Suvestinė redakcija nuo 2019-08-10
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 20-743, i. k. 1082050ISAK001K-059
Nauja redakcija nuo 2019-08-10:
Nr. 1K-243, 2019-08-06, paskelbta TAR 2019-08-09, i. k. 2019-13038
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS 11-OJO STANDARTO PATVIRTINIMO
2008 m. vasario 8 d. Nr. 1K-059
Vilnius
tvirtinu 11-ąjį viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą „Sąnaudos“ (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2008 m. vasario 8 d.
įsakymu Nr. 1K-059
(Lietuvos Respublikos finansų ministro
2019 m. rugpjūčio 6 d.
įsakymo Nr. 1K-243
redakcija)
11-ASIS VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAS „SĄNAUDOS“
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 11-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Sąnaudos“ (toliau – standartas) nustatomi viešojo sektoriaus subjekto sąnaudų pripažinimo, įvertinimo, registravimo apskaitoje, grupavimo ir pateikimo finansinėse ataskaitose reikalavimai.
2. Standartas taikomas viešojo sektoriaus subjektui, rengiančiam atskirų finansinių ataskaitų rinkinį, ir viešojo sektoriaus subjektui, rengiančiam konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį.
Standarto II skyrius netaikomas finansavimo sąnaudoms. Finansavimo sąnaudų pripažinimo nuostatos pateiktos 20-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Finansavimo sumos“.
II SKYRIUS
SĄNAUDŲ PRIPAŽINIMAS IR ĮVERTINIMAS
4. Sąnaudos pripažįstamos ir registruojamos apskaitoje tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos buvo padarytos – kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, t. y. parduodamos prekės arba suteikiamos paslaugos, atliekami veiksmai vykdant priskirtas funkcijas, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką.
5. Sąnaudomis pripažįstama tik ta ankstesniųjų ir ataskaitinio laikotarpių išlaidų, duosiančių ateityje ekonominę naudą, dalis, kuri tenka per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms (atliktiems veiksmams vykdant priskirtas funkcijas). Išlaidos, skirtos pajamoms uždirbti būsimaisiais laikotarpiais, apskaitoje registruojamos ir pateikiamos finansinėse ataskaitose kaip turtas ir bus pripažįstamos sąnaudomis būsimaisiais laikotarpiais.
6. Jeigu turto naudojimas leis viešojo sektoriaus subjektui vykdyti jam priskirtas funkcijas ar kitą veiklą ir (ar) uždirbti pajamų keletą ateinančių ataskaitinių laikotarpių ir dėl to pajamų ir sąnaudų ryšys gali būti nustatytas tik apytiksliai, sąnaudos apskaitoje pripažįstamos taikant netiesioginius pripažinimo būdus (pavyzdžiui, skaičiuojant nusidėvėjimą ar amortizaciją).
7. Išlaidos, kurios neduos ekonominės naudos ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais, pripažįstamos sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kada buvo padarytos.
8. Jei dėl avarijos ar kitų priežasčių sugadinto turto remonto išlaidas kompensuoja draudimo įmonė ar kitas subjektas, remonto išlaidos turi būti sumažintos kompensuojama suma. Jei kompensuojama suma viršija remonto išlaidas, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio pajamomis. Gali būti ir kitų atvejų, kai viešojo sektoriaus subjekto sąnaudas jo naudai kompensuoja kitas subjektas. Tokiu atveju vertinama, ar toks kompensavimas nėra laikytinas finansavimu arba parama, ir jei nėra, gautų kompensacijų suma mažinamos pripažintos sąnaudos.
9. Sąnaudos turi būti įvertintos tikrąja verte. Paprastai atsiskaitymai atliekami pinigais arba jų ekvivalentais, todėl sąnaudų dydis įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų arba
jų ekvivalentų suma (neįskaitant į ją atgautino pridėtinės vertės mokesčio). Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos iš bendros mokėtinos sumos, palūkanų sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą. Diskonto normos nustatymas, diskontavimo formulė ir pavyzdžiai yra pateikti 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“.
10. Tam tikrais atvejais, kai teisės aktais turto valdytojams suteikta teisė mainyti turtą ir paslaugos ar prekės gaunamos mainais į kitą turtą negu pinigai ir jų ekvivalentai arba mainais į perimtus įsipareigojimus, sąnaudų suma nustatoma atsižvelgiant į gautų paslaugų ar prekių ir perduoto turto ar perimtų įsipareigojimų tikrąsias vertes. Ši nuostata taip pat taikoma sandoriams ar jų grupėms, kurių ekonominė prasmė ir turinys atitinka turto mainus, nors sandorio forma nėra mainai.
III SKYRIUS
SĄNAUDŲ GRUPAVIMAS
11. Viešojo sektoriaus subjektas, registruodamas sąnaudas apskaitoje, jas grupuoja pagal tai, kokią viešojo sektoriaus subjekto veiklą vykdant jos buvo padarytos. Sąnaudų grupavimas nepriklauso nuo to, iš kokių finansavimo šaltinių ar kokių pajamų jos apmokamos. Išskiriamos šios sąnaudų grupės pagal veiklos rūšis:
12. Viešojo sektoriaus subjektai, rengiantys žemesniojo lygio finansinių ataskaitų rinkinį, veiklos rezultatų ataskaitoje pagrindinės veiklos sąnaudas rodo pagal jų pobūdį. Išskiriami šie pagrindinės veiklos sąnaudų straipsniai:
12.1. darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos – visos viešojo sektoriaus subjekto su jo darbo santykiais susijusios sąnaudos, kurios priskiriamos prie darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudų vadovaujantis 24-uoju VSAFAS „Su darbo santykiais susijusios išmokos“ (toliau – 24-asis VSAFAS);
12.2. nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos – viso ilgalaikio turto, naudojamo pagrindinėje veikloje, kuriam vadovaujantis VSAFAS skaičiuojamas nusidėvėjimas ar amortizacija, nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos;
12.3. komunalinių paslaugų ir ryšių sąnaudos – komunalinių paslaugų, įskaitant šildymą, vandentiekį ir kanalizaciją, elektros energiją, šiukšlių išvežimą, ir ryšių – telefoninių pokalbių, interneto paslaugų, jų įdiegimo, pašto siuntimo ir panašios sąnaudos, kurių turi viešojo sektoriaus subjektai, vykdydami savo veiklą;
12.4. komandiruočių sąnaudos – viešojo sektoriaus subjekto darbuotojų kelionių ir su jomis susijusios apgyvendinimo, maitinimo, dienpinigių sąnaudos, taip pat komandiruotės kelionės, kai perkamos transporto paslaugos iš trečiųjų šalių arba mokamos kompensacijos degalų įsigijimo ir automobilio nusidėvėjimo išlaidoms padengti darbuotojams, naudojantiems netarnybinius automobilius tarnybos reikmėms, sąnaudos, taip pat kitų su komandiruote susijusių išlaidų sąnaudos, neįskaitant darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudų, kurios paaiškintos 24-ajame VSAFAS. Jei komandiruotė susijusi su kvalifikacijos kėlimu, visos šiame papunktyje išvardytos ir su kvalifikacijos kėlimu susijusios sąnaudos, išskyrus mokestį už kvalifikacijos kėlimą, priskiriamos prie komandiruočių sąnaudų;
12.5. transporto sąnaudos – viešojo sektoriaus subjekto nuosavybės, patikėjimo teise valdomų, naudojamų pagal nuomos arba panaudos sutartis automobilių degalų, nuomos, eksploatacijos, remonto, transporto draudimo, parkavimo, apsaugos sistemos (signalizacijos) įrengimo ir kitos panašios sąnaudos, taip pat kompensacijų darbuotojams, naudojantiems netarnybinius automobilius tarnybos reikmėms, trečiųjų šalių suteiktų transporto paslaugų sąnaudos (įskaitant taksi paslaugų sąnaudas), išskyrus standarto 12.4 papunktyje nurodytas komandiruočių sąnaudas, kai transporto paslaugos perkamos iš trečiųjų šalių arba mokama kompensacija degalų įsigijimo ir automobilio nusidėvėjimo išlaidoms padengti;
12.6. kvalifikacijos kėlimo sąnaudos – viešojo sektoriaus subjekto darbuotojų profesinės kvalifikacijos, įgūdžių, žinių tobulinimo sąnaudos, taip pat šių darbuotojų stažuočių organizavimo, seminarų, konferencijų, kursų, pratybų, paskaitų darbuotojams rengimo ir kitos panašios sąnaudos;
12.7. paprastojo remonto ir eksploatacijos sąnaudos – viešojo sektoriaus subjekto ūkinio inventoriaus, nematerialiojo turto, patalpų, turimos įrangos bei įrenginių ir kito ilgalaikio materialiojo turto ir (arba) atitinkamo nuomojamo ar pagal kitas sutartis, pagal kurias perduodamos turto valdymo ir (arba) naudojimo, ir (arba) disponavimo juo teisės, turimo turto, jei 19-ajame VSAFAS „Nuoma, finansinė nuoma (lizingas) ir kitos turto perdavimo sutartys“ (toliau – 19-asis VSAFAS) nenurodyta kitaip, išskyrus transporto priemones, palaikymo, atnaujinimo, eksploatacijos, paprastojo remonto sąnaudos, tarp jų tokiam remontui sunaudotos medžiagos ir kitos panašios sąnaudos;
12.8. nuvertėjimo ir nurašytų sumų sąnaudos – viešojo sektoriaus subjekto atsargų nuvertėjimo iki grynosios galimo realizavimo vertės, gautinų sumų, ilgalaikio materialiojo turto, nematerialiojo turto ir kito turto nurašymo ir nuvertėjimo sąnaudos. Ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais užregistruoto nuvertėjimo sumažėjimas, atsiradęs dėl naujų ūkinių įvykių ar pasikeitusių aplinkybių, registruojamas tose pačiose sąskaitose, kuriose ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais buvo registruotos nuvertėjimo sąnaudos. Šis papunktis netaikomas investicijų į nuosavybės ar ne nuosavybės vertybinius popierius nuvertėjimui, kuris rodomas kaip finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos;
12.9. sunaudotų atsargų savikaina – parduotos produkcijos, prekių ar kitų atsargų savikaina, atiduotų naudoti atsargų (medikamentų, aprangos ir patalynės, spaudinių, kitų prekių) nurašymo sąnaudos;
12.10. socialinių išmokų sąnaudos – socialinio draudimo išmokų iš valstybės biudžeto sąnaudos, socialinių išmokų iš savivaldybės biudžeto sąnaudos, Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokų, Ilgalaikio darbo išmokų fondo išmokų, Garantinio fondo išmokų ir socialinės paramos išmokų fiziniams asmenims nepriklausomai nuo finansavimo šaltinio sąnaudos;
12.11. nuomos sąnaudos – veiklos nuomos sąnaudos, kurios pripažįstamos pagal 19-ąjį VSAFAS, taip pat viešojo sektoriaus subjektų, sudariusių administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugų sutartis su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui už administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugas mokamo atlygio sąnaudos, įskaitant ir apskaičiuoto pridėtinės vertės mokesčio ir turto nusidėvėjimo sąnaudas;
12.12. finansavimo sąnaudos – valstybės, savivaldybės ar išteklių fondų per ataskaitinį laikotarpį kitiems subjektams suteiktos ar teiktinos finansavimo sumos, kaip nustatyta 20-ajame VSAFAS „Finansavimo sumos“, viešojo sektoriaus subjekto per tam tikrą laikotarpį suteiktos ar teiktinos finansavimo sumos ne viešojo sektoriaus subjektui arba suteiktos ar teiktinos finansavimo sumos kitam viešojo sektoriaus subjektui iš savo pajamų;
12.13. kitų paslaugų sąnaudos – įvairių kitų paslaugų (pavyzdžiui, reklamos, vertimo, konsultavimo paslaugų, turto vertinimo paslaugų, teisinių paslaugų, mokslinių, statistinių ir panašaus pobūdžio tyrimų, mokėjimų už kredito įstaigų teikiamas paslaugas, prenumeratos, turto, išskyrus transporto priemones, draudimo ir panašiai) pirkimo sąnaudos;
13. Aukštesniojo lygio valstybės, savivaldybės ir nacionalinio ataskaitų rinkinių veiklos rezultatų ataskaitose rodomos į šiuos ataskaitų rinkinius įtrauktos atitinkamų viešojo sektoriaus subjektų pagrindinės veiklos sąnaudos sugrupuotos pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijoje, patvirtintoje finansų ministro, nustatytas pagrindines valstybės funkcijas:
13.1. viešųjų valstybės paslaugų sąnaudos – paslaugų, kurias teikia valstybės institucijos ir įstaigos (į šią grupę neįtraukiamos ministerijų sąnaudos, susijusios su kituose šio punkto papunkčiuose nurodytų funkcijų vykdymu), savivaldybės, muitinės, kitos valstybės institucijos ir įstaigos, teikimo sąnaudos. Šios paslaugos apima bendrąsias valstybės funkcijas (kontrolę, valstybės finansų ir skolos operacijų valdymą, valstybei reikšmingus mokslinius tyrimus ir plėtrą, susijusią su viešosiomis valstybės paslaugomis, tarptautinę ekonominę pagalbą ir kita);
13.2. gynybos sąnaudos – visos gynybos sąnaudos, kurių turi valstybės institucijos ir įstaigos (karinės gynybos, dalyvavimo tarptautinėse operacijose, valstybės apsaugos, karo lauko ligoninių, civilinės gynybos sąnaudos ir kita);
13.3. viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos sąnaudos – policijos paslaugų sąnaudos, priešgaisrinės apsaugos, teismų, įkalinimo įstaigų sąnaudos ir kita;
13.4. ekonomikos sektoriaus sąnaudos – bendrų ekonomikos ir prekybos plėtros darbų vykdymo, rinkos tyrimų organizavimo sąnaudos, taip pat sąnaudos, susijusios su žemės ūkio, energijos ištekliais, plėtra ir infrastruktūra, ryšių valdymu ir kontrole, transporto ir kelių sektoriaus plėtra, ir kitos ekonominės veiklos administravimo sąnaudos;
13.5. aplinkos apsaugos sąnaudos – sąnaudos, susijusios su atliekų tvarkymo organizavimu, nutekamojo vandens valymu, aplinkos teršimo mažinimu, gamtos apsauga ir panašiai;
13.6. būsto ir komunalinio ūkio sąnaudos – sąnaudos, susijusios su būsto, komunalinio ūkio, gatvių apšvietimo ir infrastruktūros eksploatavimu, gerinimu ir plėtra;
13.7. sveikatos apsaugos sąnaudos – sąnaudos, susijusios su sveikatos apsaugos paslaugų teikimu, ligų prevencija, sveikatos priežiūra, medicininiais tyrimais, medikamentų ir vaistų kompensavimu, ambulatorinių paslaugų teikimu, ir kitos panašios sąnaudos;
13.8. sąnaudos, susijusios su sportu, kultūra – sąnaudos, susijusios su sporto infrastruktūros plėtra, poilsio organizavimu, kultūros sklaidos renginių organizavimu, meno rėmimu, viešosios informacijos teikimu visuomenei (visuomenės informavimu) ir kita;
13.9. švietimo sąnaudos – sąnaudos, susijusios su asmenų iki 16 metų privalomu mokslu, taip pat aukštuoju mokslu ir kitomis švietimo paslaugomis;
14. Kitos veiklos sąnaudos – viešojo sektoriaus subjektų, kurių finansinės ataskaitos įtraukiamos į atitinkamai valstybės, savivaldybės ar nacionalinį ataskaitų rinkinį, sąnaudos, atsirandančios iš kitos nei pagrindinė ar finansinė ir investicinė veiklos. Prie kitos veiklos sąnaudų priskiriama tų viešojo sektoriaus subjektų:
14.1. nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto ir nematerialiojo turto perleidimo, apskaičiuoti pagal 10-ojo VSAFAS „Kitos pajamos“ nuostatas;
14.3. sąnaudos, susijusios su pajamų, rodomų kitos veiklos pajamų straipsnyje, uždirbimu, tarp jų sąnaudos, susijusios su komercine viešojo sektoriaus subjekto veikla, tokia kaip turto nuoma, paslaugų teikimu ir panašiai. Prie tokių sąnaudų priskiriamos šioms paslaugoms teikti naudojamo ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos (jei ilgalaikio materialiojo turto vienetas naudojamas tik nepagrindinei veiklai), komunalinių paslaugų ir ryšių sąnaudos ir kitos sąnaudos, susijusios su kita veikla, ir panašiai. Taip pat darbo užmokesčio sąnaudos, kai jos susijusios su komercine viešojo sektoriaus subjekto veikla.
15. Prie finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų priskiriamos tokios sąnaudos:
15.1. nuostoliai dėl valiutų kursų pasikeitimo, atsirandantys dėl atliekamų pirkimų, pardavimų, skolinimo, skolinimosi, mokėjimų bei kitų ūkinių operacijų užsienio valiuta, taip pat piniginio turto ir piniginių įsipareigojimų likučių kita nei Lietuvos Respublikos piniginis vienetas valiuta perkainojimo. Detalesnė informacija apie nuostolius, patiriamus dėl valiutų kursų svyravimo, pateikiama 21-ajame VSAFAS „Sandoriai užsienio valiuta“;
15.2. delspinigiai ir baudos – viešojo sektoriaus subjektui už ataskaitinį laikotarpį apskaičiuoti delspinigiai ir baudos už pavėluotus atsiskaitymus, įskaitant delspinigius už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą;
15.3. palūkanos – palūkanos už ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas ir kitus skolinius, tarp jų ir finansinės nuomos (lizingo), įsipareigojimus. Prie palūkanų sąnaudų taip pat priskiriama atidėjinių ir kitų įsipareigojimų vertės pokyčio dėl jų įvertinimo amortizuota savikaina arba dabartine verte, tenkančio ataskaitiniam laikotarpiui, suma;
15.5. prestižo, investicijų į asocijuotuosius, konsoliduojamus ir kontroliuojamus ne viešojo sektoriaus subjektus nuvertėjimas;
16. Nuostoliai dėl nuosavybės metodo taikymo, kaip to reikalauja 14-asis VSAFAS „Jungimai ir investicijos į asocijuotuosius subjektus“ ir 15-asis VSAFAS „Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir investicijos į kontroliuojamus subjektus“, taip pat priskiriami prie finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų, tačiau veiklos rezultatų ataskaitoje rodomi atskirame straipsnyje „Nuosavybės metodo įtaka“.
17. Sąnaudos dėl apskaitos politikos keitimo ir esminių klaidų taisymo poveikio ankstesniems ataskaitiniams laikotarpiams veiklos rezultatų ataskaitoje rodomos atskirame straipsnyje „Apskaitos politikos keitimo bei esminių klaidų taisymo įtaka“, kaip to reikalauja 7-asis VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“.
IV SKYRIUS
INFORMACIJOS PATEIKIMAS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMAJAME RAŠTE
18. Viešojo sektoriaus subjektų žemesniojo lygio finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte (toliau – aiškinamasis raštas) pateikiama informacija apie kitas pagrindinės veiklos sąnaudas pagal pobūdį pagal standarto priede nustatytą formą.
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-490, 2009-12-24, Žin., 2010, Nr. 2-89 (2010-01-07), i. k. 1092050ISAK001K-490
11-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir
finansinės atskaitomybės standarto „Sąnaudos“
priedas
(Informacijos apie kitas pagrindinės veiklos sąnaudas pagal pobūdį pateikimo žemesniojo lygio finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte forma)
INFORMACIJOS APIE KITAS PAGRINDINĖS VEIKLOS SĄNAUDAS PAGAL POBŪDĮ PATEIKIMAS ŽEMESNIOJO LYGIO FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMAJAME RAŠTE
| Eil. Nr. |
Straipsnio pavadinimas |
Ataskaitinis laikotarpis |
Praėjęs ataskaitinis laikotarpis |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
| 1. |
Kitos pagrindinės veiklos sąnaudos* |
||
| 1.1. |
Mokesčiai Europos Sąjungai ir kitoms tarptautinėms organizacijoms |
|
|
| 1.2. |
Narystės mokesčiai |
||
| 1.3. |
Stipendijos studentams |
|
|
| 1.4. |
Premijos ir valstybinės stipendijos, piniginės dovanos ir laimėjimai (prizai) |
||
| 1.5. |
Veiklos mokesčiai |
||
| 1.6. |
Kitos |
* Reikšmingos sumos paaiškinamos žemesniojo lygio finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto pastabose.
______________________________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-444, 2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 147-5920 (2008-12-23), i. k. 1082050ISAK001K-444
Dėl kai kurių finansų ministro įsakymų, kuriais patvirtinti viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai, pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-490, 2009-12-24, Žin., 2010, Nr. 2-89 (2010-01-07), i. k. 1092050ISAK001K-490
Dėl finansų ministro 2008 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 1K-059 "Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 11-ojo standarto patvirtinimo" pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-088, 2015-03-05, paskelbta TAR 2015-03-16, i. k. 2015-03874
Dėl finansų ministro 2008 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 1K-059 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 11-ojo standarto patvirtinimo“ pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-243, 2019-08-06, paskelbta TAR 2019-08-09, i. k. 2019-13038
Dėl finansų ministro 2008 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 1K-059 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 11-ojo standarto patvirtinimo“ pakeitimo