Suvestinė redakcija nuo 2009-02-25 iki 2018-10-08
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 103-3695, i. k. 1012217ISAK00000100
CIVILINĖS AVIACIJOS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL RYŠIŲ, NAVIGACIJOS, STEBĖJIMO IR SKRYDŽIŲ VALDYMO ĮRENGINIŲ NAUDOJIMO BEI PRIEŽIŪROS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO IR RADIONAVIGACINIŲ ĮRENGINIŲ SKRYDŽIO BANDYMŲ
2001 m. gruodžio 3 d. Nr. 100
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 94-2918) 16 straipsnio 1 dalimi, Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 10 priedu, Europos Tarybos direktyvomis Nr. 93/65/EEC ir Nr. 97/15/EC, taip pat atitinkamais Eurokontrolės standartais bei susisiekimo ministro ir aplinkos ministro 2000 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 42/69 patvirtintais Lietuvos Respublikos civilinių aerodromų projektavimo, statybos ir naudojimo specialiaisiais reikalavimais (Žin., 2000, Nr. 18-451),
1. Tvirtinu Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir skrydžių valdymo įrenginių naudojimo bei priežiūros taisykles (pridedama).
2. Nustatau, kad nuo 2002 m. sausio 1 d. radionavigacinių įrenginių skrydžio bandymai būtų atliekami vadovaujantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Radionavigacinių priemonių patikrinimo vadovu (Manual on Testing of Radio Navigation Aids), Dok. 8071, 1 tomas, 4 leidimas-2000.
PATVIRTINTA
Civilinės aviacijos administracijos
direktoriaus 2001 m. gruodžio 3 d.
įsakymu Nr. 100
(Civilinės aviacijos administracijos
direktoriaus 2009 m. vasario 3 d.
įsakymo Nr. 4R-32 redakcija)
RYŠIŲ, NAVIGACIJOS, STEBĖJIMO IR ORO EISMO VALDYMO ĮRENGINIŲ NAUDOJIMO BEI PRIEŽIŪROS
TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios taisyklės reglamentuoja ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro eismo valdymo (toliau – RNS) įrenginių naudojimo bei priežiūros tvarką.
2. Taisyklių privalo laikytis juridiniai ir fiziniai asmenys oro eismo paslaugoms teikti naudojantys ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro eismo valdymo įrenginius.
3. Pagrindinės šių taisyklių sąvokos:
3.2. elektros įrenginys – techninė konstrukcija (mechanizmas, mašina, linija, jų pagalbiniai įtaisai ir kt.), skirta elektros energijai gaminti, perduoti, keisti (transformuoti), skirstyti ir (arba) vartoti;
3.3. Eurokontrolės standartas – privalomi Eurokontrolės specifikacijų elementai fizinėms savybėms, konfigūracijai, medžiagai, veikimui, personalui ar procedūrai, kurių taikymas yra pripažįstamas būtinu įdiegti į vieningą oro eismo paslaugų (ATS) sistemą;
3.4. garantuoto elektros maitinimo skydas – skirstomasis įrenginys, užtikrinantis elektros energijos vartotojų rezervinio šaltinio automatinį perjungimą, sugedus pagrindiniam šaltiniui;
3.6. naudojimo riba – įrenginio naudojimo riba, kai jo naudoti pagal paskirtį negalima dėl padidėjusios gedimų rizikos ir didelių remonto sąnaudų;
3.7. naudojimo trukmė – kalendorinis įrenginio naudojimo laikas nuo jo naudojimo pradžios iki naudojimo ribos;
3.8. operatyvioji techninė priežiūra – periodinė techninė priežiūra, kai greitai atliekamos nesudėtingos technologinės operacijos pagal techninės priežiūros, kontrolės ir objekto veikumo palaikymo instrukciją;
3.9. patikimumas – įrenginių savybė išlaikyti visų parametrų pagal atitinkamą veikseną reikšmes naudojimo, techninės priežiūros, remonto ir laikymo sąlygomis;
3.10. planinis remontas – įrenginių taisymas pagal normatyvinių techninių dokumentų reikalavimus arba priklausomai nuo jų techninės būklės;
3.11. rezervinis maitinimo šaltinis – elektros energijos generavimo ir (arba) keitimo, perdavimo ir skirstymo sistema, susidedanti iš elektros energijos šaltinių ir (arba) keitiklių, elektros tinklų, skirstomųjų, valdymo, kontrolės ir apsaugos įrenginių, kurie užtikrina jos nustatytų parametrų pastovumą;
3.12. ryšio kanalas – techninių įtaisų, elektros signalų ar radijo signalų plitimo aplinkos visuma, kuria perduodama informacija gavėjui;
3.13. ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro eismo valdymo įrenginiai antžeminių įrenginių kompleksas, skirtas aviacijos informacijos mainams, tiksliam ir patikimam orlaivių judėjimui užtikrinti bei jų vietai nustatyti;
3.14. sutrikimas – įvykis, po kurio įrenginys neatitinka nors vieno normatyvinių techninių dokumentų reikalavimo, tačiau gali veikti;
3.16. techninės priežiūros reglamentas (techninis žinynas) dokumentas, nustatantis ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro eismo valdymo įrenginių techninės priežiūros periodiškumą ir apimtį;
3.17. techninės priežiūros technologinė kortelė – dokumentas, kuriame nurodomas būtinų darbų sąrašas, techniniai reikalavimai, naudojamos techninės priemonės ir būtinos darbo laiko sąnaudos;
3.19. RNS objektas – statinys su jame sumontuotais ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro eismo valdymo įrenginiais tam tikrai funkcijai atlikti;
II SKYRIUS
RYŠIŲ, NAVIGACIJOS, STEBĖJIMO IR
ORO EISMO VALDYMO ĮRENGINIAI
I SKIRSNIS
ORO EISMO PASLAUGŲ TECHNINIS APRŪPINIMAS
4. Siekiant užtikrinti orlaivių skrydžių saugą, oro eismo paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys privalo naudoti tinkamai veikiančius RNS įrenginius bei organizuoti jų techninės priežiūros darbus.
5. Juridiniai ir fiziniai asmenys, teikiantys oro eismo paslaugas, privalo turėti tarnybą, atsakingą už RNS įrenginių veikimą ir techninę priežiūrą (toliau – RNST).
6. Pagrindiniai RNST uždaviniai ir funkcijos yra:
II SKIRSNIS
RNS ĮRENGINIŲ PATIKIMO VEIKIMO UŽTIKRINIMAS
7. Siekiant užtikrinti RNS įrenginių patikimą veikimą būtina, kad:
7.3. būtų atitinkamas techninės priežiūros organizavimo lygis, techninės priežiūros ir remonto kokybė, techninio personalo pasirengimas ir drausmė;
8. Navigacijos, stebėjimo ir oro eismo valdymo įrenginiai turi turėti atsarginius įrenginius ar komponentus, išskyrus tas sudėtines dalis, kurioms atsargos nereikia arba ji netikslinga.
9. Žemės ir oro radijo ryšio kanalai turi būti visiškai, kaip reikalaujama, aprūpinti atsarginiais įrenginiais, išskyrus tas sudėtinės dalis, kurios yra nesudėtingos ir neremontuojamos. Kad būtų padidintas šių ryšio kanalų veikimo patikimumas, būtina įrengti atsargines radijo stotis skrydžių vadovų darbo vietose, teikiant joms elektros energiją iš akumuliatorių ne trumpiau kaip 2 val. Kai yra du nepriklausomi elektros energijos šaltiniai (pagrindinis ir atsarginis), kurių automatinio persijungimo laikas ne didesnis kaip 1 s, ir nepertraukiamo maitinimo šaltinis, atsarginių radijo stočių maitinimas nuo akumuliatorių nebūtinas.
11. Garso, vaizdo ir skrydžių duomenų įrašymo įrenginiai aerodromuose, kurių kilimo ir tūpimo tako (toliau – KTT) kategorijos skaičius 4, turi turėti atsargą.
12. 1–3 KTT kategorijos aerodromuose radijo ryšio pokalbiams tarp aerodromo skrydžių koordinatoriaus ir orlaivio įgulų turi būti naudojama skaitmeninė įrašymo įranga.
13. Naudojant įrenginius turi būti planuojamas pagrindinių ir atsarginių įrenginių tolygus dirbtų valandų skaičius.
14. RNS įrenginių perjungimo į atsarginius elektros šaltinius laikas turi atitikti specialiuosius reikalavimus.
15. Normatyvinis RNS įrenginių perjungimo į atsarginius laikas turi būti nurodytas RNST vadovo patvirtintoje atsargos priemonių instrukcijoje. Lentelė, kurioje nurodytas normatyvinis RNS įrenginių perjungimo į atsarginius laikas, turi būti RNS objekto pamainos inžinieriaus (techniko) ir skrydžių vadovo darbo vietose (1 priedas).
Sugedusių RNS įrenginių neveikimo trukmė turi būti skaičiuojama nuo sustabdymo momento iki paleidimo momento ar ryšio atkūrimo atsarginiais kanalais.
16. RNS įrenginių gedimo, turėjusio įtakos orlaivio avarijai ar pavojingam incidentui, tyrimas turi būti atliekamas vadovaujantis susisiekimo ministro 2002 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 3-25 „Dėl Civilinių orlaivių avarijų ir incidentų klasifikavimo, tyrimo ir pranešimų nuostatų“ (Žin., 2002, Nr. 16-635).
III SKIRSNIS
RNS ĮRENGINIŲ NAUDOJIMO SĄLYGOS
17. Saugių ir reguliarių orlaivių skrydžių užtikrinimui būtina:
17.1. turėti atitinkamas technines priemones ir jų naudojimo taisykles bei techninės priežiūros reglamentus;
17.2. RNST, vadovaujantis šių taisyklių ir kitų reglamentuojančių dokumentų reikalavimais, turi organizuoti ir vykdyti šių įrenginių techninę priežiūrą:
18. RNS įrenginius galima įjungti ir išjungti žodžiu ar telefonu suderinus tai su atitinkamo skrydžių valdymo centro pamainos viršininku (skrydžių vadovu).
19. RNST turi kontroliuoti, kaip įrenginių naudotojai juos naudoja ir, nustačius neatitikimus, rekomenduoti įmonės vadovybei dėl naudotojų pakartotinio mokymo.
20. RNST turi būti aprūpinta techninėmis patalpomis įrenginių priežiūrai ir remontui atlikti, bei sandėliavimo patalpomis atsarginiams įrenginiams, jų sudėtinėms dalims, matavimo prietaisams ir įrankiams saugoti.
21. RNST turi būti aprūpinta autotransportu, už kurio naudojimą atsakingi įmonės vadovo įsakymu paskirti darbuotojai.
22. Už tūpimo pagal prietaisus sistemų (toliau – ILS) kritinių zonų ženklinimą ir tvarkos jose palaikymą atsakingas šių įrenginių techninės priežiūros vadovas.
IV SKIRSNIS
RNS ĮRENGINIŲ DIEGIMO IR PRIPAŽINIMO TINKAMAIS NAUDOTI DARBŲ ORGANIZAVIMAS
24. Organizuojant RNS įrenginių diegimą ir pripažinimą tinkamais naudoti, būtina:
24.1. nustatyti RNS įrenginių diegimo poreikį bei įrenginių, kurių naudojimo laikas artėja į pabaigą, pakeitimo būtinybę;
25. Įrenginių diegimo metu RNST atsakingi specialistai turi:
26. Keičiant pasenusius ar sugedusius įrenginius naujais arba diegiant naujus įrenginius, montavimo ir derinimo darbus turi atlikti įrenginių gamintojo, specializuotosios įmonės arba RNST specialistai.
27. Siekiant geriau įsisavinti naują techniką, techninis personalas turi dalyvauti diegiant įrenginius.
28. Įmonės vadovo įsakymu paskirti RNST specialistai turi prižiūrėti, kaip įrenginiai montuojami ir derinami.
29. Nauji arba rekonstruoti RNS objektai turi būti pripažįstami tinkamais naudoti vadovaujantis normatyviniais statybos dokumentais (reglamentais).
30. Leidimas naudoti RNS įrenginius turi būti įformintas pagal Oro eismo paslaugų teikimui naudojamų įrenginių tinkamumo naudoti pažymėjimų išdavimo taisykles, patvirtintas Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2001 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 50 (Žin., 2001, Nr. 74-2618).
31. Informacija apie naujai diegiamus RNS įrenginius naujoms oro eismo paslaugoms teikti turi būti pateikta oro navigacijos informacijos paslaugų teikėjui ne vėliau kaip prieš 2-3 mėnesius iki jų naudojimo pradžios.
Už laiku pateiktą informaciją oro navigacijos informacijos paslaugų teikėjui atsako RNST skyrių viršininkai.
V SKIRSNIS
RNST DARBUOTOJŲ SĄVEIKA SU KITOMIS TARNYBOMIS AVARINIŲ SITUACIJŲ METU
32. RNST pamainos viršininkas (inžinierius) atsako už patikimą ir laiku perduotą pranešimą skrydžių valdymo centro pamainos viršininkui (skrydžių vadovui) apie RNS įrenginių gedimus.
33. Skrydžių valdymo centro pamainos viršininkas (skrydžių vadovas) atsako už priimto sprendimo panaudoti kitus RNS įrenginius, atsarginius dažnius, pakeisti tūpimo bei kilimo kryptį, sustabdyti orlaivių skrydžius pagrįstumą.
34. Pagrindinių RNS įrenginių, elektros tiekimo šaltinių ir ryšio kanalų gedimo atvejais RNST pamainos viršininkas (inžinierius) turi imtis priemonių, kad būtų įjungta RNS įrenginių, elektros tiekimo šaltinių ir ryšio kanalų atsarga, ir apie tai pranešti skrydžių valdymo centro pamainos viršininkui (skrydžių vadovui).
35. RNS objektų pamainos personalo veiksmai avarinių situacijų metu turi būti nustatyti atsargos priemonių instrukcijose. RNS objekto pamainos personalas privalo:
35.1. įjungti atsarginį įrenginį, elektros tiekimo šaltinį ir ryšio kanalą per nurodytą atsargos priemonių instrukcijoje laiką;
35.3. techninės priežiūros ir pamainos žurnale įrašyti įrenginių veikimo pertraukos pradžią ir pabaigą;
VI SKIRSNIS
RNS ĮRENGINIŲ SAUGOS VERTINIMAS IR RIZIKOS MAŽINIMAS
36. RNS įrenginių veikimo saugos vertinimas ir gedimų ar sutrikimų rizikos mažinimas turi būti vykdomas visuose jų įgyvendinimo ir naudojimo etapuose. RNS įrenginių saugos vertinimas turi būti vykdomas ir jų demontavimo arba pakeitimo metu. Šie darbai atliekami pagal įmonėje patvirtintą saugos ir rizikos vertinimo tvarką.
VII SKIRSNIS
INFORMAVIMAS APIE ORO EISMO SAUGOS ĮVYKIUS,
SUSIJUSIUS SU RNS ĮRENGINIAIS
37. Informacija apie RNS įrenginių gedimus ar sutrikimus, kurie turėjo arba galėjo turėti įtakos skrydžių saugai, turi būti pranešama vadovaujantis Informacijos apie civilinės aviacijos įvykius rinkimo tvarkos aprašu, patvirtintu Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2005 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 4R-117 (Žin., 2005, Nr. 91-3411).
III SKYRIUS
RYŠIŲ, NAVIGACIJOS, STEBĖJIMO IR
ORO EISMO VALDYMO ĮRENGINIŲ NAUDOJIMAS
I SKIRSNIS
RNS ĮRENGINIŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMO TVARKA
38. Siekiant užtikrinti patikimą RNS įrenginių veikimą, būtina atlikti jų techninę priežiūrą apimančią organizacinių ir techninių priemonių visumą. Šios priemonės tai:
39. RNS įrenginių techninė priežiūra turi būti atliekama vadovaujantis šiais dokumentais:
39.3. Oro eismo paslaugų teikimui naudojamų įrenginių tinkamumo naudoti pažymėjimų išdavimo taisyklėmis;
39.4. Lietuvos Respublikos civilinių aerodromų projektavimo, statybos ir naudojimo specialiaisiais reikalavimais;
39.5. Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (toliau – ICAO) standartais, rekomenduojama praktika ir dokumentais;
39.6. Europos Sąjungos ir Europos saugios oro navigacijos organizacijos standartais bei dokumentais;
40. RNST vadovas privalo užtikrinti, kad techniniai darbuotojai išmanytų norminių ir techninių dokumentų reikalavimus ir juos vykdytų, būtų tvarkoma dokumentų apskaita.
II SKIRSNIS
RNS ĮRENGINIŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS PLANAVIMAS
42. RNST vadovaujasi įmonės strateginiu veiklos planu, o struktūriniai padaliniai turi metų veiklos planus.
44. Įmonės strateginiame veiklos plane turi būti numatyta RNS įrenginių plėtros bei tobulinimo darbai, darbuotojų parengimas ir jų kvalifikacijos kėlimas.
45. RNST struktūrinio padalinio metų veiklos plane turi būti numatyta:
46. RNST struktūrinio padalinio atsakingas specialistas turi sudaryti:
48. RNST struktūriniuose padaliniuose turi būti įrenginių techninės priežiūros metų grafikai, kuriuos tvirtina RNST vadovas;
III SKIRSNIS
DARBUOTOJŲ PARENGIMAS IR JŲ KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS
50. RNS įrenginių techninę priežiūrą gali atlikti tik specialistai, turintys CAA išduotą skrydžių valdymo elektronikos specialisto licenciją (toliau – ATSEP licencija).
51. RNST personalo techninis mokymas turi būti organizuojamas tam, kad gerėtų specialistų žinios ir praktiniai įgūdžiai, būtų susipažįstama su nauja technika ir dokumentais, įsisavinamos naujos techninės priežiūros ir taisymo rūšys bei metodai. Darbuotojo, turinčio ATSEP licenciją, kvalifikacija palaikoma pagal CAA parengtą tęstinio mokymo programą.
IV SKIRSNIS
RNST PAMAINOS DARBO ORGANIZAVIMAS
53. Patikimam RNS įrenginių veikimui užtikrinti, jeigu nėra techninių priemonių nuotolinei jų kontrolei ir valdymui arba tokios priemonės reikalauja nuolatinės kontrolės, techninis personalas turi dirbti pamainomis.
54. RNST darbuotojų, dirbančių pamainoje, veiksmus koordinuoja RNST pamainos viršininkas arba SVC pamainos inžinierius (toliau – RNST pamainos viršininkas), kuris turi informuoti atsakingus darbuotojus apie įrenginių gedimus ar sutrikimus ir reikalauti skubiai juos ištaisyti.
55. Apie visus RNS įrenginių gedimus, kurie gali turėti įtakos skrydžių saugai ir reguliarumui, RNST pamainos viršininkas privalo nedelsdamas pranešti skrydžių valdymo centro pamainos viršininkui (skrydžių vadovui).
56. RNST pamainos viršininkas turi turėti ryšį su RNS objektais bei regiono (aerodromo) skrydžių valdymo centrais.
59. RNS objektų pamainos personalas atsako už RNS įrenginių nenutrūkstamą veikimą, techninės priežiūros kokybę ir dokumentų tvarkymą.
60. RNS objekto pamainos personalas, priimdamas pamainą, privalo patikrinti:
61. RNS objekto pamainos personalas privalo susipažinti su pastabomis ir nurodymais, kurie buvo keičiamos pamainos darbo metu. Pamainos perdavimas ir priėmimas turi būti įforminamas operatyviniame žurnale. RNS objekto pamainos personalas turi pranešti RNST pamainos viršininkui apie pamainos perdavimo ir priėmimo rezultatus ir objekto įrenginių veikimą.
V SKIRSNIS
RNS ĮRENGINIŲ VEIKIMO OPERATYVIOJI KONTROLĖ
62. RNS objekto pamainos personalas turi atlikti įrenginių operatyviąją kontrolę (toliau – OK) jų veikimo kokybei įvertinti.
63. RNS įrenginių veikimą turi kontroliuoti pamainos personalas vietiniais arba nuotoliniais valdymo ir kontrolės įrenginiais. RNST personalas turi atsižvelgti į skrydžių vadovų atsiliepimus (pastabas).
64. Turi būti atliekama veikiančių įrenginių OK. Kontroliuojant įrenginio veikimą pagal gaunamus duomenis turi būti įvertinama įrenginio būklė ir, jei nustatomas neatitikimas parametrų, turi būti perjungiama į atsarginį įrenginį.
VI SKIRSNIS
RNS NAUDOJAMŲ ĮRENGINIŲ VEIKSMINGUMO DIDINIMAS
66. Viena iš RNST pagrindinių užduočių turi būti nuolatinis ir kryptingas darbas didinant naudojamų įrenginių veiksmingumą.
67. Kad būtų didinamas RNS įrenginių veiksmingumas, turi būti:
68. Kad būtų padidintas RNS įrenginių patikimumas ir veikimo laikotarpis, būtina:
69. Turi būti atliekamas higieninis darbo vietų įvertinimas pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius higienos reikalavimus.
IV SKYRIUS
RNS ĮRENGINIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA
I SKIRSNIS
RNS ĮRENGINIŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS
PERIODIŠKUMAS IR TVARKA
71. RNS įrenginių techninė priežiūra (toliau – TP) organizuojama siekiant užtikrinti aukštą įrangos patikimumą ir nustatytų techninių parametrų išlaikymą leistinose ribose. Šiuos įrenginius turi prižiūrėti RNST techninis personalas.
72. Įrenginių TP turi būti atliekama pagal Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 10 priede nustatytus reikalavimus, vadovaujantis ICAO RNS techniniais vadovais, įrenginių gamintojo instrukcijomis ir reglamentais bei juose nurodytais periodiškumu ir apimtimis.
73. Jei nėra įrenginių gamintojo reglamentų, juos turi parengti RNST personalas, o tvirtinti įmonės vadovas (3 priedas). Sprendimą dėl įrangos reglamento poreikio, kuriai nereikalingas tinkamumo naudoti pažymėjimas, priima RNST vadovas.
74. Įrenginių TP sistemoje turi būti numatyta priežiūra, kurios metu atliekama periodinė parametrų kontrolė, t. y. kontroliuojama įrenginių techninė būklė.
75. Įrenginių techninė būklė turi būti įvertinama pagal pagrindinių parametrų kontrolės rezultatus ir požymius, kurie apibūdina numatytos funkcijos kokybę.
76. Parametrų derinimo darbai, grąžinant juos į nominalias reikšmes, turi būti atliekami tada, kai parametrai viršija reguliavimo pradžios reikšmes, nurodytas ICAO techniniuose vadovuose, gamintojo instrukcijose ar reglamentuose.
77. TP, priklausomai nuo atliekamų darbų periodiškumo, skirstoma į:
78. Avarinio kanalo radijo stoties veikimas atitinkamais darbo dažniais turi būti tikrinamas ne rečiau kaip kartą per savaitę.
79. Vykdant TP1 turi būti patikrinamas pagrindinio ir atsarginio komplektų veikimas, nustatoma maitinimo šaltinių, antenų, ryšių ir valdymo, taip pat priešgaisrinės ir apsaugos signalizacijos linijų techninė būklė, pastato (pastatų) ir teritorijos būklė.
80. Kad būtų atlikta TP1, įrenginių techninės priežiūros vadovas privalo sudaryti atliekamų darbų technologines korteles, kurios turi būti patvirtintos RNST vadovo parašu.
81. Atliekant TP2-TP6 turi būti atliekami įrenginio ar jos sudėtinių dalių techninės būklės nustatymo darbai. Reguliuojant parametrus ar derinant įrenginį visų tipų siųstuvuose, būtina naudoti antenų ekvivalentus ar galios matavimo prietaisus su galios slopintuvais arba naudotis paskirtaisiais radijo dažniais. Atliekant minėtus darbus automatizuotų skrydžių valdymo sistemų vietiniuose tinkluose (toliau – LAN), įrenginys turi būti perjungtas į atitinkamą režimą kaip to reikalauja instrukcijos.
82. TP vykdymo periodai, darbų apimtis, vykdytojų kvalifikacija, darbo sąnaudos, būtini prietaisai ir instrumentai, reikalingos medžiagos, parametrų normos ir paklaidos turi būti nurodomos TP instrukcijoje arba reglamente.
83. TP instrukcijoje arba reglamente, priklausomai nuo įrenginio konstrukcinių savybių ir patikimumo, kai kurios ar visos periodinės priežiūros rūšys gali būti nepaminėtos. Tai reiškia, kad tokia TP gali būti neatliekama.
84. Įrenginių, kurie TP ir remonto metu turi būti išjungti ir negali būti pakeisti atsarginiais, reglamentai vykdomi pagal iš anksto sudarytą ir suderintą su SVC viršininku grafiką, kurį tvirtina RNST vadovas (4 priedas).
85. Turimas įrenginių kiekis, jų techninė būklė, duomenys apie laukiamą dirbtų valandų kiekį, periodiškumas ir TP darbų apimtis, kuri nustatyta reglamentuose ar įrenginių priežiūros instrukcijose, patvirtinti įrenginių sustabdymo planai atliekant skrydžių bandymus sudaro pradinius duomenis planuojant ir sudarant TP grafikus.
86. Remiantis įrenginių TP ir remonto grafiku turi būti sudaromas kiekvieno mėnesio įrenginių techninės priežiūros darbų planas, kurį tvirtina RNST skyriaus viršininkas (5 priedas).
87. Planuojant ir vykdant TP grafikus leidžiami 15 % nukrypimai nuo nustatytos techninės priežiūros rūšies periodiškumo.
88. Pasibaigus įrenginio veikimo garantiniam periodui, TP turi būti atliekama vadovaujantis gamintojo ir šių taisyklių nustatytais reikalavimais.
89. Kad būtų sumažintos įrenginių prastovos, darbai pagrindiniuose ir atsarginiuose (įrenginio) komplektuose turi būti atliekami paeiliui, neišjungiant viso įrenginio. Automatizuotų skrydžių valdymo sistemų nepertraukiamas darbas turi būti užtikrinamas perkonfigūruojant sistemą. Visais atvejais darbai turi būti užbaigti viena valanda anksčiau oficialios darbo dienos pabaigos, nustatytos įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėse.
90. Kad būtų veiksmingesnė TP, parametrai turi būti nuolat kontroliuojami. Tam turi būti naudojami automatiniai nuotolinio valdymo ir kontrolės įrenginiai, kurie gali:
91. Kad būtų atlikta objekto bendrų elementų (antena, reduktorius ir kt.) TP (remontas, pakeitimas), taip pat įrenginiai išjungti pagal darbo saugos reikalavimus, turi būti numatyti planiniai įrenginių sustabdymai. Įrenginio sustabdymas – numatytas įrenginio išjungimas (pagrindinių ir atsarginių įrangos komplektų) iš elektros tiekimo šaltinių ir nustatytos funkcijos sustabdymas numatytu periodu.
92. Tokio išjungimo trukmė, atliekant TP, turi būti numatyta įrenginių TP reglamente arba instrukcijoje.
93. Trumpalaikiai įrenginių išjungimai, komplektų perjungimai, kurie neviršija 30 minučių, turi būti daromi RNST pamainos viršininkui leidus.
94. Tuose RNS objektuose, kur yra didelių darbo sąnaudų TP arba remonto darbų, reikia planuoti išjungimą, kuris truktų iki 8 val. Jie turi būti atliekami pagal iš anksto suderintus grafikus. Skrydžių valdymo centras turi būti pakartotinai informuotas ne vėliau kaip prieš 8 val. iki darbų pradžios.
95. Planuoti įrenginių išjungimai, kurių numatyta trukmė ilgesnė negu 8 val., turi būti priskirti remonto (rekonstrukcijos), įrenginių pakeitimo darbams. Jie turi būti atliekami pagal iš anksto suderintus ir įmonės vadovo patvirtintus planus.
Išjungiant radiolokatorius planiniams darbams, būtina iš anksto informuoti kaimyninius skrydžių valdymo centrus ir derinti su jais išjungimo laiką. Informacija apie tokius objekto išjungimus turi būti pateikiama ONIS tarnybai.
Išjungiant fiksuotojo ryšio centrą planiniams darbams, būtina išjugimo laiką iš anksto pranešti ir derinti su kaimyniniais ryšio centrais ir visais vartotojais. Informacija apie tokius objekto išjungimus turi būti pateikiama ONIS tarnybai.
Apie neplanuotus objektų išjungimus daugiau nei 8 val. RNST vadovas privalo pranešti įmonės vadovui.
96. Siekiant išvengti didelės RNS objektų išjungimo trukmės, visi parengiamieji darbai turi būti užbaigti iki numatytos TP pradžios.
Visais atvejais, kai atliekant TP iškyla nenumatytos situacijos, pagrindinių TP darbų laikas yra pratęsiamas.
97. Vykdant TP ir remonto darbus, jie turi būti registruojami techninės priežiūros ir pamainos žurnale (6 priedas). Techninės priežiūros ir pamainos žurnalai turi būti vedami kiekviename RNS objekte. Šis žurnalas yra pagrindinis dokumentas, kuriame registruojama pamainos pradžia ir pabaiga (jei dirbama pamainomis), įrenginių operatyvinė kontrolė ir techninė priežiūra, remontas, gedimai ir sutrikimai, išjungimo ir įjungimo laikas, darbo pertraukos, tūpimo kryptis ir jos pasikeitimo laikas (pildo atsakingi navigacijos įrenginių valdymą ir kontrolę), panaudotos atsarginės dalys ir medžiagos, atsakingųjų asmenų pareigos, pavardės ir parašai.
98. Užbaigęs TP darbus, vykdytojas privalo padaryti atitinkamus įrašus apie TP rezultatus, išnaudotas atsargines dalis ir medžiagas, užfiksuoti išmatuotų parametrų rezultatus ir parašyti išvadas apie tolesnę įrangos galimybę naudoti pagal paskirtį bei pranešti RNST pamainos viršininkui.
99. Kontroliuoti kokybišką, visos apimties ir laiku atliktą TP privalo RNS įrenginių techninės priežiūros vadovas.
II SKIRSNIS
RYŠIO KABELIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA
101. Ryšio kabelių techninė priežiūra turi užtikrinti aukštą ryšio patikimumą ir įrenginių nuotolinį valdymą bei kontrolę.
102. RNST turi būti sudaryta ir RNST vadovo patvirtinta bendra ryšių kabelių ir skirstomųjų spintų schema.
103. RNST padaliniuose turi būti sudarytos ir atitinkamo skyriaus vadovo patvirtintos ryšių kabelių ir skirstomųjų spintų schemos.
104. Pripažįstant ryšio kabelį tinkamu naudoti, turi būti užpildomas kabelio pasas (7 priedas), sudaryta išskleista ryšio kabelio schema (8 priedas), atliekami parametrų matavimai ir jų rezultatai surašomi į matavimo protokolą bei pridedami kabelio tiesimo dokumentai (projektai, schemos, priėmimo aktai). Šie dokumentai yra pirminiai techninės priežiūros dokumentai. Iš jų turi būti suformuojama ryšio kabelio byla ir saugoma visą kabelio naudojimo laiką. Po kiekvieno atlikto kabelio remonto turi būti papildoma jo byla, matuojami kabelio parametrai, surašomas matavimo protokolas ir įsegamas į bylą.
106. Vykdant ryšio kabelių techninę priežiūrą, turi būti atliekami:
107. Elektriniai parametrai nustatomi taip, kad būtų įvertinta ryšio kabelio būklė. Matavimai skirstomi į planinius ir kontrolinius.
Planiniai matavimai turi būti atliekami vieną kartą per metus pavasario arba rudens laiku. Skirtingų 20 % kabelio gyslų parametrai turi būti matuojami kasmet. Jeigu aptinkama, kad nors viena gysla neatitinka normų (9 priedas), turi būti matuojami visų gyslų parametrai.
Kai kontroliniai matavimai atliekami po kabelio remonto (rekonstrukcijos), turi būti matuojami visų kabelio gyslų parametrai.
Matavimų rezultatai turi būti surašomi protokole (10 priedas), kuriame pateikiami duomenys apie kabelio gyslų izoliacijos varžą žemės atžvilgiu, gyslų porų izoliacijos varžą bei jų grandinės varžą, apie kabelio tinkamumą naudoti ar būtinybę atlikti jo remontą. Matavimų protokolai turi būti laikomi kabelio byloje.
108. Kabelio gedimu vadinamas įvykis, kai suprastėja visų ar dalies kabelio gyslų parametrai žemiau leistinų normų arba visai nutrūksta visos ar dalis kabelio gyslų. Kabelio gedimo vieta turi būti nustatoma:
108.1. apžiūrint kabelio nutiesimo trasą, jungiamąsias movas šuliniuose ir įvadus į skirstomąsias spintas;
109. Remontas turi būti atliekamas aptikus ryšio kabelio gedimą. Jeigu yra galimybė, visi ryšių kanalai turi būti perjungiami į atsarginį arba į apylankos kabelį ir tik po to kabelis remontuojamas. Jei kabelis nutiestas grunte, jis turi būti atkasamas nutrūkimo ar gedimo vietoje, pašalinama pažeista kabelio atkarpa, dedamas tokio pat ar analogiško kabelio intarpas, sujungiamas hermetiškomis movomis ir užkasamas. Jeigu kabelis nutiestas kanaluose, turi būti keičiama visa sugedusi atkarpa tarp šulinių tokio pat ar analogiško tipo kabelio atkarpa ir sujungiama hermetiškomis movomis. Sutaisius kabelį, turi būti atstatomi visi buvę ryšiai.
Konkretaus ryšio kabelio remontas, priklausomai nuo kabelio tipo ir gamintojo rekomendacijų, gali turėti savo specifiką.
III SKIRSNIS
ANTENŲ IR JŲ KABELIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA
111. Atliekant antenų ir kabelių techninę priežiūrą, būtina juos apžiūrėti, sutaisyti ir išmatuoti elektrinius parametrus.
112. Apžiūrint antenas turi būti įvertinta, ar jos atitinka savo pradinę padėtį, nėra pasvirusios, išvirtusios, nepakitusi jų būklė. Turi būti įvertinama ir antenų stiebų bei atatampų būklė. Būtina tikrinti, kokia anteninių kabelių būklė, jų prijungimas prie antenų ir aparatūros, tvirtinimas prie stiebų ir laikiklių, jų įtempimas ir užlinkimas, ar nėra kabelių vientisumo pažeidimų.
113. Kad būtų įvertinta perdavimo ar priėmimo kanalo būklė ir jo parametrų atitiktis normoms, turi būti išmatuoti antenų ir anteninių kabelių elektriniai parametrai. Matuojama kabelių izoliacijos varža, stovinčios bangos koeficientas darbo dažnių ruože ir slopinimo koeficientas.
114. Jeigu nustatoma, kad antenos ar jų konstrukcijos elementai yra apgadinti, turi būti atliekami atitinkami remonto darbai. Jeigu aptinkama, kad anteniniai kabeliai sugedo, jie turi būti remontuojami, o jeigu dėl sugadinto kabelio prastėja elektriniai parametrai, jie turi būti keičiami naujais kabeliais.
IV SKIRSNIS
RNS ĮRENGINIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA EKSTREMALIOMIS SĄLYGOMIS
115. Ekstremaliomis sąlygomis yra laikomi pavojingi meteorologiniai ir stichiniai reiškiniai, kai:
116. Apie ekstremalias sąlygas aerodromo meteorologijos tarnyba (stotis) iš anksto turi pranešti RNST.
117. Visuose RNS objektuose turi būti įmonės vadovo patvirtinta techninio personalo veiksmų ekstremaliomis sąlygomis instrukcija.
118. RNST pamainos viršininkas, gavęs perspėjamąjį pranešimą apie pavojingus reiškinius, turi informuoti apie tai objektų personalą ir vadovybę, derinti objektų darbą.
V SKIRSNIS
RNS ĮRENGINIŲ REMONTAS
120. RNS įrenginiai remontuojami, kai būtina atstatyti (atkurti) sugedusio įrenginio veikimą arba sutvarkyti jo trukumus. Priklausomai nuo įrenginio gedimų ir trukumų taisymo darbų apimčių, remontas turi būti skirstomas į eilinį ir planinį.
121. Įrenginių eilinis remontas turi būti atliekamas, kai šie sugenda arba aptinkamas sutrikimas. Remontą turi atlikti įrenginių techninės priežiūros atsakingas personalas. Jeigu remonto dėl gedimo specifikos negali atlikti RNST, įrenginys arba jo sudėtinė dalis siunčiama remontuoti gamyklai gamintojai ar kitai remonto organizacijai.
VI SKIRSNIS
RNS OBJEKTŲ ELEKTROS TIEKIMO ĮRENGINIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA
123. RNS objektų elektros tiekimo įrenginių techninė priežiūra turi būti atliekama vadovaujantis Civilinės aviacijos elektros įrenginių naudojimo ir priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis susisiekimo ministro 2001 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 85 (Žin., 2001, Nr. 35-1204).
V SKYRIUS
ANTŽEMINIAI TECHNINIAI PATIKRINIMAI IR
SKRYDŽIO BANDYMAI, TECHNINIO NAUDOJIMO KONTROLĖ
I SKIRSNIS
ĮRENGINIŲ ANTŽEMINIAI TECHNINIAI PATIKRINIMAI
124. Kad būtų įvertintas RNS įrenginių parametrų normų atitikimas turi būti atlikta jų antžeminė techninė patikra.
125. Antžeminė techninė patikra turi būti atliekamą kai įrenginiai pripažinti tinkami naudoti, modifikavus juos ir prieš skrydžio bandymus. Visais kitais atvejais turi būti tikrinama įrenginių techninė būklė.
127. Antžeminę techninę patikrą turi atlikti RNST techninis personalas, naudodamasis atitinkamomis tikrinimo priemonėmis. Pripažįstant įrenginius tinkamais naudoti, antžeminę techninę patikrą gali atlikti įrenginių gamintojų atstovai.
128. ILS sinchronizacijos ir moduliacijos balanso patikrinimo ir techninės priežiūros metu, būtina:
128.1. iki patikrinimo ir techninės priežiūros pradžios išsiųsti šio turinio NOTAM: „KTT XYZ ILS neveikia dėl techninės priežiūros (patikrinimo); nenaudoti, gali būti klaidinga indikacija“ (RUNWAY XYZ ILS NOT AVBL DUE MAINTENANCE (or TESTING), DO NOT USE, FALSE INDICATIONS POSSIBLE);
128.3. iki patikrinimo arba techninės priežiūros pradžios išjungti krypties radijo švyturio atpažinimo signalą;
128.4. skrydžių valdymo centras per ATIS arba radijo ryšio kanalą turi informuoti kiekvieno artėjančio tūpti pagal prietaisus orlaivio vadą apie galimas klaidingas indikacijas;
128.5. atliekant krypties ir tūptinės radijo švyturių sinchronizacijos ir moduliacijos balanso patikrinimus, papildomai skrydžių saugai užtikrinti turi būti naudojamas vienas iš šių variantų:
128.5.1. išjungti tūptinės radijo švyturį krypties radijo švyturio patikrinimo metu (kad indikatorius parodytų sugedusį tūptinės radijo švyturį ir orlaivio vadas gautų perspėjimą);
II SKIRSNIS
RNS ĮRENGINIŲ SKRYDŽIO BANDYMAI
129. Kad būtų nustatyta, ar įrenginių parametrai atitinka reikalavimus, ir įvertintas jų tinkamumas naudoti, turi būti atliekami RNS įrenginių skrydžio bandymai. Skrydžio bandymų metu turi būti tikrinami įrangos signalai erdvėje tokie, kokie yra gaunami orlaivyje po to, kai buvo išorinių faktorių, įtakos (vietovės sąlygos, žemės laidumas, paviršiaus nelygumai, metaliniai objektai ir kt.).
130. RNS įrenginių skrydžio bandymų periodiškumas ir apimtis turi būti nustatomi atsižvelgiant į dokumentų reikalavimus.
131. Pagal skrydžio bandymų rezultatus surašomas skrydžio bandymų aktas (pažymėjimas).
ILS, DVOR, VOR, DME skrydžio bandymai turi būti atliekami specialiais lėktuvais laboratorijomis, turinčiomis leidimus (pažymėjimus) atlikti minėtus darbus. Radiolokacinių kompleksų duomenų patikra turi būti atliekama nuolat ir tam skirtomis specialiomis įteisintomis priemonėmis. Duomenys turi būti archyvuojami ir saugomi nustatyta tvarka.
132. Už laiku atliktus RNS įrenginių skrydžio bandymus atsako minėtų įrenginių savininkas (valdytojas).
VI SKYRIUS
RNS ĮRENGINIŲ PARAMETRŲ MATAVIMO PRIEMONĖS
134. Kad būtų patikrinta RNS įrenginių parametrų atitiktis pagal specialiuosius reikalavimus, turi būti atitinkamos matavimo priemonės (prietaisai) ir apmokytas jomis naudotis personalas.
135. RNS įrenginių parametrų atitiktis turi būti tikrinama matavimo prietaisais, turinčiais galiojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos arba Europos Sąjungos šalies patikros žymenį arba pažymėjimą, patvirtinantį, kad naudojama matavimo priemonė atitinka jos tipo nustatytus reikalavimus.
136. Matavimo priemonių patikros terminai turi būti nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymu, kitais teisės aktais ir norminiais dokumentais, reglamentuojančiais matavimo priemonių gamybą, prekybą naudojimą, nuomą ir taisymą.
137. RNST turi turėti matavimo priemonių kaitos fondą, kuris turi būti naudojamas laikinai pakeisti taisomas arba tikrinamas matavimo priemones.
138. Kad būtų tvarkoma matavimo priemonių apskaita, sudarytas jų kaitos fondas, kontroliuojama techninė jų būklė ir laiku atliekama patikra, turi būti paskirtas atsakingas darbuotojas.
140. RNS įrenginių TP atliekama naudojant matavimo priemones, kurios įtrauktos į Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registrą ir atlikta jų metrologinė patikra arba atlikta metrologinė patikra Europos Sąjungos šalies akredituotoje organizacijoje.
VII SKYRIUS
RNS ĮRENGINIŲ NAUDOJIMO PARAMETRAI
I SKIRSNIS
PATIKIMUMAS
142. Patikimumas apibūdinamas vidutiniu veikimo laiku tarp gedimų:
TV = TI / n,
TV – vidutinis veikimo laikas tarp gedimų, val.,
TI – įrenginio veikimo trukmė, val.,
n – gedimų skaičius.
Jeigu n = 0, tai TV = TI.
143. Įrenginių gedimai ir sutrikimai bei jų veikimo atstatymo laikas turi būti registruojami techninės priežiūros ir remonto žurnale. Kiekvieno ketvirčio pabaigoje šie duomenys iš techninės priežiūros ir remonto žurnalo perkeliami į atitinkamų įrenginių pasus (11 priedas). Įrenginio pasas yra pagrindinis jo dokumentas. Pasas užvedamas priimant įrenginį naudoti ir turi būti saugomas visą jo naudojimo laikotarpį iki nurašymo. Į pasą turi būti įrašomi duomenys apie įrenginio vietą, darbą ir gedimus. Metų pabaigoje pasuose susumuojama įrenginių veikimo trukmė ir gedimų skaičius, paskaičiuojamas vidutinis laikas tarp gedimų. Šie duomenys turi tiesioginės įtakos, kiek laiko įrenginys bus naudojamas. Jeigu įrenginys turėjo gamyklos išduotą pasą ar formuliarą, tai jis turi būti saugomas kartu su įrenginio pasu.
144. Civilinės aviacijos srityje naudojami radiotechniniai įrenginiai turi atitikti ICAO standartus ar kitų dokumentų reikalavimus, nustatančius įrenginių techninius parametrus.
II SKIRSNIS
NAUDOJIMO TRUKMĖ
147. RNS įrenginių naudojimo trukmę nustato gamyklos gamintojos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai.
148. Pasibaigus nustatytam įrenginio veikimo laikui turi būti priimami sprendimai dėl šio laiko pratęsimo arba įrenginio nurašymo. Turi būti įvertinama įrenginio techninė būklė, veikimo trukmė, gedimų skaičiaus kitimo tendencija, vidutinis veikimo laikas tarp gedimų (neįskaitant gedimų dėl personalo kaltės), atsarginių dalių pakankamumas, įrenginio normatyvinių veikimo trukmės reikalavimų atitiktis bei išleisti nauji techniniai reikalavimai. Jeigu įrenginio TV vidurkis per paskutiniuosius 5 metus viršija 1000 val., tai jo veikimo laikas gali būti pratęstas vienerius metus, jei 2000 val. – dvejus, o jei 3000 val. ir daugiau – trejus metus. Įmonės vadovo paskirti specialistai turi surašyti parametrų patikrinimo protokolą (12 priedas) ir techninės būklės įvertinimo aktą (13 priedas), kuriame pateikiamos išvados apie įrenginio būklę, tikslingumą pratęsti veikimo laiką ir rekomenduojamą pratęsimo laiką. Šį aktą turi tvirtinti įmonės vadovas.
III SKIRSNIS
RNS TARNYBOS TECHNINIAI DOKUMENTAI
150. RNS tarnyboje turi būti tokie dokumentai:
VIII SKYRIUS
RNS ĮRENGINIŲ IR SISTEMŲ ĮSIGIJIMO TVARKA
I SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
151. Šio skyriaus nuostatos turi būti taikomos įsigyjant oro eismo paslaugų teikimui naudojamus tokius įrenginius ir sistemas:
II SKIRSNIS
RNS ĮRENGINIŲ IR SISTEMŲ ĮSIGIJIMO TVARKA
153. Juridiniai ir fiziniai asmenys privalo suderinti su Civilinės aviacijos administracija planuojamų įsigyti RNS įrenginių ir sistemų techninius reikalavimus ar specifikacijas.
Priedo pakeitimai:
Nr. 4R-32, 2009-02-03, Žin., 2009, Nr. 21-838 (2009-02-24), i. k. 1092217ISAK0004R-32
Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro
eismo valdymo įrenginių naudojimo bei
priežiūros taisyklių
1 priedas
TVIRTINU
RNST vadovas
(Parašas)
(Vardas ir pavardė)
NORMATYVINĖ RNS ĮRENGINIŲ PERJUNGIMO Į ATSARGINIUS TRUKMĖ
_________________
(Data)
| Eil. Nr. |
RNS įrenginio pavadinimas |
Pradinė įjungimo trukmė, s |
Perjungimo trukmė į atsarginį komplektą, s |
Perjungimo trukmė į atsarginį elektros maitinimo šaltinį, s |
Objekto veikimo atstatymo trukmė, s |
|
|
|
|
|
|
|
Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro
eismo valdymo įrenginių naudojimo bei
priežiūros taisyklių
2 priedas
(RNST pamainos viršininko (inžinieriaus) žurnalo formos pavyzdys)
______________________________________________
(Įmonės pavadinimas)
RNST PAMAINOS VIRŠININKO (INŽINIERIAUS)
ŽURNALAS
Pradžia_____________
Pabaiga____________
| Data |
Objekto (įrenginio) pavadinimas, tūpimo kryptis |
Pastabos dėl ryšio, navigacijos ir stebėjimo įrenginių veikimo |
Vardas, pavardė, parašas |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
Žurnalo įrašų pildymo tvarka:
1. Pamainą perduodantis asmuo turi įrašyti: datą, laiką tūpimo kryptį ir trumpai nurodyti įrenginių būklę pamainos perdavimo metu, vadovybės nurodymus, kurie turi būti perduoti keičiantis pamainai ir turi padaryti įrašą: „Pamainą perdaviau“, o priimantis pamainą asmuo – „Pamainą priėmiau“.
2. Pamainos darbo metu į žurnalą įrašomi visi radionavigacinių ir ryšio įrenginių veikimo pasikeitimai (tūpimo krypties pasikeitimai, gedimai ir kt.), nurodant objekto (įrenginio) pavadinimą įjungimo ir išjungimo laiką išjungimo priežastį, įgulų ir skrydžio vadovų pastabas, įvykdytą priemonę.
_________________
Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro
eismo valdymo įrenginių naudojimo bei
priežiūros taisyklių
3 priedas
TECHNINĖS PRIEŽIŪROS REGLAMENTO SUDARYMAS
(metodiniai nurodymai)
1. Techninės priežiūros reglamente turi būti išdėstoma atliekamų darbų eilė ir tvarka, kurias vykdant garantuojamas įrenginio veikimas ir naudojimas pagal paskirtį.
2. Reglamentas turi būti sudarytas iš toliau išvardytų skirsnių, išdėstytų tokia tvarka:
įvadas;
bendrieji nurodymai;
darbų saugos reikalavimai;
techninės priežiūros tipas ir periodiškumas;
parengiamieji darbai;
techninės priežiūros eiga;
techninis patikrinimas;
priedai.
Priklausomai nuo konstrukcijos ypatybių ir įrenginio paskirties kai kuriuos skirsnius galima jungti arba išskirti, ar įtraukti kitus.
4. Skirsnyje „Įvadas“ turi būti nurodomi:
reglamento paskirtis ir jo sudėtis;
sudėtinių įrenginio dalių ženklai ir santrumpos;
naudojimo dokumentų sąrašas, pagal kuriuos turi būti atliekama techninė priežiūra.
5. Skirsnyje „Bendrieji nurodymai“ turi būti nurodoma:
trumpas TP apibūdinimas;
TP pobūdis priklausomai nuo metų laiko, klimato sąlygų, naudojimo intensyvumo ir TP organizavimo.
Atliekant TP ir periodinę parametrų kontrolę turi būti numatomi:
atitinkamo kalendorinio laiko ar veikimo trukmės darbai;
įrenginio ar jos sudėtinių dalių (blokų) veikimo (tinkamumo naudoti) atstatymo darbai.
Techninės priežiūros reglamento darbai turi numatyti:
įrenginio ir jo sudėtinių dalių, t. y. blokų ir pagalbinių mazgų techninės būklės patikrą (kontrolę);
įrenginio veikimo parametrų palyginimą su šių parametrų nominaliomis reikšmėmis;
darbus rengiantis žiemos ir vasaros sezonams, taip pat TP darbus tuose įrangos elementuose, kurie yra nekontroliuojami.
Atstatant įrenginio ar jo sudėtinių dalių ar blokų veikimą (tinkamumą naudoti) tokie darbai kaip įrenginio derinimas, reguliavimas, elementų pakeitimas, nėra reglamentuojami ir vykdomi visais atvejais, kai įrenginio (mazgo veikimo) apibūdinančių parametrų duomenys viršija leistinas ribas. Šių ribų pradžia yra lygi (0,7±0,1) parametro nominaliai vertei.
6. Skirsnyje „Saugos reikalavimai“ išdėstomi darbų su įtampa, priešgaisrinės saugos ir kiti reikalavimai.
7. Skirsnyje „Techninės priežiūros tipas ir periodiškumas“ turi būti nurodomi techninės priežiūros tipai, periodiškumas, TP reglamento pobūdis. Reglamente turi būti nurodyta:
g) periodinė TP6 (kas 8800 valandų; metų).
Techninės priežiūros tipas ir periodiškumas nustatomi pagal statistinius įrenginio patikimumo duomenis. Priklausomai nuo konstrukcijos ypatybių, įrenginio patikimumo, paskirties ir naudojimo sąlygų kai kurie reglamento tipai gali būti nevykdomi. Kiekvienam TP tipui leidžiama 15 % paklaida nuo reikalaujamo periodiškumo.
7.1. Operatyvioji įrenginio veikimo kontrolė atliekama įrenginio veikimo metu tam, kad būtų nustatyta jos galimybė atlikti paskirtas funkcijas. Operatyviai kontrolei vykdyti nurodomi būdai ir apimtis, kuri turi būti minimali. Parametrų patikros būdai turi būti tokie, kad juos galėtų atlikti techninis personalas, kaip tai nurodyta šių taisyklių III skyriaus V skirsnyje.
7.2. Operatyvi techninė priežiūra TP1 atliekama objekte ir čia nustatomas pagrindinio bei pagalbinio įrenginių, ryšių ir signalizacijos linijų, maitinimo šaltinių veikimas bei tinkamumas naudoti juos pagal paskirtį. Taip pat TP metu yra taisomi gedimai, kurie gali inicijuoti objekto funkcijų sutrikimą.
Operatyvios techninės priežiūros (TP1) atlikimo periodiškumas yra apskaičiuojamas pagal formulę:
t = ?2Tv Kt/N,
t – TP periodiškumas;
TV – vidutinis veikimo laikotarpis tarp gedimų;
Kt – TP kaina skaičiuojant transporto ir kitas išlaidas;
N – įmonės nuostoliai per valandą;
(kad būtų supaprastinti skaičiavimai galima Kt/N laikyti lygiu 1).
Prieš operatyvios techninės priežiūros TP1 pradžią sudaromas technologinis žemėlapis ir technologinė darbų kortelė. Technologinėje kortelėje iš eilės nurodomi apibūdinantys ir charakterizuojantys pagrindinio bei pagalbinio įrenginių veikimo parametrai ir požymiai.
8. Skirsnyje „Parengiamieji darbai“ kiekvienam techninės priežiūros tipui nurodomi:
specialistų kvalifikacija ir kiekis;
patalpų reikalavimai;
darbo vietų reikalavimai;
instrumentų ir prietaisų sąrašas;
reikalingų medžiagų ir detalių sąrašas.
9. Skirsnyje „Techninės priežiūros vykdymas“ išvardyti visų TP tipų reglamentuojami darbai pagal 1 lentelę. Siame skirsnyje taip pat nurodoma kiekvieno komplekto darbų atlikimo eilė, neišjungiant įrenginio. Jeigu bendrų mazgų techninės priežiūros metu paaiškėja, kad reikia abu komplektus išjungti (pvz., antenos reduktorius), šiuo atveju technologinėje kortelėje nurodoma išjungimo būtinybė.
9.1. Sudaroma kiekvieno reglamentuojamo darbo punkto technologinė kortelė pagal pavyzdį, pateiktą 2 lentelėje. Technologinės kortelės grafose nurodoma:
TP tipas;
kontroliuojamo parametro nominali reikšmė arba TP darbas;
darbo sąnaudos;
naudojami prietaisai, instrumentai ir kt.
Technologinė kortelė turi savo eilės numerį ir du poskyrius, kuriuose išdėstyta:
metodiniai nurodymai atliekant kontrolę;
gedimų taisymo technologija.
Skirsnyje „Metodiniai nurodymai atliekant kontrolę“ pateikiama kontroliuojamo parametro kontroliuojančių ar matavimo prietaisų prijungimo taškų tikrinimo eilė. Prireikus nurodomos matavimo schemos ar techninių dokumentų punktai. Sudarant šį skirsnį svarbų dėmesį skirti kontrolės metodikai parengti.
Skirsnyje „Gedimų taisymo technologija“ nurodoma:
parametrų reikšmės ir jų ribos;
parametrų reikšmių ir jų ribų kontrolės būdai bei eilė;
vidaus prietaisų rodmenų ir diagnozuojančių testų panaudojimo metodika;
papildomi prietaisai ir jų prijungimo taškai;
išardymo, surinkimo ir reguliavimo bei derinimo eilė.
Jeigu reikia, technologinėje kortelėje nurodomi grafikai, schemos, lentelės bei brėžiniai.
10. Skirsnyje „Techninis patikrinimas“ nurodoma:
įrenginio matavimo prietaisų sudėtis ir jų patikros periodiškumas (3 lentelė);
prietaisų parengimo tikrinti metodika;
indikuojančių prietaisų sąrašas;
nestandartizuotų prietaisų, įeinančių į įrenginio sudėtį, sąrašas ir jų kontrolės metodika;
techninės priežiūros rezultatų įforminimo tvarka.
11. Skirsnyje „Priedai“ turi būti:
informaciniai duomenys apie įrenginį ir TP;
įtampų, varžų kortelės, grafikai, oscilogramos su amplitudžių ir laiko charakteristikomis;
tepalų, specialiųjų skysčių, dažų bei jų pakaitalų sąrašas ir išeikvojimo normos;
įrenginio ardymo, surinkimo, mechaninių mazgų reguliavimo instrukcijos arba metodika.
1 lentelė
REGLAMENTUOJAMŲ DARBŲ SĄRAŠAS
| TP darbo pavadinimas (kontroliuojamas parametras) |
Bloko, mazgo Nr. |
Nominali parametro reikšmė |
Apatinės arba viršutinės leistinos ribos |
Darbų sąnaudos |
TP tipas |
|
|
|
|
|
|
|
2 lentelė
TECHNOLOGINĖ KORTELĖ
(pavyzdys)
| Agregatas Blokas TPR 1000 |
Maitinimo bloko derinimas
|
||||
| Tikslas: maitinimo įtampos parametrų patikra |
Nuorodos: 1 |
Puslapis: 1 |
|||
| Personalas: |
1 technikas |
||||
| Trukmė : |
30 min. |
||||
| Įrankiai: 1. Standartiniai:
|
Prietaisai: 1. Standartiniai:
|
||||
| Įrankių komplektas FACOM 2039
|
Skaitmeninis multimetras
|
||||
| 2. Specialūs: nereikia |
2. Specialūs: nereikia
|
||||
| Laukiamas rezultatas:
|
|||||
| Procedūros: 1. Patikrinti vizualiai indikuojančių šviesos diodų būklę (žalias – dega; geltonas ir raudonas -nedega). Jeigu būtina, vadovautis bloko techniniais dokumentais. |
|||||
| 2. Patikrinti įtampą |
|||||
| Įtampa |
Leistinos ribos |
Matavimo taškas |
Reguliavimo taškas |
||
| 5V– |
4.5V–5.5V |
+S TP1 |
R1 priekinis skydelis |
||
| 12V |
12.6V–11.4 |
-S TP8 |
R5 priekinis skydelis |
||
Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro
eismo valdymo įrenginių naudojimo bei
priežiūros taisyklių
4 priedas
(Techninės priežiūros ir remonto grafiko formos pavyzdys)
TVIRTINU
RNST vadovas
(Parašas)
(Vardas ir pavardė)
TECHNINĖS PRIEŽIŪROS IR REMONTO
GRAFIKAS
________________________
(Data)
| Įrenginys |
Numeris |
Dirba nuo |
Veikimo trukmė, val. |
Dirbo per 20___ metus, val. |
Sausis |
... |
Gruodis |
Sezoniniai darbai |
||
| TP tipas |
Diena |
... |
TP tipas |
Diena |
||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Skyriaus viršininkas (Parašas) (Vardas ir pavardė)
SUDERINTA
SVC viršininkas
(Parašas)
(Vardas ir pavardė)
(Data)
_________________
Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro
eismo valdymo įrenginių naudojimo bei
priežiūros taisyklių
5 priedas
(RNST objekto techninio personalo darbo plano formos pavyzdys)
TVIRTINU
RNST skyriaus viršininkas
(Parašas)
(Vardas ir pavardė)
_______ M. ________ MĖN. RNST OBJEKTO TECHNINIO PERSONALO DARBO PLANAS
| Darbo pavadinimas |
Data |
Vykdytojas |
Darbo sąnaudos |
Atlikto darbo įrašas |
|
| planinės |
faktinės |
||||
|
|
|
|
|
|
|
Objekto vadovas (Parašas) (Vardas ir pavardė)
Pastaba: į planą įtraukiama:
TP darbai;
remonto darbai;
papildomi darbai;
kvalifikacijos kėlimo kursai.
_________________
Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro
eismo valdymo įrenginių naudojimo bei
priežiūros taisyklių
6 priedas
(Techninės priežiūros ir pamainos žurnalo formos pavyzdys)
____________________________________________________
(Įmonės ir tarnybos pavadinimas)
____________________________________________________
(Objekto pavadinimas)
TECHNINĖS PRIEŽIŪROS IR PAMAINOS ŽURNALAS
Pradėtas____________
Baigtas_____________
| Data |
Turinys |
Atsarginės dalys ir medžiagos |
|
|
Šioje skiltyje rašoma: |
|
|
|
1. Pamainos pradžia (jei dirbama pamainomis). |
|
|
|
2. Atlikta operatyvinė kontrolė ir techninė priežiūra. |
|
|
|
3. Remonto darbai. |
|
|
|
4. Įrenginių gedimai ir sutrikimai. |
|
|
|
5. Įrenginių darbo pertraukos, išjungimo ir įjungimo laikas. |
|
|
|
6. Tūpimo kryptis ir jos pasikeitimo laikas (pildo atsakingi už tūpimo įrenginių valdymą ir kontrolę). |
|
|
|
7. Išvados apie įrenginių techninę būklę. |
|
|
|
8. Pamainos pabaiga, atsakingo asmens pareigos, pavardė ir parašas. |
|
_________________
Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro
eismo valdymo įrenginių naudojimo bei
priežiūros taisyklių
7 priedas
(Ryšio kabelio paso formos pavyzdys)
RYŠIO KABELIO PASAS
| 1. Kabelio pavadinimas |
|
|
|
|
| 2. Ilgis, m: |
|
| kanalizacijoje, m |
|
| grunte, m |
|
|
|
|
| 3. Nutiesimo trasa: |
|
| pradinis punktas |
|
| tarpiniai punktai |
|
| galinis punktas |
|
|
|
|
| 4. Šulinių kiekis trasoje |
|
|
|
|
| 5. Kabelio nutiesimo data |
|
|
|
|
(Atsakingo asmens pareigų pavadinimas) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
_________________
Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro eismo valdymo
įrenginių naudojimo bei priežiūros taisyklių
8 priedas
(Išskleistos ryšio kabelio schemos pavyzdys)
IŠSKLEISTA RYŠIO KABELIO TPP 50x2x0,5 SCHEMA
PS2 – PS27
| Objektas Administracinis pastatas PS-2 |
Objektas Aviacijos institutas PS-27 |
|
|
Mova |
|
Šuliny s |
|
Mova |
|
| 0 Boksas |
|
¡ |
|
¤ |
|
¡ |
|
0 Boksas |
| 1 Boksas |
Ilgis = 315 |
Ilgis = 85 |
Ilgis = 210 |
Ilgis = 45 |
1 Boksas |
Sudarė ________________________________________________
(Vardas, pavardė, pareigos, parašas)
_________________
Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro
eismo valdymo įrenginių naudojimo bei
priežiūros taisyklių
9 priedas
RYŠIO KABELIŲ ELEKTROS PARAMETRŲ NORMOS
| Parametro pavadinimas |
Norma |
| Didžiausia varinio laidininko varža pastovios įtampos srovei, kai jo gyslos storis: |
|
| 0,32 mm |
229,0 ?/km |
| 0,4 mm |
148,0 ?/km |
| 0,5 mm |
95,0 ?/km |
| 0,6 mm |
65,8 ?/km |
| 0,7 mm |
48,0 ?/km |
| 0,8 mm |
36,1 ?/km |
| 0,9 mm |
28,5 ?/km |
| 1,0 mm |
23,5 O ?/km |
| 1,2 mm |
15,9 ?/km |
| 1,4 mm |
11,9 ?/km |
| Mažiausia gyslos izoliacijos varža žemės ir kitų gyslų atžvilgiu |
50 M?/km |
_________________
Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro
eismo valdymo įrenginių naudojimo bei
priežiūros taisyklių
10 priedas
(Ryšio kabelio matavimo protokolo formos pavyzdys)
RYŠIO KABELIO PARAMETRŲ MATAVIMO PROTOKOLAS
Kabelio pavadinimas__________________________________________________________
Ilgis______________________ Trasa _______________________________________
Matavimo prietaisas _______________________________ Data__________________
| Gyslų poros numeris |
Izoliacijos varža, M? |
Grandinės AB varža |
Pastabos |
||
| A gysla |
B gysla |
Tarp A ir B gyslų |
|||
| 1 |
|
|
|
|
|
| 2 |
|
|
|
|
|
| 3 |
|
|
|
|
|
| 4 |
|
|
|
|
|
| .... |
|
|
|
|
|
Išvados: ___________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
Matavimus atliko ____________________________________________________________
(Atsakingo asmens pareigos, pavardė, parašas)
_________________
Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro
eismo valdymo įrenginių naudojimo bei
priežiūros taisyklių
11 priedas
(Įrenginio paso formos pavyzdys)
ĮRENGINIO PASAS
4. GAMINTOJAS___________________________________________________________
(Kompanijos pavadinimas, adresas)
6. DARBO APSKAITA
| Metai |
2009 m. |
2010 m. |
... |
||||
| Ketvirtis |
veikimo trukmė |
gedimai |
TV |
veikimo trukmė |
gedimai |
TV |
|
| I |
|
|
|
|
|
|
|
| II |
|
|
|
|
|
|
|
| III |
|
|
|
|
|
|
|
| IV |
|
|
|
|
|
|
|
| Per metus |
|
|
|
|
|
|
|
7. GEDIMŲ APSKAITA
| Gedimo data, laikas |
Veikimo atstatymo data, laikas |
Veikimo atstatymo trukmė, val. |
Gedimo apibudinimas |
Vardas, pavardė, parašas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro
eismo valdymo įrenginių naudojimo bei
priežiūros taisyklių
12 priedas
(Parametrų patikrinimo protokolo formos pavyzdys)
PARAMETRŲ PATIKRINIMO PROTOKOLAS
Įrenginio pavadinimas______________________________ , tipas _________________
numeris ____________________, vieta___________________________________________
(Aerodromo pavadinimas)
| Parametras |
Norma |
Matavimo rezultatai |
Naudota matavimo aparatūra |
Pastabos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Išvados:____________________________________________________________________
(Pateikiamos išvados, ar įrenginys atitinka nustatytus techninius reikalavimus ir kaip jis parengtas skrydžių bandymams)
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
Matavimus atliko_____________________________________________________________
(Pareigos, vardas, pavardė, parašas, data)
_________________
Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro
eismo valdymo įrenginių naudojimo bei
priežiūros taisyklių
13 priedas
(RNS įrenginių techninės būklės įvertinimo akto formos pavyzdys)
TVIRTINU
Įmonės vadovas
(Parašas)
(Vardas ir pavardė)
RNS ĮRENGINIO TECHNINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMO AKTAS
(Data)
Komisija, sudaryta _________ m. __________________ d. ______________________
įsakymu Nr. ______________
pirmininkas – ___________________________________________________________
nariai:__________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
patikrino_______________________________________ , veikiančios __________________,
(įrenginio pavadinimas) (vieta)
techninę būklę.
Patikrinimo metu nustatyta, kad įrenginio techninė būklė atitinka toliau pateiktus duomenis: gamyklos Nr. __________, pagaminimo data _____________, naudojimo pradžios data _____________, nuo naudojimo pradžios dirbo___________________________________________________________________ val.,
įrenginio naudojimo laikas _____________________________________________________ .
Atlikta remonto darbų____________________________________________________
___________________________________________________________________________
Įrenginio vidutinis veikimo laikas tarp gedimų per paskutinius 5 metus______________
Pagrindinių mazgų ir detalių techninė būklė___________________________________
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
Komisijos išvada: pratęsti įrenginio naudojimo trukmę _______________ metams, atlikti remonto darbus___________________________________________________________________ , nurašyti.
Pirmininkas (Parašas) (Vardas ir pavardė)
Nariai: (Parašas) (Vardas ir pavardė)
(Parašas) (Vardas ir pavardė)
(Parašas) (Vardas ir pavardė)
_________________
Pakeitimai:
1.
Civilinės aviacijos administracija, Įsakymas
Nr. 82, 2002-06-26, Žin., 2002, Nr. 70-2961 (2002-07-10), i. k. 1022217ISAK00000082
Dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2001 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 100 "Dėl Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir skrydžių valdymo įrenginių naudojimo bei priežiūros taisyklių patvirtinimo ir radionavigacinių įrenginių skrydžio bandymų" pakeitimo
2.
Civilinės aviacijos administracija, Įsakymas
Nr. 4R-182, 2003-12-11, Žin., 2003, Nr. 117-5386 (2003-12-17), i. k. 1032217ISAK004R-182
Dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2001 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 100 "Dėl Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir skrydžių valdymo įrenginių naudojimo bei priežiūros taisyklių patvirtinimo ir radionavigacinių įrenginių skrydžio bandymų" pakeitimo
3.
Civilinės aviacijos administracija, Įsakymas
Nr. 4R-32, 2009-02-03, Žin., 2009, Nr. 21-838 (2009-02-24), i. k. 1092217ISAK0004R-32
Dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2001 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 100 "Dėl Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir skrydžių valdymo įrenginių naudojimo bei priežiūros taisyklių patvirtinimo ir radionavigacinių įrenginių skrydžio bandymų" pakeitimo