Suvestinė redakcija nuo 2000-01-13 iki 2002-10-11

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 1998, Nr. 22-561, i. k. 0982070ISAK00000331

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA

 

Į S A K Y M A S

DĖL PEDAGOGŲ ATESTACIJOS NUOSTATŲ

 

1998 m. vasario 19 d. Nr. 331

Vilnius

 

Remdamasis Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos 1998 01 29 nutarimu Nr. 7,

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti Pedagogų atestacijos nuostatus (priedas).

2. Pedagogų atestaciją pagal šiuos nuostatus vykdyti nuo 1998 03 01.

3. Švietimo ir mokslo ministerijos 1996 08 09 įsakymą Nr. 869 laikyti negaliojančiu.

 

 

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                                    ZIGMAS ZINKEVIČIUS

 

PATVIRTINTA

Švietimo ir mokslo ministerijos

1998 02 19 įsakymu Nr. 331

 

Pedagogų atestacijos NUOSTATAI

 

BENDROJI DALIS

 

1. Pedagogų atestacija (toliau tekste – atestacija)- valstybinių, savivaldybių ir nevalstybinių švietimo įstaigų pedagogų (išskyrus aukštųjų, aukštesniųjų mokyklų dėstytojus bei profesinių mokyklų profesijos mokytojus) teorinio pasirengimo, praktinės veiklos įvertinimas ir kvalifikacinės kategorijos suteikimas.

2. Atestaciją įteisina Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, ją reglamentuoja šie Nuostatai, Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos ir švietimo įstaigų nuostatai.

3. Pedagogų atestacijos nuostatus, jų pakeitimus ir papildymus, Kolegijai aprobavus, tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras.

4. Atestacijos išlaidas apmoka Švietimo ir mokslo ministerija ir švietimo įstaigos steigėjas.

 

TIKSLAI IR PRINCIPAI

 

5. Atestacijos tikslai:

5.1. Skatinti pedagogą tapti kūrybiškesniam ir tobulinti savo gebėjimus, nenutrūkstamai modernizuoti ugdymo turinį ir metodus.

5.2. Didinti pedagogo ir švietimo įstaigos bendruomenės atsakomybę už darbo rezultatus.

5.3. Skatinti pedagogą moraliai ir materialiai.

6. Atestacijos principai:

6.1. Visuotinumas. Kiekvienas valstybinės, savivaldybės ar nevalstybinės švietimo įstaigos mokytojas, auklėtojas, papildomojo ugdymo pedagogas, logopedas, specialusis pedagogas, surdopedagogas, tiflopedagogas privalo atestuotis.

6.2. Tęstinumas. Pedagogo profesinis tobulinimasis ir atestavimasis – nenutrūkstamas procesas. Pedagogas reguliariai atestuojasi Nuostatuose numatytais atvejais.

6.3. Pasirenkamumas. Pedagogas Nuostatuose numatyta tvarka gali pasirinkti atestavimosi laiką, kvalifikacijos tobulinimo institucijas, kvalifikacijos tobulinimo programas, kokios kvalifikacinės kategorijos sieks ir pagal kelias pedagoginio darbo sritis (dėstomuosius dalykus) atestuosis.

6.4. Suinteresuotumas. Darbo užmokesčio dydis priklauso nuo pedagoginio darbo stažo, išsilavinimo, darbo krūvio ir nuo įgytos kvalifikacinės kategorijos pagal pedagoginio darbo sritį (dėstomąjį dalyką). Pedagogas laikomas atestuotu, kai jam suteikiama ar patvirtinama kvalifikacinė kategorija.

 

KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS IR KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI

 

7. Nustatytos keturios pedagogų kvalifikacinės kategorijos:

7.1. Mokytojo, auklėtojo, ikimokyklinio ugdymo auklėtojo, papildomojo ugdymo pedagogo, logopedo, specialiojo pedagogo (specialiojo pedagogo, surdopedagogo, tiflopedagogo) (toliau tekste – MOKYTOJO). Kvalifikacinę kategoriją gali įgyti aukštųjų, aukštesniųjų, specialiųjų vidurinių mokyklų absolventai.

7.1.1. Pedagogai, turintys pedagoginę – psichologinę kvalifikaciją, mokytojo kvalifikacinę kategoriją gali įgyti per pirmuosius darbo metus, bet ne anksčiau kaip po pusės metų nuo pedagoginio darbo pradžios.

7.1.2. Pedagogai, neturintys pedagoginės – psichologinės kvalifikacijos, mokytojo kvalifikacinę kategoriją gali įgyti po dvejų metų atestuojamosios srities pedagoginio darbo praktikos.

7.2. Vyresnysis mokytojas, vyresnysis auklėtojas, vyresnysis ikimokyklinio ugdymo auklėtojas, vyresnysis papildomojo ugdymo pedagogas, vyresnysis logopedas, vyresnysis specialusis pedagogas (vyresnysis specialusis pedagogas, vyresnysis surdopedagogas, vyresnysis tiflopedagogas) (toliau tekste – VYRESNYSIS MOKYTOJAS).

Ši kategorija gali būti suteikiama arba patvirtinama pedagogui, kuris turi aukštąjį, aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą, atitinkantį pedagoginio darbo pobūdį bei pedagoginę-psichologinę kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 4 metų pedagoginio atestuojamosios srities darbo praktiką. Specialusis pedagogas privalo turėti aukštąjį specialųjį išsilavinimą, mokomojo dalyko aukštąjį išsilavinimą arba aukštąjį pedagoginį išsilavinimą ir būti baigęs tęstinius 2 metų specialiuosius kursus. Specialusis pedagogas, dirbantis bendrojo lavinimo švietimo įstaigoje su integruotais specialiųjų poreikių vaikais, privalo turėti ne mažesnį kaip 2 metų darbo atitinkamo tipo specialiojoje mokykloje stažą ir ne mažesnį kaip 2 metų darbo bendrojo lavinimo švietimo įstaigoje stažą arba ne mažesnę kaip 4 metų pedagoginio darbo su integruotais specialiųjų poreikių vaikais praktiką.

7.3. Mokytojas metodininkas, auklėtojas metodininkas, ikimokyklinio ugdymo auklėtojas metodininkas, papildomojo ugdymo pedagogas metodininkas, logopedas metodininkas, specialusis pedagogas metodininkas (specialusis pedagogas metodininkas, surdopedagogas metodininkas, tiflopedagogas metodininkas) (toliau tekste – MOKYTOJAS METODININKAS).

Ši kategorija gali būti suteikiama arba patvirtinama pedagogui, kuris turi aukštąjį išsilavinimą, atitinkantį pedagoginio darbo pobūdį bei pedagoginę-psichologinę kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 6 metų atestuojamosios srities pedagoginio darbo praktiką. Specialusis pedagogas, neturintis aukštojo specialiojo išsilavinimo, turi būti baigęs tęstinius 2 metų specialiuosius kursus. Specialusis pedagogas, dirbantis su integruotais specialiųjų poreikių vaikais bendrojo lavinimo švietimo įstaigoje, privalo turėti ne mažesnį kaip 6 metų darbo su specialiųjų poreikių vaikais praktiką.

7.4. Mokytojas ekspertas, auklėtojas ekspertas, ikimokyklinio ugdymo auklėtojas ekspertas, papildomojo ugdymo pedagogas ekspertas, logopedas ekspertas, specialusis pedagogas ekspertas (specialusis pedagogas ekspertas, surdopedagogas ekspertas, tiflopedagogas ekspertas) (toliau tekste – MOKYTOJAS EKSPERTAS).

Ši kategorija gali būti suteikiama arba patvirtinama pedagogui, kuris turi aukštąjį išsilavinimą, atitinkantį pedagoginio darbo pobūdį bei pedagoginę-psichologinę kvalifikaciją, ir didesnę kaip 6 metų atestuojamosios srities pedagoginio darbo praktiką. Specialusis pedagogas privalo turėti aukštąjį specialųjį išsilavinimą ir 6 metų pedagoginio darbo su specialiųjų poreikių vaikais praktiką. Specialusis pedagogas, dirbantis su integruotais specialiųjų poreikių vaikais bendrojo lavinimo švietimo įstaigoje, privalo turėti ne mažesnę kaip 6 metų pedagoginio darbo su specialiųjų poreikių vaikais praktiką.

 

PASIRENGIMAS ATESTACIJAI

 

8. Ruošdamasis atestacijai, pedagogas vykdo pareigas, kurias nustato Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir atitinkamos švietimo įstaigos veiklos nuostatai, ir pildo siekiamos įgyti kvalifikacinės kategorijos reikalavimus (1-2 priedai).

9. Nelietuvišką mokyklą baigęs pedagogas turi turėti antrą valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinę kategoriją.

10. Pedagogas, kuris pirmą kartą atestuojasi ir siekia įgyti aukštesnę nei mokytojo kvalifikacinę kategoriją, turi išlaikyti 3 bendrąsias įskaitas: šiuolaikinės pedagoginės psichologijos pagrindų, pedagoginės minties ir Lietuvos švietimo raidos, kalbos kultūros (švietimo įstaigoje dėstoma kalba), bei specialybės dalyko ir mokymo metodikų naujovių (specialusis pedagogas – papildomai specialiosios psichologijos) įskaitą. Pedagogui įskaitomos bendrosios įskaitos, jei jis baigė pedagogines neakivaizdines ar perkvalifikavimo studijas per paskutinius penkerius metus. Įskaitoms pedagogas gali ruoštis savarankiškai arba lankydamas atestacijai skirtus seminarus, organizuojamus pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijose (Lietuvos pedagogų kvalifikacijos institute (toliau – LPKI), aukštosiose mokyklose, mokytojų švietimo centruose ir kt.) pagal kvalifikacinių komisijų prie LPKI patvirtintas programas.

11. Atestuotas pedagogas turi nuolat tobulinti savo dalykinę ir metodinę kvalifikaciją, dalyvaudamas pedagogų kvalifikacijos institucijų tobulinimo kursuose ir seminaruose ne mažiau kaip 15 dienų per 5 metus bei skleisdamas savo pedagoginio darbo patirtį, ir atitikti įgytos kvalifikacinės kategorijos reikalavimus.

Pedagogas pakartotinai atestuojasi šiais atvejais:

• nustačius, kad pedagogo teorinis pasirengimas, metodinė ir praktinė veikla neatitinka kvalifikacinės kategorijos reikalavimų, švietimo įstaigos vadovas, aptaręs su metodine taryba ar metodiniu būreliu, jei jų nėra – su pedagogų taryba, siūlo pedagogui pakartotinai atestuotis;

• jei pedagogo kvalifikacinė kategorija neatitinka turimos specialybės arba pedagogas neturi pedagoginės – psichologinės kvalifikacijos, jis privalo atestuotis kas penkeri metai, tačiau ne daugiau kaip du kartus;

• jei pedagogui pasiūlo atestuotis švietimo įstaigos veiklą prižiūrinčios institucijos, nustačiusios, kad jo veikla neatitinka suteiktos kvalifikacinės kategorijos reikalavimų;

• jei pedagogas pastaruosius 5 metus nedirbo pagal turimą kvalifikacinę kategoriją, išskyrus atvejus, kai eitos pareigos buvo renkamos ar prilygintos pedagoginiam darbui;

• jei pats pedagogas pageidauja įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją.

 

ATESTACIJOS IR KVALIFIKACIJOS KOMISIJOS

 

12. Pedagogų atestacijai organizuoti sudaromos šios komisijos: švietimo įstaigų pedagogų atestacijos komisijos ir kvalifikacijos komisijos prie LPKI. Bendruosius komisijų nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

13. Švietimo įstaigos pedagogų atestacijos komisiją sudaro 7 – 9 nariai. Atstovus į komisiją slaptu balsavimu balsų dauguma renka: švietimo įstaigos taryba du tėvus, kai komisijoje yra 7 nariai, 3 – kai 9 nariai, pedagogų taryba 3 – 4 atestuotus pedagogus ir vieną iš įstaigos vadovų (vadovą arba jo pavaduotoją ugdymui). Vienas komisijos narys yra švietimo įstaigos steigėjo deleguotas specialistas. Komisijos pirmininkas yra pedagogų išrinktas švietimo įstaigos vadovas. Pedagogų atestacijos komisijos sudėtis tvirtinama švietimo įstaigos steigėjo įsakymu. Komisija perrenkama kas treji metai.

14. Švietimo įstaigos pedagogų atestacijos komisijos posėdyje dalyvauja atestuojamas pedagogas, jo praktinio darbo ekspertai, gali dalyvauti atitinkamos kvalifikacijos komisijos nariai. Stebėtojų teisėmis gali dalyvauti švietimo įstaigos savivaldos institucijų ir pedagogų profesinės sąjungos įgalioti atstovai. Atestuojant prie bazinės švietimo įstaigos priskirtus mažakomplekčių švietimo įstaigų pedagogus, komisijos narių teisėmis posėdyje dalyvauja atestuojamojo pedagogo įstaigos vadovas ir švietimo įstaigos tarybos arba tėvų komiteto pirmininkas.

15. Švietimo įstaigos pedagogų atestacijos komisija:

15.1. Teikia pedagogui informaciją apie atestacijos tvarką.

15.2. Ne rečiau kaip vieną kartą per trimestrą arba vieną kartą per semestrą organizuoja posėdį.

15.3. Peržiūri, ar pedagogas atitinka visus siekiamai įgyti kategorijai keliamus reikalavimus, suteikia kategoriją ir išrašo atestacijos pažymėjimą.

15.4. Gavusi motyvuotą pedagogo prašymą (liga, ilgalaikė stažuotė ir kt.), gali jam atidėti pedagogų perspektyvinėje atestacijos programoje numatytą atestacijos laiką.

15.5. Reguliariai atsiskaito švietimo įstaigos tarybai apie savo darbą.

15.6. Suderinusi su švietimo įstaigos steigėju, tvirtina švietimo įstaigos pedagogų atestavimosi perspektyvinę programą penkerių metų laikotarpiui.

15.7. Teikia steigėjui tvirtinti nutarimus dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo.

15.8. Informuoja švietimo įstaigos steigėją apie pedagogų atestacijos eigą, šis – Švietimo ir mokslo ministeriją.

16. Kvalifikacijos komisijų sudėtį tvirtina švietimo ir mokslo ministras Švietimo ir mokslo ministerijos dalykų ekspertų komisijų teikimu. Jų sudėtis kas dveji metai atnaujinama vienu trečdaliu narių.

17. Kvalifikacijos komisijos:

17.1. Vadovaudamosi Kvalifikacijos komisijų nuostatais ir atsižvelgdamos į Lietuvos švietimo koncepcijos nuostatas, valstybinę švietimo politiką reglamentuojančius dokumentus, pasaulines švietimo raidos tendencijas, pedagogų poreikius, nustato teorinių įskaitų turinį (pirmą kartą besiatestuojantiems), vertinimo kriterijus ir metodus, įskaitų laikymo tvarką.

17.2. Atitinkamų kvalifikacijos komisijų nariai arba komisijų patvirtinti aukštos kvalifikacijos pedagogai, aukštųjų mokyklų dėstytojai – konsultantai vertina pirmą kartą besiatestuojančių pedagogų teorinį pasirengimą ir pasirašo įskaitas.

17.3. Rekomenduoja švietimo įstaigų pedagogų atestacijos komisijoms išimties tvarka atestuoti pedagogus (žr. 27 p.).

17.4. Nagrinėja pedagogų apeliacijas ir priima sprendimus dėl kvalifikacinės kategorijos palikimo, paaukštinimo, panaikinimo.

18. Kvalifikacijos komisijų nariams už darbą moka LPKI.

 

KVALIFIKACINIŲ KATEGORIJŲ SUTEIKIMAS IR PATVIRTINIMAS

 

19. Visi pedagogai, pedagoginį darbą pradėję iki 1994 12 01, iki 2001 12 31 privalo pirmą kartą atestuotis. Pedagogui atestuojantis pirmą kartą, vertinami jo paskutinių 0,5 – 6 metų praktinės veiklos rezultatai ir teorinis pasirengimas dirbti reformuotoje švietimo sistemoje. Pedagogas pakartotinai atestuojasi ne anksčiau kaip po trejų metų po paskutinės atestacijos. Pakartotinai atestuojantis prioritetine tvarka atestuotiems pedagogams penkerių metų laikotarpis skaičiuojamas nuo bendrosios atestacijos pradžios (1994 12 01).

Punkto pakeitimai:

Nr. 8, 2000-01-05, Žin., 2000, Nr. 3-84 (2000-01-12), i. k. 1002070ISAK00000008

 

20. Pedagogui, neįgijusiam ar nepatvirtinusiam mokytojo ar aukštesnės kvalifikacinės kategorijos, darbo užmokestis mokamas kaip neatestuotam.

21. Pedagogas švietimo įstaigos pedagogų atestacijos komisijai pateikia savo pedagoginių gebėjimų vertinimo anketą (1 priedas, I forma), pedagogo atestacijos anketą (1 priedas, V forma), kvalifikacijos įskaitų pažymėjimą ir kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus (pakartotinai atestuojantis), metodinių darbų sąrašą, patvirtintą jo darbą kuruojančio švietimo įstaigos vadovo ar jo pavaduotojo, aptartą su metodine taryba ar būreliu, jei jų nėra – su pedagogų taryba (2 priedo 1 ar 2 ir 3 lentelės).

Pedagogas, pretenduojantis įgyti ar patvirtinti mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją, papildomai pateikia miesto, rajono, apskrities ar zonos atitinkamo dalyko pedagogų metodinio būrelio, jei jo nėra, – savivaldybės specialisto, kuruojančio dalyką, rekomendaciją (savivaldybių švietimo įstaigų pedagogams) arba apskrities specialisto, kuruojančio dalyką, rekomendaciją (valstybinių ir nevalstybinių švietimo įstaigų pedagogams) šiai kategorijai įgyti; pretenduojantis įgyti eksperto kategoriją – Švietimo ir mokslo ministerijos atitinkamo dalyko ekspertų komisijos rekomendaciją. Papildomą rekomendaciją prie šių rekomendacijų metodininko ir eksperto kvalifikacinėms kategorijoms įgyti gali pateikti atitinkama kvalifikacinė komisija prie Lietuvos pedagogų kvalifikacijos instituto.

22. Švietimo įstaigos vadovas arba vadovo pavaduotojas (prireikus kviečiamas ne žemesnę kvalifikacinę kategoriją turintis pedagogas ar metodinio būrelio vadovas) nuolat stebi ir tiria pedagogo praktinę veiklą ir ugdymo rezultatus, pildo pedagogo praktinės veiklos įvertinimo pažymą (1 priedas, VI forma), kurią aptaria su švietimo įstaigos metodinio būrelio pedagogais ar metodine taryba, jei jų nėra, su pedagogų taryba ir pateikia švietimo įstaigos pedagogų atestacijos komisijai.

Pedagogui keičiant darbovietę, jam prašant, švietimo įstaigos vadovas išduoda praktinės veiklos įvertinimo pažymą už atestuojamąjį laikotarpį (1 priedo VI forma).

23. Mažakomplekčių švietimo įstaigų, kuriose dirba mažiau nei 10 pedagogų, jų praktinę veiklą vertina vadovas kartu su bazinės švietimo įstaigos deleguotu ne žemesnės kvalifikacinės kategorijos atitinkamo dalyko pedagogu. Jiems kvalifikacinę kategoriją suteikia bazinės švietimo įstaigos pedagogų atestacijos komisija.

24. Nustatant, ar pretendento praktinis darbas atitinka mokytojo metodininko, mokytojo eksperto kvalifikacinę kategoriją, dalyvauja savivaldybės administracijos švietimo padalinio, valstybinėms ir nevalstybinėms švietimo įstaigoms – apskrities viršininko administracijos švietimo padalinio deleguotas atitinkamo dalyko specialistas, turintis ne žemesnę kaip pretenduojamą kategoriją. Praktinio darbo vertinimo pažymos (2 priedas) VI formą pildo abu vertintojai.

25. Švietimo įstaigos pedagogų atestacijos komisija slaptu balsavimu balsų dauguma priima nutarimą dėl kvalifikacinės kategorijos suteikimo ir teikia jį tvirtinti švietimo įstaigos steigėjui (savivaldybės, apskrities administracijos švietimo skyriui ir kt.). Steigėjui ne vėliau kaip per dvi savaites patvirtinus nutarimą, švietimo įstaigos pedagogų atestacijos komisijos sekretorius išduoda Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinto pavyzdžio atestacijos pažymėjimą. Komisija, suteikusi pedagogui žemesnę kvalifikacinę kategoriją negu pretenduojama, raštu argumentuoja tokį sprendimą. Steigėjas, nepatvirtinęs nutarimo dėl kvalifikacinės kategorijos suteikimo, raštu argumentuoja ir grąžina jį švietimo įstaigos pedagogų atestacijos komisijai papildomai svarstyti. Neradus priimtino sprendimo, švietimo įstaigos pedagogų atestacijos komisija ir švietimo įstaigos steigėjas gali pateikti apeliaciją kvalifikacijos komisijai prie LPKI.

26. Pedagogas, turintis profesoriaus ar docento pedagoginį mokslo vardą arba daktaro ar habilituoto daktaro mokslo laipsnį, pirmą kartą gali atestuotis norimai kvalifikacinei kategorijai, o magistras – vyresniojo mokytojo kvalifikacinei kategorijai po vienerių metų pedagoginio darbo praktikos švietimo įstaigoje ir gavęs praktinio darbo įvertinimą.

27. Pedagogas, neturintis kvalifikacinei kategorijai reikalingo išsilavinimo, pedagoginės – psichologinės kvalifikacijos ar reikiamos specialybės, tačiau vykdantis kitus pretenduojamos kategorijos reikalavimus, išimties tvarka, švietimo įstaigos steigėjui pritarus, gali įgyti arba pakartotinai atestuodamasis patvirtinti ne aukštesnę kaip vyresniojo mokytojo kvalifikacinę kategoriją. Išimtis netaikoma bendrąjį vidurinį išsilavinimą turintiems pedagogams. Pedagogas, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, bet neturintis reikiamos specialybės ar pedagoginės-psichologinės kvalifikacijos, tačiau vykdantis kitus pretenduojamos kategorijos reikalavimus, išimties tvarka, atitinkamai kvalifikacijos komisijai prie LPKI pritarus, gali įgyti arba patvirtinti mokytojo metodininko ar mokytojo eksperto kvalifikacinę kategoriją.

28. Pedagogas, dėstantis kelis dalykus arba turintis kelias pedagogines pareigas, gali pasirinkti, iš kurių dalykų (sričių) pageidauja atestuotis. Jei pedagogas pirmą kartą atestuojasi iš antro ar trečio dėstomojo dalyko, jis papildomai laiko specialybės dalyko ir mokymo metodikų naujovių įskaitą, jei pakartotinai – ne mažiau kaip 10 dienų per penkerius metus tobulina savo kvalifikaciją kursuose ir seminaruose.

29. Pedagogas, dirbantis specialiojoje ugdymo įstaigoje, bendrojo lavinimo mokyklos specialiojoje klasėje, ikimokyklinio ugdymo įstaigos specialiojoje grupėje, turintis aukštąjį išsilavinimą ar pedagoginę-psichologinę kvalifikaciją, bet neturintis specialiojo pedagogo kvalifikacijos, tačiau vykdantis kitus pretenduojamos kategorijos reikalavimus, išimties tvarka, švietimo įstaigos steigėjui pritarus, gali įgyti arba pakartotinai atestuodamasis patvirtinti ne aukštesnę kaip vyresniojo specialiojo pedagogo kvalifikacinę kategoriją. Kvalifikacinė kategorija suteikiama nurodant dėstomą dalyką arba auklėtojo kvalifikaciją. Išimtis netaikoma bendrąjį vidurinį išsilavinimą turintiems pedagogams.

Pedagogas, turintis aukštąjį išsilavinimą ir pedagoginę-psichologinę kvalifikaciją, bet neturintis specialiojo pedagogo kvalifikacijos, tačiau vykdantis kitus pretenduojamos kvalifikacinės kategorijos reikalavimus, išimties tvarka, Specialiųjų pedagogų kvalifikacijos komisijai prie LPKI pritarus, gali įgyti arba patvirtinti specialiojo pedagogo metodininko ar specialiojo pedagogo eksperto kvalifikacinę kategoriją. Kvalifikacinė kategorija suteikiama nurodant dėstomą dalyką arba auklėtojo kvalifikaciją.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1017, 1998-06-24, Žin., 1998, Nr. 61-1770 (1998-07-08), i. k. 0982070ISAK00001017

 

30. Suteikiant kvalifikacinę kategoriją specialiajam pedagogui (išskyrus surdopedagogą ir tiflopedagogą), dalykininkui arba auklėtojui mokomasis dalykas arba auklėtojo kvalifikacinė kategorija nenurodoma. Atestuotam logopedui, dėstančiam dalykus sutrikusio intelekto vaikams ar dirbančiam auklėtoju arba specialiuoju pedagogu su integruotais specialiųjų poreikių vaikais, įgyta kvalifikacinė kategorija išlieka.

Iki 1998 03 01 atestuotam specialiajam pedagogui (išskyrus surdopedagogą ir tiflopedagogą) ir logopedui, turinčiam specialųjį išsilavinimą, bet dėstančiam dalykus (ar dirbančiam auklėtoju), iš kurių nėra atestuotas, mokamas atlyginimo priedas pagal turimą kvalifikacinę kategoriją.

Specialiajam pedagogui (išskyrus surdopedagogą ir tiflopedagogą), turinčiam kelias skirtingas kvalifikacines kategorijas, bet dėstančiam dalykus (ar dirbančiam auklėtoju), iš kurių nėra atestuotas, už juos mokamas atlyginimo priedas pagal turimą aukščiausią kvalifikacinę kategoriją.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1017, 1998-06-24, Žin., 1998, Nr. 61-1770 (1998-07-08), i. k. 0982070ISAK00001017

 

31. Darbų, muzikos, dailės ir kūno kultūros mokytojai, turintys atitinkamą aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, pedagoginę – psichologinę kvalifikaciją ir didesnę kaip 6 metų pedagoginio darbo praktiką specialiojoje (sutrikusio intelekto vaikų) mokykloje, gali atestuotis pagal specialybę specialiojo pedagogo metodininko kvalifikacinei kategorijai, jei atitinka kitus šios kategorijos kvalifikacinius reikalavimus.

32. Suteikiant arba patvirtinant neformaliojo papildomojo ugdymo pedagogų kvalifikacines kategorijas, nurodomos specializacijos. Jas nustato atitinkamos kvalifikacinės komisijos prie LPKI, tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

33. Pedagogui, įgijusiam aukštesniosios mokyklos dėstytojo kategoriją ir turinčiam atitinkamo dalyko pamokų bendrojo lavinimo ar profesinėje mokykloje, atlyginimas mokamas kaip vyresniajam mokytojui, vyresniojo dėstytojo kategoriją – kaip mokytojui metodininkui, o dėstytojo eksperto kategoriją – kaip mokytojui ekspertui.

34. Pedagogui darbo užmokesčio priedas už įgytą kvalifikacinę kategoriją skaičiuojamas už tų dalykų pamokas, papildomojo ugdymo valandas ar pedagogines pareigas, iš kurių yra atestuotas, dirbant bet kurioje bendrojo lavinimo (taip pat ir profesinės bei aukštesniosios mokyklos bendrojo lavinimo skyriuje) ar neformaliojo papildomojo ugdymo įstaigoje. Darbo užmokesčio priedas už kvalifikacinę kategoriją taip pat mokamas:

• pradinių klasių moksleivių pailgintos dienos grupės auklėtojui, atestuotam kaip pradinių klasių mokytojui;

• politologijos mokytojui, atestuotam kaip istorijos mokytojui;

• atestuotam muzikos mokytojui dėstant kitas muzikos disciplinas;

• „Gamta ir žmogus“ dalyko mokytojams, atestuotiems kaip chemijos, geografijos, biologijos, fizikos ir astronomijos mokytojams;

• astronomijos mokytojui, atestuotam kaip fizikos mokytojui;

• ekonomikos pagrindų mokytojui, atestuotam kaip geografijos mokytojui;

• atestuotiems vaikų globos namų, internatinių mokyklų, specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų, kūdikių namų, vaikų sanatorijų, ligoninių, mokyklų bendrabučių, pailgintos dienos grupių auklėtojams, dirbantiems bet kurioje iš šių įstaigų.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1017, 1998-06-24, Žin., 1998, Nr. 61-1770 (1998-07-08), i. k. 0982070ISAK00001017

 

APELIACIJŲ TEIKIMO IR ATESTACIJOS PRIEŽIŪROS TVARKA

 

35. Pedagogas, nesutinkantis su praktinės veiklos įvertinimu, ne vėliau kaip per dvi savaites gali kreiptis į įstaigos pedagogų atestacinę komisiją. Pedagogas, nepatenkintas atestacijos rezultatu, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarimo patvirtinimo datos gali raštu kreiptis į LPKI Atestacijos organizavimo skyrių.

36. Atitinkama kvalifikacijos komisija prie LPKI kartu su Atestacijos organizavimo skyriumi, peržiūrėjusi dokumentus, išklausiusi įstaigos pedagogų atestacijos komisijos pirmininką ir pedagogą (prireikus – steigėjo atstovą), priima atitinkamą nutarimą dėl apeliacijos. Prireikus komisija per 6 savaites nuo apeliacijos padavimo datos atlieka papildomą pedagogo praktinio darbo tyrimą. Jį atlieka to paties dalyko (specialybės) pedagogų, turinčių kaip pretendento arba aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, grupė. Atlikusi tyrimą grupė rašo pažymą, su ja supažindina pedagogą ir pateikia atitinkamai dalykinei kvalifikacijos komisijai. Šios komisijos sprendimas yra galutinis.

37. Apeliacija nagrinėjama ir sprendimas priimamas per 2 mėnesius (neįskaitant vasaros atostogų) nuo jos gavimo datos.

38. Atestaciją organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija ir LPKI. Ją prižiūri savivaldybių administracijų švietimo padaliniai, apskričių viršininkų administracijų švietimo padaliniai, Švietimo ir mokslo ministerija, LPKI, vadovaudamiesi Bendraisiais priežiūros ir Valstybinės švietimo inspekcijos nuostatais.

39. Atestaciją prižiūrinčios institucijos, nustačiusios, kad pedagogo praktinė veikla neatitinka suteiktos kvalifikacinės kategorijos, siūlo švietimo įstaigos pedagogų atestacijos komisijai peratestuoti pedagogą. Švietimo įstaigos pedagogų atestacijos komisijai atmetus prašymą, atestaciją prižiūrinčios institucijos gali kreiptis į atitinkamą kvalifikacijos komisiją prie LPKI.

______________

 

1 priedas

 

PEDAGOGO PRAKTINIO DARBO VERTINIMO SISTEMA*

 

Pirma – ketvirta formos – stebėjimo ir profesinio tobulėjimo procesas;

Penkta forma – Pedagogo anketa;

Šešta forma – Pedagogo praktinės veiklos įvertinimo pažyma.

 

* Parengta pagal Peter Selden „Successful Teaching Evolution Programs“, 1993

(Program presented for Valencia Community College, Orlando, F. I.)

_____________


 

Pildo pedagogas

 

I forma

SAVO PEDAGOGINIŲ GEBĖJIMŲ VERTINIMAS

 

Pedagogo vardas ____________________ Kvalifikacinė kategorija__________________________

Pavardė ___________________________ Stažas_________________________________________

 

Dalykas (pedagog. veiklos sritis)______________________________________________________

Data_____________________________________________________________________________

 

1. Kurioje savo veiklos srityje jaučiatės labiausiai kompetentingas?

 

2. Jeigu galėtumėte pakeisti tik vieną dalyką savo darbe, ką būtent keistumėte?

 

3. Koks didžiausias Jūsų laimėjimas pernai?

 

4. Kaip vertinate savo įnašą į švietimo įstaigos gyvenimą?

 

5. Kaip vertinate savo įnašą į miesto(rajono), apskrities, šalies savo srities specialistų gyvenimą?

 

6. Įvertinkite savo kompetenciją.

 

Pedagogo parašas

Data

______________


 

Pildo stebėtojas

 

ATASKAITA PO STEBĖTOS PAMOKOS (VEIKLOS)

 

II forma

(geriausiai tinka gebėjimų vertinimo procese)

 

Pedagogo vardas__________________ Stebėtojo pavardė ___________________________

Pavardė_______________________ Stažas______________________________________

Klasė (grupė)________________ Kategorija______________________________________

Ugdytinių skaičius__________________________ Data_____________________________

 

Prieš kelias dienas iki stebimos pamokos (veiklos) stebėtojas turėtų susitikti su pedagogu ir aptarti šį klausimyną. Pedagogas turėtų paaiškinti stebėtojui, kokius kels ugdymo tikslus, kokius naudos metodus. Po stebėtos pamokos (veiklos) stebėtojas ir pedagogas turėtų vėl susitikti, aptarti stebėtą pamoką ir padaryti išvadas.

 

1. Aprašykite pamoką, veiklą (temą, tikslus, metodus).

 

2. Įvertinkite pamoką, veiklą (problemų reikšmingumą, medžiagos gausumą ir pagrįstumą, dėstymo išsamumą ir detalumą).

 

3. Ar tinkamai, aiškiai organizuota pamoka (veikla)?

 

4. Ar mokymo metodai atitiko tikslus (šioje klasėje, grupėje)?

 

5. Apibūdinkite ugdytinių susidomėjimą ir aktyvumą.

 

6. Kuo pedagogas kompetentingas? Nekompetentingas?

 

7. Ką patartumėte pedagogui, tobulinančiam savo profesinius įgūdžius?

 

(Ši forma pildoma po kiekvienos stebėtos pamokos, veiklos)

______________


Pedagogo gebėjimų aptarimas švietimo įstaigos metodiniame būrelyje

 

III forma

 

VIZITACIJŲ APIBENDRINIMAS IR VEIKSMŲ PLANAS

(pildoma vertinant gebėjimus prieš galutinį įvertinimą)

 

Pedagogo vardas ____________________________________________________________

Pavardė ___________________________________________________________________

Stebėtojas ________________________________________  Data ____________________

 

1. Susirinkimo tikslas.

 

2. Stebėtos veiklos apibendrinimas.

 

3. Uždaviniai (ką turės pedagogas tobulinti).

 

4. Konkretūs tikslai (koks turi būti šio darbo rezultatas).

 

5. Metodai ir priemonės (kaip tai bus padaryta).

 

6. Atlikimo terminas.

 

7. Kaip bus patikrinti pasiekimai?

 

Data___________________                            Pedagogo parašas

 

Stebėtojo parašas

______________                                                                                    


 

Pildo stebėtojas

(aprašymas laisva forma)

 

 

IV forma

 

DALINIS PEDAGOGO KOMPETENCIJOS ĮVERTINIMAS

 

Pedagogo vardas_______________________ Stebėtojo pavardė______________________

Pavardė______________________________ Data_________________________________

Klasė(grupė) _______________________________________________________________

 

Aprašykite kiekvieną iš šių savybių, pabrėždami stipriuosius pedagogo ypatumus ir tuos įgūdžius, kuriuos reikėtų tobulinti:

 

1. Dalyko žinios.

 

2. Metodinis pasiruošimas.

 

3. Darbo planavimas ir jo organizavimas.

 

4. Kūrybiškumas.

 

5. Klasės (grupės) valdymas.

 

6. Bendravimo įgūdžiai.

 

7. Ypatingi gebėjimai.

 

8. Ugdytinių darbo vertinimas.

 

9. Profesinės nuostatos ir asmeniniai profesiniai santykiai.

 

10. Apibendrinimas ir siūlymai.

 

Stebėtojo – vertintojo parašas

Data

______________


V forma

 

PEDAGOGO ATESTACIJOS ANKETA

 

1. Vardas, pavardė

 

2. Asmens kodas (iš paso)

 

3. Pretenduojama kategorija (nurodyti dalyką)

 

4. Pedagoginio darbo stažas

 

5. Dėstomojo dalyko darbo stažas

 

6. Darbo vieta

 

7. Pareigos

 

 

8. Išsilavinimas:

 

Mokymo įstaiga

Specialybė

Baigimo metai

Diplomo serija ir Nr.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9. Mokslo laipsnis

10. Pedagoginis mokslo vardas

 

 

 

 

 

11. Darbas švietimo (mokslo) įstaigose per pastaruosius 6 metus:

 

Metai

Įstaiga

Pareigybė

Dėstomieji dalykai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

12. Kvalifikacijos tobulinimas per pastaruosius 5 metus arba įgijus kvalifikacinę kategoriją (pakartotinai atestuojantis):

 

Metai

Institucija

Kvalifikacijos tobulinimo renginio pavadinimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

13. Ankstesnių atestacijų rezultatai per pastaruosius 5 metus:

 

Atestacijos data

Įgyta kvalifikacinė kategorija

 

 

 

 

 

 

 

Pedagogo parašas

Data

______________


VI forma

 

PEDAGOGO PRAKTINĖS VEIKLOS ĮVERTINIMO PAŽYMA

(Fiksuoti atsakymai paremti kriterijais, kuriais apibendrinamas galutinis atestacijos įvertinimas)

 

Vardas, pavardė_____________________________________________________________

Švietimo įstaiga_____________________________________________________________

Dalykas (ped. veiklos sritis)____________________________________________________

Vertintojas(-ai______________________________________________________________

Data______________________________________________________________________

 

Įvertinimų paaiškinimas

5 – puikiai, 4 – gerai, 3 – vidutiniškai, 2 – žemiau vidurkio, 1 – prastai (vertinant balas apvedamas rutuliuku). Galutinis įvertinimas išvedamas kaip visų balų vidurkis, suapvalintas iki sveiko skaičiaus. Pedagogo praktinė veikla, įvertinta 5 balais, atitinka mokytojo eksperto ir mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją, 4 – vyresniojo mokytojo, 3 – mokytojo kvalifikacinę kategoriją.

 

A. MOKYMO KOMPETENCIJA:

 

1. Dalykinė kompetencija

__________2___________

Būtina papildyti žinias

________3____________

Vidutinės dalykinės žinios

4_arba________ 5________

Gerai išmano savo dalyką

2. Kurso turinio organizacija ir turinio planavimas

1_arba_____2___________

Trūksta kryptingumo, menkas planavimas

________3____________

Kurso uždaviniai padeda tvarkingai organizuoti turinį

4__________5___________

Labai geras organizavimas, kruopštus planavimas

3. Pasiruošimas atskirai pamokai (veiklai)

1_______2_____________

Nepakankamai suplanuota; daug laiko prarasta

________3____________

Neblogai suplanuoti veiksmai

4__________5___________

Akivaizdus, puikus planavimas

4. Mokymo įgūdžiai, gebėjimas sudominti mokinius

1_______2_____________

Pamokos (veikla) neskatina ugdytinių susidomėjimo

________3____________

Retai kinta mokymo būdas; ugdytinių susidomėjimas vidutinis

4__________5___________

Nuolat sudomina; skatina norą mokytis

5. Individualizuotas mokymas

1_______2_____________

Tam tikri veiksmai, suplanuoti visiems ugdytiniams

________3____________

Yra požymių, rodančių, jog atsižvelgiama į ugdytinių lygio skirtumus

4___________5__________

Ugdytiniai dirba savo tempu, prižiūrimi pedagogo. Akivaizdžios žinių praplėtimo bei gilinimo pastangos

6. Ugdytinių

1_______2_____________

Diskusijos vangios ir betikslės; menkas ugdytinių dalyvavimas; prastas ryšys tarp ugdytinių ir pedagogo

________3____________

Klausimai dažniausiai šabloniški; pedagogo ir ugdytinių santykiai vidutiniškai geri

__________5____________

kūrybiški klausimai; įdomios diskusijos; aktyvūs ugdytiniai; puikūs ugdytinių ir pedagogo santykiai

 

7. Ugdymosi sąlygos – drausmė

1_______2_____________

Ugdytiniai nuolat kalbasi; netvarka trukdo pedagogui. Prastos ugdymosi sąlygos

________3____________

Ugdytiniai apskritai klauso nurodymų; išsiblaškymas retai trukdo mokytis

__________5____________

ugdytiniai nuolat dirba ir klausosi. Gera mokymosi atmosfera

8. Pamokos (veiklos) tikslų suvokimas

1_______2_____________

Pateikti skubotai, neaiškiai; kartais nesuprantami ar neapibrėžti

________3____________

Paprastai adekvatūs ir suprantami

___________5___________

Ugdytiniai tiksliai suvokia užduotį, žino, ko iš jų tikimasi

9. Mokymo stiliaus originalumas ir kūrybiškumas

1_______2_____________

Mokymo stilius retai kinta; retai taikomi nauji metodai

________3____________

Taiko naujus metodus

____________5__________

Labai kūrybiškas, puikiai įgyvendinamos naujos mokymo idėjos ir savitas stilius

10. Pamokos (veiklos) pabaiga

1________2____________

Pamoka(veikla) pasibaigia staiga suskambus skambučiui, jokių tęsinio planų

________3____________

Yra tam tikras ryšys tarp pamokų (veiklos)

4____________5_________

Ugdytiniai tiksliai suvokia, ko iš jų tikimasi, turi tikslų ateinančiai pamokai (veiklai)

11. Klasės (kabineto) patalpos priežiūra

1________2____________

Ugdytiniai netausoja ugdymo įstaigos turto; klasė nešvari ir netvarkinga

________3____________

Ugdymo įstaigos turto, klasės patalpos išvaizda vidutinė

4___________5__________

Ugdytiniai tausoja ugdymo įstaigos turtą; klasė tvarkinga ir tikslingai naudojama

12 Įvertinimas

1________2____________

Vertinimas ne visada panaudojamas tikslingai; per mažai vertinimų

________3____________

Vertinimai bei rezultatai panaudojami vidutiniškai

4___________5__________

Testai bei kiti kriterijai naudojami labai veiksmingai; rezultatai panaudojami planavimui

 

B. PEDAGOGINĖ KOMPETENCIJA:

 

1. Gebėjimas vertinti ir daryti sprendimu s

1_______2__________

Kartais priima labai nevykusius sprendimus, dėl kurių atsiranda problemų

________3_________

Spręsdamas problemas, paprastai remiasi logiškais argumentais

4__________5__________

Sprendimai ir veiksmai teisingi ir tinkami

2. Iniciatyva

1_______2__________

Vengia papildomų pareigų; minimaliai planuoja pamokoje (veikloje)

________3_________

Prisiima papildomų pareigų; turi tam tikrų papildomų planų, domisi ugdytiniais

4__________5_________ I

ieško papildomų pareigų; linkęs padėti ugdytiniams individualiai papildomai planuodamas ir organizuodamas pamoką (veiklą)

3. Dokumentacijos tvarkingumas

1_______2__________

Užrašai, ataskaitos, planai ir žurnalai dažnai netvarkingi

________3_________

Atsitiktinės klaidos užrašuose, ataskaitose, planuose ir žurnaluose

4__________5__________

Retai daro klaidų savo užrašuose, ataskaitose, planuose ir žurnaluose

4. Punktualumas

1_______2__________

Dažnai vėluoja į darbą ar pamoką (veiklą); retai laiku pateikia ataskaitas, vertinimus ir pan.; vėluoja į susirinkimus ir kt.

________3_________

Retkarčiais pavėluoja į darbą ar pamoką (veiklą); paprastai laikosi ataskaitų pateikimo terminų ir tvarkaraščio

4__________5__________

Laiku darbe ir pamokoje (veikloje); visuomet laiku pateikia reikiamus dokumentus, atvyksta į susirinkimus

5. Kalbos kultūra

1_______2__________

Kartais daro gramatinių klaidų; balsas silpnas ir monotoniškas; mokiniai nuobodžiauja

________3_________

Sakinių daryba gera, balso tonas tinkamas ir malonus

4__________5__________

Aukšta kalbos kultūra; balsas panaudojamas susidomėjimui didinti

6. Savitvarda, pusiausvyra

1_______2__________

Pedagogas greitai supyksta, leidžia prasiveržti susierzinimui ir pykčiui

________3_________

Pedagogas susitvardo, iškilus menkiems incidentams

4__________5__________

Pedagogas išlieka ramus, esant stresinėms situacijoms

7. Patikimumas

1_______2__________

Pedagogas kartais neatlieka savo pareigų; reikalinga nuolatinė priežiūra

________3_________

Pareigas ir užduotis vykdo patikimai

4__________5__________

Labai gerai susidoroja su pareigomis ir užduotimis

 

 

Kaip seniai vertintojas pažįsta vertinamąjį pedagogą?_____________________________________

____________________________________

__________________                ________________________________

    Vertintojo parašas                                                            Jo pareigos

 

__________________                ________________________________

      Vertintojo parašas                                                        Jo pareigos

 

Švietimo įstaigos metodinio būrelio susirinkimo, apibendrinusio pedagogo darbą, data.

______________

 

2 priedas

 

PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO IR METODINĖS VEIKLOS RODIKLIAI

 

Dalykinės ir metodinės kvalifikacijos tobulinimas

 

Įgijus kvalifikacinę kategoriją, pedagogo dalyvavimas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijų kursuose įskaitomas:

• pagal dalykinių kvalifikacinių komisijų prie LPKI įvertintas kvalifikacijos tobulinimo programas taškais (1 taškas prilyginamas vienai įskaitomai dienai);

• pagal kvalifikacijos tobulinimo programas, neįvertintas dalykinių kvalifikacijos komisijų prie LPKI taškais, suteikiama tiek įskaitomų dienų, kiek numatyta programoje.

Kiekviena įskaitoma kvalifikacijos tobulinimo diena yra 6 valandų darbo trukmės.

Edukologijos studijos aukštojoje mokykloje pedagogui penkerių metų laikotarpiu įskaitomas kaip kvalifikacijos tobulinimas.

Į kvalifikacijos tobulinimo laiką įskaitoma pedagoginė stažuotė užsienyje (pedagogas pateikia pažymėjimą).

 

Metodinės veiklos rodikliai

(pirmą kartą besiatestuojantiems ar siekiantiems įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją)

Eil. Nr.

Kvalifikacinės kategorijos

Rodiklių skaičius***

1.

Ekspertas

Nr. 1-12 – vienas rodikliai

Nr. 13-28 – du rodikliai

Nr. 29-47 – trys rodikliai

Nr. 48-51 – trys rodikliai

2.

Metodininkas

Nr. 13-28 – du rodikliai

Nr. 29-47 – trys rodikliai

Nr. 48-51 – trys rodikliai

3.

Vyresnysis mokytojas

Nr. 29-47 – trys rodikliai

Nr. 48-51 – du rodikliai

4.

Mokytojas

Nr. 48-51 – trys rodikliai

 

Metodinės veiklos rodikliai

(pakartotinai tai pačiai kategorijai besiatestuojantiems pedagogams)

Eil. Nr.

Kvalifikacinė kategorija

Būtinų rodiklių skaičius***

1.

Ekspertas

Nr. 1-28 – du rodikliai

Nr. 29-51 – trys rodikliai

2.

Metodininkas

Nr. 13-28 – vienas rodiklis

Nr. 29-51 – trys rodikliai

3.

Vyresnysis mokytojas

Nr. 29-51 – trys rodikliai

4.

Mokytojas

Nr. 48-51 – du rodikliai

 

*Metodiniai darbai, atlikti iki 1997 01 01 ir patvirtinti dokumentais, yra įskaitomi pirmą kartą besiatestuojantiems pedagogams už atestuojamąjį laikotarpį, pakartotinai besiatestuojantiems – už laikotarpį po įgytos kvalifikacinės kategorijos.

**Pedagogas gali pasirinkti metodinės veiklos rodiklius ir atlikti darbus, atitinkančius ir aukštesnės kategorijos reikalavimus.

 

PEDAGOGAMS REKOMENDUOJAMA METODINĖ VEIKLA

 

Rodiklio Nr.

Metodinės veiklos rodikliai

1.

Vadovėlis (ŠMM aprobuotas ir naudojamas šalies švietimo įstaigose)

2.

Ugdymo programa (ŠMM aprobuota ir naudojama šalies švietimo įstaigose)

3.

Metodinis leidinys (ŠMM aprobuotas ir naudojamas šalies švietimo įstaigose)

4.

Mokymo priemonė (ŠMM aprobuota ir naudojama šalies švietimo įstaigose)

5.

Eksperimentas (ŠMM aprobuotas)

6.

Autorinis tyrimas (ŠMM aprobuotas)

7.

Pedagogo arba jo mokinio autorinis koncertas, paroda

8.

Ugdytiniai – tarptautinių olimpiadų, festivalių, konkursų, Lietuvos jaunųjų filologų konkursų, parodų, varžybų laureatai, nugalėtojai, šalies dainų švenčių dalyviai

9.

Šalies dainų šventės dirigentai, koncertmeisteriai, vertinimo komisijos nariai

10.

Brandos ir pagrindinės mokyklos baigimo egzaminų medžiagos parengimas ir užduočių banko kūrimas

11.

Pranešimas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje

12.

Darbas ŠMM ekspertų komisijoje, ŠMM aprobuojamo leidinio recenzavimas

13.

Vadovavimas pedagogų metodiniam būreliui rajone, mieste ne mažiau kaip vienerius metus

14.

Vadovavimas šalies, apskrities metodinei, dalykinei pedagogų veiklai

15.

Darbas LPKI kvalifikacijos komisijoje, švietimo įstaigos pedagogų atestacijos komisijoje

16.

Pranešimas šalies, apskrities, miesto, rajono mokslinėje-praktinėje konferencijoje, konferencijos tezės

17.

Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos parengimas ir dalyvavimas ją įgyvendinant

18.

Laimėtas fondų, tarptautinių organizacijų organizuotas projektų konkursas

19.

Paskaitos kvalifikacijos tobulinimo institucijų pedagogų kursuose ir seminaruose

20.

Paskaita apskrities, rajono, miesto mokytojams, pranešimas miesto, rajono metodiniame būrelyje ar metodinėje taryboje

21.

Atvira pamoka, kita organizuota ugdytinių veikla šalies, apskrities, rajono, miesto ir užsienio pedagogams

22.

Autorinis seminaras

23.

Mokslinis, metodinis straipsnis, aukštosios mokyklos aprobuojamo leidinio, studentų bei magistrų darbų recenzavimas

24.

Metodinis arba dalykinis straipsnis, recenzija

25.

Dalyvavimas vykdant ŠMM, PI aprobuotą mokslinį tyrimą, eksperimentą

26.

Užduočių parengimas olimpiadoms, konkursams, parodoms, varžyboms ir darbas jų komisijose

27.

Ugdytiniai – šalies olimpiadų, konkursų, parodų, varžybų, festivalių dalyviai

28.

Mokomosios – pažintinės ekskursijos ugdytiniams po Lietuvą ir užsienio šalis

29.

Paties sukurta ir naudojama, švietimo įstaigos vadovo ar ŠMM aprobuota ugdymo programa

30.

Paties sukurta ir naudojama, švietimo įstaigos vadovo ar steigėjo aprobuota didaktinė medžiaga

31.

Mokytojo ir jo moksleivių dalyvavimas įvairių fondų organizuojamuose projektuose

32.

Paties sukurta ir naudojama, švietimo įstaigos vadovo ar steigėjo aprobuota mokymo priemonė (vaizdinė, garsinė, kompiuterinė)

33.

Vadovavimas švietimo įstaigos metodiniam būreliui, metodinei tarybai ne mažiau kaip vienerius metus

34.

Darbas švietimo įstaigos pedagogų atestacijos komisijoje arba buvusiose komisijose: Vyriausiojoje pedagogų atestacijos komisijoje, rajono (miesto) pedagogų atestacijos komisijoje – ne trumpiau kaip vienus metus

35.

Darbas šalies pedagogų dalykinės asociacijos valdyboje ne trumpiau kaip vienerius metus

36.

Straipsnis pedagogine tema visuomenei

37.

Pedagogo meninės, techninės kūrybos darbas

38.

Kraštotyrinės mokomosios medžiagos kaupimas ir sisteminimas

39.

Mokomosios – pažintinės ekskursijos mokiniams po rajoną, miestą

40.

Pagalba mažesnę patirtį turinčiam pedagogui

41.

Vadovavimas studentų praktikai

42.

Dalyvavimas nustatant, ar kito pedagogo praktinė veikla atitinka kvalifikacinę kategoriją

43.

Dalyvavimas kuriant švietimo įstaigos organizacijos ir ugdymo turinio kaitos projektus

44.

Ugdytinių darbų parodos, koncerto, varžybų, konkurso, konferencijos, olimpiados, akcijos, plenero švietimo įstaigoje organizavimas

45.

Apskrities, zonos, rajono, miesto olimpiadų, festivalių konkursų, parodų, varžybų, čempionato, pirmenybių laureatai, laimėtojai, dainų švenčių dalyviai

46.

Stažuotė užsienyje pagal specialybę (ne mažiau kaip 1 mėnesį)

47.

Stažuotė Lietuvoje pagal specialybę (ne mažiau kaip 1 mėnesį)

48.

Atvira pamoka, veikla švietimo įstaigos pedagogams, studentams

49.

Švietimo įstaigos pedagogo pamokos, veiklos stebėjimas ir aptarimas

50.

Pranešimas įstaigos metodiniame būrelyje, metodinėje taryboje

51.

Paskaita tėvams, visuomenei

52.

Kita metodinė veikla

 

 

______________

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. 1017, 1998-06-24, Žin., 1998, Nr. 61-1770 (1998-07-08), i. k. 0982070ISAK00001017

Dėl Pedagogų atestacijos nuostatų dalinio pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. 8, 2000-01-05, Žin., 2000, Nr. 3-84 (2000-01-12), i. k. 1002070ISAK00000008

Dėl Pedagogų atestacijos nuostatų dalinio pakeitimo