Redaguota:1994

Redaguota:1994.05.09.

Pakeitimai:

1. Nr.1-208; 1993.07.08; Žin., 1993, Nr.29-668;

2. Nr.1-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-512;

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KOLEKTYVINIŲ GINČŲ REGULIAVIMO ĮSTATYMAS

I SKIRSNIS. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Kolektyvinis ginčas

Kolektyviniais ginčais laikomi įmonės, įstaigos,

organizacijos (toliau - įmonė) profesinės sąjungos ir darbdavio

ar teisę sudaryti kolektyvinius susitarimus turinčių subjektų

(toliau - subjektai) nesutarimai, atsiradę nepatenkinus

profesinių sąjungų reikalavimų, iškeltų, įformintų ir įteiktų šio

įstatymo nustatyta tvarka.

Pakeitimai: Nr.1-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-

512;

2 straipsnis. Reikalavimų iškėlimo subjektai

Reikalavimus kolektyvinės sutarties ar kolektyvinio

susitarimo subjektams turi teisę iškelti įmonės profesinė sąjunga

arba profesinių sąjungų jungtinė atstovybė, arba profesinių

sąjungų susivienijimas (toliau - profesinė sąjunga).

Pakeitimai: Nr.1-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-

512;

3 straipsnis. Reikalavimų iškėlimo tvarka ir įforminimas ir

įteikimas

Profesinių sąjungų reikalavimai iškeliami jų įstatuose

(statute) nustatyta tvarka.

Reikalavimai turi būti tiksliai apibrėžti motyvuoti,

išdėstyti raštu ir įteikti darbdaviui ar kolektyvinio susitarimo

subjektui.

Pakeitimai: Nr.1-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-

512;

4 straipsnis. Reikalavimų nagrinėjimas

Darbdavys ar kolektyvinio susitarimo subjektas, gavęs

reikalavimus, privalo juos išnagrinėti ir apie savo sprendimą

pranešti reikalavimus įteikusiai profesinei sąjungai raštu per 7

kalendorines dienas nuo jų gavimo dienos.

Jeigu darbdavio ar kito reikalavimus nagrinėjusio subjekto

sprendimas nepatenkino reikalavimus iškėlusios profesinės

sąjungos, kolektyvinis ginčas nagrinėjamas šio įstatymo II

skirsnyje nustatyta tvarka.

Pakeitimai: Nr.1-418; 199.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-

512;

5 straipsnis. Kolektyvinius darbo ginčus nagrinėjantys

organai

Kolektyvinius darbo ginčus nagrinėja:

1) taikinimo komisija;

2) Darbo arbitražas;

3) Trečiųjų teismas.

Pakeitimai: Nr.1-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-

512;

II SKIRSNIS. KOLEKTYVINIŲ GINČŲ TAIKINIMO

PROCEDŪRA

6 straipsnis. Taikinimo komisijos sudarymas

Taikinimo komisija sudaroma iš reikalavimus įteikusių ir

gavusių subjektų įgaliotų atstovų. Komisijos narių skaičius

nustatomas, remiantis šalių susitarimu. Ji turi būti sudaryta per

7 kalendorines dienas nuo reikalavimų įteikimo.

Šalims nesutarus dėl taikinimo komisijos narių skaičiaus,

jos savo nuožiūra deleguoja į taikinimo komisiją savo atstovus,

kurių iš kiekvienos pusės negali būti daugiau kaip penki.

Komisija iš narių išrenka pirmininkaujantį ir sekretorių.

To paties posėdžio pirmininku ir sekretoriumi negali būti

vienos šalies atstovai.

Pakeitimai: Nr.1-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-

512;

7 straipsnis. Kolektyvinio ginčo nagrinėjimas taikinimo

komisijoje

Kolektyvinį ginčą taikinimo komisija turi išnagrinėti per 7

kalendorines dienas nuo taikinimo komisijos sudarymo. Šalims

susitarus, šis terminas gali būti pratęstas.

Šalių atstovai į komisijos posėdį kolektyviniam ginčui

nagrinėti turi teisę pakviesti specialistus (konsultantus,

ekspertus ir pan.).

8 straipsnis. Taikinimo komisijos sprendimas

Taikinimo komisijos sprendimas priimamas šalims susitarus,

įforminamas surašant protokolą ir yra šalims privalomas ir

vykdomas sprendime nustatytais terminais bei tvarka.

Jeigu taikinimo komisijoje dėl visų ar dalies reikalavimų

susitarti nepavyksta, komisija jų nagrinėjimą gali perduoti darbo

arbitražui, trečiųjų teismui arba gali būti numatyta kita ginčo

nagrinėjimo tvarka, arba užbaigti taikinimo procedūrą protokolo

dėl nesutarimų surašymu.

Taikinimo komisijos sprendimas pranešamas darbuotojų

kolektyvui per jo įgaliotinius ar per vietinės informacijos

priemones.

Darbo arbitražo, Trečiųjų teismo nuostatus tvirtina Lietuvos

Respublikos Vyriausybė. Darbo arbitražas, Trečiųjų teismas turi

išnagrinėti jiems perduotą kolektyvinį ginčą per 7 kalendorines

dienas.

III SKIRSNIS. KOLEKTYVINIO GINČO REGULIAVIMAS

STREIKUOJANT

9 straipsnis. Streikas

Jeigu kolektyvinis ginčas nesureguliuotas šio įstatymo II

skirsnyje nustatyta tvarka arba jeigu darbdavys ar kolektyvinio

susitarimo subjektas nevykdo taikinimo komisijos, Darbo arbitražo

ar Trečiųjų teismo sprendimų, gali būti skelbiamas streikas šio

įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pakeitimai: Nr.1-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-

512;

10 straipsnis. Streiko paskelbimas

Priimti sprendimą skelbti streiką (taip pat ir įspėjamąjį)

turi teisę profesinė sąjunga jos įstatuose (statute) nustatyta

tvarka. Streikas skelbiamas, jeigu šiam sprendimui slaptu

balsavimu pritarė:

1) skelbti streiką įmonėje - du trečdaliai jos darbuotojų;

2) skelbti streiką įmonės struktūriniame padalinyje - du

trečdaliai to padalinio darbuotojų ir daugiau kaip pusė visų

įmonės darbuotojų.

Apie būsimo streiko pradžią darbdavys turi būti įspėtas

raštu ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas pasiunčiant jam

šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtą sprendimą. Skelbiant

streiką galima kelti tik tuos reikalavimus, kurie nebuvo

sureguliuoti taikinamosios procedūros metu.

Prieš streiką gali būti organizuojamas įspėjamasis (ribotas)

streikas, kuris negali trukti ilgiau kaip 2 valandas. Apie šį

streiką darbdavys turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš 24

valandas.

Priėmus sprendimą dėl streiko (taip pat įspėjamojo)

geležinkelių ir miesto visuomeninio transporto, civilinės

aviacijos, ryšių, energetikos (išskyrus elektros energijos

įmones), medicinos ir farmacijos, maisto, vandens, kanalizacijos

ir atliekų išvežimo, naftos perdirbimo, nepertraukiamosios

gamybos ir kitose įmonėse, kurių sustabdymas susijęs su sunkiais

ir pavojingais padariniais visuomenei arba žmonių gyvybei ar

sveikatai, apie jo pradžią darbdavys turi būti įspėtas raštu ne

vėliau kaip prieš 21 kalendorinę dieną.

Streiką draudžiama skelbti vidaus reikalų, krašto apsaugos

ir krašto saugumo sistemose, taip pat elektros energijos,

centralizuoto šilumos tiekimo ir dujų tiekimo įmonėse,

neatidėliotinos medicinos pagalbos tarnybose. Šių tarnybų ir

įmonių darbuotojų reikalavimus sprendžia Lietuvos Respublikos

Vyriausybė. Streikų apribojimai gali būti numatyti ir kitų

tarnybų (institucijų) specialiuose įstatymuose.

Streikai draudžiami stichinės nelaimės zonose, taip pat

regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta ypatingoji

padėtis.

Kolektyvinės sutarties ar kolektyvinio susitarimo galiojimo

metu draudžiama skelbti streiką, jeigu kolektyvinės sutarties ar

kolektyvinio susitarimo laikomasi.

Straipsnio pakeitimai: Nr.1-208; 1993.07.08; Žin.,

1993, Nr.29-668; Nr.1-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-512;

11 straipsnis. Vadovavimas streikui

Streikui vadovauja profesinė sąjunga arba jos sudarytas

streiko komitetas.

Pakeitimai: Nr.1-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-

512;

12 straipsnis. Streiko eiga

Streikui vadovaujančio organo nustatyta tvarka

streikuojantieji, kaip paprastai, turi būti darbo vietose arba

darbovietės teritorijoje. Streikuojantieji gali dalyvauti

darbovietės ar atitinkamų valstybės valdžios, valdymo įstaigų bei

ūkinių ar visuomeninių organizacijų piketavimuose, mitinguose,

gatvių eitynėse ar demonstracijose, organizuotuose įstatymų

nustatyta tvarka.

Streikui vadovaujantis organas kartu su darbdaviu privalo

užtikrinti turto ir žmonių apsaugą.

Jeigu streikas vyksta šio įstatymo 10 straipsnio ketvirtoje

dalyje nurodytose įmonėse, jose turi būti užtikrintas būtinų

neatidėliotiniems (gyvybiniams) visuomenės poreikiams tenkinti

sąlygų (paslaugų) minimumas, kurį priklausomai nuo kompetencijos

nustato Vyriausybė arba savivaldybės vykdomasis organas, o jų

vykdymą užtikrina streikui vadovaujantis organas, darbdavys ir jų

paskirti darbuotojai.

Tais atvejais, kai sąlygos nurodytos šio straipsnio

trečiojoje dalyje nevykdomos, Vyriausybė (savivaldybė) joms

užtikrinti gali pasitelkti kitas tarnybas.

Pakeitimai: Nr.1-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-

512;

13 straipsnis. Streiko teisėtumas

Paskelbus streiką darbdavys ar reikalavimus gavęs subjektas,

gali kreiptis į teismą dėl streiko pripažinimo neteisėtu. Teismas

bylą turi išnagrinėti per 10 dienų.

Teismas pripažįsta streiką neteisėtu, jeigu jo tikslai

prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kitiems

įstatymams, arba jei jis paskelbtas nesilaikant šiame įstatyme

nustatytos tvarkos ir reikalavimų.

Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl streiko pripažinimo

neteisėtu, streikas negali būti pradėtas, o jau vykstantis

streikas turi būti nedelsiant nutrauktas.

Dėl ypač svarbių priežasčių teismas turi teisę atidėti dar

neprasidėjusį streiką laikotarpiui iki 30 dienų, o prasidėjusį -

sustabdyti tam pačiam laikui.

Pakeitimai: Nr.1-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-

512;

14 straipsnis. Teisinė streikuojančių padėtis ir garantijos

Streiko laikotarpiu darbuotojams, dalyvaujantiems streike,

darbo sutarties vykdymas sustabdomas, išsaugant darbo stažą,

darbo vietas, aprūpinimą pagal valstybinį socialinį draudimą ir

užtikrinant saugą nuo nelaimingų atsitikimų darbe.

Darbuotojams, dalyvaujantiems streike, nemokamas

atlyginimas, jie atleidžiami nuo įsipareigojimų vykdyti

savo darbo funkcijas. Derybose dėl streikų užbaigimo gali būti

susitarta, kad streikuojantiems bus išmokėtas visas arba dalis

darbo užmokesčio.

Darbuotojams, nedalyvaujantiems streike, bet dėl jo

negalintiems dirbti savo darbo, apmokama kaip už prastovą ne dėl

jų kaltės.

Pakeitimai: Nr.1-418; 1994.03.31; Žin., 1994, Nr.29-

512;

15 straipsnis. Darbdaviui draudžiami veiksmai paskelbus

streiką

Priėmus sprendimą dėl streiko ir jo metu darbdaviui

draudžiama:

1) priimti bet kokį vienašališką sprendimą visiškai arba iš

dalies nutraukti įmonės, įstaigos ar organizacijos darbą

(veiklą);

2) trukdyti visiems ar paskiriems darbuotojams ateiti į

darbo vietas;

3) atsisakyti suteikti darbuotojams darbą ar darbo įrankius;

4) sudaryti kitokias sąlygas, kurios visiškai arba iš dalies

gali sustabdyti visos įmonės, įstaigos, organizacijos ar atskirų

jų grandžių darbą (veiklą);

5) priimti bet kokius kitus sprendimus, trikdančius normalią

įmonės, įstaigos, organizacijos darbą (veiklą).

Streiko metu darbdaviui draudžiama į streikuojančiųjų vietas

priimti kitus darbuotojus.

Pakeitimai: Nr.1-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-

512;

16 straipsnis. Streiko pasibaigimas

Streikas pasibaigia:

1) patenkinus reikalavimus;

2) streiko metu šalims susitarus atitinkamomis sąlygomis

nutraukti streiką;

3) profesinei sąjungai, iškėlusiai reikalavimus, pripažinus,

kad toliau tęsti streiką netikslinga.

Patenkinus reikalavimus, sprendimą nutraukti streiką priima

streiką paskelbęs organas. Rašytiniame sprendime dėl streiko

nutraukimo turi būti nurodyta darbų atnaujinimo pradžia.

Pakeitimai: Nr.1-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-

512;

IV SKIRSNIS. ATSAKOMYBĖ

17 straipsnis. Profesinių sąjungų atsakomybė

Profesinė sąjunga turi atlyginti darbdaviui padarytus

streiko, pripažinto neteisėtu, nuostolius, jei ji šį streiką

skelbė ir jam vadovavo.

Jeigu nuostoliams atlyginti profesinės sąjungos lėšų ir

turto nepakanka, jiems atlyginti gali būti taikomos šio įstatymo

19 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse nustatytos

taisyklės.

Pakeitimai: Nr.1-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-

512;

18 straipsnis. Kitų visuomeninių organizacijų, partijų

atsakomybė

Kitos visuomeninės organizacijos, partijos turi atlyginti

darbdaviui padarytus streiko, pripažinto neteisėtu, nuostolius,

jei jos šį streiką (žinomai neteisėtą) organizavo arba jam

vadovavo (kai tai nustatyta teisme), savo lėšomis ir turtu.

Pakeitimai: Nr.1-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-

512;

19 straipsnis. Darbuotojų atsakomybė

Žinomai neteisėto streiko organizavimas ir dalyvavimas jame,

taip pat dalyvavimas streike, kuris pripažintas neteisėtu,

užtraukia drausminę, administracinę bei materialinę atsakomybę.

Nuostoliams, atsiradusiems dėl streiko šio straipsnio

pirmojoje dalyje numatytais atvejais, atlyginti darbdavys savo

sprendimu gali panaudoti lėšas, skirtas pagal kolektyvinę sutartį

darbuotojų kolektyvo narių atlyginimų priemokoms, kitoms

papildomoms palyginti su įstatymais lengvatoms ir kompensacijoms.

Tais atvejais, kai darbdaviui padaryti nuostoliai pagal šio

įstatymo 17 straipsnio pirmąją dalį ir šio straipsnio antrąją

dalį atlyginami ne visi, streikuojantieji gali būti patraukti

materialinėn atsakomybėn pagal darbo įstatymus.

Ginčai dėl lėšų dydžių, panaudojamų nuostoliams atlyginti,

nagrinėjami teismine tvarka.

Pakeitimai: Nr.1-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-

512;

20 straipsnis. Įmonių vadovų ir pareigūnų atsakomybė

Darbdaviai, įmonės ar struktūrinio padalinio vadovai ir kiti

pareigūnai, dėl kurių kaltės kilo streikas arba kurie nevykdė ar

uždelsė įvykdyti taikinimo komisijos (Darbo arbitražo, Trečiųjų

teismo) sprendimą, pažeidė šio įstatymo 15 straipsnio

reikalavimus, gali būti traukiami įstatymų nustatyta tvarka

drausminėn, administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, taip pat

taikoma materialinė atsakomybė iki 6 mėnesių pareiginių algų.

Pakeitimai: Nr.1-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-

512;

21 straipsnis. Valdymo organų ir jų vadovų ar pareigūnų

atsakomybė

Valdymo organai ir jų vadovai ar pareigūnai, dėl kurių

kaltės kilo streikas arba kurie nevykdė ar uždelsė įvykdyti

taikinimo komisijos (Darbo arbitražo, Trečiųjų teismo)

sprendimus, gali būti traukiami įstatymų nustatyta tvarka

drausminėn, materialinėn, administracinėn ar baudžiamojon

atsakomybėn.

Valdymo organai privalo atlyginti dėl jų pareigūnų kaltės

darbdaviui padarytą žalą įstatymų nustatyta tvarka

22 straipsnis. Nuostolių, padarytų trečiajai šaliai,

atlyginimas

Streiko padaryta žala kitoms įmonėms ar piliečiams

atlyginama pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1992 m. kovo 17 d.

Nr.I-2386