Suvestinė redakcija nuo 2004-03-12 iki 2004-12-23

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 88-3119; Žin. 2002, Nr.86-3739, i. k. 101110LNUTA00000009

Nauja redakcija nuo 2002-09-05:

Nr. N-39, 2002-08-30, Žin. 2002, Nr. 86-3739 (2002-09-04), i. k. 102110LNUTA0000N-39

VALSTYBINĖ LOŠIMŲ PRIEŽIŪROS KOMISIJA

NUTARIMAS

DĖL REIKALAVIMŲ LOŠIMŲ ĮRENGINIAMS BEI LOŠIMŲ STALAMS PATVIRTINIMO

2001 m. spalio 5 d. Nr. 9

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymu (Žin., 2001, Nr. 43-1495, Nr. 56-1984), Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 2, 3, 5, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (Žin., 2002, Nr. 72-3010), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 739 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos įsteigimo ir jos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 53-1875) ir Valstybinės lošimų priežiūros komisijos darbo reglamentu, patvirtintu Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos darbo reglamento patvirtinimo“, Valstybinė lošimų priežiūros komisija nutaria:

1. Patvirtinti Reikalavimus lošimų įrenginiams bei lošimų stalams (pridedama).

2. Nustatyti, kad bendrovės, gavusios licencijas ir leidimus atidaryti automatų ar bingo salonus, ar lošimo namus (kazino) iki 2002 m. rugsėjo 1 d., pertvarkydamos savo veiklą pagal Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 2, 3, 5, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Žin., 2002, Nr. 72-3010), privalo iki 2003 m. gegužės 1 d. kreiptis į Vyriausybės įgaliotą priežiūrą atliekančią instituciją dėl eksploatuojamų lošimo įrenginių tipo patvirtinimo ir įrašymo į Lietuvos lošimo įrenginių registrą.

3. Šį nutarimą paskelbti leidinyje „Valstybės žinios“.

KOMISIJOS PIRMININKAS ČESLOVAS KAZIMIERAS BLAŽYS

PATVIRTINTA

Valstybinės lošimų priežiūros komisijos

2002 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. N-39

REIKALAVIMAI LOŠIMŲ ĮRENGINIAMS BEI LOŠIMŲ STALAMS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Reikalavimai lošimų įrenginiams bei lošimų stalams (toliau – reikalavimai) nustato bendruosius ir techninius reikalavimus lošimų įrenginiams bei lošimų stalams, eksploatuojamiems Lietuvos Respublikoje. Šie reikalavimai netaikomi kortų lošimo stalams, kurie naudojami mokymo tikslams. Reikalavimuose vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme.

Punkto pakeitimai:

Nr. N-233, 2003-11-14, Žin., 2003, Nr. 110-4928 (2003-11-22), i. k. 103110LNUTA000N-233

2. Kitos šiuose reikalavimuose vartojamos sąvokos:

2.1. Aparatinė įranga – automato fizinė įranga: vidiniai ir išoriniai įtaisai bei įrenginiai, jų ryšio priemonės, aparatūros mazgai.

2.2. Žetonų tiekiklis – įrenginys, skirtas žetonams (metaliniams pinigams), kuriais lošiama, kaupti, turintis automatinį žetonus (metalinius pinigus) išduodantį mechanizmą, suveikiantį paspaudus žetonų (metalinių pinigų) išdavimo mygtuką.

2.3. Žetonų perteklio surinktuvas – talpa užrakinamoje automato dalyje arba jo dėžėje, naudojama žetonų (metalinių pinigų) pertekliui surinkti, tačiau nenaudojama išmokėjimams.

2.4. Žetonų lovelis – latakas lošimo automato priekyje, į kurį automatas meta žetonus (metalinius pinigus), kad juos galėtų pasiimti lošėjas.

2.5. Žetonų tikrintuvas – įrenginys, kuris nustato į automatą įmestų žetonų (metalinių pinigų) tinkamumą.

2.6. Pastovioji atmintinė (ROM) – netrinioji puslaidininkinė atmintinė nemodifikuojamiems duomenims ir komandoms laikyti.

2.7. Elektriškai perprogramuojama pastovioji atmintinė (EEPROM) – elektriniais signalais įrašomų duomenų atmintinė, skirta ilgalaikiam jų saugojimui be papildomo maitinimo šaltinio.

2.8. Operatyvioji atmintinė (RAM) – automato centrinio procesoriaus ar kito įtaiso sparčiosios tiesioginės kreipties puslaidininkinė trinioji ir paprastai trinioji atmintinė duomenims operatyviai įrašyti ir skaityti.

2.9. Atsitiktinių skaičių generatorius (RNG) – programa, generuojanti tariamai atsitiktinių skaičių seką pagal tam tikrą pasiskirstymo dėsnį.

2.10. Programinė įranga – programos ar duomenys, naudojami valdyti automatą.

2.11. Klaidos būsena – automato būsena, atsirandanti dėl aparatinės ar programinės įrangos trikties arba bandymo sukčiauti; esant šiai būsenai, tolimesnis lošimas negalimas, kol triktis nepašalinama.

2.12. Ciklinė perteklinė kontrolė (CRC) – duomenų bloko automatinė kontrolė naudojant ciklinį perteklinį kodą klaidoms išvengti. Šis metodas naudojamas atmintinėse įrašytiems duomenims tikrinti.

2.13. Automato lošimas – užbaigtas vienas automato veikimo ciklas, kurio pradžia yra automato įjungimas lošti (klavišo paspaudimas), o pabaiga – lošimo rezultato pateikimas.

2.14. Kreditas – sąlyginis lošimo kainos vienetas, suteikiamas lošėjui pradedant lošimą.

2.15. Statoma suma – įmokos už dalyvavimą lošime dydis, kurią lošėjas sumoka prieš pradėdamas kiekvieną lošimą, įskaitant lošėjo laimėtų, bet iš automato neatsiimtų laimėjimų dydžius.

2.16. Atsitiktinė atranka – veiksmas, kuriuo lošimo rezultatas gaunamas nepriklausomai nuo ankstesnio lošimo rezultato.

2.17. Atsitiktinis lošimo rezultatas – atsitiktinės atrankos būdu gautas lošimo rezultatas.

2.18. Statistinis testas – testas, naudojamas tikrinti skaičių sekų atsitiktinumą, įskaitant atsitiktinių skaičių generatoriaus skaičių sekas.

2.19. Procentinė laimėjimų fondo dalis – procentais išreikšta laimėtų kreditų dalis, palyginti su dalimi kreditų, kuriais buvo lošta per lošimų skaičių, ne mažesnį kaip visų galimų lošime dalyvaujančių simbolių kombinacijų skaičius.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. N-73, 2002-12-13, Žin., 2002, Nr. 125-5710 (2002-12-31), i. k. 102110LNUTA0000N-73

2.20. Informacijos perdavimo protokolas – taisyklių bei susitarimų rinkinys, apibrėžiantis informacijos mainų būdą tarp automato įrenginių.

3. Lietuvos Respublikoje leidžiama pradėti eksploatuoti tik naujus tiesiogiai iš gamintojo ar jo įgalioto atstovo įsigytus ir pagal tiesioginę paskirtį bei mokymo tikslais nenaudotus lošimų įrenginius bei lošimų stalus. Lošimų automatai turi būti pagaminti atitinkamą licenciją (sertifikatą) turinčio gamintojo. Jų tipai turi būti patvirtinti ir įrašyti į registrą įstatymų nustatyta tvarka.

4. Lošimo įrenginiai bei lošimų stalai turi būti pagaminti iki prašymo gauti leidimą atidaryti automatų, bingo salonus ar lošimo namus (kazino), kuriuose jie bus eksploatuojami, pateikimo dienos ne anksčiau kaip prieš trejus metus.

Punkto pakeitimai:

Nr. N-112, 2003-08-01, Žin., 2003, Nr. 79-3635 (2003-08-13), i. k. 103110LNUTA000N-112

Nr. N-233, 2003-11-14, Žin., 2003, Nr. 110-4928 (2003-11-22), i. k. 103110LNUTA000N-233

5. Kiekvienas lošimo įrenginys privalo turėti akredituotų įstaigų (laboratorijų) išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad atitinka Azartinių lošimų įstatymo ir Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – Priežiūros komisija) nustatytus reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu gali būti pripažįstami užsienio valstybėse akredituotų įstaigų išduoti sertifikatai.

6. Lošimų įrenginiai turi būti paženklinti gamintojo etikete, kurioje nurodomas gamintojas, modelio pavadinimas, gamyklos serijos numeris, pagaminimo data bei kiti valstybės ir/ar įrenginio standartuose nustatyti duomenys.

7. Kiekvienas sertifikuotas lošimo įrenginys ir kortų ar kauliukų stalas turi būti paženklintas specialiais tapatumo bei mokesčių ženklais Priežiūros komisijos nustatyta tvarka. Ženklai turi būti aiškiai matomoje ir nuo galimo pažeidimo apsaugotoje vietoje.

8. Užrašai ant lošimų įrenginių bei lošimų stalų turi atitikti Valstybinės kalbos įstatymo nustatytus reikalavimus.

9. Visi lošimų įrenginiai bei lošimų stalai turi būti lošimus organizuojančios bendrovės nuosavybė arba įsigyti išperkamosios nuomos (lizingo) būdu.

10. Visų lošimų įrenginių charakteristikos turi atitikti šiuos ir jų gamintojo pateikto dokumento, nustatančio įrenginio technines charakteristikas, reikalavimus.

II. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI LOŠIMŲ AUTOMATAMS

11. Lošimai automatu:

11.1. lošimas A kategorijos automatu – kai lošiama žetonus įmetus į automatą ir laimėjimas per automatą išmokamas žetonais. Lošimo rezultatą ir laimėjimo dydį nustato automatas;

11.2. lošimas B kategorijos automatu – kai lošiama į automatą įmetus metalinius pinigus ir (arba) žetonus ir laimėjimas per automatą išmokamas pinigais arba žetonais. Lošimo rezultatą ir laimėjimo dydį nustato automatas.

12. Automatas turi parodyti kiekvieno lošimo rezultatą ir negali parodyto rezultato keisti. Visos laimėjimų kombinacijos, atitinkami laimėjimų išmokėjimai, iš laimėjimų sukaupti apyvartiniai lošėjo kreditai ir įmestų žetonų (metalinių pinigų) vertė kreditais turi būti aiškiai parodyti automato ekrane, o po kiekvieno lošimo turi būti galimybė lošėjui atsiimti laimėjimą ir/arba kredito likutį.

12¹. Jei automato žetonų tiekiklyje netelpa pakankamas kiekis arba nėra reikiamo nominalo žetonų (metalinių pinigų), kad lošėjui būtų išmokėtas visas laimėjimas ir/arba kredito likutis, automate turi būti įdiegta monetų tiekiklio papildymo ir/arba laimėjimo, ir/arba kredito likučio išmokėjimo per automatą specialiu raktu funkcija.

Laimėjimo ir/arba kredito likučio išmokėjimas per automatą specialiu raktu turi būti automato apskaitomas, o automate užfiksuoti kredito vienetai apmokami kasoje teisės aktų nustatyta tvarka.

Papildyta punktu:

Nr. N-84, 2004-03-05, Žin., 2004, Nr. 38-1269 (2004-03-11), i. k. 104110LNUTA0000N-84

13. Mikroprocesorius, pastovioji atmintinė programoms saugoti bei operatyvioji atmintinė turi būti aiškiai paženklinti, nuosekliai sunumeruoti ir sumontuoti pagrindinėje plokštėje, kuri kartu su aparatinės įrangos jungikliais, kuriais keičiama procentinė laimėjimų fondo dalis, turi būti įrengta plombuojamoje dėžėje automato viduje.

14. Visos automato pastoviosios atmintinės turi būti paženklintos taip, kad būtų galima nustatyti programinės įrangos versiją ir informacijos, saugomos įrenginiuose, patikros lygį.

15. Automato programinė įranga negali pati keisti lošimo laimėjimų lentelių ar bet kurių kitų įrenginio funkcijų, susijusių su procentinės laimėjimų fondo dalies apskaičiavimu.

16. Automatas turi būti tokios konstrukcijos, kad jį galima būtų įjungti į tiesioginio ryšio kontrolės sistemą.

17. Automatas turi būtinai atpažinti ir reaguoti į tokias klaidų būsenas:

17.1. užsikirtęs žetonų (metalinių pinigų) priėmimo mechanizmas;

17.2. užsikirtęs žetonų (metalinių pinigų) išdavimo mechanizmas;

17.3. žetonų tiekiklis tuščias arba sugedęs;

17.4. lošimo būgno klaida;

17.5. atidarytos bet kurios automato durelės;

17.6. išsikrovęs akumuliatorius;

17.7. programos klaida;

17.8. operatyviosios atminties klaida.

18. Atsiradus bet kokioms veikimo triktims, automatas privalo stabdyti visus lošimus ir nevykdyti išmokėjimų. Tai turi būti aiškiai parodoma automato ekrane.

19. Į automato vidų turi būti galima patekti tik per vienas dureles, o visi automato įtaisai ir jungtys turi būti tinkamai izoliuoti, kad prie jų nebūtų įmanoma neteisėtai prisijungti, siekiant paveikti elektroninius automato įtaisus arba mechanizmus.

20. Automate turi būti įrengta signalinė lemputė ir/arba garsinis signalas, kurie turi pranešti, kad:

20.1. automato durelės atvertos;

20.2. tuščias automatinis žetonų tiekiklis;

20.3. lošėjus aptarnaujančio darbuotojo iškvietimo mygtukas aktyvuotas;

20.4. laimėtas kaupiamasis fondas;

20.5. žetonas (metalinis pinigas) buvo patikrintas ir priimtas.

21. A kategorijos automatas turi atkurti ne mažiau kaip dviejų paskutinių lošimų duomenis:

21.1 lošimo tipą;

21.2. laimėjimų lentelę;

21.3. kortų vertes, simbolius ir jų padėtį;

21.4. lošimo pradžios kreditus;

21.5. panaudotus kreditus;

21.6. viso lošimo pakartojimą;

21.7. lošimo metu laimėtus kreditus (jei tokių buvo);

21.8. po lošimo prie rodomų kreditų pridėtus kreditus;

21.9. bendrą surinktų ar anuliuotų po lošimo kreditų sumą;

21.10. elektroninių skaitiklių duomenis;

21.11. „kaupiamojo fondo“ sumą ir ar jis buvo laimėtas.

Punkto pakeitimai:

Nr. N-73, 2002-12-13, Žin., 2002, Nr. 125-5710 (2002-12-31), i. k. 102110LNUTA0000N-73

22. Jei automate yra žetonų perteklio surinktuvas, dalyje arba dėžėje, kurioje jis įrengtas, neturi būti jokių elektroninių ar mechaninių komponentų, susijusių su pačiu automatu, išskyrus įtaisą, skirtą žetonų (metalinių pinigų) kiekiui skaičiuoti.

23. Automate turi būti įrengtas žetonų tiekiklis, į kurio atitinkamą talpą turi tilpti ne mažiau kaip 300 vienetų žetonų arba metalinių pinigų.

24. Automato žetonų tikrintuvas turi būti apsaugotas nuo elektromagnetinio lauko ir kito išorinio poveikio.

25. Žetonų tikrintuvo atmestųjų žetonų (metalinių pinigų) latakas turi būti apsaugotas nuo galimų neleistinų mėginimų kokiais nors daiktais patekti į automato vidų ir taip paveikti automato įtaisų ir mechanizmų veikimą.

26. Žetonų (metalinių pinigų) latakai ir kreiptuvai turi būti tokios konstrukcijos, kad žetonai (metaliniai pinigai) nepatektų į kitus automato įtaisus.

27. Po automato veikimo sutrikimo į jį įmesti žetonai (metaliniai pinigai) turi būti grąžinami į žetonų lovelį.

28. Automato lošimo algoritmo programa turi užtikrinti šiuos apribojimus:

28.1. Procentinė laimėjimų fondo dalis turi būti:

Papunkčio pakeitimai:

Nr. N-73, 2002-12-13, Žin., 2002, Nr. 125-5710 (2002-12-31), i. k. 102110LNUTA0000N-73

28.1.1. A kategorijos automato – ne mažesnė kaip 90 ir ne didesnė kaip 100 procentų visos įmokų sumos;

28.1.2. B kategorijos automato – ne mažesnė kaip 80 ir ne didesnė kaip 100 procentų visos įmokų sumos.

28.2. Vieno lošimo A kategorijos automatu trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 1 sekundė.

28.3. Vieno lošimo B kategorijos automatu trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 3 sekundės.

28.4. Didžiausia statoma suma lošiant B kategorijos automatu – 1 litas, o vieno lošimo laimėjimas negali būti daugiau nei 200 kartų didesnis už statomą sumą.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. N-73, 2002-12-13, Žin., 2002, Nr. 125-5710 (2002-12-31), i. k. 102110LNUTA0000N-73

29. Pastoviųjų automato atmintinių (ROM) turinys turi būti tikrinamas ciklinės perteklinės kontrolės (CRC) būdu.

30. Automatas ROM programas turi tikrinti CRC kontroline suma, kai tik įjungiamas maitinimas. Aptikęs kontrolinės sumos klaidą, automatas turi sustabdyti visas funkcijas, įjungti įspėjamąjį signalą, kaip ir durelių atidarymo atveju, ir ekrane parodyti atitinkamą pranešimą apie klaidą.

31. Visų automato pastoviųjų atmintinių duomenų trynimo langai turi būti patikimai apsaugoti nuo neteisėto poveikio.

32. Automatas turi būti apsaugotas nuo galimybės neleistinai keisti programų veiką ar grąžinti pradinę RAM būseną, kai nustatoma nulinė pagrindinių elektroninių skaitiklių padėtis, sustabdomas skaitiklių rodmenų didėjimas ir pan.

33. Automate turi būti įdiegtas atsitiktinių skaičių generatorius, kurio tikslumas turi būti ne mažesnis kaip 95 procentai, tikrinant statistiniu testu.

34. Atsitiktinės atrankos procesas turi būti atsparus išoriniams poveikiams, įskaitant elektromagnetinius, elektrostatinius ir radijo dažnių trikdžius. Kad atsitiktinės atrankos proceso nepaveiktų su juo susijusi įranga, kuria siunčiami duomenys, turi būti naudojami atitinkami informacijos perdavimo protokolai. Tokie informacijos perdavimo protokolai taip pat turi užtikrinti, kad klaidingi duomenys arba signalai kitokiais būdais nepaveiktų automato veikimo.

35. Automatas turi atitikti Lietuvos Respublikos elektromagnetinio suderinamumo ir elektrosaugos reikalavimus, turi būti suderinamas su Lietuvos Respublikos elektros tinklo standartais ir būti tokios konstrukcijos, kad jo negalima būtų eksploatuoti be veikiančio maitinimo tinklo ar atsarginio maitinimo šaltinio.

36. Automato funkcijos neprarandant duomenų ir be vaizdo sutrikimų turi visiškai atsistatyti nuo 20 000–27 000 voltų nuolatinės srovės iškrovų.

37. Mikroprocesoriaus valdomi automato mechaniniai būgnai, uždarius automato dureles, automatiškai turi būti grąžinami į paskutiniu lošimu gauto rezultato padėtį.

38. Judamosios dalys ir jų korpusai turi būti tokie, kad:

38.1. dalys galėtų nekliudomos judėti;

38.2. nebūtų įmanoma jomis neleistinai manipuliuoti.

39. Mechaninių būgnų padėtys turi būti aiškiai atskirtos mokėjimo linijomis (jei reikia), kad nekiltų abejonių dėl parodytos kombinacijos. Turi būti nustatyti tikslūs būgno sustojimo taškai, kad būgnas negalėtų praslysti ar prašokti.

40. Automate turi būti įrengtos dvi negrąžinamos skaitiklių sistemos – elektromechaninė ir elektroninė. Kiekvienoje sistemoje turi būti įrengti ne mažiau kaip šešių skilčių skaitikliai, kurie lygiagrečiai ir didėjančia tvarka turi fiksuoti duomenis, iš kurių turi būti nustatoma ši informacija:

40.1. už dalyvavimą lošime įmokėti kredito vienetai;

40.2. laimėti kredito vienetai;

40.3. kasoje apmokėti kredito vienetai (jei tokia funkcija įdiegta);

40.4. automatu laimėto kaupiamojo fondo kredito vienetai (jei tokia funkcija įdiegta).

41. Elektroninėje skaitiklių sistemoje turi būti įdiegtas loštų lošimų skaičių fiksuojantis skaitiklis.

42. Skaitiklių sistemos turi būti sumontuotos taip, kad būtų galima aiškiai perskaityti jų rodmenis.

43. Automato elektroninės skaitiklių sistemos duomenys turi būti saugomi EEPROM ar perteklinės atminties ląstelėje, naudojant netrinias operatyviąsias atmintines. Turi būti reguliariai programiškai tikrinamas šių atmintinių duomenų vientisumas.

44. Jei automatas atjungiamas nuo maitinimo šaltinio, elektroninės skaitiklių sistemos duomenys turi būti išsaugomi.

45. Elektroninės skaitiklių sistemos duomenų saugojimo įrenginio baterija turi būti tokia, kad visa informacija būtų išsaugota ne mažiau kaip 90 dienų nuo automato atjungimo nuo elektros maitinimo tinklo. Baterija turi būti uždaros grandinės plokštės sekcijoje.

III. REIKALAVIMAI RULETEI

46. Ruletę turi sudaryti ruletės stalas ir ruletės ratas. Ruletės ratą turi sudaryti surenkamas cilindras, kurio viduje yra judantis metalinis diskas ant metalinės ašies.

47. Diskas turi būti padalytas į skyrius, atskirtus vienodų matmenų skirtukais. Kiekvienas skyrius turi būti pažymėtas atskiru nesikartojančiu skaičiumi. Skyrių skirtukai bei ruletės rutuliukas turi būti pagaminti iš medžiagos, atsparios magnetinio lauko poveikiui. Tarpai tarp gretimų skirtukų turi būti lygūs.

48. Ruletės stalo horizontalumas, ruletės rato disko plokštumas jam besisukant, ruletės rutuliuko forma bei masės centravimas jame turi užtikrinti, kad lošimo rezultatas būtų atsitiktinis.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

49. Lošimus organizuojančiai bendrovei draudžiama gaminti, taip pat rinkti iš dalių lošimų įrenginius, juos remontuoti, kurti naujas ar keisti esamas lošimo algoritmo programas.

50. Draudžiama eksploatuoti neturinčius sertifikato ir nepaženklintus atitinkamais specialiais ženklais lošimų įrenginius.

51. Draudžiama naudoti lošimų įrenginius kitais ne su azartinių lošimų organizavimu susijusiais tikslais, išskyrus personalo rengimą darbui su lošimo įrenginiais, kai mokymo organizatorius turi Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą licenciją mokyti.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. N-39, 2002-08-30, Žin., 2002, Nr. 86-3739 (2002-09-04), i. k. 102110LNUTA0000N-39

Pakeitimai: