Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1999.12.03)
Įstatymas paskelbtas: Žin., 1992, Nr.12-307
Neoficialus įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.I-208; 1993.07.08; Žin., 1993, Nr.29-668;
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.I-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-512;
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1406, 99.11.11, Žin., 1999, Nr.102-2920 (99.12.01)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KOLEKTYVINIŲ GINČŲ REGULIAVIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI PAPILDYMO 16(1 )STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
*** Pabaiga***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KOLEKTYVINIŲ GINČŲ REGULIAVIMO ĮSTATYMAS
I SKIRSNIS. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Kolektyviniai ginčai - įmonės, įstaigos, organizacijos (toliau - įmonė) profesinės sąjungos ir darbdavio ar teisę sudaryti kolektyvinius susitarimus turinčių subjektų (toliau - subjektai) nesutarimai, atsiradę nepatenkinus profesinių sąjungų reikalavimų, iškeltų, įformintų ir įteiktų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Streikas - vienos įmonės ar kelių įmonių darbuotojų ar jų grupių laikinas darbo nutraukimas, kai kolektyvinis ginčas neišspręstas arba darbuotojus tenkinantis taikinimo komisijos, Darbo arbitražo ar Trečiųjų teismo sprendimas nevykdomas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-512;
Nr. VIII-1406, 99.11.11, Žin., 1999, Nr.102-2920 (99.12.01)
2 straipsnis. Reikalavimų iškėlimo subjektai
Reikalavimus kolektyvinės sutarties ar kolektyvinio susitarimo subjektams turi teisę iškelti įmonės profesinė sąjunga arba profesinių sąjungų jungtinė atstovybė, arba profesinių sąjungų susivienijimas (toliau - profesinė sąjunga).
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-512;
3 straipsnis. Reikalavimų iškėlimo tvarka ir įforminimas ir įteikimas
Profesinių sąjungų reikalavimai iškeliami jų įstatuose (statute) nustatyta tvarka.
Reikalavimai turi būti tiksliai apibrėžti motyvuoti, išdėstyti raštu ir įteikti darbdaviui ar kolektyvinio susitarimo subjektui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-512;
4 straipsnis. Reikalavimų nagrinėjimas
Darbdavys ar kolektyvinio susitarimo subjektas, gavęs reikalavimus, privalo juos išnagrinėti ir apie savo sprendimą pranešti reikalavimus įteikusiai profesinei sąjungai raštu per 7 kalendorines dienas nuo jų gavimo dienos.
Jeigu darbdavio ar kito reikalavimus nagrinėjusio subjekto sprendimas nepatenkino reikalavimus iškėlusios profesinės sąjungos, kolektyvinis ginčas nagrinėjamas šio įstatymo II skirsnyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-418; 199.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-512;
5 straipsnis. Kolektyvinius darbo ginčus nagrinėjantys organai
Kolektyvinius darbo ginčus nagrinėja:
1) taikinimo komisija;
2) Darbo arbitražas;
3) Trečiųjų teismas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-512;
II SKIRSNIS. KOLEKTYVINIŲ GINČŲ TAIKINIMO PROCEDŪRA
6 straipsnis. Taikinimo komisijos sudarymas
Taikinimo komisija sudaroma iš reikalavimus įteikusių ir gavusių subjektų įgaliotų atstovų. Komisijos narių skaičius nustatomas, remiantis šalių susitarimu. Ji turi būti sudaryta per 7 kalendorines dienas nuo reikalavimų įteikimo.
Šalims nesutarus dėl taikinimo komisijos narių skaičiaus, jos savo nuožiūra deleguoja į taikinimo komisiją savo atstovus, kurių iš kiekvienos pusės negali būti daugiau kaip penki.
Komisija iš narių išrenka pirmininkaujantį ir sekretorių.
To paties posėdžio pirmininku ir sekretoriumi negali būti vienos šalies atstovai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-512;
7 straipsnis. Kolektyvinio ginčo nagrinėjimas taikinimo komisijoje
Kolektyvinį ginčą taikinimo komisija turi išnagrinėti per 7 kalendorines dienas nuo taikinimo komisijos sudarymo. Šalims susitarus, šis terminas gali būti pratęstas.
Šalių atstovai į komisijos posėdį kolektyviniam ginčui nagrinėti turi teisę pakviesti specialistus (konsultantus, ekspertus ir pan.).
8 straipsnis. Taikinimo komisijos sprendimas
Taikinimo komisijos sprendimas priimamas šalims susitarus, įforminamas surašant protokolą ir yra šalims privalomas ir vykdomas sprendime nustatytais terminais bei tvarka.
Jeigu taikinimo komisijoje dėl visų ar dalies reikalavimų susitarti nepavyksta, komisija jų nagrinėjimą gali perduoti darbo arbitražui, trečiųjų teismui arba gali būti numatyta kita ginčo nagrinėjimo tvarka, arba užbaigti taikinimo procedūrą protokolo dėl nesutarimų surašymu.
Taikinimo komisijos sprendimas pranešamas darbuotojų kolektyvui per jo įgaliotinius ar per vietinės informacijos priemones.
Darbo arbitražo, Trečiųjų teismo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Darbo arbitražas, Trečiųjų teismas turi išnagrinėti jiems perduotą kolektyvinį ginčą per 7 kalendorines dienas.
III SKIRSNIS. KOLEKTYVINIO GINČO REGULIAVIMAS
STREIKUOJANT
9 straipsnis. Streikas
Jeigu kolektyvinis ginčas nesureguliuotas šio įstatymo II skirsnyje nustatyta tvarka arba jeigu darbdavys ar kolektyvinio susitarimo subjektas nevykdo taikinimo komisijos, Darbo arbitražo ar Trečiųjų teismo sprendimų, gali būti skelbiamas streikas šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-512;
10 straipsnis. Streiko paskelbimas
Priimti sprendimą skelbti streiką (taip pat ir įspėjamąjį) turi teisę profesinė sąjunga jos įstatuose (statute) nustatyta tvarka. Streikas skelbiamas, jeigu šiam sprendimui slaptu balsavimu pritarė:
1) skelbti streiką įmonėje - du trečdaliai jos darbuotojų;
2) skelbti streiką įmonės struktūriniame padalinyje - du trečdaliai to padalinio darbuotojų ir daugiau kaip pusė visų įmonės darbuotojų.
Apie būsimo streiko pradžią darbdavys turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas pasiunčiant jam šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtą sprendimą. Skelbiant streiką galima kelti tik tuos reikalavimus, kurie nebuvo sureguliuoti taikinamosios procedūros metu.
Prieš streiką gali būti organizuojamas įspėjamasis (ribotas) streikas, kuris negali trukti ilgiau kaip 2 valandas. Apie šį streiką darbdavys turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš 24 valandas.
Priėmus sprendimą dėl streiko (taip pat įspėjamojo) geležinkelių ir miesto visuomeninio transporto, civilinės aviacijos, ryšių, energetikos (išskyrus elektros energijos įmones), medicinos ir farmacijos, maisto, vandens, kanalizacijos ir atliekų išvežimo, naftos perdirbimo, nepertraukiamosios gamybos ir kitose įmonėse, kurių sustabdymas susijęs su sunkiais ir pavojingais padariniais visuomenei arba žmonių gyvybei ar sveikatai, apie jo pradžią darbdavys turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš 21 kalendorinę dieną.
Streiką draudžiama skelbti vidaus reikalų, krašto apsaugos ir krašto saugumo sistemose, taip pat elektros energijos, centralizuoto šilumos tiekimo ir dujų tiekimo įmonėse, neatidėliotinos medicinos pagalbos tarnybose. Šių tarnybų ir įmonių darbuotojų reikalavimus sprendžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Streikų apribojimai gali būti numatyti ir kitų tarnybų (institucijų) specialiuose įstatymuose.
Streikai draudžiami stichinės nelaimės zonose, taip pat regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta ypatingoji padėtis.
Kolektyvinės sutarties ar kolektyvinio susitarimo galiojimo metu draudžiama skelbti streiką, jeigu kolektyvinės sutarties ar kolektyvinio susitarimo laikomasi.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-208; 1993.07.08; Žin.,1993, Nr.29-668;
Nr.I-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-512;
11 straipsnis. Vadovavimas streikui
Streikui vadovauja profesinė sąjunga arba jos sudarytas streiko komitetas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-512;
12 straipsnis. Streiko eiga
Streikui vadovaujančio organo nustatyta tvarka streikuojantieji, kaip paprastai, turi būti darbo vietose arba darbovietės teritorijoje. Streikuojantieji gali dalyvauti darbovietės ar atitinkamų valstybės valdžios, valdymo įstaigų bei ūkinių ar visuomeninių organizacijų piketavimuose, mitinguose, gatvių eitynėse ar demonstracijose, organizuotuose įstatymų nustatyta tvarka.
Streikui vadovaujantis organas kartu su darbdaviu privalo užtikrinti turto ir žmonių apsaugą.
Jeigu streikas vyksta šio įstatymo 10 straipsnio ketvirtoje dalyje nurodytose įmonėse, jose turi būti užtikrintas būtinų neatidėliotiniems (gyvybiniams) visuomenės poreikiams tenkinti sąlygų (paslaugų) minimumas, kurį priklausomai nuo kompetencijos nustato Vyriausybė arba savivaldybės vykdomasis organas, o jų vykdymą užtikrina streikui vadovaujantis organas, darbdavys ir jų paskirti darbuotojai.
Tais atvejais, kai sąlygos nurodytos šio straipsnio trečiojoje dalyje nevykdomos, Vyriausybė (savivaldybė) joms užtikrinti gali pasitelkti kitas tarnybas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-512;
13 straipsnis. Streiko teisėtumas
Paskelbus streiką darbdavys ar reikalavimus gavęs subjektas, gali kreiptis į teismą dėl streiko pripažinimo neteisėtu. Teismas bylą turi išnagrinėti per 10 dienų.
Teismas pripažįsta streiką neteisėtu, jeigu jo tikslai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kitiems įstatymams, arba jei jis paskelbtas nesilaikant šiame įstatyme nustatytos tvarkos ir reikalavimų.
Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl streiko pripažinimo neteisėtu, streikas negali būti pradėtas, o jau vykstantis streikas turi būti nedelsiant nutrauktas.
Dėl ypač svarbių priežasčių teismas turi teisę atidėti dar neprasidėjusį streiką laikotarpiui iki 30 dienų, o prasidėjusį - sustabdyti tam pačiam laikui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-512;
14 straipsnis. Teisinė streikuojančių padėtis ir garantijos
Streiko laikotarpiu darbuotojams, dalyvaujantiems streike, darbo sutarties vykdymas sustabdomas, išsaugant darbo stažą, darbo vietas, aprūpinimą pagal valstybinį socialinį draudimą ir užtikrinant saugą nuo nelaimingų atsitikimų darbe.
Darbuotojams, dalyvaujantiems streike, nemokamas atlyginimas, jie atleidžiami nuo įsipareigojimų vykdyti savo darbo funkcijas. Derybose dėl streikų užbaigimo gali būti susitarta, kad streikuojantiems bus išmokėtas visas arba dalis darbo užmokesčio.
Darbuotojams, nedalyvaujantiems streike, bet dėl jo negalintiems dirbti savo darbo, apmokama kaip už prastovą ne dėl jų kaltės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-418; 1994.03.31; Žin., 1994, Nr.29-512;
15 straipsnis. Darbdaviui draudžiami veiksmai paskelbus streiką
Priėmus sprendimą dėl streiko ir jo metu darbdaviui draudžiama:
1) priimti bet kokį vienašališką sprendimą visiškai arba iš dalies nutraukti įmonės, įstaigos ar organizacijos darbą (veiklą);
2) trukdyti visiems ar paskiriems darbuotojams ateiti į darbo vietas;
3) atsisakyti suteikti darbuotojams darbą ar darbo įrankius;
4) sudaryti kitokias sąlygas, kurios visiškai arba iš dalies gali sustabdyti visos įmonės, įstaigos, organizacijos ar atskirų jų grandžių darbą (veiklą);
5) priimti bet kokius kitus sprendimus, trikdančius normalią įmonės, įstaigos, organizacijos darbą (veiklą).
Streiko metu darbdaviui draudžiama į streikuojančiųjų vietas priimti kitus darbuotojus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-512;
16 straipsnis. Streiko pasibaigimas
Streikas pasibaigia:
1) patenkinus reikalavimus;
2) streiko metu šalims susitarus atitinkamomis sąlygomis nutraukti streiką;
3) profesinei sąjungai, iškėlusiai reikalavimus, pripažinus, kad toliau tęsti streiką netikslinga.
Patenkinus reikalavimus, sprendimą nutraukti streiką priima streiką paskelbęs organas. Rašytiniame sprendime dėl streiko nutraukimo turi būti nurodyta darbų atnaujinimo pradžia.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-512;
16(1) straipsnis. Pranešimas apie streiką ir statistinių duomenų pateikimas
Darbdavys (jo įgaliotas asmuo) privalo pranešti raštu Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apie streiko (taip pat ir įspėjamojo) pradžią ne vėliau kaip kitą dieną nuo streiko pradžios ir pateikti šio departamento nustatyta tvarka statistinius duomenis ne vėliau kaip dešimtą dieną streikui pasibaigus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1406, 99.11.11, Žin., 1999, Nr.102-2920 (99.12.01)
IV SKIRSNIS. ATSAKOMYBĖ
17 straipsnis. Profesinių sąjungų atsakomybė
Profesinė sąjunga turi atlyginti darbdaviui padarytus streiko, pripažinto neteisėtu, nuostolius, jei ji šį streiką skelbė ir jam vadovavo.
Jeigu nuostoliams atlyginti profesinės sąjungos lėšų ir turto nepakanka, jiems atlyginti gali būti taikomos šio įstatymo 19 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse nustatytos taisyklės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-512;
18 straipsnis. Kitų visuomeninių organizacijų, partijų atsakomybė
Kitos visuomeninės organizacijos, partijos turi atlyginti darbdaviui padarytus streiko, pripažinto neteisėtu, nuostolius, jei jos šį streiką (žinomai neteisėtą) organizavo arba jam vadovavo (kai tai nustatyta teisme), savo lėšomis ir turtu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-512;
19 straipsnis. Darbuotojų atsakomybė
Žinomai neteisėto streiko organizavimas ir dalyvavimas jame, taip pat dalyvavimas streike, kuris pripažintas neteisėtu, užtraukia drausminę, administracinę bei materialinę atsakomybę.
Nuostoliams, atsiradusiems dėl streiko šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais, atlyginti darbdavys savo sprendimu gali panaudoti lėšas, skirtas pagal kolektyvinę sutartį darbuotojų kolektyvo narių atlyginimų priemokoms, kitoms papildomoms palyginti su įstatymais lengvatoms ir kompensacijoms.
Tais atvejais, kai darbdaviui padaryti nuostoliai pagal šio įstatymo 17 straipsnio pirmąją dalį ir šio straipsnio antrąją dalį atlyginami ne visi, streikuojantieji gali būti patraukti materialinėn atsakomybėn pagal darbo įstatymus.
Ginčai dėl lėšų dydžių, panaudojamų nuostoliams atlyginti, nagrinėjami teismine tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-512;
20 straipsnis. Įmonių vadovų ir pareigūnų atsakomybė
Darbdaviai, įmonės ar struktūrinio padalinio vadovai ir kiti pareigūnai, dėl kurių kaltės kilo streikas arba kurie nevykdė ar uždelsė įvykdyti taikinimo komisijos (Darbo arbitražo, Trečiųjų teismo) sprendimą, pažeidė šio įstatymo 15 straipsnio reikalavimus, gali būti traukiami įstatymų nustatyta tvarka drausminėn, administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, taip pat taikoma materialinė atsakomybė iki 6 mėnesių pareiginių algų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-512;
21 straipsnis. Valdymo organų ir jų vadovų ar pareigūnų atsakomybė
Valdymo organai ir jų vadovai ar pareigūnai, dėl kurių kaltės kilo streikas arba kurie nevykdė ar uždelsė įvykdyti taikinimo komisijos (Darbo arbitražo, Trečiųjų teismo) sprendimus, gali būti traukiami įstatymų nustatyta tvarka drausminėn, materialinėn, administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
Valdymo organai privalo atlyginti dėl jų pareigūnų kaltės darbdaviui padarytą žalą įstatymų nustatyta tvarka
22 straipsnis. Nuostolių, padarytų trečiajai šaliai, atlyginimas
Streiko padaryta žala kitoms įmonėms ar piliečiams atlyginama pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS
Vilnius, 1992 m. kovo 17 d.
Nr.I-2386