Suvestinė redakcija nuo 2007-03-28 iki 2007-07-10

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 74-3192, i. k. 1021100NUTA00001194

Nauja redakcija nuo 2006-06-14:

Nr. 559, 2006-06-08, Žin. 2006, Nr. 66-2433 (2006-06-13), i. k. 1061100NUTA00000559

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

DĖL NACIONALINIO ŠENGENO ACQUIS PRIĖMIMO VEIKSMŲ PLANO

2002 m. liepos 19 d. Nr. 1194

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pritarti Nacionaliniam Šengeno acquis priėmimo veiksmų planui (pridedama).

Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas

Vidaus reikalų ministras Juozas Bernatonis

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1194

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2006 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. 559

redakcija)

NACIONALINIS ŠENGENO ACQUIS PRIĖMIMO VEIKSMŲ PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Nacionalinis Šengeno acquis priėmimo veiksmų planas (toliau vadinama – šis Planas) parengtas atsižvelgiant į Belgijos Karalystės, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (Europos Sąjungos valstybių narių) ir Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos sutarties dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sutarties (Žin., 2004, Nr. 1-1) (toliau vadinama – Stojimo sutartis) akto dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų (toliau vadinama – pritaikomosios pataisos) 3 straipsnį, Lietuvos pranešimą apie pasirengimą Šengeno vertinimo komitetų atstovų vizitams nuo 2006 m. gegužės 1 dienos.

2. Šis Planas apima Šengeno bendradarbiavimo sritis (sienų stebėjimas ir kontrolė, migracija, policija ir saugumas, narkotinės medžiagos, Nacionalinė Šengeno informacinė sistema (toliau vadinama – NS-SIS), asmens duomenų apsauga), įtrauktas į Konvenciją dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo (toliau vadinama – Šengeno konvencija) ir kitus Šengeno acquis sudarančius teisės aktus.

3. Šio Plano įgyvendinimo priemonės pateiktos jo priede, Pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1176 (Žin., 2001, Nr. 84-2935; 2006, Nr. 61-2188), 1 priedo III–VII skyriuose

ir Šengeno priemonės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 389 (Žin., 2005, Nr. 47-1575), III skyriuje.

II. Vidaus ir išorės sienos

KONTROLĖS PRIE VIDAUS SIENŲ PANAIKINIMAS IR LAISVO ASMENŲ JUDĖJIMO UŽTIKRINIMAS

4. Įstojusios į Europos Sąjungą Lietuvos Respublikos sausumos siena su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis tapo Europos Sąjungos valstybių būsimąja vidaus ir laikinąja išorės siena (toliau vadinama – vidaus siena). Šiuo metu jos statusas – laikinoji išorės siena su supaprastintomis ją kertančių asmenų kontrolės procedūromis.

5. Lietuvos Respublika turi vidaus sienas su Latvijos Respublika (588,1 kilometro sausumos sienos) ir Lenkijos Respublika (103,7 kilometro sausumos sienos). Prie šių vidaus sienų nestatoma ir neplanuojama statyti stacionarių sienos apsaugos įrenginių. Vietoj stacionarių įrenginių naudojami mobilūs įrenginiai, kurie prireikus gali būti perkelti prie išorės sienų. Be to, rengiamasi sienoms atsivėrus pertvarkyti šių pasienio kontrolės punktų infrastruktūrą, t. y. pašalinti eismo kliūtis ir įrengti tikrinimo vietas, jeigu prireiktų pasienio tikrinimą atnaujinti.

6. Prie vidaus sienų plečiamas bendradarbiavimas su kaimyninių Europos Sąjungos valstybių narių sienų apsaugos, policijos ir muitinių tarnybomis. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos vyriausiojo sienos įgaliotinio ir Lenkijos Respublikos vyriausiojo sienos įgaliotinio susitarimą dėl sienos leidimo pavyzdžių ir jų naudojimo būdų (Žin., 2002, Nr. 39-1423), Kalvarijos–Budzisko sienos perėjimo punkte įsteigtas Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sienos apsaugos tarnybų kontaktinis punktas. Siekiant racionaliai naudoti esamą infrastruktūrą ir turimus išteklius, šio punkto infrastruktūra ir funkcijos turėtų būti plečiamos – į punkto veiklą įtraukiami policijos ir muitinės tarnybų atstovai.

7. Pereinama nuo operatyvaus keitimosi informacija apie pastebėtus valstybės sienos pažeidimus prie bendro su gretimos valstybės sienos apsaugos tarnybomis veiksmų planavimo ir koordinavimo. Paprastinama pasienio tikrinimo procedūra (steigiami jungtiniai valstybės sienos perėjimo punktai, kuriuose dirba tik vienos valstybės sienos apsaugos tarnybos, arba bendro darbo valstybės sienos perėjimo punktai, kuriuose Lietuvos Respublikos ir gretimos valstybės pareigūnai dirba kartu, ir panašiai).

ORO UOSTAI IR JŪRŲ UOSTAS

8. Šiuo metu Lietuvoje yra keturi oro uostai, vykdantys išorės (už Šengeno ribų) skrydžius. Po to, kai bus prisijungta prie Šengeno erdvės, numatoma, kad tokius skrydžius vykdys Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai, kurie rekonstruoja oro uostų infrastruktūrą, kad ji atitiktų nustatytuosius reikalavimus. Išorės skrydžius galės vykdyti tik tinkamai pasirengę oro uostai. Šengeno konvencijos 4 straipsnis nustato du pagrindinius patikrinimų atlikimo oro uostuose reikalavimus: oro uosto patalpose, į kurias išorės reisais atvyksta trečiųjų valstybių keleiviai, prieš jiems persėdant į vidaus reisus, turi būti atliekami asmens ir rankinio bagažo išankstiniai patikrinimai; oro uosto patalpose, iš kurių išorės reisais keleiviai išvyksta, prieš jiems persėdant į reisus į trečiąsias valstybes, turi būti atliekami tokie pat patikrinimai.

9. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūra priklauso valstybei, tačiau šiuo metu išnuomota privačioms kompanijoms, todėl keleiviai, atvykstantys į Klaipėdą vandens transportu (keltais ar kelioniniais laivais), tikrinami privačių kompanijų – terminalo operatorės akcinės bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (akcinės bendrovės „Klasco“) nuomojamoje teritorijoje, Malkų įlankos pasienio kontrolės punkte ir akcinės bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ teritorijoje, Pilies pasienio kontrolės punkte.

IŠORĖS SIENOS

10. Įstojusios į Europos Sąjungą Lietuvos Respublikos sausumos siena su Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija (Kaliningrado sritimi) ir jūros siena traktuojama kaip Europos Sąjungos valstybių išorės siena (toliau vadinama – išorės siena). Išorės sienos apsaugos režimo laikomasi tarptautiniuose jūrų ir oro uostuose, per kuriuos susisiekiama su valstybėmis, neįeinančiomis į Europos Sąjungą.

11. Išorės sienos ilgis – apie 1042,8 kilometro: su Baltarusijos Respublika – 651 kilometras, su Rusijos Federacija (Kaliningrado sritimi) – 272,2 kilometro, jūros siena – 119,6 kilometro. Duomenys apie išorės sienos ilgį gali kisti, kadangi valstybės sienos su Baltarusijos Respublika demarkavimo darbai atliekami toliau, valstybės sienos su Rusijos Federacija (Kaliningrado sritimi) demarkavimo darbai nepradėti.

12. Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, daugiau trečiųjų valstybių piliečių keliauja į Lietuvos Respubliką ir kreipiasi į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas. Lietuvai rengiantis tapti visateise Šengeno erdvės nare, ypač svarbios tampa Lietuvos konsulinės įstaigos užsienyje, užtikrinančios pirminę išorinių Europos Sąjungos (Šengeno erdvės) sienų kontrolę. Būtina stiprinti šių įstaigų materialinę ir techninę bazę, darbuotojų pasirengimą. Tokios priemonės užtikrintų veiksmingesnę kovą su nelegalia migracija, prekyba vizomis („visa shopping“) ir kitais neigiamais reiškiniais. Rekomendacijos Šengeno konsulinėms įstaigoms įtvirtintos 2003 m. kovo 16 d. Europos Sąjungos Tarybos Šengeno kataloge (3 tomas: „Vizų išdavimas: rekomendacijos ir taikymas“).

13. Pagal 2003 m. kovo 16 d. Europos Sąjungos Tarybos Šengeno katalogą (3 tomas: „Vizų išdavimas: rekomendacijos ir taikymas“) Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose turės būti įrengti atskiri įėjimai į konsulinius skyrius (kuriuose jų nėra) asmenims, kurie kreipiasi dėl vizų, didinamas konsulinių skyrių fizinės apsaugos lygis – įrengiamos įvairios apsaugos, įėjimo kontrolės sistemos, metalo detektoriai ir panašiai, didinama darbo vietų, vizų dokumentų priėmimo langelių, stiprinamas jų saugumas (įrengiami kulkoms atsparūs stiklai, pasikalbėjimo ir kitokia įranga). Bus atnaujinamos ir konsulinių skyrių informacinių technologijų sistemos, įrengiamos vizų įklijų, blankų, skirtų vizai įklijuoti, ir kitų dokumentų saugyklos.

14. Kuriama bendradarbiavimo sienos klausimais su kaimyninėmis valstybėmis teisinė bazė (dėl valstybės sienos įgaliotinių veiklos ir su ja susijusių teisinių santykių), kuri sudarys sąlygas stiprinti valstybės sienos apsaugą.

15. Stiprinamas pasienio, policijos, migracijos ir konsulinių įstaigų bendradarbiavimas keičiantis informacija, sudarant bendras rizikos analizes, sprendžiant grėsmių šalinimo priemonių klausimus. Ypač daug dėmesio skiriama policijos komisariatų, esančių prie išorės sienos, bendradarbiavimui su valstybės sienos apsaugos tarnybomis.

III. MIGRACIJA

VIZOS

16. Pagal Stojimo sutarties akto dėl pritaikomųjų pataisų 3 straipsnio 1 dalį nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos beveik visa Šengeno acquis dalis, susijusi su vizomis, Lietuvos Respublikai tapo privaloma. Taigi 2004 m. balandžio 29 d. priimtas naujas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 2004, Nr. 73-2539), į kurį perkeltos Lietuvos Respublikai privalomos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos. Iki bus prisijungta prie Šengeno erdvės, turės būti pakeisti nacionaliniai Lietuvos Respublikos teisės aktai, kurie įgyvendins pagal Stojimo sutarties 3 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikai kol kas neprivalomą su vizomis susijusią Šengeno acquis dalį.

17. Lietuvos Respublika šiuo metu yra sudariusi dvišalius susitarimus dėl vizų režimo supaprastinimo, kurie nevisiškai atitinka Šengeno acquis. Iki tos dienos, kurią Lietuva taps visateise Šengeno erdvės nare, šie susitarimai turės būti atitinkamai pakeisti arba denonsuoti. Ateityje pasirašant bendrus Europos Sąjungos susitarimus dėl vizų režimo supaprastinimo su trečiosiomis valstybėmis bus siekiama nebloginti sąlygų trečiųjų valstybių ir mūsų šalies piliečiams, jeigu tai numatyta anksčiau pasirašytuose dvišaliuose susitarimuose.

18. Šengeno acquis numato nuo 2007 metų kovo mėnesio pradėti naudoti biometrinius duomenis, nagrinėjant prašymus vizoms gauti, jas išduodant ir atliekant užsieniečių patikrą prie Europos Sąjungos išorės sienų. Lietuvos Respublikos vizų tarnybos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje išduos Šengeno vizas, taigi privalės įsigyti reikiamą biometrinių duomenų rinkimo įrangą.

VIZŲ INFORMACINĖ SISTEMA

19. Vizų informacinės sistemos (toliau vadinama – VIS) naudojimas turi pagerinti bendrosios vizų politikos administravimą, konsulinį bendradarbiavimą, centrinių konsulinių įstaigų konsultavimąsi ir taip neleisti atsirasti grėsmėms vidaus saugumui ir prekybai vizomis („visa shopping“), palengvinti kovą su sukčiavimu ir patikrinimus išorės sienos kontrolės punktuose, valstybių narių teritorijoje, padėti identifikuoti ir grąžinti nelegalius migrantus, taip pat palengvinti 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento Nr. 343/2003/EB, nustatančio valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus (toliau vadinama – Dublin II reglamentas), taikymą. Greitesnis ir tikslesnis vizų prašymų nagrinėjimas, įskaitant centrinių institucijų konsultavimąsi, prašytojų patikrinimas ir identifikavimas konsulinėse įstaigose ir pasienio kontrolės punktuose padėtų užtikrinti didesnį valstybių narių vidaus saugumą ir veiksmingą kovą su terorizmu, o tai – vienas iš pagrindinių bendrosios vizų politikos tikslų ir pagrindinis jos vertinimo kriterijus, taip pat nelegalia migracija. VIS turėtų būti naudinga ir užsieniečiams, nes tobulės vizų išdavimo ir patikrinimo procedūros.

20. Tapusi visateise Šengeno erdvės nare, Lietuvos Respublika pradės išduoti Šengeno vizas (vienodos formos visoje Europos Sąjungoje). Vizoms išduoti bus naudojama Nacionalinė vizų informacinė sistema (NS-VIS), taip pat teikiamos VISION (angl. Visa Inquiry Open Border Network; Vizų prašymų nagrinėjimo atviras tinklas) konsultacijos. NS-VIS suteiks galimybę gauti informaciją apie visas užsieniečiui anksčiau išduotas vizas, konsultacijos apsaugos Šengeno erdvę nuo grėsmę nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai keliančių asmenų, pasieniečiai galės ne tik patikrinti informaciją apie išduotas vizas, bet ir palyginti užsieniečio pirštų atspaudus.

21. Lietuvai tapus visateise Šengeno erdvės nare, bus atnaujinta vizų tarnybų Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse įranga, skirta vizoms išduoti. Turimos įrangos (skaitytuvų, spausdintuvų) nepakanka. Be to, NS-VIS tarnybinės stotys tiek Užsienio reikalų ministerijoje, tiek konsulinėse įstaigose įrengtos patalpose, kurios neatitinka Europos Sąjungos duomenų apsaugos reikalavimų. Lietuvai tapus visateise Šengeno erdvės nare, reikalavimai šiai visas Lietuvos konsulines įstaigas jungiančiai sistemai gerokai padidės. Bus įsigyta ir sumontuota saugyklų įranga, prijungta prie infrastruktūros tinklų, į kuriuos bus perkeltos NS-VIS tarnybinės stotys.

22. Diegiant Užsienio reikalų ministeriją ir jos konsulines įstaigas jungiančią Konsulinių procedūrų valdymo sistemą (toliau vadinama – KPVS), susidurta su techninėmis ryšio problemomis labiau nuo Lietuvos nutolusiose užsienio valstybėse. Dėl menko informacinių technologijų sklaidos lygio ryšio kanalai, jų techninė įranga veikia nestabiliai, taigi ne visada galima užtikrinti nuolatinę ir tinkamą KPVS veiklą. Ši problema ypač opi dabar, kai Lietuva stengiasi tapti visateise Šengeno erdvės nare ir vykdomi pasirengimo prisijungti prie Šengeno informacinės sistemos (toliau vadinama – SIS II)/VIS įsipareigojimai. Ryšiai bus tobulinami, nes prastas ryšys gali kliudyti įdiegti nacionalines SIS II / VIS dalis ir jų sąsajas su Lietuvos konsulinėmis įstaigomis užsienyje.

23. Užsienio reikalų ministerija su konsulinėmis įstaigomis keičiasi įvairia, taip pat ir slapta informacija. Įdiegus SIS II/VIS Lietuvoje, padidės keitimosi įvairių slaptumo lygių informacija su Lietuvos atstovybėmis mastas. Šiuo metu Užsienio reikalų ministerijos esamais ryšio kanalais galima perduoti tik informaciją su žyma „RIBOTO NAUDOJIMO“. Bus įrengtas aukštesnio saugumo lygio ryšys su konsulinėmis įstaigomis, taip pat gerinama balso ryšio kanalų kokybė ir saugumas.

UŽSIENIEČIŲ JUDĖJIMAS

24. Už užsieniečių judėjimo teisės aktų nuostatų įgyvendinimą atsakingos kelios institucijos. Vidaus reikalų ministerija – pagrindinė institucija, įgyvendinanti migracijos politiką. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos migracijos politiką dalyvauja Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės bei konsulinės įstaigos, atsakingos už vizų išdavimą užsienyje. Pagrindinės įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos, įgyvendinančios teisės aktus, reglamentuojančius užsieniečių judėjimą: Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Pažymėtina, kad užsieniečių judėjimo reglamentavimo srities Šengeno acquis itin glaudžiai susijusi su vizų srities Šengeno acquis.

25. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos pagal Stojimo sutarties akto pritaikomųjų pataisų 3 straipsnio 1 dalį dalis migracijos, taip pat užsieniečių judėjimo reglamentavimo, srities Šengeno acquis Lietuvos Respublikai privaloma. Taigi 2004 m. balandžio 29 d. priimtas naujas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kiti lydimieji teisės aktai, į kuriuos perkeltos Lietuvos Respublikai privalomos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos. Iki Lietuva prisijungs prie Šengeno erdvės, turės būti pakeisti atitinkami nacionaliniai Lietuvos Respublikos teisės aktai, įgyvendinsiantys pagal Stojimo sutarties 3 straipsnio 2 dalį kol kas Lietuvos Respublikai neprivalomą Šengeno acquis dalį, susijusią su užsieniečių judėjimo reglamentavimu.

26. 2000 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamente Nr. 2725/2000/EB dėl „Eurodac“ sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją numatyta skirti nacionalinę priežiūros instituciją, atsakingą už nacionalinio „Eurodac“ padalinio priežiūrą, ar teisėtai jis tvarko ir perduoda centriniam „Eurodac“ padaliniui asmens duomenis. „Eurodac“ sistemos paskirtis – padėti nustatyti, kuri valstybė narė pagal 1990 m. birželio 15 d. Dubline pasirašytą Konvenciją, nustatančią valstybę, atsakingą už vienoje iš Europos Bendrijų valstybių narių paduotų prieglobsčio prašymų nagrinėjimą (Žin., 2004, Nr. 112-4181) (toliau vadinama – Dublino konvencija), turi būti atsakinga už kurioje nors valstybėje narėje paduoto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, ir kitaip palengvinti Dublino konvencijos taikymą 2000 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamente Nr. 2725/2000/EB nustatytomis sąlygomis.

LEIDIMAI GYVENTI

27. Leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau vadinama – leidimas gyventi) suteikia teisę užsieniečiui gyventi, pasirinkti ir keisti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laiką.

28. Užsieniečiams – ne Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ar jų šeimos nariams, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams – išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso, Lietuvos Respublikoje bus išduodami Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimai gyventi Europos Bendrijoje.

29. Remiantis 2002 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentu 1030/2002/EB, nustatančiu vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą, trečiųjų valstybių piliečiams bendros formos leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje išduodami nuo 2004 m. lapkričio 15 dienos.

PRIEGLOBSČIO PRAŠYMŲ NAGRINĖJIMAS

30. Lietuvos Respublika nuo 2004 m. gegužės 1 d. pradėjo taikyti Europos Sąjungos teisės aktus, susijusius su valstybės, atsakingos už vienoje iš Europos Sąjungos valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymu: Dublin II reglamentą ir kitus su šio reglamento taikymu susijusius teisės aktus. Dublin II reglamentas pakeitė Dublino konvenciją. Lietuvos Respublika ratifikavo Dublino konvenciją, kuri šiuo metu taikoma Lietuvos santykiams su Danija, sprendžiant valstybės, atsakingos už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo klausimą (Danija nedalyvauja įgyvendinant minėtojo reglamento nuostatas, šiuo metu derinamas Danijos ir Europos Sąjungos susitarimas dėl reglamento taikymo). Dublin II reglamentas ir Dublino konvencija įtvirtina mechanizmus, apibrėžtus Šengeno konvencijos 7 skyriuje „Atsakomybė už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą“.

31. Minėtiesiems teisės aktams įgyvendinti sukurta infrastruktūra dar neveiksminga. Būtina spręsti klausimą dėl laikino prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir teritorinėse policijos įstaigose, kuriose šie asmenys galėtų laukti sprendimo dėl jų prieglobsčio prašymo nagrinėjimui taikytinos procedūros nustatymo. Jeigu užsienietis neįleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, turi būti sudarytos sąlygos jį laikinai apgyvendinti valstybės sienos perėjimo punkte. Toks sprendimas finansiškai pagrįstas ir palengvina tokio užsieniečio grąžinimą į jo kilmės arba trečiąją valstybę. Europos Sąjungos acquis numato tarptautinių tranzito zonų įsteigimą tarptautinių oro uostų teritorijose. Šiose tranzito zonose galioja valstybės jurisdikcija, tačiau asmuo šioje zonoje gali būti neturėdamas įvažiavimo į valstybę vizos.

32. Dublin II reglamentu siekiama supaprastinti valstybės, atsakingos už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo procedūrą ir kuo labiau sutrumpinti šios procedūros atlikimo terminą. Taigi itin svarbu užtikrinti kuo skubesnį valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, kontaktą su užsieniečiu, pateikusiu prieglobsčio prašymą. Kad apklausos būtų atliekamos ir sprendimai rengiami prie valstybės sienos ar teritorinėse policijos įstaigose, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos turi būti aprūpintas būtina kompiuterine ir kitokia technika.

IV. POLICIJOS BENDRADARBIAVIMAS

TARPUSAVIO PAGALBA

33. Pagal Šengeno konvencijos 39 straipsnį valstybių narių kompetentingos institucijos keičiasi informacija, siekdamos nustatyti nusikalstamas veikas ir užkirsti joms kelią, jeigu pagal nacionalinius teisės aktus pagalbos prašymo nereikia pateikti per teismo institucijas. Informacija keičiamasi per paskirtą centrinę instituciją. Jeigu centrinė institucija neįgaliota tenkinti prašymo, jis turi būti perduotas kitai kompetentingai įstaigai. Skubiais atvejais pagalbos prašymai gali būti teikiami tiesiogiai valstybės kompetentingai įstaigai, kuri gali tiesiogiai ir atsakyti. Tokiais atvejais prašančioji įstaiga turi nedelsdama įspėti centrinę valstybės, kuriai teikiamas prašymas, įstaigą apie tiesioginį prašymą.

34. Vadovaujantis Šengeno konvencijos 46 straipsniu, valstybės narės pagal nacionalinę teisę gali negavusios prašymo perduoti atitinkamai valstybei narei informaciją, kuri gali būti naudinga siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar neleisti kilti grėsmei viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Informacija turi būti teikiama per paskirtą centrinę instituciją, ypatingos skubos atvejais – tiesiogiai, tačiau apie teikiamą informaciją pranešama ir centrinei institucijai.

35. Siekiant įgyvendinti Šengeno konvencijos reikalavimus, būtina paskirti centrinę instituciją, atsakingą už keitimąsi informacija pagal jos 39, 46 straipsnius. Tuo tikslu turės būti sureguliuoti ir atsakingų institucijų, teiksiančių informaciją pagal 39, 46 straipsnius, bei centrinės institucijos veiksmai. Atsižvelgiant į užsienio valstybių praktiką, centrine institucija turėtų būti paskirtas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kuris vidaus teisės aktais reikiamas funkcijas perduos Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE (angl. Supplementary Information Request at the National Entry; papildomas informacijos prašymas nacionaliniam skyriui) nacionaliniam skyriui, o ypatingos skubos atvejais – teritoriniu lygiu sureguliuos keitimąsi informacija.

36. Už tarptautinį policijos bendradarbiavimą atsako Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Šiuo metu tarptautinį bendradarbiavimą plėtoja Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo valdyba ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba.

37. Policijos departamento Tarptautinio bendradarbiavimo valdyba pagal Policijos departamento kompetenciją atsakinga už valstybės politikos narystės Europos Sąjungoje klausimais įgyvendinimą ir sąlygų Policijos departamentui, specializuotoms ir kitoms policijos įstaigoms įgyvendinti jų uždavinius ir funkcijas tarptautinio bendradarbiavimo lygiu sudarymą.

38. Pagrindinis Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos uždavinys – užtikrinti ir koordinuoti specializuotų ir teritorinių policijos įstaigų bendradarbiavimą su kitomis teisėsaugos institucijomis užkardant ir tiriant kriminalinius nusikaltimus drauge su kitų valstybių kriminalinės policijos padaliniais, kitomis teisėsaugos institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių kompetencijai priklauso veikla, susijusi su teisėsauga.

POLICIJOS VEIKLA PRIE VIDAUS SIENŲ

39. Pagal Šengeno konvencijos 40 straipsnį policijos įstaigos ir kitos kompetentingos teisėsaugos institucijos pareigūnai gali tęsti sekimo asmens, įtariamo dalyvavus padarant baudžiamąją veiką, dėl kurios gali būti taikoma ekstradicija, operaciją už sienos su kita valstybe nare ribų tik laikydamosi labai griežtai apibrėžtų sąlygų ir sutarčių su ta valstybe, kurios teritorijoje atliekami sekimo veiksmai. Šengeno konvencijos 41 straipsnyje numatyta galimybė pareigūnams, persekiojantiems asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką, pabėgusį iš įkalinimo vietos, toliau jį persekioti kitos Šengeno valstybės teritorijoje.

40. Siekdamos užtikrinti tarpvalstybinio sekimo ir persekiojimo galimybę Šengeno valstybės pasienio teritorijose, atsakingos institucijos turi imtis priemonių, palengvinančių policijos ir muitinės bendradarbiavimą. Trumpalaikės priemonės: tiesioginio ryšio (telefono, radijo) pasienio regionuose įrengimas, policijos, muitinės tarnybų bendrų centrų sukūrimas. Ilgalaikės priemonės: skaitmeninių radijo komunikacijos tinklų įdiegimas.

41. Pagal 2003 metų birželio mėnesio Europos Sąjungos Tarybos Šengeno katalogo (4 tomas: „Policijos bendradarbiavimas: rekomendacijos ir taikymas“) aiškinimą Šengeno konvencijos 39 straipsnio 4 ir 5 dalys leidžia valstybėms narėms numatyti daugiau dvišalio bendradarbiavimo galimybių bei priemones pasienio teritorijoms, įskaitant bendrus centrus bei bendrus patrulius. Pagrindinės bendrų centrų užduotys: ryšių užmezgimas ir palaikymas; informacijos paieška ir keitimasis šia informacija; bendrų situacijos ataskaitų rengimas; logistinės pagalbos bendroms operacijoms ir bendroms tyrimo grupėms teikimas, bendradarbiavimas atliekant jungtinius tyrimus, vykdant persekiojimą ir sekimą per sieną, policijos veiksmai, susiję su tarptautiniu eismu keliais, koordinavimu, pasienio incidentų nagrinėjimas, bendradarbiavimas kuriant tarptautinius didelio masto incidentų ir nenumatytų atvejų planus. Bendri centrai turi centrinei institucijai reguliariai teikti Šengeno konvencijos 39, 40, 41 ir 46 straipsnių taikymo ataskaitas. Centrinė įstaiga turėtų užtikrinti informacijos priežiūrą nacionaliniu lygmeniu. Visų valstybių saugumo tarnybos turi bendradarbiauti užtikrindamos bendrų kontaktinių punktų veiklą. Tinkamai organizuota šių centrų veikla leistų mažinti centrinių institucijų darbo krūvį, laiku ir efektyviai atlikti darbą vietos lygiu.

42. Siekiant užtikrinti efektyvią veiklą nacionaliniu lygmeniu, būtinos bendros visų institucijų, atsakingų už kovą su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, koordinavimo priemonės. Koordinavimas turi būti užtikrinamas visais lygmenimis – teritoriniu ir centriniu, pagrįstas bendra rizikos analize, bendrų vertinimo ataskaitų rengimu, informacijos ir duomenų srautų valdymu, tam tikrų koordinavimo grupių (pvz., institucijų vadovų, žemesnio lygio atstovų) veikla. Turi būti paskirta institucija, kuri spręstų kilusius ginčus, susijusius su įvairių institucijų kompetencija, jos dubliavimu. Turėtų būti sukurtas vienas informacijos analizės centras.

43. Siekiant užtikrinti tinkamą Šengeno konvencijos nuostatų įgyvendinimą, svarbu įgalioti tarnybas, kurios vykdytų sekimą, persekiojimą per sieną. Būtina paskirti centrinę instituciją, kuri būtų atsakinga už paklausimų iš užsienio priėmimą ir perdavimą į užsienį, taip pat teisinėmis priemonėmis derinti paskirtų atsakingų tarnybų veiksmus vykdant sekimo, persekiojimo per sieną operacijas.

V. NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ KONTROLĖ

44. Pagal Šengeno konvencijos 75 straipsnį asmuo, vykstantis turizmo tikslais į susitariančiųjų šalių teritoriją arba keliaujantis po ją, gali su savimi turėti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, skirtų medicininiam gydymui, jeigu turi valstybės, kurioje gyvena, kompetentingos institucijos išduotą nustatytosios formos pažymą. Vykdomojo komiteto 1994 m. gruodžio 22 d. sprendimu dėl Šengeno konvencijos 75 straipsnyje numatyto pažymėjimo nešiotis narkotines ir psichotropines medžiagas patvirtinta pažymėjimo vežtis gydymui skirtas narkotines ar psichotropines medžiagas forma. Galiojantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas (Žin., 1998, Nr. 8-161) šios galimybės nenumato. Rengiamame Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatyta galimybė asmenims, vykstantiems turizmo tikslais į Šengeno valstybių teritoriją arba keliaujantiems po ją, su savimi turėti gydymui skirtų narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, jeigu jie turės valstybės, kurioje gyvena, kompetentingos institucijos išduotą nustatytosios formos pažymėjimą.

45. Nacionalinėje narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. IX-2110 (Žin., 2004, Nr. 58-2041), numatytos pagrindinės kryptys, kurių laikantis vykdomi Šengeno acquis reikalavimai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pasiūlos bei paklausos mažinimo siekiant užkirsti kelią neteisėtai prekybai narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir už ją bausti, kovoti su neigiamais visų rūšių narkotinių ir psichotropinių medžiagų paklausos padariniais.

VI. ŠAUNAMIEJI GINKLAI IR ŠAUDMENYS

46. Ginklų ir šaudmenų apyvartos kontrolę reglamentuojantys teisės aktai su Šengeno acquis suderinti Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą (Žin., 2002, Nr. 13-467). Įstatymu ir jo lydimaisiais teisės aktais didžiuma Šengeno konvencijos straipsnių (77–81, 83–90) perkelta į Lietuvos nacionalinę teisę. Nesuderintas liko Šengeno konvencijos 82 straipsnis dėl ginklų, nepriskiriamų šaunamųjų ginklų kategorijai, kurio nuostatos bus įtrauktos į rengiamą Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.

47. Siekiant bendrai naudoti visų žinybinių ir civilinėje apyvartoje esančių ginklų duomenis, įsteigtas Valstybinis ginklų registras, kurį tvarko Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

VII. ŠENGENO INFORMACINĖ SISTEMA

48. Šengeno konvencijoje numatyta Šengeno informacinė sistema, leidžianti susitariančiųjų šalių paskirtoms institucijoms naudojantis automatine paieška prieiti prie perspėjimų apie asmenis ir daiktus (vykdant pasienio kontrolę, išduodant vizas, leidimus gyventi, atliekant kitus policijos ir muitinės tikrinimus šalyje pagal nacionalinius teisės aktus).

49. Vadovaujantis Šengeno konvencijos 92 ir 108 straipsniais, kiekviena susitariančioji šalis turi steigti Šengeno informacinės sistemos nacionalinę sekciją (toliau vadinama – NS-SIS), paskirti instituciją, kuriai tenka pagrindinė atsakomybė už NS-SIS, plėsti nacionalinį SIRENE skyrių – centrinį padalinį, įgyvendinantį atitinkamas Šengeno konvencijos nuostatas.

50. Šiuo metu yra ar kuriamos šios informacinės sistemos, kuriose tvarkomi duomenys, reikalingi nacionalinėms SIS bei SIS II dalims: Nusikalstamų veikų žinybinis registras, Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinis registras, Arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlikusių asmenų atpažinimo žymių žinybinis registras, Ieškomų asmenų žinybinis registras, Civilinėje apyvartoje esančių ginklų žinybinis registras, Ieškomų ginklų žinybinis registras, Valstybinis ginklų registras, Ieškomų transporto priemonių žinybinis registras, Ieškomų numeruotų daiktų žinybinis registras, Policijos registruojamų įvykių žinybinis registras, Policijos registruojamų administracinių teisės pažeidimų žinybinis registras, Gyventojų registras, Muitinės informacinė sistema, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos informacinė sistema (VSATIS), nepageidaujamų asmenų sąrašas, Užsieniečių registras, kurio sudėtinė dalis bus Vizų registras, Vizų registras.

51. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyboje įsteigtas SIRENE nacionalinis skyrius, tačiau dar nenustatyta, kurios teisėsaugos institucijos turės prieigą prie SIS, kurios iš jų bus atsakingos už tam tikrų Šengeno konvencijos IV dalies nuostatų įgyvendinimą ir bendradarbiavimą su SIRENE nacionaliniu skyriumi.

VIII. ASMENS DUOMENŲ APSAUGA

52. Lietuvos Respublikos vykdoma asmens duomenų apsaugos politika iš esmės atitinka Europos Sąjungos reikalavimus: priimtas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2003, Nr. 15-597), kurio laikymąsi prižiūri ir kontroliuoja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

53. Kad asmens duomenų politika visiškai atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus, bus nustatytos Nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje esančių duomenų naudojimo sąlygos, jų saugojimo terminai, duomenų tvarkymo priežiūros organizavimas, priemonės, užtikrinančios duomenų saugumą, ir nustatytos duomenų perdavimo trečiųjų valstybių institucijoms sąlygos.

IX. Personalo mokymas

54. 2003 metų birželio mėnesio Europos Sąjungos Tarybos Šengeno kataloge (4 tomas: „Policijos bendradarbiavimas: rekomendacijos ir taikymas“) pateikti pagrindiniai principai ir gerosios praktikos pavyzdžiai, kaip turėtų būti organizuojamas atsakingų pareigūnų mokymas siekiant užtikrinti tinkamą jų kvalifikaciją ir reikiamus įgūdžius. Visi atsakingi pareigūnai turi būti supažindinami su Europos Sąjungos teisės ir Šengeno acquis nuostatomis. Nuostatos dėl Šengeno reikalavimų turi būti įtrauktos į pareigūnų parengiamąsias mokymo programas, kvalifikacijos tobulinimo ir specialioms tikslinėms grupėms (pvz., SIRENE operatoriams) skirtas programas. Rekomenduojama įdiegti mokymo instruktorių sistemą.

55. Visi atsakingi pareigūnai turi gebėti susikalbėti jų darbui reikalinga užsienio kalba. Visi pareigūnai turėtų gerai mokėti anglų kalbą.

56. Būtina skatinti pareigūnus mokytis užsienio kalbų, sukurti kalbų mokymo programas, ypač tiems pareigūnams, kurie susiję su tarpvalstybiniu bendradarbiavimu (pvz., bendrų policijos, muitinės (pasienio) centrų darbuotojams, policijos įstaigoms prie Europos Sąjungos vidaus sienų).

57. Policijos pareigūnus Lietuvoje rengia Mykolo Romerio universitetas ir Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos policijos mokykla. Į šių mokymo įstaigų programas turės būti įtrauktos Europos Sąjungos ir Šengeno acquis taikymo policijos veikloje temos. Už policijos pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo programų rengimą ir mokymo organizavimą atsakingas Lietuvos policijos mokymo centras.

58. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų pagrindinis profesinis mokymas bus organizuojamas pagal pasieniečių mokymo programą, kuri suderinta su Europos Sąjungos pagrindine pasieniečių mokymo programa (Core Curriculum). Bus siekiama, kad pareigūnų kvalifikacija būtų tobulinama visą pareigūnų tarnybos laiką: rengiamos naujos mokymo programos, gerinamos pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo ir profesinio rengimo darbo vietose programos, didinamas mokymo efektyvumas. Toliau bus tobulinami personalo užsienio kalbų įgūdžiai, specializuotas mokymas kelionės dokumentų tikrinimo ir tyrimo bei Kaliningrado tranzito klausimais. Toliau kuriama nauja mokymo bazė, leisianti padidinti mokymo efektyvumą, sukurti tinkamas sąlygas ir aplinką pagrindiniam profesiniam, tarptautiniam, tęstiniam, visą gyvenimą trunkančiam mokymui, ugdyti mokymo kultūrą, užtikrinti europinius standartus ir šiuolaikinius Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos poreikius atitinkančią mokymo kokybę.

59. Lietuvos Respublikai siekiant tapti visateise Šengeno erdvės nare, ypač svarbus vaidmuo tenka Lietuvos Respublikos įgaliotiems valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiui išduodama viza arba pratęsiamas buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laikas, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal sutartį (toliau vadinama – vizų tarnybų tarnautojai), kurie išduos bendros formos vizas, leisiančias vykti iš vienos Šengeno erdvės valstybės į kitą. Kadangi daug nagrinėjamų prašymų ir kitos medžiagos, dažni pokyčiai, vizų tarnybų tarnautojams bus rengiamas išsamus ir reguliarus mokymas, susijęs su šios srities Šengeno acquis. Gausėjant suklastotų dokumentų, pateikiamų mūsų ir kitų Europos Sąjungos valstybių konsuliniams skyriams, ketinama rengti tokių dokumentų atpažinimo kursus. Lietuvos Respublikai tapus visateise Šengeno erdvės nare, mūsų šalies vizų tarnybų tarnautojai turės išmokti naudotis konsultacijoms Šengeno vizų išdavimo klausimais sudėtingomis kompiuterizuotomis sistemomis (Vizų informacine sistema ir Šengeno informacine sistema). Naujo vizų išdavimo sistemos elemento įdiegimas taip pat reikalaus nemažai naujų SIS (SIS II) žinių, taigi taip pat būtinas mokymas. Kad vizų tarnybų tarnautojai nuo tiesioginių pareigų vykdymo būtų atitraukiami kuo trumpiau, juos mokyti ketinama Lietuvoje ir užsienio valstybių regionų centruose.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. 559, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 66-2433 (2006-06-13), i. k. 1061100NUTA00000559

Nacionalinio Šengeno acquis

priėmimo veiksmų plano

priedas

NACIONALINIO ŠENGENO ACQUIS PRIĖMIMO VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Už priemonės įgyvendinimą atsakingos institucijos	Priemonės įgyvendinimo terminas	Priemonės įgyvendinimo finansavimo poreikis	Priemonės įgyvendinimo finansavimo šaltinis
	I. SIENŲ STEBĖJIMAS IR KONTROLĖ
1.	Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti kontrolės prie Lietuvos Respublikos vidaus sienų panaikinimo ir kompetentingų institucijų veiklos pasienio regionuose stiprinimo koncepciją, siekiant pagal Šengeno acquis reikalavimus apibrėžti valstybės sienos apsaugos ir policijos tarnybų funkcijas prie sienų su Lenkijos Respublika ir Latvijos Respublika	Vidaus reikalų ministerija	2006 m. liepos 1 d.
2.	Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymų projektus, siekiant įgyvendinti kontrolės prie Lietuvos Respublikos vidaus sienų panaikinimo ir kompetentingų institucijų veiklos pasienio regionuose stiprinimo koncepciją	Vidaus reikalų ministerija	2006 m. rugsėjo 1 d.
3.	Parengti vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1V-144 „Dėl Kelionės dokumentų žymėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą ir jį patvirtinti siekiant galutinai suderinti kelionės dokumentų žymėjimo taisykles su Bendrojo vadovo reikalavimais	Vidaus reikalų ministerija	2006 m. liepos 1 d.
4.	Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 126 „Dėl Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą, siekiant suderinti nacionalinės teisės nuostatas su Šengeno kodekso nuostatomis	Vidaus reikalų ministerija, Finansų ministerija	2006 m. spalio 1 d.
5.	Užbaigti rengti valstybės sienos su Lenkijos Respublika ir Baltarusijos Respublika demarkavimo darbų dokumentaciją	Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija	2006 m. gruodžio 1 d.	150 tūkst. litų	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) lėšos
6.	Teisės aktų nustatyta tvarka paimti valstybės sienos apsaugai skirtą žemę visuomenės poreikiams, siekiant įrengti valstybės sienos apsaugai reikalingus objektus, plėtoti esamų objektų infrastruktūrą	Vidaus reikalų ministerija	2006 m. gruodžio 1 d.	150 tūkst. litų	valstybės biudžeto lėšos
7.	Pasirašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimą dėl valstybės sienos įgaliotinių veiklos, siekiant užtikrinti viešąją rimtį ir tvarką Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos pasienyje, palaikyti tinkamus teisinius santykius prie abiejų valstybių sienų	Vidaus reikalų ministerija	2006 m. liepos 1 d.
8.	Demarkuoti valstybės sieną su Rusijos Federacija, siekiant pažymėti valstybės sienos su Rusijos Federacija ribas, įrengti valstybės sienos apsaugai reikalingus objektus ir sukurti jų infrastruktūrą	Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija	2008 m gruodžio 31 d.	8 mln. litų	valstybės biudžeto lėšos
	II. Migracija
9.	Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, reglamentuojančio vadovaujančios įstaigos, tvarkančios nacionalinę vizų informacinę sistemą, veiklą	Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija	2007 m. sausio 1 d.
10.	Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektą, siekiant suderinti Šengeno reikalavimų neatitinkančias Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ normas su vizų ir migracijos srities Šengeno acquis	Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija	2007 m. sausio 1 d.
11.	Parengti teisės aktus, kurių reikia 2002 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės laikinajam susitarimui dėl abiejų valstybių piliečių kelionių pakeist	Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija	2007 m. liepos 1 d.
12.	Parengti teisės aktus, kurių reikia 2005 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės susitarimui dėl mokesčio tarifų nustatymo už vizas denonsuoti	Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija	2007 m. sausio 1 d.
13.	Parengti teisės aktus, kurių reikia 2004 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimui dėl piliečių kelionių denonsuoti	Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija	2007 m. sausio 1 d.
14.	Parengti teisės aktus, kurių reikia 2005 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimui dėl piliečių kelionių denonsuoti	Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija	2007 m. sausio 1 d.
15.	Parengti teisės aktus, kurių reikia 1995 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės protokolui dėl užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos teritorijoje, vykimo tvarkos denonsuoti	Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija	2007 m. sausio 1 d.
16.	Parengti teisės aktus, kurių reikia 1995 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės protokolui dėl migracijos politikos denonsuoti	Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija	2007 m. sausio 1 d.
17.	Patvirtinti vidaus reikalų ministro įsakymu Europos Sąjungos nustatytą bendrą kvietimo, išlaikymo ir apgyvendinimo formą ir ją įsigyti siekiant užtikrinti Vykdomojo komiteto sprendimu SCH/Com-ex (98)57 nustatytos bendros formos naudojimą	Vidaus reikalų ministerija	2006 m. liepos 1 d.	50 tūkst. litų	valstybės biudžeto lėšos
	III. POLICIJOS BENDRADARBIAVIMAS
18.	Parengti teisės aktus, kurių reikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimui dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei kitais nusikaltimais ir bendrų veiksmų pasienio teritorijose ratifikuoti	Vidaus reikalų ministerija	2006 m. gruodžio 1 d.
19.	Parengti teisės aktus, kurių reikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitarimui dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei kitais nusikaltimais ir bendrų veiksmų pasienio teritorijose pasirašyti	Vidaus reikalų ministerija	2006 m. gruodžio 1 d.
20.	Pasirašyti Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos tarpžinybinį susitarimą dėl Kalvarijos–Budzisko sienos perėjimo punkte įsteigto bendro Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sienos apsaugos tarnybų kontaktinio punkto infrastruktūros bei funkcijų išplėtimo iki tarpžinybinio centro, siekiant stiprinti dvišalį policijos bendradarbiavimą pasienio regione	Vidaus reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija	2007 m. sausio 1 d.
21.	Pasirašyti Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos tarpžinybinį susitarimą dėl bendro Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos tarpžinybinio centro prie Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos vidaus sienos įsteigimo siekiant stiprinti policijos bendradarbiavimą pasienio regione	Vidaus reikalų ministerija, Finansų ministerija, Susisiekimo ministerija	2007 m. sausio 1 d.
22.	Parengti vidaus reikalų ministro įsakymą, kuris suderins policijos, valstybės sienos apsaugos ir kitų atsakingų teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą keičiantis informacija pagal Šengeno konvencijos 39 ir 46 straipsnius, siekiant užtikrinti sklandų keitimąsi informacija tarp atsakingų nacionalinių žinybų ir tolesnį pateiktos informacijos perdavimą pateikusioms prašymą per oficialiai įgaliotą centrinę instituciją Šengeno susitariančiosioms šalims	Vidaus reikalų ministerija	2006 m. liepos 1 d.
23.	Paskirti centrinę instituciją, atsakingą už Šengeno konvencijos 39 ir 46 straipsnių įgyvendinimą	Vidaus reikalų ministerija	2006 m. liepos 1 d.
24.	Paskirti centrinę instituciją, atsakingą už Šengeno konvencijos 40 ir 41 straipsnių įgyvendinimą siekiant užtikrinti, kad prašymais leisti kirsti sieną su Šengeno susitariančiosiomis šalimis ir leidimais toliau vykdyti sekimą ir persekiojimą per sieną būtų keičiamasi per vieną įgaliotą nacionalinę instituciją	Vidaus reikalų ministerija	2006 m. liepos 1 d.
25.	Paskirti tarnybas, įgaliotas vykdyti sekimo, persekiojimo per sienas operacijas pagal Šengeno konvencijos 40 ir 41 straipsnius	Vidaus reikalų ministerija	2006 m. liepos 1 d.
	IV. Narkotinių medžiagų kontrolė
26.	Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, siekiant įtvirtinti galimybę vežtis gydymui skirtas narkotines ar psichotropines medžiagas	Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės	2006 m. lapkričio 1 d.
	V. Šaunamieji ginklai ir šaudmenys
27.	Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų suderintos įstatyme įtvirtintos šaunamojo senovinio ir visiškai netinkamo naudoti ginklo ir Šengeno konvencijos 82 straipsnyje įtvirtintos sąvokos	Vidaus reikalų ministerija	2006 m. liepos 1 d.
	VI. Šengeno informacinė sistema
28.	Parengti Asmenų paieškos instrukcijos, patvirtintos vidaus reikalų ministro 2003 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 4 RN, pakeitimo projektą ir jį patvirtinti siekiant instrukcijos nuostatas suderinti su Šengeno konvencijos reikalavimais	Vidaus reikalų ministerija	2006 m. gruodžio 1 d.
29.	Parengti ir nustatytąja tvarka patvirtinti teisės aktą, kurio reikia SIS II naudojimui kompetentingose institucijose ir kompetentingų institucijų bendradarbiavimui su Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE nacionaliniu skyriumi įteisinti	Vidaus reikalų ministerija	2007 m. sausio 1 d.
30.	Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Nacionalinės Šengeno informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo projektą, siekiant reglamentuoti Nacionalinės Šengeno informacinės sistemos veikimą	Vidaus reikalų ministerija	2007 m. sausio 1 d.
31.	Parengti ir nustatytąja tvarka patvirtinti teisės aktą dėl automatinės patikros sistemos, leidžiančios atlikti paiešką NS-SIS ir Policijos informacinėje sistemoje (toliau vadinama – POLIS) vienu metu, įdiegimo	Vidaus reikalų ministerija	2006 m. gruodžio 1 d.
32.	Parengti ir nustatytąja tvarka patvirtinti teisės aktą dėl prieigos prie Užsieniečių registro, asmenų, atliekančių bausmę įkalinimo įstaigose, duomenų bazių, būtinų SIRENE funkcijoms užtikrinti, suteikimo	Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija	2006 m. gruodžio 1 d.
33.	Paskirti institucijas, atsakingas už duomenų teikimą į SIS II pagal Šengeno susitarimo 95–100 straipsnius	Vidaus reikalų ministerija	2006 m. gruodžio 1 d.
34.	Parengti Valstybinio ginklų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1066, pakeitimo projektą, siekiant reglamentuoti informacijos perdavimą iš Valstybinio ginklų registro į SIS II pagal Šengeno konvencijos 100 straipsnio c dalį	Ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės	2006 m. gruodžio 1 d.
35.	Įsteigti Nacionalinės Šengeno informacinės sistemos ir Nacionalinės vizų sistemos techninės priežiūros tarnybą	Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija	2007 m. sausio 1 d.
	VII. ASMENS DUOMENŲ APSAUGA
36.	Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Nacionalinės Šengeno informacinės sistemos naudojimo ir priežiūros asmens duomenų apsaugos srityje tvarkos aprašo patvirtinimo projektą	Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija	2007 m. sausio 1 d.
37.	Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuris reglamentuotų duomenų perdavimo trečiųjų valstybių institucijoms sąlygas, projektą	Vidaus reikalų ministerija	2007 m. sausio 1 d.
	VIII. Personalo mokymas
38.	Užtikrinti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų pasirengimą dirbti su SIS II	Vidaus reikalų ministerija	nuo SIS II įdiegimo pradžios–2007 m. gruodžio 1 d.	200 tūkst. litų	valstybės biudžeto lėšos
39.	Parengti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programas, į kurias būtų įtrauktos Europos Sąjungos ir Šengeno acquis nuostatos, ir organizuoti mokymą	Vidaus reikalų ministerija	2006 m. rugsėjo 1 d. – programų parengimas, 2006 m. rugsėjo 1 d.–2007 m. rugsėjo 1 d. – mokymas	lėšų poreikis bus numatomas sudarant valstybės tarnautojų mokymo planus	valstybės biudžeto lėšos
40.	Rengiantis išduoti Šengeno vizas, organizuoti vizų tarnybų, esančių Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse, tarnautojų mokymą (Šengeno vizų išdavimo norminė bazė, suklastotų dokumentų atpažinimas, darbas su informacinėmis technologijomis (VIS ir SIS II)	Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija	2006 m. rugsėjo 1 d.–2007 m. rugsėjo 1 d.	papildomų lėšų poreikis bus numatomas sudarant valstybės tarnautojų mokymo planus	valstybės biudžeto lėšos

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1714, 2002-10-29, Žin., 2002, Nr. 104-4672 (2002-10-31), i. k. 1021100NUTA00001714

Nr. 516, 2003-04-24, Žin., 2003, Nr. 40-1835 (2003-04-30), i. k. 1031100NUTA00000516

Nr. 967, 2003-07-18, Žin., 2003, Nr. 73-3401 (2003-07-23), i. k. 1031100NUTA00000967

Nr. 282, 2004-03-15, Žin., 2004, Nr. 41-1341 (2004-03-17), i. k. 1041100NUTA00000282

Nr. 559, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 66-2433 (2006-06-13), i. k. 1061100NUTA00000559

Nr. 283, 2007-03-14, Žin., 2007, Nr. 35-1282 (2007-03-27), i. k. 1071100NUTA00000283

Pakeitimai: