Įstatymas netenka galios 2017-07-01:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2470, 2016-06-21, paskelbta TAR 2016-07-05, i. k. 2016-18825
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2015-07-01 iki 2017-06-30
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2006, Nr. 73-2762, i. k. 1061010ISTA000X-694
Nauja įstatymo redakcija nuo 2009-08-01:
Nr. XI-334, 2009-07-14, Žin., 2009, Nr. 86-3638 (2009-07-21)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
UŽIMTUMO RĖMIMO
ĮSTATYMAS
2006 m. birželio 15 d. Nr. X-694
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
1. Šis įstatymas nustato darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo (toliau – užimtumo rėmimas) sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių institucijų (įstaigų) funkcijas, užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo ir darbo rinkos paslaugų teikimo organizavimą ir finansavimą.
2. Šis įstatymas taikomas:
1) Lietuvos Respublikos piliečiams ir Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams bei jų šeimos nariams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje, jeigu jų paskutinio darbdavio nuolatinė buveinė arba paskutinė individualios veiklos vykdymo vieta buvo Lietuvos Respublikoje;
2) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje turintiems užsieniečiams, kurie pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje;
3. Šio įstatymo nuostatos dėl konsultavimo paslaugų teikimo taikomos ir užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninių darbų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-999, 2014-07-10, paskelbta TAR 2014-07-22, i. k. 2014-10434
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės – šiuo įstatymu nustatytos priemonės, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą ir paklausą.
2. Asmuo, turintis įsipareigojimų šeimai, – asmuo, kurio užimtumo galimybes varžo šeiminės aplinkybės (vaikai iki 3 metų, sergantys ar neįgalūs šeimos nariai, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra).
3. Bedarbis – nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje.
4. Darbingas asmuo – asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, išskyrus asmenį, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka pripažintą nedarbingu.
5. Darbingo amžiaus asmuo – asmuo nuo 16 metų iki Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus.
7. Darbo pasiūla – darbo rinkoje esantys asmenys ir jų gebėjimai atlikti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas.
9. Ekonominių sunkumų patirianti įmonė – įmonė, kurioje dėl objektyvių priežasčių sutrinka gamybos procesas, sumažėja atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų apimtis ir dėl to jos darbuotojai dirba ne visą darbo laiką.
10. Įdarbinimas subsidijuojant – teritorinės darbo biržos siųsto asmens įdarbinimas negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šio asmens darbo užmokesčio išlaidų.
11. Ilgalaikis bedarbis – asmuo iki 25 metų, kurio nedarbo trukmė viršija 6 mėnesius, ir asmuo nuo 25 metų, kurio nedarbo trukmė viršija 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos.
12. Laisva darbo vieta – darbo vieta (pareigos), į kurią įdarbinti (eiti pareigas) darbdavys ieško tinkamo darbuotojo.
13. Nedirbantis asmuo – asmuo, kuris:
1) atitinka visas šias sąlygas: neturi darbo (darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių), nesiverčia individualia veikla, neturi ūkininko statuso ar nėra ūkininko partneris, ar žemės ūkio veiklos subjektas;
2) be šios dalies 1 punkte nurodytų sąlygų, atitinka ir vieną ar daugiau šių sąlygų:
b) yra individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, kurios laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusios Lietuvos Respublikos valstybinę mokesčių inspekciją centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, savininkas arba mažosios bendrijos narys ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, arba Juridinių asmenų registre suteiktą likviduojamos ar bankrutuojančios individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos statusą turinčios individualios įmonės savininkas ar mažosios bendrijos narys, ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys.
14. Psichologinė socialinė reabilitacija – kryptingai veikiančių psichologinių ir socialinių priemonių taikymas siekiant pakeisti priklausomo asmens mąstymą ir elgesį ir grąžinti jo gebėjimą gyventi visuomenėje.
15. Tinkamas darbas – darbas, turintis visus šiuos požymius:
1) atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją ir (ar) turimą darbo patirtį;
2) teritorinė darbo birža Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nėra gavusi oficialios informacijos apie su asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą;
3) vykimo į darbovietę ir grįžimo iš jos miesto ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais ar keltais bei tolimojo reguliaraus susisiekimo traukiniais ir autobusais bendra trukmė neviršija 3 valandų, o neįgaliesiems ir turintiems įsipareigojimų šeimai asmenims – 2 valandų arba kelionės išlaidos neviršija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio.
16. Tinkamas darbuotojas – asmuo, įgijęs tam tikrą kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją ir (ar) turintis reikiamą darbo patirtį ir atitinkantis nustatytus reikalavimus konkrečiam darbui atlikti (pareigoms eiti).
17. Užimtumo rėmimo politika – užimtumo rėmimo priemonių, darbo rinkos paslaugų, kitų ekonominių ir socialinių priemonių taikymas siekiant didinti darbo ieškančių asmenų užimtumą, mažinti nedarbą, švelninti neigiamas jo pasekmes.
18. Užimtumo rėmimo sistema – darbo ieškančių asmenų užimtumui remti taikomų teisinių, ekonominių, socialinių ir organizacinių priemonių visuma.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-879, 2010-06-04, Žin., 2010, Nr. 71-3552 (2010-06-19), atitaisymas skelbtas: Žin., 2010, Nr. 72
Nr. XI-2167, 2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 83-4341 (2012-07-14)
Nr. XII-999, 2014-07-10, paskelbta TAR 2014-07-22, i. k. 2014-10434
3 straipsnis. Užimtumo rėmimo sistemos tikslas, uždaviniai, užimtumo rėmimo priemonės ir darbo rinkos paslaugos
1. Užimtumo rėmimo sistemos tikslas – siekti visiško gyventojų užimtumo, mažinti jų socialinę atskirtį ir stiprinti socialinę sanglaudą.
2. Užimtumo rėmimo sistemos uždaviniai:
3. Užimtumo rėmimo priemonės:
5. Užimtumo rėmimo sistemos uždaviniai ir užimtumo rėmimo priemonės įgyvendinami ir darbo rinkos paslaugos teikiamos vadovaujantis moterų ir vyrų lygių galimybių bei nediskriminavimo principais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-999, 2014-07-10, paskelbta TAR 2014-07-22, i. k. 2014-10434
4 straipsnis. Darbo rinkoje papildomai remiami asmenys
1. Darbo rinkoje papildomai remiamais laikomi šie asmenys:
1) darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis;
2) darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;
3) darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis;
8) nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenys, prižiūrintys sergančius ar neįgaliuosius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra;
9) grįžę iš laisvės atėmimo vietų ir kurių laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai;
11) priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas;
12) prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas;
13) grįžę į Lietuvą nuolat gyventi politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų šeimų nariai (sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų);
14) turintys teisę į papildomas užimtumo garantijas pagal Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą;
2. Šio straipsnio 1 dalies 5, 9, 11–13 punktuose nurodyti asmenys darbo rinkoje papildomai remiamais asmenimis laikomi, jeigu jie kreipiasi į teritorinę darbo biržą ne vėliau kaip per 6 mėnesius atitinkamai nuo kvalifikacijos įgijimo, grįžimo iš laisvės atėmimo vietų, psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo arba grįžimo į Lietuvą nuolat gyventi dienos ir teritorinė darbo birža negali pasiūlyti jiems tinkamo darbo sąlygomis, nurodytomis Darbo rinkos paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos apraše.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-879, 2010-06-04, Žin., 2010, Nr. 71-3552 (2010-06-19)
41 straipsnis. Bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo ir panaikinimo pagrindai
1. Darbo ieškantiems asmenims, atitinkantiems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytą bedarbio apibrėžtį, suteikiamas bedarbio statusas.
2. Bedarbio statusas sustabdomas laikotarpiu, kai:
1) bedarbis dalyvauja bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinio mokymo, remiamojo įdarbinimo priemonėse ar savarankiško užimtumo rėmimo priemonėje ir gauna subsidiją individualiai veiklai pagal verslo liudijimą;
2) atsiranda terminuoti darbo santykiai ar jų esmę atitinkantys santykiai arba bedarbis pradeda individualią veiklą ir ją vykdo ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
3) bedarbis atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba bedarbis, kuris yra karys savanoris, kitas aktyviojo rezervo karys ar parengtojo rezervo karys, pašaukiamas į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių ir už tarnybos dienas jam mokamas atlyginimas.
5. Bedarbio statusas panaikinamas atsiradus bent vienai iš šių aplinkybių:
1) atsiranda neterminuoti arba ilgesnės kaip 6 mėnesių trukmės terminuoti darbo santykiai ar jų esmę atitinkantys santykiai arba bedarbis pradeda individualią veiklą ir ją vykdo ilgiau kaip 6 mėnesius arba įsteigia individualią įmonę, tampa mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos nariu, arba atnaujina individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos veiklą, kuri buvo laikinai nevykdoma;
2) bedarbis įregistruoja ūkininko ūkį Ūkininkų ūkių registre arba tampa ūkininko partneriu ar žemės ūkio veiklos subjektu;
3) bedarbiui sukanka Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytas senatvės pensijos amžius arba jis pripažįstamas nedarbingu;
4) bedarbis pradeda mokytis pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas;
5) bedarbis be svarbių priežasčių atsisako siūlomo tinkamo darbo arba sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis;
6) bedarbis be svarbių priežasčių neatvyksta į teritorinę darbo biržą nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis;
7) bedarbis be svarbių priežasčių nutraukia dalyvavimą bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinio mokymo ar remiamojo įdarbinimo priemonėse arba po bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinio mokymo be svarbių priežasčių atsisako įsidarbinti ar vykdyti individualią veiklą pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją arba (ir) įgytą kompetenciją;
8) pakartotinai per 12 mėnesių iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gaunama informacija apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;
9) pasibaigia bedarbio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ar kito bedarbio teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento galiojimas;
10) įsiteisėja teismo sprendimas, nutartis arba teismo nuosprendis, kuriais bedarbiui paskiriama bausmė, administracinė nuobauda arba jam taikomos poveikio, procesinės prievartos ar priverčiamosios medicinos priemonės, dėl kurių pobūdžio jis negali dirbti ir (ar) teritorinėje darbo biržoje tęsti darbo paieškos;
11) bedarbis teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja išvykimą iš Lietuvos Respublikos, išskyrus Europos Sąjungos reglamentuose dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo numatytą laikotarpį, kuriuo mokama asmens nedarbo socialinio draudimo išmoka;
6. Svarbios priežastys, dėl kurių bedarbio statusas nepanaikinamas atsiradus šio straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, yra šios:
1) liga, sužalojimas, nėštumas likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų po gimdymo);
7. Svarbios priežastys, dėl kurių bedarbio statusas nepanaikinamas atsiradus šio straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodytoms aplinkybėms, yra šios:
2) artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), senelių ir vaikaičių, brolių ir seserų), sutuoktinio, sugyventinio mirtis;
4) pranešimas ar šaukimas bedarbiui atvykti į teismą arba teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas ar įstaigas, laisvės atėmimas dėl administracinio arešto, sulaikymo, suėmimo;
8. Svarbios priežastys, dėl kurių bedarbio statusas nepanaikinamas atsiradus šio straipsnio 5 dalies 7 punkte nurodytoms aplinkybėms, yra šios:
1) liga, sužalojimas, nėštumas likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų po gimdymo);
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1825, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-06-29, i. k. 2015-10368
ANTRASIS SKIRSNIS
UŽIMTUMO RĖMIMO POLITIKĄ ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS IR JŲ KOMPETENCIJA, SOCIALINIAI PARTNERIAI, ORGANIZACIJOS IR VIETOS BENDRUOMENĖS
5 straipsnis. Užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios institucijos
1. Užimtumo rėmimo politiką įgyvendina:
6 straipsnis. Vyriausybės kompetencija
Vyriausybė:
2) tvirtina valstybės užimtumo rėmimo programas ir priima nutarimus, būtinus užimtumo rėmimui užtikrinti;
7 straipsnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitų ministerijų kompetencija
1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija:
2) koordinuoja, analizuoja ir vertina užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimą pagal Europos Sąjungos užimtumo strategiją;
2. Kitos ministerijos šio įstatymo nustatytą užimtumo rėmimo sistemos tikslą, uždavinius ir užimtumo rėmimo priemones pagal savo kompetenciją įgyvendina ir darbo rinkos paslaugas teikia vykdydamos įstatymų ir kitų teisės aktų joms pavestos srities valstybės valdymo funkcijas bei veiklą Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšoms panaudoti.
8 straipsnis. Kitų valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija
1. Užimtumo rėmimo politiką įgyvendina Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) ir jos teritorinės darbo biržos.
2. Užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos yra juridiniai asmenys, turintys sąskaitų banke, antspaudus ir savo simboliką.
3. Lietuvos darbo birža:
1) organizuoja teritorinių darbo biržų veiklą ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendina užimtumo rėmimo priemones ir teikia darbo rinkos paslaugas;
3) kartu su savivaldybių institucijomis, socialiniais partneriais vertina padėtį darbo rinkoje, svarsto priemones užimtumo problemoms spręsti;
4) teikia valstybės pagalbą socialinėms įmonėms Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka;
5) organizuoja, kad būtų įgyvendintos užimtumo ir socialinės garantijos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės atleidžiamiems darbuotojams Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka;
6) organizuoja ir koordinuoja profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka;
9) nustato bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus asmenų neformaliojo profesinio mokymo programų reikalavimus ir koordinuoja, kaip vykdoma mokymo kokybės stebėsena;
10) suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, steigia, likviduoja ar reorganizuoja teritorines darbo biržas, koordinuoja, kontroliuoja ir metodiškai vadovauja jų veiklai;
4. Teritorinė darbo birža:
1) įgyvendina užimtumo rėmimo priemones ir teikia šio įstatymo 18, 19, 20 ir 21 straipsniuose nustatytas darbo rinkos paslaugas;
3) registruoja jai priskirtose teritorijose veikiančių įmonių grupės darbuotojų atleidimus, rengia ir įgyvendina šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas nedarbo prevencijos programas;
5. Kitos valstybės institucijos dalyvauja, siekiant šio įstatymo nustatyto užimtumo rėmimo sistemos tikslo, įgyvendinant uždavinius ir užimtumo rėmimo priemones, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-879, 2010-06-04, Žin., 2010, Nr. 71-3552 (2010-06-19)
Nr. XI-1632, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6530 (2011-11-17)
9 straipsnis. Savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetencija
10 straipsnis. Socialiniai partneriai
1. Socialiniai partneriai, įgyvendinant užimtumo rėmimo politiką, savo interesams atstovauja dalyvaudami Lietuvos Respublikos trišalės tarybos ir trišalių tarybų (komitetų, komisijų) prie užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų veikloje.
2. Trišalės tarybos (komitetai, komisijos) prie užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų svarsto ir teikia pasiūlymus dėl įstaigų prioritetinių veiklos krypčių nustatymo, užimtumo rėmimo programų rengimo tikslingumo, užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo ir darbo rinkos paslaugų teikimo, veiklos efektyvumo didinimo.
3. Trišalės tarybos (komitetai, komisijos) gali būti nuolatinės arba sudaromos atskiriems užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimo klausimams spręsti.
11 straipsnis. Organizacijos ir vietos bendruomenės atstovai
Organizacijos ir vietos bendruomenės atstovai, atstovaujantys darbo ieškančių asmenų grupių interesams, gali dalyvauti patariamojo balso teise trišalių tarybų (komitetų, komisijų) prie užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų ir teikti užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančioms institucijoms pasiūlymus darbo ieškančių asmenų užimtumo klausimams spręsti.
TREČIASIS SKIRSNIS
Darbo rinkos stebėsena
12 straipsnis. Darbo rinkos stebėsena
1. Darbo rinkos stebėseną sudaro:
13 straipsnis. Darbo ieškančių asmenų registravimas ir apskaita
1. Teritorinės darbo biržos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka registruoja darbo ieškančius asmenis ir tvarko jų apskaitą.
2. Asmenų, kurių bedarbio statusas panaikintas, registracija teritorinėje darbo biržoje panaikinama nuo bedarbio statuso netekimo dienos, išskyrus atvejus, kai yra šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodytos aplinkybės. Atsiradus šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodytoms aplinkybėms, šių asmenų registracija teritorinėje darbo biržoje tęsiama asmens prašymu.
3. Asmenys, kurių bedarbio statusas panaikintas dėl šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 8 punktuose nurodytų aplinkybių, pakartotinai teritorinėje darbo biržoje gali registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos.
4. Teritorinėje darbo biržoje registruotų kitu negu bedarbio statusu asmenų, kurie ilgiau kaip 3 mėnesius neatvyko į teritorinę darbo biržą naudotis darbo rinkos paslaugomis, registracija teritorinėje darbo biržoje panaikinama ir šie asmenys pakartotinai registruotis teritorinėje darbo biržoje gali ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo registracijos panaikinimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-999, 2014-07-10, paskelbta TAR 2014-07-22, i. k. 2014-10434
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1825, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-06-29, i. k. 2015-10368
14 straipsnis. Laisvų darbo vietų registravimas ir skelbimas
1. Ieškantys darbuotojų darbdaviai turi informuoti teritorines darbo biržas apie laisvas darbo vietas, darbo funkcijas ir darbo pobūdį, darbo apmokėjimo ir kitas sąlygas bei pretendentams įsidarbinti keliamus kvalifikacinius reikalavimus.
15 straipsnis. Padėties darbo rinkoje vertinimas ir jos pokyčių prognozavimas
1. Lietuvos darbo birža rengia padėties darbo rinkoje vertinimo ataskaitas (metines, pusmetines, ketvirtines) bei darbo rinkos prognozes ir jas skelbia viešai.
2. Padėties darbo rinkoje vertinimas ir jos pokyčių prognozavimas atliekamas pagal:
1) duomenis apie registruotus ir į apskaitą įtrauktus darbo ieškančius asmenis, laisvas darbo vietas ir jų kitimo tendencijas bei pagal darbdavių apklausas darbo jėgos poreikiui nustatyti;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1123, 2010-11-12, Žin., 2010, Nr. 139-7107 (2010-11-27)
16 straipsnis. Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo ir darbo rinkos paslaugų teikimo efektyvumo vertinimas
1. Užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo ir darbo rinkos paslaugų teikimo efektyvumą vertina atlikdamos darbo ieškančių asmenų, darbdavių apklausas ir atsižvelgdamos į mokslinių tyrimų rezultatus.
17 straipsnis. Darbo rinkos stebėsenos rezultatų naudojimas
Darbo rinkos stebėsenos rezultatai naudojami:
1) užimtumo rėmimo, švietimo ir profesinio mokymo, ekonominei, socialinei ir regioninei politikai formuoti ir įgyvendinti;
2) lėšų, reikalingų užimtumo rėmimo priemonėms ir darbo rinkos paslaugoms finansuoti, poreikiui nustatyti;
KETVIRTASIS SKIRSNIS
DARBO RINKOS PASLAUGOS
18 straipsnis. Informavimo paslaugos
1. Informavimo paslaugos teikiamos siekiant padėti darbo ieškantiems asmenims susirasti darbą ar įgyti paklausią darbo rinkoje kvalifikaciją ar kompetencijas, reikalingas įsidarbinti, o darbdaviams – susirasti tinkamų darbuotojų.
2. Informavimo paslaugas sudaro:
3. Informuojant apie užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimą ir darbo rinkos paslaugų teikimą:
1) darbo ieškantys asmenys yra supažindinami su užimtumo rėmimo priemonėmis ir darbo rinkos paslaugomis bei dalyvavimo jose sąlygomis;
2) darbdaviams yra teikiama informacija apie užimtumo rėmimo priemones bei jų įgyvendinimo sąlygas ir tvarką, teritorinėse darbo biržose registruotų asmenų kvalifikaciją ir kompetencijas, sąlygas, kuriomis bedarbiai gali įgyti darbdaviams reikiamas kvalifikaciją ir kompetencijas, taip pat darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų rėmimą įdarbinant ar kuriant jiems darbo vietas.
19 straipsnis. Konsultavimo paslaugos
1. Konsultavimo paslaugos teikiamos siekiant padidinti darbo ieškančių asmenų motyvaciją įsidarbinti ar mokytis, patarti dėl darbo pakeitimo, padėti jiems pasirinkti profesiją ar planuoti karjerą, atsižvelgiant į asmenines savybes ir darbo rinkos poreikius.
2. Konsultavimo paslaugas siekiant užimtumo sudaro:
3. Teikiant bendrojo konsultavimo paslaugą, padedama darbo ieškantiems asmenims nusistatyti savo individualius poreikius ir profesines galimybes darbo rinkoje, pasirinkti aktyvios darbo rinkos politikos priemones ir darbo rinkos paslaugas.
4. Teikiant profesinio konsultavimo paslaugą, padedama darbo ieškantiems asmenims įvertinti savo gebėjimus ir asmenines savybes. Šiems asmenims pasirenkant tam tikrą profesiją ar persikvalifikuojant, jie motyvuojami mokytis, dirbti ar dalyvauti socialinės ir profesinės reabilitacijos priemonėse.
20 straipsnis. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos
21 straipsnis. Individualios užimtumo veiklos planavimas
PENKTASIS SKIRSNIS
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės IR UŽIMTUMO RĖMIMO PROGRAMOS
22 straipsnis. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės
23 straipsnis. Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinis mokymas
1. Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinį mokymą reglamentuoja šis įstatymas ir Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas.
2. Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinio mokymo tikslas – padėti jiems įgyti ar tobulinti kvalifikaciją arba (ir) įgyti kompetencijų pagal formaliojo profesinio mokymo programas, įtrauktas į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, ar neformaliojo profesinio mokymo programas, jeigu tai reikalinga norint įsidarbinti į laisvas darbo vietas, pradėti dirbti savarankiškai ar įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams pasilikti dirbti jų darbovietėse.
3. Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinis mokymas organizuojamas pagal trišalėje sutartyje numatytas sąlygas. Trišalė sutartis sudaroma tarp teritorinės darbo biržos, darbdavio, kuris įdarbins ar paliks darbuotoją jo darbovietėje, ir bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo dėl bedarbio įdarbinimo į laisvą darbo vietą ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo pasilikimo dirbti jo darbovietėje. Trišalėje sutartyje nustatoma:
1) kvalifikacija arba (ir) kompetencijos, kurias bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojas turi įgyti ar tobulinti;
4) darbo vieta, į kurią darbdavys įdarbins bedarbį ar įspėtą apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotoją arba kurioje įspėtą apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotoją paliks dirbti jo darbovietėje;
5) darbdavio įsipareigojimas įdarbinti į numatytą darbo vietą bedarbį ar įspėtą apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotoją arba įspėtą apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotoją palikti dirbti jo darbovietėje, nustatant viso darbo laiko režimą arba ne viso darbo laiko režimą, tačiau ne visa darbo diena (pamaina) turi būti ne trumpesnė už pusę darbo dienos (pamainos), o ne visa darbo savaitė – ne trumpesnė už 3 darbo dienas per savaitę, ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui;
6) bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo įsipareigojimas įgyti ar patobulinti kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją ir dirbti numatytoje darbo vietoje ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį;
7) galimybė perleisti trečiajam asmeniui trišalėje sutartyje įtvirtintų įsipareigojimų vykdymą, jeigu yra bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo, darbo biržos, darbdavio ir trečiojo asmens rašytinis susitarimas;
4. Bedarbių profesinis mokymas taip pat gali būti organizuojamas pagal dvišalėje mokymo sutartyje numatytas sąlygas, siunčiant bedarbius mokytis pagal tas profesinio mokymo programas, kurias baigę jie galėtų įsidarbinti į Lietuvos darbo biržos atliktų darbo rinkos prognozių metu nustatytas būsimas darbo vietas, kurios nustatomos vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos apraše nustatyta tvarka, arba pradėti dirbti pačių bedarbių susirastose darbo vietose ar vykdyti individualią veiklą. Tarp teritorinės darbo biržos ir bedarbio sudaroma sutartis, kurioje nustatomos:
1) galimos pasirinkti kvalifikacijos arba (ir) kompetencijos, kurias bedarbis turi įgyti ar tobulinti;
4) teritorinės darbo biržos įsipareigojimas ieškoti ir siūlyti bedarbiui tinkamą darbą pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją viso darbo laiko režimu arba ne viso darbo laiko režimu, tačiau ne visa darbo diena (pamaina) turi būti ne trumpesnė už pusę darbo dienos (pamainos), o ne visa darbo savaitė – ne trumpesnė už 3 darbo dienas per savaitę, ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį;
5) bedarbio įsipareigojimas įgyti ar patobulinti kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją ir dirbti ne trumpiau negu 6 mėnesius teritorinės darbo biržos pasiūlytoje darbo vietoje arba paties susirastoje darbo vietoje visą darbo laiką arba ne visą darbo laiką, tačiau ne visa darbo diena (pamaina) turi būti ne trumpesnė už pusę darbo dienos (pamainos), o ne visa darbo savaitė – ne trumpesnė už 3 darbo dienas per savaitę, arba vykdyti individualią veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį ne trumpiau negu 6 mėnesius;
5. Teritorinė darbo birža šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų sutarčių pagrindu bedarbiui ar įspėtam apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojui išduoda dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo pasirinktam profesinio mokymo teikėjui nurodytą pinigų sumą už suteiktą profesinį mokymą.
6. Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinis mokymas vykdomas profesinio mokymo teikėjo, kurį pasirenka pats bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojas. Tarp pasirinkto profesinio mokymo teikėjo ir bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo, vadovaujantis šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytomis sutartimis, sudaroma profesinio mokymo sutartis, kurioje nustatoma profesinio mokymo teikėjo įsipareigojimas mokyti bedarbį ar įspėtą apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotoją, bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo įsipareigojimas mokytis pas profesinio mokymo teikėją ir kitos sąlygos. Profesinio mokymo teikėjas, su bedarbiu ar įspėtu apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotoju sudaręs šioje dalyje nurodytą sutartį, kas mėnesį teritorinei darbo biržai teikia informaciją apie bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo mokymo programos lankomumą.
7. Profesinis mokymas pagal programas, kurios suteikia kvalifikaciją darbui pasitelkiant technologijas ir nėra įtrauktos į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, gali būti organizuojamas ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal šių valstybių galiojančius teisės aktus, įgyvendinant projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
8. Bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo profesinis mokymas gali būti finansuojamas iš šių šaltinių:
3) Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų;
9. Bedarbiui ar įspėtam apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojui bendrai skiriama lėšų suma iš šio straipsnio 8 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų šaltinių negali viršyti 6 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių kvalifikacijai įgyti ir 3 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti. Į šias lėšas neįskaičiuojamos išlaidos, numatytos šio straipsnio 13 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose. Lėšų nustatymo, skyrimo ir panaudojimo kontrolės tvarka, sutarčių ir dokumentų tipinės formos nustatomos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše.
10. Bedarbiams per visą profesinio mokymosi laikotarpį kartą per mėnesį mokama stipendija. Stipendija apskaičiuojama taip: 0,6 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos padalijama iš to mėnesio profesinio mokymo valandų skaičiaus ir gautas rezultatas padauginamas iš lankytų valandų skaičiaus. Bedarbiui, kuriam priklauso nedarbo socialinio draudimo išmoka, jo pasirinkimu vietoj šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuojamos mokymo stipendijos gali būti mokama nedarbo socialinio draudimo išmokos dydžio mokymo stipendija. Nedarbo socialinio draudimo išmokos dydžio mokymo stipendija apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu. Pasibaigus nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminui, likusį profesinio mokymo laikotarpį bedarbiui mokama 0,5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendija.
11. Bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka apmokamos:
1) važinėjantiems iš gyvenamosios vietos į profesinio mokymo vietą tolimojo ar (ir) vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutiniu transportu, taip pat nuosavu transportu – kelionės į profesinio mokymo vietą ir atgal išlaidos;
2) apgyvendinimo išlaidos, kai vykstama į profesinio mokymo vietą ne dažniau kaip vieną kartą per darbo savaitę;
12. Teritorinei darbo biržai jos patirtas šio straipsnio 13 dalyje nurodytas išlaidas privalo atlyginti bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojas, be svarbių priežasčių nevykdantys šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytų sutarčių įsipareigojimų, taip pat darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 3 dalyje nurodytos sutarties įsipareigojimų.
13. Atlyginamos šios su profesiniu mokymu susijusios teritorinės darbo biržos patirtos išlaidos:
14. Šio straipsnio 13 dalyje nurodytos išlaidos, kurių šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytas sutartis sudariusios šalys sutartyse nustatytais terminais neatlygino teritorinei darbo biržai, išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.
15. Profesiniame mokyme dalyvavę bedarbiai ir įspėti apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojai 6 mėnesius nuo profesinio mokymo nutraukimo dienos, nuo atsisakymo įsidarbinti ar pradėti individualią veiklą dienos arba nuo darbo sutarties ar individualios veiklos nutraukimo dienos, kai darbo sutartis ar individuali veikla buvo nutraukta per 6 mėnesius nuo įsidarbinimo ar veiklos pradžios dienos, jeigu tai buvo padaryta be svarbių priežasčių, negali būti registruojami bedarbiais teritorinėje darbo biržoje.
16. Šio straipsnio 12 ir 15 dalyse nurodytos svarbios priežastys nustatomos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše.
17. Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinis mokymas pagal šio straipsnio nuostatas pakartotinai gali būti organizuojamas ne anksčiau kaip po 3 metų baigus profesinio mokymo programą ir įgijus kvalifikaciją, ne anksčiau kaip po 1 metų įgijus kompetenciją, išskyrus atvejus, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali dirbti pagal įgytą kvalifikaciją ar (ir) kompetenciją arba kai asmuo neturi teisės dirbti pagal įgytą kompetenciją neturėdamas teisės aktuose nurodyto kvalifikacijos pažymėjimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1632, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6530 (2011-11-17)
Nr. XII-999, 2014-07-10, paskelbta TAR 2014-07-22, i. k. 2014-10434
24 straipsnis. Remiamasis įdarbinimas
1. Remiamojo įdarbinimo priemonės:
2. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytas priemones, darbdaviams, įdarbinusiems teritorinės darbo biržos siųstus asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti (toliau – subsidija darbo užmokesčiui). Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti 2 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis, kai įdarbinami šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, apskaičiuojamas procentais nuo įdarbinto asmens darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų lėšų:
1) 75 procentai apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;
2) 60 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte;
3. Darbo ieškantiems asmenims vienu metu gali būti taikoma tik viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų remiamojo įdarbinimo priemonių.
4. Darbdaviai, kurie, baigus įgyvendinti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytas remiamojo įdarbinimo priemones ir mokėti subsidiją darbo užmokesčiui, per 6 mėnesius atleido bent vieną iš teritorinės darbo biržos siųstų asmenų, išskyrus asmenis, atleistus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 136 straipsnyje nustatytais atleidimo pagrindais, pakartotinai dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių baigus mokėti subsidiją darbo užmokesčiui įgyvendinant ankstesnę priemonę.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-879, 2010-06-04, Žin., 2010, Nr. 71-3552 (2010-06-19)
Nr. XII-999, 2014-07-10, paskelbta TAR 2014-07-22, i. k. 2014-10434
25 straipsnis. Įdarbinimas subsidijuojant
1. Įdarbinimas subsidijuojant organizuojamas siekiant:
1) šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3, 4, 6–15 punktuose nurodytiems asmenims, registruotiems bedarbiais teritorinėje darbo biržoje, ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams padėti įsitvirtinti darbo rinkoje arba įsidarbinti;
2) šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytiems asmenims, registruotiems bedarbiais teritorinėje darbo biržoje ir įgijusiems socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikaciją, padėti įsitvirtinti darbo rinkoje pagal įgytą kvalifikaciją, kai jų užimtumo rėmimas sudaro sąlygas kitiems bedarbiams, turintiems įsipareigojimų šeimai, dirbti;
3) šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, registruotiems teritorinėje darbo biržoje ieškančiais darbo asmenimis, ir šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims, registruotiems teritorinėje darbo biržoje bedarbiais, sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje.
2. Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos darbdaviams įdarbinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis, dydis apskaičiuojamas vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
3. Subsidija darbo užmokesčiui mokama:
1) iki 6 mėnesių, kai darbo sutartis sudaroma su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6, 7, 9–15 punktuose, ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams;
2) iki 12 mėnesių, kai darbo sutartis sudaroma su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 8 punktuose, ir su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte, įgijusiais socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikaciją;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-879, 2010-06-04, Žin., 2010, Nr. 71-3552 (2010-06-19)
26 straipsnis. Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas
1. Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas tiesiogiai darbo vietoje trūkstamiems darbo įgūdžiams įgyti organizuojamas įdarbinant asmenis:
2) nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose, registruotus bedarbiais teritorinėje darbo biržoje ir turinčius kvalifikaciją;
2. Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos darbdaviams, organizuojantiems darbo įgūdžių įgijimo rėmimą ir įdarbinantiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis, dydis apskaičiuojamas vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
3. Darbo įgūdžių įgijimo remiama trukmė – iki 5 mėnesių ir iki 12 mėnesių asmenims, nurodytiems šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte.
4. Kai darbdavio paskirti atsakingi asmenys darbo įgūdžių įgijimui organizuoti skiria daugiau kaip 20 procentų savo darbo laiko, darbdaviams gali būti iš dalies kompensuojamos darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidos, kurios sudaro:
1) ne daugiau kaip 20 procentų visos mokamos subsidijos darbo užmokesčiui už įdarbintus asmenis iki 29 metų, jei darbdavio paskirti atsakingi asmenys yra nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-879, 2010-06-04, Žin., 2010, Nr. 71-3552 (2010-06-19)
Nr. XII-999, 2014-07-10, paskelbta TAR 2014-07-22, i. k. 2014-10434
261 straipsnis. Darbo įgūdžių įgijimo sutartis
1. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodytų teritorinėje darbo biržoje registruotų asmenų iniciatyva darbo įgūdžiai gali būti įgyjami pagal dvišalę darbo įgūdžių įgijimo sutartį. Darbo įgūdžių įgijimo sutartyje nurodoma:
1) sutarties šalys – teritorinėje darbo biržoje įregistruotas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodytas asmuo ir darbo įgūdžių įgyti padedantis darbdavys;
3) teritorinėje darbo biržoje registruoto asmens įsipareigojimas dalyvauti darbo įgūdžių įgijimo priemonėje;
4) darbdavio įsipareigojimas sudaryti sąlygas ir suteikti priemones darbo įgūdžiams įgyti bei užtikrinti darbo įgūdžius įgyjančio asmens saugą ir sveikatą;
7) sąlygos, susijusios su asmens, kuris įgis darbo įgūdžių, saugos ir sveikatos užtikrinimu įgyjant darbo įgūdžius;
2. Darbo įgūdžių įgijimo sutarčių skaičius įmonėje, įstaigoje, organizacijoje negali viršyti 10 procentų visų įmonės, įstaigos, organizacijos darbo vietų (pareigų) skaičiaus, o darbdavys, kuris yra fizinis asmuo, negali vienu metu būti sudaręs daugiau negu vieną dvišalę darbo įgūdžių įgijimo sutartį. Darbo įgūdžius įgyjančio asmens sudarytos darbo įgūdžių įgijimo sutarties terminas arba bendras jo sudarytų darbo įgūdžių įgijimo sutarčių terminas negali būti ilgesnis kaip 4 mėnesiai per kalendorinius metus. Asmuo su tuo pačiu darbdaviu darbo įgūdžių įgijimo sutartį dėl kitokio pobūdžio darbo įgūdžių įgijimo gali sudaryti ne daugiau kaip du kartus. Darbo įgūdžių įgijimo sutartis negali būti sudaroma su juridiniais asmenimis, kurie per paskutinius 12 mėnesių nutraukė darbo sutartis su daugiau negu dešimtadaliu darbuotojų.
3. Darbo įgūdžių įgijimo sutartis gali būti laikoma galiojančia tik tuo atveju, kai asmuo, kuris įgyja darbo įgūdžių, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sutarties sudarymo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apie tai informuoja teritorinę darbo biržą.
4. Jaunesni kaip 18 metų asmenys turi teisę sudaryti darbo įgūdžių įgijimo sutartis, jeigu tam neprieštarauja vaiko atstovas pagal įstatymą.
Papildyta straipsniu:
Nr. Nr. XII-999, 2014-07-10, paskelbta TAR 2014-07-22, i. k. 2014-10434
27 straipsnis. Darbo rotacija
1. Darbo rotacija organizuojama darbuotojų tikslinių atostogų metu ar kolektyvinėse sutartyse numatytais atvejais, kai darbuotojus laikinai pakeičia darbo ieškantys asmenys.
2. Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos darbo rotaciją organizuojantiems darbdaviams, kurie darbo rotacijos metu įdarbina teritorinės darbo biržos siųstus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis, dydis apskaičiuojamas vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Darbdaviams, įdarbinusiems bedarbius, kurie nepriskiriami prie šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, mokamos subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir sudaro 40 procentų įdarbinto asmens darbo užmokesčio ir šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų lėšų.
28 straipsnis. Viešieji darbai
1. Viešieji darbai organizuojami siekiant suteikti galimybę darbo ieškantiems asmenims užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų ir sudaryti sąlygas laikinai įsidarbinti ekonominių sunkumų patiriančių įmonių darbuotojams. Viešieji darbai gali būti organizuojami šiems teritorinėje darbo biržoje įsiregistravusiems asmenims:
3) bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams, aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems pagal nuolatinės formos studijų programas, jų atostogų metu;
2. Viešieji darbai – tai laikino pobūdžio darbai, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka atliekami įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, teikiantys socialinę naudą vietos bendruomenei, padedantys palaikyti ir (ar) plėtoti vietos bendruomenės socialinę infrastruktūrą, taip pat viešieji darbai, atliekami ekonominių sunkumų patiriančiose įmonėse, siekiant išsaugoti jose darbo vietas.
4. Savivaldybė rengia viešųjų darbų programas ir jas tvirtina, vykdydama valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) ir savarankiškas savivaldybių funkcijas. Savivaldybės planuojamus atlikti viešuosius darbus numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose.
5. Teritorinės darbo biržos rengia ir tvirtina viešųjų darbų projektus:
1) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytose teritorijose, kuriose bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų, yra didesnė negu vidutiniškai šalyje;
3) organizuodama viešuosius darbus, numatytus paraiškose Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramai gauti;
6. Su asmenimis, teritorinės darbo biržos nusiųstais atlikti viešųjų darbų, darbdavys sudaro darbo sutartį viešiesiems darbams atlikti.
7. Asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį viešiesiems darbams atlikti:
8. Darbdaviui, įdarbinusiam pagal darbo sutartį viešiesiems darbams atlikti teritorinės darbo biržos siųstus asmenis, už kiekvieną įdarbintą asmenį mokama subsidija darbo užmokesčiui. Darbdavys moka darbo sutartyje viešiesiems darbams atlikti nurodyto darbo užmokesčio dalį, kurios nekompensuoja mokama subsidija darbo užmokesčiui, taip pat priedus, priemokas ir kitas išmokas, įskaitant draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas, apskaičiuotas nuo šių priedų, priemokų ar išmokų. Subsidija darbo užmokesčiui skirta visoms šioms išlaidoms ar jų daliai apmokėti:
1) darbo užmokesčio už įdarbinto asmens faktiškai dirbtą laiką, apskaičiuoto pagal tą mėnesį galiojantį Vyriausybės patvirtintą minimalųjį valandinį atlygį;
2) draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms, apskaičiuotoms nuo šios dalies 1 punkte nurodyto darbo užmokesčio;
9. Asmenų bendra viešųjų darbų trukmė per 12 mėnesių laikotarpį negali būti ilgesnė kaip 6 mėnesiai.
10. Viešieji darbai gali būti finansuojami iš šių šaltinių:
4) Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ir kitų Europos Sąjungos ir tarptautinių fondų lėšų;
11. Įgyvendinant savivaldybės patvirtintą viešųjų darbų programą, kurios metu vykdomos valstybinės (valstybės savivaldybėms perduotos) funkcijos, savivaldybė skiria 40 procentų, o teritorinės darbo biržos – 60 procentų šio straipsnio 8 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui darbdaviams. Savivaldybė taip pat nustato:
1) ne daugiau kaip 7 procentus savivaldybės darbdaviui kompensuojamos lėšų sumos viešųjų darbų administravimo savivaldybėje išlaidoms;
12. Įgyvendinant savivaldybės patvirtintą viešųjų darbų programą, kurios metu vykdomos savarankiškos savivaldybių funkcijos, savivaldybė iš savo biudžeto darbdaviams skiria nuo 20 iki 50 procentų, o teritorinės darbo biržos – nuo 50 iki 80 procentų šio straipsnio 8 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui.
13. Įgyvendinant teritorinių darbo biržų patvirtintus viešųjų darbų projektus, nurodytus šio straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, teritorinės darbo biržos moka darbdaviams 100 procentų, o įgyvendinant nurodytus šio straipsnio 5 dalies 4 punkte – 50 procentų šio straipsnio 8 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui.
14. Teritorinė darbo birža viešuosius darbus dirbantiems asmenims Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka kompensuoja:
1) važinėjantiems iš gyvenamosios vietos į darbą tolimojo ar (ir) vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršruto transportu, taip pat nuosavu transportu – kelionės į darbo vietą ir atgal išlaidas;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-879, 2010-06-04, Žin., 2010, Nr. 71-3552 (2010-06-19)
Nr. XI-1632, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6530 (2011-11-17)
Nr. XII-475, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3996 (2013-07-23)
Nr. XII-979, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-01, i. k. 2014-09406
29 straipsnis. Parama darbo vietoms steigti
1. Darbo vietoms steigti yra teikiama parama:
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta parama teikiama darbdaviams šio įstatymo 30, 31 ir 32 straipsniuose nurodytais atvejais ir nustatyta tvarka, mokant darbdaviams subsidiją darbo vietoms steigti (pritaikyti). Subsidijos darbo vietoms steigti (pritaikyti) dydis vienai darbo vietai negali viršyti 40 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumos. Šis dydis taikomas tais atvejais, kai numatoma įsteigti darbo vietas ir įdarbinti šio įstatymo 30, 31 ir 32 straipsniuose nurodytus asmenis, nustatant jiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalyje arba 145 straipsnyje numatytą savaitės darbo laiko trukmę. Darbdaviai privalo apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus, išskyrus atvejus, kai įdarbinami neįgalieji (už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidą), – 20 procentų; už neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidą), – 30 procentų), darbo vietoms įsteigti (pritaikyti) reikalingų išlaidų ir įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo teritorinių darbo biržų siųstų asmenų įdarbinimo. Darbdavys savo sprendimu gali nustatyti didesnę, negu nurodyta šioje dalyje, nuosavų lėšų dalį, skiriamą darbo vietoms įsteigti (pritaikyti) reikalingoms išlaidoms apmokėti. Numatant įsteigti darbo vietas ir įdarbinti šio įstatymo 30, 31 ir 32 straipsniuose nurodytus asmenis nustatant jiems ne visą darbo dieną arba ne visą darbo savaitę, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 straipsnyje, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų, kurie dėl sveikatos būklės gali dirbti ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę, įdarbinimo atvejus, subsidijos dydis mažinamas proporcingai, atsižvelgiant į numatomą dirbti darbo laiką (valandas). Panaikinę įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą, subsidijos gavėjai turi, išskyrus šio įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų asmenų mirties atvejus, teritorinei darbo biržai grąžinti:
1) visą subsidiją, kai darbo vieta panaikinama per 12 mėnesių laikotarpį nuo jos įsteigimo (pritaikymo);
3. Darbo vietai steigti (pritaikyti) ir bedarbiui įdarbinti vienu metu gali būti taikomas tik vienas iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paramos būdų. Darbdavys negali į už subsidijos darbo vietoms steigti lėšas įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą įdarbinti tuo metu remiamojo įdarbinimo priemonėse dalyvaujantį asmenį.
4. Teritorinė darbo birža, nustačiusi, kad darbdavys pažeidė šio straipsnio 2 dalies nuostatas, paramą nutraukia nuo šio pažeidimo nustatymo dienos. Kreiptis dėl paramos gavimo iš naujo darbdavys gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sprendimo dėl paramos nutraukimo priėmimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-999, 2014-07-10, paskelbta TAR 2014-07-22, i. k. 2014-10434
30 straipsnis. Darbo vietų steigimo subsidijavimas
Darbo vietų steigimo subsidijavimas organizuojamas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų asmenų, registruotų teritorinėje darbo biržoje darbo ieškančiais asmenimis, ir šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų, teritorinėje darbo biržoje registruotų bedarbiais, neterminuotam įdarbinimui remti steigiant naujas (pritaikant esamas prie neįgaliųjų negalios) darbo vietas.
31 straipsnis. Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas
1. Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas organizuojamas bedarbių neterminuotam įdarbinimui remti steigiant naujas darbo vietas.
2. Parama darbo vietoms steigti, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, teikiama smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, nurodytiems Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir įmonėms ar viešosioms įstaigoms, kuriose mažiau kaip pusę balsų dalininkų susirinkime turi valstybės, savivaldybių institucijos, taip pat įstaigos ir valstybės ar savivaldybių įmonės.
3. Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai įgyvendinami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytose savivaldybių (seniūnijų) teritorijose, kuriose bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų, projektų įgyvendinimo laikotarpiu yra didesnė negu vidutiniškai šalyje, nedarbo pasekmėms švelninti.
32 straipsnis. Savarankiško užimtumo rėmimas
1. Savarankiško užimtumo rėmimas organizuojamas darbo ieškantiems asmenims, registruotiems teritorinėje darbo biržoje, siekiant paremti darbo vietų steigimą sau ar kitiems bedarbiams įdarbinti.
2. Savarankiško užimtumo rėmimas organizuojamas, kai asmenys darbo vietas steigia Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtose labai mažose įmonėse ar kai jie pradeda individualią veiklą pagal verslo liudijimą.
3. Subsidija darbo vietai steigti mokama, kai:
1) darbo vietą sau pirmą kartą steigia šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys, teritorinėje darbo biržoje registruoti kaip darbo ieškantys asmenys, ir šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 15 punktuose nurodyti asmenys, teritorinėje darbo biržoje registruoti kaip bedarbiai;
2) darbo vietą sau pirmą kartą steigia asmuo, kurio atleidimo iš darbo pasekmėms švelninti naudojamos Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos;
4. Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems asmenims subsidija darbo vietai steigti mokama šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka, netaikant reikalavimo apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus darbo vietoms steigti (pritaikyti prie neįgaliųjų negalios) reikalingų lėšų, o šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytiems asmenims subsidija darbo vietai steigti mokama šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka.
5. Subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą skiriama pajamų mokesčiui, mokamam įsigyjant verslo liudijimą, ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms, privalomoms asmenims, kurie verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą, iš dalies padengti. Subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą gali būti mokama, kai verslo liudijimas išduodamas bedarbiams, pirmą kartą pradedantiems individualią veiklą pagal verslo liudijimą arba individualią veiklą pagal verslo liudijimą baigusiems vykdyti ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių, ir kai verslo liudijimas išduodamas ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, o jeigu individuali veikla tęsiama, bendra jos trukmė – ne ilgesnė kaip 12 mėnesių. Subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą mokama kas mėnesį už praėjusį mėnesį. Pakartotinai subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą gali būti skiriama ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo paskutinės paskirtos subsidijos mokėjimo dienos. Subsidijos individualiai veiklai pagal verslo liudijimą dydis nustatomas pagal pajamų mokesčio, mokamo įsigyjant verslo liudijimą, ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomų asmenims, kurie verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą, dydžius, tačiau negali viršyti 0,25 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio.
6. Teritorinės darbo biržos darbo ieškantiems asmenims, siekiantiems savarankiško užimtumo, teikia informaciją apie verslo pradžios sąlygas, plėtrą, darbuotojų priėmimą į darbą, veiklos pagal verslo liudijimus galimybes, organizuoja verslo pradmenų mokymą.
7. Subsidijos individualiai veiklai pagal verslo liudijimą mokėjimas nutraukiamas, kai asmuo, vykdantis individualią veiklą pagal verslo liudijimą, pradeda dirbti pagal darbo sutartį arba pradeda vykdyti kitą individualią veiklą, įgyja ūkininko statusą, tampa ūkininko partneriu ar žemės ūkio veiklos subjektu, pažeidžia komercinės ar ūkinės veiklos tvarką. Apie šių aplinkybių atsiradimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka asmuo privalo pranešti teritorinei darbo biržai.
8. Asmuo, gavęs subsidiją individualiai veiklai pagal verslo liudijimą, privalo grąžinti teritorinei darbo biržai jam suteiktą subsidijos dalį, išmokėtą už laikotarpį, už kurį jis susigrąžina pajamų mokesčio, mokamo įsigyjant verslo liudijimą, sumą arba kuriuo dirba pagal darbo sutartį ar vykdo kitą individualią veiklą, turi ūkininko statusą, yra ūkininko partneris ar žemės ūkio veiklos subjektas, bet apie šias aplinkybes nepraneša teritorinei darbo biržai, arba kuriuo vykdo ar vykdė veiklą, pažeisdamas komercinės ar ūkinės veiklos tvarką. Jeigu šioje dalyje nurodyta subsidijos suma per 3 mėnesius teritorinei darbo biržai negrąžinama, ji išieškoma įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-879, 2010-06-04, Žin., 2010, Nr. 71-3552 (2010-06-19)
Nr. XII-999, 2014-07-10, paskelbta TAR 2014-07-22, i. k. 2014-10434
33 straipsnis. Bedarbių teritorinio judumo rėmimas
1. Bedarbių teritorinio judumo rėmimas organizuojamas siekiant skatinti bedarbius įsidarbinti darbo vietose, nutolusiose nuo jų gyvenamosios vietos, kai teritorinė darbo birža negali pasiūlyti bedarbiams tinkamo darbo.
2. Bedarbiams, įsidarbinusiems įmonių, įstaigų, organizacijų ar kitų organizacinių struktūrų darbo vietose, nutolusiose nuo jų gyvenamosios vietos, kompensuojamos kelionės į darbą ir atgal bei apgyvendinimo išlaidos ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo įsidarbinimo dienos.
3. Kelionės išlaidos kompensuojamos, kai vykstama į darbą tolimojo ar (ir) vietinio (priemiestinio) susisiekimo transportu, traukiniais ar nuosavu transportu ir šios išlaidos per mėnesį viršija 20 procentų įsidarbinusio buvusio bedarbio gaunamo atlyginimo, jei šis atlyginimas mažesnis už dviejų Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumą. Vieno mėnesio kelionės išlaidų kompensavimo dydis negali viršyti 0,5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio.
34 straipsnis. Užimtumo rėmimo programos
1. Užimtumui remti rengiamos šios programos:
2. Sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų užimtumo rėmimo programų rengimo ir jų finansavimo, atsižvelgdamos į jų svarbą ir paskirtį, priima Vyriausybė, ministerijos ir kitos valstybės institucijos, savivaldybių institucijos ir užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos, konsultuodamosi su socialiniais partneriais, organizacijų ir vietos bendruomenių atstovais, atstovaujančiais darbo ieškančių asmenų grupių interesams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-736, 2010-04-08, Žin., 2010, Nr. 48-2286 (2010-04-27)
341 straipsnis. Savanoriška praktika
1. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodyti asmenys turi teisę sudaryti savanoriškos praktikos sutartis. Savanoriškos praktikos sutartyje nurodoma:
1) sutarties šalys – šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodytas asmuo ir įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra (toliau – įmonė), kurioje atliekama savanoriška praktika;
3) įmonės, kurioje atliekama savanoriška praktika, įsipareigojimas sudaryti sąlygas ir suteikti priemones savanoriškai praktikai atlikti bei užtikrinti savanorišką praktiką atliekančio asmens saugą ir sveikatą;
6) sąlygos, susijusios su asmens, kuris atlieka savanorišką praktiką, saugos ir sveikatos užtikrinimu atliekant savanorišką praktiką;
2. Jaunesni kaip 18 metų asmenys turi teisę sudaryti savanoriškos praktikos sutartį, jeigu tam neprieštarauja vaiko atstovas pagal įstatymą.
3. Įmonė likus ne mažiau kaip 1 darbo dienai iki numatytos savanoriškos praktikos atlikimo pradžios teisės aktų nustatyta tvarka informuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigą apie sudarytą savanoriškos praktikos sutartį.
4. Šio straipsnio nustatyta tvarka savanorišką praktiką atliekantys asmenys yra draudžiami sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės lėšomis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
5. Asmuo tuo pačiu metu atlikti savanorišką praktiką gali ne daugiau kaip pagal vieną savanoriškos praktikos sutartį. Savanoriškos praktikos sutartis su ta pačia įmone gali būti sudaroma ne daugiau kaip vieną kartą.
6. Savanoriškos praktikos sutarčių skaičius įmonėje negali viršyti 10 procentų visų įmonės darbo vietų (pareigybių) skaičiaus. Savanoriškos praktikos sutartis negali būti sudaroma su juridiniais asmenimis, kurie per paskutinius 12 mėnesių nutraukė darbo sutartis su daugiau negu dešimtadaliu darbuotojų.
7. Savanorišką praktiką atliekančio asmens sudarytos savanoriškos praktikos sutarties terminas arba bendras savanoriškos praktikos sutarčių terminas negali būti ilgesnis kaip 2 mėnesiai per kalendorinius metus.
8. Asmuo gali sudaryti savanoriškos praktikos sutartį ne daugiau kaip 3 kartus, o bendras jo sudarytų savanoriškos praktikos sutarčių terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-999, 2014-07-10, paskelbta TAR 2014-07-22, i. k. 2014-10434
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
UŽIMTUMO RĖMIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO ir darbo rinkos paslaugų teikimo ORGANIZAVIMAS IR FINANSAVIMAS
35 straipsnis. Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo ir darbo rinkos paslaugų teikimo organizavimas ir kontrolė
1. Užimtumo rėmimo priemonės įgyvendinamos ir darbo rinkos paslaugos teikiamos šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, organizuodama užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimą ir darbo rinkos paslaugų teikimą, nustato metinius veiklos tikslus ir uždavinius užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančioms įstaigoms, skiria lėšų nustatytiems tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti, kontroliuoja, kaip naudojamos šios lėšos.
3. Lietuvos darbo birža įgyvendina socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus metinius veiklos tikslus ir uždavinius, organizuodama teritorinių darbo biržų veiklą, kai šios įgyvendina užimtumo rėmimo priemones ir teikia darbo rinkos paslaugas, nustato teritorinėms darbo biržoms metinius veiklos tikslus ir uždavinius, skiria lėšų nustatytiems tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti, kontroliuoja, kaip naudojamos šios lėšos.
5. Teritorinės darbo biržos įgyvendina aktyvios darbo rinkos politikos priemones, sudarydamos su juridiniais ir fiziniais asmenimis šių priemonių įgyvendinimo sutartis. Šių sutarčių tipinės formos nustatytos Vyriausybės tvirtinamame Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše. Kaip darbdaviai laikosi darbo sutarčių, sudarytų su teritorinės darbo biržos siųstais asmenimis, ir šių sutarčių atitikties įsipareigojimams, nustatytiems teritorinės darbo biržos ir darbdavių sudarytose sutartyse dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo, kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija.
6. Ministerijos ir valstybės institucijos šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimą numato strateginiuose ar metiniuose veiklos planuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-879, 2010-06-04, Žin., 2010, Nr. 71-3552 (2010-06-19)
36 straipsnis. Užimtumo rėmimo priemonių ir darbo rinkos paslaugų finansavimo šaltiniai
Užimtumo rėmimo priemonės ir darbo rinkos paslaugos finansuojamos iš Užimtumo fondo, valstybės ir savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų bei šaltinių. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų naudojimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
37 straipsnis. Užimtumo fondas
2. Užimtumo fondo lėšos naudojamos:
1) šio įstatymo nustatytoms užimtumo rėmimo priemonėms įgyvendinti, darbo rinkos paslaugoms teikti ir užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančioms įstaigoms išlaikyti;
3) bendriems Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir tarptautiniams užimtumo rėmimo projektams finansuoti;
4) priemonėms, numatytoms Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų naudojimo sąlygų ir tvarkos apraše, finansuoti;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2307, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 127-6396 (2012-11-03)
38 straipsnis. Užimtumo fondo lėšos
1. Užimtumo fondo lėšas sudaro:
1) nedarbo socialinio draudimo lėšos šio įstatymo nustatytoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms įgyvendinti, kurių dydis tvirtinamas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu;
3) valstybės biudžeto lėšos, kurių dydis tvirtinamas atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu;
2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas lėšas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais terminais ir tvarka perveda Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Užimtumo fondui sudaryti.
3. Pasibaigus finansiniams metams, nepanaudotos Užimtumo fondo lėšos įtraukiamos į kitų metų Užimtumo fondo lėšų sąmatą, jeigu Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nenustatyta kitaip.
5. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas lėšas užimtumo politiką įgyvendinančios įstaigos perveda į Užimtumo fondo sąskaitą už praėjusį ketvirtį iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2307, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 127-6396 (2012-11-03)
Nr. XII-123, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 154-7929 (2012-12-29)
Nr. XII-666, 2013-12-12, Žin., 2013, Nr. 140-7048 (2013-12-30)
39 straipsnis. Užimtumo fondo administravimas
1. Užimtumo fondo lėšas administruoja ir viešai skelbia, kaip jos naudojamos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia Lietuvos Respublikos trišalei tarybai svarstyti Užimtumo fondo lėšų sąmatos projektą ir informaciją apie lėšų panaudojimą.
3. Lietuvos Respublikos trišalė taryba teikia pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl Užimtumo fondo lėšų sąmatos projekto ir lėšų panaudojimo.
4. Užimtumo fondo lėšų sąmatą ir lėšų panaudojimo pagal šią sąmatą ataskaitą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Jis atsako už tinkamą šių lėšų paskirstymą.
5. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal patvirtintą Užimtumo fondo lėšų sąmatą perveda lėšas užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančioms įstaigoms.
6. Užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos pagal patvirtintas Užimtumo fondo lėšų sąmatas disponuoja iš Užimtumo fondo gautomis lėšomis ir kas ketvirtį teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai veiklos ataskaitas ir gautų lėšų panaudojimo finansines ataskaitas.
7. Užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos atsako už tinkamą iš Užimtumo fondo gautų lėšų panaudojimą.
40 straipsnis. Valstybės lėšų finansinė kontrolė
1. Šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytoms užimtumo rėmimo priemonėms ir 4 dalyje nurodytoms darbo rinkos paslaugoms, nedarbo socialinio draudimo išmokoms mokėti ir užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančioms įstaigoms išlaikyti ir jų plėtrai finansuoti skirtų valstybės lėšų (Užimtumo fondo, valstybės biudžeto ir kitų šaltinių) finansinę kontrolę atlieka Valstybės kontrolė ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos valstybės institucijos.
2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius, pasibaigus finansiniams metams, viešai skelbia informaciją apie valstybės lėšų panaudojimą, nurodydama šių lėšų panaudojimą atskiroms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms ir užimtumo rėmimo programoms įgyvendinti, nedarbo socialinio draudimo išmokoms mokėti, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančioms įstaigoms išlaikyti ir darbo rinkos paslaugoms teikti.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
GINČŲ DĖL UŽIMTUMO RĖMIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO ir darbo rinkos paslaugų teikimo NAGRINĖJIMAS
Lietuvos Respublikos
užimtumo rėmimo įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (OL 2009 L 155, p.17).
2. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/98/EB dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (OL 2011 L 343, p.1).
3. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų (OL 2014 L 94, p. 375).
Papildyta priedu:
Nr. XII-999, 2014-07-10, paskelbta TAR 2014-07-22, i. k. 2014-10434
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1116, 2007-05-10, Žin., 2007, Nr. 59-2278 (2007-05-29)
UŽIMTUMO RĖMIMO ĮSTATYMO 4, 26, 27, 28 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. birželio 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-334, 2009-07-14, Žin., 2009, Nr. 86-3638 (2009-07-21)
UŽIMTUMO RĖMIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2009 m. rugpjūčio 1 d.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 23 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2010 m. balandžio 1 d.
Nauja įstatymo redakcija
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-736, 2010-04-08, Žin., 2010, Nr. 48-2286 (2010-04-27)
UŽIMTUMO RĖMIMO ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-879, 2010-06-04, Žin., 2010, Nr. 71-3552 (2010-06-19)
UŽIMTUMO RĖMIMO ĮSTATYMO 2, 4, 8, 24, 25, 26, 28, 32, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 ir 9 straipsnius, įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
Šio įstatymo 3 ir 9 straipsniai įsigalioja 2010 m. spalio 1 d.
Šio įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2010, Nr. 72 (2010-06-22)
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1123, 2010-11-12, Žin., 2010, Nr. 139-7107 (2010-11-27)
UŽIMTUMO RĖMIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1632, 2011-11-03, Žin., 2011, Nr. 138-6530 (2011-11-17)
UŽIMTUMO RĖMIMO ĮSTATYMO 8, 23 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2167, 2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 83-4341 (2012-07-14)
UŽIMTUMO RĖMIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. rugsėjo 1 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2307, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 127-6396 (2012-11-03)
UŽIMTUMO RĖMIMO ĮSTATYMO 37 IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, 2 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis galioja iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Šis įstatymas ir jo įsigaliojimas keistas:
8.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-123, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 154-7929 (2012-12-29)
UŽIMTUMO RĖMIMO ĮSTATYMO 37 IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-666, 2013-12-12, Žin., 2013, Nr. 140-7048 (2013-12-30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO RĖMIMO ĮSTATYMO 37 IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-475, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3996 (2013-07-23)
UŽIMTUMO RĖMIMO ĮSTATYMO 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. spalio 1 d.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-979, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-01, i. k. 2014-09406
LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO RĖMIMO ĮSTATYMO NR. X-694 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. liepos 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-999, 2014-07-10, paskelbta TAR 2014-07-22, i. k. 2014-10434
LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO RĖMIMO ĮSTATYMO NR. X-694 1, 2, 3, 13, 23, 24, 26, 29, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 26-1, 34-1 STRAIPSNIAIS IR PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 11, 13 ir 15 straipsnius, įsigalioja 2014 m. rugsėjo 1 d.
Šio įstatymo 11 ir 15 straipsniai įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1825, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-06-29, i. k. 2015-10368
Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo Nr. X-694 papildymo 4-1 straipsniu ir 13 straipsnio pakeitimo įstatymas