Suvestinė redakcija nuo 1993-05-29 iki 1995-01-11

 

Nutarimas paskelbtas: Lietuvos aidas 1992, Nr. 209-0; Žin. 1992, Nr.33-1019, i. k. 0921100NUTA00000794

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL VALSTYBĖS PARAMOS MAŽAI APRŪPINTOMS ŠEIMOMS IR KOMUNALINIŲ PASLAUGŲ LENGVATŲ

 

1992 m. spalio 23 d. Nr. 794

Vilnius

 

Atsižvelgdama į tai, kad pabrango maisto produktai bei komunalinės paslaugos, ir siekdama didinti valstybės paramą mažai aprūpintoms šeimoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Mokėti nuo 1992 m. lapkričio 1 dienos:

1.1. nedirbantiems pensininkams – pensiją ir valstybės socialinę priemoką, sudarančią 40 procentų skirtumo tarp 4000 talonų ir einamojo mėnesio pensijos, jeigu ji yra ne didesnė kaip 3750 talonų per mėnesį. Valstybės socialinę priemoką skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo valdybos miestų ir rajonų skyriai iš perduotų jiems savivaldybių biudžetų lėšų;

1.2. Neteko galios nuo 1993-05-29

Punkto naikinimas:

Nr. 351, 1993-05-20, Žin. 1993, Nr. 17-443 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000351

 

2. Neteko galios nuo 1993-05-29

Punkto naikinimas:

Nr. 351, 1993-05-20, Žin. 1993, Nr. 17-443 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000351

 

3. Nustatyti, kad:

3.1. skiriant socialinę pašalpą, į šeimų, kuriose yra nedirbančių pensininkų, pajamas įskaitoma kiekvienam pensininkui išmokėta per pastaruosius tris mėnesius pensijos suma, pridėjus trigubą valstybės socialinę priemoką prie pensijos to mėnesio, nuo kurio bus pradėta mokėti socialinė pašalpa;

3.2. Neteko galios nuo 1993-05-29

Punkto naikinimas:

Nr. 351, 1993-05-20, Žin. 1993, Nr. 17-443 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000351

 

3.3. Neteko galios nuo 1993-05-29

Punkto naikinimas:

Nr. 351, 1993-05-20, Žin. 1993, Nr. 17-443 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000351

 

4. Pavesti Socialinės apsaugos ministerijai prireikus teikti papildomus aiškinimus dėl šiame nutarime numatytos socialinės pašalpos mokėjimo.

5. Suteikti miestų ir rajonų valdyboms teisę:

5.1. prireikus spręsti klausimą dėl socialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo mažai aprūpintoms šeimoms, kurioms ji nėra numatyta šiame nutarime, taip pat kai kuriais atvejais neskirti pašalpos arba sustabdyti jos mokėjimą šeimoms, turinčioms papildomų pajamų, kurių jos nedeklaravo prašydamos skirti socialinę pašalpą;

5.2. savo iniciatyva arba įmonių, įstaigų ir organizacijų teikimu sustabdyti socialinių ir kitų pašalpų, skiriamų iš savivaldybių biudžetų lėšų, mokėjimą grynais pinigais šeimoms, kurios jas naudoja ne pagal paskirtį ir ne vaikų reikmėms, ir suteikti tokioms šeimoms galimybę gauti atitinkamą valstybės paramą kita forma.

6. Panaikinti nuo 1992 m. lapkričio 1 d. minimalią socialinę pašalpą, kuri buvo mokama neatsižvelgiant į šeimos pajamas.

7. Pradėti mokėti nuo 1992 m. lapkričio 1 d. iš savivaldybių biudžetų lėšų minimalaus gyvenimo lygio dydžio pašalpą neturintiems lėšų našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams, pasibaigus jų buvimo pas globėją ar valstybinėje vaikų įstaigoje laikui, taip pat kitiems negaunantiems valstybės arba artimųjų paramos našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams jų mokymosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose metu ir laikotarpiu po mokyklos baigimo iki tų pačių metų rugsėjo 1 d., jeigu jie tuo metu nedirba, bet ketina toliau mokytis. Šiems vaikams paliekama teisė gauti ir socialinę pašalpą.

8. Suteikti miestų ir rajonų valdyboms teisę atidėti socialiai remtinų šeimų prašymu dalies (iki 50 procentų) mokesčio už buto šildymą ir komunalines paslaugas (karšto ir šalto vandens tiekimą, liftą bei dujas) mokėjimą. Kiekvieno mėnesio įsiskolinimas turi būti grąžintas (sumokėtas) ne vėliau kaip per 6 mėnesius.

Atidėtų mokesčių sumos komunalines paslaugas teikiančioms ir šilumą tiekiančioms įmonėms dengiamos iš savivaldybių biudžetų lėšų Finansų ministerijos nustatyta tvarka.

9. Nustatyti, kad nuo 1992 m. lapkričio 1 dienos:

9.1. šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų iki 16 (studentus ir moksleivius – iki 21) metų, už trečiąjį ir kiekvieną paskesnį vaiką mokestis už gamtines dujas, naudojamas maistui ruošti, skaičiuojamas taikant 50 procentų nustatyto tarifo;

9.2. gamtines dujas tiekiančioms įmonėms visa 9.1 punkte numatyta nuolaidos suma kompensuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto (finansinių išteklių fondo) Finansų ministerijos nustatyta tvarka.

10. Rekomenduoti miestų ir rajonų valdyboms:

10.1. didinti paramą šeimoms, atsidūrusioms ypač sunkioje materialinėje būklėje, skirti joms papildomas vienkartines arba terminuotas pašalpas būtiniausiems namų apyvokos reikmenims, maistui, drabužiams, avalynei, kurui pirkti, būstui remontuoti, komunalinėms paslaugoms apmokėti ir kitoms būtiniausioms šeimų išlaidoms iš dalies kompensuoti, kai šeimos dėl objektyvių priežasčių neturi pakankamai pajamų minimaliems poreikiams. Šiam reikalui panaudoti savivaldybių biudžetų bei labdaros lėšas ir Lietuvos valstybės biudžeto subvencijas;

10.2. pasirengti mokėti nuo 1992 m. gruodžio 1 d. socialines pašalpas jos gavėjams, dirbantiems ne valstybinėse įmonėse, įstaigose ir organizacijose;

10.3. atsižvelgiant į tai, jog globos ir rūpybos skyriams prisidėjo papildomo darbo, nustatytąja tvarka spręsti klausimus dėl šių skyrių darbo gerinimo ir jų darbuotojų skaičiaus didinimo.

11. Pavesti Finansų ministerijai kompensuoti savivaldybėms iš Lietuvos valstybės biudžeto papildomas lėšas, kurių reikia numatytai šiame nutarime socialinei pašalpai mokėti.

12. Pripažinti netekusiais galios nuo 1992 m. lapkričio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 252 „Dėl lengvatų už komunalines paslaugas teikimo socialiai remtiniems asmenims bei laidojimo paslaugų lengvatų“ (Žin., 1992, Nr. 17-488) 1 ir 3.3 punktus.

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALEKSANDRAS ABIŠALA

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 351, 1993-05-20, Žin., 1993, Nr. 17-443 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000351

Dėl socialinės pašalpos