Suvestinė redakcija nuo 2024-03-16

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 69-2481, i. k. 105301MISAK00D1-256

Nauja redakcija nuo 2024-03-16:

Nr. D1-84, 2024-03-15, paskelbta TAR 2024-03-15, i. k. 2024-04743

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠO IR PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ APRAŠO PATVIRTINIMO

2005 m. gegužės 23 d. Nr. D1-256

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 21 ir 22 straipsniais, vykdydamas Upių baseinų rajonų apibūdinimo, žmogaus veiklos poveikio vandens telkinių būklei įvertinimo, vandens naudojimo ekonominės analizės ir duomenų apie upių baseinų rajonus tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 472 „Dėl Upių baseinų rajonų apibūdinimo, žmogaus veiklos poveikio vandens telkinių būklei įvertinimo, vandens naudojimo ekonominės analizės ir duomenų apie upių baseinų rajonus rinkimo tvarkos patvirtinimo“, ir įgyvendindamas 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, 5 straipsnį, II ir V priedus su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. spalio 30 d. Komisijos direktyva 2014/101/ES,

t v i r t i n u pridedamus:

1. Paviršinių vandens telkinių tipų aprašą;

2. Paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų aprašą.

Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas

Patvirtinta. Neteko galios nuo 2010-10-31

Priedo naikinimas:

Nr. D1-890, 2010-10-27, Žin. 2010, Nr. 128-6563 (2010-10-30), i. k. 110301MISAK00D1-890

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-256

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2016 m. rugpjūčio 4 d.

įsakymo Nr. D1-534 redakcija)

PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠAS

1. Paviršinių vandens telkinių tipų aprašas (toliau – Aprašas) nustato upių (tarp jų upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų), ežerų (tarp jų ežerų, kurie priskiriami prie labai pakeistų vandens telkinių, tvenkinių ir karjerų), tarpinių (tarp jų tarpinių vandenų, kurie priskiriami prie labai pakeistų vandens telkinių) ir priekrantės vandenų kategorijų paviršinių vandens telkinių tipus, kuriems turi būti nustatomos etaloninės sąlygos ir paviršinių vandens telkinių ekologinės būklės vertinimo kriterijai.

2. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatyme ir Vandensaugos tikslų nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 „Dėl Vandensaugos tikslų nustatymo metodikos patvirtinimo“, apibrėžtas sąvokas.

3. Upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai yra pateikiami 1, 2, 3 ir 4 lentelėse.

1 lentelė. Upių tipai ir juos apibūdinantys veiksniai

Eil. Nr.	Tipas	Veiksniai
Eil. Nr.	Tipas	Ekoregionas	Absoliutinis aukštis, m	Baseino plotas, km²	Vidutinis vandens paviršiaus nuolydis, m/km	Geologinis pagrindas
1.	1	Baltijos jūros	<200	<100	–	Kalcinis
2.	2			100-1000	<0,7
3.	3			100-1000	>0,7
4.	4			>1000	<0,3
5.	5			>1000	>0,3

2 lentelė. Ežerų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai

Eil. Nr.	Tipas	Veiksniai
Eil. Nr.	Tipas	Ekoregionas	Absoliutinis aukštis, m	Vidutinis gylis, m	Didžiausias gylis, m	Paviršiaus plotas, km²	Geologinis pagrindas
1.	1	Baltijos jūros	<200	≤3	–	>0,5	Kalcinis
2.	1			>3	<11
3.	2			>3	11-30
4.	3			–	>30

3 lentelė. Tarpinių vandenų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai

Eil. Nr.	Tipas	Veiksniai
Eil. Nr.	Tipas	Ekoregionas	Vidutinis potvynių dydis, m	Druskingumas, ‰, praktiniai druskingumo vienetai	Bangų poveikis	Vidutinė substrato sudėtis
1.	1	Baltijos jūros	<2	0,5-5	Labai apsaugota	Smėlis, dumblas
2.	2		<2	<0,5	Labai apsaugota	Smėlis, dumblas
3.	3		<2	0,5-18	Atvira	Smėlis, akmenys

4 lentelė. Priekrantės vandenų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai

Eil. Nr.	Tipas	Veiksniai
Eil. Nr.	Tipas	Ekoregionas	Vidutinis potvynių dydis, m	Vidutinis gylis, m	Druskingumas, ‰, praktiniai druskingumo vienetai	Vidutinė substrato sudėtis
1.	1	Baltijos jūros	<2	5-30	5-18	Smėlis
2.	2	Baltijos jūros	<2	<5	5-18	Smėlis−žvyras, akmenys

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-256

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2024 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. D1-84

redakcija)

PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ APRAŠAS

1. Paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas) nustato paviršinių vandens telkinių tipų etalonines sąlygas.

2. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Vandensaugos tikslų nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 „Dėl Vandensaugos tikslų nustatymo metodikos patvirtinimo“ ir Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo“, apibrėžtas sąvokas.

3. Apraše nurodytos upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų kategorijų vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai (1–4 lentelės).

1 lentelė. Upių tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai

Eil. Nr.	Kokybės elementas				Rodiklis	Upės tipas	Erdvinė vertinimo skalė	Etaloninių sąlygų rodiklio vertė / apibūdinimas
1.	Biologiniai	Fitoplanktono taksonominė sudėtis ir gausa			Upės fitoplanktono indekso (UFPI) vertė	4–5	Tyrimų vieta	0,5
2.		Vandens floros – fitobentoso ir makrofitų – taksonominė sudėtis ir gausa			Upės fitobentoso indekso (UFBI) vertė	1–5		1
3.					Upės makrofitų etaloninio indekso (UMEI) vertė	2–5		100
4.		Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa			Danijos indekso upių faunai (DIUF) vertė	1–5		7
5.					Vidutinio balų skaičiaus taksonui (ASPT) vertė	1–5		7
6.					Bendras Diptera šeimų, Ephemeroptera ir Plecoptera rūšių skaičius mėginyje (DEP), vnt.	1–5		15
7.					Bendro Ephemeroptera, Hemiptera ir Plecoptera individų skaičiaus dalies mėginyje ir bendro Crustacea ir Hirudinea individų skaičiaus dalies mėginyje skirtumas (EHP-CrHi), proc.	1–5		0,6
8.		Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra			Netolerantiškų žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (NTOLE n), proc.	1(1 pastaba)		61
						1(2 pastaba), 2		22
						3		45
						4		18
						5		27
9.					Netolerantiškų žuvų absoliutus rūšių skaičius bendrijoje (NTOLE sp), vnt.	1 (1 pastaba)		3
						1 (2 pastaba), 2		-
						3		5
						4		-
						5		5
10.					Tolerantiškų žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (TOLE n), proc.	1 (1 pastaba)		1
						1 (2 pastaba), 2		33
						3		2
						4		37
						5		23
11.					Tolerantiškų žuvų santykinis rūšių skaičius bendrijoje (TOLE sp), proc.	1 (1 pastaba)		-
						1 (2 pastaba), 2		18
						3		14
						4		18
						5		14
12.					Visaėdžių žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (OMNI n), proc.	1 (1 pastaba)		3
						1 (2 pastaba), 2		37
						3		4
						4		53
						5		38
13.					Reofilinių žuvų absoliutus rūšių skaičius bendrijoje (RH sp), vnt.	1 (1 pastaba)		-
						1 (2 pastaba), 2		5
						3		8
						4		6
						5		10
14.					Litofilinių žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (LITH n), proc.	1 (1 pastaba)		96
						1 (2 pastaba), 2		52
						3		93
						4		33
						5		65
15.					Litofilinių žuvų santykinis rūšių skaičius bendrijoje (LITH sp), proc.	1 (1 pastaba)		83
						1 (2 pastaba), 2		41
						3		72
						4		39
						5		52
16.	Hidromorfologiniai	Hidrologinis režimas	Vandens nuotėkio tūris ir jo dinamika		Nuotėkio dydis ir pobūdis	1–5	Tyrimų vieta	Nėra natūralaus nuotėkio dydžio pokyčių dėl žmogaus veiklos poveikio (vandens paėmimo, HE veiklos, vandens išleidimo iš tvenkinių, patvankos įtakos) arba nuotėkio dydžio ir pobūdžio svyravimas nereikšmingas.
17.		Upės vientisumas			Upės vientisumas		Upės ruožas (3 pastaba)	Nėra dirbtinių kliūčių žuvų migracijai.
18.		Morfologinės sąlygos		Krantų ir vagos struktūra	Upės vagos pobūdis			Vaga natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis, neišgilinta, neišplatinta, neišskaidyta į atšakas ar kitaip pakeista).
19.					Pakrančių augmenijos būklė			>70 proc. pakrantės dalyje natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta (juostos plotis turi būti ne mažesnis kaip 50 metrų) driekiasi abiem krantais (upės pakrantėje ar už natūralios salpos).
20.					Grunto sudėtis		Upės ruožas (4 pastaba)	Vagos dugne vyrauja heterogeniškas, įvairaus grūdėtumo frakcijų kietas gruntas (smėlis ir (arba) žvyras, ir (arba) gargždas, ir (arba) akmenys).
21.	Fizikiniai-cheminiai	Bendri duomenys		Maistingosios medžiagos	Nitratų azoto (NO₃-N) vidutinė metų vertė, mg/l N	1–5	Tyrimų vieta	≤0,90
22.					Amonio azoto (NH₄-N) vidutinė metų vertė, mg/l N			≤0,06
23.					Bendrojo azoto (N_b) vidutinė metų vertė, mg/l			≤1,40
24.					Fosfatų fosforo (PO₄-P) vidutinė metų vertė, mg/l P			≤0,03
25.					Bendrojo fosforo (P_b) vidutinė metų vertė, mg/l			≤0,06
26.				Organinės medžiagos	Biocheminio deguonies suvartojimo per 7 dienas (BDS₇) vidutinė metų vertė, mg/l O₂			≤1,80
27.				Prisotinimas deguonimi	Ištirpusio deguonies kiekio vandenyje (O₂) vidutinė metų vertė, mg/l	1,3,4,5		≥9,5
27.				Prisotinimas deguonimi		2		≥8,5
28.		Specifiniai teršalai			Specifinių teršalų (sunkiųjų metalų – Al, As, Cr, Cu, Sn, V, Zn) vidutinė metų vertė, µg/l	1–5	Tyrimų vieta	Koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio

Pastabos:

1. 1-ojo tipo upės, kurių vagos nuolydis >0,7 m/km;

2. 1-ojo tipo upės, kurių vagos nuolydis <0,7 m/km;

3. upių ruožų, kuriuose vertinami hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai, ilgiai: upių, kurių baseino plotas <100 km², – 0,5 km aukščiau ir 0,5 km žemiau tyrimų vietos; 100–1000 km², – 2,5 km aukščiau ir 2,5 km žemiau tyrimų vietos; >1000 km², – 5 km aukščiau ir 5 km žemiau tyrimų vietos;

4. upių ruožų, kuriuose vertinamas grunto sudėties rodiklis, ilgiai: upių, kurių baseino plotas <100 km², – 50 m aukščiau ir 50 m žemiau tyrimų vietos; 100–1000 km², – 100 m aukščiau ir 100 m žemiau tyrimų vietos; >1000 km², – 200 m aukščiau ir 200 m žemiau tyrimų vietos.

2 lentelė. Ežerų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai

Eil. Nr.	Kokybės elementas			Rodiklis	Ežero tipas	Etaloninių sąlygų rodiklio vertė / apibūdinimas
1.	Biologiniai	Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė		Ežero fitoplanktono indekso (EFPI) vertė	1–3	0,5
2.		Vandens floros – fitobentoso ir makrofitų – taksonominė sudėtis ir gausa		Ežero fitobentoso indekso (EFBI) vertė		0,3
3.				Makrofitų etaloninio indekso (MEI) vertė		100
4.		Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa		Pirmojo Hill’o skaičiaus (H₁) vertė		18
5.				Vidutinio balų skaičiaus taksonui (ASPT) vertė		5,8
6.				Vabalų (Coleoptera), lašalų (Ephemeroptera) ir ankstyvių (Plecoptera) taksonų (rūšių arba genčių) skaičius (CEP), vnt.		12
7.				Vabalų (Coleoptera), žirgelių (Odonata) ir ankstyvių (Plecoptera) individų santykinis gausumas (COP), proc.		0,20
8.		Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra		Plakių santykinė biomasė (Plakis Q), proc.	1	1,5
8.				Plakių santykinė biomasė (Plakis Q), proc.	2	1
9.				Plakių, karšių ir pūgžlių santykinė biomasė (Benthivor_Sp Q), proc.	1	10
					2	7
					3	4
10.				Ešerių santykinis gausumas (Ešerys N), proc.	1	30
11.				Obligatinės rūšys, vnt.	1(1 pastaba), 2 (2 pastaba)	6
11.				Obligatinės rūšys, vnt.	3 (3 pastaba)	8
12.				Bendra starkio, sidabrinio karoso, karpio ir kitų nevietinių rūšių individų santykinė biomasė bendrijoje (Neviet_Transl rūšys Q), proc.	1–3	0
13.				Vidutinė kuojos individo biomasė (Kuoja Q), g	2, 3	60
14.				Ešerių ir stenoterminių rūšių (seliava, stinta, sykas, vėgėlė) santykinė biomasė (Ešerys_Steno Q), proc.	2	35
14.					3	40
15.	Hidromorfologiniai	Hidrologinis režimas	Vandens tūris ir jo dinamika	Vandens lygis ir apykaita	1–3	Nėra nenatūralios prigimties vandens lygio ir apykaitos pokyčio (lygis nepažemintas, vanduo nepaimamas ar hidrologinis režimas kitaip nepaveiktas).
16.		Morfologinės sąlygos	Kranto struktūra	Kranto linijos pokyčiai		Kranto linija natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis ar kitaip pakeista) arba pokyčiai apima ≤5 proc. ežero kranto linijos.
17.			Kranto struktūra	Natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis		Natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta apima ne mažiau kaip 70 proc. ežero kranto linijos.
18.			Grunto sudėtis	Vyraujantis gruntas priekrantėje		Vyrauja švarus, kietas gruntas (smėlis ir (arba), žvyras ir (arba) gargždas, ir (arba) akmenys).
19.	Fizikiniai-cheminiai	Bendri duomenys	Maistingo-sios medžiagos	Bendrojo azoto (N_b) vidutinė metų vertė, mg/l	1–3	≤0,6
20.				Bendrojo fosforo (P_b) vidutinė metų vertė, mg/l	1	≤0,020
20.				Bendrojo fosforo (P_b) vidutinė metų vertė, mg/l	2, 3	≤0,015
21.			Organinės medžiagos	Biocheminio deguonies suvartojimo per 7 dienas (BDS₇) vidutinė metų vertė, mg/l O₂	1	≤1,8
21.			Organinės medžiagos		2, 3	≤1,4
22.			Vandens skaidrumas	Seki gylis (S), m	1	≥2,6 (4 pastaba)
22.			Vandens skaidrumas	Seki gylis (S), m	2, 3	≥5,0
23.		Specifiniai teršalai		Specifinių teršalų (sunkiųjų metalų – Al, As, Cr, Cu, Sn, V, Zn) vidutinė metų vertė, µg/l	1–3	Koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio

Pastabos:

1. aukšlė, ešerys, kuoja, lydeka, lynas, raudė;

2. aukšlė, ešerys, kuoja, lydeka, raudė, seliava;

3. aukšlė, ešerys, kuoja, lydeka, raudė, seliava, stinta, vėgėlė;

4. esant mažesniam kaip 2,6 m telkinio gyliui, vandens skaidrumas – iki dugno.

3 lentelė. Tarpinių vandenų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai

Eil. Nr.	Kokybės elementas			Rodiklis	Tarpinių vandenų tipas	Etaloninių sąlygų rodiklio vertė / apibūdinimas
1.	Biologiniai	Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė		Chlorofilo „a“ vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, µg/l	1	26,50
					2	37,0
					3	2,80
2.				Fitoplanktono sezoninės sukcesijos indekso (FSI) vertė, proc.	1	>75
3.				Fitoplanktono sezoninės sukcesijos indekso (FSI) vertė, proc.	2	>86
4.		Gaubtasėklių ir makrodumblių taksonominė sudėtis ir gausa		Santykinio fitolitoralės indekso (SFI) vertė	1, 2	>46
5.		Gaubtasėklių ir makrodumblių taksonominė sudėtis ir gausa		Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalus paplitimo gylis, m	3	18
6.		Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa		Makrobestuburių vidutinis rūšių skaičius, vnt./mėginyje	1	24
					2	22
					3	12
7.		Ichtiofaunos taksonominė sudėtis ir gausa		Žuvų bendrijos įvairovės indekso vertė	3	1,634
8.		Ichtiofaunos taksonominė sudėtis ir gausa		Žuvų bendrijos trofinio indekso vertė	3	3,369
9.	Hidromorfologiniai	Morfologinės sąlygos		Grunto (smėlio) santykinio kiekio vertė, proc.	1, 2	>86
10.	Fizikiniai-cheminiai	Bendri duomenys	Maistingosios medžiagos	Bendrojo azoto (Nb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l	1, 3 (1 pastaba)	≤0,75
					2	≤0,76
					3 (2 pastaba)	≤0,33
					3 (3 pastaba)	≤0,10
11.				Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l	1, 3 (1 pastaba)	≤0,047
					2	≤0,048
					3 (2 pastaba)	≤0,029
					3 (3 pastaba)	≤0,011
12.			Organinės medžiagos	Biocheminio deguonies suvartojimo per 7 dienas (BDS7) vidutinė metų vertė, mg/l O2	1, 2	≤1,8
13.		Specifiniai teršalai		Specifinių teršalų (sunkiųjų metalų – Al, As, Cr, Cu, Sn, V, Zn) vidutinė metų vertė, µg/l; naftos angliavandenilių vidutinė metų vertė, mg/l	1–3	Koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio

Pastabos:

1. kai vandens telkinių druskingumas <2 praktinių druskingumo vienetų;

2. kai vandens telkinių druskingumas 2–4 praktiniai druskingumo vienetai;

3. kai vandens telkinių druskingumas >4 praktinių druskingumo vienetų.

4 lentelė. Priekrantės vandenų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai

Eil. Nr.	Kokybės elementas			Rodiklis	Priekrantės vandenų tipas	Etaloninių sąlygų rodiklio vertė / apibūdinimas
1.	Biologiniai	Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė		Chlorofilo „a“ vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, µg/l	1, 2	2
2.		Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė		Fitoplanktono padidėjusio gausumo indekso vertė (FPGI), proc.	1, 2	<39
3.		Makrodumblių taksonominė sudėtis ir gausa		Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalus paplitimo gylis, m	2	20
4.		Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa		Makrobestuburių kokybės indekso vertė	1	3,9
5.		Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa		Makrobestuburių vidutinis rūšių skaičius, vnt./mėginyje	2	18
6.	Fizikiniai-cheminiai	Bendri duomenys	Maistingosios medžiagos	Bendrojo azoto (Nb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l	1, 2	≤0,10
7.			Maistingosios medžiagos	Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l		≤0,011
8.			SSkaidrumas	Vandens skaidrumo vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, m		≥7,2
9.		SSpecifiniai teršalai		Specifinių teršalų (sunkiųjų metalų – Al, As, Cr, Cu, Sn, V, Zn) vidutinė metų vertė, µg/l; naftos angliavandenilių vidutinė metų vertė, mg/l		Koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio

4. Etaloninių sąlygų vertės pagal biologinių kokybės elementų rodiklius naudojamos apskaičiuojant upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų kategorijų vandens telkinių biologinių kokybės elementų rodiklių ekologinės kokybės santykį.

___________________________

Pakeitimai: