Suvestinė redakcija nuo 2018-10-09

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 103-3695, i. k. 1012217ISAK00000100

CIVILINĖS AVIACIJOS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

Į S A K Y M A S

DĖL RYŠIŲ, NAVIGACIJOS, STEBĖJIMO IR SKRYDŽIŲ VALDYMO ĮRENGINIŲ NAUDOJIMO BEI PRIEŽIŪROS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO IR RADIONAVIGACINIŲ ĮRENGINIŲ SKRYDŽIO BANDYMŲ

2001 m. gruodžio 3 d. Nr. 100

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 94-2918) 16 straipsnio 1 dalimi, Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 10 priedu, Europos Tarybos direktyvomis Nr. 93/65/EEC ir Nr. 97/15/EC, taip pat atitinkamais Eurokontrolės standartais bei susisiekimo ministro ir aplinkos ministro 2000 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 42/69 patvirtintais Lietuvos Respublikos civilinių aerodromų projektavimo, statybos ir naudojimo specialiaisiais reikalavimais (Žin., 2000, Nr. 18-451),

1. Tvirtinu Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir skrydžių valdymo įrenginių naudojimo bei priežiūros taisykles (pridedama).

2. Nustatau, kad nuo 2002 m. sausio 1 d. radionavigacinių įrenginių skrydžio bandymai būtų atliekami vadovaujantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Radionavigacinių priemonių patikrinimo vadovu (Manual on Testing of Radio Navigation Aids), Dok. 8071, 1 tomas, 4 leidimas-2000.

L. e. direktoriaus pareigas Alvydas Šumskas

PATVIRTINTA

Civilinės aviacijos administracijos

direktoriaus 2001 m. gruodžio 3 d.

įsakymu Nr. 100

(Civilinės aviacijos administracijos

direktoriaus 2009 m. vasario 3 d.

įsakymo Nr. 4R-32 redakcija)

RYŠIŲ, NAVIGACIJOS, STEBĖJIMO IR ORO EISMO VALDYMO ĮRENGINIŲ NAUDOJIMO BEI PRIEŽIŪROS TAISYKLĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šios taisyklės reglamentuoja ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro eismo valdymo (toliau – RNS) įrenginių naudojimo bei priežiūros tvarką.

2. Taisyklių privalo laikytis juridiniai ir fiziniai asmenys oro eismo paslaugoms teikti naudojantys ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro eismo valdymo įrenginius.

3. Pagrindinės šių taisyklių sąvokos:

3.1. einamasis remontas – sugedusių įrenginių taisymas veikimui atnaujinti;

3.2. elektros įrenginys – techninė konstrukcija (mechanizmas, mašina, linija, jų pagalbiniai įtaisai ir kt.), skirta elektros energijai gaminti, perduoti, keisti (transformuoti), skirstyti ir (arba) vartoti;

3.3. Eurokontrolės standartas – privalomi Eurokontrolės specifikacijų elementai fizinėms savybėms, konfigūracijai, medžiagai, veikimui, personalui ar procedūrai, kurių taikymas yra pripažįstamas būtinu įdiegti į vieningą oro eismo paslaugų (ATS) sistemą;

3.4. garantuoto elektros maitinimo skydas – skirstomasis įrenginys, užtikrinantis elektros energijos vartotojų rezervinio šaltinio automatinį perjungimą, sugedus pagrindiniam šaltiniui;

3.5. gedimas – įvykis, kai įrenginys nustoja veikti;

3.6. naudojimo riba – įrenginio naudojimo riba, kai jo naudoti pagal paskirtį negalima dėl padidėjusios gedimų rizikos ir didelių remonto sąnaudų;

3.7. naudojimo trukmė – kalendorinis įrenginio naudojimo laikas nuo jo naudojimo pradžios iki naudojimo ribos;

3.8. operatyvioji techninė priežiūra – periodinė techninė priežiūra, kai greitai atliekamos nesudėtingos technologinės operacijos pagal techninės priežiūros, kontrolės ir objekto veikumo palaikymo instrukciją;

3.9. patikimumas – įrenginių savybė išlaikyti visų parametrų pagal atitinkamą veikseną reikšmes naudojimo, techninės priežiūros, remonto ir laikymo sąlygomis;

3.10. planinis remontas – įrenginių taisymas pagal normatyvinių techninių dokumentų reikalavimus arba priklausomai nuo jų techninės būklės;

3.11. rezervinis maitinimo šaltinis – elektros energijos generavimo ir (arba) keitimo, perdavimo ir skirstymo sistema, susidedanti iš elektros energijos šaltinių ir (arba) keitiklių, elektros tinklų, skirstomųjų, valdymo, kontrolės ir apsaugos įrenginių, kurie užtikrina jos nustatytų parametrų pastovumą;

3.12. ryšio kanalas – techninių įtaisų, elektros signalų ar radijo signalų plitimo aplinkos visuma, kuria perduodama informacija gavėjui;

3.13. ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro eismo valdymo įrenginiai antžeminių įrenginių kompleksas, skirtas aviacijos informacijos mainams, tiksliam ir patikimam orlaivių judėjimui užtikrinti bei jų vietai nustatyti;

3.14. sutrikimas – įvykis, po kurio įrenginys neatitinka nors vieno normatyvinių techninių dokumentų reikalavimo, tačiau gali veikti;

3.15. techninė priežiūra – darbų kompleksas įrenginių veikimui užtikrinti;

3.16. techninės priežiūros reglamentas (techninis žinynas) dokumentas, nustatantis ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro eismo valdymo įrenginių techninės priežiūros periodiškumą ir apimtį;

3.17. techninės priežiūros technologinė kortelė – dokumentas, kuriame nurodomas būtinų darbų sąrašas, techniniai reikalavimai, naudojamos techninės priemonės ir būtinos darbo laiko sąnaudos;

3.18. veikimo trukmė – visas įrenginių veikimo laikas;

3.19. RNS objektas – statinys su jame sumontuotais ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro eismo valdymo įrenginiais tam tikrai funkcijai atlikti;

3.20. ATSEP – skrydžių valdymo elektronikos specialistas.

II SKYRIUS

RYŠIŲ, NAVIGACIJOS, STEBĖJIMO IR

ORO EISMO VALDYMO ĮRENGINIAI

I SKIRSNIS

ORO EISMO PASLAUGŲ TECHNINIS APRŪPINIMAS

4. Siekiant užtikrinti orlaivių skrydžių saugą, oro eismo paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys privalo naudoti tinkamai veikiančius RNS įrenginius bei organizuoti jų techninės priežiūros darbus.

5. Juridiniai ir fiziniai asmenys, teikiantys oro eismo paslaugas, privalo turėti tarnybą, atsakingą už RNS įrenginių veikimą ir techninę priežiūrą (toliau – RNST).

6. Pagrindiniai RNST uždaviniai ir funkcijos yra:

6.1. organizuoti ir vykdyti RNS įrenginių techninę priežiūrą bei užtikrinti jų patikimą veikimą;

6.2. didinti RNS įrenginių techninės priežiūros veiksmingumą;

6.3. ekonomiškai naudoti darbo, materialiuosius ir energetinius išteklius, atliekant RNS įrenginių techninę priežiūrą.

II SKIRSNIS

RNS ĮRENGINIŲ PATIKIMO VEIKIMO UŽTIKRINIMAS

7. Siekiant užtikrinti RNS įrenginių patikimą veikimą būtina, kad:

7.1. jie veiktų nepertraukiamai ir turėtų atsargos priemones;

7.2. elektros tiekimas ir ryšių linijos būtų patikimos;

7.3. būtų atitinkamas techninės priežiūros organizavimo lygis, techninės priežiūros ir remonto kokybė, techninio personalo pasirengimas ir drausmė;

7.4. būtų atitinkamos veikimo sąlygos – elektromagnetinė ir klimatinė aplinka;

8. Navigacijos, stebėjimo ir oro eismo valdymo įrenginiai turi turėti atsarginius įrenginius ar komponentus, išskyrus tas sudėtines dalis, kurioms atsargos nereikia arba ji netikslinga.

9. Žemės ir oro radijo ryšio kanalai turi būti visiškai, kaip reikalaujama, aprūpinti atsarginiais įrenginiais, išskyrus tas sudėtinės dalis, kurios yra nesudėtingos ir neremontuojamos. Kad būtų padidintas šių ryšio kanalų veikimo patikimumas, būtina įrengti atsargines radijo stotis skrydžių vadovų darbo vietose, teikiant joms elektros energiją iš akumuliatorių ne trumpiau kaip 2 val. Kai yra du nepriklausomi elektros energijos šaltiniai (pagrindinis ir atsarginis), kurių automatinio persijungimo laikas ne didesnis kaip 1 s, ir nepertraukiamo maitinimo šaltinis, atsarginių radijo stočių maitinimas nuo akumuliatorių nebūtinas.

10. Atsarginių įrenginių radijo dažniai turi būti tokie pat, kaip ir pagrindinių įrenginių.

11. Garso, vaizdo ir skrydžių duomenų įrašymo įrenginiai aerodromuose, kurių kilimo ir tūpimo tako (toliau – KTT) kategorijos skaičius 4, turi turėti atsargą.

12. 1–3 KTT kategorijos aerodromuose radijo ryšio pokalbiams tarp aerodromo skrydžių koordinatoriaus ir orlaivio įgulų turi būti naudojama skaitmeninė įrašymo įranga.

13. Naudojant įrenginius turi būti planuojamas pagrindinių ir atsarginių įrenginių tolygus dirbtų valandų skaičius.

14. RNS įrenginių perjungimo į atsarginius elektros šaltinius laikas turi atitikti specialiuosius reikalavimus.

15. Normatyvinis RNS įrenginių perjungimo į atsarginius laikas turi būti nurodytas RNST vadovo patvirtintoje atsargos priemonių instrukcijoje. Lentelė, kurioje nurodytas normatyvinis RNS įrenginių perjungimo į atsarginius laikas, turi būti RNS objekto pamainos inžinieriaus (techniko) ir skrydžių vadovo darbo vietose (1 priedas).

Sugedusių RNS įrenginių neveikimo trukmė turi būti skaičiuojama nuo sustabdymo momento iki paleidimo momento ar ryšio atkūrimo atsarginiais kanalais.

16. Neteko galios nuo 2018-10-09

Punkto naikinimas:

Nr. 4R-140, 2018-10-02, paskelbta TAR 2018-10-08, i. k. 2018-15894

III SKIRSNIS

RNS ĮRENGINIŲ NAUDOJIMO SĄLYGOS

17. Saugių ir reguliarių orlaivių skrydžių užtikrinimui būtina:

17.1. turėti atitinkamas technines priemones ir jų naudojimo taisykles bei techninės priežiūros reglamentus;

17.2. RNST, vadovaujantis šių taisyklių ir kitų reglamentuojančių dokumentų reikalavimais, turi organizuoti ir vykdyti šių įrenginių techninę priežiūrą:

17.2.1. oro eismo valdymo įrenginių (sistemų);

17.2.2. ryšio, navigacijos, stebėjimo įrenginių;

17.2.3. antenos ir ryšio kabelių įrenginių;

17.2.4. RNS objektų elektros maitinimo skydų.

18. RNS įrenginius galima įjungti ir išjungti žodžiu ar telefonu suderinus tai su atitinkamo skrydžių valdymo centro pamainos viršininku (skrydžių vadovu).

19. RNST turi kontroliuoti, kaip įrenginių naudotojai juos naudoja ir, nustačius neatitikimus, rekomenduoti įmonės vadovybei dėl naudotojų pakartotinio mokymo.

20. RNST turi būti aprūpinta techninėmis patalpomis įrenginių priežiūrai ir remontui atlikti, bei sandėliavimo patalpomis atsarginiams įrenginiams, jų sudėtinėms dalims, matavimo prietaisams ir įrankiams saugoti.

21. RNST turi būti aprūpinta autotransportu, už kurio naudojimą atsakingi įmonės vadovo įsakymu paskirti darbuotojai.

22. Už tūpimo pagal prietaisus sistemų (toliau – ILS) kritinių zonų ženklinimą ir tvarkos jose palaikymą atsakingas šių įrenginių techninės priežiūros vadovas.

23. Už elektros tiekimą RNS objektams atsakingas elektros įrenginių naudojimo ir priežiūros skyrius, kuris turi organizuoti ir vykdyti elektros maitinimo skydų, avarinių elektros generatorių ir nepertraukiamo elektros maitinimo šaltinių techninę priežiūrą.

IV SKIRSNIS

RNS ĮRENGINIŲ DIEGIMO IR PRIPAŽINIMO TINKAMAIS NAUDOTI DARBŲ ORGANIZAVIMAS

24. Organizuojant RNS įrenginių diegimą ir pripažinimą tinkamais naudoti, būtina:

24.1. nustatyti RNS įrenginių diegimo poreikį bei įrenginių, kurių naudojimo laikas artėja į pabaigą, pakeitimo būtinybę;

24.2. parengti reikiamų įrenginių techninius reikalavimus;

24.3. vadovaujantis saugos ir rizikos vertinimo procedūromis, vertinti ir derinti projektus;

24.4. prižiūrėti įrenginių derinimo darbus;

24.5. atlikti įrenginių antžeminius ir skrydžio bandymus;

24.6. vertinti įrenginių tinkamumą naudoti.

25. Įrenginių diegimo metu RNST atsakingi specialistai turi:

25.1. atlikti montavimo ir derinimo darbų techninę priežiūrą;

25.2. aerodromo teritorijoje, taip pat šalia RNS įrenginių ir ryšio kabelių apsaugos zonose derinti ir prižiūrėti vykdomus žemės ir statybos darbus.

26. Keičiant pasenusius ar sugedusius įrenginius naujais arba diegiant naujus įrenginius, montavimo ir derinimo darbus turi atlikti įrenginių gamintojo, specializuotosios įmonės arba RNST specialistai.

27. Siekiant geriau įsisavinti naują techniką, techninis personalas turi dalyvauti diegiant įrenginius.

28. Įmonės vadovo įsakymu paskirti RNST specialistai turi prižiūrėti, kaip įrenginiai montuojami ir derinami.

29. Nauji arba rekonstruoti RNS objektai turi būti pripažįstami tinkamais naudoti vadovaujantis normatyviniais statybos dokumentais (reglamentais).

30. Leidimas naudoti RNS įrenginius turi būti įformintas pagal Oro eismo paslaugų teikimui naudojamų įrenginių tinkamumo naudoti pažymėjimų išdavimo taisykles, patvirtintas Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2001 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 50 (Žin., 2001, Nr. 74-2618).

31. Informacija apie naujai diegiamus RNS įrenginius naujoms oro eismo paslaugoms teikti turi būti pateikta oro navigacijos informacijos paslaugų teikėjui ne vėliau kaip prieš 2-3 mėnesius iki jų naudojimo pradžios.

Už laiku pateiktą informaciją oro navigacijos informacijos paslaugų teikėjui atsako RNST skyrių viršininkai.

V SKIRSNIS

RNST DARBUOTOJŲ SĄVEIKA SU KITOMIS TARNYBOMIS AVARINIŲ SITUACIJŲ METU

32. RNST pamainos viršininkas (inžinierius) atsako už patikimą ir laiku perduotą pranešimą skrydžių valdymo centro pamainos viršininkui (skrydžių vadovui) apie RNS įrenginių gedimus.

33. Skrydžių valdymo centro pamainos viršininkas (skrydžių vadovas) atsako už priimto sprendimo panaudoti kitus RNS įrenginius, atsarginius dažnius, pakeisti tūpimo bei kilimo kryptį, sustabdyti orlaivių skrydžius pagrįstumą.

34. Pagrindinių RNS įrenginių, elektros tiekimo šaltinių ir ryšio kanalų gedimo atvejais RNST pamainos viršininkas (inžinierius) turi imtis priemonių, kad būtų įjungta RNS įrenginių, elektros tiekimo šaltinių ir ryšio kanalų atsarga, ir apie tai pranešti skrydžių valdymo centro pamainos viršininkui (skrydžių vadovui).

35. RNS objektų pamainos personalo veiksmai avarinių situacijų metu turi būti nustatyti atsargos priemonių instrukcijose. RNS objekto pamainos personalas privalo:

35.1. įjungti atsarginį įrenginį, elektros tiekimo šaltinį ir ryšio kanalą per nurodytą atsargos priemonių instrukcijoje laiką;

35.2. pranešti RNST pamainos viršininkui (inžinieriui) apie įjungtą atsarginį įrenginį;

35.3. techninės priežiūros ir pamainos žurnale įrašyti įrenginių veikimo pertraukos pradžią ir pabaigą;

35.4. išaiškinti gedimo priežastis ir jas ištaisyti.

VI SKIRSNIS

RNS ĮRENGINIŲ SAUGOS VERTINIMAS IR RIZIKOS MAŽINIMAS

36. RNS įrenginių veikimo saugos vertinimas ir gedimų ar sutrikimų rizikos mažinimas turi būti vykdomas visuose jų įgyvendinimo ir naudojimo etapuose. RNS įrenginių saugos vertinimas turi būti vykdomas ir jų demontavimo arba pakeitimo metu. Šie darbai atliekami pagal įmonėje patvirtintą saugos ir rizikos vertinimo tvarką.

VII SKIRSNIS

INFORMAVIMAS APIE ORO EISMO SAUGOS ĮVYKIUS,

SUSIJUSIUS SU RNS ĮRENGINIAIS

37. Informacija apie RNS įrenginių gedimus ar sutrikimus turi būti pranešama vadovaujantis Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 4R-192.

Punkto pakeitimai:

Nr. 4R-140, 2018-10-02, paskelbta TAR 2018-10-08, i. k. 2018-15894

III SKYRIUS

RYŠIŲ, NAVIGACIJOS, STEBĖJIMO IR

ORO EISMO VALDYMO ĮRENGINIŲ NAUDOJIMAS

I SKIRSNIS

RNS ĮRENGINIŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMO TVARKA

38. Siekiant užtikrinti patikimą RNS įrenginių veikimą, būtina atlikti jų techninę priežiūrą apimančią organizacinių ir techninių priemonių visumą. Šios priemonės tai:

38.1. periodinė techninė priežiūra;

38.2. taisymas (remontas);

38.3. techninės priežiūros ir taisymo metrologinis aprūpinimas;

38.4. įrenginių tobulinimas pagal gamintojo dokumentus;

38.5. techninės priežiūros ir taisymo veiksmingumo kėlimas;

38.6. techninio personalo parengimas ir kvalifikacijos kėlimas;

38.7. aprūpinimas būtinomis priemonėmis ir medžiagomis;

38.8. priešgaisrinė ir darbų sauga.

39. RNS įrenginių techninė priežiūra turi būti atliekama vadovaujantis šiais dokumentais:

39.1. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymu;

39.2. valstybiniais standartais;

39.3. Oro eismo paslaugų teikimui naudojamų įrenginių tinkamumo naudoti pažymėjimų išdavimo taisyklėmis;

39.4. Lietuvos Respublikos civilinių aerodromų projektavimo, statybos ir naudojimo specialiaisiais reikalavimais;

39.5. Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (toliau – ICAO) standartais, rekomenduojama praktika ir dokumentais;

39.6. Europos Sąjungos ir Europos saugios oro navigacijos organizacijos standartais bei dokumentais;

39.7. šiomis taisyklėmis;

39.8. susisiekimo ministro ir CAA norminiais dokumentais;

39.9. elektros įrenginių saugos taisyklėmis;

39.10. priešgaisrinės saugos taisyklėmis;

39.11. RNS įrenginių techninės priežiūros reglamentais;

39.12. gamintojų techniniais dokumentais.

40. RNST vadovas privalo užtikrinti, kad techniniai darbuotojai išmanytų norminių ir techninių dokumentų reikalavimus ir juos vykdytų, būtų tvarkoma dokumentų apskaita.

41. Darbų kokybę turi kontroliuoti RNST struktūrinių padalinių vadovai ir vyriausieji specialistai.

II SKIRSNIS

RNS ĮRENGINIŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS PLANAVIMAS

42. RNST vadovaujasi įmonės strateginiu veiklos planu, o struktūriniai padaliniai turi metų veiklos planus.

43. Sudaromas strateginis įmonės 5 metų veiklos planas.

44. Įmonės strateginiame veiklos plane turi būti numatyta RNS įrenginių plėtros bei tobulinimo darbai, darbuotojų parengimas ir jų kvalifikacijos kėlimas.

45. RNST struktūrinio padalinio metų veiklos plane turi būti numatyta:

45.1. naujų įrenginių diegimas ir senų įrenginių išmontavimas;

45.2. techninė priežiūra ir remontas;

45.3. darbuotojų parengimas ir jų kvalifikacijos kėlimas.

46. RNST struktūrinio padalinio atsakingas specialistas turi sudaryti:

46.1. įrenginių skrydžio bandymų grafiką (jei būtina);

46.2. matavimo prietaisų sąrašą bei jų metrologinio patikrinimo grafiką.

47. RNST struktūrinio padalinio metų veiklos planą tvirtina RNST vadovas.

48. RNST struktūriniuose padaliniuose turi būti įrenginių techninės priežiūros metų grafikai, kuriuos tvirtina RNST vadovas;

49. RNST ir padalinių vadovai turi kontroliuoti pavaldžių darbuotojų ir jų grupių veiklą, tikrinti atliekamų darbų atitiktį techniniams dokumentams.

III SKIRSNIS

DARBUOTOJŲ PARENGIMAS IR JŲ KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS

50. RNS įrenginių techninę priežiūrą gali atlikti tik specialistai, turintys CAA išduotą skrydžių valdymo elektronikos specialisto licenciją (toliau – ATSEP licencija).

51. RNST personalo techninis mokymas turi būti organizuojamas tam, kad gerėtų specialistų žinios ir praktiniai įgūdžiai, būtų susipažįstama su nauja technika ir dokumentais, įsisavinamos naujos techninės priežiūros ir taisymo rūšys bei metodai. Darbuotojo, turinčio ATSEP licenciją, kvalifikacija palaikoma pagal CAA parengtą tęstinio mokymo programą.

52. Už darbuotojų techninį mokymą atsako RNST vadovas.

IV SKIRSNIS

RNST PAMAINOS DARBO ORGANIZAVIMAS

53. Patikimam RNS įrenginių veikimui užtikrinti, jeigu nėra techninių priemonių nuotolinei jų kontrolei ir valdymui arba tokios priemonės reikalauja nuolatinės kontrolės, techninis personalas turi dirbti pamainomis.

54. RNST darbuotojų, dirbančių pamainoje, veiksmus koordinuoja RNST pamainos viršininkas arba SVC pamainos inžinierius (toliau – RNST pamainos viršininkas), kuris turi informuoti atsakingus darbuotojus apie įrenginių gedimus ar sutrikimus ir reikalauti skubiai juos ištaisyti.

55. Apie visus RNS įrenginių gedimus, kurie gali turėti įtakos skrydžių saugai ir reguliarumui, RNST pamainos viršininkas privalo nedelsdamas pranešti skrydžių valdymo centro pamainos viršininkui (skrydžių vadovui).

56. RNST pamainos viršininkas turi turėti ryšį su RNS objektais bei regiono (aerodromo) skrydžių valdymo centrais.

57. RNST pamainos viršininko tarnybiniai pokalbiai turi būti įrašomi.

58. RNST pamainos viršininkas apie RNS įrenginių veikimą turi daryti įrašus žurnale (2 priedas).

59. RNS objektų pamainos personalas atsako už RNS įrenginių nenutrūkstamą veikimą, techninės priežiūros kokybę ir dokumentų tvarkymą.

60. RNS objekto pamainos personalas, priimdamas pamainą, privalo patikrinti:

60.1. pagrindinių ir atsarginių RNS įrenginių būklę ir veikimą;

60.2. atsarginių elektros maitinimo šaltinių būklę;

60.3 individualias apsaugos priemones, vaistinėles ir priešgaisrinę įrangą.

61. RNS objekto pamainos personalas privalo susipažinti su pastabomis ir nurodymais, kurie buvo keičiamos pamainos darbo metu. Pamainos perdavimas ir priėmimas turi būti įforminamas operatyviniame žurnale. RNS objekto pamainos personalas turi pranešti RNST pamainos viršininkui apie pamainos perdavimo ir priėmimo rezultatus ir objekto įrenginių veikimą.

V SKIRSNIS

RNS ĮRENGINIŲ VEIKIMO OPERATYVIOJI KONTROLĖ

62. RNS objekto pamainos personalas turi atlikti įrenginių operatyviąją kontrolę (toliau – OK) jų veikimo kokybei įvertinti.

63. RNS įrenginių veikimą turi kontroliuoti pamainos personalas vietiniais arba nuotoliniais valdymo ir kontrolės įrenginiais. RNST personalas turi atsižvelgti į skrydžių vadovų atsiliepimus (pastabas).

64. Turi būti atliekama veikiančių įrenginių OK. Kontroliuojant įrenginio veikimą pagal gaunamus duomenis turi būti įvertinama įrenginio būklė ir, jei nustatomas neatitikimas parametrų, turi būti perjungiama į atsarginį įrenginį.

65. RNS objektuose, kuriuose nuolat nebūna techninio personalo, turi būti:

65.1. nuotolinio valdymo bei kontrolės įrenginiai;

65.2. atsarginiai elektros maitinimo šaltiniai;

65.3. priešgaisrinė ir apsaugos signalizacija.

VI SKIRSNIS

RNS NAUDOJAMŲ ĮRENGINIŲ VEIKSMINGUMO DIDINIMAS

66. Viena iš RNST pagrindinių užduočių turi būti nuolatinis ir kryptingas darbas didinant naudojamų įrenginių veiksmingumą.

67. Kad būtų didinamas RNS įrenginių veiksmingumas, turi būti:

67.1. didinamas jų veikimo patikimumas ir veikimo laikotarpis;

67.2. keliama personalo kvalifikacija.

68. Kad būtų padidintas RNS įrenginių patikimumas ir veikimo laikotarpis, būtina:

68.1. įrenginių gedimų analizavimo pagrindais modernizuoti (tobulinti) darbus;

68.2. tobulinti atsarginių dalių sudėtį;

68.3. racionalizuoti elektros tiekimą, parengti ir įdiegti ryšio linijų schemas;

68.4. prireikus atlikti naudojamų įrenginių veikimo laikotarpio pratęsimo darbus.

69. Turi būti atliekamas higieninis darbo vietų įvertinimas pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius higienos reikalavimus.

70. Įvertinant ir gerinant darbo vietas, RNST vadovas turi:

70.1. nustatyti ir pagerinti darbo vietas, kurios neatitinka progresyvių techninių, technologinių ir organizacinių reikalavimų bei darbo saugos standartų;

70.2. sumažinti darbo nepalankiomis sąlygomis vietų skaičių.

IV SKYRIUS

RNS ĮRENGINIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

I SKIRSNIS

RNS ĮRENGINIŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS

PERIODIŠKUMAS IR TVARKA

71. RNS įrenginių techninė priežiūra (toliau – TP) organizuojama siekiant užtikrinti aukštą įrangos patikimumą ir nustatytų techninių parametrų išlaikymą leistinose ribose. Šiuos įrenginius turi prižiūrėti RNST techninis personalas.

72. Įrenginių TP turi būti atliekama pagal Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 10 priede nustatytus reikalavimus, vadovaujantis ICAO RNS techniniais vadovais, įrenginių gamintojo instrukcijomis ir reglamentais bei juose nurodytais periodiškumu ir apimtimis.

73. Jei nėra įrenginių gamintojo reglamentų, juos turi parengti RNST personalas, o tvirtinti įmonės vadovas (3 priedas). Sprendimą dėl įrangos reglamento poreikio, kuriai nereikalingas tinkamumo naudoti pažymėjimas, priima RNST vadovas.

74. Įrenginių TP sistemoje turi būti numatyta priežiūra, kurios metu atliekama periodinė parametrų kontrolė, t. y. kontroliuojama įrenginių techninė būklė.

75. Įrenginių techninė būklė turi būti įvertinama pagal pagrindinių parametrų kontrolės rezultatus ir požymius, kurie apibūdina numatytos funkcijos kokybę.

76. Parametrų derinimo darbai, grąžinant juos į nominalias reikšmes, turi būti atliekami tada, kai parametrai viršija reguliavimo pradžios reikšmes, nurodytas ICAO techniniuose vadovuose, gamintojo instrukcijose ar reglamentuose.

77. TP, priklausomai nuo atliekamų darbų periodiškumo, skirstoma į:

77.1. TP1 (operatyvinė techninė priežiūra);

77.2. TP2 – kas 170 valandų (savaitės);

77.3. TP3 – kas 750 valandų (mėnesio);

77.4. TP4 – kas 2250 valandų (ketvirčio);

77.5. TP5 – kas 4500 valandų (pusmečio);

77.6. TP6 – kas 8800 valandų (metų).

78. Avarinio kanalo radijo stoties veikimas atitinkamais darbo dažniais turi būti tikrinamas ne rečiau kaip kartą per savaitę.

79. Vykdant TP1 turi būti patikrinamas pagrindinio ir atsarginio komplektų veikimas, nustatoma maitinimo šaltinių, antenų, ryšių ir valdymo, taip pat priešgaisrinės ir apsaugos signalizacijos linijų techninė būklė, pastato (pastatų) ir teritorijos būklė.

80. Kad būtų atlikta TP1, įrenginių techninės priežiūros vadovas privalo sudaryti atliekamų darbų technologines korteles, kurios turi būti patvirtintos RNST vadovo parašu.

81. Atliekant TP2-TP6 turi būti atliekami įrenginio ar jos sudėtinių dalių techninės būklės nustatymo darbai. Reguliuojant parametrus ar derinant įrenginį visų tipų siųstuvuose, būtina naudoti antenų ekvivalentus ar galios matavimo prietaisus su galios slopintuvais arba naudotis paskirtaisiais radijo dažniais. Atliekant minėtus darbus automatizuotų skrydžių valdymo sistemų vietiniuose tinkluose (toliau – LAN), įrenginys turi būti perjungtas į atitinkamą režimą kaip to reikalauja instrukcijos.

82. TP vykdymo periodai, darbų apimtis, vykdytojų kvalifikacija, darbo sąnaudos, būtini prietaisai ir instrumentai, reikalingos medžiagos, parametrų normos ir paklaidos turi būti nurodomos TP instrukcijoje arba reglamente.

83. TP instrukcijoje arba reglamente, priklausomai nuo įrenginio konstrukcinių savybių ir patikimumo, kai kurios ar visos periodinės priežiūros rūšys gali būti nepaminėtos. Tai reiškia, kad tokia TP gali būti neatliekama.

84. Įrenginių, kurie TP ir remonto metu turi būti išjungti ir negali būti pakeisti atsarginiais, reglamentai vykdomi pagal iš anksto sudarytą ir suderintą su SVC viršininku grafiką, kurį tvirtina RNST vadovas (4 priedas).

85. Turimas įrenginių kiekis, jų techninė būklė, duomenys apie laukiamą dirbtų valandų kiekį, periodiškumas ir TP darbų apimtis, kuri nustatyta reglamentuose ar įrenginių priežiūros instrukcijose, patvirtinti įrenginių sustabdymo planai atliekant skrydžių bandymus sudaro pradinius duomenis planuojant ir sudarant TP grafikus.

86. Remiantis įrenginių TP ir remonto grafiku turi būti sudaromas kiekvieno mėnesio įrenginių techninės priežiūros darbų planas, kurį tvirtina RNST skyriaus viršininkas (5 priedas).

87. Planuojant ir vykdant TP grafikus leidžiami 15 % nukrypimai nuo nustatytos techninės priežiūros rūšies periodiškumo.

88. Pasibaigus įrenginio veikimo garantiniam periodui, TP turi būti atliekama vadovaujantis gamintojo ir šių taisyklių nustatytais reikalavimais.

89. Kad būtų sumažintos įrenginių prastovos, darbai pagrindiniuose ir atsarginiuose (įrenginio) komplektuose turi būti atliekami paeiliui, neišjungiant viso įrenginio. Automatizuotų skrydžių valdymo sistemų nepertraukiamas darbas turi būti užtikrinamas perkonfigūruojant sistemą. Visais atvejais darbai turi būti užbaigti viena valanda anksčiau oficialios darbo dienos pabaigos, nustatytos įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėse.

90. Kad būtų veiksmingesnė TP, parametrai turi būti nuolat kontroliuojami. Tam turi būti naudojami automatiniai nuotolinio valdymo ir kontrolės įrenginiai, kurie gali:

90.1. kontroliuoti kiekvieno įrenginio ar viso objekto veikumą;

90.2. atlikti nuotolinį valdymą ir signalizavimą apie jų gedimus;

90.3. atlikti informacijos apie objekto būklę fiksavimą.

91. Kad būtų atlikta objekto bendrų elementų (antena, reduktorius ir kt.) TP (remontas, pakeitimas), taip pat įrenginiai išjungti pagal darbo saugos reikalavimus, turi būti numatyti planiniai įrenginių sustabdymai. Įrenginio sustabdymas – numatytas įrenginio išjungimas (pagrindinių ir atsarginių įrangos komplektų) iš elektros tiekimo šaltinių ir nustatytos funkcijos sustabdymas numatytu periodu.

92. Tokio išjungimo trukmė, atliekant TP, turi būti numatyta įrenginių TP reglamente arba instrukcijoje.

93. Trumpalaikiai įrenginių išjungimai, komplektų perjungimai, kurie neviršija 30 minučių, turi būti daromi RNST pamainos viršininkui leidus.

94. Tuose RNS objektuose, kur yra didelių darbo sąnaudų TP arba remonto darbų, reikia planuoti išjungimą, kuris truktų iki 8 val. Jie turi būti atliekami pagal iš anksto suderintus grafikus. Skrydžių valdymo centras turi būti pakartotinai informuotas ne vėliau kaip prieš 8 val. iki darbų pradžios.

95. Planuoti įrenginių išjungimai, kurių numatyta trukmė ilgesnė negu 8 val., turi būti priskirti remonto (rekonstrukcijos), įrenginių pakeitimo darbams. Jie turi būti atliekami pagal iš anksto suderintus ir įmonės vadovo patvirtintus planus.

Išjungiant radiolokatorius planiniams darbams, būtina iš anksto informuoti kaimyninius skrydžių valdymo centrus ir derinti su jais išjungimo laiką. Informacija apie tokius objekto išjungimus turi būti pateikiama ONIS tarnybai.

Išjungiant fiksuotojo ryšio centrą planiniams darbams, būtina išjugimo laiką iš anksto pranešti ir derinti su kaimyniniais ryšio centrais ir visais vartotojais. Informacija apie tokius objekto išjungimus turi būti pateikiama ONIS tarnybai.

Apie neplanuotus objektų išjungimus daugiau nei 8 val. RNST vadovas privalo pranešti įmonės vadovui.

96. Siekiant išvengti didelės RNS objektų išjungimo trukmės, visi parengiamieji darbai turi būti užbaigti iki numatytos TP pradžios.

Visais atvejais, kai atliekant TP iškyla nenumatytos situacijos, pagrindinių TP darbų laikas yra pratęsiamas.

97. Vykdant TP ir remonto darbus, jie turi būti registruojami techninės priežiūros ir pamainos žurnale (6 priedas). Techninės priežiūros ir pamainos žurnalai turi būti vedami kiekviename RNS objekte. Šis žurnalas yra pagrindinis dokumentas, kuriame registruojama pamainos pradžia ir pabaiga (jei dirbama pamainomis), įrenginių operatyvinė kontrolė ir techninė priežiūra, remontas, gedimai ir sutrikimai, išjungimo ir įjungimo laikas, darbo pertraukos, tūpimo kryptis ir jos pasikeitimo laikas (pildo atsakingi navigacijos įrenginių valdymą ir kontrolę), panaudotos atsarginės dalys ir medžiagos, atsakingųjų asmenų pareigos, pavardės ir parašai.

98. Užbaigęs TP darbus, vykdytojas privalo padaryti atitinkamus įrašus apie TP rezultatus, išnaudotas atsargines dalis ir medžiagas, užfiksuoti išmatuotų parametrų rezultatus ir parašyti išvadas apie tolesnę įrangos galimybę naudoti pagal paskirtį bei pranešti RNST pamainos viršininkui.

99. Kontroliuoti kokybišką, visos apimties ir laiku atliktą TP privalo RNS įrenginių techninės priežiūros vadovas.

100. RNS įrenginys tinkamas naudoti pagal paskirtį, jeigu nėra pasibaigęs jo tinkamumo naudoti laikas arba jis yra pratęstas, pagrindiniai parametrai atitinka reikalavimus, iki galo ir laiku atlikta techninė priežiūrą antžeminiai ir skrydžių bandymai.

II SKIRSNIS

RYŠIO KABELIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

101. Ryšio kabelių techninė priežiūra turi užtikrinti aukštą ryšio patikimumą ir įrenginių nuotolinį valdymą bei kontrolę.

102. RNST turi būti sudaryta ir RNST vadovo patvirtinta bendra ryšių kabelių ir skirstomųjų spintų schema.

103. RNST padaliniuose turi būti sudarytos ir atitinkamo skyriaus vadovo patvirtintos ryšių kabelių ir skirstomųjų spintų schemos.

104. Pripažįstant ryšio kabelį tinkamu naudoti, turi būti užpildomas kabelio pasas (7 priedas), sudaryta išskleista ryšio kabelio schema (8 priedas), atliekami parametrų matavimai ir jų rezultatai surašomi į matavimo protokolą bei pridedami kabelio tiesimo dokumentai (projektai, schemos, priėmimo aktai). Šie dokumentai yra pirminiai techninės priežiūros dokumentai. Iš jų turi būti suformuojama ryšio kabelio byla ir saugoma visą kabelio naudojimo laiką. Po kiekvieno atlikto kabelio remonto turi būti papildoma jo byla, matuojami kabelio parametrai, surašomas matavimo protokolas ir įsegamas į bylą.

105. Jeigu nėra naudojamo kabelio paso ar schemos, naudotojas turi juos parengti.

106. Vykdant ryšio kabelių techninę priežiūrą, turi būti atliekami:

106.1. parametrų matavimas,

106.2. gedimo vietos nustatymas,

106.3. remonto darbai,

106.4. TP.

107. Elektriniai parametrai nustatomi taip, kad būtų įvertinta ryšio kabelio būklė. Matavimai skirstomi į planinius ir kontrolinius.

Planiniai matavimai turi būti atliekami vieną kartą per metus pavasario arba rudens laiku. Skirtingų 20 % kabelio gyslų parametrai turi būti matuojami kasmet. Jeigu aptinkama, kad nors viena gysla neatitinka normų (9 priedas), turi būti matuojami visų gyslų parametrai.

Kai kontroliniai matavimai atliekami po kabelio remonto (rekonstrukcijos), turi būti matuojami visų kabelio gyslų parametrai.

Matavimų rezultatai turi būti surašomi protokole (10 priedas), kuriame pateikiami duomenys apie kabelio gyslų izoliacijos varžą žemės atžvilgiu, gyslų porų izoliacijos varžą bei jų grandinės varžą, apie kabelio tinkamumą naudoti ar būtinybę atlikti jo remontą. Matavimų protokolai turi būti laikomi kabelio byloje.

108. Kabelio gedimu vadinamas įvykis, kai suprastėja visų ar dalies kabelio gyslų parametrai žemiau leistinų normų arba visai nutrūksta visos ar dalis kabelio gyslų. Kabelio gedimo vieta turi būti nustatoma:

108.1. apžiūrint kabelio nutiesimo trasą, jungiamąsias movas šuliniuose ir įvadus į skirstomąsias spintas;

108.2. prietaisu, kabelių gedimų ieškikliu, reflektometru ar analizatoriumi.

109. Remontas turi būti atliekamas aptikus ryšio kabelio gedimą. Jeigu yra galimybė, visi ryšių kanalai turi būti perjungiami į atsarginį arba į apylankos kabelį ir tik po to kabelis remontuojamas. Jei kabelis nutiestas grunte, jis turi būti atkasamas nutrūkimo ar gedimo vietoje, pašalinama pažeista kabelio atkarpa, dedamas tokio pat ar analogiško kabelio intarpas, sujungiamas hermetiškomis movomis ir užkasamas. Jeigu kabelis nutiestas kanaluose, turi būti keičiama visa sugedusi atkarpa tarp šulinių tokio pat ar analogiško tipo kabelio atkarpa ir sujungiama hermetiškomis movomis. Sutaisius kabelį, turi būti atstatomi visi buvę ryšiai.

Konkretaus ryšio kabelio remontas, priklausomai nuo kabelio tipo ir gamintojo rekomendacijų, gali turėti savo specifiką.

110. Jeigu vykdomi žemės kasimo darbai ryšio kabelio apsaugos zonoje, kuri yra po 2 m į abi puses nuo kabelio ašinės linijos, turi būti stebima, kad kasant žemę nebūtų sugadintas kabelis, ir imamasi priemonių jo apsaugai nuo sugadinimo.

III SKIRSNIS

ANTENŲ IR JŲ KABELIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

111. Atliekant antenų ir kabelių techninę priežiūrą, būtina juos apžiūrėti, sutaisyti ir išmatuoti elektrinius parametrus.

112. Apžiūrint antenas turi būti įvertinta, ar jos atitinka savo pradinę padėtį, nėra pasvirusios, išvirtusios, nepakitusi jų būklė. Turi būti įvertinama ir antenų stiebų bei atatampų būklė. Būtina tikrinti, kokia anteninių kabelių būklė, jų prijungimas prie antenų ir aparatūros, tvirtinimas prie stiebų ir laikiklių, jų įtempimas ir užlinkimas, ar nėra kabelių vientisumo pažeidimų.

113. Kad būtų įvertinta perdavimo ar priėmimo kanalo būklė ir jo parametrų atitiktis normoms, turi būti išmatuoti antenų ir anteninių kabelių elektriniai parametrai. Matuojama kabelių izoliacijos varža, stovinčios bangos koeficientas darbo dažnių ruože ir slopinimo koeficientas.

114. Jeigu nustatoma, kad antenos ar jų konstrukcijos elementai yra apgadinti, turi būti atliekami atitinkami remonto darbai. Jeigu aptinkama, kad anteniniai kabeliai sugedo, jie turi būti remontuojami, o jeigu dėl sugadinto kabelio prastėja elektriniai parametrai, jie turi būti keičiami naujais kabeliais.

IV SKIRSNIS

RNS ĮRENGINIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA EKSTREMALIOMIS SĄLYGOMIS

115. Ekstremaliomis sąlygomis yra laikomi pavojingi meteorologiniai ir stichiniai reiškiniai, kai:

115.1. vėjo greitis 20 m/s ir didesnis;

115.2. ilgalaikiai didelio intensyvumo krituliai;

115.3. stiprus apledėjimas;

115.4. oro temperatūra –30°C ir žemesnė;

115.5. škvalas ir perkūnija;

115.6. smėlio, dulkių ar sniego audra.

116. Apie ekstremalias sąlygas aerodromo meteorologijos tarnyba (stotis) iš anksto turi pranešti RNST.

117. Visuose RNS objektuose turi būti įmonės vadovo patvirtinta techninio personalo veiksmų ekstremaliomis sąlygomis instrukcija.

118. RNST pamainos viršininkas, gavęs perspėjamąjį pranešimą apie pavojingus reiškinius, turi informuoti apie tai objektų personalą ir vadovybę, derinti objektų darbą.

119. Pasibaigus pavojingiems reiškiniams, RNS objektų techninis personalas privalo patikrinti objekto būklę, antenų įrangą elektros ir kitas perdavimo linijas. Jeigu reikia, turi atlikti neatidėliotinus darbus likviduojant padarinius.

V SKIRSNIS

RNS ĮRENGINIŲ REMONTAS

120. RNS įrenginiai remontuojami, kai būtina atstatyti (atkurti) sugedusio įrenginio veikimą arba sutvarkyti jo trukumus. Priklausomai nuo įrenginio gedimų ir trukumų taisymo darbų apimčių, remontas turi būti skirstomas į eilinį ir planinį.

121. Įrenginių eilinis remontas turi būti atliekamas, kai šie sugenda arba aptinkamas sutrikimas. Remontą turi atlikti įrenginių techninės priežiūros atsakingas personalas. Jeigu remonto dėl gedimo specifikos negali atlikti RNST, įrenginys arba jo sudėtinė dalis siunčiama remontuoti gamyklai gamintojai ar kitai remonto organizacijai.

122. Įrenginio planinis remontas turi būti atliekamas priklausomai nuo jo būklės arba nuo gamyklos gamintojos nustatytų reikalavimų. Planinio remonto būtinumą ir apimtis turi nustatyti įrenginio naudotojo specialistai.

VI SKIRSNIS

RNS OBJEKTŲ ELEKTROS TIEKIMO ĮRENGINIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

123. RNS objektų elektros tiekimo įrenginių techninė priežiūra turi būti atliekama vadovaujantis Civilinės aviacijos elektros įrenginių naudojimo ir priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis susisiekimo ministro 2001 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 85 (Žin., 2001, Nr. 35-1204).

V SKYRIUS

ANTŽEMINIAI TECHNINIAI PATIKRINIMAI IR

SKRYDŽIO BANDYMAI, TECHNINIO NAUDOJIMO KONTROLĖ

I SKIRSNIS

ĮRENGINIŲ ANTŽEMINIAI TECHNINIAI PATIKRINIMAI

124. Kad būtų įvertintas RNS įrenginių parametrų normų atitikimas turi būti atlikta jų antžeminė techninė patikra.

125. Antžeminė techninė patikra turi būti atliekamą kai įrenginiai pripažinti tinkami naudoti, modifikavus juos ir prieš skrydžio bandymus. Visais kitais atvejais turi būti tikrinama įrenginių techninė būklė.

126. Antžeminės techninės patikros rezultatai turi būti surašomi parametrų patikrinimo protokole.

127. Antžeminę techninę patikrą turi atlikti RNST techninis personalas, naudodamasis atitinkamomis tikrinimo priemonėmis. Pripažįstant įrenginius tinkamais naudoti, antžeminę techninę patikrą gali atlikti įrenginių gamintojų atstovai.

128. ILS sinchronizacijos ir moduliacijos balanso patikrinimo ir techninės priežiūros metu, būtina:

128.1. iki patikrinimo ir techninės priežiūros pradžios išsiųsti šio turinio NOTAM: „KTT XYZ ILS neveikia dėl techninės priežiūros (patikrinimo); nenaudoti, gali būti klaidinga indikacija“ (RUNWAY XYZ ILS NOT AVBL DUE MAINTENANCE (or TESTING), DO NOT USE, FALSE INDICATIONS POSSIBLE);

128.2. ILS techninės priežiūros personalui įsitikinti, kad NOTAM buvo išsiųstas;

128.3. iki patikrinimo arba techninės priežiūros pradžios išjungti krypties radijo švyturio atpažinimo signalą;

128.4. skrydžių valdymo centras per ATIS arba radijo ryšio kanalą turi informuoti kiekvieno artėjančio tūpti pagal prietaisus orlaivio vadą apie galimas klaidingas indikacijas;

128.5. atliekant krypties ir tūptinės radijo švyturių sinchronizacijos ir moduliacijos balanso patikrinimus, papildomai skrydžių saugai užtikrinti turi būti naudojamas vienas iš šių variantų:

128.5.1. išjungti tūptinės radijo švyturį krypties radijo švyturio patikrinimo metu (kad indikatorius parodytų sugedusį tūptinės radijo švyturį ir orlaivio vadas gautų perspėjimą);

128.5.2. išjungti krypties radijo švyturį tūptinės radijo švyturio patikrinimo metu (kad indikatorius parodytų sugedusį krypties radijo švyturį ir orlaivio vadas gautų perspėjimą).

II SKIRSNIS

RNS ĮRENGINIŲ SKRYDŽIO BANDYMAI

129. Kad būtų nustatyta, ar įrenginių parametrai atitinka reikalavimus, ir įvertintas jų tinkamumas naudoti, turi būti atliekami RNS įrenginių skrydžio bandymai. Skrydžio bandymų metu turi būti tikrinami įrangos signalai erdvėje tokie, kokie yra gaunami orlaivyje po to, kai buvo išorinių faktorių, įtakos (vietovės sąlygos, žemės laidumas, paviršiaus nelygumai, metaliniai objektai ir kt.).

130. RNS įrenginių skrydžio bandymų periodiškumas ir apimtis turi būti nustatomi atsižvelgiant į dokumentų reikalavimus.

131. Pagal skrydžio bandymų rezultatus surašomas skrydžio bandymų aktas (pažymėjimas).

ILS, DVOR, VOR, DME skrydžio bandymai turi būti atliekami specialiais lėktuvais laboratorijomis, turinčiomis leidimus (pažymėjimus) atlikti minėtus darbus. Radiolokacinių kompleksų duomenų patikra turi būti atliekama nuolat ir tam skirtomis specialiomis įteisintomis priemonėmis. Duomenys turi būti archyvuojami ir saugomi nustatyta tvarka.

132. Už laiku atliktus RNS įrenginių skrydžio bandymus atsako minėtų įrenginių savininkas (valdytojas).

133. Skrydžio bandymus turi organizuoti ir už jų kokybę atsako RNST vadovas.

VI SKYRIUS

RNS ĮRENGINIŲ PARAMETRŲ MATAVIMO PRIEMONĖS

134. Kad būtų patikrinta RNS įrenginių parametrų atitiktis pagal specialiuosius reikalavimus, turi būti atitinkamos matavimo priemonės (prietaisai) ir apmokytas jomis naudotis personalas.

135. RNS įrenginių parametrų atitiktis turi būti tikrinama matavimo prietaisais, turinčiais galiojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos arba Europos Sąjungos šalies patikros žymenį arba pažymėjimą, patvirtinantį, kad naudojama matavimo priemonė atitinka jos tipo nustatytus reikalavimus.

136. Matavimo priemonių patikros terminai turi būti nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymu, kitais teisės aktais ir norminiais dokumentais, reglamentuojančiais matavimo priemonių gamybą, prekybą naudojimą, nuomą ir taisymą.

137. RNST turi turėti matavimo priemonių kaitos fondą, kuris turi būti naudojamas laikinai pakeisti taisomas arba tikrinamas matavimo priemones.

138. Kad būtų tvarkoma matavimo priemonių apskaita, sudarytas jų kaitos fondas, kontroliuojama techninė jų būklė ir laiku atliekama patikra, turi būti paskirtas atsakingas darbuotojas.

139. Matavimo priemonių patikros grafiką ir kaitos fondo sąrašą turi tvirtinti įmonės vadovas.

140. RNS įrenginių TP atliekama naudojant matavimo priemones, kurios įtrauktos į Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registrą ir atlikta jų metrologinė patikra arba atlikta metrologinė patikra Europos Sąjungos šalies akredituotoje organizacijoje.

141. Perkant naujus RNS įrenginius, jeigu nėra esamame kaitos fonde reikalingų matavimo priemonių jų techninei priežiūrai, būtina įsigyti ir atitinkamų parametrų matavimo prietaisus.

VII SKYRIUS

RNS ĮRENGINIŲ NAUDOJIMO PARAMETRAI

I SKIRSNIS

PATIKIMUMAS

142. Patikimumas apibūdinamas vidutiniu veikimo laiku tarp gedimų:

T_V = T_I / n,

T_V – vidutinis veikimo laikas tarp gedimų, val.,

T_I – įrenginio veikimo trukmė, val.,

n – gedimų skaičius.

Jeigu n = 0, tai T_V = T_I.

143. Įrenginių gedimai ir sutrikimai bei jų veikimo atstatymo laikas turi būti registruojami techninės priežiūros ir remonto žurnale. Kiekvieno ketvirčio pabaigoje šie duomenys iš techninės priežiūros ir remonto žurnalo perkeliami į atitinkamų įrenginių pasus (11 priedas). Įrenginio pasas yra pagrindinis jo dokumentas. Pasas užvedamas priimant įrenginį naudoti ir turi būti saugomas visą jo naudojimo laikotarpį iki nurašymo. Į pasą turi būti įrašomi duomenys apie įrenginio vietą, darbą ir gedimus. Metų pabaigoje pasuose susumuojama įrenginių veikimo trukmė ir gedimų skaičius, paskaičiuojamas vidutinis laikas tarp gedimų. Šie duomenys turi tiesioginės įtakos, kiek laiko įrenginys bus naudojamas. Jeigu įrenginys turėjo gamyklos išduotą pasą ar formuliarą, tai jis turi būti saugomas kartu su įrenginio pasu.

144. Civilinės aviacijos srityje naudojami radiotechniniai įrenginiai turi atitikti ICAO standartus ar kitų dokumentų reikalavimus, nustatančius įrenginių techninius parametrus.

145. Radiotechniniai įrenginiai turi būti įsigijami tik iš sertifikuotų tiekėjų.

146. Įrenginių tobulinimą, turintį įtakos jų standartizuotiems parametrams, gali atlikti įrenginių gamintojas arba jo įgaliota institucija.

II SKIRSNIS

NAUDOJIMO TRUKMĖ

147. RNS įrenginių naudojimo trukmę nustato gamyklos gamintojos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai.

148. Pasibaigus nustatytam įrenginio veikimo laikui turi būti priimami sprendimai dėl šio laiko pratęsimo arba įrenginio nurašymo. Turi būti įvertinama įrenginio techninė būklė, veikimo trukmė, gedimų skaičiaus kitimo tendencija, vidutinis veikimo laikas tarp gedimų (neįskaitant gedimų dėl personalo kaltės), atsarginių dalių pakankamumas, įrenginio normatyvinių veikimo trukmės reikalavimų atitiktis bei išleisti nauji techniniai reikalavimai. Jeigu įrenginio T_V vidurkis per paskutiniuosius 5 metus viršija 1000 val., tai jo veikimo laikas gali būti pratęstas vienerius metus, jei 2000 val. – dvejus, o jei 3000 val. ir daugiau – trejus metus. Įmonės vadovo paskirti specialistai turi surašyti parametrų patikrinimo protokolą (12 priedas) ir techninės būklės įvertinimo aktą (13 priedas), kuriame pateikiamos išvados apie įrenginio būklę, tikslingumą pratęsti veikimo laiką ir rekomenduojamą pratęsimo laiką. Šį aktą turi tvirtinti įmonės vadovas.

149. Normatyviniai įrenginių veikimo trukmės reikalavimai nurodyti Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 10 priedo I tome.

III SKIRSNIS

RNS TARNYBOS TECHNINIAI DOKUMENTAI

150. RNS tarnyboje turi būti tokie dokumentai:

150.1. Pamainos žurnalai.

150.2. Rekomenduojamas Reglamentinių darbų sąrašai ir technologinės kortos.

150.3. Kontrolinių parametrų lentelės (įrenginių su indikaciniais prietaisais).

150.4. Techninės priežiūros ir remonto grafikai.

150.5. Įrenginių pasai.

150.6. Matavimo prietaisų patikros sąrašai.

150.7. Techninės priežiūros žurnalai.

150.8. Techninės būklės aktai.

150.9. Įžeminimo matavimo protokolai.

150.10. Ryšio kabelių matavimo protokolai.

150.11. Ryšio kabelių pasai.

150.12. Ryšio kabelių schemos.

150.13. Personalo darbo grafikai.

150.14. Skirstomųjų spintų ryšių lentelės.

150.15. Ryšio antenų išdėstymo schemos.

150.16. Įrenginių tinkamumo naudoti pažymėjimai.

VIII SKYRIUS

RNS ĮRENGINIŲ IR SISTEMŲ ĮSIGIJIMO TVARKA

I SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

151. Šio skyriaus nuostatos turi būti taikomos įsigyjant oro eismo paslaugų teikimui naudojamus tokius įrenginius ir sistemas:

151.1. oro erdvės valdymo;

151.2. oro eismo srautų valdymo;

151.3. oro eismo paslaugų;

151.4. ryšių navigacijos ir stebėjimo.

152. RNS įrenginiai ir sistemos turi atitikti ICAO, Europos Sąjungos, Eurokontrolės ir Lietuvos Respublikos standartus.

2 skirsnis. Neteko galios nuo 2018-10-09

Skirsnio naikinimas:

Nr. 4R-140, 2018-10-02, paskelbta TAR 2018-10-08, i. k. 2018-15894

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 4R-32, 2009-02-03, Žin., 2009, Nr. 21-838 (2009-02-24), i. k. 1092217ISAK0004R-32

Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro

eismo valdymo įrenginių naudojimo bei

priežiūros taisyklių

1 priedas

TVIRTINU

RNST vadovas

(Parašas)

(Vardas ir pavardė)

NORMATYVINĖ RNS ĮRENGINIŲ PERJUNGIMO Į ATSARGINIUS TRUKMĖ

_________________

(Data)

Eil. Nr.

RNS įrenginio pavadinimas

Pradinė įjungimo trukmė, s

Perjungimo trukmė į atsarginį komplektą, s

Perjungimo trukmė į atsarginį elektros maitinimo šaltinį, s

Objekto veikimo atstatymo trukmė, s

_________________

Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro

eismo valdymo įrenginių naudojimo bei

priežiūros taisyklių

2 priedas

(RNST pamainos viršininko (inžinieriaus) žurnalo formos pavyzdys)

______________________________________________

(Įmonės pavadinimas)

RNST PAMAINOS VIRŠININKO (INŽINIERIAUS)

ŽURNALAS

Pradžia_____________

Pabaiga____________

Data	Objekto (įrenginio) pavadinimas, tūpimo kryptis	Pastabos dėl ryšio, navigacijos ir stebėjimo įrenginių veikimo	Vardas, pavardė, parašas
1	2	3	4

Žurnalo įrašų pildymo tvarka:

1. Pamainą perduodantis asmuo turi įrašyti: datą, laiką tūpimo kryptį ir trumpai nurodyti įrenginių būklę pamainos perdavimo metu, vadovybės nurodymus, kurie turi būti perduoti keičiantis pamainai ir turi padaryti įrašą: „Pamainą perdaviau“, o priimantis pamainą asmuo – „Pamainą priėmiau“.

2. Pamainos darbo metu į žurnalą įrašomi visi radionavigacinių ir ryšio įrenginių veikimo pasikeitimai (tūpimo krypties pasikeitimai, gedimai ir kt.), nurodant objekto (įrenginio) pavadinimą įjungimo ir išjungimo laiką išjungimo priežastį, įgulų ir skrydžio vadovų pastabas, įvykdytą priemonę.

_________________

Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro

eismo valdymo įrenginių naudojimo bei

priežiūros taisyklių

3 priedas

TECHNINĖS PRIEŽIŪROS REGLAMENTO SUDARYMAS

(metodiniai nurodymai)

1. Techninės priežiūros reglamente turi būti išdėstoma atliekamų darbų eilė ir tvarka, kurias vykdant garantuojamas įrenginio veikimas ir naudojimas pagal paskirtį.

2. Reglamentas turi būti sudarytas iš toliau išvardytų skirsnių, išdėstytų tokia tvarka:

įvadas;

bendrieji nurodymai;

darbų saugos reikalavimai;

techninės priežiūros tipas ir periodiškumas;

parengiamieji darbai;

techninės priežiūros eiga;

techninis patikrinimas;

priedai.

Priklausomai nuo konstrukcijos ypatybių ir įrenginio paskirties kai kuriuos skirsnius galima jungti arba išskirti, ar įtraukti kitus.

3. Reglamento tekstas turi atitikti dokumentų rengimo reikalavimus ir tvarką.

4. Skirsnyje „Įvadas“ turi būti nurodomi:

reglamento paskirtis ir jo sudėtis;

sudėtinių įrenginio dalių ženklai ir santrumpos;

naudojimo dokumentų sąrašas, pagal kuriuos turi būti atliekama techninė priežiūra.

5. Skirsnyje „Bendrieji nurodymai“ turi būti nurodoma:

trumpas TP apibūdinimas;

TP pobūdis priklausomai nuo metų laiko, klimato sąlygų, naudojimo intensyvumo ir TP organizavimo.

Atliekant TP ir periodinę parametrų kontrolę turi būti numatomi:

atitinkamo kalendorinio laiko ar veikimo trukmės darbai;

įrenginio ar jos sudėtinių dalių (blokų) veikimo (tinkamumo naudoti) atstatymo darbai.

Techninės priežiūros reglamento darbai turi numatyti:

įrenginio ir jo sudėtinių dalių, t. y. blokų ir pagalbinių mazgų techninės būklės patikrą (kontrolę);

įrenginio veikimo parametrų palyginimą su šių parametrų nominaliomis reikšmėmis;

darbus rengiantis žiemos ir vasaros sezonams, taip pat TP darbus tuose įrangos elementuose, kurie yra nekontroliuojami.

Atstatant įrenginio ar jo sudėtinių dalių ar blokų veikimą (tinkamumą naudoti) tokie darbai kaip įrenginio derinimas, reguliavimas, elementų pakeitimas, nėra reglamentuojami ir vykdomi visais atvejais, kai įrenginio (mazgo veikimo) apibūdinančių parametrų duomenys viršija leistinas ribas. Šių ribų pradžia yra lygi (0,7±0,1) parametro nominaliai vertei.

6. Skirsnyje „Saugos reikalavimai“ išdėstomi darbų su įtampa, priešgaisrinės saugos ir kiti reikalavimai.

7. Skirsnyje „Techninės priežiūros tipas ir periodiškumas“ turi būti nurodomi techninės priežiūros tipai, periodiškumas, TP reglamento pobūdis. Reglamente turi būti nurodyta:

a) operatyvi įrenginio veikimo kontrolė;

b) operatyvi techninė priežiūra TP1;

c) periodinė TP2 (kas 170 valandų; savaitės);

d) periodinė TP3 (kas 750 valandų; mėnesio);

e) periodinė TP4 (kas 2250 valandų; ketvirčio);

f) periodinė TP5 (kas 4500 valandų; pusmečio);

g) periodinė TP6 (kas 8800 valandų; metų).

Techninės priežiūros tipas ir periodiškumas nustatomi pagal statistinius įrenginio patikimumo duomenis. Priklausomai nuo konstrukcijos ypatybių, įrenginio patikimumo, paskirties ir naudojimo sąlygų kai kurie reglamento tipai gali būti nevykdomi. Kiekvienam TP tipui leidžiama 15 % paklaida nuo reikalaujamo periodiškumo.

7.1. Operatyvioji įrenginio veikimo kontrolė atliekama įrenginio veikimo metu tam, kad būtų nustatyta jos galimybė atlikti paskirtas funkcijas. Operatyviai kontrolei vykdyti nurodomi būdai ir apimtis, kuri turi būti minimali. Parametrų patikros būdai turi būti tokie, kad juos galėtų atlikti techninis personalas, kaip tai nurodyta šių taisyklių III skyriaus V skirsnyje.

7.2. Operatyvi techninė priežiūra TP1 atliekama objekte ir čia nustatomas pagrindinio bei pagalbinio įrenginių, ryšių ir signalizacijos linijų, maitinimo šaltinių veikimas bei tinkamumas naudoti juos pagal paskirtį. Taip pat TP metu yra taisomi gedimai, kurie gali inicijuoti objekto funkcijų sutrikimą.

Operatyvios techninės priežiūros (TP1) atlikimo periodiškumas yra apskaičiuojamas pagal formulę:

t =Ö2T_VKt/N

t – TP periodiškumas;

T_V – vidutinis veikimo laikotarpis tarp gedimų;

Kt – TP kaina skaičiuojant transporto ir kitas išlaidas;

N – įmonės nuostoliai per valandą;

(kad būtų supaprastinti skaičiavimai galima Kt/N laikyti lygiu 1).

Prieš operatyvios techninės priežiūros TP1 pradžią sudaromas technologinis žemėlapis ir technologinė darbų kortelė. Technologinėje kortelėje iš eilės nurodomi apibūdinantys ir charakterizuojantys pagrindinio bei pagalbinio įrenginių veikimo parametrai ir požymiai.

7.3. Periodinė techninė priežiūra (TP2–TP6) turi būti atliekama tam, kad būtų nustatyta, ar įrenginys ir jo atskiri blokai veikia ir tinka naudoti pagal paskirtį. Į darbų apimtį, vykdant TP2–TP6 įtraukiami darbai, numatyti TP1.

8. Skirsnyje „Parengiamieji darbai“ kiekvienam techninės priežiūros tipui nurodomi:

specialistų kvalifikacija ir kiekis;

patalpų reikalavimai;

darbo vietų reikalavimai;

instrumentų ir prietaisų sąrašas;

reikalingų medžiagų ir detalių sąrašas.

9. Skirsnyje „Techninės priežiūros vykdymas“ išvardyti visų TP tipų reglamentuojami darbai pagal 1 lentelę. Siame skirsnyje taip pat nurodoma kiekvieno komplekto darbų atlikimo eilė, neišjungiant įrenginio. Jeigu bendrų mazgų techninės priežiūros metu paaiškėja, kad reikia abu komplektus išjungti (pvz., antenos reduktorius), šiuo atveju technologinėje kortelėje nurodoma išjungimo būtinybė.

9.1. Sudaroma kiekvieno reglamentuojamo darbo punkto technologinė kortelė pagal pavyzdį, pateiktą 2 lentelėje. Technologinės kortelės grafose nurodoma:

TP tipas;

kontroliuojamo parametro nominali reikšmė arba TP darbas;

darbo sąnaudos;

naudojami prietaisai, instrumentai ir kt.

Technologinė kortelė turi savo eilės numerį ir du poskyrius, kuriuose išdėstyta:

metodiniai nurodymai atliekant kontrolę;

gedimų taisymo technologija.

Skirsnyje „Metodiniai nurodymai atliekant kontrolę“ pateikiama kontroliuojamo parametro kontroliuojančių ar matavimo prietaisų prijungimo taškų tikrinimo eilė. Prireikus nurodomos matavimo schemos ar techninių dokumentų punktai. Sudarant šį skirsnį svarbų dėmesį skirti kontrolės metodikai parengti.

Skirsnyje „Gedimų taisymo technologija“ nurodoma:

parametrų reikšmės ir jų ribos;

parametrų reikšmių ir jų ribų kontrolės būdai bei eilė;

vidaus prietaisų rodmenų ir diagnozuojančių testų panaudojimo metodika;

papildomi prietaisai ir jų prijungimo taškai;

išardymo, surinkimo ir reguliavimo bei derinimo eilė.

Jeigu reikia, technologinėje kortelėje nurodomi grafikai, schemos, lentelės bei brėžiniai.

10. Skirsnyje „Techninis patikrinimas“ nurodoma:

įrenginio matavimo prietaisų sudėtis ir jų patikros periodiškumas (3 lentelė);

prietaisų parengimo tikrinti metodika;

indikuojančių prietaisų sąrašas;

nestandartizuotų prietaisų, įeinančių į įrenginio sudėtį, sąrašas ir jų kontrolės metodika;

techninės priežiūros rezultatų įforminimo tvarka.

11. Skirsnyje „Priedai“ turi būti:

informaciniai duomenys apie įrenginį ir TP;

įtampų, varžų kortelės, grafikai, oscilogramos su amplitudžių ir laiko charakteristikomis;

tepalų, specialiųjų skysčių, dažų bei jų pakaitalų sąrašas ir išeikvojimo normos;

įrenginio ardymo, surinkimo, mechaninių mazgų reguliavimo instrukcijos arba metodika.

1 lentelė

REGLAMENTUOJAMŲ DARBŲ SĄRAŠAS

TP darbo pavadinimas (kontroliuojamas parametras)	Bloko, mazgo Nr.	Nominali parametro reikšmė	Apatinės arba viršutinės leistinos ribos	Darbų sąnaudos	TP tipas

2 lentelė

TECHNOLOGINĖ KORTELĖ

(pavyzdys)

Agregatas Blokas TPR 1000			Maitinimo bloko derinimas
Tikslas: maitinimo įtampos parametrų patikra			Nuorodos: 1		Puslapis: 1
			Personalas:		1 technikas
			Trukmė :		30 min.
Įrankiai: 1. Standartiniai:			Prietaisai: 1. Standartiniai:
Įrankių komplektas FACOM 2039			Skaitmeninis multimetras
2. Specialūs: nereikia			2. Specialūs: nereikia
Laukiamas rezultatas:
Procedūros: 1. Patikrinti vizualiai indikuojančių šviesos diodų būklę (žalias – dega; geltonas ir raudonas -nedega). Jeigu būtina, vadovautis bloko techniniais dokumentais.
2. Patikrinti įtampą
Įtampa	Leistinos ribos	Matavimo taškas		Reguliavimo taškas
5V–	4.5V–5.5V	+S TP1		R1 priekinis skydelis
12V	12.6V–11.4	-S TP8		R5 priekinis skydelis

3 lentelė

PRIETAISŲ SĄRAŠAS PERIODINĖS PATIKROS DUOMENIMS TIKSLINTI

Prietaisai, kuriuos reikia tikrinti						Dokumentas, kurio pagrindu yra vykdoma patikra
Pavadinimas	Tipas	Klasė	Matavimo ribos	Kiekis įrangoje	Patikros periodiškumas	Dokumentas, kurio pagrindu yra vykdoma patikra

_________________

Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro

eismo valdymo įrenginių naudojimo bei

priežiūros taisyklių

4 priedas

(Techninės priežiūros ir remonto grafiko formos pavyzdys)

TVIRTINU

RNST vadovas

(Parašas)

(Vardas ir pavardė)

TECHNINĖS PRIEŽIŪROS IR REMONTO

GRAFIKAS

________________________

(Data)

Įrenginys

Numeris

Dirba nuo

Veikimo trukmė, val.

Dirbo per 20___ metus, val.

Sausis

...

Gruodis

Sezoniniai darbai

TP tipas

Diena

...

TP tipas

Diena

Skyriaus viršininkas (Parašas) (Vardas ir pavardė)

SUDERINTA

SVC viršininkas

(Parašas)

(Vardas ir pavardė)

(Data)

_________________

Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro

eismo valdymo įrenginių naudojimo bei

priežiūros taisyklių

5 priedas

(RNST objekto techninio personalo darbo plano formos pavyzdys)

TVIRTINU

RNST skyriaus viršininkas

(Parašas)

(Vardas ir pavardė)

_______ M. ________ MĖN. RNST OBJEKTO TECHNINIO PERSONALO DARBO PLANAS

Darbo pavadinimas

Data

Vykdytojas

Darbo sąnaudos

Atlikto darbo įrašas

planinės

faktinės

Objekto vadovas (Parašas) (Vardas ir pavardė)

Pastaba: į planą įtraukiama:

TP darbai;

remonto darbai;

papildomi darbai;

kvalifikacijos kėlimo kursai.

_________________

Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro

eismo valdymo įrenginių naudojimo bei

priežiūros taisyklių

6 priedas

(Techninės priežiūros ir pamainos žurnalo formos pavyzdys)

____________________________________________________

(Įmonės ir tarnybos pavadinimas)

____________________________________________________

(Objekto pavadinimas)

TECHNINĖS PRIEŽIŪROS IR PAMAINOS ŽURNALAS

Pradėtas____________

Baigtas_____________

Data	Turinys	Atsarginės dalys ir medžiagos
	Šioje skiltyje rašoma:
	1. Pamainos pradžia (jei dirbama pamainomis).
	2. Atlikta operatyvinė kontrolė ir techninė priežiūra.
	3. Remonto darbai.
	4. Įrenginių gedimai ir sutrikimai.
	5. Įrenginių darbo pertraukos, išjungimo ir įjungimo laikas.
	6. Tūpimo kryptis ir jos pasikeitimo laikas (pildo atsakingi už tūpimo įrenginių valdymą ir kontrolę).
	7. Išvados apie įrenginių techninę būklę.
	8. Pamainos pabaiga, atsakingo asmens pareigos, pavardė ir parašas.

_________________

Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro

eismo valdymo įrenginių naudojimo bei

priežiūros taisyklių

7 priedas

(Ryšio kabelio paso formos pavyzdys)

RYŠIO KABELIO PASAS

1. Kabelio pavadinimas

2. Ilgis, m:
kanalizacijoje, m
grunte, m

3. Nutiesimo trasa:
pradinis punktas
tarpiniai punktai
galinis punktas

4. Šulinių kiekis trasoje

5. Kabelio nutiesimo data

(Atsakingo asmens pareigų pavadinimas) (Parašas) (Vardas ir pavardė)

_________________

Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro eismo valdymo

įrenginių naudojimo bei priežiūros taisyklių

8 priedas

(Išskleistos ryšio kabelio schemos pavyzdys)

IŠSKLEISTA RYŠIO KABELIO TPP 50x2x0,5 SCHEMA

PS2 – PS27

Objektas

Administracinis pastatas PS-2

Objektas

Aviacijos institutas PS-27

Mova

Šuliny s

Mova

0 Boksas		¡		¤		¡		0 Boksas
1 Boksas	Ilgis = 315	¡	Ilgis = 85	¤	Ilgis = 210	¡	Ilgis = 45	1 Boksas

Sudarė ________________________________________________

(Vardas, pavardė, pareigos, parašas)

_________________

Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro

eismo valdymo įrenginių naudojimo bei

priežiūros taisyklių

9 priedas

RYŠIO KABELIŲ ELEKTROS PARAMETRŲ NORMOS

Parametro pavadinimas	Norma
Didžiausia varinio laidininko varža pastovios įtampos srovei, kai jo gyslos storis:
0,32 mm	229,0 ?Om/km
0,4 mm	148,0 ?Om/km
0,5 mm	95,0 ?Om/km
0,6 mm	65,8 ?Om/km
0,7 mm	48,0 ?Om/km
0,8 mm	36,1 ?Om/km
0,9 mm	28,5 ?Om/km
1,0 mm	23,5 O ?Om/km
1,2 mm	15,9 ?Om/km
1,4 mm	11,9 ?Om/km
Mažiausia gyslos izoliacijos varža žemės ir kitų gyslų atžvilgiu	50 M?Om/km

_________________

Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro

eismo valdymo įrenginių naudojimo bei

priežiūros taisyklių

10 priedas

(Ryšio kabelio matavimo protokolo formos pavyzdys)

RYŠIO KABELIO PARAMETRŲ MATAVIMO PROTOKOLAS

Kabelio pavadinimas__________________________________________________________

Ilgis______________________ Trasa _______________________________________

Matavimo prietaisas _______________________________ Data__________________

Gyslų poros numeris	Izoliacijos varža, M?Om			Grandinės AB varža	Pastabos
Gyslų poros numeris	A gysla	B gysla	Tarp A ir B gyslų	Grandinės AB varža	Pastabos
1
2
3
4
....

Išvados: ___________________________________________________________________

___________________________________________________________________________

Matavimus atliko ____________________________________________________________

(Atsakingo asmens pareigos, pavardė, parašas)

_________________

Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro

eismo valdymo įrenginių naudojimo bei

priežiūros taisyklių

11 priedas

(Įrenginio paso formos pavyzdys)

ĮRENGINIO PASAS

1. PAVADINIMAS__________________________________________________________

2. NUMERIS_______________________________________________________________

3. PAGAMINIMO DATA____________________________________________________

4. GAMINTOJAS___________________________________________________________

(Kompanijos pavadinimas, adresas)

5. ĮRENGIMO VIETA

Data	Vieta

6. DARBO APSKAITA

Metai	2009 m.			2010 m.			...
Ketvirtis	veikimo trukmė	gedimai	T_V	veikimo trukmė	gedimai	T_V
I
II
III
IV
Per metus

7. GEDIMŲ APSKAITA

Gedimo data, laikas	Veikimo atstatymo data, laikas	Veikimo atstatymo trukmė, val.	Gedimo apibudinimas	Vardas, pavardė, parašas

_________________

Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro

eismo valdymo įrenginių naudojimo bei

priežiūros taisyklių

12 priedas

(Parametrų patikrinimo protokolo formos pavyzdys)

PARAMETRŲ PATIKRINIMO PROTOKOLAS

Įrenginio pavadinimas______________________________ , tipas _________________

numeris ____________________, vieta___________________________________________

(Aerodromo pavadinimas)

Parametras	Norma	Matavimo rezultatai	Naudota matavimo aparatūra	Pastabos

Išvados:____________________________________________________________________

(Pateikiamos išvados, ar įrenginys atitinka nustatytus techninius reikalavimus ir kaip jis parengtas skrydžių bandymams)

___________________________________________________________________________

Matavimus atliko_____________________________________________________________

(Pareigos, vardas, pavardė, parašas, data)

_________________

Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir oro

eismo valdymo įrenginių naudojimo bei

priežiūros taisyklių

13 priedas

(RNS įrenginių techninės būklės įvertinimo akto formos pavyzdys)

TVIRTINU

Įmonės vadovas

(Parašas)

(Vardas ir pavardė)

RNS ĮRENGINIO TECHNINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMO AKTAS

(Data)

Komisija, sudaryta _________ m. __________________ d. ______________________

įsakymu Nr. ______________

pirmininkas – ___________________________________________________________

nariai:__________________________________________________________________

_______________________________________________________________________

patikrino_______________________________________ , veikiančios __________________,

(įrenginio pavadinimas) (vieta)

techninę būklę.

Patikrinimo metu nustatyta, kad įrenginio techninė būklė atitinka toliau pateiktus duomenis: gamyklos Nr. __________, pagaminimo data _____________, naudojimo pradžios data _____________, nuo naudojimo pradžios dirbo___________________________________________________________________ val.,

įrenginio naudojimo laikas _____________________________________________________ .

Atlikta remonto darbų____________________________________________________

___________________________________________________________________________

Įrenginio vidutinis veikimo laikas tarp gedimų per paskutinius 5 metus______________

Pagrindinių mazgų ir detalių techninė būklė___________________________________

___________________________________________________________________________

Komisijos išvada: pratęsti įrenginio naudojimo trukmę _______________ metams, atlikti remonto darbus___________________________________________________________________ , nurašyti.

Pirmininkas (Parašas) (Vardas ir pavardė)

Nariai: (Parašas) (Vardas ir pavardė)

(Parašas) (Vardas ir pavardė)

_________________

Pakeitimai:

Civilinės aviacijos administracija, Įsakymas

Nr. 82, 2002-06-26, Žin., 2002, Nr. 70-2961 (2002-07-10), i. k. 1022217ISAK00000082

Dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2001 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 100 "Dėl Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir skrydžių valdymo įrenginių naudojimo bei priežiūros taisyklių patvirtinimo ir radionavigacinių įrenginių skrydžio bandymų" pakeitimo

Civilinės aviacijos administracija, Įsakymas

Nr. 4R-182, 2003-12-11, Žin., 2003, Nr. 117-5386 (2003-12-17), i. k. 1032217ISAK004R-182

Civilinės aviacijos administracija, Įsakymas

Nr. 4R-32, 2009-02-03, Žin., 2009, Nr. 21-838 (2009-02-24), i. k. 1092217ISAK0004R-32

Civilinės aviacijos administracija, Įsakymas

Nr. 4R-140, 2018-10-02, paskelbta TAR 2018-10-08, i. k. 2018-15894

Dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2001 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 100 „Dėl Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir skrydžių valdymo įrenginių naudojimo bei priežiūros taisyklių patvirtinimo ir radionavigacinių įrenginių skrydžio bandymų“ pakeitimo