@D1=19940531;D2=19941215;D3=19950405;

Redaguota:1995 04 05

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos 1994 10 20

įstatymas Nr. 1-609,

Žin., 1994, Nr.83-1555,

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ

ĮSTATYMO PAKEITIMO

2.Lietuvos Respublikos 1994 11 08

įstatymas Nr.1-633,

Žin., 1994, Nr. 89-1709,

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ

ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

3.Lietuvos Respublikos 1994 12 08

įstatymas Nr.1-687

Žin., 1994, Nr.96-1880

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ

ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

4.Lietuvos Respublikos 1995 02 14

įstatymas Nr.1-792

Žin., 1995, Nr.17-386

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ

ĮSTATYMO PAKEITIMO

5.Lietuvos Respublikos 1995 03 21

įstatymas Nr.1-827

Žin., 1995 Nr.29-647

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ

ĮSTATYMO 51 STRAIPSNIO PAKEITIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS

T E I S M Ų

ĮSTATYMAS

1994 m. gegužės 31 d. Nr.I-480

Vilnius

I skirsnis

PAGRINDINIAI TEISMŲ VEIKLOS PRINCIPAI

1 straipsnis. Teisingumo vykdymas

Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.

Teismas priima sprendimus ir nuosprendžius Lietuvos

Respublikos vardu.

Įsiteisėję teismų sprendimai, nuosprendžiai, nutartys ir

nutarimai yra privalomi visoms valstybinės valdžios ir valdymo

institucijoms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei fiziniams

asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos

teritorijoje.

2 straipsnis. Lygybė įstatymui ir teismui

Įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs.

Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų

dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės

padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

3 straipsnis. Nekaltumo prezumpcija

Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo

nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo

nuosprendžiu.

4 straipsnis. Teisė į teisminę gynybą

Lietuvos Respublikoje visi jos piliečiai turi teisę į

teisminę gynybą nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir sveikatą, asmeninę

laisvę, nuosavybę, garbę ir orumą, kitas Lietuvos Respublikos

Konstitucijos ir įstatymų jiems garantuotas teises ir laisves,

taip pat į teisminę gynybą nuo valstybinės valdžios ir valdymo

institucijų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės turi

teisę į teisminę gynybą lygiai su Lietuvos Respublikos

piliečiais, jeigu kitaip nenumato įstatymai ir tarptautinės

sutartys.

Teisę į teisminę gynybą turi ir įmonės, įstaigos,

organizacijos.

5 straipsnis. Teisė į gynybą ir teisinę pagalbą

Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir

kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento

garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą.

Visose bylose teisinę pagalbą teikia advokatai, o įstatymų

numatytais atvejais - ir kiti asmenys.

6 straipsnis. Teismo proceso viešumas

ir rungimosi principas

Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai.

Teismo posėdis gali būti uždaras - žmogaus asmens, jo

privataus gyvenimo ir nuosavybės neliečiamumui apsaugoti, taip

pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę,

profesinę ar komercinę paslaptį, tačiau šiuose posėdžiuose

priimtų sprendimų ir nuosprendžių rezoliucinės dalys skelbiamos

viešai.

Bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.

7 straipsnis. Techninių priemonių naudojimas teisme

Teismo posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir jiems tirti

teismas gali naudoti bet kokias technines priemones.

Dalyvaujantys civilinėje bei administracinio teisės

pažeidimo byloje asmenys, proceso dalyviai baudžiamojoje byloje,

taip pat prokuroras savo procesinėms funkcijoms vykdyti gali

daryti garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti.

Kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti,

fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas

technines priemones.

Asmenims, pažeidusiems draudimą naudoti technines priemones

teismo posėdžio metu, taikoma įstatymo numatyta atsakomybė.

8 straipsnis. Teismo proceso kalba

Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine

kalba.

Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė

dalyvauti teisminiuose veiksmuose per vertėją. Ši teisė taip pat

garantuojama asmenims, nepakankamai mokantiems lietuvių kalbą ir

pageidaujantiems kalbėti teismo procese gimtąja ar ta kalba,

kurią jie moka.

Vertėjo paslaugos atlyginamos iš valstybės biudžeto.

II skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ SISTEMA

9 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismai

Lietuvos Respublikos teismai yra apylinkių ir apygardų

teismai, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos Aukščiausiasis

Teismas.

Administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms

nagrinėti gali būti įsteigti specializuoti teismai, kurių statusą

nustato įstatymas.

Teismai steigiami įstatymu.

Teismai su ypatingais įgaliojimais taikos metu Lietuvos

Respublikoje negali būti steigiami.

Lietuvos Respublikos teismai yra juridiniai asmenys, turi

antspaudą su Lietuvos valstybės herbu.

Teisėjais Lietuvoje gali būti tik Lietuvos Respublikos

piliečiai.

Teismai išlaikomi iš Lietuvos valstybės biudžeto.

10 straipsnis. Apylinkių teismai

Apylinkės teismą sudaro apylinkės teismo pirmininkas, jo

pavaduotojai ir kiti teisėjai. Teismo pirmininko pavaduotojai

skiriami teisme, kuriame yra ne mažiau kaip šeši teisėjai.

Apylinkės teismo veiklos teritoriją nustato įstatymas.

11 straipsnis. Apygardų teismai

Apygardos teismą sudaro apygardos teismo pirmininkas, skyrių

pirmininkai ir kiti teisėjai.

Apygardos teisme yra Civilinių bylų skyrius ir Baudžiamųjų

bylų skyrius.

Apygardos teismo veiklos teritoriją nustato įstatymas.

12 straipsnis. Lietuvos apeliacinis teismas

Lietuvos apeliacinį teismą sudaro Apeliacinio teismo

pirmininkas, skyrių pirmininkai ir kiti teisėjai.

Apeliaciniame teisme yra Civilinių bylų skyrius ir

Baudžiamųjų bylų skyrius.

Apeliacinio teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos

sostinėje Vilniuje.

13 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą sudaro Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas, skyrių pirmininkai ir kiti teisėjai.

Aukščiausiajame Teisme yra Civilinių bylų skyrius,

Baudžiamųjų bylų skyrius ir Teisėjų senatas.

Aukščiausiojo Teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos

sostinėje Vilniuje.

14 straipsnis. Teisėjų skaičius

Teisėjų skaičių apylinkių, apygardų teismuose ir Lietuvos

apeliaciniame teisme nustato Respublikos Prezidentas teisingumo

ministro teikimu.

Teisėjų skaičių Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nustato

Seimas Respublikos Prezidento teikimu, pasiūlius Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo pirmininkui.

Apylinkės teisme turi dirbti ne mažiau kaip du teisėjai, iš

kurių vienas skiriamas apylinkės teismo pirmininku.

III skirsnis

TEISMŲ KOMPETENCIJA

15 straipsnis. Apylinkių teismų kompetencija

Apylinkės teismas yra pirmoji instancija:

1) civilinėms byloms;

2) baudžiamosioms byloms;

3) administracinėms byloms;

4) byloms, susijusioms su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu;

5) priimti sprendimams (nutarimams) dėl įstatymų numatytų

prievartos priemonių taikymo;

6) įstatymo nustatytais atvejais nagrinėti skundams dėl

kvotėjo, tardytojo ar prokuroro veiksmų.

Įstatymo nustatytais atvejais apylinkės teismo teisėjai

vykdo ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas. Apylinkės teismo

teisėjas nenagrinėja tų bylų, kuriose vykdė ikiteisminio tyrimo

teisėjo funkcijas.

16 straipsnis. Apygardų teismų kompetencija

Apygardos teismas yra:

1) pirmoji instancija civilinėms byloms, įstatymo

priskirtoms jo kompetencijai;

2) pirmoji instancija baudžiamosioms byloms, įstatymo

priskirtoms jo kompetencijai;

3) apeliacinė instancija apylinkių teismų sprendimams,

nuosprendžiams, nutartims, nutarimams;

4) kasacinė instancija apylinkių teismų sprendimams,

nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams, nenagrinėtiems

apeliacine tvarka.

Apygardos teismas susipažindamas su savo veiklos

teritorijoje esančių apylinkių teismų darbu vietose bei kitais

būdais konsultuoja teisėjus įstatymų taikymo klausimais.

17 straipsnis. Apeliacinio teismo kompetencija

Apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias

išnagrinėjo apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai.

18 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo kompetencija

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra kasacinė instancija:

1) Apeliacinio teismo byloms;

2) apygardų teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir

nutarimams, priimtiems pirmosios instancijos teisme ir apeliacine

tvarka;

3) apylinkių teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims

ir nutarimams, išnagrinėtiems kasacine tvarka apygardos teisme -

tik įstatymo nustatytais atvejais.

Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką

taikant įstatymus. Jis:

1) skelbia Teisėjų senato aprobuotus Aukščiausiojo Teismo

kolegijų ir kitų teismų sprendimus. Į sprendimuose esančius

įstatymų taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti teismai,

valstybinės ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai,

taikydami tuos pačius įstatymus;

2) analizuoja teismų praktiką įstatymų taikymo klausimais;

3) susipažindamas su apygardų teismų ir Apeliacinio teismo

darbu vietose bei kitais būdais konsultuoja teisėjus įstatymų

taikymo klausimais. Aukščiausiasis Teismas gali konsultuoti ir

apylinkių teismų teisėjus.

Aukščiausiasis Teismas leidžia biuletenį, kuriame

periodiškai skelbia:

1) Teisėjų senato aprobuotus teismų sprendimus;

2) metodinę medžiagą apie įstatymų taikymo praktiką, kuriai

pritarė Teisėjų senatas.

Biuletenis finansuojamas iš valstybės biudžeto ir iš gautų

jį realizavus lėšų. Lietuvos Respublikos teismai ir teisėjai

biuletenį gauna nemokamai.

Aukščiausiojo Teismo veiklą reglamentuoja šis įstat

ymas, įstatymu patvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

statutas bei kiti įstatymai.

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos 1994 12 08

įstatymas Nr.1-687

Žin., 1994, Nr.96-1880

2.Lietuvos Respublikos 1995 02 14

įstatymas Nr.1-792

Žin., 1995, Nr.17-386

IV skirsnis

TEISĖJŲ SENATAS

19 straipsnis. Teisėjų senato sudėtis

Teisėjų senatą sudaro Aukščiausiojo Teismo pirmininkas,

skyrių pirmininkai ir kiti šio teismo teisėjai. Kitų teismų

pirmininkai, jų pavaduotojai, skyrių pirmininkai ir kiti teisėjai

gali dalyvauti Teisėjų senato posėdžiuose su patariamojo balso

teise.

Teisėjų senatas iš savo narių renka Teisėjų senato

sekretorių.

Teisėjų senato pirmininkas yra Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas.

20 straipsnis. Teisėjų senato kompetencija

Teisėjų senatas:

1) aprobuoja teismų sprendimus, į kurių išaiškinimus turi

atsižvelgti teismai, valstybinės, kitos institucijos, taip pat

kiti subjektai, taikydami tuos pačius įstatymus;

2) nagrinėja įstatymų taikymo teismų praktikoje

apibendrinimo rezultatus ir juos skelbia biuletenyje;

3) svarsto Aukščiausiojo Teismo pirmininko pasiūlytas šio

teismo skyrių pirmininkų kandidatūras;

4) skiria Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminų komisiją ir

tvirtina šios komisijos nuostatus;

5) renka Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismą ir

tvirtina Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismo nuostatus;

6) nagrinėja skundus dėl teisėjų egzaminų komisijų išvadų ir

Teisėjų garbės teismų sprendimų. Teisėjų senato nutarimai šiais

klausimais yra galutiniai.

Teisingumo ministras, generalinis prokuroras, apygardų

teismų ir Apeliacinio teismo pirmininkai turi teisę siūlyti

Teisėjų senato pirmininkui nagrinėti įstatymų taikymo teismų

praktikoje klausimus, dalyvauti Teisėjų senato posėdžiuose ir ten

reikšti nuomonę svarstomais klausimais.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 12 08

įstatymas Nr.1-687

Žin., 1994, Nr.96-1880

21 straipsnis. Teisėjų senato posėdžiai

Teisėjų senato posėdžius šaukia Teisėjų senato pirmininkas

ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.

Teisėjų senato posėdžio darbotvarkė pranešama, dokumentų

projektai išsiunčiami Teisėjų senato nariams, teisingumo

ministrui, generaliniam prokurorui, apygardų teismų ir

Apeliacinio teismo pirmininkams ne vėliau kaip prieš dešimt dienų

iki posėdžio.

Teisėjų senato posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne

mažiau kaip du trečdaliai Teisėjų senato narių. Teisėjų senato

nutarimai priimami atviru balsavimu. Nutarimas laikomas priimtu,

jeigu už jį balsavo dauguma dalyvavusių posėdyje Teisėjų senato

narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko

balsas.

Teisėjų senato nutarimus pasirašo pirmininkas ir

sekretorius.

V skirsnis

TEISĖJAI

22 straipsnis. Apylinkės teismo teisėjai

Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas ne jaunesnis

kaip 25 metų nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis

aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, dvejų metų

teisinio darbo stažą ir išlaikęs apylinkės teismo teisėjo

egzaminus. Apylinkės teismo teisėjas nagrinėja visas apylinkės

teismui priskirtas teismines bylas.

Apylinkės teismo teisėju taip pat gali būti skiriamas ne

jaunesnis kaip 23 metų nepriekaištingos reputacijos asmuo,

turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą ir

išlaikęs apylinkės teismo teisėjo egzaminus. Toks teisėjas, iki

jam sueis 25 metai, nagrinėja administracinių teisės

pažeidimų, alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo

nesant ginčo civilines ir kitas įstatymų numatytas bylas.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 11 08

įstatymas Nr.1-633,

Žin., 1994, Nr. 89-1709,

23 straipsnis. Apygardos teismo ir Apeliacinio teismo

teisėjai

Apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas

nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį teisinį

universitetinį išsilavinimą, ne mažesnį kaip trejų metų teisėjo,

penkerių metų prokuroro, prokuroro pavaduotojo, prokuroro

padėjėjo, advokato darbo stažą ir išlaikęs apygardos teismo

teisėjų egzaminus.

Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas

nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį teisinį

universitetinį išsilavinimą, ne mažesnį kaip penkerių metų

teisėjo, prokuroro, prokuroro pavaduotojo, advokato darbo stažą

ir išlaikęs Apeliacinio teismo teisėjų egzaminus.

Apygardos ir Apeliacinio teismo teisėjais be egzaminų gali

būti skiriami socialinių mokslų daktarai ir habilituoti daktarai,

apgynę teisių mokslo disertacijas.

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos 1994 11 08

įstatymas Nr.1-633,

Žin., 1994, Nr. 89-1709,

2.Lietuvos Respublikos 1995 02 14

įstatymas Nr.1-792

Žin., 1995, Nr.17-386

24 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjai

Aukščiausiojo Teismo teisėju, jei išlaikė Aukščiausiojo

Teismo teisėjo egzaminus, gali būti skiriamas:

1) apygardos teismo arba Apeliacinio teismo teisėjas,

turintis ne mažesnį kaip dešimties metų teisėjo stažą;

2) Generalinės prokuratūros prie Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo, taip pat ir buvusios Generalinės prokuratūros prokuroras,

turintis ne mažesnį kaip dešimties metų stažą;

3) socialinių mokslų daktaras, apgynęs teisių mokslo

disertaciją.

Aukščiausiojo Teismo teisėju be Aukščiausiojo Teismo teisėjų

egzaminų gali būti skiriamas:

1) socialinių mokslų habilituotas daktaras, apgynęs teisių

mokslo disertaciją;

2) buvęs Aukščiausiojo Teismo (taip pat ir iki 1994 m.

gruodžio 31 d. veikusio Aukščiausiojo Teismo) teisėjas, atleistas

iš pareigų savo noru, išrinkus į kitas pareigas arba jo sutikimu

perkeltas į kitą darbą."

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 02 14

įstatymas Nr.1-792

Žin., 1995, Nr.17-386

24-1 staripsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo

teisė būti šio įstatymo numatytu teisėju

Konstitucinio Teismo teisėjas, pasibaigus jo įgaliojimų

laikui, gali būti paskirtas apylinkės, apygardos, Apeliacinio

teismų ar Aukščiausiojo Teismo teisėju be egzaminų."

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 11 08

įstatymas Nr.1-633,

Žin., 1994, Nr. 89-1709,

25 straipsnis. Apribojimai eiti teisėjo pareigas

Teisėju negali būti asmuo, prieš tai buvęs teisėju,

prokuroru, advokatu, notaru, policijos ar vidaus reikalų sistemos

darbuotoju ir atleistas už profesinės veiklos pažeidimus.

VI skirsnis

TEISĖJŲ EGZAMINAI

26 straipsnis. Teisėjų egzaminų komisija

Lietuvos teismų, išskyrus Aukščiausiojo Teismo, teisėjų

egzaminų komisiją sudaro trejiems metams Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas ir teisingumo ministras. Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas skiria tris Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o

teisingumo ministras - du komisijos narius iš teisėjų ar teisių

mokslininkų.

Teisėjų egzaminų komisijos nuostatus tvirtina Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas ir teisingumo ministras.

27 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjų

egzaminų komisija

Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminų komisiją skiria

trejiems metams Teisėjų senatas iš penkių asmenų.

Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminų komisijos nuostatus

tvirtina Teisėjų senatas.

28 straipsnis. Teisėjų egzaminai

Teisėjų egzaminus laiko:

1) asmenys, prieš skiriant juos teisėjais;

2) teisėjai, prieš skiriant juos apygardų teismų,

apeliacinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjais.

Apylinkių, apygardų teismų, Apeliacinio teismo teisėjų

egzaminų programas tvirtina Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir

teisingumo ministras.

Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminų programą tvirtina

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

29 straipsnis. Teisėjų egzaminų komisijų išvados

Teisėjų egzaminų komisijos, išegzaminavusios teisėjus arba

kandidatus į teisėjus, savo nuomonę išdėsto išvadose. Išvadų

formą nustato egzaminų komisijų nuostatai.

Teisėjų egzaminų komisijų išvados per dešimt dienų nuo jų

priėmimo gali būti skundžiamos Teisėjų senatui.

VII skirsnis

TEISĖJŲ TARYBA IR VISUOTINIS TEISĖJŲ SUSIRINKIMAS

30 straipsnis. Teisėjų tarybos kompetencija ir sudėtis

Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo

iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba.

Teisėjų tarybą sudaro devyni nariai: Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas ir skyrių pirmininkai, Apeliacinio teismo pirmininkas

bei visuotinio teisėjų susirinkimo penkeriems metams išrinkti

penki teisėjai.

Teisėjų taryba iš savo narių renka pirmininką ir sekretorių.

31 straipsnis. Teisėjų tarybos posėdžiai

Teisėjų tarybos pirmininkas šaukia posėdžius teisingumo

ministro arba Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu, kai

prireikia paskirti, paaukštinti, perkelti ar atleisti iš pareigų

vieną ar daugiau teisėjų.

Teisėjų tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja

ne mažiau kaip pusė Teisėjų tarybos narių. Teisėjų tarybos

nutarimai priimami atviru balsavimu. Nutarimas laikomas priimtu,

jeigu už jį balsavo dauguma dalyvavusių posėdyje Teisėjų tarybos

narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko

balsas.

Teisėjų tarybos nutarimus pasirašo jos pirmininkas ir

sekretorius.

32 straipsnis. Visuotinis teisėjų susirinkimas

Pirmąjį visuotinį teisėjų susirinkimą šaukia Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas, kitus - Teisėjų tarybos pirmininkas.

Visuotinis teisėjų susirinkimas:

1) renka Teisėjų tarybos narius;

2) renka Teisėjų garbės teismą ir jo pirmininką;

3) tvirtina Teisėjų garbės teismo nuostatus;

4) sprendžia kitus klausimus.

VIII skirsnis

TEISĖJŲ, TEISMŲ PIRMININKŲ, PIRMININKŲ PAVADUOTOJŲ

IR SKYRIŲ PIRMININKŲ SKYRIMAS

33 straipsnis. Apylinkių, apygardų teismų teisėjų, šių

teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų,

skyrių pirmininkų skyrimas

Apylinkių, apygardų teismų teisėjų, šių teismų pirmininkų

kandidatūras parenka teisingumo ministras.

Apylinkių, apygardų teismų teisėjus skiria Respublikos

Prezidentas teisingumo ministro teikimu ir patarus Teisėjų

tarybai .

Apylinkių, apygardų teismų pirmininkus iš paskirtų teisėjų

skiria Respublikos Prezidentas teisingumo ministro teikimu ir

patarus Teisėjų tarybai

Apylinkių, apygardų teismų pirmininkų pavaduotojus ar skyrių

pirmininkus iš paskirtų teisėjų skiria teisingumo ministras,

pasiūlius teismo pirmininkui.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 11 08

įstatymas Nr.1-633,

Žin., 1994, Nr. 89-1709,

34 straipsnis. Apeliacinio teismo teisėjų, šio teismo

pirmininko, skyrių pirmininkų skyrimas

Apeliacinio teismo teisėjų, teismo pirmininko kandidatūras

parenka teisingumo ministras.

Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų - pirmininką,

teisingumo ministro teikimu ir patarus Teisėjų tarybai, skiria

Respublikos Prezidentas Seimui pritarus.

Apeliacinio teismo skyrių pirmininkus iš paskirtų teisėjų

skiria teisingumo ministras pasiūlius šio teismo pirmininkui.

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos 1994 11 08

įstatymas Nr.1-633,

Žin., 1994, Nr. 89-1709,

2.Lietuvos Respublikos 1994 12 08

įstatymas Nr.1-687

Žin., 1994, Nr.96-1880

35 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjų, šio teismo

pirmininko, skyrių pirmininkų skyrimas

Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras parenka

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o iš jų - pirmininką, skiria

Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkus iš paskirtų teisėjų

skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu, pasiūlius

Aukščiausiojo Teismo pirmininkui.

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas skiriamas devyneriems

metams.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 11 08

įstatymas Nr.1-633,

Žin., 1994, Nr. 89-1709,

36 straipsnis. Laikas, kuriam skiriami teisėjai

Apylinkių teismų teisėjai pirmą kartą skiriami penkeriems

metams. Pasibaigus šiam laikui, teisingumo ministro teikimu ir

patarus Teisėjų tarybai apylinkių teismų teisėjai be egzaminų

skiriami iki 65 metų amžiaus.

Kitų Lietuvos Respublikos teismų teisėjai iš karto skiriami

iki 65 metų amžiaus.

Jeigu bylos nagrinėjimo metu teisėjui sueina 65 metai, jo

įgaliojimai pratęsiami, kol byla bus baigta nagrinėti arba jos

svarstymas bus atidėtas.

37 straipsnis. Apylinkių ir apygardų teismų teisėjų

perkėlimas į kitą tokį pat teismą

Apylinkių ir apygardų teismų teisėjus jiems sutikus į kitą

tokį pat teismą perkelia teisingumo ministro teikimu Respublikos

Prezidentas Teisėjų tarybai patarus.

38 straipsnis. Apylinkių teismų teisėjų pavadavimas

Apylinkės teismo teisėjui susirgus arba dėl kitų jo nebuvimo

priežasčių Respublikos Prezidentas teisingumo ministro teikimu

šias pareigas gali pavesti laikinai eiti kito apylinkės teismo

teisėjui.

IX skirsnis

TEISMŲ PIRMININKAI, JŲ PAVADUOTOJAI

IR SKYRIŲ PIRMININKAI

39 straipsnis. Teismų pirmininkai, jų pavaduotojai ir

skyrių pirmininkai

Teismų pirmininkai vykdo teisingumą ir vadovauja teismų

organizaciniam darbui, įstatymo numatytais atvejais nagrinėja

skundus dėl kitų nutarimų, kuriuos teisėjai priėmė pagal sumarinį

procesą, vadovauja teismo raštinės darbui, priima į darbą ir

atleidžia iš darbo teismo raštinės tarnautojus bei kitus

darbuotojus.

Teismų pirmininkų pavaduotojai bei skyrių pirmininkai vykdo

teisingumą ir atsako už tą teismų organizacinio darbo sritį,

kurią jiems paveda atitinkamų teismų pirmininkai.

Teismų pirmininkai, jų pavaduotojai ir skyrių pirmininkai,

nagrinėdami bylas, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir

kiti teisėjai.

Teismų pirmininkai, jų pavaduotojai ir skyrių pirmininkai

neturi teisės daryti poveikio kitų teisėjų darbui, kai šie vykdo

teisingumą, arba kitaip pažeisti teisėjų nepriklausomumą.

40 straipsnis. Apylinkių teismų pirmininkai

Apylinkių teismų pirmininkai organizuoja teisėjų darbą taip,

kad šie turėtų tolygią darbo apimtį taip pat teisėjų veiklą

kontroliuojant teismo antstolių kontorų darbą.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 11 08

įstatymas Nr.1-633,

Žin., 1994, Nr. 89-1709,

41 straipsnis. Apygardų teismų ir Apeliacinio teismo

pirmininkai

Apygardų teismų ir Apeliacinio teismo pirmininkai paskirsto

teisėjus į šių teismų skyrius.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 12 08

įstatymas Nr.1-687

Žin., 1994, Nr.96-1880

42 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas paskirsto teisėjus į šio

teismo skyrius, šaukia Teisėjų senatą, šaukia pirmąjį visuotinį

teisėjų susirinkimą, tvirtina šio teismo raštvedybos instrukciją,

tvirtina teismo vidaus struktūrą, siūlo iš paskirtųjų teisėjų

Respublikos Prezidentui teikti Seimui Aukščiausiojo Teismo skyrių

pirmininkus.

43 straipsnis. Teismų pirmininkų pavadavimas

Nesant apygardos teismo, Apeliacinio teismo, Aukščiausiojo

Teismo pirmininko, šias pareigas eina didesnį teisėjo darbo stažą

turintis skyriaus pirmininkas.

Nesant apylinkės teismo pirmininko, šias pareigas eina

pirmininko pavaduotojas.

Apylinkės teisme, kuriame nėra pirmininko pavaduotojo,

nesant pirmininko, šias pareigas teisingumo ministras paveda eiti

vienam iš to apylinkės teismo teisėjų.

X skirsnis

TEISĖJŲ SKIRIAMIEJI ŽENKLAI IR PRIESAIKA

44 straipsnis. Teismų ir teisėjų valdžios simboliai

Respublikos Prezidento nustatyta tvarka teismų posėdžių

salėse turi būti Lietuvos valstybės vėliava ir Lietuvos valstybės

herbas.

Lietuvos Respublikos teismų teisėjų valdžios simboliai

vykdant teisingumą yra mantija ir ženklas - Lietuvos valstybės

herbo atvaizdas.

Lietuvos Respublikos teismų teisėjų valdžios simbolių

etalonus, teisėjų pažymėjimų pavyzdžius tvirtina Respublikos

Prezidentas.

Teismo posėdžio metu advokatai ir prokuroras dėvi mantijas.

45 straipsnis. Teisėjo priesaika

Asmuo, paskirtas teisėju, prieš pradėdamas eiti pareigas jį

paskyrusiems Seimui arba Respublikos Prezidentui prisiekia:

"Aš, teisėjas (a) (vardas, pavardė), prisiekiu būti

ištikimas (a) Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumą tik pagal

įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus,

visada būti sąžiningas (a), humaniškas (a) ir savo elgesiu

nepakenkti teisėjo vardui.

Tepadeda man Dievas."

Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.

Teisėjas priesaikos tekstą pasirašo. Šis jo priesaikos

tekstas laikomas teisėjo tarnybos byloje.

Teisėjas prisiekia, vilkėdamas mantiją.

Po priesaikos Seimo Pirmininkas arba Respublikos Prezidentas

teisėjui įteikia teisėjo valdžios simbolį - ženklą su Lietuvos

valstybės herbo atvaizdu.

Priesaika galioja per visą teisėjo nepertraukto darbo laiką

Lietuvos Respublikos teismuose.

Asmuo, paskirtas teisėju, bet neprisiekęs, eiti teisėjo

pareigų negali.

XI skirsnis

TEISĖJŲ IR TEISMŲ NEPRIKLAUSOMUMAS

46 straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas

Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra

nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.

Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi tais įstatymais,

kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai,

įstatymams neprieštaraujančiais Vyriausybės

nutarimais,

įstatymams ir Vyriausybės nutarimams neprieštaraujančiais kitais

norminiais aktais.

Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir

kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių

organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą

draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę.

Teisėjo ar teismo garbę ir orumą gina Lietuvos Respublikos

įstatymai. Įstatymai numato atsakomybę už viešą teisėjo ar teismo

įžeidimą arba šmeižimą.

Mitingai, piketai bei kitokie grupių ar pavienių asmenų

veiksmai arčiau negu 75 metrai iki teismo pastato ir teisme,

jeigu jais siekiama paveikti teisėją arba teismą, yra kišimasis į

teisėjo arba teismo veiklą.

47 straipsnis. Teisėjų neliečiamumas

Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn,

suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp

Seimo sesijų - be Respublikos Prezidento sutikimo.

Baudžiamąją bylą teisėjui gali iškelti tik generalinis

prokuroras.

Jeigu teisėjui iškeliama baudžiamoji byla, jo įgaliojimus

sustabdo Seimas, o tarp Seimo sesijų - Respublikos Prezidentas.

Teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki galutinio sprendimo

baudžiamojoje byloje priėmimo.

Teisėjas negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Teisėjui padarius administracinį teisės pažeidimą, medžiaga

perduodama teisingumo ministrui arba Aukščiausiojo Teismo

pirmininkui drausminei bylai iškelti.

48 straipsnis. Teisėjų nuosavybės apsauga

Teisėjas neatsako savo turtu, jeigu dėl teismo ar teisėjo

kaltės priėmus klaidingą sprendimą proceso dalyviui arba

dalyvaujančiam byloje asmeniui padaroma materialinė žala. Šią

žalą įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka atlygina valstybė.

Dėl teisėjo tyčinių veiksmų atsiradusią ir valstybės

atlygintą asmeniui materialinę žalą valstybė turi teisę regreso

tvarka išieškoti iš teisėjo.

49 straipsnis. Teisėjų ir teismų reikalavimų privalomumas

Teisėjų ir teismų reikalavimai, kai jie vykdo teisingumą,

yra privalomi visiems fiziniams asmenims, įmonėms, įstaigoms,

organizacijoms. Šių reikalavimų nevykdymas užtraukia įstatymo

numatytą atsakomybę.

50 straipsnis. Teisėjų depolitizavimas

Teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų

politinių organizacijų veikloje.

51 straipsnis. Teisėjų darbas ne teisme

Teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų

pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose

įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito

atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už

pedagoginę ar kūrybinę veiklą.

Teisėjai gali jungtis į teisėjų asociacijas ar kitas

organizacijas, atstovaujančias jų interesams.

Apylinkės ir apygardos teismo teisėjas jam sutikus gali būti

Respublikos Prezidento dekretu atleistas iš pareigų ir perkeltas

į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Teisingumo ministerijos

struktūrą, tiesiogiai susijusią su teismų veiklos organizavimu

ir tikrinimu, dirbti šios struktūros vadovu, pavaduotoju arba

specialistu. Dirbant šioje struktūroje išsaugomos visos teisėjo

socialinės garantijos, įskaitant tarnybinį atlyginimą ir darbo

stažą. Kai šio asmens darbo sutartis pasibaigia ir jis vėl

skiriamas į tokį pat teismą, laikyti teisėjo egzaminų jam nereikia.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 03 21

įstatymas Nr.1-827

Žin., 1995, Nr.29-647

XII skirsnis

TEISĖJŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS

52 straipsnis. Teisėjų pensijos

Teisėjų pensinį aprūpinimą reguliuoja Lietuvos Respublikos

valstybinių pensijų įstatymas.

53 straipsnis. Teisėjų aprūpinimas

gyvenamosiomis patalpomis

Teisėjams, paskyrimo vietoje neturintiems gyvenamosios

patalpos, įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos tarnybinės

gyvenamosios patalpos.

Kol teisėjui bus suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa arba

kol jis apsirūpins gyvenamąja patalpa, Vyriausybės nustatyta

tvarka kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos.

54 straipsnis. Teisėjų atostogos

Teisėjams atostogos suteikiamos Lietuvos Respublikos

atostogų įstatymo nustatyta tvarka.

Apylinkių, apygardų teismų, Apeliacinio teismo pirmininkams,

pavaduotojams ir skyrių pirmininkams atostogas suteikia

teisingumo ministras. Kitiems šių teismų teisėjams atostogas

suteikia atitinkamo teismo pirmininkas.

Aukščiausiojo Teismo pirmininkui atostogas suteikia

Respublikos Prezidentas. Šio teismo skyrių pirmininkams ir

kitiems teisėjams atostogas suteikia Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas.

55 straipsnis. Teisėjų atlyginimai ir kitos

socialinės garantijos

Teisėjų atlyginimus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Kitas teisėjų socialines garantijas nustato Lietuvos

Respublikos įstatymai.

XIII skirsnis

TEISĖJŲ ATLEIDIMAS, PAŠALINIMAS IR DRAUSMINĖ

ATSAKOMYBĖ

56 straipsnis. Teisėjų atleidimas

Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų

įstatymo nustatyta tvarka šiais atvejais:

1) savo noru;

2) pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukus įstatymo

nustatyto pensinio amžiaus;

3) dėl sveikatos būklės;

4) išrinkus į kitas pareigas arba jų sutikimu perkėlus į

kitą darbą;

5) kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą;

6) kai įsiteisėja juos apkaltinę teismų nuosprendžiai.

Atleisti teisėjus iš pareigų dėl sveikatos būklės galima tik

pagal sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos

išvadą, kad dėl sveikatos būklės, taip pat dėl ligos trukmės

teisėjas negali atlikti savo pareigų.

Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir kitus teisėjus atleidžia

iš pareigų Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkus atleidžia iš pareigų

Seimas Respublikos Prezidento teikimu, pasiūlius Aukščiausiojo

Teismo pirmininkui.

Apeliacinio teismo pirmininką ir kitus teisėjus teisingumo

ministro teikimu ir patarus Teisėjų tarybai, atleidžia iš pareigų

Respublikos Prezidentas Seimui pritarus.

Apeliacinio teismo skyrių pirmininkus atleidžia iš pareigų

teisingumo ministras.

Kitų teismų pirmininkus ir kitus teisėjus teisingumo

ministro teikimu ir patarus Teisėjų tarybai, atleidžia iš pareigų

Respublikos Prezidentas.

Kitų teismų pirmininkų pavaduotojus ar skyrių pirmininkus

atleidžia iš pareigų teisingumo ministras.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 12 08

įstatymas Nr.1-687

Žin., 1994, Nr.96-1880

57 straipsnis. Teisėjų pašalinimas

Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, taip pat

Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus už šiurkštų Lietuvos

Respublikos Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą,

taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali

pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka.

58 straipsnis. Teisėjų garbės teismas

Teisėjai atsako drausmine tvarka Teisėjų garbės teisme.

Lietuvos teismų, išskyrus Aukščiausiojo Teismo, Teisėjų

garbės teismą iš penkių narių renka visuotinis teisėjų

susirinkimas penkeriems metams pagal nustatytas kvotas: du

apylinkės teismo teisėjai, po vieną apygardos teismo, Apeliacinio

teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėją.

Teisėjų garbės teismas nagrinėja teisėjų drausmines bylas,

vadovaudamasis šiuo įstatymu ir visuotinio teisėjų susirinkimo

tvirtinamais Teisėjų garbės teismo nuostatais.

Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismą iš trijų narių

renka Teisėjų senatas penkeriems metams. Aukščiausiojo Teismo

teisėjų garbės teismas nagrinėja Aukščiausiojo Teismo teisėjų

drausmines bylas, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Teisėjų senato

tvirtinamais Aukščiausiojo Teismo Teisėjų garbės teismo

nuostatais.

59 straipsnis. Teisėjų drausminė atsakomybė

Teisėjas gali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn:

1) už apsileidimą darbe;

2) už pareiginį nusižengimą, kenkiantį teismo autoritetui;

3) už teisėjo vardą žeminantį poelgį;

4) už administracinio teisės pažeidimo padarymą.

Apylinkių, apygardų teismų, Apeliacinio teismo pirmininkams,

jų pavaduotojams, skyrių pirmininkams ir kitiems teisėjams

drausminę bylą gali iškelti Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir

teisingumo ministras.

Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkams ir kitiems

teisėjams drausminę bylą gali iškelti tik Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 12 08

įstatymas Nr.1-687

Žin., 1994, Nr.96-1880

60 straipsnis. Nuobaudos skyrimas teisėjui

Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs teisėjo drausminę bylą,

gali:

1) jį išteisinti;

2) pasitenkinti drausminės bylos svarstymu;

3) nutraukti drausminę bylą, jei praleistas šios bylos

iškėlimo terminas;

4) pareikšti jam pastabą;

5) pareikšti jam papeikimą;

6) pareikšti jam griežtą papeikimą;

7) pasiūlyti jį atleisti iš pareigų;

Teisėjų garbės teismas taip pat gali siūlyti Seimui pradėti

apkaltos procesą Aukščiausiojo Teismo teisėjui bei Apeliacinio

teismo pirmininkui ir šio teismo teisėjui.

Teisėjų garbės teismo sprendimas per dešimt dienų nuo jo

priėmimo gali būti skundžiamas Teisėjų senatui.

XIV skirsnis

BYLŲ NAGRINĖJIMAS TEISMUOSE

61 straipsnis. Bylų nagrinėjimas apylinkių teismuose

Apylinkių teismuose teisėjas bylas nagrinėja vienas,

sprendimus priima teismo vardu.

62 straipsnis. Bylų nagrinėjimas apygardų teismuose,

Apeliaciniame teisme ir Aukščiausiajame

Teisme

Apygardų teismuose, Apeliaciniame teisme ir Aukščiausiajame

Teisme visas bylas, taip pat kasacinės bylos iškėlimą nagrinėja

trijų teisėjų kolegija. Kolegijos sudėtį sudaro ir jos pirmininką

skiria atitinkamo teismo ar jo skyriaus pirmininkas.

Procesiniuose įstatymuose nustatytais atvejais apygardų

teismuose teisėjas atskirus procesinius veiksmus atlieka ir bylas

nagrinėja vienas, sprendimus priima teismo vardu.

63 straipsnis. Teismo posėdžių protokolavimas

Teismo posėdžius protokoluoja teismo posėdžių sekretorius,

kuris yra teismo pareigūnas.

Jeigu teismo posėdis stenografuojamas, daromas garso, vaizdo

įrašas, stenograma pridedama prie teismo posėdžio protokolo, o

garso, vaizdo įrašas laikomas prie bylos iki teismo sprendimo

įsiteisėjimo.

Teismo posėdžių sekretorius, prieš pradėdamas eiti pareigas,

pasirašo tarnybinį pasižadėjimą, kurio turinį ir formą nustato

teisingumo ministras ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

XV skirsnis

PROKURATŪRA

64 straipsnis. Prokuratūros struktūra

Prokuratūros struktūra yra:

1) Generalinė prokuratūra prie Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo;

2) apygardų prokuratūros prie apygardų teismų;

3) apylinkių prokuratūros prie apylinkių teismų.

65 straipsnis. Prokurorų nepriklausomumas

Prokurorai, vykdydami savo įgaliojimus, yra nepriklausomi ir

klauso tik įstatymo.

66 straipsnis. Prokurorų skyrimas ir atleidimas

Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Lietuvos

Respublikos Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

Kitus prokurorus skiria ir atleidžia generalinis prokuroras

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme numatytais pagrindais

ir tvarka.

Pakeitimas:

Lietuvos Respublikos 1994 10 20

įstatymas Nr. 1-609,

Žin., 1994, Nr.83-1555,

67 straipsnis. Prokuroro dalyvavimas vykdant teisingumą

Nagrinėjant bylą teisme įstatymų nustatytais atvejais ir

tvarka dalyvauja prokuroras.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme prokuroras negali turėti

daugiau teisių negu gynėjas.

68 straipsnis. Prokuratūros veiklos reglamentavimas ir

finansavimas

Prokuratūros veiklą reglamentuoja ir prokurorų statusą

nustato Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas.

Prokuratūra finansuojama iš valstybės biudžeto ir turi

atskirą išlaidų sąmatą.

XVI skirsnis

KITI TEISMŲ VEIKLOS KLAUSIMAI

69 straipsnis. Teismų veiklos užtikrinimas

Tinkamas teismų darbo sąlygas užtikrina valstybė.

Apylinkių, apygardų teismų, Apeliacinio teismo veiklą

užtikrina teisingumo ministras, laikydamasis šio įstatymo

nustatytų teismų veiklos bei teisėjų ir teismų nepriklausomumo

principų. Teisingumo ministras organizuoja teisėjų kvalifikacijos

kėlimą, apylinkių, apygardų teismų bei Apeliacinio teismo

finansinį ir materialinį techninį aprūpinimą.

Aukščiausiojo Teismo veiklos finansinį ir materialinį

techninį aprūpinimą užtikrina Lietuvos Respublikos

Vyriausybė, laikydamasi šio įstatymo nustatytų teismų

veiklos bei teisėjų ir teismų nepriklausomumo principų.

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas organizuoja šio teismo

teisėjų kvalifikacijos kėlimą.

70 straipsnis. Teismų veiklos statistinės ataskaitos

Teismai rengia metines, pusmetines ir kitokias statistines

ataskaitas.

Teismų statistinių ataskaitų formas nustato teisingumo

ministras.

Statistinės ataskaitos nustatyta tvarka pateikiamos

teisingumo ministrui. Teisingumo ministerijoje teismų veiklos

statistika apibendrinama ir analizuojama, su ja supažindinami

teismai. Statistiniai duomenys pateikiami Statistikos

departamentui ir gali būti pateikiami kitoms institucijoms.

71 straipsnis. Teismo raštinė

Kiekviename teisme yra raštinė.

Už teismo raštinės darbą atsakingas raštinės vedėjas.

Teismuose, kuriuose yra skyriai, skyriaus raštinės darbui

vadovauja skyriaus pirmininkas.

Raštinės sudėtinė dalis yra teismo archyvas. Už jo darbą

atsakingas archyvo vedėjas (archyvaras), o ten, kur jo nėra -

raštinės vedėjas.

Apylinkių, apygardų teismų, Apeliacinio teismo raštvedybos

instrukciją tvirtina teisingumo ministras.

72 straipsnis. Teismų susižinojimas

Teismai susižino su užsienio teismais ir kitomis užsienio

įstaigomis per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, jeigu

Lietuvos Respublikos įstatymai arba sudarytos su kitomis

valstybėmis tarptautinės sutartys nenumato kitaip.

73 straipsnis. Valdymo ir kitų institucijų

santykis su teismais

Teisingumo ministerija tikrina ir revizuoja apylinkių,

apygardų teismų, Apeliacinio teismo ūkinę ir finansinę veiklą bei

tikrina šių teismų organizacinį darbą teisingumo ministro

nustatyta tvarka.

Teisingumo ministerija ir konsultacijas teikiantys teismai

tarpusavyje koordinuoja pagal savo kompetenciją atliekamus

veiksmus.

Aukščiausiojo Teismo ūkinę ir finansinę veiklą tikrina Seimo

sudaroma komisija. Teismų valstybinio mokesčio paėmimo teisingumą

gali tikrinti Valstybinė mokesčių inspekcija. Kitos teismo

veiklos šios institucijos tikrinti negali.

Tikrinant teismus draudžiama daryti poveikį teisėjų darbui,

kai šie vykdo teisingumą, arba kitaip pažeisti teisėjų ir teismų

nepriklausomumą.

XVII skirsnis

TEISMO ANTSTOLIAI

74 straipsnis. Vykdymo procesas

Teismų sprendimus ir kitus įstatymų nustatytus vykdomuosius

dokumentus vykdo teismo antstoliai.

Teismo antstolio reikalavimai vykdymo procese yra privalomi

visiems Lietuvos Respublikos fiziniams asmenims ir įmonėms,

įstaigoms, organizacijoms.

Teismo antstoliai vykdymo procese vadovaujasi įstatymais ir

teisingumo ministro patvirtinta vykdymo proceso instrukcija.

75 straipsnis. Užsienio teismų ir arbitražų sprendimų

vykdymo tvarka

Užsienio teismų ir arbitražų sprendimų vykdymo Lietuvos

Respublikoje tvarką nustato atitinkamos Lietuvos Respublikos

tarptautinės sutartys ir Lietuvos Respublikos įstatymai.

76 straipsnis. Teismo antstolių kontora

Teismo antstolių kontora yra juridinis asmuo, esantis prie

apylinkės teismo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir

sąskaitą banke.

Teismo antstolių kontoros veiklos teritorija sutampa su

apylinkės teismo veiklos teritorija.

Teismo antstolių kontorą sudaro vyresnysis teismo antstolis,

vyresniojo teismo antstolio pavaduotojas, kiti teismo antstoliai,

raštvedybą tvarkantys bei kiti darbuotojai.

Vyresniojo teismo antstolio pavaduotojas skiriamas, jeigu

teismo antstolių kontoroje dirba ne mažiau kaip šeši teismo

antstoliai.

77 straipsnis. Teismo antstoliai

Teismo antstolis yra pareigūnas. Juo gali būti ne jaunesnis

kaip 21 metų Lietuvos Respublikos pilietis, paprastai turintis

aukštąjį arba vidurinį teisinį išsilavinimą ir išlaikęs teismo

antstolio egzaminus. Sudarant su teismo antstoliu darbo sutartį

nustatomas trijų mėnesių išbandymo terminas. Jeigu per šį terminą

paaiškėja, kad teismo antstolio darbo rezultatai nepatenkinami ir

jis neišlaikė egzaminų, teismo antstolis atleidžiamas iš darbo

pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 14 straipsnį.

Teismo antstolius priima į darbą ir atleidžia iš darbo, jų

skaičių nustato teisingumo ministras atsižvelgdamas į apylinkės

teismo pirmininko rekomendacijas.

Teismo antstolių kontoroje turi dirbti ne mažiau kaip du

teismo antstoliai, iš kurių vienas yra vyresnysis teismo

antstolis.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 11 08

įstatymas Nr.1-633,

Žin., 1994, Nr. 89-1709,

78 straipsnis. Vyresnysis teismo antstolis

Vyresnįjį teismo antstolį skiria teisingumo ministras.

Vyresnysis teismo antstolis vadovauja teismo antstolių

kontorai, organizuoja ir kontroliuoja teismo antstolių darbą,

pats atlieka vykdymo veiksmus, priima į darbą ir atleidžia iš

darbo raštvedybą tvarkančius bei kitus darbuotojus suteikia

atostogas kitiems teismo antstoliams.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 12 08

įstatymas Nr.1-687

Žin., 1994, Nr.96-1880

79 straipsnis. Vyresniojo teismo antstolio pavaduotojas

Vyresniojo teismo antstolio pavaduotoju teisingumo ministras

skiria vieną iš teismo antstolių, pasiūlius vyresniajam teismo

antstoliui.

Vyresniojo teismo antstolio pavaduotojas pats atlieka

vykdymo veiksmus ir atsako už tą teismo antstolių kontoros darbo

sritį, kurią jam paveda vyresnysis teismo antstolis.

80 straipsnis. Teismo antstolių egzaminų komisija

Teismo antstolių egzaminų komisiją sudaro ir teismo

antstolių egzaminų programą tvirtina teisingumo ministras.

81 straipsnis. Teismo antstolio atsakomybė

Teismo antstolis materialiai atsako už visą dėl jo kaltės

padarytą žalą.

Teisingumo ministerija su teismo antstoliu sudaro rašytinę

sutartį dėl visiškos materialinės atsakomybės.

Už darbo drausmės pažeidimą teismo antstoliui taikoma

drausminė atsakomybė pagal darbo įstatymus.

82 straipsnis. Teismo antstolių kontorų darbo

revizija ir tikrinimas

Teismo antstolių kontorų darbą revizuoja ir tikrina

Teisingumo ministerija.

Teismo antstolių kontorų darbą pagal savo kompetenciją gali

tikrinti Valstybės kontrolės departamentas, finansų ir kitos

institucijos.

Apylinkių teismai kontroliuoja prie jų esančių teismo

antstolių kontorų darbą teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Teisingumo ministerija prie apygardų teismų steigia jai

pavaldžias teismo antstolių revizorių grupes.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 11 08

įstatymas Nr.1-633,

Žin., 1994, Nr. 89-1709,

83 straipsnis. Teismo antstolių pensijos

Teismo antstolių pensinį aprūpinimą reguliuoja Lietuvos

Respublikos valstybinių pensijų įstatymas.

84 straipsnis. Teismo antstolių aprūpinimas

gyvenamosiomis patalpomis

Teismo antstoliams, neturintiems gyvenamosios patalpos,

įstatymų nustatyta tvarka suteikiama tarnybinė gyvenamoji

patalpa.

Kol teismo antstoliui bus suteikta tarnybinė gyvenamoji

patalpa arba jis apsirūpins gyvenamąja patalpa, Vyriausybės

nustatyta tvarka kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos

išlaidos.

85 straipsnis. Teismo antstolių atostogos

Teismo antstoliams atostogos suteikiamos Lietuvos

Respublikos atostogų įstatymo nustatyta tvarka.

Vyresniesiems teismo antstoliams ir vyresniųjų teismo

antstolių pavaduotojams atostogas suteikia apylinkės teismo, prie

kurio yra teismo antstolių kontora, pirmininkas.

Kitiems teismo antstoliams atostogas suteikia vyresnysis

teismo antstolis.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1994 12 08

įstatymas Nr.1-687

Žin., 1994, Nr.96-1880

86 straipsnis. Teismo antstolių atlyginimai ir kitos

socialinės garantijos

Teismo antstolių atlyginimus nustato Lietuvos Respublikos

įstatymai.

Kitas teismo antstolių socialines garantijas nustato

Lietuvos Respublikos įstatymai.

87 straipsnis. Teismo antstolio veiksmų užtikrinimas

Jeigu skolininkas arba kiti asmenys atsisako įleisti teismo

antstolį į patalpas arba leisti apžiūrėti saugyklas, arba kai jam

priešinamasi, taip pat, kai jis vykdo sprendimus dėl iškeldinimo,

teismo antstolis gali kviesti policijos pareigūną. Šis turi

atvykti ir užtikrinti, kad teismo antstolis galėtų atlikti

vykdymo veiksmus.

88 straipsnis. Skundų dėl teismo antstolio veiksmų

nagrinėjimas

Skundus dėl teismo antstolio veiksmų, atliktų vykdant

sprendimą, arba dėl atsisakymo tokius veiksmus atlikti įstatymo

nustatyta tvarka nagrinėja apylinkės teismas.

89 straipsnis. Teismo antstolio uniforma

Teismo antstolis turi uniformą, kurią aprobuoja teisingumo

ministras.

Vykdydamas tarnybines pareigas, teismo antstolis turi

vilkėti uniformą.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS