Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1996

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1996.10.28)

Pakeitimai:

Parlamentas, Įstatymas

Nr. I-1584, 96.10.09, Žin., 1996, Nr.102-2320 (96.10.23)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES

LIETUVOS RESPUBLIKOJE" 36 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

Dėl Užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis

Užsieniečiais Lietuvos Respublikoje pripažįstami asmenys,

kurie turi bet kurios užsienio valstybės pilietybę, ir asmenys be

pilietybės.

2 straipsnis

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje nustato šis

ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Užsieniečių, turinčių užsienio valstybių pilietybę, teisinės

padėties klausimus gali reguliuoti ir Lietuvos Respublikos

tarptautinės sutartys su užsienio valstybėmis, kurių piliečiais

jie yra.

3 straipsnis

Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tas pačias teises ir

laisves kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. jeigu ko kita

nenumato Lietuvos respublikos Konstitucija, šis ir kiti Lietuvos

Respublikos įstatymai bei Lietuvos respublikos tarptautinės

sutartys.

Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra lygūs prieš įstatymus

nepriklausomai nuo rasės, odos spalvos, lyties, kalbos,

religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar

socialinės kilmės, turtinės, gimimo ar kokios nors kitokios

padėties.

Lietuvos Respublikoje užsieniečiai, naudodamiesi savo

teisėmis ir laisvėmis, neturi kenkti Lietuvos Respublikos

interesams, Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų asmenų teisėms

ir teisėtiems interesams.

4 straipsnis

Šio įstatymo nuostatos užsienio valstybių piliečių atžvilgiu

taikomos abipusiškumo pagrindu. Paaiškėjus, kad kita valstybė

apriboja arba pažeidžia visuotinai pripažintas užsieniečių

teisinės padėties normas Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu,

Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti atsakomuosius tos

valstybės piliečių, esančių Lietuvos Respublikoje, teisių ir

laisvių apribojimus.

5 straipsnis

Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo gerbti

Lietuvos Respublikos Konstituciją bei įstatymus ir jų laikytis.

Jie taip pat privalo gerbti lietuvių tautos ir Lietuvos

Respublikoje gyvenančių tautinių mažumų papročius bei tradicijas.

6 straipsnis

Užsieniečiai gali Lietuvos Respublikoje nuolat gyventi,

jeigu jie turi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

išduotą leidimą gyventi ir asmens dokumentą.

Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas,

jeigu užsienietis:

1) turi artimos giminystės ryšių su Lietuvos Respublikos

piliečiais;

2) yra Lietuvos Respublikos piliečio išlaikytinis;

3) išlaiko Lietuvos Respublikos pilietį;

4) yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu;

5) turi Lietuvos Respublikoje legalų pragyvenimo šaltinį;

6) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.

Šio straipsnio antrosios dalies nuostatos netaikomos

asmenims, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nuolat gyveno

Lietuvos Respublikoje ir nepriėmė Lietuvos Respublikos pilietybės

pagal 1989 m. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą. Šie

asmenys iš karto pripažįstami nuolat gyvenančiais Lietuvos

Respublikoje užsieniečiais.

7 straipsnis

Užsieniečiai, kurie yra Lietuvos Respublikoje kitokiu nei

šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta pagrindu, laikomi laikinai

esančiais Lietuvos Respublikoje. Jie privalo nustatyta tvarka

užregistruoti savo pasą arba jį atitinkantį asmens dokumentą ir

išvažiuoti iš Lietuvos Respublikos, kai pasibaigia Lietuvos

Respublikos vizos ir leidimo gyventi galiojimo laikas.

II. UŽSIENIEČIŲ, ESANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOJE,

PAGRINDINĖS TEISĖS, LAISVĖS IR PAREIGOS

8 straipsnis

Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, turi minties,

sąžinės, religijos ir įsitikinimų laisvę.

9 straipsnis

Užsieniečiai negali rinkti ir būti išrinkti į Lietuvos

Respublikos atstovaujamuosius valstybinės valdžios ir kitus

renkamuosius valstybinius organus, taip pat dalyvauti

referendumuose (plebiscituose).

10 straipsnis

Užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, gali

užimti visas pareigas valstybinėje tarnyboje, išskyrus tas,

kurioms užimti Lietuvos Respublikos įstatymai numato būtiną

sąlygą - Lietuvos Respublikos pilietybę.

11 straipsnis

Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, neprivalo

atlikti karinės tarnybos Lietuvos Respublikos kariuomenėje.

12 straipsnis

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus užsieniečiams Lietuvos

Respublikos teritorijoje garantuojama asmens ir buto

neliečiamybė, kitos asmens laisvės.

Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikoje, negali būti

sulaikytas arba suimtas, išskyrus kai jis:

1) bandė neteisėtai pereiti į Lietuvos Respubliką ir buvo

sulaikytas;

2) neteisėtai buvo Lietuvos Respublikoje ir buvo sulaikytas;

3) padarė nusikaltimą arba kitą teisės pažeidimą, už kurį

pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turėjo būti sulaikytas arba

suimtas;

4) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.

Kiekienas sulaikytas užsienietis visuomet turi būti

nedelsiant jam suprantama kalba informuotas apie sulaikymo

priežastis ir pateiktus kaltinimus, jeigu tokių yra.

13 straipsnis

Kiekvienam užsieniečiu, turinčiam užsienio valstybės

pilietybę ir esančiam Lietuvos Respublikoje, suteikiama galimybė

susisiekti su savo šalies diplomatine ar konsuline atstovybe ar

kitu organu, Lietuvos Respublikoje atstovaujančiu tos užsienio

valstybės interesams, o jeigu tokio organo nėra - su kitos

valstybės diplomatine arba konsuline atstovybe, įgaliota ginti

valstybės, kurios pilietis yra sulaikytasis užsienietis, piliečių

teises ir teisėtus interesus.

Lietuvos Respublikos prokuratūros organai privalo valstybės,

kurios pilietis yra sulaikytasis, diplomatinei ar konsulinei

atstovybei pranešti apie jo sulaikymą arba suėmimą ne vėliau kaip

per 48 valandas.

14 straipsnis

Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, turi teisę

patys ar per savo įgaliotąjį atstovą kreiptis į teismą ir

kitokius valstybinius organus tokia tvarka kaip ir Lietuvos

Respublikos piliečiai.

15 straipsnis

Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, turi turtines

teises pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

16 straipsnis

Užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, gali

užsiimti bet kokia darbine arba ūkine veikla, jeigu jos

nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai ir jeigu užsiėmimui ja

nėra numatyta būtina sąlyga - Lietuvos Respublikos pilietybė.

17 straipsnis

Užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje ir

teisėtai dirbantys, turi visas ekonomines ir socialines teises,

kuriomis naudojasi Lietuvos Respublikos piliečiai.

18 straipsnis

Užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, turi

visas teises į socialinį aprūpinimą, kuriomis naudojasi Lietuvos

Respublikos piliečiai.

19 straipsnis

Užsieniečių, esančių Lietuvos respublikoje, teisė laisvai

kilnotis Lietuvos Respublikoje gali būti apribota tik valstybės

saugumo ir viešosios tvarkos sumetimais Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta tvarka.

20 straipsnis

Kiekvienam užsieniečiui, esančiam Lietuvos Respublikoje,

garantuojama teisė išvykti iš Lietuvos Respublikos. Ši teisė gali

būti apribota, jeigu užsienietis:

1) patrauktas baudžiamojon atsakomybėn - iki bylos

nagrinėjimo pabaigos;

2) nuteistas už padarytą nusikaltimą - iki bausmės atlikimo

pabaigos arba atleidimo nuo bausmės atlikimo;

3) neįvykdė turtinių prievolių Lietuvos valstybei ar

turtinių prievolių, kylančių iš santuokos ir šeimos santykių, ar

kitokių turtinių prievolių, nustatytų įsiteisėjusiais teismo

sprendimais.

21 straipsnis

Užsieniačiai, esantys Lietuvos Respublikoje, apdedami

mokesčiais ir rinkliavomis tokia tvarka kaip ir Lietuvos

Respublikos piliečiai, jeigu ko kita nenumato Lietuvos

Respublikos įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės

sutartys.

22 straipsnis

Užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje , turi

vienodas su Lietuvos Respublikos piliečiais teises į mokslą,

kurios realizuojamos Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta

tvarka.

23 straipsnis

Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, turi vienodas

su Lietuvos Respublikos piliečiais teises naudotis kultūrinėmis

vertybėmis.

Užsieniečiams, esantiems Lietuvos Respublikoje, garantuojama

teisė vartoti savo gimtąją kalbą, saugoti ir puoselėti savo

kultūrą ir tradicijas.

24 straipsnis

Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, gali sudaryti

ir nutraukti santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais arba

kitais asmenimis Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.

Užsieniečiai santuokos ir šeimos santykiuose turi lygias su

Lietuvos Respublikos piliečiais teises ir pareigas.

III. UŽSIENIEČIŲ ATVYKIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ

IR IŠVYKIMAS IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS

25 straipsnis

Užsieniečiai gali atvykti į Lietuvos Respubliką tik gavę

Lietuvos Respublikos kompetentingų organų vizą, leidimą ar kitą

juos atitinkantį dokumentą.

26 straipsnis

Vizą atvykti į Lietuvos Respubliką išduoda Lietuvos

Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulatai užsienyje arba

kiti įstatymų numatyti Lietuvos Respublikos organai.

27 straipsnis

Užsieniečiui gali būti neleista atvykti į Lietuvos

Respubliką, jeigu:

1) jis yra padaręs nusikaltimų žmogiškumui ir vykdė

genocidą;

2) jo atvykimas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumo

interesams, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ir dorovei;

3) jis per pastaruosius penkerius metus yra padaręs sunkų

tyčinį nusikaltimą;

4) paduodamas prašymą atvykti, pateikė apie save melagingas

žinias;

5) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.

28 straipsnis

Leidimą užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje išduoda

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

29 straipsnis

Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, keisdami savo

nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje,

privalo apie tai nustatyta tvarka pranešti Vidaus reikalų

ministerijai.

30 straipsnis

Leidimas užsieniečiui atvykti nuolat gyventi į Lietuvos

Respubliką gali būti išduodamas tik šio įstatymo 6 straipsnio

antrojoje dalyje numatytais atvejais.

31 straipsnis

Užsieniečiai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos, privalo

pateikti pasą ar kitą jį atitinkantį dokumentą.

Nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje užsieniečiai,

išvykdami iš Lietuvos Respublikos, turi pateikti Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų tarnyboms pasus ar kitokius juos

atitinkančius dokumentus ir gauti Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministerijos leidimą išvykti.

32 straipsnis

Užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos neleidžiama šio

įstatymo 20 straipsnyje nurodytais atvejais.

Sprendimą neleisti užsieniečiui išvykti iš Lietuvos

Respublikos priima Vidaus reikalų ministerija.

33 straipsnis

Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės organai neleidžia

užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, kol jis nepateikia

nustatytų dokumentų.

34 straipsnis

Šiame įstatyme nustatytos užsieniečių teisės ir laisvės gali

būti ribojamos tik Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje,

Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte bei

Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte

numatytais pagrindais ir tik pagal Lietuvos Respublikos

įstatymus.

35 straipsnis

Sprendimas neleisti užsieniečiui išvykti iš Lietuvos

Respublikos gali būti apskųstas teismui.

IV. UŽSIENIEČIŲ ATSAKOMYBĖ. JŲ IŠSIUNTIMAS

IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS

36 straipsnis

Užsienietis, pažeidęs Lietuvos Respublikos Konstituciją,

šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, arba jeigu jo

veiksmai gresia Lietuvos valstybės saugumui ar viešajai

tvarkai, gyventojų sveikatai ar dorovei, gali būti įpareigotas

išvykti arba išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

Jeigu užsienietis atsisako išvykti iš Lietuvos

Respublikos arba neišvyksta per pasiūlytą terminą, jis yra

išsiunčiamas.

Sprendimus dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti arba jo

išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, išskyrus užsieniečius,

turinčius leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, priima

Vidaus reikalų ministerija.

Sprendimus dėl užsieniečių, turinčių leidimą nuolat

gyventi Lietuvos Respublikoje, išsiuntimo iš Lietuvos

Respublikos priima teismas Vidaus reikalų ministerijos

teikimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1584, 96.10.09, Žin., 1996, Nr.102-2320 (96.10.23)

37 straipsnis

Užsieniečiai, padarę Lietuvos Respublikoje nusikaltimą ar

kitą teisės pažeidimą, atsako pagal Lietuvos Respublikos

įstatymus, jeigu ko kita nenumato Lietuvos Respublikos

tarptautinės sutartys.

V.BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

38 straipsnis

Šis įstatymas netaikomas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir

Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytas

privilegijas ir imunitetus turintiems užsienio valstybių

diplomatinių ir konsulinių atstovybių vadovams bei darbuotojams

ir jiems prilygintiems asmenims.

39 straipsnis

Jeigu tarptautinėje sutartyje, kurioje dalyvauja Lietuvos

Respublika, nustatytos kitokios taisyklės negu šiame įstatyme,

taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS V.LANDSBERGIS

Vilnius, 1991 m. rugsėjo 4 d.

Nr.I-1750