Suvestinė redakcija nuo 2023-07-28
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 12-317, i. k. 1002250ISAK00000058
Nauja redakcija nuo 2023-07-28:
Nr. V-859, 2023-07-27, paskelbta TAR 2023-07-27, i. k. 2023-15274
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 79:2023 „GYDYTOJAS neurochirurgas“ PATVIRTINIMO
2000 m. vasario 1 d. Nr. 58
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2000 m. vasario 1 d.
įsakymu Nr. 58
(Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2023 m. liepos 27 d.
įsakymo Nr. V-859 redakcija)
LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 79:2023
GYDYTOJAS NEUROCHIRURGAS
I skyrius
bendrosios nuostatos
1. Lietuvos medicinos norma MN 79:2023 „Gydytojas neurochirurgas“ (toliau – Lietuvos medicinos norma) nustato gydytojo neurochirurgo veiklos sritis, teises, pareigas ir kompetenciją.
2. Lietuvos medicinos norma privaloma visiems gydytojams neurochirurgams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą.
3. Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:
3.1. Gydytojas neurochirurgas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo neurochirurgo profesinę kvalifikaciją.
4. Gydytojo neurochirurgo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir neurochirurgijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo neurochirurgo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų profesinių kvalifikacijų pripažinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Teisę verstis gydytojo neurochirurgo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo neurochirurgo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo neurochirurgo profesinę kvalifikaciją.
6. Gydytojas neurochirurgas verčiasi gydytojo neurochirurgo praktika Lietuvos Respublikoje tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti neurochirurgijos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teisę teikti ir gydytojas neurochirurgas.
7. Gydytojas neurochirurgas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia visų amžiaus grupių pacientams.
8. Gydytojas neurochirurgas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros specialistais.
9. Gydytojas neurochirurgas vadovaujasi asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, Lietuvos medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.
II SKYRIUS
TEISĖS
10. Gydytojas neurochirurgas turi teisę:
10.1. verstis gydytojo neurochirurgo praktika Lietuvos medicinos normos ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nustatyta tvarka;
10.2. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;
10.3. išduoti medicininius ar sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
10.4. pagal kompetenciją konsultuoti pacientus, fizinius ir juridinius asmenis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
10.5. atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;
10.6. nustatyti vaiko gimimo momentą Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo nustatyta tvarka;
10.7. nustatyti asmens mirties faktą Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatyta tvarka;
10.8. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus pacientus iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei fizinių ir juridinių asmenų;
10.9. vykdydamas Lietuvos medicinos normoje nurodytą veiklą, tvarkyti paciento asmens duomenis, įskaitant sveikatos duomenis, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių pacientų asmens duomenų tvarkymą, nustatyta tvarka.
iii skyrius
PAREIGOS
11. Gydytojas neurochirurgas privalo:
11.2. pagal savo kompetenciją, nurodytą Lietuvos medicinos normoje, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje verčiasi praktika, licenciją, kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ir gydyti ligas, būkles bei sveikatos sutrikimus, rekomenduoti ir dalyvauti organizuojant profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;
11.3. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir (ar) gydytis pas atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą;
11.5. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Specialisto spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;
11.7. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti, saugoti profesinę paslaptį ir visą informaciją apie pacientą laikyti konfidencialia; kitiems asmenims ši informacija gali būti atskleista Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka;
11.8. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
11.11. paaiškinti gydytojo neurochirurgo praktikos aplinkybes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu;
11.12. taikyti tik medicinos mokslo įrodymais pagrįstus, saugius tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus;
11.13. naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančias medicinos priemones, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus. Užtikrinti, kad medicinos priemonės būtų naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis gamintojų su medicinos priemone pateikiama informacija;
11.14. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teikti statistinius ir kitus atskaitomybės duomenis;
11.15. informuoti teisėsaugos institucijas apie visus atvejus, kai į sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi arba pristatomas asmuo, kurio gyvybei kelia pavojų padaryti kūno sužalojimai, taip pat asmuo, kurio gyvybei pavojus negresia, tačiau jam padarytos durtinės, pjautinės, šautinės ar dėl sprogimo atsiradusios žaizdos arba kitokio pobūdžio kūno sužalojimai, kurie gali būti susiję su nusikaltimu;
iv skyrius
KOMPETENCIJA
12. Gydytojo neurochirurgo profesinę kompetenciją sudaro žinios ir gebėjimai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo neurochirurgo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę medicinos mokslo ir praktikos pažangą.
13. Gydytojas neurochirurgas turi žinoti:
14. Gydytojas neurochirurgas turi išmanyti:
14.2. žmogaus psichologijos ypatumus, psichikos sutrikimus, sveiko ir sergančiojo žmogaus bei jo artimųjų psichologiją;
14.4. bendruosius neurochirurgijos principus:
14.5. specifinių neurologinių ir radiologinių tyrimų ir jų vertinimo principus:
14.6. neurochirurginės patologijos diagnostiką:
15. Gydytojas neurochirurgas turi mokėti diagnozuoti, gydyti šias ligas ir būkles, kurioms reikalinga neurochirurginė intervencija ar gydymas, pagal savo kompetenciją savarankiškai ar būdamas daugiadalykės gydytojų specialistų komandos narys (kodai pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM)):
15.1. galvos, stuburo bei centrinės ir periferinės nervų sistemos traumas:
15.1.1. paviršinį galvos sužalojimą, S00.00, S00.01, S00.04, S00.05, S00.08, S00.80, S00.84. S00.85, S00.88, S00.90, S00.94, S00.95, S00.98;
15.1.25. nervų ir nugaros smegenų sužalojimus pilvo, nugaros apatinės dalies ir dubens srityje, S34;
15.2. uždegiminių bei pirmuonių ir parazitų sukeltų galvos ir stuburo smegenų susirgimų
komplikacijas ir pasekmes:
15.2.4. intrakranijinius bei intraspinalinius abscesus ir granulomas esant ligoms, klasifikuojamoms kitur, G07;
15.2.12. kitų patikslintų ir nepatikslintų infekcinių ir parazitų sukeltų ligų pasekmes, B94.8–B94.9;
15.3. navikus:
15.3.1. galvos plaukuotosios dalies ir kaklo odos melanoma in situ, odos karcinoma in situ D03.4, D04.4;
15.3.5. galvos, veido ir kaklo odos bei poodinio audinio riebalinio audinio gerybinius navikus. D17.0;
15.3.25. periferinių nervų ir autonominės nervų sistemos neaiškios ar nežinomos eigos navikus, D48.2;
15.3.39. nugaros smegenų, galvinių nervų ir kitų centrinės nervų sistemos dalių piktybinius navikus, C72;
15.4. galvos ir nugaros smegenų kraujagyslių ligas:
15.4.3. pasikartojančius (tranzitinius) smegenų išemijos priepuolius ir su jais susijusius sindromus, G45;
15.4.4. kraujagyslinius smegenų sindromus sergant cerebrovaskulinėmis (smegenų kraujagyslių) ligomis, G46;
15.4.13. cerebrovaskulinius (smegenų kraujagyslių) sutrikimus, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, I68;
15.5. degeneracines stuburo ir nugaros smegenų ligas:
15.5.18. pooperacinę malabsorbcinę (įsiurbimo nepakankamumo) osteoporozę su patologiniu lūžiu, dauginėse vietose, M80.30;
15.6. funkcinei neurochirurgijai priskiriamas ligas:
15.6.8. kraujagyslinius smegenų sindromus, sergant cerebrovaskulinėmis (smegenų kraujagyslių) ligomis I60–I67, G46*;
15.7. periferinių nervų ligas:
15.8. galvos ir stuburo įgimtas formavimosi ydas bei smegenų vystymosi anomalijas:
15.10. kitus nervų sistemos sutrikimus:
16. Gydytojas neurochirurgas turi gebėti atlikti:
16.1. bendruosius neurologinius tyrimus:
16.2. šias procedūras:
16.3. neurologinio gydymo ar tyrimo procedūras pagal savo kompetenciją savarankiškai ar atsižvelgdamas į daugiadalykės gydytojų specialistų komandos sprendimą:
16.3.1 smegenų skilvelių punkciją;
16.4. neurochirurgines operacines procedūras ar operacijas:
16.4.46. galvos ekstrakranijinių, intrakranijinių ir spinalinių arterioveninių malformacijų šalinimo operacijas;
16.4.48. užpakalinės kaukolės daubos trepanaciją naviko, kraujagyslinės malformacijos ar kitos patologijos šalinimą;
16.4.52. intrakranijinių, intraspinalinių ir periferinių nervų elektrodų, kateterių, neurostimuliatorių ar pompų implantacijas;
16.4.76. skoliozės korekcijos operacijas (priekinę, šoninę ir užpakalinę visų stuburo dalių
spondilodezės operacijas);
17. Baigęs Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bendrai nustatytos trukmės atitinkamą tobulinimosi kursą ar atlikęs atitinkamą stažuotę Vilniaus universiteto arba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atitinkamoje klinikoje arba rezidentūros bazėje ar kitos užsienio valstybės universitete, rengiančiame ir tobulinančiame atitinkamus specialistus, jeigu atitinkami sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinti atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai nenustato kitokio papildomo tobulinimo, gydytojas neurochirurgas gali atlikti:
18. Gydytojas neurochirurgas po papildomo teorinio ir praktinio pasirengimo intervencinės radiologijos paslaugas teikiančioje universiteto lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaigoje įgytos ne mažesnės kaip dvejų metų patirties dirbant intervencinės radiologijos srityje kartu su patyrusiu specialistu, turinčiu ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį intervencinės radiologijos srityje ir jam prižiūrint per šį laikotarpį savarankiškai atlikęs ne mažiau kaip 50 diagnostinių cerebrinių angiografijų ir ne mažiau kaip 30 perkutaninių smegenų (ar cerebrinių) kraujagyslių gydomųjų procedūrų) gali atlikti šias procedūras:
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-859, 2023-07-27, paskelbta TAR 2023-07-27, i. k. 2023-15274
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 58 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 79:2000 „Gydytojas neurochirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ pakeitimo