PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1K-372
(Lietuvos Respublikos finansų ministro
2018 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 1K-443
redakcija)
PELNO NESIEKIANČIŲ JURIDINIŲ ASMENŲ BUHALTERINĖS APSKAITOS IR Finansinių ATASKAITŲ sudarymo IR PATEIKIMO
TAISYKLės
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pelno nesiekiančių juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) reglamentuojama pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų (toliau – pelno nesiekiantys juridiniai asmenys):
2. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
2.1. Apskaitinis įvertis – remiantis prielaidomis, atsižvelgiant į dabartinę turto ir įsipareigojimų vertę ir tikėtiną naudą ar įsipareigojimus nustatomas apytikslis dydis, naudojamas turto ir įsipareigojimų vertei nustatyti.
2.2. Apskaitos klaida – klaida, kuri atsiranda dėl neteisingo skaičiavimo, netinkamo apskaitos metodo taikymo, neteisingo ūkinės operacijos ar įvykio registravimo ar dėl apsirikimo.
2.3. Ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, kuriam sudaromas pelno nesiekiančio juridinio asmens metinių arba tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys.
2.4. Atsargos – trumpalaikis turtas, kurį pelno nesiekiantis juridinis asmuo sunaudoja pajamoms uždirbti per vienus metus arba per vieną pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklos ciklą.
2.5. Finansavimo pajamos – gautų arba gautinų finansavimo sumų dalis, panaudota per ataskaitinį laikotarpį pelno nesiekiančio juridinio asmens turėtoms sąnaudoms kompensuoti.
2.6. Finansavimo sumos – valstybės ir savivaldybės biudžetų, Europos Sąjungos, Lietuvos ir užsienio paramos fondų arba kitų asmenų parama, tikslinės lėšos ir (arba) materialinė pagalba, skirtos pelno nesiekiančio juridinio asmens įstatuose nustatytiems tikslams įgyvendinti.
2.7. Finansinė nuoma (lizingas) – nuoma, kai perduodant turtą nuomininkui perduodama didžioji dalis turto nuosavybės rizikos ir naudos. Nuosavybės teisė į turtą vėliau gali būti perduodama arba neperduodama.
2.8. Finansinės būklės ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje rodomas visas pelno nesiekiančio juridinio asmens turtas, nuosavas kapitalas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.
2.9. Finansiniai metai – metinis ataskaitinis laikotarpis, kuriam sudaromas metinių finansinių ataskaitų rinkinys.
2.10. Finansinis turtas – turtas, kuris yra pinigai ir pinigų ekvivalentai; sutartinė teisė pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi galimai sau palankiomis sąlygomis; įsigyti kito subjekto vertybiniai popieriai; sutartinė teisė gauti pinigus ar kitą šiame papunktyje nurodytą turtą iš kito subjekto.
2.11. Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas (toliau – aiškinamasis raštas) – finansinė ataskaita, kurioje detalizuojamos ir paaiškinamos pelno nesiekiančio juridinio asmens finansinės būklės ir veiklos rezultatų ataskaitose nurodytos sumos, taip pat pateikiama papildoma reikšminga informacija, nenurodoma kitose finansinėse ataskaitose. Į šį aiškinamąjį raštą įtraukiama pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose reikalaujama pateikti informacija.
2.12. Finansinių ataskaitų rinkinys – periodiškai rengiamas ataskaitų rinkinys, kuriame pateikiami finansiniai duomenys apie pelno nesiekiančio juridinio asmens finansinę būklę ir veiklos rezultatus.
2.13. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas – ilgalaikio materialiojo turto vertės mažėjimas, išreiškiamas sistemingai paskirstant to turto nudėvimąją vertę per jo naudingo tarnavimo laiką.
2.14. Ilgalaikis materialusis turtas – materialusis turtas, kuris teikia pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui ekonominės naudos ilgiau nei vienus metus ir kurio įsigijimo ar pasigaminimo savikaina yra ne mažesnė už to juridinio asmens nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę.
2.15. Įsigijimo ar pasigaminimo savikaina – sumokėta ar mokėtina pinigų ar pinigų ekvivalentų suma ar kito mainais atiduoto ar sunaudoto turto vertė įsigyjant ar pasigaminant turtą.
2.16. Išlaidos – išleisti pinigai ar kiti pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklai panaudoti ištekliai.
2.17. Likvidacinė vertė – suma, kurią pasibaigus naudingo tarnavimo laikui tikimasi gauti už turtą, įvertinus būsimas likvidavimo ar perleidimo išlaidas.
2.18. Nematerialiojo turto amortizacija – pelno nesiekiančio juridinio asmens nematerialiojo turto vertės mažėjimas išreiškiamas sistemingai paskirstant to turto amortizuojamąją vertę per jo naudingo tarnavimo laiką.
2.19. Nematerialusis turtas – materialios formos neturintis, nuo kitų pelno nesiekiančio juridinio asmens nematerialiojo turto vienetų atskiriamas nepiniginis turtas, kuriuo tas juridinis asmuo disponuoja, ir kurį naudodamas numato gauti tiesioginės ir (arba) netiesioginės ekonominės naudos.
2.20. Nuoma – už tam tikrą mokestį nuomotojo suteikta teisė nuomininkui sutartą laiką valdyti ir naudoti turtą.
2.21. Nuomininkas – juridinis ar fizinis asmuo, pagal nuomos sutartį valdantis ir naudojantis nuomotojo perduotą turtą.
2.23. Pajamos – gauta, gaunama arba gautina ekonominė nauda už paslaugų teikimą, prekių ir paslaugų pardavimą per ataskaitinį laikotarpį arba įsipareigojimų sumažėjimas, dėl ko padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus dalyvių įnašus.
2.25. Panaudos davėjas – juridinis ar fizinis asmuo, pagal panaudos sutartį perdavęs panaudos gavėjui naudoti turtą.
2.26. Panaudos gavėjas – juridinis ar fizinis asmuo, pagal panaudos sutartį valdantis ir naudojantis panaudos davėjo perduotą turtą.
2.27. Prekės – turtas, pirktas perparduoti, ir pelno nesiekiančio juridinio asmens pagaminta produkcija, skirta parduoti.
2.28. Reikšminga informacija – informacija, kurios nepateikimas arba klaidingas pateikimas gali iškreipti finansines ataskaitas ir paveikti finansinių ataskaitų informacijos vartotojų priimamus sprendimus.
2.29. Rizikos perdavimo momentas – momentas, kai pardavėjas ima nebevaldyti ir nebekontroliuoti turto, o pirkėjas tampa atsakingas už turtą ir turi teisę gauti turto nuosavybės teikiamą naudą.
2.30. Sąnaudos – ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, pardavimo, perdavimo, netekimo ir prisiimtų įsipareigojimų per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.
2.31. Turto balansinė vertė – suma, kuria turtas rodomas pelno nesiekiančio juridinio asmens finansinės būklės ataskaitoje.
2.32. Valiutinis straipsnis – straipsnis, kuriame pateikta pinigų ar kito finansinio turto ar įsipareigojimų suma bus gauta ar sumokėta fiksuota arba aiškiai nustatoma suma užsienio valiuta ir kuris buhalterinėje apskaitoje įvertinamas valiuta, kuria sudaromas finansinių ataskaitų rinkinys.
II SKYRIUS
BENDROSIOS APSKAITOS TVARKYMO IR FINANSINIŲ ATASKAITŲ SUDARYMO NUOSTATOS
4. Finansinės ataskaitos turi būti sudarytos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų pelno nesiekiančio juridinio asmens turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas.
5. Pelno nesiekiančio juridinio asmens vadovas pasitvirtina apskaitos politiką ir savo poreikiams pritaikytą sąskaitų planą, atsižvelgdamas į Taisyklių 1 priede pateiktą pavyzdinį sąskaitų planą.
6. Pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, tvarkydami apskaitą ir sudarydami finansines ataskaitas, vadovaujasi šiais bendraisiais apskaitos principais:
7. Subjekto principas reiškia, kad kiekvienas finansines ataskaitas sudarantis pelno nesiekiantis juridinis asmuo laikomas atskiru apskaitos vienetu ir kad į finansines ataskaitas turi būti įtraukiama tik jo turtas, nuosavas kapitalas, finansavimo sumos, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos.
8. Veiklos tęstinumo principas reiškia, kad sudarant finansines ataskaitas daroma prielaida, kad:
9. Jei pelno nesiekiantis juridinis asmuo įsteigiamas ribotam laikotarpiui, visas jo ilgalaikis materialusis turtas nudėvimas (nematerialusis turtas amortizuojamas) per numatytą pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklos laikotarpį. Jei pelno nesiekiantį juridinį asmenį numatoma likviduoti per 12 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, visas jo turtas ir įsipareigojimai laikomi trumpalaikiais.
10. Periodiškumo principas reiškia, kad:
10.1. finansinės ataskaitos turi būti sudaromos pagal paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos duomenis. Vėliau įvykusios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai (toliau kartu – ūkinės operacijos) įtraukiami į apskaitą ir rodomi kito ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose;
10.2. paprastai finansiniai metai trunka 12 mėnesių, tačiau jeigu pelno nesiekiantis juridinis asmuo pradeda veiklą, yra reorganizuojamas, likviduojamas arba priimamas sprendimas pakeisti finansinių metų pradžią, finansiniai metai gali trukti ne 12 mėnesių. Veiklą pradedančio pelno nesiekiančio juridinio asmens pirmieji finansiniai metai yra laikotarpis nuo jo įsteigimo dienos iki finansinių metų pabaigos. Savo finansinius metus keičiančio pelno nesiekiančio juridinio asmens finansinių metų pabaiga yra naujų finansinių metų pabaiga, jei laikotarpis nuo finansinių metų pradžios iki naujų finansinių metų pabaigos yra ne ilgesnis kaip 18 mėnesių. Jei laikotarpis yra ilgesnis negu 18 mėnesių, nustatomi pereinamieji finansiniai metai, kurių pradžia yra senų finansinių metų pabaiga, o pabaiga – naujų finansinių metų pradžia.
11. Pastovumo principas reiškia, kad pelno nesiekiantis juridinis asmuo pasirinktą apskaitos politiką turi taikyti nuolat arba gana ilgą laiką, nebent reikšmingi įvykiai ar aplinkybės priverstų ją pakeisti. Apskaitos politika gali būti keičiama, kai pasikeičia apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą reglamentuojantys teisės aktai arba kai paaiškėja, kad taikomi apskaitos metodai neleidžia tikrai ir teisingai parodyti pelno nesiekiančio juridinio asmens finansinės būklės ir veiklos rezultatų.
12. Piniginio mato principas reiškia, kad visas pelno nesiekiančio juridinio asmens turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, finansavimo sumos, pajamos ir sąnaudos finansinėse ataskaitose išreiškiami pinigais.
13. Kaupimo principas reiškia, kad ūkinės operacijos apskaitoje registruojamos, kai jos įvyksta, ir pateikiamos tų laikotarpių finansinėse ataskaitose, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą.
14. Palyginimo principas reiškia, kad:
14.1. per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos siejamos su sąnaudomis, patirtomis uždirbant tas pajamas;
14.2. finansinės ataskaitos turi būti rengiamos taip, kad jų informacijos vartotojai galėtų palyginti jose pateiktą informaciją su kitų ataskaitinių laikotarpių ir kitų pelno nesiekiančių juridinių asmenų teikiama informacija ir teisingai įvertinti pelno nesiekiančio juridinio asmens finansinės būklės ir veiklos rezultatų pokyčius;
14.3. visose finansinėse ataskaitose turi būti pateikiama ataskaitinių ir praėjusių finansinių metų lyginamoji informacija. Jei buvo pakeistas finansinių ataskaitų straipsnių grupavimas, praėjusių finansinių metų duomenų pergrupuoti nereikia. Jei pergrupavimai reikšmingi, informacija pateikiama aiškinamajame rašte.
15. Neutralumo principas reiškia, kad finansinėse ataskaitose teikiama informacija turi būti objektyvi ir nešališka. Pateikta informacija neturi paveikti finansinių ataskaitų informacijos vartotojų, kad jie priimtų nepagrįstai palankius pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui sprendimus, ir (arba) neturi būti siekiama iš anksto numatyto rezultato.
16. Finansinėse ataskaitose turtas ir įsipareigojimai pateikiami atskirai, negali būti daroma turto ir įsipareigojimų užskaita, išskyrus atvejus, kai tenkinamos abi šios sąlygos:
16.2. leidžiama daryti turto ir įsipareigojimų užskaitą arba atlikti kitokius įskaitymus teisės aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, nustatyta tvarka (pvz., daroma avansu sumokėto pelno mokesčio ir (ar) pelno mokesčio permokos užskaita su mokėtino pelno mokesčio įsipareigojimu) arba yra susitarimas dėl tokio turto ir įsipareigojimų užskaitos ir toks susitarimas nėra draudžiamas pagal teisės aktų, reglamentuojančių užskaitą, reikalavimus.
17. Pajamos ir sąnaudos finansinėse ataskaitose turi būti pateikiamos atskirai. Galimas tik kai kurių ūkinių operacijų grynojo rezultato pateikimas finansinėse ataskaitose (pvz., grynasis rezultatas rodomas perleidus ilgalaikį turtą, kompensavus patirtas sąnaudas arba pasikeitus valiutos santykiui).
18. Iki finansinių ataskaitų sudarymo apskaitoje turi būti užregistruotos visos pelno nesiekiančio juridinio asmens ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos.
19. Metinių finansinių ataskaitų duomenys turi būti pagrįsti turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis.
20. Jeigu Taisyklėse nereglamentuotos nuostatos, būtinos pelno nesiekiančio juridinio asmens ūkinėms operacijoms užregistruoti, ir finansinės ataskaitos teisingai neparodo pelno nesiekiančio juridinio asmens turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, finansavimo sumų, pajamų ir sąnaudų, pelno nesiekiantis juridinis asmuo gali pasirinkti taikyti verslo apskaitos standartus, viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus arba tarptautinius apskaitos standartus (toliau kartu – apskaitos standartai) ir apie tai nurodyti aiškinamajame rašte. Jeigu ūkinės operacijos vertinamos ir registruojamos vadovaujantis apskaitos standartų nuostatomis, pelno nesiekiančio juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis nesikeičia ir finansinės ataskaitos turi būti pateikiamos pagal Taisyklių prieduose nustatytas formas.
III SKYRIUS
TURTO APSKAITA
PIRMASIS SKIRSNIS
NEMATERIALIOJO TURTO APSKAITA
21. Nematerialusis turtas pripažįstamas ir registruojamas pelno nesiekiančio juridinio asmens apskaitoje, jei atitinka nematerialiojo turto sąvoką ir visus šiuos pripažinimo kriterijus:
21.1. pelno nesiekiantis juridinis asmuo pagrįstai tikisi ateityje gauti iš turto ekonominės naudos. Ekonominę naudą, gaunamą iš nematerialiojo turto ateinančiais laikotarpiais, galima pagrįsti galimybe vykdyti pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklą, pajamų padidėjimu arba galimybe teikti daugiau ar geresnės kokybės paslaugų, išlaidų sumažėjimu ar kita nauda, gaunama iš pelno nesiekiančio juridinio asmens naudojamo nematerialiojo turto;
21.2. turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būti patikimai įvertinta ir atskirta nuo kito turto;
21.3. pelno nesiekiantis juridinis asmuo turi visas šias su turtu susijusias teises: turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti arba apriboti teisę juo naudotis kitiems. Galimybė turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti ir jo teikiama ekonominė nauda gali priklausyti nuo juridinių teisių į tą turtą atsiradimo arba nuo jų pasikeitimo.
22. Nematerialusis turtas pagal savo pobūdį gali būti skirstomas į grupes:
22.1. patentai, licencijos, programinė įranga ir jos licencijos – pelno nesiekiančio juridinio asmens įsigytos kompiuterių programos, duomenų bazės ir jų naudojimo licencijos;
23. Nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, kurią sudaro už šį turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma, įskaitant muitus ir kitus negrąžinamus mokesčius. Prie turto įsigijimo savikainos taip pat priskiriamos kitos tiesiogiai su nematerialiojo turto įsigijimu ir paruošimu naudoti susijusios išlaidos.
24. Kitos tiesiogiai prie nematerialiojo turto įsigijimo savikainos priskirtinos išlaidos:
24.2. išmokos darbuotojams, trečiosioms šalims ir panašios išlaidos, atsirandančios dėl šio turto parengimo naudoti;
25. Į nematerialiojo turto įsigijimo savikainą neįskaičiuojamas grąžinamas pridėtinės vertės mokestis. Negrąžinamas (neatskaitomas) pridėtinės vertės mokestis gali būti įskaičiuojamas į turto įsigijimo savikainą arba iš karto pripažįstamas veiklos sąnaudomis.
26. Į nematerialiojo turto įsigijimo savikainą neįtraukiamos, o nurašomos į sąnaudas, išlaidos gali būti:
26.1. išlaidos nuo tada, kai turtas tampa tokios būklės, kad galima pradėti jį naudoti pelno nesiekiančio juridinio asmens numatomu būdu;
27. Nematerialųjį turtą gavus neatlygintinai, turtas pelno nesiekiančio juridinio asmens apskaitoje registruojamas verte, nustatyta pagal Neatlygintinai gauto turto ir paslaugų (nepiniginių aukų) įvertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą finansų ministro įsakymu (toliau – Neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo tvarkos aprašas), kuri laikoma turto įsigijimo savikaina, ir ta pačia suma registruojamos finansavimo sumos.
28. Paties pelno nesiekiančio juridinio asmens sukurtas turtas nematerialiuoju turtu nepripažįstamas.
29. Nematerialiojo turto įsigijimo savikaina amortizuojama ir pripažįstama sąnaudomis tolygiai per visą turto naudingo tarnavimo laiką.
30. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas nustatomas atsižvelgiant į:
30.2. informaciją apie panašaus turto, kurį naudojant atliekamos panašios funkcijos, naudingo tarnavimo laiką;
31. Nematerialiojo turto amortizacija pradedama skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos po jo įsigijimo ir nebeskaičiuojama nuo kito mėnesio 1 dienos po jo nurašymo arba perleidimo ir tuo atveju, kai visa nematerialiojo turto vertė perkeliama į sąnaudas.
32. Nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) amortizacijos skaičiavimo metodą, pagal kurį metinė amortizacijos suma apskaičiuojama pagal formulę:
, kur
N – metinė amortizacijos suma;
V – nematerialiojo turto įsigijimo vertė (pasigaminimo savikaina);
T – naudingo tarnavimo laikas, metais.
33. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti peržiūrimas ir, jei reikia, tikslinamas, gavus naujos informacijos. Jeigu tikėtinas turto naudingo tarnavimo laikas reikšmingai skiriasi nuo ankstesnių įvertinimų, neamortizuotos nematerialiojo turto dalies naudingo tarnavimo laikas turi būti patikslintas.
34. Nematerialiojo turto atnaujinimo, eksploatavimo, priežiūros ar tobulinimo išlaidos priskiriamos prie veiklos sąnaudų tą ataskaitinį laikotarpį, kada jos buvo patirtos.
35. Nematerialusis turtas turi būti nurašomas jį perleidžiant arba jei šis turtas nebeatitinka nematerialiojo turto pripažinimo kriterijų.
ANTRASIS SKIRSNIS
ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO APSKAITA
37. Ilgalaikis materialusis turtas pripažįstamas ir registruojamas pelno nesiekiančio juridinio asmens apskaitoje, jei jis atitinka visus šiuos pripažinimo kriterijus:
37.2. pelno nesiekiantis juridinis asmuo pagrįstai tikisi ateityje gauti iš turto ekonominės naudos;
37.3. pelno nesiekiantis juridinis asmuo gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;
37.4. turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto savikainą, pelno nesiekiančio juridinio asmens nusistatytą kiekvienai turto grupei;
37.5. pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui perduota rizika, susijusi su ilgalaikiu materialiuoju turtu. Rizikos perdavimu laikomas momentas, kai pelno nesiekiantis juridinis asmuo įgyja teisę valdyti, naudoti ilgalaikį materialųjį turtą ir juo disponuoti, tampa atsakingas už ilgalaikį materialųjį turtą ir jam priklauso ilgalaikio materialiojo turto teikiama nauda. Rizikos perdavimo momentas paprastai aptariamas sutartyje, kurios pagrindu turtas priimamas. Jei ilgalaikis materialusis turtas priklauso pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui nuosavybės teise arba pelno nesiekiantis juridinis asmuo valdo, naudoja turtą ir juo disponuoja patikėjimo teise ir tai įteisinančioje sutartyje nenumatytas kitas rizikos perdavimo momentas, laikoma, kad su turtu susijusi rizika pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui perduota tokios sutarties sudarymo momentu.
38. Ilgalaikis materialusis turtas, sudarantis prielaidas pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui veikti ateinančiais laikotarpiais, nors ir neduodantis ekonominės naudos tiesiogiai, pripažįstamas ilgalaikiu materialiuoju turtu. Pavyzdžiui, turtas, įsigytas darbo saugos, gamtosaugos, valdymo tikslams.
39. Pelno nesiekiančio juridinio asmens naudojamas panašaus pobūdžio ir pagal atliekamas funkcijas panašus ilgalaikis materialusis turtas gali būti skirstomas į grupes:
41. Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą sudaro:
41.1. už turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma (ar kitokio sunaudoto turto vertė) atėmus grąžinamo pridėtinės vertės mokesčio sumą;
42. Negrąžinamas (neatskaitomas) pridėtinės vertės mokestis gali būti įskaičiuojamas į turto įsigijimo savikainą arba iš karto pripažįstamas veiklos sąnaudomis.
43. Į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą neįtraukiamos, o nurašomos į sąnaudas, išlaidos gali būti:
43.1. išlaidos, padarytos nuo tada, kai turtas tampa tokios būklės, kad galima pradėti jį naudoti pelno nesiekiančio juridinio asmens numatomu būdu;
44. Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikaina apskaičiuojama prie pagrindinių žaliavų, medžiagų, komplektuojamųjų gaminių, sunaudotų gaminant ilgalaikį materialųjį turtą, įsigijimo savikainos pridedant tiesiogines darbo ir netiesiogines (pridėtines) gamybos išlaidas, padarytas gaminantis šį turtą iki jo naudojimo pradžios. Jeigu objektas (turtas) statomas (gaminamas) savoms pelno nesiekiančio juridinio asmens reikmėms ir toks pat objektas (turtas) statomas (gaminamas) parduoti, savoms reikmėms statomo (gaminamo) objekto (turto) savikaina turi būti tokia pat kaip ir parduoti statomo (gaminamo) objekto (turto) savikaina. Į ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikainą neįskaitomos veiklos sąnaudos ir pelnas (nuostoliai) arba jų dalis.
45. Prie ilgalaikio materialiojo turto priskiriami įsigyti arba paties pelno nesiekiančio juridinio asmens statomi nebaigti statyti objektai (turtas), montuojami įrenginiai ir jų montavimo (įdiegimo) darbai, atlikti rangovų arba paties pelno nesiekiančio juridinio asmens, bet ataskaitinio laikotarpio pabaigoje dar nebaigti. Nupirktų nebaigtų statyti objektų (turto) vertė nustatoma prie nebaigto statyti objekto (turto) pardavėjui sumokėtos arba mokėtinos už šį objektą (turtą) sumos pridedant objekto (turto) įsigijimo įforminimo išlaidas ir iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos jo atliktų darbų vertę. Jeigu statybos darbus atlieka rangovai, nebaigtų statyti darbų vertė nustatoma remiantis rangovų atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktais arba kitais dokumentais. Jeigu objektą (turtą) stato pats pelno nesiekiantis juridinis asmuo, nebaigto statyti objekto (turto) vertę sudaro sunaudotų medžiagų, komplektuojamųjų gaminių įsigijimo vertė, tiesioginio darbo ir netiesioginės (pridėtinės) gamybos išlaidos, susijusios su šio objekto (turto) statyba, atliktų projektavimo darbų vertė ir kitos išlaidos, susijusios su objekto (turto) statyba. Finansinės būklės ataskaitoje prie nebaigtos statybos išlaidų priskiriamas ir už statybos darbus sumokėtas avansas.
46. Jeigu pelno nesiekiantis juridinis asmuo ilgalaikį materialųjį turtą gauna darydamas turtinius įnašus, turto įsigijimo savikainą sudaro investuoto turto vertė.
47. Neatlygintinai gautas ilgalaikis materialusis turtas pelno nesiekiančio juridinio asmens apskaitoje registruojamas pagal Neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo tvarkos aprašo nuostatas nustatyta verte, kuri laikoma šio turto įsigijimo savikaina, ir ta pačia suma registruojamos finansavimo sumos.
48. Pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį gautas ilgalaikis materialusis turtas registruojamas ilgalaikio materialiojo turto straipsnyje. Šio turto įsigijimo savikaina yra finansinės nuomos sutartyje nurodyta turto vertės dengimo suma, išskyrus palūkanas, jei jos numatytos sutartyje. Su finansinės nuomos (lizingo) sutarties sudarymu ir turto paruošimu naudoti tiesiogiai susijusios išlaidos taip pat įtraukiamos į šio turto įsigijimo savikainą.
49. Pagal nuomos sutartį išsinuomotas ar pagal panaudos sutartį naudojamas ilgalaikis materialusis turtas pelno nesiekiančio juridinio asmens apskaitoje registruojamas nebalansinėse sąskaitose.
50. Kiekvieno ilgalaikio materialiojo turto vieneto naudojimo pradžia įforminama pelno nesiekiančio juridinio asmens vadovo tvirtinamu ilgalaikio materialiojo turto perdavimo naudoti aktu ar kitu dokumentu.
52. Ilgalaikio materialiojo turto (žemės), kurio naudojimo laikas neribotas, nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Nusidėvėjimas taip pat neskaičiuojamas:
53. Išnuomoto turto ir pagal panaudos sutartį perduoto ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą skaičiuoja ir nusidėvėjimo sumą į sąnaudas traukia turto savininkas (nuomotojas, panaudos davėjas).
54. Pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį naudojamo ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą apskaičiuoja finansinės nuomos (lizingo) gavėjas.
55. Ilgalaikio materialiojo turto, kurio naudojimo laikas yra ribotas, įsigijimo (pasigaminimo) savikaina pripažįstama sąnaudomis per to turto naudingo tarnavimo laiką, tačiau, jeigu visiškai nudėvėtas ilgalaikis materialusis turtas ir toliau naudojamas pelno nesiekiančio juridinio asmens veikloje, jo likutinė vertė negali būti mažesnė už likvidacinę vertę.
56. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo suma pripažįstama sąnaudomis kiekvieną ataskaitinį laikotarpį, išskyrus atvejus, kai nusidėvėjimo sąnaudos įtraukiamos į kito turto pasigaminimo savikainą.
57. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos po turto perdavimo naudoti ir nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 dienos po jo nurašymo arba perleidimo ir tuo atveju, kai visa ilgalaikio materialiojo turto nudėvimoji vertė perkeliama į pagamintos produkcijos (darbų, paslaugų) savikainą.
58. Ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką pelno nesiekiantis juridinis asmuo nustato atsižvelgdamas į:
58.2. turto naudojimo aplinką, naudingųjų turto savybių kitimą per visą jo naudingo tarnavimo laiką;
58.3. teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką;
59. Ilgalaikio materialiojo turto, kurio nusidėvėjimas skaičiuojamas, vienetu gali būti:
59.3. turto vieneto sudėtinė dalis, jeigu jos naudingo tarnavimo laikas reikšmingai skiriasi nuo to turto, kurio sudėtinė dalis ji yra, naudingo tarnavimo laiko ir jeigu įmanoma įvertinti šios dalies įsigijimo (pasigaminimo) savikainą. Jeigu tokių dalių įsigijimo (pasigaminimo) savikainą galima patikimai nustatyti ir ji yra ne mažesnė už pelno nesiekiančio juridinio asmens nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę, pelno nesiekiantis juridinis asmuo nusidėvėjimo skaičiavimo tikslu turto vieneto sudėtinę dalį gali išskirti ir nudėvėti kaip atskirą ilgalaikio materialiojo turto vienetą.
60. Ilgalaikio materialiojo turto vieneto nudėvimoji vertė apskaičiuojama iš jo įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus numatomą likvidacinę vertę. Likvidacinę vertę nustato pats pelno nesiekiantis juridinis asmuo.
61. Taikomi ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodai:
62. Taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal formulę:
, kur
N – metinė nusidėvėjimo suma;
V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina;
V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;
T – naudingo tarnavimo laikas, metais.
63. Taikant produkcijos metodą apskaičiuota nusidėvėjimo suma priklauso nuo naudojant tą ilgalaikį materialųjį turtą pagamintos produkcijos (atliktų paslaugų) kiekio. Taikant šį metodą, nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal formulę:
N = 
, kur
N – nusidėvėjimo suma, tenkanti pagamintai produkcijai (atliktoms paslaugoms);
V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina;
V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;
P – per ataskaitinį laikotarpį pagamintos produkcijos (atliktų paslaugų) kiekis;
Pmax – maksimalus produkcijos (atliktų paslaugų) kiekis, numatomas pagaminti, (atlikti) naudojant ilgalaikį materialųjį turtą per visą jo naudingo tarnavimo laiką.
64. Ilgalaikio materialiojo turto metinė nusidėvėjimo suma, naudingo tarnavimo laikas ir likvidacinė vertė gali būti tikslinami, gavus papildomos informacijos.
65. Jeigu pastebėtas reikšmingas laukiamos iš to turto ekonominės naudos pasikeitimas, nusidėvėjimo skaičiavimo metodas ir (arba) naudingo tarnavimo laikas turi būti pakeisti taip, kad atitiktų pasikeitusią situaciją.
66. Atlikus ilgalaikio materialiojo turto kapitalinį remontą ar rekonstrukciją, dėl kurių pagerėja turto naudingosios savybės, atliktų darbų verte didinama turto įsigijimo savikaina, o jeigu atliktas remontas pailgina turto naudingo tarnavimo laiką, tikslinamas ir turto naudingo tarnavimo laikas.
67. Patikslinus ilgalaikio materialiojo turto vertę dėl jo rekonstravimo ar remonto, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo naujos jo vertės. Šio turto nudėvimoji vertė, pradedant nuo kito mėnesio 1 dienos, kurį ji buvo patikslinta, nudėvima per likusį arba patikslintą turto naudingo tarnavimo laiką.
68. Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo išlaidos priskiriamos prie to ataskaitinio laikotarpio, kada jos buvo padarytos, veiklos sąnaudų, jeigu jos pagal pelno nesiekiančio juridinio asmens apskaitos politiką nepriskiriamos prie gaminamos produkcijos savikainos.
69. Jeigu dėl avarijos ar kitų priežasčių sugadinto ilgalaikio materialiojo turto remonto išlaidas kompensuoja draudimo įmonė ar kitas pelno nesiekiantis juridinis asmuo, remonto išlaidos mažinamos kompensuojama suma. Jeigu kompensuojama suma viršija remonto išlaidas, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio pajamomis.
70. Išsinuomoto, pagal panaudos sutartį valdomo ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo išlaidos (kai jų nekompensuoja nuomotojas, panaudos davėjas) pripažįstamos nuomininko, panaudos gavėjo veiklos sąnaudomis. Jeigu nuomotojas, panaudos davėjas nekompensuoja nuomininko, panaudos gavėjo patirtų ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo arba remonto išlaidų, šios išlaidos pripažįstamos nuomininko, panaudos gavėjo veiklos to ataskaitinio laikotarpio, kurį jos buvo padarytos, sąnaudomis. Jeigu rekonstravimo ar remonto išlaidos tą patį laikotarpį, kurį jos buvo padarytos, atitinka ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo kriterijus, šios išlaidos gali būti registruojamos kito ilgalaikio turto sąskaitoje ir pripažįstamos sąnaudomis per likusį nuomos (panaudos) laikotarpį ar planuojamą naudingo tarnavimo laiką, atsižvelgiant į tai, kuris laikotarpis yra trumpesnis.
71. Jeigu nuomotojas, panaudos davėjas sutinka atlikto ilgalaikio materialiojo turto remonto darbų vertę kompensuoti arba ja sumažinti nuomos mokestį, nuomininkas, panaudos gavėjas remonto išlaidas apskaitoje registruoja kaip gautiną sumą.
72. Netinkamas (negalimas) naudoti ilgalaikis materialusis turtas nurašomas. Nurašius visiškai nudėvėtą ilgalaikį materialųjį turtą, gautos dalys ar medžiagos apskaitoje registruojamos kaip atsargos grynąja galimo realizavimo verte. Jeigu nurašyto turto likvidacinė vertė didesnė už gautų dalių ir medžiagų grynąją galimo realizavimo vertę, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio nuostoliais dėl turto nurašymo, jeigu turto likvidacinė vertė mažesnė, – ataskaitinio laikotarpio pelnu dėl turto nurašymo.
73. Nurašius ilgalaikį materialųjį turtą, apskaitoje turi būti nurašoma įsigijimo savikaina ir sukaupta nusidėvėjimo suma. Likusi nenusidėvėjusi ilgalaikio materialiojo turto suma pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliais dėl turto nurašymo.
74. Jeigu ilgalaikis materialusis turtas prarandamas dėl vagystės, stichinių nelaimių, gamtos reiškinių ar kitų panašių priežasčių, nuostoliai, atsiradę dėl šio turto praradimo, pripažįstami ataskaitinio laikotarpio nuostoliais dėl turto praradimo, jei nėra galimybės nuostolių kompensuoti. Jeigu pagrįstai tikimasi, kad nuostoliai bus atlyginti, numatoma atgauti suma registruojama kaip gautina suma. Jeigu numatoma atgauti suma yra mažesnė už prarasto ilgalaikio materialiojo turto vertę, skirtumas pripažįstamas nuostoliais.
TREČIASIS SKIRSNIS
FINANSINIO TURTO APSKAITA
75. Pagal pobūdį finansinis turtas skirstomas į:
75.1. pinigus. Prie pinigų priskiriami pelno nesiekiančio juridinio asmens pinigai kasoje ir mokėjimo paslaugų teikėjo atidarytose mokėjimo sąskaitose;
75.2. pinigų ekvivalentus. Prie pinigų ekvivalentų gali būti priskiriama trumpalaikės (iki trijų mėnesių nuo įsigijimo datos) likvidžios investicijos į vertybinius popierius (išskyrus nuosavybės vertybinius popierius), kelionės čekiai ir kitas finansinis turtas, kuris gali būti greitai iškeičiamas į pinigų sumas, kurių vertės pasikeitimo rizika yra nereikšminga;
75.3. gautinas sumas. Gautinos sumos registruojamos suteikus paslaugas, pardavus prekes ar kitą turtą, suteikus paskolą ar kitaip įgijus teisę gauti pinigus ar kitą finansinį turtą;
75.4. nuosavybės vertybinius popierius (pvz., kitų pelno nesiekiančių juridinių asmenų išleistos akcijos, pajai, taip pat įnašai į kitų pelno nesiekiančių juridinių asmenų dalininkų kapitalą);
75.5. ne nuosavybės vertybinius popierius (pvz., obligacijos, Vyriausybės taupymo lakštai, vekseliai ar pan.);
76. Finansinis turtas pirminio pripažinimo metu į apskaitą įtraukiamas ir finansinėse ataskaitose rodomas įsigijimo savikaina. Į finansinio turto įsigijimo savikainą įtraukiamos ir tiesiogiai su šio turto įsigijimu susijusios išlaidos.
77. Jei pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsigydamas kito pelno nesiekiančio juridinio asmens nuosavybės vertybinius popierius ar dalininkų įnašą, juos apmoka turtu, finansinio turto (nuosavybės vertybinių popierių) įsigijimo savikainą sudaro perduodamo turto vertė ir tiesiogiai su įsigijimu susijusios išlaidos (pvz., atlygis tarpininkui). Jei pelno nesiekiančio juridinio asmens, kurio nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyjami apmokant turtu, ir jų veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato reikalavimą turtinį įnašą įvertinti turto arba verslo vertintojui, kai:
77.1. turto arba verslo vertintojo nustatyta turto vertė yra didesnė už perduoto turto balansinę vertę, skirtumas pripažįstamas kitomis pajamomis;
78. Gavus finansinį turtą neatlygintinai, pelno nesiekiančio juridinio asmens apskaitoje registruojama šio turto įsigijimo savikaina, nustatyta pagal Neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo tvarkos aprašo nuostatas, ir ta pačia suma – gautos finansavimo sumos.
79. Finansinės būklės ataskaitoje finansinis turtas skirstomas į:
79.1. ilgalaikį finansinį turtą, prie kurio priskiriami terminuotieji indėliai, gautinos sumos, kurias pelno nesiekiantis juridinis asmuo atgaus vėliau kaip po 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos, investicijos į vertybinius popierius, kurių pelno nesiekiantis juridinis asmuo nenumato perleisti per 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos;
80. Finansinis turtas nurašomas, kai vertybiniai popieriai perleidžiami kitam pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, gautinos sumos apmokamos arba pelno nesiekiantis juridinis asmuo netenka teisės arba galimybės atgauti gautinų sumų dėl to, kad skolininkas bankrutavo ir buvo likviduotas, mirė ar pan.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ATSARGŲ APSKAITA
83. Prie atsargų priskiriamos žaliavos, medžiagos ir komplektuojamieji gaminiai, nebaigta gaminti produkcija, pagaminta produkcija, prekės, skirtos parduoti, neatlygintinai gautos atsargos ir ūkinis inventorius.
84. Prie ūkinio inventoriaus priskiriamas materialusis turtas, kuris naudojamas daugiau nei vieną kartą ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina mažesnė už pelno nesiekiančio juridinio asmens nusistatytą ilgalaikio materialiojo turto vertę.
85. Nustatant atsargų įsigijimo savikainą, prie pirkimo kainos pridedami visi su pirkimu susiję mokesčiai bei rinkliavos (išskyrus tuos, kurie vėliau bus atgauti), atvežimo, paruošimo naudoti bei kitos tiesiogiai su atsargų įsigijimu susijusios išlaidos. Atsargų atvežimo, sandėliavimo ir kitos išlaidos gali būti pripažintos veiklos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kai buvo patirtos, jei sumos yra nereikšmingos.
86. Į atsargų įsigijimo savikainą neįskaitomas sumokėtas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai mokestis negrąžinamas (neatskaitomas). Jeigu pridėtinės vertės mokestis negrąžinamas (neatskaitomas), pelno nesiekiantis juridinis asmuo gali jį įskaityti į atsargų įsigijimo savikainą arba iš karto pripažinti sąnaudomis.
87. Neatlygintinai gautos atsargos apskaitoje registruojamos pagal Neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo tvarkos aprašo nuostatas nustatyta verte, kuri laikoma atsargų įsigijimo savikaina, ir ta pačia suma registruojamos finansavimo sumos.
88. Nebaigtos gaminti ir pagamintos produkcijos savikainos apskaičiavimo metodus pelno nesiekiantis juridinis asmuo pasirenka atsižvelgdamas į savo veiklos specifiką.
89. Pelno nesiekiantis juridinis asmuo, apskaičiuodamas veikloje sunaudotų ar parduotų atsargų savikainą, gali taikyti vieną iš pasirinktų šių atsargų įkainojimo būdų:
89.1. FIFO (angl. first in, first out) būdą. Taikant šį būdą, daroma prielaida, kad pirmiausia parduodamos arba sunaudojamos atsargos, kurios buvo įsigytos arba pagamintos anksčiausiai, t. y. laikotarpio pabaigoje likusios atsargos buvo įsigytos arba pagamintos vėliausiai;
89.2. svertinio vidurkio būdą. Šį būdą galima rinktis, jeigu atsargos sumaišytos ir neįmanoma atskirti, kurios įsigytos ar pagamintos pirmiau. Taikant šį būdą, atsargų savikaina nustatoma pagal atsargų vienetų laikotarpio pradžioje ir per visą laikotarpį įsigytų ar pagamintų panašių atsargų vienetų kainų svertinį vidurkį. Kainų vidurkis gali būti apskaičiuojamas periodiškai arba gavus kiekvieną naują atsargų siuntą (pagal aplinkybes kiekviename pelno nesiekiančiame juridiniame asmenyje, atsižvelgiant į atsargų naudojimo būdą);
89.3. konkrečių kainų būdą. Šį būdą galima rinktis tuo atveju, kai stambios vienetinės atsargos, prekės gaminamos ir paslaugos teikiamos konkrečiam tikslui. Taikant šį būdą, konkretūs atsargų vienetai turi būti įvertinami jų savikaina. Konkrečių kainų būdas gali būti taikomas konkrečiam projektui įgyvendinti skirtoms atsargoms. Šis būdas netaikomas, jeigu yra daug atsargų vienetų, kurie gali būti lengvai keičiami vieni kitais.
90. Atsargų sunaudojimas arba pardavimas gali būti registruojamas taikant vieną iš šių būdų:
90.1. nuolatinį atsargų apskaitos būdą, kai apskaitos sąskaitose registruojama kiekviena atsargų operacija, t. y. atsargų gavimas, atsargų perdavimas iš vieno pelno nesiekiančio juridinio asmens padalinio į kitą, atsargų sunaudojimas, nepanaudotų atsargų grąžinimas, atsargų pardavimas;
IV SKYRIUS
VALIUTINIŲ OPERACIJŲ APSKAITA
92. Valiutinėmis operacijomis laikomos ūkinės operacijos, kurių vykdymas susijęs su užsienio valiuta. Prie valiutinių operacijų priskiriama:
92.1. prekių, paslaugų ir kito turto pirkimas–pardavimas, už kuruos mokama arba įsipareigojama sumokėti užsienio valiuta;
93. Valiutinė operacija registruojama apskaitoje eurais pagal ūkinės operacijos atlikimo dienos valiutos santykį. Valiutos santykis – apskaitoje taikomas euro ir užsienio valiutos santykis, nustatytas vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu.
94. Rengiant finansines ataskaitas, valiutiniai straipsniai įvertinami eurais pagal paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos valiutos santykį.
95. Skirtumai, susidarę valiutiniuose straipsniuose dėl:
95.1. valiutos santykio pasikeitimo ir atsiradę atliekant valiutines operacijas arba įvertinus pagal paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos valiutos santykį anksčiau įregistruotus valiutinius straipsnius, pripažįstami to ataskaitinio laikotarpio, kurį jie susidarė, kitomis pajamomis arba kitomis sąnaudomis;
95.2. valiutos santykio ir valiutos keitimo santykio skirtumo, apskaitoje registruojami kaip veiklos sąnaudos, nes valiutos keitimas (perkant ar parduodant) laikomas banko paslauga;
95.3. valiutinės skolos grąžinimo ne jų atsiradimo laikotarpiu, skaičiuojami nuo paskutinės finansinės būklės ataskaitos sudarymo dienos. Jeigu sudaromos tarpinės finansinės ataskaitos, valiutiniai straipsniai perskaičiuojami tarpiniais laikotarpiais, o valiutos santykio pasikeitimo įtaka turi būti nustatoma nuo valiutinio straipsnio paskutinio perskaičiavimo dienos.
96. Jeigu pelno nesiekiančio juridinio asmens padalinys yra užsienyje, jame įvykusios ūkinės operacijos įvertinamos eurais pagal kiekvienos ūkinės operacijos dienos valiutos santykį. Išimtiniais atvejais, kai valiutų santykių svyravimai nereikšmingi ir kiekvieną ūkinę operaciją atskirai įvertinti pagal ūkinės operacijos dienos valiutos santykį netikslinga, užsienyje esančio ūkio subjekto filialo finansinių ataskaitų rodikliai gali būti perskaičiuojami taikant vidutinį mėnesio arba ketvirčio valiutos santykį.
V SKYRIUS
NUOSAVO KAPITALO APSKAITA
97. Pelno nesiekiančio juridinio asmens nuosavo kapitalo sudėtis priklauso nuo jo teisinės formos. Pelno nesiekiančio juridinio asmens nuosavą kapitalą atsižvelgiant į šio asmens teisinę formą gali sudaryti:
98. Dalininkų kapitalas formuojamas tų teisinių formų pelno nesiekiančių juridinių asmenų, kurių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose tai numatyta. Dalininkų kapitalas yra lygus visų pelno nesiekiančio juridinio asmens dalyvių piniginių ir nepiniginių įnašų vertei, kuri nustatoma vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklą.
Keičiantis pelno nesiekiančio juridinio asmens dalyviams, kai vienas dalyvis perleidžia savo įnašą kitam dalyviui, pelno nesiekiančio juridinio asmens apskaitoje jokie įrašai nedaromi, keičiasi tik pelno nesiekiančio juridinio asmens dalyvių sąrašas.
Kai didinamas dalininkų kapitalas papildomais įnašais, gavus įnašą, registruojamas gautas turtas ir dalininkų kapitalo padidėjimo suma.
Kai dalininkui išstojus iš dalininkų jo įnašai negrąžinami, išstojusio dalininko įnašo suma mažinamas kapitalas ir registruojamos finansavimo sumos.
99. Rezervas – tam tikriems pelno nesiekiančio juridinio asmens dalyvių numatytiems tikslams skirtas pelnas, kurio naudojimas laikinai ribotas. Rezervai sudaromi ir panaikinami pelno nesiekiančio juridinio asmens dalyvių sprendimu pelno nesiekiančio juridinio asmens įstatuose nustatyta tvarka.
Registruojant sudarytus rezervus, apskaitoje registruojamos sukaupto veiklos rezultato sumažėjimo ir rezervo padidėjimo sumos.
Naudojant lėšas ar kitą turtą tikslams, kuriems sudarytas rezervas, apskaitoje užregistruota rezervo suma nesikeičia.
Pelno nesiekiančio juridinio asmens dalyviams priėmus sprendimą panaikinti panaudotą arba nereikalingą rezervą, apskaitoje registruojamos atitinkamo rezervo sumažėjimo ir sukaupto veiklos rezultato padidėjimo sumos.
100. Labdaros ir paramos fondo dalininkams priėmus sprendimą formuoti neliečiamąjį kapitalą pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymą, apskaitoje registruojama neliečiamojo kapitalo padidėjimo suma ir, priklausomai nuo formuojamam kapitalui skiriamų lėšų šaltinio (labdaros ir paramos fondo lėšos ir paramos teikėjų perduotos lėšos), registruojama sukaupto veiklos rezultato ir (arba) paramos sumažėjimo suma.
101. Sukauptas pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklos rezultatas – perviršis (pelnas) arba deficitas (nuostoliai) – rodomas finansinės būklės ataskaitoje. Jį sudaro ataskaitinių metų rezultato, parodyto ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų ataskaitoje, ir ankstesnių ataskaitinių laikotarpių veiklos rezultatų suma. Finansinės būklės ataskaitos straipsnio „Sukauptas veiklos rezultatas“ suma gali būti tiesiogiai didinama arba mažinama ir dėl rezervų panaikinimo arba sudarymo.
VI SKYRIUS
FINANSAVIMO SUMŲ IR FINANSAVIMO PAJAMŲ APSKAITA
102. Pelno nesiekiančio juridinio asmens finansavimo sumų šaltiniai gali būti:
102.1. tikslinis finansavimas:
103. Tiksliniam finansavimui priskiriamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų arba iš kitų šaltinių (Europos Sąjungos, užsienio valstybių ir jų įsteigtų fondų ir kt.) gautos lėšos, skirtos programoms įgyvendinti arba kitiems tikslams.
104. Paramai priskiriami pagal Labdaros ir paramos įstatymą juridinių ir fizinių asmenų perduoti pinigai ar kitas turtas. Paramai taip pat priskiriama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuo gyventojų pajamų mokesčio pervedama procentinė dalis.
105. Nario mokesčiai renkami pelno nesiekiančio juridinio asmens dalyvių susirinkime pelno nesiekiančio juridinio asmens įstatuose arba kitame dokumente nustatyta tvarka. Jei nustatytas privalomas nario mokesčių mokėjimas, atsiradus prievolei pelno nesiekiančio juridinio asmens nariams mokėti nario mokestį, registruojami gautini nario mokesčiai. Pelno nesiekiančio juridinio asmens gauti jo narių iš anksto sumokėti nario mokesčiai registruojami taip pat kaip ataskaitinio laikotarpio nario mokesčiai.
106. Prie daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, sodininkų bendrijos narių tikslinių įnašų ir įmokų priskiriamos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, sodininkų bendrijos narių įmokos kaupiamosioms lėšoms, bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros ir kitoms išlaidoms apmokėti.
107. Finansavimo sumos pripažįstamos finansavimo pajamomis tą ataskaitinį laikotarpį, kai panaudojamos – padaromos sąnaudos, kurioms kompensuoti skirtos finansavimo sumos.
108. Finansavimo sumos, gautos už ilgalaikį turtą arba iš pinigais gautų finansavimo sumų įsigijus ilgalaikį turtą, pripažįstamos panaudotomis per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuota ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo (nematerialiojo turto amortizacijos) suma arba nurašomo nevisiškai nudėvėto (amortizuoto), bet netinkamo naudoti turto likutine verte.
109. Jei padaromos sąnaudos, kurios pagal pasirašytą sutartį bus apmokamos iš tikslinio finansavimo sumų, tačiau finansavimo sumos dar negautos, vertinama finansavimo sumų gavimo tikimybė:
109.1. jei pelno nesiekiantis juridinis asmuo turi pasirašytą sutartį ar kitą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad lėšos bus gautos, padarytų sąnaudų suma pripažįstamos ir apskaitoje registruojamos finansavimo pajamos ir gautinos finansavimo sumos;
110. Jei sąnaudos padarytos einamąjį ataskaitinį laikotarpį, o finansavimo sumos šioms sąnaudoms kompensuoti gautos kitą ataskaitinį laikotarpį ir gautinų finansavimo sumų pelno nesiekiantis juridinis asmuo nebuvo užregistravęs, nes neturėjo patikimų dokumentų, kuriais patvirtinama, kad jos bus gautos, gavus finansavimo sumas, jos iš karto panaudojamos ir pripažįstamos finansavimo pajamomis.
111. Neatlygintinai gautos paslaugos, turto panauda pagal panaudos sutartis ir savanorių darbas nelaikomi veikla, susijusia su finansavimo sumų gavimu ar panaudojimu. Duomenys apie per ataskaitinį laikotarpį neatlygintinai gautas paslaugas, turto panaudą ir savanorių darbą, įvertinus pagal Neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo tvarkos aprašą, registruojami nebalansinėse sąskaitose ir informacija apie tai pateikiama aiškinamajame rašte.
VII SKYRIUS
ĮSIPAREIGOJIMŲ APSKAITA
113. Įsipareigojimai apskaitoje registruojami tik tada, kai pelno nesiekiantis juridinis asmuo prisiima įsipareigojimą sumokėti pinigus ar atsiskaityti kitu finansiniu turtu. Įsipareigojimai pagal nepradėtus vykdyti sandorius nepripažįstami finansiniais įsipareigojimais.
114. Įsipareigojimai apima pelno nesiekiančio juridinio asmens skolas darbuotojams, prekių tiekėjams, rangovams, paslaugų teikėjams, kredito įstaigoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims.
115. Pagal vykdymo laiką įsipareigojimai skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius:
115.1. ilgalaikiai įsipareigojimai yra tie, kuriuos pelno nesiekiantis juridinis asmuo turės įvykdyti ne anksčiau kaip po 12 mėnesių, skaičiuojant nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos;
115.2. trumpalaikiai įsipareigojimai yra tie, kuriuos pelno nesiekiantis juridinis asmuo turės įvykdyti per 12 mėnesių, skaičiuojant nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos. Prie trumpalaikių įsipareigojimų taip pat priskiriama ilgalaikių įsipareigojimų einamųjų metų dalis, kuri turės būti apmokėta (įvykdyta) per 12 mėnesių, skaičiuojant nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos.
116. Priklausomai nuo įsipareigojimų rūšies (skolos prekių tiekėjams, rangovams, paslaugų teikėjams, kredito įstaigoms, biudžetui, darbuotojams ir kt.) ir įvykdymo trukmės, įsipareigojimai grupuojami atskirose buhalterinėse sąskaitose jų atsiradimo metu arba tuoj pat po jų atsiradimo.
117. Pirmą kartą pripažindamas įsipareigojimą pelno nesiekiantis juridinis asmuo turi įvertinti jį įsigijimo savikaina, kuri lygi gauto turto ar paslaugų įsigijimo savikainai.
VIII SKYRIUS
PREKIŲ PARDAVIMO IR PASLAUGŲ SUTEIKIMO IR KITŲ PAJAMŲ APSKAITA
119. Prekių pardavimo ar paslaugų suteikimo pajamos pripažįstamos, apskaitoje registruojamos ir finansinėse ataskaitose pateikiamos, kai prekės parduotos ar paslaugos suteiktos, o pajamų suma gali būti patikimai įvertinta.
120. Pardavus prekes, skirtas parduoti, už prekes gauta (gautina) suma pripažįstama pajamomis, o prekės nurašomos iš atsargų sąskaitos registruojant parduotų prekių savikainą.
121. Suteikus paslaugas, už paslaugas gauta (gautina) suma pripažįstama pajamomis proporcingai paslaugos užbaigtumo daliai.
122. Pajamomis nepripažįstamos trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos, taip pat pridėtinės vertės mokestis, nes tai nėra pelno nesiekiančio juridinio asmens gaunama ekonominė nauda ir ši suma nedidina nuosavo kapitalo.
123. Pirkėjui iš anksto sumokėjus už prekes ar paslaugas, apskaitoje registruojami pelno nesiekiančio juridinio asmens įsipareigojimai pirkėjams. Pajamos pripažįstamos pardavus prekes arba suteikus paslaugas. Pavyzdžiui, pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui gavus leidinio prenumeratorių avansinį mokėjimą pajamos nepripažįstamos, pajamos bus pripažintos, kai leidinys bus išleistas ir išsiųstas gavėjams.
124. Pardavus pelno nesiekiančio juridinio asmens naudotą ilgalaikį turtą, ilgalaikį arba trumpalaikį finansinį turtą, apskaitoje registruojamas sandorio rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš gautų pajamų atėmus turto balansinę vertę.
125. Pardavus naudotą ūkinį inventorių, kurio įsigijimo savikaina jau buvo pripažinta sąnaudomis, visa gauta (gautina) suma pripažįstama pajamomis.
126. Pardavus neatlygintinai gautą turtą, kuris skirtas labdarai arba paramai, kai iš jo pardavimo gautos lėšos bus naudojamos labdaros tikslams, finansavimo sumos nenurašomos ir pajamomis arba sąnaudomis pripažįstamas tik sandorio rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš gautų ir (arba) gautinų sumų atėmus parduoto turto balansinę vertę.
127. Dividendų pajamos pripažįstamos tada, kai jie paskelbiami. Jei informacija apie paskelbtus dividendus nebuvo gauta, dividendų pajamos pripažįstamos gavus pinigus.
128. Palūkanų pajamos pripažįstamos ir registruojamos tą ataskaitinį laikotarpį, už kurį priskaičiuojamos palūkanos.
IX SKYRIUS
Sąnaudų apskaita
130. Pelno nesiekiančio juridinio asmens apskaitoje išlaidos pripažįstamos sąnaudomis, kai jos atitinka Taisyklėse apibrėžtą sąnaudų sąvoką ir galima patikimai nustatyti jų sumą.
131. Vadovaujantis kaupimo principu, apskaitoje sąnaudos registruojamos, kai jos padaromos, neatsižvelgiant į laiką, kada buvo išleisti pinigai.
132. Sąnaudomis pripažįstama tik ta sunaudoto turto ar padidėjusių įsipareigojimų dalis, kuri tenka per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms. Išlaidos, kurios nesusijusios su pajamomis, uždirbtomis per ataskaitinį laikotarpį, bet skirtos pajamoms uždirbti būsimaisiais laikotarpiais, apskaitoje registruojamos ir rodomos finansinės būklės ataskaitoje kaip turtas (ateinančių laikotarpių sąnaudos).
133. Jeigu tam tikras turtas naudojamas keletą ataskaitinių laikotarpių ir jeigu pajamų ir turto sunaudojamos dalies ryšys gali būti nustatomas tik apytiksliai, sąnaudos apskaitoje pripažįstamos taikant netiesioginius pripažinimo būdus (kaip ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo ar nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos).
134. Tais atvejais, kai sunaudoto turto arba jo dalies ar prisiimtų įsipareigojimų neįmanoma tiesiogiai susieti su uždirbtomis konkrečiomis pajamomis, sąnaudos pripažįstamos iš karto, t. y. tą ataskaitinį laikotarpį, kai buvo padarytos.
135. Suteiktų paslaugų ir parduotų prekių savikaina pripažįstama ir apskaitoje registruojama tą patį ataskaitinį laikotarpį, kada buvo parduotos prekės ir pripažintos suteiktų paslaugų pajamos.
136. Į suteiktų paslaugų savikainą įtraukiama šiam tikslui sunaudotų atsargų vertė, darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų sąnaudos, teikiant paslaugas naudojamo ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo (nematerialiojo turto amortizacijos) sąnaudos, trečiųjų asmenų suteiktų paslaugų ir panašios sąnaudos.
137. Parduotų prekių savikaina nustatoma taikant tuos pačius atsargų sunaudojimo (nuolat ar periodiškai) ir įkainojimo (FIFO, svertinio vidurkio, konkrečių kainų) būdus, kurie taikomi atsargų apskaitai.
138. Pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, atsižvelgdami į savo veiklos specifiką, savarankiškai pasirenka paslaugų ir produkcijos savikainos apskaičiavimo būdą, sąnaudų priskyrimą pagal konkrečius tikslus ir programas ar projektus.
139. Veiklos sąnaudos rodo per ataskaitinį laikotarpį patirtas sąnaudas, susijusias su pelno nesiekiančio juridinio asmens veikla.
140. Suteiktos labdaros ir paramos pinigais, prekėmis ar paslaugomis išlaidos pripažįstamos sąnaudomis nepriklausomai nuo to, ar labdara ir parama teikiama iš gautų finansavimo sumų, ar iš pelno nesiekiančio juridinio asmens uždirbtų pajamų lėšų. Suteikus labdarą ar paramą prekėmis ir (arba) paslaugomis, sąnaudomis pripažįstama prekių ir (arba) paslaugų savikaina.
141. Baudų, delspinigių ir kitų netesybų sąnaudos pripažįstamos, kai paaiškėja, kad juos reikės sumokėti.
142. Palūkanų sąnaudos pripažįstamos tuo ataskaitiniu laikotarpiu, už kurį apskaičiuojamos, nesvarbu, kada turės būti sumokėtos.
143. Vertinant su darbo santykiais susijusias sąnaudas, finansinių metų pabaigoje turi būti apskaičiuojamos darbuotojų sukauptos nepanaudotų atostoginių sumos. Apskaičiuotų nepanaudotų atostogų išmokų suma registruojamos sąnaudos ir su darbo santykiais susiję įsipareigojimai.
X SKYRIUS
APSKAITOS POLITIKOS, APSKAITINIŲ ĮVERČIŲ KEITIMAS IR APSKAITOS KLAIDŲ TAISYMAS
145. Pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui pradėjus taikyti kitą apskaitos metodą ar taisyklę, nauja apskaitos politika taikoma perspektyviai, tai yra nuo ataskaitinio laikotarpio pradžios, kuriuo nuspręsta keisti apskaitos politiką, ir vėliau. Praėjusių laikotarpių duomenys nekoreguojami. Apskaitos politikos keitimo pavyzdžiai: atsargų įvertinimo metodo keitimas, turto vertinimo metodo keitimas, nusidėvėjimo skaičiavimo būdo keitimas.
146. Apskaitos politika keičiama, kai keičiasi Taisyklių ar pasirinktų taikyti apskaitos standartų nuostatos arba siekiant teisingiau atskleisti pelno nesiekiančio juridinio asmens finansinę būklę ir veiklos rezultatus.
147. Pakeitus apskaitinius įverčius, naujas apskaitinis įvertis taikomas nuo kito mėnesio po sprendimo dėl pakeitimo priėmimo dienos. Apskaitinio įverčio pavyzdžiai: ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo (nematerialiojo turto amortizacijos) laikotarpio keitimas, ilgalaikio materialiojo turto minimalios vertės keitimas.
148. Einamuoju ataskaitiniu laikotarpiu gali būti pastebėtos apskaitos klaidos, padarytos praėjusių ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose.
149. Praėjusio ar kelių praėjusių ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose padaryta apskaitos klaida, dėl kurios taisymo ataskaitinių finansinių metų veiklos rezultatas reikšmingai pasikeistų, laikoma esmine.
150. Visos klaidos taisomos einamojo ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose. Klaidų taisymas apskaitoje registruojamas ir finansinėse ataskaitose rodomas taip:
150.1. jei apskaitos klaida nėra esminė, jos taisymas registruojamas toje pačioje sąskaitoje, kurioje buvo užregistruota klaidinga informacija, ir rodomas toje pačioje veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje, kurioje buvo pateikta klaidinga informacija;
XI SKYRIUS
FINANSINių ATASKAITų rinkinIO SUDARYMO ir pateikimo tvarka
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS FINANSINIŲ ATASKATŲ RENGIMO NUOSTATOS
151. Finansinių ataskaitų rengimo tikslas – pateikti informaciją apie pelno nesiekiančio juridinio asmens finansinę būklę ir veiklos rezultatus, kuria naudojasi finansinių ataskaitų informacijos vartotojai, priimdami sprendimus.
152. Finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos:
153. Finansinių ataskaitų pavadinimai gali būti kitokie, negu nurodyta Taisyklių 152 punkte, jeigu kitokius pavadinimus nustato pelno nesiekiančių juridinių asmenų veiklą reglamentuojantys įstatymai.
154. Metinės finansinės ataskaitos sudaromos finansiniams metams pasibaigus. Prireikus gali būti rengiamos tarpinės finansinės ataskaitos.
155. Įsteigus naują pelno nesiekiantį juridinį asmenį, pagal pelno nesiekiančio juridinio asmens steigimo dienos duomenis sudaroma pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklos pradžios finansinės būklės ataskaita.
156. Taisyklių prieduose nustatytos finansinių ataskaitų formos ir jose pateikti straipsniai yra privalomi.
157. Pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurių finansinės ataskaitos skelbiamos viešai Juridinių asmenų registre, negali savo nuožiūra keisti nustatytų finansinių ataskaitų formų, įrašyti kitokių straipsnių pavadinimų, įterpti naujų ar išbraukti esamų straipsnių, jų pergrupuoti net ir tais atvejais, kai juose nurodytos sumos lygios nuliui.
158. Finansinėse ataskaitose pateikiami ataskaitinių finansinių metų ir praėjusių ataskaitinių metų duomenys.
159. Pirmųjų pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklos metų finansinėse ataskaitose lyginamoji informacija nepateikiama.
160. Jeigu pelno nesiekiantys juridiniai asmenys pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus turi filialų, filialo apskaitos informacija, reikalinga pelno nesiekiančio juridinio asmens finansinėms ataskaitoms sudaryti, teikiama pelno nesiekiančio juridinio asmens nustatyta tvarka.
163. Metinių finansinių ataskaitų rinkinys turi būti pasirašytas pelno nesiekiančio juridinio asmens įstatuose nurodyto valdymo organo nario arba pelno nesiekiančių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nurodyto kito atsakingo asmens.
ANTRASIS SKIRSNIS
Finansinės būklės ataskaita
166. Straipsnyje „Ilgalaikis turtas“ rodomas nematerialusis, materialusis, finansinis turtas ir kitas ilgalaikis turtas.
167. Nematerialusis ir ilgalaikis materialusis turtas finansinės būklės ataskaitoje rodomas likutine verte, kuri apskaičiuojama iš įsigijimo savikainos atėmus sukauptą ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo (nematerialiojo turto amortizacijos) sumą.
168. Pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartis valdomas, laikinai nenaudojamas bei ruošiamas naudoti turtas rodomas tuose pačiuose straipsniuose kaip ir pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausantis ir jo veikloje naudojamas ilgalaikis materialusis ar nematerialusis turtas.
169. Straipsnyje „Finansinis turtas“ rodomos po 12 mėnesių gautinos sumos, nuosavybės ir ne nuosavybės vertybiniai popieriai, dalininkų įnašai ir kitos investicijos, kurių pelno nesiekiantis juridinis asmuo per 12 mėnesių, skaičiuojant nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos, nenumato perleisti.
170. Straipsnyje „Kitas ilgalaikis turtas“ rodomi sumokėti avansai, kai paslaugos bus gautos vėliau kaip po 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos, išsinuomoto ar pagal panaudą naudojamo ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo ir esminio pagerinimo darbai ir kitas ilgalaikis turtas, kuris neparodytas kituose ilgalaikio turto straipsniuose.
171. Straipsnyje „Trumpalaikis turtas“ rodomos atsargos, per vienus metus gautinos sumos, kitas trumpalaikis turtas, pinigai ir pinigų ekvivalentai.
172. Straipsnyje „Atsargos“ rodomi atsargų likučiai jų įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, taip pat tos pelno nesiekiančio juridinio asmens atsargos, kurios yra išsiųstos tretiesiems asmenims perdirbti, parduoti, paliktos pasaugoti, eksponuoti parodose ir kitais panašiais atvejais, pelno nesiekiančio juridinio asmens sumokėti avansai už atsargas ir paslaugas bei nebaigtos vykdyti sutartys.
173. Straipsnyje „Per vienus metus gautinos sumos“ rodomos gautinos finansavimo sumos, gautinos sumos iš pirkėjų ir kitų asmenų, kurias jie turi sumokėti per 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos.
174. Straipsnyje „Kitas trumpalaikis turtas“ rodoma vertybinių popierių ir kitų trumpalaikių investicijų vertė, taip pat turtas, kuris neparodytas kituose trumpalaikio turto straipsniuose.
175. Straipsnyje „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ rodomi mokėjimo paslaugų teikėjų atidarytose mokėjimo sąskaitose, indėlių sąskaitose ir kasoje esantys pinigai skirtinga valiuta ir pinigų ekvivalentai.
176. Straipsnyje „Nuosavas kapitalas“ rodoma dalininkų kapitalo, rezervų, neliečiamojo kapitalo ir veiklos rezultatų suma.
177. Straipsnyje „Dalininkų kapitalas“ rodoma bendra visų pelno nesiekiančio juridinio asmens dalyvių įnašų į dalininkų kapitalą suma.
178. Straipsnyje „Rezervai“ rodomi pelno nesiekiančio juridinio asmens dalyvių sprendimu iš veiklos rezultato sudaryti rezervai.
179. Straipsnyje „Neliečiamasis kapitalas“ rodomas suformuotas arba formuojamas neliečiamasis kapitalas ir neliečiamojo kapitalo rezultatas.
180. Straipsnyje „Sukauptas veiklos rezultatas“ rodomas veiklos rezultatas – ataskaitinių metų ir ankstesnių metų veiklos rezultatas – perviršis (pelnas) arba deficitas (nuostoliai), išskyrus neliečiamojo kapitalo rezultatus.
182. Straipsnyje „Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ rodoma visa pelno nesiekiančio juridinio asmens ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų suma.
183. Straipsnyje „Ilgalaikiai įsipareigojimai“ rodomos skolos ir kiti įsipareigojimai, kuriuos reikės vykdyti per laikotarpį, ilgesnį kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos.
TREČIASIS SKIRSNIS
VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA
185. Veiklos rezultatų ataskaitoje pateikiami duomenys apie pelno nesiekiančio juridinio asmens per ataskaitinį laikotarpį iš veiklos uždirbtas pajamas, pripažintas finansavimo pajamas ir turėtas sąnaudas.
187. Straipsnyje „Pajamos“ rodoma:
187.1. straipsnyje „Pardavimo pajamos“ rodomos visos iš pelno nesiekiančio juridinio asmens vykdomos ūkinės komercinės veiklos uždirbtos pajamos. Čia pateikiamos pardavimo grynosios pajamos, kurias sudaro pardavus prekes ir suteikus paslaugas per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos, iš kurių atimtos grąžintų prekių pardavimo, nukainojimo, nuolaidų sumos;
187.2. straipsnyje „Finansavimo pajamos“ rodomos visos per ataskaitinį laikotarpį pripažintos finansavimo pajamos nepriklausomai nuo finansavimo sumų šaltinio. Pagal poreikį finansavimo pajamos pagal šaltinius gali būti detalizuojamos aiškinamojo rašto pastabose;
187.3. straipsnyje „Kitos pajamos“ rodoma:
187.3.1. pelnas, gautas perleidus pelno nesiekiančio juridinio asmens naudotą ilgalaikį turtą, naudotą ūkinį inventorių, vertybinius popierius;
187.3.2. pelnas, gautas pardavus nepanaudotas labdarai (paramai) neatlygintinai gautas atsargas, kaip nustatyta Taisyklių 126 punkte;
188. Straipsnyje „Sąnaudos“ rodoma:
188.1. straipsnyje „Prekių, suteiktų paslaugų savikaina ir kitos pardavimo sąnaudos“ rodoma suteiktų paslaugų, parduotų prekių savikaina, pardavimo ir kitos su prekių pardavimu ir paslaugų teikimu susijusios sąnaudos;
188.2. straipsnyje „Veiklos sąnaudos“ rodomos visos su pelno nesiekiančio juridinio asmens veikla susijusios sąnaudos, suteiktos paramos, labdaros ir kitos sąnaudos, kurios nepriskirtos prie suteiktų paslaugų ir parduotų prekių savikainos ir kitų pardavimų sąnaudų. Veiklos sąnaudų pavyzdžiai: darbuotojų išlaikymo, ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo (nematerialiojo turto amortizacijos), komunalinių ir kitų paslaugų sąnaudos;
188.3. straipsnyje „Kitos sąnaudos“ rodoma:
188.3.1. nuostoliai, perleidus pelno nesiekiančio juridinio asmens naudotą ilgalaikį turtą, vertybinius popierius;
188.3.2. nuostoliai, pardavus nepanaudotas labdarai (paramai) neatlygintinai gautas atsargas, kaip nustatyta Taisyklių 126 punkte;
189. Straipsnyje „Veiklos rezultatas prieš apmokestinimą“ rodomas perviršis (pelnas) arba deficitas (nuostoliai), kuris apskaičiuojamas iš visų per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų atėmus visas per ataskaitinį laikotarpį patirtas sąnaudas.
190. Straipsnyje „Pelno mokestis“ rodomos pelno mokesčio sąnaudos, apskaičiuotos pagal mokesčius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
191. Straipsnyje „Grynasis veiklos rezultatas“ rodomas perviršis (pelnas) arba deficitas (nuostoliai), kuris apskaičiuojamas iš veiklos rezultato prieš apmokestinimą sumos atėmus pelno mokesčio sumą. Jeigu pelno nesiekiantis juridinis asmuo įstatymų nustatyta tvarka nemoka pelno mokesčio, straipsnis „Pelno mokestis“ veiklos rezultatų ataskaitoje nepildomas. Tokiu atveju veiklos rezultato prieš apmokestinimą suma bus lygi grynojo veiklos rezultato sumai.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
192. Aiškinamąjį raštą sudaro šios dalys:
193. Aiškinamojo rašto bendrojoje dalyje pateikiama informacija apie pelno nesiekiantį juridinį asmenį:
193.6. teisinis statusas, jeigu pelno nesiekiantis juridinis asmuo likviduojamas, reorganizuojamas ar yra bankrutavęs;
193.8. vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinį ir praėjusį ataskaitinį laikotarpį. Vidutinį metinį darbuotojų skaičių pagal sąrašą rekomenduojama apskaičiuoti vadovaujantis Vidutinio metinio darbuotojų skaičiaus pagal sąrašą apskaičiavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 134 „Dėl Vidutinio metinio darbuotojų skaičiaus pagal sąrašą apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“;
193.10. informacija apie vyriausiąjį buhalterį (buhalterį) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančią (teikusią) įmonę, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantį (teikusį) asmenį ir laikotarpis, už kurį vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo tvarko (tvarkė) pelno nesiekiančio juridinio asmens apskaitą;
194. Aiškinamojo rašto informacijos apie apskaitos politiką dalyje turi būti nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis parengtos finansinės ataskaitos.
Jei apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis tik Taisyklių nuostatomis, apskaitos politikos atskirai aprašyti nereikia, pakanka nurodyti, kad finansinės ataskaitos sudarytos vadovaujantis Taisyklėmis, nurodant taikytus ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodus, atsargų įkainojimo būdus, koks dienos euro ir užsienio valiutos santykis taikomas ūkinėms operacijoms, kurių atlikimas ir buvimas ar rezultatų įforminimas susijęs su užsienio valiuta, perskaičiuoti, euro ir užsienio valiutos santykio paskelbimo šaltinį.
Jei Taisyklių nuostatų nepakako ir buvo taikyti apskaitos standartai, turi būti nurodyta, kokie apskaitos standartai buvo taikyti kokioms ūkinėms operacijoms registruoti, ir turi būti aprašyta taikyta apskaitos politika. Jeigu buvo keičiama pelno nesiekiančio juridinio asmens apskaitos politika, nurodomas faktas, kad buvo pakeista apskaitos politika, nurodomos apskaitos politikos keitimo priežastys ir esminiai skirtumai bei ataskaitinis laikotarpis, kuriuo nuspręsta keisti apskaitos politiką, ir faktas, kad lyginamoji informacija nebuvo koreguota, todėl nepalyginama.
195. Aiškinamojo rašto pastabų dalyje pastabos numeruojamos eilės tvarka. Pastabos numeris turi būti nurodomas prie finansinės ataskaitos straipsnio, kurį ji paaiškina.
Aiškinamojo rašto pastabų dalyje privaloma pateikti informaciją apie per ataskaitinį laikotarpį gautą finansinę paramą (pinigai) ir nefinansinę paramą (nematerialusis turtas, ilgalaikis materialusis turtas, vertybiniai popieriai, atsargos ir turtas, gautas naudotis panaudos teise, paslaugos, savanorių darbas), paramos panaudojimą, suteiktą labdarą ir (arba) paramą:
195.1. apie gautą paramą užpildoma informacijos apie per ataskaitinį laikotarpį gautą paramą forma (4 priedas). Atskirai nurodomas kiekvienas paramą suteikęs juridinis asmuo, jo suteiktos paramos dalykas ir vertė. Jeigu paramos teikėjo per ataskaitinius finansinius metus suteiktos paramos vertė neviršija 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių ir sudaro ne daugiau kaip 10 procentų pelno nesiekiančio juridinio asmens per ataskaitinius finansinius metus gautos paramos ir (arba) visų gautų finansavimo sumų, paramą suteikęs juridinis asmuo gali būti nenurodomas;
195.2. apie gautos paramos pasikeitimą, įskaitant jos panaudojimą, užpildoma informacijos apie gautos paramos pasikeitimą, įskaitant jos panaudojimą, per ataskaitinį laikotarpį forma (5 priedas). Atskirai nurodomas gautos paramos dalykas: pinigai, turtas (išskyrus pinigus), parama, panaudota neliečiamajam kapitalui formuoti;
195.3. apie suteiktą labdarą ir (arba) paramą užpildoma informacijos apie per ataskaitinį laikotarpį suteiktą labdarą ir paramą forma (6 priedas). Atskirai nurodomas kiekvienas paramą gavęs juridinis asmuo ir jam suteiktas paramos dalykas ir vertė. Suteikta labdara fiziniams asmenims nurodoma pagal jos pobūdį. Suteiktos labdaros ir (arba) paramos sumos atskleidžiamos neatsižvelgiant į tai, ar labdara ir (arba) parama buvo suteikta iš pelno nesiekiančio juridinio asmens gautos paramos, ar jo paties uždirbtų lėšų;
195.4. kitiems asmenims išnuomoto ar pagal panaudą perduoto turto rūšis (pavadinimas), balansinė vertė, nuomos ar panaudos trukmė ir galimybė ją pratęsti, metinė ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo suma ir metinė nuomos kaina, jei turtas išnuomotas;
195.5. bendras savanorių skaičius ir bendras savanoriškos veiklos valandų skaičius per ataskaitinį laikotarpį.
Papildyta papunkčiu:
Nr. 1K-404, 2022-12-07, paskelbta TAR 2022-12-07, i. k. 2022-24907
196. Aiškinamojo rašto pastabų dalyje turi būti atskleidžiama informacija apie kitas, nei gauta parama, finansavimo sumas:
196.1. nurodant per ataskaitinį laikotarpį gautas finansavimo sumas iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir kitų šaltinių (Europos Sąjungos, užsienio valstybių ir jų įsteigtų fondų ir kt.), nurodant lėšų likutį ataskaitinio laikotarpio pradžioje, per ataskaitinį laikotarpį gautas, panaudotas finansavimo sumas, gautinų sumų pasikeitimo sumas ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusias nepanaudotas finansavimo sumas pildoma informacijos apie tikslinio finansavimo sumų pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį forma (7 priedas);
196.2. nurodant politinių partijų gautą ir panaudotą tikslinį finansavimą pagal kiekvieną finansavimo šaltinį;
197. Aiškinamojo rašto pastabų dalyje turi būti pateikta informacija apie ataskaitiniu laikotarpiu taisytas esmines klaidas, jų pobūdį ir sumą, kuria koreguotas pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklos rezultatas.
198. Aiškinamojo rašto pastabų dalyje gali būti pateikiamos reikšmingus finansinių ataskaitų straipsnius paaiškinančios lentelės ir (arba) tekstinė informacija.
199. Aiškinamojo rašto pastabų dalyje taip pat rekomenduojama atskleisti kitą finansinių ataskaitų informacijos vartotojams priimant sprendimus reikalingą ir svarbią informaciją, pavyzdžiui:
199.2. visiškai nudėvėto, tačiau dar tebenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina pagal turto grupes;
199.3. ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikas metais pagal turto grupes ir nurodytas faktas, jei ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo (nematerialiojo turto amortizacijos) normatyvai buvo keičiami;
199.4. pelno nesiekiančio juridinio asmens išsinuomoto turto rūšis, nuomos laikotarpio trukmė, galimybė ją pratęsti ir nuomos mokesčio dydis;
199.5. prie pardavimo pajamų priskiriamų prekių, suteiktų paslaugų ir kitų pardavimo sąnaudų sudėtis pagal pobūdį;
199.6. pelno nesiekiančio juridinio asmens vadovui ir kitiems valdymo organų nariams išmokėtos su darbo santykiais susijusios ir kitos sumos, jiems suteiktos ir grąžintos iš jų gautos ir grąžintos paskolos;
199.7. pelno nesiekiančio juridinio asmens dalyviams ir su jais susijusiems juridiniams asmenimis išmokėtos sumos, įskaitant suteiktą paramą;
199.8. sudaryti reikšmingi sandoriai su pelno nesiekiančio juridinio asmens dalyviais, paramos davėjais ir gavėjais;
PENKTASIS SKIRSNIS
REORGANIZUOJAMO, PERTVARKOMO Ar likvidUOJAMO PELNO NESIEKIANČIO JURIDINIO ASMENS FINANSINĖS ATASKAITOS
201. Jeigu pelno nesiekiantys juridiniai asmenys reorganizuojami prijungimo arba sujungimo būdu, kiekvienas pelno nesiekiantis juridinis asmuo, besijungiantis į naują pelno nesiekiantį juridinį asmenį (juridinį asmenį), pagal reorganizavimo dienos būklę sudaro finansinės būklės ataskaitą. Pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kuriam pereina visos reorganizuotų pelno nesiekiančių juridinių asmenų teisės ir pareigos, pagal įsteigimo dienos būklę sudaro finansinės būklės ataskaitą, sudėdamas besijungiančių pelno nesiekiančių juridinių asmenų finansinės būklės ataskaitų eilutes į vieną ir eliminuodamas jų tarpusavio įsipareigojimus.
202. Kai pelno nesiekiantis juridinis asmuo skaidomas padalijimo ar išdalijimo būdu, jo turtas ir įsipareigojimai perduodami naujiems ar kitiems veikiantiems pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims, skaidomo pelno nesiekiančio juridinio asmens apskaitoje registruojamas turto, įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo sumažėjimas.
203. Jeigu pelno nesiekiantis juridinis asmuo pertvarkomas į kitos teisinės formos pelno nesiekiantį juridinį asmenį, pertvarkomas pelno nesiekiantis juridinis asmuo pagal sprendimo priėmimo dienos būklę sudaro finansinės būklės ataskaitą.
204. Jei priimamas sprendimas pelno nesiekiantį juridinį asmenį likviduoti, rengdamas finansines ataskaitas, pelno nesiekiantis juridinis asmuo neturi vadovautis veiklos tęstinumo principu. Aiškinamajame rašte pelno nesiekiantis juridinis asmuo turi nurodyti, kad jį numatoma likviduoti, todėl rengdamas finansines ataskaitas jis netaiko veiklos tęstinumo principo, kaip nustatyta Taisyklių 8 punkte.
205. Teisės aktų, reglamentuojančių pelno nesiekiančių juridinių asmenų likvidavimą, nustatyta tvarka, paskyrus likvidatorių, likvidatorius sudaro pelno nesiekiančio juridinio asmens likvidavimo laikotarpio pradžios finansinės būklės ataskaitą. Likvidatorius, baigęs vykdyti likviduojamo pelno nesiekiančio juridinio asmens prievoles, atsiskaitęs su kreditoriais ir perdavęs teisės aktų nustatyta tvarka turtą, surašo pelno nesiekiančio juridinio asmens likvidavimo aktą.
206. Jeigu priimtas sprendimas pelno nesiekiantį juridinį asmenį likviduoti ar reorganizuoti, pelno nesiekiantis juridinis asmuo turi sudaryti finansines ataskaitas pagal sprendimo priėmimo dienos duomenis ir pagal pelno nesiekiančio juridinio asmens reorganizavimo pabaigos dienos duomenis.
_________________________________
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-443, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21107