Suvestinė redakcija nuo 1993-05-29 iki 1993-12-10

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1992, Nr. 14-398, i. k. 0921100NUTA00000145

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMŲ ŽEMĖS REFORMOS IR NEKILNOJAMOJO TURTO GRĄŽINIMO KLAUSIMAIS DALINIO PAKEITIMO

1992 m. kovo 4 d. Nr. 145

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu ir įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ papildymo ir pakeitimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio l5 d. nutarimu Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo“:

1.1. išdėstyti 1.2 punkto pirmąją pastraipą taip:

„1.2. mirus buvusiam savininkui – jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ir sutuoktiniui. Mirus buvusio savininko vaikui, nuosavybės teisė į jam tenkančią išlikusią nekilnojamojo turto dalį atstatoma jo sutuoktiniui ir vaikams, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymą yra Lietuvos piliečiai ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje“;

1.2. papildyti 1.2 punkto antrąją pastraipą po žodžių „ir jų vaikams“ žodžiais „bei vaikaičiams“;

1.3. Neteko galios nuo 1993-05-29

Punkto naikinimas:

Nr. 337, 1993-05-17, Žin. 1993, Nr. 17-440 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000337

1.4. išdėstyti 4 punkto pirmąją pastraipą taip:

„4. Buvęs turto savininkas, o jam mirus – jo vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) ar sutuoktinis prašymus atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 1991 m. gruodžio 31 d., mirusio buvusio savininko mirusių vaikų sutuoktinis ir vaikai – iki 1992 m. sausio 31 d. pateikia miestų, rajonų valdyboms pagal šio turto buvimo vietą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio l5 d. nutarimo Nr. 33l nustatyta tvarka, o prašymus atstatyti nuosavybės teises į žemę ir miškus – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 259 nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 376 redakcija)“;

1.5. išdėstyti 4 punkto ketvirtąją ir penktąją pastraipas taip:

„Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos gali būti žemės perleidimo aktai ir sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesni išrašai, ipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesni išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams taip pat prilyginami iš valstybinių archyvų gauti ir agrarinės reformos tarnyboms pateikti įvairių dokumentų – kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalinimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, reikalingų žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą l940 metais į valstybinį fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų bei turto nacionalizavimo aktų – nuorašai. Jeigu dokumentus, įrodančius žemės nuosavybės teisę, piliečiai išsaugojo ir juos pateikė apylinkės agrarinės reformos tarnybai, vietoj originalų prie prašymų gali būti pridedami apylinkės viršaičio patvirtinti tų dokumentų nuorašai.

Jeigu nuosavybės teisė atstatoma šios tvarkos 1 punkte nurodytiems mirusiojo savininko vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui, mirusio vaiko sutuoktiniui bei vaikams, pridedami (jeigu apylinkės agrarinės reformos tarnybos negali kitaip nustatyti asmens tapatumo) giminystę patvirtinantys dokumentai (tėvų gimimo liudijimų, santuokos liudijimo, savininko ar jo vaikų mirties liudijimų nuorašai ir kt.)“;

1.6. įrašyti 9 punkto antroje pastraipoje po žodžių „pagal atitinkamos teritorijos“ žodžius „kompleksinį žemės reformos“;

1.7. išdėstyti 11 punkto pirmąją ir antrąją pastraipas taip:

„11. Šios tvarkos 1 punkte nurodytiems asmenims, jeigu jie dirba žemę arba grįžta ūkininkauti, žemės ūkio paskirties žemė grąžinama nuosavybėn pagal nustatytąja tvarka sudarytus atitinkamos teritorijos kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos projektus. Jiems grąžinamas turėtas žemės sklypas arba suteikiamas lygiavertis sklypas kitoje vietoje ar vietovėje, tačiau abiem atvejais grąžinama ne daugiau kaip 50 ha žemės ūkio paskirties žemės, ir bendras grąžinamos žemės (įskaitant mišką, vandens telkinius ir kitas naudmenas) sklypas vienam buvusiam savininkui negali būti didesnis kaip 80 ha. Tais atvejais, kai žemės savininkas yra miręs, šios tvarkos 1.2 punkte nurodytiems asmenims grąžinamų sklypų bendras plotas turi atitikti turėtos žemės valdos plotą, tačiau negali būti didesnis kaip 80 hektarų.

Tais atvejais, kai žemės savininkas yra miręs, o iš šios tvarkos 1.2 punkte nurodytų asmenų žemė išperkama, kompensuojama tik už tokį žemės plotą, į kokio dydžio plotą būtų atstatyta nuosavybės teisė savininkui esant gyvam“;

1.8. išbraukti 13.3 punkte žodžius „ir grįžtančių ūkininkauti mirusio buvusio savininko vaikaičių“;

1.9. įrašyti 14 punkte vietoj žodžių „didesnis kaip 50 hektarų“ žodžius „didesnis kaip 80 hektarų“;

1.10. įrašyti 16 punkte po žodžių „grąžinus jam dalį žemės“ žodžius „privačiam ūkiui ar privačių namų valdai“;

1.11. įrašyti 17 punkto ketvirtojoje pastraipoje vietoj žodžių „paimamas į žemės reformos fondą“ žodžius „paimamas į valstybinės žemės fondą“;

1.12. išdėstyti 21 punktą taip:

„21. Jeigu savininkas mirė iki įstatymo dėl nuosavybės teisių atstatymo įsigaliojimo, šios tvarkos 1.2 punkte nurodytiems asmenims atstatoma nuosavybės teisė tik į tokį miško plotą, kaip ir savininkui esant gyvam“;

1.13. išdėstyti 22 punkto pirmąją pastraipą taip:

„22. Miško plotas, į kurį atstatyta nuosavybės teisė, turi būti tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais 5 metus po grąžinimo arba suteikimo (kaip kompensacija) jis negali būti parduodamas, įkeičiamas ar kitaip perleidžiamas. Jeigu grąžintas arba suteiktas (kaip kompensacija) miškas įeina į nacionalinių, regioninių parkų ar gamtos draustinių teritoriją, per tą patį 5 metų laikotarpį visais atvejais jis negali būti parduodamas be Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento ir Miškų ūkio ministerijos sutikimo“;

1.14. įrašyti 25 punkto pirmojoje pastraipoje vietoj žodžių „šios tvarkos 1 punkte nurodytiems asmenims“ žodžius „buvusiam žemės savininkui, o jam mirus – ir kiekvienam išvardytam šios tvarkos 1.2 punkte asmeniui“;

1.15. išdėstyti 51.3 punkto antrąją pastraipą taip:

„Žemė, kurioje sklypai suteikti asmeniniam ūkiui po Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo įsigaliojimo (išskyrus ne didesnius kaip 2 ha sklypus privačių namų valdoms), vykdant žemės reformą, priskiriama grąžintinai žemei, jeigu pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, apsvarstytus rajono valdyboje, jos nenumatyta priskirti neprivatizuotinai žemei“;

1.16. papildyti 51.3 punktą šia trečiąja pastraipa:

„Žemės sklypai, po Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo įsigaliojimo suteikti fiziniams ir juridiniams asmenims individualiai gyvenamajai, komercinių-ūkinių pastatų ar privačių gamybinių objektų statybai, jeigu ši statyba nepradėta, gali būti priskirti grąžintinai žemei, iš nurodytųjų žemės naudotojų paimant juos organų, suteikusių šiuos sklypus, sprendimu. Tais atvejais, kai sklypai buvo suteikti ir bus paimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei paimti tokius sklypus teikia Žemės ūkio ministerija pagal apylinkės agrarinės reformos tarnybos, apylinkės tarybos arba rajono valdybos pateiktą išvadą. Kai žemės sklypai priskiriami grąžintinai žemei ir paimami iš žemės naudotojų savivaldybių sprendimu, išlaidos, padarytos žemės vertei padidinti, atlyginamos iš vietos savivaldybių biudžetų. Paimant nurodytuosius sklypus Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, išlaidos, padarytos žemės vertei padidinti, atlyginamos buvusiems žemės naudotojams iš žemės reformos fondo lėšų“;

1.17. išbraukti 56.2 punkto antrojoje pastraipoje žodžius „suderinusios su Centrine privatizavimo komisija“;

1.18. išbraukti 56.4 punktą;

1.19. išbraukti 57 punkte žodžius „taip pat kai nustatytąja tvarka turtas išperkamas pinigais“.

2. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. 423 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“:

2.1. papildyti 2.3 punktą taip:

„o mirusio buvusio savininko mirusio vaiko sutuoktinis ir vaikai, pageidaujantys susigrąžinti žemę ar mišką, – iki 1992 m. sausio 31 dienos“;

2.2. įrašyti 2.4 punkte vietoj žodžių „iki 1992 m. sausio 15 d.“ žodžius „iki 1992 m. vasario 15 d.“;

2.3. papildyti 2.5 punktą šia trečiąja pastraipa:

„Asmenims, gyvenantiems kaimo gyvenvietėse ir įsigijusiems žemės privačiam ūkiui arba bendrai žemės ūkio veiklai, sklypai asmeniniam ūkiui prie šių gyvenviečių gali būti skiriami laikinai naudotis (išnuomoti) – iki 2 ha žemės ūkio naudmenų, kol šie asmenys pasistatys ūkinius pastatus privačiam ūkiui suteiktame žemės sklype. Asmenys, įsigiję žemės privačiam ūkiui arba bendrai žemės ūkio veiklai, netenka teisės naudotis tarnybinėmis žemės dalomis“;

2.4. papildyti 2.10 punktą šia ketvirtąja pastraipa:

„Asmenims, prašantiems susigrąžinti žemę privačiam ūkiui ir pasirengusiems ūkininkauti, bet dar neturintiems reikiamų žemės nuosavybės teisei įrodyti dokumentų, norimą įsigyti ir preliminariniame žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotą žemės sklypą gali suteikti laikinai naudotis (išnuomoti) apylinkės taryba“;

2.5. nurodytuoju nutarimu patvirtintą Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodiką:

2.5.1. papildyti šiuo 14.7 punktu:

„14.7. tais atvejais, kai formuojant privačių ūkių žemėnaudas, šių ūkių centrus sudarys buvusiųjų dvarų – istorijos ir kultūros paminklų – sodybos, jose esančių pastatų ir kitų priklausinių panaudojimo, ypač padalijimo keliems savininkams (nuomojimo), klausimai derinami su Paminklotvarkos departamentu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

2.5.2. šios metodikos 45 punktą išdėstyti taip:

„45. Gavus Žemės ūkio ministerijos ar Miškų ūkio ministerijos sprendimą arba teismo nutartį, preliminarinis žemės reformos žemėtvarkos projektas gali būti tikslinamas“.

3. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio l8 d. nutarimą Nr. 473 „Dėl perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos bei išpirkimo tvarkos nustatymo“:

3.1. įrašyti 1 punkte vietoj žodžių „savininkų ar paveldėtojų“ žodžius „asmenų, kuriems atstatoma nuosavybės teisė į žemę ar mišką“;

3.2. įrašyti 1.3 punkte vietoj žodžių „savininkas ar paveldėtojas“ žodžius „asmuo, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į žemę ar mišką“;

3.3. išdėstyti 2.1 punktą taip:

„2.1. valstybės išperkamos turėtos privatinėje nuosavybėje žemės vidutinė nominali kaina (valstybės vienkartinėmis išmokomis) Lietuvos Respublikos kaimo vietovėje – 4 tūkst. rublių už hektarą“;

3.4. papildyti 2.2 punktą šiuo antruoju sakiniu:

„Bendras žemės plotas, už kurį skaičiuojama kompensacija (įskaitant mišką, vandens telkinius ir kitas naudmenas), vienam buvusiam savininkui negali būti didesnis kaip 80 ha“;

3.5. papildyti 2.3 punktą žodžiais:

„kiekvienam asmeniui, kuriam atstatyta nuosavybės teisė į žemę ar mišką“;

3.6. išdėstyti 4.1 punktą taip:

„4.1. valstybė, išpirkdama turėtą privatinėje nuosavybėje žemę ar mišką, atsiskaito su asmenimis, kuriems atstatyta nuosavybės teisė į žemę ar mišką, valstybės vienkartinėmis išmokomis. Valstybės vienkartinės išmokos įskaitomos į asmenų, kuriems atstatyta nuosavybės teisė į žemę ar mišką, investicinę sąskaitą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo išpirkti žemę ar mišką priėmimo dienos“;

3.7. išdėstyti 4.2 punktą taip:

„4.2. vidutinė parduodamos žemės ūkio paskirties žemės nominali kaina Lietuvos Respublikoje (valstybės vienkartinėmis išmokomis) – 5 tūkst. rublių už hektarą, iš kurių 4/5 lėšų naudojama valstybės išperkamai žemei apmokėti, o 1/5 lėšų – lengvatoms naujai įsigyjantiems žemę asmenims taikyti“;

3.8. papildyti 6.1.1 punktą, po žodžių „žemės reformos metu“ įrašant žodžius „arba gavusiems žemę pagal Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymą“;

3.9. papildyti 6.2.2 punktą, po žodžio „perkantiems“ įrašant žodžius „kaimo vietovėje“;

3.10. papildyti 6.4 punktą, po žodžio „nominali“ įrašant žodžius „ir indeksuota“;

3.11. išdėstyti 6.5 punktą taip:

„6.5. žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų nariams parduodami ir nuomojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“;

3.12. išdėstyti 6.7 punktą taip:

„6.7. atsiskaitant už perkamą iš valstybės žemę, mišką ir vandens telkinius pinigais, apskaičiuojant žemės mokestį ir žemės nuomos mokestį, nominali žemės kaina, nustatyta valstybės vienkartinėmis išmokomis, indeksuojama:

6.7.1. nuo 1992 m. kovo 1 d. taikant indeksą 2.

Šis indeksas netaikomas apskaičiuojant vertę privačių namų valdų žemės sklypų, esančių miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse (faktiškai privačių namų valdos užimto žemės ploto, bet ne didesnio kaip 0,15 ha) ir kaimo vietovėje (faktiškai privačių namų valdos užimto žemės ploto, bet ne didesnio kaip 2 ha), jeigu jų savininkai numatytus žemės sklypus nori įsigyti privatinėn nuosavybėn ir apmoka už juos iki 1992 m. liepos 1 d. vienkartiniu išpirkimu pinigais.

Ši lengvata netaikoma nustatant žemės vertę žemės mokesčiui ir žemės nuomos mokesčiui apskaičiuoti;

Asmenys, norintys lengvatinėmis sąlygomis įsigyti privatinėn nuosavybėn namų valdų žemės sklypus, paduoda iki 1992 m. balandžio 30 d. prašymus miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse miestų (rajonų) valdyboms, o kaimo vietovėje – apylinkių agrarinės reformos tarnyboms.

Miestų (rajonų) valdybų žemėtvarkos tarnybos iki 1992 m. birželio 15 d. turi nustatyti šių asmenų namų valdų žemės sklypų vertę ir išduoti pirkėjui mokėjimo pranešimą.

Jeigu nėra namų valdų techninės apskaitos duomenų, miestų (rajonų) valdybų žemėtvarkos tarnybos nustato orientacinę žemės sklypų vertę pagal namų valdos faktiškai užimtą plotą.

Namų valdų žemės sklypų pirkėjai turi iki 1992 m. liepos 1 d. apmokėti banko įstaigai mokėjimo pranešime nurodytą sumą pinigais.

Žemėtvarkos tarnybos turi iki 1992 m. rugsėjo 1 d. patikslinti perkamų namų valdų žemės sklypų vertę, juos teisiškai įregistruoti, pirkėjui ir banko įstaigai išduoti patikslintą mokėjimo pranešimą, kuriame nurodoma pirkėjo privaloma sumokėti papildoma suma arba banko įstaigos pirkėjui grąžinama suma.

Iki 1992 m. rugsėjo 15 d. namų valdų žemės sklypų pirkėjas turi sumokėti banko įstaigos mokėjimo pranešime nurodytą papildomą sumą, o banko įstaiga turi grąžinti pirkėjui jo permokėtą sumą;

6.7.2. šio nutarimo 6.7.1 punkte nustatytu indeksu apskaičiuota nominali kaina (likusi nesumokėta žemės sklypo kainos vertė) gali būti indeksuojama taikant suvestinį vartojamų prekių ir paslaugų kainų indeksą, kuris nustatomas skaičiuojamojo laikotarpio vartojamų prekių ir paslaugų kainas palyginus su 1992 metų vasario mėnesio kainomis.

Žemės, miško ir vandens telkinių nominali kaina indeksuojama pasibaigus metams arba kas pusmetį, jeigu infliacija ir suvestinis vartojamų prekių ir paslaugų kainų indeksas yra didesnis kaip 1,2.

Suvestinį vartojamų prekių ir paslaugų kainų indeksą nustato Statistikos departamentas ir pateikia jį kas pusmetį Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti iki kito mėnesio 20 dienos“;

3.13. išbraukti 6.8 punkte žodžius „(jeigu žemės reformos fonde sukauptų lėšų pakanka atsiskaityti su buvusiais žemės savininkais ir paveldėtojais už išperkamą žemę ar mišką)“;

3.14. išdėstyti 6.9 punktą taip:

„6.9. asmenys už perkamą žemę, mišką ir vandens telkinius kaimo vietovėje moka:

6.9.1. valstybės vienkartinėmis išmokomis ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis – už žemę, perkamą privačiam ūkiui steigti arba bendrai žemės ūkio veiklai (taikoma 1/3 kainos nuolaida, jeigu perkama iki 1992 m. liepos 1 dienos);

6.9.2. pinigais, indeksuojant nominalią žemės kainą, nustatytą mokėjimui valstybės vienkartinėmis išmokomis, šio nutarimo 6.7 punkte nustatyta tvarka. Šiam tikslui asmenys, perkantys žemę, gali parduoti aukcione tikslines žemės ūkio kompensacijas bei žemės ūkio įmonės išmokas (asmenims, kurie turi teisę įsigyti privatizuojamos žemės ūkio įmonės turto)“;

3.15. išdėstyti 6.10 punktą taip:

„6.10. perkant žemę privačiam ūkiui steigti arba bendrai žemės ūkio veiklai, asmuo, įsigyjantis žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, gali mokėti už jį iškart arba išsimokėtinai. Perkant žemės sklypą išsimokėtinai, iškart turi būti sumokėta ne mažiau kaip 10 procentų nustatytos žemės sklypo kainos, likusi suma – per kitus 24 metus, pradedant antraisiais kalendoriniais metais nuo sklypo įsigijimo.

Perkant žemę privačių namų valdoms arba ne žemės ūkio paskirčiai kaimo vietovėje, asmuo, įsigyjantis žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, gali mokėti už jį iškart arba išsimokėtinai. Perkant žemės sklypą išsimokėtinai, iškart turi būti sumokėta ne mažiau kaip 20 procentų nustatytos žemės sklypo kainos, likusi suma – per kitus 9 metus, pradedant antraisiais kalendoriniais metais nuo sklypo įsigijimo.

Įsiskolinimas dengiamas lygiomis dalimis kas pusmetį iki kito pusmečio pirmo mėnesio 10 dienos. Už įsiskolinimo likutį pirmuosius 3 metus (pradedant antraisiais kalendoriniais metais nuo sklypo įsigijimo) žemės sklypą įsigiję asmenys moka 4 procentus palūkanų, vėliau – 6 procentus palūkanų. Įsiskolinimas ir palūkanos už išsimokėtinai įsigytą žemės sklypą dengiami tik pinigais. Įsiskolinimo likutis priklausomai nuo nustatytąja tvarka skelbiamo bendrojo kainų indekso gali būti perskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“;

3.16. išdėstyti 7 punktą taip:

„7. Žemės ūkio ministerija, Miškų ūkio ministerija, Ekonomikos ministerija ir Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku ir Lietuvos taupomuoju banku turi iki 1992 m. kovo 25 d. parengti atsiskaitymo su valstybe už pirktą žemę ar mišką, kompensacijų už žemę ar mišką išmokėjimo asmenims, kuriems atstatoma nuosavybės teisė į žemę ar mišką, tvarką, taip pat atsiskaitymams panaudotų valstybės vienkartinių išmokų ir kitų tikslinių kompensacijų apskaitos tvarką, numatant atskirą valstybės vienkartinių išmokų ir kitų tikslinių kompensacijų, panaudotų iš valstybės perkamai žemei apmokėti ir gyventojams už valstybės išperkamą žemę (mišką) kompensuoti, balansą.“

LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRAS PIRMININKAS                               G. VAGNORIUS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 337, 1993-05-17, Žin., 1993, Nr. 17-440 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000337

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 dalinio pakeitimo