Nutarimas netenka galios 2014-01-01:
Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas
Nr. VAS-3, 2013-03-08, Žin., 2013, Nr. 28-1375 (2013-03-16), i. k. 11320AAISAK000VAS-3
Dėl 14-ojo verslo apskaitos standarto "Verslo jungimai" tvirtinimo
Suvestinė redakcija nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 43-1437; Žin. 2005, Nr.46-, i. k. 10400VINUTA00000003
VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS LIETUVOS RESPUBLIKOS APSKAITOS INSTITUTO STANDARTŲ TARYBA
N U T A R I M A S
DĖL PAVYZDINIO SĄSKAITŲ PLANO TIKSLINIMO
2004 m. vasario 25 d. Nr. 3
Vilnius
Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų taryba nutaria patvirtinti pavyzdinio sąskaitų plano pataisas:
PATVIRTINTA
Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 10
(Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto direktoriaus 2007 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. VAS-10 redakcija)
14-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „VERSLO JUNGIMAI“
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šio standarto tikslas – nustatyti, kaip apskaitoje turi būti registruojami ir finansinėse ataskaitose parodomi verslo jungimai.
2. Šis standartas taikomas verslo jungimams, kai:
2.2. viena įmonė, ketindama tęsti kitos įmonės vykdytą veiklą, įsigyja kitos įmonės turtą ar jo dalį ir prisiima įsipareigojimus ar jų dalį (toliau – verslo įsigijimas);
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Atkuriamoji vertė – suma, kurios reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių objektui sukurti, pagaminti arba pastatyti (įrengti) ar įsigyti.
Atsiskaitymo diena – diena, kai už įsigytą įmonės grynąjį turtą ar nuosavybės vertybinius popierius sumokama visa ar dalis sumos.
Balansinė vertė – suma, kuria turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai parodyti balanse.
Bendro pavaldumo įmonė – įmonė, kurią kontroliuoja (valdo) tie patys juridiniai ar fiziniai asmenys (asmenų grupės) ir kurios kontrolė nėra laikina.
Dukterinė įmonė – įmonė, kuriai kita įmonė gali daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį.
Grynasis turtas – skirtumas tarp viso turto, įvertinto tikrąja verte, ir visų įsipareigojimų, įvertintų tikrąja verte.
Įmonės įsigijimas – kai įsigyjančioji įmonė, perdavusi turtą, prisiėmusi įsipareigojimus ar išleidusi nuosavybės vertybinius popierius, ima kontroliuoti įsigytosios įmonės grynąjį turtą ir veiklą.
Įmonės įsigijimo data – data, kai įgijėjas pradeda kontroliuoti kitą įmonę.
Įmonių reorganizavimas jungimo būdu – dviejų ar daugiau įmonių jungimas į vieną įmonę.
Įsigyjančioji įmonė – įmonė, kuri prisijungia kitą įmonę ar susijungia su įsigyjamąja įmone, ar įsigyja jos grynojo turto ir veiklos kontrolę.
Įsigyjamoji įmonė – įmonė, kuri prijungiama prie kitos įmonės ar sujungiama su įsigyjančiąja įmone ir kuri nustoja veikti, arba įmonė, kurios veiklą pradeda kontroliuoti kita įmonė.
Kontrolė – įmonės teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei siekiant gauti naudos iš tos įmonės veiklos. Kontrolė gali būti tiesioginė ir netiesioginė.
Mažumos dalis – dukterinės įmonės akcininkams, kurie nėra nei patronuojanti įmonė, nei kita tai įmonių grupei priklausanti dukterinė įmonė, tenkanti dukterinės įmonės grynojo turto dalis, parodyta balanse, arba ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) dalis, parodyta pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Neigiamas prestižas – suma, kuria įgijėjo sumokėta kaina yra mažesnė už įsigytosios įmonės grynojo turto dalies vertę arba įsigyto verslo grynojo turto vertę.
Nuosavybės vertybiniai popieriai – akcijos, pajai, depozitoriumo pakvitavimai dėl akcijų ir kiti nuosavybės vertybiniai popieriai, kuriuos įsigijusi įmonė gali gauti tokias teises:
– dalyvauti įmonės valdyme;
– gauti įmonės pelno dalį;
– gauti įmonės turto dalį likviduojant įmonę;
– perleisti turimus nuosavybės vertybinius popierius.
Kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai taip pat priskiriami nuosavybės vertybiniams popieriams.
Patronuojanti įmonė – įmonė, kuri kitai įmonei gali daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį.
Prestižas – suma, kuria įgijėjo sumokėta kaina viršija įsigytosios įmonės grynojo turto dalies ar įsigyto verslo grynojo turto vertę ir iš kurios įgijėjas ateityje tikisi gauti ekonominės naudos.
Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba už kurią gali būti įskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti arba parduoti turtą arba įskaityti tarpusavio įsipareigojimą.
Verslo įsigijimas – kai įmonė, ketindama tęsti kitos įmonės vykdytą veiklą, perima kitos įmonės turtą (ar jo dalį) ir įsipareigojimus (ar jų dalį), už kuriuos perduoda turtą, išleistus vertybinius popierius ar prisiima įsipareigojimus.
Verslo įsigijimo data – data, kai įgijėjas perima su kitos įmonės turtu susijusią riziką, naudą ir prievolę vykdyti kitos įmonės įsipareigojimus, susijusius su įsigyjamu verslu.
Verslo jungimai – tiesioginės ar netiesioginės įmonės kontrolės įsigijimas (įmonių jungimas į vieną finansines ataskaitas teikiantį ekonominį vienetą), verslo įsigijimas ir įmonių reorganizavimas prijungimo ir sujungimo būdu.
Skyriaus pakeitimai:
Nr. VAS-31, 2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 144-7399 (2010-12-09), i. k. 11020AAISAK00VAS-31
III. VERSLO JUNGIMŲ APSKAITA
4. Verslas gali būti jungiamas įvairiais būdais. Verslo jungimo būdai:
5. Kai įsigyjama įmonės kontrolė, data, kada įgijėjas perima įsigyjamosios įmonės kontrolę, yra laikoma įmonės įsigijimo data (toliau – įsigijimo data). Nustatant įsigijimo datą, turi būti atsižvelgiama į įsigijimo esmę ir faktinę kitos įmonės kontrolę, o ne į formalius reikalavimus.
6. Kai įsigyjamas verslas, data, kada įgijėjas perima su kitos įmonės turtu susijusią riziką, naudą ir prievolę vykdyti kitos įmonės įsipareigojimus, susijusius su įsigyjamu verslu, yra laikoma verslo įsigijimo data (toliau – įsigijimo data).
7. Įsigijimo datą įgijėjas privalo verslo jungimą užregistruoti apskaitoje ir parodyti finansinėse ataskaitose.
8. Įgijus įmonės kontrolę, atsiranda patronuojančios ir dukterinės įmonių santykiai. Įsigyjančioji įmonė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaro konsoliduotąsias finansines ataskaitas, jei pagal teisės aktų reikalavimus ji privalo tokias ataskaitas sudaryti.
9. Verslo jungimų apskaitai, išskyrus bendro pavaldumo įmonių verslo jungimus, turi būti taikomas pirkimo metodas. Bendro pavaldumo įmonių verslo jungimų apskaitai taikomos šio standarto VII skyriaus nuostatos.
10. Jei viena įmonė įgyja kitos įmonės kontrolę, ir savo atskirose finansinėse ataskaitose investicijas į dukterines įmones rodo įsigijimo savikainos metodu, pirkimo metodą ji taiko tik konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.
11. Taikant pirkimo metodą, verslo jungimas registruojamas apskaitoje panašiai, kaip ir kito turto įsigijimas.
12. Įmonės nuosavybės vertybinių popierių (toliau – akcijų) įsigijimas gali būti vykdomas keliais etapais. Tokiu atveju kiekvienas įsigijimo etapas parodomas atskirai. Lyginant akcijų atskirų įsigijimų kainas su įgijėjui tenkančia įsigyjamosios įmonės grynojo turto dalies verte, kiekvieno įsigijimo datą nustatoma investicijos įsigijimo savikaina, apskaičiuojamas prestižas (neigiamas prestižas), kuris konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose parodomas kaip nematerialusis turtas, arba atsiradę nuostoliai (pelnas) dėl investicijos įsigijimo.
13. Kai įmonės kontrolės įsigijimas vykdomas etapais, kiekviename etape įsigyto turto ir įsipareigojimų tikroji vertė gali būti skirtinga. Jei kiekvieno įsigijimo metu įsigyjamosios įmonės turtas ir įsipareigojimai yra iš naujo įvertinami tikrąja verte, tai įgijėjo anksčiau turėtos įsigyjamosios įmonės grynojo turto dalies kiekvienas vertės pasikeitimas yra laikomas perkainojimu ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose parodomas kaip perkainojimo rezervas (rezultatai) ar jų pasikeitimas. Šiuo atveju turto ir įsipareigojimų vertinimas tikrąja verte nelaikomas apskaitos politikos pakeitimu.
14. Ne kiekvienas sandoris pripažįstamas verslo jungimu. Prieš sandorį pripažįstant verslo jungimu, jis gali būti pripažįstamas paprastąja investicija arba investicija į asocijuotą įmonę. Paprastųjų investicijų pirminiam pripažinimui, apskaitai ir parodymui finansinėse ataskaitose taikomas 18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, o investicijų į asocijuotas įmones – 15-asis verslo apskaitos standartas „Investicijos į asocijuotas įmones“.
IV. VIENA NUO KITOS NEPRIKLAUSOMŲ ĮMONIŲ
REORGANIZAVIMAS JUNGIMO BŪDU
15. Viena ar daugiau viena nuo kitos nepriklausomos įmonės gali būti reorganizuojamos prijungiant jas prie įmonės, kuri po reorganizavimo tęsia savo veiklą, arba dviejų ar daugiau įmonių turtą ir įsipareigojimus gali perimti įsteigta nauja įmonė.
16. Viena nuo kitos nepriklausomų įmonių reorganizavimas jungimo būdu yra:
16.1. prijungimas, kai viena ar daugiau viena nuo kitos nepriklausomų įmonių prijungiamos prie įmonės, kuri po reorganizavimo tęsia savo veiklą ir kuri perima reorganizuojamų įmonių turtą, įsipareigojimus, visas jų teises ir pareigas, o šios įmonės nustoja veikti;
17. Data, nuo kurios po reorganizavimo veiksianti įmonė perima reorganizuojamų įmonių turtą, įsipareigojimus, visas jų teises ir pareigas, yra laikoma įmonės įsigijimo data.
18. Po reorganizavimo veiksianti įmonė įsigijimą apskaitoje privalo užregistruoti įsigijimo datą ir parodyti finansinėse ataskaitose.
19. Viena nuo kitos nepriklausomų įmonių reorganizavimo jungimo būdu apskaitai turi būti taikomas pirkimo metodas.
V. PIRKIMO METODO TAIKYMAS
21. Kai įsigyjama įmonės kontrolė, pirkimo metodas taikomas tokia tvarka:
22. Kai įsigyjamas verslas, pirkimo metodas taikomas tokia tvarka:
23. Kai įmonės reorganizuojamos jungimo būdu, pirkimo metodas taikomas tokia tvarka:
25. Paprastai kitos įmonės kontrolė įgyjama, kai įsigyjama akcijų, suteikiančių daugiau kaip 50 procentų balsų. Tačiau ir tais atvejais, kai įmonė įsigyja akcijų, suteikiančių mažiau kaip 50 procentų balsų, ji gali būti įsigyjančioji įmonė, jei dėl verslo sujungimo įgyja:
25.1. teisę valdyti daugiau kaip pusę balsų suteikiančių kitos įmonės akcijų susitarusi su kitais tos įmonės akcininkais;
26. Jei, įsigijus kitos įmonės kontrolę arba reorganizuojant įmones jungimo būdu, pagal anksčiau nurodytus kriterijus sunku nustatyti, kuri įmonė yra įsigyjančioji, kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į papildomus požymius:
26.1. Esant skirtingai jungiamų įmonių vertei, įsigyjančiąja įmone gali būti laikoma ta, kurios vertė didesnė.
26.2. Kai, jungiant verslą, už įsigyjamas akcijas atsiskaitoma pinigais, įsigyjančioji įmonė yra ta, kuri sumoka (turi sumokėti) pinigus.
27. Įsigijimo savikaina nustatoma įsigijimo datą prie sumokėtos (mokėtinos) pinigų ar jų ekvivalentų sumos, kito perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų ar išleistų akcijų tikrosios vertės pridedant visas išlaidas, tiesiogiai priskiriamas įsigijimui.
28. Kai, įsigyjant verslą arba akcijas, sudaromi keli sandoriai, įsigijimo savikainą sudarys bendra visų sandorių vertė (įsigijimo savikainų suma).
29. Kai atsiskaitoma dalimis, svarbu atskirti įsigijimo datą ir atsiskaitymo dienas.
29.1. Jei įsigyjama įmonės kontrolė ar įmonės reorganizuojamos jungimo būdu, pirkimo metodas taikomas nuo įsigijimo datos, kada įgijėjas perima įsigyjamosios įmonės kontrolę ar po reorganizavimo veiksianti įmonė perima prijungiamų ar sujungiamų įmonių turtą, įsipareigojimus, visas jų teises ir pareigas.
30. Atsiskaitymo dieną perduodamas turtas ir prisiimami įsipareigojimai vertinami tikrąja verte. Jei mokėjimas atidedamas ilgiau kaip 12 mėnesių nuo įsigijimo datos, įsigijimo savikaina yra apskaičiuojama, atsiskaitymo dieną mokėtiną sumą diskontuojant iki dabartinės vertės ir atsižvelgiant į visas priemokas ar nuolaidas, kurios gali būti taikomos sumokant.
31. Jei atsiskaitoma akcijomis, nustatant įsigijimo savikainą, įsigyjančiosios ar po reorganizavimo veiksiančios įmonės išleistos reguliuojamose ar aktyviosiose rinkose parduodamos akcijos vertinamos tikrąja verte atsiskaitymo dieną. Jei atsiskaitymo dieną aktyviojoje rinkoje skelbiama kaina nepatikima, būtina atsižvelgti į aktyviojoje rinkoje skelbiamos kainos pokyčius per laikotarpį iki įsigijimo sąlygų paskelbimo ir po jo. Jei rinka yra nepatikima arba aktyvioje rinkoje kainos neskelbiamos, įsigyjančiosios įmonės išleidžiamų akcijų tikroji vertė apskaičiuojama remiantis kitų rinkų kaina. Akcijų tikroji vertė gali būti nustatyta atlikus nepriklausomą vertinimą arba naudojant vertinimo metodą, kuriam naudojamus duomenis galima patikimai įvertinti, nes jie gaunami iš aktyviosios rinkos.
32. Akcijų išleidimo išlaidų suma mažinami akcijų priedai, o jei akcijų priedų nėra, šiomis išlaidomis mažinamas nepaskirstytasis pelnas ar didinamas nuostolis. Bendrosios, administravimo ir tos išlaidos, kurių negalima tiesiogiai priskirti įsigijimui, neįtraukiamos į įsigijimo savikainą, bet pripažįstamos to ataskaitinio laikotarpio, kada jos buvo patirtos, sąnaudomis.
33. Jei įsigijimo sutartyje numatytos sąlygos, kurioms susidarius už įsigyjamąją įmonę ateityje turėtų būti papildomai sumokama ar koreguojama mokėtina suma ir įsigijimo datą šią sumą galima patikimai įvertinti, įgijėjas ją įtraukia į įsigijimo savikainą įsigijimo datą. Jeigu pagal tokią sutartį įsigijimo datą šios sumos negalima patikimai įvertinti, į įsigijimo savikainą ji neįtraukiama. Vėliau, kai paaiškėja papildomai mokėtina suma, ja koreguojama įsigijimo savikaina, taip pat turi būti koreguojama ir prestižo (neigiamo prestižo) suma.
34. Įsigyjančioji įmonė įsigytą kitos įmonės turtą ir įsipareigojimus, kuriuos įsigyjamoji įmonė turėjo įsigijimo datą, pripažįsta tik tada, jei:
36. Kai įsigyjama kitos įmonės kontrolė, bet ne visos jos akcijos, mažumos daliai konsoliduotajame balanse taip pat, kaip ir įsigyjančiajai įmonei, priskiriama turto ar įsipareigojimų vertės pasikeitimo, susidariusio dėl turto ir įsipareigojimų įvertinimo tikrąja verte įsigijimo datą, dalis.
37. Įsigytas turtas ir įsipareigojimai įvertinami taip:
37.1. Nematerialusis turtas įvertinamas rinkos verte. Kai duomenų apie rinkos vertę nėra, jis vertinamas balansine verte.
37.3. Įrengimai ir įranga įvertinami rinkos verte. Kai duomenų apie jų vertę rinkoje nėra dėl specifinio įrengimų ir įrangos pobūdžio ar todėl, kad objektai retai parduodami, išskyrus pardavimą kartu su veiklą tęsiančia įmone, jie vertinami jų atkuriamąja verte.
37.4. Vertybiniai popieriai, kuriais prekiaujama reguliuojamose ar aktyviosiose vertybinių popierių rinkose, įvertinami rinkos verte, kuri nustatoma pagal aktyviojoje rinkoje skelbiamą rinkos kainą, t. y. pagal įsigijimo datą aktyviojoje rinkoje esančią uždarymo kainą.
37.5. Kiti vertybiniai popieriai įvertinami verte, nustatoma pagal kainą, kuria vertybiniais popieriais buvo prekiauta anksčiau, jeigu nepasikeitė reikšmingos aplinkybės, ar kuria buvo prekiaujama panašių (palyginamų) bendrovių akcijomis, ar nustatytą atlikus nepriklausomą vertinimą arba naudojant vertinimo metodą, kuriam naudojamus duomenis galima patikimai įvertinti, nes jie gaunami iš aktyviosios rinkos.
37.7. Gautinos sumos įvertinamos grynąja verte, nustatoma iš įsigijimo savikainos atėmus sumas, kurių nesitikima atgauti, ir, jei reikia, išieškojimo išlaidas.
37.8. Mokėtinos sumos, vekseliai, ilgalaikės skolos, įsipareigojimai, sukauptos sumos ir kiti mokėjimo reikalavimai įvertinami sumų, kurių reikėtų nustatytiems įsipareigojimams padengti, dabartinėmis vertėmis, diskontuotomis taikant atitinkamas rinkos palūkanų normas.
38. Jei 37.2 ir 37.4 papunkčiuose nurodyto turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma, taikomi kiti tikrosios vertės nustatymo būdai.
39. Jei po įsigijimo įgijėjas gauna papildomų duomenų, kurie padeda tiksliau nustatyti įsigyto turto ir įsipareigojimų tikrąją vertę, jis turi atitinkamai koreguoti užregistruotą turto, įsipareigojimų ir prestižo vertę. Toks koregavimas gali būti atliekamas iki kitų finansinių metų finansinių ataskaitų sudarymo. Po šių finansinių ataskaitų sudarymo koregavimo suma turi būti pripažįstama pajamomis arba sąnaudomis.
40. Įsigyjančioji įmonė gali pripažinti turtą ir įsipareigojimus, kurie nebuvo pripažinti įsigyjamosios įmonės finansinėse ataskaitose todėl, kad iki įsigijimo jie neatitiko pripažinimo kriterijų.
41. Įsigijimo datą negali būti pripažįstami įsipareigojimai, kurie kyla dėl įsigyjančiosios įmonės ketinimų ar veiksmų, siejamų su būsimais nuostoliais ar kitomis išlaidomis, kurių tikimasi patirti dėl įsigijimo, nesvarbu, ar jie susiję su įsigyjančiąja, ar su įsigyjamąja įmone. Tai nėra įsigyjamosios įmonės įsipareigojimai įsigijimo datą, todėl negali būti priskiriami įsigijimo savikainai.
42. Kai kuriais atvejais įsigyjančioji įmonė turi pripažinti įsipareigojimus, kuriuos įsigyjamoji įmonė laikė neapibrėžtaisiais ir nerodė savo finansinėse ataskaitose.
43. Jei įsigyjančioji įmonė sudaro su įsigijimu susijusius planus ir įsipareigojimai yra neatsiejama tų planų dalis, tada gali būti pripažįstami atidėjiniai šio standarto 44 punkte nurodytoms išlaidoms.
44. Įsigijimo datą įsigyjančioji įmonė gali pripažinti atidėjinius, kurie nebuvo įsigyjamosios įmonės įsipareigojimai, tik tada, jei įsigijimo datą ji turi sudarytą ir įgalioto įmonės valdymo organo patvirtintą verslo planą, kuriame numatyta nutraukti ar susiaurinti įsigyjamosios įmonės veiklą ir kuris susietas su:
VI. PRESTIŽO (NEIGIAMO PRESTIŽO) APSKAITA IR PATEIKIMAS FINANSINĖSE ATASKAITOSE
46. Įsigyjančiosios įmonės ar verslo įgijėjo sumokėtos kainos dalis, viršijanti įsigytosios įmonės grynojo turto ar įsigyto verslo grynojo turto vertę, pripažįstama prestižu, jei įsigyjančioji įmonė ar verslo įgijėjas ateityje tikisi gauti ekonominės naudos, arba nuostoliais dėl verslo jungimo.
47. Įsigyto kitos įmonės grynojo turto ar įsigyto verslo grynojo turto vertės dalis, viršijanti įsigyjančiosios įmonės ar verslo įgijėjo sumokėtą kainą, gali būti pripažįstama neigiamu prestižu, jei nepripažįstama pelnu dėl verslo jungimo.
48. Prieš neigiamo prestižo pripažinimą, įsigyjančioji įmonė arba verslo įgijėjas turi įsitikinti, ar įsigyjamosios įmonės turtas ir įsipareigojimai arba su įsigyjamu verslu susijęs turtas ir įsipareigojimai įvertinti teisingai.
50. Prestižas turi būti amortizuojamas. Prestižo amortizacijos laikotarpis visada ribotas. Rekomenduojama nustatyti 5 metų prestižo amortizacijos laikotarpį, tačiau išimtiniais atvejais gali būti nustatomas ilgesnis prestižo amortizacijos laikotarpis.
51. Prestižas amortizuojamas taikant tiesiogiai proporcingą amortizacijos skaičiavimo metodą. Kiekvieną ataskaitinį laikotarpį amortizacijos suma pripažįstama veiklos sąnaudomis.
52. Vertinant prestižo amortizacijos laikotarpį, reikia atsižvelgti į šiuos veiksnius:
52.4. numatomą galimybę pagrindiniams vadovams ar darbuotojams po jungimo tęsti darbą įmonėje ir tai, ar įsigytą verslą gali veiksmingai valdyti kita vadovybė;
52.5. reikalingą išlaidų ir finansavimo lygį, kad iš įsigyto verslo būtų gaunama tikėtina būsimų laikotarpių nauda, įmonės sugebėjimus ir norą siekti šio lygio;
53. Prestižo amortizacijos laikotarpis turi būti peržiūrimas kiekvienais metais. Turėtų būti tikrinama, ar nenustatytas nepagrįstai ilgas jo amortizacijos laikotarpis. Jei tikėtinas amortizacijos laikotarpis reikšmingai skiriasi nuo anksčiau nustatyto, jis turi būti atitinkamai tikslinamas ataskaitinį laikotarpį.
54. Nustačiusi, kad prestižo vertė sumažėjo, įmonė taiko tuos pačius apskaitos principus, kaip ir registruodama kito turto vertės sumažėjimą. Amortizacija skaičiuojama nuo nustatytos naujos jo vertės.
55. Tais atvejais, kai nustatytas prestižo amortizacijos laikotarpis yra ilgesnis kaip 20 metų, kiekvienais metais turi būti peržiūrima, ar prestižo vertė nesumažėjo.
56. Neigiamo prestižo dalis, susijusi su būsimais nuostoliais ir sąnaudomis, kurios yra numatytos įsigijimo plane ir gali būti patikimai įvertintos, bet įsigijimo datą dar nepripažintos įsipareigojimais, turi būti nuosekliai amortizuojama ta dalimi sumažinant ataskaitinio laikotarpio, per kurį bus patiriami numatyti nuostoliai ir pripažįstamos sąnaudos, veiklos sąnaudas pelno (nuostolių) ataskaitoje.
57. Neigiamo prestižo dalis, susijusi ar nesusijusi su numatytais būsimais nuostoliais ir sąnaudomis, bet kurių įsigijimo datą negalima patikimai įvertinti, turi būti amortizuojama ir pelno (nuostolių) ataskaitoje parodoma taip:
57.1. neigiamo prestižo suma, neviršijanti įsigyto ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto tikrosios vertės, turi būti amortizuojama per likusį įsigyto ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto amortizacijos laikotarpį proporcingai to turto nusidėvėjimo ar amortizacijos sumai, atitinkamai sumažinant veiklos sąnaudas pelno (nuostolių) ataskaitoje;
58. Prestižas (neigiamas prestižas) balanse pateikiamas jo likutine verte, kuri nustatoma iš įsigijimo savikainos atimant amortizaciją ir vertės sumažėjimą.
59. Įsigijus kitos įmonės kontrolę, prestižas (neigiamas prestižas) arba nuostoliai (pelnas) dėl verslo jungimo rodomi tik konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. Kai įsigyjama įmonės kontrolė ir įsigyjančioji įmonė investicijų apskaitai taiko nuosavybės metodą, įsigyjančiosios įmonės balanse prestižas, susidarantis dėl tokio verslo jungimo, parodomas tame pačiame straipsnyje, kuriame ir investicija į įsigytąją įmonę. Kai įsigyjama įmonės kontrolė ir įsigyjančioji įmonė investicijų apskaitai taiko savikainos metodą, jos balanse prestižas dėl verslo jungimo nerodomas. Konsoliduotajame balanse su konsoliduojamomis dukterinėmis įmonėmis susijęs prestižas (neigiamas prestižas) parodomas nematerialiojo turto dalyje.
60. Prestižas (neigiamas prestižas), susidarantis dėl tokio verslo jungimo, kai įsigyjamas kitos įmonės verslas ar jo dalis, įsigyjančiosios įmonės balanse parodomas nematerialiojo turto dalyje.
VII. BENDRO PAVALDUMO ĮMONIŲ VERSLO JUNGIMAI
62. Bendro pavaldumo įmonių jungimas – verslo jungimas, kai jungiamos įmonės, kurios iki ir po sujungimo yra kontroliuojamos to paties asmens ar asmenų grupės.
63. Jei viena iš bendro pavaldumo įmonių įsigyja kitos bendro pavaldumo įmonės kontrolę, toks įsigijimas laikomas verslo jungimu. Rengiant konsoliduotąsias finansines ataskaitas, gali būti taikomas pirkimo metodas arba įmonių balansai gali būti sujungiami nevertinant turto ir įsipareigojimų tikrosiomis vertėmis, o įsigytosios įmonės turto ir įsipareigojimų balansines vertes pridedant prie įsigyjančiosios įmonės turto ir įsipareigojimų balansinių verčių.
64. Jei viena iš bendro pavaldumo įmonių įsigyja kitos bendro pavaldumo įmonės verslą ar jo dalį, toks įsigijimas laikomas verslo jungimu. Jo apskaitai gali būti taikomas pirkimo metodas arba su įsigyjamu verslu susijusio turto ir įsipareigojimų balansinės vertės pridedamos prie įsigyjančiosios įmonės turto ir įsipareigojimų balansinių verčių.
65. Jei bendro pavaldumo įmonės reorganizuojamos prijungimo ar sujungimo būdu, pirkimo metodas netaikomas. Įmonių balansai sujungiami nevertinant turto ir įsipareigojimų tikrosiomis vertėmis, o pridedant įsigytosios įmonės turto ir įsipareigojimų balansines vertes prie įsigyjančiosios įmonės turto ir įsipareigojimų balansinių verčių.
VIII. PATRONUOJANČIOS IR DUKTERINIŲ ĮMONIŲ VERSLO JUNGIMAI
66. Patronuojančios ir dukterinės įmonių reorganizavimas į vieną įmonę yra teisinis ankstesnio verslo jungimo registravimas, todėl nauju verslo jungimu nelaikomas. Verslo jungimas įvyko įsigijus dukterinės įmonės kontrolę.
67. Taip pat, kaip ir jungimo būdu reorganizuojant viena nuo kitos nepriklausomas įmones, patronuojančių ir dukterinių įmonių reorganizavimas jungimo būdu yra:
67.1. prijungimas, kai dukterinė prijungiama prie patronuojančios įmonės ar patronuojanti prie dukterinės įmonės, kuri po reorganizavimo tęsia savo veiklą ir kuri perima po reorganizavimo nustosiančios veikti įmonės turtą, įsipareigojimus, visas jos teises ir pareigas;
68. Reorganizuojant patronuojančią ir dukterinę įmones į vieną įmonę, kai po jungimo viena iš jų nustoja veikti, jungimo datą sudaromos konsoliduotosios finansinės ataskaitos, į kurias įtraukiami tik reorganizuojamų įmonių duomenys.
69. Sujungtų įmonių jungimo datą sudarytos konsoliduotosios finansinės ataskaitos laikomos po reorganizavimo tęsiančios veiklą ar naujos įmonės finansinėmis ataskaitomis neatsižvelgiant, koks bus įmonės pavadinimas po jungimo.
70. Likusi neamortizuota prestižo (neigiamo prestižo), pripažinto įsigijus dukterinės įmonės kontrolę, dalis, sujungus įmones, po reorganizavimo tęsiančios veiklą ar naujos įmonės finansinėse ataskaitose parodoma nematerialiojo turto dalyje.
71. Neteko galios nuo 2008-12-28
Punkto naikinimas:
Nr. VAS-17, 2008-12-17, Žin. 2008, Nr. 148-5966 (2008-12-27), i. k. 10820AAISAK00VAS-17
9 skyrius. Neteko galios nuo 2013-01-01
Skyriaus naikinimas:
Nr. VAS-32, 2012-12-21, Žin. 2012, Nr. 153-7889 (2012-12-29), i. k. 11220AAISAK00VAS-32
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Skyriaus numeracijos pakeitimas:
Nr. VAS-32, 2012-12-21, Žin., 2012, Nr. 153-7889 (2012-12-29), i. k. 11220AAISAK00VAS-32
71. Nauja standarto redakcija turi būti taikoma sudarant 2008 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas. Nauja standarto redakcija gali būti pradėta taikyti ir anksčiau prasidedantiems ataskaitiniams laikotarpiams.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. VAS-17, 2008-12-17, Žin., 2008, Nr. 148-5966 (2008-12-27), i. k. 10820AAISAK00VAS-17
Nr. VAS-32, 2012-12-21, Žin., 2012, Nr. 153-7889 (2012-12-29), i. k. 11220AAISAK00VAS-32
Priedo pakeitimai:
Nr. VAS-10, 2007-12-19, Žin., 2008, Nr. 1-47 (2008-01-03), i. k. 10700VIISAK00VAS-10
PATVIRTINTA
viešosios įstaigos Audito ir apskaitos
tarnybos direktoriaus
2008 m. gruodžio 17 d.
įsakymu Nr. VAS-15
15-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „INVESTICIJOS Į ASOCIJUOTĄSIAS ĮMONES“
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šio standarto tikslas – nustatyti investicijų į asocijuotąsias įmones registravimo investuotojo apskaitoje ir pateikimo finansinėse ataskaitose tvarką.
2. Šis standartas taikomas investicijų į asocijuotąsias įmones apskaitai, sudarant įmonės ir įmonių grupės finansines ataskaitas.
3. Šiame standarte žodis „akcininkas“ suprantamas kaip pelno siekiantis juridinis ir (ar) fizinis asmuo, įgijęs įmonės akcijų, pajų ar kitų nuosavybės teisių (toliau – akcijos).
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Asocijuotoji įmonė – įmonė, kuriai reikšmingą poveikį gali daryti kita įmonė ir kuri nėra kitos įmonės dukterinė įmonė ar pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį veikianti įmonė.
Dukterinė įmonė – įmonė, kuriai kita įmonė gali daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį.
Įmonės finansinių ataskaitų rinkinys – finansinių ataskaitų rinkinys, kuriame pateikiami finansiniai duomenys apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus.
Neigiamas prestižas – suma, kuria įgijėjo sumokėta kaina yra mažesnė už įsigytosios įmonės grynojo turto dalies vertę arba įsigyto verslo grynojo turto vertę.
Prestižas – suma, kuria įgijėjo sumokėta kaina viršija įsigytosios įmonės grynojo turto dalies ar įsigyto verslo grynojo turto vertę ir iš kurios įgijėjas ateityje tikisi gauti ekonominės naudos.
Reikšmingas poveikis įmonei – galimybė nedarant lemiamo poveikio įmonei dalyvauti priimant jos finansinės ir ekonominės veiklos sprendimus.
III. REIKŠMINGO POVEIKIO NUSTATYMAS
5. Dažniausiai reikšmingas poveikis yra tada, kai įmonė turi kitos įmonės akcijų, suteikiančių visuotiniame akcininkų susirinkime ne mažiau kaip 20 procentų balsų.
6. Jeigu kitos įmonės akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia mažiau kaip 20 procentų balsų, tai reikšmingas poveikis įmonei, į kurią investuota, gali būti pripažįstamas, jeigu yra nors vienas iš šių požymių:
IV. INVESTICIJŲ Į ASOCIJUOTĄSIAS ĮMONES PATEIKIMAS FINANSINĖSE ATASKAITOSE
7. Investuotojas, kuris turi dukterinių ir asocijuotųjų įmonių, konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose investicijas į asocijuotąsias įmones parodo taikydamas nuosavybės metodą, išskyrus investicijas, nurodytas šio standarto 10–13 ir 30 punktuose.
8. Investuotojas, kuris turi asocijuotųjų, bet neturi dukterinių įmonių ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų nesudaro, savo finansinėse ataskaitose investicijas į asocijuotąsias įmones parodo įsigijimo savikaina, o aiškinamajame rašte pateikia informaciją apie investicijas, apskaičiuotas nuosavybės metodu tik tuo atveju, jei asocijuotųjų įmonių finansinių ataskaitų duomenys investuotojui yra reikšmingi.
9. Investuotojas, kuris turi dukterinių ir asocijuotųjų įmonių, bet, naudodamasis Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3517; 2008, Nr. 79-3099) nustatytomis išimtimis, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų nesudaro, savo finansinėse ataskaitose investicijas į asocijuotąsias įmones parodo įsigijimo savikaina, o aiškinamajame rašte pateikia informaciją apie investicijas, apskaičiuotas nuosavybės metodu tik tuo atveju, jei asocijuotųjų įmonių finansinių ataskaitų duomenys investuotojui yra reikšmingi.
10. Jei akcijos įsigytos numatant jas perparduoti, investicija į tokias akcijas apskaitoje užregistruojama ir finansinėse ataskaitose parodoma kaip skirtas parduoti finansinis turtas 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ nustatyta tvarka, kai ji atitinka visus šiuos kriterijus:
10.1. Esant įprastoms pardavimo sąlygoms, tokią investiciją į asocijuotąsias įmones galima greitai parduoti.
10.2. Investicijos į asocijuotąsias įmones pardavimas turi būti labai tikėtinas. Investicijų pardavimas yra labai tikėtinas, kai yra abi šios sąlygos:
10.2.1. tų investicijų pardavimas yra pradėtas, vykdoma aktyvi pirkėjo paieška ir neketinama atsisakyti jas parduoti;
11. Jei investicijos į asocijuotąsias įmones per 12 mėnesių nuo įsigijimo neparduodamos (arba atsisakoma ketinimo parduoti), jos toliau parodomos pagal 7–9 punktų reikalavimus. Tai laikoma apskaitos politikos pakeitimu, kuris parodomas 7-ojo verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ nustatyta tvarka.
12. Jei įmonės, į kurią investuota, veiklai taikomi reikšmingi ilgalaikiai apribojimai, dėl kurių investuotojas negali daryti reikšmingo poveikio, tai savo atskirose ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose investicijas į asocijuotąsias įmones jis parodo taikydamas savikainos metodą.
13. Jeigu taikant nuosavybės metodą reikalinga informacija negali būti gauta be ypač didelių išlaidų ir laiko sąnaudų, tai atskirose ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose investicijas į asocijuotąsias įmones investuotojas parodo taikydamas savikainos metodą.
14. Investuotojas nustoja taikyti nuosavybės metodą, kai atsiranda nors viena iš šių sąlygų:
14.2. Atsiranda reikšmingų įmonės, į kurią investuota, veiklos apribojimų, dėl kurių suvaržoma investuotojo galimybė daryti reikšmingą poveikį.
14.3. Jeigu taikant nuosavybės metodą reikalinga informacija negali būti gauta be ypač didelių išlaidų ir laiko sąnaudų.
V. NUOSAVYBĖS METODAS
15. Nuosavybės metodas pradedamas taikyti nuo tos datos, kai įmonė, į kurią investuota, atitinka asocijuotosios įmonės apibrėžimą.
16. Pirmą kartą apskaitoje pripažįstant investicijas, jos užregistruojamos įsigijimo savikaina. Įsigijimo savikaina nustatoma prie sumokėtos (mokėtinos) pinigų ar pinigų ekvivalentų sumos arba kito perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų ar išleistų nuosavybės vertybinių popierių tikrosios vertės atsiskaitymo datą pridedant visas išlaidas, tiesiogiai priskiriamas įsigijimui.
17. Kai konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose investicijas į asocijuotąsias įmones investuotojas rodo vadovaudamasis šio standarto 7 punkto nuostata, tai įsigyjant šias investicijas susidaręs prestižas, apskaičiuotas 14-ojo verslo apskaitos standarto „Verslo jungimai“ nustatyta tvarka, balanse atskirai neparodomas, nes jis yra investicijų į asocijuotąją įmonę dalis. Prestižas amortizuojamas per investuotojo nustatytą laikotarpį. Sudarant konsoliduotąsias finansines ataskaitas, investicijos į asocijuotąją įmonę vertė koreguojama prestižo amortizacijos suma.
18. Jeigu konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose investicijos į asocijuotąsias įmones rodomos vadovaujantis šio standarto 7 punkto nuostata, tai įsigytos investicijos, užregistruotos įsigijimo savikaina, vertė vėliau didinama ar mažinama atsižvelgiant į asocijuotosios įmonės, į kurią investuota, grynojo turto dalies pasikeitimus, įvykusius po įsigijimo, ir grynojo pelno (nuostolių) dalį, apskaičiuotą asocijuotosios įmonės finansinių ataskaitų datą.
19. Jei investuotojas ir asocijuotoji įmonė turi reikšmingų tarpusavio sandorių, tai, apskaičiuojant investicijų vertę, investuotojui tenkanti šių sandorių nerealizuoto pelno ar nuostolių dalis turi būti eliminuojama.
20. Jei asocijuotosios įmonės metinių finansinių ataskaitų ir investuotojo metinių finansinių ataskaitų datos yra skirtingos, tai asocijuotoji įmonė finansines ataskaitas investuotojui turėtų parengti investuotojo finansinių ataskaitų datą.
21. Jei asocijuotosios įmonės ir investuotojo finansinių metų pabaigos data skiriasi, o asocijuotoji įmonė negali parengti finansinių ataskaitų tą pačią datą, kaip ir investuotojas, tai investuotojas gali naudoti ir kitos datos finansinių ataskaitų duomenis. Laikantis pastovumo principo, laikotarpis tarp investuotojo ir asocijuotosios įmonės finansinių ataskaitų datų turi būti vienodas. Laikotarpis tarp investuotojo ir asocijuotosios įmonės metinių finansinių ataskaitų datų negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai.
22. Jei investuotojo ir asocijuotosios įmonės metinių finansinių ataskaitų datos skirtingos, nustatant investicijos vertę nuosavybės metodu, duomenys turi būti koreguojami visų reikšmingų sandorių, įvykusių tarp šių įmonių finansinių ataskaitų datų, rezultatais.
23. Jei investuotojo ir asocijuotosios įmonės apskaitos politika skirtinga, nustatant investicijos vertę nuosavybės metodu, duomenys turi būti koreguojami. Duomenys gali būti nekoreguojami tik tokiu atveju, jei koregavimo rezultatai būtų nereikšmingi.
24. Jei asocijuotoji įmonė turi privilegijuotosioms akcijoms, kurios priklauso kitiems investuotojams, su kaupiamuoju dividendu tenkančių neišmokėtų dividendų, apskaičiuodamas savo pelno ar nuostolių dalį, investuotojas turi atsižvelgti į šių dividendų sumą, nepaisydamas to, ar dividendai buvo paskelbti, ar ne.
25. Jei investuotojo nuostolių dalis asocijuotojoje įmonėje viršija jo investicijos balansinę vertę, tai, investicijas į asocijuotąsias įmones parodydamas konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose, investuotojas pripažįsta nuostolius, lygius savo investicijos vertei. Investicija parodoma nuline verte. Jei investuotojas įsipareigoja iš dalies padengti asocijuotosios įmonės nuostolius ar prisiima kitus įsipareigojimus, o investicijos vertė jau lygi nuliui, jis pripažįsta įsipareigojimą. Jei įsipareigojimo padengti nuostolius ir kitų įsipareigojimų nėra, nuostoliai, viršijantys investicijos vertę, užregistruojami nebalansinėse sąskaitose.
26. Kai asocijuotosios įmonės veikla tampa pelninga, investuotojas konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose pelno dalį parodo tik padengęs nebalansinėse sąskaitose užregistruotus nuostolius.
VI. SAVIKAINOS METODAS
28. Registruojant investicijas į asocijuotąją įmonę apskaitoje savikainos metodu, jos užregistruojamos įsigijimo savikaina. Kai investicijų balansinė vertė yra didesnė už sumą, tikėtiną atgauti už tą investiciją, investicijų vertės sumažėjimas apskaitoje užregistruojamas 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ nustatyta tvarka.
29. Iš asocijuotosios įmonės gauti dividendai ar kitos tiesioginės išmokos, gautos paskirsčius įmonės, į kurią investuota, pelną, pripažįstamos finansinės ir investicinės veiklos pajamomis ir parodomos pelno (nuostolių) ataskaitoje.
30. Investicijos į pelno nesiekiančius ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis tiek atskirose, tiek konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose parodomos taikant savikainos metodą.
VII. INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS AIŠKINAMAJAME RAŠTE
32. Aiškinamajame rašte turi būti atskleista:
32.2. investuotojo dalis asocijuotosios įmonės kapitale procentais ir balsų, kuriuos suteikia turimos akcijos, skaičius, jei jis skiriasi nuo visų turimų akcijų skaičiaus;
32.3. priežastys, dėl kurių sudarant finansines ataskaitas taikomas nuosavybės metodas, kai investuotojui priklauso akcijos, suteikiančios mažiau negu 20 procentų balsų;
33. Jeigu investuotojas savo finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte pateikia informaciją apie nuosavybės metodu apskaičiuotas investicijas į asocijuotąsias įmones, tai privalo pateikti informaciją apie įsigyjant investicijų į atskiras asocijuotąsias įmones susidariusį prestižą, jo amortizaciją ir investicijų į asocijuotąsias įmones vertę, patikslintą prestižo amortizacijos suma.
34. Jeigu investuotojas savo finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte pateikia informaciją apie nuosavybės metodu apskaičiuotas investicijas į asocijuotąsias įmones ir jam tenkanti asocijuotosios įmonės nuostolių dalis yra didesnė už jo investicijos balansinę vertę, tai šiame aiškinamajame rašte turi būti pateikiama informacija apie nebalansinėse sąskaitose užregistruotą jam tenkančią kiekvienos asocijuotosios įmonės nuostolių dalį.
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
36. Pagal šį standartą tvarkoma 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių finansinių metų apskaita ir sudaromos 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinės ataskaitos. Šis standartas gali būti taikomas ir sudarant ankstesnių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas.
37. Investuotojas, kuris ankstesnių laikotarpių savo atskirose finansinėse ataskaitose investicijas į asocijuotąsias įmones parodė nuosavybės metodu, šį standartą turi taikyti 7-ojo verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ nustatyta tvarka.
Priedo pakeitimai:
Nr. VAS-15, 2008-12-17, Žin., 2008, Nr. 148-5964 (2008-12-27), i. k. 10820AAISAK00VAS-15
PATVIRTINTA
Viešosios įstaigos Audito ir apskaitos
tarnybos direktoriaus
2008 m. gruodžio 17 d.
įsakymo Nr. VAS-16 redakcija
16-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS IR INVESTICIJOS Į DUKTERINES ĮMONES“
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis standartas nustato įmonių grupės, kurią sudaro patronuojanti ir dukterinės įmonės, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymo tvarką.
2. Šis standartas reglamentuoja investicijų į dukterines įmones apskaitą ir pateikimą įmonių grupės ir patronuojančios įmonės finansinėse ataskaitose.
3. Šiame standarte žodis „akcininkas“ suprantamas kaip pelno siekiantis juridinis ir (ar) fizinis asmuo, įgijęs įmonės akcijų, pajų ar kitų nuosavybės teisių (toliau – akcijos).
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Dukterinė įmonė – įmonė, kuriai kita įmonė gali daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį.
Įmonių grupė – patronuojanti įmonė ir jos dukterinės įmonės.
Lemiamas poveikis įmonei – teisė valdyti įmonės finansinę ir veiklos politiką, siekiant gauti naudos iš jos veiklos.
Mažumos dalis – dukterinės įmonės akcininkams, kurie nėra nei patronuojanti įmonė, nei kita tai įmonių grupei priklausanti dukterinė įmonė, tenkanti dukterinės įmonės grynojo turto dalis, parodyta balanse, arba ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) dalis, parodyta pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Patronuojanti įmonė – įmonė, kuri kitai įmonei gali daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį.
Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba už kurią gali būti įskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti arba parduoti turtą arba įskaityti tarpusavio įsipareigojimą.
III. ĮSIGIJIMO DATA
5. Kai patronuojanti įmonė įgyja teisę daryti lemiamą poveikį dukterinei įmonei, tai ir yra dukterinės įmonės įsigijimo data. Įsigijimo data gali nesutapti su nuosavybės teisės perdavimo ar pinigų sumokėjimo data.
6. Dukterinės įmonės veiklos rezultatai, turtas ir įsipareigojimai į konsoliduotąsias finansines ataskaitas turi būti įtraukiami nuo įsigijimo datos.
7. Kai patronuojanti įmonė įgyja teisę daryti lemiamą poveikį dukterinei įmonei, dukterinės įmonės veiklos rezultatai, turtas ir įsipareigojimai į konsoliduotąsias finansines ataskaitas įtraukiami ne nuo finansinių metų pradžios, o nuo tos datos, kai įgyjama teisė daryti dukterinei įmonei lemiamą poveikį. Šios nuostatos galima netaikyti, jei iki dukterinės įmonės ataskaitinio laikotarpio pabaigos liko arba nuo ataskaitinio laikotarpio pradžios praėjo mažiau kaip du mėnesiai.
IV. ĮMONIŲ GRUPEI PRIKLAUSANTIS BALSŲ SKAIČIUS KITOS ĮMONĖS VISUOTINIAME AKCININKŲ SUSIRINKIME
8. Kitos įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime (toliau – akcininkų susirinkimas) balsų skaičius apskaičiuojamas iš kitos įmonės išleistų akcijų suteikiamų balsų atimant:
9. Bendras įmonių grupės balsų skaičius kitos įmonės akcininkų susirinkime apskaičiuojamas sudedant balsus:
10. Į bendrą įmonių grupės balsų skaičių kitos įmonės akcininkų susirinkime neįtraukiami:
10.1. balsai, akcininkų susirinkime priklausantys asmenims, kurie nėra nei tos įmonių grupės patronuojanti įmonė, nei jos dukterinė įmonė, nei susiję asmenys;
V. TURTO VERTINIMO TVARKA SUDARANT ĮMONIŲ GRUPĖS KONSOLIDUOTĄSIAS FINANSINES ATASKAITAS
12. Sudarant įmonių grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, turi būti taikomi tie patys apskaitos ir turto vertinimo metodai, kaip ir sudarant įmonės finansines ataskaitas (1-asis verslo apskaitos standartas „Finansinė atskaitomybė“), ir laikomasi verslo jungimo reikalavimų (14-asis verslo apskaitos standartas „Verslo jungimai“).
VI. KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIO SUDĖTIS
14. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį sudaro įmonių grupės finansinių ataskaitų, sudarytų ir pateiktų kaip vienos įmonės finansinės ataskaitos, visuma.
15. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:
VII. REIKALAVIMAI KONSOLIDUOTOSIOMS FINANSINĖMS ATASKAITOMS
16. Konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos aiškiai ir visais reikšmingais atžvilgiais teisingai parodyti įmonių grupės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus.
17. Jei išskirtiniais atvejais pagal kai kurių verslo apskaitos standartų nuostatas būtų nepakankamai teisingai parodyta įmonių grupės finansinė būklė, veiklos rezultatai ar pinigų srautai, tokių standartų nuostatų gali būti nesilaikoma. Kiekvienas toks atvejis, jo priežastys ir poveikis finansinei būklei, veiklos rezultatams ir pinigų srautams turi būti atskleistas aiškinamajame rašte.
18. Konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose turi būti parodomas konsoliduojamų įmonių grupės turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas balanso datą, ataskaitinio laikotarpio, kurio pelno (nuostolių) ataskaita yra sudaroma, pajamos ir sąnaudos, pinigų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį, kurio pinigų srautų ataskaita yra sudaroma.
19. Konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos tą pačią datą, kaip ir patronuojančios įmonės finansinės ataskaitos.
20. Konsoliduotosios finansinės ataskaitos gali būti sudaromos ir pagal kitos datos duomenis, jeigu pagal tos datos duomenis sudaromi daugumos reikšmingiausių dukterinių įmonių balansai. Jei įmonių grupės įmonių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų datos skirtingos ir jei įmonių grupės įmonėms parengti finansines ataskaitas iki konsolidavimo datos sudėtinga, tada galima konsoliduoti įmonių grupės įmonių finansines ataskaitas, sudarytas pagal kitos datos duomenis. Laikotarpis tarp atskiros įmonės metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų metinių finansinių ataskaitų datų negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai.
21. Įmonė laikoma dukterine ir jos finansinės ataskaitos turi būti konsoliduojamos, jei jos veiklai gali būti daromas tiesioginis arba netiesioginis lemiamas poveikis.
22. Tiesioginis lemiamas poveikis įmonei gali atsirasti dėl bent vienos iš šių sąlygų:
22.2. Įmonė, būdama kitos įmonės akcininkė, turi teisę rinkti arba atšaukti tos, kitos, įmonės vadovą, daugumą valdymo ar priežiūros organo narių.
22.3. Įmonė turi teisę kitai įmonei daryti lemiamą poveikį pagal su šia įmone sudarytą sutartį arba pagal steigimo sutartį, arba įstatus.
23. Netiesioginis lemiamas poveikis įmonei gali būti daromas kitos įmonės per savo dukterines įmones arba dukterinių įmonių dukterines įmones dėl bent vienos iš 22 punkte nustatytų sąlygų.
24. Įmonių grupei tenkanti dukterinės įmonės nuosavo kapitalo ir ataskaitinių metų rezultato dalis nustatoma pagal įmonių grupei tenkančių balsų skaičių dukterinės įmonės akcininkų susirinkime.
25. Jei patronuojanti įmonė praranda galimybę daryti lemiamą poveikį vienai dukterinei įmonei, bet turi investicijų kitose dukterinėse įmonėse ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi sudaryti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, į tas konsoliduotąsias finansines ataskaitas įtraukiamos dukterinės įmonės pajamos ir sąnaudos, įplaukos ir išmokos tik iki lemiamo poveikio praradimo dienos. Jei buvusiai patronuojančiai įmonei dar lieka dalis buvusios dukterinės įmonės akcijų, nors ji jau negali daryti lemiamo poveikio, tai šios akcijos nuo tos dienos turi būti apskaitomos pagal 15-ojo verslo apskaitos standarto „Investicijos į asocijuotąsias įmones“ nuostatas arba – kaip paprastoji ilgalaikė ar trumpalaikė investicija – pagal 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ reikalavimus. Kokiu būdu bus apskaitoma investicija, priklauso nuo valdomos balsus suteikiančių akcijų dalies ir akcijas valdančios įmonės ketinimų.
26. Išimtiniais atvejais, nurodytais Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme (Žin., 2001, Nr. 99-3517; 2008, Nr. 79-3099), dukterinių įmonių finansinės ataskaitos gali būti nekonsoliduojamos. Investicijos į dukterines įmones, kurių finansinės ataskaitos į konsoliduotąsias finansines ataskaitas neįtraukiamos, parodomos:
26.1. Jei akcijos įsigytos numatant jas perparduoti, investicija į tokias akcijas apskaitoje užregistruojama ir konsoliduotosiose įmonių grupės ir atskirose įmonės finansinėse ataskaitose parodoma kaip skirtas parduoti finansinis turtas 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ nustatyta tvarka, kai ji atitinka visus šiuos kriterijus:
26.1.1. Esant įprastoms pardavimo sąlygoms, tokią investiciją į dukterinę įmonę galima greitai parduoti.
26.1.2. Investicijų į dukterines įmones pardavimas turi būti labai tikėtinas. Investicijų pardavimas yra labai tikėtinas, kai yra abi šios sąlygos:
26.1.2.1. tų investicijų pardavimas yra pradėtas, vykdoma aktyvi pirkėjo paieška ir neketinama atsisakyti jas parduoti;
26.2. Konsoliduotosiose įmonių grupės ir atskirose įmonės finansinėse ataskaitose savikainos metodu, jei dukterinės įmonės veiklai taikomi reikšmingi ilgalaikiai apribojimai, kurie suvaržo jos galimybę perleisti patronuojančiai įmonei turtą ir lėšas ir įgyvendinti valdymą, arba jei konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms parengti reikalingiems duomenims gauti reikia daug lėšų ir laiko.
26.3. Konsoliduotosiose įmonių grupės finansinėse ataskaitose ir atskirose įmonės finansinėse ataskaitose – savikainos metodu, jei dukterinės įmonės rezultatai nereikšmingi įmonių grupės požiūriu. Įmonių grupės požiūriu dukterinė įmonė laikoma nereikšminga, jeigu jos turtas finansinių metų pabaigoje neviršija 5 procentų patronuojančios įmonės turto, o pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus neviršija 5 procentų patronuojančios įmonės pardavimo grynųjų pajamų per tą patį laikotarpį. Ši nuostata netaikoma, jeigu toje pačioje įmonių grupėje yra keletas tokių dukterinių įmonių ir jų finansinių ataskaitų nekonsolidavus būtų pažeistas reikšmingumo principas ir reikalavimas teisingai parodyti įmonių grupės finansinę būklę ir jos veiklos rezultatus.
27. Konsoliduotosios finansinės ataskaitos nesudaromos, kai lemiamą poveikį įmonei daro fizinis asmuo ar pagal susitarimą veikianti fizinių asmenų grupė, kuri įstatymų nustatyta tvarka neprivalo sudaryti finansinių ataskaitų.
VIII. KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ SUDARYMAS
29. Konsolidavimas yra įmonių grupei priklausančių įmonių finansinių ataskaitų sujungimas į vieną finansinių ataskaitų rinkinį.
30. Iki finansinių ataskaitų konsolidavimo būtina:
30.1. įsitikinti, kad įmonių grupėje buvo taikyti tie patys apskaitos, turto ir įsipareigojimų vertinimo metodai;
30.2. suderinti įmonių grupės įmonių tarpusavio sandorių rezultatus ir likučius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje;
31. Konsoliduotosios finansinės ataskaitos sudaromos, laikantis šių konsolidavimo procedūrų:
31.1. Patronuojančios ir dukterinių įmonių finansinės ataskaitos sujungiamos nuosekliai sudedant analogiškų straipsnių sumas.
31.2. Eliminuojami visi konsoliduojamų įmonių tarpusavio operacijų ir sandorių rezultatai (pajamos ir sąnaudos, įplaukos ir išmokos): įmonių grupei priklausančių įmonių dividendai, skirti kitoms tos grupės įmonėms, ar kitos tiesioginės išmokos, gautos paskirsčius dukterinių įmonių pelną, iš įmonių grupei priklausančių įmonių gautinos ir mokėtinos sumos, pelnas (nuostoliai), uždirbtas (patirti) iš įmonių grupei priklausančių įmonių tarpusavio sandorių, kuris balanse yra įskaičiuotas į turto ar įsipareigojimų vertę, ir pan.
31.3. Eliminuojama kiekvienos dukterinės įmonės, kurios finansinės ataskaitos konsoliduojamos, nuosavo kapitalo dalis, proporcinga šiai įmonių grupei priklausančių jos akcijų daliai, ir balansinė tų akcijų vertė įmonėse, kurios turi dukterinės įmonės akcijų. Kiekvienos dukterinės įmonės, kurios finansinės ataskaitos konsoliduojamos, nuosavo kapitalo ir ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) dalis, tenkanti akcininkams, kurie nėra tos įmonių grupės įmonės, konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose turi būti išskirta ir parodyta kaip mažumos dalis.
32. Įsigijus dukterinės įmonės akcijų, prestižas (neigiamas prestižas) apskaičiuojamas ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose parodomas 14-ojo verslo apskaitos standarto „Verslo jungimai“ nustatyta tvarka. Įgijus teisę daryti lemiamą poveikį dukterinei įmonei, prestižas (neigiamas prestižas) arba nuostoliai (pelnas) dėl verslo jungimo parodomi tik konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. Su konsoliduojamomis dukterinėmis įmonėmis susijęs prestižas (neigiamas prestižas) konsoliduotajame balanse parodomas nematerialiojo turto dalyje.
IX. MAŽUMOS DALIS
34. Įmonių grupei nepriklausantiems akcininkams tenkanti dukterinių įmonių ataskaitinių metų rezultato dalis konsoliduotojoje pelno (nuostolių) ataskaitoje turi būti išskirta ir parodyta straipsnyje „Mažumos dalis“.
35. Įmonių grupei nepriklausantiems akcininkams tenkanti dukterinių įmonių nuosavo kapitalo dalis turi būti parodoma balanso straipsnyje „Mažumos dalis“.
36. Mažumai tenkančią dukterinės įmonės nuosavo kapitalo dalį sudaro:
36.1. įsigijimo datą apskaičiuota mažumai tenkanti nuosavo kapitalo dalis (grynąjį turtą įvertinus tikrąja verte);
37. Konsoliduotajame balanse parodoma dukterinės įmonės mažumos dalis negali būti neigiama. Jeigu dukterinė įmonė per ataskaitinį laikotarpį patyrė nuostolių, dėl kurių balanse parodoma tos įmonės mažumos dalis taptų neigiama, susidaręs neigiamas skirtumas turi būti laikomas įmonių grupės nuostoliu, išskyrus atvejus, kai mažumos akcininkai taip pat prisiima įsipareigojimą padengti dukterinės įmonės nuostolius. Jei ir kitais metais dukterinė įmonė patiria nuostolių, visi patirti nuostoliai turi būti laikomi įmonių grupės nuostoliais, išskyrus atvejus, kai mažumos akcininkai taip pat prisiima įsipareigojimą padengti dukterinės įmonės nuostolius. Kai dukterinė įmonė pradės gauti pelno, įmonių grupei priskirti mažumos dalies nuostoliai turės būti padengiami iš mažumai tenkančios pelno dalies.
X. KONSOLIDUOTOJO BALANSO IR KONSOLIDUOTOSIOS PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS SUDARYMAS
38. Pagal faktinius tų finansinių metų, kurių konsoliduotosios finansinės ataskaitos yra sudaromos, duomenis apskaičiuojama kiekvienos dukterinės įmonės mažumos dalis, proporcinga tos įmonės akcininkų, nepriklausančių įmonių grupei, akcijų daliai. Mažumai tenkanti dukterinės įmonės nuosavo kapitalo dalis parodoma konsoliduotojo balanso nuosavo kapitalo dalies eilutėje „Mažumos dalis“. Mažumai tenkanti ataskaitinių metų pelno (nuostolių) dalis konsoliduotojoje pelno (nuostolių) ataskaitoje parodoma atskiroje eilutėje.
39. Sudarant konsoliduotąjį balansą ir konsoliduotąją pelno (nuostolių) ataskaitą, sudedamos tų pačių finansinių metų patronuojančios ir dukterinių įmonių balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų atitinkamų eilučių sumos.
40. Iš sujungtų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnių atimami įmonių grupės įmonių visų tarpusavio sandorių rezultatai.
41. Sudarant konsoliduotąsias finansines ataskaitas, įmonių grupei tenkanti įsigijimo datą buvusi dukterinių įmonių nuosavo kapitalo dalis ir balansinė investicijų į tas dukterines įmones vertė eliminuojama. Prestižas arba neigiamas prestižas pripažįstamas 14-ojo verslo apskaitos standarto „Verslo jungimai“ nustatyta tvarka.
42. Apskaičiuojama ir konsoliduotojoje pelno (nuostolių) ataskaitoje parodoma ataskaitinių metų prestižo (neigiamo prestižo) amortizacija. Prestižo amortizacijos suma didina ataskaitinių metų sąnaudas ir sukauptą prestižo amortizacijos sumą. Neigiamo prestižo amortizacija mažina ataskaitinių metų sąnaudas ir didina sukauptą neigiamo prestižo amortizacijos sumą.
43. Prestižo ir neigiamo prestižo likutinė vertė turi būti peržiūrima kasmet. Prestižo vertės sumažėjimas pripažįstamas 23-iojo verslo apskaitos standarto „Turto nuvertėjimas“ nustatyta tvarka.
XI. KONSOLIDUOTOSIOS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS SUDARYMAS
44. Jeigu konsoliduotoji pinigų srautų ataskaita rengiama tiesioginiu metodu, į ją įtraukiamos įmonių grupės įmonių visos pinigų įplaukos ir išmokos, išskyrus įplaukas ir išmokas, susijusias su tarpusavio operacijomis ir sandoriais.
45. Jeigu konsoliduotoji pinigų srautų ataskaita rengiama netiesioginiu metodu, pagrindinės veiklos pinigų srautai apskaičiuojami pagal konsoliduotojo balanso duomenų pokyčius.
46. Pinigų srautai turi parodyti visas įplaukas ir išmokas, išskyrus įmonių grupės įmonių tarpusavio įplaukas ir išmokas.
47. Jei per ataskaitinį laikotarpį buvo įsigyta kitos įmonės, kuri atitinka dukterinės įmonės kriterijus, akcijų, konsoliduotojoje pinigų srautų ataskaitoje už akcijas sumokėta suma turi būti parodoma kaip investicinės veiklos pinigų srautas, lygus už dukterinės įmonės akcijas sumokėtos sumos ir dukterinės įmonės pinigų likučių skirtumui.
XII. KONSOLIDUOTOSIOS NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS SUDARYMAS
48. Konsoliduotoji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita turi apimti visus per ataskaitinį laikotarpį įvykusius įmonių grupės nuosavo kapitalo pokyčius. Konsoliduotojoje nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje įstatinis kapitalas lygus patronuojančios įmonės įstatiniam kapitalui. Į konsoliduotąją nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą neturi būti įtraukiama ta dukterinės įmonės (dukterinių įmonių) rezervų ir nepaskirstytojo pelno (nuostolių) dalis, kurią dukterinė įmonė turėjo iki patronuojančios įmonės ir dukterinės įmonės santykių atsiradimo. Taip pat neparodomi grupės įmonėms skirti dividendai arba kitos tiesioginės išmokos, gautos paskirsčius dukterinės įmonės pelną.
XIII. KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ FORMOS
49. Pavyzdinės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų formos pateikiamos standarto priede. Jeigu įmonių grupę sudarančių įmonių finansinių ataskaitų formos yra kitokios, grupė gali pati nusistatyti konsoliduotųjų finansinių ataskaitų formas, tačiau pasirinktose ataskaitose turi būti pateikti visi, verslo apskaitos standartuose nustatyti, finansinių ataskaitų elementai (2-asis verslo apskaitos standartas „Balansas“, 3-iasis verslo apskaitos standartas „Pelno (nuostolių) ataskaita“, 4-asis verslo apskaitos standartas „Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita“ ir 5-asis verslo apskaitos standartas „Pinigų srautų ataskaita“) ir jos turi teisingai parodyti įmonių grupės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus.
XIV. PATRONUOJANČIOS ĮMONĖS INVESTICIJŲ Į DUKTERINES ĮMONES PATEIKIMAS ATSKIROSE FINANSINĖSE ATASKAITOSE
50. Patronuojanti įmonė investicijas į dukterines įmones savo atskirose finansinėse ataskaitose pateikia taikydama savikainos metodą, išskyrus 26 punkte nurodytas investicijas, kurios įsigytos numatant jas parduoti. Pagal šį metodą investicijos apskaitoje užregistruojamos įsigijimo savikaina, iš kurios atimta nuvertėjimo suma, o pelno (nuostolių) ataskaitoje parodoma tik dividendai ar kitos tiesioginės išmokos, gautos paskirsčius dukterinės įmonės pelną. Kai investicijų balansinė vertė yra didesnė už sumą, tikėtiną atgauti už tą investiciją, investicijų vertės sumažėjimas apskaitoje užregistruojamas 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ nustatyta tvarka.
XV. INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS AIŠKINAMAJAME RAŠTE
52. Aiškinamajame rašte turi būti atskleisti ir paaiškinti visi svarbiausi konsoliduotųjų finansinių ataskaitų straipsniai.
53. Aiškinamasis raštas turi būti rengiamas kaip vienos įmonės, teikiančios finansines ataskaitas, aiškinamasis raštas. Bendroji ir apskaitos politikos dalis rengiama pagal 6-ojo verslo apskaitos standarto „Aiškinamasis raštas“ nustatytus reikalavimus. Aiškinamojo rašto pastabų dalyje pateikiama šio ir kitų verslo apskaitos standartų reikalaujama informacija ir ta reikšminga informacija, kuri nebuvo pateikta konsoliduotajame balanse, konsoliduotojoje pelno (nuostolių) ataskaitoje, konsoliduotojoje nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje ir konsoliduotojoje pinigų srautų ataskaitoje, tačiau atskleidžia įmonių grupės veiklos pobūdį, finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus.
54. Aiškinamajame rašte turi būti pateikta informacija apie įmonių grupę sudarančias įmones, nurodant tikslius jų pavadinimus, teisinę formą, adresus, pagrindinės veiklos rūšį, įmonių grupės valdomą dalį, investicijos dydį ir ataskaitinių finansinių metų pelną (nuostolius). Jeigu įmonės rezultatai įtraukiami į konsoliduotąsias finansines ataskaitas, nors įmonių grupei priklauso mažiau nei penkiasdešimt procentų jos akcijų, būtina nurodyti priežastis, dėl kurių ši įmonė laikoma dukterine. Jeigu kurios nors dukterinės įmonės rezultatai į konsoliduotąsias finansines ataskaitas neįtraukiami, aiškinamajame rašte turi būti nurodytos to priežastys.
55. Bet kokie įmonių grupės ar investicijų apskaitos politikos pokyčiai turi būti atskleisti aiškinamajame rašte.
56. Jei per ataskaitinį laikotarpį įmonių grupės sudėtis labai pasikeitė, aiškinamajame rašte turi būti pateikta informacija, leidžianti palyginti ataskaitinio ir praėjusio ataskaitinio laikotarpio konsoliduotųjų finansinių ataskaitų duomenis.
57. Jei kurių nors konsoliduojamų įmonių finansinės ataskaitos buvo sudarytos kitą datą negu konsoliduotosios finansinės ataskaitos, tai turi būti atskleista ir paaiškinta aiškinamajame rašte. Be to, aiškinamajame rašte turi būti atskleisti visi svarbūs faktai ir įvykiai, susiję su kiekvienos įmonės turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimais, pelnu (nuostoliais), ir operacijos su kitomis konsoliduojamomis įmonėmis per laikotarpį nuo tos įmonės metinių finansinių ataskaitų iki konsoliduotųjų finansinių ataskaitų datos.
XVI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
59. Jeigu dukterinės įmonės akcijos buvo įsigytos iki šio standarto taikymo pradžios, t. y. iki 2004 m. sausio 1 d., ir patronuojanti įmonė nerengė konsoliduotųjų finansinių ataskaitų arba tos įmonės nelaikė dukterine, prestižas ar neigiamas prestižas turi būti apskaičiuojamas pagal šio standarto taikymo datos duomenis. Jį sudarys įmonių grupės investicijos į dukterinę įmonę įsigijimo savikainos ir dukterinės įmonės grynojo turto dalies, tenkančios įmonių grupei šio standarto taikymo datą, skirtumas. Ataskaitinio laikotarpio konsoliduotojoje nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje šiuo skirtumu koreguojamas tik ataskaitinio laikotarpio nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai).
60. Jeigu dukterinės įmonės akcijos buvo įsigytos iki šio standarto taikymo pradžios ir patronuojanti įmonė rengė konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal tarptautinius ar kitokius apskaitos standartus, prestižą ar neigiamą prestižą ji gali pripažinti ir amortizuoti nuo dukterinės įmonės įsigijimo datos.
61. Investuotojas, kuris savo atskirose finansinėse ataskaitose investicijas į dukterines įmones rodė nuosavybės metodu, šio standarto 50 punkto nuostatą turi taikyti visoms investicijoms į dukterines įmones. Anksčiau įsigytų investicijų į dukterines įmones apskaitos metodo pakeitimas yra laikomas apskaitos politikos pakeitimu ir parodomas 7-ojo verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ nustatyta tvarka.
62. Pagal šio standarto naująją redakciją tvarkoma 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių finansinių metų apskaita ir sudaromos 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinės ataskaitos. Šio standarto naujoji redakcija gali būti taikoma ir sudarant ankstesnių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas.
Priedo pakeitimai:
Nr. VAS-16, 2008-12-17, Žin., 2008, Nr. 148-5965 (2008-12-27), i. k. 10820AAISAK00VAS-16
16-ojo verslo apskaitos standarto
„Konsoliduotosios finansinės ataskaitos
ir investicijos į dukterines įmones“
1 priedas
(Pavyzdinė konsoliduotojo balanso forma)
______________________________________________________________
(įmonių grupės pavadinimas)
______________________________________________________________
(patronuojančios įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)
(Tvirtinimo žyma)
20... m. ................... d. KONSOLIDUOTASIS BALANSAS
________________________ Nr. _____
(ataskaitos sudarymo data)
|
|
|
|
|
| (ataskaitinis laikotarpis) |
|
|
(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta) |
|
|
TURTAS |
Pastabos Nr. |
Finansiniai metai |
Praėję finansiniai metai |
| A. |
ILGALAIKIS TURTAS |
|
|
|
| I. |
NEMATERIALUSIS TURTAS |
|
|
|
| I.1. |
Plėtros darbai |
|
|
|
| I.2. |
Prestižas |
|
|
|
| I.3. |
Patentai, licencijos |
|
|
|
| I.4. |
Programinė įranga |
|
|
|
| I.5. |
Kitas nematerialusis turtas |
|
|
|
| II. |
MATERIALUSIS TURTAS |
|
|
|
| II.1. |
Žemė |
|
|
|
| II.2. |
Pastatai ir statiniai |
|
|
|
| II.3. |
Mašinos ir įrenginiai |
|
|
|
| II.4. |
Transporto priemonės |
|
|
|
| II.5. |
Kita įranga |
|
|
|
| II.6. |
Statomas ar rekonstruojamas ilgalaikis materialusis turtas |
|
|
|
| II.7. |
Kitas materialusis turtas |
|
|
|
| II.8. |
Investicinis turtas |
|
|
|
| II.8.1. |
Žemė, kaip investicinis turtas |
|
|
|
| II.8.2. |
Pastatai, kaip investicinis turtas |
|
|
|
| III. |
FINANSINIS TURTAS |
|
|
|
| III.1. |
Investicijos į dukterines ir asocijuotąsias įmones |
|
|
|
| III.2. |
Paskolos asocijuotosioms ir dukterinėms įmonėms |
|
|
|
| III.3. |
Po vienerių metų gautinos sumos |
|
|
|
| III.4. |
Kitas finansinis turtas |
|
|
|
| IV. |
KITAS ILGALAIKIS TURTAS |
|
|
|
| IV.1. |
Atidėtojo pelno mokesčio turtas |
|
|
|
| IV.2. |
Kitas ilgalaikis turtas |
|
|
|
| B. |
TRUMPALAIKIS TURTAS |
|
|
|
| I. |
ATSARGOS, IŠANKSTINIAI MOKĖJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS |
|
|
|
| I.1. |
Atsargos |
|
|
|
| I.1.1. |
Žaliavos, medžiagos, sudedamosios dalys ir detalės |
|
|
|
| I.1.2. |
Nebaigta gamyba |
|
|
|
| I.1.3. |
Pagaminta produkcija |
|
|
|
| I.1.4. |
Pirktos prekės, skirtos perparduoti |
|
|
|
| I.2. |
Išankstiniai mokėjimai |
|
|
|
| I.3. |
Nebaigtos vykdyti sutartys |
|
|
|
| II. |
PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS |
|
|
|
| II.1. |
Pirkėjų įsiskolinimas |
|
|
|
| II.2. |
Dukterinių ir asocijuotųjų įmonių skolos |
|
|
|
| II.3. |
Kitos gautinos sumos |
|
|
|
| III. |
KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS |
|
|
|
| III.1. |
Trumpalaikės investicijos |
|
|
|
| III.2. |
Terminuotieji indėliai |
|
|
|
| III.3. |
Iš išvestinės finansinės priemonės atsirandantis turtas |
|
|
|
| III.4. |
Kitas trumpalaikis turtas |
|
|
|
| IV. |
PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI |
|
|
|
|
|
TURTO IŠ VISO: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI |
Pastabos Nr. |
Finansiniai metai |
Praėję finansiniai metai |
| C. |
NUOSAVAS KAPITALAS |
|
|
|
| I. |
KAPITALAS |
|
|
|
| I.1. |
Įstatinis pasirašytasis kapitalas |
|
|
|
| I.2. |
Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (-) |
|
|
|
| I.3. |
Akcijų priedai |
|
|
|
| I.4. |
Savos (-i) akcijos (pajai) (-) |
|
|
|
| II. |
PERKAINOJIMO REZERVAS (REZULTATAI) |
|
|
|
| III. |
REZERVAI |
|
|
|
| III.l. |
Privalomasis |
|
|
|
| III.2. |
Savoms akcijoms įsigyti |
|
|
|
| III.3. |
Kiti rezervai |
|
|
|
| IV. |
NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) |
|
|
|
| IV.1. |
Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) |
|
|
|
| IV.2. |
Ankstesnių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) |
|
|
|
| V. |
VALIUTOS KURSO POKYČIO ĮTAKA |
|
|
|
| VI. |
MAŽUMOS DALIS |
|
|
|
| D. |
DOTACIJOS IR SUBSIDIJOS |
|
|
|
| E. |
MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI |
|
|
|
| I. |
PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI |
|
|
|
| I.1. |
Finansinės skolos |
|
|
|
| I.1.1. |
Finansinės nuomos (lizingo ) ar panašūs įsipareigojimai |
|
|
|
|
|
TURTAS |
Pastabos Nr. |
Finansiniai metai |
Praėję finansiniai metai |
| I.1.2. |
Finansinės skolos kredito įstaigoms |
|
|
|
| I.1.3. |
Iš išvestinės finansinės priemonės atsirandantys įsipareigojimai |
|
|
|
| I.1.4. |
Kitos finansinės skolos |
|
|
|
| I.2. |
Skolos tiekėjams |
|
|
|
| I.3. |
Gauti išankstiniai mokėjimai |
|
|
|
| I.4. |
Atidėjiniai |
|
|
|
| I.4.1. |
Atidėjiniai įsipareigojimams ir reikalavimams padengti |
|
|
|
| I.4.2. |
Pensijų ir panašių įsipareigojimų atidėjiniai |
|
|
|
| I.4.3. |
Kiti atidėjiniai |
|
|
|
| I.5. |
Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai |
|
|
|
| I.6. |
Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai |
|
|
|
| II. |
PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI |
|
|
|
| II.1. |
Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis |
|
|
|
| II.2. |
Finansinės skolos |
|
|
|
| II.2.1. |
Finansinės skolos kredito įstaigoms |
|
|
|
| II.2.2. |
Kitos finansinės skolos |
|
|
|
| II.2.3. |
Iš išvestinės finansinės priemonės atsirandantys įsipareigojimai |
|
|
|
| II.3. |
Skolos tiekėjams |
|
|
|
| II.4. |
Gauti išankstiniai mokėjimai |
|
|
|
| II.5. |
Pelno mokesčio ir panašūs įsipareigojimai |
|
|
|
| II.6. |
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai |
|
|
|
| II.7. |
Atidėjiniai |
|
|
|
| II.8. |
Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai |
|
|
|
|
|
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO: |
|
|
|
__________________________ ________________ _____________________
(patronuojančios įmonės vadovo (parašas) (vardas ir pavardė)
pareigų pavadinimas)
Papildyta priedu:
Nr. VAS-1, 2007-01-19, Žin., 2007, Nr. 9-377 (2007-01-23), i. k. 10700VIISAK000VAS-1
Priedo pakeitimai:
Nr. VAS-16, 2008-12-17, Žin., 2008, Nr. 148-5965 (2008-12-27), i. k. 10820AAISAK00VAS-16
16-ojo verslo apskaitos standarto
„Konsoliduotosios finansinės ataskaitos
ir investicijos į dukterines įmones“
2 priedas
(Pavyzdinė konsoliduotosios pelno (nuostolių) ataskaitos forma)
________________________________________________________________
(įmonių grupės pavadinimas)
________________________________________________________________
(patronuojančios įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)
(Tvirtinimo žyma)
20... m. ................... d. KONSOLIDUOTOJI PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA
___________________ Nr. ________________
(ataskaitos sudarymo data)
|
|
|
|
|
| (ataskaitinis laikotarpis) |
|
|
(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta) |
| Eil. Nr. |
Straipsniai |
Pastabos Nr. |
Finansiniai metai |
Praėję finansiniai metai |
| I. |
PARDAVIMO PAJAMOS |
|
|
|
| II. |
PARDAVIMO SAVIKAINA |
|
|
|
| III. |
BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) |
|
|
|
| IV. |
VEIKLOS SĄNAUDOS |
|
|
|
| IV.1. |
Pardavimo |
|
|
|
| IV.2. |
Bendrosios ir administracinės |
|
|
|
| V. |
TIPINES VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) |
|
|
|
| VI. |
KITA VEIKLA |
|
|
|
| VI.1. |
Pajamos |
|
|
|
| VI.2. |
Sąnaudos |
|
|
|
| VII. |
FINANSINE IR INVESTICINE VEIKLA |
|
|
|
| VII.1. |
Pajamos |
|
|
|
| VII.2. |
Sąnaudos |
|
|
|
| VIII. |
ĮPRASTINES VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) |
|
|
|
| IX. |
PAGAUTE |
|
|
|
| X. |
NETEKIMAI |
|
|
|
| XI. |
PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ |
|
|
|
| XII. |
PELNO MOKESTIS |
|
|
|
| XIII. |
PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ IŠSKIRIANT MAŽUMOS DALĮ |
|
|
|
| XIV. |
MAŽUMOS DALIS |
|
|
|
| XV. |
GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) |
|
|
|
__________________________ ________________ _____________________
(patronuojančios įmonės vadovo (parašas) (vardas ir pavardė)
pareigų pavadinimas)
Papildyta priedu:
Nr. VAS-1, 2007-01-19, Žin., 2007, Nr. 9-377 (2007-01-23), i. k. 10700VIISAK000VAS-1
Priedo pakeitimai:
Nr. VAS-16, 2008-12-17, Žin., 2008, Nr. 148-5965 (2008-12-27), i. k. 10820AAISAK00VAS-16
16-ojo verslo apskaitos standarto „Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir investicijos į dukterines įmones“
3 priedas
(Pavyzdinė konsoliduotosios nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos forma)
________________________________________________________________
(įmonių grupės pavadinimas)
________________________________________________________________
(patronuojančios įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)
(Tvirtinimo žyma)
20... m....................d. KONSOLIDUOTOJI NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA
____________________________ Nr. ______
(ataskaitos sudarymo data)
|
|
|
|
| (ataskaitinis laikotarpis) |
|
(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta) |
|
|
Apmokėtas įstatinis kapitalas |
Akcijų priedai |
Savos akcijos (-) |
Perkainojimo rezervas (rezultatai) |
Įstatymo nustatyti rezervai |
Kiti rezervai |
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) |
Valiutos kurso pokyčio įtaka |
Mažumos dalis |
Iš viso |
||
| Ilgalaikio materialiojo turto |
Finansinio turto |
Privalomasis |
Savoms akcijoms įsigyti |
|||||||||
| 1. Likutis užpraėjusių finansinių metų pabaigoje |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. Apskaitos politikos pakeitimo rezultatas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3. Esminių klaidų taisymo rezultatas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4. Perskaičiuotas likutis užpraėjusių finansinių metų pabaigoje |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5. Ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo (sumažėjimo) suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 6. Finansinio turto vertės padidėjimo (sumažėjimo) suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 7. Įsigyta (parduota) savų akcijų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 8. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 9. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 10. Dividendai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 11. Kitos išmokos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 12. Sudaryta rezervų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 13. Panaudota rezervų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 14. Įstatinio kapitalo padidėjimo (sumažėjimo) suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 15. Įnašai nuostoliams padengti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 16. Valiutos kurso pokyčio įtaka |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 17. Mažumos dalies padidėjimo (sumažėjimo) suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 18. Likutis praėjusių finansinių metų pabaigoje |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 19. Ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo (sumažėjimo) suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 20. Finansinio turto vertės padidėjimo (sumažėjimo) suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 21. Įsigyta (parduota) savų akcijų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 22. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 23. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 24. Dividendai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 25. Kitos išmokos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 26. Sudaryta rezervų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 27. Panaudota rezervų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 28. Įstatinio kapitalo padidėjimo (sumažėjimo) suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 29. Įnašai nuostoliams padengti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 30. Valiutos kurso pokyčio įtaka |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 31. Mažumos dalies padidėjimo (sumažėjimo) suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 32. Likutis ataskaitinių finansinių metų pabaigoje |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
____________________________________________ ____________________ ____________________________
(patronuojančios įmonės vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
Papildyta priedu:
Nr. VAS-1, 2007-01-19, Žin., 2007, Nr. 9-377 (2007-01-23), i. k. 10700VIISAK000VAS-1
Priedo pakeitimai:
Nr. VAS-16, 2008-12-17, Žin., 2008, Nr. 148-5965 (2008-12-27), i. k. 10820AAISAK00VAS-16
16-ojo verslo apskaitos standarto
„Konsoliduotosios finansinės ataskaitos
ir investicijos į dukterines įmones“
4 priedas
(Pavyzdinė konsoliduotosios pinigų srautų ataskaitos, sudaromos tiesioginiu būdu, forma)
________________________________________________
(įmonių grupės pavadinimas)
________________________________________________
(patronuojančios įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)
(Tvirtinimo žyma)
20... m. ................... d. KONSOLIDUOTOJI PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA
_____________________________ Nr. _______________
(ataskaitos sudarymo data)
|
|
|
|
|
| (ataskaitinis laikotarpis) |
|
|
(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta) |
| Eil. Nr. |
Straipsniai |
Pastabos Nr. |
Finansiniai metai |
Praėję finansiniai metai |
|
| L |
Pagrindinės veiklos pinigų srautai |
|
|
|
|
| I.1. |
Ataskaitinio laikotarpio pinigų įplaukos (su PVM) |
|
|
|
|
| I.1.1. |
Pinigų įplaukos iš klientų |
|
|
|
|
| I.1.2. |
Kitos įplaukos |
|
|
|
|
| I.2. |
Ataskaitinio laikotarpio pinigų išmokos |
|
|
|
|
| I.2.1. |
Pinigai, sumokėti žaliavų, prekių ir paslaugų tiekėjams (su PVM) |
|
|
|
|
| I.2.2. |
Pinigų išmokos, susijusios su darbo santykiais |
|
|
|
|
| I.2.3. |
Į biudžetą sumokėti mokesčiai |
|
|
|
|
| I.2.4. |
Kitos išmokos |
|
|
|
|
|
|
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai |
|
|
|
|
| II. |
Investicinės veiklos pinigų srautai |
|
|
|
|
| II.1. |
Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) įsigijimas |
|
|
|
|
| II.2. |
Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) perleidimas |
|
|
|
|
| II.3. |
Ilgalaikių investicijų (išskyrus investicijų į dukterines įmones) įsigijimas |
|
|
|
|
| II.4. |
Ilgalaikių investicijų (išskyrus investicijų į dukterines įmones) perleidimas |
|
|
|
|
| II.5. |
Investicijų į dukterines įmones įsigijimas |
|
|
|
|
| II.6. |
Investicijų į dukterines įmones perleidimas |
|
|
|
|
| II.7. |
Paskolų suteikimas |
|
|
|
|
| II.8. |
Paskolų susigrąžinimas |
|
|
|
|
| II.9. |
Gauti dividendai, palūkanos |
|
|
|
|
| II.10. |
Kiti investicinės veiklos pinigų srautų padidėjimai |
|
|
|
|
| II.11. |
Kiti investicinės veiklos pinigų srautų sumažėjimai |
|
|
|
|
|
|
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai |
|
|
|
|
| III. |
Finansinės veiklos pinigų srautai |
|
|
|
|
| III.l. |
Pinigų srautai, susiję su įmonės savininkais |
|
|
|
|
| III.l.1. |
Akcijų išleidimas |
|
|
|
|
| III.l.2. |
Savininkų įnašai nuostoliams padengti |
|
|
|
|
| III.1.3. |
Savų akcijų supirkimas |
|
|
|
|
| III.l.4. |
Dividendų išmokėjimas |
|
|
|
|
| III.2. |
Pinigų srautai, susiję su kitais finansavimo šaltiniais |
|
|
|
|
| III.2.1. |
Finansinių skolų padidėjimas |
|
|
|
|
| III.2.1.1. |
Paskolų gavimas |
|
|
|
|
| III.2.1.2. |
Obligacijų išleidimas |
|
|
|
|
| III.2.2. |
Finansinių skolų sumažėjimas |
|
|
|
|
| III.2.2.1. |
Paskolų grąžinimas |
|
|
|
|
| III.2.2.2. |
Obligacijų supirkimas |
|
|
|
|
| III.2.2.3. |
Sumokėtos palūkanos |
|
|
|
|
| III.2.2.4. |
Finansinės nuomos (lizingo) mokėjimai |
|
|
|
|
| III.2.3. |
Kitų įmonės įsipareigojimų padidėjimas |
|
|
|
|
| III.2.4. |
Kitų įmonės įsipareigojimų sumažėjimas |
|
|
|
|
| III.2.5. |
Kiti finansinės veiklos pinigų srautų padidėjimai |
|
|
|
|
| III.2.6. |
Kiti finansinės veiklos pinigų srautų sumažėjimai |
|
|
|
|
|
|
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai |
|
|
|
|
| IV. |
Ypatingųjų straipsnių pinigų srautai |
|
|
|
|
| IV.1. |
Ypatingųjų straipsnių pinigų srautų padidėjimas |
|
|
|
|
| IV.2. |
Ypatingųjų straipsnių pinigų srautų sumažėjimas |
|
|
|
|
| V. |
Valiutų kursų pokyčio poveikis grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui |
|
|
|
|
| VI. |
Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) |
|
|
|
|
| VII. |
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje |
|
|
|
|
| VIII. |
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje |
|
|
|
|
_________________________ _________________ ___________________
(patronuojančios įmonės vadovo (parašas) (vardas ir pavardė)
pareigų pavadinimas)
Papildyta priedu:
Nr. VAS-1, 2007-01-19, Žin., 2007, Nr. 9-377 (2007-01-23), i. k. 10700VIISAK000VAS-1
Priedo pakeitimai:
Nr. VAS-16, 2008-12-17, Žin., 2008, Nr. 148-5965 (2008-12-27), i. k. 10820AAISAK00VAS-16
16-ojo verslo apskaitos standarto
„Konsoliduotosios finansinės ataskaitos
ir investicijos į dukterines įmones“
5 priedas
(Pavyzdinė konsoliduotosios pinigų srautų ataskaitos, sudaromos netiesioginiu būdu, forma)
______________________________________________________
(įmonių grupės pavadinimas)
______________________________________________________
(patronuojančios įmonės kodas, adresas, kiti duomenys)
(Tvirtinimo žyma)
20... m. ................... d. KONSOLIDUOTOJI PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA
_____________________________ Nr. _______________
(ataskaitos sudarymo data)
|
|
|
|
|
| (ataskaitinis laikotarpis) |
|
|
(ataskaitos tikslumo lygis ir valiuta) |
| Eil. Nr. |
Straipsniai |
Pastabos Nr. |
Finansiniai metai |
Praėję finansiniai metai |
|
| I. |
Pagrindinės veiklos pinigų srautai |
|
|
|
|
| I.1. |
Grynasis pelnas (nuostoliai) |
|
|
|
|
| I.2. |
Mažumos dalis |
|
|
|
|
| I.3. |
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos |
|
|
|
|
| I.4. |
Po vienerių metų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas |
|
|
|
|
| I.5. |
Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas |
|
|
|
|
| I.6. |
Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas |
|
|
|
|
| I.7. |
Nebaigtų vykdyti sutarčių (padidėjimas) sumažėjimas |
|
|
|
|
| I.8. |
Pirkėjų įsiskolinimo (padidėjimas) sumažėjimas |
|
|
|
|
| I.9. |
Asocijuotų įmonių skolų (padidėjimas) sumažėjimas |
|
|
|
|
| I.10. |
Kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas |
|
|
|
|
| I.11. |
Kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas |
|
|
|
|
| I.12. |
Ilgalaikių skolų tiekėjams ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas) |
|
|
|
|
| I.13. |
Trumpalaikių skolų tiekėjams ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas) |
|
|
|
|
| I.14. |
Pelno mokesčio įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) |
|
|
|
|
| I.15. |
Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų padidėjimas(sumažėjimas) |
|
|
|
|
| I.16. |
Atidėjinių padidėjimas (sumažėjimas) |
|
|
|
|
| I.17. |
Kitų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų padidėjimas(sumažėjimas) |
|
|
|
|
| I.18. |
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimo rezultatų eliminavimas |
|
|
|
|
| I.19. |
Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas |
|
|
|
|
| I.20. |
Kitų nepiniginių straipsnių eliminavimas |
|
|
|
|
|
|
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai |
|
|
|
|
| II. |
Investicinės veiklos pinigų srautai |
|
|
|
|
| II.1. |
Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) įsigijimas |
|
|
|
|
| II.2. |
Ilgalaikio turto (išskyrus investicijas) perleidimas |
|
|
|
|
| II.3. |
Ilgalaikių investicijų (išskyrus investicijas į dukterines įmones) įsigijimas |
|
|
|
|
| II.4. |
Ilgalaikių investicijų (išskyrus investicijas į dukterines įmones) perleidimas |
|
|
|
|
| II.5. |
Investicijų į dukterines įmones įsigijimas |
|
|
|
|
| II.6. |
Investicijų į dukterines įmones perleidimas |
|
|
|
|
| II.7. |
Paskolų suteikimas |
|
|
|
|
| II.8. |
Paskolų susigrąžinimas |
|
|
|
|
| II.9. |
Gauti dividendai, palūkanos |
|
|
|
|
| II.10. |
Kiti investicinės veiklos pinigų srautų padidėjimai |
|
|
|
|
| II.11. |
Kiti investicinės veiklos pinigų srautų sumažėjimai |
|
|
|
|
|
|
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai |
|
|
|
|
| III. |
Finansinės veiklos pinigų srautai |
|
|
|
|
| III.l. |
Pinigų srautai, susiję su įmonės savininkais |
|
|
|
|
| III.l.l. |
Akcijų išleidimas |
|
|
|
|
| III.1.2. |
Savininkų įnašai nuostoliams padengti |
|
|
|
|
| III.l.3. |
Savų akcijų supirkimas |
|
|
|
|
| III.1.4. |
Dividendų išmokėjimas |
|
|
|
|
| III.2. |
Pinigų srautai, susiję su kitais finansavimo šaltiniais |
|
|
|
|
| III.2.1. |
Finansinių skolų padidėjimas |
|
|
|
|
| III.2.1.1. |
Paskolų gavimas |
|
|
|
|
| III.2.1.2. |
Obligacijų išleidimas |
|
|
|
|
| III.2.2. |
Finansinių skolų sumažėjimas |
|
|
|
|
| III.2.2.1. |
Paskolų grąžinimas |
|
|
|
|
| III.2.2.2. |
Obligacijų supirkimas |
|
|
|
|
| III.2.2.3. |
Sumokėtos palūkanos |
|
|
|
|
| III.2.2.4 |
Finansinės nuomos (lizingo) mokėjimai |
|
|
|
|
| III.2.3. |
Kitų įmonės įsipareigojimų padidėjimas |
|
|
|
|
| III.2.4. |
Kitų įmonės įsipareigojimų sumažėjimas |
|
|
|
|
| III.2.5. |
Kiti finansinės veiklos pinigų srautų padidėjimai |
|
|
|
|
| III.2.6. |
Kiti finansinės veiklos pinigų srautų sumažėjimai |
|
|
|
|
|
|
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai |
|
|
|
|
| IV. |
Ypatingųjų straipsnių pinigų srautai |
|
|
|
|
| IV.1. |
Ypatingųjų straipsnių pinigų srautų padidėjimas |
|
|
|
|
| IV.2. |
Ypatingųjų straipsnių pinigų srautų sumažėjimas |
|
|
|
|
| V. |
Valiutų kursų pokyčio poveikis grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui |
|
|
|
|
| VI. |
Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) |
|
|
|
|
| VII. |
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje |
|
|
|
|
| VIII. |
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje |
|
|
|
|
_________________________ _________________ ___________________
(patronuojančios įmonės vadovo (parašas) (vardas ir pavardė)
pareigų pavadinimas)
Papildyta priedu:
Nr. VAS-1, 2007-01-19, Žin., 2007, Nr. 9-377 (2007-01-23), i. k. 10700VIISAK000VAS-1
Priedo pakeitimai:
Nr. VAS-16, 2008-12-17, Žin., 2008, Nr. 148-5965 (2008-12-27), i. k. 10820AAISAK00VAS-16
Pakeitimai:
1.
Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas
Nr. VAS-1, 2005-02-28, Žin., 2005, Nr. 30-963 (2005-03-03), i. k. 10500VIISAK000VAS-1
Dėl 14-ojo verslo apskaitos standarto "Verslo jungimai" pakeitimo
2.
Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas
Nr. VAS-2, 2005-04-04, Žin., 2005, Nr. 46-1532 (2005-04-09), i. k. 10500VIISAK000VAS-2
Dėl 15-ojo verslo apskaitos standarto "Investicijos į asocijuotas įmones" papildymo
3.
Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas
Nr. VAS-5, 2005-08-25, Žin., 2005, Nr. 104-3872 (2005-08-26), i. k. 10500VIISAK000VAS-5
Dėl 16-ojo verslo apskaitos standarto "Konsoliduota finansinė atskaitomybė ir investicijos į dukterines įmones" papildymo
4.
Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas
Nr. VAS-1, 2006-03-28, Žin., 2006, Nr. 37-1326 (2006-04-04), i. k. 10600VIISAK000VAS-1
Dėl 15-ojo verslo apskaitos standarto "Investicijos į asocijuotas įmones" pakeitimo
5.
Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas
Nr. VAS-2, 2006-03-28, Žin., 2006, Nr. 37-1327 (2006-04-04), i. k. 10600VIISAK000VAS-2
Dėl 16-ojo verslo apskaitos standarto "Konsoliduota finansinė atskaitomybė ir investicijos į dukterines įmones" pakeitimo
6.
Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas
Nr. VAS-24, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-52 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-24
Dėl 14-ojo verslo apskaitos standarto "Verslo jungimai" pakeitimo
7.
Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas
Nr. VAS-25, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-53 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-25
Dėl 15-ojo verslo apskaitos standarto "Investicijos į asocijuotas įmones" pakeitimo
8.
Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas
Nr. VAS-26, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-54 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-26
Dėl 16-ojo verslo apskaitos standarto "Konsoliduota finansinė atskaitomybė ir investicijos į dukterines įmones" pakeitimo
9.
Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas
Nr. VAS-1, 2007-01-19, Žin., 2007, Nr. 9-377 (2007-01-23), i. k. 10700VIISAK000VAS-1
Dėl 16-ojo verslo apskaitos standarto "Konsoliduota finansinė atskaitomybė ir investicijos į dukterines įmones" pakeitimo
10.
Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas
Nr. VAS-7, 2007-11-05, Žin., 2007, Nr. 114-4673 (2007-11-08), i. k. 10700VIISAK000VAS-7
Dėl 16-ojo verslo apskaitos standarto "Konsoliduota finansinė atskaitomybė ir investicijos į dukterines įmones" pakeitimo
11.
Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas, Įsakymas
Nr. VAS-10, 2007-12-19, Žin., 2008, Nr. 1-47 (2008-01-03), i. k. 10700VIISAK00VAS-10
Dėl 14-ojo verslo apskaitos standarto "Verslo jungimai" pakeitimo
12.
Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas
Nr. VAS-15, 2008-12-17, Žin., 2008, Nr. 148-5964 (2008-12-27), i. k. 10820AAISAK00VAS-15
Dėl 15-ojo verslo apskaitos standarto "Investicijos į asocijuotąsias įmones" tvirtinimo
13.
Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas
Nr. VAS-16, 2008-12-17, Žin., 2008, Nr. 148-5965 (2008-12-27), i. k. 10820AAISAK00VAS-16
Dėl 16-ojo verslo apskaitos standarto "Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir investicijos į dukterines įmones" tvirtinimo
14.
Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas
Nr. VAS-17, 2008-12-17, Žin., 2008, Nr. 148-5966 (2008-12-27), i. k. 10820AAISAK00VAS-17
Dėl 14-ojo verslo apskaitos standarto "Verslo jungimai" pakeitimo
15.
Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas
Nr. VAS-31, 2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 144-7399 (2010-12-09), i. k. 11020AAISAK00VAS-31
Dėl 14-ojo verslo apskaitos standarto "Verslo jungimai" pakeitimo
16.
Audito ir apskaitos tarnyba, Įsakymas
Nr. VAS-32, 2012-12-21, Žin., 2012, Nr. 153-7889 (2012-12-29), i. k. 11220AAISAK00VAS-32
Dėl viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2004 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 3 "Dėl pavyzdinio sąskaitų plano tikslinimo" pakeitimo