bet ir KMU struktūroje esanti didžiausia Lietuvoje ligoninė – Kauno medicinos universiteto klinikos. Slėnyje numatyto steigti Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatai bus naudojami klinikinėje praktikoje, diegiant naujus ir tobulinant esamus diagnostikos metodus, gydymui naujais ir efektyvesniais medikamentais Kauno medicinos universiteto klinikose ir kitose gydymo įstaigose.
30. Nauja Slėnio infrastruktūra ir įranga būtų atvira verslo ir viešiesiems subjektams pariteto principu pagal atskirą susitarimą. Ketinama parengti kasmetines darbų programas, kuriose bus tiksliai nustatyta, kokius darbus numatoma atlikti, kokia infrastruktūra ir žmogiškieji ištekliai bus naudojami. Taip bus užtikrinta, kad įmonės ir viešieji Slėnio subjektai lygiomis teisėmis ir efektyviai naudotųsi sukurta infrastruktūra ir žiniomis.
31. Slėnyje bus taikomos šios pagrindinės mokslo ir verslo bendradarbiavimo formos ir priemonės (bendra MTEP infrastruktūra, bendri MTEP projektai, kasmetinės darbų programos, dalyvavimas rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus, kuriant verslo tyrimų padalinius, verslo paramos infrastruktūros – eksperimentinės bazės, verslo inkubatoriaus – sukūrimas, paslaugų inkubuojamoms įmonėms teikimas, pagalba steigiamoms naujoms įmonėms, verslumo ugdymo ir kitų mokymo programų įgyvendinimas ir panašiai), siekiant:
31.1. pritraukti tyrėjus į verslą, didinti apdirbamosios pramonės absorbcinį potencialą ir kompetenciją, susijusią su inovacijų diegimu;
V. Programos VERTINIMO KRITERIJAI
32. Numatomų Programos įgyvendinimo rezultatų rodikliai:
32.11. pasirašytų MTEP bendradarbiavimo sutarčių tarp mokslinių tyrimų institucijų ir įmonių skaičius (iki 2013 metų);
32.12. suorganizuotų Slėnio veiklą pristatančių tarptautinių renginių, mugių ar kitokių informacijos sklaidos priemonių skaičius;
32.13. smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų, įsteigtų mokslo ir technologijų parke ir verslo inkubatoriuje, skaičius (per 3 metus po Programos įgyvendinimo);
32.14. Slėnio pagrindu įsteigtų naujų žinioms imlių įmonių skaičius (per 3 metus po Programos įgyvendinimo);
32.16. vykdomų technologijų perdavimo, komunikavimo funkcijas atliekančių centrų infrastruktūros kūrimo projektų skaičius;
vI. NUMATOMI REZULTATAI
33. Numatomi tokie Programos įgyvendinimo rezultatai (2013 metais):
33.2. įsteigtų bendro naudojimo (atviros prieigos) mokslinių laboratorijų bendras plotas bus apie 10 tūkst. kv. metrų;
33.6. Slėnio laboratorijose bus sukurta ne mažiau kaip 120 naujų darbo vietų mokslininkams ir kitiems tyrėjams;
33.11. bus pasirašyta daugiau kaip 40 MTEP bendradarbiavimo sutarčių tarp mokslinių tyrimų institucijų ir įmonių (iki 2013 metų);
33.12. bus suorganizuota ne mažiau kaip 15 Slėnio veiklą pristatančių tarptautinių renginių, mugių ar kitokių informacijos sklaidos priemonių;
33.13. mokslo ir technologijų parke ir verslo inkubatoriuje bus įsteigta 60 smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų (per 3 metus po Programos įgyvendinimo);
33.14. Slėnio pagrindu bus įsteigta 20 naujų žinioms imlių įmonių (per 3 metus po Programos įgyvendinimo);
33.16. bus vykdomi ne mažiau kaip 4 technologijų perdavimo, komunikavimo funkcijas atliekančių centrų infrastruktūros kūrimo projektai;
VII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA IR KONTROLĖ
34. Programa finansuojama Švietimo ir mokslo ministerijos, Ūkio ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir kitų ministerijų koordinuojamų ES struktūrinių fondų ir kitų programų lėšomis:
34.1. Programos 15.1 punkte nurodyto uždavinio įgyvendinimo priemonės tiesiogiai susijusios su Bendrosios nacionalinės mokslinių tyrimų ir mokslo bei verslo bendradarbiavimo programos, patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. ISAK-563 (Žin., 2008, Nr. 29-1036), įgyvendinimu;
34.2. Programos 15.2 punkte nurodyto uždavinio įgyvendinimo priemonės tiesiogiai susijusios su Ekonomikos augimo veiksmų programos pirmojo prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ priemonių įgyvendinimu, Švietimo ir mokslo ministerijos koordinuojamų priemonių pagal Bendrosios nacionalinės kompleksinės programos, patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 (Žin., 2008, Nr. 7-262), veiklas įgyvendinimu.
36. Programos įgyvendinimo priemonės, jų vykdytojai ir preliminarus lėšų poreikis joms įgyvendinti pateikti priede.
37. Asociacija „Santakos slėnis“ ir Programos įgyvendinimo priemonių ir veiklos vykdytojai pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai informaciją apie pavienius valstybės projektus. Programos priemones ir veiklą atitinkančių pavienių valstybės projektų, priklausančių Švietimo ir mokslo ministerijos koordinavimo sritims, planavimas organizuojamas pagal Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-977 (Žin., 2008, Nr. 44-1665).
38. Programą įgyvendinančių pavienių projektų stebėseną pagal priede pateiktus rodiklius atlieka viešosios įstaigos Centrinė projektų valdymo agentūra ir Lietuvos verslo paramos agentūra, paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija.
39. Asociacija „Santakos slėnis“ ir Programos įgyvendinimo priemonių (projektų) vykdytojai kasmet iki birželio 20 ir iki gruodžio 20 d. pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai informaciją apie Programos įgyvendinimo priemonių vykdymą ir pasiektus rodiklius. Pasibaigus metams, Švietimo ir mokslo ministerija kartu su savo metine veiklos ataskaita Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia Programos fizinių ir finansinių rodiklių įgyvendinimo ataskaitą.
40. Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Ūkio ministerija atlieka Programos stebėseną ir vertinimą. Programos vertinimas (strateginė analizė, pasiektų kiekybinių ir kokybinių rodiklių priežiūra, einamasis, tarpinis ir baigiamasis vertinimai) organizuojamas vadovaujantis Europos Sąjungos struktūrinės paramos vertinimo planu, patvirtintu finansų ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1K-018 (Žin., 2008, Nr. 9-314).
Integruoto mokslo, studijų ir verslo
centro (slėnio) „Santaka“ plėtros
programos
priedas
INTEGRUOTO MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRO (SLĖNIO) „SANTAKA“ PLĖTROS PROGRAMOS PAGRINDIMO IR ĮGYVENDINIMO APRAŠAS
I. APRAŠO tikslas
1. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ plėtros programos pagrindimo ir įgyvendinimo aprašo tikslas – pagrįsti infrastruktūrines, finansines ir organizacines priemones, būtinas integruotam mokslo, studijų ir verslo centrui (slėniui) „Santaka“ (toliau vadinama – Slėnis) sukurti ir sėkmingai veikti. Šiuo atveju Slėnis – mokslinių tyrimų, studijų ir imlaus žinioms verslo potencialas (subjektų visuma), turintis bendrą arba susijusią infrastruktūrą ir kryptingai prisidedantis prie žinių visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo, Lietuvos ūkio konkurencingumo stiprinimo.
II. Programos loginis pagrindimas
2. Įgyvendinant Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ plėtros programą (toliau vadinama – Programa) sukurta atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau vadinama – MTEP), technologijų perdavimo infrastruktūra kartu su turimais žmogiškaisiais ir materialiniais Slėnio dalyvių ištekliais leis užtikrinti reikiamą MTEP darbų apimtį ir kokybę, mokslo, studijų ir verslo integraciją, sukurti palankią aplinką perduoti verslui mokslo žinias ir technologijas (1 pav.).
3. Siekiant efektyviai naudotis naujos MTEP infrastruktūros galimybėmis ir sutelkti turimą mokslo potencialą Slėnio plėtros kryptims (darniosios chemijos (taip pat ir biofarmacijos), mechatronikos ir susijusių elektroninių technologijų, ateities energetikos (taip pat ir aplinkos inžinerijos), informacinių ir telekomunikacinių technologijų) plėtoti, Slėnyje numatoma įsteigti atitinkamus MTEP centrus ir parengti susijusią atviros prieigos bendro naudojimo infrastruktūrą, integruoti ir suburti mokslininkų ir tyrėjų grupes siekti bendrų tikslų, optimizuoti institucijų ir jų padalinių tarpusavio sąveiką, išplėtoti technologijų perdavimo, verslo inkubatorių infrastruktūrą. Slėnio dalyvių turimoje bazėje bus vykdomos ir su Slėnio plėtros kryptimis susijusios studijų programos.
1 pav. Mokslo, studijų ir verslo sąveika Slėnyje
4. Programos paskirtis – sukurti Slėnio MTEP ir susijusią infrastruktūrą. Tai apima šią veiklą:
4.1. Nacionalinio lygio atviros prieigos infrastruktūros sukūrimas, teritorinė ir institucinė Kauno technologijos universiteto (toliau vadinama – KTU) institutų ir padalinių integracija. Bus sukurta pagrindinė infrastruktūra, kurios reikia atviros prieigos centrams (2 pav.). Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro pastatą numatoma statyti KTU priklausančiame sklype Kaune, prie K. Baršausko g. ir Studentų g. 56. Sklype yra visi miesto požeminiai tinklai, įvažiuoti į jį galima iš Studentų ir K. Baršausko gatvių. Naujoje infrastruktūroje bus Slėnio MTEP padaliniai, užtikrinantys nacionalinio lygio atvirą prieigą. KTU Fizikinės elektronikos institutas (šiuo metu atskiras juridinis vienetas) bus integruojamas į KTU.
2 pav. Slėnio geografinė aplinka
4.2. MTEP infrastruktūros plėtra. Numatytoms Slėnio MTEP kryptims įgyvendinti ketinama išplėtoti tinklinę šių atviros prieigos Slėnio padalinių MTEP infrastruktūrą:
4.3. Slėnyje ketinama ne tik atlikti aukšto lygio mokslinius tyrimus, bet ir užtikrinti perspektyvių mokslo rezultatų diegimą, inovatyvių technologijų perdavimą, paramą įsteigtoms naujoms aukštųjų technologijų, „pumpurinėms“ įmonėms. Taigi numatoma sukurti efektyvią technologijų perdavimo ir plėtros sistemą, apimančią technologijų perdavimo, technologijų parko, verslo inkubatoriaus ir eksperimentinės plėtros bazę, užtikrinančią sėkmingą naujų technologijų perdavimą, inkubuojamų įmonių palaikymą ir paslaugų joms teikimą. Kadangi ši sistema susideda iš 3 sudėtinių dalių, ketinama sukurti ir (ar) pritaikyti reikiamą infrastruktūrą šiose vietose:
4.3.1. Kaunas, K. Baršausko g. ir Studentų g. 56. Čia bus pastatytas pagrindinis Slėnio MTEP pastatas, kuriame bus sutelktos aukšto lygio mokslinės laboratorijos (Sintetinės chemijos ir nanochemijos instituto, Informacinių technologijų centro, Biomedicininės inžinerijos instituto, Ultragarso ir neardomų tyrimų instituto, Medžiagų mokslo instituto, Telematikos laboratorijos ir kitų). Šalia šio MTEP veiklai skirto pastato ketinama pastatyti technologijų perdavimo ir inkubavimo reikmėms skirtą priestatą (apie 3000 kv. metrų), kurį administruos Viešoji įstaiga KTU regioninis mokslo parkas. Taip bus užtikrintas pagrindinis Slėnio principas – mokslinių tyrimų, studijų ir imlaus žinioms verslo potencialo, turinčio bendrą infrastruktūrą, sutelkimas vienoje teritorijoje. Tokia integruota bazė leis plėtoti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, mokslo ir technologijų parkuose steigiamas naujas įmones, pagal atviros prieigos sutartis lengvatinėmis sąlygomis naudotis MTEP įranga, plėtoti verslo subjektų tyrimų ir eksperimentinės plėtros padalinius. Naujajame priestate numatoma nuolat ieškoti perspektyvių verslo plėtrą skatinančių naujovių, rengti naujovių ir galimos jų plėtros aprašus, atlikti ekspertinį ir patentinį atrinktų idėjų vertinimą, analizuoti atrinktų verslo idėjų rinkas, nuomoti patalpas naujoms aukšto inovatyvumo lygio įmonėms su teise naudotis visa verslo pradžiai reikalinga bendro naudojimo infrastruktūra (teikiamos pradinio inkubavimo paslaugos). Čia taip pat būtų steigiamos su 4 Slėnio plėtros krypčių (darniosios chemijos, mechatronikos, informacinių technologijų, ateities energetikos) moksline tiriamąja veikla glaudžiai susijusių ir Slėnio veikloje ir MTEP projektuose dalyvaujančių verslo subjektų padaliniai ir klasterinės laboratorijos, naujų produktų ir technologijų demonstravimo centras. Taigi šiame etape būtų teikiamos pradinio inkubavimo paslaugos, vykdoma technologijų perdavimo veikla, tačiau sukurta infrastruktūra nebūtų pritaikyta prototipinei gamybai – šia veikla rūpinsis ir atitinkamas paslaugas teiks kiti Slėnio technologijų perdavimo ir plėtros sistemos dalyviai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 465, 2013-05-31, Žin., 2013, Nr. 57-2876 (2013-06-01), i. k. 1131100NUTA00000465
4.3.2. Kaunas, Tunelio g. 60 (viešoji įstaiga „Technopolis“). Pagrindinė šio mokslo ir technologijų parko veiklos kryptis – parama aukštųjų technologijų įmonėms, išsivysčiusioms iš pradinio inkubavimo etapo. Joms būtų parengti plotai pradinės gamybos stadijai, būtų toliau atliekamos visos technopoliams būdingos papildomosios verslo paramos funkcijos: prototipų gamybos organizavimas, projektavimas ir dizaino paslaugos. Papildoma viešosios įstaigos „Technopolis“ specializacija būtų Lietuvoje veikiančių informacinių technologijų įmonių MTEP padalinių koncentracija. Tikimasi pasirašyti sutartis su įmonėmis „Microsoft“, „Oracle“, „Apple“, „Alna“ (kai kurios sutartys pasirašytos).
Punkto pakeitimai:
Nr. 465, 2013-05-31, Žin., 2013, Nr. 57-2876 (2013-06-01), i. k. 1131100NUTA00000465
4.3.3. Kaunas, Breslaujos g. 3B (viešoji įstaiga Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas). Pagrindinės funkcijos – parama ir paslaugos įsteigtoms naujoms ir toliau veikiančioms vidutiniškai aukštų technologijų įmonėms ar stambių vidutiniškai aukštų technologijų įmonių MTEP padaliniams. Tokiose įmonėse dirba daugiau darbuotojų, joms reikia didesnių patalpų, jas daugiau domina aukšto lygio paslaugos, mokslo institucijose vykdomi metrologiniai darbai. Tokioms įmonėms labiau reikia mokslo institucijų paslaugų, o ne tiesioginės atviros prieigos prie Slėnio MTEP infrastruktūros; mokslo ir technologijų parko bendroji infrastruktūra turi būti labiau orientuota į demonstracinius ir bandomuosius procesus.
4.3.4. Slėnio technologijų perdavimo ir plėtros sistema pateikta 3 paveiksle.
3 pav. Slėnio technologijų perdavimo ir plėtros sistema
Punkto pakeitimai:
Nr. 465, 2013-05-31, Žin., 2013, Nr. 57-2876 (2013-06-01), i. k. 1131100NUTA00000465
4.3.5. Lėšų poreikis, remiantis preliminariomis sąmatomis ir projektiniais pasiūlymais, pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė. Lėšų poreikis Slėnio technologijų perdavimo ir plėtros infrastruktūrai plėtoti
(technologijų perdavimo, technologijų parko, verslo inkubatoriaus ir eksperimentinės plėtros bazė)
| Objekto adresas |
Darbai |
Bendras lėšų poreikis, tūkst. litų |
| Kaunas, K. Baršausko g. ir Studentų g. 56 (naujo Slėnio pastato priestatas) |
apie 3000 kv. metrų objekto statyba ir vidaus patalpų įrengimas |
14646 |
| atviros prieigos MTEP įranga, skirta inkubuojamų įmonių poreikiams ir Slėnio plėtros kryptims |
8000 |
|
| Kaunas, Tunelio g. 60 |
6 aukštų pastato (apie 2300 kv. metrų) rekonstravimas ir įrengimas |
15768 |
| Kaunas, Breslaujos g. 3B |
apie 2700 kv. metrų objekto rekonstravimas ir vidaus patalpų įrengimas |
13586 |
|
|
Iš viso |
52000 |
Punkto pakeitimai:
Nr. 465, 2013-05-31, Žin., 2013, Nr. 57-2876 (2013-06-01), i. k. 1131100NUTA00000465
4.3.6. Bus sudaryta Slėnio taryba, kurios nuostatai ir sudėtis bus tvirtinami švietimo ir mokslo ministro ir ūkio ministro įsakymu.
4.3.7. Siekdamos užtikrinti tinkamą Slėnio technologijų perdavimo ir plėtros sistemos funkcionavimą, viešoji įstaiga KTU regioninis mokslo parkas, viešoji įstaiga „Technopolis“ ir viešoji įstaiga Kauno aukštųjų informacinių technologijų parkas inicijuos projektus, kurie ugdys šios sistemos dalyvių kompetenciją ir gebėjimus inovacijų paramos paslaugų, technologijų apžvalgos, perdavimo ir perėmimo, naujų produktų patiekimo rinkai ir kitais klausimais. Norint veiksmingai įgyvendinti projektus ir pasiekti užsibrėžtus Programoje rodiklius, reikia ne tik nuosavų lėšų, bet ir valstybės paramos
Punkto pakeitimai:
Nr. 465, 2013-05-31, Žin., 2013, Nr. 57-2876 (2013-06-01), i. k. 1131100NUTA00000465
5. Mokslinių laboratorijų įrangos sudėties aprašą tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija. Įrangos kompleksai suformuoti pagal poreikius, atsižvelgiant į tarptautines, nacionalines, regionines ir MTEP tyrimų programas, galimybes suburti mokslinį potencialą.
6. Kartu su Slėnio MTEP ir susijusios infrastruktūros plėtra bus įgyvendinami ir kiti projektai (pagal rengiamas darniosios chemijos, mechatronikos, informacinių technologijų ir kitų krypčių plėtros nacionalines kompleksines programas):
6.6. mokslinio personalo judumo skatinimas ir panašiai.
Be to, bus steigiamos naujos žinioms imlios įmonės, teikiamos viešosios paslaugos verslui (informacinės, konsultacinės, metodinės), organizuojami konsultavimo renginiai kartu su studijų ir mokslo institucijų atstovais, rengiamos nuolatinės konsultacijos aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų diegimo įmonėse klausimais.
III. Programos projektų tarpusavio eiliškumas ir loginė sietis
7. Programoje numatyta vykdyti Slėnio MTEP ir susijusios infrastruktūros sukūrimo veiklą. Be to, įgyvendinant rengiamas darniosios chemijos, mechatronikos, informacinių technologijų ir kitų krypčių plėtros nacionalines kompleksines programas, atitinkančias Bendrąją nacionalinę kompleksinę programą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 (Žin., 2008, Nr. 7-262), ir kitas temines arba tarpinstitucines programas, bus vykdomi MTEP, kiti Slėnio veiklos ir plėtros projektai. Šie projektai tarpusavyje susiję ir skirti bendriems Programos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti (4 pav.).
4 pav. Programos projektų tarpusavio ryšio schema
IV. programos UŽDAVINIŲ įgyvendinimo PRIEMONĖS
9. Programos uždavinius atitinka jų įgyvendinimo priemonės, pateiktos 2 lentelėje. Pavienių projektų įgyvendinimo priežiūrą atlieka šioje lentelėje numatyti vykdytojai, kurie teikia informaciją, reikalingą projektams administruoti.
2 lentelė. Programos uždavinių įgyvendinimo priemonės
| Uždaviniai |
Priemonės |
Vykdytojai |
Vykdymo metai |
Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų |
|||||
| iš viso |
2009 metais |
2010 metais |
2011 metais |
2012 metais |
2013 metais |
||||
| 1. Sutelkti vienoje teritorijoje mokslinių tyrimų, studijų ir imlaus žinioms verslo potencialą, kryptingai vykdyti Lietuvos ūkiui svarbius MTEP darbus, sukurti Slėnio centrinę ir periferinę infrastruktūrą, modernizuoti ir išplėtoti Slėnio proveržio krypčių veiklai būtinų mokslo ir studijų institucijų tiriamąją bazę ir sutelkti mokslinį potencialą |
1.1. Pastatyti mokslinių laboratorijų pastatą, įrengti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas |
KTU |
2009–2012 |
35000 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas) |
5000 |
15000 |
10000 |
5000 |
|
| 1.2. Įkurti ir įrengti nacionalinių atviros prieigos mokslinių tyrimų laboratorijų, numatomų Slėnio proveržio kryptyse, technologinę infrastruktūrą (Darniosios chemijos mokslo centras, Informacinių technologijų tyrimo centras, Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centras ir kiti) |
KTU |
2009–2012 |
106000 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas) |
13000 |
38000 |
30000 |
25000 |
|
|
| 1000 (Valstybės turto atnaujinimo programa) |
|
1000 |
|
|
|
||||
| 9900 (kitos lėšos) |
1000 |
6900 |
1000 |
1000 |
|
||||
| 1.3. Įkurti ir įrengti nacionalinio atviros prieigos Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro infrastruktūrą |
Kauno medicinos universitetas (toliau vadinama – KMU) |
2009–2012 |
37000 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas) |
30000 |
7000 |
0 |
0 |
|
|
| 17000 (Valstybės investicijų programa) |
5000 |
5000 |
5000 |
2000 |
|
||||
| 1.4. Įkurti ir įrengti nacionalinio atviros prieigos Ateities energetikos technologijų mokslo centro technologinę infrastruktūrą |
Lietuvos energetikos institutas (toliau vadinama – LEI) |
2009–2012 |
22000 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas) |
5000 |
7000 |
5000 |
5000 |
|
|
| 1.5. Įsteigti asociaciją „Santakos slėnis“ |
KTU, KMU, LEI, Viešoji įstaiga KTU regioninis mokslo parkas, viešoji įstaiga „Technopolis“ ir viešoji įstaiga Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas“ |
2008–2009 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.6. Koordinuoti Programos įgyvendinimą |
asociacija „Santakos slėnis“ |
2008–2012 |
2800 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos socialinis fondas) |
700 |
700 |
700 |
700 |
|
| 2. Sudaryti palankias sąlygas bendradarbiauti verslo įmonėms ir mokslo institucijoms – skatinti naujų technologijų perdavimą ir inovacijų diegimą |
2.1. Sukurti technologijų perdavimo, technologijų parko, verslo inkubatoriaus ir eksperimentinės plėtros bazę |
KTU, Viešoji įstaiga KTU regioninis mokslo parkas, viešoji įstaiga „Technopolis“ ir viešoji įstaiga Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas““ |
2009–2012 |
30000 (Ūkio ministerija, Europos regioninės plėtros fondas) |
3000 |
12000 |
12000 |
3000 |
|
| 22000 (kitos lėšos) |
2000 |
9000 |
9000 |
2000 |
|
||||
| 2.2. Ugdyti Slėnio technologijų perdavimo ir plėtros sistemos dalyvių kompetenciją ir gebėjimus inovacijų paramos paslaugų, technologijų apžvalgos, perdavimo ir perėmimo, naujų produktų pateikimo į rinką ir panašiais klausimais |
KTU, Viešoji įstaiga KTU regioninis mokslo parkas, viešoji įstaiga „Technopolis“ ir viešoji įstaiga Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas“ |
2009–2012 |
5000 (Ūkio ministerija, Europos regioninės plėtros fondas); 750 (kitos lėšos) |
1600 |
1800 |
2000 |
350 |
|
|
Punkto pakeitimai:
Nr. 465, 2013-05-31, Žin., 2013, Nr. 57-2876 (2013-06-01), i. k. 1131100NUTA00000465
V. Programos priemonIŲ, atitinkančių uždavinius, projektų finansavimo šaltiniai
10. Programos priemones atitinkantys pavieniai projektai įgyvendinami pagal ES struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo) projektų administravimo ir finansavimo ir nacionalinių teisės aktų reikalavimus. Projektų, finansuotinų pagal valstybės projektų planavimo procedūrą, koordinatoriai teikia papildomus aprašus, atitinkančius Švietimo ir mokslo ministerijos arba kitų ministerijų patvirtintus teisės aktus.
3 lentelė. Programos priemonių projektų finansavimo šaltiniai
| Projekto |
Programos priemones atitinkantys projektai |
Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų |
Finansavimo šaltiniai |
||||
| Švietimo ir mokslo ministerija* |
Ūkio ministerija, Europos regioninės plėtros fondas |
Valstybės turto atnaujinimo programa |
kiti |
||||
| Europos regioninės plėtros fondas |
Europos socialinis fondas |
||||||
| 1. |
Slėnio MTEP infrastruktūros sukūrimas ir plėtra |
|
|
|
|
|
|
| 1.1. |
Nacionalinio atviros prieigos centro įsteigimas Kaune: |
|
|
|
|
|
|
| 1.1.1. |
Mokslinių laboratorijų pastato statyba |
35000 |
35000 |
|
|
|
|
| 1.2. |
Laboratorijų įrangos įsigijimas |
116900 |
106000 |
|
|
1000 |
9900 |
| 1.3. |
Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro įsteigimas: |
|
|
|
|
|
|
| 1.3.1. |
Mokslinių laboratorijų pastato statyba |
34000 |
17000 |
|
|
|
17000 |
| 1.3.2. |
Laboratorijų įrangos įsigijimas |
20000 |
20000 |
|
|
|
|
| 1.4. |
Nacionalinio atviros prieigos Ateities energetikos technologijų mokslo centro įsteigimas: |
|
|
|
|
|
|
| 1.4.1. |
Laboratorijų įrangos įsigijimas |
22000 |
22000 |
|
|
|
|
| 1.6. |
Programos įgyvendinimo koordinavimas (asociacijos „Santakos slėnis“ veiklos stiprinimas) |
2800 |
|
2800 |
|
|
|
|
|
Iš viso Slėnio MTEP infrastruktūrai sukurti ir plėtoti |
230700 |
200000 |
2800 |
|
1000 |
26900 |
| 2. |
Technologijų perdavimo, technologijų parko, verslo inkubatoriaus ir eksperimentinės plėtros bazė |
52000 |
|
|
30000 |
|
22000 |
| 2.2. |
Slėnio technologijų perdavimo ir plėtros sistemos dalyvių kompetencijos ir gebėjimų inovacijų paramos paslaugų, technologijų apžvalgos, perdavimo ir perėmimo, naujų produktų pateikimo į rinką ir panašiais klausimais ugdymas |
5750 |
|
|
5000 |
|
750 |
|
|
Iš viso |
288450 |
200000 |
2800 |
35000 |
1000 |
49650 |
VI. PRELIMINARUS Programos įgyvendinimo grafikas
11. Programos priemonių vykdytojai ir asociacija „Santakos slėnis“ įvertina Programos įgyvendinimo grafiką vienerius metus nuo Programos įgyvendinimo pradžios.
4 lentelė. Preliminarus Programos įgyvendinimo grafikas
| Projekto Nr. |
Programos projektas |
2008 metai |
2009 metai |
2010 metai |
2011 metai |
2012 metai |
2013 metai |
|||||||||||||||
| IV |
I |
II |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
||
| 1. |
Slėnio MTEP infrastruktūros sukūrimas ir plėtra |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1., 1.2. |
Nacionalinio atviros prieigos centro sukūrimas Kaune: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
detaliojo plano parengimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
investicinio ir techninio projektų parengimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
statyba, laboratorijų įrengimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.3. |
Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro įsteigimas: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| investicinio ir techninio projekto parengimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| statyba, laboratorijų įrengimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4. |
Nacionalinio atviros prieigos Ateities energetikos technologijų mokslo centro įsteigimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.5. |
Asociacijos „Santakos slėnis“ įsteigimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.6. |
Programos įgyvendinimo koordinavimas (asociacijos „Santakos slėnis“ veiklos stiprinimas) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
Kiti Slėnio plėtros projektai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1. |
Technologijų perdavimo, technologijų parko, verslo inkubatoriaus ir eksperimentinės plėtros bazė: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
investicinio ir techninio projektų parengimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
statyba |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.2. |
Slėnio technologijų perdavimo ir plėtros sistemos dalyvių kompetencijos ir gebėjimų inovacijų paramos paslaugų, technologijų apžvalgos, perdavimo ir perėmimo, naujų produktų pateikimo į rinką ir panašiais klausimais ugdymas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
VII. PAGRINDINIAI PROGRAMOS PRIEMONES ATITINKANČIŲ PROJEKTŲ STEBĖSENOS RODIKLIAI
12. Programos uždavinius atitinkančių priemonių stebėsenos rodikliai įgyvendina Ekonomikos augimo veiksmų programos pirmojo prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“, antrojo prioriteto „Verslo produktyvumo didinimo ir aplinkos verslui gerinimo“ ir Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos trečiojo prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ rodiklius. Programos priemones atitinkančių pavienių projektų vykdytojai atskirai teikia informaciją apie pavienių projektų rodiklius asociacijai „Santakos slėnis“.
5 lentelė. Programos priemones atitinkančių projektų stebėsenos rodikliai
| Rodiklio tipas |
Rodiklio pavadinimas |
Matavimo vienetas |
Skaičiais išreikšti 2015 metų uždaviniai |
| Priemonės rodiklis |
1. MTEP infrastruktūros plėtra |
|
|
| Produkto |
MTEP bazės plėtros projektų |
skaičius |
12 |
| Rezultato |
įsteigta ir veikia mokslinių tyrimų centrų |
skaičius |
3 |
| sukurtų bendro naudojimo (atviros prieigos) mokslinių laboratorijų bendras plotas |
kv. metrai |
10000 |
|
| įsteigta (įranga aprūpinta) mokslinių laboratorijų |
skaičius |
10 |
|
| atnaujinta (įranga aprūpinta) mokslinių laboratorijų |
skaičius |
26 |
|
| bendrų mokslinių tyrimų darbo vietų |
skaičius |
120 |
|
| įgyvendinta MTEP projektų: |
|
|
|
| nacionalinių |
skaičius |
30 |
|
| tarptautinių |
skaičius |
20 |
|
| pagal ūkio subjektų užsakymus |
skaičius |
80 |
|
| pritraukta privačių investicijų |
mln. litų |
18 |
|
| pasirašyta MTEP bendradarbiavimo sutarčių tarp mokslinių tyrimų institucijų ir įmonių (iki 2013 metų) |
skaičius |
40 |
|
| Projektas |
2. Slėnio technologijų perdavimo ir plėtros sistemos infrastruktūra ir gebėjimų ugdymas |
|
|
| Produkto |
technologijų perdavimo, komunikavimo funkcijas atliekančių centrų infrastruktūros kūrimo projektų |
skaičius |
4 |
| MTEP ir inovacijų aplinkos gerinimo projektų |
skaičius |
3 |
|
| organizuota tarptautinių renginių ir mugių |
skaičius |
15 |
|
| Rezultato |
įsteigta naujų žinioms imlių įmonių (per 3 metus po Programos įgyvendinimo) |
skaičius |
20 |
| smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų, įsteigtų mokslo ir technologijų parke ir verslo inkubatoriuje (per 3 metus po Programos įgyvendinimo) |
skaičius |
60 |
|
| kasmet įgyvendinta bendrų su mokslo ir tyrimų institucijomis projektų |
skaičius |
5 |
|
| įmonių, pasinaudojusių inovacijų paramos paslaugomis |
skaičius |
60 |
|
| pritraukta privačių investicijų |
mln. litų |
22 |
VIII. Programos organizacinis planas
13. Programos organizacinės priemonės skirtos Slėnio iniciatorių ir dalyvių bendradarbiavimui, interesų derinimui ir viešajai prieigai prie Slėnyje sukurtos infrastruktūros užtikrinti.
6 lentelė. Programos įgyvendinimo organizacinės priemonės
| Organizacinės priemonė |
Tikslai, uždaviniai, funkcijos |
| Asociacijos veikla |
Asociacijos funkcijos: Slėnio tikslų įgyvendinimas; Slėnio partnerių interesų derinimas; atstovavimas Slėnio partnerių interesams; Slėnio plėtros dokumentų aprobavimas tarp Slėnio partnerių; Slėnio plėtros koordinavimas; Programos įgyvendinimas, veiklos ir projektų prioritetizavimas; pridėtinės vertės kūrimo užtikrinimas: nauda mokslui, studijoms, verslui, visuomenei; Slėnio efektyvaus valdymo užtikrinimas; Slėnio veiklos rodiklių matavimas, stebėjimas ir vertinimas; Slėnio veiklos ir rezultatų viešinimas, atviros veiklos užtikrinimas; horizontalaus bendradarbiavimo tarp integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) užtikrinimas siekiant efektyviai naudoti turimą turtą, mokslinius rezultatus ir išteklius; efektyvaus mokslo ir verslo bendradarbiavimo užtikrinimas; sukurtos mokslo tiriamosios infrastruktūros atviros prieigos užtikrinimas ir efektyvus naudojimas |
| Slėnio sutartis |
Sutartis numato Slėnio dalyvių vaidmenų pasiskirstymą, įsipareigojimus ir atsakomybę. Sutarties principinės nuostatos: Slėnio iniciatoriai ir dalyviai savo interesus ir poreikius Slėnio infrastruktūroje įteisina sutarčių pagrindu, prisiimdami atitinkamus įsipareigojimus išlaikyti infrastruktūrą; mokslo ir verslo subjektai dalyvauja įgyvendinant konkrečius Slėnio veiklos projektus trumpalaikių sutarčių pagrindu; kuriamos darbo vietos mokslininkų mainams skatinti ir aukščiausiosios kvalifikacijos mokslininkams pritraukti |
IX. Programos valdymo schema
14. Programai koordinuoti ir mokslo, studijų ir verslo interesams derinti steigiama asociacija „Santakos slėnis“. Asociacijos steigėjai ir nariai gali būti mokslo ir studijų institucijos, mokslinių tyrimų institutai, viešojo administravimo įstaigos, verslo ir kiti juridiniai subjektai. Be juridinių asmenų, asociacijos nariais gali būti ir fiziniai asmenys, pareiškę norą dalyvauti kuriant ir plėtojant Slėnį. Asociacijos struktūra pateikta 5 paveiksle.
5 pav. Asociacijos „Santakos slėnis“ struktūra
15. Asociacija „Santakos slėnis“ įgyvendina Slėnio tikslus, derina Slėnio partnerių interesus ir jiems atstovauja, aprobuoja Slėnio plėtros dokumentus tarp Slėnio partnerių, koordinuoja Slėnio plėtrą ir Slėnio plėtros programos įgyvendinimą, prioritetizuoja veiklą ir projektus, užtikrina pridėtinės vertės, duosiančios naudos mokslui, studijoms, verslui ir visuomenei, kūrimą, užtikrina efektyvų Slėnio valdymą, matuoja, stebi ir vertina Slėnio veiklos rodiklius, viešina Slėnio veiklą ir rezultatus, užtikrina atvirą veiklą, horizontalų bendradarbiavimą tarp integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių), siekiant efektyviai naudoti turimą turtą, mokslinius rezultatus ir išteklius, efektyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą, taip pat kad būtų organizuota atvira prieiga prie MTEP infrastruktūros pagal Švietimo ir mokslo ministerijos taisykles. Už Programos priemonių įgyvendinimą atsakingi tų priemonių (jas sudarančių projektų) vykdytojai. Efektyviam asociacijos valdymui užtikrinti sudaroma asociacijos valdyba, kurioje paritetiniais pagrindais atstovaujama mokslo ir studijų institucijoms, verslo subjektams ir kurios veikloje dalyvauja valdžios institucijų (Švietimo ir mokslo ministerijos ir (ar) Ūkio ministerijos) atstovai.
X. Programos priežiūros, stebėsenos grupės ir operatoriai
16. Švietimo ir mokslo ministro ir ūkio ministro įsakymu sudaroma Slėnio taryba, kuri atlieka Programos įgyvendinimo priežiūros funkciją (6 pav.):
16.1. nagrinėja Programos įgyvendinimą, rengia ataskaitas Švietimo ir mokslo ministerijai ir Ūkio ministerijai;
XI. Programos komunikacijos (viešinimo) planas
17. Už Programos įgyvendinimo ir Slėnio veiklos viešinimą įvairiais lygiais atsakingos Švietimo ir mokslo ministerija ir Ūkio ministerija (Slėnio veiklos pristatymas valstybės lygiu), asociacija „Santakos slėnis“ ir už Programos priemonių įgyvendinimą atsakingi tų priemonių (jas sudarančių projektų) vykdytojai (pranešimai visuomenei apie Slėnio veiklą, interneto puslapis, informaciniai leidiniai, spaudos pranešimai, informacinė vaizdo medžiaga, veiklos pristatymas konferencijose ir kita). Pagrindinės numatomos viešinimo priemonės:
XII. Programos rizikos valdymo planas
18. Programos priemonių vykdytojai ir asociacija „Santakos slėnis“ detaliai įvertina Programos priemones sudarančių pavienių projektų riziką vienerius metus nuo Programos įgyvendinimo pradžios.
7 lentelė. Programos rizikos valdymo plano metmenys
| Eil.Nr. |
Rizikos tipas |
Rizikos aprašymas |
Rizikos mažinimo priemonės |
| 1. |
Investicijų ir jų finansavimo rizika: |
|
|
| 1.1. |
Investicijų vertės didėjimas |
investicijų vertė įgyvendinant projektą gali būti didesnė už numatytą skaičiavimų |
potencialių tiekėjų ir rangovų apklausa, jų komercinių pasiūlymų analizė |
| 1.2. |
Mažesnė už numatytą finansinio projekto nauda |
daromos investicijos gali atnešti mažesnę finansinę naudą už pateiktą projekto prielaidose ir rezultatuose |
panašių projektų patirties analizė, detalus ekonominis-finansinis projekto pagrindimas |
| 2. |
Ekonominė rizika: |
|
|
| 2.1. |
Ekonominių prielaidų ir rezultatų netikslumas |
vertinant projekto naudą, gali būti parinktos netikslios prielaidos, kurios iškreipia rezultatus |
pasirinktos metodikos pagrindimas, prielaidų pagrįstumo kokybės vertinimas, variantų analizės parengimas darant skirtingas ekonomines prielaidas |
| 3. |
Techninė ir technologinė rizika: |
|
|
| 3.1. |
Investicijų kokybė |
tiekėjai gali pateikti prastos kokybės įrangą |
patikimų tiekėjų parinkimas, garantiniai reikalavimai tiekimo sutartyse, sutarčių ir įrangos draudimas |
| 3.2. |
Vėlavimas |
projekto įgyvendinimo plane numatyta veikla gali vėluoti |
sutartyse numatytos sankcijos, realus ir pagrįstas darbų planas (pasiliekant rezervą nenumatytiems atvejams) |
| 4. |
Kita rizika – organizacinė |
pasikeičia vadovas, atsakingas už Programos įgyvendinimą, arba suserga kuris kitas komandos narys |
užduočių Programos įgyvendinimo komandai paskirstymas taip, kad komandos nariai galėtų vienas kitą pakeisti |
XIII. Programos lėšų naudojimo planas
19. Programos priemones atitinkančių pavienių projektų vykdytojai atskirai teikia informaciją apie pavienių projektų lėšų poreikį Programos koordinatoriams.
8 lentelė. Programos lėšų naudojimo planas
| Priemonės |
Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų |
||||
| 2009 metais |
2010 metais |
2011 metais |
2012 metais |
2013 metais |
|
| 1. Slėnio MTEP infrastruktūros sukūrimas ir plėtra: |
|
|
|
|
|
| 1.1. Nacionalinio atviros prieigos centro įsteigimas Kaune: |
|
|
|
|
|
| 1.1.1. Mokslinių laboratorijų pastato statyba |
5000 |
15000 |
10000 |
5000 |
|
| 1.2. Laboratorijų įrangos įsigijimas |
14000 |
45900 |
31000 |
26000 |
|
| 1.3. Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro įsteigimas: |
|
|
|
|
|
| 1.3.1. Mokslinių laboratorijų pastato statyba |
15000 |
15000 |
4000 |
|
|
| 1.3.2. Laboratorijų įrangos įsigijimas |
10000 |
5000 |
3000 |
2000 |
|
| 1.4. Nacionalinio atviros prieigos Ateities energetikos technologijų mokslo centro įsteigimas: |
|
|
|
|
|
| 1.4.1. Laboratorijų įrangos įsigijimas |
4500 |
7500 |
5000 |
5000 |
|
| 1.6. Programos įgyvendinimo koordinavimas (asociacijos „Santakos slėnis“ veiklos stiprinimas) |
700 |
700 |
700 |
700 |
|
| 2. Technologijų perdavimo, technologijų parko, verslo inkubatoriaus ir eksperimentinės plėtros bazė |
5000 |
21000 |
21000 |
5000 |
|
| 2.2. Slėnio technologijų perdavimo ir plėtros sistemos dalyvių kompetencijos ir gebėjimų inovacijų paramos paslaugų, technologijų apžvalgos, perdavimo ir perėmimo, naujų produktų pateikimo į rinką ir panašiais klausimais ugdymas |
1600 |
1800 |
2000 |
350 |
|
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 465, 2013-05-31, Žin., 2013, Nr. 57-2876 (2013-06-01), i. k. 1131100NUTA00000465
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1170 "Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) "Santaka" plėtros programos patvirtinimo" pakeitimo