Suvestinė redakcija nuo 2001-11-15 iki 2005-11-24

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1995, Nr. 16-377, i. k. 0951100NUTA00000247

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL KURTUVĖNŲ, RAMBYNO, SALANTŲ, VEISIEJŲ, VENTOS, ŽAGARĖS REGIONINIŲ PARKŲ ZONAVIMO SCHEMŲ

1995 m. vasario 15 d. Nr. 247

Vilnius

Pakeistas teisės akto pavadinimas:

Nr. 1309, 2001-11-07, Žin., 2001, Nr. 95-3352 (2001-11-14), i. k. 1011100NUTA00001309

Pakeistas teisės akto pavadinimas:

Nr. 1310, 2001-11-07, Žin., 2001, Nr. 95-3353 (2001-11-14), i. k. 1011100NUTA00001310

Pakeistas teisės akto pavadinimas:

Nr. 1311, 2001-11-07, Žin., 2001, Nr. 95-3354 (2001-11-14), i. k. 1011100NUTA00001311

Pakeistas teisės akto pavadinimas:

Nr. 1312, 2001-11-07, Žin., 2001, Nr. 95-3355 (2001-11-14), i. k. 1011100NUTA00001312

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Kurtuvėnų, Rambyno, Salantų, Veisiejų, Ventos, Žagarės regioninių parkų zonavimo schemoms (pagrindiniai teiginiai pridedami).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1309, 2001-11-07, Žin., 2001, Nr. 95-3352 (2001-11-14), i. k. 1011100NUTA00001309

Nr. 1310, 2001-11-07, Žin., 2001, Nr. 95-3353 (2001-11-14), i. k. 1011100NUTA00001310

Nr. 1311, 2001-11-07, Žin., 2001, Nr. 95-3354 (2001-11-14), i. k. 1011100NUTA00001311

Nr. 1312, 2001-11-07, Žin., 2001, Nr. 95-3355 (2001-11-14), i. k. 1011100NUTA00001312

2. Pavesti:

2.1. Valstybiniam žemėtvarkos institutui iki 1995 m. rugsėjo 1 d. patikslinti regioninių parkų, jų zonų ribas, pažymėti jas žemės reformos žemėtvarkos planuose (M 1: 10000), kartu nurodant saugomus gamtinius kraštovaizdžio objektus bei kultūrinius kraštovaizdžio objektus – kultūros vertybes, ir apsvarstyti tai rajonų valdybose;

2.2. Aplinkos apsaugos ministerijai:

2.2.1. iki 1995 m. lapkričio 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti regioninių parkų ir jų zonų ribas (M 1: 10000);

2.2.2. pateikti suinteresuotoms ministerijoms, valstybinėms tarnyboms ir atitinkamų rajonų valdyboms regioninių parkų zonavimo schemas.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

APLINKOS APSAUGOS MINISTRAS                                               BRONIUS BRADAUSKAS

Patvirtinta. Neteko galios nuo 2001-11-15

Priedo naikinimas:

Nr. 1309, 2001-11-07, Žin. 2001, Nr. 95-3352 (2001-11-14), i. k. 1011100NUTA00001309

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1995 m. vasario 15 d. nutarimu

Nr. 247

KURTUVĖNŲ REGIONINIO PARKO ZONAVIMO SCHEMOS PAGRINDINIAI

TEIGINIAI

TERITORIJOS FUNKCINIS ZONAVIMAS

1. Kurtuvėnų regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes skirstoma į konservacinę, apsaugos, rekreacinę, ūkinę ir gyvenamąją zonas.

KONSERVACINĖ ZONA

2. Kurtuvėnų regioninio parko konservacinę zoną sudaro Pagėluvio, Raudos, Šonos, Ilgos, Svilės, Girnikų ir Raudsparnės kraštovaizdžių draustiniai, Paraudžių, Dirvonų, Vijurkų, Targių, Vainagių ir Pustlaukio geomorfologiniai draustiniai, Ventos perkaso hidrografinis draustinis, Bulėnų telmologinis draustinis, Pabijočių ir Padubysių botaniniai-zoologiniai draustiniai.

3. Kurtuvėnų regioninio parko draustinių tikslai yra šie:

3.1. Pagėluvio kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti vaizdingą Pagėluvio kraštinių moreninių darinių bei prieledyninio baseino aplygintą ruožą su liekaniniais ir termokarstiniais Šermukšnyno, Raudinuko, Širvos, Kurtuvos, Dubuko, Barsukyno ežerėliais, taip pat retuosius augalus;

3.2. Raudos kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Raudos upelio ištakas su Raudinuko ežeru, Raudos klonį, suformuotą ledyninių tirpsmo vandenų, ryškiausią Sodeliukų moreninio gūbrio dalį ir retuosius augalus;

3.3. Šonos kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti natūralias Šonos ir Šonelės upelių atkarpas, natūralų Vainagių upelį bei Vainagių ežerą, Vainagių-Šoniuko-Galvydiškės pelkes, taip pat Vainagių ir Galvydiškės piliakalnius;

3.4. Ilgos kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti unikalų plokščiadugnį, užpelkėjusį, ežeringą Ilgežerio duburį – Ilgos upės ištakas ir užpelkėjusį Juodlės ežero duburį, vertingą botaniniu bei zoologiniu požiūriais;

3.5. Svilės kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti vertingą geomorfologiniu bei hidrografiniu požiūriais stambiai kalvotą, daubotą moreninį masyvą su unikaliu hidrogeologiniu gamtos paminklu – Svilės šaltiniais;

3.6. Girnikų kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti aukštai iškylantį Dubysos slėnio atkirstą moreninį masyvą su Girnikų kalnu;

3.7. Raudsparnės kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti aukščiausią Raudsparnės moreninį masyvą su aukštomis (Raudsparnės k. – 200,2 metro, Padūksčių k. – 196,8 metro) plokščiakalvėmis, apaugusiomis mišku, bei natūralų Dūkstos ežerą;

3.8. Paraudžių geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti žemiausio Bubių kraštinio moreninio ruožo, smarkiai performuoto aliuvinės erozijos, fragmentą;

3.9. Dirvonų geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti labai ryškų kanjoninio tipo klonį;

3.10. Vijurkų geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti Dubysos aukštupio slėnio atkarpą su ryškiausiu eroziniu kalvynu dešiniajame krante;

3.11. Targių geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti ozų kompleksą;

3.12. Vainagių geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti vieną aukščiausių, mažai performuotą fliuvioglacialinių procesų, moreninį masyvą su ryškiu sudėtingos konfigūracijos kloniu;

3.13. Pustlaukio geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti smulkiai kalvotą, daubotą masyvą, performuotą termokarstinių procesų, palikusių ryškias daubas (velniaduobes);

3.14. Ventos perkaso hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti natūralią Ventos perkaso atkarpą;

3.15. Bulėnų telmologinio draustinio tikslas – išsaugoti pelkinį kompleksą su būdingomis Žemaičių aukštumai biocenozėmis;

3.16. Pabijočių botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti pelkinį kompleksą su būdingomis Žemaičių aukštumai biocenozėmis, retaisiais augalais, savita entomofauna;

3.17. Padubysių botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti nykstančius bei retuosius augalus ir jų augavietes, retąsias drugių rūšis.

APSAUGOS, REKREACINĖ, ŪKINĖ IR GYVENAMOJI ZONOS

4. Apsaugos zona – kelių, vandens telkinių ir laukų apsaugos zonos.

5. Rekreacinė zona – vandens telkinių pakrantės.

6. Ūkinė zona – miškų ūkio teritorijos Šaukėnų, Pagėluvio, Kurtuvėnų, Bubių girininkijose bei žemės ūkio teritorijos pietinėje ir šiaurinėje parko dalyse, taip pat į rytus nuo Girnikų kaimo.

7. Gyvenamoji zona – Kurtuvėnų gyvenvietė.

______________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1995 m. vasario 15 d. nutarimu

Nr. 247

SALANTŲ REGIONINIO PARKO ZONAVIMO SCHEMOS PAGRINDINIAI

TEIGINIAI

TERITORIJOS FUNKCINIS ZONAVIMAS

1. Salantų regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes skirstoma į konservacinę, apsaugos, rekreacinę, ūkinę ir gyvenamąją funkcines zonas.

KONSERVACINĖ ZONA

2. Salantų regioninio parko konservacinę zoną sudaro Minijos gamtinis rezervatas, Šauklių ir Minijos kraštovaizdžių draustiniai, Salanto vidurupio ir Salanto žemupio hidrografiniai draustiniai, Erlos geomorfologinis draustinis, Šilalės zoologinis draustinis ir Salantų urbanistinis draustinis.

3. Salantų regioninio parko rezervato ir draustinių tikslai yra šie:

3.1. Minijos gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti ypač vertingą hidrografiniu ir biocenoziniu požiūriais Minijos kilpos ties Vaitkių kaimu gamtinį kompleksą;

3.2. Šauklių kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti paskutiniojo apledėjimo Vakarų Žemaičių ledyninės plaštakos tirpsmo suformuotą reljefą su būdingomis šiaurės-pietų kryptimi orientuotomis drumlinų tipo kalvomis ir eroziniais upelių slėniais; unikalius Šauklių ir Kulalių riedulynus su savitomis augalų bendrijomis; saugomų augalų – vyriškųjų gegužraibių, stačiųjų atgirių, saugomų riedulynuose augančių gūbriuotųjų ir daugialakščių saitakerpių augavietes bei gausiausią šiame regione tetervinų populiaciją;

3.3. Minijos kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti vaizdingą erozinės kilmės Minijos slėnio atkarpą, išraižytą gausių šaltiniuotų raguvų, unikalų erozinį Mišupės žemupio slėnį, Mišupės ir Minijos santaką, senslėnio ruožą su dabartine Minijos upės vaga, Minijos ir Salanto upių santaką, natūralius Minijos slėnio šlaitų miškus – ąžuolynus ir skroblynus su gausiomis saugomų augalų – daugiamečių blizgių, miškinių česnakų, tuščiavidurių rūtenių populiacijomis, taip pat natūralias salpines Minijos slėnio pievas su saugomų augalų – šalmuotųjų, vyriškųjų ir mažųjų gegužraibių, melsvųjų mėlitų augavietėmis bei Martynaičių, Dauginčių, Vėlaičių ir Sauserių piliakalnius;

3.4. Salanto vidurupio hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti erozinio Salanto upės slėnio atkarpą, natūralią upės vagą;

3.5. Salanto žemupio hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti natūralią Salanto upės senslėnio atkarpą bei upės vagą, Blendžiavos upelio ir Salanto upės santaką;

3.6. Erlos geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti fliuvioglacialinį Erlos senslėnį su Igarių bei Erlėnų riedulynais ir Alko piliakalniu;

3.7. Šilalės zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti labai gausią varliagyvių – pilkųjų rupūžių, rudųjų ir žaliųjų varlių, paprastųjų tritonų – populiaciją, taip pat saugomas skiauterėtųjų tritonų ir nendrinių rupūžių rūšis, saugomų augalų – raktažolių pelenėlių ir melsvųjų mėlitų augavietes;

3.8. Salantų urbanistinio draustinio tikslas – išsaugoti gatvių tinklo struktūrą, aikštės planą, erdvinę kompoziciją.

APSAUGOS, REKREACINĖ, ŪKINĖ IR GYVENAMOJI ZONOS

4. Apsaugos zona – Minijos gamtinio rezervato apsauginė bei kitos apsauginės teritorijos.

5. Rekreacinė zona – rekreacinės teritorijos prie Minijos upės pietinėje parko dalyje, šiauriau Salantų miesto, Salanto upės slėnyje; teritorija prie Mosėdžio vandens saugyklos šiaurinėje parko dalyje.

6. Ūkinė zona – žemės ūkio teritorijos, apimančios Erlėnų, Kalniškių, Gargždelės apylinkes.

7. Gyvenamoji zona – Salantų miestas, Kartenos, Mosėdžio bei kitos gyvenvietės.

______________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1995 m. vasario 15 d. nutarimu

Nr. 247

VEISIEJŲ REGIONINIO PARKO ZONAVIMO SCHEMOS PAGRINDINIAI

TEIGINIAI

TERITORIJOS FUNKCINIS ZONAVIMAS

1. Veisiejų regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes skirstoma į konservacinę, apsaugos, rekreacinę, ūkinę, gyvenamąją ir bendrojo naudojimo vandenų funkcines zonas.

KONSERVACINĖ ZONA

2. Veisiejų regioninio parko konservacinę zoną sudaro Liūnelio, Liūbelio ir Skaisčio gamtiniai rezervatai, Šlavanto ir Ančios kraštovaizdžių draustiniai, Ilgininkų hidrografinis draustinis, Morkavo zoologinis draustinis, Ringėliškės botaninis-zoologinis draustinis ir Veisiejų urbanistinis draustinis.

3. Veisiejų regioninio parko rezervatų ir draustinių tikslai yra šie:

3.1. Liūnelio gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti unikalią Lietuvai (pagal saugomų augalų rūšių gausumą) teritoriją – kvapiųjų ir pievinių plaurečių, taurinių pudmių, vienalapių gedučių, raudonųjų garbenių, plačialapių klumpaičių, didžiažiedžių juodgalvių ir kitų augalų augavietes, užpelkėjusį, gausia vandens augalija apaugusį Liūnelio ežerą su miškingomis apyežerėmis, tinkamomis vandens paukščiams gyventi;

3.2. Liūbelio gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti miškų ir kalcifilinių pelkių supamus ežerokšnius, gausias gegužraibinių šeimos, kitų pelkinių augalų augavietes; vandens, užpelkėjusių pievų ir pelkių paukščių gyvenamąsias vietas;

3.3. Skaisčio gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti kalkingas paežerių žemapelkes su įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą retųjų augalų – pelkinių uolaskėlių, dvilapių purvuolių, Rusovo gegūnių augavietėmis;

3.4. Šlavanto kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti kalvotą miškingą kraštovaizdį su giliai įsirėžusiu Šlavanto dubakloniu, įdomiais paviršinių nuosėdų kompleksais. Draustinyje taip pat saugomi Čivonių senkapiai, Šlavantų piliakalnis, jo šlaituose augantis skroblynas su labai retų augalų – vaistinių kietagrūdžių augaviete; šakotųjų ratainyčių sąžalynai Pirtuko ežere;

3.5. Ančios kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Pietų Lietuvai būdingos formos, ištįsusį iš šiaurės į pietus Ančios ežero dubaklonį su Vainežerio senoviniais gynybiniais įtvirtinimais, Vainežerio sodyba-parku, Dainaviškių senkapiais, kurių pietinės ekspozicijos šlaitų sauspievės bei nedidelės pelkutės šalia jų yra tinkamos įvairių rūšių entomofaunai veistis, taip pat etaloninius pušų medynus su gausiais uoginių augalų ištekliais, Dzūkijos miškams būdinga ornitofauna, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų paukščių – juodųjų peslių, didžiųjų dančiasnapių perimvietėmis, gausius ežero užutėkius, pusiasalius, tinkamus įvairių rūšių vandens paukščiams ir žinduoliams veistis bei gyventi;

3.6. Ilgininkų hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti susikertančių ežeringų dubaklonių sistemą su unikalia ir labai vaizdinga Bertašiūnų dubaklonių sankirta. Draustinyje taip pat saugomos Vilkaičio ežero sauspievės, ežerinės kilmės žemapelkės su riboto paplitimo karbonatingų šlaitų Geranio-Anemonetum sylvestris bendrijomis, gegužraibinių šeimos rūšių – dėmėtųjų ir raudonųjų gegūnių, pelkinių skiautalūpių – augavietėmis, Trikojo ežero užutėkiai, gausiai apaugę vandens augalais, tinkami įvairių rūšių paukščiams ir žinduoliams gyventi, natūralios ančių ir kitų vandens paukščių lizdavietės Baltosios Ančios aukštupyje, Bertašiūnų alkakalnis;

3.7. Morkavo zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti didele žinduolių įvairove pasižymintį natūralų upelį, apaugusį nendrynais;

3.8. Ringėliškės botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti dominuojančius labai našius, brandžius eglių, ąžuolų, skroblų medynus, įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą paukščių rūšių – vapsvaėdžių, erelių rėksnių, žaliųjų meletų perimvietes, taip pat ežero užutėkius, pusiasalius, tinkamus įvairių rūšių vandens paukščiams ir žinduoliams veistis bei gyventi;

3.9. Veisiejų urbanistinio draustinio tikslas – išsaugoti Veisiejų miesto gatvių tinklą, miesto erdvinę kompoziciją, pasižyminčią gamtos ir pastatų išdėstymo derme.

APSAUGOS, REKREACINĖ, ŪKINĖ, GYVENAMOJI IR BENDROJO

NAUDOJIMO VANDENŲ ZONOS

4. Apsaugos zona – apsauginės teritorijos, apimančios Vilkinio, Verniejaus, Sparto ežerų apyežerius, Mėčiūnų dubaklonį, giraites Barčių apylinkėse, Ragažiaus ir Gudinio tarpuežerį, Juškonių apylinkes.

5. Rekreacinė zona – rekreacinės teritorijos Šlavanto ir Šlavantėlio tarpuežeryje su Šlavantėlio ežeru, šiaurės vakarinėje bei pietinėje Verniejaus ežero pakrantėje su Ančios ežero šiaurine dalimi, aplink Snaigyno ežerą.

6. Ūkinė zona – miškų ūkio teritorijos, apimančios Porumbo ir Šlavantų miškų masyvus, Babrų, Ilgininkų miškų masyvų dalis ir kitus miškus, bei žemės ūkio teritorijos, apimančios plotus tarp Veisiejų miesto ir Šlavanto bei Šlavantėlio ežerų, Vainežerio – Mečiūnų, Barčių – Ilgininkų apylinkes.

7. Gyvenamoji zona – Veisiejų miesto vakarinė bei rytinė dalys, Barčių gyvenvietė.

8. Bendrojo naudojimo vandenų zona – Vilkinio bei Verniejaus ežerai.

______________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1995 m. vasario 15 d. nutarimu

Nr. 247

VENTOS REGIONINIO PARKO ZONAVIMO SCHEMOS PAGRINDINIAI TEIGINIAI

TERITORIJOS FUNKCINIS ZONAVIMAS

1. Ventos regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes skirstoma į konservacinę, apsaugos, rekreacinę, ūkinę ir gyvenamąją funkcines zonas.

KONSERVACINĖ ZONA

2. Ventos regioninio parko konservacinę zoną sudaro Purvių gamtinis rezervatas, Ventos ir Uogio kraštovaizdžių draustiniai, Purvėnų geomorfologinis draustinis, Avižlio, Dabikinės ir Virvytės hidrografiniai draustiniai, Užpelkių botaninis-zoologinis draustinis ir Viekšnių urbanistinis draustinis.

3. Ventos regioninio parko rezervato ir draustinių tikslai yra šie:

3.1. Purvių gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti unikalų gamtinį kompleksą, susidedantį iš Uogio upelio atkarpos, salpinių pievų, jas supančių brandžių eglynų bei drebulynų ir pasižymintį didele gamtinių sąlygų ir augalijos įvairove, – įrašytus į Lietuvos Raudonąją knygą augalus – meškinius česnakus, vyriškąsias bei šalmuotąsias gegužraibes, erelių rėksnių, žaliųjų meletų, juodųjų gandrų perimvietes ir

maitinimosi plotus, gausią ir įvairią entomofauną, retąsias jos rūšis;

3.2. Ventos kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Ventos slėnio kraštovaizdį su raiškiu gilinamosios ir šoninės erozijos suformuotu Ventos slėniu, pasižyminčiu atodangomis su juros periodo suakmenėjusios faunos kompleksais, didelėmis kilpomis, stačiais šlaitais, griovinės erozijos formomis, Papilės miestelio struktūrą ir gamtos bei kultūros paveldo objektus;

3.3. Uogio kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti didele gamtinių sąlygų, augalijos ir gyvūnijos įvairove pasižyminčią teritoriją (per 300 aukštesniųjų augalų rūšių, 48 paukščių bei apie 300 vabalų rūšių), unikalias savo gausumu įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą augalų – mažųjų, vyriškųjų ir šalmuotųjų gegužraibių populiacijas, saugomų paukščių – erelių rėksnių ir juodųjų gandrų – buveines;

3.4. Purvėnų geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti raiškią Ventos slėnio atkarpą;

3.5. Avižlio hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti natūralų Avižlio žemupį, kaip nedidelių Ventos intakų etaloną, upelio slėnį su lapuočiais ir mišriaisiais medynais, pasižymintį ornitofaunos ir entomofaunos įvairove;

3.6. Dabikinės hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti natūralų Dabikinės žemupio slėnį;

3.7. Virvytės hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti natūralų Virvytės žemupio slėnį;

3.8. Užpelkių botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti etalonines upių slėnių augalų bendrijas su gausia entomofauna, įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą augalų – dėmėtųjų gegūnių, vyriškųjų bei šalmuotųjų gegužraibių populiacijas, vienintelę sibirinių vilkdalgių augavietę Akmenės rajone, kompleksą, kuriame gausu vandens ir pelkių paukščių, įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą, – gervių ir žaliųjų meletų;

3.9. Viekšnių urbanistinio draustinio tikslas – išsaugoti istoriškai susiklosčiusią Viekšnių miestelio planinę bei erdvinę struktūrą.

APSAUGOS, REKREACINĖ, ŪKINĖ IR GYVENAMOJI ZONOS

4. Apsaugos zona – apsauginės teritorijos, apimančios Ventos paslėnius nuo Papilės iki Dabikinės žiočių, patį slėnį ties Ventos gyvenviete ir nuo Dabikinės žiočių iki Mažeikių rajono ribos, pietvakarinę Avižlio miško dalį.

5. Rekreacinė zona – rekreacinės teritorijos Ventos pakrantėse priešais Dabikinės žiotis, Virvytės santakoje, prie Viekšnių, sodų bendrijos masyvas prie Ventos gyvenvietės.

6. Ūkinė zona – miškų ūkio teritorijos, apimančios Kegrių mišką, Avižlių miško šiaurinę ir rytinę dalis, Purvių miško pietrytinę ir šiaurvakarinę dalis, bei žemės ūkio teritorijos, apimančios plotus Avižlių, Gyvolių, Gumbakių, Žerkščių kaimų apylinkėse.

7. Gyvenamoji zona – Ventos, Daubiškių ir Gyvolių gyvenvietės.

______________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1995 m. vasario 15 d. nutarimu

Nr. 247

ŽAGARĖS REGIONINIO PARKO ZONAVIMO SCHEMOS PAGRINDINIAI

TEIGINIAI

TERITORIJOS FUNKCINIS ZONAVIMAS

1. Žagarės regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes skirstoma į konservacinę, apsaugos, rekreacinę, ūkinę ir gyvenamąją funkcines zonas.

KONSERVACINĖ ZONA

2. Žagarės regioninio parko konservacinę zoną sudaro Gaudikių geomorfologinis draustinis, Didmargio ir Dilbinėlių botaniniai draustiniai, Žagarės botaninis-zoologinis draustinis, Žagarės kraštovaizdžio architektūros draustinis ir Žagarės urbanistinis draustinis.

3. Žagarės regioninio parko draustinių tikslai yra šie:

3.1. Gaudikių geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti lygumoje ryškų Gaudikių moreninį gūbrį – Linkuvos moreninio kalvagūbrio fragmentą;

3.2. Didmargio botaninio draustinio tikslas – išsaugoti Šiaurės Lietuvos lygumoms būdingas eglynų su ąžuolų, uosių priemaiša bendrijas ir saugomų augalų – didžiųjų astrancijų, plačialapių klumpaičių augavietes;

3.3. Dilbinėlių botaninio draustinio tikslas – išsaugoti saugomų augalų – didžiųjų astrancijų, plačialapių klumpaičių augavietes;

3.4. Žagarės botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti būdingus Šiaurės Lietuvos lygumoms eglynus su ąžuolų, uosių, liepų ir guobų priemaiša, gausią ir įvairiarūšę gyvūniją bei vieną iš gausiausių Lietuvoje plačialapių klumpaičių populiaciją;

3.5. Žagarės kraštovaizdžio architektūros draustinio tikslas – išsaugoti Žagarės dvaro sodybą (XIX a.) su didžiausiu Lietuvoje peizažiniu parku, pradėtu kurti XVII a., atnaujintu ir išplėstu 1898–1900 metais pagal dendrologo Kuphalto projektą;

3.6. Žagarės urbanistinio draustinio tikslas – išsaugoti Žagarės urbanistinę struktūrą – gatvių tinklą, aikštės išplanavimą, miestelio erdvinę kompoziciją ir Žvelgaičio kalną – Žagarės pilies ir kovų su Livonijos ordinu vietą.

APSAUGOS, REKREACINĖ, ŪKINĖ IR GYVENAMOJI ZONOS

4. Apsaugos zona – apsauginės teritorijos Švėtės paslėnyje ties Latvijos siena ir apsauginiai miškai aplink konservacines teritorijas Žagarės miške.

5. Rekreacinė zona – rekreacinė teritorija Švėtės pakrantėse, prie Žvelgaičio tvenkinio.

6. Ūkinė zona – miškų ūkio teritorijos, apimančios Žagarės miškų masyvo šiaurinę ir pietvakarinę dalis, bei žemės ūkio teritorijos, apimančios plotus Juodeikių, Šarūnų, Žiūrių kaimų apylinkėse.

7. Gyvenamoji zona – Žagarės miesto dalis ir Juodeikių gyvenvietė.

______________

Patvirtinta. Neteko galios nuo 2001-11-15

Priedo naikinimas:

Nr. 1310, 2001-11-07, Žin. 2001, Nr. 95-3353 (2001-11-14), i. k. 1011100NUTA00001310

Patvirtinta. Neteko galios nuo 2001-11-15

Priedo naikinimas:

Nr. 1312, 2001-11-07, Žin. 2001, Nr. 95-3355 (2001-11-14), i. k. 1011100NUTA00001312

Patvirtinta. Neteko galios nuo 2001-11-15

Priedo naikinimas:

Nr. 1311, 2001-11-07, Žin. 2001, Nr. 95-3354 (2001-11-14), i. k. 1011100NUTA00001311

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1995 m. vasario 15 d. nutarimu

Nr. 247

RAMBYNO REGIONINIO PARKO ZONAVIMO SCHEMOS PAGRINDINIAI

TEIGINIAI

TERITORIJOS FUNKCINIS ZONAVIMAS

1. Rambyno regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes skirstoma į konservacinę, apsaugos, rekreacinę, ūkinę bei gyvenamąją funkcines zonas.

KONSERVACINĖ ZONA

2. Rambyno regioninio parko konservacinę zoną sudaro Ragainės vingio ir Rambyno kraštovaizdžių draustiniai, Vilkyškių geomorfologinis draustinis, Bitėnų botaninis draustinis, Šereitlaukio kraštovaizdžio architektūros draustinis ir Vilkyškių urbanistinis draustinis.

3. Rambyno regioninio parko draustinių tikslai yra šie:

3.1. Ragainės vingio kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Nemuno slėnio kraštovaizdį su senvagėmis – Bitežerio, Juodežerio ir Merguvos ežerais, Nemuno žemupio užliejamomis pievomis, būdingomis bei retomis pievų bendrijomis, saugomų augalų – kampuotųjų ir porinių česnakų, vaistinių raitinyčių, griovinių našlaičių ir kitų augalų augavietes;

3.2. Rambyno kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Vilkyškių moreninio kalvagūbrio fragmentą su Rambyno kalnu, vertingais ąžuolų ir pušų medynais, išlaikiusius harmoningą gamtos ir etnokultūros vienovę, senuosius Bardinų ir Bitėnų kaimus, taip pat kitas kultūros vertybes;

3.3. Vilkyškių geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti raiškią gilaus prieledyninio baseino apskalautą sustumtinio moreninio Vilkyškių kalvagūbrio keterą;

3.4. Bitėnų botaninio draustinio tikslas – išsaugoti šio regiono miškams būdingą rūšinę medynų įvairovę, vertingus ąžuolų ir pušų medynus, fitogeografiniu bei fitocenologiniu požiūriais retas miško ir šaltiniuotų pašlaičių bendrijas, saugomų augalų – gebenių lipikių, dirvinių česnakų, miško varnalėšų augavietes, vertingus introducentus – pocūges, bukus, platanalapius klevus;

3.5. Šereitlaukio kraštovaizdžio architektūros draustinio tikslas – išsaugoti XX a. pradžioje įkurto mišriojo tipo parko struktūrą, tvenkinių sistemą, dendrologines vertybes;

3.6. Vilkyškių urbanistinio draustinio tikslas – išsaugoti Vilkyškių miestelio senosios dalies urbanistinę struktūrą – gatvių tinklą, aikštės išplanavimą, miestelio erdvinę kompoziciją.

APSAUGOS, REKREACINĖ, ŪKINĖ IR GYVENAMOJI ZONOS

4. Apsaugos zona – apsauginės teritorijos, apimančios Jūros slėnio šlaitus ties Vilkyškiais.

5. Rekreacinė zona – teritorijos prie Bitėnų kaimo, prie Nemuno ir Merguvos ežero.

6. Ūkinė zona – miškų ūkio teritorijos, apimančios Bitėnų miško vakarinę ir šiaurinę dalis, šiaurinę Šereitlaukio miško dalį, bei žemės ūkio teritorijos, apimančios plotus Šereitlaukio ir Pempynės kaimų apylinkėse.

7. Gyvenamoji zona – Vilkyškių miestelio dalis.

______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1309, 2001-11-07, Žin., 2001, Nr. 95-3352 (2001-11-14), i. k. 1011100NUTA00001309

Dėl Dieveniškių istorinio regioninio parko ir jo zonų ribų patvirtinimo

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1310, 2001-11-07, Žin., 2001, Nr. 95-3353 (2001-11-14), i. k. 1011100NUTA00001310

Dėl Metelių regioninio parko, jo zonų ir parko apsaugos zonos ribų patvirtinimo

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1311, 2001-11-07, Žin., 2001, Nr. 95-3354 (2001-11-14), i. k. 1011100NUTA00001311

Dėl Panemunių regioninio parko, jo zonų ir parko apsaugos zonos ribų patvirtinimo

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1312, 2001-11-07, Žin., 2001, Nr. 95-3355 (2001-11-14), i. k. 1011100NUTA00001312

Dėl Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonų ribų patvirtinimo