LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2021-10-01 iki 2022-01-06

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 93-4426, i. k. 1112070ISAK00V-1197

Nauja redakcija nuo 2020-10-03:

Nr. V-1490, 2020-10-02, paskelbta TAR 2020-10-02, i. k. 2020-20601

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL BRANDOS EGZAMINŲ PROGRAMŲ IR LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ĮSKAITOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2011 m. liepos 1 d. Nr. V-1197

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi,

t v i r t i n u pridedamas:

1. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programą;

2. Lietuvių kalbos ir literatūros kurtiesiems ir neprigirdintiesiems brandos egzamino programą;

3. Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos programą;

4. Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų brandos egzamino programą;

5. Biologijos brandos egzamino programą;

6. Chemijos brandos egzamino programą;

7. Fizikos brandos egzamino programą;

8. Matematikos brandos egzamino programą;

9. Istorijos brandos egzamino programą;

10. Geografijos brandos egzamino programą;

11. Informacinių technologijų brandos egzamino programą;

12. Menų brandos egzamino programą;

13. Technologijų brandos egzamino programą.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro

2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos (toliau – Programa) paskirtis – apibrėžti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino tikslus, reikalavimus mokinių žinioms ir gebėjimams, egzamino užduoties tipus ir mokinių darbų vertinimo principus. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas (toliau – brandos egzaminas) yra dviejų tipų – valstybinis ir mokyklinis.

2. Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programą baigusiems mokiniams lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra privalomas.

3. Programa parengta vadovaujantis šiais dokumentais:

3.1. Lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo programas vykdančiose mokyklose 2010–2014 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-2455 „Dėl Lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo programas vykdančiose mokyklose 2010–2014 metų strategijos patvirtinimo“, kuria siekiama:

3.1.1. įtvirtinti lietuvių kalbos, kaip mokomojo dalyko, humanitarinio ugdymo paskirtį (žr. 12.1.1);

3.1.2. kalbą ugdyti kaip asmens mąstymo ir raiškos, tapatybės formavimosi būdą; remiantis literatūra formuoti asmeninį santykį su nacionaline kultūra ir suteikti bendruosius Lietuvos ir Europos humanitarinės kultūros pamatus (žr. 12.1.1.1);

3.1.3. sustiprinti kūrybinio, kritinio ir etinio mąstymo ugdymą visais ugdymo turinio aspektais (žr. 12.2.2);

3.1.4. ugdyti mokinių gebėjimus reflektuoti ir vertinti literatūros kūrinius, sieti juos su gyvenimu, kelti vertybinius klausimus (žr. 12.2.2.1).

3.2. Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu ISAK-970 „Dėl Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategijos patvirtinimo“, kurioje numatyta užtikrinti, kad išorinis vertinimas atitiktų ugdymo programoje iškeltus tikslus ir numatytus mokinių pasiekimus (žr. 12.3).

3.3. Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Bendroji programa), kuri nurodo:

3.3.1. lietuvių kalbos ir literatūros kaip dalyko tikslas – padėti mokiniams ugdytis komunikavimo lietuvių kalba ir literatūrinę (kultūrinę) kompetencijas;

3.3.2. plėtoti gebėjimus kalbėti ir rašyti aiškia, taisyklinga ir turtinga kalba, suvokti save kaip kalbos ir kultūros paveldėtojus, puoselėtojus ir kūrėjus;

3.3.3. susiformuoti laisvo, atsakingo žmogaus savimonę, asmeninį santykį su literatūra (kultūra), sustiprinti savo tapatybę ir savivertę; išsiugdyti kūrybinį ir kritinį mąstymą (žr. 5.2).

4. Rengiant Programą, vadovautasi nuostatomis:

4.1. egzamino programa turi būti konkretesnė už Bendrąją programą;

4.2. egzaminas turi atitikti Bendrojoje programoje numatytus uždavinius siekti, kad mokiniai:

4.2.1. stiprintų kalbos vartojimo praktikos įgūdžius;

4.2.2. remdamiesi literatūra (kultūra), rašytų rišlius, kūrybiškus, probleminius tekstus;

4.2.3. remdamiesi kalbos ir literatūros žiniomis bei literatūros (kultūros) raidos supratimu, autoriaus biografijos, istoriniu, kultūriniu kontekstu, įvairiais aspektais nagrinėtų, lygintų ir vertintų kūrinius, aptartų jų sąsajas su dabartimi;

4.2.4. susidarytų lietuvių literatūros visumos vaizdą (žr. 5.3.1; 5.3.2);

4.3. iš anksto turi būti žinomi egzamino turinio reikalavimai ir užduočių vertinimo kriterijai.

5. Programą sudaro:

5.1. egzamino tikslai;

5.2. mokinių gebėjimų grupės;

5.3. egzamino užduoties pobūdis;

5.4. egzamino vertinimas;

5.5. brandos egzamino reikalavimai (1 priedas);

5.6. brandos egzamino vertinimas (2 priedas);

5.7. brandos egzamino užduočių kriterinio vertinimo lygiai (3 priedas).

6. Programa skirta lietuvių kalbos ir literatūros egzamino užduočių rengėjams, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams, vidurinio ugdymo programas vykdančių mokyklų 11–12 (gimnazijų III–IV) klasių mokiniams.

II SKYRIUS

EGZAMINO TIKSLAI

7. Brandos egzamino tikslai:

7.1. įvertinti mokinių gebėjimus remtis lietuvių kalbos ir literatūros programos žiniomis ir kultūrine patirtimi;

7.2. įvertinti mokinių bendrąjį raštingumą – gebėjimus sukurti rišlų argumentuotą tekstą laikantis taisyklingos kalbos reikalavimų;

7.3. įvertinti bendruosius mokinių gebėjimus spręsti problemas, analizuoti, interpretuoti ir vertinti;

7.4. įvertintus mokinių pasiekimus palyginti su nustatytais pasiekimų lygiais;

7.5. sudaryti galimybes mokykloms ir kitiems socialiniams partneriams analizuoti lietuvių kalbos ir literatūros mokymo(si) veiksmingumą.

III SKYRIUS

MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS

8. Egzamino metu tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į šias grupes: žinios ir supratimas (žemesnio lygio gebėjimai), žinių ir gebėjimų taikymas, problemų sprendimas, analizavimas, interpretavimas ir vertinimas. Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas.

8.1. Dalyko žinias ir supratimą mokinys parodo, kai:

8.1.1. aptaria pagal Bendrąją programą privalomų autorių (toliau – privalomų autorių) kūrinius, kultūrinį istorinį, biografinį ar meninį kontekstą;

8.1.2. paaiškina svarbiausius lietuvių literatūros ir kultūros reiškinius;

8.1.3. pateikia pavyzdžių iš Bendrojoje programoje nagrinėtų laikotarpių literatūros ir kultūrinio istorinio konteksto;

8.1.4. aptaria, kuo (ar) aktualūs pasirinktų autorių kūriniai;

8.1.5. tinkamai vartoja literatūrologijos sąvokas.

8.2. Dalyko žinias ir gebėjimus mokinys taiko, kai:

8.2.1. komponuoja rišlų ir vientisą tekstą, derina turinį ir raišką;

8.2.2. vartoja tinkamos reikšmės žodžius, tinkamas gramatines formas ir konstrukcijas;

8.2.3. taisyklingai rašo, laikydamasis bendrinės kalbos normų reikalavimų;

8.2.4. tinkamai cituoja ir perfrazuoja.

8.3. Gebėjimą spręsti problemas, analizuoti, interpretuoti, vertinti mokinys parodo, kai:

8.3.1. formuluoja ir pagrindžia tezę; nuosekliai plėtoja mintis, tikslingai ir tinkamai remdamasis grožine literatūra, kitais kultūros tekstais;

8.3.2. analizuoja ir vertina literatūros kūrinio turinį, raišką, meninį savitumą; lygina jį su kitais kūriniais;

8.3.3. pagrindžia nagrinėjamo kūrinio santykį su kontekstu (biografiniu / kultūriniu istoriniu / meniniu);

8.3.4. argumentuotai išreiškia savo požiūrį; jeigu reikia, polemizuoja remdamasis literatūros ir kultūros pavyzdžiais;

8.3.5. nagrinėja, atrenka, tinkamai sieja ir apibendrina informaciją.

9. Brandos egzamino reikalavimai vertinamiems mokinių pasiekimams nurodyti Programos 1 priede.

IV SKYRIUS

EGZAMINO UŽDUOTIES POBŪDIS

10. Valstybinis brandos egzaminas rengiamas remiantis Bendrosios programos išplėstiniu kursu ir atitinka išplėstinio kurso pasiekimų lygio reikalavimus.

11. Mokyklinis brandos egzaminas rengiamas remiantis Bendrosios programos bendruoju kursu ir atitinka bendrojo kurso pasiekimų lygio reikalavimus.

12. Brandos egzamino užduotis – rašinys, t. y. atvirojo tipo integruota užduotis, kurią atlikdamas mokinys parodo kultūrinę brandą; analizės, sintezės, apibendrinimo, vertinimo, problemų sprendimo ir argumentavimo gebėjimus; kalbos vartojimo efektyvumą ir raštingumą.

13. Brandos egzaminui pateikiamos dvi samprotavimo rašinio ir dvi literatūrinio rašinio užduotys:

13.1. samprotavimo objektas – problema; tikslas – apsvarstyti (išspręsti) problemą;

13.2. literatūrinio rašinio objektas – literatūra; tikslas – pateikta tema interpretuoti (nagrinėti, analizuoti) autoriaus(-ių) kūrybą;

13.3. prie kiekvienos temos pateikiami du jai atskleisti tinkamiausi autoriai, vieną iš kurių rekomenduojama pasirinkti; egzamino užduoties sąsiuvinyje nurodomi visi privalomi autoriai, kuriais kandidatas atlikdamas egzamino užduotį taip pat gali remtis.

14. Mokinys pasirenka vieną iš keturių užduočių.

15. Valstybinio brandos egzamino samprotavimo rašinyje:

15.1. pasirinktą temą reikalaujama atskleisti analizuojant pilietines, egzistencines, pasaulėvokines ir pan. problemas;

15.2. analizę privalu susieti su vieno iš privalomų autorių kūryba ir literatūriniais (kultūriniais) kontekstais; be to, galima remtis ir asmenine (kultūrine, visuomenine, emocine) patirtimi.

16. Valstybinio brandos egzamino literatūriniame rašinyje:

16.1. pasirinktą temą reikalaujama atskleisti analizuojant kūrinius ir jų kontekstus;

16.2. privalu rašyti apie dviejų autorių kūrybą: pagrindinį autorių pasirinkti iš privalomų autorių, kitą programinį autorių pasirinkti savo nuožiūra.

17. Mokyklinio brandos egzamino samprotavimo rašinyje:

17.1. pasirinktą temą reikalaujama atskleisti aptariant pilietines, egzistencines, pasaulėvokines ir pan. problemas;

17.2. pateikiami trys nukreipiamieji klausimai;

17.3. privalu remtis vieno iš privalomų autorių kūryba ir literatūriniais (kultūriniais) kontekstais; be to, galima remtis ir asmenine (kultūrine, visuomenine, emocine) patirtimi.

18. Mokyklinio brandos egzamino literatūriniame rašinyje:

18.1. pasirinktą temą reikalaujama atskleisti nagrinėjant literatūros kūrinį;

18.2. pateikiami trys nukreipiamieji klausimai;

18.3. privalu rašyti apie vieno iš privalomų autorių kūrybą; galima ją sieti ir su kitais savo nuožiūra pasirinktais programiniais kūriniais.

19. Per valstybinį ir mokyklinį brandos egzaminą mokiniams leidžiama naudotis norminamaisiais lietuvių kalbos žodynais ir dvikalbiais žodynais.

20. Rašinio apimtis: valstybinio brandos egzamino – ne mažiau kaip 500 žodžių; mokyklinio brandos egzamino – ne mažiau kaip 400 žodžių.

21. Egzamino trukmė: valstybinio brandos egzamino – 4 val.; mokyklinio brandos egzamino – 3,5 val.

V SKYRIUS

EGZAMINO VERTININMAS

22. Brandos egzamino užduoties vertinimo sritys yra rašinio turinys, kalbos taisyklingumas ir teksto raiška.

22.1. Rašinio turinio vertinimo kriterijai:

22.1.1. Samprotavimo rašinio turinio vertinimo kriterijai:

22.1.1.1. problemos analizė (bendri gebėjimai kryptingai analizuoti, argumentuoti, vertinti, pagrįstai apibendrinti);

22.1.1.2. rėmimasis literatūra ir kontekstu (gebėjimas tinkamai paremti teiginius kūriniu ir kontekstu).

22.1.2. Literatūrinio rašinio turinio vertinimo kriterijai:

22.1.2.1. temos plėtotė;

22.1.2.2. literatūros kūrinio(-ių) interpretavimas ir siejimas su kontekstu.

22.2. Kalbos taisyklingumo vertinimo kriterijai:

22.2.1. kalbos vartojimas (gramatika ir leksika);

22.2.2. raštingumas (rašyba ir skyryba).

22.3. Teksto raiškos vertinimo kriterijai:

22.3.1. kalbinė raiška (logika, stilius; žodyno turtingumas ir sintaksinės sandaros įvairumas);

22.3.2. teksto struktūra (tinkamos struktūrinių dalių proporcijos, pagrįstas teksto skaidymas pastraipomis, nuoseklumas).

Lentelė. Vertinimo proporcijos

UŽDUOTIES VERTINIMO SRITYS	GEBĖJIMŲ VERTINIMO KRITERIJAI	PROCENTAI
I. RAŠINIO TURINYS	Problemos analizė / Temos plėtotė (ir gilioji rašinio struktūra)	40
	Rėmimasis literatūra ir kontekstu / literatūros kūrinio(-ių) interpretavimas ir siejimas su kontekstu
II. KALBOS TAISYKLINGUMAS	Kalbos vartojimas (gramatika ir leksika)	35
	Raštingumas (rašyba ir skyryba)
III. TEKSTO RAIŠKA	Kalbinė raiška (logika, stilius; žodyno turtingumas, sintaksinės sandaros įvairumas)	25
	Teksto struktūra (formalioji)
	Iš viso	100

23. Kiek procentų tenka kiekvienai egzamino užduoties vertinimo sričiai ir atitinkamam kriterijui, nusako vertinimo proporcijos (žr. lentelę).

23.1. Vertinimo instrukcijose galimi tam tikri nuokrypiai nuo pateiktų proporcijų, tačiau jie turi būti ne didesni kaip ± 5 proc.

24. Rašinių turinio, kalbos taisyklingumo ir teksto raiškos vertinimo kriterijų aprašai yra pateikiami Programos 2 priedo 1, 2, 3 lentelėse.

25. Samprotavimo rašinio ir literatūrinio rašinio turinio vertinimas:

25.1. samprotavimo rašinio temos, problemos supratimo ir argumentavimo, pagrindimo bei literatūrinio rašinio temos supratimo ir kūrinių analizės, interpretavimo kriterijai nuliu vertinami tada, kai mokiniui nepavyko atlikti užduoties, nors akivaizdu, kad jis stengėsi tai padaryti; tokiu atveju rašinys vertinamas toliau pagal kitus kriterijus;

25.2. nuliu visas rašinys vertinamas tada, kai mokinys nesirėmė nė vienu iš privalomų autorių arba parašė rašinį savo sugalvota tema; tokiu atveju rašinys toliau pagal kitus kriterijus nevertinamas.

26. Vertinant kalbos taisyklingumą skiriamos šios klaidų rūšys:

26.1. kompetencijos klaida (angl. error, pranc. erreur) – klaida, atsirandanti dėl per menkos kalbos vartotojo kompetencijos, t. y. kai ko nors iš tikrųjų nemokama; kompetencijos klaidomis laikomi Kalbos komisijos nutarimais įtvirtintų bendrinės lietuvių kalbos normų pažeidimai;

26.2. atlikties klaida (angl. mistake, pranc. faute) – klaida, atsirandanti dėl to, kad kalbos vartotojas tinkamai nepasinaudoja turima kompetencija (pavyzdžiui, visame rašinyje vns. galininką rašė taisyklingai, bet vieną sykį suklydo);

26.3. riktas (angl. slip, pranc. lapsus(m)) – atsitiktinė, nesusijusi su kalbos mokėjimu klaida, atsirandanti dėl psichologinės ir fizinės būsenos, dažniausiai greitai kalbant ar rašant, dėl nuovargio, streso ar dėmesio stokos (pavyzdžiui, žodžio skiemenų, žodžio junginio skiemenų, raidžių sukeitimai).

27. Kalbos taisyklingumo ir kalbinės raiškos normų aprašas kandidatų iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba ir tautinės mažumos mokomąja kalba darbams vertinti pereinamuoju laikotarpiu yra nustatomas pagal Nacionalinės švietimo agentūros tyrimų duomenis ir skelbiamas tinklalapyje www.nsa.smm.lt iki 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. lapkričio 15 d.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1490, 2020-10-02, paskelbta TAR 2020-10-02, i. k. 2020-20601

28. Valstybinio brandos egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzaminą laikiusių mokinių darbai koduojami ir vertinami taškais centralizuotai vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvieną darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima trečiasis – vyresnysis vertintojas.

29. Kriteriniam vertinimui taikoma skalė, kurioje numatyti trys lygiai – minimalusis (I), pagrindinis (II) ir aukščiausiasis (III). Kiekviena egzamino užduoties vertinimo sritis (rašinio turinys, kalbos taisyklingumas ir teksto raiška) yra apibrėžiama pagal šiuos lygius (žr. 3 priedą). Jie apima septynias vertinimo pakopas: minimalusis ir pagrindinis lygiai turi po tris pakopas, aukščiausiasis lygis – vieną pakopą. Detalios kiekvienos pakopos vertinimo normos skelbiamos iki einamųjų mokslo metų lapkričio 25 d.

30. Kad išlaikytų valstybinį brandos egzaminą, mokinys turi surinkti ne mažiau kaip 30 proc. galimų surinkti taškų.

31. Laikant mokyklinį brandos egzaminą, mokinio darbas pagal mokyklinio brandos egzamino vertinimo instrukcijoje pateiktas vertinimo normas įvertinamas taškais. Kiekvieną darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima trečiasis – vyresnysis vertintojas. Egzamino įvertinimas – pažymys – parašomas pagal taškų ir pažymių atitikmenų lentelę.

________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1490, 2020-10-02, paskelbta TAR 2020-10-02, i. k. 2020-20601

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos

egzamino programos

1 priedas

BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI

Lentelė. Minimalūs egzamino reikalavimai

MINIMALŪS REIKALAVIMAI IŠLAIKYTI MOKYKLINĮ BRANDOS EGZAMINĄ	MINIMALŪS REIKALAVIMAI IŠLAIKYTI VALSTYBINĮ BRANDOS EGZAMINĄ
I. GEBĖJIMAI ANALIZUOTI PROBLEMĄ IR PLĖTOTI TEMĄ
1.1. Formuluoti tezę, ją pagrįsti, komponuoti tekstą.
	1.2. Laikytis tezės formulavimo ir pagrindimo reikalavimų.
1.3. Atskleisti temą remiantis literatūra.	1.3. Paremti mintis grožine literatūra, kitais kultūros tekstais.
	1.4. Taikyti pagrindines argumentavimo taisykles.
	1.5. Nuosekliai plėtoti mintis, išreikšti savo požiūrį.
II. GEBĖJIMAI REMTIS LITERATŪRA, INTERPRETUOTI KŪRINĮ
2.1. Apibūdinti vieną iš privalomų bendrajam kursui autorių kūrinių.	2.1. Apibūdinti ir vertinti vieną iš privalomų išplėstiniam kursui autorių kūrinių.
2.2. Interpretuoti kūrinio turinį.	2.2. Interpretuoti ir argumentuotai vertinti kūrinį turinio ir raiškos požiūriu.
	2.3. Atskleisti kūrinio reikšmes siejant jas su pasirinktu kontekstu.
2.4. Nurodyti literatūros rūšį.	2.4. Tinkamai vartoti pagrindines epinio, lyrikos ir dramos kūrinio raiškos sąvokas.
III. GEBĖJIMAI REMTIS BIOGRAFINIU, KULTŪRINIU ISTORINIU, MENINIU KONTEKSTU
3.1. Apibūdinti aptariamo kūrinio kontekstą (biografinį / kultūrinį istorinį).	3.1. Aptarti kūrinio sąsajas su kontekstu (biografiniu / kultūriniu istoriniu / meniniu).
	3.2. Atpažinti ir įvertinti literatūroje svarbiausius lietuvių ir visuotinės kultūros reiškinius.
IV. GEBĖJIMAI VARTOTI KALBĄ
4.1. Laikytis bendrinės kalbos (leksikos, gramatikos) normų reikalavimų.
4.2. Taisyklingai rašyti taikant pagrindines rašybos ir skyrybos taisykles.	4.2. Taisyklingai rašyti remiantis kalbos sistemos išmanymu.
V. GEBĖJIMAI KURTI TEKSTĄ
5.1. Kurti aiškų, rišlų ir vientisą tekstą laikantis bendrųjų rašinio struktūros reikalavimų.
5.2. Pasirinkti tinkamą ir tikslią raišką pagal kuriamo teksto tikslą, stilių ir žanrą.
	5.3. Siekti turinio ir raiškos dermės.
	5.4. Siekti įtaigumo pasitelkiant retorikos priemones.
	5.5. Taikyti citavimo ir perfrazavimo taisykles.

Priedo pakeitimai:

Nr. V-879, 2017-11-15, paskelbta TAR 2017-11-15, i. k. 2017-18012

________________________

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos

egzamino programos

2 priedas

BRANDOS EGZAMINO VERTINIMAS

1 lentelė. Rašinių turinio vertinimas

TURINIO VERTINIMO KRITERIJAI	VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI
SAMPROTAVIMO RAŠINYS
PROBLEMOS ANALIZĖ	Problemos supratimas (ar gerai suvokta problemos esmė; ar problema aiškiai suformuluota ir nuosekliai svarstoma; ar įžanga kryptinga, ar išvados pagrįstos). Argumentavimas (ar teiginiai išsamiai pagrįsti; ar visi argumentai tinkami ir svarūs; ar tekstas rodo gebėjimus analizuoti ir apibendrinti; ar samprotavimas savarankiškas ir įtikinamas; ar aiški rašančiojo pozicija).
RĖMIMASIS LITERATŪRA IR KONTEKSTU	Kūrinio supratimas ir gebėjimas jį vertinti (ar samprotaujama remiantis nurodytų programinių autorių kūryba ir kontekstu; ar rėmimasis literatūra pagrindžia teiginius: ar teiginiai tinkamai paremiami kūriniu ir kontekstu, ar tai neprieštarauja kūrinio prasmei). Ar tinkamai vartojamos literatūrologijos sąvokos.
LITERATŪRINIS RAŠINYS
TEMOS PLĖTOTĖ	Temos supratimas (ar gerai suvokta tema; ar pagrindinė mintis aiškiai suformuluota ir kryptingai, nuosekliai plėtojama; ar įžanga kryptinga, ar išvados pagrįstos). Ar individuali temos plėtotė.
LITERATŪROS KŪRINIO(-IŲ) INTERPRETAVIMAS IR SIEJIMAS SU KONTEKSTU	Kūrinio interpretavimas ir gebėjimas jį vertinti (ar interpretuojamas bent vienas iš nurodytų programinių kūrinių; ar kūriniai interpretuojami tuo aspektu, kurio reikalauja tema; ar interpretavimas ir vertinimas rodo kūrinio supratimą; ar tikslingai remiamasi kontekstais; ar pagrindžiamos kūrinių sąsajos). Ar tinkamai vartojamos literatūrologijos sąvokos.

2 lentelė. Kalbos taisyklingumo vertinimas

KALBOS TAISYKLINGUMO VERTINIMO KRITERIJAI

VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI

KALBOS VARTOJIMAS

Ar laikomasi leksikos normų;

ar vartojamos taisyklingos gramatinės formos ir konstrukcijos.

RAŠTINGUMAS

Ar laikomasi rašybos taisyklių;

ar laikomasi skyrybos taisyklių.

3 lentelė. Teksto raiškos vertinimas

TEKSTO RAIŠKOS VERTINIMO KRITERIJAI

VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI

KALBINĖ RAIŠKA

Ar rašoma aiškiai, logiškai, glaustai ir sklandžiai;

ar raiška yra tinkamo funkcinio stiliaus;

ar žodynas tikslus ir turtingas;

ar sintaksinė sandara tinkama ir įvairi.

TEKSTO STRUKTŪRA

Ar teksto struktūrinių dalių proporcijos tinkamos;

ar teksto skaidymas pastraipomis pagrįstas;

ar tekstas rašomas nuosekliai – ar nėra nemotyvuotų minties šuolių, nereikalingų pasikartojimų.

___________________________________

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos

egzamino programos

3 priedas

BRANDOS EGZAMINO UŽDUOČIŲ KRITERINIO VERTINIMO LYGIAI

1 lentelė. Rašinio turinio kriteriniai lygiai

LYGIAI

RAŠINIO TURINYS

III

Tema puikiai suvokta, tekstas nuo pradžios iki galo rodo išskirtinius gebėjimus analizuoti ir apibendrinti. Išanalizuoti svarbiausi problemos / temos aspektai ir jų sąsajos. Tezė atskleista išsamiai – nuo bendro pobūdžio teiginių iki konkrečių detalių (arba atvirkščiai). Pasirinkta tinkama struktūra turiniui perteikti. Teksto struktūra logiška: įžanga kryptinga, išvados pagrįstos; dėmesys sutelktas į tezės įrodymą; išlaikomas tinkamas idėjų ir pagrindimo balansas; nėra nereikalingos informacijos. Rašančiojo požiūris aiškus, esmingai pagrįstas, įtikinamas; kur dera, pristatoma kitokia nuomonė ir su ja polemizuojama, ieškoma tiesos. Parodomas savo įrodymų svarumas.

Puikiai suprantamos kūrinių idėjos, nepriekaištingai interpretuojama. Pagrįstai remiamasi kontekstu. Argumentavimas įtaigus, jį sunku atremti. Atskleidžiamas literatūrinis (kultūrinis) išprusimas.

Tema suvokta, tekstas aiškus, rodo gebėjimus analizuoti ir apibendrinti, temos plėtotė pakankama. Aptarti reikšmingi problemos / temos aspektai. Pasirinkta tinkama struktūra turiniui perteikti. Pagrindinė mintis aiški, svarbiausi teiginiai išskiriami. Argumentavimas tinkamas, bet gali būti ne visada svarus. Samprotaujama logiškai, tačiau pernelyg abstrakčiai. Gali būti praleidžiami svarbūs niuansai ir / arba daugiau dėmesio skiriama antraeiliams dalykams negu esmei. Gali būti pristatoma kitokia nuomonė, tačiau negebama jos pagrįstai įvertinti.

Kūrinių idėjos suprantamos ir tinkamai interpretuojamos. Pakankamai tikslingai remiamasi kontekstu. Išvados iš esmės pagrįstos, rašančiojo požiūris aiškus. Patvirtinamos, iliustruojamos žinomos tiesos.

Tema suvokta, tačiau tekstui trūksta prasminių akcentų, aiškumo, kryptingumo. Gali būti kalbama ne iš esmės arba pagrindžiami ne visi teiginiai. Daromos ne visai pagrįstos išvados. Retai aiškinamos priežastys. Įrodymai pateikiami miglotai, pavyzdžiai ne visai tinkami. Ignoruojamas arba paviršutiniškai įvertinamas akivaizdus alternatyvus požiūris. Rašinyje daug pasikartojimų, bet mintys neišplėtojamos. Argumentavimas seklus, paviršutiniškas, nepajėgiama rasti svarių argumentų. Daug nereikalingų smulkmenų / nukrypimų.

Kūriniai bandomi interpretuoti, bet trūksta žinių ir gebėjimų. Kontekstas aptartas, bet ne visada tikslingai. Remiamasi išankstiniu žinojimu.

–

Nepasiekė I lygio.

2 lentelė. Kalbos taisyklingumo kriteriniai lygiai

LYGIAI

KALBOS TAISYKLINGUMAS

III

Puikiai vartojama bendrinė lietuvių kalba (gramatikos ir leksikos požiūriu kalba taisyklinga ir tinkama).

Tekstas parašytas be klaidų, gali pasitaikyti tik vienas kitas nežymus trūkumas (riktas arba neabejotina atlikties klaida).

Bendrinė lietuvių kalba vartojama daugiausia tinkamai ir taisyklingai.

Gali pasitaikyti gramatikos ir / ar leksikos, rašybos ir / ar skyrybos klaidų, tačiau jos nekenkia teksto aiškumui.

Bendrinė lietuvių kalba vartojama ne visai tinkamai ir taisyklingai.

Gramatikos ir / ar leksikos, rašybos ir / ar skyrybos klaidos sunkina teksto supratimą.

–

Nepasiekė I lygio.

3 lentelė. Teksto raiškos kriteriniai lygiai

LYGIAI

TEKSTO RAIŠKA

III

Rašoma aiškiai, sklandžiai, logiškai, glaustai. Minčių santykiams išreikšti tinkamai vartojama kalbos struktūrų įvairovė. Tekstas stilistiškai vientisas, subtiliai organizuotas. Leksika tinkama ir efektyvi.

Raiška atitinka rašymo situaciją ir žanrą. Idėjos gali būti perteikiamos kūrybiškai, originalia raiška: kur dera, pateikiama įtikinamų analogijų minčiai suprasti, efektyviai vartojama metaforinė kalba.

Rašoma aiškiai, tiksliai. Minčių santykiams išreikšti vartojamos įvairios sintaksinės struktūros. Leksika tinkama.

Raiška atitinka rašymo situaciją ir žanrą.

Tekstas formaliai organizuotas.

Rašoma ne visai aiškiai. Pasitaiko tikslumo, glaustumo trūkumų. Žodynas ribotas. Sakinių sandara mažai įvairuoja.

Raiška iš esmės atitinka rašymo situaciją ir žanrą.

Teksto organizavimas padrikas.

–

Nepasiekė I lygio.

_______________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro

2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS KURTIESIEMS IR NEPRIGIRDINTIESIEMS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

32. Lietuvių kalbos ir literatūros kurtiesiems ir neprigirdintiesiems brandos egzamino programos (toliau – Programa) paskirtis – apibrėžti brandos egzamino (toliau – Egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Lietuvių kalbos ir literatūros kurtiesiems ir neprigirdintiesiems brandos egzaminas yra mokyklinis.

33. Programa parengta vadovaujantis šiais dokumentais:

33.1. Lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo programas vykdančiose mokyklose 2010–2014 metų startegija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-2455 (Žin., 2011, Nr.2-56);

33.2. Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-2455 (Žin., 2011, Nr.2-56);

33.3. Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283).

34. Programa skirta visų mokyklų, kuriose vykdoma bendrojo ugdymo programa, XI–XII klasių mokiniams, turintiems klausos sutrikimų, jeigu jie mokėsi pagal Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros kurtiesiems ir neprigirdintiesiems bendrąją programą, lietuvių kalbos mokytojams, egzamino užduoties rengėjams, mokinių tėvams.

35. Lietuvių kalbos ir literatūros kurtiesiems ir neprigirdintiesiems brandos egzaminas yra privalomas.

36. Programos struktūra:

36.1. egzamino tikslas;

36.2. mokinių gebėjimų grupės;

36.3. egzamino matrica;

36.4. egzamino užduoties pobūdis;

36.5. egzamino vertinimas;

36.6. egzamino reikalavimai (priedas).

II. EGZAMINO TIKSLAS

37. Egzamino tikslas – įvertinti įgytą komunikavimo ir kultūrinę kompetencijas:

37.1. patikrinti ir įvertinti, kaip mokiniai, turintys klausos sutrikimų, geba suvokti grožinį ir negrožinį tekstą;

37.2. įvertinti mokinių gebėjimą parašyti rišlų argumentuotą tekstą, laikantis taisyklingos kalbos reikalavimų;

37.3. įvertinti kiekvieno mokinio pasiekimų lygį pagal nustatytus kriterijus.

III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS

38. Ugdydamiesi komunikavimo ir kultūrinę kompetencijas, mokiniai įgyja žinių, gebėjimų ir nuostatų. Nuostatos egzamine nevertinamos.

39. Egzamino metu tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į šias grupes: žinios ir supratimas (žemesnio lygio gebėjimai), žinių ir gebėjimų taikymas, problemų sprendimas. Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas.

39.1. Žinias ir supratimą mokinys parodo:

39.1.1. tinkamai vartodamas kalbos ir literatūros sąvokas;

39.1.2. skirdamas faktą ir nuomonę, teiginį ir pavyzdį;

39.1.3. atpažindamas tekste lietuvių bei visuotinės literatūros ženklus.

39.2. Gebėjimą taikyti žinias mokinys parodo:

39.2.1. vartodamas tinkamas gramatines formas bei konstrukcijas, taisyklingai rašydamas;

39.2.2. atsakydamas į teksto suvokimo klausimus ir atlikdamas užduotis: nurodydamas teksto temą, perfrazuodamas teksto mintis savais žodžiais, surasdamas citatų minčiai pagrįsti, pateikdamas tekste esančių lietuvių bei visuotinės kultūros ženklų / simbolių pavyzdžių;

39.2.3. rasdamas tekste tiesiogiai pasakytą informaciją, darydamas tiesiogines išvadas;

39.2.4. kurdamas tinkamos (trinarės) struktūros tekstą.

40. Gebėjimą spręsti problemas, analizuoti, interpretuoti, vertinti mokinys parodo:

40.1. atrinkdamas, tinkamai siedamas ir apibendrindamas informaciją, darydamas išvadas iš viso teksto;

40.2. formuluodamas teksto, teksto dalies pagrindinę mintį;

40.3. suprasdamas ir vertindamas tekstus;

40.4. argumentuotai išsakydamas savo požiūrį;

40.5. reikšdamas mintis stilinga kalba.

41. Reikalavimai mokinių žinioms, gebėjimams suprasti, taikyti, spręsti problemas atitinka pasiekimus, aprašytus Vidurinio ugdymo bendrosiose programose. Egzamino reikalavimai pateikiami priede, kuriame pagal atskiras sritis nurodoma, ką reikia gebėti, žinoti ir suprasti norint sėkmingai išlaikyti egzaminą.

IV. EGZAMINO MATRICA

42. Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą egzamino klausimų / užduočių paskirstymą pagal dalyko veiklos sritis ir gebėjimų grupes. Egzamino matrica pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė. Egzamino matrica

Gebėjimų grupės Veiklos sritys	Žinios ir supratimas	Taikymas	Problemų sprendimas	Svarba%
Teksto suvokimas				50
Teksto kūrimas				50
Svarba %	20	50	30	100

43. Egzamino užduotyje galimi tam tikri nukrypimai nuo pateiktų skaičių, tačiau jie neturėtų būti didesni kaip ±5 proc.

V. EGZAMINO užduoties pobūdis

44. Egzamino užduotį sudaro dvi dalys: teksto suvokimas ir teksto kūrimas. Abi dalys yra privalomos.

45. Orientacinė kiekvienos egzamino dalies užduoties struktūra ir apibūdinimas pateikiami 2 ir 3 lentelėse Galutinė egzamino užduoties struktūra (jei skiriasi nuo orientacinės) pateikiama brandos egzamino užduoties apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

2 lentelė. Orientacinė egzamino užduoties struktūra. Teksto suvokimas

RAŠYTINIO TEKSTO SUVOKIMAS
ASPEKTAS	APIBŪDINIMAS
Testo pobūdis	Pateikiami du teksto suvokimo testo variantai (vienas – grožinio, kitas – negrožinio), iš kurių mokinys egzamino metu renkasi vieną ir jį atlieka.
Tekstų pobūdis ir žanrai	Pateikiami grožiniai ir negrožiniai tekstai. Jie gali būti autentiški arba adaptuoti, sudėtingesni žodžiai paaiškinami. Tekstų turinys susijęs su jaunimo bei apskritai visuomenės gyvenimo aktualijomis, kurčiųjų kultūra ir / ar istorija. Įvairios paskirties tekstai: informaciniai, įtikinimo, proginiai. Įvairių žanrų tekstai: skaitytų grožinės literatūros kūrinių (išskyrus poezijos) ištraukos; publicistiniai straipsniai; mokslo populiarieji straipsniai (ar mokslo populiariųjų knygų ištraukos); biografijos; dienoraščiai; laiškai; interviu; diskusijos; recenzijos; anonsai; anotacijos. Tekstų struktūra, kalbinė raiška nesudėtinga.
Tekstų skaičius ir apimtis	Gali būti pateikiamas vienas ar du tekstai, kurių bendra apimtis yra 500– 700 žodžių.
Klausimų tipai	Uždarojo tipo klausimai / užduotys: rasti ir pažymėti teisingą (-us) atsakymą (-us) iš keleto pateiktų; pažymėti tinkamą teiginį; išdėstyti (pažymint) teiginius reikiama tvarka; rasti ir nurodyti iš teksto išimtų sakinių ar pastraipų vietą tekste; užpildyti diagramas, schemas, lenteles ir pan. Atvirojo tipo klausimai / užduotys: suformuluoti atsakymus į pateiktus klausimus; atlikti nurodytas užduotis: paaiškinti, apibūdinti, pacituoti, pateikti pavyzdžių ir pan.

3 lentelė. Orientacinė egzamino užduoties struktūra. Teksto kūrimas

RAŠYTINIO TEKSTO KŪRIMAS
ASPEKTAS	APIBŪDINIMAS
Užduoties pobūdis	Pateikiamos 2 alternatyvios teksto kūrimo užduotys su įvestimis. Kiekviena rašymo užduotis turi atskirą įvestį. Mokinys renkasi vieną iš jų ir kuria tekstą.
Įvesties formos	o Citatos, paveikslėliai, schemos, lentelės, analogijos, nusakytos situacijos; o detali instrukcija, pasakanti teksto tikslą, situaciją, adresatą, žanrą, pobūdį; o neilgas (1–2 pastraipos) grožinis ar negrožinis tekstas..
Įvesties paskirtis ir informacija	o Sudomina mokinius, sužadina mintis, emocijas, skatina prisiminti asmeninę ir kultūrinę (literatūrinę) patirtį; o pateikia mokiniui nuorodas apie kuriamo teksto tikslą, adresatą, nurodo tematiką, formą (žanrą).
Įvesties apimtis	Ne daugiau, kaip pusė A4 formato puslapio
Mokinio sukurto teksto apimtis	250–300 žodžių.
Numatomi žanrai	Istorija (pasakojimas su aprašymo elementais), rašinys, laiškas, straipsnis mokyklos laikraščiui, dienoraštis, prisiminimai.
Užduočių tipas	Atvirojo tipo užduotis. Pagal įvestį parašyti nurodyto žanro, turinio, apimties tekstą.

46. Viso egzamino orientacinė trukmė – 3 valandos 30 minučių. Teksto supratimo orientacinė trukmė – 80 min., teksto kūrimo – 130 min.

47. Egzamino data, priemonės, kuriomis galima naudotis egzamino metu, atsakymų lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

VI. EGZAMINO VERTINIMAS

48. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzaminą laikiusių mokinių darbai vertinami vadovaujantis vertinimo instrukcijomis.

49. Jei kuri nors dalis (teksto suvokimas ar teksto kūrimas) įvertinama 0 taškų, mokinys egzamino neišlaiko.

50. Kad gautų minimalų teigiamą egzamino įvertinimą, mokinys turi surinkti ne mažiau kaip 20 % galimų surinkti taškų.

51. Teksto suvokimo dalies atviruosiuose atsakymuose padarytos rašybos ir skyrybos klaidos vertinimui įtakos neturi.

52. Egzamino teksto kūrimo užduotis vertinama pagal kriterijus, kurių svarba:

52.1. turinys – 35 %,

52.2. teksto struktūra – 15 %,

52.3. kalbinė raiška – 25 %,

52.4. kalbos normų laikymasis – 25 %.

53. Teksto kūrimo užduotis, kurios turinys įvertintas 0 taškų, t. y. atlikta užduotis neatitinka nurodytos temos, vertinama 0 taškų.

54. Jei teksto apimtis yra mažesnė nei užduotyje nurodytas minimalus žodžių skaičius, proporcingai mažinamas už kalbinę raišką ir kalbos normų laikymąsi gautų taškų skaičius. Ši nuostata konkretinama egzamino vertinimo instrukcijoje.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1490, 2020-10-02, paskelbta TAR 2020-10-02, i. k. 2020-20601

Lietuvių kalbos ir literatūros kurtiesiems

ir neprigirdintiesiems brandos egzamino

programos

1 priedas

EGZAMINO REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI MOKINIŲ PASIEKIMAMS
Minimalūs	Pagal bendrojo kurso programą
1. TEKSTO SUVOKIMAS
1.1. Suprasti pažįstamos tematikos neabstrakčių tekstų esmę ir svarbiausias detales.	1.1.Suprasti mažiau pažįstamos ar nepažįstamos tematikos neabstrakčių tekstų esmę ir svarbiausias detales.
1.2. Trumpai apibūdinti konkrečių (neabstrakčių) temų straipsnių ir pranešimų turinį.	1.2. Trumpai apibūdinti konkrečių (neabstrakčių) temų straipsnių ir pranešimų turinį.
1.3.Suprasti nesudėtingas instrukcijas.	1.3. Suprasti įvairias instrukcijas.
1.4. Įvardyti pagrindinę teksto temą, aiškiai tiesiogiai išreikštą pagrindinę mintį.	1.4. Įvardyti pagrindinę mintį, temą.
1.5. Suformuluoti pastraipos pagrindinę mintį.	1.5. Suformuluoti teksto/pastraipos problemą, pagrindinę mintį.
	1.6. Atrinkti informaciją, ją sisteminti, apibendrinti.
	1.7. Skirti faktus ir nuomonę, teiginį ir pavyzdį.
1.8. Suprasti tekstus, kuriuose prasmė reiškiama ne vien verbaliniais ženklais (diagrama, reklama, iliustracija ar kt.).	1.8. Suprasti ir vertinti tekstus, kuriuose prasmė reiškiama ne vien verbaliniais ženklais (diagrama, reklama, iliustracija ar kt.).
	1.9. Aptarti tekste pateiktus įvairius požiūrius.
	1.10. Tekstų informaciją performuoti į konspektus, lenteles, schemas.
	1.11. Teksto informaciją pateikti savo žodžiais.
2. TEKSTO KŪRIMAS RAŠTU
2.1. Kurti nesudėtingos struktūros tekstus atsižvelgiant į tikslus ir adresatą.	2.1. Kurti nesudėtingos struktūros tekstus atsižvelgiant į tikslus, adresatą ir komunikacinę situaciją.
2.2. Išsakyti savo nuomonę, paaiškinti teiginius.	2.2. Argumentuotai išsakyti savo nuomonę, išdėstyti savo motyvus, paaiškinti teiginius. Aptarti kitų reiškiamus požiūrius, pagrįsti savo požiūrį.
2.3. Tinkamai panaudoti pateiktus duomenis (faktus, citatas, pavyzdžius ir kt.), argumentuoti remiantis pateiktais šaltiniais, patirtimi.	2.3. Tinkamai ir tikslingai panaudoti pateiktus duomenis (faktus, citatas, pavyzdžius, diagramas, grafikus, ištraukas ir pan.)
2.4. Atrinkti medžiagą, išskirti svarbiausias mintis.	2.4. Atrinkti medžiagą, išskirti svarbiausias mintis, pateikti pavyzdžių.
2.5. Kurti tekstą laikantis struktūros reikalavimų.	2.5. Kurti tekstą laikantis struktūros reikalavimų. Tinkamai komponuoti pastraipas (teiginys, argumentai, apibendrinimas).
2.6. Taikyti pagrindines rašybos ir skyrybos taisykles, tinkamai sieti sakinius.	2.6. Taikyti pagrindines rašybos ir skyrybos taisykles, tinkamai sieti sakinius.
2.7. Taisyklingai vartoti žodžius bei gramatines formas remiantis kalbos sistemos išmanymu.	2.7. Taisyklingai vartoti žodžius bei gramatines formas, sudaryti sakinius remiantis kalbos sistemos išmanymu.
	2.8. Rašyti paisant žanro reikalavimų.
3. LITERATŪRINIS PAŽINIMAS
3.1. Skaitomuose tekstuose pagal pateiktus klausimus rasti lietuvių ir visuotinės kultūros ženklus.	3.1. Skaitomuose tekstuose pagal pateiktus klausimus rasti lietuvių ir visuotinės kultūros ženklus.
3.2. Sieti grožinę literatūrą su savo patirtimi.	3.2. Sieti grožinę literatūrą su savo patirtimi, visuomenės problemomis, suprasti kultūrinės patirties svarbą.
	3.3. Rasti skaitomuose tekstuose skirtingų kultūrų, epochų, socialinių, kultūrinių grupių vertybes.
3.4. Apibūdinti grožinio kūrinio veikėjus, jų tiesiogiai reiškiamus požiūrius.	3.4. Skirti grožinio kūrinio pasakotoją ir veikėją; paaiškinti pasakotojo ir veikėjo tiesiogiai ir netiesiogiai reiškiamus požiūrius.
	3.5. Skirti grožinį ir negrožinį tekstą.

________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro

2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ĮSKAITOS PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos programa (toliau – įskaitos programa) nusako lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos tikslą, tikrinamus gebėjimus, turinį, reikalavimus ir vertinimą.

2. Lietuvių kalbos ir literatūros įskaita 12 (IV gimnazijos) klasių mokiniams yra privaloma.

3. Įskaitos programa parengta vadovaujantis Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendrąja programa (Vidurinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ 2 priedas) (toliau – Bendroji programa).

4. Sudarant įskaitos programą vadovautasi šiomis nuostatomis:

4.1. įskaitos programa turi būti konkretesnė už Bendrąją programą;

4.2. iš anksto turi būti žinomi įskaitos turinio reikalavimai, vertinimo kriterijai ir normos.

5. Įskaitos tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinių sakytinės komunikacijos (viešojo kalbėjimo) gebėjimus.

II. TIKRINAMI GEBĖJIMAI

6. Viešojo kalbėjimo įskaitos metu tikrinami mokinių bendrieji gebėjimai ir dalyko gebėjimai:

6.1. parengti ir pasakyti argumentuotą, į adresatą orientuotą viešąją kalbą;

6.2. gebėti naudotis įvairių informacijos šaltinių duomenimis, kritiškai atsirinkti informaciją, įvertinti jos tinkamumą ir patikimumą;

6.3. remtis žiniomis ir gebėjimais, įgytais mokantis pagal Bendrąją programą;

6.4. išsakyti savo mintis, pagrįsti savo požiūrį; formuluoti teiginius, argumentus, problemas ir išvadas; minčių dėstymui taikyti logikos taisykles;

6.5. perteikti mintis nuosekliai, sklandžiai, žodinga kalba, taisyklingai tarti ir kirčiuoti žodžius, prasmingai intonuoti, laikytis bendrinės kalbos normų ir viešojo bendravimo etikos.

III. ĮSKAITOS TURINYS IR REIKALAVIMAI

7. Temos viešojo kalbėjimo įskaitai sudaromos iš Bendrosios programos bendrojo ir išplėstinio kurso ugdymo turinio

7.1. Mokiniai ir mokytojas gali suformuluoti savo temas remdamiesi Bendrąja programa ir atsižvelgdami į regiono ypatumus arba mokinių tiriamuosius darbus.

7.2. Nacionalinis egzaminų centras įskaitos temas skelbia ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki įskaitos vykdymo pradžios.

8. Vadovaudamiesi Bendrąja programa mokiniai su mokytoju sudaro savo temas. Mokiniai su mokytoju gali suformuluoti savo temas remdamiesi Nacionalinio egzaminų centro pateiktais temų pavyzdžiais. Mokinys, konsultuodamasis su mokytoju, remdamasis įvairiais šaltiniais rengia temos medžiagą ir kalbos planą. Ne vėliau kaip prieš savaitę iki įskaitos mokinys pristato mokytojui savo kalbos planą ir parengtą temos medžiagą.

9. Įskaitos temų pavyzdžiai iki sausio 15 d. mokykloms pateikiami duomenų perdavimo sistema KELTAS.

10. Kalbėjimo metu mokinys gali naudotis planu, grožinės ir negrožinės literatūros kūriniais, parengta temos medžiaga, kurią prieš įskaitą pristatė mokytojui. Mokinio kalbos planas pridedamas prie įskaitos vertinimo protokolo.

11. Įskaitos metu mokinys turėtų kalbėti apie 10 min. (10 ± 2 min.) ir atsakyti į klausimus, jeigu yra klausiamas. Citavimas turi būti tikslingas ir neužimti daugiau nei 1/3 kalbėjimo laiko.

IV. ĮSKAITOS VERTINIMAS

12. Vertinamas pasirengimas kalbai, viešasis kalbėjimas ir atsakymai į klausimus.

12.1. Pasirengimą kalbai mokinį mokantis mokytojas vertina 0–3 taškais; šis vertinimas sudaro dalį galutinio įskaitos įvertinimo.

12.2. Mokinio viešąjį kalbėjimą pagal nustatytus kriterijus (1 priedas) vertina mažiausiai du lietuvių kalbos mokytojai, vienas iš jų gali būti mokinį mokantis mokytojas.

12.3. Viešojo kalbėjimo vertinimo normos pateikiamos vertinimo lentelėje (2 priedas). Vadovaudamiesi šia lentele, mokytojai mokinio kalbą įvertina taškais. Įskaitos įvertinimas yra jų vertinimų vidurkis. Galutinis įskaitos įvertinimas – pažymys – nustatomas pagal taškų ir pažymių atitikmenų lentelę.

Lentelė. Taškų ir pažymių atitikmenys

Taškai	Pažymys
20–19	10
18–17	9
16–15	8
14–13	7
12–11	6
10–9	5
8–7	4
6–0	Neišlaikyta

12.4. Jeigu kalbama mažiau nei 4 min., kalbėjimas neįskaitomas. Jeigu kalba trunka ilgiau nei 12 min., ji gali būti nutraukta.

________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1490, 2020-10-02, paskelbta TAR 2020-10-02, i. k. 2020-20601

Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos

programos

1 priedas

VIEŠOJO KALBĖJIMO VERTINIMO KRITERIJAI

Kriterijai

Aspektai

Kalbos organizavimas

Ar įžanga aiški, kūrybiška.

Ar kalba tinkamai struktūruota.

Ar pagrindinių kalbos dalių siejimas sklandus.

Ar informacijos pateikimas logiškas, sumanus, patraukiantis klausytojų dėmesį.

Ar tikslingai naudojamos minčių siejimo priemonės ir iliustracinė medžiaga.

Ar išvados natūraliai kyla iš įrodymų, yra glaustos ir tikslios.

Turinys

Ar tema suvokta ir išplėtota.

Ar požiūris aiškus, argumentuotas.

Ar teiginiai pagrįsti.

Ar remiamasi įvairiais šaltiniais.

Ar pateikiami tikslūs faktai.

Ar sąvokos vartojamos tiksliai ir tinkamai.

Ar argumentuotai atsakoma į klausimus.

Kalbos vartojimas

Ar kalbama pakankamai garsiai, ar intonacija tinkama, ar tarimas aiškus ir taisyklingas.

Ar žodynas tikslus ir turtingas, tinkamas temai ir pasirinktam kalbėjimo stiliui.

Ar kalba gramatiškai taisyklinga ir sklandi.

Ar vaizdinėse priemonėse nėra rašybos, skyrybos ar gramatikos klaidų.

Santykis su klausytojais

Ar palaikomas akių kontaktas.

Ar laikysena ori ir pagarbi.

Ar su klausytojais bendraujama verbaline ir neverbaline raiška.

Ar mandagiai atsakoma į klausimus.

__________________

Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos

programos

2 priedas

VIEŠOJO KALBĖJIMO VERTINIMO NORMOS

Kriterijai

Aspektai

Taškai

Rengimasis kalbai

Medžiagos rengimas įskaitai kryptingas. Rengimosi įskaitai medžiagos šaltiniai nurodyti.

Į mokytojo pastabas atsižvelgta.

Kalbos planas su naudotos literatūros sąrašu ir rengimosi įskaitai medžiaga pateikti laiku. Parengta medžiaga atspindi rengimosi kalbai eigą.

Medžiagos rengimas įskaitai kryptingas iš dalies. Ne visi rengimosi įskaitai medžiagos šaltiniai nurodyti.

Į mokytojo pastabas atsižvelgta iš dalies.

Kalbos planas su naudotos literatūros sąrašu ir rengimosi įskaitai medžiaga pateikti. Parengta medžiaga atspindi rengimosi kalbai eigą.

2–1

Medžiagos rengimas įskaitai nekryptingas arba įskaitai medžiaga neparengta. Rengimosi įskaitai šaltiniai nenurodyti.

Į mokytojo pastabas neatsižvelgta.

Kalbos planas nepristatytas arba parengtas ne ta tema. Parengta medžiaga neatspindi rengimosi kalbai eigos / medžiaga nepristatyta.

Kalbos organizavimas

Įžanga aiškiai nusako kalbėjimo temą.

Kalba yra tinkamai struktūruota, logiška.

Pabaiga motyvuota.

4–3

Įžanga ne visai aiški.

Kalba struktūruota, bet ne visai nuosekli, sunku sekti mintį.

Pabaiga dirbtinė, neišplaukianti iš dėstymo / apibendrinama kuri nors kalbos dalis.

2–1

Įžanga neaiški / įžangos nėra.

Kalba nestruktūruota, nenuosekli. Kalbama painiai, nesilaikant jokios sekos.

Kalbėjimas nerišlus.

Pabaiga neaiški / pabaigos nėra.

Turinys

Tema puikiai suvokta.

Išsamiai argumentuojami visi teiginiai.

Sąvokos vartojamos tiksliai ir tinkamai.

Į klausimus, jei klausiama, atsakoma išsamiai ir argumentuotai.

Tema suvokta.

Vienas kitas teiginys nepakankamai pagrindžiamas arba nesusijęs su tema.

Yra fakto klaidų.

Kai kurios sąvokos vartojamos netiksliai.

Į klausimus, jei klausiama, atsakoma.

Tema suvokta iš dalies. Nukrypstama nuo temos. Pateikiama daug nereikalingos, su tema nesusijusios medžiagos.

Argumentuojama tik dalis teiginių.

Yra fakto klaidų.

Sąvokos vartojamos netiksliai.

Į klausimus, jei klausiama, atsakoma iš dalies.

2–1

Tema visiškai nesuprasta. Kalbama apie nesusijusius su tema dalykus.

Į klausimus, jei klausiama, atsakyti negebama.

Kalbos

vartojimas^{^[1]}

Kalbama reikiamu garsumu, intonacija tinkama, tarimas / kirčiavimas aiškus ir taisyklingas; gali pasitaikyti viena kita tarties / kirčiavimo klaida.

Žodynas tikslus ir turtingas, tinkamas temai ir pasirinktam kalbėjimo stiliui.

Kalba gramatiškai taisyklinga ir sklandi.

6–5

Kalbama nepakankamai garsiai, intonacija ne visai tinkama, tarimas / kirčiavimas ne visada aiškus ir taisyklingas; pasitaiko keletas tarties / kirčiavimo klaidų.

Žodynas iš esmės tinkamas temai ir pasirinktam kalbėjimo stiliui.

Gali pasitaikyti viena kita gramatikos klaida.

4–3

Kalbama nepakankamai garsiai; intonacija monotoniška, tarimas / kirčiavimas ne visai aiškus ir taisyklingas.

Žodynas netikslus / netinkamas temai.

Kalba gramatiškai ne visai taisyklinga.

2–1

Kalbama per daug tyliai / neaiškiai, sunku suprasti; tarimas / kirčiavimas netaisyklingas.

Kalbama žargonu.

Daroma daug gramatikos klaidų.

Santykis su klausytojais

Laikysena ori ir pagarbi. Kalbama natūraliai (tema svarstoma komunikaciniu būdu, sakytine kalbos forma).

Į klausimus, jei klausiama, atsakoma tinkamai ir korektiškai.

Laikysena ne visai tinkama. Kalbama ne visai natūraliai (daugiau rašytine nei sakytine kalbos forma).

Į klausimus, jei klausiama, atsakoma tinkamai / ne visai tinkamai.

2–1

Kalbama nenatūraliai (beveik visą laiką žiūrima į planą (savo medžiagą) / aiškiai stengiamasi prisiminti išmoktą tekstą / kalbama daugiau rašytine kalbos forma).

Į klausimus, jei klausiama, reaguojama netinkamai / neatsakoma.

Iš viso – 20 taškų.

____________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1054, 2015-10-09, paskelbta TAR 2015-10-12, i. k. 2015-15026

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro

2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197

BALTARUSIŲ, LENKŲ, RUSŲ, VOKIEČIŲ GIMTŲJŲ KALBŲ BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų brandos egzamino programos (toliau – programa) paskirtis – apibrėžti baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų mokyklinio brandos egzamino (toliau – egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Egzaminas yra mokyklinis.

2. Programa parengta remiantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283).

3. Programą sudaro:

3.1. egzamino tikslas;

3.2. mokinių gebėjimų grupės;

3.3. egzamino matrica;

3.4. egzamino užduoties pobūdis;

3.5. egzamino vertinimas;

3.6. baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų egzamino reikalavimai (1 priedas).

II. EGZAMINO TIKSLAS

4. Egzamino tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinio mokymosi pagal vidurinio ugdymo baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų bendrąją programą pasiekimus, aprašytus egzamino reikalavimuose.

III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS

5. Mokydamiesi baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų mokiniai plėtoja komunikacinę, literatūrinę ir kultūrinę kompetencijas ir įgyja žinių, gebėjimų ir nuostatų. Nuostatos egzamine nevertinamos.

6. Egzamino metu tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į šias grupes: žinios ir supratimas (žemesnio lygio gebėjimai), taikymas, problemų sprendimas, interpretavimas ir vertinimas. Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas.

6.1. Žinias ir supratimą mokiniai parodo:

6.1.1. aptardami nurodytų gimtosios literatūros autorių kūrybą, jos savitumą, istorinį, kultūrinį kontekstą, pateikia pavyzdžių;

6.1.1. žinodami gimtosios literatūros raidą, apibūdindami pagrindinius reiškinius ir idėjas;

6.1.2. įvardydami tiesiogiai pasakytas mintis remiantis teksto visuma ir kontekstu;

6.1.3. apibrėždami/apibūdindami pagrindines kalbotyros ir literatūrologijos sąvokas, pateikdami pavyzdžių (skirdami literatūros rūšis ir/ar žanrus, atpažindami meninės raiškos kalbines priemones; skirdami funkcinius stilius; rasdami tekste archaizmų pavyzdžių ir pan.);

6.1.4..žinodami viešojo kalbėjimo reikalavimus ir suvokdami sėkmingo kalbinio bendravimo sąlygas;

6.1.5.aptardami svarbiausius regioninius gimtosios kalbos ypatumus^{^[2]}.

6.2. Taikymo gebėjimus mokiniai parodo standartinėse situacijose:

6.2.1. atskleisdami grožinio ir/ar negrožinio teksto prasmę remiantis teksto kalbine raiška, pateikdami argumentų;

6.2.2. analizuodami grožinį kūrinį/štrauką remiantis kūrinio, autoriaus kūrybos, epochos kontekstais;

6.2.3. išskirdami ir aptardami skaitomų grožinių ir/ar negrožinių tekstų struktūrines dalis, nurodydami jų tarpusavio ryšius, atskleisdami jų prasmes

6.2.4. nurodydami ir/ar aptardami nagrinėjamo grožinio teksto žanrą/rūšį, epochos, rašytojo kūrybos/stiliaus bruožus;

6.2.5. nurodydami tekste ir/ar aptardami gimtosios ir visuotinės kultūros ženklus / simbolius;

6.2.6. nusakydami grožiniame tekste meninės raiškos kalbines priemones, apibūdindami jų funkciją;

6.2.7. aptardami pateiktų tekstų funkcinį stilių, pateikdami argumentų;

6.2.8. analizuodami ir/ar redaguodami į tekstą kalbos taisyklingumo bei stiliaus atžvilgiu ir vartodami tinkamus žodžius, tinkamas gramatines formas ir konstrukcijas, laikydamiesi rašybos ir skyrybos taisyklių;

6.2.9. komponuodami tekstą, siekdami teksto rišlumo ir vientisumo, turinio ir raiškos dermės;

6.2.10. aiškiai formuluodami mintis, pagrįsdami jas tinkamais argumentais ir citatomis, laikydamiesi citavimo taisyklių;

6.2.11. rasdami informacijos šaltinius, atrinkdami tinkamą informaciją teiginiams argumentuoti;

6.2.12. parengdami ir pasakydami aiškią, tinkamos struktūros kalbą;

6.2.13. dalyvaudami pokalbyje: veiksmingai klausydamiesi ir logiškai atsakydami į klausimus laikantis kalbos etiketo taisyklių.

6.3. Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai parodo:

6.3.1. savarankiškai formuluodami teksto / ištraukos pagrindinę mintį, problemą, tikslą;

6.3.2. interpretuodami ir vertindami kūrinio turinį, raišką, meninį savitumą, lygindami jį su kitais kūriniais;

6.3.3. apibendrindami literatūros, kultūros ar kalbos reiškinius ir faktus, atskleisdami priežastinius ryšius, darydami išvadas, derindami analizės ir sintezės veiksmus;

6.3.4. formuluodami ir pagrįsdami tezes/hipotezes, nuosekliai plėtodami mintis, tikslingai paremdami jas grožine literatūra, kitais kultūros tekstais;

6.3.5. grįsdami nagrinėjamo kūrinio santykį su kontekstu (biografiniu, istoriniu, kultūriniu, meniniu);

6.3.6. planuodami rašymo eigą, nagrinėdami, atrinkdami, tinkamai siedami ir apibendrindami informaciją;

6.3.7. argumentuotai reikšdami savo požiūrį ir vertinimą, polemizuodami remiantis literatūrine ir kultūrine patirtimi.

7. Egzamino reikalavimai pateikiami Programos priede, kuriame pagal atskiras sritis nurodoma, ką reikia gebėti, žinoti ir suprasti norint sėkmingai išlaikyti egzaminą.

8. Gebėjimų paaiškinimus iliustruojančių klausimų pavyzdžiai pateikiami Ugdymo plėtotės centro ir Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėse prie egzamino programos.

IV. EGZAMINO MATRICA

9. Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą egzamino klausimų paskirstymą pagal dalyko veiklos sritis, gebėjimų grupes. Matricoje galimi tam tikri nuokrypiai nuo pateiktų proporcijų, tačiau jie neturėtų būti didesni kaip ± 5 %. Egzamino matrica pateikta lentelėje.

Gebėjimų grupės Veiklos sritys	Žinios ir supratimas	Taikymas tipinėse situacijose	Problemų sprendimas	Svarba (%)
Kalbėjimas				30
Teksto suvokimas				30
Teksto kūrimas				40
Svarba (%)	25	50	25	100

V. EGZAMINO UŽDUOTIES POBŪDIS

10. Pateikiama orientacinė egzamino užduoties struktūra ir jos apibūdinimas. Galutinė egzamino užduoties struktūra (jei skiriasi nuo orientacinės) pateikiama užduoties apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

Brandos egzaminą sudaro trys privalomos dalys:

I dalis. Kalbėjimas.

II dalis. Teksto suvokimas.

III dalis. Teksto kūrimas.

10.1. Kalbėjimui pateikiamos temos, susijusios su kalbiniu ir literatūriniu, kultūriniu ugdymu:

10.1.1. Baltarusių kalba:

10.1.1.2. Tapatybės paieškos.

10.1.1.3. Žmogus ir tradicija.

10.1.1.4. Žmogus istorijos sūkuriuose.

10.1.1.5. Žmogus vertybių pasaulyje.

10.1.1.6. Žmogus tarp žmonių.

10.1.2. Lenkų kalba:

10.1.2.1. Tapatybės paieškos.

10.1.2.2. Žmogus ir tradicija.

10.1.2.3. Žmogus istorijos sūkuriuose.

10.1.2.4. Žmogus vertybių pasaulyje.

10.1.2.5. Žmogus tarp žmonių.

10.1.3. Rusų kalba:

10.1.3.1. Tapatybės paieškos.

10.1.3.2. Žmogus istorijos sūkuriuose.

10.1.3.3. Žmogus vertybių pasaulyje.

10.1.3.4. Žmogus tarp žmonių.

10.1.4. Vokiečių kalba:

10.1.4.1. Tapatybės paieškos.

10.1.4.2. Žmogus istorijos sūkuriuose.

10.1.4.3. Žmogus vertybių pasaulyje.

10.1.4.4. Žmogus informacinių technologijų laikmetyje.

10.1.5. Kiekvienai temai pateikiamos potemės, kurios keičiasi kiekvienais metais. Jos skelbiamos 12 klasės (4 gimnazijos klasės) mokslo metų pradžioje iki rugsėjo 15 d. Nacionalinio egzaminų centro tinklalapyje (www.egzaminai.lt).

10.1.6. 12 klasės (4 gimnazijos klasės) mokslo metų pradžioje mokinys turi pasirinkti vieną iš paskelbtų NEC puslapyje temų iki spalio 15 d.

10.1.7. Pasirinkęs temą, mokinys kaupia atitinkamą medžiagą iš įvairių šaltinių (grožinės ir mokslo populiarinimo / mokslinės literatūros, žiniasklaidos, statistikos ir pan.) ir, konsultuodamasis su mokytoju, rengiasi viešai kalbėti. Mokinys parengia kalbėjimo planą ir gali rinktis atsiskaitymo formą: pranešimą arba pristatymą. Kalbėjimo metu mokinys gali naudotis vaizdinėmis priemonėmis (skaidrėmis, plakatais, planu ir pan.).

10.1.8. 14 dienų iki kalbėjimo dalies (dieną(-as) paskelbia mokykla) mokinys privalo įteikti vertinimo komisijai savo kalbos planą (pavyzdys skelbiamas egzamino programos metodinėje medžiagoje). Mokinio planas pridedamas prie mokinio kalbėjimo dalies vertinimo protokolo.

10. 2. Teksto suvokimui patikrinti pateikiami 1–2 įvairių kultūros epochų grožiniai (lyrikos, epo ar dramos kūriniai) ir / ar negrožiniai tekstai ar jų ištraukos su klausimais, tikrinančiais mokinių gebėjimą nagrinėti teksto turinį bei kalbinę raišką, taikyti kalbos, literatūros ir kultūros žinias (žr. Egzamino programos priedas).

10.3. Teksto kūrimui (rašinys arba teksto interpretacija pasirinktinai) pateikiamos trys problemiškos temos, iš kurių 1-2 susijusios su egzamino II dalies tematika. Jos turėtų būti formuluojamos taip, kad mokinys, rašydamas samprotaujamojo pobūdžio tekstą, galėtų pasiremti kūriniais iš Privalomų kūrinių sąrašo ir kitais skaitytais kūriniais. Interpretacijai gali būti pateikti tekstai iš neįtrauktų į Vidurinio ugdymo bendrąją programą autorių ir kūrinių, tuomet turi būti nurodyta kūrinio parašymo data ir kita esminė informacija (žr. Egzamino programos priedas).

11. Egzamino data, priemonės, kuriomis galima naudotis egzamino metu, atsakymų lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d. Orientacinė egzamino trukmė:

11.1. Kalbėjimas – 15 min. (7–10 min. – temos pristatymas ir 5–8 min. – pokalbis su vertinimo komisijos nariais). Kalbėjimo dalis vykdoma mokykloje.

11.2. Teksto suvokimo ir teksto kūrimo dalys vykdomos 4 val. be pertraukos.

12. Egzamino klausimų tipai. Egzamino užduotis pateikiama kaip atskiras vientisas klausimų rinkinys. Užduočių rinkinį sudaro: atviro tipo klausimai ir uždaro tipo klausimai.

12.1. Atviro tipo klausimai yra tokie, kurie nereglamentuoja atsakymo formuluotės. Jie reikalauja savarankiškai atsakyti į klausimą ir gali būti:

12.1.1. reglamentuojami dalyko programos arba nagrinėjamo teksto turinio, gali reikalauti suformuluoti pateikiamo teksto mintį arba rasti ir išrašyti iš pateikiamo teksto reikiamų pavyzdžių; šiais klausimais vertinami gebėjimai suvokti nagrinėjamą tekstą bei bendra kultūrinė, literatūrinė ir kalbinė kompetencija;

12.1.2. nereglamentuojami nagrinėjamo teksto reikalavimai – išreikšti bei pagrįsti savo nuomonę apie tam tikrus kalbos / literatūros / kultūros reiškinius; šiais klausimais vertinami gebėjimai aiškiai suformuluoti savo nuomonę ir tinkamai ją argumentuoti.

12.2. Uždaro tipo klausimai reglamentuoja atsakymo formuluotes:

12.2.1. Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais. Pateikiami keli pasirenkamieji atsakymai. Reikia pažymėti (pabraukti, išbraukti, įrašyti, išrašyti ir pan.) teisingą (teisingus) atsakymą (atsakymus).

12.2.2.Taip / Ne klausimai. Tokie klausimai reikalauja trumpo atsakymo Taip arba Ne;

12.2.3. Susiejimo klausimai. Pavyzdžiui, kiekvieną pirmo stulpelio dalį reikia susieti su antro stulpelio dalimi;

12.2.4. Sekos nustatinėjimo klausimai. Pavyzdžiui, surašykite žemiau pateiktus įvykius chronologine tvarka.

13. Klausimo vertinimas taškais pateikiamas prie kiekvieno klausimo.

VIII. VERTINIMAS

14. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzaminą laikiusių mokinių darbai vertinami vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvieną darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima trečiasis – vyresnysis vertintojas.

15. Nacionalinio egzaminų centro sudarytas Brandos egzaminų vertinimo komitetas nustato ir patvirtina minimalią egzamino išlaikymo ribą taškais. Preliminari išlaikymo riba taškais sudaro 25 proc. bendrojo kurso klausimų taškų sumos egzamino užduotyje (paklaida – 5 proc.). Visi mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą išlaikiusiais.

16. Kalbėjimo metu vertinama ne tik mokinio monologinė kalba (be pagalbinių klausimų), bet ir gebėjimas suvokti bei atsakyti į mokytojo (egzaminuotojo) klausimus, susijusius su mokinio pasirinkta kalbėjimo tema.

17.1. Kalbėjimo vertinimo kriterijai ir jų svarba:

17.1.1. Monologas – 60%:

17.1.1.1. temos atskleidimas; teiginių argumentavimas; vaizdinių priemonių panaudojimas;

17.1.1.2. teksto struktūra ir rišlumas;

17.1.1.3. planas;

17.1.1.4. kalbos taisyklingumas ir raiška.

17.1.2. Dialogas - 40%:

17.1.2.1. klausimų suvokimas, atsakymų logika ir tinkamumas, vertinimas;

17.1.2.2. kontaktas su adresatu;

17.1.2.3. kalbos taisyklingumas ir raiška.

18. Teksto suvokimo vertinimo instrukcija pateikiama baigus vykdyti gimtosios kalbos egzaminą. Kalbėjimo ir teksto kūrimo dalių vertinimo instrukcijos skelbiamos NEC tinklalapyje. Teksto suvokimo vertinimo instrukcija pateikiama baigus vykdyti gimtosios kalbos mokyklinį egzaminą.

19. Teksto kūrimo vertinimo kriterijai ir jų svarba:

19.1. Turinys – 50%:

19.1.1. įvesties (temos) suvokimas;

19.1.2. pagrindinės minties ir / ar temos atskleidimas, plėtojimas;

19.1.3. mokinio požiūrio, vertinimo išraiška ir pagrįstumas;

19.1.4. literatūros žinių taikymas (literatūros teorija, literatūros proceso suvokimas, kontekstai), erudicija.

19.2. Teksto sandara - 10%:

19.2.1. trinarės struktūros paisymas;

19.2.2. teksto ir pastraipos vientisumas ir rišlumas.

19.3. Kalbinė raiška – 10%.

19.4. Raštingumas – 30%:

19.4.1. gramatikos normos;

19.4.2. rašyba;

19.4.3. skyryba.

19.5. Visa teksto kūrimo atliktis vertinama 0 taškų, jei rašto darbas parašytas kita, nei nurodyta įvestyje^{^[3]}, tema.

19.6. Jeigu mokinio parašyto teksto apimtis yra mažesnė nei užduotyje nurodytas minimalus žodžių skaičius, mažinamas gautų taškų skaičius. Ši nuostata konkretinama brandos egzamino vertinimo instrukcijoje.

20. Visų egzamino dalių (viešojo kalbėjimo, teksto suvokimo ir teksto kūrimo) užduotys vertinamos taškais, kurių galutinė suma turi atitikti nustatytą tikrinamų gebėjimų ir veiklos sričių santykį (žr. lentelę Egzamino matrica).

________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1490, 2020-10-02, paskelbta TAR 2020-10-02, i. k. 2020-20601

Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų

brandos egzamino programos priedas

BALTARUSIŲ, LENKŲ, RUSŲ, VOKIEČIŲ GIMTŲJŲ KALBŲ EGZAMINO REIKALAVIMAI

1 lentelė. Kalbėjimo užduoties pobūdis ir reikalavimai

Egzamino užduoties pobūdis

Kalbėjimo tema, susijusi su kalbiniu ar literatūriniu kultūriniu ugdymu, pasirenkama iš anksto.

Atsiskaitymo forma: pranešimas arba pristatymas.

Viešojo kalbėjimo trukmė –15 min. (7–10 min. temos pristatymas ir 5–8 min. pokalbis su vertinimo komisijos nariais).

Kalbėjimo metu mokinys gali naudotis vaizdinėmis priemonėmis (planu, skaidrėmis, plakatais ir pan.).

REIKALAVIMAI mokinIams,

kurie mokėsi pagal

bendrojo kurso programą

MINIMALŪS REIKALAVIMAI

1. Parengia ir pasako aiškią, tinkamos struktūros informacinę, įtikinimo kalbą, teiginius paremia tinkamais argumentais ir pavyzdžiais, tinkamai pasirenka kalbinę raišką.

2. Savarankiškai randa įvairius informacijos šaltinius, atrenka informaciją įvairiems tikslams (pvz., temos plėtojimui, įtikinimui ir t.t.), ją sistemina, apibendrina, vertina jos svarbą ir patikimumą. Išvardija rašytinės, nerašytinės, elektroninės informacijos šaltinius.

3. Interpretuoja įvairių žanrų informacinius tekstus, aptaria juose pateiktus įvairius požiūrius bei poveikį adresatui. Vertina argumentų pagrįstumą, išraiškos įtaigumą. Skiria loginius ir emocinius argumentus, žino argumentavimo principus (įrodymas ir įtikinimas). Atskiria faktus, nuomonę, refleksiją.

4. Žino viešosios kalbos parengimo principus, viešojo kalbėjimo reikalavimus ir jų paiso, sąmoningai naudoja verbalines ir neverbalines raiškos priemones adresato įtikinimui.

5. Dalyvauja pokalbyje (pašnekesyje, diskusijoje): veiksmingai klausosi, atsako, svarsto, argumentuoja, plėtoja mintis ar idėjas, vertina. Žino dalyvavimo diskusijoje principus ir jų paiso. Suvokia sėkmingo kalbinio bendravimo sąlygas. Laikosi pokalbio etiketo taisyklių.

6. Taisyklingai vartoja kalbą, sąmoningai paiso kalbos normų.

1. Parengia ir pasako aiškią, tinkamos struktūros informacinę kalbą, teiginius paremia tinkamais argumentais ir pavyzdžiais, stengiasi laikytis tinkamos kalbinės raiškos.

2. Naudojasi informacijos šaltiniais, atrenka informaciją pranešimo kūrimui, apibendrina ją. Išvardija informacijos šaltinius.

3. Interpretuoja informacinius tekstus, aptaria juose pateiktus įvairius požiūrius. Skiria loginius ir emocinius argumentus. Atskiria faktus ir nuomonę.

4. Žino viešosios kalbos parengimo principus, viešojo kalbėjimo reikalavimus ir jų paiso.

5. Dalyvauja pokalbyje (pašnekesyje, diskusijoje): veiksmingai klausosi, atsako, svarsto. Žino dalyvavimo diskusijoje principus ir jų paiso. Suvokia sėkmingo kalbinio bendravimo sąlygas. Stengiasi laikytis pokalbio etiketo taisyklių.

6. Vartoja kalbą paisydamas kalbos normų

2 lentelė. Teksto suvokimo užduoties pobūdis ir reikalavimai

REIKALAVIMAI mokinIams,

kurie mokėsi pagal

bendrojo kurso programą

MINIMALŪS REIKALAVIMAI

1. Reiškia ir pagrindžia savo nuomonę apie skaitytą tekstą.

2. Aptaria ir vertina teksto turinį ir raišką. Aptaria literatūrinio kūrinio / ištraukos dominuojančią tematiką. Analizuodami kūrinį, įžvelgia pagrindinius motyvus ir problematiką. Pateikia tos pačios tematikos kitų kūrinių pavyzdžių. Vertina literatūrinio ir meno kūrinio tematikos ir problematikos aktualumą ir universalumą.

3. Atskleisdami grožinio teksto prasmę, nurodo ir aptaria teksto pagrindinę mintį, kūrinyje vaizduojamus pasaulio elementus (pvz., veikėją, veiksmo vietą ir laiką, lyrinį subjektą, poetinį vaizdą, emocinę nuotaiką ir kt.), aprašomas vertybes.

4. Analizuodami ir interpretuodami kūrinį, tinkamai remiasi literatūros teorijos elementais ir savo (kaip skaitytojo ir kultūros vartotojo) patirtimi. Atpažįsta tekste meninės raiškos priemones, aptaria jas ir apibrėžia jų funkcijas tekste.

5. Paaiškina, kaip literatūrinis kūrinys paveikia skaitytojo estetinius, emocinius ir intelektualinius išgyvenimus.

6. Analizuodami kūrinį, remiasi biografiniu, istoriniu, kultūriniu kontekstu. Skiria gimtosios literatūros raidos pagrindinius etapus, aptaria jų būdingiausius bruožus; komentuoja ryškesnes sąsajas su kultūriniu kontekstu. Atpažįsta literatūros kūriniuose tipinius ir aiškiai išreikštus savosios ir visuotinės kultūros ženklus, skirtingų literatūrinių epochų vertybes, požiūrius.

7. Įžvelgia ir aptaria literatūros kūrinio intertekstualumą turinio lygmeniu. Lygina literatūros kūrinius nurodytais aspektais.

8. Analizuoja tekstą kalbos taisyklingumo ir stiliaus aspektu, atpažįsta tekste tipines kalbos klaidas ir jas taiso. Skiria funkcinius stilius (grožinis, mokslinis, šnekamasis, dalykinis), jų vartojimo sritis, tipiškiausius raiškos būdus, žodžių ir frazeologizmų stilistinius atspalvius, pateikia jų sinonimus, antonimus, paaiškinti reikšmę.

9. Transformuoja, redaguoja tekstą atsižvelgdami į tikslą, adresatą, kalbos taisyklingumą, kalbinės raiškos priemonių tinkamumą.

10. Suvokia, kad daugiakalbystės ir daugiakultūriškumo sąlygomis funkcionuojanti kalba yra veikiama kitų kalbų. Pateikia pavyzdžių iš nagrinėjamo teksto. Skiria žodynų tipus (rašybos, aiškinamąjį, frazeologinį, norminį) ir jų paskirtį.

11. Suvokia kalbą istoriniame kontekste kaip kintančią sistemą. Nurodo tekstuose archaizmus ir neologizmus.

12. Išvardija keletą kalbų, giminiškų gimtajai, pateikia jų bendros kilmės leksikos pavyzdžių.

13. Tinkamai vartoja literatūrologijos ir kalbotyros sąvokas.

1. Reiškia ir pagrindžia savo nuomonę apie .skaitytą tekstą.

2. Aptaria teksto turinį ir raišką, literatūrinio kūrinio/ištraukos dominuojančią tematiką. Pateikia tos pačios tematikos kitų kūrinių pavyzdžių. Vertina kūrinio tematikos ir problematikos aktualumą.

3. Atskleisdami grožinio teksto prasmę, nurodo ir aptaria teksto pagrindinę mintį, kai kuriuos kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus.

4. Analizuodami ir interpretuodami kūrinį, iš esmės remiasi literatūros teorijos elementais ir savo (kaip skaitytojo) patirtimi. Atpažįsta tekste ryškiausias meninės raiškos priemones, bando apibrėžti jų funkcijas tekste.

5. Paaiškina, kaip literatūrinis kūrinys paveikia skaitytojo emocinius išgyvenimus.

6. Analizuodami kūrinį, remiasi pasirinktu ar nurodytu (pvz., biografiniu, istoriniu) kontekstu. Skiria gimtosios literatūros raidos pagrindinius etapus; aptaria ryškesnes sąsajas su istoriniu ar kultūriniu kontekstu. Atpažįsta literatūros kūriniuose tipinius ir aiškiai išreikštus savosios ir/ar visuotinės kultūros ženklus.

7. Lygina literatūros kūrinius nurodytais aspektais.

8. Analizuoja tekstą kalbos taisyklingumo ir stiliaus aspektu, atpažįsta tekste tipines kalbos klaidas ir jas taiso. Pateikia nurodytų žodžių sinonimus ir paaiškina jų reikšmę. Skiria funkcinius stilius (grožinis, mokslinis, šnekamasis, dalykinis), jų vartojimo sritis.

9. Pagal nuorodą transformuoja, redaguoja tekstą atsižvelgdami į tikslą.

10. Suvokia, kad daugiakalbystės ir daugiakultūriškumo sąlygomis funkcionuojanti kalba yra veikiama kitų kalbų. Skiria žodynų tipus (rašybos, aiškinamąjį) ir jų paskirtį.

11. Suvokia kalbą istoriniame kontekste kaip kintančią sistemą. Nurodo tekste archaizmus.

12. Išvardija keletą kalbų, giminiškų gimtajai.

13. Vartoja pagrindines literatūrologijos ir kalbotyros sąvokas.

3 lentelė. Teksto kūrimo užduoties pobūdis ir reikalavimai

Užduoties pobūdis

Teksto kūrimui (rašinys arba teksto interpretacija pasirinktinai) pateikiamos trys problemiškos temos, iš kurių 1–2 turi būti susijusios su egzamino II dalies tematika. Mokinys, kurdamas samprotaujamojo pobūdžio tekstą, privalo pasiremti bent vienu skaitytu grožiniu kūriniu.

Interpretacijai gali būti pateikti tekstai iš neįtrauktų į Vidurinio ugdymo bendrąją programą autorių ir kūrinių, tuomet turėtų būti nurodyta kūrinio parašymo data ir kita esminė informacija.

Apimtis: 250–400 žodžių (nuo 1 iki 2 A4 formato puslapių).

Kuriamų tekstų skaičius: vienas tekstas.

Galimi kuriamų tekstų tipai: samprotavimas (aiškinimas, argumentavimas); samprotavimas su pasakojimo ir / ar aprašymo elementais.

REIKALAVIMAI mokinIams,

kurie mokėsi pagal

bendrojo kurso programą

MINIMALŪS REIKALAVIMAI

1. Kuria tekstą atsižvelgdami į temą, tikslą, adresatą, situaciją.

2. Parašo tekstą laikydamiesi pasirinkto mokyklinio žanro reikalavimų literatūros tema: atskleidžia temą / problemą, išsako ir pagrindžia savo požiūrį, formuluoja teiginius, argumentuoja juos remdamasis nagrinėjamu tekstu ir kitais šaltiniais, samprotauja, daro išvadas, apibendrina.

3. Atskleisdami grožinio teksto prasmę, aptaria esminius kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus (pvz., veikėjų paveikslus, veiksmo vietą ir laiką, lyrinio subjekto išgyvenimus ir pan.), apibrėžia esmines raiškos priemones bei jų funkcijas.

4. Nagrinėdami / interpretuodami tekstą, aptaria teksto tematiką, pagrindines problemas, tiesiogiai išreikštus požiūrius. Suformuluoja teksto tikslą (tikslus) ir pateikia argumentus savo nuomonei pagrįsti.

5. Išsako bei pagrindžia savo nuomonę apie kūrinyje išreikštas vertybes, sieja jas su šiuolaikiniu gyvenimu; su savo (kaip skaitytojo ir kultūros vartotojo) patirtimi.

6. Nagrinėja kūrinį remdamiesi biografiniu, istoriniu arba kultūriniu kontekstu.

7. Analizuodami ir interpretuodami kūrinį, remiasi literatūros teorijos išmanymu, tikslingai vartoja literatūrologijos sąvokas.

8. Atpažįsta bei aptaria literatūroje savosios ir visuotinės kultūros ženklus, skirtingų kultūrų, epochų arba socialinių, kultūrinių grupių vertybes, požiūrius.

9. Lygina panašių motyvų ar tų pačių žanrų literatūros kūrinius tinkamais aspektais. Pastebi panašumų ir skirtumų tarp įvairių grožinių tekstų.

10. Argumentuotai vertina literatūros kūrinį bei kitus kultūrinius tekstus (pvz., filmą, spektaklį ir kt.).

11. Apibūdina kūrinio estetinius bruožus. Aptaria estetinių kategorijų (tragizmo, komizmo, ironijos) vaidmenį tekste.

12. Tinkamai komponuoja tekstą: laikosi trinarės struktūros, renkasi tinkamą medžiagos išdėstymo principą, nuosekliai plėtoja mintis, paremia tinkamais argumentais, citatomis ir pavyzdžiais.

13. Paiso pastraipos ir sakinio struktūros, stiliaus ir kalbos normų reikalavimų (rašybos, skyrybos, gramatikos).

1. Kuria tekstą atsižvelgdami į temą, tikslą, adresatą, situaciją.

3. Atskleisdami grožinio teksto prasmę, aptaria kai kuriuos kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus (pvz., veikėjų paveikslus, veiksmo vietą ir laiką, lyrinio subjekto išgyvenimus ir pan.), nurodo kai kurias dominuojančias raiškos priemones.

4. Nagrinėdami / interpretuodami tekstą, aptaria teksto tematiką, pagrindines problemas, tiesiogiai išreikštus požiūrius.

5. Pasako savo nuomonę apie kūrinyje išreikštas vertybes, sieja jas su savo (kaip skaitytojo ir kultūros vartotojo) patirtimi.

6. Aptaria kūrinio biografinį, istorinį arba kultūrinį kontekstą.

7. Analizuodami ir interpretuodami kūrinį, remiasi literatūros teorijos išmanymu, tinkamai vartoja literatūrologijos sąvokas.

8. Lygina panašių motyvų ar tų pačių žanrų literatūros kūrinius tinkamais aspektais. Pastebi panašumų ir skirtumų tarp įvairių grožinių tekstų.

9. Tinkamai komponuoja tekstą: laikosi trinarės struktūros, plėtoja mintis, paremia tinkamais argumentais, pavyzdžiais.

10. Paiso pastraipos ir sakinio struktūros, stiliaus ir kalbos normų reikalavimų (rašybos, skyrybos, gramatikos).

______________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro

2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197

BIOLOGIJOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Biologijos brandos egzamino programos (toliau – Programa) paskirtis – apibrėžti biologijos brandos egzamino (toliau – egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Egzaminas yra valstybinis.

3. Programą sudaro:

3.1. egzamino tikslas;

3.2. mokinių gebėjimų grupės;

3.3. egzamino matrica;

3.4. egzamino užduoties pobūdis;

3.5. egzamino vertinimas;

3.6. biologijos brandos egzamino reikalavimai (1 priedas);

3.7. tiriamųjų darbų sąrašas (2 priedas).

II. EGZAMINO TIKSLAS

4. Egzamino tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinio mokymosi pagal vidurinio ugdymo biologijos bendrąją programą pasiekimus, aprašytus egzamino reikalavimuose.

III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS

5. Mokydamiesi biologijos mokiniai plėtoja gamtamokslinę kompetenciją ir įgyja žinių, supratimo, gebėjimų ir nuostatų. Nuostatos egzamine nevertinamos.

6. Egzamino metu tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į šias grupes: žinios ir supratimas (žemesnio lygio gebėjimai), taikymas, problemų sprendimas, gamtamokslinis komunikavimas. Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas.

6.1. Žinias ir supratimą mokiniai parodo:

6.1.1. nurodydami ir apibrėždami biologines sąvokas, objektus, procesus, pateikdami 2–3 pavyzdžius;

6.1.2. įvardydami paveiksluose (piešiniuose ir nuotraukose), schemose, grafikuose ir diagramose pavaizduotus objektus bei procesus;

6.1.3. atrinkdami iš pateikto sąrašo, teksto ar schemos su nagrinėjamu klausimu susijusius pavyzdžius;

6.1.4. nurodydami, kokiai grupei ar grupėms priklauso tam tikras biologinis objektas, reiškinys ar procesas;

6.1.5. išdėstydami biologinius objektus, procesus ar reiškinius nuosekliai tam tikra seka;

6.1.6. apibūdindami biologinius objektus, reiškinius, procesus ir modelius.

6.2. Taikymo gebėjimus mokiniai parodo standartinėse situacijose:

6.2.1. nurodydami sandaros, funkcijų, prisitaikymų, aplinkos sąlygų ar kt. panašumus ir skirtumus;

6.2.2. siedami objektus, procesus ar reiškinius, pavyzdžiui, su atliekamomis funkcijomis;

6.2.3. lygindami objektus, reiškinius ar procesus, pagal jų sandarą ir savybes;

6.2.4. aiškindami gamtos reiškinius remiantis biologijos ir kitų mokslų dėsningumais;

6.2.5. naudodami piešinį, schemą, diagramą, grafiką, lentelę ar modelį sąvokai, objektui, procesui ar reiškiniui paaiškinti;

6.2.6. interpretuodami tekstinę, lentelių ar grafinę informaciją vartoja biologijos sąvokas, naudojasi dėsningumais ir modeliais;

6.2.7. atlikdami skaičiavimus ir spręsdami genetikos uždavinius;

6.2.8. formuluodami hipotezes ir planuodami tiriamuosius darbus;

6.2.9. tinkamai pasirinkdami tyrimo tipą (stebėjimas, eksperimentas) ir priemones;

6.2.10. gaudami ir apdorodami tyrimų rezultatus;

6.2.11. darydami duomenimis grįstas išvadas.

6.3. Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai parodo naujose situacijose, kai yra nepažįstamų ir sudėtingų aplinkybių ar reikia atsižvelgti į kelis veiksnius:

6.3.1. pritaikydami grafikuose, schemose, diagramose, lentelėse, mokslinio pobūdžio tekstuose rastą informaciją probleminiams klausimams spręsti;

6.3.2. apibendrindami ir kritiškai vertindami skirtinguose informacijos šaltiniuose (žiniasklaidoje, internete ir pan.) pateikiamą informaciją apie gyvąją gamtą, gamtos mokslų atradimus, aplinkosaugą ir sveiką gyvenseną;

6.3.3. remdamiesi mokslo duomenimis nustato biologinių reiškinių priežastis;

6.3.4. tinkamai paaiškindami nevienareikšmius probleminių klausimų atsakymus;

6.3.5. atrinkdami ir tinkamai pateikdami patikimą informaciją išsakytai nuomonei pagrįsti ir argumentuodami sprendimus;

6.3.6. pritaikydami mokslinius metodus bei informaciją iš mokslinio pobūdžio tekstų, grafikų, schemų, diagramų ir lentelių naujoms problemoms spręsti;

6.3.7. integruodami kitų mokslų žinias ir dėsningumus, reikalingus problemai spręsti;

6.3.8. vertindami mokslo ir technologijų poveikį žmogui ir aplinkai atsižvelgiant į socialinius ir ekologinius veiksnius;

6.3.9. formuluodami probleminį klausimą ir hipotezę;

6.3.10. numatydami priemones ir planuodami tyrimą hipotezei patikrinti;

6.3.11. darydami mokslo duomenimis ir faktais bei savo atlikto darbo rezultatais pagrįstas išvadas.

6.4. Gamtamokslinio komunikavimo gebėjimai nėra įtraukti į egzamino matricą, tačiau ši gebėjimų grupė neatsiejama nuo kitų gebėjimų ir vertinama egzamino užduotyje. Gamtamokslinio komunikavimo gebėjimus mokiniai parodo:

6.4.1. tinkamai vartodami biologijos terminus, sąvokas ir simbolius;

6.4.2. sklandžiai reikšdami biologijos supratimą, aiškiai dėstydami mintis raštu;

6.4.3. atrinkdami ir apdorodami tekstinę ir grafinę informaciją apie biologinius procesus ir reiškinius;

6.4.4. tinkamai (schemomis, lentelėmis, diagramomis, tekstu ir kt.) perduodami informaciją apie gyvosios gamtos objektus, procesus, dėsningumus;

6.4.5. argumentuotai pagrįsdami savo nuomonę.

7. Gebėjimus iliustruojančių klausimų pavyzdžiai pateikiami metodinėje medžiagoje, esančioje Ugdymo plėtotės centro ir Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėse.

8. Gebėjimai atlikti tyrimą ugdomi ir vertinami mokantis biologijos mokykloje. Egzamino metu praktiškai netyrinėjama, tačiau įgytus tyrimo gebėjimus mokiniai gali parodyti atlikdami egzamino užduotį.

9. Reikalavimai mokinių žinių ir supratimo, taikymo ir problemų sprendimo gebėjimams, priklauso nuo pasiekimų, aprašytų bendrojo ar išplėstinio kurso programose, bet skiriasi išsamumu ir sudėtingumu. Egzamino reikalavimai pateikti 1 priede, kuriame pagal atskiras sritis nurodoma, ką reikia žinoti, suprasti ir gebėti norint sėkmingai išlaikyti egzaminą.

IV. EGZAMINO MATRICA

10. Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą egzamino užduoties taškų paskirstymą pagal dalyko veiklos sritis, gebėjimų grupes ir dalyko kursus. Egzamino matrica pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė. Egzamino matrica

Veiklos sritys	Gebėjimų grupės			Užduoties taškai, proc.
Veiklos sritys	Žinios ir supratimas	Taikymas	Problemų sprendimas	Iš viso	Iš jų – iš bendrojo kurso
Ląstelė – gyvybės pagrindas				13–17	5–7
Organizmų požymių paveldėjimas ir genų technologijos				8–12	3–5
Medžiagų apykaita ir pernaša				18–22	8–12
Žmogaus sveikata				8–12	4–6
Homeostazė ir organizmo valdymas				13–17	3–5
Evoliucija ir ekologija				evoliucija
				5–7	1–2
				ekologija
				23–25	8–12
Iš viso, proc.	40	40	20	100	40

11. Egzamino užduotyje apie 40 proc. užduoties taškų atitinka bendrąjį biologijos kursą, 60 proc. – išplėstinį.

12. Egzamino matricoje nurodyta, kiek užduoties taškų procentais skiriama kiekvienai veiklos sričiai, išskiriant bendrojo kurso klausimams tenkančią dalį. Pavyzdžiui, veiklos srities „Ląstelė – gyvybės pagrindas“ klausimams bus skirta nuo 13 iki 17 proc. užduoties taškų, iš jų – nuo 5 iki 7 proc. bendrojo kurso klausimams. Taip pat egzamino matricoje nurodyta, kiek procentų taškų skiriama atskiroms gebėjimų grupėms vertinti: žinių ir supratimo – 40 proc. užduoties taškų, taikymo gebėjimams – 40 procentų, problemų sprendimo gebėjimams – 20 proc. Klausimams atitinkantiems minimalius reikalavimus skiriama 20 proc. užduoties taškų.

V. EGZAMINO UŽDUOTIES POBŪDIS

13. Egzamino užduotį sudaro atskiras vientisas klausimų rinkinys ir atsakymų lapas. Vertinimui teikiamas tik atsakymų lapas.

14. Egzamino užduoties klausimų pobūdis:

14.1. Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais turi keturis galimų atsakymų variantus, iš kurių vienas yra teisingas. Teisingas atsakymas į klausimą su pasirenkamuoju atsakymu vertinamas 1 tašku.

14.2. Trumpojo atsakymo klausimai yra tokie, kai mokinys turi pateikti trumpą konkretų atsakymą – parašyti žodį, dviejų žodžių junginį, skaičių ar raidę. Tokie atsakymai vertinami 1 tašku.

14.3. Struktūrinį klausimą sudaro keli smulkesni klausimai, susieti bendro konteksto ar duotos medžiagos (paveikslo, schemos, grafiko ar kt.). Į šiuos klausimus atsakymai gali būti tiek trumpi, tiek ir išplėstiniai. Įvadinė informacija pateikiama tekstu ir gali būti papildoma diagramomis, paveikslais, schemomis, lentele ar pan. Skirtingi klausimai gali būti susieti vienas su kitu arba nepriklausomi vienas nuo kito ir nesusiję su prieš tai pateiktais atsakymais. Struktūrinio klausimo vertinimas taškais nuo 1 iki 4 pateikiamas prie kiekvieno jį sudarančio klausimo.

15. Orientacinė egzamino užduoties struktūra ir apibūdinimas pateikiami 2 lentelėje. Galutinė egzamino užduoties struktūra (jei skiriasi nuo orientacinės) pateikiama egzamino užduoties apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

2 lentelė. Orientacinė egzamino užduoties struktūra

Egzamino užduoties struktūra

Apibūdinimas

I dalis

Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais

20 klausimų (20 taškų)

II dalis

Trumpojo atsakymo klausimai

10 klausimų (10 taškų)

III dalis

Struktūriniai klausimai

6–7 klausimai (50–60 taškų)

IV dalis

Struktūriniai klausimai -

vienas duomenų interpretavimo klausimas ir vienas klausimas iš praktikos darbo (10–20 taškų).

Iš viso taškų

Didžiausia taškų suma už atliktą užduotį – 100

Atsakymų lapas

Vertinami tik atsakymų lape pateikti sprendimai ir atsakymai.

16. Orientacinė egzamino trukmė – 3 val. Egzamino data, priemonės, kuriomis galima naudotis egzamino metu, atsakymų lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

VI. EGZAMINO VERTINIMAS

17. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzaminą laikiusių mokinių darbai koduojami ir vertinami taškais centralizuotai vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvieną darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima trečiasis – vyresnysis vertintojas.

18. Minimalią egzamino išlaikymo taškų ribą nustato ir tvirtina brandos egzaminų vertinimo komitetas. Mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą išlaikiusiais. Preliminari išlaikymo riba sudaro 40 proc. egzamino užduoties bendrojo kurso klausimų taškų sumos. Egzamine ji būtų 16 taškų.

___________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1490, 2020-10-02, paskelbta TAR 2020-10-02, i. k. 2020-20601

Biologijos brandos egzamino programos

1 priedas

BIOLOGIJOS BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI

1. Biologijos brandos egzamino (toliau – egzaminas) reikalavimai mokinių žinioms ir gebėjimams pateikiami pagal tas pačias veiklos sritis, kaip ir vidurinio ugdymo biologijos bendrojoje programoje. Veiklos sritys:

1.1. metodologiniai biologijos klausimai;

1.2. ląstelė – gyvybės pagrindas;

1.3. organizmų požymių paveldėjimas ir genų technologijos;

1.4. medžiagų apykaita ir pernaša;

1.5. žmogaus sveikata;

1.6. homeostazė ir organizmo valdymas;

1.7. evoliucija ir ekologija.

2. Metodologinių biologijos klausimų veiklos sritis egzamino užduotyje yra integruota ir vertinama remiantis kitų veiklos sričių turiniu.

3. Egzamino reikalavimai mokinių žinioms ir gebėjimams pateikti šio priedo 1 lentelėje, kurioje pagal atskiras veiklos sritis yra aprašyti tie pasiekimai, kuriuos galima patikrinti egzamino metu. Reikalavimai pagal bendrojo kurso programą, apima minimalius reikalavimus. Reikalavimuose pagal bendrojo kurso programą įrašyta tik tai, ką mokiniai privalo žinoti ir suprasti, gebėti geriau / daugiau, negu aprašyta minimaliuose reikalavimuose. Reikalavimai pagal išplėstinio kurso programą apima reikalavimus pagal bendrojo kurso programą. Reikalavimuose pagal išplėstinio kurso programą įrašyta tik tai, ką mokiniai privalo žinoti ir suprasti, gebėti geriau / daugiau, negu aprašyta minimaliuose reikalavimuose ir reikalavimuose pagal bendrojo kurso programą. Reikalavimai žinioms, jų supratimui ir gebėjimams, kuriuos mokiniai įgijo atlikdami tiriamuosius darbus pateikti atitinkamose veiklos srityse.

1 lentelė. Egzamino reikalavimai

MINIMALŪS REIKALAVIMAI	REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAMĄ	REIKALAVIMAI PAGAL IŠPLĖSTINIO KURSO PROGRAMĄ
I. METODOLOGINIAI BIOLOGIJOS KLAUSIMAI
1.1. Suprasti biologinio pobūdžio tekstus.	1.1. Suprasti ir analizuoti biologinio pobūdžio tekstus. Paaiškinti biologines temas raštu.	1.1. Suprasti, analizuoti ir vertinti biologinio pobūdžio tekstus.
1.2. Formuluoti hipotezes.	1.2. Formuluoti ir tikrinti hipotezes.
	1.3. Apdoroti gautus rezultatus. Apskaičiuoti procentus, vidurkius, santykius. Užrašyti gautus rezultatus ir pavaizduoti juos grafiškai.	1.3. Apibendrinti gautus rezultatus. Lyginti ir analizuoti duomenis.
		1.4. Schemiškai pavaizduoti piešiniu biologinius objektus ir reiškinius atskleidžiant turimą supratimą apie juos.
1.5. Daryti paprasčiausias išvadas.	1.5. Daryti duomenimis grįstas išvadas.	1.5. Daryti mokslo duomenimis ir faktais grįstas išvadas, argumentuoti sprendimus.
	1.6. Mokslinius atradimus vertinti socialiniu, ekonominiu ir aplinkosaugos aspektais.	1.6. Pateikiamais pavyzdžiais paaiškinti biologijos mokslo atradimų reikšmę visuomenės gyvenimui.
II. LĄSTELĖ – GYVYBĖS PAGRINDAS
2. Ląstelės cheminiai junginiai
2.1. Nurodyti angliavandenius kaip energetines (gliukozė), atsargines (krakmolas, glikogenas) ir statybines (celiuliozė) medžiagas.	2.1. Apibūdinti angliavandenius kaip energetines (gliukozė), atsargines (krakmolas, glikogenas) ir statybines (celiuliozė) medžiagas.	2.1. Apibūdinti angliavandenių įvairovę (monosacharidai, disacharidai ir polisacharidai) ir susieti su angliavandenių funkcijomis: energetine (gliukozė, sacharozė), kaupimo (krakmolas, glikogenas) ir statybine (celiuliozė).
2.2. Nurodyti baltymus kaip iš aminorūgščių sudarytas organines medžiagas. Nurodyti baltymo hemoglobino funkciją organizme – atlieka dujų pernašą.	2.2. Remiantis pavyzdžiais apibūdinti baltymų funkcijas organizme: hemoglobinas atlieka dujų pernašos funkciją, virškinimo fermentai katalizuoja maisto medžiagų skaidymo reakcijas.	2.2. Nurodyti baltymus kaip iš aminorūgščių sudarytas organines medžiagas, atpažinti peptidinį ryšį. Atpažinti baltymų struktūras (pirminę, antrinę, tretinę ir ketvirtinę). Remiantis pavyzdžiais apibūdinti baltymų funkcijas organizme: hemoglobinas atlieka dujų pernašos funkciją, virškinimo fermentai katalizuoja maisto medžiagų skaidymo reakcijas, antikūnai jungiasi su antigenais ir juos nukenksmina.
2.3. Nurodyti riebalus kaip energetines ir atsargines medžiagas.	2.3. Apibūdinti riebalus kaip energetines ir atsargines medžiagas. Susieti riebalų savybę netirpumą vandenyje su kaupimo funkcija.
		2.4. Aptarti cholesterolio reikšmę žmogui: cholesterolis yra biologinių membranų sudedamoji dalis, iš cholesterolio odoje susidaro vitaminas D, lytinėse liaukose – lytiniai hormonai, cholesterolio perteklius kaupiasi arterijose ir sukelia aterosklerozę.
2.5. Schemose (paveiksluose) atpažinti DNR ir RNR.	2.5. Apibūdinti DNR ir RNR sandarą (nukleotidų sandara ir įvairovė, polinukleotidinių grandinių skaičius).
2.6. Apibūdinti vandens reikšmę ląstelei.	2.6. Apibūdinti vandens reikšmę ląstelei ir susieti ją su ištirpusių medžiagų pernaša.	2.6. Apibūdinti vandens reikšmę ląstelei ir susieti ją su organizmo gyvybinėmis funkcijomis: ištirpusių medžiagų pernaša, fotosinteze, virškinimo reakcijomis, homeostaze (termoreguliacija).
3. Ląstelės sandara
3.1. Paveiksluose ir schemose atpažinti prokariotines ir eukariotines ląsteles.	3.1. Nurodyti pagrindinius prokariotinių ir eukariotinių ląstelių skirtumus (prokariotinėse ląstelėse nėra branduolio ir membraninių organelių).	3.1. Palyginti prokariotines ir eukariotines ląsteles (visos ląstelės turi plazminę membraną, citoplazmą, ribosomas) ir nurodyti pagrindinius jų skirtumus (prokariotinėse ląstelėse nėra branduolio ir membraninių organelių).
3.2. Paveiksluose ir schemose atpažinti eukariotinės ląstelės struktūras (branduolį, citoplazmą, plazminę membraną, ląstelės sienelę, mitochondrijas, ribosomas, chloroplastus, vakuoles) ir nusakyti jų funkcijas ląstelėje: branduolys – informacijos saugojimas, Vakuolėse saugomos tirpių medžiagų atsargos, turgorizuotos ląstelės suteikia žoliniams augalams ir lapams atramą.	3.2. Apibūdinti eukariotinės ląstelės struktūras (branduolį, citoplazmą, plazminę membraną, ląstelės sienelę, mitochondrijas, ribosomas, chloroplastus, vakuoles), atpažinti jas paveiksluose ir schemose ir apibūdinti jų funkcijas ląstelėje: branduolys – informacijos saugojimas, vakuolėse saugomos tirpių medžiagų atsargos, turgorizuotos ląstelės suteikia žoliniams augalams ir lapams atramą.	3.2. Apibūdinti eukariotinės ląstelės struktūras (branduolį, citoplazmą, plazminę membraną, ląstelės sienelę, mitochondrijas, ribosomas, chloroplastus, endoplazminį tinklą, Goldžio kompleksą, lizosomas, vakuoles), atpažinti jas paveiksluose ir schemose, apibūdinti jų funkcijas ląstelėje: branduolys – informacijos saugojimas; endoplazminis tinklas – susintetintų baltymų pakavimas į pūsleles ir pernaša; Goldžio komplekse susidaro virškinimo fermentai ir lizosomos; lizosomos dalyvauja viduląsteliniame virškinime; vakuolėse saugomos tirpių medžiagų atsargos, turgorizuotos ląstelės suteikia žoliniams augalams ir lapams atramą.
		3.3. Palyginti augalų, gyvūnų ir grybų ląsteles, apibūdinant jų panašumus ir skirtumus (augalų ląstelės turi celiuliozines, grybų ląstelės – chitinines sieneles, o gyvūnų ląstelės sienelės neturi. Tik augalų ląstelėse yra chloroplastų).
		3.4. Amebos pavyzdžiu apibūdinti vienaląsčio organizmo prisitaikymą vykdyti gyvybines funkcijas –virškinimą ir dauginimąsi.
3.5. Paveiksluose ir schemose atpažinti audinius: augalų – vandens ir rėtinius indus, gyvūnų – kraujo, epitelinį, nervinį.	3.5. Paveiksluose ir schemose atpažinti audinius: augalų – vandens ir rėtinius indus, statinį mezofilį, gyvūnų – kraujo, epitelinį, nervinį ir susieti šiuos audinius sudarančių ląstelių sandarą su audinių funkcijomis.
		3.6. Remiantis duota informacija apie šviesinio ir elektroninio mikroskopų didinimą ir skiriamąją gebą ir nuotraukomis, palyginti šiais mikroskopais matomas ląstelių struktūras ir jų dydžius.
	3.7. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus burnos epitelio, svogūno epidermio, elodėjos lapų ląstelių tyrimus šviesiniu mikroskopu, paveiksluose ir schemose atpažinti ir įvardyti šias ląsteles ir audinius bei ląstelių struktūras.	3.7. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus burnos epitelio, svogūno epidermio, elodėjos lapo ląstelių tyrimus šviesiniu mikroskopu ir duota informacija apie šviesinio ir elektroninio mikroskopų didinimą bei jais matomų ląstelių nuotraukomis su nurodytu masteliu, palyginti ląstelių struktūras ir jų dydžius.
4. Plazminė membrana ir pernaša
4.1. Paveiksluose atpažinti ląstelių plazminę membraną.	4.1. Paveiksluose atpažinti ląstelių plazminę membraną ir ją sudarančius fosfolipidus.	4.1. Paveiksluose atpažinti ir pavaizduoti piešiniu ląstelių plazminę membraną ir ją sudarančius fosfolipidus ir baltymus.
		4.2. Apibūdinti plazminę membraną sudarančių fosfolipidų bei membranos baltymų savybes ir susieti jas su medžiagų pernaša: per fosfolipidus pereina mažos, hidrofobinės, krūvio neturinčios dalelės, o hidrofiliniai baltymų kanalai praleidžia jonus ir hidrofilines medžiagas.
4.3. Remiantis pavyzdžiais apibūdinti osmoso (vandens įsiurbimas šaknimis) ir difuzijos (dujų apykaita) reikšmę organizmui.	4.3. Remiantis pavyzdžiais paaiškinti osmoso (vandens įsiurbimas šaknimis) ir difuzijos (dujų apykaita) bei nurodyti egzocitozės (fermentų išskyrimas) ir endocitozės (bakterijų įtraukimas į fagocitą) reikšmę organizmui.	4.3. Organizme vykstančius procesus susieti su pernašomis vykstančiomis per ląstelės plazminę membraną: osmosu, difuzija, egzocitoze, endocitoze ir aktyviąja pernaša.
	4.4. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus osmoso tyrimą, paaiškinti, kaip vandens ir jame ištirpusių medžiagų pernaša per plazminę membraną priklauso nuo koncentracijų ląstelėje ir jos aplinkoje skirtumo.	4.4. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus plazmolizės tyrimą, paaiškinti osmoso reiškinį.
5. Fermentai
	5.1. Nurodyti fermentus kaip biologinius katalizatorius.	5.1. Apibūdinti fermentus kaip biologinius katalizatorius, sumažinančius reakcijoms pradėti reikalingos energijos kiekį.
	5.2. Remiantis žmogaus virškinimo fermentais (amilaze, pepsinu ir lipaze), apibūdinti fermentų vaidmenį organizme vykstančiose cheminėse reakcijose.	5.2. Remiantis žmogaus virškinimo fermentais (amilaze, pepsinu ir lipaze), apibūdinti fermentų veikimo specifiką.
		5.3. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus fermentų aktyvumo tyrimą, paaiškinti, kaip fermento aktyvumas priklauso nuo temperatūros, pH ir substrato koncentracijos. Susieti fermento aktyvumo sumažėjimą su denatūracija – baltymo molekulės erdvinės struktūros pakitimais.
6. Energijos virsmai ląstelėje ir organizme (kvėpavimas ir fotosintezė)
6.1. Apibūdinti energijos būtinumą organizmui.	6.1. Nurodyti ATP kaip universalų energijos nešiklį. Susieti energijos naudojimą organizme su raumenų darbu.	6.1. Apibūdinti ATP kaip universalų energijos nešiklį ir susieti ATP gamybą ląstelėje su jos naudojimu organizme.
	6.2. Apibūdinti viduląstelinį kvėpavimą kaip kontroliuojamą procesą, kurio metu oksiduojant gliukozę išsiskiria energija, reikalinga ląstelės gyvybinei veiklai.
		6.3. Apibūdinti ląstelių citoplazmoje vykstančią glikolizę, susieti ją su mitochondrijose vykstančiais kvėpavimo etapais: Krebso ciklu ir elektronų pernašos grandine, nurodyti jų reikšmę ATP sintezei.
6.4. Nurodyti anaerobinį kvėpavimą kaip kvėpavimą be deguonies.	6.4. Remiantis supratimu apie mielių alkoholinį rūgimą, apibūdinti anaerobinį kvėpavimą kaip kvėpavimą be deguonies ir susieti šį energijos gavimo būdą su organizmų prisitaikymu apsirūpinti energija trūkstant deguonies.	6.4. Remiantis supratimu apie mielių alkoholinį rūgimą ir pieno rūgšties susidarymu raumenyse, apibūdinti anaerobinį kvėpavimą kaip kvėpavimą be deguonies ir susieti šį energijos gavimo būdą su organizmų prisitaikymu apsirūpinti energija trūkstant deguonies. Palyginti aerobinį ir anaerobinį kvėpavimą.
		6.5. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus mielių fermentacijos tyrimą, paaiškinti temperatūros įtaką reakcijos greičiui.
6.6. Nurodyti mitochondrijos funkciją.		6.6. Apibūdinti mitochondrijos sandarą ir susieti jos dydį ir vidinės membranos paviršiaus plotą su mitochondrijoje vykstančiais procesais.
6.7. Nurodyti fotosintezę kaip augalų ląstelėse vykstantį procesą, kurio metu šviesos energija naudojama organinėms molekulėms sintetinti.	6.7. Apibūdinti fotosintezę kaip augalų ląstelėse vykstantį procesą, kurio metu šviesos energija naudojama organinėms molekulėms sintetinti.	6.7. Susieti organinių molekulių naudojimą su augalo augimu ir didesnio derliaus gavimu: naujų ląstelių susidarymu (statybinė medžiaga – celiuliozė), viduląsteliniu kvėpavimu (energetinė medžiaga – gliukozė) ir medžiagų kaupimu (atsarginė medžiaga – krakmolas).
		6.8. Apibūdinti, kaip chloroplastas yra prisitaikęs vykdyti fotosintezę: tilakoiduose esantis chlorofilas sugeria šviesos energiją, panaudojamą organinių medžiagų sintezei.
		6.9. Susieti nuo šviesos priklausančias ir nuo šviesos nepriklausančias fotosintezės reakcijas, nurodant reakcijos vietą, šviesos, CO₂ ir vandens naudojimą bei deguonies ir organinių medžiagų susidarymą.
		6.10. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus fotosintezės tyrimą, paaiškinti fotosintezės reakcijos greičio priklausomybę nuo šviesos intensyvumo.
6.11. Nurodyti fotosintezės reikšmę.	6.11. Apibūdinti fotosintezės reikšmę, susiejant šį procesą augaluose su gliukozės ir deguonies naudojimu kitų organizmų ląstelėse.
III. ORGANIZMŲ POŽYMIŲ PAVELDĖJIMAS IR GENŲ TECHNOLOGIJOS
7. Geno veikimas ir genomas
7.1. Nurodyti DNR kaip chromosomų sudedamąją dalį ir genetinės informacijos nešėją.	7.1. Apibūdinti DNR kaip chromosomų sudedamąją dalį ir genetinės informacijos nešėją.
7.2. Nurodyti geną kaip genetinės informacijos vienetą	7.2. Apibūdinti geną kaip genetinės informacijos vienetą ir kaip vienetą, kuriame užkoduota informacija apie baltymų sintezę.	7.2. Apibūdinti geną kaip genetinės informacijos vienetą ir kaip DNR atkarpą, kurioje yra informacijos reikalingos atitinkamam baltymui sintetinti. Apibūdinti genetinį kodą ir paaiškinti jo universalumą.
7.3. Nurodyti, kad vykstant baltymų sintezei yra perduodama informacija.	7.3. Nurodyti, kaip perduodama informacija vykstant baltymų sintezei.	7.3. Apibūdinti, kaip perduodama informacija vykstant baltymų sintezei. Nurodyti geno ir polipeptidinės grandinės ryšį. Paaiškinti polipeptidinės grandinės susidarymą.
		7.4. Apibūdinti genų ir chromosomų mutacijas ir jų atsiradimo priežastis.
		7.5. Apibūdinti genomą kaip genų rinkinio visumą, būdingą visai biologinei rūšiai.
8. Ląstelės ciklas ir naujų ląstelių susidarymas
8.1. Nurodyti mitozę kaip ląstelės ciklo etapą.	8.1. Apibūdinti ląstelės ciklą kaip procesą, kurio metu susidaro vienodą genetinę informaciją turinčios ląstelės.
	8.2. Apibūdinti ląstelės ciklo etapą – interfazę kaip DNR replikaciją.	8.2. Paveiksluose ir schemose atpažinti ir pavaizduoti komplementarumą, apibūdinti jo reikšmę replikacijai.
	8.3. Piešiniuose ir schemose atpažinti mitozės fazes.	8.3. Apibūdinti, kaip genetinė informacija (seserinės chromatidės) po replikacijos tolygiai pasiskirsto į naujas ląsteles.
		8.4. Susieti ląstelių dalijimąsi su daugialąsčių organizmų augimu, audinių atsinaujinimu, nelytiniu dauginimusi.
8.5. Nurodyti, kur susidaro žmogaus gametos.		8.5. Palyginti vyriškąsias ir moteriškąsias lytines ląsteles: haploidinis chromosomų skaičius, ląstelių dydis, spermatozoidų prisitaikymas judėti ir prasiskverbti į kiaušialąstę, kiaušialąstės prisitaikymas apvaisinti tik vieną spermatozoidą.
	8.6. Susieti lytinių ląstelių susidarymą su mejoze.
		8.7. Apibūdinti I ir II mejozės etapus, kurių metu susidaro haploidinį chromosomų skaičių turinčios ląstelės.
	8.8. Nurodyti atsitiktinį lytinių ląstelių susiliejimą kaip kombinacinio kintamumo priežastį.	8.8. Susieti lytinių ląstelių susidarymą (atsitiktinis lytinių chromosomų porų išsiskyrimas ir krosingoveris) ir apvaisinimą su tos pačios rūšies organizmų genetinės įvairovės atsiradimu.
		8.9. Apibūdinti lytinio dauginimosi ir mutacijų reikšmę evoliucijai bei selekcijai.
9. Organizmų požymių paveldėjimas ir kintamumas
9.1. Apibrėžti genotipą ir fenotipą.	9.1. Apibūdinti genų ir chromosomų vaidmenį susidarant homozigotiniams ir heterozigotiniams organizmams ir susieti su požymių paveldėjimu.
		9.2. Paaiškinti alelių sąveiką per nevisišką dominavimą.
9.3. Spręsti genetikos uždavinius susijusius su monohibridiniu kryžminimu.	9.3. Nagrinėti genetiniais simboliais pavaizduotas kryžminimo schemas, spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, su lytimi sukibusių požymių ir kraujo grupių paveldėjimo.	9.3. Nagrinėti genetiniais simboliais pavaizduotas kryžminimo schemas, spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių ir kraujo grupių paveldėjimo.
		9.4. Analizuoti ir sudaryti genealoginio medžio schemas.
10. Organizmų dauginimasis
10.1. Pateiktoje informacijoje atpažinti augalų nelytinį dauginimąsi ir pateikti pavyzdžių.	10.1. Susieti augalų vegetatyvinį dauginimąsi su požymių pastovumu ir dauginimąsi sėklomis su požymių kintamumu.
		10.2. Apibūdinti apdulkinimo ir apvaisinimo reikšmę augalų įvairovės atsiradimui, susieti sėklų platinimo būdus su augalų išplitimu. Apibūdinti žiedą kaip augalų dauginimosi organą (kuokeliai ir piestelės), kuriame bręsta vyriškosios ir moteriškosios lytinės ląstelės ir formuojasi vaisius.
10.3. Nurodyti pagrindines sėklų dygimo sąlygas: deguonis, drėgmė, temperatūra.	10.3. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus sėklų dygimo tyrimą ir tyrimo rezultatais, paaiškinti, kaip sėklų dygimas priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros.
		10.4. Palyginti vidinį ir išorinį gyvūnų apvaisinimą, tiesioginį ir netiesioginį poembrioninį vystymąsi.
		10.5. Apibūdinti žmogaus gemalo vystymąsi iki implantacijos (zigotos dalijimasis mitozės būdu ir gemalo įsitvirtinimas gimdoje).
	10.6. Apibūdinti žmogaus placentos vaidmenį vaisiaus vystymuisi ir remiantis duota informacija apie motinos mitybą, žalingus įpročius (rūkymą ir alkoholio vartojimą) įvertinti jų poveikį vaisiaus vystymuisi.
	10.7. Apibūdinti testosterono ir estrogeno vaidmenį mergaičių ir berniukų brendimui bei vyriškųjų ir moteriškųjų lytinių ląstelių susidarymui.	10.7. Remiantis duota informacija apie moters organizme mėnesinių ciklo metu vykstančius pokyčius apibūdinti kiaušialąstės brendimą ir organizmo pasirengimą apvaisinimui.
11. Genų technologijos
	11.1. Dauno sindromo pavyzdžiu paaiškinti, kaip žmogaus gemalo genetiniais tyrimais diagnozuojami genetiniai sutrikimai iki gimimo.	11.1. Apibūdinti žmogaus genomo tyrimą kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą ir pateikti pavyzdžių, parodančių jo reikšmę diagnozuojant ar gydant genetines ligas.
		11.2. Nurodyti rekombinantinės DNR svarbą genų technologijoms.
		11.3. Remiantis duota informacija apie genų inžinerijos pasiekimus, įvertinti galimą genetiškai modifikuotų (transgeninių) organizmų poveikį aplinkai.
IV. MEDŽIAGŲ APYKAITA IR PERNAŠA
12. Dujų apykaita vandenyje ir sausumoje
	12.1. Apibūdinti vienaląsčių ir žuvų prisitaikymus (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, plonas ir drėgnas paviršius) vykdyti dujų apykaitą vandenyje.
		12.2. Paaiškinti, kaip varlių kvėpavimo sistema užtikrina tinkamą dujų apykaitą vandenyje ir pereinant gyventi į sausumą.
		12.3. Paaiškinti, kaip vabzdžių kvėpavimo sistema užtikrina tinkamą dujų apykaitą sausumoje.
12.4. Nurodyti žmogaus kvėpavimo organus: trachėją, bronchus, plaučius.	12.4. Remiantis žmogaus kvėpavimo organų (trachėja, bronchai, plaučiai) sandara paaiškinti, kaip oras patenka į žmogaus plaučius ir kaip iš jų pasišalina.
12.5. Susieti alveolių sandarą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, plonas ir drėgnas paviršius) su plaučiuose vykstančia dujų difuzija.
	12.6. Apibūdinti, kaip žmogaus kvėpavimo organai dėl virpamojo epitelio yra prisitaikę apsaugoti plaučius nuo pažeidimų ir infekcijų.
13. Medžiagų pernaša augaluose
13.1. Nurodyti, kaip augalų lapai prisitaikę padidinti fotosintezės efektyvumą (paviršiaus plotas, išsidėstymas erdvėje).	13.1. Paaiškinti, kaip augalų lapai prisitaikę padidinti fotosintezės efektyvumą (forma, paviršiaus plotas ir išsidėstymas erdvėje).
		13.2. Apibūdinti augalo žiotelių išsidėstymą dengiamajame lapo audinyje. Paaiškinti dujų apykaitos procesą lape.
	13.3. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus vandens ir jame ištirpusių medžiagų judėjimo augalo stiebu tyrimą ir šio tyrimo duomenimis, paaiškinti apytakos audinių išsidėstymą stiebe ir medžiagų judėjimo kryptis augale. Paaiškinti, kaip žinios ir supratimas apie augalo apytakos audinius yra panaudojamos sodininkystėje: skiepijant ir apsaugant sodinukų stiebus nuo nugraužimo.
		13.4. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus vandens garinimo pro lapus tyrimą ir šio tyrimo rezultatais, paaiškinti lapo paviršiaus ploto ir aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar drėgmės), įtaką vandens pernašai augaluose.
14. Žmogaus kraujotaka
14.1. Schemose atpažinti kraujo apytakos ratus ir nurodyti arterinio ir veninio kraujo tekėjimo kryptį.	14.1. Apibūdinti širdies ir didžiojo bei mažojo kraujo apytakos ratų funkcijas. Schemose atpažinti kraujo apytakos ratus ir nurodyti arterinio ir veninio kraujo tekėjimo kryptį.	14.1. Susieti širdies sandarą (prieširdžiai, skilveliai, vožtuvai ir sienelės storis) su atliekama funkcija.
		14.2. Susieti kraujagyslių sandarą su jų atliekamomis funkcijomis.
	14.3. Remiantis duotais duomenimis, nustatyti padidėjusio kraujospūdžio priežastis (nutukimas, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, amžius) ir apibūdinti, kaip sveikas gyvenimo būdas padeda išvengti padidėjusio kraujospūdžio.
14.4. Paveiksluose atpažinti kraujo ląsteles.	14.4. Apibūdinti kraujo sandarą ir paveiksluose atpažinti kraujo ląsteles.	14.4. Paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai: sumažėjęs hemoglobino kiekis, padidėjęs leukocitų skaičius ir sumažėjęs trombocitų skaičius – gali turėti įtakos organizmui. Deguonies pernašą susieti su eritrocitų sandara ir juose esančiu hemoglobinu, leukocitus – su imunitetu, trombocitus – su kraujo krešėjimu.
		14.5. Apibūdinti žmogaus organizmo vidinę terpę kaip sistemą, kurioje kraujas, limfa ir audinių skystis dalyvauja medžiagų pernašoje.
		14.6. Apibūdinti A, B, O sistemos ir Rh kraujo grupes ir turėti argumentuotą nuomonę apie kraujo donorystę.
15. Virškinimo reikšmė žmogaus organizmui
15.1. Apibūdinti žmogaus virškinimą kaip procesą, kurio metu dėl fermentų poveikio maisto medžiagos yra skaidomos ir įsiurbiamos.		15.1. Susieti plonosios žarnos sandarą su maisto medžiagų įsiurbimu.
		15.2. Apibūdinti liaukinio epitelio atliekamas funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų (kepenų ir kasos) veikla.
15.3. Paveiksluose ir schemose atpažinti virškinamojo trakto vietas, kuriose skaidomi baltymai, riebalai ir angliavandeniai.	15.3. Susieti virškinimą su fermentų veikla ir nurodyti maisto medžiagų skaidymo produktus.
15.4. Nurodyti virškinimo reikšmę organizmui.		15.4. Paaiškinti virškinimo reikšmę organizmui.
V. ŽMOGAUS SVEIKATA
16. Sveikata ir sveika gyvensena
		16.1. Remiantis duota informacija analizuoti užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų paplitimą ir apibūdinti jų atsiradimo priežastis.
17. Maistinių medžiagų ir energijos poreikis
	17.1. Remiantis žiniomis ir supratimu apie organines ir neorganines medžiagas, apibūdinti tinkamą žmogaus mitybą: maisto medžiagų ir energijos kiekį. Energijos poreikius susieti su maiste esančiais angliavandeniais ir riebalais, augimo ir atsinaujinimo procesus su baltymais ir aminorūgštimis, reguliavimą – su vitaminais A, C, D. Remiantis duota informacija apie neorganines medžiagas, apibūdinti jų reikšmę žmogaus organizmui.	17.1. Remiantis supratimu apie organines medžiagas aptarti aminorūgščių, riebalų rūgščių (augalų ir gyvūnų) bei vitaminų (B_12,C, D ir E) reikšmę mitybai.
	17.2. Remiantis duota informacija apie maisto produktų sudėtį, kritiškai vertinti žmogui reikalingų maisto medžiagų šaltinius.	17.2. Remiantis duota informacija apie maisto produktų sudėtį ir cheminių elementų (Fe, Ca, P, J, K ir Na) reikšmę žmogaus organizmui, kritiškai vertinti žmogui reikalingų maisto medžiagų šaltinius.
		17.3. Remiantis duota informacija apie maisto priedus, žymimus raide E, kritiškai vertinti jų poveikį sveikatai.
	17.4. Nurodyti 2–3 virškinimo sistemos ligas bei jų priežastis ir pateikti siūlymų, kaip šių ligų išvengti.
18. Sveikos gyvensenos poveikis žmogaus organizmo gyvybinėms sistemoms
18.1. Paaiškinti taisyklingos laikysenos ir aktyvaus gyvenimo būdo reikšmę žmogaus sveikatai.	18.1. Remiantis supratimu apie atramos ir judėjimo sistemą, paaiškinti taisyklingos laikysenos ir aktyvaus gyvenimo būdo reikšmę žmogaus sveikatai.
	18.2. Remiantis pateikta informacija, gauta tiriant plaučių tūrį, apibūdinti reguliarios mankštos poveikį kvėpavimo sistemos veiklai.	18.2. Remiantis supratimu apie dujų apykaitą tarp alveolių ir kraujo, tarp kraujo ir organizmo audinių ląstelių, apibūdinti fizinio aktyvumo įtaką sveikatai.
18.3. Nurodyti pulso dažnio priklausomybę nuo fizinio krūvio.	18.3. Remiantis pulso matavimo duomenimis, apibūdinti pulso dažnio priklausomybę nuo fizinio krūvio.
	18.4. Remiantis žiniomis apie kvėpavimo takų ir kraujotakos sistemos sandarą, apibūdinti rūkymo sukeliamus pavojus (lėtinis bronchitas, plaučių vėžys, širdies infarktas).	18.4. Remiantis supratimu apie širdies sandarą ir širdies darbo ciklą, paaiškinti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą.
19. Apsauga nuo žalingo mikroorganizmų poveikio
19.1. Nurodyti, kad baltosios kraujo ląstelės prisitaikiusios ginti organizmą nuo ligas sukeliančių organizmų.	19.1. Susieti baltųjų kraujo ląstelių prisitaikymus ginti organizmą nuo ligas sukeliančių organizmų su natūralia organizmo gynyba.	19.1. Apibūdinti, kaip žmogaus oda, kvėpavimo takų gleivinė, kraujas, skrandžio rūgštis apsaugo nuo žalingo mikroorganizmų poveikio.
		19.2. Apibūdinti bakterijų dauginimuisi įtakos turinčius veiksnius (temperatūra ir maisto kiekis). Nagrinėjant duotus pavyzdžius, paaiškinti mikroorganizmų panaudojimą biotechnologijose.
		19.3. Nagrinėti viruso sandarą ir ŽIV pavyzdžiu paaiškinti virusų dauginimąsi ir plitimą.
	19.4. Remiantis supratimu apie antigenus ir antikūnus, apibūdinti skiepų paskirtį.	19.4. Susieti antikūno ir antigeno sąveiką su imuniteto susidarymu.
	19.5. Nurodyti antibiotikus kaip mikroorganizmų gaminamas chemines medžiagas, kurių maža koncentracija gali sunaikinti ligos sukėlėjus.	19.5. Remiantis duota informacija, paaiškinti antibiotikų veikimo principą ir organizmų atsparumo antibiotikams atsiradimą.
VI. HOMEOSTAZĖ IR ORGANIZMO VALDYMAS
20. Homeostazės svarba
		20.1. Remiantis žmogaus pavyzdžiu, paaiškinti, kodėl aktyvios fizinės veiklos metu organizme išsiskiria daugiau šilumos ir kaip tuo metu palaikoma pastovi kūno temperatūra. Apibūdinti pagumburio ir odos vaidmenį termoreguliacijai.
20.2. Nurodyti, kad insulinas ir gliukagonas reguliuoja gliukozės koncentraciją kraujyje.	20.2. Apibūdinti, kaip veikiant insulinui ir gliukagonui reguliuojama gliukozės koncentracija kraujyje. Susieti gliukozės koncentracijos reguliavimą kraujyje su kasos ir kepenų veikla bei kraujotaka.
	20.3. Naudojantis cukraligės pavyzdžiu, paaiškinti šio sutrikimo priežastis ir pasekmes organizmui (regėjimui ir širdies veiklai).
21. Medžiagų šalinimas ir osmoreguliacija
21.1. Apibūdinti inkstą kaip organą, dėl kurio poveikio iš organizmo yra šalinami šalutiniai produktai, susidarę ląstelėse vykstant medžiagų apykaitai.		21.1. Apibūdinti inkstą kaip iš daugybės nefronų sudarytą organą kuriame susidaro šlapimas ir reguliuojama vandens ir druskų pusiausvyra organizme.
		21.2. Naudojantis paveikslais ar schemomis, paaiškinti šlapimo susidarymą.
		21.3. Naudojantis pateiktais duomenimis apie šlapimo sudėtį, paaiškinti, kaip šlapimo sudėties pokyčiai: gliukozės, baltymų ir kraujo ląstelių atsiradimas šlapime, gali būti naudojami sutrikimams diagnozuoti.
	21.4. Susieti inkstų veiklą su vandens ir druskų pusiausvyros organizme palaikymu.
		21.5. Dykumos ir vandens žinduolio pavyzdžiu paaiškinti, kaip skirtingoje aplinkoje gyvenantys gyvūnai yra prisitaikę reguliuoti vandens ir druskų pusiausvyrą organizme.
22. Nervų sistemos valdymas
22.1. Nurodyti neuroną kaip nervinio audinio ląstelę ir jo vaidmenį perduodant nervinį signalą.	22.1. Apibūdinti neuroną kaip nervų sistemos funkcinį vienetą. Susieti neurono sandarą su jo atliekama funkcija – nervinio impulso perdavimu.	22.1. Apibūdinti reflekso lanką. Skirti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus.
22.2. Nurodyti narkotinių medžiagų poveikį žmogaus nervų sistemai.		22.2. Paaiškinti sinapsės sandarą ir nervinio signalo perdavimą sinapsėje.
	22.3. Skirti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus.
		22.4. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus reflekso laiko tyrimą, apibūdinti nugaros smegenų vaidmenį nevalingų refleksų susidarymui.
22.5. Nurodyti nervų sistemą, sudarytą iš centrinės nervų sistemos (galvos ir nugaros smegenys), ir periferinę nervų sistemą, sudarytą iš nervų.	22.5. Naudojantis paveikslais ir schemomis, nurodyti, kad pailgosios smegenys dalyvauja susidarant kvėpavimo refleksams, tarpinės smegenys – homeostazėje ir smegenėlės – koordinuojant tikslius kūno judesius.	22.5. Naudojantis paveikslais ir schemomis, apibūdinti, kaip centrinės nervų sistemos dalys dalyvauja: pailgosios smegenys – susidarant kvėpavimo refleksams, tarpinės smegenys – homeostazėje ir smegenėlės – koordinuojant tikslius kūno judesius.
	22.6. Apibūdinti didžiuosius pusrutulius kaip centrinės nervų sistemos dalį, atsakingą už sąmoningą žmogaus veiklą.
	22.7. Apibūdinti periferinę nervų sistemą kaip nervų sistemos dalį, sudarytą iš nervų.	22.7. Paaiškinti nervo sandarą ir, naudojantis paveikslais ir schemomis, susieti ją su periferinės nervų sistemos funkcija perduoti nervinius impulsus iš centrinės nervų sistemos į organus ir atgal.
	22.8. Nurodyti žmogaus organizmo vidaus sekrecijos liaukas (antinksčius, kasą, lytines liaukas) ir jų funkcijas. Nurodyti insulino, adrenalino ir lytinių hormonų reikšmę organizmui.	22.8. Nurodyti žmogaus organizmo vidaus sekrecijos liaukas (hipofizę, skydliaukę, antinksčius, kasą, lytines liaukas) ir jų funkcijas. Paaiškinti, kuo skiriasi nervinis ir humoralinis reguliavimas (reakcijos greičiu, veikimo trukme).
VII. EVOLIUCIJA IR EKOLOGIJA
23. Paveldimas kintamumas ir evoliucijos procesas
23.1. Nurodyti, kad Č. Darvinas pirmasis pasiūlė rūšių atsiradimo vykstant gamtinei atrankai idėją.	23.1. Apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą.
	23.2. Susieti paveldimąjį kintamumą (naujų alelinių genų derinių susidarymą ir mutacijas) su gamtine atranka, kai organizmai, įgiję naujų požymių, padedančių geriau prisitaikyti prie aplinkos, turi daugiau galimybių patys išlikti ir palieka prisitaikiusius palikuonis.	23.2. Susieti paveldimąjį kintamumą – naujų genų kombinacijų susidarymą ir mutacijas – su organizmų genetine įvairove.
	23.3. Nagrinėjant pavyzdžius (pvz.: bakterijų atsparumo antibiotikams, augalų atsparumo herbicidams atsiradimą), susieti organizmų prisitaikymą su kryptingąja atranka.	23.3. Susieti gamtinės atrankos formas: stabilizuojančioji (stabilizuojamoji), kryptingoji (kreipiančioji) ir išskiriančioji (skaldančioji) su naujų rūšių susidarymu.
		23.4. Paaiškinti, kaip naujos rūšys atsiranda dėl populiaciją padalijusių fizinių barjerų ir dėl atsiradusios biologinės izoliacijos.
	23.5. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus tyrimą medžio lapų ilgio variacinei kreivei nubraižyti ir gautais rezultatais apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip atsaką į pasikeitusias aplinkos sąlygas.
24. Evoliucijos rezultatas – naujų rūšių atsiradimas
24.1. Apibūdinti rūšį kaip visumą individų, kurie gali gyventi tam tikromis aplinkos sąlygomis (rūšies ekologinėje nišoje), kryžmintis tarpusavyje ir palikti vaisingų palikuonių.
		24.2. Apibūdinti, kad skirtingos rūšys, išsivysčiusios iš to paties protėvio, turi bendrus genus ir panašią sandarą.
	24.3. Remiantis duota informacija apie stuburinio gyvūno kilmę, apibūdinti, kaip paleontologiniai duomenys įrodo evoliucijos procesą.	24.3. Remiantis duota informacija apie stuburinio gyvūno kilmę, apibūdinti, kaip paleontologiniai, lyginamosios anatomijos ir embriologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą.
25. Organizmų sistematika ir bioįvairovė
		25.1. Apibūdinti ląstelinę sandarą kaip vieną iš požymių, pagal kurį organizmai skirstomi į karalystes.
		25.2. Apibūdinti organizmų klasifikavimą kaip hierarchinės organizmų grupių klasifikacinės sistemos sudarymą (hierarchija, kai organizmų grupės išrikiuojamos skirtingomis pakopomis arba rangais: karalystė, tipas arba skyrius, klasė, būrys arba eilė, šeima, gentis ir rūšis).
25.3. Nurodyti po 1–2 karalysčių (monerų, protistų, grybų, augalų ir gyvūnų) atstovus ir pateikti po vieną šioms karalystėms būdingą požymį.	25.3. Apibūdinti karalysčių (monerų, protistų, grybų, augalų ir gyvūnų) požymius (ląstelinė sandara, mitybos būdas, judrumas, sandaros sudėtingumo lygis: ląstelės, audiniai, organai ir organų sistemos) ir naudojantis duota informacija apie organizmą priskirti jį atitinkamai karalystei.	25.3. Apibūdinti organizmų sistematiką kaip jų grupavimą pagal evoliucinius ryšius ir kaip biologinės įvairovės pažinimo priemonę.
25.4. Nurodyti virusų, bakterijų, protistų ir grybų reikšmę gamtai ir žmogui.	25.4. Apibūdinti virusų, bakterijų, protistų ir grybų reikšmę gamtai ir žmogui.	25.4. Apibūdinti protistus kaip eukariotinius vienaląsčius ar kolonijinius organizmus ir jų prisitaikymą judėti, maitintis ir daugintis.
	25.5. Susieti šių bestuburių gyvūnų: hidros (duobagyvių tipas) ir kaspinuočio (plokščiųjų kirmėlių tipas), askaridės (apvaliųjų kirmėlių tipas), slieko (žieduotųjų kirmėlių tipas), vėžiagyvių: vėžio ir dafnijos; voragyvių: voro ir erkės; vabzdžių: dusios, grambuolio, bitės, skruzdėlės, drugio ir uodo (nariuotakojų tipas) – mitybą su reikšme gamtai ir žmogui ir pateikti pavyzdžių.	25.5. Apibūdinti šių bestuburių gyvūnų, judėjimą, vystymąsi ir kūno dangą: hidros (duobagyvių tipas), planarijos ir kaspinuočio (plokščiųjų kirmėlių tipas), askaridės (apvaliųjų kirmėlių tipas), slieko ir dėlės (žieduotųjų kirmėlių tipas), vėžiagyvių: vėžio ir dafnijos; voragyvių: voro ir erkės; vabzdžių: žiogo, dusios, grambuolio, bitės, skruzdėlės, drugio ir uodo (nariuotakojų tipas). Susieti šiuos požymius su organizmų prisitaikymu gyventi tam tikroje aplinkoje.
	25.6. Pateikiant pavyzdžius apibūdinti stuburinių gyvūnų (kaulinių žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių) reikšmę gamtai ir žmogui.	25.6. Apibūdinti chordinių tipo, stuburinių klasių gyvūnų: kaulinių žuvų – prisitaikymą gyventi tik vandenyje, varliagyvių – pereinant gyventi į sausumą, roplių, paukščių ir žinduolių – sausumoje (judėjimo būdas, apvaisinimas ir vystymasis, kvėpavimas ir kūno danga).
25.7. Pateikiant po 1–2 augalų ir stuburinių gyvūnų pavyzdžius nurodyti jų reikšmę gamtai ir žmogui.	25.7. Pateikiant pavyzdžius apibūdinti augalų reikšmę gamtai ir žmogui.	25.7. Palyginti samanų, paparčių ir žiedinių augalų sandarą (apytakiniai audiniai ir vegetatyviniai organai) bei dauginimosi būdus: lytinį – sporomis (samanos, paparčiai), sėklomis (žiediniai augalai) ir vegetatyvinį (šaknimis, stiebais ir lapais).
26. Biologinės įvairovės svarba ekosistemoms
	26.1. Apibūdinti bendriją kaip tam tikroje buveinėje gyvenančių organizmų visumą.
26.2. Nurodyti, kad ekosistemose įvairias rūšis sieja mitybos tinklas ir kiekviena rūšis dažniausiai priklauso nuo daugelio kitų.	26.2. Paaiškinti, kad ekosistemose įvairias rūšis sieja mitybos tinklas ir kiekviena rūšis dažniausiai priklauso nuo daugelio kitų.
26.3. Sudaryti mitybos tinklą iš 4–5 organizmų.	26.3. Naudojantis duota informacija, sudaryti mitybos tinklą ne mažiau kaip iš 8 organizmų.
		26.4. Remiantis pavyzdžiais (ežero pelkėjimas, kopų apaugimas), apibūdinti daugiametę bendrijų kaitą.
27. Organizmų mitybos būdai ir lygmenys
27.1. Apibūdinti gyvosios gamtos funkcines karalijas: gamintojus, gyvaėdžius ir skaidytojus.	27.1. Apibūdinti gyvosios gamtos funkcines karalijas ir paaiškinti, kaip šių karalijų atstovai yra tarpusavyje susiję ekosistemose.
		27.2. Apibūdinti saprofitinį mitybos būdą, būdingą grybams ir bakterijoms. Susieti šį mitybos būdą su organizmų (grybų ir bakterijų) ląsteline sandara.
		27.3. Apibūdinti parazitinį mitybos būdą, būdingą grybams ir gyvūnams. Susieti šį mitybos būdą su organizmų (tam tikrų grybų ir gyvūnų) ląsteline sandara.
		27.4. Remiantis pavyzdžiais, apibūdinti mutualizmą.
28. Medžiagų ir energijos srautai ekosistemoje
28.1. Nurodyti mitybos lygmenis.	28.1. Remiantis pavyzdžiais paaiškinti, kad mitybos grandinė yra kelias, kuris jungia skirtingas bendrijos rūšis. Nurodyti mitybos lygmenis.	28.1. Remiantis pavyzdžiu, paaiškinti mitybos grandinių ilgį ribojančius veiksnius.
	28.2. Paaiškinti energijos piramidės sudarymą.	28.2. Remiantis produkcijos piramidėmis, paaiškinti energijos virsmus ir perdavimą ekosistemose.
	28.3. Paaiškinti, kodėl kuo ilgesnė mitybos grandinė, tuo didesni energijos nuostoliai.
	28.4. Apibūdinti gamintojų, gyvaėdžių ir skaidytojų vaidmenį ekosistemoje.
		28.5. Apibūdinti azoto apytaką biosferoje. Įvertinti skaidytojų, nitrifikuojančių, azotą fiksuojančių ir denitrifikuojančių bakterijų reikšmę azoto apytakai.
28.6. Apibūdinti anglies ir deguonies apytaką biosferoje.	28.6. Apibūdinti anglies ir deguonies apytakų reikšmę gamtai ir žmogui.	28.6. Apibūdinti azoto apytakos reikšmę gamtai ir žmogui.
29. Kitimai populiacijose
29.1. Nurodyti, kad populiacijos individų gausumas didėja dėl gimstamumo ir imigracijos, mažėja dėl mirtingumo ir emigracijos.	29.1. Paaiškinti, kad populiacijos individų gausumas didėja dėl gimstamumo ir imigracijos, mažėja dėl mirtingumo ir emigracijos.
		29.2. Paaiškinti, kad populiacijos dydį tam tikru laiko momentu lemia biotinis potencialas, aplinkos pasipriešinimas ir aplinkos talpa.
	29.3. Paaiškinti, kad aplinkos pasipriešinimas yra visi veiksniai (abiotiniai ir biotiniai), galintys stabdyti populiacijos augimą.	29.3. Paaiškinti, kad aplinkos pasipriešinimas yra visi veiksniai (abiotiniai ir biotiniai), galintys stabdyti populiacijos augimą. Konkrečios populiacijos pavyzdžiu paaiškinti, kaip aplinkos veiksnių poveikis populiacijai priklauso nuo populiacijos tankio.
	29.4. Plėšrūno ir aukos ciklo pavyzdžiu parodyti glaudžius dviejų skirtingų rūšių populiacijų organizmų tarpusavio ryšius.
30. Žmogaus veiklos įtaka ekosistemoms
30.1. Nurodyti globalines aplinkos problemas: rūgščių kritulių problemą, ozono sluoksnio plonėjimą, paviršinių vandenų ir dirvos užterštumą, susieti jas su Lietuvos ekologine situacija.	30.1. Apibūdinti globalines aplinkos problemas: klimato kaitą, rūgščių kritulių problemą, ozono sluoksnio plonėjimą, paviršinių vandenų ir dirvos užterštumą, susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nagrinėti šių problemų priežastis ir sprendimo būdus.
	30.2. Analizuoti žmogaus veiklos įtaką Lietuvos biologinei įvairovei ir jos išsaugojimo galimybes.
		30.3. Paaiškinti apie priemones, kurių imamasi, kai rūšims gresia pavojus išnykti.

___________________

Biologijos brandos egzamino programos

2 priedas

TIRIAMŲJŲ DARBŲ SĄRAŠAS

1 lentelė. Tiriamųjų darbų sąrašas

REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAMĄ	REIKALAVIMAI PAGAL IŠPLĖSTINIO KURSO PROGRAMĄ
1. Angliavandenių nustatymas augalinės kilmės produktuose.
2. Burnos epitelio, svogūno epidermio, elodėjos lapų ląstelių tyrimai šviesiniu mikroskopu.
	3. Augalų ląstelių plazmolizės tyrimas.
4. osmoso reiškinio tyrimas.
	5. Fermento aktyvumo priklausomybės nuo temperatūros, pH ir substrato koncentracijos tyrimas.
	6. Temperatūros įtakos mielių fermentacijos reakcijos greičiui tyrimas.
	7. Fotosintezės reakcijos greičio priklausomybės nuo šviesos intensyvumo tyrimas.
	8. Sudaryti genealoginio medžio schemas.
9. Sėklų dygimo priklausomybės nuo drėgmės ir temperatūros tyrimas.
10. Vandens ir jame ištirpusių medžiagų judėjimo augalo stiebu tyrimas.
	11. Vandens garinimo pro lapus tyrimas.
12. Pulso dažnio priklausomybės nuo fizinio krūvio tyrimas.
	13. Reflekso laiko tyrimas.
14. Aplinkos veiksnių įtakos požymiui pasireikšti tyrimas (variacinės kreivės).

________________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro

2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197

CHEMIJOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Chemijos brandos egzamino programos (toliau – programa) paskirtis – apibrėžti chemijos brandos egzamino (toliau – egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Egzaminas yra valstybinis.

3. Programą sudaro:

3.1. egzamino tikslas;

3.2. mokinių gebėjimų grupės;

3.3. egzamino matrica;

3.4. egzamino užduoties pobūdis;

3.5. egzamino vertinimas;

3.6. chemijos brandos egzamino reikalavimai (1 priedas);

3.7. rūgščių ir bazių jonizacijos (disociacijos) konstantos (2 priedas);

3.8. cheminių medžiagų pavojingumo simboliai (3 priedas).

II. EGZAMINO TIKSLAI

4. Egzamino tikslai:

4.1. patikrinti ir įvertinti mokinio mokymosi pagal vidurinio ugdymo chemijos bendrąją programą pasiekimus, aprašytus egzamino reikalavimuose;

4.2. padėti mokiniui įsivertinti savo galimybes profesinėms studijoms, kurioms reikalingos chemijos žinios ir gebėjimai.

III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS

5. Mokydamiesi chemijos mokiniai plėtoja gamtamokslinę kompetenciją, įgyja žinių, gebėjimų ir nuostatų. Nuostatos egzamine nevertinamos.

6. Egzamino metu tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į šias grupes: žinios ir supratimas, taikymas, problemų sprendimas, gamtamokslinis komunikavimas. Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas:

6.1. Žinias ir supratimą mokiniai parodo:

6.1.1. nurodydami ir apibrėždami pagrindinius chemijos faktus, dėsnius, procesus, pateikdami pavyzdžių, vartodami sąvokas;

6.1.2. atpažindami paveiksluose, lentelėse, schemose, grafikuose ir diagramose pavaizduotus, tekstuose, cheminėmis formulėmis, lygtimis aprašytus cheminius objektus bei procesus;

6.1.3. apibūdindami cheminius procesus;

6.1.4. nurodydami ir paaiškindami žinomų cheminių elementų, medžiagų, junginių sandarą, savybes, panaudojimą;

6.1.5. pateiktus paprasčiausių atvejų duomenis pavaizduodami schema, grafiku ar diagrama.

6.2. Taikymo gebėjimus (žinių ir supratimo taikymą standartinėse situacijose) mokiniai parodo:

6.2.1. naudodami cheminių elementų simbolius cheminei informacijai perteikti;

6.2.2. atlikdami paprasčiausius skaičiavimus (kai taikomos 1–2 standartinės operacijos);

6.2.3. pritaikydami cheminius dėsningumus bei chemines lygtis pažįstamo konteksto kiekybinėms ir kokybinėms užduotims atlikti;

6.2.4. naudodami cheminę lygtį, diagramą, grafiką ar modelį sąvokai, procesams ar reiškiniams paaiškinti;

6.2.5. palygindami bei pagal vieną požymį klasifikuodami medžiagas, procesus ir reiškinius;

6.2.6. paprasčiausiose standartinėse situacijose taikydami chemijos žinias argumentuotiems sprendimams priimti;

6.2.7. atpažindami klausimus, į kuriuos gali atsakyti gamtos mokslai;

6.2.8. pagal pateiktą informaciją formuluodami hipotezes ir numatydami tiriamuosius darbus hipotezei patikrinti;

6.2.9. pagal pateiktą tyrimo schemą pasirinkdami tinkamą laboratorinę įrangą bei chemines medžiagas;

6.2.10. pagal pateiktą informaciją (pvz., bandymo rezultatus) įvertindami tiriamojo darbo netikslumus bei matavimo paklaidas;

6.2.11. apdorodami pateiktus bandymo rezultatus, darydami išvadas.

6.3. Problemų sprendimo gebėjimus (žinių ir supratimo taikymą naujose situacijose, kai yra nepažįstamų ir sudėtingų aplinkybių, kai reikia atsižvelgti į kelis veiksnius) mokiniai parodo:

6.3.1. apibendrindami ir kritiškai vertindami įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą cheminę informaciją;

6.3.2. rasdami reikiamą informaciją mokslinio pobūdžio tekstuose, grafikuose, schemose, diagramose, lentelėse ir ją pritaikydami naujoms situacijoms išsiaiškinti;

6.3.3. formuluodami probleminį klausimą ar hipotezę, numatydami priemones ir planuodami tyrimą iškeltai problemai ar hipotezei patikrinti;

6.3.4. darydami moksliniais faktais bei savo atlikto darbo rezultatais grįstas išvadas;

6.3.5. pateikdami ir pagrįsdami nevienareikšmius probleminių klausimų atsakymus;

6.3.6. atrinkdami ir tinkamai pateikdami patikimą informaciją išsakytai nuomonei pagrįsti;

6.3.7. integruodami kitų mokslų žinias ir gebėjimus, reikalingus problemai spręsti;

6.3.8. vertindami mokslo ir technologijų poveikį aplinkai ir visuomenei, atsižvelgiant į socialinius ir ekologinius veiksnius;

6.3.9. atlikdami skaičiavimus, kai reikia atsižvelgti į kelis veiksnius.

6.4. Gamtamokslinio komunikavimo gebėjimus mokiniai parodo:

6.4.1. tinkamai vartodami chemijos simbolius, sąvokas, dydžių simbolius, matavimo vienetus;

6.4.2. sklandžiai reikšdami chemijos procesų supratimą, aiškiai dėstydami mintis raštu;

6.4.3. tinkamai (cheminėmis formulėmis, lygtimis, schemomis, paveikslais, diagramomis, tekstu ir kt.) perduodami informaciją apie cheminius elementus, medžiagas, junginius, procesus, dėsningumus.

7. Gebėjimus iliustruojančių klausimų pavyzdžiai pateikiami metodinėje medžiagoje, esančioje Ugdymo plėtotės centro ir Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėse.

8. Gebėjimai atlikti tyrimą tiesiogiai ugdomi ir tikrinami mokantis mokykloje. Egzamino metu netyrinėjama, tačiau įgytus gebėjimus gali panaudoti atlikdamas egzamino užduotis, kurios padės išsiaiškinti, ar mokinys yra atlikęs programoje numatytus praktinius darbus, ar taiko praktinio darbo planavimo, atlikimo, rezultatų vertinimo ir apibendrinimo proceso principus.

9. Reikalavimai mokinių žinioms, supratimo, taikymo ir problemų sprendimo gebėjimams priklauso nuo pasiekimų, aprašytų bendrojo ar išplėstinio kurso programose, bei skiriasi išsamumu ir sudėtingumu. Egzamino reikalavimai pateikiami 1 priedo lentelėje, kurioje pagal atskiras sritis nurodoma, ką reikia gebėti, žinoti ir suprasti norint sėkmingai išlaikyti egzaminą.

IV. EGZAMINO MATRICA

10. Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą egzamino užduoties taškų paskirstymą pagal chemijos dalyko veiklos sritis, gebėjimų grupes ir dalyko kursus.

11. Egzamino matrica pateikta 1 lentelėje. Matricoje nurodomas taškų pasiskirstymas pagal veiklos sritis (proc., apytiksliai). Egzamino matrica taip reglamentuoja klausimų pasiskirstymą pagal tikrinamus gebėjimus.

1 lentelė. Egzamino matrica

Veiklos sritys	Gebėjimų grupės			Užduoties taškai, proc.
Veiklos sritys	Žinios ir supratimas	Taikymas	Problemų sprendimas	Iš viso	Iš jų benrojo kurso
Cheminis eksperimentas. Bendrieji cheminiai skaičiavimai.				23–27	10–12
Atominė teorija. Cheminis periodiškumas.				8–12	4–6
Cheminės reakcijos. Cheminių reakcijų greitis ir cheminė pusiausvyra. Rūgštys ir bazės.				33–37	11–13
Organinių junginių sandara, savybės ir taikymas. Gyvybės chemija.				28–32	11–13
Iš viso, proc.	40	40	20	100	40

12. Egzamino užduotyje 40 proc. taškų atitinka bendrąjį chemijos kursą, 60 proc. – išplėstinį. Klausimams atitinkantiems minimalius reikalavimus skiriama 16 proc. užduoties taškų.

V. EGZAMINO UŽDUOTIES POBŪDIS

13. Egzamino užduotis pateikiama kaip atskiras vientisas užduočių rinkinys. Egzamino užduočių rinkinį sudaro klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais, trumpojo atsakymo klausimai, struktūriniai klausimai ir sprendimų ir atsakymų lapas.

13.1. Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais. Pateikiami keturi pasirenkamieji atsakymai, iš kurių vienas teisingas. Klausimas su pasirenkamuoju atsakymu vertinamas 1 tašku.

13.2. Trumpojo atsakymo klausimai. Atsakydamas į tokius klausimus, mokinys turi pateikti trumpą konkretų atsakymą – parašyti skaitmenį ar raidę. Tokie klausimai vertinami 1 tašku.

13.3. Struktūriniai klausimai. Juos sudaro keli klausimai, susieti bendro konteksto ar pateiktos įvadinės informacijos. Į šiuos klausimus atsakymai gali būti tiek trumpi, tiek ir išplėstiniai. Skirtingų klausimų atsakymai turi būti nepriklausomi vienas nuo kito, nesusiję su prieš tai pateiktų klausimų atsakymais. Įvadinė informacija pateikiama tekstu ir gali būti papildoma diagramomis, paveikslais, schemomis, lentele ar pan. Struktūrinio klausimo vertinimas pateikiamas prie kiekvieno jį sudarančio klausimo. Struktūriniuose klausimuose šalia kiekvieno smulkesnio klausimo nurodomas jo vertinimas taškais.

14. Orientacinė egzamino užduoties struktūra ir apibūdinimas pateikiami 2 lentelėje. Galutinė egzamino užduoties struktūra (jei skirsis nuo orientacinės) pateikiama brandos egzamino apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

2 lentelė. Orientacinė egzamino užduoties struktūra

Egzamino užduoties struktūra	Apibūdinimas
I dalis	Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais – 30 klausimų (30 taškų)
II dalis	Trumpojo atsakymo klausimai – 10 klausimų (10 taškų)
III dalis	Struktūriniai klausimai – 6–10 klausimų (60 taškų)
Iš viso taškų	100 taškų
Sprendimų ir atsakymų lapas	Vertinami tik sprendimų ir atsakymų lape pateikti atsakymai

15. Egzamino užduotyje pateikiama periodinė elementų lentelė, tirpumo lentelė, pagrindinių grupių elementų elektrinių neigiamumų santykiniais vienetais lentelė, metalų aktyvumo eilė, rūgščių ir bazių jonizacijos konstantų lentelės (2 priedas).

16. Orientacinė egzamino trukmė – 3 val. Egzamino data, priemonės, kuriomis galima naudotis egzamino metu, sprendimų ir atsakymų lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše, kuris parengiamas ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

VI. EGZAMINO VERTINIMAS

______________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1490, 2020-10-02, paskelbta TAR 2020-10-02, i. k. 2020-20601

Chemijos brandos egzamino programos

1 priedas

CHEMIJOS BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI

1. Didžioji dalis egzamino metu vertinamų mokinių pasiekimų atitinka Vidurinio ugdymo chemijos bendrąją programą, taip pat yra įtraukti esminiai chemijos dalyko gebėjimai bei žinios, įgyti pagrindinio ugdymo pakopoje. Mokinių žinių ir supratimo, taikymo ir problemų sprendimo gebėjimų reikalavimai pagal kursus priklauso nuo turinio reikalavimų, taip pat skiriasi sudėtingumu. Egzamino programoje reikalavimai mokinių pasiekimams pateikiami pagal tokias pačias veiklos sritis kaip ir Vidurinio ugdymo chemijos bendrojoje programoje, išskyrus, Chemijos metodologijos veiklos sritį. Ši sritis pagal poreikį integruota į kitas likusias sritis.

2. Reikalavimai mokinių žinioms ir gebėjimams, kuriuos jie įgijo atlikdami laboratorinius darbus bei spręsdami bendrojo pobūdžio cheminius uždavinius, pateikti atskira sritimi „Cheminis eksperimentas. Bendrieji cheminiai skaičiavimai“.

3. Vertinami mokinių pasiekimai suskirstyti į 4 veiklos sritis:

3.1. Cheminis eksperimentas. Bendrieji cheminiai skaičiavimai;

3.2. Atominė teorija. Cheminis periodiškumas;

3.3. Cheminės reakcijos. Cheminių reakcijų greitis ir cheminė pusiausvyra. Rūgštys ir bazės.

3.4. Organinių junginių sandara, savybės ir taikymas. Gyvybės chemija.

4. Egzamino reikalavimai pateikiami 1 lentelėje, kurioje pagal atskiras sritis nurodoma, ką reikia žinoti ir suprasti norint sėkmingai išlaikyti egzaminą. Reikalavimai mokiniams, kurie mokėsi pagal išplėstinio kurso programą, apima reikalavimus mokiniams, kurie mokėsi pagal bendrojo kurso programą, todėl lentelėje išplėstinio kurso skiltyje įrašyta tik tai, ką mokinys privalo žinoti ir suprasti, gebėti geriau, negu reikalaujama bendrajame kurse.

5. Nurodant reikalavimus, keliamus mokinių pasiekimams, vartojami tokie terminai:

5.1. apibūdinti – nusakyti būdingąsias žymes;

5.2. paprasčiausia – tokia cheminės reakcijos lygtis, kurios nereikia lyginti, o pradinių medžiagų ir reakcijos produktų yra tik po 1 ar 2;

5.3. nesudėtinga – tokia cheminės reakcijos lygtis, kurioje pradinių medžiagų ir reakcijos produktų yra ne daugiau kaip po 2;

5.4. taikyti formulę – gebėti rasti bet kurį į ją įeinantį dydį.

1 lentelė. Egzamino reikalavimai

MINIMALŪS REIKALAVIMAI	REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAMĄ	REIKALAVIMAI PAGAL IŠPLĖSTINIO KURSO PROGRAMĄ
1. CHEMINIS EKSPERIMENTAS. BENDRIEJI CHEMINIAI SKAIČIAVIMAI
1.1. Cheminis eksperimentas
1.1.1. Pavadinti ir tinkamai naudoti šiuos cheminius indus ir prietaisus: mėgintuvėlį, cheminę stiklinę, matavimo cilindrą, pipetę, kūginę, plokščiadugnę, apvaliadugnę, Viurco kolbas, piltuvėlį, kondensatorių (šaldytuvą), garinimo lėkštelę, kamštį su dujų nuvedimo vamzdeliu, laboratorinį stovą, spiritinę lemputę.	1.1.1. Pavadinti ir tinkamai naudoti šiuos cheminius indus ir prietaisus: dalijamąjį piltuvą, matavimo kolbą.	1.1.1. Pavadinti ir tinkamai naudoti cheminį prietaisą biuretė.
1.1.2. Pagal pateiktas cheminių medžiagų savybes priskirti jų pavojingumo ženklą (žr. 3 priedas).	1.1.2. Pagal cheminių medžiagų savybes priskirti jų pavojingumo ženklą.
1.1.3. Praktiškai^{^[4]} atpažinti karbonatus pagal dujų išsiskyrimą veikiant rūgštimis.	1.1.3. Praktiškai atpažinti karbonatus pagal dujų išsiskyrimą veikiant rūgštimis ir užrašyti jų atpažinimo reakcijų lygtis.
	1.1.4.Praktiškai atpažinti amonio jonus pagal būdingo kvapo atsiradimą ir / ar indikatoriaus spalvos pokytį, kai tiriamasis objektas paveikiamas hidroksido tirpalu.	1.1.4. Praktiškai atpažinti amonio jonus ir užrašyti jų atpažinimo reakcijų lygtis.
1.1.5. Praktiškai atpažinti chloridų, sulfatų ir karbonatų jonus pagal būdingų nuosėdų susidarymą.	1.1.5. Praktiškai atpažinti chloridų, bromidų, jodidų, sulfatų ir karbonatų jonus pagal būdingų nuosėdų susidarymą ir užrašyti jų atpažinimo reakcijų lygtis.
1.1.6. Praktiškai atpažinti kalcio, sidabro jonus pagal būdingų nuosėdų susidarymą.	1.1.6. Praktiškai atpažinti kalcio, bario, sidabro jonus pagal būdingų nuosėdų susidarymą ir užrašyti jų atpažinimo reakcijų lygtis.	1.1.6. Praktiškai atpažinti vario(II) jonus pagal būdingų nuosėdų susidarymą ir užrašyti jų atpažinimo reakcijų lygtis.
	1.1.7. Praktiškai atpažinti natrio ir kalio junginius pagal liepsnos spalvą.
1.1.8. Praktiškai nustatyti tirpalo terpę naudojantis indikatoriais.
1.9. Praktiškai gauti O₂ (iš H₂O₂), H₂ (iš Zn ir HCl) ir CO₂ (iš karbonatų), surinkti bei atpažinti gaunamas dujas.	1.9. Praktiškai gauti O₂ (iš H₂O₂ ir H₂O), H₂ (iš H₂O, Zn ir HCl) ir CO₂ (iš karbonatų), surinkti ir atpažinti gaunamas dujas, užrašyti atitinkamų reakcijų lygtis.
1.10. Praktiškai atpažinti eteno dujas pagal kalio permanganato tirpalo spalvos pokytį.		1.10. Praktiškai gauti, surinkti ir atpažinti eteno dujas ir užrašyti atpažinimo reakcijos su kalio permanganato tirpalu schemą.
	1.11. Praktiškai atpažinti glicerolį vario(II) hidroksidu pagal būdingą spalvos pokytį.	1.11. Praktiškai atpažinti aldehidus vario(II) hidroksidu arba sidabro(I) oksido amoniakiniu tirpalu pagal būdingus reakcijų požymius ir užrašyti atitinkamų reakcijų lygtis.
	1.12. Praktiškai atpažinti aldehidus vario(II) hidroksidu arba sidabro(I) oksido amoniakiniu tirpalu pagal būdingus reakcijų požymius.	1.12. Praktiškai atpažinti gliukozę kaip aldehidą ir kaip polihidroksilį alkoholį.
	1.13. Praktiškai pagaminti esterį iš etanolio ir etano rūgšties.	1.13. Praktiškai pagaminti esterį (iki C₆ atomų) iš vienhidroksilių alkoholių ir karboksirūgščių.
1.14. Praktiškai paruošti tirpalą, kai nurodyta tirpinio masės dalis.		1.14. Praktiškai paruošti reikiamos molinės koncentracijos tirpalą.
1.15. Praktiškai išskirti mišinius garinant, filtruojant, distiliuojant, kristalinant.		1.15. Praktiškai taikyti titravimo metodą rūgščių ir bazių neutralizacijai.
1.16. Žinoti ir praktiškai taikyti saugaus darbo su sieros rūgštimi taisykles.		1.16. Saugaus darbo su sieros rūgštimi taisykles paaiškinti remiantis sieros rūgšties savybėmis.
1.17. Matematiškai apdoroti pateiktus tyrimų duomenis, gautus duomenis pateikti diagramomis bei grafikais.	1.17. Analizuoti pateiktus tyrimų duomenis.	1.17. Įvertinti pateiktų tyrimų duomenų netikslumus ir matavimo paklaidas.

MINIMALŪS REIKALAVIMAI	REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAMĄ	REIKALAVIMAI PAGAL IŠPLĖSTINIO KURSO PROGRAMĄ
1.2. Cheminiai skaičiavimai
1.2.1. Atlikti skaičiavimus taikant formules arba atlikti analogiškus skaičiavimus taikant proporcijas: ; ; ; ; w(medžiagos)= =.		1.2.1. Atlikti skaičiavimus taikant formules arba atlikti analogiškus skaičiavimus taikant proporcijas: ; , , .
		1.2.2. Taikyti dujų tūrių santykių dėsnį sprendžiant uždavinius.
1.2.3. Pagal duotą reakcijos lygtį apskaičiuoti reaguojančių arba susidarančių medžiagų kiekį, masę, tūrį, kai žinomas kurios nors reakcijoje dalyvaujančios medžiagos kiekis, masė, tūris.		1.2.3. Pagal duotą reakcijos lygtį apskaičiuoti produkto kiekį, masę, tūrį, kai yra duoti dviejų pradinių medžiagų kiekiai, masės, tūriai; apskaičiuoti likusių nesureagavusių medžiagų kiekius, mases, tūrius.
		1.2.4. Atlikti skaičiavimus pagal reakcijos lygtį, kai yra duotas kurios nors iš reaguojančių medžiagų arba reakcijos produktų masės ar tūrio pokytis; apskaičiuoti reakcijos metu įvykusį medžiagos masės ar tūrio pokytį.
		1.2.5. Apskaičiuoti mišinio sudėtį, kai reakcijoje dalyvauja tik viena medžiaga.
		1.2.6. Pagal pateiktas reakcijų lygtis apskaičiuoti pradinės medžiagos, turinčios priemaišų, kiekį, masę, tūrį, kai žinomas produkto kiekis, masė, tūris, ir atvirkščiai.
1.2.7. Pagal pateiktą medžiagos formulę apskaičiuoti dvinarių junginių elementų masės dalis.	1.2.7. Nustatyti medžiagų, sudarytų iš dviejų elementų, formules, kai žinomos abiejų ją sudarančių elementų masės dalys.	1.2.7. Nustatyti pradinių medžiagų formules, kai žinomi jų reakcijos produktų kiekis, masė, tūris.
2. ATOMINĖ TEORIJA. CHEMINIS PERIODIŠKUMAS
2.1. Atomo sandara
2.1.1. Apibūdinti pirmų trijų periodų elementų atomų sandarą, nurodant protonų skaičių branduolyje ir elektronų skaičių kiekviename sluoksnyje.		2.1.1. Apibūdinti pirmųjų keturių periodų elementų atomų sandarą nurodant protonų skaičių branduolyje ir elektronų skaičių kiekviename sluoksnyje.
		2.1.2. Nustatyti neutronų skaičių branduolyje, kai nurodytas masės skaičius. Apibūdinti izotopus, pateikti jų pavyzdžių.
2.1.3. Tinkamai vartoti sąvokas: atomas, molekulė, jonas, oksidacijos laipsnis, atominis skaičius, masės skaičius, molis, molinė masė.		2.1.3. Tinkamai vartoti sąvokas: elemento atominė masė, formulinis vienetas.
2.1.4. Nurodyti atomų ir jonų panašumus bei skirtumus.	2.1.4. Apibūdinti elektroninės sandaros pokyčius, kai atomas virsta jonu.
2.2. Periodinis dėsnis, periodinė elementų lentelė
2.2.1. Apibūdinti periodinės elementų lentelės struktūrą: žinoti grupes, periodus.	2.2.1. Paaiškinti periodinės elementų lentelės struktūrą, remiantis šiuolaikiniu periodiniu dėsniu ir atomo sandara.
2.2.2. Susieti cheminio elemento periodo ir pagrindinės (A) grupės numerius su elektronų sluoksnių skaičiumi ir valentinių elektronų skaičiumi.
	2.2.3. Remiantis valentinių elektronų skaičiumi, prognozuoti pagrindinių (A) grupių elementų aukščiausius ir žemiausius oksidacijos laipsnius ir sudaryti dvinarių junginių formules.
2.2.4. Nurodyti šių elementų grupių – šarminių metalų, šarminių žemių metalų, halogenų ir inertinių dujų – padėtį periodinėje lentelėje ir apibūdinti elektroninės sandaros ypatumus.
2.2.5. Apibūdinti metalų ir nemetalų išsidėstymą periodinėje lentelėje.		2.2.5. Paaiškinti, kaip kinta cheminių elementų atomų spindulys, elektrinis neigiamumas, metališkosios ir nemetališkosios savybės periodo ir pagrindinės (A) grupės ribose.
	2.2.6. Paaiškinti, kaip kinta pagrindinių (A) grupių elementų oksidų rūgštinės ir bazinės savybės pagal oksidą sudarančio elemento padėtį periodinėje lentelėje.
		2.2.7. Paaiškinti, kaip kinta nemetalų vandenilinių junginių rūgštinės ir bazinės savybės vienos grupės ar vieno periodo ribose, priklausomai nuo nemetalo padėties periodinėje lentelėje.
		2.2.8. Palyginti halogenų (Cl₂, Br₂, I₂) cheminį aktyvumą ir užrašyti reakcijų pavyzdžių.
2.3. Cheminis ryšys
2.3.1. Paaiškinti cheminio ryšio tipą, susiejant su besijungiančių cheminių elementų metališkumu ar nemetališkumu.		2.3.1. Paaiškinti cheminio ryšio tipą, susiejant su besijungiančių cheminių elementų elektrinio neigiamumo skirtumu.
2.3.2. Pateikti joninio, kovalentinio nepolinio ir kovalentinio polinio ryšių susidarymo pavyzdžių.	2.3.2. Paaiškinti joninio ryšio susidarymą ir pateikti susidarymo pavyzdžių.	2.3.2. Paaiškinti joninių, kovalentinių molekulinės sandaros, kovalentinių nemolekulinės sandaros (pvz., SiO₂, deimanto, grafito) medžiagų savybių skirtumus, siejant šiuos skirtumus su junginių sandara.
	2.3.3. Paaiškinti kovalentinio nepolinio ir kovalentinio polinio ryšių susidarymą dviatomėse molekulėse, pateikti pavyzdžių.	2.3.3. Susieti N₂ molekulės sandarą su jo inertiškumu.
	2.3.4. Apibūdinti metališkąjį ryšį ir susieti su metališkomis savybėmis.
		2.3.5. Paaiškinti koordinacinio ryšio susidarymą H₃O⁺ ir NH₄⁺ jonuose.
		2.3.6. Paaiškinti vandenilinį ryšį tarp H₂O, NH₃, alkoholių, karboksirūgščių.
2.3.7. Apibrėžti, kas yra alotropinės atmainos ir pateikti jų pavyzdžių (deguonies ir anglies).
3. CHEMINĖS REAKCIJOS. CHEMINIŲ REAKCIJŲ GREITIS IR CHEMINĖ PUSIAUSVYRA. RŪGŠTYS IR BAZĖS
3.1. Cheminės reakcijos ir energija
3.1.1. Apibūdinti egzotermines ir endotermines reakcijas.	3.1.1. Pagal užrašytas termochemines reakcijų lygtis skirti egzotermines ir endotermines reakcijas.	3.1.1. Paaiškinti, ką rodo termocheminė lygtis, ir pritaikyti ją išskirtos arba sunaudotos šilumos bei medžiagos kiekiui apskaičiuoti, jei žinomas šilumos kiekis.
	3.1.2. Paaiškinti, kad fotosintezė yra endoterminis, o degimo reakcija ir kvėpavimas – egzoterminiai procesai. Paaiškinti šių procesų svarbą gyvybei.	3.1.2. Pateikti endoterminių ir egzoterminių procesų ir jų taikymo pavyzdžių (pvz., degimo reakcija, terminis druskų skilimas, amonio nitrato tirpimas).
3.1.3. Paaiškinti iškastinio kuro svarbą šiuolaikinei energetikai. Apibūdinti degimo produktų įtaką aplinkai ir nurodyti pagrindinius alternatyvius energijos šaltinius.
3.2. Cheminių reakcijų greitis ir cheminė pusiausvyra
	3.2.1. Paaiškinti reakcijos greičio sąvoką. Pateikti lėtų ir greitų cheminių reakcijų pavyzdžių.	3.2.1. Paaiškinti, kaip reakcijos greitis priklauso nuo reaguojančių dalelių susidūrimo dažnio.
		3.2.2. Paaiškinti cheminių reakcijų greičio priklausomybę nuo reagentų prigimties.
		3.2.3. Paaiškinti, kaip kinta cheminės reakcijos greitis keičiantis koncentracijai ir temperatūrai.
	3.2.4. Apibūdinti katalizatorių ir fermentų veikimą, pateikti jų naudojimo pavyzdžių.
	3.2.5. Paaiškinti automobilių katalizatorių taikymą mažinant aplinkos taršą.
		3.2.6. Paaiškinti, kaip kinta cheminės reakcijos greitis keičiantis kietųjų medžiagų paviršiaus plotui, dujinių medžiagų slėgiui. Paaiškinti ryšį tarp dujų slėgio ir koncentracijos.
		3.2.7. Paaiškinti cheminės reakcijos mechanizmo sąvoką nagrinėjant šiuos pavyzdžius: metano chlorinimą, susidarant chlormetanui, ir vandenilio bromido bei bromo prijungimą prie eteno.
	.	3.2.8. Paaiškinti grįžtamosios cheminės reakcijos sąvoką ir pateikti pavyzdžių.
		3.2.9. Paaiškinti tiesioginės ir atvirkštinės reakcijos greičio kitimą vykstant reakcijai.
		3.2.10. Apibūdinti cheminę pusiausvyrą kaip dinaminę būseną, kuriai nusistovėjus tiesioginė ir atvirkštinė reakcijos vyksta vienodu greičiu.
		3.2.11.Užrašyti pusiausvyros konstantos formulę duotai homogeninei reakcijai ir paaiškinti, ką rodo pusiausvyros konstantos vertė.
		3.2.12. Pagal Le Šatelje principą įvertinti reakcijos pusiausvyros poslinkį keičiantis slėgiui, koncentracijai ir temperatūrai.
		3.2.13. Paaiškinti katalizatoriaus įtaką grįžtamosioms reakcijoms ir kodėl katalizatorius nepakeičia pusiausvyros padėties.
3.2.14. Apibūdinti NH₃ fizikines savybes, nurodyti svarbiausias panaudojimo sritis	3.2.14. Užrašyti chemines lygtis, paaiškinančias pramoninę amoniako (N₂®NH₃), sieros rūgšties (S®SO₂®SO₃®H₂SO₄) gamybą, pateikti šių medžiagų naudojimo pavyzdžių.	3.2.14. Užrašyti chemines lygtis, paaiškinančias pramoninę azoto rūgšties (N₂®NH₃® NO® NO₂®HNO₃) gamybą.
3.2.15. Užrašyti SO₃sąveikos su H₂O reakcijos lygtį.		3.2.15. Paaiškinti amoniako, sieros rūgšties ir azoto rūgšties technologinę svarbą, pateikti šių medžiagų naudojimo pavyzdžių.
	3.2.16. Paaiškinti, kad augalams reikalingi azoto, fosforo, kalio junginiai. Užrašyti trąšų amonio salietros, kalio salietros, kalio chlorido, karbamido, amofoso formules.
		3.2.17. Paaiškinti slėgio, temperatūros ir atskirų medžiagų koncentracijos įtaką amoniako sintezės reakcijos greičiui ir pusiausvyros padėčiai.
		3.2.18. Apibūdinti sieros(VI) oksido gavimo iš sieros(IV) oksido kaip grįžtamąją reakciją gaminant sieros rūgštį.
3.2.19. Apibūdinti sieros oksidų įtaką aplinkai.	3.2.19. Apibūdinti gamtosaugines problemas, susijusias su amoniako ir sieros rūgšties gamyba.	3.2.19. Apibūdinti gamtosaugines problemas, susijusias su azoto rūgšties gamyba.
3.3. Rūgštys ir bazės
3.3. 1. Apibūdinti vandens fizikines savybes.	3.3.1. Apibūdinti vandens molekulės sandarą ir poliškumą. Paaiškinti vandenilinio ryšio susidarymą tarp vandens molekulių ir jo įtaką fizikinėms vandens savybėms.
3.3.2. Paaiškinti temperatūros įtaką tirpimo greičiui ir ištirpstančios medžiagos kiekiui.		3.3.2. Naudojantis tirpumo kreivėmis, apskaičiuoti, kokia masė medžiagos ištirps arba išsiskirs iš tirpalo pakeitus tirpalo temperatūrą.
	3.3.3. Paaiškinti elektrolitų skilimą į jonus. siejant su vandens molekulių poliškumu.
	3.3.4. Nurodyti vandeninių tirpalų laidumo elektros srovei skirtumus ir suklasifikuoti medžiagas į neelektrolitus, silpnuosius (silpnosios rūgštys, amoniakas, vanduo) ir stipriuosius (tirpios druskos, tirpūs metalų hidroksidai, stipriosios rūgštys) elektrolitus.	3.3.4. Paaiškinti sąvokas stiprioji rūgštis, stiprioji bazė, silpnoji rūgštis, silpnoji bazė. Naudojantis jonizacijos konstantų K_a verte, apibūdinti stipriąsias ir silpnąsias rūgštis.
3.3.5. Nurodyti, ar gali vykti mainų reakcija pagal pateiktą reakcijos lygtį.	3.3.5. Sudaryti bendrąsias, nesutrumpintas ir sutrumpintas jonines reakcijų lygtis.	3.3.5. Pagal pateiktas sutrumpintas jonines lygtis sudaryti bendrąsias reakcijų lygtis.
		3.3.6. Užrašyti bazių sąveikos su H₂SO₄, kai susidaro sulfato ir vandenilio sulfato druska, reakcijų lygtis.
	3.3.7. Paaiškinti procesus, lemiančius vandens kietumą. Nurodyti pagrindinius vandens minkštinimo būdus.	3.3.7. Užrašyti lygtis reakcijų, kurioms vykstant pašalinimas laikinas ir pastovus vandens kietumas (kaitinant, su fosfatais ar karbonatais).
		3.3.8. Užrašyti netirpių karbonatų (CaCO₃, MgCO₃) ir vandenilio karbonatų (Ca(HCO₃)₂, Mg(HCO₃)₂, NaHCO₃) terminio skilimo reakcijų lygtis.
3.3.9. Nustatyti tirpalo terpę naudojantis indikatoriais ir pH skale.		3.3.9. Paaiškinti, kaip tirpalo pH rodiklis susijęs su vandenilio ir hidroksido jonų moline koncentracija.
		3.3.10. Paaiškinti vandenilio jonų koncentracijos svarbą gyvybiniams procesams.
		3.3.11. Skaičiuoti pH stipriųjų rūgščių ir bazių tirpaluose.
		3.3.12. Paaiškinti silpnųjų rūgščių liekanos jonų (CO₃^2-, CH₃COO^-) reakciją su vandeniu ir nurodyti, kad šių druskų tirpalai bus baziniai.
		3.3.13. Nurodyti, kad iš stipriųjų rūgščių ir stipriųjų bazių susidariusių druskų tirpalai yra neutralūs.
3.3.14. Apibūdinti rūgštinius, bazinius oksidus, pateikti jų pavyzdžių, užrašyti rūgščių ir bazių gavimo iš oksidų ( Na₂O, CaO, CO₂) chemines lygtis.	3.3.14. Nurodyti, kad amfoteriniai oksidai ZnO ir Al₂O₃ reaguoja su rūgštimis ir tirpiais hidroksidais.	3.3.14. Apibūdinti indiferentinius (neutralius) oksidus, pateikti jų pavyzdžių. Apibūdinti CO poveikį žmogaus organizmui.
	3.3.15. Užrašyti reakcijų lygtimis bazinių IIA grupės metalų oksidų sąveiką su rūgštimis, rūgštiniais oksidais (CO₂, SO₂, SO₃).	3.3.15. Užrašyti reakcijų lygtimis bazinių oksidų sąveiką su rūgštimis, rūgštiniais oksidais.
	3.3.16. Užrašyti reakcijų lygtimis rūgštinių oksidų (CO₂, SO₂, SO₃) sąveiką su hidroksidų tirpalais.	3.3.16. Užrašyti CO₂, SO₂, SO₃ sąveikos su NaOH ir Ca(OH)₂, kai susidaro dviejų tipų druskos, reakcijų lygtis.
		3.3.17. Apibūdinti ir užrašyti cheminėmis lygtimis aliuminio oksido ir hidroksido, cinko oksido ir hidroksido reakcijas su rūgštimis ir tirpiais hidroksidais.
3.3.18. Apibūdinti nemetalų (H_2,O₂, N₂, Cl₂) fizikines savybes, gavimo pramonėje šaltinius ir svarbiausias naudojimo sritis.	3.3.18. Apibūdinti nemetalų vandenilinių junginių (NH₃, HCl) rūgštines ir bazines savybes.
3.3.19. Apibūdinti svarbiausius oro, vandens ir dirvožemio taršos šaltinius ir jų žalą aplinkai: statiniams, dirvožemiui, augalams ir gyvūnams.	3.3.19. Apibūdinti globalias aplinkosaugines problemas: „rūgštieji lietūs“ „šiltnamio“ reiškinys, ozono sluoksnio kitimas. Nurodyti šių problemų priežastis bei galimas pasekmes. Siūlyti būdus, mažinančius taršą.
3.4. Oksidacijos – redukcijos reakcijos ir jų taikymas
3.4.1. Apskaičiuoti elemento oksidacijos laipsnį junginyje.		3.4.1. Apskaičiuoti elementų oksidacijos laipsnius jonuose.
3.4.2. Nurodyti oksidatorių ir reduktorių pateiktoje paprasčiausioje oksidacijos-redukcijos reakcijos lygtyje.	3.4.2. Išlyginti nesudėtingą oksidacijos-redukcijos lygtį elektronų balanso būdu.
3.4.3. Apibūdinti degimo reakciją kaip oksidacijos-redukcijos reakciją su deguonimi, nurodyti, kad degimo reakcija yra priemonė šilumai gauti.
3.4.4. Atpažinti, kuris metalas reaguos su neoksiduojančiomis rūgštimis (pvz., druskos rūgštimi, praskiesta sieros rūgštimi).	3.4.4. Paaiškinti, kaip vyksta metalų reakcijos su neoksiduojančiomis rūgštimis (pvz., druskos rūgštimi, praskiesta sieros rūgštimi) ir užrašyti reakcijų lygtis.	3.4.4. Paaiškinti vario reakciją su oksiduojančiomis rūgštimis (koncentruota ir praskiesta azoto rūgštimi ir koncentruota sieros rūgštimi) ir užrašyti reakcijos lygtį.
	3.4.5. Paaiškinti vienų metalų išstūmimo kitais iš vandeninių druskų tirpalų reakcijas remiantis metalų aktyvumo eile ir užrašyti reakcijų lygtis.	3.4.5. Paaiškinti aliuminio ir cinko reakcijas su rūgščių ir hidroksidų tirpalais ir užrašyti reakcijų lygtis.
		3.4.6. Paaiškinti ir užrašyti geležies ir vario gavimo atitinkamai iš Fe₂O₃ ir CuO reakcijų lygtis, kai reduktorius yra C, CO arba H₂.
3.4.7. Nurodyti IA ir IIA grupių metalų junginių (Na₂CO₃, NaOH, NaHCO₃, CaO, Ca(OH)₂, CaCO₃) svarbiausias panaudojimo sritis.		3.4.7. Paaiškinti IA ir IIA grupių metalų reakcijas su vandeniu ir užrašyti reakcijų lygtis.
	3.4.8. Apibūdinti geležies koroziją kaip lėtą oksidacijos-redukcijos reakciją, nurodyti korozijos sulėtinimo būdus ir paaiškinti jos ekonominę žalą.	3.4.8. Nurodyti, kad metalų koroziją sukelia ore esantys vandens garai, O₂, CO₂, SO₂ ir kiti ištirpę vandenyje junginiai, veikiantys kaip elektrolitai. Nurodyti metalų korozijos sulėtinimo būdus.
3.4.9. Apibūdinti, kas yra lydinys, pateikti plieno, bronzos, duraliuminio panaudojimo pavyzdžių.
.	3.4.10. Nurodyti elektrolizės svarbą gaunant ir gryninant metalus, formuojant metalų dangas.	3.4.10. Paaiškinti vario(II) chlorido vandeniniame tirpale elektrolizės metu vykstančius procesus naudojant varinius elektrodus.
	3.4.11. Paaiškinti elektrolizės procesus, kurie vyksta natrio chlorido lydale, nurodyti šio proceso technologinę svarbą.	3.4.11. Paaiškinti natrio chlorido vandeninio tirpalo elektrolizę. Nurodyti šio proceso technologinę svarbą.
		3.4.12. Paaiškinti vario(II) chlorido vandeniniame tirpale elektrolizės metu vykstančius procesus naudojant inertinius elektrodus
4. ORGANINIŲ JUNGINIŲ SANDARA, SAVYBĖS IR TAIKYMAS. GYVYBĖS CHEMIJA
4.1. Organinių junginių sandara, savybės ir taikymas
4.1.1. Pateikti alkanų (nuo C₁ iki C₅) pavyzdžių, užrašyti jų bei eteno ir etino molekulines, sutrumpintas struktūrines ir nesutrumpintas struktūrines formules.	4.1.1. Pateikti alkenų ir alkinų (nuo C₃ iki C₆) pavyzdžių, užrašyti jų molekulines, sutrumpintas struktūrines ir nesutrumpintas struktūrines formules.	4.1.1. Paaiškinti metano, etano, eteno ir etino molekulių erdvinę sandarą.
4.1.2. Užrašyti ir mokėti naudotis alkanų homologinės eilės bendrąja formule.	4.1.2. Užrašyti ir mokėti naudotis alkenų ir alkinų homologinės eilės bendrąja formule. Paaiškinti homologo, homologinės eilės sąvokas.
4.1.3. Apibūdinti izomerus kaip tos pačios cheminės sudėties, bet skirtingos struktūros junginius, pateikti pavyzdžių.	4.1.3. Paaiškinti anglies atomų grandinės pakaitų padėties, dvigubojo ryšio padėties izomeriją.	4.1.3. Paaiškinti anglies atomų grandinės pakaitų padėties, dvigubojo ryšio padėties, cis ir trans izomeriją.
4.1.4. Rašant organinių junginių pavadinimus^{^[5]}, taikyti pagrindines IUPAC nomenklatūros taisykles (kelių pakaitų numeravimo ir išvardijimo tvarka).
4.1.5. Sudaryti nešakotos grandinės alkanų pavadinimus nuo C₁ iki C₅.	4.1.5. Sudaryti nešakotos grandinės alkanų, alkenų ir alkinų pavadinimus nuo C₁ iki C₆.	4.1.5. Sudaryti nešakotos grandinės alkanų, alkenų ir alkinų pavadinimus nuo C₁ iki C₁₀.
4.1.6. Užrašyti struktūrines formules ir pavadinti sočiųjų angliavandenilių nuo C₄ iki C₅ izomerus.	4.1.6. Sudaryti pavadinimus įvairių angliavandenilių, turinčių metilo ir etilo pakaitų.	4.1.6. Sudaryti pavadinimus įvairių angliavandenilių, turinčių iki dviejų halogenų atomų.
		4.1.7. Apibūdinti benzeno molekulės sandarą. Sudaryti pavadinimus benzeno homologų, turinčių iki aštuonių anglies atomų molekulėje. Žinoti trivialųjį pavadinimą stirenas.
4.1.8. Organinių junginių struktūrinėse formulėse atpažinti alkoholių funkcinę grupę ir priskirti junginį alkoholių klasei.	4.1.8. Apibūdinti alkoholių funkcinę grupę. Sudaryti sočiųjų mono-, di-, ir trihidroksilių alkoholių pavadinimus. Žinoti trivialiuosius pavadinimus etilenglikolis ir glicerolis.
	4.1.9. Apibūdinti aldehidų funkcinę grupę. Sudaryti aldehidų pavadinimus nuo C₁ iki C₆. Žinoti trivialųjį pavadinimą formaldehidas.
		4.1.10. Apibūdinti ketoną propanoną kaip antrinio alkoholio oksidacijos produktą ir jo taikymo sritis. Žinoti trivialųjį pavadinimą acetonas.
4.1.11. Organinių junginių struktūrinėse formulėse atpažinti aldehido ir karboksirūgščių funkcinę grupę ir priskirti junginius karboksirūgščių klasei. Žinoti trivialųjį pavadinimą acto rūgštis.	4.1.11. Apibūdinti karboksirūgščių funkcinę grupę. Sudaryti monokarboksirūgščių pavadinimus nuo C₁ iki C₆. Žinoti trivialųjį pavadinimą skruzdžių rūgštis.	4.1.11. Pagal pateiktą bendrąją formulę priskirti junginį sočiosioms ar nesočiosioms karboksirūgštims.
	4.1.12. Apibūdinti esterių sandarą. Sudaryti esterių, turinčių iki 4 anglies atomų, pavadinimus.
4.1.13. Atpažinti amino grupę organinių junginių struktūrinėse formulėse ir priskirti junginį aminų klasei.	4.1.13. Apibūdinti aminų funkcinę grupę, paaiškinti sąvokas pirminis, antrinis, tretinis aminas. Sudaryti tradicinius metilo ir etilo grupes turinčių aminų pavadinimus (netaikant IUPAC reikalavimų vartoti padėties nuorodą N-).	4.1.13. Palyginti pirminių ir antrinių aminų bei amoniako bazines savybes.
4.1.14. Užrašyti paprasčiausios aminorūgšties struktūrinę formulę.	4.1.14. Apibūdinti aminorūgščių funkcines grupes, sudaryti pavadinimus, kai anglies atomų grandinėje yra iki 3 atomų.
4.1.15. Užrašyti metano, eteno degimo, eteno reakcijos su H₂, lygtis. Apibūdinti eteną kaip polimerų pramonės žaliavą.	4.1.15. Paaiškinti metano, eteno, etino fizikines ir chemines savybes (degimo reakcijos, metano pakaitų reakcija su Cl₂, eteno prijungimo reakcijas su H₂, halogenais, vandenilio halogenidais, H₂O, etino prijungimo reakcija su H₂) ir naudojimo galimybes.	4.1.15. Užrašyti eteno gavimo iš etanolio, etino gavimo iš kalcio karbido reakcijų lygtis. Nurodyti eteno ir etino panaudojimo (polimerizacija) pramonėje galimybes.
		4.1.16. Paaiškinti benzeno fizikines ir chemines savybes (degimas, pakaitų reakcija su Br₂, HNO₃).
		4.1.17. Nurodyti, kuriuos būdingiausius organinius junginius galima išskirti iš gamtinių dujų ir naftos. Nurodyti iškastinio kuro rūšis, esančias Lietuvoje (durpės, nafta).
4.1.18. Nurodyti, kad angliavandeniliai visiškai sudega iki anglies(IV) oksido ir vandens.	4.1.18. Parašyti ir išlyginti sočiųjų angliavandenilių (C₁–C₆) degimo lygtis.
		4.1.19. Paaiškinti, kaip kinta angliavandeniliai krekingo metu, apibūdinti naftos produktų naudojimo sritis.
	4.1.20. Klasifikuoti organinių medžiagų reakcijas į pakaitų, jungimosi, eliminavimo (atskėlimo) ir oksidacijos-redukcijos, pateikti šių reakcijų pavyzdžių.	4.1.20. Paaiškinti alkoholių, aldehidų ir karboksirūgščių gavimo vienas iš kito būdus naudojantis oksidacijos-redukcijos reakcijomis.
4.1.21. Apibūdinti fizikines metanolio ir etanolio savybes, užrašyti degimo lygtis.	4.1.21. Apibūdinti alkoholius kaip junginius, galinčius dalyvauti eliminavimo (atskėlimo) ir oksidacijos-redukcijos reakcijose, pateikti tokių reakcijų pavyzdžių.	4.1.21. Klasifikuoti alkoholius į pirminius, antrinius ir tretinius.
4.1.22. Paaiškinti metanolio, etanolio ir etandiolio poveikį organizmui, nurodyti šių alkoholių taikymą chemijos pramonėje ir buityje.
4.1.23. Apibūdinti fizikines etano rūgšties savybes ir nurodyti panaudojimo sritis.
	4.1.24. Užrašyti reakcijų lygtis karboksirūgščių su hidroksidais, baziniais oksidais, druskomis (karbonatais).
4.1.25. Pateikti esterių kaip kvapiųjų medžiagų ir kaip tirpiklių naudojimo pavyzdžių.	4.1.25. Užrašyti paprasčiausių esterių susidarymo lygtis, pavadinti reaguojančias ir susidarančias medžiagas.	4.1.25. Užrašyti paprasčiausių esterių hidrolizės lygtis, pavadinti reaguojančias ir susidarančias medžiagas.
4.1.26. Tinkamai vartoti sąvokas monomeras, polimeras.	4.1.26. Tinkamai vartoti sąvoką polimerizacijos laipsnis.	4.1.26. Paaiškinti polimerinių medžiagų susidarymo principus (polimerizacija, polikondensacija). Užrašyti polimerizacijos (polieteno, polipropeno, polivinilchlorido, polistireno) reakcijos lygčių pavyzdžių.
4.1.27. Paaiškinti plastikų naudojimo privalumus ir trūkumus.
4.1.28. Apibūdinti gamtosaugines problemas, susijusias su plastikų naudojimu.	4.1.28. Apibūdinti gamtosaugines problemas, susijusias su plastikų naudojimu, pateikti šių problemų sprendimo būdus.
4.2. Gyvybės chemija
4.2.1. Nurodyti, kad riebalai yra glicerolio ir riebalų rūgščių esteriai.
4.2.2. Paaiškinti gyvūninės ir augalinės kilmės riebalų fizikinių savybių skirtumus.	4.2.2. Paaiškinti gyvūninės ir augalinės kilmės sandaros skirtumus.
	4.2.3. Remiantis pateiktomis schemomis ir riebalų hidrolizės reakcijos lygtimi, apibūdinti gaunamus produktus. Paaiškinti, kad šarminė riebalų hidrolizė taikoma muilo gamybai.	4.2.3. Užrašyti riebalų hidrolizės lygtis (su H₂O, NaOH), apibūdinti gaunamus produktus.
4.2.4. Paaiškinti riebalų energetinę reikšmę organizmui.
4.2.5. Nurodyti ryšį tarp riebalų naudojimo maistui ir organizmo polinkio susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
	4.2.6. Apibūdinti aminus kaip bazines medžiagas. Parašyti metilamino sąveikos su HCl reakcijos lygtį.
	4.2.7. Apibūdinti aminoetano rūgštį kaip amfoterinį junginį (pvz. reakcija su HCl ir NaOH).
4.2.8. Naudojantis pateiktomis schemomis, paaiškinti, kad baltymai yra įvairių aminorūgščių polimerai.	4.2.8. Atpažinti peptidinį ryšį struktūrinėse baltymų formulėse.	4.2.8. Užrašyti dipeptido susidarymo reakcijos lygtį.
		4.2.9. Apibūdinti pirminę ir antrinę baltymų struktūras. Paaiškinti vandenilinio ryšio svarbą antrinei baltymų struktūrai.
		4.2.10. Užrašyti dipeptido hidrolizės lygtį, apibūdinti gaunamus produktus.
		4.2.11. Apibūdinti baltymų hidrolizę ir apykaitą organizme.
		4.2.12. Naudojantis pateiktomis schemomis, paaiškinti nukleorūgščių sandarą.
4.2.13. Nurodyti funkcines grupes gliukozės pateiktoje sutrumpintoje struktūrinėje formulėje.	4.2.13. Nurodyti funkcines grupes fruktozės pateiktoje sutrumpintoje struktūrinėje formulėje.	4.2.13. Atpažinti pateiktose struktūrinėse formulėse ciklines gliukozės ir fruktozės molekules.
4.2.14. Užrašyti gliukozės susidarymo fotosintezės metu ir gliukozės oksidacijos kvėpavimo procese lygtis molekulinėmis formulėmis. Apibūdinti fotosintezės svarbą gliukozės sintezei ir deguonies regeneracijai.
	4.2.15. Nurodyti, kad sacharozė yra gliukozės ir fruktozės junginys.
4.2.16. Žinoti, kad krakmolas ir celiuliozė yra gamtiniai polimerai.		4.2.16. Užrašyti gliukozės polikondensacijos reakcijas susidarant krakmolui ir celiuliozei.
	4.2.17. Apibūdinti krakmolo reikšmę organizmui.	4.2.17. Apibūdinti krakmolo hidrolizės reakciją ir jos reikšmę organizmui.
		4.2.18. Pateikti įvairių maisto priedų (acto rūgšties, citrinų rūgšties, natrio glutamato, sorbitolio) ir papildų (vitaminų, makroelementų (Ca ir Mg), mikroelementų (Fe)) pavyzdžių.
		4.2.19. Paaiškinti maisto priedų (konservantų, skonio stipriklių, saldiklių) naudojimo priežastis.
		4.2.20. Nurodyti, kokį poveikį žmogaus organizmui gali turėti vartojami maisto papildai.

_____________________________________

Chemijos brandos egzamino programos

2 priedas

Rūgščių jonizacijos (disociacijos) konstantos

Rūgšties

vandeninis tirpalas

HCl

HBr

HNO₃

H₂CO₃

H₂S

H₂SO₃

H₂SO₄

HCOOH

CH₃COOH

Jonizacijos konstanta

6,8 ∙ 10^-4

Labai didelė

K_a1 = 4,4 ∙ 10^-7

K_a2 = 5,6 ∙ 10^-11

K_a1 = 5,7 ∙ 10^-8

K_a2 = 1,3 ∙ 10^-13

K_a1 = 1,7 ∙ 10^-2

K_a2 = 6,2 ∙ 10^-8

K_a1 – Labai didelė

K_a2 = 1,2 ∙ 10^-2

1,8 ∙ 10^-4

1,8 ∙ 10^-5

Bazių jonizacijos (disociacijos) konstantos

Bazės vandeninis tirpalas	NH₃	CH₃NH₂	(CH₃)₂NH	(CH₃)₃N
Jonizacijos konstanta	1,8 ∙ 10^-5	4,6 ∙ 10^-4	5,4 ∙ 10^-4	6,5 ∙ 10^-5

________________________________

Chemijos brandos egzamino programos

3 priedas

Cheminių medžiagų pavojingumo simboliai


Degi	Oksiduojanti	Sprogstamoji	Kenksminga	Toksiška	Ardanti (ėsdinanti)	Aplinkai pavojinga

Pagal „Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarką“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 532/742 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 345/313 redakcija, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. D1-804/V-1066).

__________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro

2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197

FIZIKOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Fizikos brandos egzamino programos (toliau – Programa) paskirtis – apibrėžti fizikos brandos egzamino (toliau – egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Egzaminas yra valstybinis.

3. Programą sudaro:

3.1. egzamino tikslas;

3.2. mokinių gebėjimų grupės;

3.3. egzamino matrica;

3.4. egzamino užduoties pobūdis;

3.5. egzamino vertinimas;

3.6. fizikos brandos egzamino reikalavimai (1 priedas);

3.7. pagrindinės formulės (2 priedas).

II. EGZAMINO TIKSLAS

4. Egzamino tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinio mokymosi pagal vidurinio ugdymo fizikos bendrąją programą pasiekimus, aprašytus egzamino reikalavimuose.

III. Mokinių GEBĖJIMŲ GRUPĖS

5. Mokydamiesi fizikos mokiniai plėtoja gamtamokslinę kompetenciją ir įgyja žinių, gebėjimų ir nuostatų. Nuostatos egzamine nevertinamos.

6.1. Žinias ir supratimą mokiniai parodo:

6.1.1. nurodydami ir apibrėždami pagrindinius fizikos faktus, dėsnius, sąvokas, fizikinius dydžius, procesus;

6.1.2. pateikdami fizikinių reiškinių ir procesų taikymo pavyzdžių;

6.1.3. atpažindami ir įvardydami pavaizduotus ar pavaizduodami paveiksluose, schemose, grafikuose ir diagramose objektus bei procesus;

6.1.4. apibūdindami fizikinius reiškinius, procesus, modelius;

6.1.5. paprasčiausiais atvejais lentelėje pateiktus duomenis pavaizduodami schema, grafiku ar diagrama;

6.1.6. atpažindami fizikinius dydžius žyminčius simbolius ir atlikdami paprasčiausius standartinius skaičiavimus.

6.2. Taikymo gebėjimus mokiniai parodo standartinėse situacijose:

6.2.1. aiškindami reiškinius remiantis fizikos ir kitų mokslų dėsningumais;

6.2.2. nustatydami ir apibūdindami reiškinių panašumus ir skirtumus;

6.2.3. klasifikuodami į kelis tipus procesus, reiškinius ir faktus atsižvelgiant į jų charakteristikas ir savybes;

6.2.4. taikydami fizikos dėsnius pažįstamo konteksto kiekybinėms ir kokybinėms užduotims atlikti;

6.2.5. naudodami diagramą, grafiką, schemą, brėžinį ar modelį sąvokai, dydžių sąryšiui ar reiškiniui paaiškinti;

6.2.6. interpretuodami tekstinę, lentelių ar grafinę informaciją vartoja fizikos sąvokas, dėsningumus ir modelius;

6.2.7. tinkamai pasirinkdami reikšminius žodžius informacijos paieškai internete;

6.2.8. formuluodami tyrimo hipotezę;

6.2.9. tinkamai pasirinkdami tyrimo tipą (stebėjimą, eksperimentą) ir priemones;

6.2.10. pagal aprašymą atlikdami tyrimą;

6.2.11. gaudami ir apdorodami bandymų rezultatus;

6.2.12. įvertindami absoliutines ir santykines matavimo paklaidas;

6.2.13. darydami duomenimis grįstas išvadas.

6.3. Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai parodo naujose situacijose, kai yra nepažįstamų ir sudėtingų aplinkybių ar reikia atsižvelgti į kelis veiksnius:

6.3.1. atpažindami moksliniais metodais sprendžiamas problemas;

6.3.2. integruodami mokslų žinias ir dėsningumus, reikalingus problemai spręsti;

6.3.3. formuluodami probleminį klausimą ir hipotezę;

6.3.4. numatydami priemones ir planuodami tyrimą hipotezei patikrinti;

6.3.5. darydami mokslo duomenimis ir faktais grįstas išvadas, argumentuodami sprendimus;

6.3.6. atrinkdami ir tinkamai pateikdami patikimą informaciją išsakytai nuomonei, nevienareikšmiams probleminių klausimų atsakymams pagrįsti;

6.3.7. taikydami mokslinius metodus problemoms spręsti (išanalizuoja problemą, numato galimus sprendimo būdus, juos įvertina ir pasirenka vieną, sprendžia, įvertina sprendimą);

6.3.8. vertindami mokslo ir technologijų poveikį aplinkai atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir ekologinius veiksnius;

6.3.9. apibendrindami ir kritiškai vertindami įvairiuose informacijos šaltiniuose esamą informaciją apie fizikos mokslo atradimus, technologijų plėtotę, aplinkosaugą.

6.4.1. tinkamai vartodami fizikos sąvokas, dydžių simbolius, matavimo vienetus;

6.4.2. sklandžiai reikšdami fizikinių reiškinių supratimą, aiškiai dėstydami mintis žodžiu ir raštu;

6.4.3. atsirinkdami ir apdorodami tekstinę, skaitinę ir grafinę informaciją apie fizikinius reiškinius;

6.4.4. tinkamai (schemomis, paveikslais, diagramomis, tekstu ir kt.) perduodami informaciją apie fizikinius objektus, procesus, dėsningumus;

6.4.5. pritaikydami pateikiamą informaciją apie fizikinius reiškinius tikslui ir adresatui.

7. Gebėjimus iliustruojančių klausimų pavyzdžiai pateikiami metodinėje medžiagoje, esančioje Ugdymo plėtotės centro ir Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėse.

8. Gebėjimai atlikti tyrimą ugdomi ir vertinami mokantis fizikos mokykloje. Egzamino metu praktiškai netyrinėjama, tačiau įgytus tyrimo gebėjimus mokiniai gali pritaikyti atlikdami egzamino užduotis. Pavyzdžiui, pagal pateiktą tyrimo aprašymą ir jo rezultatus mokiniai turi gebėti pagrįsti tyrimo eigą, apdoroti (susisteminti) duomenis ir apibendrinti rezultatus, įvertinti paklaidas, padaryti išvadas.

9. Reikalavimai mokinių žinių ir supratimo, taikymo ir problemų sprendimo gebėjimams priklauso nuo pasiekimų, aprašytų bendrojo ar išplėstinio kurso programose ir skiriasi išsamumu ir sudėtingumu. Egzamino reikalavimai pateikti 1 priede, kuriame pagal atskiras sritis nurodoma, ką reikia gebėti, žinoti ir suprasti norint sėkmingai išlaikyti egzaminą.

IV. EGZAMINO MATRICA

1 lentelė. Egzamino matrica

Veiklos sritys	Gebėjimų grupės			Užduoties taškai, proc.
Veiklos sritys	Žinios ir supratimas	Taikymas	Problemų sprendimas	Iš viso	Iš jų – iš bendrojo kurso
Metodologiniai fizikos klausimai				6	2
Judėjimas ir jėgos				25–30	10–12
Makrosistemų fizika				10–15	4–6
Elektra ir magnetizmas				20–25	8–10
Svyravimai ir bangos				25–30	10–12
Modernioji fizika				10–15	4–6
Šiuolaikinės astronomijos pagrindai				2–5	1–2
Iš viso, proc.	30	50	20	100	40

11. Egzamino užduotyje apytiksliai 40 proc. užduoties taškų atitinka bendrąjį fizikos kursą, 60 proc. – išplėstinį (paklaida – 2 proc.).

12. Už atsakymus į užduoties klausimus galima surinkti apytiksliai 100 taškų (paklaida – 5 proc.).

13. Egzamino matricoje nurodyta, kiek užduoties taškų procentais skiriama kiekvienai veiklos sričiai, išskiriant bendrojo kurso klausimams tenkančią dalį. Pavyzdžiui, veiklos srities „Judėjimas ir jėgos“ klausimams bus skirta iš viso nuo 25 iki 30 proc. užduoties taškų, iš jų bendrojo kurso klausimams 10–12 proc. Taip pat egzamino matricoje nurodyta, kiek procentų taškų skiriama atskiroms gebėjimų grupėms vertinti: žinių ir supratimo – 30 proc. užduoties taškų, taikymo gebėjimams – 50 proc., problemų sprendimo gebėjimams – 20 proc. Šis taškų santykis pagal galimybę turėtų būti taikomas ne tik visai užduočiai, bet ir kiekvienai veiklos sričiai. Metodologinių fizikos klausimų veiklos sritis skirta tyrimų gebėjimams egzamino užduotyje apibrėžti. Tyrimų turinys apibrėžtas kitose veiklos srityse. Klausimams atitinkantiems minimalius reikalavimus skiriama 20 proc. užduoties taškų.

V. Egzamino užduoties pobūdis

14. Egzamino užduotį sudaro atskiras vientisas klausimų rinkinys, priedas su pagrindinėmis formulėmis (2 priedas), konstantomis, kita užduočiai atlikti reikalinga informacija ir atsakymų lapas. Vertinimui teikiamas tik atsakymų lapas.

15. Egzamino užduoties klausimų pobūdis:

15.1. Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais. Pateikiami keturi pasirenkamieji atsakymai, iš kurių vienas yra teisingas. Teisingas atsakymas į klausimą su pasirenkamuoju atsakymu vertinamas 1 tašku.

15.2. Trumpojo atsakymo klausimai. Trumpojo atsakymo klausimai yra dviejų tipų. Pirmo tipo klausimai tikrina fizikinių dydžių matavimo vienetų žinojimą. Vienas teisingai atsakytas matavimo vienetas vertinamas 1 tašku. Antro tipo klausimai yra nesudėtingi uždaviniai, kurių atsakymas tikslus skaičius. Teisingas atsakymas taip pat vertinamas 1 tašku.

15.3. Struktūriniai klausimai. Juos sudaro klausimai, susiję su pagrindine bendra informacija, pateikta struktūrinio klausimo pradžioje. Įvadinė informacija pateikiama tekstu, bet gali būti papildoma diagramomis, paveikslais, schemomis, lentelėmis ir pan. Struktūrinį klausimą sudarantys klausimai turi būti nepriklausomi vienas nuo kito ir nesusiję su prieš tai pateiktais atsakymais. Atsakant į klausimus, kuriuose reikia apskaičiuoti fizikinį dydį, pirmiausia užrašoma / išvedama fizikinio dydžio apskaičiavimo formulė, tik paskui atliekami skaičiavimai. Jei atsakymas pateiktas be formulės, jis vertinamas 0 taškų. Apskaičiavus fizikinių dydžių vertes, būtina nurodyti jų matavimo vienetus. Struktūrinio klausimo vertinimas pateikiamas prie kiekvieno jį sudarančio klausimo.

16. Orientacinė egzamino užduoties struktūra ir apibūdinimas pateikiami 2 lentelėje. Galutinė egzamino užduoties struktūra (jei skiriasi nuo orientacinės) pateikiama egzamino užduoties apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

2 lentelė. Orientacinė egzamino užduoties struktūra

Egzamino užduoties struktūra	Apibūdinimas
I dalis	Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais – 30 klausimų (30 taškų).
II dalis	Trumpojo atsakymo klausimai – 10 klausimų (10 taškų), iš kurių penki tikrina fizikinių dydžių matavimo vienetų žinojimą (5 taškai).
III dalis	Struktūriniai klausimai – 7–8 klausimai (apie 60 taškų).
Iš viso taškų	Apie 100 taškų.
Atsakymų lapas	Vertinami tik atsakymų lape pateikti sprendimai ir atsakymai.
Priedas	Pateikiamos pagrindinės formulės, konstantos ir kita užduočiai atlikti reikalinga informacija.

17. Orientacinė egzamino trukmė – 3 val. Egzamino data, priemonės, kuriomis galima naudotis egzamino metu, atsakymų lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

VI. EGZAMINO VERTINIMAS

18. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzaminą laikiusių mokinių darbai koduojami ir vertinami taškais centralizuotai vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvieną darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima trečiasis – vyresnysis vertintojas.

19. Minimalią egzamino išlaikymo taškų ribą nustato ir tvirtina brandos egzaminų vertinimo komitetas. Mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą išlaikiusiais. Preliminari egzamino išlaikymo riba sudaro 40 proc. egzamino užduoties bendrojo kurso klausimų taškų sumos. Egzamine ji būtų 16 taškų.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1490, 2020-10-02, paskelbta TAR 2020-10-02, i. k. 2020-20601

Fizikos brandos egzamino programos

1 priedas

FIZIKOS BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI

1. Fizikos brandos egzamino (toliau – egzaminas) reikalavimai mokinių žinioms ir gebėjimams pateikiami pagal tas pačias veiklos sritis, kaip ir vidurinio ugdymo fizikos bendrojoje programoje. Veiklos sritys:

1.1. metodologiniai fizikos klausimai;

1.2. judėjimas ir jėgos;

1.3. makrosistemų fizika;

1.4. elektra ir magnetizmas;

1.5. svyravimai ir bangos;

1.6. modernioji fizika;

1.7. šiuolaikinės astronomijos pagrindai.

2. Metodologinių fizikos klausimų srityje apibrėžti reikalavimai mokinių žinioms ir gebėjimams taikomi visose kitose veiklos srityse.

3. Egzamino reikalavimai mokinių žinioms ir gebėjimams pateikti šio priedo 1 lentelėje. Reikalavimai pagal bendrojo kurso programą, apima minimalius reikalavimus. Reikalavimuose pagal bendrojo kurso programą įrašyta tik tai, ką mokiniai privalo žinoti ir suprasti, gebėti geriau / daugiau, negu aprašyta minimaliuose reikalavimuose. Reikalavimai pagal išplėstinio kurso programą apima reikalavimus pagal bendrojo kurso programą. Reikalavimuose pagal išplėstinio kurso programą įrašyta tik tai, ką mokiniai privalo žinoti ir suprasti, gebėti geriau / daugiau, negu aprašyta minimaliuose reikalavimuose ir reikalavimuose pagal bendrojo kurso programą. Lentelėje taip pat nurodyti tiriamieji darbai, kuriuos atliekant mokinio įgyti gebėjimai yra vertinami egzamino metu. Nurodant reikalavimus, keliamus mokinių pasiekimams, vartojami tokie terminai:

3.1. apibūdinti sąvoką / fizikinį dydį – pateikti apibrėžimą, nurodyti, ar tai skaliarinis, ar vektorinis dydis (kaip nustatoma jo kryptis), kaip jis apskaičiuojamas, kokiais vienetais matuojamas, apibrėžti jo SI sistemos matavimo vienetą;

3.2. apibūdinti reiškinį – aprašyti jo požymius ir sąlygas, kuriomis jis pasireiškia, pateikti pasireiškimo ir taikymo pavyzdžių;

3.3. paprasčiausiais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia atlikti vieną standartinę operaciją, kai nereikia vienų matavimo vienetų paversti kitais;

3.4. nesudėtingais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia atlikti 2–3 veiksmus, bet nereikia vienų matavimo vienetų paversti kitais;

3.5. paprasčiausiomis vadinamos vieno fizikinio dydžio santykinės paklaidos;

3.6. taikyti formulę – reiškia gebėti rasti bet kurį į ją įeinantį dydį. Pavyzdžiui, taikyti formulę reiškia, kad reikia gebėti taikyti ir formules

1 lentelė. Egzamino reikalavimai

MINIMALŪS REIKALAVIMAI	REIKALAVIMAI pagal bendrojo kurso programą	REIKALAVIMAI pagal išplėstinio kurso programą
I. METODOLOGINIAI FIZIKOS KLAUSIMAI
	1.1. Formuluoti tyrimo hipotezę.
	1.2. Pasirinkti tyrimo priemones.
	1.3. Suplanuoti fizikinį tyrimą.
	1.4. Nustatyti matavimo prietaisų padalos vertę.	1.4. Mokėti matuoti slankmačiu.
	1.5. Apdoroti bandymų rezultatus.	1.5. Analizuoti ir interpretuoti bandymų rezultatus.
		1.6. Apskaičiuoti absoliutines ir paprasčiausias santykines paklaidas.
1.7. Daryti paprasčiausias tiesiogines išvadas.	1.7. Daryti duomenimis pagrįstas išvadas.	1.7. Daryti mokslo duomenimis ir faktais pagrįstas išvadas, argumentuoti sprendimus.
	1.8. Apibrėžti ir skirti vektorinius bei skaliarinius dydžius.
	1.9. Sudėti ir atimti vektorius, kai jie lygiagretūs.	1.9. Sudėti ir atimti vektorius, kai jie nukreipti bet kokiu kampu.
	1.10. Rasti vektorių projekcijas, kai vektoriai lygiagretūs ir statmeni koordinačių ašiai.	1.10. Rasti vektorių projekcijas.
	1.11. Braižyti ir analizuoti įvairių fizikinių dydžių tarpusavio priklausomybės grafikus nesudėtingais atvejais.	1.11. Braižyti ir analizuoti įvairių fizikinių dydžių tarpusavio priklausomybės grafikus.
	1.12. Mokslinius atradimus vertinti socialiniu, ekonominiu ir aplinkosaugos aspektais.	1.12. Pateikiant pavyzdžių paaiškinti fizikos mokslo atradimų reikšmę ir mokslo žinių absoliutumo ir sąlygiškumo aspektus.
II. JUDĖJIMAS IR JĖGOS
2. Kinematika
	2.1. Apibūdinti atskaitos sistemą, kelią, poslinkį, momentinį greitį, vidutinį greitį, pagreitį.	2.1. Apibūdinti inercinę ir neinercinę atskaitos sistemas.
2.2. Paprasčiausiais atvejais tiesiai ir tolygiai judančio kūno judėjimui taikyti formulę	2.2. Taikyti koordinatės, greičio ir poslinkio lygtis nesudėtingiems tiesiaeigio tolyginio judėjimo uždaviniams spręsti.	2.2. Taikyti koordinatės, greičio ir poslinkio lygtis tiesiaeigio tolyginio judėjimo uždaviniams spręsti.
2.3. Tiesiaeigio tolygiai kintamo judėjimo atveju vidutiniam greičiui apskaičiuoti taikyti formulę paprasčiausiais tolygiai greitėjančio judėjimo atvejais apskaičiuoti kūno greitį, pagreitį ir poslinkį	2.3. Taikyti koordinatės, greičio, pagreičio ir poslinkio lygtis nagrinėjant tiesiaeigį tolygiai kintamą judėjimą ir sprendžiant uždavinius kai kūno judėjimo ir koordinačių ašies kryptys sutampa.	2.3. Taikyti koordinatės, greičio, pagreičio ir poslinkio lygtis nagrinėjant tiesiaeigį tolygiai kintamą judėjimą ir sprendžiant uždavinius.
	2.4. Nubraižyti tiesiai ir tolygiai judančio kūno poslinkio priklausomybės nuo laiko grafiką ir pagal jį nustatyti greitį.	2.4. Nubraižyti tiesiai ir tolygiai judančio kūno koordinatės priklausomybės nuo laiko grafiką ir pagal jį nustatyti greitį.
	2.5. Nubraižyti tiesiai ir tolygiai kintamai judančio kūno greičio grafiką ir pagal jį nustatyti pagreitį.	2.5. Pagal tiesiai ir tolygiai kintamai judančio kūno greičio grafiką nustatyti poslinkį ir nueitą kelią.
		2.6. Nubrėžti tiesiai ir tolygiai kintamai judančio kūno pagreičio priklausomybę nuo laiko.
2.7. Apibūdinti laisvąjį kritimą ir apskaičiuoti žemyn krintančio kūno greitį ir nueitą kelią.	2.7. Taikyti koordinatės, greičio, pagreičio ir poslinkio lygtis nagrinėjant vertikaliai aukštyn mesto kūno judėjimą ir laisvąjį kūnų kritimą.	2.7. Taikyti koordinatės, greičio, pagreičio ir poslinkio lygtis nagrinėjant vertikaliai žemyn mesto kūno judėjimą, kai nėra oro pasipriešinimo.
	2.8. Apibūdinti horizontaliai mesto kūno trajektoriją ir nurodyti pagreičio kryptį.	2.8. Apskaičiuoti iš tam tikro aukščio horizontaliai mesto kūno lėkio tolį, laiką, judėjimo greitį bet kuriuo momentu.
		2.9. Apibūdinti kampu į horizontą mesto kūno trajektoriją, nurodyti pagreičio kryptį, apskaičiuoti didžiausią pakilimo aukštį, lėkio nuotolį ir judėjimo greitį bet kuriuo momentu.
2.10. Nurodyti tolygiai apskritimu judančio kūno greičio ir pagreičio kryptis.	2.10. Apibūdinti ir apskaičiuoti tolygiai apskritimu judančio kūno greitį , periodą, dažnį ir įcentrinį pagreitį .	2.10. Apibūdinti kampinį tolyginio judėjimo apskritimu greitį ir taikyti formulę jam apskaičiuoti.
		2.11. Spręsti kinematikos uždavinius apie judančias viena kitos atžvilgiu inercines atskaitos sistemas.
3. Jėgos
3.1. Apibūdinti jėgą.	3.1. Apibūdinti masę ir jėgų atstojamąją.	3.1. Aprašyti, kaip tiesiogiai išmatuoti masę (lyginant kūno inertiškumą su masės etalonu).
3.2. Pateikti inercijos reiškinio pasireiškimo pavyzdžių.	3.2. Aprašyti, kaip pateiktuose pavyzdžiuose pasireiškia inercija.
3.3. Savais žodžiais nusakyti I, II ir III Niutono dėsnius. Paprasčiausiais atvejais taikyti II Niutono dėsnį	3.3. Suformuluoti ir nesudėtingais atvejais taikyti I, II ir III Niutono, Huko ir gravitacijos dėsnius.	3.3. Taikyti I, II ir III Niutono, Huko ir gravitacijos dėsnius uždaviniams spręsti.
	3.4. Pavaizduoti kūną veikiančias jėgas pagal mastelį. Rasti atstojamąją jėgą brėžinyje, kai jėgos išsidėsčiusios vienoje tiesėje.	3.4. Rasti atstojamąją jėgą brėžinyje, kai jėgos išsidėsčiusios ne vienoje tiesėje.
3.5. Apibūdinti ir pavaizduoti brėžinyje: · sunkio jėgą F = mg, · trinties jėgą F = m N, · tamprumo jėgą F = kx.	3.5. Apibūdinti, analizuoti jėgų dydžio priklausomybę nuo skirtingų veiksnių ir pavaizduoti brėžinyje: · sunkio jėgą F = mg, · svorio jėgą · trinties jėgą F = m N, · tamprumo jėgą F = kx, · visuotinės traukos jėgą · Archimedo jėgą	3.5. Apibūdinti ir palyginti rimties, slydimo ir riedėjimo trinties jėgas. Taikyti formulę uždaviniams spręsti.
	3.6. Atlikti spyruoklės standumo ir slydimo trinties jėgos tyrimus.	3.6. Atlikti kelių jėgų veikiamo kūno pusiausvyros tyrimą (jėgų momentai nenagrinėjami).
	3.7. Apibūdinti nesvarumą.
		3.8. Laisvojo kritimo pagreičiui apskaičiuoti taikyti formulę
		3.9. Taikyti formulę pirmajam kosminiam greičiui apskaičiuoti
4. Tvermės dėsniai mechanikoje
	4.1. Apibrėžti kūno judesio kiekį kaip jo masės ir greičio sandaugą
	4.2. Suformuluoti judesio kiekio tvermės dėsnį uždarajai sistemai ir taikyti jį dviem kūnams, judantiems viena tiese, kai nėra išorinių jėgų	4.2. Pritaikyti judesio kiekio tvermės dėsnį dviem kūnams, judantiems plokštumoje, kai nėra išorinių jėgų.
	4.3. Apibrėžti jėgos impulsą kaip jėgos ir laiko pokyčio sandaugą ir taikyti formulę nesudėtingiems uždaviniams spręsti.	4.3. Susieti jėgos impulsą su judesio kiekio pokyčiu Taikyti sąryšį uždaviniams spręsti.
	4.4. Apibūdinti reaktyvųjį judėjimą.
	4.5. Apibūdinti tamprųjį ir netamprųjį smūgį ir taikyti jam judesio kiekio tvermės dėsnį, kai nereikia atsižvelgti į energijos nuostolius.	4.5. Išanalizuoti smūgį ir taikyti jam energijos ir judesio kiekio tvermės dėsnius. Nurodyti, kad netampraus smūgio metu dalis arba net visa mechaninė energija virsta kitomis energijos rūšimis.
4.6. Paprasčiausiais atvejais, kai jėgos ir poslinkio kryptys sutampa, taikyti mechaninio darbo formulę	4.6. Taikyti mechaninio darbo formulę kai jėgos ir poslinkio vektoriai lygiagretūs.	4.6. Taikyti darbo formulę.
	4.7. Apibūdinti darbą kaip energijos pokyčio matą.
4.8. Apibūdinti kinetinę energiją kaip kūno judėjimo energiją ir paprasčiausiais atvejais ją apskaičiuoti taikyti formulę .	4.8. Nesudėtingiems uždaviniams spręsti taikyti kinetinės energijos teoremą	4.8. Taikyti kinetinės energijos teoremą uždaviniams spręsti
4.9. Apibūdinti galią kaip darbą, atliktą per laiko vienetą, ir paprasčiausiais atvejais ją apskaičiuoti taikant formulę .	4.9. Taikyti galios formulę nesudėtingiems uždaviniams spręsti.	4.9 Taikyti galios formulę uždaviniams spręsti.
	4.10. Apibūdinti kūno potencinę energiją kaip sąveikos energiją.
4.11. Apibūdinti sunkio jėgos veikiamo kūno potencinę energiją ir paprasčiausiais atvejais ją apskaičiuoti	4.11. Taikyti sunkio jėgos veikiamo kūno potencinės energijos apskaičiavimo formulę nesudėtingiems uždaviniams spręsti.	4.11. Taikyti sunkio jėgos veikiamo kūno potencinės energijos apskaičiavimo formulę uždaviniams spręsti.
		4.12. Taikyti ištemptos / suspaustos spyruoklės potencinės energijos formulę uždaviniams spręsti.
	4.13. Taikyti potencinės energijos pokyčio ir darbo sąryšį nesudėtingiems uždaviniams spręsti.	4.13. Taikyti potencinės energijos pokyčio ir darbo sąryšį uždaviniams spręsti.
	4.14. Suformuluoti mechaninės energijos tvermės dėsnį ir jį taikyti nesudėtingiems uždaviniams spręsti.	4.14. Mechaninės energijos tvermės dėsnį taikyti uždaviniams spręsti.
4.15. Apibūdinti naudingumo koeficientą ir taikyti jo apskaičiavimo formulę paprasčiausiems uždaviniams spręsti.	4.15. Taikyti formulę naudingumo koeficientui apskaičiuoti, nesudėtingiems uždaviniams spręsti.	4.15. Taikyti formulę naudingumo koeficientui apskaičiuoti.
	4.16. Analizuoti tik dviejų surištų kūnų judėjimą horizontaliai (pvz., traktorius tempia priekabą).	4.16. Analizuoti kelių surištų kūnų judėjimą.
		4.17. Analizuoti kūnų judėjimą nuožulniąja plokštuma.
III. MAKROSISTEMŲ FIZIKA
5. Molekulinės kinetinės teorijos pagrindai
5.1. Nusakyti pagrindinius molekulinės kinetinės teorijos teiginius ir pateikti juos įrodančių reiškinių pavyzdžių.	5.1. Apibūdinti Brauno judėjimą, difuziją.
5.2. Apibūdinti medžiagos tankį ir paprasčiausiais atvejais taikyti formulę jam apskaičiuoti.	5.2. Taikyti formules medžiagos molio masei atomo (molekulės) masei, medžiagos kiekiui, atomų (molekulių) skaičiui atomų (molekulių) koncentracijai apskaičiuoti.	5.2. Eilės tikslumu apskaičiuoti atomų ir molekulių matmenis.
5.3. Apibūdinti slėgį, kaip jėgą veikiančią ploto vienetą	5.3. Paaiškinti dujų slėgio susidarymą.	5.3. Taikyti pagrindinę molekulinės kinetinės dujų teorijos lygtį uždaviniams spręsti.
	5.4. Apibūdinti šiluminės pusiausvyros būseną.
	5.5. Apibūdinti absoliutinę temperatūrą, užrašyti ir taikyti jos sąryšį su temperatūra, išreikšta °C	5.5. Taikyti molekulės vidutinės kinetinės energijos sąryšį su absoliutine temperatūra uždaviniams spręsti.
5.6. Apibūdinti idealiųjų dujų modelį, būsenos parametrus, užrašyti idealiųjų dujų būsenos lygtį ir taikyti ją paprasčiausiems uždaviniams spręsti.	5.6. Taikyti idealiųjų dujų būsenos lygtį nesudėtingiems uždaviniams spręsti.	5.6. Apibūdinti dujose vykstančius izoprocesus, užrašyti jų dėsnius ir taikyti uždaviniams spręsti, nubraižyti izoprocesų grafikus.
		5.7. Atlikti izoprocesų tyrimą.
	5.8. Nurodyti kietųjų kūnų mechanines savybes (tamprumas, trapumas), apibūdinti deformacijų rūšis.	5.8. Apibūdinti kristalinius ir amorfinius kūnus ir jų savybes (vidinę sandarą, lydymąsi, savybių priklausomybę nuo krypties).
		5.9. Apibūdinti absoliutinį pailgėjimą, santykinį pailgėjimą mechaninį įtempį tamprumo modulį, tamprumo ir stiprumo ribas. Taikyti šių dydžių apskaičiavimo formules.
		5.10. Paaiškinti mechaninio įtempio diagramą.
		5.11. Suformuluoti Huko dėsnį ir taikyti jį uždaviniams spręsti.
		5.12. Eksperimentiškai nustatyti gumos tamprumo modulį.
		5.13. Apibūdinti sočiuosius garus ir paaiškinti jų slėgio priklausomybę nuo temperatūros ir tūrio.
		5.14. Apibrėžti skysčio virimo sąlygą.
	5.15. Nusakyti oro drėgmės reikšmę žmogui ir jo aplinkai.	5.15. Apibūdinti santykinės oro drėgmės ir absoliutinės drėgmės sąvokas. Apskaičiuoti santykinę oro drėgmę
	5.16. Pateikti drėkinimo, skysčių paviršiaus įtempio ir kapiliarinių reiškinių pasireiškimo pavyzdžių gamtoje, buityje ir technikoje.	5.16. Apibūdinti ir eksperimentiškai nustatyti skysčio paviršiaus įtempio koeficientą.
		5.17. Išmatuoti ir apskaičiuoti paviršiaus įtempio jėgą
		5.18. Paaiškinti drėkinimo reiškinį.
		5.19. Taikyti formulę skysčio stulpelio slėgiui apskaičiuoti.
		5.20. Paaiškinti kapiliarinius reiškinius ir taikyti formulę skysčio pakilimo aukščiui kapiliare apskaičiuoti.
6. Termodinamikos pagrindai
6.1. Apibūdinti dujų vidinę energiją.	6.1. Taikyti formulę vienatomių dujų vidinei energijai apskaičiuoti.
6.2. Apibūdinti šilumos kiekį.	6.2. Apibūdinti savitąsias šilumas: medžiagos, lydymosi (kristalizacijos), garavimo (kondensacijos), degimo.
6.3. Apibūdinti šilumos perdavimo būdus.
6.4. Taikyti šilumos kiekio apskaičiavimo formules Q = cmDt, Q = lm, Q = Lm, Q = qm paprasčiausiems uždaviniams spręsti.	6.4. Taikyti šilumos balanso lygtį nesudėtingiems uždaviniams spręsti.	6.4. Taikyti šilumos balanso lygtį.
	6.5. Apskaičiuoti dujų ar išorinių jėgų atliekamą darbą.
6.6. Suformuluoti energijos tvermės dėsnį ir pateikti jo pasireiškimo pavyzdžių.	6.6. Suformuluoti ir taikyti I termodinamikos dėsnį paprasčiausiems uždaviniams spręsti.	6.6. Taikyti I termodinamikos dėsnį izoprocesams ir adiabatiniam procesui.
		6.7. Apibūdinti adiabatinį procesą.
6.8. Apibūdinti negrįžtamuosius procesus ir pateikti jų pavyzdžių.	6.8. Suformuluoti II termodinamikos dėsnį.	6.8. Taikyti II termodinamikos dėsnį aiškinant procesus.
6.9. Pateikti šiluminių variklių pavyzdžių.	6.9. Aprašyti šiluminių variklių pagrindines dalis ir veikimo principą.
6.10. Apibūdinti realaus šiluminio variklio naudingumo koeficientą	6.10. Taikyti realaus ir idealaus šiluminio variklio naudingumo koeficiento apskaičiavimo formules nesudėtingiems uždaviniams spręsti.	6.10. Taikyti realaus ir idealaus šiluminio variklio naudingumo koeficiento apskaičiavimo formules uždaviniams spręsti.
6.11. Apibūdinti šiluminių variklių vaidmenį ir žalą, daromą aplinkai.		6.11. Apibūdinti šiluminių variklių privalumus ir trūkumus, keliamas ekologines problemas ir galimus jų sprendimo būdus.
6.12. Pateikti atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos šaltinių pavyzdžių, pagrįsti būtinybę efektyviai naudoti energiją ir siūlyti kaip to siekti buityje.	6.12. Apibūdinti energetinių resursų (hidroenergetinių, cheminių, branduolinių bei alternatyviųjų – vėjo, Saulės, geoterminių ir kt.) Lietuvoje ir Žemėje problemas, energijos gamybos bei naudojimo technologinius ir ekologinius aspektus.	6.12. Apibūdinti įvairių energijos šaltinių (hidroenergetinių, cheminių, branduolinių bei alternatyviųjų – vėjo, Saulės, geoterminių ir kt.) pranašumus ir trūkumus. Siūlyti būdų, kaip efektyviai naudoti energiją.
IV. ELEKTRA IR MAGNETIZMAS
7. Elektrostatika
7.1. Apibūdinti elektros krūvių rūšis, jų sąveiką, elementarųjį krūvį.	7.1. Paaiškinti kūnų įelektrinimą.
	7.2. Suformuluoti ir taikyti krūvio tvermės dėsnį.
	7.3. Suformuluoti ir paaiškinti Kulono dėsnį, taikyti taškinių krūvių sąveikos jėgos formulę nesudėtingiems uždaviniams spręsti.	7.3. Taikyti Kulono dėsnį uždaviniams spręsti.
	7.4. Apibrėžti medžiagos santykinę dielektrinę skvarbą ir taikyti formulę sprendžiant uždavinius.	7.4. Apibrėžti medžiagos santykinę dielektrinę skvarbą ir taikyti formulę sprendžiant uždavinius.
		7.5. Apibūdinti elektrinio lauko stiprį kaip jėgą, veikiančią vienetinį teigiamą krūvį nustatyti jo kryptį.
		7.6. Apibūdinti elektrinio lauko jėgų linijas. Jomis naudojantis, pavaizduoti elektrinius laukus.
		7.7. Taikyti elektrinių laukų superpozicijos principą.
		7.8. Taikyti formulę darbui, perkeliant krūvį vienalyčiame elektriniame lauke, apskaičiuoti
		7.9. Apibrėžti lauko taško potencialą kaip darbą, kurį reikia atlikti perkeliant teigiamą vienetinį krūvį iš begalybės į tą tašką Apibūdinti potencialų skirtumą.
		7.10. Spręsti uždavinius naudojantis formule kai laukas yra vienalytis.
		7.11. Paaiškinti, kas vyksta metale, esančiame elektrostatiniame lauke. Nurodyti, kad metaluose elektrostatinio lauko stipris visuomet lygus nuliui.
		7.12. Paaiškinti, kas vyksta dielektrike, esančiame elektrostatiniame lauke.
	7.13. Apibūdinti elektrinę talpą, kondensatorius. Taikyti formules elektrinei talpai apskaičiuoti.	7.13. Paaiškinti, kad įkrautas kondensatorius turi energijos, ir mokėti ją apskaičiuoti
		7.14. Apskaičiuoti nuosekliai ir lygiagrečiai sujungtų kondensatorių talpą, krūvį ir įtampą.
8. Nuolatinė srovė
8.1. Apibūdinti elektros srovę kaip kryptingą elektringųjų dalelių judėjimą.	8.1. Apibūdinti įtampą (), elektros srovės stiprį , savitąją varžą, laidininko varžą šaltinio elektrovarą Taikyti formules nesudėtingiems uždaviniams spręsti.	8.1. Apibūdinti šaltinio vidinės varžos poveikį elektros srovės stipriui ir įtampai uždaroje grandinėje.
8.2. Suformuluoti ir taikyti Omo dėsnį grandinės daliai paprasčiausiems uždaviniams spręsti.	8.2. Taikyti Omo dėsnį grandinės daliai. Nusakyti Omo dėsnį paprasčiausioms uždaroms grandinėms	8.2. Taikyti Omo dėsnį uždarai grandinei uždaviniams spręsti.
8.3. Paaiškinti laidininkų jungimo būdus, ir paprasčiausiais atvejais, kai laidininkai sujungti tik nuosekliais arba tik lygiagrečiai, taikyti nuoseklaus ir lygiagretaus jungimo dėsnius.	8.3. Taikyti nuoseklaus ir lygiagretaus jungimo dėsnius paprasčiausioms mišriai sujungtoms grandinėms.	8.3. Taikyti nuoseklaus ir lygiagretaus jungimo dėsnius mišriai sujungtoms grandinėms.
8.4. Braižyti paprasčiausias elektros grandinių schemas, pavaizduoti elektros grandinės elementus: šaltinį, vartotojus (rezistorių, skambutį, lemputę), ampermetrą, voltmetrą, jungiklį.	8.4. Braižyti nesudėtingas elektros grandinių schemas, pavaizduoti elektros grandinės elementus.	8.4. Braižyti elektros grandinių schemas, pavaizduoti elektros grandinės elementus.
8.5. Apibūdinti pagrindinius elektros energijos šaltinius. Nurodyti, kad tekant srovei laidininke išsiskiria šiluma. Apskaičiuoti srovės darbą ir galią naudojantis formulėmis	8.5. Aprašyti energijos virsmus elektros grandinėse. Paaiškinti, kodėl tekant srovei laidininke išsiskiria šiluma. Apskaičiuoti srovės darbą ir galią.
	8.6. Išmatuoti srovės stiprį ir įtampą.	8.6. Eksperimentiškai nustatyti šaltinio elektrovarą ir vidinę varžą.
		8.7. Nurodyti, kas perneša krūvį įvairiose terpėse: metale, vakuume, puslaidininkiuose, elektrolitų tirpaluose ir dujose.
		8.8. Nubrėžti ir paaiškinti srovės stiprio priklausomybes nuo įtampos įvairiose terpėse.
		8.9. Apibūdinti puslaidininkinio diodo savybes, diodo ir tranzistoriaus taikymą.
		8.10. Suformuluoti ir taikyti uždaviniams spręsti elektrolizės dėsnį nurodyti, kur pritaikoma elektrolizė.
9. Magnetinis laukas
9.1.Apibūdinti magnetų sąveiką.	9.1. Apibūdinti magnetinį lauką.	9.1. Apibūdinti magnetinę indukciją, magnetinį srautą.
		9.2. Paaiškinti magnetinio lauko poveikį laidininkui, kuriuo teka elektros srovė. Taikyti kairiosios rankos taisyklę ir formulę uždaviniams spręsti.
		9.3. Paaiškinti, kaip juda magnetiniame lauke elektringosios dalelės, taikyti kairiosios rankos taisyklę (Lorenco jėga) ir formulę uždaviniams spręsti.
		9.4. Apibūdinti medžiagų magnetines savybes. Apibrėžti santykinę magnetinę skvarbą
	9.5. Apibūdinti elektromagnetinės indukcijos reiškinį. Pateikti jo taikymo pavyzdžių.	9.5. Apskaičiuoti magnetinį srautą taikyti Lenco taisyklę, formuluoti ir taikyti elektromagnetinės indukcijos dėsnį uždaviniams spręsti.
		9.6. Apibūdinti saviindukcijos reiškinį, ritės induktyvumą, taikyti formulę saviindukcijos elektrovaros dydžiui apskaičiuoti.
		9.7. Taikyti formulę ritės magnetinio lauko energijai apskaičiuoti.
V. SVYRAVIMAI IR BANGOS
10. Mechaniniai svyravimai ir elektromagnetiniai virpesiai
10.1. Apibūdinti svyravimus ir pateikti svyravimų pavyzdžių.	10.1. Apibūdinti laisvuosius ir priverstinius svyravimus.	10.1. Apibūdinti harmoninius svyravimus.
10.2. Apibūdinti svyravimo amplitudę, periodą, dažnį. Paprasčiausiais atvejais juos apskaičiuoti.	10.2. Apibūdinti kampinį dažnį ir taikyti formulę jam apskaičiuoti.	10.2. Apibūdinti svyravimų fazę ir taikyti formulę jai apskaičiuoti.
	10.3. Pavaizduoti svyravimus grafiškai. Užrašyti svyruojančio kūno koordinatės priklausomybės nuo laiko lygtį .	10.3. Užrašyti svyruojančio kūno greičio ir pagreičio priklausomybės nuo laiko lygtis.
	10.4. Apibūdinti matematinę svyruoklę. Taikyti matematinės svyruoklės periodo formulę nesudėtingiems uždaviniams spręsti.	10.4. Taikyti matematinės svyruoklės periodo formulę uždaviniams spręsti.
	10.5. Taikyti kūno, pritvirtinto prie tamprios spyruoklės, svyravimų periodo formulę nesudėtingiems uždaviniams spręsti.	10.5. Taikyti kūno, pritvirtinto prie tamprios spyruoklės, svyravimų periodo formulę uždaviniams spręsti.
	10.6. Apibūdinti mechaninio rezonanso reiškinį.
		10.7. Paaiškinti harmoniškai svyruojančio kūno energijos virsmus. Taikyti jiems energijos tvermės dėsnį.
		10.8. Palyginti mechaninius svyravimus ir elektromagnetinius virpesius.
		10.9. Analizuoti elektrinius virpesius kontūre, taikyti Tomsono formulę uždaviniams spręsti.
		10.10. Paaiškinti krūvio įtampos ir srovės stiprio kontūre harmoninius virpesius, energijos kitimą jų metu.
		10.11. Apibūdinti elektromagnetinių virpesių rezonanso reiškinį.
11. Kintamoji srovė
11.1. Apibūdinti kintamąją srovę.	11.1. Apibūdinti kintamosios srovės stiprio ir įtampos efektines vertes.	11.1. Taikyti kintamosios srovės stiprio, pvz., ir įtampos, pvz., priklausomybės nuo laiko lygtis uždaviniams spręsti.
	11.2. Pavaizduoti srovės stiprio ir įtampos priklausomybę nuo laiko grafiškai.
	11.3 Apibūdinti transformacijos koeficientą .	11.3. Paaiškinti, kaip veikia transformatorius.
	11.4. Paaiškinti elektros energijos perdavimą.	11.4. Aprašyti kintamosios srovės gavimo principą.
		11.5. Paaiškinti aktyviąją, induktyviąją ir talpinę varžas, jų priklausomybę nuo kintamosios srovės dažnio.
		11.6. Apskaičiuoti galią, išsiskiriančią aktyviojoje varžoje paprasčiausiose kintamosios srovės grandinėse.
12. Banginiai procesai
12.1. Apibūdinti mechaninės bangos sklidimo greitį bangos ilgį, periodą.	12.1. Apibūdinti bangos dažnį.	12.1. Apibūdinti bangos paviršių.
12.2. Apibūdinti mechanines skersines ir išilgines bangas, jų plitimą tampriose terpėse.		12.2. Paaiškinti bangų interferenciją ir difrakciją. Taikyti interferencijos maksimumo ir minimumo sąlygas uždaviniams spręsti.
12.3. Apibūdinti garso bangas, jų atspindį.	12.3. Paaiškinti, nuo ko priklauso garso stipris ir tono aukštis.
	12.4. Apibūdinti ultragarsą, infragarsą.
12.5. Nurodyti, kad elektromagnetinės bangos sklinda vakuume c = 300000 km/s greičiu.	12.5. Apibūdinti elektromagnetinį lauką ir jo poveikį žmogui. Nurodyti, kad elektromagnetinės bangos yra skersinės, sklinda terpėse c/n greičiu.
12.6. Apibūdinti šviesą kaip elektromagnetinių bangų rūšį, elektromagnetinių bangų skalėje apimančią bangos ilgių intervalą nuo 400 nm iki 760 nm.	12.6. Apibūdinti elektromagnetinių bangų skalę, nurodyti atskirų elektromagnetinių bangų savybes ir jų taikymą telekomunikacijos priemonėse, moksle, pramonėje ir buityje.	12.6. Paaiškinti radijo ryšio, televizijos ir radiolokacijos fizikinius pagrindus. Aprašyti, kaip veikia paprasčiausias detektorinis radijo imtuvas.
12.7. Nusakyti ir paprasčiausiais atvejais taikyti tiesiaeigio šviesos sklidimo, šviesos atspindžio ir lūžimo dėsnius.	12.7. Taikyti tiesiaeigio šviesos sklidimo, šviesos atspindžio ir lūžimo dėsnius nesudėtingiems uždaviniams spręsti. Paaiškinti spindulių lūžimą, naudojantis formule	12.7. Taikyti tiesiaeigio šviesos sklidimo, šviesos atspindžio ir lūžimo dėsnius uždaviniams spręsti. Paaiškinti spindulių lūžimą naudojantis formule Paaiškinti visiškąjį vidaus atspindį.
		12.8. Eksperimentiškai nustatyti optinės terpės lūžio rodiklį.
12.9. Apibūdinti lęšio optinę gebą, dioptriją.	12.9. Taikyti lęšio didinimo ir plonojo lęšio formulę	12.9. Nurodyti geriausio matymo nuotolį, apskaičiuoti akinių, kurių reikia akies defektams kompensuoti, laužiamąją gebą.
	12.10. Gauti atvaizdus plonuoju lęšiu. Brėžinyje parodyti spindulių eigą.	12.10. Brėžinyje parodyti spindulių eigą mikroskope ir teleskope.
12.11. Pateikti optinių prietaisų, kuriuose taikomi lęšiai, pavyzdžių.	12.11. Apibūdinti, kaip veikia optiniai prietaisai (lupa, fotoaparatas).	12.11. Apibūdinti, kaip veikia optiniai prietaisai (šviesolaidžiai, teleskopai, mikroskopai).
	12.12. Paaiškinti dispersiją, šviesos ir daiktų spalvas.	12.12. Apibūdinti koherentines bangas. Paaiškinti šviesos interferenciją. Taikyti interferencijos maksimumo ir minimumo sąlygas uždaviniams spręsti.
		12.13. Paaiškinti difrakciją ir difrakcinės gardelės veikimą. Pritaikyti difrakcinės gardelės lygtį (k = 0, 1, 2, …) uždaviniams spręsti.
		12.14. Paaiškinti šviesos poliarizaciją.
VI. MODERNIOJI FIZIKA
	13.1. Apskaičiuoti šviesos kvanto energiją ir masę.	13.1. Apskaičiuoti šviesos kvanto impulsą.
13.2. Apibūdinti fotoelektrinį efektą ir pateikti jo taikymo pavyzdžių.	13.2. Suformuluoti ir taikyti fotoelektrinio efekto dėsnius nesudėtingiems uždaviniams spręsti.	13.2. Suformuluoti ir taikyti fotoelektrinio efekto dėsnius uždaviniams spręsti.
	13.3. Taikyti Einšteino lygtį fotoefektui nesudėtingiems uždaviniams spręsti.	13.3. Taikyti Einšteino lygtį fotoefektui uždaviniams spręsti.
	13.4. Apskaičiuoti fotoefekto raudonąją ribą f_min arba l_max
		13.5. Užrašyti ir taikyti fotoelektrono kinetinės energijos ir stabdymo įtampos sąryšį uždaviniams spręsti.
	13.6. Paaiškinti fotosrovės stiprio priklausomybę nuo įtampos.	13.6. Pavaizduoti ir analizuoti fotosrovės stiprio priklausomybę nuo įtampos.
13.7. Apibūdinti planetinį atomo modelį.	13.7. Suformuluoti Boro postulatus. Nusakyti planetinio atomo modelio ribotumą.	13.7. Remiantis II Boro postulatu, apskaičiuoti atomo spinduliuojamų bangų ilgius arba dažnius: . Apibūdinti Rezerfordo bandymą.
		13.8. Apibūdinti spektrų tipus: absorbcijos, emisijos (linijinis, juostinis, ištisinis), spektrinės analizės taikymą.
		13.9. Paaiškinti atomo linijinių spektrų kilmę.
		13.10. Apibūdinti lazerio veikimo principą ir taikymą.
13.11. Nurodyti elemento atomo ir atomo branduolio sandarą A = Z+N.	13.11. Paaiškinti to paties elemento izotopų skirtumus.	13.11. Apibūdinti branduolines jėgas.
13.12. Apibūdinti energijos ir masės sąryšį	13.12. Apibūdinti atomo branduolio ryšio energiją masės defektą.	13.12. Apibūdinti savitąją atomo branduolio ryšio energiją. Nusakyti jos priklausomybę nuo masės skaičiaus.
13.13. Apibūdinti radioaktyvumą, alfa, beta ir gama spinduliuotę.	13.13. Pritaikyti poslinkio taisyklę radioaktyviojo skilimo metu.	13.13. Nusakyti pusėjimo trukmę. Pritaikyti radioaktyviojo skilimo dėsnį Nurodyti radioaktyvumo ir branduolinių reakcijų skirtumus.
	13.14. Apibūdinti branduolines ir termobranduolines reakcijas. Rašyti reakcijų lygtis.	13.14. Apskaičiuoti branduolinės reakcijos energijos išeigą.
	13.15. Apibūdinti urano branduolių dalijimosi grandininę reakciją. Nusakyti atominio reaktoriaus ir atominės elektrinės sandarą, veikimo principą.
13.16. Nusakyti apsisaugojimo nuo radioaktyviosios spinduliuotės būdus.	13.16. Apibūdinti biologinį radioaktyviųjų spindulių veikimą.
VII. ŠIUOLAIKINĖS ASTRONOMIJOS PAGRINDAI
	14.1. Paaiškinti astronomijoje naudojamus atstumo matavimo vienetus: astronominį vienetą, šviesmetį.
14.2. Nusakyti Saulės sistemos sudėtį.	14.2. Išvardyti Žemės grupės bei didžiąsias planetas ir palyginti bendrąsias jų savybes: tankį, paviršių, atmosferą, palydovų skaičių.
	14.3. Apibūdinti mažuosius Saulės sistemos kūnus: kometas, asteroidus, meteoritus (sandara, orbita, galimas poveikis Žemei).
	14.4. Apibūdinti planetų judėjimą. Pavyzdžiui, Žemės grupės planetos sukasi lėtai, Venera sukasi į priešingą pusę negu kitos, jos ašis statmena orbitos plokštumai, todėl nėra metų laikų ir pan.	14.4. Nusakyti Keplerio dėsnius ir taikyti juos planetų judėjimui apibūdinti.
		14.5. Apibūdinti regimąjį planetų judėjimą.
	14.6. Apibūdinti Mėnulio fazes, Saulės ir Mėnulio užtemimus.
		14.7. Apibūdinti ekliptiką, lygiadienių ir saulėgrįžos taškus.
14.8. Apibūdinti Saulės spinduliavimo energijos šaltinį, aktyvumo ciklą ir jo poveikį Žemei.	14.8. Apibūdinti Saulę kaip artimiausią žvaigždę: nurodyti jos spalvą, apytikslę paviršiaus temperatūrą ir cheminę sudėtį. Nusakyti Saulės vidinę sandarą.	14.8. Apibūdinti žvaigždžių vidaus sandarą, energijos šaltinius, evoliuciją, klasifikaciją.
		14.9. Apibūdinti galaktikų tipus. Nusakyti Paukščių Tako galaktikos tipą.

________________________

Fizikos brandos egzamino programos

2 priedas

PAGRINDINĖS FORMULĖS

Su fizikos brandos egzamino užduotimi pateikiamas rinkinys formulių, kuriose vartojami mokiniams įprasti žymėjimai be išsamesnių komentarų. Rinkinyje yra tik tos formulės, kurios įtrauktos į Fizikos valstybinio brandos egzamino programos 1 priedo Egzaminų reikalavimų lentelę.

FIZIKOS BRANDOS EGZAMINO FORMULĖS

1. Judėjimas ir jėgos

2. Makrosistemų fizika

3. Elektra ir magnetizmas

4. Svyravimai ir bangos

5. Modernioji fizika

____________________________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro

2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197

MATEMATIKOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Matematikos brandos egzamino programos (toliau – Programa) paskirtis – apibrėžti matematikos brandos egzamino (toliau – egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Egzaminas yra valstybinis.

3. Programos struktūra:

3.1. egzamino tikslas;

3.2. mokinių gebėjimų grupės;

3.3. egzamino matrica;

3.4. egzamino užduoties pobūdis;

3.5. egzamino vertinimas;

3.6. matematikos brandos egzamino reikalavimai (1 priedas);

3.7. matematikos brandos egzamino pagrindinės formulės (2 priedas).

II. EGZAMINO TIKSLAS

4. Egzamino tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinio mokymosi pagal vidurinio ugdymo matematikos bendrąją programą pasiekimus, aprašytus egzamino reikalavimuose.

III. Mokinių GEBĖJIMŲ GRUPĖS

5. Mokydamiesi matematikos mokiniai plėtoja matematinę kompetenciją ir įgyja žinių, gebėjimų ir nuostatų. Nuostatos egzamine nevertinamos.

6. Egzamino metu tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į šias grupes: žinios ir supratimas (žemesnio lygio gebėjimai), matematikos taikymas, problemų sprendimas. Toliau pateikiamas apibendrintas gebėjimų grupių paaiškinimas:

6.1. Žinias ir supratimą mokiniai parodo paprastose standartinėse (realaus ir matematinio turinio) situacijose:

6.1.1. atpažindami ir teisingai vartodami (reprodukuodami) matematines sąvokas, žymenis, objektus, modelius;

6.1.2. siedami (atpažindami ir suprasdami, skaitydami, rasdami, paprasčiausiais atvejais transformuodami į kitą pavidalą) įvairiais būdais (matematiniais žymenimis, schemomis, lentelėmis, grafikais, diagramomis, tekstu ir t.t.) pateiktą matematinę informaciją;

6.1.3. tiesiogiai taikydami formules, savybes, sąryšius;

6.1.4. atlikdami standartines procedūras;

6.1.5. naudodamiesi formulių rinkiniu, skaičiuotuvu.

6.2. Matematikos taikymo gebėjimus mokiniai parodo nesudėtingose standartinėse (realaus ir matematinio turinio) situacijose:

6.2.1. modeliuodami įvairiose lentelėse, schemose, grafikuose pateiktą informaciją;

6.2.2. taikydami ir derindami kelias standartines procedūras;

6.2.3. taikydami žinomus matematinius metodus ir modelius įvairiems uždaviniams spręsti;

6.2.4. aiškiai užrašydami kelių žingsnių uždavinio sprendimą.

6.3. Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai parodo naujose, nestandartinėse situacijose, kurios gali būti aprašomos matematiniais modeliais:

6.3.1. performuluodami uždavinį matematiniais terminais, žymenimis, paveikslais/brėžiniais ir pan., atskleidžiant problemos suvokimą;

6.3.2. nubraižydami ar tinkamai papildydami paveikslą/brėžinį;

6.3.3. suskaidydami uždavinį į atskiras dalis, nuosekliai argumentuojant kiekvienos dalies sprendimą;

6.3.4. įžvelgdami/pasirinkdami tinkamą matematinį modelį ir jį pritaikydami;

6.3.5. nesudėtingais atvejais taikydami nuoseklaus galimybių perrinkimo strategiją;

6.3.6. įrodydami paprastus teiginius taikant tiesioginio įrodymo metodą (einant nuo žinomo link įrodomo), analizės metodą (einant nuo norimo link žinomo), „sprendimo nuo galo“ strategiją;

6.3.7. įrodydami paprastus teiginius taikant prieštaros metodą;

6.3.8. taikydami bendresnio ar dalinio atvejo nagrinėjimo strategiją; pavyzdžių ir kontrapavyzdžių pateikimo strategiją;

6.3.9. atlikdami nesudėtingą tyrimą;

6.3.10. įžvelgdami sąryšį tarp nagrinėjamų dydžių, aprašydami dėsningumą, pagal kurį sudaroma objektų (jų elementų) seka;

6.3.11. įžvelgdami ir parodydami visus problemos nagrinėtinus atvejus, formuluodami išvadas ir atsakymus į klausimus, į kuriuos nėra vienintelio teisingo atsakymo.

7. Gebėjimus iliustruojančių uždavinių pavyzdžiai pateikiami metodinėje medžiagoje, esančioje Ugdymo plėtotės centro ir Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėse.

8. Reikalavimai mokinių žinių ir supratimo, matematikos taikymo ir problemų sprendimo gebėjimams priklauso nuo pasiekimų, aprašytų bendrojo ar išplėstinio kurso programose ir skiriasi išsamumu ir sudėtingumu. Egzamino reikalavimai pateikti 1 priede, kuriame nurodoma pagal atskiras sritis, ką reikia gebėti, žinoti ir suprasti norint sėkmingai išlaikyti egzaminą.

IV. Egzamino MATRICA

9. Egzamino matricos paskirtis –užtikrinti proporcingą egzamino užduoties taškų paskirstymą pagal dalyko veiklos sritis, gebėjimų grupes ir dalyko kursus. Egzamino matrica pateikta 1 lentelėje.

9.1. Egzamino užduotyje 40 proc. užduoties taškų atitinka bendrąjį kursą, 60 proc. – išplėstinį kursą.

9.2. Egzamino matricoje nurodyta, kiek užduoties taškų procentais tenka kiekvienai veiklos sričiai ir gebėjimų grupei, išskiriant taškų procentais dalį pagal bendrojo kurso programą. Pavyzdžiui, apie 25 proc. užduoties taškų bus iš veiklos srities „Geometrija“, iš kurių apie 8 proc. taškų – pagal bendrojo kurso programą. Lentelėje nurodyta, kiek procentų užduoties taškų skiriama atskiroms gebėjimų grupėms vertinti. Pavyzdžiui, apie 40 proc. užduoties taškų bus skirta gebėjimams „Žinios ir supratimas“ vertinti. Šis taškų santykis pagal galimybę turėtų būti taikomas ne tik visai užduočiai, bet ir kiekvienai veiklos sričiai.

9.3. Konkrečiose užduotyse galimi tam tikri nukrypimai nuo lentelėse parašytų skaičių, tačiau jie neturėtų būti didesni kaip ± 4 proc.

1 lentelė. Egzamino matrica

Veiklos sritys	Gebėjimų grupės			Užduoties taškai, proc.
Veiklos sritys	Žinios ir supratimas	Matematikos taikymas	Problemų sprendimas	Iš viso	Iš jų – iš bendrojo kurso
1. Skaičiai, skaičiavimai, reiškiniai. Lygtys, nelygybės ir jų sistemos				30	15
2. Geometrija				25	8
3. Funkcijos ir analizės pradmenys				30	10
4. Kombinatorika, tikimybės ir statistika				15	7
Iš viso, proc.	40	35–40	20–25	100	40

V. EGZAMINO UŽDUOTIES POBŪDIS

10. Egzamino užduotis pateikiama kaip atskiras vientisas uždavinių rinkinys. Vertinimui teikiamas tik sprendimų ir atsakymų lapas.

11. Egzamino užduoties taškų suma 60.

12. Orientacinę egzamino užduotį sudaro:

12.1. uždaviniai su pasirenkamaisiais atsakymais (10 uždavinių – vertinami po 1 tašką, iš viso 10 taškų);

12.2. trumpojo atsakymo (nestruktūruoti arba struktūruoti) uždaviniai (4–10 uždavinių – uždavinys arba jo dalys vertinamos po 1 tašką, vertinamas tik atsakymas, iš viso 12 taškų);

12.3. atvirojo atsakymo (struktūruoti arba nestruktūruoti) uždaviniai (6–8 uždaviniai – vertinami ne mažiau kaip 2 taškais, iš viso 38 taškai).

13. Galutinė egzamino užduoties struktūra (jei ji skiriasi nuo orientacinės) pateikiama Egzamino specifikacijoje ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

14. Orientacinė egzamino trukmė – 3 val. Egzamino data, priemonės, kuriomis galima naudotis egzamino metu, sprendimų ir atsakymų lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

15. Matematinių formulių rinkinys prie egzamino užduoties pateikiamas 2 priede.

VI. EGZAMINO VERTINIMAS

16. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzaminą laikiusių mokinių darbai koduojami ir vertinami taškais centralizuotai vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvieną darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima trečiasis – vyresnysis vertintojas.

17. Minimalią egzamino išlaikymo taškų ribą nustato ir tvirtina brandos egzaminų vertinimo komitetas. Mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą išlaikiusiais. Preliminari egzamino išlaikymo taškų riba sudaro 40 proc. egzamino užduoties bendrojo kurso klausimų ir uždavinių taškų sumos.

____________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1490, 2020-10-02, paskelbta TAR 2020-10-02, i. k. 2020-20601

Matematikos brandos egzamino programos

1 priedas

MATEMATIKOS BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI

1. Matematikos brandos egzamino (toliau − egzaminas) reikalavimai mokinių vertinamiems pasiekimams pateikiami pagal tokias veiklos sritis:

1.1. skaičiai, skaičiavimai, algebra. Lygtys, nelygybės ir jų sistemos;

1.2. geometrija;

1.3. funkcijos ir analizės pradmenys;

1.4. kombinatorika, tikimybių teorija, statistika.

2. Egzamino reikalavimai mokiniams, kurie mokėsi pagal bendrojo kurso programą, apima minimalius reikalavimus. Reikalavimai mokiniams, kurie mokėsi pagal išplėstinio kurso programą, apima reikalavimus mokiniams, kurie mokėsi pagal bendrojo kurso programą. Pradinio ir pagrindinio ugdymo matematikos bendrojoje programoje aprašyti mokinių gebėjimai nekartojami.

3. Programoje vartojami tokie uždavinio sudėtingumą nusakantys terminai:

3.1. paprasčiausiais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia atlikti vieną standartinę operaciją ar žinoti algoritmą ir mokėti jį taikyti.

3.2. paprastais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia suderinti ir atlikti dvi standartines operacijas ar algoritmus.

3.3. nesudėtingais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia suderinti ir atlikti 3 ar 4 standartines operacijas ar algoritmus.

1 lentelė. Egzamino reikalavimai

MINIMALŪS REIKALAVIMAI		REIKALAVIMAI pagal bendrojo kurso programą	REIKALAVIMAI pagal išplėstinio kurso programą
1. Skaičiai, skaičiavimai, algebra. Lygtys, nelygybės ir jų sistemos
			1.1. Palyginti realiuosius skaičius.
1.2. Paprasčiausiais atvejais pastebėti dėsningumą, pagal kurį sudaryta pateikta seka, ir užrašyti keletą jos kitų narių.		1.2. Paprasčiausiais atvejais užrašyti sekos n-tojo nario formulę.	1.2. Paprastais atvejais užrašyti sekos n-tojo nario formulę. Atkurti seką pagal rekurentinę formulę.
1.3. Paprastais atvejais patikrinti, ar duotoji seka yra aritmetinė/geometrinė progresija. Paprastais atvejais apskaičiuoti aritmetinės progresijos skirtumą, geometrinės progresijos vardiklį, pirmųjų n narių sumą. Spręsti paprastus praktinio turinio uždavinius.		1.3. Patikrinti, ar duotoji seka yra aritmetinė/geometrinė progresija. Paprastais atvejais taikyti aritmetinės/geometrinės progresijos n-tojo nario ir pirmųjų n narių sumos formules.	1.3.Taikyti aritmetinės/geometrinės progresijos n-tojo nario ir pirmųjų n narių sumos formules. Remtis šių formulių įrodymo idėjomis sprendžiant probleminius uždavinius.
			1.4. Paprastais atvejais taikyti be galo mažėjančios geometrinės progresijos narių sumos formulę. Pakeisti dešimtainę periodinę trupmeną paprastąja, ir atvirkščiai.
1.5. Paprastais atvejais taikyti paprastųjų ir sudėtinių procentų formules praktinio turinio uždaviniams spręsti.		1.5. Nesudėtingais atvejais taikyti paprastųjų ir sudėtinių procentų formules praktinio turinio uždaviniams spręsti.	1.5. Sieti progresijas su paprastųjų ir sudėtinių palūkanų skaičiavimu.
		1.6. Spręsti dydžio procentinio didėjimo ir/arba mažėjimo uždavinius.
1.7. Nustatyti pavidalo racionaliojo reiškinio apibrėžimo sritį (, – pirmojo ar antrojo laipsnio daugianariai)..		1.7. Nesudėtingais atvejais nustatyti racionaliojo, paprastais atvejais – iracionaliojo reiškinio apibrėžimo sritį.	1.7. Nustatyti reiškinio apibrėžimo sritį.
1.8. Pertvarkyti pavidalo racionaliuosius reiškinius (, – pirmojo ar antrojo laipsnio daugianariai).		1.8. Pertvarkyti nesudėtingus racionaliuosius reiškinius.	1.8. Pertvarkyti racionaliuosius reiškinius, kuriuose reikia remtis formulėmis , .
1.9. Paprasčiausiais atvejais pertvarkyti iracionaliuosius reiškinius.		1.9. Paprastais atvejais pertvarkyti iracionaliuosius reiškinius.	1.9. Nesudėtingais atvejais pertvarkyti iracionaliuosius reiškinius.
1.10 Apskaičiuoti nesudėtingų skaitinių reiškinių su moduliu reikšmes.			1.10. Taikyti modulio sąvoką sprendžiant įvairius uždavinius.
1.11. Paprastas praktines situacijas aprašyti daugianariais (ne aukštesnio kaip trečiojo laipsnio).		1.11. Paprastą praktinę situaciją aprašyti trupmeniniais reiškiniais (pvz., darbo, judėjimo uždaviniai).	1.11. Nesudėtingas situacijas aprašyti trupmeniniais reiškiniais.
1.12. Paprasčiausiais atvejais taikyti laipsnio su racionaliuoju rodikliu apibrėžimą ir savybes.		1.12. Paprastais atvejais taikyti laipsnio su racionaliuoju rodikliu apibrėžimą ir savybes.	1.12. Taikyti laipsnio su realiuoju rodikliu apibrėžimą ir savybes.
1.13. Spręsti paprastus praktinio turinio uždavinius su standartinės išraiškos skaičiais.		1.13. Spręsti uždavinius su standartinės išraiškos skaičiais.
1.14. Paprastais atvejais taikyti logaritmo apibrėžimą ir savybes pertvarkant skaitinius reiškinius.		1.14. Nesudėtingais atvejais taikyti logaritmo apibrėžimą ir savybes pertvarkant reiškinius.	1.14. Taikyti logaritmo (taip pat ir natūraliojo) apibrėžimą ir savybes.
1.15. Paprastais atvejais apskaičiuoti logaritminių reiškinių skaitines reikšmes.		1.15. Nesudėtingais atvejais apskaičiuoti logaritminių reiškinių skaitines reikšmes.	1.15. Apskaičiuoti logaritminių (taip pat ir natūraliaisiais logaritmais ) reiškinių skaitines reikšmes.
1.16. Spręsti = 0 , pavidalo lygtis (, – pirmojo ar antrojo laipsnio daugianariai).		1.16. Spręsti = 0, , pavidalo lygtis (, – pirmojo ar antrojo laipsnio daugianariai) bei lygtis, suvedamas į šį pavidalą.	1.16. Spręsti , pavidalo lygtis; čia f(x) ir g(x) yra ne aukštesnio kaip antrojo laipsnio daugianariai. Spręsti pavidalo lygtis, čia f(x) yra ne aukštesnio kaip antrojo laipsnio daugianaris, o g(x) – pirmojo laipsnio daugianaris. Spręsti pavidalo lygtis, čia f(x), g(x) ir h(x) – pirmojo laipsnio daugianariai.
			1.17. Spręsti aukštesnio laipsnio lygtis pertvarkant jas į Bendrosiose programose aprašytus pavidalus.
			1.18. Nustatyti, ar lygtys yra ekvivalenčios.
			1.19. Taikyti Vieto teoremą sprendžiant probleminius uždavinius ir įrodinėjant teiginius.
1.20. Taikyti kvadratinio trinario skaidymą daugikliais sprendžiant paprastus uždavinius.		1.20. Paprastais atvejais iš kvadratinio trinario išskirti dvinario kvadratą.	1.20. Iš kvadratinio trinario išskirti dvinario kvadratą, kvadratinį trinarį išskaidyti daugikliais, taikyti šias žinias sprendžiant probleminius uždavinius ir įrodinėjant teiginius.
		1.21. Spręsti lygtis , čia f(x) – pirmojo laipsnio daugianaris, o a – realusis skaičius.	1.21. Spręsti lygtis ; čia f(x) – ne aukštesnio kaip antrojo laipsnio daugianaris, o a – realusis skaičius.
1.22. Spręsti kvadratines ir paprasčiausias racionaliąsias nelygybes.		1.22. Spręsti paprastas racionaliąsias nelygybes.	1.22. Spręsti nesudėtingas racionaliąsias nelygybes.
			1.23. Spręsti nelygybes su moduliu ; čia f(x) – ne aukštesnio kaip antrojo laipsnio daugianaris, pakeičia nelygybės ženklus <, >, , .
1.24. Paprastas situacijas aprašyti lygčių su dviem nežinomaisiais sistemomis, kai viena lygtis yra pirmojo laipsnio, o kita – ne aukštesnio kaip antrojo laipsnio, ir sudarytas sistemas išspręsti.			1.24. Įvairias situacijas aprašyti lygčių su dviem nežinomaisiais sistemomis, kurių viena lygtis pirmojo laipsnio, o kita – antrojo laipsnio arba racionalioji, ir sudarytas sistemas išspręsti.
1.25. Spręsti pirmojo laipsnio su vienu nežinomuoju nelygybių sistemas.			1.25. Spręsti antrojo laipsnio su vienu nežinomuoju nelygybių sistemas.
1.26. Spręsti paprastas rodiklines lygtis ir paprasčiausias rodiklines nelygybes.		1.26. Spręsti paprastas rodiklines nelygybes.	1.26. Spręsti nesudėtingas rodiklines lygtis ir nelygybes.
1.27. Spręsti paprastas logaritmines lygtis ir paprasčiausias logaritmines nelygybes.		1.27. Spręsti paprastas logaritmines nelygybes.	1.27. Spręsti nesudėtingas logaritmines lygtis ir nelygybes.
			1.28. Išreikšti kampo didumą radianais, radianus keisti laipsniais, ir atvirkščiai.
1.29. Paprastais atvejais taikyti trigonometrinio vieneto tapatybę.		1.29. Paprastais atvejais pertvarkyti trigonometrinius reiškinius.	1.29. Nesudėtingais atvejais pertvarkyti trigonometrinius reiškinius.
1.30. Apskaičiuoti skaičiuotuvu bet kokio kampo, išreikšto laipsniais, trigonometrinių funkcijų reikšmes.		1.30. Apskaičiuoti trigonometrinių funkcijų reikšmes taikant redukcijos formules, kai kampo didumas yra ne didesnis kaip 180^°.	1.30. Taikyti smailiojo kampo kotangento apibrėžimą, redukcijos formules, dviejų kampų sumos ir skirtumo sinuso, kosinuso ir tangento formules apskaičiuojant trigonometrinių funkcijų reikšmes, pertvarkant nesudėtingus reiškinius.
1.31. Spręsti af(x)= b pavidalo lygtį, kai f(x) = sinx, f(x) = cosx, f(x) = tgx.		1.31. Spręsti af(x)= b pavidalo lygtį, kai f(x) = sinx, f(x) = cosx, f(x) = tgx, išrinkti sprendinius, priklausančius nurodytam intervalui.	1.31. Spręsti nesudėtingas trigonometrines lygtis. Spręsti pavidalo nelygybes, čia pakeičia nelygybės ženklus <, >, , , o f(x) = sinx, f(x) = cosx, f(x) = tgx.
1.32. Spręsti = pavidalo lygtis, čia – ne aukštesnio kaip trečiojo laipsnio daugianaris.		1.32. Spręsti lygtis = ; čia – daugianaris.
1.33. Paprastas situacijas aprašyti lygtimis ir jų sistemomis.		1.33. Nesudėtingas situacijas aprašyti lygtimis ir jų sistemomis.	1.33. Įvairias situacijas aprašyti lygtimis, nelygybėmis, sistemomis.
2. Geometrija
2.1. Paprasčiausiais atvejais taikyti centrinio ir įbrėžtinio kampo sąryšį, įbrėžtinių kampų, kurie remiasi į tą patį lanką, savybę.	2.1. Paprastais atvejais taikyti centrinio ir įbrėžtinio kampo sąryšį, įbrėžtinių kampų, kurie remiasi į tą patį lanką, savybę.		2.1. Nesudėtingais atvejais taikyti liestinės savybę, įbrėžtinio ir apibrėžtinio trikampio / taisyklingojo daugiakampio savybes.
2.2. Paprastais atvejais taikyti panašumo sąvoką, sprendžiant praktinio turinio uždavinius (panašiųjų figūrų ilgių, plotų, tūrių apskaičiavimui).	2.2. Paprastais atvejais pagrįsti trikampių lygumą ir panašumą.		2.2. Pagrįsti figūrų lygumą ir panašumą. Taikyti panašumo sąvoką sprendžiat įvairius nesudėtingus uždavinius, pagrindžiant ar įrodant nesudėtingus teiginius.
			2.3. Remtis Talio teoremos įrodymo idėjomis sprendžiant įvairius nesudėtingus uždavinius, pagrindžiant ar įrodant nesudėtingus teiginius.
2.4. Paprastais atvejais taikyti trikampio ploto formulę , kosinusų teoremą, sinusų teoremą.			2.4. Įrodyti kosinusų teoremą, sinusų teoremą, trikampio ploto formulę . Remtis šių teoremų įrodymo idėjomis sprendžiat įvairius nesudėtingus uždavinius, pagrindžiant ar įrodant nesudėtingus teiginius.
2.5.	2.5. Paprastais atvejais nustatyti / apskaičiuoti taisyklingosios piramidės kampo tarp šoninės briaunos ir pagrindo plokštumos, dvisienio kampo prie pagrindo didumą.		2.5. Paprastais atvejais nustatyti / apskaičiuoti erdvinėje figūroje kampo tarp tiesės ir plokštumos, kampo tarp dviejų plokštumų didumą. Taikyti trijų statmenų teoremą pagrindžiant teiginius apie dvisienius kampus ir remtis šios teoremos įrodymo idėjomis sprendžiant įvairius nesudėtingus uždavinius.
			2.6. Paprastais atvejais pavaizduotose erdvinėse figūrose nustatyti/apskaičiuoti atstumą tarp prasilenkiančių tiesių, kampo tarp prasilenkiančių tiesių didumą, atstumą tarp tiesės ir jai lygiagrečios plokštumos, atstumą tarp lygiagrečių plokštumų.
2.7. Paprastais atvejais apskaičiuoti Bendrosiose programose apibrėžtų erdvinių figūrų ašinių pjūvių, pavaizduotų brėžinyje, plotus.	2.7. Paprastais atvejais taikyti Bendrosiose programose apibrėžtų erdvinių figūrų paviršiaus ploto ir tūrio apskaičiavimo formules.		2.7. Apskaičiuoti Bendrosiose programose apibrėžtų erdvinių figūrų lygiagrečių pagrindui ir ašinių pjūvių plotus. Taikyti nupjautinės piramidės, nupjautinio kūgio paviršiaus ploto ir tūrio formules.
			2.8. Paprastais atvejais taikyti trikampio/lygiagretainio taisykles vektorių sudėčiai, vektorių kolinearumo sąlygą (daugybą iš nelygaus nuliui skaičiaus) sprendžiant įvairius uždavinius.
			2.9. Plokštumos ir erdvės vektorių išreikšti koordinatėmis, apskaičiuoti vektoriaus ilgį. Atlikti veiksmus: padauginti vektorių iš skaičiaus, sudėti vektorius, apskaičiuoti ir taikyti vektorių skaliarinę sandaugą. Taikyti vektorių kolinearumo ir statmenumo sąlygas, vektorių veiksmų savybes sprendžiant uždavinius.
3. Funkcijos ir analizės pradmenys
Funkcijos y = tgx.			Funkcijos (n – natūralusis skaičius), , , y = ctgx..
3.1. Rasti dviejų skaičių aibių sąjungą, sankirtą, aibės poaibį.			3.1. Rasti aibių sąjungą, sankirtą, skirtumą, aibės poaibį.
			3.2. Sudaryti tiesės lygtį , kai žinomi du tiesės taškai. Patikrinti, ar duoti plokštumos taškai (du, trys ir daugiau) yra vienoje tiesėje.
3.3. Taikyti bet kokio kampo sinuso, kosinuso apibrėžimą sprendžiant paprasčiausius uždavinius.		3.3. Taikyti bet kokio kampo sinuso, kosinuso apibrėžimą sprendžiant paprastus uždavinius.	3.3. Taikyti bet kokio kampo sinuso, kosinuso apibrėžimą remiantis vienetiniu apskritimu sprendžiant nesudėtingus uždavinius.
3.4. Atpažinti funkcijų formules ir grafikus (eskizus).			3.4. Atpažinti funkcijų formules ir grafikus (eskizus).
3.5. Iš grafiko (eskizo) nustatyti funkcijos apibrėžimo / reikšmių sritį, funkcijos reikšmių didėjimo ir mažėjimo intervalus, ekstremumo taškus, funkcijos ekstremumus ir funkcijos didžiausias / mažiausias reikšmes nurodytame intervale.		3.5. Iš grafiko (eskizo) arba pateiktos formulės nustatyti, su kuriomis argumento reikšmėmis funkcija įgyja: nurodytą reikšmę, teigiamas, neigiamas reikšmes ar nulį, didesnes ar mažesnes už nurodytą skaičių reikšmes. Iš pateiktos formulės paprastais atvejais nustatyti apibrėžimo ir reikšmių sritis.	3.5. Iš pateiktos formulės nesudėtingais atvejais nustatyti apibrėžimo ir reikšmių sritis. Nustatyti formule išreikštos funkcijos lyginumą.
3.6. Atpažinti ir paprastais atvejais remtis funkcijų transformacijomis y = f(x) b, y = f(x b).			3.6. Nesudėtingais atvejais remtis funkcijų transformacijomis y = f(x) b, y = f(x b), y = \|f(x)\|.
3.7. Remiantis funkcijų ,grafikų eskizais nustatyti lygčių = 0 ir = sprendinių skaičių. Nurodyti sprendinius, kai duoti grafikų eskizų susikirtimo taškai.			3.7. Atpažinti ir paprastais atvejais remtis funkcijos grafiko eskizu, kai y = g(x), y = h(x) – programoje apibrėžtos funkcijos.
3.8. Paprastais atvejais remtis funkcijų savybėmis sprendžiant praktinio ir matematinio turinio uždavinius.		3.8. Nesudėtingais atvejais remtis funkcijos savybėmis sprendžiant praktinio ir matematinio turinio uždavinius.	3.8. Remtis funkcijos savybėmis sprendžiant praktinio ir matematinio turinio uždavinius.
			3.9. Apskaičiuoti tolydžiosios funkcijos reikšmių pokytį duotame taške, kai žinomas argumento pokytis.
3.10. Apskaičiuoti funkcijų, išreikštų daugianariais (arba reiškiniais, kurie tapačiai pertvarkomi į daugianarius), išvestines.			3.10. Taikyti funkcijų y = (n - realusis), y = y = y = tgx, y = ctgx, y =a^x, y = ir y =, y = lnx išvestinių skaičiavimo formules.
3.11. Apskaičiuoti funkcijos išvestinės reikšmę duotame taške. Paprastais atvejais taikyti funkcijų sumos (skirtumo), sandaugos iš realiojo daugiklio išvestinių skaičiavimo taisykles.			3.11. Taikyti funkcijų sandaugos, dalmens, sudėtinės funkcijos išvestinių skaičiavimo taisykles.
3.12. Taikyti funkcijos (išreikštos antrojo ar trečiojo laipsnio daugianariu) išvestinę funkcijos kritiniams taškams, didėjimo / mažėjimo intervalams, ekstremumo (minimumo, maksimumo) taškams nustatyti.		3.12. Tirti funkcijas, išreikštas ne aukštesnio kaip trečiojo laipsnio daugianariais. Iš pateiktų grafikų eskizų atrinkti duotosios (tiriamosios) funkcijos grafiko eskizą.	3.12. Tirti funkcijas, išreikštas ne aukštesnio kaip ketvirtojo laipsnio daugianariais. Iš pateiktų grafikų eskizų atrinkti duotosios (tiriamosios) funkcijos grafiko eskizą. Sieti funkcijos grafiką (eskizą) su jos išvestinės grafiku.
3.13. Paprastais atvejais apskaičiuoti funkcijos didžiausią / mažiausią reikšmę uždarajame intervale.		3.13. Nesudėtingais atvejais apskaičiuoti funkcijos didžiausią / mažiausią reikšmę uždarame intervale.	3.13. Apskaičiuoti funkcijos didžiausią / mažiausią reikšmę uždarame intervale.
			3.14. Sieti funkcijos išvestinės reikšmę duotame taške su funkcijos grafiko liestinės lygties krypties koeficientu (y = kx + b, k =f'(x) = tgα, čia α – kampo tarp liestinės ir x ašies didumas) ir užrašyti funkcijos grafiko liestinės duotame taške lygtį.
			3.15. Taikyti žinias apie lygiagrečias ir statmenas tieses sprendžiant uždavinius, susijusius su funkcijos grafiko liestinės lygtimi.
		3.16. Paprastais atvejais taikyti funkcijos išvestinę judėjimo uždaviniams spręsti.	3.16. Spręsti nesudėtingus judėjimo uždavinius remiantis tuo, kad kelio funkcijos išvestinė yra momentinio greičio funkcija, o momentinio greičio funkcijos išvestinė yra momentinio pagreičio funkcija.
3.17. Paprastais atvejais taikyti funkcijos išvestinę praktinio turinio optimizavimo uždaviniams spręsti.			3.17. Modeliuoti funkcija nesudėtingą praktinę ir matematinę situaciją bei remiantis šios funkcijos išvestine apskaičiuoti šios funkcijos didžiausią / mažiausią reikšmę.
			3.18. Taikyti funkcijų, išreikštų daugianariais, pirmykščių funkcijų radimo taisykles.
			3.19. Taikyti Niutono-Leibnico formulę apibrėžtiniam integralui apskaičiuoti, matematinio bei praktinio turinio problemoms spręsti.
			3.20. Taikyti apibrėžtinius integralus nesudėtingų kreivinių figūrų plotams apskaičiuoti, matematinio bei praktinio turinio problemoms spręsti.
4. Kombinatorika, tikimybių teorija, statistika
4.1. Paprastais atvejais sudaryti bandymo baigčių (elementariųjų įvykių) aibę. Rasti nurodytam įvykiui palankių baigčių skaičių.			4.1. Taikyti gretinių bei derinių formules.
4.2. Paprastais atvejais atpažinti situacijas, kurioms galima taikyti klasikinį tikimybės apibrėžimą ir apskaičiuoti įvykio ir / ar jam priešingo įvykio tikimybes.			4.2. Taikyti tikimybių formules P(A) = 1 – P(); P() = 1 – P(); P() = P(A) + P(B), kai A, B – nesutaikomi įvykiai; P() = P(A)P(B), kai A, B – nepriklausomi įvykiai..
			4.3. Sudaryti nesudėtingų atsitiktinių dydžių skirstinius (skirstinio lenteles) remiantis klasikiniu tikimybės apibrėžimu, įvykių nepriklausomumu. Apskaičiuoti atsitiktinių dydžių vidurkį (matematinę viltį), dispersiją ir, remiantis jomis, daryti išvadas.
4.4. Paprastais atvejais sudaryti dažnių ir santykinių (procentinių) dažnių lenteles pateiktiems duomenims, vaizduoti duomenis diagramomis.		4.4. Nesudėtingais atvejais grupuoti duomenis į vienodo ilgio intervalus, vaizduoti duomenis diagramomis.
4.5. Apskaičiuoti imties skaitines charakteristikas (vidurkį, dispersiją, standartinį nuokrypį, medianą, modą) iš nesugrupuotų duomenų dažnių ir santykinių dažnių lentelių.		4.5. Paprastais atvejais apskaičiuoti imties skaitines charakteristikas (vidurkį, dispersiją, standartinį nuokrypį, medianą, modą) ir paaiškinti, kokią informaciją imties skaitinės charakteristikos suteikia apie populiaciją.	4.5. Nesudėtingais atvejais apskaičiuoti imties skaitines charakteristikas (vidurkį, dispersiją, standartinį nuokrypį, medianą, modą) ir remiantis jomis daryti išvadas apie populiaciją.

––––––––––––––––––––

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1271, 2014-12-29, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20977

Matematikos brandos egzamino programos

2 priedas

MATEMATIKOS BRANDOS EGZAMINO PAGRINDINĖS FORMULĖS

Prie egzamino užduoties pateikiamas matematinių formulių rinkinys:

Greitosios daugybos formulės: ,

Aritmetinės progresijos pirmųjų n narių suma:

Geometrinė progresija: ;

Nykstamosios geometrinės progresijos narių suma:

Sudėtinių procentų formulė: ; čia S – pradinis dydis, p – palūkanų norma, n – laikotarpių skaičius.

Trikampis: , , ,

čia a, b, c - trikampio kraštinės, A, B, C - prieš jas esantys kampai, p - pusperimetris, r ir R - įbrėžtinio ir apibrėžtinio apskritimų spinduliai, S - plotas.

Skritulio išpjova: , ; čia - centrinio kampo didumas laipsniais,
S - išpjovos plotas, l - išpjovos lanko ilgis, R - apskritimo spindulys.

Kūgis:

Rutulys: ,

Nupjautinis kūgis: , V= , čia R ir r – kūgio pagrindų spinduliai, V – tūris, H – aukštinė, l – sudaromoji.

Nupjautinės piramidės tūris: , čia S₁, S₂ – pagrindų plotai, H – aukštinė.

Rutulio nuopjova: , , čia R – rutulio spindulys, H – nuopjovos aukštinė.

Erdvės vektoriaus ilgis:

Vektorių skaliarinė sandauga: ,
čia – kampas tarp vektorių ir .

Trigonometrinių funkcijų sąryšiai:

, ,

Trigonometrinių funkcijų reikšmių lentelė

ao
a rad	0
sin a
cos a
tg a		–

Trigonometrinės lygtys:

Išvestinių skaičiavimo taisyklės: ; ;

čia u ir v –diferencijuojamosios funkcijos, c – konstanta.

Funkcijų išvestinės: (a^x)¢ = a^xlna,

Sudėtinės funkcijos h(x) = g(f(x)) išvestinė: h¢ (x) = g¢ (f (x))×f¢ (x).

Funkcijos grafiko liestinės taške lygtis:

Pagrindinės logaritmų savybės: , , ,

Derinių skaičius:

Gretinių skaičius:

Tikimybių teorija: Atsitiktinio dydžio X matematinė viltis yra ,

dispersija DX=.

–––––––––––––––

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1271, 2014-12-29, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20977

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro

2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197

ISTORIJOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Istorijos brandos egzamino programos (toliau – Programa) paskirtis – apibrėžti istorijos brandos egzamino (toliau – egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Egzaminas yra valstybinis.

3. Programą sudaro:

3.1. egzamino tikslas;

3.2. mokinių gebėjimų grupės;

3.3. egzamino matrica;

3.4. egzamino užduoties pobūdis;

3.5. egzamino vertinimas;

3.6. istorijos brandos egzamino reikalavimai (1 priedas).

II. EGZAMINO TIKSLAS

4. Egzamino tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinio mokymosi pagal vidurinio ugdymo istorijos bendrąją programą pasiekimus, aprašytus egzamino reikalavimuose.

III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS

5. Mokydamiesi istorijos mokiniai plėtoja socialinę kompetenciją ir įgyja žinių, gebėjimų ir nuostatų. Nuostatos egzamine nevertinamos.

6. Per egzaminą tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į tris grupes. Pirmoji gebėjimų grupė siejama su žiniomis ir supratimu, antroji – su taikymu, trečioji – su aukštesniųjų mąstymo gebėjimų tikrinimu. Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas.

6.1. Žinias ir supratimą mokiniai parodo:

6.1.1. paaiškindami istorijos sąvokas;

6.1.2. apibūdindami istorijos įvykius ir pokyčius, jų priežastis bei pasekmes;

6.1.3. nurodydami istorinių asmenybių vaidmenį;

6.1.4. įvardydami istorijos laikotarpius ir įvykių chronologiją;

6.1.5. lokalizuodami istorijos įvykius ir pokyčius.

6.2. Taikymo gebėjimus mokiniai parodo:

6.2.1. vartodami esmines istorijos sąvokas įprastame ir iš dalies naujame istoriniame kontekste, rašydami rišlų tekstą;

6.2.2. atskleisdami istorijos įvykių ir pokyčių, priežasčių bei pasekmių tarpusavio ryšį, juos palygindami;

6.2.3. atpažindami istorines asmenybes įprastame ir iš dalies naujame istoriniame kontekste, palygindami kelių istorinių asmenybių veiklą;

6.2.4. atpažindami ir naudodami istorijos laikotarpius bei įvykių chronologiją įprastame ir iš dalies naujame istoriniame kontekste;

6.2.5. atpažindami ir paaiškindami istorijos objektus žemėlapiuose (kartoschemose) ir kituose įprastuose šaltiniuose; lygindami skirtingas istorines erdves;

6.2.6. atrinkdami iš istorijos šaltinių tinkamą informaciją, ją papildydami savo žiniomis, ir taip perteikdami susistemintą informaciją;

6.2.7. atpažindami istorijos šaltinius, siedami juos su istoriniu kontekstu ir darydami išvadas.

6.3. Aukštesniuosius mąstymo gebėjimus mokiniai parodo:

6.3.1. tinkamai vartodami esmines ir rečiau vartojamas istorijos sąvokas naujame istoriniame kontekste;

6.3.2. analizuodami istorijos įvykius ir pokyčius plačiame istoriniame kontekste, juos apibendrindami ir vertindami;

6.3.3. analizuodami istorinių asmenybių veiklą plačiame istoriniame kontekste, jas vertindami kritiškai ir remdamiesi skirtingais požiūriais;

6.3.4. analizuodami istorijos laikotarpių ir to meto visuomenės bruožus, įvykius, asmenybes ir pokyčius plačiame istoriniame kontekste, taikydami chronologijos žinias naujame istoriniame kontekste;

6.3.5. analizuodami ir taikydami istorinės erdvės žinias naujame istoriniame kontekste;

6.3.6. atrinkdami, susistemindami ir perteikdami tinkamą informaciją, taip pat sukurdami rišlų struktūruotą tekstą, savarankiškai suformuluotus teiginius pagrįsdami svariais argumentais;

6.3.7. analizuodami ir kritiškai vertindami istorijos šaltinius, paaiškindami, kaip ir kodėl juose atsispindi skirtingos interpretacijos.

7. Reikalavimai mokinių žinių ir supratimo, taikymo ir problemų sprendimo gebėjimams priklauso nuo pasiekimų, aprašytų bendrojo ar išplėstinio kurso programose, ir skiriasi išsamumu ir sudėtingumu. Egzamino reikalavimai pateikti 1 priede, kuriame pagal atskiras sritis nurodoma, ką reikia gebėti, žinoti ir suprasti norint sėkmingai išlaikyti egzaminą.

8. Gebėjimus iliustruojančių klausimų pavyzdžiai pateikiami metodinėje medžiagoje, esančioje Ugdymo plėtotės centro ir Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėse.

IV. EGZAMINO MATRICA

9. Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą egzamino klausimų paskirstymą pagal dalyko veiklos sritis, gebėjimų grupes ir dalyko kursus. Egzamino matrica pateikta lentelėje.

Teminės sritys (Pasaulio istorija – 50 proc., Lietuvos istorija – 50 proc.)	Gebėjimų grupės			Užduoties taškai, proc.
	Žinios ir supratimas	Taikymas	Aukštesnieji mąstymo gebėjimai	Iš viso	Iš jų – iš bendrojo kurso
Viduriniai amžiai				20	8
Naujieji amžiai				30	12
Naujausioji istorija				50	20
Iš viso, proc.	40	40	20	100	40

Egzamino matricoje nurodyta, kiek užduoties taškų procentais skiriama kiekvienai teminei sričiai, išskiriant bendrojo kurso klausimams tenkančią dalį. Pavyzdžiui, teminės srities „Viduriniai amžiai“ klausimams bus skirta apie 20 proc. užduoties taškų, tarp jų bendrojo kurso klausimams – 8 proc. Lentelėje nurodyta, kiek procentų taškų skiriama atskiroms gebėjimų grupėms vertinti: žinių ir supratimo – 40 proc. užduoties taškų, taikymo gebėjimams – 40 proc., aukštesniesiems mąstymo gebėjimams – 20 proc. Šis taškų santykis pagal galimybę turėtų būti taikomas ne tik visoje užduotyje, bet ir kiekvienoje teminėje srityje. Klausimams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, skiriama 20 proc. užduoties taškų.

V. Egzamino užduoties pobūdis

10. Egzamino užduotis susideda iš dviejų dalių:

10.1. Pirmoji dalis – klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais. Pateikiami keturi pasirenkamieji atsakymai, iš kurių vienas yra teisingas. Teisingas atsakymas į klausimą su pasirenkamuoju atsakymu vertinamas 1 tašku.

10.2. Antrąją dalį sudaro atviro tipo klausimai pagal pateiktus istorijos šaltinius (rašytinius, vaizdinius šaltinius, istorikų tekstus, istorinius žemėlapius, istorinę statistiką ir kt.). Atviro tipo klausimai gali būti trumpi ir struktūruoto atsakymo, reikalaujantys kelių skirtingų informacijos naudojimo (informacijos radimo, palyginimo, analizės, apibendrinimo) etapų užrašymo. Kiek taškų skiriama už teisingą atsakymą į atviro tipo klausimą, nurodoma prie kiekvieno klausimo.

11. Maksimalus taškų skaičius už teisingai atliktą egzamino užduotį yra 100.

12. Už pirmąją egzamino dalį galima surinkti 20–30 proc. taškų, už antrąją – 70–80 proc. Ne mažiau kaip 40 proc. istorijos egzamino užduočių susijusios su žiniomis ir gebėjimais, įgyjamais mokantis istorijos pagal bendrojo kurso programą.

13. Egzamino trukmė – 3 val. Egzamino data, priemonės, kuriomis galima naudotis egzamino metu, sprendimų ir atsakymų lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše, kuris parengiamas ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

14. Orientacinė egzamino užduoties struktūra ir apibūdinimas pateikiami priedo 1 lentelėje. Galutinė egzamino užduoties struktūra (jei skiriasi nuo orientacinės) pateikiama egzamino užduoties apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

VI. EGZAMINO VERTINIMAS

15. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzaminą laikiusių mokinių darbai koduojami ir vertinami taškais centralizuotai vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvieną mokinio darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima trečiasis – vyresnysis vertintojas.

16. Minimalią egzamino išlaikymo ribą taškais nustato ir tvirtina brandos egzaminų vertinimo komitetas. Mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą išlaikiusiais. Preliminari egzamino išlaikymo riba sudaro 40 proc. egzamino užduoties bendrojo kurso klausimų taškų sumos. Egzamine ji būtų 16 taškų.

__________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1490, 2020-10-02, paskelbta TAR 2020-10-02, i. k. 2020-20601

Istorijos brandos egzamino programos

Priedas

ISTORIJOS BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI

1. Istorijos brandos egzamino (toliau – egzaminas) reikalavimai mokinių žinių ir supratimo, taikymo ir problemų sprendimo gebėjimams priklauso nuo pasiekimų, įgytų mokantis istorijos pagal bendrojo ar išplėstinio kurso programas.

2. Egzamino reikalavimai pateikiami šio priedo 1 lentelėje, kurioje pagal lygius nurodomi gebėjimai, reikalingi norint sėkmingai išlaikyti egzaminą. Lentelės minimalių reikalavimų stulpelyje pateikiami minimalūs reikalavimai žinioms ir gebėjimams, reikalingi tik išlaikyti brandos egzaminą. Reikalavimai mokiniams, kurie mokėsi pagal bendrojo kurso programą, apima ir minimalius reikalavimus išlaikyti egzaminą. Reikalavimai mokiniams, kurie mokėsi pagal išplėstinio kurso programą, apima reikalavimus mokiniams, kurie mokėsi pagal bendrojo kurso programą. Todėl lentelės išplėstinio kurso stulpelyje įrašyta žinios ir gebėjimai, viršijantys atitinkamos temos bendrojo kurso žinias ir gebėjimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-9, 2016-01-07, paskelbta TAR 2016-01-08, i. k. 2016-00437

1 lentelė. Egzamino reikalavimai

Minimalūs

ReikalavimaI

REIKALAVIMAI PAGAL

BENDROJO KURSO

PROGRAMĄ

REIKALAVIMAI PAGAL

IŠPLĖSTINIO KURSO PROGRAMĄ

1.1. Atpažinti istorijos sąvokas ir jas apibūdinti.

1.1. Apibūdinti ir tinkamai vartoti svarbiausias istorijos sąvokas.

1.1. Paaiškinti pagrindines ir rečiau vartojamas sąvokas, jas vartoti tinkamai ir sistemingai.

2. Apibūdinant istorinę raidą:

2.1. atpažinti įvykį, pokytį iš jam būdingų požymių;

2.2. nusakyti įvykio, pokyčio, laiką ir vietą;

2.3. nusakyti esminius istorinio įvykio, pokyčio, laikotarpio bruožus.

2.4. pateikti pavyzdžių apie nagrinėjamą įvykį, pokytį, laikotarpį.

2. Apibūdinant istorinę raidą:

2.1. palyginti įvykius, pokyčius, nurodyti jų panašumus ir skirtumus;

2.2. remiantis pateikta informacija, paaiškinti įvykių, pokyčių priežastis, eigą, pasekmes.

2.3. remiantis informacijos analize, padaryti išvadą apie įvykius, pokyčius.

2. Apibūdinant istorinę raidą:

2.1. išskaidyti informaciją apie įvykius, pokyčius į atskiras sudėtines dalis, remiantis tam tikrais požymiais, ir jas nagrinėti;

2.2. įvykius, pokyčius jungti į grupes, tam tikrą visumą, paaiškinant jų priežasčių ir pasekmių tarpusavio ryšius;

2.3. pateikti argumentuotą nuomonę ir vertinimą apie įvykių, pokyčių priežastis bei pasekmes, nusakant jų reikšmę.

3.1. Įvardyti žymiausias praeities asmenybes ir vienu dviem sakiniais nusakyti jų pagrindinius darbus.

3.1. Įvardyti pagrindinius istorinės asmenybės gyvenimo ir veiklos bruožus.

3.2. Palyginti tarpusavyje įvairių istorinių asmenybių nuopelnus.

3.1. Įvardyti priežastis ir sąlygas, leidusias išgarsėti istorinei asmenybei.

3.2. Vertinti istorinės asmenybės nuveiktus darbus jos gyvenamojo laiko ir dabarties kontekste.

4.1. Nurodyti svarbiausius Lietuvos ir Europos (pasaulio) istorijos laikotarpius (pvz., antika, viduriniai amžiai, naujieji amžiai, naujausieji laikai, Renesansas, Apšvieta ir kt.).

4.2. Atpažinti ir įvardyti istorijos laikotarpių, svarbiausių istorijos įvykių ir pokyčių chronologiją.

4.3. Atpažinti ir įvardyti nagrinėjamus objektus, įvykius ir pokyčius istorijos žemėlapyje (kartoschemoje).

4.1. Nurodyti svarbiausius Lietuvos ir Europos (pasaulio) istorijos laikotarpius bei paaiškinti jų ribas.

4.2. Susieti svarbiausius įvykius ir pokyčius Lietuvos ir Europos (pasaulio) istorijoje bei apibūdinti jų tarpusavio ryšius.

4.3. Nagrinėti ir pasinaudoti istorijos žemėlapio teikiama tiesiogine bei netiesiogine informacija.

4.4. Nustatyti to paties įvykio, pokyčio raidą skirtingų laikotarpių istorijos žemėlapiuose (kartoschemose).

4.1. Pagrįsti argumentais, kodėl vienas ar kitas istorijos įvykis, pokytis yra laikomas istorijos laikotarpio skiriamąja riba.

4.2. Analizuoti ir vertinti svarbiausius Lietuvos ir Europos (pasaulio) istorijos įvykius bei pokyčius, atskleidžiant jų tarpusavio ryšius.

4.3. Remiantis istorijos žemėlapiu (kartoschema), įžvelgti įvykių, pokyčių priežastis ir pasekmes, kai kuriais atvejais – aplinkos sąlygų poveikį įvykiams, pokyčiams ar visuomenės raidai.

4.4. Analizuoti istorijos žemėlapį (kartoschemą) kaip pirminį šaltinį ir jį įvertinti.

5.1. Rasti rašytiniame ar vaizdiniame istorijos šaltinyje tiesiogiai perteiktą informaciją.

5.2. Atpažinti to paties įvykio, pokyčio aprašymą ar pavaizdavimą skirtinguose istorijos šaltiniuose.

5.1. Rasti istorijos rašytiniame ar vaizdiniame šaltinyje netiesiogiai perteiktą informaciją.

5.2. Palyginti informaciją keliuose istorijos rašytiniuose ar vaizdiniuose šaltiniuose ir paaiškinti jų panašumus ir skirtumus.

5.3. Nustatyti istorinio šaltinio tinkamumą nagrinėjamai temai atskleisti.

5.4. Nurodyti istorijos šaltinio teikiamos informacijos šališkumą – kaip jis priklauso nuo autoriaus pažiūrų, įsitikinimų.

5.1. Vertinti informaciją, gautą iš pirminių ir antrinių istorijos šaltinių.

5.2. Paaiškinti istorijos šaltiniuose perteiktos informacijos šališkumą.

5.3. Paaiškinti skirtingų istorijos interpretacijų atsiradimo aplinkybes arba tikslą, motyvus ir kt.

6.1. Sukurti glaustą tekstą, atsakant į klausimą apie įvykius, pokyčius, asmenybes, laikotarpius, taip pat padaryti elementarias išvadas.

6.1. Sukurti rišlų tekstą, atsakant į klausimą apie įvykius, pokyčius, asmenybes, laikotarpius, taip pat padaryti išvadas.

6.1. Sukurti detalų ir rišlų, struktūruotą tekstą, atsakant į klausimą apie įvykius, pokyčius, asmenybes, laikotarpius, taip pat padaryti svariais argumentais pagrįstas išvadas.

3. Egzamino užduočių tematika suskirstyta į 7 dalis:

3.1. Europa ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) visuomenės formavimasis (iki XV a. pab.).

3.2. Europos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės kaita XVI–XVII a. vid.

3.3. Apšvietos Europoje laikai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės gyvenimo pokyčiai.

3.4. Lietuvos visuomenė Europos ir pasaulio pokyčių XIX–XX a. pr. aplinkoje.

3.5. Visuomenė tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo epochoje (1919–1945 m.).

3.6. Visuomenė Šaltojo karo ir komunizmo žlugimo Europoje laikais.

3.7. Šiuolaikinės visuomenės gyvenimas ir Lietuvos visuomenės kaita nepriklausomoje valstybėje.

4. Šio priedo 2 lentelėje pateikiama istorijos tematika, kurios pagrindu yra rengiamos egzamino užduotys. Minimalios ir bendrojo kurso programos žinios yra pakartotos aukštesnio lygio programos reikalavimų skiltyje. Mokiniai turėtų žinoti lentelėje nurodytas datas, suvokti įvardytų istorinių asmenybių vaidmenį. Jei prie programoje minimo įvykio nėra nurodyta konkreti data, mokinys turėtų žinoti amžių, istorinę epochą, suvokti įvykių chronologinę seką. Jei programoje istorinė asmenybė nenurodoma, tai egzamine nebus užduočių, reikalaujančių žinoti istorinio asmens veiklos faktus. Asmenybės įvardijimas reiškia tik programoje (2 lentelėje) minimų jos veiksmų ar nuopelnų tam tikroje srityje, o ne visos biografijos žinojimą. Tačiau užduotyse pateikiamuose šaltiniuose gali būti minimos datos ir istorinės asmenybės, iš kurių mokiniai galėtų atpažinti epochą ar aprašomus įvykius.

2 lentelė. Egzamino užduočių tematika

Lentelės pakeitimai:

Nr. V-9, 2016-01-07, paskelbta TAR 2016-01-08, i. k. 2016-00437

Priedo pakeitimai:

Nr. V-9, 2016-01-07, paskelbta TAR 2016-01-08, i. k. 2016-00437

________________________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro

2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197

GEOGRAFIJOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Geografijos brandos egzamino programos (toliau – Programa) paskirtis – apibrėžti geografijos brandos egzamino (toliau – egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Egzaminas yra valstybinis.

3. Programą sudaro:

3.1. egzamino tikslas;

3.2. mokinių gebėjimų grupės;

3.3. egzamino matrica;

3.4. egzamino užduoties pobūdis;

3.5. egzamino vertinimas;

3.6. geografijos brandos egzamino reikalavimai (priedas).

II. EGZAMINO TIKSLAS

4. Egzamino tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinio mokymosi pagal vidurinio ugdymo geografijos bendrąją programą pasiekimus, aprašytus egzamino reikalavimuose.

III. Mokinių gebėjimŲ Grupės

5. Mokydamiesi geografijos mokiniai plėtoja socialinę kompetenciją ir gamtinės aplinkos suvokimą. Nuostatos egzamine nevertinamos.

6. Per egzaminą tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į tris grupes. Pirmoji gebėjimų grupė siejama su žiniomis ir supratimu, antroji – su taikymu, trečioji – aukštesniųjų mąstymo gebėjimų tikrinimu. Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas, pritaikytas geografijos mokomajam dalykui.

6.1. Žinias ir supratimą mokiniai parodo:

6.1.1. įvardydami ir aiškindami sąvokas, esmines gamtos ir visuomenės reiškinių ar procesų priežastis;

6.1.2. atpažindami ir apibūdindami įvykių, reiškinių, procesų bruožus;

6.1.3. rasdami reikiamą informaciją žemėlapiuose, grafikuose, schemose, diagramose, lentelėse, mokslinio pobūdžio tekstuose.

6.2. Taikymo gebėjimus mokiniai parodo:

6.2.1. nustatydami objektų geografinę padėtį, nurodydami įvykio, reiškinio vietą, laiką, kryptį;

6.2.2. rasdami informaciją įvairiausiuose geografijos informacijos šaltiniuose apie gamtos ir visuomenės reiškinius ir procesus, nurodydami priežastis bei pasekmes;

6.2.3. apibendrindami gamtos ir visuomenės procesų pokyčius, nurodydami kaitos būtinybę ir pasekmes;

6.2.4. atlikdami skaičiavimus (procentų, vidurkio) ir lygindami gautus rezultatus.

6.3. Aukštesniuosius mąstymo gebėjimus mokiniai parodo:

6.3.1. analizuodami ir kritiškai vertindami skirtinguose informacijos šaltiniuose (diagramose, kreivėse, schemose, statistiniuose duomenyse) rastą informaciją apie įvairius gamtos ir visuomenės įvykius, reiškinius ir procesus;

6.3.2. gaudami ir apdorodami tyrimų rezultatus (išanalizuoja problemą, numato jos galimus sprendimo būdus, nurodo jų stipriąsias ir silpnąsias puses), darydami duomenimis grįstas išvadas;

6.3.3. formuluodami hipotezes apie gamtos ir visuomenės procesus ir reiškinius, vertindami gamtinių ir visuomenių veiksnių įtaką aplinkai.

7. Gebėjimus iliustruojančių klausimų pavyzdžiai pateikiami metodinėje medžiagoje, esančioje Ugdymo plėtotės centro ir Nacionalinio egzamino centro interneto svetainėse.

8. Egzamino metu praktiškai tyrimai neatliekami, tačiau mokiniai gali pritaikyti mokymosi metu įgytus tyrimo gebėjimus. Pavyzdžiui, pagal pateiktą tyrimo aprašymą ir jo rezultatus mokiniai turi gebėti pagrįsti tyrimo eigą, apdoroti (susisteminti) duomenis ir apibendrinti rezultatus, padaryti išvadas.

9. Reikalavimai mokinių žinių ir supratimo, taikymo ir problemų sprendimo gebėjimams priklauso nuo pasiekimų, aprašytų bendrojo ar išplėstinio kurso programose, ir skiriasi išsamumu ir sudėtingumu. Egzamino reikalavimai pateikti priede, kuriame pagal atskiras sritis nurodoma, ką reikia žinoti ir suprasti, gebėti norint sėkmingai išlaikyti egzaminą.

IV. Egzamino Matrica

10. Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą egzamino užduoties taškų paskirstymą pagal dalyko temines sritis, gebėjimų grupes ir dalyko kursus. Egzamino matrica pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė. Egzamino matrica

Teminės sritys	Gebėjimų grupės			Užduoties taškai, proc.
	Gebėjimų grupės			Iš viso	Iš jų – iš bendrojo kurso
	Žinios ir supratimas	Taikymas	Aukštesnieji mąstymo gebėjimai	Iš viso	Iš jų – iš bendrojo kurso
Geografinė informacija				10	4
Gamtinė geografija				40	16
Visuomeninė geografija				40	16
Regioninė geografija				10	4
Iš viso, proc.	40	40	20	100	40

11. Klausimams iš bendrojo kurso skiriama 40 proc. egzamino užduoties taškų, iš jų 40 proc. skiriama klausimams, atitinkantiems minimalius reikalavimus. Klausimams iš išplėstinio kurso skiriama 60 proc. užduoties taškų. Egzamino reikalavimai pagal išplėstinį kursą apima ir reikalavimus pagal bendrąjį kursą.

12. Egzamino matricoje nurodyta, kiek užduoties taškų procentais skiriama kiekvienai teminei sričiai, išskiriant bendrojo kurso klausimams tenkančią dalį.

13. Egzamino matricoje pateikti skaičiai yra orientaciniai, egzamino užduotyje galima 3 proc. paklaida. Egzamino reikalavimai pateikti programos 1 priede.

V. egzamino užduoties pobūdis

14. Egzamino užduotis pateikiama kaip atskiras vientisas klausimų rinkinys. Atsakymai pateikiami atsakymų lape. Klausimų rinkinį sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje pateikiami klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais, reikalaujantys žinių ir supratimo bei jų taikymo įgūdžių, antrojoje dalyje – struktūriniai klausimai, reikalaujantys žinių taikymo, geografinės informacijos (tekstų, statistinių duomenų, iliustracijų) atrankos, analizavimo, vertinimo gebėjimų ir praktinių įgūdžių. Už atsakymus į užduoties klausimus galima surinkti apytiksliai 100 taškų (paklaida – 5 proc.). Vertinimui teikiamas tik atsakymų lapas.

15. Už pirmąją egzamino užduoties klausimų dalį galima surinkti 20–25 proc. taškų, už antrąją – 75–80 proc. Už kiekvieną teisingai atsakytą klausimą su pasirenkamaisiais atsakymais mokinys gauna 1 tašką. Struktūriniuose klausimuose šalia kiekvieno jį sudarančio klausimo nurodomas jo vertinimas taškais.

16. Orientacinė egzamino trukmė – 3 val. (180 min.) be pertraukos.

17. Egzamino data, priemonės, kuriomis galima naudotis egzamino metu, sprendimų ir atsakymų lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše, kuris parengiamas ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

VI. EGZAMINO VERTINIMAS

19. Minimalią egzamino išlaikymo ribą taškais nustato ir tvirtina brandos egzaminų vertinimo komitetas. Mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą išlaikiusiais. Preliminari egzamino išlaikymo riba sudaro 40 proc. egzamino užduoties bendrojo kurso klausimų taškų sumos. Egzamine ji būtų 16 taškų.

___________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1490, 2020-10-02, paskelbta TAR 2020-10-02, i. k. 2020-20601

Geografijos brandos egzamino programos

priedas

GEOGRAFIJOS BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI

1. Geografijos brandos egzamino (toliau – egzaminas) reikalavimai mokinių pasiekimams pateikiami pagal tas pačias temines sritis, kaip ir vidurinio ugdymo geografijos bendrojoje programoje. Egzamino turinys suskirstytas į keturias temines sritis, susijusias su bendruoju ir išplėstiniu geografijos kursu. Teminės sritys:

1.1. geografinis pažinimas (geografinė informacija);

1.2. gamtinė geografija (Žemė visatos erdvėje; Žemės vidinė sandara ir paviršius; atmosfera, klimatas, orai; Pasaulio vandenynas ir sausumos vandenys; geografinė sfera ir jos dėsningumai);

1.3. visuomeninė geografija (gyventojai ir gyvenvietės; politinė geografija; pasaulio ūkis; globalizacija);

1.4. regioninė geografija (pasaulio regionai ir subregionai, globalinės problemos).

2. Geografijos brandos egzamino tematika apima visus geografinės erdvės lygius – lokalinį (Lietuva), regioninį (šalys, regionai ir jų dalys) ir globalųjį (Žemė, pasaulis). Išsamesnė egzamino tematika, turinys pateikti šios programos priede, kuriame taip pat pateikiami reikalavimai mokinių žinioms ir gebėjimams pagal temines sritis ir temas.

3. Egzamino reikalavimai pateikti šio priedo 1 lentelėje. Reikalavimai pagal išplėstinio kurso programą apima reikalavimus pagal bendrojo kurso programą, todėl reikalavimuose pagal išplėstinio kurso programą įrašyta tik tai, ką mokiniai privalo žinoti ir suprasti, gebėti geriau / daugiau negu reikalaujama bendrajame kurse.

1 lentelė. Egzamino reikalavimai

I. GEOGRAFINIS PAŽINIMAS
1. Geografinė informacija
	1.1. Grupuoti žemėlapius pagal mastelį ir tematiką.
	1.2. Įvardyti pagrindinius žemėlapio elementus (matematiniai, kartografiniai vaizdo, pagalbiniai ir papildomieji).	1.2. Analizuojant įvairaus mastelio žemėlapius (geografinius, topografinius), apibūdinti jų elementus, nurodyti panašumus ir skirtumus.
1.3. Įvardyti geografinio tinklo elementus (lygiagretės, dienovidiniai).	1.3. Įvardyti geografinio tinklo elementus (lygiagretės, dienovidiniai), paaiškinti jų paskirtį.	1.3. Įvardyti žemėlapių kartografines projekcijas (ritininė, kūginė, azimutinė), nurodyti jų paskirtį, paaiškinti kartografinio vaizdo iškraipymo priežastis ir pasekmes.
1.4. Naudojantis žemėlapio matematiniu pagrindu, išmatuoti realius atstumus (metrais, kilometrais), nustatyti horizonto kryptis, azimutus ir geografinių objektų padėtį (geografines koordinates).
1.5. Apibūdinti teritoriją, vaizduojamą plane ar žemėlapyje.	1.5. Nurodyti pagrindines sutartinių ženklų grupes (nemasteliniai, masteliniai (plotiniai) ir linijiniai) ir jų paskirtį.	1.5. Analizuoti vaizduojamą teritoriją plane ar žemėlapyje.
1.6. Bendrais bruožais apibūdinti geografinę objektų padėtį.	1.6. Nustatyti geografinę objektų padėtį (gamtiniu, ekonominiu ir geopolitiniu aspektu).	1.6. Vertinti objektų geografinės padėties įtaką gamtiniams ir visuomeniniams reiškiniams bei procesams.
1.7. Nurodyti Geografinės informacinės sistemos (GIS) funkcijas (mastelio keitimas ir parinkimas, žemėlapio pagrindo keitimas ir parinkimas) ir paskirtį.	1.7. Analizuoti skaitmeninius žemėlapius ir nurodyti, kaip galima atlikti įvairius skaičiavimus, matavimus ir identifikuoti informaciją apie norimą objektą.	1.7. Analizuojant geografinę informaciją, nustatyti jos priklausomybę įvairioms GIS dalims (duomenų rinkimas, apdorojimas ir rezultatų pateikimas).
II. gamtinė Geografija
2. Žemė visatos erdvėje
		2.1. Įvardyti Žemės formos ir dydžio charakteristikas, nurodyti planetos formos deformacijų priežastis.
2.2. Įvardyti Žemės ašies pasvirimo, ašinio ir orbitinio judėjimo geografines pasekmes (dienos ir nakties, metų laikų kaita).	2.2. Įvardyti ir paaiškinti Žemės ašies pasvirimo, ašinio ir orbitinio judėjimo geografines pasekmes.	2.2. Paaiškinti Žemės ašies pasvirimo, ašinio ir orbitinio judėjimo įtaką geografiniams dėsningumams (dienos ir nakties, metų laikų, potvynių ir atoslūgių kaita).
2.3. Remiantis laiko juostų žemėlapiu, nustatyti įvairių vietovių juostinį laiką.
3. Žemės vidinė sandara ir paviršius
3.1. Įvardyti pagrindines Žemės vidinės sandaros dalis (branduolys, mantija, litosfera).	3.1. Nurodyti svarbiausias Žemės vidinės sandaros dalių termines ir mechanines savybes.	3.1. Paaiškinti Žemės gelmių tyrimo metodus.
3.2. Paaiškinti litosferos plokščių teoriją.	3.2. Nurodyti procesus, vykstančius litosferos plokščių ribose, ir šių procesų padarinius.	3.2. Paaiškinti litosferos plokščių judėjimo priežastis, apibūdinti jų sandūras (konstruktyvieji, destruktyvieji ir konservatyvieji pakraščiai) ir pasekmes.
		3.3. Įvardyti tektoninių judesių priežastis, nurodyti jų pasekmes (raukšlės ir lūžiai) ir pasireiškimo rajonus.
3.4. Nurodyti žemyninės ir vandenyninės Žemės plutos struktūros skirtumus.		3.4. Analizuojant Žemės paviršiaus ypatumus, nurodyti jo ryšius su Žemės plutos tektonine struktūra (platformos, orogeninės sritys).
	3.5. Apibūdinti nuosėdinių, magminių ir metamorfinių uolienų susidarymą, pateikti jų pavyzdžių.	3.5. Paaiškinti uolienų kaitos ciklo įtaką įvairios kilmės uolienų pasiskirstymui Žemės gelmėse ir paviršiuje.
3.6. Paaiškinti Žemės drebėjimų ir vulkanizmo priežastis, nurodyti jų pasekmes.	3.6. Paaiškinti Žemės drebėjimų ir vulkanizmo priežastis, nurodyti jų pasekmes ir pasireiškimo rajonus (Alpių ir Himalajų, Ramiojo vandenyno seisminės juostos).	3.6. Apibūdinti vulkanizmo reiškinius (geizeriai, karštos versmės, fumarolės), pateikti jų pasireiškimo pavyzdžių.
		3.7. Nurodyti priemones, kurios sumažintų žalą žemės drebėjimo ir ugnikalnių išsiveržimo metu bei vertinti šių reiškinių galimas pasekmes.
	3.8. Įvardyti dūlėjimo ir gravitacinio dūlėsių judėjimo priežastis, nurodyti šių procesų pasekmes.	3.8. Paaiškinti dūlėjimo procesų ypatumus įvairiose geografinėse zonose.
3.9. Nurodyti išorinių jėgų (tekančio vandens, karstinių reiškinių, vėjo, ledynų) poveikį Žemės paviršiui.	3.9. Paaiškinti išorinių jėgų (tekančio vandens, karstinių reiškinių, vėjo, ledynų) poveikį Žemės paviršiui, jų suformuotas reljefo formas ir pasireiškimo teritorijas.	3.9. Vertinti išorinių jėgų (tekančio vandens (vandens erozija ir akumuliacija), karstinių reiškinių, vėjo, ledynų) poveikį Žemės paviršiui, nurodyti jo pasekmes ir pasireiškimo teritorijas.
		3.10. Paaiškinti karstinio proceso susidarymo priežastis, nurodyti jų pasekmes ir pasireiškimo teritorijas.
		3.11. Paaiškinti vėjo poveikį (vėjo erozija ir akumuliacija) Žemės paviršiui, nurodyti pasireiškimo teritorijas.
	3.12. Apibūdinti paskutinį kvartero apledėjimą, nurodyti jo paplitimo teritoriją Lietuvoje ir Europoje, paaiškinti įtaką dabartiniam reljefui.	3.12. Paaiškinti Žemės paviršiaus formų ryšius su ledynų ardomąja veikla, ledyninėmis nuogulomis ir akumuliaciniais dariniais.
3.13. Nurodyti sausumos ir vandenynų pasiskirstymo ypatumus Žemėje.
3.14. Skirti sausumos ir vandenyno dugno reljefo formas.	3.14. Įvardyti didžiausius žemynų kalnus ir lygumas.	3.14. Nurodyti sausumos ir Pasaulio vandenyno dugno reljefo formų bruožus, jų išsidėstymo ypatumus.
4. Atmosfera, klimatas, orai
4.1. Apibūdinti troposferą, paaiškinti jos reikšmę geografinei sferai.	4.1. Įvardyti pagrindinius atmosferos sluoksnius (troposfera, stratosfera, mezosfera, termosfera, jonosfera) ir apibūdinti esminius jų bruožus.	4.1. Paaiškinti stratosferinio ozono reikšmę ir ozono sluoksnio apsaugos problemą.
4.2. Nurodyti Žemės ašies pasvirimo įtaką Saulės spinduliuotės pasiskirstymui Žemės rutulyje ir šilumos juostų susidarymui.
		4.3. Įvardyti bendrosios spinduliuotės dalis, nurodyti jos kiekį lemiančius veiksnius (geografinė platuma, reljefas, debesuotumas, oro drėgnis).
4.4. Remiantis oro temperatūros duomenimis, apskaičiuoti vidutinę paros, mėnesio, metinę temperatūrą, temperatūros amplitudę.		4.4. Nustatyti ryšius tarp geografinės platumos, Saulės spinduliuotės kiekio ir oro temperatūros, paaiškinti ryšių priežastis.
	4.5. Bendrais bruožais apibūdinti bendrąją atmosferos cirkuliaciją.	4.5. Paaiškinti oro srautų ir atmosferos apytakos ratų susidarymo priežastis.
	4.6. Paaiškinti atmosferos slėgio juostų išsidėstymą Žemėje.
	4.7. Paaiškinti pastovių (pasatai, vakarų pernaša) ir sezoninių (musonai) vėjų susidarymo priežastis.	4.7. Apibūdinti vietovių, kuriose vyrauja pasatai ir musonai, klimatą.
	4.8. Paaiškinti vietinių vėjų (brizai, kalnų vėjai) susidarymą, nurodyti jų poveikį orams.	4.8. Paaiškinti žmogaus ūkinės veiklos plėtojimo galimybes, atsižvelgiant į vėjo kryptį ir stiprumą.
		4.9. Paaiškinti oro drėgnio priklausomybę nuo oro temperatūros. Nurodyti reiškinius, susidarančius vykstant kondensacijos ir sublimacijos procesams.
	4.10. Nurodyti ir paaiškinti kritulių geografinio pasiskirstymo dėsningumus Žemėje ir Lietuvoje.	4.10. Nustatyti ryšį tarp kritulių kiekio ir vandenyno srovių, atmosferos cirkuliacijos, reljefo.
4.11. Įvardyti oro mases ir paaiškinti jų įtaką Europos ir Lietuvos klimatui.		4.11. Nurodyti oro masių savybių priklausomybę nuo susidarymo židinio, paaiškinti jų kitimo priežastis.
	4.12. Nurodyti ciklonų ir anticiklonų skirtumus bei jų įtaką orams.	4.12. Nurodyti, kaip netropiniuose ciklonuose išsidėsto atmosferos frontai (šiltasis, šaltasis, okliuzijos) ir apibūdinti orus juose.
		4.13. Paaiškinti tropinių ciklonų ir mažųjų atmosferos sūkurių susidarymą.
		4.14. Remiantis sinoptiniu žemėlapiu, apibūdinti nurodytų vietovių orus. Paaiškinti orų prognozių sudarymo principus.
4.15. Analizuoti ir lyginti meteorologinius duomenis, klimatogramas ir kartoschemas.	4.15. Analizuoti, lyginti ir apibendrinti meteorologinius duomenis, klimatogramas ir kartoschemas.
4.16. Įvardyti pagrindines ir tarpines klimato juostas, nurodant jų geografinį pasiskirstymą, vyraujančias oro mases, klimato elementų (temperatūros, kritulių) kaitą per metus.	4.16. Apibūdinti pagrindines ir tarpines klimato juostas, nurodant jų geografinį pasiskirstymą, vyraujančias oro mases, klimato elementų (temperatūros, kritulių) kaitą per metus.
	4.17. Nurodyti jūrinio ir žemyninio klimato tipų pagrindinius ypatumus.	4.17. Nurodyti veiksnius, turinčius įtakos Lietuvos ir Europos klimatui, paaiškinti klimato skirtumus Lietuvos teritorijoje.
4.18. Paaiškinti žmogaus įtaką klimatui, apibūdinti stichines nelaimes sukeliančius atmosferos reiškinius (sausros, liūtys, uraganai).	4.18. Paaiškinti žmogaus įtaką klimatui, apibūdinti stichines nelaimes sukeliančius atmosferos reiškinius ir nurodyti jų pasireiškimo teritorijas ir pasekmes.	4.18. Paaiškinti gamtinių (vulkanų veikla, Saulės aktyvumas) ir antropogeninių (miškų kirtimas, oro ir vandens tarša, urbanizacija) veiksnių įtaką klimato kaitai.
		4.19. Nurodyti ir vertinti priemones, kurios leistų sušvelninti žmonių daromą neigiamą poveikį klimatui.
5. Pasaulio vandenynas ir sausumos vandenys
5.1. Nurodyti hidrosferos sudedamąsias dalis ir jos reikšmę žmonijai.
5.2. Nurodyti Pasaulio vandenyno dalis, pateikti jų pavyzdžių.
5.3. Paaiškinti Pasaulio vandenyno vandens temperatūros ir druskingumo kaitos priežastis.	5.3. Lyginti skirtingų vietovių Pasaulio vandenyno vandens temperatūros ir druskingumo kaitos priežastis.	5.3. Lyginti atviro Pasaulio vandenyno ir vidinių jūrų vandens savybes, paaiškinti jų skirtumus lemiančias priežastis.
5.4. Įvardyti vandenyne vykstančius dinaminius procesus (bangos, potvyniai ir atoslūgiai, šiltos ir šaltos srovės).	5.4. Paaiškinti vandenyne vykstančius dinaminius procesus, nurodyti jų priežastis ir įtaką gamtai bei žmogui.	5.4. Nurodyti šiltųjų ir šaltųjų srovių pasiskirstymo vandenynuose dėsningumus, nurodyti jų įtaką klimatui.
	5.5. Paaiškinti cunamio susidarymą, nurodyti jo geografinį paplitimą ir keliamas grėsmes.
	5.6. Paaiškinti bangų poveikį krantų formavimuisi (abrazija, akumuliacija).	5.6. Apibūdinti lagūninius, šcherinius, fiordinius, vatinius, dalmatinius krantų tipus, pateikti pavyzdžių.
		5.7. Paaiškinti hidrografinio tinklo sudėties skirtumus ir susidarymo ypatumus įvairiomis gamtinėmis sąlygomis.
5.8. Įvardyti upių elementus, upės slėnio dalis, nurodyti kalnų ir lygumų upių skirtumus.
	5.9. Apibūdinti Lietuvos upių režimą ir nurodyti ilgiausias upes.	5.9. Paaiškinti upių mitybos, nuotėkio ir ledo režimo ypatumus įvairiose klimato juostose, kritiškai vertinti hidroenergetikos plėtros galimybes.
5.10. Nurodyti ežerų kilmę.	5.10. Nurodyti ežerų kilmę ir pasiskirstymą Žemėje.	5.10. Paaiškinti, kaip susidarė Lietuvos ledyninės ir poledyninės kilmės ežerai, nurodyti jų geografinį pasiskirstymą.
5.11. Paaiškinti pelkių (aukštapelkė, žemapelkė) susidarymo sąlygas.	5.11. Paaiškinti pelkių susidarymo sąlygas, reikšmę žmogui ir gamtai.
5.12. Paaiškinti požeminių vandenų susidarymo sąlygas.	5.12. Paaiškinti požeminių vandenų susidarymo sąlygas, nurodyti jų termines ir chemines savybes.	5.12. Įvertinti paviršinių ir požeminių vandenų ūkinio naudojimo ir taršos problemas.
	5.13. Nurodyti ilgiausias ir vandeningiausias žemynų upes, didžiausius krioklius, svarbiausius kanalus ir didžiausius ežerus.
6. Geografinė sfera ir jos dėsningumai
6.1. Nurodyti geografinės sferos sudėtį, jos ribas.	6.1. Įvardyti gamtinio komplekso komponentus, pateikti jų ryšių pavyzdžių, nurodyti skirtumus tarp gamtinių ir antropogeninių kraštovaizdžių.
	6.2. Nurodyti gyvųjų organizmų paplitimo ribas Žemėje.	6.2. Paaiškinti ekologinių veiksnių (šiluma, šviesa, drėgnis) įtaką augalijai ir gyvūnijai.
6.3. Nurodyti dirvodaros veiksnius ir paaiškinti, kaip susidaro dirvožemis.		6.3. Nagrinėjant dirvožemio pjūvį, įvardyti pagrindinius dirvožemių sluoksnius ir paaiškinti jų susidarymą.
	6.4. Apibūdinti Lietuvos dirvožemius (rudžemiai, kalkžemiai, salpžemiai, smėlžemiai) ir nurodyti jų pasiskirstymą.	6.4. Nurodyti dirvožemių derlingumą lemiančius veiksnius, derlingumo gerinimo būdus.
		6.5. Paaiškinti dirvodaros procesus (jaurėjimas, velėnėjimas, pelkėjimas) ir juos lemiančius veiksnius (klimatas, laikas, reljefas, žmonių veikla).
6.6. Nurodyti geografinio platuminio zoniškumo priežastis, įvardyti geografines zonas ir jų augalijos pagrindinius bruožus.	6.6. Paaiškinti vertikaliojo zoniškumo ir azoninių sričių susidarymo priežastis.	6.6. Apibūdinti geografinių zonų klimatą, augaliją, dirvožemių derlingumą.
6.7. Nurodyti ūkinės veiklos teigiamą ir neigiamą poveikį: paviršiui, dirvožemiui, augalijai ir gyvūnijai.		6.7. Nurodyti gamtinės aplinkos taršos šaltinius ir priemones šiai taršai mažinti.
	6.8. Paaiškinti saugomų teritorijų kategorijas – konservacinio prioriteto (rezervatai, draustiniai bei gamtos ir kultūros paveldo objektai) ir kompleksinio saugojimo teritorijas (nacionaliniai ir regioniniai parkai), pateikti jų pavyzdžių Lietuvoje.
III. Visuomeninė geografija
7. Gyventojai ir gyvenvietės
7.1. Nurodyti gyventojų skaičiaus kitimo priežastis (natūralus gyventojų prieaugis, migracija), pateikti skirtingos kaitos pavyzdžių.		7.1. Analizuoti statistinius gyventojų skaičiaus kaitos duomenis ir daryti išvadas.
	7.2. Nurodyti gyventojų problemas, siejamas su gyventojų skaičiaus kaita (aprūpinimas maistu, būstu, darbu, darbo jėgos trūkumas, socialinė rūpyba, didelis tankumas).
7.3. Paaiškinti netolygaus gyventojų pasiskirstymo Žemėje priežastis, pateikti pavyzdžių.		7.3. Naudojantis pateiktais informacijos šaltiniais, atskleisti ryšį tarp gamtinių, visuomeninių veiksnių ir netolygaus gyventojų pasiskirstymo.
		7.4. Įvardyti problemas, atsirandančias dėl per didelio gyventojų tankumo regionuose.
7.5. Nurodyti Lietuvos gyventojų tautinę sudėtį.	7.5. Nurodyti gyventojų sudėties įvairovę etniniu (tautiniu), religiniu, demografiniu aspektu.	7.5. Vertinti gyventojų sudėties įvairovę ir kaitą etniniu (tautiniu), religiniu, demografiniu, socialiniu aspektu, pateikti išvadas.
7.6. Naudojantis pateikta informacija (pvz., gyventojų amžiaus piramide, statistiniais duomenimis), analizuoti gyventojų sudėtį ir daryti išvadas.		7.6. Analizuoti gyventojų sudėtį skirtinguose regionuose ir šalyse, įvardyti su tuo susijusias problemas, nurodyti jų sprendimo būdus.
		7.7. Atskleisti ryšius tarp gyventojų sudėties kaitos ir darbo jėgos pokyčių šalyje.
	7.8. Nurodyti demografinės politikos kryptis, pateikti pavyzdžių.	7.8. Paaiškinti valdžios naudojamas priemones natūraliam gyventojų skaičiui reguliuoti, migracijoms skatinti ar riboti, iliustruoti pavyzdžiais.
7.9. Įvardyti migracijos rūšis, nurodyti priverstinės ir savanoriškos migracijos priežastis.	7.9. Analizuoti priverstinės ir savanoriškos migracijos priežastis.	7.9. Nurodyti gyventojų vidines ir tarpvalstybinės migracijos reguliavimo priemones, modeliuoti jų taikymą regione.
		7.10. Išskirti XXI a. intensyvesnių tarpvalstybinių migracijų kryptis, nurodyti jų priežastis.
	7.11. Nurodyti Lietuvos gyventojų tarpvalstybinės migracijos XX–XXI a. kryptis ir priežastis, sieti ją su gyventojų sudėties Lietuvoje problematika.	7.11. Nurodyti didžiausias lietuvių diasporas ir jų susidarymo priežastis.
		7.12. Nurodyti pabėgėlių atsiradimo priežastis, sieti jas su politiniais ir ekonominiais įvykiais, įvardyti pagalbos būdus pabėgėlių problemoms spręsti.
7.13. Nurodyti žmonių gyvenimo kokybės vertinimo rodiklius.	7.13. Naudojantis pateikta statistine informacija, vertinti gyvenimo kokybės rodiklių (požymių) kitimą.	7.13. Atskleisti ryšius tarp šalies ar regiono socialinės ekonominės raidos ir gyvenimo kokybės (žmogaus socialinės raidos indeksas (ŽSRI)), paaiškinti pokyčių priežastis.
7.14. Nurodyti gyvenviečių įvairovę.	7.14. Nurodyti gyvenviečių įvairovę, paaiškinti jų išsidėstymo priežastis.
	7.15. Nurodyti šiuolaikinės urbanizacijos tendencijas.	7.15. Vertinti istorijos ir dabarties sąlygų įtaką miestų augimui ir išsidėstymui.
7.16. Nurodyti didžiausius pasaulio ir atskirų regionų miestus, svarbiausias aglomeracijas Europoje, Amerikoje, Rytų ir Pietų Azijoje.		7.16. Paaiškinti kiekybinius ir kokybinius urbanizacijos procesų (aglomeracijos, megalopoliai) pokyčius Lietuvoje, Europoje, Amerikoje ir Rytų Azijoje.
7.17. Nurodyti didmiesčiams būdingas problemas.	7.17. Įvardyti didžiausius pasaulio ir atskirų regionų miestus.	7.17. Paaiškinti didmiesčiams būdingas problemas, jas analizuoti ir vertinti jų sprendimo būdus skirtingo ekonominio pajėgumo šalyse.
	7.18. Išskirti miestų funkcijas, pateikti jas atliekančių miestų pavyzdžių Lietuvoje ir pasaulyje.	7.18. Analizuoti skirtingų pasaulio miestų modelius, vertinti miestų funkcines zonas.
8. Politinė geografija
8.1. Nurodyti valstybės elementus (teritorija ir sienos, gyventojai, valdžia ir tarptautinis pripažinimas).		8.1. Nurodyti kuriančius ir keičiančius valstybę veiksnius (gamtiniai, istoriniai ir politiniai, ekonominiai).
	8.2. Grupuoti valstybes pagal geografinę padėtį, pagrindinius valstybės elementus, valdymo ypatumus, tautinę sudėtį.
		8.3. Vertinti šiuolaikinę geopolitinę sąrangą, pateikti išvadas, atsižvelgiant į politinius ir ekonominius pokyčius pasaulyje nuo XX a. pabaigos.
	8.4. Apibūdinti Lietuvos geopolitinę padėtį, nurodyti svarbiausius padėties kaitos veiksnius.	8.4. Naudojantis informacijos šaltiniais, vertinti valstybės geopolitinę padėtį.
8.5. Įvardyti tarptautines organizacijas (Jungtinės Tautos (JT), Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO)).	8.5. Apibūdinti tarptautines organizacijas: JT, NATO.	8.5. Pateikti pasaulinės politikos galios panaudojimo pavyzdžių, kritiškai vertinti tarptautinio saugumo garantus.
8.6. Nurodyti pasaulio politinio žemėlapio subjektus.	8.6. Paaiškinti pasaulio politinio žemėlapio raidą, nurodyti pokyčių priežastis ir rezultatus.	8.6. Analizuoti ir vertinti pasaulio politinio žemėlapio pokyčius XX–XXI a. išskiriant priežastis, procesus ir rezultatus.
8.7. Nurodyti karinių konfliktų atsiradimo priežastis.	8.7. Nurodyti XX a. paskutiniojo dešimtmečio ir XXI a. tarpvalstybinių karinių konfliktų židinius ir jų atsiradimo priežastis.	8.7. Kritiškai vertinti tarpvalstybinių karinių konfliktų galimus reguliavimo būdus.
		8.8. Apibūdinti tarptautinį terorizmą ir jo pasekmes, pasaulinės bendruomenės pastangas kovoje su šiuo reiškiniu.
9. Pasaulio ūkis
9.1. Paaiškinti pasaulio ūkio sektorinę struktūrą.	9.1. Apibūdinti ūkio šakinę struktūrą.	9.1. Nurodyti ir vertinti Lietuvos bei pasaulio ūkio raidos etapus (agrarinis, pramoninis, popramoninis).
	9.2. Nurodyti tarptautinių kompanijų ir ekonominių organizacijų (Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC)) reikšmę pasaulio ūkiui.
		9.3. Nurodyti ūkio specializacijos reikšmę valstybei ir regionui, pateikti skirtingos specializacijos pavyzdžių.
		9.4. Paaiškinti pasaulio ūkio ryšius (gamybiniai, prekybiniai, finansiniai, darbo jėgos judėjimas).
		9.5. Išskirti svarbesnes aukštųjų technologijų sritis, sieti jas su pramonės pažanga, pateikti ją plėtojančių šalių pavyzdžių.
9.6. Paaiškinti svarbiausius bendruosius ekonomikos rodiklius (bendrasis vidaus produktas (BVP), eksportas, importas).	9.6. Analizuoti svarbiausius bendruosius ekonomikos rodiklius (BVP, nedarbo lygį, eksportą, importą, prekybos balansą).	9.6. Pagal pateiktą informaciją analizuoti šalių ekonomikos rodiklius, pateikti išvadas.
	9.7. Nurodyti gamtos ir žmogaus sukurtus pasaulio ūkio išteklius ir jų geografinį pasiskirstymą.	9.7. Apibūdinti gamtos ir žmogaus sukurtus pasaulio ūkio išteklius, nustatyti jų geografinį pasiskirstymą ir reikšmę atskirų valstybių, regionų ūkiui.
9.8. Nurodyti gamtos išteklių pasiskirstymą Lietuvoje, pateikti jų ekonominį vertinimą.		9.8. Vertinti gamtos išteklių kaitą ir racionalų jų naudojimą.
	9.9. Apibūdinti žemės ūkio organizavimo būdus, jų taikymą skirtingose šalyse ir skirtingomis gamtinėmis sąlygomis.	9.9. Pagal pateiktą informaciją analizuoti bioprodukcinio ūkio produktyvumą, našumą ir kitus kokybinius bei kiekybinius parametrus.
		9.10. Nustatyti ryšį tarp bioprodukcinio ūkio ir pramonės šakų (maisto, tekstilės, medienos, kuro, chemijos pramonės).
	9.11. Paaiškinti pagrindinės žemės ūkio krypties (augalininkystės, gyvulininkystės) pasirinkimą, specializaciją ir produktyvumą, pateikti pavyzdžių.
9.12. Paaiškinti pramonės išdėstymo veiksnius.	9.12. Nurodyti pramonės šakų (energetika, metalurgija, mašinų gamyba, chemijos pramonė) plėtojimo regionus.	9.12. Vertinti kuro ir energetikos, metalurgijos, mašinų gamybos (automobilių), chemijos pramonės plėtojimo galimybes šalyje ar regione.
9.13. Nurodyti paslaugų rūšis ir jų infrastruktūrą.	9.13. Įvardyti Lietuvoje sukurtą infrastruktūrą, sieti ją su teikiamomis paslaugomis.	9.13. Vertinti paslaugų reikšmę ūkio plėtojimui, sieti su įvairiomis ūkio šakomis.
9.14. Apibūdinti transporto sistemą.	9.14. Palyginti transporto rūšis ir numatyti jo reikšmę atskiriems regionams.	9.14. Nurodyti svarbiausius tarptautinio transporto srautus (nafta, gamtinės dujos, geležies rūda, grūdai, keleiviai), paaiškinti jų svarbą valstybėms ir regionams.
		9.15. Nurodyti svarbiausius tarptautinės prekybos dalyvius, įvertinti jų vaidmenį tarptautinėje prekyboje.
9.16. Pagal pateiktus statistinius duomenis sudaryti diagramas, lyginti valstybių eksporto ir importo srautus.	9.16. Pagal pateiktus statistinius duomenis analizuoti valstybių eksporto ir importo srautus ir pateikti išvadas.
	9.17. Apibūdinti Lietuvos galimybes plėtoti turizmą, įvertinti turizmo išteklius.	9.17. Įvertinti turizmo reikšmę valstybėms ir nurodyti svarbiausius turizmo regionus.
9.18. Paaiškinti globalizacijos procesą.	9.18. Paaiškinti globalizacijos procesą, nurodyti jos apimamas sritis (ūkio, kapitalo, kultūros, politinės, informacinės, mokslo ir technologijų), pateikti pavyzdžių.	9.18. Vertinti globalizacijos procesą, išskiriant privalumus ir trūkumus.
	9.19. Nurodyti Europos Sąjungos (ES) geografinę erdvę.	9.19. Apibūdinti esminius ES bruožus, nurodyti joje kylančias socialines ir ekonomines problemas.
9.20. Apibūdinti Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO).	9.20. Nurodyti Lietuvos integracijos į tarptautinius susivienijimus (NATO, ES) reikšmę.	9.20. Analizuoti Lietuvos integraciją į NATO, ES. Vertinti integracijos procesą.
IV. regioninė geografija
10. Pasaulio regionai ir subregionai
10.1. Remiantis informacijos šaltiniais, apibūdinti Lietuvos regionus politiniu, gamtiniu, socialiniu ir ekonominiu aspektu.	10.1. Remiantis informacijos šaltiniais, apibūdinti Lietuvos ir Europos regionus politiniu, gamtiniu, socialiniu ir ekonominiu aspektu.
10.2. Nurodyti regiono geografinę padėtį.	10.2. Apibūdinti regiono geografinės padėties ypatumus.	10.2. Vertinti regionų gamtinę, geopolitinę, socialinę ir ekonominę situaciją, vertinti jų problemas ir daryti pagrįstas išvadas.
		10.3. Lyginti regionus parodant svarbiausius jų savitumus, problemas ir daryti pagrįstas išvadas.
11. Globalinės problemos
11.1. Įvardyti globalines problemas (demografines: gyventojų skaičiaus gausėjimas, migracija (pabėgėlių problema); ekologines: dykumėjimas, klimato pokyčiai, gėlo vandens trūkumas, miškų kirtimas; socialines: skurdas, badas).	11.1. Paaiškinti globalinių problemų susidarymo priežastis, pateikti jų pavyzdžių.	11.1. Įvardyti tarptautines organizacijas (JT, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO)), nurodyti jų vaidmenį sprendžiant globalines problemas.

___________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-9, 2016-01-07, paskelbta TAR 2016-01-08, i. k. 2016-00437

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro

2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197

Informacinių technologijų brandos egzaminO programa

I. Bendrosios nuostatos

1. Informacinių technologijų brandos egzamino programos (toliau – Programa) paskirtis – apibrėžti informacinių technologijų brandos egzamino (toliau – egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Egzaminas yra valstybinis.

3. Programa apima ir pagrindinėje mokykloje informacinių technologijų kurse nagrinėjamas sąvokas ir įgytas žinias.

4. Programą sudaro:

4.1. egzamino tikslai;

4.2. mokinių gebėjimų grupės;

4.3. egzamino matrica;

4.4. egzamino klausimų ir užduočių pobūdis;

4.5. egzamino vertinimas;

4.6. informacinių technologijų brandos egzamino reikalavimai (1 priedas);

4.7. reikalavimai programinei įrangai (2 priedas);

4.8. orientacinis egzamino užduočių atlikimo laikas (3 priedas).

II. EGZAMINO TIKSLAI

5. Egzamino tikslai:

5.1. patikrinti ir įvertinti mokinio mokymosi pagal vidurinio ugdymo informacinių technologijų bendrąją programą pasiekimus, aprašytus egzamino reikalavimuose;

5.2. padėti mokiniui įsivertinti pasirengimą programuotojo (arba jam artimoms) profesinėms studijoms.

III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS

6. Ugdydamiesi informacinę komunikacinę kompetenciją mokiniai įgyja žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų. Nuostatos egzamine nevertinamos.

7. Egzamino metu tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į šias grupes: žinios ir supratimas (žemesnio lygio gebėjimai), taikymas, problemų sprendimas, komunikavimas. Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas.

7.1. Žinias ir supratimą mokiniai parodo gebėdami:

7.1.1. atgaminti, atpažinti, apibrėžti, paaiškinti informatikos, informacinių ir komunikacinių technologijų sąvokas, taisykles, atliekamus veiksmus, matavimo vienetus ir pateikti pavyzdžių;

7.1.2. taisyklingai vartoti pagrindines informatikos, informacinių ir komunikacinių technologijų sąvokas ir terminus, suvokti jų prasmę;

7.1.3. atpažinti ir skaityti diagrama, lentele, schema ar kita forma pateiktą informaciją;

7.1.4. aprašyti informatikos, informacinių ir komunikacinių technologijų objektus, procesus, algoritmus ir modelius, atlikti skaičiavimus;

7.1.5. lentelėje pateiktus duomenis vaizduoti schema, grafiku, diagrama;

7.1.6. sąmoningai pasirinkti būdus įvairioms užduotims atlikti.

7.2. Taikymo gebėjimus mokiniai parodo gebėdami:

7.2.1. taikyti informacinių ir komunikacinių technologijų žinias ir supratimą įprastose situacijose;

7.2.2. aiškinti tekstinę (pateiktą, pavyzdžiui, publicistiniu, moksliniu tekstais), skaitinę (pateiktą lentele) ir grafinę (pateikta, pavyzdžiui, schema, diagrama) informaciją;

7.2.3. lyginti ir pagal vieną požymį klasifikuoti informacinių ir komunikacinių technologijų objektus, procesus ar algoritmus;

7.2.4. pagal pateiktą pavyzdį ir / ar laikantis nurodymų apdoroti įvairią informaciją;

7.2.5. įvairiems praktiniams darbams atlikti taikyti informacines ir komunikacines technologijas;

7.2.6. rasti reikiamą informaciją tekste, lentelėje, diagramoje, grafike, schemoje ir ją pritaikyti naujoms situacijoms išsiaiškinti;

7.2.7. taikyti informacinių technologijų žinias ir gebėjimus argumentuotiems sprendimams priimti.

7.3. Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai parodo gebėdami:

7.3.1. taikyti informacinių ir komunikacinių technologijų žinias, supratimą ir gebėjimus neįprastose situacijose;

7.3.2. kritiškai vertinti skirtinguose informacijos šaltiniuose (knygose, žodynuose, žinynuose, žiniasklaidoje, internete ir pan.) pateikiamą informaciją;

7.3.3. išskaidyti problemą į jos sprendimo dalis ir sujungti problemos sprendimo dalis į vieną;

7.3.4. derinti ir pritaikyti du ir daugiau algoritmų sudėtingesnei užduočiai spręsti;

7.3.5. argumentuotai atsakyti į probleminius klausimus;

7.3.6. suplanuoti veiklas problemai spręsti;

7.3.7. pritaikyti tinkamus metodus ir pasirinkti būdus problemai spręsti;

7.3.8. pasiūlyti, paaiškinti ir taikyti alternatyvius problemų sprendimo būdus, svarstyti jų privalumus ir trūkumus;

7.3.9. naudoti kitų mokslų žinias ir gebėjimus, reikalingus problemai spręsti;

7.3.10. daryti pagrįstas išvadas ir priimti argumentuotus sprendimus, kritiškai vertinti pasiektą rezultatą.

7.4. Komunikavimo gebėjimai nėra įtraukti į egzamino matricą, tačiau ši gebėjimų grupė neatsiejama nuo kitų gebėjimų ir vertinama egzamino užduotyje. Komunikavimo gebėjimus mokiniai parodo gebėdami:

7.4.1. aiškiai reikšti mintis raštu informatikos, informacinių ir komunikacinių technologijų temomis, tinkamai vartoti sąvokas ir terminus;

7.4.2. sklandžiai ir aiškiai dėstyti mintis žodžiu ir raštu, komentuoti savo veiksmus;

7.4.3. tinkamai (tekstu, paveikslais, diagramomis, schemomis, formulėmis ir kt.) perduoti informaciją apie informatikos, informacinių ir komunikacinių technologijų objektus, procesus, algoritmus ir modelius;

7.4.4. pritaikyti kitų dalykų žinias aiškinant informacinių ir komunikacinių technologijų objektus, procesus, algoritmus ir modelius.

8. Gebėjimus iliustruojančių klausimų ir užduočių pavyzdžiai pateikiami metodinėje medžiagoje, esančioje Ugdymo plėtotės centro ir Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėse.

9. Egzamino reikalavimai mokinių pasiekimams pateikiami 1 priede, kuriame pagal atskiras sritis nurodoma, ką reikia gebėti, žinoti ir suprasti norint sėkmingai išlaikyti egzaminą.

IV. EGZAMINO MATRICA

10. Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą egzamino užduoties paskirstymą pagal dalyko veiklos sritis, gebėjimų grupes ir dalyko kursus. Egzamino matrica pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė. Egzamino matrica

Veiklos sritys	Gebėjimų grupės			Procentai
Veiklos sritys	Žinios ir supratimas	Taikymas	Problemų sprendimas	Procentai
Saugus ir teisėtas informacijos ir interneto naudojimas				10
Tekstinių dokumentų maketavimas				20
Skaitinės informacijos apdorojimas skaičiuokle				20
Programavimas				50
Procentai	20	60	20	100

11. Egzamino matricoje pateikti skaičiai yra orientaciniai, egzamino užduotyje galima iki 5 proc. paklaida.

12. Egzamino užduotyje 50 proc. užduoties taškų atitinka informacinių technologijų bendrąjį kursą, 50 proc. – išplėstinio kurso programavimo modulio tematiką.

13. Egzamino matricoje nurodyta, kiek egzamino užduoties taškų procentais skiriama kiekvienai veiklos sričiai. Pavyzdžiui, veiklos srities „Saugus ir teisėtas informacijos ir interneto naudojimas“ klausimams skiriama 10 proc. užduoties taškų. Taip egzamino matricoje nurodyta, kiek procentų egzamino užduoties taškų skiriama atskiroms gebėjimų grupėms vertinti: žinių ir supratimo –20 proc. užduoties taškų, taikymo gebėjimams – 60 proc., problemų sprendimo gebėjimams – 20 proc. Šis taškų santykis pagal galimybę turėtų būti taikomas ne tik visai užduočiai, bet ir kiekvienai veiklos sričiai. Klausimams ir užduotims atitinkantiems minimalius reikalavimus mokinių pasiekimams egzaminui išlaikyti skiriama 20 proc. užduoties taškų.

V. EGZAMINO KLAUSIMŲ ir užduoČIŲ pobūdis

14. Egzamino užduotį sudaro vientisas klausimų ir praktinių užduočių rinkinys. Atsakymai į užduoties klausimus ir praktinių užduočių atlikimas maksimaliai vertinami 100 taškų.

15. Egzamino užduoties klausimų ir praktinių užduočių pobūdis:

15.1. Pasirenkamojo atsakymo klausimai. Atsakant į šiuos klausimus, reikia (jei nenurodyta kitaip) pasirinkti iš pateiktų atsakymų (pavyzdžiui, sąvokų, terminų, apibrėžimų ir kt.) teisingą ir įrašyti į tam skirtą vietą. Kiekvienas teisingas pasirenkamojo atsakymo klausimo atsakymas vertinamas 1 tašku.

15.2. Trumpojo atsakymo klausimai. Atsakant į šiuos klausimus, reikia (jei nenurodyta kitaip) į tam skirtą vietą įrašyti žodį, skaičių, trumpą frazę. Kiekvienas teisingas trumpojo atsakymo klausimo atsakymas vertinamas 1–2 taškais.

15.3. Atvirojo atsakymo klausimai. Atsakant į šiuos klausimus, reikia (jei nenurodyta kitaip) pateikti argumentuotą kelių sakinių atsakymą, pateikti pavyzdžių. Kiekvienas teisingas atvirojo atsakymo klausimo atsakymas vertinamas 1–3 taškais.

15.4. Informacinių technologijų praktinė užduotis. Atliekant šią užduotį kompiuteriu, reikia (jei nenurodyta kitaip) pagal pateiktą aprašymą laikantis nurodymų pertvarkyti pateiktą failą. Kiekvienas teisingai atliktas užduoties nurodymas vertinamas 1–3 taškais.

15.5. Programavimo praktinė užduotis. Atliekant šią užduotį kompiuteriu, reikia (jei nenurodyta kitaip) pagal pateiktą sąlygą laikantis nurodymų sukurti programą. Kiekviena teisingai suprogramuota užduoties dalis vertinama 1–3 taškais.

2 lentelė. Orientacinė egzamino užduoties struktūra

Egzamino užduotis	Klausimų / praktinių užduočių skaičius
Informacinių technologijų užduotis	1–2 pasirenkamojo atsakymo klausimai 2–3 trumpojo atsakymo klausimai 2–3 atvirojo atsakymo klausimai	10 taškų
Informacinių technologijų užduotis	Informacinių technologijų praktinė užduotis atliekama tekstų rengykle Informacinių technologijų praktinė užduotis atliekama skaičiuokle	20 taškų 20 taškų
Programavimo užduotis	2–3 programavimo praktinės užduotys	50 taškų

17. Orientacinė egzamino trukmė – 3 val. Egzamino data, priemonės, kuriomis galima naudotis per egzaminą, reikalavimai kompiuteriams, atsakymų pateikimo reikalavimai pateikiami egzamino vykdymo instrukcijoje ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

VI. Egzamino vertinimas

18. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzaminą laikiusių mokinių darbai koduojami ir vertinami taškais centralizuotai vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvieną darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas skiriasi, sprendimą dėl įvertinimo priima trečiasis – vyresnysis vertintojas.

19. Minimalią egzamino išlaikymo taškų ribą nustato ir tvirtina brandos egzaminų vertinimo komitetas. Mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą išlaikiusiais. Preliminari egzamino išlaikymo taškų riba sudaro 40 proc. egzamino užduoties bendrojo kurso klausimų ir užduočių taškų sumos. Egzamine ji būtų 20 taškų.

________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1490, 2020-10-02, paskelbta TAR 2020-10-02, i. k. 2020-20601

Informacinių technologijų brandos egzamino

programos

1 priedas

INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI

1. Informacinių technologijų brandos egzamino (toliau – egzamino) reikalavimai mokinių pasiekimams pateikiami pagal tas pačias veiklos sritis, kaip ir Vidurinio ugdymo informacinių technologijų bendrojoje programoje. Egzamino turinį sudaro trys informacinių technologijų bendrojo kurso veiklos sritys:

1.1. Tekstinių dokumentų maketavimas;

1.2. Skaitinės informacijos apdorojimas skaičiuokle;

1.3. Saugus ir teisėtas informacijos ir interneto naudojimas;

ir išplėstinio kurso programavimo modulio turinys.

2. Egzamino reikalavimai mokinių pasiekimams pateikiami 1 lentelėje. Joje pagal atskiras veiklos sritis nurodoma, ką reikia žinoti, suprasti ir gebėti norint išlaikyti egzaminą.

3. Egzamino reikalavimai mokinių pasiekimams apima minimalius reikalavimus egzaminui išlaikyti.

4. Nurodant reikalavimus mokinių pasiekimams, egzamino programoje vartojami tokie terminai:

4.1. apibrėžti / apibūdinti sąvoką – pateikti sąvokos apibrėžimą, nusakyti esminius būdinguosius bruožus, aprašyti paskirtį, pateikti taikymo pavyzdžių;

4.2. nusakyti – savais žodžiais trumpai keliais sakiniais aprašyti, paaiškinti sąvokos / objekto reikšmę, esmę;

4.3. tvarkyti objekto parametrus – keisti jo dydį, storį, spalvą, padėtį, stilių ir kt.;

4.4. probleminis klausimas – klausimas, kuris neturi vienareikšmio teisingo atsakymo;

4.5. taikyti funkcijas – taisyklingai užrašyti nurodytas ar tinkamas užduoties sąlygoje aprašytiems reikalavimams įvykdyti funkcijas.

4.6. taikyti formulę – taisyklingai užrašyti nurodytas ar tinkamas užduoties sąlygoje aprašytiems veiksmams atlikti formules;

4.7. įprasta (standartinė) situacija – užduoties ar klausimo sąlygos pateiktos taip, kad jas galima atlikti ir gauti teisingą sprendimą remiantis turimomis žiniomis, supratimu ir įgyta patirtimi;

4.8. neįprasta (sudėtinga) situacija – užduotis ar klausimas, reikalaujantis praktinio ar teorinio sprendimo, gali turėti kelis sprendimo būdus, taip pat gali būti pateikti nauji reikalavimai užduoties sprendimui.

1 lentelė. Egzamino reikalavimai

Minimalūs reikalavimai mokinių pasiekimams egzaminui išlaikyti	Egzamino reikalavimai mokinių pasiekimams
1. Tekstinio dokumento maketavimas
1.1. Sudaryti kelių lygių ženklintus ir / ar numeruotus sąrašus, juos tvarkyti.
1.1.1. Žinoti ženklinto ir numeruoto sąrašų paskirtį.
1.1.2. Dokumente sudaryti dviejų lygių numeruotą arba ženklintą sąrašą.	1.1.2. Dokumente sudaryti kelių lygių numeruotą ar / ir ženklintą sąrašą.
	1.1.3. Tvarkyti (šalinti) kelių lygių sąrašų formatus: numeravimo (ženklinimo) stilių, numerio (simbolio) lygiuotę, teksto eilučių įtrauką.
1.2. Naudotis teksto tabuliavimo žymėmis.
	1.2.1. Žinoti teksto tabuliavimo žymės sąvoką ir jos paskirtį.
	1.2.2. Naudoti skirtingas tabuliavimo žymes.
1.3. Naudotis dokumento numatytaisiais stiliais ir kurti naują stilių.
1.3.1. Žinoti stiliaus sąvoką.
1.3.2. Taikyti simbolio ir / ar pastraipos stilių.	1.3.2. Taikyti, modifikuoti esamą ir sukurti naują simbolio ir / ar pastraipos stilių.
1.4. Naudojantis tekstų rengyklės automatinėmis priemonėmis sudaryti dokumento turinį.
1.4.1. Žinoti dokumento turinio paskirtį.
1.4.2. Automatiškai sudaryti vieno lygio dokumento turinį.	1.4.2. Automatiškai sudaryti kelių lygių dokumento turinį.
1.5. Naudojantis tekstų rengyklės automatinėmis priemonėmis numeruoti dokumento objektus.
1.5.1. Žinoti, kam dokumente numeruojami objektai.
1.5.2. Dokumente numeruoti paveikslus, lenteles naudojantis automatinėmis priemonėmis.	1.5.2. Dokumente numeruoti paveikslus, lenteles, diagramas, formules naudojantis automatinėmis priemonėmis.
1.6. Naudojantis tekstų rengyklės automatinėmis priemonėmis kurti dokumento dalykinę rodyklę.
1.6.1. Žinoti dokumento dalykinės rodyklės sąvoką ir jos paskirtį.
1.6.2. Žymėti į dalykinę rodyklę įtraukiamus žodžius.	1.6.2. Žymėti į dalykinę rodyklę įtraukiamus žodžius (žodžių junginius).
1.6.3. Sukurti dokumento dalykinę rodyklę.
1.7. Dokumente įterpti nuorodą.
1.7.1. Žinoti nuorodos sąvoką ir jos paskirtį.
	1.7.2. Sukurti nuorodą į kitą to paties dokumento vietą.
1.7.3. Sukurti nuorodą į interneto išteklių.	1.7.3. Sukurti nuorodą į kitą failą, interneto išteklių.
1.8. Nustatyti skirtingas puslapines antraštes ir poraštes.
1.8.1. Žinoti puslapinių antraščių ir poraščių paskirtį.
1.8.2. Puslapinėje antraštėje ir poraštėje užrašyti informaciją.	1.8.2. Puslapinėje antraštėje ir poraštėje užrašyti skirtingą informaciją skirtinguose dokumento puslapiuose.
1.9. Tekstą išdėstyti skiltimis.
1.9.1. Žinoti teksto skilties sąvoką ir teksto išdėstymo skiltimis paskirtį.
1.9.2. Kurti teksto skiltis, nurodyti skilčių ir tarpų tarp jų pločius.	1.9.2. Kurti teksto skiltis, nurodyti skilčių ir tarpų tarp jų pločius, valdyti skilčių ilgį.
1.10. Tvarkyti lentelę, joje pateiktą informaciją.
1.10.1. Pateikti informaciją lentele.
1.10.2. Automatinėmis priemonėmis formatuoti lentelę.
1.10.3. Nustatyti pageidaujamą lentelės (stulpelio) plotį, eilutės aukštį.
	1.10.4. Nustatyti langelio paraštes.
1.10.5. Rikiuoti lentelės duomenis didėjimo (mažėjimo) tvarka.
1.11. Spausdinti parengtą dokumentą, jo dalį.
1.11.1. Konvertuoti dokumentą į pdf ar xps failą.
2. Skaitinės informacijos apdorojimas skaičiuokle
2.1. Naudoti matematines ir trigonometrines, statistines, datos ir laiko funkcijas.
2.1.1. Žinoti funkcijų abs, sin, cos, pi, count, today, sum, min, max, average paskirtį.	2.1.1. Žinoti funkcijų abs, sin, cos, pi, round, sumif, trunc; count, countif; today, date; sum, min, max, average paskirtį.
2.1.2. Sprendžiant įvairius uždavinius formulėse taikyti funkcijas abs, sin, cos, pi, count, today, sum, min, max, average.	2.1.2. Sprendžiant įvairius uždavinius formulėse taikyti funkcijas abs, sin, cos, pi, round, sumif, trunc; count, countif; today, date, sum, min, max, average.
2.2. Naudoti logines funkcijas.
2.2.1. Žinoti loginių funkcijų if, and, or paskirtį.	2.2.1. Žinoti loginių funkcijų if, and, or ir not paskirtį.
2.2.2. Sprendžiant įvairius uždavinius formulėse taikyti logines funkcijas if, and, or.	2.2.2. Sprendžiant įvairius uždavinius formulėse taikyti logines funkcijas if, and, or ir not.
2.3. Formulėse naudoti santykines, absoliučiąsias ir mišriąsias langelio koordinates.
2.3.1. Žinoti skirtumus tarp santykinių ir absoliučiųjų langelio koordinačių.	2.3.1. Žinoti skirtumus tarp santykinių, absoliučiųjų ir mišriųjų langelio koordinačių.
2.3.2. Sprendžiant įvairius uždavinius naudoti santykines, absoliučiąsias koordinates (atliekant skaičiavimus ir kopijuojant formules).	2.3.2. Sprendžiant įvairius uždavinius naudoti santykines, absoliučiąsias ir mišriąsias langelio koordinates (atliekant skaičiavimus ir kopijuojant formules).
	2.3.3. Užrašyti sudėtingesnes formules skaičiavimams atlikti.
2.4. Rikiuoti duomenis lentelėje pagal kelis raktus.
2.4.1. Žinoti rikiavimo rakto sąvoką.
2.4.2. Sprendžiant įvairius uždavinius rikiuoti skaitinius ir tekstinius duomenis didėjančiai (mažėjančiai) pagal du rikiavimo raktus.	2.4.2. Sprendžiant įvairius uždavinius rikiuoti duomenis didėjančiai (abėcėliškai) ir mažėjančiai pagal kelis rikiavimo raktus.
2.5. Atrinkti (filtruoti) duomenis pagal skirtingas sąlygas (kriterijus).
2.5.1. Žinoti duomenų atrankos (filtravimo) sąvoką ir jos paskirtį.
2.5.2. Sprendžiant įvairius uždavinius atrinkti duomenis pagal skirtingas sąlygas (kriterijus).
	2.5.3. Sprendžiant įvairius uždavinius atrinkti duomenis, atrankos sąlygoje naudojant logines funkcijas and ar or.
2.6. Vaizduoti duomenis diagramomis, juos analizuoti.
2.6.1. Iš duomenų lentelės sukurti stulpelinę, juostinę, skritulinę diagramas; linijinę, taškinę (funkcijų grafikų) diagramas.
	2.6.2. Keisti sukurtos diagramos elementus: pridėti (pašalinti) legendą, keisti diagramos elementų spalvas, dydį, rėmelius ir pan.
	2.6.3. Skaityti, analizuoti diagrama pateiktus duomenis.
2.7. Nustatyti spausdinamo dokumento nuostatas, įdėti puslapines antraštes, poraštes.
2.7.1. Parinkti puslapio paraščių dydį, puslapio padėtį (stačias, gulsčias).
2.7.2. Įdėti puslapines antraštes ir poraštes, jose nurodyti reikiamą informaciją.
2.7.3. Išspausdinti dokumento dalį (atverstą lakštą, kelis puslapius, pažymėtą sritį, diagramą, darbo knygą).
3. Saugus ir teisėtas informacijos ir interneto naudojimas
3.1. Rūpintis informacijos saugumu.
3.1.1. Nusakyti informacijos saugumo kompiuteryje problemas.
3.1.2. Apibrėžti kompiuterio kenkėjiškų ir sukčiavimo programų sąvokas, jų žalos padarinius.
3.1.3. Apibūdinti informacijos apsaugos kompiuteryje priemones.	3.1.3. Apibūdinti informacijos apsaugos kompiuteryje priemones, paaiškinti, kaip jomis naudotis.
3.2. Laikytis asmens duomenų ir autorių teisių apsaugos įstatymų.
3.2.1. Nusakyti asmens duomenų saugumo problemas.
3.2.2. Žinoti, kur galima rasti svarbiausius šalies asmens duomenų ir autorių teisių apsaugos įstatymus.
3.2.3. Apibūdinti asmens duomenų teisėtą naudojimą.
3.2.4. Apibūdinti programinės įrangos licencijavimą, autorių teises.
3.3. Laikytis saugaus bendravimo ir veikimo socialiniuose tinkluose nuostatų.
3.3.1. Apibrėžti tinklaraščio, socialinio tinklo, vikio sąvokas ir nusakyti jų paskirtį.
3.3.2. Paaiškinti, kaip saugiai užsiregistruoti ir prisijungti prie tinklaraščio paslaugas teikiančios interneto svetainės.
3.3.3. Paaiškinti, kaip saugiai užsiregistruoti ir prisijungti prie socialinio tinklo.
3.3.4. Paaiškinti, kaip saugiai ir teisėtai teikti įvairią informaciją viešojoje erdvėje.
3.3.5. Paaiškinti, kaip saugiai ir korektiškai bendrauti ir bendradarbiauti viešojoje erdvėje.
3.4. Apibūdinti elektroninį parašą ir jo paskirtį.
	3.4.1. Apibrėžti elektroninio parašo sąvoką ir nusakyti jo teisinę galią ir paskirtį.
	3.4.2. Pateikti elektroninio parašo naudojimo pavyzdžių.
3.5. Naudotis elektroninėmis paslaugomis.
3.5.1. Pateikti elektroninės valdžios, elektroninio verslo ir kitų šiuolaikinių elektroninių paslaugų pavyzdžių.
	3.5.2. Paaiškinti, kaip naudotis pasirinktomis elektroninėmis paslaugomis.
4. Programavimas
4.1. Pradiniams duomenims ir rezultatams laikyti (saugoti) naudoti tekstinius failus.
	4.1.1. Žinoti tekstinių failų paskirtį. 4.1.2. Parengti failą duomenų įvedimui ir rašymui. 4.1.3. Skaityti duomenis iš failo. 4.1.4. Rašyti duomenis į failą.
4.2. Aprašyti veiksmus procedūromis arba funkcijomis, taikyti jas sudarant programas.
	4.2.1. Analizuoti užduotį, skaidyti ją į struktūrines dalis. 4.2.2. Paaiškinti procedūros ir / ar funkcijos sąvoką, paskirtį. 4.2.3. Išskirti uždavinio dalis, kurias galima užrašyti procedūromis arba funkcijomis. 4.2.4. Naudoti parametrus rašant procedūras arba funkcijas. 4.2.5. Rašant programas naudoti procedūras ir / ar funkcijas. 4.2.6. Žinoti programos, procedūrų ir / ar funkcijų vardų galiojimo sritis.
4.3. Suformuoti masyvą ir atlikti veiksmus su jo duomenimis.
	4.3.1. Skirti masyvo elemento indeksą ir masyvo elemento reikšmę. 4.3.2. Aprašyti skaičių ir simbolių masyvo duomenų tipą, kintamiesiems aprašyti naudoti masyvo tipo kintamuosius. 4.3.3. Suteikti masyvo elementams reikšmes (priskyrimas, skaitymas iš failo). 4.3.4. Atlikti veiksmus su masyvo elementų reikšmėmis. 4.3.5. Naudoti masyvo tipo parametrus procedūrose arba funkcijose.
4.4. Atlikti veiksmus su simbolių eilutėmis.
	4.4.1. Aprašyti simbolių eilutės duomenų tipo kintamuosius. 4.4.2. Atlikti veiksmus su simbolių eilučių kintamųjų reikšmėmis: įvesti, išvesti, palyginti.
4.5. Atlikti veiksmus su įrašais (struktūromis) ir masyvais su įrašo (struktūros) tipo elementais.
	4.5.1. Aprašyti įrašo (struktūros) duomenų tipą, masyvo su įrašo (struktūros) tipo elementais tipą. 4.5.2. Suteikti įrašo (struktūros) tipo kintamiesiems reikšmes (įvesti duomenis), išvesti. 4.5.3. Atlikti veiksmus su įrašo (struktūros) tipo kintamųjų reikšmėmis. 4.5.4. Atlikti veiksmus su įrašo (struktūros) tipo masyvo elementų reikšmėmis. 4.5.5. Sudaryti nesudėtingas duomenų struktūras, panaudoti įrašo (struktūros) ir masyvo duomenų tipus.
4.6. Sudaryti uždavinių programas.
	4.6.1. Parinkti uždaviniui spręsti tinkamas duomenų struktūras ir algoritmus. 4.6.2. Programose naudoti algoritmus: sumos, sandaugos, kiekio, aritmetinio vidurkio skaičiavimo; rikiavimo; didžiausios (mažiausios) reikšmės radimo, paieškos surikiuotame ir nerikiuotame masyve. 4.6.3. Parinktą, modifikuotą ar sudarytą algoritmą užrašyti programa. 4.6.4. Kurti programas įvairiems taikomiesiems uždaviniams spręsti.
4.7. Įvaldyti programavimo technologijos (metodikos) elementus.
	4.7.1. Žinoti programos sudarymo etapus, laikytis jų rašant programas. 4.7.2. Parengti kontrolinius duomenis programos darbo teisingumui patikrinti. 4.7.3. Testuoti programą ir taisyti pastebėtas klaidas. 4.7.4. Komentuoti programos dalis.

–––––––––––––––––

Informacinių technologijų brandos

egzamino programos

2 priedas

REIKALAVIMAI PROGRAMINEI ĮRANGAI

1. Kompiuteriuose, kurie naudojami informacinių technologijų brandos egzaminui (toliau – egzaminas) vykdyti, turi būti įdiegta reikalinga programinė įranga:

1.1. failų ir katalogų tvarkymo programa (įskaitant ir pakavimo programą): Mano kompiuteris (My Computer), 7-Zip;

1.2. PDF failų peržiūros programa;

1.3. tekstų rengyklė;

1.4. skaičiuoklė;

1.5. naršyklė;

1.6. programavimo aplinkos FreePascal, CodeBlocks, DEV C++ ir Phyton;

1.7. Elektroninio parašo formavimo ir tikrinimo programa.

2. Kompiuteriuose, kurie naudojami egzaminui vykdyti, turi būti įdiegta spausdintuvo (pavyzdžiui, virtualiojo) tvarkyklė.

3. Egzaminui vykdyti naudojamos programinės įrangos tikslios versijos nurodomos einamųjų metų egzamino vykdymo instrukcijoje ir skelbiamos Nacionalinės švietimo agentūros interneto svetainėje.

___________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1778, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-09-30, i. k. 2021-20473

Informacinių technologijų brandos egzamino

programos

3 priedas

Orientacinis EGZAMINO užduoČIŲ atlikimo laikas

1. Informacinių technologijų brandos egzamino užduoties atlikimas – tvarka, eiliškumas, laikas – nėra reglamentuojamas, mokiniai atlieka užduotis savo nuožiūra. Egzamino programoje nurodomas tik orientacinis egzamino užduočių atlikimo laikas.

2. Informacinių technologijų užduočiai atlikti rekomenduojama 1,5 val. (90 min.):

2.1. atsakymams į klausimus – 0,5 val. (30 min.),

2.2. informacinių technologijų praktinėms užduotims atlikti – 1 val. (60 min.).

3. Programavimo praktinėms užduotims atlikti rekomenduojama 1,5 val. (90 min.).

–––––––––––––––

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro

2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197

MENŲ BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Menų brandos egzamino programos (toliau – programa) paskirtis – apibrėžti menų brandos egzamino (toliau – egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Egzaminas yra mokyklinis.

2. Programa parengta vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, ir Filmų kūrimo bendrąja programa mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą, Fotografijos bendrąja programa mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą, Grafinio dizaino bendrąja programa mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą, Kompiuterinių muzikos technologijų bendrąja programa mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 „Dėl Integruoto technologijų kurso bendrosios programos mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos II dalį ir pasirenkamųjų technologijų ir menų bendrųjų programų mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą, patvirtinimo“.

3. Programą sudaro:

3.1. egzamino tikslai;

3.2. gebėjimų grupės;

3.3. egzamino matrica;

3.4. egzamino užduoties pobūdis;

3.5. egzamino vertinimas;

3.6. dailės egzamino reikalavimai (1 priedas);

3.7. filmų kūrimo egzamino reikalavimai (2 priedas);

3.8. fotografijos egzamino reikalavimai (3 priedas);

3.9. grafinio dizaino egzamino reikalavimai (4 priedas);

3.10. muzikos ir kompiuterinių muzikos technologijų egzamino reikalavimai (5 priedas);

3.11. šokio egzamino reikalavimai (6 priedas);

3.12. teatro egzamino reikalavimai (7 priedas).

4. Rengiant programą, vadovautasi šiomis nuostatomis:

4.1. padėti mokiniui atskleisti savo meninius pasiekimus, pademonstruoti pagal savo galimybes geriausios kokybės meninį rezultatą;

4.2. egzamine vertinamas kūrybinis procesas, kūrybinis darbas (autentiškas kūrinys arba pasirinkti ir savitai interpretuoti kitų autorių kūriniai) ir jo aprašas, kūrybinio darbo pristatymas;

4.3. iš anksto turi būti žinomi egzamino reikalavimai mokinio pasiekimams ir jų vertinimo kriterijai;

4.4. mokinių rezultatai tarpusavyje nelyginami;

4.5. mokinį konsultuoja darbo vadovas.

II. EGZAMINO TIKSLAI

5. Egzamino tikslas – įvertinti mokinio mokymosi pagal pasirinkto meninio ugdymo srities dalyko bendrąją programą pasiekimus, aprašytus egzamino reikalavimuose:

5.1. motyvuoti mokinius pasirinkti geriausiai jų poreikius ir interesus atitinkantį menų dalyko programą;

5.2. suteikti mokiniams galimybę savarankiškai kurti ir pristatyti savo kūrybinės veiklos rezultatus bendruomenei;

5.3. patikrinti ir įvertinti mokinių meno reiškinių suvokimą, gebėjimus analizuoti, interpretuoti ir vertinti savo bei profesionalių menininkų kūrybą, formuotis individualų raiškos stilių ir požiūrį į meninius reiškinius;

5.4. pasinaudoti įgyta kūrybinio darbo patirtimi renkantis su menais nesusijusią arba iš dalies susijusią profesiją;

5.5. stiprinti meninio ugdymo prasmės supratimą mokykloje ir visuomenėje.

III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS

6. Egzamino metu vertinami mokinių pasiekimai (dalykiniai meniniai ir bendrųjų kompetencijų) iš visiems meninio ugdymo dalykams bendrų veiklos sričių:

6.1. kūrybinė raiška;

6.2. meno kūrinių analizė, interpretavimas ir vertinimas.

7. Egzamine mokiniai parodys gebėjimus:

7.1. per apibrėžtą laiko tarpą mokinys sukurs arba parengs pristatyti egzamino reikalavimus atitinkančius kūrinius. Šioje egzamino užduoties dalyje atsiskleis mokinio gebėjimai taikyti įgytas pasirinktos meno šakos / srities žinias bei spręsti menines problemas;

7.2. kūrybinio darbo apraše atsiskleis mokinio meninės ir kultūrinio konteksto žinios bei gebėjimai jas taikyti sprendžiant menines problemas. Rengdamas aprašą, mokinys atskleis savo vertybines nuostatas, estetinę nuovoką, kultūrinio sąmoningumo, mokėjimo mokytis, komunikavimo ir kitų bendrųjų kompetencijų aspektus;

7.3. pristatydamas kūrybinį darbą, mokinys atskleis taikymo gebėjimus bei komunikavimo kompetencijos aspektus.

8. Programos 1–7 prieduose pateikti reikalavimai, kuriuose nurodoma, ką reikia gebėti, žinoti ir suprasti iš pasirinkto meninio ugdymo srities dalyko, norint sėkmingai išlaikyti egzaminą.

IV. EGZAMINO MATRICA

9. Egzamino matricoje parodytas egzamino užduoties dalių vertinimo svoris ir santykis su menų dalykų turiniu.

1 lentelė. Egzamino matrica

VERTINIMO BŪDAI VEIKLOS SRITYS	KŪRYBINIS PROCESAS	KŪRYBINIS DARBAS IR APRAŠAS	KŪRYBINIO DARBO PRISTATYMAS	%
KŪRYBINĖ RAIŠKA	20	30		50
INTERPRETAVIMAS IR VERTINIMAS	10	30	10	50
GALUTINIS ĮVERTINIMAS	30	60	10	100

V. Egzamino užduoties pobūdis

10. Egzaminas – tai kūrybinis procesas, kūrybinis darbas ir jo aprašas, kūrybinio darbo pristatymas egzamino vertinimo komisijai.

11. Mokinio ir darbo vadovo funkcijos, įgyvendinant egzamino reikalavimus, pateikiamos 2 lentelėje.

2 lentelė. Mokinio ir darbo vadovo funkcijos įgyvendinant egzamino reikalavimus.

Mokinys	Pareiškia norą laikyti egzaminą	Gryninama idėja ir apmąstomas sumanymas	Vadovui pristatoma kūrybinio darbo idėja ir pirminis sumanymas. Suplanuojami darbo rengimo etapai	Koreguoja sumanymą, kuria / repetuoja ir tobulina interpretacinį sumanymą, konsultuojasi su darbo vadovu – rengiasi pristatyti.			Pateikia aprašą komisijai
				Fiksuoja kūrybinio proceso eigą, renka kontekstinę informaciją, analizuoja profesionalių menininkų kūrybą, renka medžiagą, rengia aprašą. Prireikus konsultuojasi su vadovu.	Pristato aprašą vadovui	Koreguoja aprašą iki pristatymo egzamino vertinimo komisijai
						Rengia pristatymą	Kūrybos rezultatų pristatymas
Mokytojas (vadovas)		Supažindina kandidatus su egzamino reikalavimais. Prižiūri, stebi, analizuoja ir fiksuoja mokinio kūrybinio proceso eigą, prireikus konsultuoja ir padeda mokiniui, užpildo vadovo vertinimo lapą ir aprašo vertinimą. Pateikia vadovo vertinimo lapus egzamino vertinimo komisijai.					Dalyvauja vertinimo komisijoje

12. Egzaminą mokinys gali laikyti kaip kūrėjas (dailė, filmų kūrimas, grafinis dizainas, fotografija, muzika, kompiuterinės muzikos technologijos, šokis, teatras) arba kaip atlikėjas (muzika, šokis, teatras).

13. Pateikdamas egzamino vertinimo komisijai savo sukurtus kūrinius, mokinys ir darbo vadovas turi laiduoti jų autentiškumą – pasirašo patvirtinimą, kad darbas atliktas savarankiškai.

14. Atlikdamas kitų autorių kūrinius, mokinys turi pademonstruoti individualią jų interpretaciją.

15. Kūrybinio darbo aprašo apimtis turi būti nuo 2000 iki 6000 žodžių.

16. Kūrybinio darbo pristatymo trukmė priklauso nuo dalyko specifikos ir reikalavimų.

17. Egzaminą vertina darbo vadovas ir vertinimo komisija:

17.1. darbo vadovas vertina kūrybinio darbo rengimo procesą ir kūrybinio darbo aprašą;

17.2. komisija vertina mokinio kūrybinį darbą ir aprašą bei kūrybinio darbo pristatymą (pasirodymą).

18. Galutinį egzamino įvertinimą skaičiuoja ir pateikia vertinimo komisijos pirmininkas.

19. Darbo vadovas ir egzamino vertinimo komisija mokinio darbą vertina pagal egzamino programos prieduose pateiktus vertinimo kriterijus.

20. Vertinimo komisijos sudarymo principus, reikalavimus egzamino laikymo centrams, pasirengimo egzaminui proceso ypatumus aprašo Nacionalinis egzaminų centras kiekvienais metais koreguojamame Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše.

VI. EGZAMINO VERTINIMAS

21. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Mokinių rezultatai tarpusavyje nelyginami.

22. Vertinama mokinio pasirinkto meninio ugdymo dalyko kompetencija (vertinimo kriterijai aprašyti 1–7 prieduose).

23. Egzaminas yra išlaikytas, kai įvertintos visos jo dalys (t. y. kūrybinis procesas, kūrybinis darbas ir jo aprašas, kūrybinio darbo pristatymas).

24. Mokinys daugiausia gali surinkti 50 taškų (3 lentelė).

3 lentelė. Taškų ir pažymių atitiktis

Taškai	50–46	45–41	40–35	34–30	29–25	24–20	19–15	14–0
Pažymys	10	9	8	7	6	5	4	Neišlaikyta

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1490, 2020-10-02, paskelbta TAR 2020-10-02, i. k. 2020-20601

Menų brandos egzamino programos

1 priedas

DAILĖS EGZAMINO REIKALAVIMAI

1. Kūrybinis darbas – dailės kūrinys:

Pasiekimai	Kriterijai	Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: dailės raiška
Sukurti autentišką pasirinktos dailės srities kūrinį	Kūrinio idėja (tema)	Kūrinio idėja (tema) aiški, autentiška ir reikšminga.	3
		Kūrinio idėja (tema) aiški, tačiau pasigendama reikšmingumo ir autentiškumo.	2
		Kūrinio idėja (tema) numanoma.	1
		Kūrinio idėja (tema) neaiški.	0
	Dailės technikos taikymas	Tikslingai ir profesionaliai taikoma pasirinkta tradicinė arba mišrioji dailės technika.	3
		Tikslingai taikoma pasirinkta tradicinė arba mišrioji dailės technika, tačiau pasigendama profesionalių dailės technikos taikymo įgūdžių.	2
		Taikant pasirinktą tradicinę arba mišriąją dailės techniką pasigendama vieno ar kito esminio technikos taikymo (tinkamo medžiagų pasirinkimo, kūrybos įrankių valdymo ir pan.) įgūdžio.	1
		Dailės technikos taikymo įgūdžiai nesuformuoti.	0
	Vaizdavimo būdo pasirinkimas	Pasirinktas vaizdavimo būdas leidžia savitai perteikti kūrybinį sumanymą.	2
		Pasirinktomis vaizdavimo būdo priemonėmis stengiamasi perteikti kūrybinį sumanymą, tačiau pasitaiko stilistinių netikslumų.	1
		Pasirinktas vaizdavimo būdas neperteikia kūrybinio sumanymo.	0
	Meninės išraiškos priemonių naudojimas	Prasmingai naudojamos meninės išraiškos priemonės (kompozicija, ritmas, linijos, spalvos, formos ir kt.) savitai perteikia kūrinio temą (idėją), kūrinyje atsispindi puikūs dailės raiškos įgūdžiai.	3
		Naudojamos meninės išraiškos priemonės atskleidžia kūrinio idėją (temą), dailės raiškoje yra savitumo, bet dalis priemonių naudojamos nepagrįstai.	2
		Naudojamos meninės išraiškos priemonės kūrinio idėją (temą) atskleidžia minimaliai.	1
		Naudojamos meninės išraiškos priemonės trukdo suvokti kūrinio temą (idėją), dailės raiškos įgūdžiai nesuformuoti.	0
	Pasirinktos dailės srities (rūšies, šakos ar žanro) reikalavimų laikymasis	Laikomasi pasirinktos dailės srities (rūšies, šakos ar žanro) reikalavimų (atpažįstama dailės rūšis, šaka ar žanras, kūrinys tinkamai apipavidalintas ir išeksponuotas, užrašyta visa kūrinio metrika).	2
		Stengiamasi laikytis pasirinktos dailės srities (rūšies, šakos ar žanro) reikalavimų, tačiau yra netikslumų.	1
		Nesilaikoma pasirinktos dailės srities (rūšies, šakos ar žanro) reikalavimų.	0
	Kūrinio meninė visuma	Pasirinktos raiškos priemonės (dailės technika, medžiagos, vaizdavimo būdas, meninės išraiškos elementai) sudaro meninę visumą.	2
		Dalis pasirinktų raiškos priemonių jungiamos į meninę visumą, dalis – ne.	1
		Pasirinktos raiškos priemonės naudojamos chaotiškai.	0
Iš viso taškų			15

2. Kūrybinio darbo aprašas:

Pasiekimai	Kriterijai	Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: dailės raiškos ir dailės kūrinių stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas
Palyginti praeities ir dabarties dailės kūrinius pagal jų meninės kalbos ypatumus, perteikiamas idėjas	Kūrinio idėjos (temos) apibūdinimas	Pristatytas kūrybinis darbas: nurodomi metrikos duomenys (pavadinimas, sukūrimo data, atlikimo technika, matmenys). Detaliai paaiškinama idėja (tema, sumanymas) ir jos kilmė, išsamiai apibūdinamas kūrinio asmeninis, socialinis, kultūrinis aktualumas ir reikšmingumas.	2
		Pristatytas kūrybinis darbas: nurodomi ne visi jo metrikos duomenys. Pakankamai aiškiai paaiškinama idėja (tema, sumanymas), apibūdinami kai kurie kūrinio reikšmingumo aspektai.	1
		Pristatytas kūrybinis darbas: nurodomi ne visi jo metrikos duomenys. Pristatyto kūrybinio darbo idėja (tema, sumanymas) ir jos reikšmingumas neapibūdintas.	0
	Kūrinio meninių bruožų apibūdinimas	Išsamiai apibūdinti sukurto kūrinio meniniai bruožai: dailės rūšis ar šaka, atlikimo technika, žanras, raiškos ir vaizdavimo būdas, meninės išraiškos priemonės (stilius, kompozicija, linijų ir spalvų, potėpių pobūdis, koloritas, formų ypatumai ir kt.).	3
		Gana aiškiai, bet ne itin išsamiai apibūdinti kūrinio meniniai bruožai: dailės rūšis ar šaka, atlikimo technika, žanras, raiškos ir vaizdavimo būdas, meninės išraiškos priemonės.	2
		Menkai apibūdinti kai kurie sukurto kūrinio meniniai bruožai.	1
		Kūrinio meniniai bruožai neapibūdinti.	0
	Kūrybinių sąsajų atskleidimas	Išanalizuoti ne mažiau kaip 2 skirtingi kūriniai (artimi pagal kūrybinio darbo idėją, stilių, vaizdavimo būdą, atlikimo techniką, žanrą ar kt.), nurodoma, kurias dailės raiškos idėjas pritaikė savo kūrybiniam sumanymui.	3
		Išanalizuoti ne mažiau kaip 2 skirtingi kūriniai, tačiau nenurodyta, kurias dailės raiškos idėjas pritaikė savo kūrybiniam sumanymui	2
		Išanalizuotas 1 kūrinys.	1
		Kūrinių analizė nepateikta.	0
Remiantis sutartais kriterijais įvertinti savo kūrybos procesą	Kūrybinio proceso įsivertinimas	Išanalizuoti savi dailės gebėjimai, jais pagrindžiamas kūrybinio darbo idėjos (temos) ir raiškos pobūdžio pasirinkimas. Apibūdinti ir įvertinti kūrybiniai ieškojimai, kūrybinio proceso pasiekimai ir trūkumai.	3
		Savais dailės gebėjimų ypatumais pagrindžiamas kūrybinio darbo idėjos (temos) ir raiškos pobūdžio pasirinkimas, apibūdinti kūrybiniai ieškojimai, įvertinti kūrybinio proceso pasiekimai ir trūkumai.	2
		Apibūdinti ir įvertinti savi kūrybinio proceso pasiekimai ir trūkumai.	1
		Kūrybinis procesas neapibūdintas ir neįvertintas.	0
Pademonstruoti kalbinės raiškos ir dalykinio raštingumo gebėjimus	Kalbos taisyklingumas ir tinkamumas	Tekstas parašytas taisyklinga, vaizdinga kalba, pasitaiko viena kita kalbos klaida. Dauguma dailės sąvokų vartojamos tikslingai.	2
		Tekstas parašytas taisyklinga, tačiau skurdžia kalba, pasitaiko gramatikos, skyrybos klaidų. Kai kurios dailės sąvokos vartojamos netikslingai.	1
		Tekstas parašytas netaisyklinga, skurdžia kalba, daug gramatikos, skyrybos, stiliaus klaidų. Dailės sąvokos nėra vartojamos arba vartojamos netikslingai.	0
	Aprašo struktūra	Apraše yra visos dalys: titulinis lapas, turinys, užbaigto darbo nuotrauka, nurodytos apimties tekstas, išvados, informaciniai šaltiniai, priedai (idėjų eskizai, kompoziciniai ir spalviniai variantai, analizuojamų kūrinių pavyzdžiai su metrikomis).	2
		Apraše trūksta bent vienos dalies: titulinio lapo ar turinio, užbaigto darbo nuotraukos, nurodytos apimties teksto, išvadų, literatūros sąrašo, priedų.	1
		Apraše trūksta kelių dalių: titulinio lapo ar turinio, užbaigto darbo nuotraukos, nurodytos apimties teksto, išvadų, literatūros sąrašo, priedų.	0
Iš viso taškų			15

3. Kūrybinis procesas:

Pasiekimai	Kriterijai	Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: dailės raiška
Pasirinkti vizualinę idėją, remiantis įvairiais šaltiniais	Kūrybinės idėjos formulavimas	Savarankiškai suformuluoja kūrinio idėją (temą), paaiškina įkvėpimo šaltinį (kultūros paveldas, asmeniniai išgyvenimai, aplinkos ir gyvenimo vaizdiniai ir kt.).	1
	Kūrybinės idėjos formulavimas	Kūrinio idėja neaiški, nenupasakota.	0
	Idėjos raiškos variantų paieška	Užfiksuoja idėją, ieško įvairių jos raiškos variantų (pateikia idėjos eskizų, sumanymo aprašų ir kt.), diskutuoja su vadovu, įsivertina savo ieškojimus ir savarankiškai išsirenka geriausią idėjos raiškos variantą.	2
		Pateikia ne mažiau kaip 2 idėjos eskizus ir mokytojo padedamas išsirenka geriausią.	1
		Idėjos raiškos variantų nepateikia.	0
Tikslingai naudotis grafinių, spalvinių, erdvinių, vaizdo, garso ir kitų terpių meno išraiškos priemonėmis	Kūrybinės idėjos įgyvendinimo planavimas	Savarankiškai numato reikalingas kūrybos priemones, susiplanuoja kūrybinį procesą.	1
	Kūrybinės idėjos įgyvendinimo planavimas	Planuoja mokytojui padedant.	0
	Kūrybinės idėjos įgyvendinimas	Tikslingai naudoja pasirinktas tradicinės arba šiuolaikinės raiškos priemones.	1
	Kūrybinės idėjos įgyvendinimas	Pasirinktas raiškos priemones naudoja netinkamai.	0
	Dailės raiškos pasiekimų įsivertinimas	Įsivertina dailės raiškos gebėjimus ir pasiekimus atskiruose kūrybinio proceso etapuose, numato tolimesnius veiksmus pasiekimams augti.	2
		Įsivertina dailės raiškos gebėjimus ir pasiekimus atskiruose kūrybinio proceso etapuose, bet nenumato tolimesnių veiksmų pasiekimams augti.	1
		Neįsivertina dailės raiškos gebėjimų ir pasiekimų.	0
	Dailės kūrinio eksponavimas	Pasirenka kūrinio eksponavimo principą (darbų eigą, išdėstymą, grupavimą ir pan.), numato eksponavimui reikalingą įrangą, savarankiškai išeksponuoja kūrinį.	1
	Dailės kūrinio eksponavimas	Kūrinį eksponuoja mokytojui padedant.	0
	Kūrybinio darbo nuoseklumas	Koreguoja savo kūrybinį darbą, atsižvelgdamas į įsivertinimą ir vadovo pastabas, konsultuojasi su kitais specialistais, siekdamas tobulinti savo kūrinį. Laikosi plano, prireikus jį koreguoja.	2
		Koreguoja savo kūrybinį darbą, atsižvelgdamas į įsivertinimą ir vadovo pastabas. Nesilaiko plano.	1
		Nekoreguoja savo kūrybinio darbo, nesilaiko plano.	0
Iš viso taškų			10
Veiklos sritis: dailės raiškos ir dailės kūrinių stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas
Palyginti praeities ir dabarties dailės kūrinius pagal jų meninės kalbos ypatumus, perteikiamas idėjas	Dailės raiškos priemonių supratimas	Savarankiškai analizuoja savo ir dailininkų kūrybą, vartodamas tinkamas dailės sąvokas apibūdina dailės kūrinių raiškos priemones.	3
		Su vadovu aptaria savo ir dailininkų kūrybą, vartodamas dailės sąvokas apibūdina dailės raiškos priemones.	2
		Bendrais bruožais pakomentuoja savo ir vadovo nurodytų kūrinių raiškos priemones.	1
		Dailės raiškos priemonių neanalizuoja.	0
	Dailės kūrinių analizė	Savojo kūrinio tobulinimo tikslu atsirenka dailės kūrinius (artimus pagal kūrybinio darbo idėją, stilių, vaizdavimo būdą, atlikimo techniką, žanrą ar kt.) ir analizuoja jų meninius bruožus, išsako savo nuomonę apie meninius ypatumus (kūrybinę idėją ar vaizdavimo temą, dailės rūšį ar šaką, atlikimo techniką, vaizdavimo būdą, stilių, žanrą, meninės išraiškos priemones).	2
		Trumpai apibūdina dailės kūrinių meninius bruožus.	1
		Neanalizuoja dailės kūrinių meninių bruožų.	0
			5
Iš viso taškų			15

4. Kūrybinio darbo pristatymas:

Pasiekimai	Kriterijai	Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: dailės raiškos ir dailės kūrinių stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas
Pristatyti kūrybinio darbo rezultatus	Informacijos apie kūrybinį darbą pateikimas	Prisistato ir pristato savo dailės kūrinį, nurodo jo pavadinimą, atlikimo techniką, dailės šaką (rūšį, žanrą), darbo vadovą. Apibūdina kūrinio idėją.	2
		Prisistato ir pristato savo dailės kūrinį, nurodo jo pavadinimą, atlikimo techniką, dailės šaką (rūšį, žanrą), bet nenurodo darbo vadovo, neapibūdina kūrinio idėjos.	1
		Prisistato, pasako savo dailės kūrinio pavadinimą, bet nenurodo atlikimo technikos, dailės šakos (rūšies, žanro), darbo vadovo, neapibūdina kūrinio idėjos.	0
	Kūrybinio darbo įsivertinimas	Kalba apie savo dailės kūrinį ir kūrybinį procesą jį įsivertindamas, nurodydamas stiprybes ir silpnybes, aptaria įgytą patirtį.	1
	Kūrybinio darbo įsivertinimas	Kalba apie savo dailės kūrinį ir kūrybinį procesą jo nevertindamas, nenurodydamas stiprybių ir silpnybių, neaptardamas įgytos patirties.	0
	Atsakymai į komisijos klausimus	Išsamiai, rišliai, pagrįsdamas pavyzdžiais atsako į klausimus apie kūrybinį darbą, darbo aprašą ir kūrybinį procesą.	2
		Atsako į klausimus nepagrįsdamas pavyzdžiais.	1
		Į klausimus neatsako.	0
Iš viso taškų			5

5. Reikalavimai kūrybiniam darbui. Kūrybinė užduotis gali būti pasirenkama / atliekama iš šių dailės sričių:

5.1. vaizduojamosios dailės (tapybos, grafikos, skulptūros);

5.2. taikomosios, dekoratyvinės dailės (keramikos, tekstilės, metalo, medžio, odos dirbinių ir kt.);

5.3. avangardinės dailės (hepeningo, akcijos, performanso, žemės meno, konceptualiojo meno, instaliacijos – pateikiama ir komisijai pristatoma įvykusio renginio aiškinamoji dokumentacija, vaizdo įrašai, nuotraukos, nurodoma tiksli data, vieta ir dalyviai);

5.4. videomeno;

5.5. kompiuterinio meno;

5.6. dizaino;

5.7. scenografijos (dekoracijos, kostiumų eskizų, lėlių teatro personažų – lėlių ar jų projektų).

6. Kūrybinio darbo aprašo reikalavimai:

6.1. aprašo apimtis yra ne mažiau kaip 2000 žodžių;

6.2. aprašo struktūra: titulinis puslapis, turinys, užbaigto darbo nuotrauka, įvadas, pagrindinė dalis (dėstymas), išvados, informaciniai šaltiniai, priedai (idėjų eskizai, kompoziciniai ir spalviniai variantai, analizuojamų analogų pavyzdžiai su metrikomis);

6.3. apraše privalu pateikti CD su aprašo tekstu ir skaitmenine kūrinio fotografija, kurią būtų galima kokybiškai išspausdinti ant A4 formato lapo.

________________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1271, 2014-12-29, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20977

Menų brandos egzamino programos

2 priedas

FILMŲ KŪRIMO EGZAMINO REIKALAVIMAI

1. Kūrybinis darbas – 3–15 min. trukmės filmas

Pasiekimai	Kriterijai	Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: kūrybinė raiška
Sukurti nuo 3 iki 15 min. filmą, kurio režisierius yra mokinys.	Filmo idėja	Filme įdomiai ir išradingai papasakota istorija, aiškiai suprantama idėja.	3
		Kai kurios filmo dalys nutolsta nuo pagridinės idėjos, nukrypstama į nereikšmingų įvykių vaizdavimą.	2
		Filme gausu nereikšmingų detalių, tik kai kurios filmo dalys atspindi pirminę idėją.	1
		Filmas perkrautas vaizdais, kurie neatskleidžia pagrindinės idėjos.	0
	Filmo siužetas ir struktūra	Filme atskleidžiama istorija papasakota pasirinktu linijiniu ar nelinijiniu būdu. Aiški filmo struktūra.	3
		Atskiros filmo dalys trukdo filmo visumai, pasakojant istoriją pritrūksta minties aiškumo.	2
		Filmo siužetui trūksta logiškos formos, sunku suprasti pasakojamos istorijos pagrindinę mintį.	1
		Filmo siužetas perkrautas nereikšmingomis detalėmis, nenuoseklus.	0
	Personažų vaidyba ir filmo idėja	Filmo idėja pagrįsta, personažų vaidyba įtikinama ir motyvuota, atskleisti veikėjų charakteriai.	3
		Personažų veiksmuose motyvacijos ir ryšio su filmo idėja trūksta, išplėtoti tik pagrindinių veikėjų charakteriai.	2
		Personažų veiksmai formalūs, nesusiję su idėja, nepakankamai atskleisti jų charakteriai.	1
		Komplikuota, nesuvokiama filmo idėja, personažų veiksmai paviršutiniški.	0
	Techninės ir išraiškos priemonės	Filmo dalys sujungtos į darnią visumą, kameros judėjimas, apšvietimas, montažas ir kitos išraiškos priemonės sumaniai panaudotos filmo idėjai atskleisti.	3
		Yra montavimo klaidų, kai kurios pasirinktos išraiškos priemonės netinka filmo idėjai atskleisti.	2
		Paviršutiniškai, neapgalvotai naudojamos išraiškos priemonės, didelės montavimo klaidos.	1
		Neatsakingai, neapgalvotai parinktos išraiškos priemonės.	0
	Galutinis apipavidalinimas	Filme estetiškai įkomponuoti įrašai, titrai, garsas sukuria reikiamą atmosferą, tinkančią pagrindinei filmo idėjai atskleisti.	3
		Trūksta dermės tarp kai kurių filmo garsinių ir vaizdinių apipavidalinimo dalių.	2
		Neapgalvotai parinktas garsinis ir vaizdinis filmo apipavidalinimas.	1
		Filmo garsinis ir vaizdinis apipavidalinimas netinkamas.	0
Iš viso taškų			15

2. Kūrybinio darbo aprašas

Pasiekimai	Kriterijai	Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: kino kalbos supratimas ir vertinimas
Apibūdinti ir analizuoti savo sukurto filmo meninę raišką šiais aspektais: estetiniu, kultūriniu ir socialiniu	Filmo idėja, jos socialinė kultūrinė vertė	Pristatoma filmo idėja ir filmo vizija, pagrindžiama jos socialinė kultūrinė vertė, pristatoma kūrinio vizija.	2
		Apibūdinama filmo idėja ir filmo vizija.	1
		Filmo idėja nepristatyta. Kūrimo procesas neatskleistas.	0
	Filmo kūrimo etapai	Pristatomi kūrybinės komandos dalyviai, nuosekliai paaiškinami kūrybos etapai, įvardijami naudoti ištekliai.	2
		Pateikiama ne visa informacija apie kūrybos etapus, naudotus išteklius, bet pristatoma kūrybinė komanda.	1
		Kūrybos etapai neaprašomi, nenurodoma, kokiais ištekliais buvo naudotasi.	0
	Filmo siužetas ir kino kalbos priemonės	Išsamiai aprašytas filmo siužetas, paaiškinta, kaip buvo panaudotos kino kalbos priemonės, charakterizuojami pagrindiniai veikėjai.	3
		Trūksta aiškumo aprašant filmo siužetą ir panaudotas kino kalbos priemones.	2
		Paviršutiniškai aprašytas filmo siužetas, mažai dėmesio skirta kino kalbos priemonėms.	1
		Filmo siužetas padrikas, neatskleidžiantis pagrindinės idėjos.	0
Nusakyti panašių filmų stilistiką ir išraiškos priemones, palyginti su savo pasiekimais	Kūrybiniai analogai	Kandidatas vykusiai parenka ir išanalizuoja panašios stilistikos ar žanro filmus, atskleidžia juose naudojamas išraiškos priemones, nurodo, kaip jos darė įtakos kūrybiniam darbui.	2
		Pateikiami panašios stilistikos ar žanro filmai, tačiau trūksta gilesnės analizės.	1
		Nėra pateikiamų filmų analizės arba ji labai silpna.	0
Paaiškinti, kaip ir kodėl pavyko viską įgyvendinti nuo pirminės idėjos iki užbaigto kūrinio.	Kūrybinio proceso apibūdinimas ir įsivertinimas	Nurodo, kuo svarbus buvo kūrybinis procesas, motyvuotai įvertina režisūrinius gebėjimus, įvardija iškilusias kliūtis, išsako nuomonę apie pasiektus rezultatus.	2
		Paviršutiniškai įvertina režisūrinius gebėjimus, apibūdina esminius kūrybinio proceso pasiekimus, bet trūksta pasiektų rezultatų argumentuoto apibendrinimo.	1
		Silpnai arba visai neįvertina savo režisūrinių gebėjimų, rezultatų.	0
Pademonstruoti kalbėjimo ir dalykinio raštingumo gebėjimus	Kalbos tinkamumas ir taisyklingumas	Tekstas parašytas taisyklinga, rišlia, dalykine kalba, pasitaiko viena kita kalbos klaida. Dauguma sąvokų vartojamos tikslingai.	2
		Tekstas parašytas taisyklinga, rišlia, tačiau buitine kalba, pasitaiko gramatikos, skyrybos klaidų. Kai kurios sąvokos vartojamos netikslingai.	1
		Tekstas parašytas netaisyklinga, nerišlia, buitine kalba, daug gramatikos, skyrybos, stiliaus klaidų. Sąvokos nėra vartojamos arba vartojamos netikslingai.	0
	Aprašo struktūra	Apraše yra visos dalys: titulinis lapas, turinys, reikalaujamos apimties tekstas, išvados, literatūros sąrašas, priedai.	2
		Apraše trūksta bent vienos dalies: titulinio lapo ar turinio, reikalaujamos apimties teksto, išvadų, literatūros sąrašo, priedų.	1
		Apraše trūksta kelių dalių: titulinio lapo ar turinio, reikalaujamos apimties teksto, išvadų, literatūros sąrašo, priedų.	0
Iš viso taškų			15

3. Kūrybinis procesas

Pasiekimai	Kriterijai	Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: kūrybinė raiška
Rasti ir iškelti kūrybinę idėją	Filmo idėja ir vizija	Kandidatas savarankiškai ieško idėjos, įsivaizduoja ir vadovui pristato būsimo filmo idėją ir viziją.	2
		Filmo idėją randa ir viziją suformuluoja su vadovo pagalba.	1
		Skiria mažai dėmesio idėjų paieškai.	0
Kūrybinės idėjos parengimas kinui	Siužetas ir scenarijaus parengimas	Kandidatas glaustai ir aiškiai, remdamasis pirmine idėja, papasakoja filmo istoriją, numato struktūrą, kruopščiai rengia scenarijų.	2
		Rengdamasis filmavimui nepakankamai dėmesio skiria siužetui, scenarijui.	1
		Paviršutiniškai pasiruošia būsimam filmavimui.	0
Kūrybinės idėjos įgyvendinimas, filmavimas ir montavimas	Filmavimo darbų planavimas	Mokinys kruopščiai parengia filmo kūrimo planą ir jo laikosi, pasirūpina reikalinga technika, įranga.	2
		Trūksta nuoseklumo planuojant filmavimo ir montavimo darbus, plano laikosi ne visada.	1
		Atmestinai planuoja filmavimo ir montavimo darbus.	0
	Situacijos filmavimo aikštelėje valdymas	Tinkamai pasiruošia ir tikslingai paskirsto užduotis kūrybinei komandai, siekia geriausio rezultato.	2
		Darbui filmavimo aikštelėje pasiruošta, tačiau trūksta organizuotumo.	1
		Darbui filmavimo aikštelėje nepasiruošta.	0
	Filmo montavimas	Nuosekliai montuoja filmą, pritaiko tinkamus vaizdo efektus, pagal filmo idėją parenka tinkamiausią muziką.	2
		Montuojant filmą yra trūkumų parenkant vaizdo efektus ir garso takelį.	1
		Dideli trūkumai montuojant filmą, netinkamai parinkti vaizdo efektai, garso takelis.	0
			10
Veiklos sritis: kino kalbos supratimas ir vertinimas
Išvardyti pagrindines kino kalbos dalis ir nusakyti jų reikšmę	Kino kalbos išmanymas	Kandidatas puikiai išmano kino kalbos sudedamąsias dalis, atidžiai studijuoja su savo filmo idėja susijusius kino pavyzdžius.	3
		Gerai išmano kino kalbos sudedamąsias dalis, įvardija panašios stilistikos kino pavyzdžių.	2
		Trūksta supratimo apie kino kalbos sudedamąsias dalis, mažai žino panašaus pobūdžio kūrybos analogų.	1
		Prastai išmano kino kalbos sudedamąsias dalis, nežino panašaus pobūdžio analogų.	0
	Kino kalbos taisyklių laikymasis	Atskleisdamas savo pasirinktą idėją tinkamai naudoja kino kalbos taisykles.	2
		Atskleisdamas savo pasirinktą idėją iš dalies naudoja kino kalbos taisykles.	1
		Kurdamas savo darbą nepaiso kino kalbos taisyklių.	0
			5
Iš viso taškų			15

4. Kūrybinio darbo pristatymas

Pasiekimai	Kriterijai		Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: kino kalbos supratimas ir vertinimas
Paaiškinti, kodėl pasirinktas vienas ar kitas kūrybos būdas, kino išraiškos priemonės.		Informacijos apie sukurtą filmą pateikimas	Mokinys argumentuotai pristato savo kūrybinį darbą, komandos narius, nurodo komandos narių indėlį kuriant filmą, paaiškina, kuo asmeniškai svarbi pasirinkta tematika.	2
			Pristatant kūrybinį darbą trūksta aiškumo, argumentacijos.	1
			Kūrybinio darbo pristatymas nenuoseklus, neargumentuotas, paviršutiniškas.	0
		Kūrybinės patirties įsivertinimas	Kalba apie kūrybos procesą, nurodydamas stiprybes ir silpnybes, aptaria įgytą patirtį.	1
		Kūrybinės patirties įsivertinimas	Kalba apie kūrybos procesą, jo nevertindamas, nenurodydamas stiprybių ir silpnybių, neaptardamas įgytos patirties.	0
Įvertinti savo darbą kitų filmų kontekste		Atsakymai į komisijos klausimus	Išsamiai, rišliai, pagrįsdamas pavyzdžiais atsako į klausimus apie kūrybinį darbą, darbo aprašą ir pasirengimo procesą .	2
			Atsako į klausimus, bet pavyzdžiais nepagrindžia, arba atsako, tačiau ne apie visas darbo dalis.	1
			Neatsako į komisijos užduodamus klausimus.	0
Iš viso taškų				5

5. Filmų kūrimo kūrybinės užduoties pristatymui reikia:

5.1. savarankiškai sukurto scenarijaus;

5.2. režisuoto filmo (nuo 3 iki 15 min.), įrašyto vienu iš šių formatų – MWV, MPEG-4, AVI, DivX.

6. Filmo pristatymui reikia šių priemonių:

6.1. vaizdo projektoriaus;

6.2. išskleidžiamo ekrano;

6.3. kompiuterio, prijungto prie projektoriaus ir gebančio transliuoti mokinių filmus;

6.4. garso kolonėlių, prijungtų prie kompiuterio;

6.5. mokinio pateiktos dokumentacijos kiekvienam komisijos nariui.

7. Mokiniai prieš egzaminą turi patikrinti, ar jų filmai rodomi teisingai ir nepriekaištingai.

8. Per egzaminą turi budėti elektroninės technikos specialistas.

9. Kūrybinio darbo aprašo reikalavimai:

9.1. aprašo apimtis yra ne mažiau kaip 2000 žodžių;

9.2. aprašo struktūra: titulinis puslapis, turinys, įvadas, pagrindinė dalis (dėstymas), išvados, literatūra, priedai (filmo scenarijus, filmo vaizdo įrašas skaitmeninėje laikmenoje).

______________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1271, 2014-12-29, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20977

Menų brandos egzamino programos

3 priedas

FOTOGRAFIJOS EGZAMINO REIKALAVIMAI

1. Kūrybinis darbas – fotografijų serija

Pasiekimai	Kriterijai	Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: kūrybinė raiška
Sukurti fotografijų seriją pasirinkta tema	Fotografijų serijos temos atskleidimas	Kandidatas pateikia seriją fotografijų, kuriose aiškiai matoma ir fotografinėmis išraiškos priemonėmis atskleidžiama aktuali tema.	3
		Pasirinkta tema aktuali, bet nepakankamai dėmesio skirta fotografinės išraiškos priemonėms.	2
		Pasirinktai temai trūksta vientisumo, silpnai išnaudotos fotografinės raiškos priemonės.	1
		Kandidato pateiktos nuotraukos nesudaro visumos, neaiški, nesuformuluota tema.	0
	Fotografijos įrangos ir technikos valdymas	Kandidatas pristato geros vaizdo kokybės nuotraukas, kuriose racionaliai panaudota fotografijos technika, vaizdų apdorojimo programos.	3
		Pateikiamų nuotraukų vaizdo kokybė nepakankamai gera, neišnaudotos fotografijos technikos galimybės.	2
		Dėl netinkamai panaudotos fotografijos technikos ar vaizdų redagavimo programos akivaizdžiai suprastėjusi nuotraukų vaizdo kokybė.	1
		Iš pateikiamų fotografijų vaizdo kokybės galima spręsti, kad fotografijos įranga buvo taikoma netinkamai.	0
	Fotografijos darbo metodo taikymas	Atskleidžiant pasirinktą temą teisingai pasirinktas darbo metodas visiškai atitinka darbo paskirtį.	3
		Fotografijų serijoje pasirinktas darbo metodas nėra iki galo apgalvotas.	2
		Fotografijų serijoje pasirinktas darbo metodas iš dalies atitinka darbo paskirtį, bet nepadeda atskleisti pasirinktos temos.	1
		Pasirinktas netinkamas darbo metodas, kuris trukdo atskleisti pasirinktą temą.	0
	Fotografijos žanrų laikymasis	Pateiktose kandidato nuotraukose matyti aiškūs požymiai, elementai, leidžiantys darbų seriją priskirti konkrečiam fotografijos žanrui.	3
		Kai kurių nuotraukų pavieniai išsiskiriantys elementai priskirtini skirtingiems žanrams.	2
		Didesnėje nuotraukų ciklo dalyje dominuoja skirtingi fotografijos žanrų bruožai, trukdantys atskleisti pasirinktą temą.	1
		Pateiktoje fotografijų serijoje – daug įvairų žanrų bruožų, neleidžiančių atskleisti pasirinktos temos.	0
	Darbų serijos vientisumas	Fotografijų serija stilistiškai vieninga, vientisa, nuotraukos papildo viena kitą, tinka pasirinktai temai.	3
		Fotografijų serija stilistiškai vieninga, tačiau kai kurios nuotraukos neatspindi pasirinktos temos.	2
		Fotografijų serijoje trūksta stilistinio vientisumo, tai trukdo atskleisti pasirinktą temą.	1
		Pateiktoje fotografijų serijoje nėra stilistinio vientisumo ir dermės su pasirinkta tema.	0
Iš viso taškų			15

2. Kūrybinio darbo aprašas

Pasiekimai	Kriterijai		Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: fotografijos supratimas ir vertinimas
Apibūdinti ir analizuoti kūrinį kultūriniu bei socialiniu aspektais		Kūrinio tema	Kandidatas motyvuotai paaiškina, kaip pasirinko fotografijose pristatomą temą, atskleidžia, dėl ko ši tema yra svarbi jam pačiam, nurodo, kodėl ji gali būti aktuali, įdomi kitiems.	3
			Nurodydamas asmeninį temos reikšmingumą, išskirtinumą, pritrūksta argumentų.	2
			Nepakankamai apibūdina temos reikšmingumą, mažai dėmesio skiria idėjos kilmei, sumanymui.	1
			Kūrinio idėjos kilmė neatskleista, iš pristatymo neaišku, dėl ko pristatoma tema svarbi pačiam mokiniui.	0
		Darbo struktūra, paskirtis	Aiškiai nurodoma fotografijų serijos paskirtis, išsamiai ir argumentuotai aprašomi taikomi metodai ir raiškos priemonės.	2
			Fotografijų serijos paskirtis aiški, tačiau trūksta informacijos apie taikytas raiškos priemones.	1
			Neaiški fotografijų serijos paskirtis, apie taikomas išraiškos priemones ir metodus neužsimenama.	0
Išanalizuoti estetines kūrinio savybes, jo meninės raiškos ypatumus, įvertinti kūrinį remiantis vizualinės kultūros kontekstu		Kūrybinio metodo analogai	Kandidatas motyvuotai paaiškina pasirinktą darbo metodą, apraše pateikia bent po vieną pasaulio ir Lietuvos profesionalių kūrėjų darbų pavyzdį, skiria reikiamą dėmesį jų stilistinei analizei, žanrams apibūdinti.	3
			Pasirinkto darbo metodo analizei trūksta gilesnių įžvalgų, nepakanka informacijos apie profesionaliosios fotografijos atstovus.	2
			Paviršutiniškai, fragmentiškai pateikia informaciją apie profesionaliosios fotografijos atstovus, pasirinktą žanrą, mažai dėmesio skiria savo kūrybos metodo apžvalgai.	1
			Nepateikia informacijos apie pasirinkto žanro ar stiliaus ištakas, nesiremia jokiais profesionaliosios fotografijos atstovais.	0
		Kūrybinio proceso apibūdinimas ir įsivertinimas	Išsamiai apibūdina kūrybinį procesą, įsivertina pasiekimus, nurodo, kokie sunkumai iškilo.	3
			Apibūdina kūrybinį procesą, įsivertina pasiekimus.	2
			Įsivertina kūrybinio proceso pasiekimus ir sunkumus.	1
			Kūrybinio proceso neapibūdina, neįsivertina.	0
Pademonstruoti kalbėjimo ir dalykinio raštingumo gebėjimus		Kalbos taisyklingumas ir tinkamumas	Tekstas parašytas taisyklinga, rišlia, dalykine kalba, pasitaiko viena kita kalbos klaida. Dauguma fotografijos sąvokų ir terminų vartojamos tikslingai.	2
			Tekstas parašytas taisyklinga, rišlia, tačiau buitine kalba, pasitaiko gramatikos, skyrybos klaidų. Kai kurios fotografijos sąvokos ir terminai vartojami netikslingai.	1
			Tekstas parašytas netaisyklinga, nerišlia, buitine kalba, daug gramatikos, skyrybos, stiliaus klaidų. Fotografijos sąvokos nėra vartojamos arba vartojamos netikslingai.	0
		Aprašo struktūra	Apraše yra visos dalys: titulinis lapas, turinys, nurodytos apimties tekstas, išvados, literatūros sąrašas, priedai (visuma nuotraukų, iš kurių atrinkta konkreti serija; kūrinio darbo serija).	2
			Apraše trūksta bent vienos dalies: titulinio lapo ar turinio, reikalaujamos apimties teksto, išvadų, literatūros sąrašo, priedų.	1
			Apraše trūksta kelių dalių: titulinio lapo ar turinio, reikalaujamos apimties teksto, išvadų, literatūros sąrašo, priedų.	0
Iš viso taškų				15

3. Kūrybinis procesas

Pasiekimai	Kriterijai	Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: kūrybinė raiška
Rasti ir suformuluoti kūrybinę idėją	Kūrybinės idėjos paieška	Mokinys aktyviai ir savarankiškai ieško medžiagos formuluodamas savo kūrybinio darbo idėją, konsultuojasi su darbo vadovu, numato būsimo kūrybinio darbo stilistiką, žanrą.	2
		Nepakankamai aktyviai dalyvauja kūrybinės idėjos paieškose, trūksta glaudaus bendradarbiavimo su darbo vadovu.	1
		Paviršutiniškos pastangos ieškant kūrybinės idėjos, iki galo nesuformuluota tema.	0
Numatyti kūrybinės idėjos įgyvendinimo būdus	Kūrybinio proceso planavimas	Kruopščiai planuoja kūrybinio darbo procesą, numato kūrybinės idėjos įgyvendinimo būdus, fotoįrangą, technologijas, laikosi plano.	2
		Yra trūkumų planuojant kūrybinės idėjos įgyvendinimo būdus, bet plano laikomasi.	1
		Paviršutiniškai planuoja kūrybinės idėjos įgyvendinimo būdus, plano nesilaiko.	0
Įgyvendinti idėją panaudojant tinkamas priemones, medžiagas	Eksponavimo principo pasirinkimas.	Kruopščiai ruošiasi fotografijų serijos eksponavimui, numato fotografijų išdėstymo seką, pateikia kontrolines nuotraukas, konsultuojasi su vadovu.	2
		Ruošiantis fotografijų serijos eksponavimui trūksta nuoseklumo, savarankiškumo, reikalinga vadovo pagalba.	1
		Fotografijų serijos eksponavimui skiriamas paviršutiniškas dėmesys.	0
	Nuotraukų apipavidalinimas	Mokinys atidžiai planuoja fotografijų ciklo apipavidalinimo darbus, fotografijas apipavidalina ir laiku paruošia eksponavimui.	2
		Fotografijų ciklo apipavidalinimą suplanuojama stichiškai, eksponavimui pasiruošia paskutinėmis dienomis prieš pristatymą.	1
		Paviršutiniškai planuoja fotografijų ciklo apipavidalinimą arba tam neteikiama reikiamo dėmesio.	0
Vertinti savo galimybes darbo procese. Apmąsčius jo kokybę, kelti tolesnės veiklos tikslus	Plano laikymasis	Kandidatas nuo pat kūrybinės užduoties vykdymo pradžios nuosekliai dirba pagal sudarytą veiklos planą, bendradarbiauja su darbo vadovu, specialistu.	2
		Darbo procese trūksta nuoseklumo, bendravimo su darbo vadovu.	1
		Nesilaiko sudaryto veiklos plano, nesikonsultuoja.	0
			10
Veiklos sritis: fotografijos supratimas ir vertinimas
Išvardyti vaizdinės raiškos priemones, būdingas tam tikram darbo metodui, žanrui ar stiliui	Fotografijų kūrimo procesų paaiškinimas	Mokinys aiškiai ir argumentuotai apibūdina pasirinktas vaizdinės raiškos priemones.	3
		Nepakankamai argumentuotai įvardija pasirinktas vaizdinės raiškos priemones.	2
		Pasirinktas vaizdinės raiškos priemones įvardija paviršutiniškai.	1
		Pasirinktų vaizdinių raiškos priemonių nekomentuoja.	0
	Nuotraukų analizavimas	Pateiktą kūrybinių darbų seriją puikiai išanalizuoja, atsižvelgdamas į kultūrinį ir socialinį laikmečio kontekstą.	2
		Kūrybinių darbų seriją išanalizuoja, į kultūrinį ir socialinį laikmečio kontekstą atsižvelgdamas iš dalies.	1
		Kūrybinių darbų serijos analizė kultūriniu, socialiniu kontekstu paviršutiniška.	0
			5
Iš viso taškų			15

4. Kūrybinio darbo pristatymas

Pasiekimai	Kriterijai	Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: fotografijos supratimas ir vertinimas
Sugebėti pristatyti, pagrįsti ir apginti savo kūrybinę koncepciją	Informacijos apie kūrybinį darbą pateikimas	Pagrįstai ir aiškiai pristato savo kūrybinio darbo temą, motyvuotai paaiškina raiškos priemonių pasirinkimą.	2
		Pristatant savo kūrybinį darbą trūksta nuoseklumo.	1
		Kūrybinio darbo pristatymas paviršutiniškas.	0
	Įsivertinimas	Aiškiai įvardija problemas ir sunkumus, su kuriais susidūrė įgyvendindamas pasirinktą kūrybinę idėją, įsivertina savo pasiekimus.	1
	Įsivertinimas	Neįvardija kūrybiniame procese iškilusių problemų, savęs neįsivertina.	0
Gebėti komunikuoti baigiamojo darbo tema, remiantis istoriniu ir estetiniu fotografijos kontekstu	Atsakymai į komisijos klausimus	Argumentuotai ir sklandžiai atsako į visus komisijos užduotus klausimus, pateikia pavyzdžių.	2
		Atsako į klausimus, bet pavyzdžiais nepagrindžia, , arba atsako, tačiau ne apie visas darbo dalis.	1
		Į komisijos užduodamus klausimus neatsako.	0
Iš viso taškų			5

5. Fotografijos programos kūrybinio darbo techniniai reikalavimai:

5.1. kūrybinį darbą sudaro 5–10 fotografijų ekspozicija;

5.2. nuotraukų formatas – 18 x 24 cm. Jei nuotraukos yra kadruojamos (apkarpomos), bent viena kraštinė turi būti ne mažesnė kaip 18 cm ilgio; nuotraukų dydis gali būti koreguojamas priklausomai nuo pasirinktos technologijos ir išraiškos priemonės;

5.3. nuotraukos atliekamos fotografuojant ir yra spaudžiamos fotopopieriuje, fotodrobėje ir ant kitų paviršių;

5.4. nuotraukos gali būti koreguotos arba montuotos kompiuterinėmis programomis;

5.5. fotografijos programos kūrybinį darbą atlieka vienas autorius;

5.6. eksponuojami darbai apipavidalinami (paspartuojami, įstiklinami ar kt. rėminami) ir iškabinami baigiamojo darbo gynimui skirtoje erdvėje;

5.7. ekspozicija palydima anotacija, kurioje nurodoma: autorius, darbo vadovas, mokykla, ciklo ir pavienių darbų pavadinimai, trumpa autorinė temos interpretacija (kas ir kodėl vaizduojama).

6. Kūrybinio darbo aprašo reikalavimai:

6.1. aprašo apimtis yra ne mažiau kaip 2000 žodžių;

6.2. aprašo struktūra: titulinis puslapis, turinys, įvadas, pagrindinė dalis (dėstymas), išvados, literatūra, priedai (kūrybinio darbo nuotraukų serija, nuotraukų, iš kurių buvo atrinkta serija, visuma).

_________________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1271, 2014-12-29, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20977

Menų brandos egzamino programos

4 priedas

GRAFINIO DIZAINO EGZAMINO REIKALAVIMAI

1.Kūrybinis darbas – grafinio dizaino produktas

Pasiekimai	Kriterijai	Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: kūrybinė raiška
Sukurti grafinio dizaino produktą	Grafinio dizaino produkto idėja	Grafinio dizaino produkto idėja aiški ir originali.	3
		Grafinio dizaino produkto idėja aiški, tačiau pasigendama originalumo.	2
		Grafinio dizaino produkto idėja numanoma.	1
		Grafinio dizaino produkto idėja neaiški.	0
	Produkto paskirties atskleidimas	Aiškiai atskleista grafinio dizaino produkto paskirtis: socialinė ar kt. reklama, komunikacinė sistema ar meninis apipavidalinimas.	3
		Stengiamasi atskleisti grafinio dizaino produkto paskirtį, tačiau pasitaiko netikslumų.	2
		Grafinio dizaino produkto paskirtis numanoma.	1
		Grafinio dizaino produkto paskirtis neaiški.	0
	Skaitmeninių technologijų panaudojimas	Išmaniai panaudoja kompiuterines programas, reikalingas grafinio dizaino produktui sukurti.	3
		Naudoja pasirinktą kompiuterinę programą, tačiau pasigendama profesionalaus jos taikymo įgūdžių.	2
		Naudoja pasirinktą kompiuterinę programą, bet pasigendama vieno ar kito esminio jos taikymo įgūdžio.	1
		Kompiuterinių programų nenaudoja.	0
	Meninės raiškos priemonių valdymas	Tikslingai pasirinktos ir profesionaliai valdomos grafinio dizaino raiškos priemonės (kompozicija, spalva, konstrukcija, tektonika, šriftas ir kt.) savitai perteikia grafinio dizaino produkto idėją.	3
		Pasirinktos grafinio dizaino raiškos priemonės perteikia idėją, tačiau pasigendama profesionalių jų valdymo įgūdžių.	2
		Pasirinktos grafinio dizaino raiškos priemonės idėją perteikia minimaliai, dalis jų naudojamos netikslingai.	1
		Naudojamos meninės raiškos priemonės trukdo suvokti produkto idėją.	0
	Idėjos, formos ir funkcijos dermė	Išlaiko grafinio dizaino stiliaus vientisumą, kuriam būdinga idėjos, formos, medžiagos, technologijų, grafinio sprendimo ir funkcijos dermė.	3
		Stengiamasi išlaikyti grafinio dizaino stiliaus vientisumą, tačiau pasitaiko idėjos, formos, medžiagos, technologijų, grafinio sprendimo ar funkcijos dermės trūkumų.	2
		Ieško idėjos, formos, medžiagos, technologijų, grafinio sprendimo ir funkcijos dermės, tačiau pasigendama stiliaus vientisumo.	1
		Nėra vientiso grafinio stiliaus.	0
Iš viso taškų			15

2. Kūrybinio darbo aprašas

Pasiekimai	Kriterijai	Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: grafinio dizaino supratimas ir vertinimas
Apibūdinti ir analizuoti kūrinį šiais aspektais: kultūriniu, socialiniu bei komunikaciniu	Idėjos apibūdinimas	Pristatytas grafinio dizaino projektas: nurodomi metrikos duomenys. Išsamiai paaiškinama idėja, jos kilmė ir reikšmingumas.	1
	Idėjos apibūdinimas	Pristatytas grafinio dizaino projektas: nurodyti ne visi metrikos duomenys. Idėja nepaaiškinta.	0
	Produkto paskirties atskleidimas	Atskleidžiama grafinio dizaino produkto paskirtis: socialinė ar kt. reklama, komunikacija, meninis apipavidalinimas ir kt.	1
	Produkto paskirties atskleidimas	Grafinio dizaino produkto paskirtis neatskleista.	0
	Produkto aplinkos apibūdinimas	Apibūdinama grafinio dizaino produkto aplinka: internetas, periodika, viešoji reklama, spaudos dizainas ir kt.	1
	Produkto aplinkos apibūdinimas	Produkto aplinka neapibūdinta.	0
Išanalizuoti estetines kūrinio savybes, jo meninės raiškos ypatumus, įvertinti kūrinį vizualinės kultūros kontekste	Produkto meninių bruožų apibūdinimas	Išanalizuoti ir išsamiai apibūdinti grafinio dizaino kūrinio komponavimo principai, forma, struktūriniai elementai, stilius, panaudotos raiškos priemonės.	3
		Gana aiškiai, bet ne itin išsamiai apibūdinti grafinio dizaino kūrinio komponavimo principai, forma, struktūriniai elementai, stilius, panaudotos raiškos priemonės.	2
		Neišsamiai apibūdinti kai kurie grafinio dizaino kūrinio komponavimo principai.	1
		Grafinio dizaino kūrinio meniniai bruožai neapibūdinti.	0
	Grafinio dizaino objektų (analogų) analizė.	Apžvelgia ir išanalizuoja ne mažiau kaip 2 pasirinkto grafinio dizaino produkto sprendimo pavyzdžius (analogus), nurodo, kurias idėjas pritaikė savo projektui.	2
		Apibūdina ne mažiau kaip 2 pasirinkto grafinio dizaino produkto sprendimo pavyzdžius (analogus), tačiau nenurodo, kurias idėjas pritaikė savo projektui.	1
		Analogų analizė nepateikta.	0
	Technologijų poveikio produkto grafiniam sprendimui atskleidimas	Paaiškintas gamybos technologijų (poligrafija, virtuali erdvė, hipergrafika ir kt.) poveikis produkto grafiniam sprendimui.	1
		Gamybos technologijų poveikio produkto grafiniam sprendimui neatskleidžia.	0
Remiantis sutartais kriterijais įvertinti savo kūrybos procesą	Savų gebėjimų ir pasiekimų įsivertinimas	Išanalizuoti savi grafinio dizaino kūrimo gebėjimai, jais pagrindžiamas produkto idėjos ir kompiuterinių programų pasirinkimas. Apibūdina ir įvertina kūrybinius ieškojimus, kūrybinio proceso pasiekimus ir trūkumus.	2
		Apibūdina kūrybinius ieškojimus, įvertina savo kūrybinio proceso pasiekimus ir trūkumus.	1
		Kūrybinis procesas neapibūdintas ir neįvertintas.	0
Pademonstruoti kalbinės raiškos ir dalykinio raštingumo gebėjimus	Kalbos taisyklingumas ir tinkamumas	Tekstas parašytas taisyklinga, vaizdinga kalba, pasitaiko viena kita kalbos klaida. Dauguma grafinio dizaino sąvokų vartojamos tikslingai.	2
		Tekstas parašytas taisyklinga, tačiau skurdžia kalba, pasitaiko gramatikos, skyrybos klaidų. Kai kurios grafinio dizaino sąvokos vartojamos netikslingai.	1
		Tekstas parašytas netaisyklinga, skurdžia kalba, daug gramatikos, skyrybos, stiliaus klaidų. Grafinio dizaino sąvokos nėra vartojamos arba vartojamos netikslingai.	0
	Aprašo struktūra	Apraše yra visos dalys: titulinis lapas, turinys, reikalaujamos apimties tekstas, išvados, skaitmeninis užduoties variantas, informaciniai šaltiniai, priedai.	2
		Apraše trūksta bent vienos dalies: titulinio lapo ar turinio, reikalaujamos apimties teksto, išvadų, skaitmeninio užduoties varianto, informacinių šaltinių, priedų.	1
		Apraše trūksta kelių dalių: titulinio lapo ar turinio, reikalaujamos apimties teksto, išvadų, skaitmeninio užduoties varianto, literatūros ar šaltinių sąrašo, priedų.	0
Iš viso taškų			15

3. Kūrybinis procesas

Pasiekimai	Kriterijai	Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: kūrybinė raiška
Rasti ir suformuluoti kūrybinę idėją	Kūrybinės idėjos formulavimas	Savarankiškai suformuluoja grafinio dizaino produkto idėją, apibūdina darbo objektą, jo pritaikymą.	2
		Suformuluoja grafinio dizaino produkto idėją, mokytojo padedamas apibūdina darbo objektą ir jo pritaikymą.	1
		Grafinio dizaino produkto idėja ir jo pritaikymas nesuformuluotas.	0
	Idėjos raiškos variantų paieška	Studijuoja pasaulinį grafinio dizaino palikimą, atsirenka analogus, susijusius su produkto paskirties, technologijų, grafinio sprendimo aspektais, ieško įvairių idėjos kompozicinių variantų, pateikia eskizų, sumanymo aprašų.	1
	Idėjos raiškos variantų paieška	Kompozicinių variantų, eskizų nepateikia.	0
Numatyti kūrybinės idėjos įgyvendinimo būdus	Idėjos įgyvendinimo planavimas	Numato projektui įgyvendinti reikalingą kompiuterinę bei spaudos techniką ir įrangą. Susiplanuoja kūrybinį procesą ir laikosi plano.	1
Numatyti kūrybinės idėjos įgyvendinimo būdus	Idėjos įgyvendinimo planavimas	Planuoja mokytojui padedant, plano nesilaiko.	0
Įgyvendinti idėją panaudojant tinkamas priemones, medžiagas, metodus	Idėjos įgyvendinimas	Kuria eskizus, parengiamuosius brėžinius, išsirenka geriausią kompozicijos variantą, numato darbams atlikti ir apipavidalinti reikiamas medžiagas. Išmaniai naudoja pasirinktas grafinės raiškos priemones ir kompiuterines programas.	2
		Kuria eskizus, mokytojo padedamas išsirenka geriausią kompozicijos variantą ir numato darbams atlikti reikiamas medžiagas, naudoja mokytojo pasiūlytas grafinės raiškos priemones ir kompiuterines programas.	1
		Pasirinktos grafinės raiškos priemonės ir kompiuterinės programos naudojamos netinkamai.	0
	Grafinio dizaino pasiekimų įsivertinimas	Įsivertina grafinio dizaino gebėjimus ir pasiekimus atskiruose kūrybinio proceso etapuose, numato, kaip toliau tobulins savo pasiekimus.	1
	Grafinio dizaino pasiekimų įsivertinimas	Neįsivertina grafinio dizaino gebėjimų ir pasiekimų, nenumato, kaip tobulins savo pasiekimus.	0
	Grafinio dizaino produkto (projekto) eksponavimas	Savarankiškai apipavidalina ir išeksponuoja baigiamąjį projektą pagal reikalavimus.	1
	Grafinio dizaino produkto (projekto) eksponavimas	Baigiamąjį projektą eksponuoja mokytojui padedant.	0
	Kūrybinio darbo nuoseklumas	Koreguoja savo kūrybinį darbą, atsižvelgdamas į įsivertinimą ir vadovo pastabas, siekdamas tobulinti savo projektą, konsultuojasi su kitais specialistais. Laikosi plano, prireikus jį koreguoja.	2
		Koreguoja savo kūrybinį darbą, atsižvelgdamas į vadovo pastabas. Nesilaiko plano.	1
		Nekoreguoja savo kūrybinio darbo, nesilaiko plano.	0
			10
Veiklos sritis: grafinio dizaino supratimas ir vertinimas
Nusakyti vaizdinės raiškos priemones, būdingas tam tikram darbo metodui, žanrui ar stiliui	Grafinio dizaino meninių ir techninių raiškos priemonių supratimas	Savarankiškai analizuoja grafinio dizaino kūrinius, paaiškina kūrybos metodų, paskirties, spaudos technologijų ir formalios raiškos tarpusavio priklausomybę bei skirtumus nuo tradicinės kūrybos metodų.	3
		Su vadovu analizuoja grafinio dizaino kūrinius, aptaria kūrybos metodų, paskirties, spaudos technologijų ir formalios raiškos tarpusavio priklausomybę bei skirtumus nuo tradicinės kūrybos metodų.	2
		Aptaria ir bendrais bruožais pakomentuoja vadovo nurodytų grafinio dizaino kūrinių menines ir technines raiškos priemones.	1
		Neanalizuoja grafinio dizaino meninių ir techninių raiškos priemonių.	0
	Grafinio dizaino produktų analizė	Savarankiškai atsirenka grafinio dizaino kūrinius (analogus), analizuoja jų meninius bruožus, atsižvelgdamas į socialinį, kultūrinį ir laikmečio kontekstą.	2
		Su vadovu aptaria grafinio dizaino kūrinius (analogus), analizuoja jų meninius bruožus.	1
		Neanalizuoja grafinio dizaino produktų – analogų.	0
			5
Iš viso taškų			15

4. Kūrybinio darbo pristatymas

Pasiekimai	Kriterijai	Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: grafinio dizaino supratimas ir vertinimas
Pristatyti kūrybinio darbo rezultatus	Informacijos apie kūrybinį darbą pateikimas	Prisistato ir pristato savo grafinio dizaino projektą, nurodo jo pavadinimą, darbo vadovą. Apibūdina projekto idėją ir paskirtį.	2
		Prisistato, pasako savo grafinio dizaino projekto pavadinimą, nurodo darbo vadovą, bet neapibūdina projekto idėjos ir paskirties.	1
		Prisistato, pasako projekto pavadinimą, bet nenurodo darbo vadovo, neapibūdina projekto idėjos ir paskirties.	0
	Kūrybinio darbo įsivertinimas	Kalba apie savo grafinio dizaino projektą ir kūrybinį procesą, jį įsivertindamas, nurodydamas stipriąsias ir silpnąsias puses, aptaria įgytą patirtį.	1
	Kūrybinio darbo įsivertinimas	Kalba apie savo grafinio dizaino projektą ir kūrybinį procesą, jo nevertindamas, nenurodydamas stipriųjų ir silpnųjų pusių, neaptardamas įgytos patirties.	0
	Atsakymai į komisijos klausimus	Išsamiai, rišliai, pagrįsdamas pavyzdžiais, atsako į klausimus apie savo grafinio dizaino projektą, aprašą ir kūrybinį procesą.	2
		Atsako į klausimus, bet pavyzdžiais nepagrindžia.	1
		Į klausimus neatsako.	0
Iš viso taškų			5

5. Grafinio dizaino kūrybinio darbo realizavimo techniniai reikalavimai:

5.1. kūrybinį darbą sudaro smulkiosios grafikos dizaino produktas: skrajutė, lankstinukas, plakatas, firmos ženklas, logotipas, leidinio (knygos, žurnalo, laikraščio, bukleto) maketo išklotinė;

5.2. projekto vizualizacija (leidinio viršelis ir atvartų maketai, grafiniai meninio apipavidalinimo elementai, informacinių ženklų sistemos, firmos ženklų ar logotipų pritaikymo pavyzdžiai, techniniai brėžiniai ir kt.) pateikiama A2 (420 × 594 cm) formato planšete. Pristatymo vaizdumui padidinti galima papildomai pateikti skaitmeniniu būdu išspausdintus dizaino produktus (firmos produkciją, leidinio maketą, plakatą, pakuotę ir pan.);

5.3. darbai pateikiami masteliu 1:1;

5.4. grafinio dizaino programos kūrybinį darbą atlieka vienas autorius;

5.5. eksponuojant prie darbų atskirame lape arba leidinio metrikoje nurodoma: autorius, darbo vadovas, mokykla, serijos / darbų pavadinimas (ai), trumpas darbo aprašas.

6. Kūrybinio darbo aprašo reikalavimai:

6.1. aprašo apimtis yra ne mažiau kaip 2000 žodžių;

6.2. aprašo struktūra: titulinis puslapis, turinys, įvadas, pagrindinė dalis (dėstymas), išvados, informacijos šaltiniai, priedai (idėjų eskizai, kompoziciniai variantai, analizuojamų analogų pavyzdžiai su metrikomis);

6.3. darbo apraše privalu pateikti skaitmeninį užduoties variantą, nurodant, kokia programa / versija jis atliktas, ir ranka ar kompiuteriu sukurtus eskizus arba jų kopijas.

__________________________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1271, 2014-12-29, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20977

Menų brandos egzamino programos

5 priedas

MUZIKOS IR KOMPIUTERINIŲ MUZIKOS TECHNOLOGIJŲ EGZAMINO REIKALAVIMAI

1. Muzikos atlikimo kryptis

1.1. Kūrybinis darbas – dviejų muzikos kūrinių atlikimas

Pasiekimai		Kriterijai	Požymiai	Taš- kai
Veiklos sritis: muzikinė raiška
Atlikti du skirtingo charakterio muzikos kūrinius solo ir (arba) ansambliu, atskleidžiant savitą interpretaciją ir (arba) ansamblio pojūtį	Atlikimo technikos įgūdžiai		Atlikdamas kūrinius kandidatas demonstruoja išlavintą balso / instrumento valdymo techniką ir taisyklingą laikyseną.	3
			Atliekant techniškai sudėtingesnes kūrinio vietas paaiškėja, kad atlikėjui trūksta atlikimo technikos įgūdžių.	2
			Viso kūrinio atlikimas atskleidžia, kad mokiniui trūksta atlikimo technikos vieno ar kito aspekto (kvėpavimo, garso formavimo, laikysenos, artikuliacijos ir pan.) įgūdžių.	1
			Atlikimo technikos įgūdžiai nesuformuoti.	0
	Atlikimo tikslumas		Kūrinių atlikimas tikslus intonacijos, ritmo ir tempo požiūriu.	3
			Atliekant kūrinį pasitaiko pavienių, bet muzikinio teksto, intonavimo, ritmo ar tempo neiškraipančių netikslumų.	2
			Atliekant kūrinį pastebimi pasikartojantys intonavimo, ritmo ar tempo netikslumai.	1
			Atlikimo netikslumai trukdo suvokti kūrinio muzikinį tekstą.	0
	Atlikimo išraiškingumas / ansambliavimas		Kandidatas jautriai ir muzikaliai taiko išraiškos priemones, frazuoja, darniai ansambliuoja.	3
			Kandidatas taiko išraiškos priemones, pavyzdžiui, dinamiką, frazuoja, ansambliuoja.	2
			Kandidatas taiko pavienes muzikos išraiškos priemones, ansambliuoja.	1
			Išraiškos priemonės išraiškingumui sukurti netaikomos, neansambliuojama.	0
	Interpretacijos pagrįstumas		Kūrinių interpretacija pagrįsta stiliaus ypatumais.	3
			Bent vieno kūrinio interpretacija pagrįsta stiliaus ypatumais.	2
			Kūrinių interpretacijoje atpažįstami stiliaus ypatumai.	1
			Interpretacija neatitinka kūrinio stiliaus ypatumų.	0
	Repertuaro ir gebėjimų atitikimas		Repertuaro sudėtingumas atitinka kandidato galimybes ir padeda jam geriausiai atskleisti muzikos atlikėjo gebėjimus.	2
			Tik vienas egzamino programos kūrinys atitinka kandidato gebėjimus.	1
			Repertuaras kandidatui per lengvas / per sudėtingas.	0
	Repertuaro ir reikalavimų atitikimas		Repertuaro pasirinkimas atitinka reikalavimus – atlikti 2 skirtingo charakterio muzikos kūriniai: abu solo arba vienas solo, kitas ansamblyje.	1
			Repertuaro pasirinkimas reikalavimų neatitinka.	0
			Iš viso taškų	15

1.2. Kūrybinio darbo aprašas

Veiklos sritis: analizė, interpretavimas ir vertinimas
Pasiekimai	Kriterijai	Požymiai	Taškai
Apibūdinti ir vertinti atliekamų kūrinių estetines ypatybes, kultūrinį ir istorinį kontekstą, žanro, stiliaus ir interpretacijos ypatumus	Repertuaro apibūdinimas	Pristatyti egzamino kūriniai: nurodyti pavadinimai, autoriai, sukūrimo laikotarpis ir apibūdinti jų stilius bei žanras.	3
		Pristatyti egzamino kūriniai: nurodyti pavadinimai, autoriai, sukūrimo laikotarpis, žanras.	2
		Pristatyti egzamino kūriniai: nurodyti pavadinimai, autoriai.	1
		Repertuaras nepristatytas ir neapibūdintas.	0
	Interpretacinio sumanymo apibūdinimas	Interpretacinis sumanymas apibūdintas ir pagrįstas kūrinio ypatumais, pateikiama panašaus pobūdžio kūrinių interpretavimo pavyzdžių, kuriuos analizavo kūrybiniame procese.	2
		Interpretacinis sumanymas apibūdintas ir pagrįstas kūrinio ypatumais.	1
		Interpretacinis sumanymas neapibūdintas.	0
Lyginti ir vertinti skirtingas kūrinio interpretacijas	Interpretacijos sąsajų atskleidimas	Aptartos ne mažiau kaip 2 išklausytos, egzamino kūriniams giminingos interpretacijos, nurodyta, kurie elementai pritaikyti interpretacijai.	3
		Aptartos ne mažiau kaip 2 išklausytos, egzamino kūriniams giminingos interpretacijos, bet nenurodytos sąsajos su sava interpretacija.	2
		Aptarta 1 egzamino kūriniui gimininga interpretacija.	1
		Interpretacijos neišanalizuotos.	0
Pagal sutartus kriterijus įvertinti savieji pasirodymai (repeticijos, konsultacijos su mokytoju)	Kūrybinio proceso apibūdinimas ir įsivertinimas	Aptarta kūrybinio proceso metu įgyta patirtis, apibūdinti ir įvertinti kūrybiniai ieškojimai, kūrybinio proceso pasisekimai ir trūkumai.	3
		Apibūdinti kūrybiniai ieškojimai, įvertinti kūrybinio proceso pasisekimai ir trūkumai.	2
		Įvertinti kūrybinio proceso pasisekimai ir trūkumai.	1
		Kūrybinis procesas neapibūdintas, neįsivertinta.	0
Pademonstruoti kalbinės raiškos ir dalykinio raštingumo gebėjimus	Teksto taisyklingumas ir sąvokų vartojimas.	Tekstas parašytas taisyklinga, vaizdinga kalba, pasitaiko viena kita rašybos klaida. Dauguma muzikologijos sąvokų vartojamos tikslingai.	2
		Tekstas parašytas taisyklinga, tačiau skurdžia kalba, pasitaiko gramatikos, skyrybos klaidų. Kai kurios muzikologijos sąvokos vartojamos netikslingai.	1
		Tekstas parašytas netaisyklinga, skurdžia kalba, daug gramatikos, skyrybos, stiliaus klaidų. Muzikologijos sąvokos nevartojamos arba vartojamos netikslingai.	0
	Teksto ir reikalavimų aprašui atitikimas	Aprašą sudaro visos nurodytos dalys: titulinis lapas, turinys, reikiamos apimties tekstas, išvados, literatūros sąrašas, priedai.	2
		Apraše trūksta bent vienos dalies: titulinio lapo ar turinio, reikiamos apimties teksto, išvadų, literatūros sąrašo, priedų.	1
		Tekstas yra daug trumpesnis, nei reikalaujama, nėra reikiamų dalių.	0
		Iš viso taškų	15

1.3. Kūrybinis procesas

Pasiekimai	Kriterijai			Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: muzikinė raiška
Pateikti kūrinio interpretacinį sumanymą siejant jį su kūrinio forma, dinaminiu modeliu, partitūroje panaudotomis tempo, dinamikos, artikuliacijos nuorodomis, istorinio laikotarpio principais, literatūriniu tekstu		Egzamino programos pasirinkimas		Savarankiškai pasirenka egzamino programą, atitinkančią gebėjimus ir pasirengimo lygį, padedančią geriausiai atsiskleisti interpretaciniams gebėjimams.	2
				Vadovo padedamas pasirenka gebėjimus ir pasirengimo lygį atitinkančią egzamino programą.	1
				Pasirinkti kūriniai neatitinka gebėjimų.	0
		Interpretacinio sumanymo susikūrimas		Savarankiškai aiškinasi pasirinktų kūrinių tekstuose užfiksuotas interpretacijos galimybes: melodiką, ritmiką, faktūrą, formą, jomis pagrindžia interpretacinį sumanymą.	2
				Vadovo padedamas analizuoja pasirinktų kūrinių ypatumus, juos susieja su interpretaciniu sumanymu.	1
				Interpretacinio sumanymo nekuria.	0
		Interpretacinio sumanymo įgyvendinimas		Susiplanuoja interpretacinio sumanymo įgyvendinimo etapus, laikosi plano, ieško geriausių meninių sprendimų.	2
				Padedamas vadovo suplanuoja kūrybinio proceso etapus, plano laikosi nenuosekliai.	1
				Interpretacinio sumanymo įgyvendinimo nesusiplanuoja, ruošiasi nesistemingai.	0
Vertinti savo galimybes atlikti vieną ar kitą muzikos kūrinį. Apmąsčius pasirodymų kokybę, kelti tolesnės veiklos tikslus		Konsultacijų optimalumas		Kandidatas inicijuoja konsultacijas, ateina pasiruošęs, užduoda klausimus, reaguoja į vadovo pastabas, taiko efektyvias mokymosi strategijas: išanalizuoja ir nurodo sudėtingas kūrinio vietas, naudojasi skaitmeninėmis technologijomis repeticijoms fiksuoti, užfiksuotą medžiagą analizuoja ir tobulina rezultatus.	2
				Konsultacijos dažniausiai vyksta pagal vadovo nurodymus. Vadovo padedamas išanalizuoja ir nurodo sudėtingas kūrinio vietas, tačiau šiomis žiniomis nepasinaudoja procesui pagerinti.	1
				Kandidatas konsultacijų nelanko.	0
		Kūrybinio proceso ir aprašo rengimo dermė		Kūrybinio proceso patirtį fiksuoja apraše, vadovui pateikia parengtas aprašo dalis ir laiku atiduoda užbaigtą aprašą.	2
				Vadovo skatinamas rengia aprašo dalis kūrybinio proceso metu, vėluoja pateikti užbaigtą aprašą.	1
				Kūrybinio proceso metu aprašo nerengia, laiku jo nepateikia.	0
					10
Veiklos sritis: analizė, apibūdinimas ir vertinimas
Apibūdinti ir analizuoti meninę raišką šiais aspektais: estetiniu, kultūriniu ir socialiniu			Interpretacijų analizė	Ruošdamasis egzaminui randa, išklauso, išanalizuoja ne mažiau kaip 2 artimas pagal stilių, žanrą interpretacijas, su vadovu aptaria, kaip šią patirtį pritaikyti interpretuojant kūrinius.	3
				Išklauso ir su vadovu aptaria ne mažiau kaip 2 giminingų kūrinių interpretacijas.	2
				Išklauso ir bendrais bruožais pakomentuoja vadovo nurodytus kūrinius.	1
				Skirtingų kūrinių interpretacijų neanalizuoja.	0
Apibūdinti, kaip atlikėjai vartoja muzikos išraiškos priemones, interpretavimo aspektu susieti su istorinio laikotarpio tradicijomis.			Išraiškos priemonių apibūdinimas	Apibūdina, kaip muzikos išraiškos priemonių vartojimas padeda kuriant konkrečios stilistikos interpretaciją.	2
				Apibūdina kai kurių stilių išraiškos priemonių vartojimo ypatumus.	1
				Išraiškos priemonių neapibūdina.	0
					5
Iš viso taškų					15

1.4. Kūrybinio darbo pristatymas

Pasiekimas	Kriterijai		Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: muzikos klausymas ir vertinimas
Įvertinti konkretų atlikimą savo muzikos pasiekimų raidos kontekste		Sceninė kultūra	Kandidato apranga, laikysena ir komunikavimas atitinka sceninės kultūros reikalavimus.	1
		Sceninė kultūra	Kandidato pasirodymas neatitinka sceninės kultūros reikalavimų.	0
		Programos atlikimo įsivertinimas	Apibūdina programos pasirinkimo motyvus, interpretacinį sumanymą ir įsivertina.	2
			Apibūdina programos pasirinkimo motyvus.	1
			Apsiriboja bendromis frazėmis, pristatymas neinformatyvus.	0
		Atsakymai į komisijos užduodamus klausimus.	Sklandžiai ir argumentuotai atsako į komisijos klausimus apie kūrybinį darbą, darbo aprašą, pasirengimo procesą.	1
		Atsakymai į komisijos užduodamus klausimus.	Į klausimus atsako nekonkrečiai, nesiremia egzamino patirtimi.	0
Apibūdinti muzikos kūrinio atlikėjų sudėtį		Informacijos apie atliekamą programą pateikimas	Pasisveikina, rišliai ir sklandžiai prisistato ir pristato programą, kitus atlikėjus.	1
Apibūdinti muzikos kūrinio atlikėjų sudėtį		Informacijos apie atliekamą programą pateikimas	Tik prisistato.	0
			Iš viso taškų	5

1.5. Kūrybinio darbo reikalavimai: mokiniai mintinai atlieka 2 skirtingo charakterio muzikos kūrinius: abu solo arba vienas solo, kitas ansamblyje:

1.5.1. gali būti atliekami įvairių stilių ir žanrų vokaliniai, vokaliniai-instrumentiniai, instrumentiniai kūriniai. Pageidautina, kad mokinys pasirinktų skirtingos stilistikos kūrinius – taip atskleistų savo pasirengimo universalumą;

1.5.2. pasirodymas atliekamas gyvai. Leidžiama naudotis garso stiprinimo įranga, fonograma (be solisto balso);

1.5.3. per pasirodymą kandidatui gali akompanuoti mokytojas arba kitas mokinys (pastarajam tai įskaitoma kaip grojimas ansamblyje, jei jis yra kandidatas laikyti egzaminą);

1.5.4. ansamblį gali sudaryti nuo dviejų iki keturių mokinių (gali dalyvauti kiti egzamino nelaikantys mokiniai), tačiau atliekamos partijos negali būti dubliuojamos.

1.6. Kūrybinio darbo aprašo reikalavimai:

1.6.1. aprašo apimtis yra ne mažiau kaip 2000 žodžių;

1.6.2. aprašo struktūra: titulinis puslapis, turinys, įvadas, pagrindinė dalis (dėstymas), išvados, literatūra, priedai (kūrybinio darbo atlikimo vaizdo įrašas, atliekamų kūrinių partitūros, filmuota medžiaga iš proceso).

2. Muzikos kūrybos kryptis

2.1. Kūrybinis darbas – sukurtas muzikos kūrinys

Pasiekimai	Kriterijai	Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: muzikinė raiška
Sukurti aiškios struktūros vokalinį, instrumentinį, kompiuterinį arba mišrų kūrinį	Kūrinio idėja	Kūrinio idėja aiški ir įgyvendinta muzikos išraiškos priemonėmis.	1
	Kūrinio idėja	Kūrinys neturi aiškios, vienijančios idėjos, medžiaga organizuojama chaotiškai.	0
	Išraiškos priemonių vartojimas	Kūrinyje pagrįstai vartojamos įvairios išraiškos priemonės padeda realizuoti kūrinio idėją.	3
		Pasirinktos išraiškos priemonės vartojamos siekiant realizuoti idėją, tačiau pasitaiko atsitiktinių sprendimų.	2
		Išraiškos priemonių vartojimas atskleidžia, kad kandidatui sunku jas kontroliuoti.	1
		Išraiškos priemonės nesiderina su idėja.	0
	Kūrinio dramaturgija	Aiški kūrinio struktūra, dinaminis modelis, dramaturgijos priemonės naudojamos išradingai, padeda atskleisti kūrinio idėją.	3
		Aiški kūrinio struktūra ir dramaturgija, tačiau yra ir pavienių nelogiškų sprendimų.	2
		Kūrinyje yra elementarių frazių užuomazgos, elementari jų plėtotė.	1
		Kūrinio dramaturgija nenuosekli, padrika.	0
	Kūrinio darna	Kūrinys pasižymi darnia visuma, atskleidžiančia idėją.	2
		Kūrinyje pasitaiko nenuoseklių sprendimų, ne visada susijusių su idėja.	1
		Kūrinys yra chaotiškas, idėja neaiški.	0
	Muzikinio teksto ir atlikimo galimybės / kompiuterinės programos valdymas	Sukurtas muzikinis tekstas atitinka pasirinkto(ų) instrumento(ų) ar balso(ų) specifiką. Kompiuterinė programa panaudota išradingai.	3
		Didžioji dalis sukurto muzikinio teksto atitinka pasirinkto(ų) instrumento(ų) ar balso(ų) specifiką, bet pasitaiko nepatogių vietų. Panaudotos pagrindinės kompiuterinės programos galimybės.	2
		Vietomis muzikinis tekstas atlikėjui yra nepatogus. Kompiuterinės programos galimybės išnaudojamos elementariai.	1
		Kūrinyje neatsižvelgta į pasirinkto(ų) instrumento(ų) ar balso(ų) specifiką. Kompiuterinė programa išnaudojama neefektyviai.	0
	Kūrinio partitūra	Kūrinio partitūroje tiksliai užfiksuotavisa muzikinė medžiaga.	3
		Kūrinio partitūroje užfiksuoti pagrindiniai kūrinio elementai.	2
		Kūrinio partitūroje užfiksuota pagrindinė melodija.	1
		Kūrinio partitūra nepateikta.	0
		Iš viso	15

2.2. Kūrybinio darbo aprašas

Pasiekimai	Kriterijai	Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: muzikos supratimas ir vertinimas
Apibūdinti ir analizuoti muzikinę raišką šiais aspektais: estetiniu, kultūriniu ir socialiniu	Kūrinio idėja, jos socialinė kultūrinė vertė	Apibūdinama kūrinio idėja, pagrindžiama jos socialinė kultūrinė vertė, pristatoma kūrinio vizija.	3
		Apibūdinama idėja ir kūrinio vizija.	2
		Įvardijama kūrinio idėja.	1
		Kūrinio idėja nepristatoma.	0
	Idėjos asmeninis ir socialinis kultūrinis reikšmingumas	Argumentuojamas pasirinktos kūrinio idėjos asmeninis, socialinis kultūrinis reikšmingumas.	2
		Pristatomas idėjos asmeninis arba socialinis kultūrinis reikšmingumas.	1
		Idėjos reikšmingumas nepristatomas ir neargumentuotas.	0
	Kūrinio struktūra	Detaliai apibūdinta kūrinio struktūra, būdinga muzikos kalba, stilius, žanras.	2
		Apibūdinta kūrinio struktūra, stilius, žanras.	1
		Kūrinio struktūra ir išraiškos priemonės neapibūdintos.	0
	Kūrinio stiliaus kontekstas	Pristatyti žymiausi pasirinkto kūrybos stiliaus atstovai, apibūdinti analogiški kūriniai, šiame kontekste aptarta sava kompozicija.	2
		Išvardyti žymiausi pasirinkto kūrybos stiliaus atstovai.	1
		Kūrinio stiliaus kontekstas neapibūdintas.	0
Paaiškinti, kaip ir kodėl viską pavyko įgyvendinti nuo pirminės idėjos iki užbaigto kūrinio.	Kūrybinio proceso apibūdinimas ir vertinimas	Apibūdinti ir įsivertinti kūrybiniai ieškojimai, pasiekimai ir trūkumai.	2
		Apibūdinti kūrybiniai ieškojimai.	1
		Kūrybinis procesas neapibūdintas.	0
Pademonstruoti kalbinės raiškos ir dalykinio raštingumo gebėjimus	Kalbos taisyklingumas ir tinkamumas	Tekstas parašytas taisyklinga, rišlia, dalykinio stiliaus kalba, pasitaiko viena kita rašybos klaida. Dauguma muzikologijos sąvokų vartojamos tikslingai.	2
		Tekstas parašytas taisyklinga, rišlia kalba, pasitaiko gramatikos, skyrybos klaidų. Kai kurios muzikologijos sąvokos vartojamos netikslingai.	1
		Tekstas parašytas netaisyklinga, nerišlia, buitinio stiliaus kalba, daug gramatikos, skyrybos, stiliaus klaidų. Muzikologijos sąvokos nevartojamos arba vartojamos netikslingai.	0
	Aprašo struktūra.	Apraše yra visos dalys: titulinis lapas, turinys, reikiamos apimties tekstas, išvados, literatūros sąrašas, priedai.	2
		Apraše trūksta bent vienos dalies: titulinio lapo ar turinio, reikiamos apimties teksto, išvadų, literatūros sąrašo, priedų.	1
		Apraše trūksta kelių dalių: titulinio lapo ar turinio, reikiamos apimties teksto, išvadų, literatūros sąrašo, priedų.	0
			15

2.3. Kūrybinis procesas

Pasiekimai		Kriterijai	Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: muzikinė raiška
Rasti ir iškelti kūrybinę idėją	Kūrinio idėja		Kandidatas savarankiškai suformuluoja kūrinio idėją, paaiškina pasirinkimo motyvus.	1
Rasti ir iškelti kūrybinę idėją	Kūrinio idėja		Kūrinio idėją pasiūlo vadovas.	0
Įsivaizduoti ir numatyti kūrybinės idėjos įgyvendinimą	Kūrybinis sumanymas (vizija)		Savarankiškai sugalvoja ir vadovui pristato būsimo kūrinio sumanymą (viziją), nurodo sąsajas su idėja, pagrindžia muzikos kalbos žiniomis.	2
			Kūrybinį sumanymą (viziją) formuluoja padedamas vadovo, kartu išsiaiškina sąsajas su idėja.	1
			Kūrybinio sumanymo (kūrinio vizijos) neformuluoja, kuria stichiškai.	0
Įgyvendinti idėją panaudojant tinkamas priemones, medžiagas, būdus, procesus	Kūrybinio sumanymo įgyvendinimas		Savarankiškai susiplanuoja kūrybos procesą, numato konkrečius darbo etapus, rezultatus, pasirenka tinkamiausias priemones idėjai realizuoti.	2
			Kandidatas, padedamas vadovo, suplanuoja kūrybinį procesą, sumanymui įgyvendinti dažnai siūlo neadekvačias priemones.	1
			Kūrybinis sumanymas įgyvendinamas priešokiais.	0
	Kūrybinio sumanymo koregavimas		Kandidatas, atsižvelgdamas į savo kūrinio ir analogų analizės rezultatus, vadovo ir kitų specialistų komentarus, tobulina kūrinį siekdamas geriausio meninio rezultato.	2
			Kandidatas, atsižvelgdamas į vadovo pastabas ir pasiūlymus, koreguoja neadekvačias, nelogiškas kūrinio vietas.	1
			Kandidatas laikosi pirminio sumanymo, jo nekoreguoja.	0
	Konsultavimosi optimalumas		Kandidatas laikosi plano, į konsultacijas visada ateina pasiruošęs, vadovui pristato ir pagrindžia kūrybinius ieškojimus, užduoda konkrečius klausimus, atsižvelgia į vadovo ir kitų specialistų pastabas, pasiūlymus.	2
			Kandidatas laikosi sudaryto plano, išbando artimus pirminiam sumanymui melodikos, ritmikos, harmonijos variantus, vadovo padedamas išsirenka geriausiai kūrybinį sumanymą atskleidžiančias priemones.	1
			Kandidatas nesilaiko sudaryto plano, nelanko konsultacijų.	0
	Kūrybinio proceso vienalaikiškumas su aprašo rengimu		Kūrybinio proceso metu nuosekliai rengia aprašą ir vadovui pristato parengtas jo dalis.	1
	Kūrybinio proceso vienalaikiškumas su aprašo rengimu		Aprašas rengiamas priešokiais arba paskutinėmis dienomis prieš pateikimą.	0
Veiklos sritis: muzikos supratimas ir vertinimas
Išvardyti muzikos išraiškos priemones, būdingas tam tikram muzikos žanrui, stiliui ar kultūrai	Kuriamo kūrinio struktūros analizė		Kandidatas vadovui paaiškina ir pagrindžia pasirinktą kūrinio struktūrą, dinaminį modelį, vartojamas išraiškos priemones.	3
			Kandidatas vadovui paaiškina kuriamo kūrinio struktūrą, išraiškos priemones.	2
			Kartu su vadovu aiškinasi, kokias išraiškos priemones galėtų panaudoti idėjai realizuoti.	1
			Kandidatas savo kūrinio neanalizuoja.	0
	Analogiškų kūrinių analizė		Kandidatas savarankiškai randa bent du kuriamo kūrinio analogus (stiliaus, žanro, technikos požiūriu), išklauso ir išanalizuoja juos paaiškindamas vadovui, kuo ši analizė naudinga jo paties kūrybai.	2
			Kandidatas išklauso vadovo nurodytus kūrybinius analogus, paaiškina vadovui, ką norėtų panaudoti savo kūrinyje.	1
			Kandidatas analogų neanalizuoja.	0

2.4. Kūrybinio darbo pristatymas

Pasiekimai	Kriterijai	Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: muzikos supratimas ir vertinimas
Paaiškinti, kodėl pasirinktas vienas ar kitas kūrybos būdas, muzikos išraiškos priemonės.	Sceninė kultūra	Kandidato apranga, laikysena ir komunikavimas atitinka sceninės kultūros reikalavimus.	1
	Sceninė kultūra	Kandidato pasirodymas neatitinka sceninės kultūros reikalavimų.	0
	Informacijos apie sukurtą muzikos kūrinį pateikimas	Kandidatas pasisveikina, prisistato, pristato savo kūrinį (pavadinimas, žanras, stilius, priemonės), kūrinio idėją, paaiškina pasirinktos tematikos asmeninį ir socialinį kultūrinį reikšmingumą.	2
		Kandidatas pasisveikina, prisistato, pasako savo kūrinio pavadinimą. Paaiškina pasirinktos tematikos asmeninį reikšmingumą.	1
		Kandidatas pristato savo kūrinį, bendromis frazėmis komentuoja tematikos asmeninį reikšmingumą.	0
Įvertinti konkretų pasirodymą, atsižvelgiant į savo muzikos pasiekimų raidos kontekstą	Kūrybinės patirties įsivertinimas	Kandidatas įsivertina, kaip pavyko realizuoti sumanymą, rezultatus siedamas su savo muzikiniais pasiekimais.	1
	Kūrybinės patirties įsivertinimas	Kandidatas sumanymo realizavimo nevertina.	0
	Atsakymai į komisijos užduodamus klausimus	Sklandžiai ir argumentuotai atsako į komisijos klausimus apie kūrybinį darbą, darbo aprašą, pasirengimo procesą.	1
	Atsakymai į komisijos užduodamus klausimus	Į klausimus atsako nekonkrečiai, nesiremia egzamino patirtimi.	0

2.5. Kūrybinio darbo reikalavimai:

2.5.1. kūrybinei užduočiai pateikiamas vienas kūrinys, kurio trukmė – nuo 3 iki 6 min.;

2.5.2. kūrinys gali būti akustinis, kompiuterinis arba mišrus;

2.5.3. kūrybos stilių mokinys pasirenka pagal savo interesus;

2.5.4. egzaminui pateikiamas kūrinio įrašas ir partitūra arba grafinis kompiuterinės kompozicijos vaizdas;

2.5.5. egzamino pristatymo metu kūrinys atliekamas gyvai arba transliuojamas įrašas.

2.6. Kūrybinio darbo aprašo reikalavimai:

2.6.1. aprašo apimtis yra ne mažiau kaip 2000 žodžių;

2.6.2. aprašo struktūra: titulinis puslapis, turinys, įvadas, pagrindinė dalis (dėstymas), išvados, literatūra, priedai (sukurto kūrinio įrašas ir partitūra (grafinis kompiuterinės kompozicijos vaizdas).

___________________________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1271, 2014-12-29, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20977

Menų brandos egzamino programos

6 priedas

ŠOKIO EGZAMINO REIKALAVIMAI

1. Šokio atlikimo kryptis

1.1. Kūrybinis darbas – dviejų šokių atlikimas

Pasiekimai	Kriterijai	Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: šokio raiška
Atlikti šokio kompozicijas pavieniui, poroje ar grupėje, perteikiant šokio žanro, stiliaus ypatumus	Koordinacija ir laikysena	Šokant judesiai koordinuoti, laisvi, išbaigti, nuolat išlaikoma tinkama laikysena.	3
		Šokant judesiai koordinuoti, laisvi, išbaigti, kartais išlaikoma tinkama laikysena.	2
		Šokant judesiai koordinuoti, tačiau yra neišbaigti, laikysena netinkama.	1
		Šokant judesiai nekoordinuoti, jie yra neišbaigti, laikysena netinkama.	0
	Šokio ritmo ir tempo raiška	Atliekant šokio kompoziciją visąlaik prisiderinama prie muzikos ritmo ir tempo.	3
		Atliekant šokio kompoziciją prie muzikos ritmo ir tempo prisiderinama fragmentiškai.	2
		Atliekant šokio kompoziciją prie muzikos tempo ar ritmo prisiderinama fragmentiškai.	1
		Atliekant šokio kompoziciją neprisiderinama prie muzikos ritmo ir tempo.	0
	Šokio erdvės raiška	Atliekant šokio kompoziciją visąlaik išlaikomi aiškūs erdviniai brėžiniai, aiškiai pereinama iš vieno erdvės lygio į kitą, aiškios judesių atlikimo kryptys.	3
		Atliekant šokio kompoziciją išlaikomi erdviniai brėžiniai, tačiau neaiškiai pereinama iš vieno erdvės lygio į kitą, neaiškios judesių atlikimo kryptys.	2
		Atliekant šokio kompoziciją erdviniai brėžiniai išlaikomi fragmentiškai, neaiškiai pereinama iš vieno erdvės lygio į kitą, neaiškios judesių atlikimo kryptys.	1
		Atliekant šokio kompoziciją nėra išlaikomi erdviniai brėžiniai, neaiškiai pereinama iš vieno erdvės lygio į kitą, neaiškios judesių atlikimo kryptys.	0
	Šokio nuotaikos perteikimas	Atliekant šokio kompoziciją visąlaik perteikiama tinkama šokio nuotaika.	3
		Atliekant šokio kompoziciją nuotaika perteikiama fragmentiškai.	2
		Atliekant šokio kompoziciją nuotaika yra buitinė, kasdienė.	1
	Šokio žanro ir stiliaus atitikimas	Atliekant šokio kompoziciją visąlaik laikomasi šokio žanro, stiliaus reikalavimų.	3
		Atliekant šokio kompoziciją šokio žanro, stiliaus reikalavimų laikomasi fragmentiškai.	2
		Atliekant šokio kompoziciją šokio žanro, stiliaus reikalavimų nesilaikoma.	1
Iš viso			15

1.2. Kūrybinio darbo aprašas

Pasiekimai	Kriterijai	Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: šokio stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas
Nagrinėti atliekamų šokio kompozicijų žanro, stiliaus ypatumus, kultūrinį ir istorinį kontekstą	Šokio kompozicijų idėjos apibūdinimas	Perteikiama šokio idėja apibūdinta, išsamiai pagrindžiamas atliekamų kompozicijų pasirinkimas ir pasirinktas interpretacijos variantas. Nurodyti atliekamų kompozicijų autoriai, sukūrimo aplinkybės (vieta, laikotarpis).	3
		Perteikiama šokio idėja apibūdinta, atliekamų kompozicijų ir interpretacijos varianto pasirinkimas nėra išsamiai pagrįstas. Nenurodyti atliekamų kompozicijų autoriai, sukūrimo aplinkybės (vieta, laikotarpis).	2
		Šokio idėja aprašyta trumpai, nėra paaiškinta, kodėl pasirinktas toks kompozicijų ir interpretacijos variantas. Nenurodyti atliekamų kompozicijų autoriai, sukūrimo aplinkybės (vieta, laikotarpis).	1
		Šokio idėja, pasirinkta interpretacija neaprašyta. Nenurodyti atliekamų kompozicijų autoriai, sukūrimo aplinkybės (vieta, laikotarpis).	0
	Šokio kompozicijų žanro, stiliaus apibūdinimas	Išsamiai apibūdinti atliekamų šokio kompozicijų žanro, stiliaus ypatumai, kultūrinis ir istorinis kontekstas (ištakos, žymiausi Lietuvos ir pasaulio atstovai).	3
		Apibūdinti atliekamų šokio kompozicijų žanro, stiliaus ypatumai, neatskleistas kultūrinis ir istorinis kontekstas.	2
		Nurodytas atliekamų šokio kompozicijų žanras, stilius, neatskleisti jų ypatumai, kultūrinis ir istorinis kontekstas.	1
		Nenurodytas atliekamų šokio kompozicijų žanras, stilius, neatskleisti jų ypatumai, kultūrinis ir istorinis kontekstas.	0
	Šokio kūrinių analogų analizė	Išsamiai išanalizuoti ne mažiau kaip du to paties, kaip ir atliekama šokio kompozicija, žanro, stiliaus šokio pavyzdžiai (Lietuvos ir pasaulio), nurodyti aspektai, kurie padėjo rengiantis šokio kompozicijos atlikimui.	3
		Išanalizuoti du to paties, kaip ir atliekama šokio kompozicija, žanro, stiliaus šokio pavyzdžiai, nenurodyti aspektai, kurie padėjo rengiantis šokio kompozicijos atlikimui.	2
		Išanalizuotas vienas to paties, kaip ir atliekama šokio kompozicija, žanro, stiliaus šokio pavyzdys, nenurodyti aspektai, kurie padėjo rengiantis šokio kompozicijos atlikimui.	1
		Šokio kompozicijos analogų pavyzdžių analizės nėra.	0
	Šokio mokymosi įsivertinimas	Išsamiai aprašytas atliekamų šokio kompozicijų mokymosi procesas, analizuojant sunkumus, įsivertinant pasiekimus.	2
		Aprašyta atliekamų šokio kompozicijų mokymosi eiga, neanalizuojant sunkumų, neįsivertinant pasiekimų.	1
		Atliekamų šokio kompozicijų mokymosi eiga neaprašyta.	0
Pademonstruoti kalbinės raiškos ir dalykinio raštingumo gebėjimus	Kalbos taisyklingumas ir tinkamumas	Tekstas parašytas taisyklinga, rišlia, dalykine kalba, pasitaiko viena kita kalbos klaida. Dauguma šokio sąvokų vartojamos tikslingai.	2
		Tekstas parašytas taisyklinga, rišlia, tačiau buitine kalba, pasitaiko gramatikos, skyrybos klaidų. Kai kurios šokio sąvokos vartojamos netikslingai.	1
		Tekstas parašytas netaisyklinga, nerišlia, buitine kalba, daug gramatikos, skyrybos, stiliaus klaidų. Šokio sąvokos nėra vartojamos arba vartojamos netikslingai.	0
	Aprašo struktūra	Apraše yra visos dalys: titulinis lapas, turinys, reikalaujamos apimties tekstas, išvados, literatūros sąrašas, priedai.	2
		Apraše trūksta bent vienos dalies: titulinio lapo ar turinio, reikalaujamos apimties teksto, išvadų, literatūros sąrašo, priedų.	1
		Apraše trūksta kelių dalių: titulinio lapo ar turinio, reikalaujamos apimties teksto, išvadų, literatūros sąrašo, priedų.	0
Iš viso			15

1.3. Kūrybinis procesas

Pasiekimai	Kriterijai	Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: šokio raiška
Atlikti šokio kompozicijas pavieniui, poroje ar grupėje, perteikiant šokio žanro, stiliaus ypatumus	Šokio kompozicijų pasirinkimo pagrindimas	Išsamiai pagrindžia atliekamų šokio kompozicijų pasirinkimą, siedamas su asmeniniais motyvais, kultūriniu reikšmingumu.	2
		Paaiškina atliekamų šokio kompozicijų pasirinkimą, nurodydamas asmeninius motyvus, neaptardamas kultūrinio reikšmingumo.	1
		Nepaaiškina atliekamų šokio kompozicijų pasirinkimo motyvų.	0
	Šokio kompozicijų atlikimo interpretacijos pasirinkimas	Numato ir paaiškina pasirinktų šokio kompozicijų atlikimo interpretacijų variantus.	2
		Numato pasirinktų šokio kompozicijų atlikimo interpretaciją, bet nepaaiškina.	1
		Nenumato ir nepaaiškina pasirinktų šokio kompozicijų atlikimo interpretacijos.	0
	Šokio pasiekimų įsivertinimas	Įsivertina šokio kompozicijos atlikimo gebėjimus ir pasiekimus atskiruose pasirengimo etapuose, numato tolimesnius veiksmus pasiekimams augti.	2
		Įsivertina šokio kompozicijos atlikimo gebėjimus ir pasiekimus atskiruose pasirengimo etapuose, bet nenumato tolimesnių veiksmų pasiekimams augti.	1
		Neįsivertina šokio kompozicijos atlikimo gebėjimų ir pasiekimų.	0
	Kūrybinio darbo rengimo nuoseklumas	Koreguoja savo atlikimą, atsižvelgdamas į įsivertinimą ir vadovo pastabas. Laikosi su vadovu sudaryto pasirengimo plano.	2
		Koreguoja savo atlikimą, atsižvelgdamas į vadovo pastabas. Nesilaiko su vadovu sudaryto pasirengimo plano.	1
		Nekoreguoja savo atlikimo, nesilaiko numatyto plano.	0
	Skaitmeninių technologijų naudojimas	Naudojasi skaitmeninėmis technologijomis mokymosi procesui fiksuoti ir analizuoti.	2
		Naudojasi skaitmeninėmis technologijomis mokymosi procesui fiksuoti, tačiau jo neanalizuoja.	1
		Nesinaudoja skaitmeninėmis technologijomis mokymosi procesui fiksuoti ir analizuoti.	0
Iš viso			10
Veiklos sritis: šokio stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas
Nagrinėti atliekamų šokio kompozicijų žanro, stiliaus ypatumus, kultūrinį ir istorinį kontekstą	Šokio kompozicijų apibūdinimas	Aprašo kompozicijų idėją, autorių, žanrą, stilių, kontekstą. Išsamiai pagrindžia atliekamų šokio kompozicijų pasirinkimą.	3
		Aprašo kompozicijų idėją, autorių, žanrą, stilių, bet nepaaiškina konteksto. Pagrindžia atliekamų šokio kompozicijų pasirinkimą.	2
		Aprašo kompozicijos idėją, žanrą, stilių, bet neatskleidžia konteksto, nepagrindžia pasirinkimo.	1
		Neaprašo kompozicijos idėjos, žanro, stiliaus, konteksto, nepagrindžia pasirinkimo.	0
	Rašto darbo rengimo nuoseklumas	Savarankiškai renka informaciją, ieško šokio analogų, koreguoja kūrybinio darbo aprašą, atsižvelgdamas į įsivertinimą ir vadovo pastabas. Laikosi numatyto pasirengimo plano.	2
		Renka informaciją iš vadovo nurodytų šaltinių, ieško šokio analogų, koreguoja kūrybinio darbo aprašą, atsižvelgdamas į vadovo pastabas. Nesilaiko numatyto pasirengimo plano.	1
		Nerenka informacijos, neieško šokio analogų, nekoreguoja savo atlikimo, nesilaiko numatyto pasirengimo plano.	0
			5
Iš viso			15

1.4. Kūrybinio darbo pristatymas

Pasiekimai	Kriterijai	Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: šokio stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas
Pristatyti šokio veiklos rezultatus.	Informacijos apie atliekamą šokį pateikimas	Prisistato ir pristato kartu šokančius mokinius (jei yra), nurodo šokio pavadinimą ir autorių, šokio muzikos autorių, darbo vadovą.	2
		Prisistato ir pristato kartu šokančius mokinius (jei yra), nurodo šokio pavadinimą ir autorių, bet nenurodo šokio muzikos autoriaus, darbo vadovo.	1
		Prisistato, bet nepristato kartu šokančių mokinių (jei yra), nurodo šokio pavadinimą, bet nenurodo šokio ir muzikos autorių, darbo vadovo.	0
	Šokio kompozicijų atlikimo įsivertinimas	Kalba apie šokio atlikimą, nurodydamas stiprybes ir silpnybes, aptaria įgytą patirtį.	1
	Šokio kompozicijų atlikimo įsivertinimas	Kalba apie šokio atlikimą, jo nevertindamas, nenurodydamas stiprybių ir silpnybių, neaptardamas įgytos patirties.	0
	Atsakymai į komisijos klausimus	Išsamiai, rišliai, pagrįsdamas pavyzdžiais atsako į klausimus apie kūrybinį darbą, darbo aprašą ir pasirengimo procesą.	2
		Atsako į klausimus, bet pavyzdžiais nepagrindžia, arba atsako, tačiau ne apie visas darbo dalis.	1
		Į klausimus neatsako.	0
Iš viso už pristatymą			5

1.5. Turinio apimtis: mokinys turi atlikti dvi šokio kompozicijas: abi solo arba vieną solo, kitą poroje arba grupėje, kompozicijų trukmė 2–3 min.:

1.5.1. gali būti atliekamos įvairių stilių ir žanrų šokio kompozicijos. Pageidautina, kad mokinys pasirinktų skirtingo charakterio, žanro ar stilius kompozicijas ir taip atskleistų savo pasirengimo universalumą;

1.5.2. pasirodymas atliekamas gyvai. Leidžiama naudotis garso stiprinimo įranga, jeigu ji reikalinga

kūrybinei užduočiai atlikti;

1.5.3. per pasirodymą kandidatui gali padėti kitas mokinys (pastarajam tai įskaitoma kaip atlikimas

poroje ar grupėje, jei jis yra egzamino kandidatas);

1.5.4. grupę gali sudaryti nuo dviejų iki keturių mokinių (gali dalyvauti kiti egzamino nelaikantys

mokiniai).

1.6. Kūrybinio darbo aprašo reikalavimai:

1.6.1. aprašo apimtis yra ne mažiau kaip 2000 žodžių;

1.6.2. aprašo struktūra: titulinis puslapis, turinys, įvadas, pagrindinė dalis (dėstymas), išvados, literatūra, priedai (mokinio atliktų šokio kompozicijų vaizdo įrašas).

2. Šokio kūrimo kryptis

2.1. Kūrybinis darbas – šokio kompozicijos sukūrimas

Pasiekimai	Kriterijai	Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: šokio raiška
Sukurti pasirinkto žanro, stiliaus šokio kompoziciją	Šokio kompozicijos idėjos realizavimas	Šokio idėja aiški, judesiai parinkti tikslingai, tinkami idėjos raiškai, atitinka pasirinkto žanro, stiliaus reikalavimus.	2
		Šokio idėja aiški, tačiau ne visi judesiai parinkti tikslingai ir yra tinkami jos raiškai, kai kurie atsitiktiniai, fragmentiškai atitinka pasirinkto žanro, stiliaus reikalavimus.	1
		Šokio idėja neaiški, pasirinkti judesiai nesusieti su perteikiama idėja, neatitinka pasirinkto žanro, stiliaus reikalavimų.	0
	Šokio kompozicijos struktūra	Šokio kompozicija turi aiškią struktūrą (aiški šokio pradžia ir pabaiga, judesiai sklandžiai jungiami ir derinami tarpusavyje, yra kulminacija).	3
		Aiški šokio pradžia ir pabaiga, judesiai jungiami aiškiai, tačiau nėra kulminacijos.	2
		Aiški šokio pradžia, tačiau judesiai jungiami neaiškiai, neturi aiškios vystymo krypties, neaiški pabaiga.	1
		Šokio pradžia nėra aiški, judesiai jungiami chaotiškai, nėra judesių plėtojimo, neaiški pabaiga.	0
	Šokio ritmo ir tempo raiška	Aiški judesių ritminė struktūra ir dera su muzikiniu akompanimentu. Derinami įvairūs judėjimo tempai (greitas-lėtas-vidutinis), atsižvelgiama į muzikos tempą.	3
		Judesių ritminė struktūra neaiški ir ne visada dera su muzikiniu akompanimentu. Naudojamas greitas ir vidutinis tempai, atsižvelgiant į muzikos tempą.	2
		Judesių ritminė struktūra neaiški ir / arba nedera su muzikiniu akompanimentu. Naudojamas tik vidutinis tempas, neatsižvelgiant į muzikos tempą.	1
	Šokio erdvės raiška	Veiksmingai naudojama erdvė (įvairūs erdvės lygiai, kryptys, šokėjų išdėstymas, 2–3 šokio figūros).	3
		Ne visada veiksmingai išnaudojama erdvė (užsibūnama vienoje vietoje, nėra vertikalaus judėjimo, neaiškus šokėjų išdėstymas, naudojamos 1–2 šokio figūros).	2
		Neveiksmingai išnaudojama erdvė (judama stovint vietoje, sukamasi apie savo ašį arba visą laiką veidu į žiūrovus, chaotiškas šokėjų išdėstymas, naudojama viena šokio figūra).	1
	Šokio dinamikos raiška	Sklandžiai keičiamos ir derinamos judesio jėgos kokybės (naudojami platūs ir siauri, dideli ir maži, ir kt. judesiai).	3
		Perteikiamos judesio jėgos kokybės, bet jos nederinamos, nejungiamos tarpusavyje (naudojami tik vidutinio stiprumo ir dydžio judesiai).	2
		Judesio kokybės neperteikiamos, judesiai vienodai mažos amplitudės, neišbaigti, buitiniai.	1
	Vizualinių priemonių naudojimas	Kostiumai, scenografija ar jų detalės parinkti tikslingai ir yra tinkami šokio idėjos raiškai.	1
	Vizualinių priemonių naudojimas	Kostiumai, scenografija ar jų detalės neparinkti arba parinkti, tačiau jų tikslas ir paskirtis neaiškūs.	0
Iš viso			15

2.2. Kūrybinio darbo aprašas

Pasiekimai	Kriterijai	Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: šokio stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas
Nagrinėti sukurtos šokio kompozicijos žanro, stiliaus ypatumus, kontekstą	Šokio kompozicijos idėjos apibūdinimas	Apibūdinta šokio idėja, išsamiai pagrindžiant jos pasirinkimą, kilmės aplinkybes.	3
		Apibūdinta šokio idėja, aprašytas jos pasirinkimas, bet kilmės aplinkybės neatskleistos.	2
		Trumpai aprašyta šokio idėja, jos pasirinkimas ir kilmės aplinkybės nepagrįstos.	1
		Šokio idėja neaprašyta.	0
	Šokio kompozicijos žanro, stiliaus apibūdinimas	Išsamiai apibūdinti sukurtos šokio kompozicijos žanro, stiliaus ypatumai, kultūrinis ir istorinis kontekstas (ištakos, žymiausi Lietuvos ir pasaulio atstovai).	3
		Apibūdinti sukurtos šokio kompozicijos žanro, stiliaus ypatumai, neatskleistas kultūrinis ir istorinis kontekstas.	2
		Nurodytas sukurtos šokio kompozicijos žanras, stilius, neatskleisti jų ypatumai, kultūrinis ir istorinis kontekstas.	1
		Nenurodytas sukurtos šokio kompozicijos žanras, stilius, kontekstas.	0
	Šokio kūrinių analogų analizė	Išsamiai išanalizuoti ne mažiau kaip du to paties, kaip ir sukurta šokio kompozicija, žanro, stiliaus šokio pavyzdžiai (Lietuvos ir pasaulio), nurodyti aspektai, kurie padėjo kūrybos procese.	3
		Išanalizuoti du to paties, kaip ir sukurta šokio kompozicija, žanro, stiliaus šokio pavyzdžiai, aspektai, , kurie padėjo kūrybos procese, nenurodyti.	2
		Išanalizuotas vienas to paties, kaip ir sukurta šokio kompozicija, žanro, stiliaus šokio pavyzdys, aspektai, kurie padėjo kūrybos procese, nenurodyti.	1
		Šokio kompozicijos analogų pavyzdžių analizės nėra.	0
	Šokio kūrybos proceso analizė	Išsamiai aprašytas šokio kūrybos procesas, analizuojant sunkumus, įsivertinant pasiekimus.	2
		Aprašyta šokio kūrybos eiga, neanalizuojant sunkumų, neįsivertinant pasiekimų.	1
		Šokio kūrybos eiga neaprašyta.	0
Pademonstruoti kalbinės raiškos ir dalykinio raštingumo gebėjimus	Kalbos taisyklingumas ir tinkamumas	Tekstas parašytas taisyklinga, rišlia, dalykine kalba, pasitaiko viena kita kalbos klaida. Dauguma šokio sąvokų vartojamos tikslingai.	2
		Tekstas parašytas taisyklinga, rišlia, tačiau buitine kalba, pasitaiko gramatikos, skyrybos klaidų. Kai kurios šokio sąvokos vartojamos netikslingai.	1
		Tekstas parašytas netaisyklinga, nerišlia, buitine kalba, daug gramatikos, skyrybos, stiliaus klaidų. Šokio sąvokos nėra vartojamos arba vartojamos netikslingai.	0
	Aprašo struktūra	Apraše yra visos dalys: titulinis lapas, turinys, reikalaujamos apimties tekstas, išvados, literatūros sąrašas, priedai.	2
		Apraše trūksta bent vienos dalies: titulinio lapo ar turinio, reikalaujamos apimties teksto, išvadų, literatūros sąrašo, priedų.	1
		Apraše trūksta kelių dalių: titulinio lapo ar turinio, reikalaujamos apimties teksto, išvadų, literatūros sąrašo, priedų.	0
Iš viso už kūrybinio darbo aprašą			15

2.3. Kūrybinis procesas

Pasiekimai	Kriterijai	Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: šokio raiška
Sukurti pasirinkto žanro, stiliaus šokio kompoziciją	Šokio idėjos raiška	Suformuluoja šokio kompozicijos idėją, įsivaizduoja ir paaiškina jos įgyvendinimą, pagrindžia pasirinkimą.	2
		Suformuluoja šokio kompozicijos idėją, įsivaizduoja ir paaiškina jos įgyvendinimą, nepagrindžia pasirinkimo.	1
		Nesuformuluoja šokio kompozicijos idėjos, neįsivaizduoja jos įgyvendinimo, nepagrindžia pasirinkimo.	0
	Šokio raiškos priemonių pasirinkimas	Numato ir aptaria reikalingas šokio raiškos priemones, išbando keletą variantų, pasirenka sėkmingiausią.	2
		Numato ir aptaria reikalingas šokio raiškos priemones, naudoja vieną variantą.	1
		Nepaaiškina pasirinktų šokio raiškos priemonių.	0
	Šokio kūrybos pasiekimų įsivertinimas	Įsivertina šokio kūrybos gebėjimus ir pasiekimus atskiruose pasirengimo etapuose, numato tolimesnius veiksmus pasiekimams augti.	2
		Įsivertina šokio kūrybos gebėjimus ir pasiekimus atskiruose pasirengimo etapuose, bet nenumato tolimesnių veiksmų pasiekimams augti.	1
		Neįsivertina šokio kūrybos gebėjimų ir pasiekimų.	0
	Kūrybinio darbo rengimo nuoseklumas	Koreguoja savo kūrybinį darbą, atsižvelgdamas į įsivertinimą ir vadovo pastabas. Laikosi su vadovu sudaryto pasirengimo plano.	2
		Koreguoja savo kūrybinį darbą, atsižvelgdamas į vadovo pastabas. Nesilaiko su vadovu sudaryto pasirengimo plano.	1
		Nekoreguoja savo kūrybinio darbo, nesilaiko numatyto plano.	0
	Skaitmeninių technologijų naudojimas	Naudojasi skaitmeninėmis technologijomis kūrybos procesui fiksuoti ir analizuoti.	2
		Naudojasi skaitmeninėmis technologijomis mokymosi procesui fiksuoti, tačiau jo neanalizuoja.	1
		Nesinaudoja skaitmeninėmis technologijomis kūrybos procesui fiksuoti ir analizuoti.	0
Iš viso			10
Veiklos sritis: šokio stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas
Nagrinėti kuriamos šokio kompozicijos žanro, stiliaus ypatumus, kontekstą	Šokio kompozicijos apibūdinimas	Aprašo kompozicijos idėją, žanrą, stilių, kontekstą, išsamiai pagrįsdamas pasirinkimą.	3
		Aprašo kompozicijos idėją, žanrą, stilių, nepaaiškina konteksto, bet paaiškina pasirinkimą.	2
		Aprašo kompozicijos idėją, žanrą, stilių, bet neatskleidžia konteksto, nepagrindžia pasirinkimo.	1
		Neaprašo kompozicijos idėjos, žanro, stiliaus, konteksto, nepagrindžia pasirinkimo.	0
	Rašto darbo rengimo nuoseklumas	Savarankiškai renka informaciją, ieško šokio analogų, koreguoja kūrybinio darbo aprašą, atsižvelgdamas į įsivertinimą ir vadovo pastabas. Laikosi numatyto pasirengimo plano.	2
		Renka informaciją iš vadovo nurodytų šaltinių, ieško šokio analogų, koreguoja kūrybinio darbo aprašą, atsižvelgdamas į vadovo pastabas. Nesilaiko numatyto pasirengimo plano.	1
		Nerenka informacijos, neieško šokio analogų, nekoreguoja savo kūrybinio darbo, nesilaiko numatyto pasirengimo plano.	0
Iš viso			5
Iš viso			15

2.4. Kūrybinio darbo pristatymas

Pasiekimai	Kriterijai	Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: šokio stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas
Pristatyti šokio veiklos rezultatus	Informacijos apie sukurtą šokį pateikimas	Prisistato ir pristato kompoziciją atliekančius asmenis, nurodo šokio pavadinimą, šokio muzikos autorių, darbo vadovą.	2
		Prisistato ir pristato kompoziciją atliekančius asmenis, nurodo šokio pavadinimą, nenurodo šokio muzikos autoriaus, darbo vadovo.	1
		Prisistato, bet nepristato kompoziciją atliekančių asmenų, nurodo šokio pavadinimą, nenurodo šokio muzikos autoriaus, darbo vadovo.	0
	Šokio kūrybos įsivertinimas	Kalba apie šokio kūrybos procesą, nurodydamas stiprybes ir silpnybes, aptaria įgytą patirtį.	1
	Šokio kūrybos įsivertinimas	Kalba apie šokio kūrybos procesą, jo nevertindamas, nenurodydamas stiprybių ir silpnybių, neaptardamas įgytos patirties.	0
	Atsakymai į komisijos klausimus	Išsamiai, rišliai, pagrįsdamas pavyzdžiais atsako į klausimus apie kūrybinį darbą, darbo aprašą ir pasirengimo procesą.	2
		Atsako į klausimus, bet pavyzdžiais nepagrindžia , arba atsako ne apie visas darbo dalis.	1
		Į klausimus neatsako.	0
Iš viso			5

2.5. Turinio apimtis: mokinys sukuria vieną šokio kompoziciją, kurios trukmė ne mažesnė nei 3 minutės, skirtą atlikti solo, poroje ar grupėje:

2.5.1. šokio kompozicijos stilių ar žanrą mokinys pasirenka. Pageidautina, kad pasirinktų tą šokio stilių ar žanrą, kuriame jaučiasi stipriausiai ir apie kurį turi daugiausia žinių;

2.5.2. mokinio sukurta šokio kompozicija atliekama gyvai. Mokinys savo sukurtą kompoziciją gali atlikti pats arba pasitelkti kitus atlikėjus. Leidžiama naudotis garso stiprinimo įranga, jeigu ji reikalinga kūrybinei užduočiai atlikti;

2.5.3. mokinys savo sukurtą šokį (atliktą paskutinės repeticijos metu) turi užfiksuoti elektroninėje laikmenoje ir pateikti kartu su kūrybinio darbo aprašymu.

2.6. Kūrybinio darbo aprašo reikalavimai:

2.6.1. aprašo apimtis yra ne mažiau kaip 2000 žodžių;

2.6.2. aprašo struktūra: titulinis puslapis, turinys, įvadas, pagrindinė dalis (dėstymas), išvados, literatūra, priedai (mokinio sukurtos šokio kompozicijos vaizdo įrašas).

_______________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1271, 2014-12-29, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20977

Menų brandos egzamino programos

7 priedas

TEATRO EGZAMINO REIKALAVIMAI

1. Vaidmens atlikimo kryptis

1.1. Kūrybinis darbas – vaidmens atlikimas teatro etiude

Pasiekimai		Požymiai	Kriterijai		Taškai
Veiklos sritis: teatro raiška
Atlikti vaidmenį vienam, poroje arba grupėje, panaudojant esminius vaidmens kūrimo elementus	Organiškas sceninis veiksmas			Atlikėjas per visą vaidmens atlikimą išlieka laisvas, vidumi aktyvus, siekia aiškių sceninių uždavinių.	3
				Atlikėjas vaidindamas išlieka laisvas, tačiau momentais pritrūksta vidinio aktyvumo, aiškaus supratimo, ko siekia.	2
				Atlikėjas varžosi, yra momentų, iš kurių aišku, ko siekia. Tačiau likusio vaidmens atlikimo metu sceniniai uždaviniai neaiškūs.	1
				Atlikėjas susikaustęs, sceniniai uždaviniai neaiškūs. Yra aktyvus tik išoriškai, „rodo“, kaip veikia.	0
	Vaidmens meninė raiška			Veiksmai, kalba, balso intonacijos turi ir tiesioginę, ir perkeltinę prasmę per visą vaidmens atlikimą.	3
				Veiksmai, kalba, balso intonacijos turi tiesioginę prasmę, perkeltinę – tik fragmentiškai.	2
				Veiksmai, kalba, balso intonacijos perteikia tiesiogiai.	1
				Sunku suprasti, kas vaizduojama veiksmais, kalbėjimu, balso intonacijomis.	0
	Vaidmens raiškos dinamika			Raiškos priemonės per visą vaidmens atlikimą jungiamos nuosekliai, tinkamu tempu, ritmu.	3
				Vaidmens raiškos priemonės jungiamos nuosekliai, bet šlubuoja tempas, ritmas: momentais yra betikslio kartojimo, ištęstumo arba skubėjimo.	2
				Fragmentuose vaidmens raiškos priemonės jungiamos nuosekliai, bet šlubuoja tempas, ritmas: epizodai ištęsiami arba skubama, jie praleidžiami.	1
				Kai kurios vaidmens raiškos priemonės jungiamos nuosekliai, bet neaiškus, netinkamas tempas, ritmas.	0
	Vaidmens raiška erdvėje			Erdvės naudojimas ir mizanscenos yra tikslingos, padeda išreikšti vaidmenį.	2
				Yra netikslingo erdvės naudojimo momentų, neaiškios paskirties ar trukdančių mizanscenų.	1
				Erdvės naudojimas netikslingas, mizanscenų paskirtis neaiški.	0
	Vaidmens raiška etiude			Yra išreikštos visos etiudo dalys (pradžia, vystymas, pagrindinis įvykis, pabaiga) ir jos turi aiškų ryšį su vaidmens raiška.	2
				Etiudas turi pradžią, vystymą, bet nėra pagrindinio įvykio arba pabaigos, dėl to nukenčia vaidmens aiškumas arba tikslingumas.	1
				Nėra etiudo struktūros, dėl to vaidmens raiška nesivysto.	0
	Garsinis / muzikinis ir / ar vizualinis vaidmens apipavidalinimas			Garso / muzikos ir/ ar vizualinės priemonės darniai papildo vaidmens raišką.	2
				Garso / muzikos ir / ar vizualinės priemonės papildo vaidmens raišką, bet pritrūksta darnos.	1
				Garso / muzikos ir/ ar vizualinės priemonės atitrūkusios nuo vaidmens raiškos.	0
Iš viso taškų 15

1.2. Kūrybinio darbo aprašas

Pasiekimai	Kriterijai	Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: analizė, interpretavimas, vertinimas
Apibūdinti literatūros kūrinį, vaidinamą personažą	Literatūros kūrinio apibūdinimas, fragmento analizė	Apibūdina literatūros kūrinį. Analizuoja ir pagrindžia fragmento temą, idėją, vaidinamo personažo ir kitų (jei yra) bruožus, aktualumą šių dienų kontekste.	3
		Apibūdina literatūros kūrinį. Analizuoja fragmento temą, idėją, vaidinamo personažo bruožus, aktualumą šių dienų kontekste, bet neapibūdina kitų personažų (jei yra), arba pritrūksta pagrindimo.	2
		Fragmentiškai užsimena apie kūrinį, temą, idėją, personažą, aktualumą.	1
		Neužsimena apie kūrinį, temą, idėją, personažą, aktualumą.	0
	Personažo veiksmo linijos apibūdinimas	Apibūdina personažo išorinio veiksmo liniją, pagrindžia vidinį veiksmą.	3
		Apibūdina personažo išorinio veiksmo liniją, bet pritrūksta vidinio veiksmo pagrindimo.	2
		Fragmentiškai užsimena apie personažo išorinio veiksmo liniją, vidinį veiksmą.	1
		Neužsimena apie personažo išorinio veiksmo liniją, vidinį veiksmą.	0
Palyginti keletą teatro spektaklių	Kūrybinių sąsajų atskleidimas	Apibūdina vaidmenų raišką ne mažiau kaip dviejuose matytuose spektakliuose. Atskleidžia jų sąsajas su savo sukurtu vaidmeniu raiškos ar keliamų idėjų atžvilgiu.	3
		Apibūdina vaidmenų raišką ne mažiau kaip dviejuose matytuose spektakliuose. Aprašo jų sąsajas su savo sukurtu vaidmeniu, bet pritrūksta konkrečių nuorodų į raiškos ypatumus ar keliamas idėjas.	2
		Aprašo vieną ar du matytus spektaklius. Fragmentiškai užsimena apie jų ir sukurto vaidmens sąsajas.	1
		Neaprašo nė vieno matyto spektaklio.	0
	Vaidmens kūrimo proceso įsivertinimas	Įvertina savo gebėjimus vaidmens kūrimo pradžioje ir pabaigoje ir palygina. Aprašo kūrybinius ieškojimus. Nurodo, kokius sprendimus laiko geriausiais, pagrindžia, kodėl.	3
		Įvertina savo gebėjimus tik vaidmens kūrimo pradžioje ar pabaigoje arba pritrūksta palyginimų. Įvardija kūrybinius ieškojimus, nurodo, kokius sprendimus laiko geriausiais, bet nepagrindžia, kodėl.	2
		Fragmentiškai užsimena apie savo gebėjimus vaidmens kūrimo pradžioje ar pabaigoje, kūrybinius ieškojimus. Nurodo sprendimus, bet nevertina.	1
		Neužsimena apie savo gebėjimus vaidmens kūrimo pradžioje ar pabaigoje. Nemini kūrybinių ieškojimų, sprendimų.	0
Pademonstruoti kalbinės raiškos ir dalykinio raštingumo gebėjimus	Teksto taisyklingumas ir teatro sąvokų vartojimas	Tekstas parašytas taisyklinga kalba. Teatro sąvokos vartojamos tikslingai.	1
	Teksto taisyklingumas ir teatro sąvokų vartojimas	Tekstas parašytas netaisyklinga kalba. Teatro sąvokos nėra vartojamos arba vartojamos netikslingai.	0
	Aprašo struktūra	Tekstas yra reikalaujamos apimties. Yra visos dalys: titulinis puslapis, turinys, įvadas, dėstymas, išvados, literatūra, priedai. Pridėtas literatūros kūrinio, pagal kurį sukurtas vaidmuo, fragmentas.	2
		Tekstas ne visas. Trūksta bent vienos dalies: titulinio lapo ar turinio, įvado, dėstymo, išvadų, literatūros, priedų. Arba nėra literatūros kūrinio, , pagal kurį sukurtas vaidmuo, fragmento.	1
		Tekstas yra dvigubai trumpesnis, nei reikalaujama. Trūksta dviejų ir daugiau dalių: titulinio puslapio ar turinio, įvado, dėstymo, išvadų, literatūros, priedų. Nėra literatūros kūrinio, pagal kurį sukurtas vaidmuo, fragmento.	0
Iš viso už kūrybinio darbo aprašą			15

1.3. Kūrybinis procesas

Pasiekimai	Požymiai	Kriterijai	Taškai
Veiklos sritis: teatro raiška
Sukurti vaidmenį	Vaidmens vizijos susikūrimas	Savarankiškai susikuria aiškią vaidmens viziją. Ją pagrindžia, remdamasis literatūros kūrinio apibūdinimu ir fragmento analize, asmeniniais motyvais.	2
		Susikuria vaidmens viziją padedamas vadovo. Ją pagrindžia, remdamasis asmeniniais motyvais. Pritrūksta atsižvelgimo į literatūros kūrinio apibūdinimą, fragmento analizę.	1
		Vadovaujasi spontaniškai kilusia idėja ar nuolat keičia idėjas.	0
	Vaidmens vizijos įgyvendinimas	Savarankiškai susiplanuoja vizijos įgyvendinimo etapus, rezultatus. Nuosekliai laikosi plano. Taiko įvairius metodus (analizę, improvizaciją, žaidimą, refleksiją).	2
		Padedamas vadovo susiplanuoja vizijos įgyvendinimo etapus, rezultatus. Laikosi plano protarpiais. Taiko 2 metodus.	1
		Vizijos įgyvendinimo nesusiplanuoja, kuria priešokiais. Metodų netaiko arba taiko tik vieną.	0
	Konsultavimasis su vadovu	Inicijuoja konsultacijas. Per jas dalijasi procese įgytomis žiniomis, įsivertina rezultatus. Išsako, kokios konkrečios vadovo pagalbos tikisi.	2
		Vadovo skatinamas konsultuojasi, dalijasi procese įgytomis žiniomis, įsivertina rezultatus, išsako, kokios konkrečios vadovo pagalbos tikisi.	1
		Vadovo skatinamas konsultuojasi, bet nesidalija procese įgytomis žiniomis, neįsivertina rezultatų, neišsako, kokios konkrečios vadovo pagalbos tikisi.	0
	Naudojimasis skaitmeninėmis technologijomis	Savarankiškai pasinaudoja skaitmeninių technologijų priemonėmis informacijos paieškai, vaidmens kūrimo procesui filmuoti, konsultuotis.	2
		Vadovo skatinamas, padedamas naudojasi skaitmeninių technologijų priemonėmis informacijos paieškai, vaidmens kūrimo procesui filmuoti, konsultuotis.	1
		Nesinaudoja skaitmeninių technologijų priemonėmis reikalingos informacijos paieškai, vaidmens kūrimo procesui filmuoti.	0
	Aprašo rengimas kartu su kūrybiniu darbu	Savarankiškai ir laiku parengia aprašą, apie tai informuoja vadovą. Savarankiškai rengia aprašą kartu su kūrybiniu darbu, apie tai informuoja vadovą.	2
		Vadovo skatinamas, padedamas laiku parengia aprašą. Vadovo skatinamas, rengia aprašą kartu su kūrybiniu darbu.	1
		Aprašo laiku neparengia. Aprašo nerengia kartu su kūrybiniu darbu.	0
			10
Veiklos sritis: analizė, interpretavimas ir vertinimas
Suprasti ir vertinti teatro kalbą	Teatro kalbos supratimas	Apibūdina teatro kalbos kūrimo galimybes. Paaiškina, kaip gali jas įgyvendinti, kurdamas savo vaidmenį.	2
		Apibūdina teatro kalbos kūrimo galimybes, bet stokoja supratimo, kaip gali jas įgyvendinti, kurdamas savo vaidmenį.	1
		Neapibūdina teatro kalbos kūrimo galimybių.	0
	Psichologinio realistinio ir / ar metaforiškojo teatro principų taikymas	Apibūdina psichologinio realistinio ir sąlygiškojo (metaforiškojo) teatro principus. Nurodo, kokius principus pasirinko kurdamas savo vaidmenį.	3
		Apibūdina psichologinio realistinio ir sąlygiškojo (metaforiškojo) teatro principus. Padedamas vadovo randa panašumų tarp šių teatro principų ir savo kuriamo vaidmens.	2
		Padedamas vadovo nusako psichologinio realistinio ar sąlygiškojo (metaforiškojo) teatro principus.	1
		Nenusako psichologinio realistinio ar sąlygiškojo (metaforiškojo) teatro principų.	0
			5
Iš viso			15

1.4. Kūrybinio darbo pristatymas

Pasiekimai	Požymiai	Kriterijai	Taškai
Tinkamai informuoti komisiją, įsivertinti atliktą vaidmenį, numatyti tolesnio tobulėjimo kryptį	Informacijos apie sukurtą vaidmenį pateikimas	Prisistato ir nurodo literatūros kūrinio autorių, pavadinimą, atliekamą vaidmenį, kitus aktorius ir jų vaidmenis (jei yra), darbo vadovą.	2
		Prisistato ir nurodo atliekamą vaidmenį, kitus aktorius ir jų vaidmenis (jei yra), bet nenurodo literatūros kūrinio autoriaus, pavadinimo, darbo vadovo arba nurodo klaidingai.	1
		Prisistato ir nurodo atliekamą vaidmenį, bet nenurodo literatūros kūrinio autoriaus, pavadinimo, kitų aktorių ir jų vaidmenų (jei yra), darbo vadovo arba nurodo klaidingai.	0
	Sukurto vaidmens įsivertinimas	Nurodo, kokias sukurto vaidmens stiprybes ir tobulintinus aspektus įžvelgia, , kaip įgytą kūrybos patirtį sieja su veiklos pasauliu.	1
	Sukurto vaidmens įsivertinimas	Kalba nenurodydamas vaidmens stiprybių ir tobulintinų aspektų, įgytos patirties nesieja su veiklos pasauliu.	0
	Atsakymai į vertinimo komisijos klausimus	Išsamiai, argumentuodamas atsako į klausimus apie sukurtą vaidmenį, kūrimo procesą, aprašą.	2
		Atsako į klausimus trumpomis frazėmis, neargumentuodamas.	1
		Į klausimus neatsako.	0
Iš viso			5

1.5. Kūrybinio darbo reikalavimai:

1.5.1. kandidatas gali atlikti vaidmenį vienas, poroje arba grupėje. Jei kandidatas atlieka vaidmenį vienas, vaidmens atlikimas sutampa su etiudu. Jei kandidatas atlieka vaidmenį poroje arba grupėje, reikalingas etiudo kūrėjas, kuriuo gali būti mokinys arba kitas kandidatas;

1.5.2. grupiniame etiude gali vaidinti nuo dviejų iki keturių mokinių (gali dalyvauti mokiniai arba kiti kandidatai);

1.5.3. vaidmuo atliekamas pagal laisvai pasirinktą literatūros kūrinį, jo fragmentą. Fragmentas gali būti ištisa literatūros kūrinio dalis arba sukomponuotas iš to kūrinio dalių;

1.5.4. etiudo trukmė – ne trumpiau nei 8 minutės ir ne ilgiau nei 15 minučių;

1.5.5. kandidatas laisvai pasirenka vaidybos stilių ar stilius, teatro žanrą;

1.5.6. etiudas parodomas gyvai;

1.5.7. kandidatas turėtų rinktis medžiagą bei raiškos priemones taip, kad kuo geriau atskleistų savo žinias ir kūrybingumą.

1.6. Kūrybinio darbo aprašo reikalavimai:

1.6.1. aprašo apimtis yra ne mažiau kaip 2000 žodžių;

1.6.2. aprašą sudaro: titulinis puslapis, turinys, įvadas, pagrindinė dalis (dėstymas), išvados, literatūra, priedai;

1.6.3. prieduose pateikiama: 1) literatūros kūrinio, pagal kurį sukurtas vaidmuo, fragmentas; 2) matytų spektaklių metrikos, nurodant autorių, režisierių, aktorius, kitus kūrėjus, teatrą ar kūrybinę grupę, premjeros metus; 3) gali būti pateikiamos repeticijų nuotraukos, kita kūrybos procesą atspindinti medžiaga;

1.6.4. prie aprašo būtina pridėti vaidmens atlikimo vaizdo įrašą.

2. Teatro etiudo kūrimo kryptis

2.1. Kūrybinis darbas – sukurtas teatro etiudas

Pasiekimai		Požymiai		Kriterijai		Taškai
Veiklos sritis: teatro raiška
Sukurti teatro etiudą, kuriame yra nuo dviejų iki keturių vaidmenų atlikėjų, panaudojant esminius etiudo kūrimo elementus.	Organiškas sceninis veiksmas		Atlikėjai per visą vaidmens atlikimą išlieka laisvi, vidumi aktyvūs, siekia aiškių sceninių uždavinių.		3
			Atlikėjai vaidindami išlieka laisvi, tačiau momentais pritrūksta vidinio aktyvumo, aiškaus supratimo, ko siekia.		2
			Atlikėjai varžosi, yra momentų, iš kurių aišku, ko siekia. Tačiau likusio vaidmens atlikimo metu sceniniai uždaviniai neaiškūs.		1
			Atlikėjai susikaustę, sceniniai uždaviniai neaiškūs. Yra aktyvūs tik išoriškai, „rodo“, kaip veikia.		0
	Etiudo meninė raiška		Viso etiudo veiksmai, kalba, balso intonacijos, vaizdo, garso priemonės turi ir tiesioginę, ir perkeltinę prasmę.		3
			Etiudo fragmentuose veiksmai, kalba, balso intonacijos, vaizdo, garso priemonės turi ir tiesioginę, ir perkeltinę prasmę.		2
			Veiksmai, kalba, balso intonacijos, vaizdo ir garso priemonės perteikia tiesiogiai.		1
			Sunku suprasti, kas vaizduojama veiksmais, kalbėjimu, balso intonacijomis, vaizdo, garso priemonėmis.		0
	Etiudo raiškos dinamika		Raiškos priemonės viso etiudo metu jungiamos nuosekliai, tinkamu tempu, ritmu.		3
			Etiudo raiškos priemonės jungiamos nuosekliai, bet šlubuoja tempas, ritmas: momentais yra betikslio kartojimo, ištęstumo arba skubėjimo.		2
			Fragmentuose etiudo raiškos priemonės jungiamos nuosekliai, bet šlubuoja tempas, ritmas: epizodai ištęsiami arba skubama, jie praleidžiami.		1
			Kai kurios etiudo raiškos priemonės jungiamos nuosekliai, bet neaiškus, netinkamas tempas, ritmas.		0
	Etiudo raiška erdvėje		Erdvės naudojimas ir mizanscenos tikslingos, padeda išreikšti etiudo prasmę.		2
			Yra netikslingo erdvės naudojimo momentų, neaiškios paskirties ar trukdančių mizanscenų.		1
			Erdvė naudojama netikslingai, mizanscenų paskirtis neaiški.		0
	Vaidmenų raiška etiude		Visos etiudo dalys (pradžia, vystymas, pagrindinis įvykis, pabaiga) išreikštos, jos turi aiškų ryšį su vaidmenų raiška.		2
			Etiudas turi pradžią, vystymą, bet nėra pagrindinio įvykio ar pabaigos, dėl to nukenčia vaidmenų aiškumas arba tikslingumas.		1
			Nėra etiudo struktūros ir dėl to vaidmenų raiška nesivysto.		0
	Atitikimas pasirinkto žanro ar stiliaus reikalavimams		Naudojamos raiškos priemonės išryškina pasirinktą žanrą ar stilių.		2
			Yra priemonių, išryškinančių pasirinktą žanrą ar stilių, bet yra ir žanro ar stiliaus požiūriu neaiškių priemonių.		1
			Naudojamos raiškos priemonės neatitinka pasirinkto žanro ar stiliaus reikalavimų.		0
Iš viso taškų					15

2.2. Kūrybinio darbo aprašas

Pasiekimai	Kriterijai	Požymiai	Taškai
Veiklos sritis: analizė, interpretavimas, vertinimas
Apibūdinti literatūros kūrinį	Literatūros kūrinio ir fragmento apibūdinimas	Apibūdina literatūros kūrinį. Analizuoja ir pagrindžia fragmento temą, idėją, personažų bruožus, aktualumą šių dienų kontekste.	3
		Apibūdina literatūros kūrinį. Analizuoja fragmento temą, idėją, personažų bruožus, aktualumą šių dienų kontekste, bet pritrūksta pagrindimo.	2
		Fragmentiškai užsimena apie kūrinį, temą, idėją, personažus, aktualumą.	1
		Neužsimena apie kūrinį, temą, idėją, personažus, aktualumą.	0
	Veiksmo apibūdinimas fragmente	Apibūdina etiudo epizodus, juos susieja su personažų išorinio ir vidinio veiksmo linijomis ir pagrindžia.	3
		Apibūdina etiudo epizodus, juos susieja su personažų išorinio ir vidinio veiksmo linijomis, bet pritrūksta pagrindimo.	2
		Fragmentiškai užsimena apie etiudo epizodus, personažų išorinio ir vidinio veiksmo linijas.	1
		Neužsimena apie etiudo epizodus, personažų išorinio ir vidinio veiksmo linijas.	0
Palyginti keletą teatro spektaklių	Kūrybinių sąsajų atskleidimas	Apibūdina epizodų raišką ne mažiau kaip dviejuose matytuose spektakliuose. Atskleidžia jų sąsajas su savo sukurtu etiudu raiškos ar keliamų idėjų požiūriu.	3
		Apibūdina epizodų raišką ne mažiau kaip dviejuose matytuose spektakliuose. Aprašo jų sąsajas su savo sukurtu etiudu, bet pritrūksta konkrečių nuorodų į raiškos ypatumus ar keliamas idėjas.	2
		Aprašo vieną ar du matytus spektaklius. Fragmentiškai užsimena apie jų ir sukurto etiudo sąsajas.	1
		Neaprašo nė vieno matyto spektaklio.	0
	Etiudo kūrimo proceso įsivertinimas	Įvertina savo gebėjimus etiudo kūrimo pradžioje ir pabaigoje ir palygina. Aprašo kūrybinius ieškojimus. Nurodo, kokius kūrybinius sprendimus laiko geriausiais, ir pagrindžia, kodėl.	3
		Įvertina savo gebėjimus tik etiudo kūrimo pradžioje ar pabaigoje arba pritrūksta palyginimų. Įvardija kūrybinius ieškojimus, nurodo, kokius sprendimus laiko geriausiais, bet nepagrindžia, kodėl.	2
		Fragmentiškai užsimena apie savo gebėjimus etiudo kūrimo pradžioje ar pabaigoje, kūrybinius ieškojimus. Nurodo sprendimus, bet nevertina.	1
		Neužsimena apie savo gebėjimus etiudo kūrimo pradžioje ar pabaigoje. Nemini kūrybinių ieškojimų, sprendimų.	0
Pademonstruoti kalbinės raiškos ir dalykinio raštingumo gebėjimus	Teksto taisyklingumas ir teatro sąvokų vartojimas	Tekstas parašytas taisyklinga kalba. Teatro sąvokos vartojamos tikslingai.	1
	Teksto taisyklingumas ir teatro sąvokų vartojimas	Tekstas parašytas netaisyklinga kalba. Teatro sąvokos nėra vartojamos arba vartojamos netikslingai.	0
	Aprašo struktūra	Tekstas yra reikalaujamos apimties. Yra visos dalys: titulinis puslapis, turinys, įvadas, dėstymas, išvados, literatūra, priedai. Pridėtas literatūros kūrinio, pagal kurį sukurtas etiudas, fragmentas,.	2
		Tekstas ne visas. . Trūksta bent vienos dalies: titulinio lapo ar turinio, įvado, dėstymo, išvadų, literatūros, priedų. Arba nėra literatūros kūrinio, pagal kurį sukurtas etiudas, fragmento.	1
		Tekstas yra dvigubai trumpesnis, nei reikalaujama. Trūksta dviejų ir daugiau dalių: titulinio puslapio ar turinio, reikalaujamos apimties teksto, išvadų, literatūros, priedų. Nėra literatūros kūrinio, pagal kurį sukurtas etiudas, fragmento.	0
Iš viso			15

2.3. Kūrybinis procesas

Pasiekimai	Požymiai	Kriterijai	Taškai
Veiklos sritis: teatro raiška
Sukurti vaidmenį / vaidinimą	Etiudo vizijos susikūrimas	Savarankiškai susikuria aiškią etiudo viziją. Ją pagrindžia, remdamasis literatūros kūrinio apibūdinimu ir pasirinkto fragmento analize, asmeniniais motyvais.	2
		Susikuria etiudo viziją padedamas vadovo. Ją pagrindžia, remdamasis asmeniniais motyvais. Pritrūksta atsižvelgimo į literatūros kūrinio apibūdinimą, pasirinkto fragmento analizę.	1
		Vadovaujasi spontaniškai kilusia idėja ar nuolat keičia idėjas.	0
	Etiudo vizijos įgyvendinimas	Savarankiškai susiplanuoja vizijos įgyvendinimo etapus, rezultatus. Nuosekliai laikosi plano. Taiko įvairius metodus (analizę, improvizaciją, žaidimą, refleksiją).	2
		Padedamas vadovo susiplanuoja etiudo kūrimo etapus, rezultatus. Taiko 2 etiudo kūrimo metodus. Plano laikosi protarpiais.	1
		Etiudo kūrimo proceso nesusiplanuoja, kuria priešokiais. Etiudo kūrimo metodų netaiko arba taiko tik vieną.	0
	Konsultavimasis su vadovu	Inicijuoja konsultacijas. Per jas dalijasi procese įgytomis žiniomis, įsivertina rezultatus. Išsako, kokios konkrečios vadovo pagalbos tikisi..	2
		Vadovo skatinamas konsultuojasi, dalijasi procese įgytomis žiniomis, įsivertina rezultatus, išsako, kokios konkrečios vadovo pagalbos tikisi.	1
		Vadovo skatinamas konsultuojasi, bet nesidalija procese įgytomis žiniomis, neįsivertina rezultatų, neišsako, kokios konkrečios vadovo pagalbos tikisi.	0
	Naudojimasis skaitmeninėmis technologijomis	Savarankiškai pasinaudoja skaitmeninių technologijų priemonėmis informacijos paieškai, etiudo kūrimo procesui filmuoti, analizuoti, konsultuotis.	2
		Vadovo skatinamas, padedamas naudojasi skaitmeninių technologijų priemonėmis informacijos paieškai, vaidmens kūrimo procesui filmuoti, konsultuotis.	1
		Nesinaudoja skaitmeninių technologijų priemonėmis reikalingos informacijos paieškai, etiudo kūrimo procesui filmuoti.	0
	Aprašo rengimas kartu su kūrybiniu darbu	Savarankiškai ir laiku parengia aprašą, apie tai informuoja vadovą. Savarankiškai rengia aprašą kartu su kūrybiniu darbu, apie tai informuoja vadovą.	2
		Vadovo skatinamas, padedamas laiku parengia aprašą. Vadovo skatinamas, rengia aprašą kartu su kūrybiniu darbu.	1
		Aprašo laiku neparengia.. Aprašo nerengia kartu su kūrybiniu darbu.	0
			10
Veiklos sritis: analizė, interpretavimas ir vertinimas
Suprasti ir vertinti teatro kalbą	Teatro kalbos supratimas	Apibūdina teatro kalbos kūrimo galimybes. Paaiškina, kaip gali jas įgyvendinti, kurdamas savo etiudą.	2
		Apibūdina teatro kalbos kūrimo galimybes, bet stokoja supratimo, kaip jas įgyvendinti kuriant savo etiudą.	1
		Neapibūdina teatro kalbos kūrimo galimybių.	0
	Psichologinio realistinio ir / ar metaforiškojo teatro principų taikymas	Išsamiai apibūdina psichologinio realistinio ir sąlygiškojo (metaforiškojo) teatro principus. Nurodo, kokius principus pasirinko kurdamas savo etiudą.	3
		Apibūdina psichologinio realistinio ir sąlygiškojo (metaforiškojo) teatro principus. Padedamas vadovo randa panašumų tarp šių teatro principų ir savo kuriamo etiudo.	2
		Padedamas vadovo nusako psichologinio realistinio ar sąlygiškojo (metaforiškojo) teatro principus.	1
		Nenusako psichologinio realistinio ar sąlygiškojo (metaforiškojo) teatro principų.	0
			5
		Iš viso	15

2.4. Kūrybinio darbo pristatymas

Pasiekimai	Požymiai	Kriterijai	Taškai
Tinkamai informuoti komisiją, įsivertinti atliktą vaidmenį, numatyti tolesnio tobulėjimo kryptį	Informacijos apie sukurtą etiudą pateikimas	Prisistato ir nurodo literatūros kūrinio autorių, pavadinimą, etiudo pavadinimą, vaidmenis ir aktorius, darbo vadovą.	2
		Prisistato ir nurodo etiudo pavadinimą, vaidmenis ir aktorius, bet nenurodo literatūros kūrinio autoriaus, pavadinimo, arba nurodo klaidingai.	1
		Prisistato ir nurodo etiudo pavadinimą, bet nenurodo vaidmenų ir aktorių, literatūros kūrinio autoriaus, pavadinimo, arba nurodo klaidingai.	0
	Sukurto etiudo įsivertinimas	Nurodo, kokias stiprybes ir tobulintinus aspektus įžvelgia sukurtame etiude, kaip įgytą kūrybos patirtį sieja su veiklos pasauliu.	1
	Sukurto etiudo įsivertinimas	Kalba nenurodydamas etiudo stiprybių ir tobulintinų aspektų, įgytos kūrybos patirties nesieja su veiklos pasauliu.	0
	Atsakymai į vertinimo komisijos klausimus	Išsamiai, argumentuodamas atsako į klausimus apie sukurtą etiudą, kūrimo procesą, aprašą.	2
		Atsako į klausimus trumpomis frazėmis, neargumentuodamas.	1
		Į klausimus neatsako.	0
Iš viso			5

2.5. Kūrybinio darbo reikalavimai:

2.5.1. kandidatas sukuria teatro etiudą ar etiudą, kuriame yra nuo dviejų iki keturių vaidmenų atlikėjų;

2.5.2. grupiniame etiude gali vaidinti nuo dviejų iki keturių mokinių (gali dalyvauti mokiniai arba kiti kandidatai);

2.5.3. etiudas kuriamas pagal laisvai pasirinktą literatūros kūrinį, jo fragmentą. Fragmentas gali būti ištisa literatūros kūrinio dalis arba sukomponuotas iš to kūrinio dalių;

2.5.4. etiudo trukmė – ne trumpiau nei 8 minutės ir ne ilgiau nei 15 minučių;

2.5.5. kandidatas laisvai pasirenka vaidybos stilių ar stilius, teatro žanrą;

2.5.6. etiudas parodomas gyvai;

2.5.7. kandidatas turėtų rinktis medžiagą bei raiškos priemones taip, kad kuo geriau atskleistų savo žinias ir kūrybingumą.

2.6. Kūrybinio darbo aprašo reikalavimai:

2.6.1. aprašo apimtis yra ne mažiau kaip 2000 žodžių;

2.6.2. aprašą sudaro: titulinis puslapis, turinys, įvadas, pagrindinė dalis (dėstymas), išvados, literatūra, priedai;

2.6.3. prieduose pateikiama: 1) literatūros kūrinio, pagal kurį sukurtas etiudas, fragmentas; 2) matytų spektaklių metrikos, nurodant autorių, režisierių, aktorius, kitus kūrėjus, teatrą ar kūrybinę grupę, premjeros metus; 3) gali būti pateikiamos repeticijų nuotraukos, kita kūrybos procesą atspindinti medžiaga;

2.6.4. prie aprašo būtina pridėti sukurto etiudo vaizdo įrašą.

__________________________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1271, 2014-12-29, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20977

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro

2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197

TECHNOLOGIJŲ BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Technologijų brandos egzamino programos (toliau – programa) paskirtis – apibrėžti technologijų brandos egzamino (toliau – egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį.

3. Programą sudaro:

3.1. egzamino tikslas;

3.2. mokinių gebėjimų grupės;

3.3. egzamino matrica (1 priedas);

3.4. egzamino užduoties pobūdis;

3.5. egzamino vertinimas;

3.6. egzamino veiklų planavimo pavyzdys (2 priedas);

3.7. mokinių pasiekimai (mokančiojo mokytojo vertinimas) (3 priedas);

3.8. mokinių pasiekimai (komisijos vertinimas) (4 priedas).

4. Programoje vartojamos sąvokos:

4.1. Alternatyvus variantas – panašus, giminingas pasiūlymas / sprendimo būdas.

4.2. Grafinis vaizdavimas – iliustravimas, vaizdavimas laisvai pasirinkta forma (schema, brėžinys, iliustracija ir kt.), ir / ar nustatyta forma (mezgimo, nėrimo raštai, kt.).

4.3. Egzaminas – procesas, kurio metu mokinys rengia egzamino baigiamojo darbo aprašą, sukuria ir pagamina produktą ir jį pristato.

4.4. Technologijų kompetencija – technologinių procesų ir jų vaidmens supratimas, technologinių procesų darnaus planavimo, organizavimo ir įgyvendinimo, verslumo gebėjimai, pozityvi nuostata į nuolatinę technologijų kaitą, kūrybiškas ir kritinis požiūris priimant technologinius sprendimus.

4.5. Technologijų ugdymo mokinių veiklos sritys – projektavimas, informacijos paieška ir naudojimas, medžiagų pažinimas, technologiniai procesai ir jų rezultatai.

4.6. Pristatymas – glaustas, informatyvus ir vaizdus gaminio / paslaugos pateikimas pasirinkta forma ir būdais: pranešimas naudojant informacines technologijas, interneto svetainė, plakatas, stendinis pranešimas, filmukas, lankstinukas, straipsnis sienlaikraštyje ir pan. Pristatoma projektinė idėja, jos realizavimo etapai, svarbiausi momentai ir rezultatai, nurodoma ir argumentuojama sukurto produkto /paslaugos nauda. Pristatymo trukmė nuo 5 iki 15 minučių.

4.7. Problemų sprendimas – įvairių sprendimo variantų numatymas, tinkamo pasirinkimas ir pagrindimas.

4.8. Projektavimas – projektinių idėjų paieška, detalizavimas, tikslinimas, apibendrinimas grafine / aprašomąja forma.

4.9. Informacijos paieška, kaupimas, naudojimas – tikslinių žinių, duomenų, perduodamų žodžiu, raštu (tekstu, lentelėmis, piešiniais, brėžiniais, sutartiniais ženklais ir pan.) arba kitais būdais paieška (internete, spausdintoje literatūroje ir pan.), atranka, sisteminimas ir naudojimas.

4.10. Medžiagų pažinimas – medžiagų ir jų savybių identifikavimas ir pritaikymas techninei užduočiai atlikti.

4.11. Taikymas – mokinio gebėjimas apibendrinti, parinkti, derinti, perkelti, klasifikuoti žinias atliekant techninę užduotį.

4.12. Technologiniai procesai ir jų rezultatai – projektinės užduoties praktinio atlikimo procesai ir pasiektų rezultatų pristatymas.

4.13. Techninė užduotis – egzamino baigiamojo darbo produkto /paslaugos technologijų sąlygų aprašymas, kurį technologijų egzaminą laikančiam mokiniui parengia technologijų ar profesijos mokytojas.

5. Egzamino baigiamasis darbas – technologijų brandos egzamino procese atliekamas darbas, kurį sudaro darbo aprašas, sukurtas produktas / paslauga, darbo pristatymas.

II. EGZAMINO TIKSLAS

6. Egzamino tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinio įgytas technologijų ir bendrąsias kompetencijas.

III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS

7. Mokydamiesi technologijų mokiniai plėtoja technologijų kompetenciją ir įgyja žinių, gebėjimų ir nuostatų. Nuostatos egzamine nevertinamos.

8. Egzamino metu tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į šias grupes: žinios ir supratimas (žemesnio lygio gebėjimai), taikymas, problemų sprendimas (pagrindinio ir aukštesniojo lygio gebėjimai). Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas.

8.1. Rengdami egzamino baigiamojo darbo aprašą, mokiniai:

8.1.1. vadovaujasi technine užduotimi, generuoja projektines idėjas, jas paaiškina;

8.1.2. aprašo arba grafiškai vaizduoja alternatyvius variantus, skirtus idėjoms generuoti, analizuoja ir įvertina jų privalumus ir trūkumus, pateikia pasirinktą idėją;

8.1.3. įvertina idėjos atitiktį techninei užduočiai, nuosekliai planuoja pasirinktos idėjos įgyvendinimo etapus;

8.1.4. renka, kaupia, analizuoja ir įvertina atrinktą informaciją, ją struktūruoja ir aiškiai pateikia;

8.1.5. atrenka tinkamas medžiagas idėjai įgyvendinti, įvertina jų savybes;

8.1.6. argumentuoja idėjai įgyvendinti tinkamų darbo priemonių pasirinkimą;

8.1.7. aprašo ir / arba vaizduoja grafiškai kuriamo produkto / paslaugos dalis, paaiškina detales;

8.1.8. aprašo, kaip kokybiškai, saugiai ir nuosekliai atlikti technologinius procesus.

8.2. Kurdami egzamino baigiamąjį produktą, mokiniai:

8.2.1. nuosekliai ir saugiai atlieka pasirinktos idėjos įgyvendinimo etapus, įvertina jos atitiktį techninei užduočiai, numato grėsmes bei jų sprendimo būdus;

8.2.2. įvertina medžiagas, jų savybes, atrenka tinkamas ir naudoja jas idėjai įgyvendinti;

8.2.3. taisyklingai jungia, konstruoja kuriamo produkto / paslaugos dalis, detales;

8.2.4. nuosekliai, kokybiškai, saugiai atlieka technologinius procesus;

8.2.5. sukuria atitinkantį techninę užduotį produktą ar paslaugą.

8.3. Pristatydami egzamino baigiamąjį darbą, mokiniai:

8.3.1. atrenka technines priemones informacijai užrašyti ir suprantamai, kūrybingai, naudodami tekstinį ir / ar grafinį informacijos pateikimą, pristato turimomis informacinėmis technologinėmis ir / ar kitomis priemonėmis;

8.3.2. paaiškina idėjų plėtojimo alternatyvius variantus, skirtus idėjoms generuoti, analizuoja ir įvertina jų privalumus, trūkumus ir pristato geriausią idėją;

8.3.3. įvertina idėjos atitiktį techninei užduočiai;

8.3.4. argumentuotai paaiškina medžiagų pasirinkimo tinkamumą (įvertina medžiagas, jų savybes) idėjai įgyvendinti;

8.3.5. įvardija technologinių procesų etapus, dalis ir jų atlikimo nuoseklumą, paaiškina darbų saugos reikalavimus;

8.3.6. pagrindžia produkto / paslaugos naudą žmonėms ir aplinkai.

IV. EGZAMINO MATRICA

9. Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą egzamino klausimų paskirstymą pagal dalyko veiklos sritis, gebėjimų grupes. Egzamino matrica pateikiama 1 priede.

V. Egzamino užduoties pobūdis

10. Egzamino procesą sudaro trys dalys: egzamino baigiamojo darbo aprašo rengimas, egzamino baigiamojo darbo produkto / paslaugos sukūrimas ir egzamino baigiamojo darbo pristatymas. Egzamino procese taikomas projektinio darbo metodas.

11. Egzamino baigiamąjį darbą mokiniai atlieka Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-2391 „Dėl Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo ir kalbų įskaitų nuostatų patvirtinimo,“ nurodytu laikotarpiu. Egzamino veiklų planavimo pavyzdys pateikiamas 2 priede.

VI. EGZAMINO VERTINIMAS

12. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Rengiant egzamino baigiamąjį darbą, kurį sudaro darbo aprašas, sukurtas produktas (gaminys / paslauga), baigiamojo darbo pristatymas, vertinamos mokinio veiklos sričių (projektavimo, informacijos paieškos ir naudojimo, medžiagų / išteklių pažinimo, technologinių procesų ir jų rezultatų) technologinė ir bendrosios kompetencijos pagal kriterijus, pateiktus 3 ir 4 prieduose.

13. Mokytojas vertinimo komisijai pateikia egzamino baigiamojo darbo rengimo proceso ir baigiamojo darbo aprašo vertinimą.

14. Vertinimo komisija vertina egzamino baigiamojo darbo aprašą, baigiamojo darbo produktą (gaminį / paslaugą), egzamino baigiamojo darbo pristatymą pagal 4 priede pateiktus kriterijus ir sumuoja mokytojo ir komisijos vertinimą.

15. Egzaminas vertinamas taškais, atitinkančiais pažymius, pateiktus 1 lentelėje:

1lentelė. Taškų ir pažymių atitiktis

Taškai	50–46	45–40	39–35	34–30	29–25	24–20	19–15	14–0
Pažymys	10	9	8	7	6	5	4	Neišlaikyta

––––––––––––––––

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1490, 2020-10-02, paskelbta TAR 2020-10-02, i. k. 2020-20601

Technologijų brandos egzamino programos

1 priedas

EGZAMINO MATRICA

Egzamino	Vertintojai	Mokinio veiklos sritys												Taškai		Taškai skaičius
baigiamojo		Projektavimas			Informacijos paieška ir naudojimas			Medžiagų pažinimas			Technologiniai procesai ir jų rezultatai			Darbo vadovo vertinimas	Komisijos vertinimas
darbo dalys

		Ž, S	T	P S	Ž, S	T	P S	Ž, S	T	P S	Ž, S	T	P S
Egzamino baigiamojo darbo aprašas	Komisija	1	1	0	0	1	2	1	2	0	2	3	0		13	20
Egzamino baigiamojo darbo aprašas	Mokantis mokytojas	0	1	1	0	0	1	0	1	1	0	1	1	7		20
Egzamino	Komisija	0	1	1	0	0	0	1	1	0	2	4	2		12	20
baigiamojo	Komisija	0	1	1	0	0	0	1	1	0	2	4	2		12
darbo produktas	Mokantis mokytojas	0	1	1	0	0	0	0	1	1	1	2	1	8
Egzamino baigiamojo darbo pristatymas	Komisija	0	1	1	1	0	0	0	1	0	1	3	2	–	10	10
Egzamino baigiamojo darbo pristatymas	Mokantis mokytojas	0	0	0	0	0	0	0	0	0	0	0	0	–		10
Didžiausias taškų skaičius		1	5	4	1	1	3	2	6	2	6	13	6	15	35	50
Procentinė išraiška		20			10			20			50			30	70	100

Ž – žinios; S – supratimas; T – taikymas; PS – problemų sprendimas.

–––––––––––––––––––

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1271, 2014-12-29, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20977

Technologijų brandos egzamino programos

2 priedas

EGZAMINO VEIKLŲ PLANAVIMO PAVYZDYS

Laikotarpis (mėnesiai, savaitės)

Sausis

Vasaris

Kovas

Balandis

Gegužė

Mokytojas

Pateikia techninę užduotį

Konsultuoja mokinį renkantis temą

Sudaro saugias sąlygas mokiniui atlikti baigiamojo darbo praktines užduotis, pagal pateiktą grafiką organizuoja konsultacijas. Vertina mokinio technologinę ir bendrąsias kompetencijas, numatytas techninėje užduotyje, jas fiksuoja vertinimo lape (3 priedas).

Vertinimo rezultatus

(3 priedas) pateikia vertinimo komisijai.

Mokinys

Išnagri-nėja baigiamojo darbo techninę užduotį, planuoja darbą.

Pasirenka baigiamojo darbo temą.

Konsultuojasi pagal numatytą grafiką. Rengia baigiamojo darbo aprašą. Pateikia baigiamojo darbo tarpinius atsiskaitymus pagal su baigiamojo darbo vadovu (mokytoju) suderintą planą (jei taip susitarta).

Rengia baigiamojo darbo aprašą

Rengia baigiamojo darbo pristatymą

Pristato baigiamąjį darbą (gaminį / paslaugą) vertinimo komisijai

Renka, informaciją, ieško analogų, juos analizuoja ir įvertina, pasirinktą idėją pateikia grafiškai

Atrenka ir įvertina medžiagas, jų savybes, darbo priemones. Planuoja idėjos įgyvendinimo etapus, numato grėsmes, darbo saugą

Organizuoja darbo procesą ir rengia baigiamąjį darbą: kuria paslaugą / gamina produktą.

Pabaigia rengti baigiamąjį darbą (gaminį / paslaugą) ir aprašą. Aprašą ir baigiamąjį darbą pateikia vertinimo komisijai.

Mokytojas

ir mokinys

Aptaria techninę užduotį

Aptaria baigiamojo darbo temą, idėją, medžiagas, priemones idėjai įgyvendinti.

Mokytojas, baigiamojo darbo vadovas, kiekvieną savaitę konsultuoja mokinį ne trupiau kaip 15 minučių.

Aptaria baigiamojo darbo

pristatymo būdus ir formą.

Pristato mokinį ir jo pasirinktą technologijų kryptį

(iki 2 min.)

Peržiūri ir tikslina baigiamojo darbo aprašą

Aptaria baigiamojo darbo įgyvendinimo sėkmes ir iškilusius sunkumus, į(si)vertina, priima sprendimus.

––––––––––––––––––––––––––––

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1271, 2014-12-29, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20977

Technologijų brandos egzamino programos

3 priedas

MOKINIŲ PASIEKIMAI (MOKANČIOJO MOKYTOJO VERTINIMAS)

Veiklos sritys	Aprašo vertinimo kriterijai	Vertinimas taškais		Gaminio / paslaugos vertinimo kriterijai	Vertinimas taškais
Projektavimas	Pagrindžia idėjos atitiktį techninei užduočiai	Taip Ne	1 0	Vadovaujasi technine užduotimi	Taip Ne	1 0
Projektavimas	Remdamasis ne mažiau kaip dviem grafiškai pateiktais analogais, pagrindžia savo idėjos pasirinkimą	Taip Ne	1 0	Planuoja, kaip nuosekliai ir saugiai įgyvendins pasirinkto gaminio / paslaugos kūrimo etapus	Taip Ne	1 0
Informacijos paieška ir naudojimas	Nurodo informacijos paieškos kryptis	Taip Ne	1 0
Medžiagų / išteklių pažinimas	Įvardina tinkamas medžiagas / išteklius projektinei idėjai įgyvendinti	Taip Ne	1 0	Parenka ir naudoja tinkamas gaminiui / paslaugai pagaminti / sukurti medžiagas / išteklius.	Taip Ne	1 0
Medžiagų / išteklių pažinimas	Pagrindžia pasirinktų medžiagų / išteklių ir jų savybių / požymių tinkamumą projektinei idėjai įgyvendinti	Taip Ne	1 0	Pagrindžia atrinktų medžiagų / išteklių ir jų savybių / požymių tinkamumą gaminiui / paslaugai sukurti	Taip Ne	1 0
Technologiniai procesai ir jų rezultatai	Argumentuotai paaiškina, kaip nuosekliai, saugiai vykdyti produkto gamybos / paslaugos teikimo etapus	Taip Ne	1 0	Žino technologinius procesus, reikalingus gaminiui / paslaugai sukurti	Taip Ne	1 0
	Kritiškai į(si)vertina gautus rezultatus	Taip Ne	1 0	Etapais ir laiku gamina gaminį / kuria paslaugą	Taip Ne	1 0
				Kokybiškai ir saugiai atlieka technologinius procesus	Taip Ne	1 0
				Įvertina trūkumus / nesklandumus ir juos koreguoja	Taip Ne	1 0

_________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1271, 2014-12-29, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20977

Technologijų brandos egzamino programos

4 priedas

MOKINIŲ PASIEKIMAI (KOMISIJOS VERTINIMAS)

Projektavimas	Aprašo vertinimo kriterijai	Vertini-mas taškais		Gaminio / paslaugos vertinimo kriterijai	Vertinimas taškais			Pristatymo vertinimo kriterijai	Vertini-mas taškais
	Tikslingai vartoja sąvokas: techninė užduotis, projektas, planas, analogas	Taip Ne	10	Gaminio / paslaugos idėja atitinka techninę užduotį	Taip Ne	10		Pateikia projektinės idėjos įgyvendinimo eigą sekas	Taip Ne	10
	Aprašo projektinės idėjos įgyvendinimo etapus / planą	Taip Ne	10	Gaminys / paslauga visiškai atitinka techninės užduoties reikalavimus technologinėms ir konstrukcinėms ypatybėms	Taip Ne	10		Pateikia ne mažiau kaip dvi projektines idėjas, išskiria ir pagrindžia savo pasirinkimą	Taip Ne	10
Informacijos paieška ir naudojimas	Pateikia struktūruotą įvairių tinkamų informacijos šaltinių sąrašą	Taip Ne	10					Pateikia tekstinę ir grafinę informaciją	Ne Taip	0 1
	Pateikia aprašą, atitinkantį rašto darbams keliamus reikalavimus	Taip Ne	10
	Nuosekliai, dalykiškai pateikia informaciją	Taip Ne	10
Medžiagų / išteklių pažinimas	Įvardija idėjai įgyvendinti pasirinktas medžiagas / išteklius	Taip Ne	10	Gaminiui / paslaugai įgyvendinti panaudotos tinkamos medžiagos / ištekliai	Taip Ne		10	Paaiškina racionalų medžiagų / išteklių naudojimą	Taip Ne	10
	Išanalizuoja idėjai įgyvendinti pasirinktas medžiagas / išteklius, įvertina jų savybes / požymius	Taip Ne	10	Medžiagos / ištekliai ir jų savybės / požymiai tinka kuriamo produkto / paslaugos paskirčiai	Taip Ne		1 0
	Argumentuotai parenka idėjai įgyvendinti tinkamas medžiagas / išteklius	Taip Ne	10		Taip Ne		1 0
Technologiniai procesai ir jų rezultatai	Įvardija tinkamas darbo priemones	Taip Ne	10	Aiški gaminio / paslaugos paskirtis	Taip Ne		10	Pateikia technologinio proceso eigą	Taip Ne	10
	Paaiškina, kaip užtikrinti saugų darbą	Taip Ne	10	Gaminys / paslauga yra funkcionalus (i)	Taip Ne		10	Paaiškina, kaip konstruoti / planuoti gaminio dalis / paslaugos etapus	Taip Ne	10
	Pagrindžia gaminio atlikimo (pagaminimo), paslaugos teikimo nuoseklumą	Taip Ne	10	Pateiktas eskizas / grafikas / schema / technologinė kortelė	Taip Ne		10	Paaiškina gaminio / paslaugos technologinius procesus	Taip Ne	10
	Pateikia užbaigto gaminio / paslaugos grafinį vaizdą	Taip Ne	10	Pateiktas gaminys / paslauga visiškai atitinka darbo aprašą	Taip Ne		10	Nurodo sukurto gaminio / paslaugos naudą žmonėms ir aplinkai	Taip Ne	10
	Nurodo ir argumentuoja sukurto gaminio / paslaugos naudą žmonėms ir aplinkai	Taip Ne	10	Kokybiškai atlikti technologiniai procesai/ konstrukciniai sprendimai	Taip Ne		10	Argumentuotai į(si)vertina pasiektą rezultatą	Taip Ne	10
		Taip Ne	10	Gaminys užbaigtas, apipavidalintas, estetiškas / logiškai ir nuosekliai pateikta paslauga	Taip Ne		10	Sklandžiai ir argumentuotai atsako į komisijos klausimus	Taip Ne	10
				Pateikta paslauga / gaminys naudinga (as) žmonėms ir aplinkai	Taip Ne		10
				Pateikta paslauga / gaminys kokybiškas	Taip Ne		10

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1271, 2014-12-29, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20977

5 priedas. Neteko galios nuo 2014-12-31

Priedo naikinimas:

Nr. V-1271, 2014-12-29, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20977

6 priedas. Neteko galios nuo 2014-12-31

Priedo naikinimas:

Nr. V-1271, 2014-12-29, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20977

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-776, 2012-05-09, Žin., 2012, Nr. 56-2793 (2012-05-16), i. k. 1122070ISAK000V-776

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-1197 "Dėl brandos egzaminų ir įskaitų programų patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-859, 2012-05-23, Žin., 2012, Nr. 61-3081 (2012-05-30), i. k. 1122070ISAK000V-859

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-1197 "Dėl brandos egzaminų ir įskaitų programų patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-1769, 2012-12-31, Žin., 2013, Nr. 3-85 (2013-01-08), i. k. 1122070ISAK00V-1769

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-1197 "Dėl Brandos egzaminų ir įskaitų programų patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-109, 2013-02-20, Žin., 2013, Nr. 20-996 (2013-02-21), i. k. 1132070ISAK000V-109

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-1197 "Dėl brandos egzaminų ir įskaitų programų patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Sprendimas

2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 66-3307 (2013-06-22), i. k. 113502VSPRERG133307

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimas (Administracinė byla Nr. I-261-16/2013. Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00005-2013-9. Procesinio sprendimo kategorija 17.1.)

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-1019, 2013-10-28, Žin., 2013, Nr. 114-5701 (2013-11-01), i. k. 1132070ISAK00V-1019

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-1197 "Dėl brandos egzaminų ir įskaitų programų patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-390, 2014-05-06, paskelbta TAR 2014-05-07, i. k. 2014-05167

Dėl Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino programos patvirtinimo

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-1271, 2014-12-29, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20977

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-1197 „Dėl brandos egzaminų ir įskaitų programų patvirtinimo“ pakeitimo

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-1054, 2015-10-09, paskelbta TAR 2015-10-12, i. k. 2015-15026

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-1197 „Dėl brandos egzaminų ir įskaitų programų patvirtinimo“ pakeitimo

10.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-9, 2016-01-07, paskelbta TAR 2016-01-08, i. k. 2016-00437

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-1197 „Dėl Brandos egzaminų ir įskaitų programų patvirtinimo“ pakeitimo

11.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-879, 2017-11-15, paskelbta TAR 2017-11-15, i. k. 2017-18012

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-1197 „Dėl brandos egzaminų ir įskaitų programų patvirtinimo“ pakeitimo

12.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-931, 2017-11-24, paskelbta TAR 2017-11-27, i. k. 2017-18710

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-1197 „Dėl brandos egzaminų ir įskaitų programų patvirtinimo“ pakeitimo

13.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-1490, 2020-10-02, paskelbta TAR 2020-10-02, i. k. 2020-20601

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-1197 „Dėl brandos egzaminų ir įskaitų programų patvirtinimo“ pakeitimo

14.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-1778, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-09-30, i. k. 2021-20473

Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-1197 „Dėl brandos egzaminų programų ir Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos programos patvirtinimo“ pakeitimo

^{^[1]} Klaidomis laikomi Kalbos komisijos nutarimais įtvirtintų bendrinės lietuvių kalbos normų pažeidimai.

[3] Įvestis kaip sąvoka nėra griežtai apibrėžta – tai gali būti ir vienas sakinys (temos pavadinimas), ir ilgesnis tekstas, ir keletas mažesnės apimties tekstų. Tai nebūtinai rašytinis tekstas – įvestis gali būti ir nuotrauka, iliustracija, paveikslo reprodukcija – visa tai, kas įveda į tekstą, parodo mokiniui kelią, sužadina mintis, užsimena apie egzistuojančias toje srityje problemas.

[4] Praktiškai reiškia, kad mokinys yra atlikęs šią užduotį mokykloje ir geba atsakyti į klausimus, susijusius su eksperimentinio darbo eiga.

[5] Jeigu nenurodoma kitaip, organinių junginių pavadinimai rašomi pagal IUPAC nomenklatūrą.

MINIMALIOS ŽINIOS, REIKALINGOS IŠLAIKYTI EGZAMINĄ	REIKALAVIMAI ŽINIOMS PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAMĄ	REIKALAVIMAI ŽINIOMS PAGAL IŠPLĖSTINIO KURSO PROGRAMĄ
1. EUROPA IR LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VISUOMENĖS FORMAVIMASIS (IKI XV A. PAB.)
	1.1. Krikščionybės plitimas Europoje viduramžiais: frankų (V a.), slavų (Kijevo Rusia, Lenkija – X a.) christianizacija. Krikščionybės skilimo XI a. į Vakarų ir Rytų bažnyčias priežastys ir padariniai. Katalikų bažnyčios įtaka Europos politiniam ir socialiniam gyvenimui. Vienuolynų vaidmuo visuomenės gyvenime.	1.1. Krikščionybės plitimas Europoje viduramžiais: frankų (V a.), slavų (Kijevo Rusia, Lenkija – X a.) christianizacija. Krikščionybės skilimo XI a. į Vakarų ir Rytų bažnyčias priežastys ir padariniai. Katalikų bažnyčios įtaka Europos politiniam ir socialiniam gyvenimui. Vienuolynų vaidmuo visuomenės gyvenime.
	1.2. Kryžiaus žygių į Rytus (XI–XIII a.) vaidmuo Europos visuomenės kaitoje: baudžiavinių santykių irimas, Katalikų bažnyčios pozicijų stiprėjimas, netolerancijos apraiškos.	1.2. Kryžiaus žygių į Rytus (XI–XIII a.) vaidmuo Europos visuomenės kaitoje: baudžiavinių santykių irimas, Katalikų bažnyčios pozicijų stiprėjimas, netolerancijos apraiškos, pokyčiai kasdieniniame gyvenime.
	1.3. Feodalizmo pagrindiniai bruožai: viešpatavimo ir pavaldumo santykiai, hierarchija, ekonominė sistema.	1.3. Feodalizmo pagrindiniai bruožai: viešpatavimo ir pavaldumo santykiai, hierarchija, ekonominė sistema.
	1.4. Vakarų Europos luominės visuomenės modelis. Luominės privilegijos (bajorija, dvasininkija) ir neprivilegijuoti sluoksniai (trečiasis luomas).	1.4. Vakarų Europos luominės visuomenės modelis. Luominės privilegijos (bajorija, dvasininkija) ir neprivilegijuoti sluoksniai (trečiasis luomas).
	1.5. Miestų savivalda (Magdeburgo teisė).	1.5. Miestų savivalda (Magdeburgo teisė).
		1.6. Vienuolynų vaidmuo visuomenės kultūriniame gyvenime. Viduramžių universitetų atsiradimas, studijų juose organizavimas.
		1.7. Romaninės ir gotikinės architektūros Vakarų Europoje bruožai, šių stilių skirtumai ir juos lėmusios priežastys.
1.8. Vokiečių riterių ordinų atsikraustymo į baltų žemes pasekmės. Mindaugo politika kuriant Lietuvos valstybę. Mindaugo krikšto ir karūnacijos 1253 m. reikšmė.	1.8. Vokiečių riterių ordinų atsikraustymo į baltų žemes priežastys ir pasekmės. Mindaugo vaidmuo kuriant Lietuvos valstybę. Mindaugo krikšto 1251 m. ir karūnacijos 1253 m. priežastys ir reikšmė.	1.8. Vokiečių riterių ordinų atsikraustymo į baltų žemes priežastys ir pasekmės. Mindaugo vaidmuo kuriant Lietuvos valstybę. Mindaugo krikšto 1251 m. ir karūnacijos 1253 m. priežastys ir reikšmė.
	1.9. Lietuvos krikšto problema XIV a.	1.9.Lietuvos krikšto problema XIV a.
1.10. Kovos su ordinais (Saulės, Durbės, Žalgirio (1410 m.) mūšiai) ir valstybės teritorijos plėtimasis Gedimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos, Vytauto laikais.	1.10. Lietuvos visuomenės kaitos išorinės priežastys XIII–XV a.: kovos su ordinais (1236 m. Saulės, 1260 m. Durbės, 1410 m. Žalgirio mūšiai); valstybės teritorijos plėtimasis; Gedimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos, Vytauto tarptautinė politika.	1.10. Lietuvos visuomenės kaitos išorinės priežastys XIII–XV a.: kovos su ordinais (1236 m. Saulės, 1260 m. Durbės, 1410 m. Žalgirio mūšiai); valstybės teritorijos plėtimasis; Gedimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos, Vytauto tarptautinė politika.
1.11. 1385 m. Krėvos sutarties reikšmė; Lietuvos (1387 m.) ir Žemaitijos krikšto poveikis visuomenės raidai.	1.11. Lietuvos visuomenės kaitos XIII–XV a. vidinės priežastys: 1385 m. Krėvos sutarties reikšmė; Lietuvos (1387 m.) ir Žemaitijos krikšto poveikis visuomenės raidai; Jogailos privilegijos (bajorams katalikams, Vilniaus vyskupui ir Vilniaus miestiečiams) ir luominės visuomenės formavimasis.	1.11. Lietuvos visuomenės kaitos XIII–XV a. vidinės priežastys: 1385 m. Krėvos sutarties reikšmė; Lietuvos (1387 m.) ir Žemaitijos krikšto poveikis visuomenės raidai; Jogailos privilegijos (bajorams katalikams, Vilniaus vyskupui ir Vilniaus miestiečiams) ir luominės visuomenės formavimasis.
	1.12. Lietuvos savarankiškumo klausimas santykiuose su Lenkija dinastinės unijos (1386–1569 m.) laikais.	1.12. Lietuvos savarankiškumo klausimas santykiuose su Lenkija dinastinės unijos (1386–1569 m.) laikais.
1.13. Jogailos privilegijos (bajorams katalikams, Vilniaus vyskupui ir Vilniaus miestiečiams) ir luominės visuomenės formavimasis.	1.13. Bajorų luomo vaidmens stiprėjimas (1447 m. Kazimiero ir 1492 m. Aleksandro privilegijos).	1.13. Bajorų luomo vaidmens stiprėjimas (1447 m. Kazimiero ir 1492 m. Aleksandro privilegijos).
1.14. Didžiojo kunigaikščio valdžia ir didikų luominis atstovavimas (Ponų taryba). Miestų savivaldos (Magdeburgo) teisės. Valstiečių statuso kaita.	1.14. Didžiojo kunigaikščio valdžia ir didikų luominis atstovavimas (Ponų taryba). Miestų savivaldos (Magdeburgo) teisės. Valstiečių statuso kaita.	1.14. Didžiojo kunigaikščio valdžia ir didikų luominis atstovavimas (Ponų taryba). Miestų savivaldos (Magdeburgo) teisės. Valstiečių statuso kaita.
1.15. Etninė (lietuviai, slavai, žydai, totoriai, karaimai) ir religinė (pagonys, stačiatikiai, katalikai) Lietuvos visuomenės įvairovė ir jos kaita XIII–XV a.	1.15. Etninė (lietuviai, slavai, žydai, totoriai, karaimai) ir religinė (pagonys, stačiatikiai, katalikai) Lietuvos visuomenės įvairovė ir jos kaita XIII–XV a.	1.15. Etninė (lietuviai, slavai, žydai, totoriai, karaimai) ir religinė (pagonys, stačiatikiai, katalikai) Lietuvos visuomenės įvairovė ir jos kaita XIII–XV a.
		1.16. Pagoniškosios epochos Lietuvos kultūros (religija, raštija) pagrindiniai bruožai. Krikšto priėmimo reikšmė krikščioniškos kultūros plitimui (raštija, mokyklos, sakralinė architektūra) Lietuvoje.
2. EUROPOS IR LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VISUOMENĖS KAITA XVI–XVII A. VID.
	2.1. Naujųjų amžių laikotarpio Europoje esminiai bruožai: prekybos ir miestų vaidmens augimas, visuomenės socialinės struktūros kaita.	2.1. Naujųjų amžių laikotarpio Europoje esminiai bruožai: prekybos ir miestų vaidmens augimas, visuomenės socialinės struktūros kaita.
	2.2. Kristupo Kolumbo, Vasko da Gamos, Ferdinando Magelano geografinių atradimų reikšmė.	2.2.Kristupo Kolumbo, Vasko da Gamos, Ferdinando Magelano geografinių atradimų reikšmė.
	2.3. Reformacijos ir kontrreformacijos sąjūdžiai XVI a. Svarbiausios Martyno Liuterio bažnyčios reformavimo idėjos.	2.3. Reformacijos ir kontrreformacijos sąjūdžiai XVI a. Svarbiausios Martyno Liuterio bažnyčios reformavimo idėjos.
	2.4. Jėzuitų ordino vaidmuo stiprinant katalikų bažnyčios pozicijas. Reformacijos sklaida Europoje.	2.4. Jėzuitų ordino vaidmuo stiprinant katalikų bažnyčios pozicijas. Reformacijos sklaida Europoje.
		2.5. Humanizmo ir Renesanso kultūros svarbiausi bruožai Europoje.
		2.6. Johano Gutenbergo, Mikalojaus Koperniko, Leonardo da Vinčio, Nikolo Makiavelio veiklos reikšmė.
2.7. Reformacijos ir kontrreformacijos sąjūdžiai LDK ir jų įtaka visuomenei.	2.7. Reformacijos ir kontrreformacijos sąjūdžiai LDK ir jų įtaka visuomenei.	2.7. Reformacijos ir kontrreformacijos sąjūdžiai LDK ir jų įtaka visuomenei.
	2.8. Abraomo Kulviečio veikla Vilniuje.	2.8. Abraomo Kulviečio veikla Vilniuje.
2.9. Pirmosios lietuviškos knygos Martyno Mažvydo „Katekizmas“ išleidimo aplinkybės ir reikšmė.	2.9. Pirmosios lietuviškos knygos Martyno Mažvydo „Katekizmas“ išleidimo (1547 m.) aplinkybės ir reikšmė. Mikalojaus Daukšos veiklos reikšmė.	2.9. Pirmosios lietuviškos knygos Martyno Mažvydo „Katekizmas“ išleidimo (1547 m.) aplinkybės ir reikšmė. Mikalojaus Daukšos veiklos reikšmė.
2.10. LDK luomų XVI–XVII a. pagrindinės teisės ir prievolės.	2.10. LDK luomų XVI–XVII a. pagrindinės teisės ir prievolės.	2.10. LDK luomų XVI–XVII a. pagrindinės teisės ir prievolės.
	2.11. Valakų reforma ir jos padariniai.	2.11. Valakų reforma ir jos padariniai.
2.12. Liublino unijos (1569 m.) priežastys ir esmė.	2.12. Liublino unijos (1569 m.) priežastys ir esmė. LDK ir Lenkijos pozicijų skirtumai derybose dėl Liublino unijos. Žygimanto Augusto, Mykolo Radvilos Rudojo ir Jono Chodkevičiaus požiūriai į Liublino uniją.	2.12. Liublino unijos (1569 m.) priežastys ir esmė. LDK ir Lenkijos pozicijų skirtumai derybose dėl Liublino unijos. Žygimanto Augusto, Mykolo Radvilos Rudojo ir Jono Chodkevičiaus požiūriai į Liublino uniją.
2.13. Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valstybės valdymas po Liublino unijos.	2.13. Abiejų Tautų Respublikos valstybės valdymas po Liublino unijos.	2.13. Abiejų Tautų Respublikos valstybės valdymas po Liublino unijos.
2.14. Vilniaus universiteto įkūrimo reikšmė.	2.14. Vilniaus universiteto įkūrimo (1579 m.) aplinkybės ir reikšmė.	2.14. Vilniaus universiteto įkūrimo (1579 m.) aplinkybės ir reikšmė.
2.15. Lietuvos Statutai apie valstybės valdymą ir visuomenę.	2.15. Lietuvos Statutai apie valstybės valdymą ir visuomenę.	2.15. Lietuvos Statutai apie valstybės valdymą ir visuomenę.
2.16. Konfesinės visuomenės struktūros kaita.	2.16. Konfesinės visuomenės struktūros kaita.	2.16. Konfesinės visuomenės struktūros kaita.
	2.17. Stepono Batoro nuopelnai LDK.	2.17. Stepono Batoro nuopelnai LDK.
2.18. XVII a. vidurio karų su Rusija ir Švedija poveikis LDK valstybei ir visuomenei.	2.18. XVII a. vidurio karų su Rusija ir Švedija poveikis LDK valstybei ir visuomenei. Kėdainių sutarties su Švedija sudarymo aplinkybės.	2.18. XVII a. vidurio karų su Rusija ir Švedija poveikis LDK valstybei ir visuomenei. Kėdainių sutarties su Švedija sudarymo aplinkybės.
		2.19. Humanizmo ir Renesanso kultūros svarbiausi bruožai LDK.
		2.20. Pranciškaus Skorinos, Motiejaus Strijkovskio, Kazimiero Vijūko-Kojelavičiaus, Kazimiero Semenavičiaus, Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus veiklos reikšmė.
		2.21. Remiantis pasirinktais pavyzdžiais, apibūdinti barokinę architektūrą.