Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1998.01.19)

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1995, Nr.41-991

Neoficialus įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (96.07.19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS ĮSTATYMO 4, 6, 7, 8, 9 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-516, 97.11.18, Žin., 1997, Nr.111-2796 (97.12.05)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-600, 98.01.08, Žin., 1998, Nr.6-114 (98.01.16)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS

ĮSTATYMAS

1995 m. gegužės 2 d. Nr.I-872

Vilnius

     1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

     Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų (toliau - teisės aktai) rengimą, jo stadijas, teisės aktų formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus.

     2 straipsnis. Teisės aktas

     Teisės aktas šiame įstatyme - tai įgaliotos valstybės valdžios institucijos arba referendumu priimamas teisės aktas, kuriame nustatomos, keičiamos arba naikinamos teisės normos.

     3 straipsnis. Teisės akto rengimo stadijos

     Teisės akto rengimo stadijos yra šios:

     1) teisės  akto paskirties  ir jo  rengimo  užduoties nustatymas;

     2) rengėjo nustatymas (parinkimas);

     3) teisės akto teksto parengimas;

     4) teisės akto derinimas ir aprobavimas.

     4 straipsnis. Teisės akto rengimas

     1. Pasiūlymus dėl teisės akto rengimo turi teisę teikti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Teisės akto paskirtį ir jo rengimo užduotį turi teisę nustatyti asmenys, turintys įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime, taip pat valstybės valdžios institucijos pagal savo kompetenciją.

     2. Teisės akto rengėjais gali būti valstybės valdžios institucijos paskirti ar konkurso tvarka parinkti asmenys ar jų grupė, taip pat asmuo arba asmenų iniciatyvinė grupė.

     3.  Teisės aktas yra parengtas, jei jis atitinka šio įstatymo 5 - 12 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

     4.  Parengtas  teisės aktas derinamas, aprobuojamas ir pateikiamas  institucijai,  įgaliotai  jį  priimti,  šios institucijos nustatyta tvarka.

     5. Derinamas ekonominius santykius reguliuojančio teisės akto projektas turi būti įvertinamas antikorupciniu požiūriu.

     6. Jeigu yra pagrindo manyti, kad priimtas teisės aktas gali daryti įtaką kriminogeninei situacijai, jį priimti įgaliota institucija skiria kriminologinę ekspertizę.

7. Komisijų ir darbo grupių, kurias sudaro Seimas, Respublikos Prezidentas ar Vyriausybė, darbo apmokėjimo už teisės aktų rengimą ir ekspertizę tvarką tvirtina Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (96.07.19)

Nr. VIII-600, 98.01.08, Žin., 1998, Nr.6-114 (98.01.16)

     5 straipsnis. Teisės akto reikalavimai

     1. Teisės  aktas turi  atitikti  Lietuvos  Respublikos Konstituciją, taip pat kitus galiojančius teisės aktus, jeigu tame akte nėra normų, keičiančių galiojančius teisės aktus.

     2. Teisės aktas privalo atitikti šiame įstatyme nustatytus formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus.

     6 straipsnis. Teisės akto forma

     1. Teisės akte turi būti:

     1) institucijos, įgaliotos jį priimti, pavadinimas;

     2) teisės akto rūšies pavadinimas;

     3) teisės akto pavadinimas (antraštė);

     4) teisės akto priėmimo data, numeris, vieta;

     5) teisės akto tekstas;

     6) teisės aktą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė.

     2. Teisės akto projekte prieš akto pavadinimą, dešinėje lapo pusėje turi būti nuoroda "Projektas".

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (96.07.19)

     7 straipsnis. Įstatymo forma

     1. Įstatyme eilės tvarka turi būti:

     1) įstatymo pavadinimas;

     2) įstatymo priėmimo data ir numeris;

     3) įstatymo priėmimo vieta;

     4) įstatymo tekstas;

     5) įstatymą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė.

     2. Įstatymo pavadinimas išdėstomas didžiosiomis raidėmis eilutės centre, o žodis "įstatymas" nukeliamas į kitos eilutės centrą.

     3. Įstatymo priėmimo data ir numeris išdėstomi vienoje eilutėje centre.

     4. Įstatymo  priėmimo  vieta išdėstoma eilutės centre mažosiomis raidėmis.

     5. Įstatymo tekstas pradedamas iš naujos eilutės.

     6. Įstatymą pasirašančiojo pareigos išdėstomos po tekstu didžiosiomis raidėmis eilutės kairėje, o vardas, pavardė - eilutės dešinėje.

     7. Kartu su įstatymo projektu pateikiamas aiškinamasis raštas pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 140 straipsnio nuostatas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (96.07.19)

     8 straipsnis. Įstatymo struktūra

     1. Įstatymą sudaro:

     1) dalys;

     2) skyriai;

     3) skirsniai;

     4) straipsniai.

     2. Visos šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos įstatymo sudedamosios dalys turi turėti pavadinimus (antraštes). Įstatymo dalių,  skyrių  ir skirsnių pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis  eilutės  centre.  Straipsnių  pavadinimai  rašomi mažosiomis raidėmis.

     3.  Įstatymo  dalys  ir  skyriai  žymimi  romėniškais skaitmenimis iš eilės. Skirsniai žymimi žodžiais išreikštais skaitmenimis.  Straipsniai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po žodžio "straipsnis" dedamas taškas ir straipsnio pavadinimas rašomas toje pačioje eilutėje.

     4. Įstatymo straipsnį sudaro dalys ir dalių punktai. Įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir žymimos arabiškais skaitmenimis su tašku iš eilės. Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu.

     5. Novelos žymimos papildomais arabiškais skaitmenimis, rašomais  pagrindinio  ženklo,  žyminčio akto teksto dalies eiliškumą, dešinės pusės viršuje.

     6. Atsižvelgiant į įstatymo pobūdį, turinį ir apimtį, jame gali būti ne visos sudedamosios dalys.

     7. Įstatymas gali turėti preambulę, lentelių, grafikų, tarifų, schemų, sąrašų ir kitų priedų.

     8. Įstatymo pradžioje paprastai nurodoma šio akto paskirtis ir kitos bendrosios nuostatos.

     9. Įstatymo pabaigoje paprastai nurodoma jo įsigaliojimo tvarka, taip pat kiti įstatymai, kurie netenka galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (96.07.19)

     9 straipsnis. Kitų teisės aktų forma ir struktūra

     1. Institucijos, priimančios teisės aktus, juos rengia remdamosi šio įstatymo 6 ir 11 straipsnių nuostatomis.

     2. Seimo nutarimus ir Respublikos Prezidento dekretus sudaro straipsniai, jų dalys ir punktai. Straipsniai - be pavadinimų, žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės.  Po skaitmens rašomas žodis "straipsnis" ir dedamas taškas, straipsnio tekstas rašomas iš naujos eilutės. Straipsnių dalys }ymimos arabiškais skaitmenimis iš eilės. Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu. Seimo nutarimais ir Prezidento dekretais tvirtinami teisės aktai turi punktus ir papunkčius. Jų punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su  tašku,  o  papunkčiai  žymimi  arabišku  skaitmeniu su skliausteliu.

     3. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktus sudaro punktai, jų pastraipos ir punktų papunkčiai. Punktai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po skaitmens dedamas  taškas.  Punktų  pastraipos  nenumeruojamos. Punktų papunkčiai žymimi arabiškais skaitmenimis ir turi pradinį punkto ir savo eilės skaitmenį. Tarp punkto ir papunkčio skaitmens ir po  papunkčio  skaitmens  dedami taškai. Atskirai numeruoti papunkčiai gali būti vadinami punktais. Viso teisės akto punktų numeracija yra ištisinė.

     4. Didesnės apimties teisės aktas gali būti skirstomas į skyrius ir skirsnius. Skyriai ir skirsniai žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (96.07.19)

     10 straipsnis. Teisės akto turinio reikalavimai

     1. Teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį.

     2. Teisės akto turinys turi būti logiškas, glaustas ir aiškus.

     3. Tekste  neturi būti nereikalingų arba netaisyklingų žodžių, žodžių junginių, pastabų ir dviprasmybių. Straipsnio tekstas nekartojamas kituose straipsniuose. Neleistini žodžių sutrumpinimai, išskyrus  atvejus, kai  pateikiama nuoroda į leidinį, kuriame šis aktas oficialiai paskelbtas. Pirmą kartą minimas pavadinimas negali būti trumpinamas.

     11 straipsnis. Teisės akto, kuriuo keičiamas ar papildomas kitas

                    teisės aktas, reikalavimai

     1. Keičiant teisės aktą, jei straipsnis, jo dalis ar punktas keičiamas iš esmės, išdėstoma pakeitimo esmė ir pateikiama keičiamo straipsnio, jo dalies ar punkto nauja redakcija. Jei teisės aktas pildomas nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu), išdėstoma papildymo esmė ir pateikiama naujo straipsnio (jo dalies ar punkto) redakcija. Keičiant teisės aktą, kurio straipsnyje (jo dalyje ar punkte) reikia išbraukti žodžius (skaičius), įrašyti naujus žodžius (skaičius), vietoj vienų žodžių (skaičių) įrašyti kitus žodžius (skaičius), dėstant pakeitimų esmę nurodomas keičiamas straipsnis (jo dalis ar punktas), kokius žodžius (skaičius) išbraukti, po kokių žodžių (skaičių) ar vietoj kokių žodžių (skaičių) įrašyti naujus žodžius (skaičius) ir išdėstoma straipsnio (jo dalies ar punkto) nauja redakcija. Jei straipsnis, jo dalis ar punktas pripažįstamas netekusiu galios, nurodomas tas straipsnis (jo dalis ar punktas).

     2. Jei keičiamajame teisės akte keičiama ar buvo pakeista daugiau  kaip pusė jo straipsnių, keičiamasis teisės aktas paprastai  dėstomas nauja redakcija arba parengiamas naujas teisės aktas.

     3. Vienu įstatymu paprastai keičiamas tik vienas įstatymas. Jei keičiamas ar pildomas įstatymas yra susijęs su kitų įstatymų pakeitimais, jie gali būti keičiami ar pildomi vienu įstatymu. Šiuo atveju įstatymas skirstomas į skirsnius ir straipsnius. Kiekviename skirsnyje straipsniai numeruojami iš naujo.

     4. Įstatymo, kuriuo keičiamas, pildomas arba pripažįstamas netekusiu  galios kitas įstatymas, pradžioje po nuorodos į įstatymo priėmimo vietą turi būti nurodoma (atskira eilute, skliausteliuose) keičiamo, papildomo arba pripažįstamo netekusiu galios kito įstatymo oficialus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais  buvo keičiamas ar pildomas atitinkamo to įstatymo straipsnis,  jo  dalis  ar  punktas,  oficialaus paskelbimo šaltiniai.  Kai vienu įstatymu keičiami keli įstatymai (jų straipsniai, dalys ar punktai), oficialaus paskelbimo šaltiniai nurodomi po keičiančiojo įstatymo skirsnio pavadinimo.

     5. Keičiant ar pildant įstatymus, paskelbtus iki Lietuvos Respublikos  įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr.41-991) įsigaliojimo, jų forma ir struktūra nekeičiama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (96.07.19)

Nr. VIII-516, 97.11.18, Žin., 1997, Nr.111-2796 (97.12.05)

     12 straipsnis. Teisės akto kalba

     Teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų.

     13 straipsnis. Šio įstatymo įsigaliojimas

     Šis įstatymas įsigalioja nuo 1996 m. sausio 1 dienos.

     Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                         ALGIRDAS BRAZAUSKAS