Nutarimas netenka galios 2021-01-01:
Lietuvos Respublikos Seimas, Nutarimas
Nr. XIII-3143, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-26, i. k. 2020-14124
Dėl Šiaulių universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vilniaus universiteto būdu
Suvestinė redakcija nuo 2013-12-22 iki 2020-12-31
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2010, Nr. 157-7982, i. k. 1101010NUTA0XI-1241
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
NUTARIMAS
DĖL ŠIAULIŲ UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO
2010 m. gruodžio 21 d. Nr. XI-1241
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Šiaulių universiteto senato 2010 m. balandžio 7 d. sprendimą, n u t a r i a :
1 straipsnis.
3 straipsnis.
4 straipsnis.
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. IX-2391 „Dėl Šiaulių universiteto statuto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 117-4376).
Lietuvos Respublikos Seimo
2010 m. gruodžio 21 d.
nutarimo Nr. XI-1241
(Lietuvos Respublikos Seimo
2013 m. gruodžio 10 d.
nutarimo Nr. XII-656
nauja redakcija)
1 priedėlis
ŠIAULIŲ UNIVERSITETO STATUTAS
Šiaulių universitetas savo istorijos pradžia laiko 1948 metus, kai buvo įsteigtas Šiaulių mokytojų institutas. 1954 m. jis reorganizuotas į pedagoginį institutą. 1959 m. Šiauliuose buvo įkurtas Kauno politechnikos instituto filialas, nuo 1990 m. vadintas Kauno technologijos universiteto Šiaulių politechnikos fakultetu.
Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. VIII-184 „Dėl Šiaulių universiteto įsteigimo“ (Žin., 1997, Nr. 32-786) Šiaulių pedagoginio instituto ir Kauno technologijos universiteto Šiaulių politechnikos fakulteto pagrindu 1997 m. rugsėjo 1 d. įsteigtas Šiaulių universitetas.
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šiaulių universitetas (toliau – Universitetas) yra valstybinė aukštoji mokykla, viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turintis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) ir kitų įstatymų nustatytą specialų statusą. Universitetas turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitų bankuose. Universiteto adresas: Vilniaus g. 88, LT-76285 Šiauliai, Lietuvos Respublika.
3. Universitetas turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir pagarba žmogaus teisėms, apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Mokslo ir studijų įstatyme ir Universiteto statute (toliau – Statutas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymo ir Statuto nustatyta tvarka Universiteto autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei ir steigėjui. Universiteto autonomija garantuoja jam teisę savarankiškai nustatyti Statute įtvirtintą savo organizacinę ir valdymo struktūrą, žmogiškųjų išteklių formavimo savarankiškumą, studentų priėmimo tvarką, mokslo ir studijų tvarką, ryšius su kitais partneriais, naudotis valstybės perduotu ir kitu įsigytu turtu, turėti teritorijos ir pastatų, kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, neliečiamumo garantiją, spręsti kitus klausimus. Nė viena šio statuto nuostata negali būti aiškinama taip, kad būtų susiaurinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuota aukštosios mokyklos autonomija.
4. Universiteto misija – skatinti visuomenės kultūros, socialinę ir ekonominę pažangą, šalies, ypač Šiaurės Lietuvos regiono, kultūros, socialinės aplinkos ir ekonomikos kaitą; kurti aukštos kokybės, pridėtinę vertę kuriantį mokslą ir meną prioritetinėse darnaus šalies vystymosi srityse, prisidėti prie laisvos kūrybinės mokslo minties ir Lietuvos mokslo ir studijų sistemos integracijos į Europos bei pasaulio akademinę erdvę; rengti kompetentingus, galinčius konkuruoti darbo ir mokslo rinkoje specialistus, visavertes humaniškas asmenybes, ugdyti inovatyvią, pilietišką, konkurencingą bendruomenę, gebančią integruotis į regiono, Lietuvos, Europos ir pasaulio rinką.
II SKYRIUS
UNIVERSITETO FUNKCIJOS, VEIKLOS SRITYS, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
5. Pagrindinės Universiteto funkcijos yra šios:
1) studijų organizavimas ir vykdymas, aukštojo mokslo kvalifikacijų, nustatytų Mokslo ir studijų įstatyme, teikimas;
6. Pagrindinės Universiteto veiklos sritys yra studijos ir mokslinė veikla. Pagrindinės veiklos rūšys: moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, aukštasis universitetinis mokslas.
7. Kita galima Universiteto veikla, nurodyta Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje:
1) švietimui būdingų paslaugų veikla; sportinis ir rekreacinis švietimas; kultūrinis švietimas; aukštojo mokslo laipsnio nesuteikiantis mokymas, baigus vidurinę mokyklą; kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas;
2) nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo su pagyvenusiais ir neįgaliais asmenimis veikla; kita, niekur kitur nepriskirta, nesusijusi su apgyvendinimu socialinio darbo veikla; kita žmonių sveikatos priežiūros veikla;
3) teisinė ir apskaitos veikla; verslo veiklos reguliavimas ir parama efektyviau ją organizuoti; apskaitos, buhalterijos ir audito veikla; konsultacijos mokesčių klausimais; finansinių ataskaitų rengimas; firmų ir kitų bendrovių komercinių operacijų apskaitos tvarkymas; inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos; techninis tikrinimas ir analizė; specializuota projektavimo veikla; kraštovaizdžio tvarkymas; kita informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veikla; kita, niekur nepriskirta profesinė, mokslinė ir techninė veikla; viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla; reklama ir rinkos tyrimas; konsultacinė verslo ir kita veikla;
4) knygų, periodinių leidinių leidyba ir kita leidybinė veikla; knygų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse; laikraščių ir raštinės reikmenų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse; spausdinimas ir įrašytų leidinių tiražavimas; suvenyrų, meno dirbinių specializuota mažmeninė prekyba; fotokopijavimo, dokumentų rengimo ir kita specializuota įstaigai būdingų paslaugų veikla; vaikų poilsio stovyklų veikla; poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla; kita apgyvendinimo veikla; kitų maitinimo paslaugų teikimas; vertimo raštu ir žodžiu veikla; kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla; sportinė veikla; pramogų ir poilsio organizavimo veikla; profesinių narystės organizacijų veikla; kita, niekur kitur nepriskirta, asmenų aptarnavimo veikla.
8. Universiteto veiklos tikslai yra:
1) vykdyti studijas, teikiančias moksliniais tyrimais grindžiamą, šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, aukštojo mokslo kvalifikaciją, ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę;
2) darniai plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, rengti mokslininkus, mokslo srityje bendradarbiauti su šalies ir užsienio partneriais;
3) bendradarbiaujant su visuomenės ir ūkio partneriais, moksline, šviečiamąja, menine ir kita kultūrine veikla skatinti regionų ir visos šalies raidą;
9. Įgyvendindamas savo veiklos tikslus, Universitetas vykdo šiuos uždavinius:
1) sudaro sąlygas asmeniui įgyti moksliniais tyrimais pagrįstą, kultūros, mokslo ir naujausių technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kvalifikaciją ir mokslo laipsnį;
3) rengia mokslininkus ir menininkus, stiprina mokslo ir studijų poveikį Lietuvos ūkio ir kultūros pažangai bei demokratinės, pilietinės visuomenės sklaidai;
6) apie savo veiklą, studijų kokybės užtikrinimo priemones, studijų programų išorinio kokybės vertinimo ir akreditavimo rezultatus, savo finansinę, ūkinę ir mokslinę veiklą, lėšų naudojimą per kalendorinius metus Universitetas informuoja visuomenę, steigėją, juridinio asmens dalyvius iki kitų metų kovo 31 dienos.
10. Universitetas, įgyvendindamas savo misiją ir tikslus, remiasi šiais principais:
11. Universitetas turi teisę:
2) tvirtinti studijų programas, atitinkančias bendruosius ir specialiuosius studijų programų reikalavimus;
3) pasirinkti studijų ir asmenybės ugdymo, mokslinių tyrimų, profesionaliosios meninės veiklos, kultūros ir mokslo žinių sklaidos formas ir kryptis;
7) nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas bei darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų eiti pareigas organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką;
15) verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, neatsiejamai susijusia su Universiteto veiklos tikslais;
16) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigti ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis, tarp jų ir mokslinių tyrimų padalinius, kurių veikla susijusi su Universiteto vykdoma studijų organizavimo ir mokslinių tyrimų veikla. Savo filialus ir atstovybes Universitetas steigia bei jų veiklą nutraukia Universiteto tarybos (toliau – Taryba) nutarimu;
12. Universiteto dėstytojai, mokslo darbuotojai, tarnautojai ir studentai turi žodžio, studijų, mokslinių tyrimų, meninės veiklos laisvę ir ja naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, įstatymų, kitų teisės aktų ir šio statuto. Universiteto darbuotojai atlieka savo pareigas vykdydami pareiginių nuostatų ir atestacinius reikalavimus.
13. Universitetas gali sudaryti bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos, užsienio mokslo ir studijų institucijomis bei kitomis organizacijomis ir asmenimis studijų, mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir kitais klausimais, taip pat jungtis į asociacijas, tarp jų ir tarptautines.
III SKYRIUS
UNIVERSITETO STRUKTŪRA, SAVIVALDA IR VALDYMAS
14. Universiteto kolegialaus valdymo organai yra Taryba ir Universiteto senatas (toliau – Senatas), vienasmenis valdymo organas yra Universiteto rektorius (toliau – rektorius).
15. Universitete gali būti sudaryti akademiniai ir neakademiniai kolegialūs ir vienasmeniai valdymo organai:
1) akademinių valdymo organų sudėtį, kompetenciją, sudarymo ir atšaukimo tvarką nustato Senatas tvirtinamuose šių valdymo organų nuostatuose. Akademiniai valdymo organai yra fakultetai, institutai, mokslo centrai ir kiti akademiniai valdymo organai;
PIRMASIS SKIRSNIS
TARYBA
16. Taryba yra Universiteto valdymo organas. Tarybos nutarimai privalomi visiems darbuotojams ir studentams.
17. Taryba atlieka šias funkcijas:
1) įvertinusi Senato pasiūlymus, tvirtina Universiteto viziją ir misiją, rektoriaus pateiktą Universiteto strateginį veiklos planą;
4) įvertinusi Senato pasiūlymus, nustato Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką;
5) skelbia Senato, rektoriaus rinkimus prieš 2 mėnesius iki jų kadencijos pabaigos, taip pat kitais šiame statute numatytais atvejais, kai jų įgaliojimai nutrūksta;
6) įvertinusi Senato pasiūlymus, tvirtina rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;
10) rektoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
11) įvertinusi Senato pasiūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslinės veiklos kokybę;
12) svarsto rektoriaus pateiktą Universiteto metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
14) įvertinusi Senato pasiūlymus, tvirtina Universiteto reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui;
15) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai Universiteto interneto svetainėje kiekvienais metais iki kovo 31 dienos;
18. Taryba sudaroma iš 11 narių tokia tvarka:
1) vieną Tarybos narį – Universiteto studentą – skiria Universiteto studentų atstovybė savo nustatyta tvarka. Jeigu šis narys netenka Universiteto studento statuso, į jo vietą renkamas kitas Tarybos narys šiame statute nustatyta tvarka;
2) penkis Tarybos narius iš Universiteto mokslo ir pedagoginio personalo renka, skiria ir atšaukia Universitete pagrindines pareigas einantys akademinės bendruomenės nariai Senato nustatyta tvarka. Tas pats asmuo vienu metu negali būti Senato ir Tarybos nariu. Jeigu Tarybos nario darbo santykiai Universitete nutrūksta, į jo vietą skiriamas kitas Tarybos narys šiame statute nustatyta tvarka;
3) penki Tarybos nariai, nepriklausantys Universiteto personalui ir studentams, atrenkami, skiriami ir atšaukiami Senato nustatyta tvarka, iš jų vienas narys – Universiteto studentų atstovybės nustatyta tvarka. Šie penki nariai atrenkami viešo konkurso būdu ir skiriami Senatui įvertinus Aukštojo mokslo tarybos – ekspertinės institucijos – atliktą kandidatų įvertinimą. Jeigu šis narys tampa atitinkamai Universiteto personalo nariu ar studentu, į jo vietą skiriamas kitas Tarybos narys šiame statute nustatyta tvarka.
20. Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, ėjęs ar einantis atsakingas pareigas švietimo, mokslo, kultūros, viešosios veiklos ar verslo srityje (šis reikalavimas netaikomas studentų atstovui) ir turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti Universiteto tikslų ir įgyvendinti Universiteto misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi Tarybos kadencijas iš eilės. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
21. Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Tarybos kadencijos pabaigos Senato pirmininkas paskelbia naujai sudaromos Tarybos sudėtį.
22. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys pirmajame Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Senato nariai ir kiti Universiteto akademinės bendruomenės atstovai, pasirašo įsipareigojimą vadovautis Universiteto ir visuomenės interesais, veikti sąžiningai ir protingai, vengti interesų konflikto, būti lojalus Universitetui, atlikti Mokslo ir studijų įstatyme, šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytas Tarybos nario funkcijas ir pareigas. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki jo kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį Statute nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas Tarybos narys pradeda eiti pareigas, kai apie jo paskyrimą paskelbia Senato pirmininkas ir Tarybos narys pasirašo šiame punkte nurodytą įsipareigojimą. Naujas Tarybos narys skiriamas iki Tarybos nario, kurio įgaliojimai nutrūko prieš terminą, kadencijos pabaigos.
23. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Jeigu pirmą kartą balsuojant Tarybos pirmininkas neišrenkamas, skelbiami pakartotiniai pirmininko rinkimai. Tarybos pirmininku negali būti Universiteto personalui priklausantis asmuo ar studentas.
24. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Tarybos posėdžiai yra atviri. Taryba nutarimus priima atviru (vardiniu) balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos narys privalo nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant nutarimus arba kitaip paveikiant nutarimus, kurie sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Prieš pradedant tokio Tarybos nutarimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu Tarybos narys privalo informuoti kitus Tarybos narius, kurie kartu dalyvauja nutarimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai visų Tarybos narių. Tarybos posėdžių darbotvarkės ir posėdžiuose svarstomų nutarimų projektai skelbiami viešai Universiteto interneto svetainėje.
26. Tarybos nariams už veiklą einant Tarybos nario pareigas atlyginama iš Universiteto lėšų. Tarybos nariams atlyginimas apskaičiuojamas pagal kiekvienais metais skelbiamą šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, Tarybos pirmininko teikimu, rektoriaus įsakymu.
27. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta šiais atvejais:
4) jam pradėjus eiti Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, rektoriaus pareigas arba Tarybos nariui pradėjus eiti vadovaujamas pareigas kitų aukštųjų mokyklų valdymo ir savivaldos organuose;
28. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Statute, Tarybos darbo reglamente nustatytas pareigas ar šio statuto 22 punkte nurodytą įsipareigojimą arba nepasirašo šio įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas privalo kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą Tarybos narį.
ANTRASIS SKIRSNIS
SENATAS
30. Senatas yra Universiteto akademinių reikalų valdymo organas. Senato nutarimai privalomi visiems darbuotojams ir studentams.
32. Senato nariais gali būti Universiteto akademinės bendruomenės nariai, Universiteto administracijos nariai, patenkantys į Senatą pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai. Septynis studentų atstovus į Senatą skiria Universiteto studentų atstovybė, laikydamasi proporcingumo principo pagal Universiteto fakultetus. Į Senatą išrenkami ne mažiau kaip septyni profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys ir ne mažiau kaip septyni docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys. Rektorius yra Senato narys pagal pareigas.
33. Akademinės bendruomenės nariai į Senatą renkami Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų konferencijoje. Konferencijoje sprendžiamojo balso teise gali dalyvauti asmenys, Universitete einantys pagrindines pareigas. Atstovavimo konferencijoje ir renkamų Senato narių kvotas Universiteto padaliniams nustato Senatas. Padaliniuose kandidatus į Senato narius kelia padalinių dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimas.
34. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų konferencijai vadovauja išrinkti pirmininkas ir sekretorius. Konferencija yra teisėta, kai joje dalyvauja daugiau kaip pusė padaliniuose išrinktų dėstytojų ir mokslo darbuotojų.
35. Senato nariais išrenkami kandidatai, gavę daugiausia balsų pagal Universiteto padaliniui skirtą kvotą. Jeigu keli kandidatai gavo vienodą balsų skaičių ir pagal kvotas visi negali patekti į Senatą, tame pačiame posėdyje skelbiami pakartotiniai rinkimai, kuriuose dalyvauja tik šie kandidatai. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiausia balsų.
36. Pirmąjį naujai išrinkto Senato posėdį ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Senato narių išrinkimo dienos šaukia ir jam vadovauja Senato rinkimų komisijos pirmininkas. Visų Senato narių balsų dauguma renkamas ir atšaukiamas Senato pirmininkas ir jo pavaduotojas. Rektorius, prorektoriai negali būti Senato pirmininku ar Senato pirmininko pavaduotoju.
37. Senato posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Neeilinis Senato posėdis šaukiamas, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių arba rektorius.
38. Senato nutarimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Senato narių. Senato narys privalo nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant nutarimus arba sprendimus, kurie gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Prieš pradedant tokio Senato nutarimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu Senato narys privalo informuoti kitus Senato narius, kurie kartu dalyvauja nutarimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Senato posėdžių darbotvarkės skelbiamos viešai Universiteto interneto svetainėje.
39. Senatas atlieka šias funkcijas:
2) tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos Universiteto mokslinės ir meninės veiklos kokybę ir lygį; teikia siūlymus Tarybai dėl lėšų paskirstymo Universiteto plėtojamų mokslo sričių tiriamajai, konsultacinei ir informacinei veiklai;
4) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką, svarsto ir teikia Tarybai pasiūlymus dėl administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principų nustatymo;
5) Senato nustatyta tvarka fakultetų, institutų ir mokslo centrų tarybų siūlymu Senatas, atsižvelgdamas į asmens mokslinės, meninės, pedagoginės ir (ar) kitos visuomenei reikšmingos veiklos rezultatus, teikia profesoriaus ir docento pedagoginius vardus atitinkamas pareigas einantiems dėstytojams, taip pat Universiteto garbės ir kitus vardus;
6) svarsto ir teikia pasiūlymus Tarybai dėl Universiteto vizijos ir misijos, strateginio veiklos plano;
8) rektoriaus teikimu tvirtina ir 2/3 Senato narių balsų dauguma atšaukia prorektorius, fakultetų dekanus, institutų direktorius ir kitų Universiteto akademinių valdymo organų vadovus ir katedrų vedėjus;
9) svarsto ir teikia pasiūlymus Tarybai dėl rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos;
12) svarsto ir teikia pasiūlymus Tarybai dėl Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;
13) svarsto ir teikia pasiūlymus Tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus nustatymo, atsižvelgiant į galimybes užtikrinti studijų ir mokslinės, meninės veiklos kokybę;
14) tvirtina akademinių valdymo organų nuostatus ir akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus;
15) šaukia Universiteto akademinės bendruomenės susirinkimus, dėstytojų ir mokslo darbuotojų konferencijas svarbiems Universiteto veiklos klausimams aptarti;
40. Senato nario įgaliojimai nutrūksta šiais atvejais:
41. Iš Senato pasitraukusį narį pakeičia daugiausia balsų gavęs neišrinktas pagal padaliniui skirtą kvotą kandidatas.
42. Senato nutarimai skelbiami Universiteto interneto svetainėje. Už savo veiklą per kalendorinius metus Senatas atsiskaito akademinei bendruomenei kiekvienais metais iki kovo 31 dienos.
TREČIASIS SKIRSNIS
REKTORIUS
45. Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį arba esantis pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties.
46. Rektorius atlieka šias funkcijas:
1) vadovauja Universitetui, organizuoja jo veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą;
4) teikia fakultetų, institutų ir mokslo centrų taryboms svarstyti dekanų, direktorių, katedrų vedėjų kandidatūras ir teikia Senatui jas tvirtinti. Jeigu teikiamoms kandidatūroms fakulteto, instituto ar mokslo centro tarybose nepritariama, rektorius teikia kitą kandidatūrą;
7) priima ir atleidžia Universiteto darbuotojus, skelbia konkursus eiti pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka nustato darbuotojų pareiginius atlyginimus;
10) atstovauja Universitetui, sudaro sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo ir studijų institucijomis, įmonėmis ir kitomis organizacijoms;
11) įvertinęs fakultetų, institutų, mokslo centrų tarybų išvadas, tvirtina dekanų, direktorių ir kitų akademinių valdymo organų vadovų ir katedrų vedėjų pateiktas metines veiklos ataskaitas. Jeigu kurio nors iš šiame papunktyje nurodytų vadovų pateiktos metinės veiklos ataskaitos rektorius nepatvirtina, jis privalo teikti Senatui siūlymą atšaukti vadovą;
12) teikia Tarybai siūlymus dėl studijų kainos ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžių nustatymo;
13) teikia Tarybai tvirtinti, viešai skelbia Tarybos patvirtintą Universiteto metinę veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą iki kitų metų kovo 31 dienos. Kiekvienais metais (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbia ir teikia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija) ir Seimui Universiteto metinės veiklos ataskaitą;
14) teikia Senatui svarstyti ir Tarybai tvirtinti strateginį Universiteto veiklos ir Universiteto struktūros pertvarkos planus;
15) svarsto ir priima sprendimus, susijusius su aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu jais;
47. Su išrinktu rektoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Universiteto vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.
49. Taryba skelbia viešą konkursą eiti rektoriaus pareigas prieš 2 mėnesius iki rektoriaus kadencijos pabaigos. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 7 nariai iš 11 Tarybos narių. Jeigu rektoriaus rinkimuose dalyvauja daugiau kaip vienas kandidatas ir jeigu nė vienas kandidatas negauna 7 balsų, tame pačiame Tarybos posėdyje organizuojamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, balsuojant pirmą kartą gavusių daugiausia balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo tik du kandidatai ir abu gavo mažiau kaip 7 iš 11 Tarybos narių balsų, pakartotinai balsuojama už tą kandidatą, kuris gavo daugiau balsų. Jeigu abu kandidatai gavo po lygiai balsų, dėl jų Taryba balsuoja pakartotinai. Jeigu pakartotinai balsuojant rektorius neišrenkamas, Taryba skelbia naujus rinkimus, vyksiančius po 2 mėnesių.
50. Rektoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.
51. Jeigu rektoriaus pateikta Universiteto metinės veiklos ataskaita Tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, rektorius teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atleidžiamas iš pareigų ne mažiau kaip 7 Tarybos narių balsų dauguma.
52. Rektoriaus įgaliojimai nutrūksta šiais atvejais:
KETVIRTASIS SKIRSNIS
REKTORATAS
53. Rektoratas yra rektoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Rektoratą sudaro rektorius, prorektoriai, akademinių valdymo organų vadovai ir Universiteto studentų atstovybės prezidentas. Rektorato posėdžiuose gali dalyvauti Senato pirmininkas, Tarybos pirmininkas, Universiteto darbuotojų profesinės sąjungos komiteto pirmininkas, Universiteto administracijos padalinių vadovai, o rektoriaus sutikimu ar kvietimu – ir kiti asmenys.
54. Rektoratas svarsto organizacinius, studijų, mokslo, ūkio ir kitus klausimus, koordinuoja Universiteto padalinių darbą, teikia pasiūlymus Tarybai ir Senatui.
55. Prorektoriai pavaduoja rektorių jo įsakymu. Prorektorių pareigybių pavadinimus ir skaičių tvirtina Senatas. Rektoriaus pavedimu prorektorius taip pat atlieka ir ūkinės bei finansinės veiklos funkcijas. Pasibaigus rektoriaus įgaliojimams, baigiasi ir prorektorių įgaliojimai. Taip pat prorektorių įgaliojimai nutrūksta, jeigu jie atsistatydina arba jeigu rektoriaus teikimu Senatas atšaukia prorektorius iš pareigų 2/3 Senato narių balsų dauguma.
PENKTASIS SKIRSNIS
UNIVERSITETO STUDENTŲ ATSTOVYBĖ
57. Universiteto studentų interesams atstovauja Universiteto studentų atstovybė, kurią sudaro Universiteto visuotinės studentų konferencijos išrinkti studentai.
58. Į Universiteto visuotinę studentų konferenciją Universiteto studentai deleguoja savo atstovus, kurie renkami akademinio padalinio, vykdančio studijas, studentų susirinkimuose arba studentų deleguotų atstovų studentų konferencijose, laikantis proporcingo studentų atstovavimo principo, kuris yra nustatytas Universiteto studentų atstovybės įstatuose. Visuotinė studentų konferencija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė visų konferencijos delegatų. Visuotinės studentų konferencijos sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė konferencijoje dalyvavusių studentų.
59. Universiteto studentų atstovybė veikia pagal visuotinėje studentų konferencijoje patvirtintus įstatus. Studentų atstovybės įstatuose nustatoma studentų delegavimo į Universiteto ir jo padalinių valdymo organus tvarka. Studentų atstovybės veikla grindžiama viešumo, savivaldos, lygiateisiškumo ir kitais demokratijos principais.
60. Studentų atstovybė rūpinasi studentų teisėmis, pareigomis ir laisvėmis, padeda organizuoti studijų procesą, spręsti studentų socialinius klausimus.
61. Studentų atstovybė turi teisę:
3) ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po sprendimų priėmimo raštu kreiptis į sprendimą priėmusį Universiteto valdymo organą ir reikalauti dar kartą svarstyti jo priimtus sprendimus;
62. Studentų atstovai dalyvauja Universiteto valdymo organų veikloje: jie sudaro ne mažiau kaip 20 procentų fakulteto tarybos narių; Universiteto studentų atstovybės prezidentas yra rektorato narys; septynis studentų atstovus į Senatą skiria Universiteto studentų atstovybė, vadovaudamasi proporcingumo principu pagal fakultetus; studentų atstovybė savo nustatyta tvarka skiria du narius į Tarybą: vieną Tarybos narį – Universiteto studentą ir vieną Tarybos narį – ne Universiteto studentą.
63. Universitetas remia studentų atstovybę, skiria patalpas ir lėšų jos veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūrinei, sportinei ir visuomeninei veiklai. Už Universiteto lėšų panaudojimą studentų atstovybė kiekvienais metais iki kovo 31 dienos atsiskaito Universiteto akademinei bendruomenei visuotinėje studentų atstovų konferencijoje, pateikdama lėšų panaudojimo ataskaitą.
IV SKYRIUS
UNIVERSITETO AKADEMINĖ BENDRUOMENĖ, ADMINISTRACIJA IR KITI DARBUOTOJAI
PIRMASIS SKIRSNIS
AKADEMINĖ BENDRUOMENĖ
64. Akademinę bendruomenę sudaro Universiteto studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai.
65. Akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti:
2) mokslinės (meninės) ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus;
66. Akademinei bendruomenei taip pat laiduojama:
1) kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse;
ANTRASIS SKIRSNIS
UNIVERSITETO PERSONALAS
68. Universiteto personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, administracija ir kiti Universiteto veiklą užtikrinantys darbuotojai.
69. Universiteto administraciją sudaro Universiteto ir jo neakademinių valdymo organų, įeinančių į rektoriaus teikimu Tarybos patvirtintą Universiteto struktūrą, vadovai ir vadovų pavaduotojai. Universiteto administracija vykdo veiklą, būtiną Universiteto ir jo padalinių administracinėms funkcijoms atlikti ir kartu su kitais darbuotojais Universitetui reikalingų studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros bei ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Universiteto administracijos darbuotojai gali dirbti pedagoginį ir (ar) mokslinį darbą, dalyvauti projektinėje veikloje. Universiteto administracijos vidinę struktūrą ir nuostatus, darbuotojų pareigybių aprašus jų vadovų teikimu tvirtina rektorius.
70. Kiti darbuotojai yra studijas ir mokslą aptarnaujantys darbuotojai ir ūkio darbuotojai. Rektoriaus sprendimu šių darbuotojų funkcijas gali atlikti ir kiti asmenys, su kuriais sudaromos atitinkamų paslaugų teikimo sutartys.
71. Darbo santykius, socialines garantijas, darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę Universitete nustato įstatymai, šis statutas, kolektyvinė sutartis, kiti teisės aktai ir Universiteto valdymo organų priimti aktai. Universiteto darbuotojai, kurie į pareigas nerenkami, priimami į darbą ir atleidžiami iš jo rektoriaus įsakymu įstatymų nustatyta tvarka. Universiteto personalas yra tiesiogiai atskaitingas padalinių vadovams ir rektoriui.
72. Universitete veikia ginčų tarp akademinės bendruomenės narių, administracijos, kitų darbuotojų nagrinėjimo komisija (toliau – ginčų nagrinėjimo komisija), kuri sprendžia studentų ir administracijos ar kitų darbuotojų ginčus, susijusius su mokslo ir studijų veikla. Rektoriaus įsakymu į ginčų nagrinėjimo komisiją skiriama po lygiai administracijos ir kitų darbuotojų ir studentų atstovybės įgaliotų asmenų. Į savo posėdžius ginčų nagrinėjimo komisija gali kviesti administracijos atstovus, dėstytojus ir studentus. Ginčų nagrinėjimo komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių, o nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų komisijos narių balsų dauguma. Apie ginčų nagrinėjimo komisijos nutarimus studentas informuojamas raštu. Ginčų nagrinėjimo komisijos nutarimai Universitete yra galutiniai ir įforminami rektoriaus įsakymu. Ginčų nagrinėjimo komisijos veiklos nuostatus tvirtina Senatas.
73. Universiteto personalas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:
1) pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti bei mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis;
3) gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją. Jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka;
TREČIASIS SKIRSNIS
DĖSTYTOJAI IR MOKSLO DARBUOTOJAI
76. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus ir (ar) meno pedagogus, dėstyti studentams, dalyvauti meninėje veikloje ir (ar) formuoti meno mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti meninės veiklos ir tyrimų rezultatus.
77. Docento pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus ir (ar) meno pedagogus, dėstyti studentams, dalyvauti meninėje veikloje.
78. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Lektorius turi dėstyti studentams ir dirbti metodinį darbą.
79. Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas Universiteto meno studijų asistentams.
80. Universiteto mokslo darbuotojų pareigybės yra šios: vyriausiasis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslo darbuotojas, jaunesnysis mokslo darbuotojas ir mokslininkas stažuotojas.
81. Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus.
82. Vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus.
83. Mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Mokslo darbuotojas turi atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus.
84. Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti arba padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus, rengtis stoti į doktorantūrą.
85. Į mokslininkų stažuotojų pareigas asmenys skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 2 metams. Šis laikotarpis gali būti Vyriausybės nustatyta tvarka pratęstas dar vieniems metams. Kvalifikacinius mokslininkų stažuotojų pareigybių reikalavimus, skyrimo į šias pareigas tvarką ir jų stažuočių finansavimo tvarką nustato Vyriausybė.
86. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai į pareigas skiriami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Konkursas (atestacija) vyksta pagal Senato patvirtintus nuostatus.
87. Likus 3 mėnesiams iki dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos, skelbiamas viešas konkursas eiti pareigas. Pranešimas apie konkursą eiti pareigas skelbiamas Universiteto, Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėse, šalies ir, jeigu tikslinga, tarptautinėse visuomenės informavimo priemonėse.
88. Kandidatus eiti dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigas vertina komisija, sudaroma Senato nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių sudaro Universitete nedirbantys asmenys. Rengiant konkursą eiti vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigas pirmą kartą, komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas.
89. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą eiti tas pačias dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas, sudaroma neterminuota darbo sutartis. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai Senato nustatyta tvarka. Neatestuotas asmuo atleidžiamas iš einamų pareigų. Asmuo iš pareigų taip pat gali būti atleidžiamas kitais teisės aktų nustatytais pagrindais. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu.
90. Tarybos nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė Universiteto dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacija.
91. Dėstytojai kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti ir mokslinei (meninei) ir pedagoginei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
92. Išėjusiems į pensiją ir kitiems buvusiems dėstytojams ir mokslo darbuotojams gali būti sudaromos sąlygos dirbti mokslo ir pedagoginį darbą pagal savanoriškos veiklos sutartis naudojantis Universiteto baze. Profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui Senatas savo nustatyta tvarka gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dirbti mokslinį metodinį darbą atitinkamoje katedroje, dalyvauti visuomeninėje veikloje. Profesoriui emeritui Senato nustatyta tvarka iš Universiteto lėšų mokama Tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.
93. Universitetas gali ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui kviestis dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotą darbo sutartį, keistis dėstytojais su kitomis institucijomis. Kviestiniams dėstytojams netaikoma įstatymų nustatyta skyrimo į pareigas tvarka. Sprendimus šiuo klausimu katedrų teikimu priima rektorius.
94. Universitetas Senato nustatyta tvarka gali suteikti asocijuotojo mokslininko statusą Universitete dirbusiam mokslininkui, palaikančiam su Universitetu mokslinius ryšius, bet laikinai (ne ilgiau kaip iki kadencijos pabaigos) dirbančiam kitur. Asocijuotasis mokslininkas, gavęs Senato pritarimą, gali be konkurso grįžti į ankstesnes pareigas ir jas eiti iki nutrauktos kadencijos pabaigos. Į asocijuotojo mokslininko kadencijos laikotarpį įskaitomi ir laikotarpiai, kai jis dirbo kitur.
V SKYRIUS
MOKSLINĖ (MENINĖ) IR STUDIJŲ VEIKLA
PIRMASIS SKIRSNIS
MOKSLINĖ IR MENINĖ VEIKLA
95. Universitete atliekami fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros veikla turi skatinti inovacijas, sudaryti sąlygas dėstomus dalykus nuolat papildyti naujausiomis mokslo (meno) žiniomis, suteikti doktorantams ir kitų pakopų studentams mokslinio tyrimo metodologijos taikymo įgūdžių, užtikrinti Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų profesinę kvalifikaciją.
96. Mokslinė veikla plėtojama katedrose, mokslo centruose, kituose mokslo padaliniuose. Ilgalaikiai tarptautinio lygio fundamentiniai ar taikomieji tyrimai, meninė veikla gali būti atliekami kooperuojantis Universiteto padaliniams tarpusavyje arba bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, vykdančiomis mokslinę (meninę) veiklą.
97. Universiteto mokslinės (meninės) veiklos ir studijų vienovę užtikrina dėstytojų ir visų studijų pakopų studentų dalyvavimas moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinėje (socialinėje, kultūrinėje) plėtroje, mokslo žinių kūrimas ir mokslo (meno) darbuotojų dalyvavimas studijų procese, mokslinių (meninių) kompetencijų ugdymas antrosios ir trečiosios pakopos studijų programose. Antrosios ir trečiosios pakopos studijos siejamos su Universitete vykdomos mokslinės (meninės) veiklos rezultatais. Trečiosios pakopos studentams mokslo tiriamoji (meninė) veikla yra privaloma.
98. Universitete yra plėtojama dėstytojų ir studentų profesionaliojo meno veikla, orientuota į visuomenės meninį lavinimą ir meno praktikos ir studijų vienovę. Universiteto meninės veiklos pobūdį, mastą ir šiai veiklai keliamus reikalavimus tvirtina Senatas. Universitetas turi teisę atlikti meno projektus ir verstis taikomojo meno veikla pagal sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio šalių meninėse programose.
99. Universitete mokslinių tyrimų kryptis, mastą, tematiką ir terminus, atsižvelgdami į valstybės reikmes, Europos mokslo prioritetus, tyrimų svarbą šalies, ypač Šiaurės Lietuvos, švietimui, kultūrai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, taip pat į mokslo darbuotojų kvalifikaciją ir Universiteto turimus finansinius išteklius, nustato fakultetai, institutai, mokslo centrai ir tvirtina Senatas.
100. Universitete turi būti užtikrinama mokslo ir meno rezultatų sklaida: rengiamos mokslinės konferencijos, seminarai, kursai ir kiti mokslo (meno) renginiai, leidžiami mokslo (meno) leidiniai.
101. Universitete gali būti atliekami užsakomieji mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbai verslui, nevalstybiniam ir viešajam sektoriui. Universitetas turi teisę atlikti mokslinius tyrimus ir verstis eksperimentinės plėtros, bandomųjų, konstravimo ir technologinių darbų veikla teisės aktų nustatyta tvarka pagal sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse tyrimų programose.
102. Universitetas yra jame sukurto intelektinio produkto ir turtinių teisių į jį savininkas, jeigu Universiteto, darbuotojų ir (ar) užsakovų sutartyse nenustatyta kitaip. Apie savo intelektinės veiklos rezultatus, kurie buvo sukurti Universitete naudojantis jo patirtimi arba technologija ir (ar) įranga ir (ar) atliekant mokslo tiriamąjį darbą vykdant darbo funkcijas, asmuo privalo pranešti Universiteto nustatyta tvarka.
ANTRASIS SKIRSNIS
STUDIJOS
103. Universitete studijos vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas.
105. Pirmosios pakopos studijų programos skiriamos bendrajai erudicijai ugdyti, teoriniams studijų krypties pagrindams perteikti ir profesiniams įgūdžiams, kurie būtini savarankiškam darbui, formuoti. Studijų programos yra labiau orientuotos į universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygio profesinius gebėjimus. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties (krypčių) bakalauro laipsnis arba bakalauro laipsnis ir kvalifikacija.
106. Magistrantūros studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo (meno) darbui arba kitam darbui, kuriam atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų. Universitete vykdomos mokslinę (meninę) veiklą atitinkančių studijų krypčių magistrantūros studijos. Asmenims, baigusiems magistrantūros studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties magistro laipsnis arba magistro laipsnis ir kvalifikacija.
107. Universitete gali būti organizuojamos vientisosios studijos, kai derinamos pirmosios ir antrosios pakopų universitetinės studijos, kurių apimtį nustato Mokslo ir studijų įstatymas.
108. Trečiosios pakopos studijos vykdomos mokslo ir meno doktorantūroje:
1) mokslo doktorantūros paskirtis – rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Mokslo doktorantūros nuostatus tvirtina Vyriausybė. Disertaciją apgynusiems asmenims suteikiamas mokslo daktaro laipsnis;
109. Studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Baigus skirtingų studijų formų programas, įgytas išsilavinimas yra lygiavertis.
110. Laipsnį suteikiančios studijos Universitete vykdomos pagal studijų programas, įrašytas į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą. Studijų programas rengia katedros, joms pritaria studijų programų komitetai ir fakultetų tarybos, jas tvirtina Senatas. Studijų programos turi atitikti Mokslo ir studijų įstatymo 48 straipsnio ir švietimo ir mokslo ministro patvirtintus bendruosius ir specialiuosius studijų programų reikalavimus.
111. Vykdomos tik akredituotos studijų programos. Universiteto studijų programų išorinį vertinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba kita aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūra, įtraukta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą. Studijų programas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka akredituoja Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. Akredituota studijų programa nustatytam terminui įregistruojama į Studijų ir mokymo programų registrą.
112. Universitetas gali vykdyti jungtines studijų programas, kurias baigus suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis, taip pat programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis. Jungtinis kvalifikacinis laipsnis suteikiamas tuo atveju, kai studijų programą vykdo Universitetas kartu su kita (kitomis) aukštąja mokykla (aukštosiomis mokyklomis). Dvigubas kvalifikacinis laipsnis suteikiamas, kai studijų programa greta pagrindinės studijų krypties reikalavimų atitinka ir minimalius kitos studijų krypties reikalavimus. Bendruosius šių programų reikalavimus nustato Švietimo ir mokslo ministerija.
113. Universiteto padaliniuose visuomenės ir ūkio poreikiams tenkinti gali būti organizuojamos tęstinės studijos asmeniui perkvalifikuoti, jo kvalifikacijai ir profesiniams įgūdžiams tobulinti. Šios studijos vykdomos pagal Universiteto parengtas laipsnį suteikiančias arba laipsnio nesuteikiančias studijų programas. Laipsnio nesuteikiančios studijų programos skiriamos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka.
114. Dalinės studijos yra studento mokymasis pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami pažymėjimu.
115. Universitetas sudaro sąlygas studentui studijuoti pagal individualią studijų programą, planą, grafiką Universiteto nustatyta tvarka.
116. Studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatai įskaitomi Mokslo ir studijų įstatymo ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
117. Universitete įskaitomi:
1) studentų dalinių studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai, jeigu ši aukštoji mokykla yra pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka;
2) Universiteto studentų dalinių studijų kitoje to paties ar kito tipo Lietuvos Respublikos aukštojoje mokykloje rezultatai;
118. Baigus pirmosios pakopos, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, išduodamas suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas ir diplomo priedėlis (priedas), o baigus doktorantūrą ir apgynus daktaro disertaciją, – mokslo (meno) laipsnį liudijantis diplomas. Diplomo priedėlis (priedas) yra neatskiriama diplomo dalis, diplomą papildantis dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį. Baigus laipsnio nesuteikiančias studijų programas, išduodamas baigtas studijas liudijantis pažymėjimas.
119. Bendrą studijų vietų skaičių nustato Universitetas, atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų kokybę.
120. Į Universiteto pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus Universiteto nustatytus kriterijus. Priėmimo į studijas kriterijus, įvertinus Universiteto studentų atstovybei, nustato Senatas ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.
121. Į antrosios pakopos studijų programas priimami asmenys, turintys bakalauro laipsnį. Asmenys, turintys profesinio bakalauro laipsnį, į antrosios pakopos studijų programas turi teisę stoti, jeigu atitinka švietimo ir mokslo ministro patvirtintus minimalius reikalavimus.
122. Universitete dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Kitomis kalbomis gali būti dėstoma, kai:
2) paskaitas skaito ar kitiems akademiniams užsiėmimams vadovauja užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai;
3) studijos vyksta pagal užsieniečių studijoms skirtas studijų programas arba studijų tarptautinių mainų atveju;
TREČIASIS SKIRSNIS
MOKSLINĖS (MENINĖS) VEIKLOS IR STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
124. Siekiant užtikrinti valstybės biudžeto lėšomis atliekamų mokslinių tyrimų kokybę, valstybės biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumą, paskatinti mokslo pažangą, visi Universitete atliekamų mokslo darbų rezultatai turi būti skelbiami viešai, kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.
125. Universiteto mokslinės (meninės) veiklos ir studijų kokybė valdoma taikant vidinę kokybės vadybos sistemą, grindžiamą Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo kokybės reikalavimais, Universitete patvirtintais vidinės kokybės vadybos sistemos esminiais dokumentais bei Universitete puoselėjama mokslo ir studijų veiklos kokybės kultūra. Mokslinės (meninės) veiklos ir studijų kokybė valdoma atsižvelgiant į vidinių ir išorinių vertinimų rezultatus.
126. Universitetas yra reguliariai akredituojamas remiantis išorinio vertinimo išvadomis. Universiteto išorinį vertinimą, remdamasi Vyriausybės patvirtintu išorinio vertinimo tvarkos aprašu, organizuoja Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. Universiteto išorinis vertinimas ir akreditavimas gali būti atliekamas tik pagal iš anksto Universitetui žinomus viešai paskelbtus Vyriausybės patvirtinto išorinio vertinimo tvarkos aprašo kriterijus ir rodiklius, kurie naudojami tik tam Universiteto veiklos išorinio vertinimo ir akreditavimo laikotarpiui vertinti, kai jie tapo žinomi Universitetui.
127. Universitetas turi nuolat interneto svetainėje ir kitais būdais viešai skelbti tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslinės (meninės) veiklos įsivertinimo rezultatus, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, pripažintų institucijų atliktus Universiteto veiklos vertinimus, absolventų karjeros rodiklius. Universitetas gali skelbti ir kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas. Skelbiama informacija neturi pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo.
VI SKYRIUS
STUDENTAI
128. Universitete studijuoja studentai ir klausytojai. Studentui išduodamas studento pažymėjimas. Studento pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija.
129. Studento ir Universiteto santykiai įforminami studijų sutartimi, kurios standartines sąlygas nustato Švietimo ir mokslo ministerija, o tipinę sutarties formą įsakymu tvirtina rektorius. Klausytojo ir Universiteto santykiai įforminami sutartimi, kurios tipinę formą tvirtina rektorius.
130. Studentai turi teisę:
1) studijuoti pagal pasirinktą studijų programą ir studijų formą, pasirinkti dėstytoją, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai, studijuoti pagal individualų studijų planą, studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Universitete arba kitoje aukštojoje mokykloje;
4) atsiskaityti už darbus taikant alternatyvius būdus, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti numatyti tikslai;
5) kreiptis į Universiteto administraciją, kad būtų įskaityti studijų toje pačioje arba kitoje Lietuvos Respublikos arba užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai;
6) kreiptis raštu Universiteto nustatyta tvarka į Universiteto administraciją, ginčų nagrinėjimo komisiją dėl interesų pažeidimų; rektorius arba jo įgalioti asmenys, ginčų nagrinėjimo komisija, gavę studentų rašytinius prašymus, skundus ar pranešimus, privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti;
7) savo prašymu, dekano ar kito padalinio vadovo teikimu, rektoriaus įsakymu nutraukti studijas ir jas atnaujinti;
8) išeiti akademinių atostogų, neprarandant studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo išeidami akademinių atostogų;
11) rinkti Universiteto studentų atstovybę ir būti išrinkti į ją, burtis į asociacijas, klubus, draugijas, studentų visuomenines organizacijas;
131. Iš Universiteto pašalinus valstybės finansuojamoje vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas, į valstybės finansuojamą studijų vietą Universiteto studijų nuostatuose nustatyta tvarka gali būti perkeliamas toje pačioje studijų programoje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo, išskyrus atvejus, numatytus Mokslo ir studijų įstatyme.
132. Studentai privalo:
2) laikytis Universiteto darbuotojų ir studentų etikos kodekse, Statute, Universiteto studijų nuostatuose, studijų sutartyje, Universiteto studentų atstovybės įstatuose, vidaus tvarkos taisyklėse nustatytos tvarkos;
133. Klausytojai privalo:
2) laikytis Universiteto darbuotojų ir studentų etikos kodekse, Statute, Universiteto studijų nuostatuose, vidaus tvarkos taisyklėse nustatytos tvarkos;
134. Už studento pareigų netinkamą vykdymą arba nevykdymą studentams dekano teikimu, rektoriaus įsakymu gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:
135. Už klausytojo pareigų netinkamą vykdymą arba nevykdymą Universitetas turi teisę nutraukti su klausytoju sudarytą sutartį.
136. Nuobaudas studentai gali apskųsti rektoriui arba kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją. Jeigu drausminė nuobauda skiriama Universiteto studentų atstovybės nariui, turi būti gautas studentų atstovybės sutikimas, išskyrus atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos nevykdymą. Jeigu nėra studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda studentų atstovybės nariui gali būti paskirta Senato sprendimu.
VII SKYRIUS
TURTAS IR LĖŠOS
137. Universitetas valdo, naudoja savo turtą ir juo disponuoja vadovaudamasis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei, ūkinės veiklos autonomijos principais.
138. Universiteto turtą sudaro:
1) valstybei nuosavybės teise priklausantis ir pagal patikėjimo sutartis Universitetui perduotas ilgalaikis materialusis turtas;
139. Turtas, kurį Universitetas valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:
2) pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
3) lėšos ir kitas turtas, gauti kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas);
5) iš valstybės biudžeto lėšų ir šio punkto 2, 3 ir 4 papunkčiuose nurodytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įsigytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;
8) turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijos ir kitų intelektinės nuosavybės objektų);
140. Universitetas turi teisę:
141. Nuosavybės teise priklausantį turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis įstatymais Tarybos nustatyta tvarka.
142. Universitetas jam perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise Mokslo ir studijų įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
143. Universitetas jam skirtu valstybės turtu naudojasi neatlygintinai. Universiteto darbuotojai, studentai ir klausytojai naudojasi tuo turtu laikydamiesi Universiteto vidaus tvarkos taisyklių.
144. Į valstybės turtą, perduotą pagal patikėjimo sutartį, negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal Universiteto prievoles, įskaitant prievoles, atsiradusias šį turtą valdant, naudojant ir juo disponuojant.
145. Valstybinė žemė Universitetui suteikiama naudotis įstatymų nustatyta tvarka. Keisti Universiteto teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Vyriausybė, įvertinusi Tarybos nuomonę. Jeigu Taryba nesutinka, teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali keisti tik Seimas.
146. Universitetas, bendradarbiaudamas mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros srityje su kitomis įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis, intelektinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja sąlygas nustato sutartyse.
147. Universitetas turi teisę skolintis, tai yra pasirašyti paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, laikydamasis atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto bendro valstybinėms aukštosioms mokykloms skolinimosi limito. Universitetas negali įkeisti daugiau kaip 20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių įsipareigojimų laikymąsi. Nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriams Universitetas turi gauti Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimą.
148. Universiteto lėšas sudaro:
4) pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės veiklos, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
150. Už studijas studijų kainą, proporcingą dalyko (modulio) apimčiai, moka:
151. Studijų kainą nustato Universitetas. Studijų kaina nurodoma priėmimo į Universitetą taisyklėse.
152. Į studijų išlaidas įskaičiuojamos lėšos, būtinos studijoms vykdyti, tai yra:
153. Studijų kainą arba jos dalį už valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojančius asmenis gali apmokėti jų darbdaviai, Universitetas, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.
154. Turto, kuris Universitetui priklauso nuosavybės teise, pardavimo ir gautų lėšų panaudojimo tvarką nustato Taryba, įvertinusi Senato pasiūlymus.
155. Universiteto buhalterinė apskaita organizuojama ir tvarkoma, finansinės ir biudžeto vykdymo ataskaitos sudaromos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
VIII SKYRIUS
ATRIBUTAI
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
158. Taryba, įvertinusi Senato siūlymus, teikia Seimui tvirtinti Statuto pakeitimus. Tarybos nutarimas teikti Seimui tvirtinti Statuto pakeitimus gali būti priimtas ne mažesne kaip 2/3 Tarybos narių balsų dauguma.
Lietuvos Respublikos Seimo
2010 m. gruodžio 21 d.
nutarimo Nr. XI-1241
2 priedėlis
ŠIAULIŲ UNIVERSITETo valdomų PASTATŲ ir žemės sklypų SĄRAŠAS
| Eil. Nr. |
Objekto pavadinimas |
Adresas |
Bendras patalpų plotas, m2 |
| 1. |
Centriniai rūmai* *Išskyrus šiame pastate esančias patalpas: 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, 2-8, 2-9 ir 2-10 |
Vilniaus g. 88, Šiauliai |
3 472,36 |
| Garažas su priestatu |
78,81 |
||
| 2. |
I rūmų kompleksas |
|
|
| Mokomasis korpusas |
P. Višinskio g. 25, Šiauliai |
8 431,53 |
|
| Akademinė biblioteka |
Vytauto g. 84, Šiauliai |
6 037,66 |
|
| Sporto salė |
Vasario 16-osios g. 30, Šiauliai |
1 692,25 |
|
| Nuotolinių studijų centras |
Vasario 16-osios g. 26, Šiauliai |
508,57 |
|
| 3. |
II rūmų kompleksas |
Aušros alėja 50, Šiauliai |
1 420,48 |
| Aušros alėja 50A, Šiauliai |
173,11 |
||
| Aušros alėja 50, Šiauliai |
167,1 |
||
| 4. |
III rūmų kompleksas |
P. Višinskio g. 38, Šiauliai |
2 355,58 |
| P. Višinskio g. 36A, Šiauliai |
70,13 |
||
| P. Višinskio g. 36A, Šiauliai |
22 |
||
| 5. |
IV rūmų kompleksas |
Vilniaus g. 141, Šiauliai |
|
| Mokomasis korpusas |
7 331,3 |
||
| Garažas |
335,49 |
||
| 6. |
V rūmai |
Stoties g. 11, Šiauliai |
1 668,86 |
| 7. |
VI rūmų kompleksas |
Architektų g. 1, Šiauliai |
|
| 1 korpusas |
4 193,05 |
||
| 2 korpusas |
3 227,08 |
||
| 3 korpusas |
2 654,79 |
||
| 4 korpusas |
1 5416,4 |
||
| 8. |
VII rūmų kompleksas |
|
|
| 1 korpusas |
P. Višinskio g. 19, Šiauliai |
1 806,05 |
|
| 2 korpusas |
P. Višinskio g. 23, Šiauliai |
1 125,59 |
|
| 9. |
VIII rūmai |
P. Višinskio g. 11, Šiauliai |
2 211,83 |
| 10. |
Technologinių bandymų centras |
Pagėgių g. 43, Šiauliai |
940,33 |
| 11. |
Botanikos sodo kompleksas |
Paitaičių g. 4, Šiauliai |
|
| Administracinis pastatas |
74,12 |
||
| Agrobiologinė stotis |
195,59 |
||
| Garažas |
111,14 |
||
| 12. |
Bendrabučiai |
|
|
| I bendrabutis |
P. Višinskio g. 15, Šiauliai |
4 024,22 |
|
| Šiaulių universiteto studentų klubo laisvalaikio centras „Studentų svetainė“ |
P. Višinskio g. 15, Šiauliai |
725,69 |
|
| II bendrabutis |
P. Višinskio g. 15A, Šiauliai |
5 451,09 |
|
| III bendrabutis |
Dubijos g. 1A, Šiauliai |
3 250,78 |
|
| IV bendrabutis |
Dubijos g. 1B, Šiauliai |
5 524,69 |
|
| 13. |
Garažai |
Kanapių g. 1, Šiauliai |
247,52 |
| 14. |
Klaipėdos Girulių mokomosios praktikos bazės kompleksas |
Stoties g. 8, Giruliai, Klaipėda |
191,28 |
| 15. |
Balsių mokomosios praktikos bazės kompleksas |
Balsių k., Papilės apyl., Akmenės r. |
3 127,54 |
| 16. |
Pašvinių mokomosios praktikos bazės kompleksas |
Pašvinių k., Bubių apyl., Šiaulių r. |
634,64 |
ŠIAULIŲ UNIVERSITETUI PERDUOTŲ NAUDOTIS ŽEMĖS SKLYPŲ SĄRAŠAS
| Objekto pavadinimas |
Adresas |
Bendras pastato plotas, m2 |
Žemės sklypo plotas, ha |
Disponavimo žeme pagrindas |
|
| Žemės sklypas |
Vilniaus g. 88, Šiauliai |
3 472,36 |
0,518 |
Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/98-0267 |
|
| Žemės sklypas |
78,81 |
||||
| I rūmų kompleksas |
|||||
| Žemės sklypas |
P. Višinskio g. 25, Šiauliai |
8 431,53 |
0,983 |
Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/03-0049 |
|
| Žemės sklypas |
Vytauto g. 84, Šiauliai |
6 037,66 |
|||
| Žemės sklypas |
Vasario 16-osios g. 30, Šiauliai |
1 692,25 |
|||
| Žemės sklypas |
Vasario 16-osios g. 26, Šiauliai |
508,57 |
|||
| II rūmų kompleksas |
|||||
| Žemės sklypas |
Aušros alėja 50, Šiauliai |
1 760,69 |
0,4156 |
Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/07-0004 |
|
| III rūmų kompleksas |
|||||
| Žemės sklypas |
P. Višinskio g. 38, Šiauliai |
2 355,58 |
0,0986 |
Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/03-0334 |
|
| Žemės sklypas |
P. Višinskio g. 36A, Šiauliai |
92,13 |
0,0365 |
Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/03-0333 |
|
| IV rūmų kompleksas |
|||||
| Žemės sklypas |
Vilniaus g. 141, Šiauliai |
7 331,3 |
0,547 |
Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/03-0050 |
|
| Žemės sklypas |
335,49 |
||||
| V rūmai |
|||||
| Žemės sklypas |
Stoties g. 11, Šiauliai |
1 668,86 |
0,2142 |
Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/01-0074 |
|
| VI rūmų kompleksas |
|||||
| Žemės sklypas |
Architektų g. 1, Šiauliai |
4 865,92 |
2,2484 |
Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/05-0158 |
|
| Žemės sklypas |
3 227,08 |
||||
| Žemės sklypas |
2 654,79 |
||||
| Žemės sklypas |
14 278,27 |
||||
| VII rūmų kompleksas |
|||||
| Žemės sklypas |
P. Višinskio g. 19, Šiauliai |
1 806,05 |
0,155 |
Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN31/10-0008 |
|
| Žemės sklypas |
P. Višinskio g. 23, Šiauliai |
1 125,59 |
0,0785 |
Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN31/10-0008 |
|
| VIII rūmai |
|||||
| Žemės sklypas |
P. Višinskio g. 11, Šiauliai |
2 211,83 |
0,217 |
Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/03-0053 |
|
| Technologinių bandymų centras |
|||||
| Žemės sklypas |
Pagėgių g. 43, Šiauliai |
940,33 |
0,5372 |
Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/03-0268 |
|
| Botanikos sodo kompleksas |
|||||
| Žemės sklypas |
Paitaičių g. 4, Šiauliai |
74,12 |
1,2789 |
Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/05-0193 |
|
| Žemės sklypas |
195,59 |
||||
| Žemės sklypas |
111,14 |
||||
| Žemės sklypas |
Paitaičių g. 1A, Šiauliai |
|
1,2785 |
Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/05-0192 |
|
| Bendrabučiai |
|||||
| Žemės sklypas |
P. Višinskio g. 15, Šiauliai |
4 024,22 |
0,4251 |
Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/02-0157 |
|
| Žemės sklypas |
P. Višinskio g. 15, Šiauliai |
725,69 |
|||
| Žemės sklypas |
P. Višinskio g. 15 A, Šiauliai |
5 451,09 |
0,3547 |
Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/03-0087 |
|
| Žemės sklypas |
Dubijos g. 1A, Šiauliai |
3 250,78 |
0,2288 |
Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/03-0085 |
|
| Žemės sklypas |
Dubijos g. 1B, Šiauliai |
5 524,69 |
0,1954 |
Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/03-0086 |
|
| Žemės sklypas |
Kanapių g. 1, Šiauliai |
247,52 |
0,0471 |
Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/03-0269 |
|
| Žemės sklypas |
Stoties g. 8, Giruliai, Klaipėdos r. |
191,28 |
0,184 |
Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN21/2007-003 |
|
| Žemės sklypas |
Balsių k., Papilės apyl., Akmenės r. |
3 900,25 |
7,2 |
Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N32/94-0005 |
|
| Žemės sklypas |
Pašvinių k., Bubių apyl., Šiaulių r. |
663,3 |
1,1944 |
Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. K91/03-0276 |
|
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Nutarimas
Nr. XII-656, 2013-12-10, Žin., 2013, Nr. 132-6735 (2013-12-21), i. k. 1131010NUTA0XII-656
Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Šiaulių universiteto statuto patvirtinimo" 1 priedėlio pakeitimo